Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 15, 2023 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 202
STENOGRAMA
2022 m. rugsėjo 20 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas P. SAUDARGAS
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF*). Labas rytas, gerbiamieji Seimo nariai. Pradedame šios dienos rytinį plenarinį Seimo posėdį. Tradiciškai pradedame registraciją.
Užsiregistravo 111 Seimo narių.
10.00 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2022 m. rugsėjo 20 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Šios dienos posėdžio darbotvarkės 1 klausimas – posėdžių darbotvarkės tvirtinimas. Ar turi kas nors siūlymų frakcijų vardu? Nematau. Aš pats tik pagarsinsiu vieną siūlymą. Suderinus su autoriumi, būtų siūloma išbraukti Seimo rezoliucijos „Dėl Baltarusijos valdžios siekio eliminuoti lituanistinį švietimą“ projektą. Projektas tiesiog dar nėra svarstytas Užsienio reikalų komitete. Mes, matyt, turėtume nuosekliai laikytis tos sistemos. Autorius su tuo sutiko. Bendru sutarimu galime išbraukti? Puiku. Išbraukiame.
Ar galime bendru sutarimu pritarti darbotvarkei be šio projekto? Girdžiu norą balsuoti. Balsuojame, ar pritarti darbotvarkės projektui, išbraukus minėtą rezoliuciją.
Balsavo 114: už – 112, prieš nėra, susilaikė 2. Darbotvarkei pritarta.
10.02 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2023 metų Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų ir savivaldybių merų rinkimų paskelbimo“ projektas Nr. XIVP-1975(2) (svarstymas)
Pradedame darbotvarkėje įrašytą 1-2 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl 2023 metų Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų ir savivaldybių merų rinkimų paskelbimo“ projekto svarstymą. Pranešėjas Seimo narys R. Juška pateiks Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą.
R. JUŠKA (LSF). Komitetas pritarė patobulintam Seimo nutarimo projektui ir komiteto išvadai. Pritarta bendru sutarimu.
Kas patobulinta, atsižvelgus į Teisės departamento išvadas? Pakeitus pačiame pavadinime, kaip ir Konstitucijoje, atsiranda žodžiai „savivaldybių tarybų ir savivaldybių merų“, įrašomas žodis „savivaldybių“. 1 straipsnyje – taip pat „savivaldybių merų“. Nustatyti, kad šis nutarimas įsigalioja 2022 m. spalio 7 d. Perskaičiavus pasislinko viena diena, kad sutaptų.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoje niekas nepageidauja kalbėti. Pataisų nėra, tai mes neturime ką daugiau diskutuoti. Dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė kalbėti. Balsuosime dėl projekto darbotvarkėje nustatytu laiku.
10.04 val.
Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 341 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1986(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 1-3 klausimas – Visuomenės informavimo įstatymo 341 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1986(2). Svarstymo stadija. Išklausysime Kultūros komiteto išvadą. Ją pateiks komiteto pirmininkas V. Juozapaitis. Gerbiamas Vytautai Juozapaiti, kviečiame į tribūną pateikti komiteto išvadą dėl Visuomenės informavimo įstatymo pataisų.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamas Seime, Kultūros komitetas penktadienį apsvarstė šito įstatymo pakeitimo projektą ir jam vienbalsiai pritarė, taip pat nutarė kreiptis į Seimą su prašymu taikyti skubą. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkui. Niekas neužsirašė diskutuoti.
Motyvai. V. Kernagis pasisako už projektą. Prašau.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Tiek to tie motyvai, prieš nėra. Tiesiog šiaip norėčiau paskatinti, aišku, palaikyti šitą įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Dėkui. Dėl skubos ir dėl projekto apsispręsime nustatytu laiku, per balsavimo intervalą.
10.06 val.
Peticijų konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-1974 (pateikimas)
Toliau darbotvarkės 1-4 klausimas – Peticijų konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-1974. Pranešėja – teisingumo ministrė E. Dobrowolska. Prašau.
E. DOBROWOLSKA (LF). Sveiki, kolegos. Pateikiu Peticijų konstitucinio įstatymo projektą. Projektu siekiama tinkamo lygmens teisės aktu, tai yra konstituciniu įstatymu, aiškiau ir nuosekliau sureguliuoti konstitucinės peticijų teisės įgyvendinimo tvarką, užtikrinant galimybę kreiptis dėl visų visuomenei svarbių teisės aktų priėmimo, numatant skaidresnį ir efektyvesnį kreipimųsi teikimo, jų vertinimo, peticijų nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo procesą.
Taip pat siekiama įgyvendinti konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinio įstatymo nuostatas dėl šios ypač reikšmingos visuomenės santykių srities sureguliavimo konstituciniu įstatymu. Taip pat siekiama įgyvendinti šios Vyriausybės programoje nustatytą įsipareigojimą inicijuoti konstitucinio įstatymo rengimą.
Šiuo įstatymo projektu yra numatoma, kad peticijos teisė įgyvendinama kreipiantis tik dėl norminio visuomenei svarbaus teisės akto priėmimo. Nustatoma, kad tokį kreipimąsi galima pateikti ne tik Seimui, Vyriausybei ar savivaldybės institucijoms, bet ir kitai valstybės institucijai.
Taip pat yra numatoma patikslinti peticijų teisės įgyvendinimą savivaldybėse nustatant, kad savivaldybės peticijų komisijos išvados gali būti teikiamos ne tik savivaldybės tarybai, bet ir vykdomajai savivaldybės institucijai.
Patikslinama kreipimosi pateikimo tvarka, aiškiau reglamentuojami jo pateikimo ir pasirašymo elektroninio ryšio priemonėmis reikalavimai. Aiškiau reglamentuojama atstovavimo pareiškėjui tvarka, taip pat nurodant, kad pareiškėjo atstovas gali būti ne tik kreipimąsi pasirašęs, bet ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka įgaliotas asmuo.
Nustatomas maksimalus terminas, tai yra 20 darbo dienų, per kurias peticijų komisijų prašymu valstybės ar savivaldybės institucijos arba kitos institucijos turi pateikti nuomonę arba kitą reikalingą informaciją peticijai išnagrinėti.
Taip pat nustatyta peticijų komisijų veiklos viešinimo pareiga bei aiškiai apibrėžta pareiškėjo teisė gauti visą su peticijos nagrinėjimu susijusią informaciją.
Įstatymu taip pat siekiama nustatyti peticijų komisijos teisę tęsti peticijos nagrinėjimą pareiškėjui atsiėmus peticiją, jeigu savo sprendimu pripažįsta peticijos svarbą.
Taip pat nustatyta, kad šitas įstatymas įsigalioja nuo kitų metų sausio 1 dienos, atitinkamai iki šios datos būtų pateiktos ir peticijos, ir kreipimaisi, išnagrinėti pagal senąją tvarką.
Mielai atsakyčiau į visus klausimus.
PIRMININKAS. Trys Seimo nariai pageidauja jūsų paklausti. Pirmas klausia M. Puidokas.
M. PUIDOKAS. Gerbiama ministre, sprendžiant iš to, kad beveik kiekviename Seimo posėdyje svarstome piliečių pateiktus ir Seimo Peticijų komisijos apsvarstytus pasiūlymus, Lietuvoje yra daug aktyvių žmonių, turinčių idėjų, kaip patobulinti vienus ar kitus teisės aktus. Analogiškai Seimo Peticijų komisijai siūloma įkurti nuolat ir periodiškai veikiančias peticijų komisijas Vyriausybėje, savivaldybėse ar kitose valstybės institucijose. Ar nemąstėte apie tikslingumą įkurti centrinį peticijų administravimo padalinį, kuris gautų ir nukreiptų peticijas nagrinėti valstybinėms institucijoms pagal kompetenciją? Kartu toks centras galėtų konsultuoti piliečius peticijų teikimo klausimais, galėtų analizuoti dažniausiai teikiamus pasiūlymus, teiktų metodinę pagalbą mažesnių institucijų peticijų komisijoms ir panašiai. Kaip jūs vertintumėte tokio centro įsteigimo idėją?
E. DOBROWOLSKA (LF). Ačiū už jūsų klausimą. Turbūt mes galime sutarti, kad tiek Seimo, tiek Vyriausybės siekis yra, kad kuo daugiau asmenų pasinaudotų savo teise pateikti peticiją. Mes matome, kad toks decentralizuotas modelis leidžia kuo greičiau išnagrinėti peticiją ir atitinkamai pateikti išvadą institucijai, kuri gali priimti sprendimą. Šiandien jau ne tik Seime veikia Peticijų komisija – savivaldybėse taip pat yra sudarytos atskiros peticijų komisijos, ir mes kalbame apie Vyriausybę, kuri irgi turi savo Peticijų komisiją. Kitaip sakant, jeigu asmuo nori, kad būtų pakeistas reguliavimas Vyriausybės lygiu atskiros ministerijos, jis kreipiasi į Vyriausybės sudarytą Peticijų komisiją ir būtent Vyriausybės lygiu dėl tų teisės aktų hierarchiškai yra priimamas sprendimas. Tai yra operatyviausias modelis, ypač kad komisija, sudaryta atitinkamo lygmens institucijoje, geriausiai žino specifiką, greičiausiai gauna informaciją ir greičiausiai pateikia sprendimą ir pačiam pareiškėjui.
Esu tikra, kad įstatymo projektas ne tik tinkamai sureguliuos, tai bus konstitucinis įstatymas, bet ir suteiks galimybę teikti daugiau peticijų, nes mes kalbame ir apie tas institucijas, kurios šiandien neturi peticijų komisijos, pavyzdžiui, ministerijoms pavaldžios institucijos – taip pat bus galima kreiptis dėl jų norminių teisės aktų reguliavimo.
PIRMININKAS. Toliau klausia A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (DPF). Gerbiama ministre, peticijų teisės įgyvendinimas bus reguliuojamas Peticijų konstituciniu įstatymu. Jūsų požiūriu, ar konstitucinis Peticijų įstatymo statusas neapsunkins ateityje jo tobulinimo ir koregavimo procedūrų? Ar ši įstatymo versija palengvins piliečiams peticijos pateikimo procedūrą, ar priešingai – ją apsunkins? Prašom pateikti savo argumentus.
E. DOBROWOLSKA (LF). Dėkoju už klausimą. Kodėl Peticijų įstatymas yra įrašytas į konstitucinių įstatymų sąrašą? Dėl jo reikšmės. Mūsų demokratinei visuomenei ypač svarbu, kad kiekvienas pilietis galėtų inicijuoti teisės aktų pakeitimus, todėl turbūt svarbu ir skatinti tokia teise naudotis.
Dėl paties projekto. Akivaizdu, kad jis išplečia galimybes. Kaip jau minėjau, šiandien nėra galimybės kreiptis į kitas institucijas nei Seimas, savivaldybė ir Vyriausybė. Šitas įstatymo projektas leis asmenims plačiau kreiptis turint peticijų teisę, taip pat yra reglamentuojami terminai. Kartais Peticijų komisija tam, kad galėtų priimti sprendimą, kreipiasi į kitas institucijas gauti papildomos informacijos. Šitas įstatymo projektas numato terminą – 20 darbo dienų yra maksimalus terminas, kad būtų gauta informacija ir pareiškėjas nelauktų pernelyg ilgai tam, kad žinotų, kaip yra išnagrinėta jo peticija. Esu tikra, kad tai prisidės prie geresnio reguliavimo ir asmenims bus patogiau ir greičiau pasinaudoti šia teise.
Dėl paties įstatymo keitimo. Papildysiu atsakymą, kadangi kolega klausė. Mes matome, kad Peticijų įstatymas nėra dažnai keičiamas, ir tai yra labai svarbu, nes labai svarbu, kad asmenys žinotų, kokia yra tvarka, jinai yra veikianti, šiuo pakeitimu mes ją padarome paprastesnę vartotojui ir pareiškėjui. Esu tikra, kad šitas lygmuo – būtent konstitucinio įstatymo – leis įtvirtinti tas teises, jos bus įtvirtintos ir puikiai visiems žinomos.
PIRMININKAS. Klausia A. Kubilienė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama kolege, ar nemanote, kad dabartinis Peticijų įstatymas ir jūsų teikiamos pataisos iš tikrųjų nepakankamai efektyviai užtikrina teisę pareiškėjams dalyvauti svarstant jų peticijas ir būti išklausytiems? Esu įsitikinusi, kad suteikdami daugiau teisių, ypač tais atvejais, kai peticiją pasirašiusiųjų yra tikrai nemažas skaičius, galėtume ženkliai sustiprinti mūsų demokratiją ir pasitikėjimą valdžia, o šiuo atveju mes gauname tik tokį neįtraukų ir formalų svarstymą.
E. DOBROWOLSKA (LF). Dėkoju už klausimą. Šią problemą taip pat šis įstatymo projektas sprendžia. Būtent yra siūlomos reguliuoti… apie pareiškėjo teisę gauti informaciją, susijusią su pačia nagrinėjimo eiga ir rezultatu papildomai, tai yra įtvirtinama įstatymu, kuris šiuo atveju būtų konstitucinis. Aš tik atkreipsiu dėmesį, kad tiek pagal galiojančią, tiek pagal naują įstatymo redakciją, kuri siūloma, užtenka netgi vieno parašo, kad peticija būtų pripažinta. Vadinasi, nesvarbu, kiek yra besikreipusių ir palaikančių peticiją asmenų, ar vienas, ar keli šimtai, mes puikiai kalbame apie tai, kad pareiga išnagrinėti peticiją priklauso nuo vieno parašo.
Kas yra nauja mūsų siūlymu? Tuo atveju, jeigu, tarkime, pareiškėjas nusprendžia atsiimti savo peticiją, o Peticijų komisija mato tos peticijos ar keliamo klausimo svarbą, Peticijų komisija įgyja teisę nagrinėti netgi atsiėmus tą peticiją.
PIRMININKAS. Paskutinė klausia L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Labas rytas. Aš noriu paklausti jūsų tokio dalyko. Iš Seimo praktikos matau ir dirbdama savivaldybėje mačiau, kad labai daug peticijų iš tiesų yra atmetama, nepripažįstama peticijomis ir taip toliau. Gal jūs galite įvardinti procentą, kiek yra atsižvelgiama teisėkūroje į paprastų gyventojų peticijas?
E. DOBROWOLSKA (LF). Labai ačiū. Turbūt į šį klausimą galėtų atsakyti, jeigu iš Seimo, Seimo Peticijų komisijos pirmininkas, šią statistiką galėtų surinkti ir pateikti. Jeigu mes kalbėtume turbūt apie priežastis kodėl, jeigu mes žiūrėtume į reguliavimą, tai visų pirma yra ribojimas, kada negali būti peticija tenkinama. Dažniausiai yra išimtiniai atvejai, kada šiuo pagrindu yra atmetama peticija. Dažniausiai mes kalbame apie teisėkūrą.
Iš mano praktikos, kadangi teko dalyvauti tiek savivaldos… Vilniaus miesto savivaldybės Peticijų komisijos pirmininke teko būti, tiek dabar esu Peticijų komisijos narė, mes matome, kad kartais yra siūloma sureguliuoti įstatymu labai detalius, sakyčiau, net norminio pobūdžio žemesnės hierarchijos pasiūlymus, todėl esu tikra, kad dabartinė įstatymo projekto versija, kurią mes siūlome, leidžia kreiptis į dar platesnį ratą. Kitaip sakant, jeigu mes matome, kad tas klausimas yra ne įstatyminio lygmens, kur dažnai yra atmetama, tikrai pilietis įgyja teisę kreiptis net į kitas institucijas ir siūlyti savo pakeitimus.
PIRMININKAS. Atsakėte į visus klausimus. Dėkui. Pažiūrėsime, ar dėl motyvų yra užsirašiusių. Galite luktelti tribūnoje, nes kitas projektas taip pat jūsų. E. Pupinis – už.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų siūlau pritarti įstatymo projektui. Taip pat siūlau kaip papildomą įtraukti Peticijų komisiją. Vis dėlto mes nemažai bendravome su ministerija, iš tikrųjų teikėme siūlymus, bet dar yra tam tikrų niuansų, kur reikėtų pasiaiškinti, ypač dėl terminų tam tikrų problemų, nes Seimui gali būti reikalas susirinkti vien dėl Peticijų komisijos terminų į neeilinę sesiją. Tai čia kiti klausimai.
Šiaip vis dėlto norėčiau ir kolegoms pasakyti, kad iš tikrųjų ne pasirašiusiųjų skaičius lemia Peticijų komisijos sprendimus, o iš tikrųjų turinys. Vis dėlto yra galbūt ir nepritariama daugumai peticijų, kadangi žmonės mato iš savo pozicijų, gindami savo tam tikrus savo interesus, bet tai nereiškia, kad tai yra valstybinio lygio interesas, kur reikia surasti sprendimą, tinkantį visoms pusėms.
Tačiau noriu pasidžiaugti, kad bent jau svarstymo stadijoje, kuomet mes ieškome ir gauname tam tikrų komentarų iš ministerijos, vis dėlto ministerijos sureaguoja taip pat ir kai kuriuose vėliau teikiamuose įstatymuose atsiranda viena ar kita mintis. Svarbiausia, kad piliečiai turi teisę pareikšti savo nuostatą, ir galiu pasakyti, kad iki 10 % peticijų tikrai tiesiogiai beveik yra įgyvendinama, kadangi jos dažniausiai įgyvendinamos su socialiniais klausimais. Tačiau kai kuriais teisiniais klausimais, savaime suprantama, kur netgi mes čia, Seime, esame balsavę dėl tam tikrų įstatymų projektų, jie netgi teikiami per Peticijų komisiją, tai savaime suprantama, kad Peticijų komisija taip pat negali pritarti tam, kas prieštarauja Konstitucijai arba bendroms teisinėms normos. Siūlau pritarti ir svarstyti šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Prieš nėra užsirašiusių. Dėl projekto balsuosime per numatytą balsavimo intervalą.
10.18 val.
Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo Nr. X-296 2, 6, 7, 8, 10, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1954ES (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 1-5 klausimas – Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1954. Pranešėja taip pat teisingumo ministrė E. Dobrowolska. Prašom.
E. DOBROWOLSKA (LF). Dėkoju už galimybę pateikti įstatymą. Šiuo projektu yra siekiama dviejų tikslų. Visų pirma – į esamą smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo schemą įtraukti tyčinius nesunkius smurtinius nusikaltimus. Šiuo metu galiojantis įstatymas to nenumato, todėl dalis nusikaltimų aukų lieka be galimybės pretenduoti į žalos kompensavimą iš Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos lėšų. Tokia situacija neatitinka Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencijos ir Europos Sąjungos direktyvos dėl žalos kompensavimo nusikaltimo aukoms. Šis Teismas yra išaiškinęs, kad valstybė privalo numatyti kompensacijų schemą nukentėjusiems nuo visų smurtinių nusikaltimų. Taigi, bus užtikrinamas įstatymo suderinamumas su direktyva, taip pat įgyvendinami Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimai. To nepadarius, Lietuvai taip pat gali grėsti Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūra. Tai matydami, nelaukiame pasekmių ir jau sprendžiame dabar.
Taip pat antras šio projekto tikslas – siekiama praplėsti įstatyme įtvirtintą nukentėjusio nuo smurtinių nusikaltimų asmens apibrėžimą, tas leis sulyginti visų nuo smurtinių nusikaltimų nukentėjusių asmenų teisinę sudėtį. Šiuo metu galiojančiame įstatyme nurodytas baigtinis asmenų, galinčių pretenduoti į kompensacijas, sąrašas. Toks sąrašas, palyginti su Baudžiamojo proceso kodeksu, nustato pernelyg siaurą nukentėjusio asmens apibrėžimą. Dėl šios priežasties, pavyzdžiui, į žalos kompensavimą negali pretenduoti nužudytojo broliai, seserys, kiti artimieji, nepaisant to, kad jie prokuroro arba teismo yra pripažinti nukentėjusiais. Taigi įstatymo projektas yra suderintas su Baudžiamojo ir Baudžiamojo proceso kodeksų sistema.
