LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Biudžeto ir finansų komitetas

 

 

PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA (1)

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 2021 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO  NR. XIIIP-5302

 

 

2020-11-24  Nr. 109-P-42(2)

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Mykolas Majauskas, Algirdas Butkevičius, Vytautas Gapšys, Liudas Jonaitis, Matas Maldeikis, Vytautas Mitalas (nuotoliniu). Biudžeto ir finansų komiteto biuras: vedėja Alina Brazdilienė (nuotoliniu), patarėjai: Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė (nuotolinius) Jolanta Žaltkauskienė (nuotoliniu), Agnė Gedraitytė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė (nuotoliniu).

2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai: negauta.

 

3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1,

Audito komitetas,

2020-11-23

 

 

 

 

Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

Sprendimas: atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu rengiama nauja aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020–2024 metų programa, siūlyti pagrindiniam komitetui Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr. XIIP-5302 grąžinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei tobulinti, kartu įvertinant:

1) Valstybės kontrolės 2020 m. lapkričio 10 d. išvadoje ,,Dėl struktūrinio postūmio užduoties, nustatomos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte, ir papildomų priemonių (pinigine išraiška) poreikio šiai užduočiai įvykdyti“ bei ataskaitoje Nr. BPE-8 „2021 metų valdžios sektoriaus biudžetų projektų vertinimas“ pateiktus pastebėjimus;

2) Lietuvos banko 2020 m. lapkričio 6 d. išvadoje „Dėl 2021 metų valdžios sektoriaus balanso rodiklio pagerėjimo užduočių įvykdymo poveikio pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui“ pateiktus pastebėjimus;

3) Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarimą Nr. KT187-N15/2020 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų, kuriais reguliuojamas tam tikrų programų, fondų arba institucijų finansavimas, nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“;

4) Audito komiteto pasiūlymus.

6.2. Pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam komitetui rekomenduoti Lietuvos Respublikos Vyriausybei:

1) atsižvelgiant į Lietuvos banko ir Valstybės kontrolės išvadose nurodytas rizikas, susijusias su galimu valdžios sektoriaus deficito ir skolos padidėjimu dėl neefektyvaus lėšų panaudojimo, peržiūrėti Ateities ekonomikos DNR plane, o taip pat Valstybės investicijų 2021–2023 metų programoje numatytas priemones bei projektus ir įvertinti jų tikslingumą, prioritetą teikiant struktūrinei ekonomikos transformacijai bei kitiems aukštą pridėtinę vertę kuriantiems pokyčiams įgyvendinti skirtoms investicijoms;

2) paspartinti valstybės biudžeto formavimo sistemos pertvarkos įgyvendinimą, kad kuo skubiau būtų parengti Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo ir kitų susijusių teisės aktų pakeitimo projektai dėl naujos kokybės vidutinės trukmės biudžeto sudarymo ir jo valdysenos;

3) įvertinti minėtame Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime nurodytų įstatymų nuostatas, kurios pripažintos prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai dėl šiuose įstatymuose nustatyto fiksuoto atitinkamų programų bei fondų finansavimo taikymo bei draudimo grąžinti per kalendorinius metus nepanaudotas tokių programų ir fondų lėšas į valstybės biudžetą.

 

Svarstyti Vyriausybei

 

2.

Seimo narys Kęstutis Masiulis,

2020-11-11

 

 

 

 

Argumentai:

Sporto rūmai yra ne investicinis projektas, o tai viena didelė problema. Moderniems kongresų rūmams reiktų specialaus išplanavimo, daug erdvių, kurios dar būtų lengvai transformuojamos, be to, didelių automobilių stovėjimo aikštelių. Net įdėjus daug lėšų senieji rūmai negalės būti taip rekonstruoti, kad atitiktų tokius reikalavimus, liks menkiau tinkami naudoti, o todėl sunkiau konkuruos pasaulinėje kongresų organizavimo rinkoje, negeneruos laukiamo naudos, bet atvirkščiai, išlaikymas kainuos brangiai ir sekins valstybės biudžetą. Po kelerių metų bus pripažinta, kad vėl reikia naujo pastato, nes senieji rūmai neatitinka šiuolaikinių reikalavimų.

