LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

aplinkos apsaugos komitetas

 

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ ĮSTATYMO NR. VIII-1183 1, 2, 4, 6, 7, 9, 11 STRAIPSNIŲ IR 3, 7, 8 PRIEDŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO XIVP-4016

 

2025-06-11  Nr. 107-P-24

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto nariai: pirmininkas Linas Jonauskas, pirmininko pavaduotoja Aistė Gedvilienė, Dalia Asanavičiūtė, Tomas Domarkas, Simonas Gentvilas, Ligita Girskienė, Alvydas Mockus, Audrius Radvilavičius, Tomas Tomilinas.

Komiteto biuras: vedėja Aistrida Latvėnė, patarėja Birutė Pūtienė, padėjėja Daiva Mickutė

Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija: viceministras Tomas Vaitkevičius, Atliekų politikos grupės vyr. patarėjas Mindaugas Kauzonas, vyr. patarėja Jovita Surdokienė, Taršos prevencijos politikos grupės patarėja Kristina Nesteckienė.

 

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2024-07-17

 

 

 

Atkreiptinas dėmesys, kad 2020 m. birželio 25 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 pakeitimo įstatymą Nr. XIII-3158 (toliau – įstatymas Nr. XIII-3158), kurio 2 straipsnio 3 dalimi išdėstė Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 6 straipsnio redakciją, kuri įsigalios 2028 m. sausio 1 d. Siekiant, kad 2028 m sausio 1 d. įsigaliotų keičiamo įstatymo 6 straipsnio redakcija, suderinta su projektu siūlomu teisiniu reguliavimu, kartu su projektu reikėtų teikti ir įstatymo Nr. XIII-3158 2 straipsnio pakeitimo projektą.

Pritarti

 

Pakeisti Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3158 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. 2028 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 6 straipsnio redakcija:

6 straipsnis. Mokesčio lengvatos

1. Mokesčio mokėtojai, įgyvendinantys aplinkos apsaugos priemones, mažinančias teršalų išmetimą į aplinką iš stacionariųjų taršos šaltinių ne mažiau kaip 5 procentais skaičiuojant nuo nustatyto didžiausios leidžiamos taršos normatyvo, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionariųjų taršos šaltinių už tuos teršalus, kurių kiekis sumažinamas 5 procentais, išskyrus atvejus, kai aplinkos apsaugos priemonei įgyvendinti naudojamos valstybės biudžeto lėšos, taip pat kai įgyvendinamos aplinkos apsaugos priemonės, skirtos biokurui naudoti. Atleidimas nuo mokesčio galioja ne ilgiau kaip 3 metus nuo aplinkos apsaugos priemonės įgyvendinimo pradžios.

2. Nuo mokesčio už aplinkos teršimą iš mobiliųjų taršos šaltinių atleidžiami:

1) mokesčio mokėtojai, teršiantys: iš M1 ir N1 kategorijos kelių transporto priemonių, varomų benzinu ir (ar) dujomis, kurios pirmą kartą registruotos ne anksčiau kaip prieš 4 metus, ir iš M2, M3, N2 ir N3 kategorijų transporto priemonių, kurios pirmą kartą registruotos ne anksčiau kaip prieš 3 metus. Transporto priemonės naudojimo laikotarpis skaičiuojamas nuo transporto priemonės pirmosios registracijos dienos iki mokestinio laikotarpio paskutinės dienos;

2) mokesčio mokėtojai, teršiantys iš transporto priemonių, naudojančių Lietuvos techninės specifikacijos standartus atitinkančius biodegalus: biodyzeliną, atitinkantį standartą LST EN 14214, ir sintetinį dyzeliną, atitinkantį standartą LST EN 15940, bioetanolį E85, atitinkantį standartą LST EN 15293, – už sunaudotą biodegalų kiekį, kurio sunaudojimas patvirtintas biodegalų įsigijimo dokumentais.

3. Mokesčio mokėtojai, kurie patys išveža iš Lietuvos Respublikos teritorijos gaminius ir (ar) pripildytas pakuotes arba kurių gaminius ir (ar) pripildytas pakuotes iš Lietuvos Respublikos teritorijos išveža tretieji asmenys, yra atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuočių atliekomis už tokį gaminių ir (ar) pripildytų pakuočių kiekį, koks buvo išvežtas iš Lietuvos Respublikos teritorijos per mokestinį laikotarpį, Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka pateikus dokumentus, patvirtinančius išvežtą iš Lietuvos Respublikos teritorijos gaminių ir (ar) pripildytų pakuočių kiekį.

4. Mokesčio mokėtojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuočių atliekomis už tą gaminių ir (ar) pripildytų pakuočių kiekį, kuris proporcingas įvykdytos gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai. Norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, mokesčio mokėtojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi turėti dokumentus, patvirtinančius gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties įvykdymą.

5. Mokesčio mokėtojai, turintys dokumentus, įrodančius, kad buvo deginamos biodujos, atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionariųjų taršos šaltinių už išmetamą į aplinkos orą leidime nustatytą teršalo kiekį, susidarantį naudojant biodujas.

6. Mokesčio mokėtojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą daugkartinio naudojimo pakuočių atliekomis, kai įvykdo visą aplinkos ministro nustatytą surinkimo ir daugkartinio naudojimo užduotį. Norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, mokesčio mokėtojai turi turėti dokumentus, patvirtinančius daugkartinių pakuočių surinkimą (susigrąžinimą) ir susigrąžintų daugkartinių pakuočių daugkartinį naudojimą.

7. Nuo mokesčio už aplinkos teršimą vienkartinių pakuočių atliekomis atleidžiami mokesčio mokėtojai, per mokestinį laikotarpį Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiantys ne daugiau kaip 0,5 tonos visų pripildytų vienkartinių pakuočių, kurioms netaikoma užstato už vienkartines pakuotes sistema, ir tvarkantys pakuočių ir pakuočių atliekų apskaitą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka.

8. Nuo mokesčio už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis atleidžiami sąvartynų operatoriai už:

1) šalintas fosfogipso atliekas;

21) šalintas pavojingųjų atliekų sąvartyne po pavojingųjų atliekų deginimo susidariusias pavojingąsias atliekas (dugno ir lakiuosius pelenus);

32) šalintas pavojingųjų atliekų sąvartyne cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų atliekas, kurių sąrašą tvirtina aplinkos ministras;

43) iki 2017 m. gruodžio 31 d. sąvartyne saugotas ir teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas pašalintomis po mišrių komunalinių atliekų apdorojimo likusias netinkamas pakartotinai panaudoti ir perdirbti, tačiau energetinę vertę turinčias komunalines atliekas.“

2

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2024-07-17

2

4

 

Svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 18 dalies 3 ir 4 punktuose nereikėtų kaip perteklinio išbraukti žodžio „degalų“.

Nepritarti

Nepritariame siūlymui išbraukti žodį „degalų“, nes vidaus degimo variklių filtrų nėra, o yra tik degalų (kuro) filtrai.