Svarbu pažymėti ir tai, kad projektu siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas reikšmingai prisidėtų prie žmogaus teisių, konkrečiai – nuo smurtinio nusikaltimo nukentėjusių asmenų, apsaugos didinimo. Projekto derinimo metu iš kompetentingų institucijų, tai yra ministerijų, prokuratūros ar teisėjų, esminių pastabų nebuvo gauta. Seimo Teisės departamentas pateikė tik vieną techninio pobūdžio pastabą, į ją tikrai atsižvelgsime. Mielai atsakyčiau į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Du Seimo nariai pageidauja klausti. Pirmasis klausia P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiama ministre, kad jūs, be seksualinės orientacijos, nė vieno įstatymo nepateikėte, tai čia yra natūralu, bet man keista – ne įstatymas, bet kažkoks fondas tvirtins, kas tai yra nusikaltimas ir kas tai yra žalos padarymas. Ne teismas. Kažkokiam fondui suteikiate šias galias. Kas čia per naujadaras kažkoks?
Antras dalykas, man atrodo, šio įstatymo projekto pirmoje dalyje aiškiai apibrėžta, kas yra. Jūs sakote: „Kas tyčia atima žmogaus gyvybę, sutrikdo jo sveikatą, sukelia fizinį skausmą arba kitą nusikaltimą žmogaus laisvei“ ir vėl įrašote „seksualinio apsisprendimo laisvei“. Kas čia nustatys jūsų visokias čia fantazijas? Ir suteikia, ne įstatymas pasakys, kas yra kompensuojama, o kažkoks fondas.
E. DOBROWOLSKA (LF). Kolega, turbūt kas jau kas, jūs turbūt vienas Seimo narių, geriausiai galinčių žinoti Baudžiamojo ir Baudžiamojo proceso kodeksus, bet mielai atsakysiu į jūsų klausimus. Patikslindama atsakau, kad fondas nėra naujas, jis yra egzistuojantis. Veikia tokiu principu: jeigu asmuo nukentėjo nuo smurtinių nusikaltimų – nužudymas, seksualinio pobūdžio, jūsų žiniai, tikėtina, irgi žinote, kad tai yra išprievartavimas ar išžaginimas (Balsas salėje: „Seksualinė orientacija…“) – tokiu atveju, kai yra baudžiamoji byla, nukentėjęs asmuo gali pareikšti civilinį ieškinį. Tuo atveju, kai yra neįmanoma išieškoti žalos kompensavimo iš kaltininko, valstybė iš fondo sumoka ir tada regreso tvarka pamėgina iš to asmens – kaltininko susiieškoti. Tokiu būdu valstybė užtikrina visoje Europos Sąjungoje, kad asmenys, nukentėję nuo smurtinių nusikaltimų, gauna bent jau minimalią kompensaciją tais atvejais, kai reikia gydymo arba psichologo pagalbos. Kai mes kalbame ypač apie smurtinius nusikaltimus, mes kalbame apie labai rimtas pasekmes. Tikiuosi, mano atsakymas bent šiek tiek jums padėjo suprasti.
PIRMININKAS. Dėkui. Atsakėte į visus klausimus. Dėl motyvų prieš kalbės P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiamieji Seimo nariai, užduodamas klausimą aš pasakiau, kad ne kažkokio fondo reikalas yra nustatyti, ar tai yra smurtinis, ar ne smurtinis nusikaltimas, tai apibrėžia įstatymas. Man atrodo, kad šiandien įstatyme yra viskas aiškiai apibrėžta. Jeigu yra mažos kompensacijos, jas didinkime, o ne išvedžiokime kažkokias seksualines orientacijas. Čia visur kiekviename įstatyme ministrė E. Dobrowolska įžvelgia seksualines orientacijas. Nieko laisviečiai daugiau nemato, kaip sovietai – komunizmą, taip socialdemokratai – homoseksualizmą ir seksualines orientacijas. (Balsas salėje: „Tai E. Dobrowolska dar neišėjo, ką tu…“)
PIRMININKAS. Gerai, šia linksma gaida baigiame šio projekto svarstymą, balsuosime per numatytą intervalą.
10.24 val.
Šeimynų įstatymo Nr. XI-681 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1978, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1979 (pateikimas)
Dabar kitas darbotvarkės klausimas, dviejų projektų paketas – Šeimynų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1978 ir lydimasis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1979. Pranešėja – viceministrė V. Augienė.
V. AUGIENĖ. Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Leiskite pristatyti Šeimynų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir su juo kartu einantį lydimąjį Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą.
Keitimą paskatinusios priežastys. Vykstanti institucinė vaikų socialinės globos pertvarka daug dėmesio skiria alternatyviai globai ir jos formoms. Šeimynos, kaip alternatyvi institucinei globai forma, iš tikrųjų geroką laiką liko savotiškoje užmarštyje, todėl sugrįžome norėdami paskatinti šeimynų steigimąsi ir pataisyti kitus trūkumus, kurie šiandien yra šiame įstatyme.
Šiuo projektu siūlome sudaryti galimybę šeimynai turėti iki trijų dalyvių globojant daugiau negu šešis vaikus, taip pat užtikrinti globojamo vaiko interesus atitinkančią nepertraukiamą priežiūrą, palaipsniui didinti iš savivaldybės lėšų mokamas šeimynos dalyvio išlaikymo pajamas. Atsižvelgiant į šeimynos dalyvių skaičių, prie šio mokėjimo proporcingai prisideda kiekviena savivaldybė, apgyvendinusi vaiką šeimynoje. Taip pat sudaryti galimybę tapti šeimynos dalyviu su šeimynos steigėju kartu gyvenančiam ne jaunesniam nei 21 metų asmeniui, davusiam rašytinį sutikimą juo tapti ir atitinkančiam vaiko globėjui keliamus reikalavimus.
Taip pat siūlome reglamentuoti, kad šeimynoje vaikai gali būti ne tik globojami, bet ir laikinai apgyvendinami, kai vaikas skubiai paimamas iš jam nesaugios aplinkos. Laikinas apgyvendinimas būtų finansuojamas pagal Socialinių paslaugų įstatymą. Taip pat siūloma atsisakyti šeimynos steigėjui, dalyviui kaip vaiko globėjui (rūpintojui) nustatytų reikalavimų, kurie jau yra reglamentuoti Civiliniame kodekse, bei besidubliuojančių globėjo (rūpintojo) licencijos turėtojo pareigų, kurios jau nustatytos Socialinių paslaugų įstatyme. Taip pat patikslinti savivaldybių funkcijas atsisakant šeimynos steigėjo, dalyvio dokumentų persiuntimo Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai dėl tinkamumo būti vaiko globėju, tačiau nustatant, kad savivaldybė per 1 mėnesį turi pateikti rašytinį sutikimą dėl šeimynos steigimo.
Vaiko teisių pagrindų įstatymo pakeitimo projektu siūloma Vaiko teisių pagrindų įstatyme atsisakyti mokėjimo už socialines paslaugas detalizavimo kaip ne šio teisės akto reguliavimo dalyko, nes tai numatyta Socialinių paslaugų įstatyme.
Tai tokie būtų pagrindiniai siūlymai dėl pakeitimo. Prašyčiau gerbiamo Seimo pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Šį kartą nemažai Seimo narių užsirašė paklausti. Pirmasis klausia M. Puidokas. Nėra. Tada klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama viceministre, iš tikrųjų yra gerų dalykų, yra ir pastabų dėl teisės akto, bet mane labiausiai domina vaikai su negalia. Ten skaičius yra numatytas, gali būti ir mažiau vaikų, bet praktikoje turime tokių atvejų, kai šeimyna tiesiog nori, kad jų šeimynoje gyventų tik vaikai su negalia, nes vaikai gauna atitinkamas išmokas, po to savaitei jie išvažiuoja į kitą mokyklą, pasiima tik savaitgaliais. Ar nemanote, kad būtų tikslinga lygiai taip pat riboti vaikų skaičių, kai vaikas yra su negalia? Jeigu iš vienos šeimos, aš suprasiu, bet jeigu yra vaikų su negalia, vienas galbūt integruojasi, prižiūri ir tie vaikai, ir ugdosi visiškai kitaip. Tai vienas iš klausimų.
Ir dabar dėl faktinių išlaidų. Savivaldybei yra numatyta, kad faktiškai savivaldybė privalės padengti šeimynos steigimo faktines išlaidas. Gal galite įvardinti, kokios tai gali būti galimai faktinės išlaidos? Ar namo, ar gero automobilio pirkimas, kai kartais tikrai šeimyna to pageidauja? Ačiū.
V. AUGIENĖ. Dėl pirmo klausimo tai taip, sutikčiau su jumis, kad negalią turinčių vaikų skaičius šeimynoje turėtų būti ribojamas ir protingas. Tą reikėtų, aišku, dar diskutuoti, bet sutinku.
O dėl faktinių išlaidų, tai šeimyna kiekvienoje savivaldybėje prieš steigdamasi pirmiausia kreipiasi į savivaldybę, kad gautų… na, apie save informuotų, apie ketinimus ir apie visas aplinkybes, kurios reikalingos tai šeimynai įsisteigti. Pagal susitarimą su savivaldybe iš tikrųjų gali būti visos reikmės, įskaitant ir gyvenamosios vietos suteikimą, gali būti savivaldybės suteikta. Aš žinau tokių pavyzdžių, kad savivaldybė suteikia gyvenamąjį plotą šeimynai, tačiau ar įsigyti nuosavybės teise, ar kaip nors perleisti tai negalėtų, bet šiaip su gyvenimu susijusios išlaidos taip pat yra tos steigimosi išlaidos, kurios gali būti kompensuojamos, priklausomai nuo savivaldybės geros valios, išminties ir šeimynos kaip tokios poreikio matymo savo savivaldybės vaikams.
PIRMININKAS. Toliau klausia A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Labai ačiū, gerbiamas pirmininke. Galbūt trupučiuką klausimas ir dubliuosis su ponios Laimos, tačiau aš norėčiau paklausti… Valdemarai, atsiprašau truputį. (Balsai salėje) Aš norėčiau paklausti gerbiamos viceministrės. Prašau pasakyti, jeigu mes norime, kad vis dėlto tose šeimynose vaikų gyventų daugiau, tai kainuoja, tai valstybei kainuos. Tarkim, jūs kalbate – savivaldybės gera valia, kad jie sutartų. Įstatymas įsigalioja nuo sausio mėnesio, gal mes biudžete ką nors numatysime, kad savivaldybėms kaip nors padėtume, jas paspartintume, paskatintume? Ar vis dėlto nebus papildomų lėšų numatyta būtent tiems dalykams, apie ką klausė ponia Laima? Ačiū.
V. AUGIENĖ. Nekeisime finansavimo modelio. Tai yra savarankiškoji funkcija. Tiktai tiek galime pasakyti, kad savivaldybės globos įstaigose vaikus išlaiko dvigubai brangiau ir išleidžia tam lėšų dvigubai daugiau. Tokia matematika, kad šeimynoje vaikas savivaldybei kainuoja pigiau.
PIRMININKAS. Pirmas užsirašęs kolega M. Puidokas labai nori paklausti. Per centrinį mikrofoną leisiu paklausti, nes tuo metu, kai buvo jo eilė, nebuvo salėje. Prašom. Jūs būkite, būkite tribūnoje. Centrinis mikrofonas. Aš pranešėjai sakau, ne jūsų mikrofonas yra centrinis. Viskas gerai. Klauskite.
M. PUIDOKAS. Iš tikrųjų labai aktuali tema. Nėra abejonių, kad, panaikinus didžiuosius vaikų globos namus, ypatingas dėmesys turi atitekti šeimynoms. Mano atvejis. Aš tikrai domėjausi šia situacija Kaune. Teko bendrauti su Kaune įsteigtomis institucinėmis šeimynomis, jose dirba savivaldybės skirti socialiniai darbuotojai. Labai nustebau, kad visa tai yra tarsi tam tikros tiksinčios bombos. Dažnu atveju socialiniai darbuotojai neturi autoriteto, sulaukia ir priekaištų, ir grasinimų iš savo globotinių, dažnai tampa pasyviais tos visos situacijos ir degradavimo stebėtojais. Realiai nei jie, nei policija (teko bendrauti tiek su policija, tiek su tais darbuotojais) neturi tų rimtų įrankių situacijai suvaldyti. Suprantu, kad šiuo atveju šnekame apie motyvuotus šeimynų steigėjus, kuriems galbūt geriau pavyksta suvaldyti auklėjimo procesus.
Vis tik noriu paklausti. Kiek šiuo metu procentų yra privačių šeimynų ir kiek institucinių šeimynų, kuriose dirba savivaldybių socialiniai darbuotojai? Ar jums žinomos visos šitos problemos ir kaip jas ketinama spręsti? Vis tik jos yra sisteminės, tai pripažįsta ir institucijos, tiek būtent tie žmonės – socialiniai darbuotojai, tenai dirbantys, tiek ir pati policija. Dėkui.
V. AUGIENĖ. Taip, labai pažįstamos tos problemos, jos egzistuoja. Dėl procentinės išraiškos galiu pasakyti, kad tų institucinių šeimynų yra maždaug apie 200 Lietuvoje. Aš dabar tokį grubų skaičių sakau. O tų šeimynų, kurias šiandien pristatau, yra 57 Lietuvoje. Jos ne veltui Civiliniame kodekse įrašytos po šeimos kaip viena iš geriausių vaiko globos formų. Be abejonės. O dėl institucinės globos pertvarkos susikūrę bendruomeniniai vaikų globos namai, tos institucinės šeimynos, atsinešė labai didelę blogą patirtį. Tai yra daug vienoje vietoje smarkiai traumuotų vaikų, kurie ilgą laiką negavo jokios kokybiškos paslaugos, orientuotos į traumas, aš turiu galvoje. Šiaip tai gavo viską – ir maitinimą, ir priežiūrą, bet negavo šitų paslaugų. Todėl mes dideliais žingsniais vejamės tą spragą taisyti, bet tai nesikeičia taip greitai. Tos šeimynos gali būti sėkmingesnės tik tuo atveju, jeigu socialiniai darbuotojai išmano tų vaikų traumas, moka, žino metodus. Tai yra jų kompetencija ir turinys gali padėti suvaldyti jūsų minimas problemas. Jos ne tik Kaune, vienur smarkiau pasireiškia, kitur mažiau. Bet, matyt, tiktai per darbo kokybę ir specializuotas paslaugas, tokias kaip multidimensinis, vadinamasis MDFT metodas, kai smarkiai dirbama su vaiku ir šeima. Šiuo atveju šeima būtų globos šeimyna, bet tokios stipriai į vaiko elgesio korekciją orientuotos paslaugos. Taisyti, kas ilgą laiką buvo užleista, yra daug sudėtingiau, todėl toks kol kas ir mūsų rezultatas. Ačiū už klausimą.
PIRMININKAS. Toliau klausia A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Akivaizdu, kad pereinant iš institucinių vaikų globos įstaigų į auklėjimą šeimynose svarbiausia – kokybiškas vaikų auklėjimas. Man užkliūva, kad įstatymo projekte siūloma atsisakyti, jog šeimynos įstatuose turi būti nurodyti duomenys apie šeimynos dalyvių kompetenciją, nes šeimynos dalyvių kompetencijos kinta. Sutinku, kad to gali nebūtų įstatuose, tačiau kokie dokumentai, įrodantys šeimynos steigėjo ar dalyvių kompetenciją, turi būti pateikiami ir kaip toji kompetencija yra tikrinama realybėje, kiek toks vertinimas yra objektyvus? Ačiū.
V. AUGIENĖ. Yra labai konkretūs reikalavimai, ši veikla yra licencijuojama ir, šalia fizinės aplinkos įvertinimo, kur gyvens ir kokias sąlygas turės vaikai, yra ir patys reikalavimai šeimynos dalyviams. Juose yra detaliai parašyta, aš dabar po ranka neturiu tų visų reikalavimų, bet jeigu… Tai yra arba patirtis, arba išsilavinimas, taip grubiai, nes ten yra daugiau negu dvi dimensijos, kada galima tapti šeimynos steigėju, ir toks žmogus, bent vienas, privalo arba būti baigęs socialinius mokslus ir su tuo darbu susijusių žinių turėti, arba būti globojęs ne mažiau kaip trejus metus vaikus ir turėti patirties. Tokie du pagrindiniai dalykai. Tai yra sužiūrima išduodant licenciją steigti šeimyną.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama viceministre, iš tikrųjų aš atvirkščią klausimą turiu. Skaičiai nėra per daug dideli, kai kuriuose rajonuose tų šeimynų nėra. Tai vėlgi aš apie tai, kad ar tikrai tas stažas? Čia trys dimensijos yra, tarkime, patirtis, dvi… ir dar būtinai kokia nors veiklos patirtis, psichologinė pagalba ir kita. Ar negali vis dėlto būti kitoks vertinimas, nes metams kur nors išeiti, kad įgytum patirties, norėdamas steigti šeimyną?.. Paprastai kai kurios šeimos ir taip gali būti vertinamos kaip iš savęs – turi tam tikrų žinių auklėdamos vaikus ir taip toliau. Kokios kitos priežastys, kurios dar stabdo steigimą, nes iš tikrųjų tai sunkus pasiryžimas?
V. AUGIENĖ. Pagrindinė priežastis, kodėl tokie reikalavimai šiandien numatyti, vis dėlto yra, kad tai yra didžiulė atsakomybė ir labai sudėtingas darbas. Labai sudėtingas darbas. Vien dėl to, kad nesulūžtų tos šeimynos, kad jos išsilaikytų ir būtų sėkmingos, ir yra tokie reikalavimai įrašyti.
Dar teisingai jūs priminėte man tą vieną, kad turėti darbo patirties galima, ne blogos, bet dirbant su vaikais, bet tas reikalavimas yra tik vienam iš dalyvių. Bent vienas kad būtų prisilietęs ir žinotų, su kokiais iššūkiais teks susidurti, nes tai tikrai nelengva misija. Kol kas taip, nežinau, galima svarstyti apie paprastinimą, bet, manyčiau, šiuo metu dar gal geriau tegul būna tie reikalavimai. Yra buvusi tokia šeimynų steigimosi banga prieš nemažai metų ir paskui jos labai… ir iš to sulūžo tiesiog, kaip čia pasakius, baigėsi prasta patirtimi tiek vaikams, tiek patiems žmonėms, kurie ryžosi. Norisi tos sėkmės, todėl iš tų pamokų yra kažkiek bent jau pasimokyta.
PIRMININKAS. Kadangi esame sutaupę laiko, nepaisant to, kad baigėsi klausti skirtas laikas, dar keliems Seimo nariams leisime paklausti. L. Kukuraitis.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju, pirmininke. Gerbiama viceministre, pritariu, kad reikia tvarkyti Šeimynų įstatymą, vis dėl to noriu paklausti iš esmės dėl šeimynų vietos vaiko globos sistemoje. Pats aiškinamasis raštas taip surašytas, kad reikia labai skatinti, kad atsirastų šeimyna. O globos institucijų pertvarka vis tiek orientavosi į tai, kad vaikai gyventų šeimose. Klausimas, kokią vertę kuria šitas žingsnis, ar tai reiškia, kad mes stengiamės toliau institucionalizuoti procesą, iš tų bendruomeninių globos namų perkelti į šeimynas, kad būtų šeimai artimesnė aplinka? Ar tai jau yra žingsnis atgal, kad sustipriname uždarbį tiems, kurie kuria šeimynas, atsiranda daugiau šeimynų ir tada savivaldybėms lengviau turėti tokias, negu surasti šeimas ir ten perkelti vaikus? Klausimas yra dėl pertvarkos proceso, kokį vaidmenį atliks šitas įstatymas?
V. AUGIENĖ. Manau, kad tai ne žingsnis atgal, nes praktika parodė, kad labai suaktyvėjo globa šeimose, iš tikrųjų labai suaktyvėjo, tuo mes labai džiaugiamės, bet nepakankamai. Vis dar daug vaikų yra pačioje institucijoje ir bendruomeniniuose vaikų globos namuose jie irgi, kaip čia buvo kalbėta, tų kokybiškų paslaugų, geros kokybės ir gerų paslaugų vis dar negauna, reikia tai pripažinti. Vis dėlto 24 valandas per parą gyvenantys žmonės ir asmenys, rodantys, kaip eiti gyvenimo keliu vaikams, yra geriau negu besikeičiantys darbuotojai. Kažkaip pažiūrėję į kolegas estus, jie irgi stipriai tuos šeimos tipo namus… jie šeimynas taip vadina, žodžiu, institucinės šeimynos ir tos tikros šeimynos. Pas juos procentas gana didelis išvystytas.