Nereikia į juos investuoti bandant paversti Kongresų rūmais, o ieškoti kitų sprendimų tai teritorijai.

Pasiūlymas:

Neskirti 515 tūkst. eurų Vilniaus koncertų ir sporto rūmų pastatų komplekso Vilniuje, Rinktinės g. 1, rekonstravimui iš Valstybės investicijų 2021–2023 metų programos.

Svarstyti Vyriausybei

 

3.

Seimo narys

Algirdas Butkevičius,

2020-11-17

 

 

 

 

Argumentai: Esama Vilkaviškio rajono infrastruktūra neužtikrina gyventojų aktyvaus laisvalaikio, sportavimo išvystytoje aplinkoje poreikių tenkinimo bei neskatina sporto plėtros. Atsižvelgiant į tai, siūloma į Valstybės investicijų programą įtraukti projektą „Sporto paslaugų prieinamumo, kokybės ir asortimento didinimas Vilkaviškio rajono  savivaldybėje“. Projektas apima Vilkaviškio miesto centrinio stadiono rekonstrukciją ir kitas veiklas. Bendra projekto vertė yra 3 196 tūkst. Eur.

Pasiūlymas: Valstybės investicijų 2021–2023 metų programoje 2021 metais skirti 650 tūkst. eurų projektui „Sporto paslaugų prieinamumo, kokybės ir asortimento didinimas Vilkaviškio rajono  savivaldybėje“.  

Lėšų šaltinis: Perkelti Sporto salės Vilkaviškyje, Vienybės g. 63A, rekonstravimo projektui Valstybės investicijų programoje 2021 metais numatytas 650 tūkst. Eur lėšas, kadangi šis projektas bus baigtas šiais metais, tam reikalingos lėšos jau yra skirtos iš valstybės pasiskolintų lėšų.

Svarstyti Vyriausybei

 

4.

Seimo narė Laima Nagienė,

2020-11-17

 

 

 

 

Argumentai:

    Mažeikiai yra 8-as  pagal dydį Lietuvos miestas, kituose Lietuvos miestuose sporto ir pramogų centrai yra statomi ar jau yra pastatyti. Toks centras Mažeikiuose yra reikalingas ir kultūriniam miesto gyvenimui,  ir bendram jo vystymui.  Mažeikiuose nuo 2014 m. yra kalbama ir planuojama statyti sporto centrą, tačiau jo statybos vis dar nepradedamos. 

    Svarbu yra atsižvelgti į viešojo intereso svarbą, teisėtus bei pagrįstus gyventojų lūkesčius, įvertinti galimą visų krašto gyventojų užimtumą bei sveikos gyvensenos skatinimą. Mažeikių sporto centro  statyba yra įtraukta į 2021 p- 2023 m. Valstybės investicijų programos objektų sąrašą, tačiau 2021 m. skiriama 150 tūkst. suma būtų  nepakankama  netgi išskaidžius projekto finansavimą  į kelis etapus.

 

Pasiūlymas:

Užtikrinti Mažeikių sporto ir pramogų centro statybos darbams 2021 m. ne mažiau nei 1 mln. Eurų.

Lėšų šaltinis:

Lėšos būtų skiriamos iš DNR plano bei Valstybės investicijų programos lėšų.

Svarstyti Vyriausybei

 

5.