3

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2024-07-17

7

 

 

Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje vietoj formuluotės „Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) į Valstybinės mokesčių inspekcijos Mokesčių apskaitos informacinę sistemą“ rašyti formuluotę „į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) Mokesčių apskaitos informacinę sistemą“.

Nepritarti

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informacinės sistemos pavadinimas yra „Valstybinės mokesčių inspekcijos Mokesčių apskaitos informacinė sistema“, o ne „Mokesčių apskaitos informacinė sistema“.

4

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2024-07-17

7

 

 

Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 3 punkte po žodžio „duomenis“ įrašyti žodį „faktinis“.

Pritarti

 

Patikslinti MATĮ projekto 7 straipsniu keičiamo MATĮ 9 straipsnio 6 dalies 3 punktą:

3) keičiantis žemės ūkio veiklai naudojamo ne keliais judančio mechanizmo valdytojui, išskyrus atvejus, kai keičiamas žemės ūkio veiklai naudojamo ne keliais judančio mechanizmo valdytojo, juridinio asmens pavadinimas arba fizinio asmens vardas ir (ar) pavardė, o pakeitus duomenis faktinis žemės ūkio veiklai naudojamo ne keliais judančio mechanizmo valdytojas nesikeičia, arba į Registrą įrašomas naujas žemės ūkio veiklai naudojamo ne keliais judančio mechanizmo valdytojas mirus valdytojui, kuris buvo žemės ūkio veiklai naudojamo ne keliais judančio mechanizmo savininkas, mokestis už aplinkos teršimą iš žemės ūkio veiklai naudojamų ne keliais judančių mechanizmų sumokamas prieš Registro duomenų pakeitimą;

5

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2024-07-17

7

 

 

Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti naują institutą keičiamame įstatyme – numatyti ekonominių sankcijų skyrimą mokesčio mokėtojui šiam padarius įvairaus pobūdžio pažeidimus. Teikiamas siūlymas svarstytinas.

Atkreiptinas dėmesys, jog keičiamo įstatymo 9 straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, kad ekonominė sankcija sumokama arba išieškoma Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Mokesčių administravimo įstatyme nėra nustatytas ekonominių sankcijų institutas ir jame nėra reglamentuojama, kaip šis institutas veikia, kas ir kokius įgaliojimus turi ir pan. Atsižvelgus į tai, iš projekto nuostatų vis tik yra neaišku, kaip ekonominių sankcijų institutas turėtų būti įgyvendinamas, kadangi projekte nustatyta tik tai, kaip apskaičiuojamas ekonominės sankcijos dydis. Šiuo aspektu svarstytina, kodėl ekonominės sankcijos dydis nėra niekaip diferencijuojamas, nors akivaizdu, jog tokie patys pažeidimai gali būti tiek skirtingo masto, tiek dėl skirtingų priežasčių, tyčinių ar netyčinių veiksmų, tačiau pagal projekto nuostatas šios objektyvios aplinkybės neturėtų jokios įtakos nustatant sankcijos dydį. Pažymėtina, jog, pavyzdžiui,  Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme, kuriame taip pat nustatyta ekonominių sankcijų skyrimo galimybė, yra reglamentuojami su sankcijų skyrimu susiję aktualūs klausimai (sankcijos dydis nustatomas pagal tam tikras taisykles, tarp kurių vertinama sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės, taip pat nustatoma tokių sankcijų įskaitymo tvarka). Atsižvelgus į tai, projektas tobulintinas nustatant aiškų ir išsamių ekonominių sankcijų skyrimo teisinį reguliavimą, o įvertinus reikalingo teisinio reguliavimo apimtį tokį reglamentavimą reikėtų nustatyti bent jau atskiru keičiamo įstatymo straipsniu.

Nepritarti

 

Įvertinus siūlymą Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (toliau – MATĮ) pakeitimo projekte numatytą ekonominės sankcijos dydį už nuslėptą taršą diferencijuoti, atsižvelgiant į Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme (toliau – MVGIĮ) taikomą teisinę normą, kai sankcijos dydį nustato Komisija, įvertinus patikrinimo metu surinktas ir MVGIĮ nustatytas lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nesutinkame su lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymo, vertinimo ir pritaikymo būtinybe siekiant nustatyti ekonominės sankcijos dydį už nuslėptą taršą dėl šių priežasčių:

1. Būtų sukuriama papildoma ir nepasverta administracinė našta Aplinkos apsaugos departamentui (toliau – AAD): galimai naujo padalinio steigimas, didelės žmogiškųjų išteklių sąnaudos, papildomos valstybės biudžeto išlaidos, tvarkų kūrimas, lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes įrodančių duomenų surinkimas, laiko sąnaudos posėdžiams ir posėdžių protokolų surašymui, registravimui ir t. t.

2. MATĮ pakeitimo projekto tikslas visiškai kitoks negu tikslas, kuriuo remiantis buvo pakeistas MVGIĮ įteisinus Komisiją. MVGIĮ pakeitimo atveju buvo atsižvelgiama į susiklosčiusią teismų praktiką, kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį, negu išgautas, gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį, įstatymu imperatyviai nustatytas koeficientas 10 buvo neproporcingai per didelis, neatitinkantis proporcingumo ir teisingumo kriterijų, dėl ko absoliuti dauguma mokesčių mokėtojų praktiškai visais atvejais kreipdavosi į teismą, kad, pavyzdžiui, išvengtų bankroto ir absoliuti dauguma teismų taikytą koeficientą 10 sumažindavo iki 1,5–2. MVGIĮ pakeitimai buvo padaryti siekiant sumažinti naštą teismams nagrinėjant tokio pobūdžio bylas. MATĮ taikymo atžvilgiu nėra nustatyta teismų praktikos, kad taikomas koeficientas 2 būtų akivaizdžiai mažinamas ir kad jis būtų akivaizdžiai per didelis mokesčių mokėtojams vertinant pagal pažeidimo pobūdį ar kad teismams ženkliai sumažėtų administracinė našta.

3. Siūlymas numatyti lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kurias vertintų Komisija, siejamas pagrinde tik dėl MATĮ pakeitimo projekte atsiradusio naujo termino „ekonominė sankcija“. Iki šiol MATĮ maksimalus galiojęs koeficientas, taikomas nustačius nuslėptą taršą buvo 2, t. y. sankcijos dydis lygus privalomam sumokėti mokesčio dydžiui. Dėl jo dydžio nekilo jokių diskusijų, nebuvo aptarinėjamas poreikis jo didinimui ar mažinimui derinant MATĮ projektą. Teisminėse bylose mokesčio už aplinkos teršimą koeficientas 2 mažinamas labai retai, o jei ir sumažinamas, tai dažniausiai jis mažinamas neženkliai, dažniausiai iki 1,5. Todėl neracionalu remtis MVGIĮ analogija numatant eilę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, steigiant Komisiją, kuri atliktų pilną patikrinimo ir lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių medžiagų analizę bei svarstytų sankcijos dydžio sumažinimą 0,1 dydžio intervalais, kas didelės įtakos sankcijos dydžiui neturėtų. Be to, tai reiškia, kad didžiajai daliai AAD Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento vykdomų patikrinimų pabaigimui būtų privaloma Komisijoje nagrinėti sankcijos dydį (žr. statistiką): per metus yra patikrinama apie 200 mokesčių mokėtojų (kiekis kinta priklausomai nuo darbuotojų kaitos, neplaninių patikrinimų skaičiaus), tikrintinų ūkio subjektų sąrašai patvirtinami ne anksčiau vasario vidurio, be to, yra nustatytas privalomas 10 darbo dienų terminas informavimui prieš faktinį patikrinimą ūkio subjekto veiklavietėje ir dokumentų pateikimą. Tai reiškia, kad, atliekant patikrinimus ir veikiant idealiomis sąlygomis, atmetus kitas AAD Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento funkcijas ir pareigas, Komisija būtų kviečiama beveik kasdien svarstyti sankcijos dydžius, be to, pailgėtų patikrinimų atlikimo trukmė lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių surinkimui bei pagrindimui.