Galvojame, kad vis dėlto ta alternatyva galėtų mums dar padėti ir dėl minėtų neįgalių vaikų, sudėtingesnių vaikų, nes labai sužeistiems vaikams, dideliems vaikams, kuriems jau yra gerokai virš dešimt metų, arba paaugliams reikalinga globa. Manome, kad jiems aplinka tokioje šeimynoje būtų palankesnė, negu prie besikeičiančių darbuotojų. Būtų toks matymas. Ačiū už klausimą.
PIRMININKAS. Dar suteiksiu galimybę paklausti I. Pakarklytei.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama viceministre, šitą temą ir institucinės globos, kaip nepalankios vaikui, atsisakymą nagrinėjate daugelį metų, tai juda, bet vis dėlto dar nėra to galutinio rezultato. Mano keli tokie klausimai. Vienas trumpas ir paprastas, kitas gal kiek tolimesnis. Minėjote, kad dabar yra 57 šeimynos, kurioms būtų aktualu. Kiek potencialiai iš jų tas pakeitimas bus tikrai aktualus?
Kitas klausimas. Kokius dar esate žingsnius numatę artimiausiu metu, kad vis dėlto turėtume daugiau globos šeimoje – ne šeimynose, ne bendruomeniniuose namuose, bet šeimoje? Ačiū.
V. AUGIENĖ. Šie pakeitimai palies visas šeimynas, tikimės, galbūt padrąsins ir paskatins įsisteigti naujas, bet palies ir visas esamas, nes didės dydžiai, susiję tiek su minimaliąja alga, tiek dydžiai, ar tai vienas šeimynos dalyvis prižiūrėtų vaikus, ar du, ar daugiau, nes trečio šeimynos dalyvio irgi nebuvo, buvo numatyti tik du. Bet kuriuo atveju palies visas esamas ir besikuriančias.
Dėl perspektyvos – taip, paslaugos globėjams yra numeris vienas, jų vystymas, globos centrų turinio, paslaugų globėjams tobulinimas, nes tik tada šeimos globos vaikus, kai gaus labai gerą ir profesionalią pagalbą. Į tai nukreipta – į globos centrų stiprinimą, specialistų stiprinimą. Dar planuojame atnešti svarstyti profesionalių globėjų darbinius pavadinimus, dar vieną rūšį, budinčius globotojus ir nuolatinius globotojus, jie būtų specialiai parengti ir gautų adekvatų atlygį už sudėtingus ir ypatingus atvejus, kai priimami globoti vaikai su negalia arba sudėtingo elgesio paaugliai. Manyčiau, kad tai pagrindiniai dalykai, kurie padėtų mums eiti iš tos institucinės globos. Ačiū.
PIRMININKAS. Matau, kad dar labai nori paklausti kolegė R. Tamašunienė. Klauskite iš savo vietos.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Norėjau taip pat paadvokatauti visiems kitiems likusiems paklausti Seimo nariams, nes iš tikrųjų viceministrė išsamiai atsako ir nauja įstatymo redakcija, todėl galėtume šią diskusiją šiek tiek pratęsti, nes lenkiame darbotvarkę.
Aš pritariu šio įstatymo projektui, nes ir sudėliojote procedūras, ir reglamentuojate daug dalykų, reikalingų šeimynoms. Didinamas šeimynos dalyvių skaičius. Mano vertinimu, net neturėtų būti siejama su šešių vaikų skaičiumi, nes reikia vertinti tai, kad šeimynos globotojai dirba 24/7. Jie neturi nei nedarbingumo, nei atostogų, nei gali sau leisti, be vaikų, be savo globotinių, kokią nors kitokią veiklą.
Aš vis dėlto norėčiau jūsų paklausti. Lietuvos šeimynų asociacija siūlo didinti šeimynos dalyvių pajamas iki 3,54 minimaliosios mėnesio algos, nes ji vertina, skaičiuoja. Apskritai vertinant globojamo vaiko globą šeimynoje, ji yra šešis kartus mažesnė, negu esant kitoms formoms – ar tai bendruomeniniams globos namams, arba net vertinant budinčių globotojų pajamas.
Jeigu mes rengiame kokybiškai naują įstatymą, ar vis dėlto nereikėtų atsižvelgti į tikrai seniai signalus siunčiančią Lietuvos šeimynų asociaciją ir tas pajamas padaryti adekvačias ir nediskriminuojančias vienos globos formos? Iš tiesų aš turiu tik gražius šeimynų pavyzdžius, tikrai vaikai ten gauna šeimos aplinką ir jais rūpinasi globotojai – tai sukuria tikrai bendrus šeimos ryšius. Ačiū.
V. AUGIENĖ. Dėl galimybės padidinti šeimynų dalyvių pajamas ir padaryti jas adekvatesnes buvo labai diskutuojama su savivaldybėmis, nes, kaip žinome, tai yra, kaip jau čia ir minėjo gerbiamas Seimo narys, savivaldybių savarankiškasis biudžetas, jų savarankiškosios lėšos. Mes radome bendrą sutarimą, kad palaipsnis kilimas būtų 2023 metais vienais dydžiais, paskui, 2024 metais, – didesniais. Man regis, 2024 metais jau ir pasiektume pageidaujamą šeimynų dalyvių gaunamą sumą. Siekiame subalansuoti tą padidinimą su galimybėmis, kad savivaldybės… nes yra tokia prievolė „ne mažiau kaip“. Savivaldybės visada gali daugiau mokėti ir kai kurios moka, bet mūsų atveju įtvirtiname „ne mažiau kaip“ ribą. Todėl manome, kad tie skaičiai yra optimalūs, dėl jų visi galėjome susitarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, viceministre. Dabar motyvai. R. Tamašunienė pasisako už. Galite sėsti, viceministre.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Aš manau, kad įstatymo rengėjai tikrai atliepė dalį problematikos, su kuria susiduria šeimynos, globodamos vaikus. Vis dėlto verta išnaudoti visas globos formas, kad vaikams maksimaliai būtų sukurta šeimos aplinka. Čia skambėjo kolegų raginimai, kad vis dėlto geriau daugiau dėmesio skirti globai šeimose, bet ši forma yra veikianti ir tai yra gera forma.
Balsuodama už tai, kad būtų reglamentuota ir padidintos pajamos bent mažu žingsneliu, labai tikiuosi, kad vis dėlto ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, taip pat bendradarbiaudama su savivaldybėmis, ne užkraus ant savivaldybių pečių tą visą naštą, o suras būdų ir formų, kaip šeimynas finansuoti ir finansavimo šaltinius skirti savivaldybių socialinėms funkcijoms vykdyti – būtent vaikų globai ir globotojų darbo užmokesčiui ir pajamoms.
Yra daug teigiamų dalykų, mano vertinimu, ir bus dar diskusija komitetuose. Manome, kad rasime gerų sprendimų. Palaikau pateikimo stadijoje šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Dėkui. Baigėme diskusiją dėl šio projekto kol kas. Balsuosime nustatytu laiku. Atkreipiu dėmesį, kad balsavimo intervalas yra 11 val. 05 min., nuo to momento. Pasikeitė, kadangi išėmėme rezoliuciją. Galbūt kas nors įsidėmėjo ankstesnį laiką, kuris buvo numatytas, kad prasideda 11 val. 15 min.
10.50 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1857, Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1858 (pateikimas)
Dabar turime šiek tiek laiko iki to balsavimo momento. Galbūt A. Matulas galėtų pristatyti savo Sveikatos draudimo įstatymo ir Sveikatos sistemos įstatymo pataisų paketą? Čia darbotvarkėje buvo 1-12 klausimas. Kviečiu į tribūną.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos, įstatymo iniciatoriai – Sveikatos apsaugos ministerija ir Sveikatos reikalų komiteto nariai, jie faktiškai visi pasirašė ir teikia šį įstatymo projektą. Problema yra ta, kad nelikus nepaprastosios padėties šalyje iškilo problema, kokias paslaugas galime suteikti laikiną prieglobstį, laikiną apsaugą gavusiems užsieniečiams. Kalbama apie nuo karo iš Ukrainos išvykusius asmenis. Tokių Lietuvoje dabar gyvena apie 50 tūkst., todėl įstatymo tikslas yra užtikrinti visiems laikinąją apsaugą gavusiems užsieniečiams tokios pats apimties ir tokia pačia tvarka bei sąlygomis kaip apdraustiesiems PSDF nemokamai teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
Kaip minėjau, tokių asmenų yra apie 50 tūkst., dabar gyvenančių Lietuvoje. Šitą pusmetį papildomai reikėtų apie 13 mln. eurų. Jeigu tokia pati situacija išliktų kitais metais, per metus, ligonių kasų skaičiavimu, reikėtų apie 26 mln. papildomo finansavimo.
Jeigu būtų pritarta, o labai prašau pritarti po pateikimo, prašytume Vyriausybės išvados. Kaip sakiau, projektas yra teikiamas Sveikatos ministerijos iniciatyva kartu su Sveikatos reikalų komitetu, bet tokios išvados reikėtų, nes papildomai reikia, kaip sakiau, labai nemažai pinigų.
Ir lydimasis analogišką problemą sprendžia.
PIRMININKAS. Dabar klausimai. Pirmasis klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas pirmininke, mano klausimas. Galbūt jūs nesąmoningai paminėjote tik Ukrainos. Bet tokį statusą turi ir baltarusiai. Kaip su jais bus? Ar šis įstatymas tik, taip sakant, nuo karo bėgantiems ukrainiečiams, o bėgantiems nuo A. Lukašenkos režimo tai nebus taikoma? Ar bus taikoma? Ačiū.
A. MATULAS (TS-LKDF). Taip, kol kas migracijos tarnyba yra pateikusi skaičius, kiek Lietuvoje gyvena ukrainiečių, iš Ukrainos atvykusių žmonių. Ar bus taikoma Baltarusijai, tai šiuo atveju kaip ir ne.
PIRMININKAS. Atsakėte, taip. Toliau klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tiesų turbūt reikia pasidžiauti, kad nemažai tų asmenų, kurie atvyko čia, bėgdami nuo karo, gavę statusą sėkmingai integruojasi į mūsų bendruomenę. Iš patirties žinau, kad nemažai jų dirba, jeigu dirba, tai taip pat gauna tam tikras garantijas. Džiaugiuosi, kad nemažai jų dabar eina mokytis į paklausias tam tikras specialybes. Ar nemanote, kad vis dėlto reikėtų turbūt tam tikrų paskatų, kad vis dėlto pasirinktų tokį integracijos kelią, kur iš tikrųjų ir taip jie gauna tą sveikatos draudimą. Ar šis pasiūlymas šiek tiek nesumažins noro integruotis ir, tarkime, užsiimti tam tikromis veiklomis? Ačiū.
A. MATULAS (TS-LKDF). Aš manau, kad nesumažins, bet mūsų pareiga ir garbės reikalas palaikyti Ukrainą, Ukrainos piliečius, kurie dėl įvairių aplinkybių – dėl saugumo, dėl šeimos, dėl mažų vaikų – yra atvykę laikinai gyventi į Lietuvą, ir ne tik į Lietuvą, todėl mūsų garbės reikalas yra suteikti tokias paslaugas, kad jie jaustųsi saugiai. Neteko sutikti nė vieno ukrainiečio, kuris sakytų, kad, pasibaigus karui arba kada saugumo situacija Ukrainoje taps kita, nenorėtų grįžti ir neplanuoja grįžti į savo tėvynę.
PIRMININKAS. Klausia V. Giraitytė-Juškevičienė.
V. GIRAITYTĖ-JUŠKEVIČIENĖ (DPF). Dėkoju. Gerbiamas kolega, tikrai yra geras projektas, tiktai aš galvoju, ar ne per plačiai užsimota. Turiu mintyje tai, kad šis sveikatos draudimas bus suteiktas visiems laikinąją apsaugą gavusiems užsieniečiams. Tačiau ar negalvojate, kad reikėtų galbūt sulyginti kaip ir Lietuvos piliečius, kurie atitinka tam tikras sąlygas? Turi būti registruoti Užimtumo tarnyboje, mokosi ar studijuoja, ar yra pensinio amžiaus, arba turėti galimybę patys išsipirkti tokį draudimą, nes šiuo atveju, mes žinome, kad gavę laikinąją apsaugą jie nebūtinai gali gyventi Lietuvoje. Tarkim, jie turi visas galimybes keliauti po visą Europos Sąjungą ir, tarkim, patyrus sveikatos draudimo išlaidas užsienyje, mūsų valstybė turės jiems jas apmokėti. Todėl ar negalvojate, kad geriau sulyginti visas sąlygas kaip ir Lietuvos piliečiams, o ne taip, kad visiems urmu duodame sveikatos draudimą?
A. MATULAS (TS-LKDF). Todėl ir siūlome kreiptis į Vyriausybę, kad Vyriausybė papildomai dar išanalizuotų visus pasiūlymus, ir mes komitete bandysime įsigilinti į visas aplinkybes, ir į tas, kurias jūs siūlote, kad būtų vienodos sąlygos, bet tikslas, kaip sakiau, kad žmonės, išvykę, pabėgę nuo karo, gautų tinkamą sveikatos priežiūrą ir laiku.
PIRMININKAS. Paskutinė klausia M. Ošmianskienė.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Dėkoju. Mano klausimas, tiesą sakant, panašus į prieš tai buvusį. Kadangi tenka šiek tiek bendrauti su ukrainiečiais ir iš jų išgirstu, kad jie būtų patenkinti, nes dauguma jų dirba. Yra žmonių, kurie dirba toje pačioje Ukrainoje nuotoliniu būdu, bet jie būtų laimingi net turėdami galimybę tiesiog išsipirkti sveikatos draudimą. Ar nesvarstėte ir tokiu keliu eiti sudarant jiems sąlygas tiesiog susimokėti tą PSD, nes sako, kad dabar jie gali tai padaryti išsipirkdami patentą, nepaisant to, kad dirba, sakykime, tai pačiai Ukrainai, ir turėti tuomet tą visavertį sveikatos draudimą. Galbūt ir biudžeto atžvilgiu tai būtų racionalesnis pasiūlymas. Ar nesvarstėte tokio kelio ir ką apie tai galvojate?
A. MATULAS (TS-LKDF). Tai išsipirkti draudimą tikriausiai gali ir ta suma nėra didelė, nes ir dabar nemažai Lietuvos piliečių, išvykusių ir mokančių mokesčius kitose šalyse, moka sveikatos draudimą. Aš nežinau, dabar kažkaip projekte įrašyti tokią galimybę gal būtų ne visai solidu. Sakau, situacija yra tokia, kad mes visapusiškai turime remti Ukrainos piliečius, bet išanalizuosime ir tokią galimybę, ar… Pasiūlyti tokią galimybę galbūt ir galima tiems, kurie gali susimokėti sveikatos draudimą.
PIRMININKAS. Dėl motyvų pasisakys už A. Vinkus. Prašom, prašom.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiamas pirmininke, Seimo nariai, iš teikiamo Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo projekto pavadinimo nesunku spėti, apie ką jis kalba. Taigi, kaip pristatė kolega A. Matulas, kalbame apie valstybės lėšomis draudžiamų asmenų sąrašo papildymą. Pats savaime valstybės lėšomis draudžiamų asmenų sąrašo papildymas, šiuo atveju jau 23-iąja asmenų kategorija, vis naujomis kategorijomis sveikatos sistemai yra nenaudingas, nes valstybė už draudžiamą asmenį moka keleriopai mažiau negu dirbantieji, ir tuo silpnina Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajėgumą, o kartu ir sveikatos apsaugos sistemos finansinį tvarumą. Tačiau šiuo atveju tikrai neprieštarausiu valstybės lėšomis draudžiamų asmenų kategorijų papildymui užsieniečiais, kuriems Lietuvoje suteikta laikinoji apsauga, nes yra kalbama apie ukrainiečius, kurie priversti bėgti nuo karo siaubo Ukrainoje ir palikti savo tėvynę. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkui. Kol kas stabtelėsime prie šio projekto. Netrukus apsispręsime balsuodami.
11.00 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 32 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1968 (pateikimas)
Dar pamėginsime spėti pateikti kitą Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 32 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1968. Pranešėja – I. Pakarklytė.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Sveiki, laba diena, gerbiami kolegos. Pristatau jums Sveikatos draudimo įstatymo pataisas, kurių tikslas yra nustatyti kadencijų trukmę teritorinių ligonių kasų direktoriams ir šių įstaigų stebėtojų tarybų nariams. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad direktoriams kadencijos trukmė yra penkeri metai ir kad tas pats asmuo gali eiti šias pareigas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Ketverių metų trukmės kadenciją siūloma numatyti stebėtojų tarybos nariams, taip pat numatant tą dviejų kadencijų iš eilės ribojimą.
Šita praktika, kaip daugelis žinote, vadovų rotacijos praktika, tikrai nėra nauja. Daugybėje institucijų ji jau veikia – švietimo, kultūros, teismų, kitų įstaigų vadovams. Kokių nors įtikinamų motyvų, kurie pagrįstų rotacijos atsisakymą arba skirtingų standartų taikymą, nėra, priklausomai vėlgi nuo įstaigos. Dėl šios priežasties turime būti nuoseklūs, kadangi daugelyje institucijų tai galioja, nepalikti galimybių tiktai tam tikrose institucijose dirbti neribotą laiką.
Noriu dar pabrėžti, kad šio įstatymo tikslas nėra kaip nors nubausti vadovus, kurie ilgai dirba toje pačioje pozicijoje. Aukštas pareigas einančių valstybės tarnautojų rotacija kaip tik yra galimybė dalintis tomis kompetencijomis. Tokie siūlymai yra orientuoti į pačių organizacijų tobulėjimą ir į viešojo sektoriaus vadovų ugdymą. Rotacijos užtikrinimas yra randamas įvairiose rekomendacijose, taip pat ir EBPO rekomendacijose kaip viena iš priemonių stiprinti lyderių ugdymą viešajame sektoriuje. Tiesiog ši praktika jau yra taikoma daugelyje institucijų, tai nesinorėtų turėti kokių nors išskirtinių likusių, kur tos praktikos nėra. Trumpai gal tiek. Atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Klausiančių nemažai. Pirmas klausia A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama kolege, už pristatymą. Čia ne pirmas jūsų siūlymas, ir aš turbūt nesistebiu, kad jūs jį teikiate, esate savotiškai nuosekli tuo klausimu, bet neabejoju, kad jūs pasidomėjote, kaip sekasi sveikatos sistemai ir ministerijai ieškoti vadovų. Turbūt girdėjote tuos pasisakymus, kad jų nėra lengva rasti, nes tai nėra tos institucijos, kurios vadovams būtų labai patrauklios. Jeigu ten atsiduria toks grynas vadybiniams, taip sakant, baigęs viešąjį administravimą arba kokią nors sritį, nesusijusią su sveikatos priežiūra, tai tampa tam tikra problema sveikatos sistemai. Ar jūs negalvojate, kad tą siūlymą įgyvendinus, jeigu jis būtų priimtas, sveikatos sistema savotiškai susidurs su labai rimtomis vadovų paieškos problemomis? Ačiū.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Čia turbūt universalus klausimas šiaip apie gerus vadovus. Dėkoju už klausimą. Svarbus momentas čia vis dėlto yra ir darbo užmokestis. Aš tikiu, kad ir po valstybės tarnybos pertvarkos šitie klausimai bus atsakyti. Kai mes turėsime konkurencingesnį darbo užmokestį, tai bus lengviau pritraukti apskritai į viešąjį sektorių vadovus.
Tai nėra tik sveikatos apsaugos, tik sveikatos priežiūros įstaigų ar tik ligonių kasų problema. Tai yra bendra mūsų viso viešojo sektoriaus problema, nes aukštos kvalifikacijos vadybininkai, tinkamų kompetencijų žmonės privačiame sektoriuje pretenduoja į kur kas didesnius atlyginimus. Aš žiūrėčiau visų pirma, kad tai ne tik sveikatos problema ir kad vis dėlto su valstybės tarnybos reforma ir tų vadovų atlyginimais mes tikrai visuose sektoriuose turėsime daugiau gerų vadovų.
PIRMININKAS. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama pranešėja, jūs savo projekte teigiate, kad dėl amžino vadovo pareigų nusistovėję dogmatiški vadovavimo principai turi reikšmingos įtakos įstaigų darbui, užkertančiam kelią racionaliam valstybės turto valdymui. Ar galėtumėte pagrįsti, pakomentuoti, kas tie dogmatiški valdymo principai? Pirma. Antra, kaip įsivaizduojate, kokį kelią užkerta racionaliam valstybės turto valdymui? Ar jūs taip neįžeidžiate puikiai dirbančių vadovų? Pirmas dalykas.