Seimo narys Edmundas Pupinis,

2020-11-19

 

 

 

 

Argumentai:

1985 m. baigtas nutiesti magistralinis kelias A14 (Vilnius-Utena) yra vienas prasčiausių Lietuvos kelių. Cementbetonio danga yra sutrūkinėjusi, deformacinės dangos siūlės nesutvarkytos, vis atsinaujina dangos plyšiai bei iškilos. Prasta kelio danga lemia didėjančias kelio priežiūros išlaidas, augančius autotransporto priemonių eksploatacijos kaštus ir laiko sąnaudas, nepakankamą važiavimo komfortą, didina avaringumą.

 

Nors 2018-2020 m. vykdyti atskirų kelio ruožų remonto darbai, didžioji magistralės dalis išlieka nerekonstruota. Todėl siūlymu siekiama nustatyti, jog Susisiekimo ministerijai, Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimui, būtų numatyta papildoma 2,5 mln. eurų suma atlikti kelio A14 rekonstrukcijos galimybių studijos ruošimo ir projektavimo darbus.

 

Pasiūlymas:

Padidinti asignavimus 2 500 tūkst. eurų Susisiekimo ministerijai, Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimui, magistralinio kelio A14 (Vilnius-Utena) rekonstrukcijos galimybių studijos ruošimo ir projektavimo darbams atlikti.  

 

Lėšų šaltinis: 

Iš valstybinių įmonių dividendų.

Svarstyti Vyriausybei

 

6.

Seimo narys

Deividas Labanavičius,

2020-11-23

 

 

 

 

Panevėžio mieste dviračiai galėtų tapti puikia alternatyva automobiliams, tačiau nepakanka dviračių takų, o esami yra labai nesaugūs eismo požiūriu. Dviratininkams dažnai tenka rinktis važiuojamą dalį, nes dviračių takai tik fragmentiški, trūksta vientisų trasų. Tai atgraso žmones kelionėms į darbą rinktis dviračius vietoj automobilio. Dviračių takų tiesimas ir atnaujinimas yra būtina priemonė skatinti naudojimąsi dviračiais taip mažinant automobilių naudojimą. Vienas pagrindinių Panevėžio miesto dviračių takų – Panevėžio miestą ir Berčiūnų gyvenvietę jungiantis pėsčiųjų ir dviračių takas, vadinamosios „žydrosios“ trasos dalis. Šiai problemai spręsti Panevėžio miesto savivaldybės administracija inicijavo projektą „Pėsčiųjų ir dviračių tako nuo Vakarinės g. link Berčiūnų gyvenvietės modernizavimas", kurio metu bus modernizuotas minėtas pėsčiųjų ir dviračių takas. Įgyvendinus projektą, pagerės Panevėžio miesto gyventojų judėjimo galimybės, sumažės besinaudojančiųjų automobiliais skaičius, CO2 emisija, padidės šios teritorijos patrauklumas.

Šiuo metu yra parengtas I etapo techninis projektas ir savivaldybė yra pasirengusi investuoti 26 854,80 eurų, tačiau trūksta 1 060 968,04 eurų tam, kad projektas būtų pabaigtas.

Pasiūlymas:

 Pėsčiųjų ir dviračių tako Panevėžyje nuo Vakarinės g. link Berčiūnų gyvenvietės modernizavimui (I ir II etapai) skirti 1 060 968,04 eurų.

 Lėšų šaltinis:

 Iš papildomų akcizo mokesčio ir valstybės biudžeto viršplaninių pajamų.

Svarstyti Vyriausybei

 

7.

Seimo narys

Deividas Labanavičius,

2020-11-23

 

 

 

 

Argumentai:

Panevėžio „Vilties“ progimnazijai būtina priestato pastato ir vidaus patalpų renovacija.

Projektas yra neatskiriama šiuo metu įgyvendinamo projekto „Vilties“ progimnazijos pastato modernizavimas, siekiant pagerinti pastato energetines savybes“ finansuojamo VIP lėšomis ir „Panevėžio „Vilties“ progimnazijos vidaus patalpų ir ugdymo aplinkos modernizavimas“ finansuojamo ES ir VB lėšomis pagal priemonę 09.1.3-CPVA-R-724 „Mokyklų tinklo efektyvumo didinimas“ dalis. Pabaigus jau įgyvendinamus projektus liks neatnaujintas tik progimnazijos priestatas, siekiant pilnai užbaigti pastato modernizavimą inicijuojamas projektas.

