2018-06-18

PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1336 7, 8, 10, 23, 25 IR 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

NR. XIIIP- 2232

Eil.

Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str.

d.

p.

1.

2.

3.

8

10

23

1

9

1

Argumentai:

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-2232 (toliau – Įstatymo projektas) siekiama restruktūrizuoti socialinio draudimo įmokas, mokančių subjektų mokestinius įsipareigojimus. Įstatymo projekto 2 straipsniui, kuriuo iš esmės pakeičiamas 8 straipsnis, yra pritariama, sutinkama, kad darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokos būtų sujungtos. Tačiau verta atkreipti dėmesį į preliminarius siūlymus, rengiant VSDF biudžetą, nustatyti socialinio draudimo tarifus (žiūr. Lentelę).

(Lentelė iš įstatymo projekto aiškinamojo rašto)

	Po reformos
	Darbdavio	Apdraustojo	Iš viso
Pensijų socialinis draudimas	0,00	8,72	8,72
Ligos socialinis draudimas	0,00	1,09	1,09
Motinystės socialinis draudimas	0,00	1,71	1,71
Nedarbo socialinis draudimas (terminuotoms sutartims)	1,31 (2,03 )		1,31 (2,03 )
Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis draudimas	0,16		0,16
Iš viso	1,47	11,52	12,99
Sveikatos draudimas	0,00	6,98	6,98
Bendras tarifas (VSD+PSD)	1,47	18,50*	19,97

Iš lentelės matyti, kad darbuotojo indėlis į socialinio draudimo sistemą yra itin aiškus. Taip pat išryškėja, kad darbdavio mokestiniai įsipareigojimai apima tik „Nedarbo socialinis draudimas (terminuota sutartis)“ ir „Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo“ įmokas, kurios sudaro – 1, 47 proc. Nepaisant įmokų sujungimo ir perkėlimo darbuotojui, įstatymo projektu yra siūloma nedarbo socialinį draudimą, nelaimingų atsitikimų darbe draudimą ir profesinių ligų socialinį draudimą palikti darbdavio pusėje. Su šia Įstatymo projekto pozicija nesutinkame ir manome, kad aukščiau minėtos įmokos už draudiminių įvykių rizikas turi būti perkeltos darbuotojui. Kitaip tariant, mokėdamas šias įmokas darbuotojas draudžiasi nuo nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų. Įvykus draudiminiam įvykiui, apdraustasis įgyja teisę į išmoką, kaip ir, pavyzdžiui, savarankiškai dirbantys asmenys, kurie dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų gali draustis savanoriškai.

Įstatymo projekto rengėjas nurodo, kas tais atvejais, kai apdraustajam apskaičiuotas darbo užmokestis mažesnis nei minimalioji mėnesinė alga, draudėjas apdraustojo ir draudėjo socialinio draudimo įmokas už tarnautojus ar darbuotojus iš savo lėšų išskaičiuoja ir sumoka nuo darbo užmokesčio, ne mažesnio kaip minimalioji mėnesinė alga. Tačiau reikia pažymėti, kad tokia nuostata ženkliai pablogina mažiausias pajamas gaunančių ir ne pilnu etatu dirbančių asmenų padėtį. Tai pagrindžiama tuo, kad aukščiau minėtų asmenų grupės darbo vietos kaina pabrangsta labiausiai. Įstatymo projektu plečiamos išimtys mokėti socialinio draudimo išmokas nuo MMA tik patvirtina šios nuostatos žalą ir diskriminuoja prie išimčių nepaminėtas socialines grupes. Pažymima, kad ir draudėjui perkelta socialinio draudimo įmokos prievolė yra prieštaringa, nes pagal įstatymo projekto esmę ir siūlomus reformos pakeitimus pripažįstama, kad tikrasis įmokų mokėtojas yra darbuotojas.

Pasiūlymas parengtas konsultuojantis su Lietuvos laisvosios rinkos institutu.

Pasiūlymas:

1. Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Socialinio draudimo įmokos, skirtos šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų socialinio draudimo rūšių išmokoms finansuoti, mokamos į Fondo biudžetą. Šio įstatymo
3 straipsnio 1 dalies 1–3 ir 6 1-6 punktuose nurodytų socialinio draudimo rūšių įmokas į Fondo biudžetą moka apdraustieji, o šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytų socialinio draudimo rūšių įmokas į Fondo biudžetą moka draudėjai.“

2. Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„9. Pagal šio įstatymo 4 straipsnį šį įstatymą draudžiamų asmenų socialinio draudimo įmokų bazė, kurią privalo taikyti kiekvienas draudėjas už  ir apdraustąjį apdraustasis, skaičiuodamas skaičiuojant socialinio draudimo įmokas 2019 metais yra 120 VDU suma, 2020 metais – 84 VDU suma, 2021 ir vėlesniais metais  –  60 VDU suma. Priskaičiavus vienos iš socialinio draudimo rūšies socialinio draudimo įmokas virš VDU sumos, lygios šioje dalyje nustatytai atitinkamų kalendorinių metų socialinio draudimo įmokų bazei, toliau skaičiuojamos kitų socialinio draudimo rūšių socialinio draudimo įmokos iki bus pasiekta atitinkamų kalendorinių metų atitinkamos socialinio draudimo rūšies įmokų bazės riba. Jeigu asmuo atitinkamais kalendoriniais metais yra draudžiamas pagal šio įstatymo 4 straipsnį pas daugiau negu vieną draudėją, jo socialinio draudimo įmokų bazė nustatoma pas kiekvieną draudėją atskirai.“

3. Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

 „1. Socialinio draudimo pensijų bendroji bazinė dalis finansuojama valstybės valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšomis.“

Teikia

Seimo nariai:                      

Simonas Gentvilas

Jonas Varkalys

Eugenijus Gentvilas

Virgilijus Alekna

Gintaras Vaičekauskas

Juozas Baublys

Ričardas Juška