Antras, jūs įstatymo projekte teigiate, kad projektas turės teigiamą įtaką kriminogeninei situacijai. Kuo galite pagrįsti tą situaciją – kriminogeninei situacijai. Ar tai nėra įžeidimas gerai dirbantiems vadovams? Ir jeigu yra pažeidimų, kitos institucijos turi dirbti? Ačiū.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Dėkoju už keletą klausimų. Dabar dėl darbo kokybės. Įvairios ataskaitos, tiek teikiamos Valstybės kontrolės, tiek tarptautinių organizacijų, Pasaulio sveikatos organizacijos, rodo, kad vis dėlto Lietuvoje sveikatos įstaigų, šiuo atveju ir teritorinių ligonių kasų, valdysenos padėtis tikrai nėra gera. Yra pripažinta ir vietos ekspertų, ir užsienio ekspertų, kad tą valdyseną reikia keisti. Todėl aš nenorėčiau eiti į kokius nors asmeniškumus, tai yra tiesiog viena iš priemonių, kad būtų geresnis tikrai labai svarbios visiems Lietuvos gyventojams srities – sveikatos apsaugos – valdymas.
Mes, ko gero, norime, kad ir tie ištekliai būtų maksimaliai efektyviai ir profesionaliai valdomi, ir norime geresnių paslaugų, o tai galiausiai yra geresnė gyventojų sveikata. Ar ne? Čia yra kompleksinis dalykas.
PIRMININKAS. Klausia A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (DPF). Gerbiama kolege, įsigilinęs į jūsų pateiktą įstatymo projektą, niekaip nesupratau, kaip tai susiję su liberalumu ir laisve, nes mažinamas kadencijų skaičius. Ir kadangi iš niekur neatsiranda tokių panašių iniciatyvų, norėčiau sužinoti, kam šis įstatymo pakeitimas yra skirtas? Kokios pavardės čia slypi arba pavardė? Labai ačiū. Labai palengvintumėte darbą.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Šiuolaikinis liberalizmas yra labai stipriai orientuotas į šiuolaikinę vadybą ir į gerąsias tarptautines valdysenos praktikas. Šiuo projektu siekiama pritaikyti tai, ką mes pasaulyje turime geriausio, o vadovų rotacija yra viena iš tų priemonių. Tiesą sakant, ne tik viešajame, bet ir privačiame sektoriuje yra retų atvejų, kai įmanoma ilgus dešimtmečius išlaikyti tokius pat rezultatus, vadovaujant tam pačiam asmeniui. Tiesiog didina skaidrumo prevenciją ir gerina valdyseną.
PIRMININKAS. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama kolege, iš tikrųjų iš dalies pritariu šitam teisės aktui, bet mane pirmiausia domina, nuo kada jūs pradėsite skaičiuoti tą penkerių metų kadenciją? Ar tik dabar įsiteisėjus nuo sausio 1 dienos pradėsime penkerius, ar mes žiūrėsime į tai, nuo kada jis dirba? Kiek tai palies dabartinius, dabar esamus vadovus.
Kitas klausimas, ar nereikėtų suvienodinti taip pat ir stebėtojų tarybų pirmininkų, jeigu čia yra penkerių metų kadencija, gal ir čia turėtų būti penkerių metų kadencija, kaip jums atrodo? Ačiū.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Dėkoju, kolege, už klausimus. Dėl įsigaliojimo ir įgyvendinimo yra detaliai surašyta, kada įsigalioja, priklausomai nuo to, kiek asmuo dirbo toje įstaigoje, kiek ėjo pareigas. Tarkime, jeigu ėjo penkerius metus ir daugiau, tuomet iki 2023 m. liepos 1 d., ir tie terminai taip slenka. Iš tikrųjų analogija yra paimta tokia pat iš Sveikatos priežiūros įstaigų vadovų įstatymo, kur jau komitete buvo rasti tie terminai. Dėl stebėtojų tarybos kadencijos. Kadangi dabar yra galiojantis terminas ketveri metai, tai jis buvo paliktas, bet čia diskusinis klausimas. Čia, manau, galima ir suvienodinti. Tiesiog dabar yra galiojantis ketverių metų terminas.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama kolege, panašus klausimas jau skambėjo, bet aš pakartosiu. Vis dėlto dėl suderinamumo jūsų siūlomo įstatymo ir valstybės tarnybos reformos. Ten ne tik apie atlyginimus kalbama, dėl atlyginimų gali išvis šis projektas įstrigti, bet kalbama ir apie kompetencijas. Būtent labiau kalbama apie kompetencijas, ne tiek apie atlyginimus. Dabar jūs sakote: jokios problemos, duosime didesnius atlyginimus. Tai ir į mokyklas, į bibliotekas, į kultūros namus ir visur vadovų bus perteklius. Ar jūs tuo tikite, ar čia yra teorinis samprotavimas? Ačiū.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Taip, tikrai tikiu. Bet dar norėčiau šiuo atveju pabrėžti tai, kad vis dėlto mes nekalbame apie sveikatos priežiūros įstaigas, tai nėra ligoninės ir poliklinikos. Teritorinė ligonių kasa gydymu neužsiima. Ten tikrai reikalingos kitos kompetencijos, nei būtų galima jų švietimo įstaigose ar kur nors kitur ieškoti.
PIRMININKAS. Klausti baigiame, nes paskutinė klausiančioji yra pati projekto autorė. Turbūt neturėtų savęs klausinėti. Ačiū pranešėjai.
Dėl motyvų. V. Mitalas – už.
V. MITALAS (LF). Dėkui, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš galiu sakyti, man ne iki galo patinka tas įspūdis, kad mes didelę sistemą lopome po truputėlį. Būtų daug geriau, jeigu sakytume, kad visos viešojo sektoriaus pertvarkos, visų vadovų, visų valstybės tarnautojų ir kitų įstaigų vadovų klausimas yra sprendžiamas, vadinkime, sistemiškai. Bet, deja, jis sistemiškai nesprendžiamas. Mes vis dar esame dabartinėje situacijoje laukdami tų pertvarkų, laukdami sistemiškų sprendimų. Man atrodo, šį sprendimą reikia priimti ir judėti į priekį, nepaisant to, kad stovintis liūnas dažnai įtraukia. Aš netikiu, kad tą patį vadovaujamą darbą galima gerai dirbti 40 metų iš eilės. Aš netikiu, kad tą patį vadovaujamą darbą galima gerai dirbti 30 metų iš eilės. Man atrodo, kad kiekvienoje įstaigoje, kiekvienoje organizacijoje yra reikalinga kaita. Gerosios viešojo sektoriaus patirtys kitose Vakarų Europos valstybėse labai aiškiai koncentruojasi į aukštesniųjų vadovų rotacijos ir kompetencijų kėlimo mechanizmus. Todėl aš manau, kad šios įstaigos vadovai, šių įstaigų vadovai taip pat turi būti tie, kurių įvestos kadencijos labai aiškiai apribotos. Todėl raginu balsuoti už.
PIRMININKAS. Prieš pasisako A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Kolegos, vis dėlto aš nepritariu šiai siūlomai idėjai. Pasakysiu kodėl. Pirmiausia, vežimas yra statomas prieš arklį – žadama, kad bus dideli atlyginimai, geros sąlygos. Padarykite tuos gerus atlyginimus. Aš manau, kad neatsiginsite žmonių, kurie ateis į konkursą ir tikrai dalyvaus. Kodėl jie dabar neateina? Todėl ir neateina. Matyt, kažko trūksta, ar ne? Jeigu jie ateis į konkursą, tai jūs galėsite išsirinkti geriausią ir neribodami, sakykime, kadencijų skaičiaus, ar ne? Tai viena.
Aš nežinau, ar šis sprendimas nepadarys vėl to paties, ką jau yra padaręs daliai įstaigų, šiuo metu esančių be vadovų. Kas galėtų pasakyti, ar jūs tokiu būdu negalvojate sukurti situacijos, kad laikydami tas institucijas be vadovų juos priimsite tiesiog tuo metu, kai turėsite sau palankų žmogų? Dar daugiau, ta fantazija, kad vadybininkai turi tvarkyti sveikatos sistemą, galutinai sukompromitavo šį sveikatos ministrą. Jis bijo net į Seimą ateiti pristatyti įstatymų projektų, kad negautų kokio nors klausimo, apie kurį žalio supratimo neturi. Yra klaida galvoti, kad visur vadybą arba viešąjį administravimą tik pabaigę žmonės vadovaus tokiai sistemai kaip Valstybinė ligonių kasa. Jūs klystate, kad ten reikia tik vadybinių arba ekonominių gebėjimų. Žmogus pirmiausia turi suprasti sveikatos sistemą, kaip ji veikia, tada jis gebės priimti sprendimus, kurie bus grįsti ne tik pinigais.
PIRMININKAS. Gerai, motyvai išsakyti. Dabar kaip tik ir galėsime apsispręsti dėl šio projekto. Pradedame balsavimo intervalą kiek vėluodami.
Balsuosime, ar pritariame po pateikimo dabar aptartam projektui – Sveikatos draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1968.
Balsavo 123: už – 66, prieš – 20, susilaikė 37. Po pateikimo pritarta.
Pagrindiniu komitetu būtų skiriamas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, atsiprašau, Sveikatos reikalų komitetas. Svarstymo data būtų lapkričio 24 diena. Galime tam bendrai pritarti? Pritariame.
Repliką po balsavimo nori pasakyti A. Matulas. Prašau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Pirmiausia noriu paprašyti Vyriausybės išvados. Replika kolegoms, kurie sako, kad šita problema nesprendžiama sistemiškai, artimiausiu metu Vyriausybė registruos įstatymo pataisas, kuriomis siūlys optimizuoti Ligonių kasos veiklą, ir šita problema bus sprendžiama. Aš asmeniškai negaliu atimti kai kurių kolegų noro išreikšti savo valią ir registruoti (jau ne pirmą kartą registruoti) įstatymų projektus, kuriais įvedamos kadencijos. Ne visada jos pasitvirtina. Būtent dėl stebėtojų tarybos labai dažnai Ligonių kasa deda pastangas, kad apskritai savivaldybės deleguotų žmones į stebėtojų tarybą. Todėl šitų kadencijų įvedimas stebėtojų tarybos nariams, man atrodo, gali sulaukti priešingos reakcijos. Bet sistemiškai artimiausiu metu šita problema bus sprendžiama.
PIRMININKAS. Gerai, išgirdome pasiūlymą prašyti Vyriausybės išvados. Manau, tam galime bendru sutarimu pritarti. Pritariame.
Dabar balsuosime eilės tvarka, kaip projektai surašyti darbotvarkėje.
11.18 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2023 metų Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų ir savivaldybių merų rinkimų paskelbimo“ projektas Nr. XIVP-1975(2) (svarstymo tęsinys)
Pirmiausia Seimo nutarimo „Dėl 2023 metų Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų ir savivaldybių merų rinkimų paskelbimo“ projektas Nr. XIVP-1975(2). Balsuojame, ar pritariame po svarstymo.
Balsavo 131: už visi 131. Po svarstymo pritarta.
11.19 val.
Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 341 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1986(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas projektas – Visuomenės informavimo įstatymo 341 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1986(2). Balsuojame, ar pritariame po svarstymo.
Balsavo 129: už – 122, prieš – 2, susilaikė 5. Po svarstymo pritarta.
Komiteto pirmininkas minėjo, kad komitetas prašo skubos. Ar galime bendru sutarimu tam pritarti? Pritariame bendru sutarimu. Ačiū.
Toliau kitas projektas yra Nr. XIVP-19…
Replika po balsavimo – P. Gražulis. Prašau.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiami Seimo nariai, valdančioji dauguma, mes kritikuojame V. Putiną, A. Lukašenką, kad jie varžo žiniasklaidą. Rusijoje uždarytos visos alternatyvios žiniasklaidos priemonės. Ar mes neiname tuo pačiu keliu, ar mes nesiekiame to paties? Sovietmečiu irgi buvo uždrausta visa propaganda, kita nuomonė. Buvo „Laisvės“ radijas, „Amerikos balsas“, Vatikano radijas. Bet mes klausėme. Mano įsitikinimų nepakeitė. Aš žinojau, kad Lietuva okupuota. Bet buvo silpnų žmonių, tokių kaip D. Grybauskaitė. Ji neįtikėjo komunizmu ir pradėjo Lietuvos laisvę 15 sovietinių respublikų… ir pradėjo dėstyti marksizmą-leninizmą.
Man atrodo, svarbiausia, kad žmonės galėtų rinktis, matyti ir vieną informaciją, ir kitą, atsirinks. Mes virstame tokia pačia šalimi kaip Baltarusija ir Rusija. Mes einame tais pačiais keliais.
PIRMININKAS. Matyt, neiname tais pačiais keliais. Yra Seimo narių, kurie gali sakyti ir tokią nuomonę.
V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Trumpa replika. Mes kritikuojame V. Putiną, A. Lukašenką ir P. Gražulį. Ačiū.
PIRMININKAS. Taip, tokia trijulė buvo įvardinta. (Balsai salėje) Toliau tęsiame.
P. GRAŽULIS (LRF). O pats nebuvai komunistu? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gal nesiaiškinkime, kas buvo komunistas ar ne komunistas.
11.20 val.
Peticijų konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-1974 (pateikimo tęsinys)
Dabar balsuojame dėl projektų eilės tvarka. Kitas balsavimas dėl Peticijų konstitucinio įstatymo projekto. Balsuojame, ar pritariame po pateikimo. (Balsai salėje)
Balsavo 126: už – 124, prieš nėra, susilaikė 2. Po pateikimo pritarta.
Pagrindiniu komitetu būtų skiriamas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomu komitetu – Žmogaus teisių komitetas. Svarstymo data būtų numatoma gruodžio 8 diena. Sutariame bendrai dėl to.
P. Gražulis vėl nori replikuoti po balsavimo dėl Peticijų įstatymo.
P. GRAŽULIS (LRF). Taip, pone Pranckieti, koks vėjelis, toks ir Pranckietis. Buvo komunistiniai laikai, buvai komunistu, dabar liberalistiniai laikai, dabar esi liberastas. Taigi tu eini visą laiką pasroviui. Komunistai teisė mane. Dabar mane teisia liberastai.
PIRMININKAS. Nelabai ką bendro turėjo replika su mūsų balsavimu. (Balsai salėje) Bet galbūt čia kažkas apie būsimas peticijas.
11.22 val.
Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo Nr. X-296 2, 6, 7, 8, 10, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1954ES (pateikimo tęsinys)
Toliau balsuosime dėl kito projekto – Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1954. Balsuojame, ar pritariame po pateikimo.
Balsavo 123: už – 103, prieš nėra, susilaikė 20. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomi – Biudžeto ir finansų komitetas ir Žmogaus teisių komitetas. Numatoma svarstymo data – lapkričio 3 diena. Pritariame bendru sutarimu.
11.24 val.
Šeimynų įstatymo Nr. XI-681 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1978, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1979 (pateikimo tęsinys)
Toliau dviejų įstatymų projektų paketas – Šeimynų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Balsuojame, ar pritariame po pateikimo.
Balsavo 127: už – 126, prieš nėra, susilaikė 1. Po pateikimo pritarta. Dėl abiejų projektų pagrindiniu komitetu skiriamas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomu – Žmogaus teisių komitetas. Numatoma svarstymo data – lapkričio 3 diena. Pritariame bendru sutarimu.
11.25 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1857, Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1858 (pateikimo tęsinys)
Ir paskutinis balsavimas šiuo laiko intervalu – balsavimas dėl dviejų projektų paketo, juos pateikė kolega A. Matulas. Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1857 ir Sveikatos sistemos įstatymo 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1858. Balsuojame, ar pritariame po pateikimo.
Balsavo 126: už – 123, prieš nėra, susilaikė 3. Aš spėju, kad ministrė prašys Vyriausybės išvados. Taip, prašom.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Kadangi projektas tikrai susijęs su ženkliais valstybės biudžeto poreikiais, prašome Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Taip, ir projekto autorius to paties prašė. Manau, bendru sutarimu priimame, kad reikia Vyriausybės išvados, kadangi tai yra ir Statuto reikalavimas. Taip pat nustatome, kad pagrindinis bus Sveikatos reikalų komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Dėl abiejų projektų tie patys. Ir numatoma svarstymo data čia buvo, matau, spalio 11 diena. Aš klausčiau, ar Vyriausybė spės išvadą parengti iki spalio 11 dienos? Na, reikėtų sakyti, kokią savaitę anksčiau, iki spalio 4 dienos? Matau, kad ministrė krato galvą, vis dėlto svarstymo datą numatykime gal spalio 27 dieną. Sutariame. Jeigu viskas įvyks greičiau, nėra problemų svarstyti projektą Seime anksčiau.
Baigėme balsavimus. Aš kviečiu toliau pirmininkauti Seimo Pirmininko pavaduotoją P. Saudargą.
11.28 val.
Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1985 (pateikimas)
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF). Sveiki, gerbiami kolegos, tęsiame darbą. Toliau darbotvarkės 1-8 klausimas – Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1985. Kviečiu į tribūną gerbiamą ministrą S. Gentvilą. Pateikimas. Prašom į tribūną, gerbiamas ministre.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, teikiama nauja Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo redakcija. Prieš ketverius metus buvo atliktas kompleksinis šio… praeita redakcija, per ketverius metus išaiškėjo keletas praktinio taikymo sudėtingumų arba spragų, taip pat atsirado ir kitų tarptautinių nuostatų, kurias reikėtų įterpti. Apie jas išsamiau.
Visų pirma Lietuva yra gavusi Orhuso konvencijos pažeidimo rekomendacijas dėl „LitPol Link“ elektros linijos tiesimo. Tuomet netinkamai buvo įtraukta vietos Rudaminos bendruomenė. Užginčijus Orhuso konvencijos biure Lietuvos praktikas, jos yra taisomos pagal šį projektą. Taip pat numatoma, kad visuomenė galėtų teikti išsamesnes pataisas dėl dokumentų ir planuojamos pačios veiklos. Mūsų Aplinkos apsaugos agentūra, ji jau yra galutinis sprendimo priėmėjas, turėtų vertinti ne tik pačią procedūrą, bet ir pačias visuomenės pastabas.
Taip pat esame pastebėję ir visuomenė dažnai atkreipia dėmesį, kad planuojant didesnes ūkines veiklas, pramoninius objektus dažnai imamos ir išskaidomos veiklos, taip neatspindint galutinės apimties, kaip atrodys galutinis procesas. Todėl numatomas reikalavimas, kad veiklos nebūtų išskaidomos, nes praktikoje pasitaiko ir piktnaudžiavimų, ir tyčinio projektų išskaidymo. Pavyzdžiui, pastaruoju metu toks precedentas buvo su „Grigeo Klaipėda“, kai trys objektai buvo išskaidyti ir trys skirtingo poveikio aplinkai vertinimo procedūros buvo daromos be vienos.
Taip pat įgyvendindami ESPO konvenciją, mes turime informuoti savo kaimynus apie objektus, kurie yra planuojami pasienio regionuose. Lietuvoje daugėja tokių objektų, tai Ignalinos atominės elektrinės kai kurie darbai, vėjo jėgainių parkai bus labai arti Latvijos sienos, todėl numatoma aiškesnė tvarka, kaip mes informuojame savo kaimynus ir stengiamės būti geriausi, kad tikrai pabrėžtinai parodytume prastą Baltarusijos praktiką su Astravo jėgaine.
Projektas taip pat mažina administracinę naštą, daug techninių pakeitimų, iš esmės kai kur tikslinamos apibrėžtys, įvardinami atvejai, kada nereikia atlikti pakartotinių poveikio aplinkai vertinimo procedūrų ar atrankos procedūrų, ir taip iš tikrųjų atliepiame tą proveržio paketo lūkestį, kad sutrumpinsime kai kurias procedūras, ypač dėl atsinaujinančios energetikos.
Galiausiai daug techninių pakeitimų, jie, tikiu, bus apsvarstyti komitetuose. Pats projektas rengtas gerus metus, su išsamiais vertinimais, tiek informuojant Europos Komisiją, tiek visuomenę per derinimo procedūras. Mielai atsakyčiau į klausimus, bet, tikiu, gilesnės diskusijos bus komitete.