4. MATĮ jau yra nustatyti ir siūlomu MATĮ pakeitimo projektu patikslinti skirtingi mokesčio ir ekonominių sankcijų dydžiai mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių mokėtojams:

1) mokestis, kai ūkio subjektas vykdo veiklą leidime nustatytomis sąlygomis, vykdo apskaitą ir deklaruoja taršą. Mokesčio dydis būtų apskaičiuotas taikant MATĮ 1 priede nurodytus tarifus;

2) mokestis, kai ūkio subjektas vykdo veiklą leidime nustatytomis sąlygomis, vykdo apskaitą, bet jos nedeklaruoja (t. y. nuslėpė). Be mokesčio, kuris apskaičiuojamas kaip nurodyta prieš tai, bus taikoma ekonominė sankcija, kuri lygi privalomam susimokėti mokesčio dydžiui;

3) mokestis, kai ūkio subjektas vykdo veiklą leidime nustatytomis sąlygomis, tačiau nevykdo privalomosios teršalų apskaitos. Jei ūkio subjektas pats deklaruos, jo deklaruojamas teršalo kiekis bus prilygintas 1,5 DLT normatyvo, atitinkamai už 1 DLT taikant MATĮ 1 priedo tarifus ir už 0,5 DLT dydžio taršą taikant MATĮ 2 priedo tarifus;

4) mokestis, kai ūkio subjektas vykdo veiklą leidime nustatytomis sąlygomis, tačiau nevykdo privalomosios teršalų apskaitos ir nedeklaravo taršos. Teršalo kiekis bus prilygintas 1,5 DLT, apskaičiuojamas privalomos susimokėti mokesčio dydis (kaip nurodyta prieš tai nurodyta) ir taikoma ekonominė sankcija lygi privalomam mokesčio dydžiui;

5) mokestis, kai ūkio subjektas vykdo veiklą be leidimo (kai jis privalomas) arba išmeta leidime nenumatytą taršą, bet pats ją deklaruoja. Šiam taršos dydžiui bus taikomi MATĮ 2 priedo tarifai;

6) mokestis, kai ūkio subjektas vykdo veiklą be leidimo (kai jis privalomas) arba išmeta leidime nenumatytą taršą, bet nedeklaruoja (t. y. nuslėpė). Be privalomo susimokėti mokesčio dydžio bus taikoma ir ekonominė sankcija, kuri lygi privalomam mokesčio dydžiui.

Visi mokesčio objektų taršos vienetai bei tarifai, už kuriuos skaičiuojami mokesčiai bei sankcijos, yra konkrečiai reglamentuoti, kurie yra aiškūs, konkretūs ir taršos dydžiai yra tiksliai nustatomi, pagrindžiami ir įrodomi. Stacionarių taršos šaltinių atveju, dėl jų specifiškumo ir iki šiol galiojančiame MATĮ sankcijų taikymas jau yra diferencijuotas ir šios nuostatos perkeltos ir dabar aptariamame MATĮ pakeitimo projekte. Mokesčio ir ekonominė sankcija pateikta didėjimo tvarka ir iš esmės atspindi visas aktualias tokio pobūdžio pažeidimams lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (nuo veiklos turint leidimą bei vykdant apskaitą iki veiklos be leidimo, nevykdant apskaitos ir nedeklaruojant). AAD specialistų nuomone, nėra kitų objektyvių lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, kurias būtų tikslinga įvertinti priimant sprendimą dėl sankcijos dydžio.

5. Komisijos darbo praktikos netaiko nei centrinis mokesčių administratorius (VMI), nei Nacionalinė mokėjimo agentūra. Pagal užklausą gavome atsakymą apie VMI veiklos pobūdį skiriant Mokesčių administravimo įstatyme nustatytas baudas:

1) mokestinius patikrinimus atlieka VMI Patikrinimų skyriai. Po patikrinimo surašomas patikrinimo aktas;

2) mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su patikrinimo akte papildomai apskaičiuotomis mokesčių ir su jais susijusiomis sumomis, taip pat norėdamas pagrįsti kitas aplinkybes, kurios bus svarbios tvirtinat patikrinimo rezultatus, turi teisę per 30 dienų nuo patikrinimo akto įteikimo jam dienos pateikti rašytines pastabas dėl patikrinimo akto;

3) mokesčių mokėtojo pastabas ir patikrinimo akto rezultatus vertina jau kitas skyrius – Pažeidimų vertinimo skyrius. Po vertinimo priimamas sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kuriuo yra paskiriama bauda (MAĮ 132 str.). Atskiros komisijos baudų skyrimui nesudaromos.

VMI atliekamų mokestinių patikrinimų pobūdis iš esmės skiriasi nuo AAD atliekamų aplinkosauginių mokesčių patikrinimų. VMI atlikto mokestinio patikrinimo rezultatas gali būti derybų objektas, t. y. gali būti svarstomas sankcijos dydis, nes jį atliekant daugeliu atvejų neįmanoma identifikuoti konkrečių kriterijų, kuriais remiantis būtų apskaičiuojamas neginčytinas žalos dydis. AAD atlikto mokestinio patikrinimo rezultatas remiasi konkrečiu taršos kiekiu, kuris patikrinimo metu nustatomas (apskaičiuojamas), t. y. sankcijos dydis apskaičiuojamas remiantis konkrečiu taršos kiekiu išreikštu masės vienetais. AAD mokestinio patikrinimo metu nustatytas taršos kiekis niekada nebuvo teisminio ginčo objektas. Todėl apskaičiuotos sankcijos dydis, aplinkosauginių mokesčių atveju, negali būti ginčijamas taip, kaip ginčijama VMI skirta sankcija dėl kitų mokesčių slėpimo. VMI atveju baudžiama už mokesčių slėpimą (kas yra labai subjektyvu), o ne už konkrečią taršą, kurios kiekis yra konkrečiai apskaičiuojamas ir kuriems tarifai už taršos kiekio vienetą yra konkrečiai nustatyti MATĮ.