Šiuo metu yra parengtas techninis renovacijos projektas, o taip pat gautas statybą leidžiantis dokumentas.

Pasiūlymas:

 Panevėžio „Vilties“ progimnazijos priestato pastato ir vidaus patalpų renovacijai skirti 650 000,00 eurų.

 Lėšų šaltinis:

 Iš papildomų akcizo mokesčio ir valstybės biudžeto viršplaninių pajamų.

Svarstyti Vyriausybei

 

8.

Seimo narys

Deividas Labanavičius,

2020-11-23

 

 

 

 

Argumentai:

Panevėžio miesto gatvių apšvietimo sistema apima 291 miesto gatvę, kurioje įrengta 8147 vnt. atramų ir 8491 vnt. šviestuvų. Pagrindinė problema, kuriai spręsti inicijuojamas projektas - neefektyvi ir šiuolaikinių standartų neatitinkanti Panevėžio miesto gatvių apšvietimo infrastruktūra.

Projekto tikslas – užtikrinti kokybišką, efektyvų ir reikalavimus atitinkantį Savivaldybės gatvių apšvietimą bei sumažinti energijos suvartojimą gatvių apšvietimo infrastruktūroje.

Įgyvendinamu projektu siekiama:

- modernizuoti gatvių apšvietimo sistemą, kuri atitiks su gatvių apšvietimu susijusių standartų nustatytus reikalavimus;

- sutaupyti elektros energijos kiekį – ne mažiau kaip 40 proc.;

- sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį;

- sumažinti eksploatavimo sąnaudas.

Panevėžio savivaldybė prie šio projekto planuoja prisidėti 2 000 000,00 eurų, 2 000 000,00 eurų būtų panaudota ES lėšų, o trūkstamas finansavimas - 1 011 397,20 eurų.

Pasiūlymas:

 Panevėžio miesto gatvių apšvietimo modernizavimui skirti 1 011 397,20 eurų.

Lėšų šaltinis:

 Iš papildomų akcizo mokesčio ir valstybės biudžeto viršplaninių pajamų.

Svarstyti Vyriausybei

 

9.

Seimo narys Romualdas Vaitkus,

2020-11-23

 

 

 

 

Argumentai:

Siekiant, kad Tauragė taptų viso regiono ekonominio augimo ir kultūros centru, trūksta šiuolaikiškos sporto ir kultūros erdvės, kurioje galėtų treniruotis bent 8 sporto šakų atstovai, bei kultūros erdvės kurioje renginius galėtų stebėti bent 2000 žiūrovų.

1.      Projektuojamas multifuncinis kompleksas (atlikta 95% projektavimo darbų), neturintis analogų Lietuvoje (8000 kv. m.) Siekiama, kad infrastruktūra būtų užpildyta kasdien, didžiąją laiko dalį naudojant vaikų ir jaunimo neformaliajam ugdymui, o vakarais sporto klubams ir gyventojams. Vienu metu galės sportuoti bent 8 sporto šakos – krepšinis, rankinis, futbolas, badmintonas, smėlio tinklinis, imtynės, karate ir lengvoji atletika. Projektuojama 200 m. 3 takų bėgimo trasa. Projektuojamos 3 dengtos smėlio tinklinio aikštelės. Kompleksas taip pat pritaikytas didelių nacionalinio ir regioninio lygio kultūros renginių organizavimui;

2.      Patogi vieta –  didžiausiame miesto mikrorajone, kuriame gyvena apie 30% miesto gyventojų. 800 m. spinduliu yra 3 didžiausios rajono mokyklos (jose mokosi apie 2100 mokinių – tai sudaro apie 50% visų rajono mokinių (rajono mokinių skaičius - 4258);