PIRMININKAS. Dėkoju. Galbūt gilesnė diskusija ir čia įsivyraus, nes jus nori paklausti labai nemažai Seimo narių. Pirma klausia gerbiama L. Nagienė. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, iš tikrųjų kai ką jūs paminėjote. Mes žinome, kad šis projektas susijęs su atsinaujinančia energetika, su vėjo jėgainių statyba. Šito projekto labai laukia mūsų tie statytojai, kurie jau galbūt pastatė elektros vėjo jėgaines. Bet mane labiausiai domina 8 straipsnis, kur jūs parašėte, kad nereikia atlikti poveikio aplinkai, kai keičiama ūkinė veikla. Kažkodėl atsiranda tarp kitų. Gal galite pakomentuoti, kas čia paslėpta, kokia gali būti pakeista ūkinė veikla, kad staiga nereikės man atlikti poveikio aplinkai vertinimo? Man šitoje vietoje… Dėl bendruomenių, dėl visko sutinku, bet šitas 3 straipsnio 8 punktas man kelia labai daug neaiškumų. Prašom pakomentuoti.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju už klausimą. Svarbu išsiaiškinti, bet iš esmės, jeigu mes kalbame apie tos atsinaujinančios energetikos pavyzdį, tai atsirado, pavyzdžiui, žymiai galingesnės vėjo jėgainės, kurios įtelpa į tą patį rotorių, tą patį aukštį, ir tiesiog pakeitus turbiną galima gauti žymiai didesnį galingumą. Tokiu atveju nereikėtų atlikti naujos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, kai iš esmės visi parametrai – triukšmingumas, aukštingumas ir rotoriaus dydis – išlieka tokie patys ir neviršija. Kiti atvejai yra susiję su žemės ūkiu, jeigu yra tiesiog keičiama gyvulių struktūra. Bet vėlgi, kadangi gana konkretūs ir techniniai klausimai, tai siūlyčiau komitete juos išdiskutuoti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiamas E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, iš tikrųjų turbūt gerai, kai randamas balansas tarp verslo interesų ir, tarkim, aplinkosauginių reikalų. Tačiau kai kada piktnaudžiaujant tuo naudojamasi ir bandoma stabdyti kai kuriuos verslo projektus. Aišku, svarbu, kad mes išskyrėme valstybinės reikšmės projektus, nes anksčiau ir tai buvo daroma, kuomet valstybė sprendžia savo energetinius klausimus ir tokiu būdu kažkas stengiasi užkirsti kelią. Kaip šiuo atveju, į kurią pusę pasislinks, nes, tarkime, teko girdėti ir tokių projektų, kur galbūt netgi politiškai buvo veikiama. Kadangi ne tas verslininkas nori statyti, ne tos politinės pakraipos, tai savivaldybė paprasčiausiai per poveikio aplinkai vertinimą stengdavosi blokuoti tokius projektus. Tai iš tikrųjų į kurią pusę balansas dabar pasislinks? Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Taip, jūs šnekate praktiniais pavyzdžiais, bet dažnai šis procesas yra viešas. Tiesiog savivaldybės taryba priima motyvuotą sprendimą nepritarti planuojamai ūkinei veiklai. Kauno rajonas pastaruoju metu labai daug dėl žvyro karjerų, smėlio karjerų priėmė. Ne per seniausiai Klaipėdos rajone nebuvo nė vienos vėjo jėgainės, nes iš principo meras buvo įsitikinęs, kad jos sukelia didelį poveikį žmonių sveikatai. Nežinau, mes tikrai jau turime nemažą taikymo proceso praktiką.
Su atsinaujinančių energetikos išteklių plėtra mes tikrai jau didelio galingumo pajėgumus esame suteikę, teigiamas poveikio aplinkai vertinimo išvadas. Jeigu yra kokių nors piktnaudžiavimų, tikrai kreipkitės ir oficialiai, ir neoficialiai. Įvertinsime.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiamas V. Ąžuolas. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, turbūt labai svarbu, kad ir vilkas būtų sotus, ir avis būtų sveika, bet iš tikrųjų kas atlieka tą funkciją po to, vėliau, priežiūrą? Sakykime, atliekamas poveikio aplinkai vertinimas, nustatomi rodikliai, kiti dalykai ir dažnai jau bendruomenė susiduria, kad jie būna korupciniai, nuperkami. Pavyzdžiui, parašoma, kad poveikio nebus, ten triukšmo lygis mažas, viskas maža, o po to paaiškėja, kad tie rodikliai viršijami. Tai kas užsiima ta kontrole, kai jau pradeda veikti, nesvarbu, ar tai būtų saulės jėgainė, gamykla ar kiti dalykai, o pasirodo, kad visi tie rodikliai po to yra viršijami. Sakykime, yra šalių, kur yra griežtai pasakyta: jeigu rodiklis viršija, stabdoma gamyba. Pavyzdys – netgi vėjo jėgainė stabdoma naktį, jeigu tam tikrus rodiklius viršija. Kas pas mus užsiima ta priežiūra? Ir ar šis įstatymas padės šitą piktnaudžiavimo vietą sutvarkyti, kad ta priežiūra tikrai būtų griežta ir kad niekas net nebandytų apgaudinėti?
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Pajuokaujant, nežinau, kas tas vilkas, kas ta avis. Nes ir verslas, ir investuotojai yra dalis visuomenės, kaip ir aplinkui gyvenantys. Poveikio aplinkai vertinimas ir yra tam, kad objektyviai įvertintų neigiamą poveikį aplinkai ir numatytų kompensacines priemones. Bet jeigu kalbėtume, kas pakeista iki šiol, tai po poveikio aplinkai vertinimo dažniausiai išimami statybos leidimai. Ir prieš jų išdavimą arba TIPKʼo, arba taršos leidimo, išdavimą dabar yra fiziškai organizuojamas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Aplinkos apsaugos agentūros, Aplinkos apsaugos departamento vizitas į vietą, ar viskas yra padaryta taip, kaip numatyta poveikio aplinkai vertinimo išvadoje. Tai čia yra viena procedūra.
Antra procedūra yra ta, kad mes jau turime įmonių, kurios per praeitus metus faktiškai neteko savo leidimų vykdyti veiklą arba buvo įpareigotos atlikti iš naujo poveikio aplinkai vertinimą dėl to, kad atsirado modernesnės technologijos. Tai yra nuolatinis procesas, bet, aišku, yra bendruomenių, kurios skundžiasi neigiamu poveikiu, ypač kiaulininkystės ūkiuose, ištisi miestai skundžiasi. Ten važiuoja inspektoriai, tikrina, ar normatyvai nėra viršijami. Yra trijų geltonų kortelių sistema, kad per metus viršijus tris kartus arba normatyvus, arba padarius pažeidimus, stabdoma iš esmės įmonės veikla.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiamas T. Tomilinas. Prašom.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiamas ministre, tęsiant L. Nagienės klausimą, „Grigeo“ po taršos skandalo nebeturi leidimo naudoti savo valymo įrenginius, jei norėtų valyti savo įmonėje, o ne atiduoti taršą į Klaipėdos vandenų valyklą. Taigi, jeigu norės vėl tą daryti savo įmonėje, turės atlikti PAVʼą pagal dabar galiojančias taisykles. Ar jūsų teikiamo įstatymo projekto 3 straipsnio 8 punkto 1 dalies norma nesuteiks „Grigeo“ teisės ir privilegijos nebeatlikti PAVʼo, norint valyti savo įrenginiuose? Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Net nežinau, iš kurios pusės atsakyti. Jūs čia daug teisinių terminų sumaišėte, bet Klaipėdos „Grigeo“ turi tris projektus: visų pirma bioreaktorius įmonės teritorijoje, Dumpių valyklos atnaujinimas ir naujas vamzdis iki „Klaipėdos vandenų“. Dėl visų trijų objektų „Grigeo Klaipėda“ atliko poveikio aplinkai vertinimą. Bet problema būdavo, kad pagal ligi šiol veikiantį įstatymą įmonė galėdavo atlikti atskiriems projektams ir sakydavo: na, mes gal naudosime, gal nenaudosime. Dabartinė įstatymo redakcija sako: jūs privalote rodyti visą savo planą, kaip veiks nuo gamybos iki „Klaipėdos vandenų“ sklendės, taip sakant. Jau nebebus galima ir legalu išskaidyti projektą į tris atskirus vertinimus ir turės matytis kompleksinė veikla.
Šiuo atveju mes neturėjome to griežto argumento ir kai kurios įmonės rodydavo, kaip atskirus procesus išskaido į atskirus vertinimus, o mes negalėdavome pasakyti, kad rodytų visą suminį rezultatą. Šiuo įstatymu tai numatoma.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolega, užsirašė labai daug Seimo narių, aš tikrai negaliu piktnaudžiauti laiku. Klausimą nori užduoti gerbiamas K. Mažeika. Prašau.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, pirmininke. Ministre, jūs mylite Klaipėdą, bet nemylite turbūt nei Klaipėdos, nei Lietuvos žmonių. Skaitant Teisės departamento išvadą kaip aplinkos ministrui turėtų būti turbūt gėda stovėti tribūnoje ir pateikti tokį įstatymo projektą, nes 38 Teisės departamento pastabos, kai kurios kritinės. Turbūt esminė pastaba yra ta, kad netgi Teisės departamentas siūlo atlikti projekto antikorupcinį vertinimą, nes jis kelia labai daug abejonių.
Ar už tų gražių norų ir gerų ketinimų nesislepia tas vilkas, apie kurį jūs čia kalbėjote ir sakėte, nežinote, kas jis yra. Ar nereikėtų grįžti dar kartą su tuo, na, tikrai skylėtu projektu ir taisyti tas problemas, kurių yra kalbant apie atsinaujinančią energetiką ir vėjo jėgainių parkus, spręsti turbūt lokaliau. Tos formuluotės, apie kurias ir kolegos užsimena, ir Tomas užsiminė, ir kolegos ką tik klausė, iš tiesų kelia didžiulių abejonių. Dėl tokių įmonių kaip „Grigeo“ ir aš matau galimybę toliau atnaujinti veiklą ir galbūt jūs įtikinėsite…
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, klausimą reikia užbaigti.
K. MAŽEIKA (DFVL). Bet ar nemanote, kad toks projektas gali patirti fiasko ir iš viso neišjudėti, nes tikrai…
PIRMININKAS. Laikas.
K. MAŽEIKA (DFVL). …nes yra per daug kritinių pastabų? Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Jums leidus, gerbiamas ministre, per jūsų 2 minučių klausimą neišgirdau nė vieno dalykinio argumento. Tai leisiu sau neatsakyti į jį.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, tikrai baigiasi šio klausimo laikas. Norėjau suteikti galimybę paskutiniam paklausti, bet gerbiamas ministras… Gerbiami kolegos, gal dar gerbiamas ministras į vieną paskutinį klausimą atsakytų, jeigu sutiktų? (Balsai salėje) Baigėsi laikas.
Argumentai. Už niekas nenori kalbėti. Už – gerbiamas R. Žemaitaitis. Prašau. Už projektą kalbės gerbiamas R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Čia bus, gerbiamas posėdžio pirmininke, kompensacija, kad ministras taip makabriškai nuėjo ir atsisėdo į savo vietą, – tai parodo, kaip norima bendrauti su kolegomis Seimo nariais.
Gerbiami kolegos, praeitą ar užpraeitą savaitę šioje tribūnoje stovėdamas D. Kreivys aiškino, tiksliau, D. Kreivys nesuprato ir nežinojo, kad Europos Sąjunga gegužės 22 dieną jam rekomendavo keisti poveikio aplinkai vertinimą, tačiau ministras S. Gentvilas greitai puolė jam padėti sakydamas: taip, taip, ministre, kitą savaitę mes atnešame. Bet, jūs nepatikėsite, aš absoliučiai nieko nerandu apie tai, kas buvo kalbama. Nors pats ministras per šoninį mikrofoną (ir vienas, ir kitas) pasakė, kad kitą savaitę mes atnešame, kad palengvės procedūros, susijusios su vėjo jėgainių ir poveikio vertinimo ataskaitų darymu.
Šiandien rengiant bendrąjį planą reikia specialiojo plano, tad jūs įsivaizduojate, gerbiamas ministre, viena laimė, kad yra įrašai. Tai va šios dienos įrašas ir šiandienos to įstatymo projekto lyginamasis variantas ir parodo, kad viena jūs kalbėjote praeitą savaitę, o visai kita atnešėte čia. Todėl šita valdančioji dauguma visiškai nenori ir nieko nedaro vien todėl, kad šiandien vėjo jėgainės būtų pastatytos čia ir dabar. Ir dar kartą tai patvirtina šiandienos „Lietuvos ryto“ straipsnis, kad ši Vyriausybė išimtinai dirba Rusijos ir Rusijos „Gazpromui“, nes mes kūrename dujas, suomiai kūrena dujas. Užkūrė savo seną atominę elektrinę tam, kad mes toliau būtume priklausomi nuo jų.
Dainiau Kreivy, nepurtyk galvos, o pažiūrėk, ką atnešė dabar ministras. Nėra nė vieno to žodžio, ką mes su jumis kalbėjome.
PIRMININKAS. Ar jūs tikrai kalbate už?
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Tai aš ir kalbu už, balsuokime už ir pasilinksminkime mes su jūsų valdančiąja dauguma visą lapkričio mėnesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, prieš kalbės gerbiamas K. Mažeika. Turbūt taip pat labai pozityviai atsilieps. Prašom.
K. MAŽEIKA (DFVL). Kolega Remigijau, čia tikrai nieko linksmo nėra. Manau, galbūt bus linksma, kol bus priimtas sprendimas, bet jeigu priėmus tokį įstatymą po to ministras vėl… kaip kalbėjo apie gaisrų gesinimą, kad mes gesiname ateities gaisrus, jau per trumpą laiką trys gaisrai netyčia užsidegė. Turbūt kalbėti apie priežastis reikia jau dabar, nes norai iš tiesų yra geri. Norai sutrumpinti biurokratines procedūras, padėti vystyti atsinaujinančios energetikos projektus, padaryti tą proveržį tuo proveržio paketu. Bet žodžiai yra žodžiai. Jeigu iš tikrųjų norima padaryti gerą darbą, tai reikia imti konkrečias problemines sritis, jas gražiai išrašyti, aiškiai pateikti, o ne kalbėti apie viską. Ta vyšnia ant torto nepasakys, kad tame torte yra vien tiktai geri dalykai. Turbūt dabar jau mato kolegos, susipažinę su kritinėmis Teisės departamento pastabomis, kad tame torte yra daugiau nevalgomų dalykų negu valgomų. Ministras bando ta vyšnia viską paslėpti ir lyg ir pasakyti, kad čia viskas yra labai gerai. Tikrai taip nėra. Tikrai siūlau prieš balsuojant dar kartą įsigilinti, ką sako Teisės departamento specialistai. Bet kuriuo atveju, jeigu dauguma yra apsisprendusi žengti šį pavojingą žingsnį, bent jau turėtų būti atliktas antikorupcinis vertinimas ir tie saugikliai maksimaliai sudėti, kad tas blogasis scenarijus iš tiesų neišsipildytų. Taigi, kolegos, tikrai siūlyčiau vertinti santūriai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, tikrai prieš balsuodami turėsime galimybę įsigilinti, nes balsuosime maždaug po 45 minučių, kai bus balsavimo langas. Dabar balsuoti negalime.
11.47 val.
Seimo nutarimo „Dėl Edmundo Sakalausko atleidimo iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nario pareigų“ projektas Nr. XIVP-2006 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Pereiname prie kito darbotvarkės 1-9 klausimo – Seimo nutarimo „Dėl Edmundo Sakalausko atleidimo iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nario pareigų“ projektas Nr. XIVP-2006. Aš kviesčiau į tribūną gerbiamą premjerę I. Šimonytę mums pateikti šį klausimą. Prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Teikiu nutarimą „Dėl Edmundo Sakalausko atleidimo iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nario pareigų“. E. Sakalauskas yra Ministro Pirmininko pasiūlytas komisijos narys, taip pat yra paskirtas ir komisijos pirmininku. Tačiau pasibaigė gerbiamo Edmundo kadencija, todėl yra siūloma priimti sprendimą dėl jo atleidimo iš nario pareigų. Atitinkamai vėliau aš jau pateikčiau kandidatą į šią nario poziciją. Nelabai čia ką daugiau galiu pasakyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Bet jūsų vis tiek nori paklausti gerbiamas kolega S. Tumėnas. Prašom.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Premjere, gerbiu jūsų nuomonę skirti naują pirmininką. Bet ar galėtumėte pakomentuoti, ar jis dar turėjo galimybę eiti tas pareigas, ar yra kokių nors jūsų nusiskundimų, kad jūs teikiate naująją kandidatę? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš negaliu teikti pirmininko. Pirmininką teikia Seimo Pirmininkas. Aš teikiu narį vietoj nario. Atitinkamai jau toliau Seimo Pirmininkė pateiks ką nors į komisijos pirmininkus. Tiesiog taip sutapo, kad Ministro Pirmininko skirtas narys šiuo metu buvo ir komisijos pirmininkas. Aš dėl komisijos pirmininko tikrai nieko nenorėčiau čia pasisakyti, nes dėl to Seimas dar turės apsispręsti ateityje. Kadangi šių pareigūnų kadencijos yra nustatytos, kadencija baigėsi, aš tiesiog siūlau skirti kitą narį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į klausimą. Dėkoju jums.
Motyvai. Niekas nenori po pateikimo kalbėti. Gal galime bendru sutarimu po pateikimo? Dėkoju, pritarta.
Svarstymo stadijoje taip pat niekas nėra užsirašęs kalbėti. Ar galime bendru sutarimu po svarstymo? Dėkoju.
Dabar einame į priėmimą. Informuoju, kad yra Teisės departamento visiškai redakcinis pasiūlymas. Gal galime bendru sutarimu tam pritarti? Dėkoju, pritarta.
Projektas iš vieno straipsnio. Ar galėtume 1 straipsniui bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. O priėmimą vykdysime balsuoti skirtu laiku. Gerai. Dėkoju.
11.50 val.
Seimo nutarimo „Dėl Virginijos Aleksejūnės skyrimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nare“ projektas Nr. XIVP-2007 (pateikimas)
Dabar darbotvarkės 1-10 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Virginijos Aleksejūnės skyrimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nare“ projektas Nr. XIVP-2007. Pranešėja – gerbiama premjerė I. Šimonytė. Prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Kaip ir minėjau, kadangi baigėsi anksčiau nominuoto Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nario kadencija, aš teikiu Seimui pasiūlymą patvirtinti naująja komisijos nare V. Aleksejūnę. Be jokios abejonės, ponia Virginija turbūt pati savo patirtį pristatys išsamiau, tačiau aš trumpai galėčiau paminėti, kas lėmė mano pasirinkimą – tikrai ilgametė patirtis dirbant Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijoje. Visų pirma, ta patirtis, kuri yra susijusi su pažeidimų prevencija, tas, mano supratimu, yra be galo svarbu. Manau, kad gerbiama Virginija tikrai galėtų savo patirtimi puikiai papildyti pačią komisiją ir taip prisidėti prie komisijos priimamų sprendimų kokybės. Galėčiau atsakyti į klausimus, bet turbūt pati kandidatė galėtų geriau save pristatyti nei aš.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiama premjere. Tokia procedūra ir bus. Mes kviečiame gerbiamą kandidatę V. Aleksejūnę į tribūną trumpai save pristatyti ir vėliau galėsite atsakyti į kolegų klausimus, jeigu jų bus. Prašom, tribūna jūsų.
V. ALEKSEJŪNĖ. Laba diena, gerbiami Seimo nariai, esu Virginija. Pradžioje noriu padėkoti Ministrei Pirmininkei už man išreikštą pasitikėjimą. Vyriausiojoje tarnybinės etikos komisijoje dirbu 14 metų. Per šį laikotarpį teko darbuotis visose komisijos kuruojamose srityse. Teko atlikti tyrimus, rengti komisijos sprendimus, ginti juos teismuose. Dirbdama prevencijos srityje rengiau komisijos nuomones, metodinę medžiagą, rekomendacines gaires, konsultavau bei vedžiau mokymus. Paskutinius kelerius metus esu teisėjų įvadinio mokymo lektorė interesų derinimo temomis. Pastaruosius dvejus metus vadovauju komisijos Prevencijos skyriui.