Kitas pavyzdys – Nacionalinės mokėjimų agentūros už žemės ūkio naudmenų deklaravimo pažeidimus, kai ne komisija nustato sankcijų dydžius, o patikrinimo metu nustačiusi tam tikro mąsto pažeidimą, kuris įvertinamas procentine išraiška nuo deklaruotino dydžio, skiria atitinkamo dydžio sankciją. Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių VIII skyrius „Tiesioginių išmokų už plotą apskaičiavimas ir sankcijų taikymas“.

6. Reikėtų įvertinti ir tai, kad remiantis MVGIĮ apskaičiuotų mokesčių už nuslėptą taršą dydžiai skundžiami teismams. Remiantis MATĮ 11 str. 5 d. paskaičiuotų sankcijų dydžiai skundžiami Mokestinių ginčų komisijai (MGK), o šios sprendimai skundžiami teismams. Patikrinimo medžiaga ir lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės, sankcijos proporcingumas yra nagrinėjamos ir vertinamos MGK, kuriai suteikta teisė jas įvertinus sankcijos dydį mažinti. Pažymėtina, kad pagal MGK statistiką, iš visų mokesčių administratorių funkcijas atliekančių įstaigų AAD, kaip ginčo šalis, mažiausiai kartų dalyvavo MGK posėdžiuose. AAD sprendimai dėl apskaičiuotų mokesčių už aplinkos teršimą proporcingumo sudarė minimalią dalį MGK nagrinėjamų ginčų: MGK duomenimis 2022 m. 80 proc. atvejų ginčo šalis buvo VMI, apie 15 proc. – Muitinės departamentas, 5 proc. – AAD, 2023 m. MGK duomenimis 74 proc. atvejų ginčo šalis buvo VMI, 22 proc. – Muitinės departamentas, 4 proc. – AAD.

Mokesčių mokėtojas turi teisę skųsti MGK sprendimą teismui, šis vertina MGK priimto sprendimo pagrįstumą ir tuo pačiu vėl vertina patikrinimo medžiagą, lengvinančias, sunkinančias aplinkybes, proporcingumą ir taip pat turi teisę mokestį už nuslėptą taršą keisti. Tačiau nėra tendencijos, kad MGK sprendimai būtų skundžiami teismams, todėl galima teigti, jog mokesčių mokėtojų vertinimu jiems paskirtos sankcijos už nuslėptą taršą yra proporcingos įvertinus visas aplinkybes ir nėra pagrindo jų persvarstyti.

Todėl nesuprantama, kodėl turėtų būti sukuriamas modelis, kai lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės turėtų būti vertinamos trijų įstaigų trimis etapais.

Apibendrinant, darytina išvada, kad šiuo metu MATĮ jau diferencijuoja mokesčio ir ekonominės sankcijos dydžius pagal pažeidimo pobūdį bei lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes tiek, kiek AAD nuomone yra objektyvu ir to keisti nereikėtų. O įvertinus dabar atliekamų patikrinimų ir nustatomų nuslėptos taršos atvejų skaičių ir patikrinimų sudėtingumą, galima drąsiai teigti, kad AAD neturėtų pakankamai finansinių ir žmogiškųjų išteklių įgyvendinti teisinės normos dėl lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių vertinimo, jei tokia būtų nustatoma.

6

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2024-07-17

12

1,2

 

Atsižvelgus į projekto 12 straipsnio 1 ir 2 dalis, dalis įstatymo nuostatų įsigaliotų kitą dieną nuo jų oficialaus paskelbimo, kita dalis – 2024 m. liepos 1 d. (kuri jau yra praėjusi), o trečioji dalis – 2025 m. sausio 1 d. Pastebėtina, kad tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurią Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Taip pat atkreiptinas dėmesys į Biudžeto sandaros įstatymo 6 straipsnio 3 dalį, kuri numato, kad įstatymai ir kiti teisės aktai, darantys įtaką atitinkamų biudžetinių metų biudžeto pajamoms, asignavimams ir valstybės skolai, įsigalioja Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymas. Atsižvelgiant į tai, koreguotinas projekto 12 straipsnis, jame nustatant su minėtais reikalavimais suderinamas įstatymo ir atskirų jo straipsnių įsigaliojimo datas.  Šiame kontekste pažymėtina, jog atitinkamai koreguotinos ir įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo datos įvertinant tai, kad mokesčių mokėtojas reikia pasirengti ne tik įstatymo, bet ir įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų įgyvendinimui. 

Pritarti

 

Patikslinti MATĮ projekto 12 straipsnyje MATĮ projekto straipsnių įsigaliojimo terminus:

12 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1. Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, 5 ir 6 straipsniai įsigalioja 2024 m. liepos 1 d.

2. 1. Šio įstatymo 2 straipsnio 2 ir 4 dalys, 3 straipsnio 1 ir 3 dalys, 4, 5, 7, 8, 9, ir 10 straipsniai, 11 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2026 m. sausio 1 d.

3. 2. Šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalis įsigalioja 2030 m. sausio 1 d.

4. 3. Šio įstatymo 11 straipsnio 4 dalis įsigalioja 2035 m. sausio 1 d.

5. 4. Aplinkos ministras ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininkas iki 2024 m. 2025 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo 7 straipsnio ir 11 straipsnio įgyvendinamuosius teisės aktus.

6. Šio įstatymo 5 straipsnio ir 11 straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2024 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių mokestį už aplinkos teršimą.

7. 5. Šio įstatymo 2 straipsnio 2 ir 4 dalių, 3 straipsnio 1 ir 3 dalių, 4, 5, 7, 8, 9 ir 10 straipsnių nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2025 metų 2026 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių mokestį už aplinkos teršimą.

8. 6. Šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2025–2029 2026–2029 metų mokestinių laikotarpių mokestį už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis.

9. 7. Šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2030–2034 metų mokestinių laikotarpių mokestį už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis.

10. 8. Šio įstatymo 11 straipsnio 4 dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2035 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių mokestį už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis.

7

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2024-07-17

12

 

 

Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 12 straipsnį papildyti nuostatomis dėl projekto 2, 3 bei 6 straipsnių nuostatų taikymo apskaičiuojant ir deklaruojant tam tikrų mokestinių laikotarpių mokestį už aplinkos teršimą.

Pritarti iš dalies

 

Papildyti MATĮ projekto 12 straipsnį nuostatomis dėl MATĮ projekto 2 ir 3 nuostatų taikymo apskaičiuojant ir deklaruojant tam tikrų mokestinių laikotarpių mokestį už aplinkos teršimą:

„7. 5. Šio įstatymo 2 straipsnio 2 ir 4 dalių, 3 straipsnio 1 ir 3 dalių, 4, 5, 7, 8, 9 ir 10 straipsnių nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2026 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių mokestį už aplinkos teršimą.“

 

MATĮ projekto 6 straipsnis, kuriuo keičiamas MATĮ 9 straipsnio 5 dalies 3 punktas, nėra susijęs su mokesčiu už aplinkos teršimą ir nėra tikslinga papildyti MATĮ projekto 12 straipsnį nuostata dėl MATĮ projekto 6 straipsnio taikymo apskaičiuojant ir deklaruojant tam tikrų mokestinių laikotarpių mokestį už aplinkos teršimą. Tai vienkartinis registracijos mokestis, kurio pakeitimais (papildymais) nėra sunkinama mokesčių mokėtojų padėtis, todėl įsigaliojimas numatytas nuo priėmimo.