3.      Baseiną, kurio vertė 2,3 mln. eur. pastatėme iš savivaldybės resursų, sutaupytų efektyviai naudojant lėšas. Atidarymas planuojamas pasibaigus karantinui;

4.      Didelį dėmesį skiriame investicijų pritraukimui ir naujų darbo vietų kūrimui, investuojame į verslumo skatinimą ir ugdymą, darbo jėgos pritraukimą, diasporos susigrąžinimą. Nuo šių metų spalio mėnesio mokysime Ukrainos piliečius lietuvių kalbos;

5.      Esame viena progresyviausių regioninių savivaldybių Lietuvoje, kuri nuolat pateikiama kaip pavyzdys kitoms savivaldybėms;

6.      Per 30 metų negavome pinigų iš VIP didesnės apimties naujos statybos objektui ar naujos sporto, kultūros ar laisvalaikio infrastruktūros kūrimui;

7.      Rengiame pilotinį regioninės integracijos projektą Tauragė+,  kuriame vieningą, regioninę el. bilieto sistemą, integruojame susisiekimą tarp visų miestų, perkame elektroautobusus;

8.      Regiono merai palaiko multifunkcinio komplekso projektą. Regiono plėtros taryboje planuojame patvirtinti regioninės svarbos projektu – tai būtų didžiųjų kultūros renginių visame Tauragės regione vieta;

9.      Tvarkome Tauragės neformalaus ugdymo sistemą, reorganizavome įstaigas, įdiegėme elektroninę mokinio pažymėjimo sistemą, nuosekliai perduodame paslaugų teikimą NVO;

10.  Daug investuojame į kultūrą – organizuojame 4 nacionalinio lygio muzikos festivalius, siekiame tapti Lietuvos kultūros sostine;

11.  Įsipareigojame prisidėti 35% projekto vertės arba 3 000 000 eur. per 3 metus. Jeigu projekto įgyvendinimas truktų ilgiau, galima planuoti ir ženklesnį prisidėjimą;

12.  Preliminari projekto vertė  - apie 9 mln. eur.;

 

Siekiame, kad jaunoji tauragiškių karta turėtų šiuolaikiškas sąlygas saugiai ir patogiai užsiimti mėgstama popamokine veikla, norime, kad rajono gyventojai turėtų kuo geresnes sąlygas turiningai ir aktyviai praleisti savo laisvą laiką Tauragėje. Tai yra vienas iš esminių žmonių poreikių, kuris gali nulemti žmogaus gyvenamosios ir darbo vietos pasirinkimą. Manome, kad multifunkcinio sporto ir kultūros komplekso atsiradimas Tauragėje galėtų prisidėti ne tik prie Tauragės miesto ar rajono spartesnės ekonominės plėtros, tačiau ir prie viso regiono plėtros.

Siekiame tapti stipriu regiono centru, tam reikia paramos iš Seimo, Vyriausybės ir ministerijos. Norint pritraukti naujas darbo vietas ir talentus, turime pasiūlyti kompleksiškas ir šiuolaikiškas laisvalaikio praleidimo paslaugas ir galimybes. Lietuvos regionų politikos baltojoje knygoje, Tauragė nurodytas kaip potencialus regiono augimo centras, todėl multifunkcinis sporto ir kultūros kompleksas yra viena iš esminių miesto, rajono ir regiono plėtros detalių. 

 

Pasiūlymas:

Skirti Tauragės multifunkcinio sporto ir kultūros komplekso statybos darbams 650 000 Eurų.

 

Lėšų šaltinis: 

Pagal Lietuvos ateities ekonomikos DNR planą arba iš valstybės investicijų programos lėšų.

Svarstyti Vyriausybei

 

 

4. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                                      Mykolas Majauskas

 

 

 

 

Biudžeto ir finansų komiteto biuro patarėja Agnė Gedraitytė