Taip pat esu Viešųjų ir privačių interesų registro modernizavimo projekto darbo grupės vadovė. Viena iš naujai kuriamų priemonių šiame registre yra nuotolinių mokymų įrankis. Per praėjusius metus komisija apmokė virš 4 tūkst. asmenų, o pradėjus veikti šiam įrankiui, tarkime, per 3 mėnesius mes galime apmokyti 100 tūkst.
Neseniai komisija apsibrėžė ambicingą misiją – padėti deklaruojantiems asmenims ir jų vadovams valdyti interesų keliamą riziką bei išsamiai ir laiku atskleisti įtaką teisėkūroje. Jeigu gausiu jūsų pasitikėjimą kaip komisijos narė, be kitų komisijos nario pareigų, didžiausią dėmesį skirsiu atsakingiems už Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo priežiūrą įstaigų viduje asmenims įgalinti tiek suteikdama jiems papildomas reikalingas teises bei įrankius atlikti prevencinę veiklą, tiek stiprindama žinias interesų derinimo temomis.
Šiuo metu Lietuvoje yra virš 10 tūkst. organizacijų, kuriose tarnautojai arba darbuotojai deklaruoja privačius interesus. Komisijos duomenimis, tik apie 100 asmenų realiai vykdo prevencinę veiklą, tai reiškia, tikrina asmenį prieš įsidarbinant dėl galimų jam taikomų apribojimų dirbti, interesų konfliktų grėsmių, analizuoja privačių interesų deklaracijas, nustatę rizikas valdo interesų konfliktą iki nusišalinimo, taip pat asmenis, paliekančius tarnybą, įspėja apie apribojimus pasibaigus tarnybai.
Interesų konflikto valdymas prasideda įstaigos viduje ir labai svarbu tiek deklaruojančiam asmeniui, tiek jo vadovui turėti su kuo pasitarti. 100 prevenciją vykdančių asmenų. Jeigu mes šį skaičių padvigubintume arba patrigubintume, kokį pokytį pasiektume interesų derinimo srityje? Dėkoju. Lauksiu jūsų klausimų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų iš tiesų nori paklausti trys Seimo nariai. Gerbiamas S. Tumėnas klausia pirmas. Prašom.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiama kandidate Virginija, ačiū jums už prisistatymą. Aš tiesiog norėčiau išgirsti jūsų nuomonę. Yra ne tik tarnybinės etikos pažeidimų, kuriuos jūs minite ir koks bus jūsų darbas, bet mes kiekvieną dieną girdime vis gausėjančius įvairiausius įžeidžiančius pasisakymus, patyčias. Ir čia, Lietuvos Respublikos Seime, mes tai girdime. Kokia jūsų nuomonė, kokios priežastys, kad čia taip dabar tų dalykų daugėja? Ar čia griūna vertybinė žmonių sistema, ar kokios išorinės priežastys? Kokia būtų jūsų asmeninė nuomonė? Ačiū.
V. ALEKSEJŪNĖ. Ačiū už klausimą. Iš tiesų manau, kad pradžioje galbūt tiesiog nagrinėjamas, tas elgesys išviešinamas, kadangi ir viešai transliuojama, ir posėdžiai, ir kiti susitikimai. Manyčiau, kad nėra padaugėję tokio elgesio, tačiau tiesiog mes apie jį daugiau girdime.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiamas A. Vinkus. Tuoj įjungsiu mikrofoną. Prašom.
A. VINKUS (LVŽSF). Miela kandidate, iš tiesų nepavydžiu jums, linkiu sėkmės. Klausimas, ar užteks drąsos būti objektyviai, principingai? E. Hemingvėjus yra pasakęs, kas yra drąsa. Drąsa yra nebijojimas veikti pagal savo sąžinę. Ar vesite tą liniją tvirtai?
V. ALEKSEJŪNĖ. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų jau 14 metų stengiuosi laikytis to linijos ir manau, kad tapusi komisijos nare tikrai nepaleisiu ir laikysiuosi būtent šių principų ir aukštų elgesio standartų, kad būčiau pavyzdys kitiems.
PIRMININKAS. Dėkoju. To jums ir linkime. Jūsų nori paklausti paskutinė Seimo narė gerbiama L. Nagienė. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama pretendente, žinome, kad iš tikrųjų tai yra labai atsakingas darbas. Bet yra tokių asmenų, kurie per tuos pačius metus du, tris, keturis kartus pažeidžia etiką, nepaiso moralės principų. Kaip jūs tokiu atveju vertinate ir ką reikėtų keisti, kad nebūtų taip pas mus viešinama? Bet visiškai ignoruojamas tas viešinimas, tam žmogui neskauda. O čia vis dėlto yra atsakingas pareigas einantis asmuo, kuris dirba, lyg ir tarnauja žmonėms, o išeina visiškai atvirkščiai.
V. ALEKSEJŪNĖ. Taip, iš tiesų tą problemą mato ir komisija ir rengdama teisės aktus būtent atsižvelgė, kad reikėtų galbūt keisti atsakomybę už Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pažeidimą. Yra numatytos tam tikros baudos Administracinių nusižengimų kodekse. Iš tiesų komisija vertina ir svarsto galimybę numatyti griežtesnę atsakomybę būtent už pažeidimus.
PIRMININKAS. Dėkoju pretendentei. Jūs atsakėte į visus klausimus. Jūsų misija šiandien Seimo tribūnoje baigta. Laukia susitikimai frakcijose. Frakcijos turi grafikus ir pagal juos susitiks su gerbiama pretendente. Linkime jai sėkmės, prisistatant frakcijose.
11.59 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Paulos Jalinskaitės peticijos“ projektas Nr. XIVP-2010 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Toliau dirbsime pagal darbotvarkę nuo pabaigos. Taigi turėsime galimybę apsvarstyti rezervinius klausimus. Gerbiamas E. Pupinis jau eina į tribūną, pateiks mums rezervinį 1 klausimą – projektą Nr. XIVP-2010. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Paulos Jalinskaitės peticijos“ projektas Nr. XIVP-2010.
Peticijų komisija P. Jalinskaitės peticiją iš esmės išnagrinėjo šių metų rugsėjo 14 dienos posėdyje ir priėmė sprendimą teikti Seimui išvadą atmesti peticijoje pateiktus pasiūlymus papildyti Baudžiamojo kodekso XXI skyrių „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui“ sąvokų „asmens viliojimas“ ir „konkretūs veiksmai, kurių ėmėsi asmuo, kad susitikimas įvyktų“ apibrėžtimis, numatant pavyzdinį šių veiksmų sąrašą.
Peticijų komisija šį sprendimą priėmė atsižvelgusi į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Teisingumo ministerijos pateiktas nuomones, kad peticijoje siūlomas Baudžiamojo kodekso 1521 straipsnyje vartojamų sąvokų išaiškinimas pagal detalumo lygį būdingas ne Baudžiamojo kodekso specialiajai daliai, o teismų praktikai, kurios viena iš paskirčių ir yra vienodų teisės normų taikymo taisyklių formulavimas. Absoliuti dauguma nusikalstamų veiklų apribojimo, be kita ko, baudžiamųjų teisės normų konkurencijos klausimų yra sprendžiama ne teisėkūros, o teisės aiškinimo priemonėmis, nagrinėjant konkrečias baudžiamąsias bylas. Todėl manytina, kad pareiškėjos skelbiamas problemas tikslinga spręsti teisės aiškinimo instrumentais, o ne pildyti Baudžiamąjį kodeksą detaliomis nuostatomis, kurių nauda ir tikslingumas kelia pagrįstų abejonių. Prašome į tai atsižvelgti ir pritarti komisijos išvadai atmesti P. Jalinskaitės peticiją.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pateikimo metu jūsų niekas nenori paklausti. Tada svarstymo stadija. Diskusijoje niekas neužsirašė kalbėti. Dėl motyvų taip pat priėmimo metu nėra kalbančių. Vadinasi, balsuosime numatytu balsuoti metu ir bus apsispręsta dėl jūsų pateiktos peticijos.
12.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Arūno Sodonio peticijos“ projektas Nr. XIVP-2011 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Tada prašau pateikti rezervinį 2 klausimą – projektą Nr. XIVP-2011.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Arūno Sodonio peticijos“ projektas Nr. XIVP-2011.
Peticijų komisija A. Sodonio peticiją iš esmės išnagrinėjo šių metų rugsėjo 14 dienos posėdyje ir priėmė sprendimą teikti Seimui išvadą atmesti peticijoje pateiktą siūlymą papildyti Seimo statuto 80 straipsnį 6 dalimi ir nustatyti, kad Seimas, pritaręs Seimo Peticijų komisijos išvadai tenkinti peticijoje pateiktą pasiūlymą, paveda atitinkamo teisės akto projektą parengti Seimo komitetui, kurio kompetencijai priklauso nagrinėti klausimus, susijusius su peticijoje išdėstytais pasiūlymais. Manytina, kad Peticijų įstatyme įtvirtinta galimybė sudaryti komisiją ar darbo grupę atitinkamam teisės akto projektui parengti yra pakankama tinkamai įgyvendinti peticijos pateiktą pasiūlymą. Seimo statute vienintelės su peticijos nagrinėjimu, jos teikimu ir peticijoje pateiktų siūlymų ar reikalavimų įgyvendinimu susijusios nuostatos išdėstymas būtų perteklinis. Prašome į tai atsižvelgti ir pritarti komisijos išvadai.
Dar norėčiau priminti, kad yra rengiamas Peticijų įstatymas, dėl jo bus galima taip pat teikti siūlymus ir šią idėją galbūt net galima bus įgyvendinti, nes mes persiųsime visą dokumentą pagrindiniam peticijų nagrinėtojui – Teisės ir teisėtvarkos komitetui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Niekas nenori paklausti jūsų pateikimo stadijoje. Svarstymo stadijoje diskutuoti taip pat nėra užsirašiusių. Ir priėmimo stadijoje motyvų taip pat niekas nenori išsakyti. Vadinasi, balsuosime, apsispręsime balsuoti numatytu metu.
12.03 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Lauros Masalskienės peticijos“ projektas Nr. XIVP-2012 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dabar prašysiu rezervinį 3 klausimą taip pat pateikti – projektą Nr. XIVP-2012.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Lauros Masalskienės peticijos“ projektas Nr. XIVP-2012.
Peticijų komisija L. Masalskienės peticiją iš esmės išnagrinėjo šių metų rugsėjo 14 dieną ir priėmė sprendimą teikti Seimui išvadą atmesti šioje peticijoje pateiktus pasiūlymus pakeisti Statybos įstatymo 28, 39 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias statybos užbaigimo ir nebaigto statinio registravimo (perleidimo) procedūras, panaikinant statinio (dalies) ekspertizės rangovams suteiktas teises tvirtinti deklaracijas apie statybų užbaigimą, teikti pažymas apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminio statinio projekto sprendinių.
Nuo 2022 m. gegužės 21 d. deklaracijų apie neypatingų statinių statybos užbaigimą tvirtinimo, pažymų apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projektavimo sprendimų išdavimo funkcijos iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos perduotos statinio ekspertizės rangovams. Toks sprendimas priimtas siekiant panaikinti prieštaravimus tarp Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos vykdomų statybos valstybinės priežiūros funkcijų ir kitų jai pavestų funkcijų statybos srityje ir sumažinti viešojo administravimo išteklių poreikį, todėl grįžti prie ankstesnio reguliavimo nėra jokio pagrindo.
Manytina, kad peticijoje keliamas problemas būtina spręsti ne Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai grąžinant deklaracijų tvirtinimo ir pažymų išdavimo funkcijas, bet tobulinant statinio ar jo dalies ekspertizės rangovams perduotų funkcijų vykdymą. Aplinkos ministerija informavo, kad rengiami Statybos įstatymo pakeitimo ir Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo pakeitimo įstatymų projektai. Todėl siekdami spręsti problemas, su kuriomis susiduria statytojai, užsakovai, Aplinkos apsaugos komiteto prašysime įvertinti L. Masalskienės peticijoje keliamas problemas, kai bus svarstomi minėtų įstatymų projektai. Prašome į tai atsižvelgti ir pritarti komisijos išvadai. Taip pat šią visą dokumentaciją ir su tuo susijusius priedus mes perduodame Aplinkos apsaugos komitetui, kuris svarstys naujus pateiktus įstatymų projektus. Manau, į tai iš dalies atsižvelgs.
PIRMININKAS. Dėkoju už pateikimą. Jūsų niekas nenori paklausti pateikimo stadijoje. Svarstymo stadijos diskusijoje taip pat nėra norinčių dalyvauti. Ir priėmimo stadijoje motyvų išsakyti dėl jūsų siūlymo taip pat niekas nenori. Taigi balsuosime tam numatytu laiku.
Toliau galime dirbti pagal darbotvarkę. Gal tada paimkime projektą iš pačios pabaigos, bus aiškiau. Matau, yra pasiruošęs gerbiamas K. Vilkauskas.
12.06 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 papildymo 521 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1908 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-13 klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo papildymo vienu straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1908. Prašau.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, šį projektą, Valstybės tarnybos įstatymo projektą, paskatino pateikti kelios priežastys. Valstybės tarnybos įstatyme nėra apibrėžtas valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos statusas ir Valstybės tarnybos departamentas yra vienintelė Lietuvoje viešojo administravimo funkcijas vykdanti institucija, kurios statusas nėra įtvirtintas įstatyme.
Įsigaliojus naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymui 2019 metais taip pat buvo atsisakyta Valstybės tarnybos įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų priežiūros ir kontrolės. Šiuo metu joks subjektas nevykdo Valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo priežiūros ir nenagrinėja asmenų skundų, susijusių su Valstybės tarnybos įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimu. Noriu pažymėti, kad pastaraisiais metais teismuose pastebima tendencija: tarnybiniai ginčai sudaro didelę dalį administraciniuose teismuose nagrinėjamų administracinių bylų. Pavyzdžiui, apygardų administraciniuose teismuose jie sudaro 20 %, o Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme apie 11 % visų nagrinėjamų bylų.
Įvertinus šias teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad Valstybės tarnybos įstatymo priežiūra ir kontrolė turi būti privalomai įtvirtinta šiame įstatyme. Pati ministerija gali vykdyti tik įstatymo, o ne kokio nors kito teisės akto pavestas funkcijas, o priežiūros ir kontrolės funkcijos ministerijai gali būti pavestos tik laikinai, pavyzdžiui, iki atsakingos įstaigos suformavimo. Taigi siūlau įtraukti valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančią įstaigą į valstybės tarnybos bendrąjį valdymą ir reglamentuoti jos statusą. Taip pat siekiant mažinti administracinę naštą asmenims bei užtikrinant gero administravimo principą valstybės tarnyboje, Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtinti priežiūrą, kontrolę ir asmenų skundų, susijusių su Valstybės tarnybos įstatymu ir su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimu, nagrinėjimą. Siūlau pritarti pateiktam projektui.
PIRMININKAS. Dėkui. Dabar jūsų jau užsirašė keli kolegos paklausti. Gerbiamas E. Pupinis pirmasis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, iš tikrųjų funkcijų padidėjimas visada susijęs su tam tikrais finansiniais ištekliais. Tai šiuo atveju ar nemanote, kad reikėtų kaip nors tiksliau rašyti, kiek tų papildomų lėšų reikės? Kaip ir minėjau, jeigu funkcijos atsiranda… Na, galima krauti kiek nori, bet šiuo atveju turbūt turi būti teisingai atlyginta. Ačiū.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas kolega, už klausimą. Kalbėjausi su Valstybės tarnybos departamentu, manau, kad jiems resursų užtenka, todėl ir nepažymėjome dėl papildomų lėšų skyrimo, bet jiems reikia būtent tos funkcijos, kad jie galėtų konsultuoti valstybės tarnautojus, to labai trūksta. Pavyzdžiui, jie to praktiškai negali daryti, nes jie neturi tokios galimybės. Todėl ir teikiamas šitas įstatymo projektas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia gerbiama R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dėkoju, jau nebeklausiu, nes jūs kaip tik atsakėte į gerbiamo kolegos klausimą.
PIRMININKAS. Labai džiaugiamės, dėkoju. Dėkoju pranešėjui, jūs atsakėte į visus klausimus, galite užimti darbo vietą. Motyvai už, prieš. Niekas nenori kalbėti. Taigi balsuosime tam numatytu laiku. Gavau pastabų, kad kolegos nori ir iš darbotvarkės iš eilės svarstyti klausimus, tai dabar reikės, matyt, ir taip, ir taip.
Matau, gerbiamo generolo gerbiamo A. Pociaus nėra. Matau, yra gerbiamas A. Kupčinskas.
12.10 val.
Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 78 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1316 (pateikimas)
Iš eilės tada 2-3 klausimas – Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 78 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1316. Prašau padaryti pateikimą.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, šis įstatymo projektas šiek tiek yra užsigulėjęs Seime. Jis buvo registruotas dar praėjusiais metais, bet noriu atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad vis dėlto nepavyksta iki šiol interneto naršyklėse, svetainėse išgaudyti nelegalaus piratinio turinio.
Būtent šiuo įstatymo projektu ir siekiama įpareigoti interneto naršykles, kiek tai įmanoma, surasti ir pašalinti neteisėtai viešai skelbiamą ir autorių teise saugomą turinį internete. Suprantu, kad tai nėra paprasta. Esu įvertinęs ir atsižvelgęs į Teisės departamento, taip pat Teisingumo ministerijos pastabas. Aš manyčiau, kad tikrai įstatymo projektas galėtų būti tobulintinas, nes, kaip Teisės departamentas pasakė, galbūt reikėtų tobulinti įstatymo projektą nustatant, kad domenai ir interneto naršyklės, registruotos Lietuvos jurisdikcijoje, galėtų būti blokuojamos. Iš tiesų tos pastabos yra vertingos, bet aš taip pat noriu atkreipti dėmesį, ką sako ir autorių teisė, ypač dėl naujai sukuriamos produkcijos, filmuotos, kad tas turinys dažnai yra plagijuojamas, patalpinamas vis atskirose naršyklėse, nebūtinai domenuose ar svetainėse. Jis vis tiek yra platinamas, dėl to autorių teisė ir sako, kad patiria dešimtis milijonų nuostolių autoriai, sukūrę vienokį ar kitokį turinį, negauna atitinkamų pajamų.
Toks įstatymo projektas. Aš manyčiau, aišku, jeigu jam po pateikimo būtų pritarta, reikėtų ir Vyriausybės išvados, nes, kaip jau minėjau, yra ir Teisingumo ministerijos pastabų, ir Teisės departamento pastabų, su jomis iš dalies sutinku. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiamas E. Pupinis. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš dalies atsakėte komentuodamas Teisės departamento pasiūlymus, ar mes galėsime aprėpti tuos reikalavimus, kurie yra įstatyme, ar kas nors galės įgyvendinti, nes teko girdėti ir kitų diskusijų, tarkim, apskritai apie galimybę teikti kokią nors informaciją, dezinformaciją ir taip toliau. Ne visur yra sugebama galbūt sureaguoti. Verslo požiūriu ar tie kaštai bus dideli, ar nedideli, nes iš esmės susekti tas visas priemones reikia turbūt kokių nors kitų sprendimų. Ten buvo pasakojama, tarkim, kad dezinformacija arba kažkokia netinkama informacija išimama grynai siejant su tam tikrais žodžiais, kurie vartojami. Ar manote, kad bus įmanoma tinkamai įgyvendinti, ar čia tiktai galbūt daugiau tokia žodžių, gerų norų tam tikra išraiška? Ačiū.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas kolega. Iš tikrųjų dažnai mes siūlydami vieną ar kitą iniciatyvą tikrai remiamės gerais norais ir matome problemas, kaip ir, sakykim, dėl tos pačios Futbolo federacijos. Kaip ir negalėtume kištis pagal Asociacijų įstatymą, bet vis tiek mes darome vienokius ar kitokius žingsnius, rodome iniciatyvas. Šiuo atveju taip pat yra.
Aš suprantu ir aš jau pristatymo metu atkreipiau dėmesį, kad tikrai mums būtų sudėtinga blokuoti ar daryti kokią nors įtaką gūglo paieškos ar kitoms tarptautinėms sistemoms, bet Lietuvos jurisdikcijoje registruotoms mes tikrai galėtume. Lietuvos radijo ir televizijos komisija jeigu tokius nurodymus duotų, tą komisija ir stengiasi daryti, tai galėtume. Todėl aš ir sakau, kad pritariu nemažai daliai Teisės departamento pastabų ir projektas galėtų būti tobulintinas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Galite užimti darbo vietą.