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija
2025-04-28

 

 

 

Atsižvelgiant į Devynioliktosios Vyriausybės programos nuostatą „656. Skatinsime didesnį atliekų perdirbimą ir prevenciją“, reikia patikslinti MATĮ pakeitimo įstatymo projekto 5 straipsnį, kuriuo siūloma pakeisti MATĮ 7 straipsnio 9 dalį ir papildyti šį straipsnį 10 ir 11 dalimis, numatant, kad mokestinių metų vartotojų kainų indeksas sąvartyno mokesčio už aplinkos teršimą tarifams nustatomas atitinkamų mokestinių metų liepos mėnesio kainas palyginus su 2023 metų liepos mėnesio kainomis. Aukštesni sąvartyno mokesčio tarifai sudaro palankesnes sąlygas tvarkyti atliekas taikant aukštesnius atliekų tvarkymo hierarchijos būdus ir atliekų perdirbimo infrastruktūros plėtrai. 2023 m. ir 2024 m., palyginti su ankstesniais metais, nepavojingųjų atliekų šalinimas sąvartyne sumažėjo atitinkamai 27 proc. ir 19 proc. Atkreiptinas dėmesys, kad jei sąvartyno mokesčio apskaičiavimui taikomas indeksavimo koeficientas būtų skaičiuojamas mokestinių metų liepos mėnesio kainas lyginant su 2023 metų, o ne su 2018 metų (kaip yra galiojančiame Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme) kainomis, 2026 metais į valstybės biudžetą nebūtų gaunama apie 3 mln. Eur pajamų. Tačiau svarbu, kad veiklos vykdytojai turėtų galimybę iš anksto pasiruošti pokyčiams ir apie numatomus mokesčių tarifus gautų informaciją anksčiau, o ne metų pabaigoje.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, siūlytina atsisakyti MATĮ 7 straipsnio papildymo 10 ir 11 dalimis, o MATĮ 9 dalį formuluoti taip:

„9. Mokesčio už aplinkos teršimą tarifai indeksuojami kiekvienais metais, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, taikant indeksavimo koeficientą, kuris nustatomas Valstybės duomenų agentūros apskaičiuotą ir Oficialiosios statistikos portale paskelbtą atitinkamų mokestinių metų vartotojų kainų indeksą dalijant iš šimto. Mokestinių metų vartotojų kainų indeksas nustatomas kiekvienų mokestinių metų gruodžio liepos mėnesio kainas palyginus su 2018 metų gruodžio liepos mėnesio kainomis. Mokesčio už aplinkos teršimą tarifai indeksuojami, kai apskaičiuotas vartotojų kainų indeksas lygus 101 arba didesnis.“

Pritarti iš dalies

 

Įvertinus tai, kad atliekų tvarkymo rinka jau yra prisitaikiusi prie dabartinių sąvartyno mokesčių, bei siekiant užtikrinti galimybę veiklos vykdytojams sąvartyno mokesčio dydį su indeksavimu sužinoti prieš mokestinius metus, taip pat siekiant aiškiau apibrėžti mokesčio tarifo apskaičiavimą defliacijos sąlygomis, siūloma MATĮ projekto 5 straipsnį, kuriuo keičiamas MATĮ 7 straipsnis, tikslinti taip:

„5 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 7 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

„9. Mokesčio už aplinkos teršimą tarifai indeksuojami taikant indeksavimo koeficientą, kuris nustatomas Valstybės duomenų agentūros apskaičiuotą ir Oficialiosios statistikos portale paskelbtą atitinkamų mokestinių metų vartotojų kainų indeksą dalijant iš šimto. Mokesčio už aplinkos teršimą tarifai indeksuojami, kai apskaičiuotas vartotojų kainų indeksas lygus 101 arba didesnis. Jei apskaičiuoto vartotojų kainų indekso reikšmė yra mažesnė už 100, mokesčio už aplinkos teršimą tarifai indeksuojami taikant indeksavimo koeficientą lygų 1.“

2. Papildyti 7 straipsnį 10 ir 11 dalimis:

„10. Mokestinių metų vartotojų kainų indeksas mokesčio už aplinkos teršimą tarifams, išskyrus nurodytus šio įstatymo 8 priede, nustatomas atitinkamų mokestinių metų gruodžio mėnesio kainas palyginus su 2018 metų gruodžio mėnesio kainomis.

11. Mokestinių metų vartotojų kainų indeksas šio įstatymo 8 priede nurodytiems mokesčio už aplinkos teršimą tarifams nustatomas atitinkamų mokestinių metų prieš atitinkamus mokestinius metus einančių metų liepos mėnesio kainas palyginus su 2023 metų 2018 metų liepos mėnesio kainomis.“

2.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija
 2025-05-12

7

 

 

Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 2 straipsnio 11 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuslėpta tarša yra „<...> neturint leidimo, kai leidimas privalomas, arba eksploatuojant neįregistruotą organinius tirpiklius naudojantį įrenginį, kai jis privalo būti įregistruotas, išmestas teršalo kiekis <...>“. Pažymėtina, kad neturint leidimo išmesti teršalai yra viršnormatyviniai, nes normatyvas nenustatytas, todėl mokesčiui už aplinkos teršimą apskaičiuoti turėtų būti taikomas MATĮ 2 priede nustatytas tarifas. Reikalinga atsižvelgti į MATĮ 7 straipsnio 3 dalies nuostatas, pagal kurias koeficientas 1,2, turi būti taikomas skaičiuojant mokestį, jeigu nustatytas teršalo laikinai leidžiamos taršos normatyvas. Be to, turi būti apskaičiuojamas privalomas deklaruoti ir sumokėti mokestis už aplinkos teršimą, kai eksploatuojamas neįregistruotas organinius tirpiklius naudojantis įrenginys, kai teisės aktuose nustatyta prievolė jį įregistruoti. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, siekiant teisinio aiškumo ir proporcingumo, kad nekiltų praktinių taikymo problemų siūlome MATĮ projekto 7 straipsniu keičiamo 9 straipsnio 9 dalies 1, 4 ir 5 punktus tikslinti atitinkamai: „ <...>  1) mokesčio mokėtojui, kuris turi leidimą su iš stacionariųjų taršos šaltinių į aplinką išmestiems teršalams nustatytais taršos normatyvais, kai toks leidimas privalomas, ir nevykdė privalomos teršalų išmetimo į aplinką apskaitos aplinkos ministro nustatyta tvarka:

a) privalomas sumokėti mokesčio dydis apskaičiuojamas sumuojant leidime nurodytą taršos normatyvą, padaugintą iš tarifo, nurodyto šio įstatymo 1 priede, ir indeksavimo koeficiento, ir koeficiento 1,2, jeigu nustatytas teršalo laikinai leidžiamos taršos normatyvas, ir leidime nurodytą taršos normatyvą, padaugintą iš tarifo, nurodyto šio įstatymo 2 priede, indeksavimo koeficiento, ir koeficiento 0,5 ir koeficiento 1,2, jeigu nustatytas teršalo laikinai leidžiamos taršos normatyvas; <...>