Motyvai. Už nėra. Prieš norėtų kalbėti gerbiamas V. Kernagis, bet aš jo salėje nematau. Taigi apsispręsime, matyt, balsavimo metu.
12.14 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 71, 112, 115, 116, 117, 119, 190, 191 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1743(3) (pateikimas)
Iš eilės tada 2-4 klausimas – Seimo statuto dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto kai kurių straipsnių pakeitimo projektas Nr. XIVP-1743. Vėlgi kviečiu gerbiamą A. Kupčinską pateikti. Mes esame sutaupę laiko, taigi tikrai dar spėsime keletą projektų apsvarstyti.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke, už dėmesį asmeniškai.
Kolegos, šis projektas yra paprastesnis, tiesiog noriu jus išvaduoti nuo popierinio balsavimo, trumpinti ir taupyti jūsų laiką, brangų laiką, žalinti mūsų balsavimus. Iš tiesų manau, kad jeigu dauguma savivaldybių atsisakė slapto balsavimo biuletenių, slaptų biuletenių, tai tą galime padaryti ir mes.
Mačiau Teisės departamento pastabas, bet galiu jus užtikrinti, nereikėtų kurti jokios naujos papildomos sistemos, galima būtų kaip ir Europos Parlamente, kaip ir savivaldybėse balsuoti tais pačiais elektroniniais mygtukais, kaip ir mes. Galbūt kokį nors dangtelį kaip Europos Parlamente uždedant, kad iš tribūnų nesimatytų ir kas nors būtų neužfiksuotas.
Kalbant su Informacinių technologijų skyriumi, kaip tai galima būtų padaryti, tai tikrai tą įmanoma padaryti, didelių resursų tam nereikia. Tiesiog balsavimo rezultatai būtų nuasmeninti, parodomas bendras rezultatas, o patys balsai uždaromi vadinamojoje juodojoje elektroninėje dėžėje ir neatsekami. Tas yra informacinių technologijų būdu tikrai įgyvendinama.
Kita vertus, atkreipsiu ir pats dėmesį, kad teko ne kartą dalyvauti balsų skaičiavimo komisijos darbe, tad mačiau, gal dėl užmaršumo ar kaip vienas ar kitas kolega nepasirašo, pasiima biuletenį ir paskui balsų skaičiavimo komisija vargsta, nes kartais ir ne visada balsai sutampa su biuleteniais. Manau, kad būtent slaptas elektroninis balsavimas ne tiktai taupytų mūsų visų brangų laiką, bet ir padėtų sklandžiau organizuoti darbą, aišku, padėtų išvengti viso popierizmo ir žalintų mūsų balsavimus.
PIRMININKAS. Dėkoju už pateikimą. Jūsų nori paklausti keli Seimo nariai. Pirmas D. Griškevičius. Prašom.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiamam kolegai turbūt turiu vieną pastabą ir vieną klausimą. Pastaba yra dėl minėtų savivaldybių. Savivaldos įstatyme aiškiai apibrėžta, kad dėl asmenų skyrimo ir atleidimo balsavimas vyksta tik gyvai, tai reikia pasakyti.
Antras dalykas. Ar šis teikiamas pasiūlymas vis dėlto nėra susijęs su karčia nesena patirtimi, kai, pripažinkime, dauguma turėjo šiek tiek įtampos saugodama žemės ūkio ministro kėdę? Atsimename, į ką visa tai ilgainiui išvirto. Bet kuriuo atveju, ar tikrai galvojate, kad tai apsaugo demokratinį slaptą balsavimą, nes sutikime ir su tuo, kad gali būti frakcijos botagas ar kitas žmogus frakcijoje, kur, sakykim, frakcijos susitikimo metu žiūrės, kaip balsuojama atitinkamo ministro skyrimo, tiksliau, pavyzdžiui, interpeliacijos atveju? Ar negalvojate, kad su demokratija šiuo atveju yra sunkokai? Dėl techninių kliūčių, aš suprantu, viskas yra išsprendžiama, bet…
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamas kolega. Ačiū, klausimą supratome. Prašom.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Noriu pabrėžti, kad bet kuris slaptas balsavimas, ar jisai vyksta elektroniniu būdu, ar biuleteniais, popieriniu būdu, vis tiek yra gyvas. Ne kas nors kitas, negyvas, nubalsuoja. Dėl gyvumo, sakykim, ar tai būtų popieriniu būdu, ar elektroniniu, man atrodo, visi balsavimai vyksta gyvai. Bet, kaip jau minėjau, nemažai savivaldybių yra pasirinkusios būtent balsavimą elektroniniu būdu ir atsisakiusios to popierizmo.
Dabar dėl kokių nors nuogąstavimų, tikrai tokių nuogąstavimų nėra. Kaip tik aš manau, kad vykstant slaptam balsavimui nebūtų jokių nykščių rodymų – kaip tik kolegos stengtųsi užtikrinti, kad tas balsavimas tikrai būtų nepriklausomas, savarankiškas ir vyktų tokiu būdu. Kaip jau minėjau, tikrai sutaupytume laiko ir galėtume jį skirti visai kitiems tikslams, tai yra teisėkūrai, ir prasmingiau jį išnaudotume.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų klausia gerbiama L. Nagienė. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, labai ačiū, kad rūpinatės mūsų laiku, rūpinatės gamta, tai labai džiugu, bet manęs vis tiek neįtikinote. Neįtikinote tikrai. Pirmiausia tol, kol yra žmogiškųjų išteklių, prie viso to prisideda IT specialistai ir taip toliau, kas užtikrins ir kas garantuos, kad įvyko tikrai sąžiningi ir slapti balsavimai? Kodėl jūs sakote, kad savivaldybėse (ir šiuo atveju jūs klaidinate Seimo narius), kur yra slaptas balsavimas, taip ir tebevyksta tas slaptas balsavimas. Vyksta. O kur yra viešas balsavimas, tai ir balsuoja viešai. Taip, yra lentos, viskas gerai, tikrai balsavimas vyksta elektroniniu būdu.
Mano klausimas. Kas užtikrins ir bus atsakingas už tai, kad tikrai įvyko teisingas balsavimas? Kas vykdys kontrolę? Ačiū.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiama kolege, tai užtikrins sistemos specialistai, kaip ir dabar užtikrina. Dabar, aišku, mes ir pasitikrinome, bet tai turės atlikti… Kas gali užtikrinti, kad jūsų balsas biuletenyje nepasikeitė? Irgi galima kelti įvairias sąmokslo teorijas ir sakyti, kad kas nors galėjo įdėti dvigubą dugną ir taip toliau. Ir vienas, ir kitas būdas yra adekvatus ir lygiavertis. Aš manau, net ir dabar balsuodami mes vis tiek pasitikime sistema ir tikime, kad ji veikia tvarkingai. Čia amžinas klausimas. Bet aš manau, kad didesnės savivaldybės, kurios perėjo prie to slapto balsavimo, tikrai pasielgė novatoriškai, galėtų tai padaryti ir Seimas. Jeigu yra nepasitikima, tam yra ir svarstymas. Aš manau, kad informacinių technologijų specialistai dar galės atsakyti į tuos klausimus svarstymo metu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar motyvai. Yra tik prieš. Gerbiamas J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš vertinu kolegos Andriaus iniciatyvą, siekiant modernizuoti ir supaprastinti mūsų procedūras, šiuo atveju slaptą balsavimą. Bet kaip konservatyvesnis konservatorius, taip sakant, žiūriu į iniciatyvą su tam tikru atsargumu. Įsivaizduokime, jeigu vyksta koks nors reikšmingas slaptas balsavimas ir vieno balso skirtumu gaunami rezultatai, kad ir dėl ministrų interpeliacijos, kiek čia būtų įtarimų, ar kas nors, prieinantis prie tų sistemų, nepadarė rezultato tokio ar kitokio. Ir niekaip mes negalėtume išsiaiškinti, kaip čia yra iš tikrųjų, o gal kas nors ne tą mygtuką paspaudė, kaip kartais atsitinka. Be to, kaip ir buvo pastebėta, yra ir galimybė matyti, kokį mygtuką spaudžia kolega. Čia tas slaptumas šiek tiek sumenksta. Aš manau, kad pas mus nėra tiek daug slaptų balsavimų, reikia pažiūrėti, gal dar kai kuriuos nebūtinus slaptus balsavimus galime ir išbraukti iš slapto balsavimo sąrašo, kaip neseniai išbraukėme teisėjus, kai jiems baigiasi kadencija ir panašiai. Aš tiesiog būčiau linkęs už tai, kad pasiliktume prie seno varianto, bus mažiau įtarimų. Pabendrausime toje gražioje eilutėje ir slapto balsavimo kabinoje tikrai viską atliksime labai slaptai ir tiksliai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tai buvo visos nuomonės. Labai džiaugiuosi, kad gerbiamas J. Razma priskyrė save prie konservatyvių konservatorių. Lauksime jūsų konservatyvumo ir kitais klausimais.
12.23 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 154 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1935 (pateikimas)
Dabar toliau darbotvarkės 2-5 klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 154 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1935. Gal gerbiamas A. Vyšniauskas galėtų mums padaryti šio klausimo pateikimą? Prašom.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, šios paprastos Statuto pataisos iniciatyva kilo rugpjūčio mėnesį, kai turėjome tikrai negražią istoriją dėl Seimo viešbučio. Ji turėjo tikriausiai du kampus. Pirmas kampas tikrai labai negražus. Seimo kanceliarija atsisakė pateikti duomenis apie Seimo narius, gyvenančius viešbutyje. Po to buvo išaiškinimai, kad Seimo kanceliarija turėjo tą informaciją pateikti žiniasklaidai. Gerai, kad išsiaiškinome, gerai, kad tai galiausiai buvo išspręsta, nors pati istorija tikrai buvo negraži.
Kita negraži istorija yra tokia. Mes turime tvarką ir tokį bendrą supratimą, kad Seimo viešbutis yra skirtas tiems Seimo nariams, kurie atvažiuoja iš regionų, neturi būsto Vilniaus mieste, kad čia galėtų pernakvoti nuo posėdžio iki posėdžio, panaudoti tą būstą tarnybinėms reikmėms. Ir daugelis tai tikrai daro labai tvarkingai. Tačiau yra tam tikrų išimčių, kurios ir sukelia tas abejones. Pavyzdžiui, galimybė Seimo nariui, gyvenančiam Vilniaus mieste arba turinčiam kokio nors nekilnojamojo turto, vis tiek kaip nors gauti tą kambarėlį Seimo viešbutyje. Man atrodo, tai nėra sąžininga tvarka, tai nėra gera tvarka. Matėme, kad gyventojai, žmonės lygiai taip pat tokiai nuostatai gana entuziastingai nepritaria.
Statuto pataisų siūlymas yra labai paprastas – išbraukti galimybę tiems Seimo nariams, kurie turi nekilnojamojo turto Vilniaus mieste, gauti būstą Seimo viešbutyje. Palikti tik tiems, kurie iš tikrųjų gyvena ne Vilniaus mieste, kuriems jo reikia, kur yra tikras poreikis ir panašiai. Trumpai tiek. Mielai atsakysiu į klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti nemažai Seimo narių. Pirma – I. Pakarklytė. Prašom, gerbiama…
I. PAKARKLYTĖ (LF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Laisvės frakcija jau prieš kurį laiką, turbūt prieš daugiau nei metus, teikė siūlymus apskritai parduoti Seimo viešbutį, bendrabutį, vadinkime taip, kaip iš tikrųjų yra, ir kompensuoti tas išlaidas. Tai, deja, neįvyko. Tikėkimės, vis tiek kada nors įvyks ir nebereikės mums šitų dalykų svarstyti. Bet mano klausimas yra labai konkretus: kodėl yra pasirinkta tokia formuluotė, kad būstas negali būti suteikiamas tam Seimo nariui, kuris per paskutinius penkerius metus iki prašymo pateikimo to būsto neturėjo? Vadinasi, jei prieš ketverius metus turėjo, bet dabar nebeturi, jau nebegalėtų toks Seimo narys pretenduoti? Gal galite šį laikotarpį padetalizuoti, kodėl pasirinkti tie penkeri metai, tai yra gana ilgas laikotarpis?
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Aš negalėčiau atsakyti į klausimą, reikėtų klausti tų žmonių, tų Seimo narių, kurie anksčiau rašydami Statutą tą nuostatą įrašė, šiuo metu ta nuostata galioja. Mes jos nekeičiame, mes tik išbraukiame tą nuostatą, susijusią su galimybe gauti, jeigu gyveni Vilniaus mieste ir 25 kilometrus aplink. Tos nuostatos dėl penkerių metų nekeičiame. Aš girdėjau ir kitų kolegų klausimą dėl to. Manau, kad komitete tvarkant patį projektą ir, matyt, gaunant įvairių pasiūlymų tai bus galima pataisyti. Bet tai nėra nauja iniciatyva, tai jau yra Statute.
PIRMININKAS. Supratome. Dėkojame. Gerbiamas D. Griškevičius klausia.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Susidaro toks įspūdis, kad Seimo kanceliarija su tuo mažu skandalu, pavadinkime, neteikdama duomenų žiniasklaidai prisidirbo, bet turi kentėti Seimo nariai, kurie neatitinka tos nuostatos, bet atitinka kitą nuostatą, tai yra kad tokiu atveju, o yra įvairiausių situacijų gyvenime, gali būti, kad susiklosto tokios situacijos, kokios yra tų keturių Seimo narių, jie negaus jiems priklausančio Seimo bendrabučio kambario, nors jie, lyginant su kitais, kurie gyvena, sakykime, įprasta tvarka, moka visus komunalinius ir kitus mokesčius. Man atrodo, šiuo atveju gerbiamas A. Vyšniauskas populistiškai ieškosi sau taškų, nes teigia, kad gyventojai tam pritaria. Gyventojai, aš manau, jūs žinote, pritaria, kad Seimo nariai dirbtų už minimumą. Turbūt ir tokią pataisą pasiūlysite?
Kitas dalykas, kur ir Ieva minėjo, tokį pataisymą dėl vienų metų gyvenamojo laikotarpio yra pateikusi Antikorupcijos komisija. Tai galima įvertinti.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Taip, be abejo, dėl metų tikrai galima įvertinti, jeigu yra toks pasiūlymas.
Kalbant dėl visų gyvenimo situacijų, man atrodo, Seimas nėra ta institucija, kuri turėtų spręsti Seimo narių ar kitų asmenų kokias nors asmenines problemas. Yra tvarka: jei tu gyveni regione, neturi būsto, reikia atvažiuoti – atvažiavai, pabuvai posėdyje, pernakvojai, pabalsavai, važiuoji atgal ten, kur gyveni, – viskas. Nesame ta institucija, kuri turi spręsti žmonių socialines ar kokias nors kitokias asmenines problemas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamas A. Sysas klaustų, bet aš jo lyg ir nematau salėje. Tada gerbiamas A. Bagdonas užduos klausimą.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiamas kolega, aš džiaugiuosi, kad ir jūs kadencijos pradžioje pasisakėte už tai, kad Seimo viešbutį reikėtų parduoti, o parlamentarams prie parlamentinių lėšų numatyti papildomų lėšų tam, kad jie galėtų patys susirasti būstą ir išsinuomoti. Bet, kaip kolegos klausė, vis dėlto aš noriu dabar pakalbėti. Kadangi dabar galioja tokia tvarka ir šis Seimas nusprendė kitaip, tai vis dėlto norėčiau paklausti, kaip jūs galvojate, gal neteisinga ir reikėtų, kaip ir sakėte, komitetuose keisti tą nuostatą, kad jeigu žmogus neturi būsto, tai jis turėtų lygiomis sąlygomis, kaip ir kiti parlamentarai, atvykstantys iš kitų Lietuvos miestų, turėti teisę gyventi tame viešbutyje?
Antras klausimas. Yra nemažai ir laisvų būstų. Kaip galvojate, ką su jais reikėtų daryti, nepaisant to, kad Seimas apsisprendė neparduoti Seimo viešbučio? Ačiū.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Žiūrėkite. Jeigu jūs neturite Vilniaus mieste nekilnojamojo turto arba turite nekilnojamojo turto, kaip aš suprantu tvarką, kuris yra skirtas, pavyzdžiui, komercinėms reikmėms ar panašiai, jį nuomojate ir visa kita, kalbama apie gyvenamąjį būstą. Jeigu neturite gyvenamojo būsto, net ir būdamas vilnietis, jūs galite gauti Seimo viešbutyje kambarį. Pati esmė yra gyvenamojo būsto turėjimas arba neturėjimas.
Kalbant apie laisvus kambarius, manau, būtų gerai, jeigu Seimo kanceliarija suskaičiuotų ir istorinius duomenis, kiek tų kambarių visada būna laisvų. Jeigu jų yra ganėtinai daug laisvų, galbūt laikas sumažinti – galbūt galime dalį privatizuoti, parduoti, iš tų pinigų patvarkyti patį viešbutį ar dar kažką, bet reikia kaip nors ūkiškai tą klausimą spręsti. Aš manau, kad Kanceliarija tą galėtų padaryti. Jeigu dabar po šito įstatymo projekto – Statuto pataisos priėmimo atsilaisvins dar keli kambarėliai, vėl bus paskata žiūrėti, ar tikrai mums tiek to reikia.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiama R. Baškienė. Prašau.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dėkoju. Gerbiamas kolega, išties galbūt sunku suprasti tiems, kurie gyvena Vilniuje, ką reiškia turėti šalia Seimo bendrabutį – tai ir patogumas, ir saugumas. Aišku, pritariu jums, kad negražios istorijos nepuošia Lietuvos Respublikos Seimo, tačiau vis dėlto turime vadovautis protingumo kriterijais.
Ar nemanote, kad iš tikrųjų, jeigu atsirastų daugiau laisvų tų kambarių, jūs iš dalies atsakėte, galbūt tai turėtų būti jau ne Statuto straipsnis, o tiesiog suteikti teisę Valdybai lanksčiau, dalykiškiau spręsti vieno ar kito Seimo nario gyvenimo klausimus, nes tai yra kiekvieno išskirtiniai atvejai? Ačiū.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Aš esu marijampolietis, esu išrinktas regione ir Seimo viešbučiu nesinaudoju. Šeima turi nekilnojamojo turto Vilniuje ir mums to pakanka. Kodėl kiti negali tos problemos taip spręsti, nežinau, tiesiog nežinau. Manau, kad Seimas nėra socialinių problemų sprendėjas.
PIRMININKAS. Dėkui. Jūsų nori paklausti gerbiamas V. Mitalas. Prašau.
V. MITALAS (LF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, vis dėlto jūs esate įtakingos Konservatorių partijos ir frakcijos vienas iš lyderių. Man atrodo, net jeigu vieną kartą Seimas ir nepritarė viešbučio pardavimui, tai nėra pagrindas mums stabdyti šią temą. Vis dėlto susikaupus, pasitarus reikia kilti į kovą ir kaip nors tą Seimo viešbutį imti ir parduoti.
Norėjau jūsų paklausti. Ar jūs dar turite ūpo ir jaunatviškos energijos šitą klausimą kartu su kitais neabejingais viešbučio neentuziastais prikelti iš pelenų ir vis dėlto priimti Seime? Ačiū.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, kaip jums gerai žinoma, mūsų valdančiojoje daugumoje įtakingiausi yra patys mažiausi nariai, jų balsas yra svarbiausias, girdimiausias ir reikšmingiausias. Todėl jeigu jūs šią vėliavą iškelsite ir nešite į priekį, mano parašas bus tikrai antras arba trečias.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Štai ir išaiškėjo, kas čia valdo. Čia juokais. O jeigu rimtai kalbėtume, negi dabar šioje situacijoje tai yra toks aktualus ir svarbus klausimas? Vienas klausimas.