 

4) mokesčio mokėtojui, kuris neturi leidimo su iš stacionariųjų taršos šaltinių į aplinką išmestiems teršalams nustatytais taršos normatyvais, kai toks leidimas privalomas, arba turi leidimą su iš stacionariųjų taršos šaltinių į aplinką išmestiems teršalams nustatytais taršos normatyvais, kai toks leidimas privalomas, ir kurio leidime iš stacionariųjų taršos šaltinių į aplinką išmestam teršalui nenustatytas taršos normatyvas, kai leidime toks normatyvas turi būti nustatytas:

a) privalomas sumokėti mokesčio dydis apskaičiuojamas visą faktinį išmestą iš stacionariųjų taršos šaltinių teršalo kiekį, kuris nustatomas pagal teršalų nustatymo metodikas arba instrumentinio matavimo būdu gautus duomenis, dauginant iš tarifo, nurodyto šio įstatymo 2 priede, ir indeksavimo koeficiento ir koeficiento 1,2;

b) skiriamos ekonominės sankcijos dydis lygus apskaičiuoto privalomo sumokėti mokesčio dydžiui;

5) mokesčio mokėtojui, kuris eksploatuoja įregistruotą organinius tirpiklius naudojantį įrenginį, kurį privaloma įregistruoti, ir nuslėpė taršą: 

a) privalomas sumokėti mokesčio dydis apskaičiuojamas nuslėptą iš stacionariųjų taršos šaltinių išmestą teršalo kiekį dauginant iš tarifo, nurodyto šio įstatymo 1 priede, ir indeksavimo koeficiento;

b) skiriamos ekonominės sankcijos dydis lygus apskaičiuoto privalomo sumokėti mokesčio dydžiui; <...>“.

Pritarti

 

Patikslinti MATĮ projekto 7 straipsniu keičiamo MATĮ 9 straipsnio 9 dalies 1, 4 ir 5 punktus:

9. Mokesčio mokėtojui nuslėpus taršą, apskaičiuojamas privalomas sumokėti mokestis už aplinkos teršimą ir skiriama ekonominė sankcija:

1) mokesčio mokėtojui, kuris turi leidimą su nustatytu taršos normatyvu iš stacionariųjų taršos šaltinių į aplinką išmestiems teršalams nustatytais taršos normatyvais, kai toks leidimas privalomas, ir nevykdė privalomos teršalų išmetimo į aplinką apskaitos aplinkos ministro nustatyta tvarka:

a) privalomas sumokėti mokesčio dydis apskaičiuojamas sumuojant leidime nurodytą taršos normatyvą, padaugintą iš tarifo, nurodyto šio įstatymo 1 priede, ir indeksavimo koeficiento, ir koeficiento 1,2, jeigu nustatytas teršalo laikinai leidžiamos taršos normatyvas, ir leidime nurodytą taršos normatyvą, padaugintą iš tarifo, nurodyto šio įstatymo 2 priede, indeksavimo koeficiento, ir koeficiento 0,5 ir koeficiento 1,2, jeigu nustatytas teršalo laikinai leidžiamos taršos normatyvas;

 

<...>

2) mokesčio mokėtojui, kuris turi leidimą su nustatytu taršos normatyvu iš stacionariųjų taršos šaltinių į aplinką išmestiems teršalams nustatytais taršos normatyvais, kai toks leidimas privalomas, ir nuslėpė taršos normatyvo neviršijusią taršą:

<...>

3) mokesčio mokėtojui, kuris turi leidimą su nustatytu taršos normatyvu iš stacionariųjų taršos šaltinių į aplinką išmestiems teršalams nustatytais taršos normatyvais, kai toks leidimas privalomas, ir nuslėpė taršos normatyvą viršijusią taršą:

a) privalomas sumokėti mokesčio dydis apskaičiuojamas išmestą teršalo kiekį, nuslėptą leidime nustatytą metinį ir (ar) didžiausią leidžiamą momentinę ar paros vidutinę teršalo koncentraciją ir (ar) vienkartinį normatyvą viršijantį teršalo kiekį, o jeigu neturi leidimo, su nustatytais teršalų išmetimo į aplinką normatyvais, kai toks leidimas  privalomas, visą faktinį išmestą iš stacionariųjų taršos šaltinių teršalo kiekį, kuris nustatomas pagal teršalų nustatymo metodikas arba instrumentinio matavimo būdu gautus duomenis, dauginant iš tarifo, nurodyto šio įstatymo 2 priede, indeksavimo koeficiento ir koeficiento 1,2, jeigu nustatytas teršalo laikinai leidžiamos taršos normatyvas;

b) skiriamos ekonominės sankcijos dydis lygus apskaičiuoto privalomo sumokėti mokesčio dydžiui;

4) mokesčio mokėtojui, kuris neturi leidimo su iš stacionariųjų taršos šaltinių į aplinką išmestiems teršalams nustatytais taršos normatyvais, kai toks leidimas privalomas, arba turi leidimą su iš stacionariųjų taršos šaltinių į aplinką išmestiems teršalams nustatytais taršos normatyvais, kai toks leidimas privalomas, ir kurio leidime iš stacionariųjų taršos šaltinių į aplinką išmestam teršalui nenustatytas taršos normatyvas, kai leidime toks normatyvas turi būti nustatytas:

a) privalomas sumokėti mokesčio dydis apskaičiuojamas visą faktinį išmestą iš stacionariųjų taršos šaltinių teršalo kiekį, kuris nustatomas pagal teršalų nustatymo metodikas arba instrumentinio matavimo būdu gautus duomenis, dauginant iš tarifo, nurodyto šio įstatymo 2 priede, indeksavimo koeficiento ir koeficiento 1,2;

b) skiriamos ekonominės sankcijos dydis lygus apskaičiuoto nuslėpus taršą privalomo sumokėti mokesčio dydžiui;

45) mokesčio mokėtojui, kuris eksploatuoja įregistruotą organinius tirpiklius naudojantį įrenginį, kurį privaloma įregistruoti, ir nuslėpė taršą:

3.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija
 2025-05-12

7

 

 

Siekiant teisinio aiškumo, vengiant galimybės kilti mokestiniams ginčams siūlome pabrėžti, kad ekonominė sankcija yra susijusi tik su nuslėptu privalomo sumokėti mokesčio dydžiu, tačiau ne su visu privalomu sumokėti mokesčiu ir atlikti 7 straipsniu keičiamo MATĮ 9 straipsnio 9 dalies 1 - 10 punktų b papunkčių redakcinius pakeitimus atitinkamai: „<...> b) skiriamos ekonominės sankcijos dydis lygus apskaičiuoto nuslėpus taršą privalomo sumokėti mokesčio dydžiui; <...>“.

Pritarti

 

Patikslinti MATĮ projekto 7 straipsniu keičiamo MATĮ 9 straipsnio 9 dalies 1–10 punktų b papunkčius atliekant redakcinius pakeitimus:

„<...> b) skiriamos ekonominės sankcijos dydis lygus apskaičiuoto nuslėpus taršą privalomo sumokėti mokesčio dydžiui; <...>“.

4.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos energetikos skyrius
2025-05-15

 

 

 

 

Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (toliau – MATĮ) projekte numatytu taršos mokesčiu, nustatytu sąvartynų operatoriams, siekiama, kad būtų įgyvendintas principas – teršėjas moka. Tačiau sąvartyno operatorius dėl indeksavimo tvarkos atgal iš anksto nežino mokėtino indeksuoto sąvartyno taršos mokesčio, todėl indeksuotos sumos skirtumą moka jis, o ne teršėjas. Taigi, galiojanti, projektu keičiama, taršos mokesčio indeksavimo tvarka atgal (už praėjusius mokestinius metus) nesudaro galimybės taršos mokesčio mokėtojui iš anksto (prieš mokestinius metus) žinoti mokėtino taršos mokesčio dydžio, nors Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas visais atvejais, inter alia nustatydamas mokesčius, apmokestinimo išimtis ir lengvatas, turi paisyti inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo; nustatant mokesčius, taigi ir jų objektą, apmokestinimo išimtis ir lengvatas, ypač svarbūs teisinio reguliavimo aiškumo ir apibrėžtumo, taip pat teisinio tikrumo principai (2000 m. kovo 15 d., 2013 m. gruodžio 16 d., 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimai). Taip pat iškyla klausimas ar MATĮ projektas neturėtų būti keičiamas nustatant, kad Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka turi būti grąžinama 2023 ir 2024 metais už nepavojingųjų atliekų sąvartynuose pašalintas atliekas, išskyrus atskirose sekcijose šalinamas asbesto atliekas, sumokėto mokesčio už aplinkos teršimą permoka, susidariusi dėl mokestinių metų vartotojų kainų indekso nustatymo 2023 m. mokestinių metų gruodžio mėnesio kainas palyginus su 2018 metų gruodžio mėnesio kainomis.

 

Pritarti iš dalies

 

Siekiant sudaryti sąlygas mokesčių mokėtojui prieš mokestinius metus žinoti mokėtiną sąvartynų taršos mokestį, MATĮ projekto 5 straipsniu keičiamo 7 straipsnio 2 dalį jau dabar siūloma dėstyti:

„2. Papildyti 7 straipsnį 10 ir 11 dalimis:

10. <...>

11. Mokestinių metų vartotojų kainų indeksas šio įstatymo 8 priede nurodytiems mokesčio už aplinkos teršimą tarifams nustatomas atitinkamų mokestinių metų prieš atitinkamus mokestinius metus einančių metų liepos mėnesio kainas palyginus su 2023 2018 metų liepos mėnesio kainomis.“

 

MATĮ projekto 5 straipsniu keičiamo 7 straipsnio įsigaliojimas numatytas 2026 m. sausio 1 d.

Teisės aktų galia turi būti nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas (lex retro non agit) ir mokesčiai mokami pagal tuo metu galiojančius  teisės aktus. Pažymėtina, kad Mokesčio administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalis nustato, kad  naujas mokestis, naujas mokesčio tarifas, mokesčio lengvata, sankcijos už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarka ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principai, įsigalioja ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Tai reiškia, kad naujas mokestis, mokesčio tarifas, mokesčio lengvata, sankcijos už mokesčių įstatymų pažeidimus negalioja atgal, praėjusiems mokestiniams laikotarpiams.

Atkreiptinas dėmesys, kad 2023 ir 2024 metais už nepavojingųjų atliekų sąvartynuose pašalintas atliekas sumokėto mokesčio už aplinkos teršimą permokos, susidariusios dėl mokestinių metų vartotojų kainų indekso nustatymo 2023 m. mokestinių metų gruodžio mėnesio kainas palyginus su 2018 metų gruodžio mėnesio kainomis, yra  neaktuali, kadangi atliekų tvarkymo rinkai prisitaikius prie dabartinio sąvartyno mokesčio tarifo, paliekama galiojanti nuostata, kad skaičiuojant indeksavimo koeficientą, lyginamos atitinkamų mokestinių metų liepos mėnesio kainos su 2018 metų liepos mėnesio kainomis. T. y. palyginamieji metai lieka tie patys (2018 m.), tik paankstinamas mėnesis.

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo nariai Tomas Tomilinas, Simonas Gentvilas, Ligita Girskienė

2025-06-02

9

 

 

 

Argumentai:

Nuo 2016 metų, įsigaliojus Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimui, pradėta taikyti ekonominė priemonė – mokestis už aplinkos teršimą sąvartyne pašalintomis atliekomis (toliau – sąvartyno mokestis). Pagrindinė šio įvesto sąvartyno mokesčio paskirtis – skatinti atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eiliškumo laikymąsi, kur atliekų šalinimas sąvartynuose yra žemiausią prioritetą turintis atliekų tvarkymo būdas.

Atkeiptinas dėmesys, kad nustatant sąvartyno mokesčio tarifus buvo atsižvelgta į atliekų šalinimo sąvartynuose aplinkosauginius kaštus, t. y. ekonominį žalos aplinkai, kuri padaroma šalinant atliekas sąvartynuose ir prarandant medžiaginius bei energetinius išteklius, vertinimą.

Sąvartynų eksploatacija betarpiškai siejasi su įvairiapusiu neigiamu poveikiu aplinkinėms teritorijoms ir šių teritorijų gyventojams. Šis poveikis pasireiškia tiek aplinkosauginiu, tiek socialiniu tiek ir ekonominiu požiūriu. Dėl sąvartynuose esančių biodegraduojančių atliekų išsiskiria metano ir anglies dioksido dujos, kurios prisideda prie klimato kaitos. Skleidžiamas nemalonus kvapas neigiamai veikia gyventojų gyvenimo kokybę, ypatingai šiltuoju metų laiku, o atliekų kaupe susidarančios ir į aplinką patenkančios dujos, pvz., tokios kaip sieros vandenilis be savo nemalonaus kvapo savybių, turi ir toksišką poveikį sveikatai. Sąvartynuose susidarantis filtratas dėl jame esančių sunkiųjų metalų, organinių teršalų ir toksinių junginių gali užteršti gruntinius ir paviršinius vandenis, o užterštas gruntinis vanduo kelia grėsmę šuliniams, tvenkiniams ir vandens ekosistemoms.

Dėl į sąvartyną pristatomų atliekų sunkiasvoriu transportu ir jo intensyvaus srauto neišvengiamas nuolatinis aplinkos triukšmo ir kietųjų dalelių aplinkos ore padidėjimas. Ilgalaikis gyvenimas šalia sąvartyno gali sukelti kvėpavimo takų ligas, alergijas, padidinti vėžio ar kitų lėtinių ligų, ypatingai vaikų, senyvo amžiaus žmonių ir sergančių lėtinėmis ligomis, riziką.

Be aukščiau įvardintų aspektų svarbus ir poveikis teritorijos estetikai ir nekilnojamo turto vertei. Sąvartynai dažnai gadina kraštovaizdį, mažina vietovės patrauklumą, stabdo aplinkinių teritorijų vystymą, o nekilnojamojo turto vertė šalia sąvartynų reikšmingai mažėja.

Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas numato, kad 100 procentų surenkamo sąvartynų mokesčio patenka tik į valstybės biudžetą, todėl savivaldybės, kuriose yra įrengti ir eksploatuojami sąvartynai, tiesiogiai susiduriančios su neigiamu sąvartynų eksploatavimo poveikiu, surenkamo mokesčio dalies negauna.

Siūlytina nustatyti, kad kaip ir kitų stacionarių taršos šaltinių atvejų, dalį (30 procentų) surenkamo sąvartynų mokesčio skirti atitinkamoms savivaldybėms, kurių teritorijoje sąvartynai yra eksploatuojami.

Gautą sąvartynų mokesčio dalį savivaldybės galėtų naudoti pagal tikslinę paskirtį Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiojoje programoje numatytoms priemonėms finansuoti ir taip bent dalinai kompensuoti sąvartynų daromą žalą.

 

Pasiūlymas:

Papildyti Įstatymo projektą nauju 9 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

„9 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas ir papildymas

1. Pakeisti 12 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„ Mokestis už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuočių atliekomis ir mokestis už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis mokamas į valstybės biudžetą.“

2. Papildyti 12 straipsnį naująja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„4. Mokestis už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis paskirstomas taip:

1) 70 procentų įskaitoma į valstybės biudžetą;

2) 30 procentų įskaitoma į savivaldybės, kurios teritorijoje yra sąvartynas biudžetą. Šios lėšos naudojamos pagal tikslinę paskirtį Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiojoje programoje numatytoms priemonėms finansuoti.“

3.     Buvusią 12 straipsnio 3 dalį laikyti atitinkamai 4 dalimi.“

 

Buvusius Įstatymo projekto 9-12 straipsnius atitinkamai laikyti 10-13 straipsniais.

 

Pritarti

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2.

Seimo nariai Tomas Tomilinas, Simonas Gentvilas, Ligita Girskienė

2025-06-02

12

 

 

 

Pasiūlymas:

Papildyti 12 straipsnį nauja 11 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„11. Šio įstatymo 9 straipsnis įsigalioja 2026 m. sausio 1 d.“

Pritarti

Patikslinti MATĮ projekto 12 straipsnyje MATĮ projekto straipsnių įsigaliojimo terminus:

12 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1. Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, 5 ir 6 straipsniai įsigalioja 2024 m. liepos 1 d.

2. 1. Šio įstatymo 2 straipsnio 2 ir 4 dalys, 3 straipsnio 1 ir 3 dalys, 4, 5, 7, 8, 9, ir 10 straipsniai, 11 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2025 2026 m. sausio 1 d.

3. 2. Šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalis įsigalioja 2030 m. sausio 1 d.

4. 3. Šio įstatymo 11 straipsnio 4 dalis įsigalioja 2035 m. sausio 1 d.

5. 4. Aplinkos ministras ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininkas iki 2024 m. 2025 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo 7 straipsnio ir 11 straipsnio įgyvendinamuosius teisės aktus.

6. Šio įstatymo 5 straipsnio ir 11 straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2024 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių mokestį už aplinkos teršimą.

7. 5. Šio įstatymo 2 straipsnio 2 ir 4 dalių, 3 straipsnio 1 ir 3 dalių, 4, 5, 7, 8, 9 ir 10 straipsnių nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2025 metų 2026 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių mokestį už aplinkos teršimą.

8. 6. Šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2025–2029 2026–2029 metų mokestinių laikotarpių mokestį už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis.

9. 7. Šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2030–2034 metų mokestinių laikotarpių mokestį už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis.

10. 8. Šio įstatymo 11 straipsnio 4 dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2035 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių mokestį už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis.

3.

Seimo nariai Vitalijus Gailius, Simonas Gentvilas

6

(9)

 

(5)

(3)

 

Argumentai:

Lietuvos Respublikos Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas (toliau – Įstatymas) numato Taršos mokesčio mokėjimo atvejus. Atsižvelgiant į praktikoje kylančius atvejus, kuomet transporto priemonės – ratinio traktoriaus – nuosavybės teisė perleidžiama bankui (pavyzdžiui, kaip užstato gavimo sąlyga), tačiau faktinis valdytojas išlieka tas pats fizinis asmuo, siūloma tikslinti Įstatymo  9 straipsnio 5 dalies 3 punktą.

Pagal dabar galiojantį reglamentavimą, Įstatymas numato, kad mokestis nemokamas, kai nepasikeičia transporto priemonės valdytojas. Tačiau realioje praktikoje kyla neaiškumų, kai transporto priemonė registruojama banko vardu, nors valdytojas (traktorių faktiškai eksploatuojantis asmuo) nekeičiamas.

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnį, kuriuo keičiamas įstatymo 9 straipsnio 5 dalies 3 punktas ir jį išdėstyti taip:

„6 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas

 „3) keičiantis žemės ūkio veiklai naudojamo ne keliais judančio mechanizmo valdytojui, išskyrus atvejus, kai keičiamas žemės ūkio veiklai naudojamo ne keliais judančio mechanizmo valdytojo, juridinio asmens pavadinimas arba fizinio asmens vardas ir (ar) pavardė, o pakeitus duomenis faktinis žemės ūkio veiklai naudojamo ne keliais judančio mechanizmo valdytojas nesikeičia, arba į Registrą įrašomas naujas žemės ūkio veiklai naudojamo ne keliais judančio mechanizmo valdytojas mirus valdytojui, kuris buvo žemės ūkio veiklai naudojamo ne keliais judančio mechanizmo savininkas, mokestis už aplinkos teršimą iš žemės ūkio veiklai naudojamų ne keliais judančių mechanizmų sumokamas prieš Registro duomenų pakeitimą. Mokestis nemokamas, kai transporto priemonės valdytojas nesikeičia, nepriklausomai nuo to, ar pasikeičia savininkas.“.

 

Pritarti

 

 

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Kaimo reikalų komitetas
2024-10-02

 

 

 

 

Pritarti iniciatorių pateiktam Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 1, 2, 4, 6, 7, 9, 11 straipsnių ir 3, 7, 8 priedų pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-4016 ir Komiteto išvadoms; siūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui tobulinti įstatymo projektą Nr. XIVP-4016 pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė.

Pritarti

 

 

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:      .

7.1. Sprendimas: Pritarti iniciatorių pateiktam ir komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.

7.2. Pasiūlymai: negauta.

 

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Audrius Radvilavičius.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

 

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                         (Parašas)                                                                      Linas Jonauskas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Patarėja Birutė Pūtienė