Kitas dalykas. Mes kiek įmanoma, tiek apribojame save maksimaliai. Ar Seimo narys, kaip ir visi kiti visuomenės žmonės, negali turėti jokių socialinių garantijų? Mano galva, galimybė gyventi šalia, ten, kur dabar tas biedrutis, yra viena iš socialinių garantijų dirbant parlamento nariu. Jūs savo pristatyme minėjote, kad kai kurie Seimo nariai kažkaip gauna tą bendrabutį. Na, ne kažkaip, o vadovaudamiesi Statuto nuostatomis arba Kanceliarijos patvirtintomis taisyklėmis. Jeigu aš turiu, kaip ir jūs pats sakėte, tai ir negaunu to viešbučio. Dabar ar visada, išlindus vienai ar kitai negražiai istorijai, mes imsime ir keisime įstatymus? Tiesiog toks paklausimas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Na, žinote, būna visokių tų istorijų. Aš manau, kad Seimas turi reaguoti į tokias situacijas, tokias istorijas, kurios yra iš tikrųjų negeros, kenkiančios Seimo reputacijai. Negalima nereaguoti, negalima nebandyti ką nors daryti. Tas bandymas ir yra vykdomas būtent šiuo metu.
O kalbant apie tuos kolegas, kurie galbūt gauna būtent tą būstą, aš suprantu, kad situacijų yra visokių, bet iš tų keturių situacijų, kurias mes girdėjome, mano asmenine nuomone, yra ir tokių, kurios yra tikrai nesąžiningos. Jeigu tu turi, jeigu tu tiesiog atiduodi tą būstą ten nuomoti ar dar kažkam ir persikeli į Seimo viešbutį, aš taip supratau kai kurių kolegų argumentus, manau, kad tai yra nesąžininga. Dabartinė tvarka tai leidžia. Aš nežinau, kaip būdavo anksčiau. Galbūt reikėtų peržiūrėti dokumentus ir pasitikslinti, bet tiesiog, mano galva, tai nėra sąžininga.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir paskutinį labai trumpą klausimą gerbiamas A. Nekrošius. Prašau.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, aš norėčiau paklausti, tiksliau, pasitikslinti dėl specialiųjų poreikių turinčių Seimo narių. Ar ši nuostata taip pat būtų taikoma, nes įprastai šiuo metu galiojanti 0,8 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio kompensacija yra taikoma tiems Seimo nariams, kurie neturi galimybės gyventi Seimo viešbutyje. Tai yra nėra pritaikytos patalpos.
Mano klausimas būtų toks: ar ši nuostata taip pat būtų taikoma tiems Seimo nariams, kurie pretenduotų į Seimo bendrabutį?
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, kiek aš atsimenu, praeitą kadenciją buvo tokia situacija būtent dėl kolegų su specialiaisiais poreikiais ir Seimo valdyba (man atrodo, tai Statute yra) išsprendė kitu būdu – suteikė lėšų, iš kurių tu gali nuomotis.
Dabar kalbant apie tuos kolegas, kurie turi turto Vilniuje ir turi specialiųjų poreikių. Tikriausiai turėdami turto Vilniuje, jie yra prisitaikę pagal specialiuosius poreikius, gyvena ir kažkaip atvyksta į Seimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Dabar gerbiama I. Pakarklytė kalbės už.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Dėkoju. Laisvės frakcija, kaip ir minėjau, nuo pat kadencijos pradžios kvietė jus visus pritarti apskritai Seimo bendrabučio atsisakymui ir efektyvesniam Seimo narių apgyvendinimo keliui ieškoti būdų, bet tam nebuvo pritarta. Vilčių dar neprarandame. Bet šis pasiūlymas jau yra žingsnis į priekį. Jis yra racionalus sprendimas, kad bent Vilniuje ar šalia Vilniaus gyvenantys Seimo nariai vis dėlto nebūtų valstybės rūpestis. Tikrai galima rasti būdų, kaip tuos atlaisvėjusius būstus panaudoti, arba galima tęsti vėlgi ir mūsų pasiūlytą iniciatyvą dėl ukrainiečių karo pabėgėlių apgyvendinimo.
Tiesiog norėtųsi užbaigti tas nesibaigiančias diskusijas dėl Seimo viešbučio, dėl Seimo bendrabučio, kas, su kuo, kodėl, už kiek ten gyvena, ir susikoncentruoti tikrai į klausimus, kurie yra svarbūs valstybei ir mūsų piliečiams, o ne kas, ką, kodėl ten veikia. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiamas A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas pranešėjas klausė, kaip buvo anksčiau. Gerbiamas Vyšniauskai, 1996–2000 metais šiame pastate buvo įsikūręs bankas. Tada jūs buvote valdžioje. Bankas nemokėjo nuomos mokesčio. Jis atsiskaičiuodavo tą nuomos mokestį už savo bankinę įrangą, įrengtą Seimo pastate. Čia sėdi ir to meto gerbiamas kancleris jūsų frakcijoje, užimantis aukštas pareigas, jums galėtų paaiškinti, kaip buvo anksčiau. Pasisakau prieš jūsų siūlymą, nes manau, kad bus taip pat, kaip ir su maitinimo paslaugomis.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tai buvo visi motyvai.
Dabar kviečiu kolegas neišsiblaškyti, susėsti, balsuosime, nes yra balsavimų langas.
Balsuosime apsispręsdami dėl šio ką tik pristatyto projekto. Tradiciškai nuo to, kurį baigėme svarstyti, juo ir pradedame savo balsavimą. Gerbiami kolegos, kviečiu sugrįžti visus iš kavos ir vandens gėrimo zonų. Balsuojame dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto projekto Nr. XIVP-1935, kurį ką tik pateikė gerbiamas A. Vyšniauskas.
Užsiregistravo 110, balsavo 109: už – 48, prieš – 26, susilaikė 35. Panašu, kad nėra pritarta po pateikimo. Taigi apsispręsime, ar grąžinti tobulinti, ar atmesti. Kas balsuos už, tai bus grąžinti tobulinti, o kas prieš – tai atmesti. (Balsai salėje) Prašom apsispręsti balsuodami. Sužinosime – tobulas ar netobulas buvo projektas. Balsuojantys už balsuoja už tai, kad būtų grąžintas tobulinti, kaip paprastai, o prieš – kad atmestas.
Užsiregistravo 115, balsavo 114: už – 58, prieš – 56. Grąžinamas tobulinti. Dar, pasirodo, nebuvo iki galo tobulas ir yra galimybių balsuoti. Nemanau, kolegos, kad čia verta toliau ietis laužyti.
Per centrinį mikrofoną gerbiamas E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Kai įtakingas konservatorius iš tribūnos turbūt tris kartus pasako: „Seimas neturi spręsti Seimo narių socialinių problemų“, aš tada suprantu, kodėl aš dabar esu alkanas ir liksiu alkanas, nes Seimas… (Juokas ir plojimai)
PIRMININKAS. Ar jūs liksite alkanas, čia, matyt, priklauso tik nuo jūsų.
12.41 val.
Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1985 (pateikimo tęsinys)
Gerbiami kolegos, o dabar grįžtame į darbotvarkės, taip, kaip ją svarstėme, pradžią. Darbotvarkės 1-8 klausimas. Balsuojame dėl Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo, jį pateikė ministras S. Gentvilas. (Šurmulys salėje) Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1985.
Užsiregistravo 115, balsavo 115: už – 67, prieš – 3, susilaikė 45. Taigi po pateikimo yra pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. O kaip papildomas yra siūlomas Kaimo reikalų komitetas. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dar, matyt, dėl komitetų gerbiamas K. Mažeika kažką pasiūlys. Prašom.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kaip ir Teisės departamento išvadoje parašyta, yra prašymas dėl antikorupcinio vertinimo. Manau, kad tikrai būtų reikalinga.
PIRMININKAS. Dėl antikorupcinio vertinimo bendru sutarimu? (Balsai salėje) Prašom. Dėkoju. Tada siūloma svarstyti lapkričio 22 dieną. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
12.43 val.
Seimo nutarimo „Dėl Edmundo Sakalausko atleidimo iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nario pareigų“ projektas Nr. XIVP-2006 (priėmimo tęsinys)
Gerai. Kitas darbotvarkės 1-9 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Edmundo Sakalausko atleidimo iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nario pareigų“ projektas Nr. XIVP-2006. Balsuojame dėl E. Sakalausko atleidimo.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 120, balsavo 120: už – 117, prieš nėra, susilaikė 3. Nutarimas yra priimtas. (Gongas) Mes dėkojame gerbiamam E. Sakalauskui už ilgametį darbą Vyriausiojoje tarnybinės etikos komisijoje.
12.44 val.
Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 78 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1316 (pateikimo tęsinys)
Dabar toliau darbotvarkės 2-3 klausimas – Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 78 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1316, jį neseniai pateikė gerbiamas A. Kupčinskas. Balsuojame.
Užsiregistravo 114, balsavo 110: už – 27, prieš – 12, susilaikė 71. Akivaizdu, kad nepritarta šiam projektui. Susitariame, ar grąžiname tobulinti, ar atmetame, bet balsavimo rezultatas man vis dėlto indikuoja, kad čia greičiausiai gal net ir bendru sutarimu atmetame? Galime sutarti? Tikrai rezultatas buvo labai neigiamas. Gerai. Atmetame bendru sutarimu.
12.45 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 71, 112, 115, 116, 117, 119, 190, 191 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1743(3) (pateikimo tęsinys)
Toliau. Dar apsvarstėme 2-4 klausimą – Seimo statuto dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto kai kurių straipsnių pakeitimo projektą Nr. XIVP-1743. Gal čia bus pozityviau.
Užsiregistravo 119, balsavo 117 Seimo narių: už – 42, prieš – 43, susilaikė 32. Projektui nepritarta. Reikia apsispręsti, ar grąžiname tobulinti, ar atmetame. Tie, kas balsavo…. (Balsai salėje) Čia nėra taip vienareikšmiškai, tai, kolegos, pabalsuokime. Kas nori tobulinti, tai už, kas atmesti, tai prieš. Apsispręskime balsuodami.
Užsiregistravo 120, balsavo 120 Seimo narių: už – 48, prieš – 67, susilaikė 5. Projektas yra atmestas.
Gerbiami kolegos, dar mano ne iki galo buvo pasakyta prie 1-10 klausimo, projekto Nr. XIVP-2007. Čia jokių balsavimų nereikia dėl V. Aleksejūnės skyrimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nare, tiesiog nepasakiau, kad pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ar galėtume bendru sutarimu paskirti komitetą? Dėkoju. Svarstymo data – rugsėjo 27 diena. Ar tiktų? Bendru sutarimu. Dėkoju. Tinka. Klausimas užbaigtas.
12.47 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 papildymo 521 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1908 (pateikimo tęsinys)
Dar mes spėjome apsvarstyti… (Balsai salėje) Dėl jo jau apsisprendėme. 2-13 klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo papildymo 521 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1908. Balsuojame dėl Valstybės tarnybos įstatymo papildymo vienu straipsniu projekto Nr. XIVP-1908. Pateikė K. Vilkauskas.
Užsiregistravo 123, balsavo 123 Seimo nariai: už – 57, prieš – 37, susilaikė 29. Projektui nėra pritarta. Reikia apsispręsti, ar grąžiname tobulinti, ar atmetame. Balsuokime, nėra taip vienareikšmiškai. Jeigu pliusas, vadinasi, grąžiname tobulinti, jeigu minusas, visai atmetame šiame etape. Balsuojame.
Užsiregistravo 121, balsavo 119 Seimo narių: už – 68, prieš – 51. Gerbiamas kolega, įpareigojame jus toliau tobulinti šitą įstatymo projektą.
12.49 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Paulos Jalinskaitės peticijos“ projektas Nr. XIVP-2010 (priėmimo tęsinys)
Liko balsuoti dėl rezervinių klausimų. Rezervinis 1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Paulos Jalinskaitės peticijos“ projektas Nr. XIVP-2010. Balsuojame. Rezervinis 1 klausimas, Peticijų komisijos išvada dėl P. Jalinskaitės peticijos. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 122, balsavo 122: už – 116, prieš – 1, susilaikė 5. Nutarimas yra priimtas. (Gongas)
12.50 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Arūno Sodonio peticijos“ projektas Nr. XIVP-2011 (priėmimo tęsinys)
Toliau rezervinis 2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Arūno Sodonio peticijos“ projektas Nr. XIVP-2011. Balsuojame dėl rezervinio 2 – dėl Peticijų komisijos išvados dėl A. Sodonio peticijos. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 117, balsavo 117: už – 109, prieš – 3, susilaikė 5. Taigi nutarimas yra priimtas. (Gongas)
12.50 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Lauros Masalskienės peticijos“ projektas Nr. XIVP-2012 (priėmimo tęsinys)
Ir rezervinis 3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Lauros Masalskienės peticijos“ projektas Nr. XIVP-2012. Balsuojame. Tai bus paskutinis šio etapo balsavimas.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 119, balsavo 119: už – 114, prieš – 2, susilaikė 3. Taigi nutarimas yra priimtas. (Gongas)
Dabar, gerbiami kolegos, iki pertraukos nėra labai daug laiko, užsirašęs daryti pareiškimą buvo P. Gražulis, bet aš jo salėje nematau. Gal mes spėsime iki pertraukos dar vieną projektą pristatyti? Nebalsuosime, žinoma, balsavimas jau nebus numatytas.
12.52 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 138 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1043 (pateikimas)
Tada iš eilės. Neapsvarstėme dar 2-6 klausimo, jeigu gerbiama I. Kačinskaitė-Urbonienė norėtų. Taip, gerbiama V. Giraitytė-Juškevičienė pristatys tada. Prašom.
V. GIRAITYTĖ-JUŠKEVIČIENĖ (DPF). Teikiamas jums svarstyti Seimo statuto pakeitimas. Jame numatoma, kad jei Vyriausybė nepateikia Seimui savo išvados per 4 savaites, kaip yra numatyta šiame Statute, per nurodytą laiką nepateikus išvadų, laikoma, kad išvados yra teigiamos. Per visą praktiką susidarė taip, kad šios Statuto nuostatos yra nesilaikoma arba dažniausiai nesilaikoma ir per nustatytą laiką išvados yra nepateikiamos, todėl yra trukdoma ir teisėkūros procesui, ir visokių iniciatyvų patekimui į Seimo posėdžių salę ir į komitetus. Todėl prašome kolegų palaikyti šį nutarimo projektą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Gerbiamas A. Nekrošius klausia. Prašom.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiama pranešėja, o kiek šiuo metu Vyriausybė yra nepateikusi išvadų? Gal turite tokią statistiką ir gal žinote pagrindines priežastis, kodėl to nepadaro? Ačiū.
V. GIRAITYTĖ-JUŠKEVIČIENĖ (DPF). Šios statistikos tikrai neturiu, nes projektą pristatyti ruošėsi mano kolegė I. Kačinskaitė-Urbonienė. Ji šiuo metu išvykusi. Todėl tikrai galiu tik pasakyti, kad kartais tai jau tampa galimai valdančiosios įrankiu, kad nepatektų opozicijos iniciatyvos į svarstymus.
PIRMININKAS. Gerbiamas A. Skardžius taip pat užduos klausimą. Prašom.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, kaip jūs manote, kas verčia Vyriausybę taip elgtis, ignoruoti parlamentą, kuris tą Vyriausybę ir skiria? Kodėl taip elgiasi Vyriausybė, dėl kokių priežasčių? Ar tai kompetencijos stoka, ar per mažas ekspertinis lygmuo, kad nepateikia tų išvadų, ar finansavimas per mažas? Juk pati Vyriausybė biudžetą formuoja, galėtų pasiskirti tinkamą finansavimą. Kodėl taip elgiasi Vyriausybė?
V. GIRAITYTĖ-JUŠKEVIČIENĖ (DPF). Tikriausiai į tą klausimą galėtų jie patys ir atsakyti. Aš tikrai suprantu, kad darbo krūvis valstybės tarnautojams yra didelis, todėl tikrai yra tokių atvejų, kai vėluojama ir dėl darbo krūvio. Aš, kaip ir kolegai A. Nekrošiui atsakiau, tikrai bijau, kad tai galimai tampa įrankiu, kad nepatektų tam tikri sprendimai ir įstatymų projektai į svarstymus.
PIRMININKAS. Dėkoju, jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar motyvai. Už norėtų kalbėti gerbiamas A. Mazuronis. Prašom.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui. Gerbiami kolegos, matyt, yra dvejopa praktika ir dvejopos priežastys, kodėl Vyriausybė kartais vėluoja pateikti išvadas. Tikriausiai viena iš priežasčių, kad būna atvejų, kai tų projektų galbūt susikaupia tiek daug ir tiesiog nespėja. Galbūt mes galėtume svarstymo stadijoje pritarę šioms Statuto pataisoms svarstyti, galbūt šiek tiek pailginti tą esamą galiojimo laiką.
Tačiau yra antras blokas priežasčių, ženkliai rimtesnis. Iš tikrųjų yra atvejų, pavyzdžiui, Prezidento Fiskalinės drausmės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, jame Prezidentas siūlė padidinti finansinį nepriklausomumą savivaldybėms. Beje, tokį siekį deklaruoja ir šita valdančioji dauguma. Vyriausybė, matyt, nenorėdama nepritarti šiam projektui, lygiai taip pat nenorėdama ir konfrontuoti su Prezidentu, išvados nepateikė virš metų, pateikė tik tada, kai Prezidentas prakalbo ultimatumų kalba. Beje, yra tokių projektų, aš esu pažiūrėjęs, kai Vyriausybės išvada yra nepateikiama dvejus metus ir daugiau. Akivaizdu, kad dėl tokio ilgo išvadų nepateikimo dėl per didelės darbų gausos prisidengti tiesiog neišeina, tai yra ne kas kita kaip akivaizdus Vyriausybės piktnaudžiavimas savo įgaliojimais ir specialus neteikimas išvadų dėl tam tikrų projektų, kuriems jie nepritaria, tačiau jų atmesti ir parodyti savo politinės valios jie nenori čia, plenarinių posėdžių salėje. Tai yra neteisinga. Man atrodo, jeigu valdančioji dauguma turi vieną ar kitą politinę poziciją dėl vieno ar kito įstatymo projekto, jie turi tą labai aiškiai deklaruoti čia, Seimo plenarinių posėdžių salėje, per balsavimą, išreikšdami ir parodydami savo nuomonę, o ne bandydami projektų svarstymą, priėmimą vilkinti ar kaip nors kitaip stabdyti jų eigą nepateikdami Vyriausybės išvadų arba pateikdami po keleto metų. Sutikite, kad keleto metų Vyriausybės išvadų vėlavimas yra netoleruotinas ir to nepaaiškinsi…
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamas kolega.
A. MAZURONIS (DPF). …jokiais logiškais motyvais.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš kalbės gerbiamas J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Pirmas dalykas. Kiek aš žiūrėjau tą Vyriausybės išvadų pateikimo statistiką, neradau pagrindo tvirtinti, kad šioje kadencijoje tas vėlavimas yra koks nors didesnis. Tų vėlavimų kiekvienoje kadencijoje panašiai būna. Teoriškai galima sutikti, kad tą klausimą dėl Vyriausybės išvadų gavimo reglamentavimo galima tobulinti, bet tikrai ne tokiu būdu, kaip čia dabar yra pateikta. Yra siūloma nustatyti, jeigu Vyriausybė nepateikia laiku išvadų, laikoma, kad tos išvados yra teigiamos. Kaip galima Vyriausybei primesti tą teigiamą nuomonę, jeigu ji nėra žinoma? Aš manau, kad kiti projektai, sprendžiantys tą problemą, sakykime, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymas, yra racionalesni, o šį projektą tikrai siūlau atmesti.
PIRMININKAS. Gerai, dėkui, kolegos. Motyvai išsakyti, balsuosime, kai tam bus langas.
Dabar norėjau pasitarti, ar keliaujame į pertrauką, ar dar vieną greitai pateikimą. Gal E. Sabutis, jeigu daug neklausinėsime, spės pateikti? Gerai, pateikime, ar ne? Prašom. Dar padirbėkime porą minučių.
12.58 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 138 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1677 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-7 klausimas – projektas Nr. XIVP-1677. Prašom.
E. SABUTIS (LSDPF). Gerbiami kolegos, ačiū už galimybę pateikti įstatymo projektą. Tikrai daug nekalbėsiu, nes jis labai panašus į prieš tai buvusį pateiktą. Tik juo siūloma: jeigu Vyriausybė savo išvados nepateikia Seimui per 30 darbo dienų (čia truputį modifikuota), tai Vyriausybė turi informuoti Seimo valdybą apie priežastis, kodėl išvada Seimui nepateikta nustatytu laiku. Tuomet, atsižvelgusi į gautą paaiškinimą, Seimo valdyba vieną kartą galėtų pratęsti Vyriausybės išvados pateikimo terminą. Na, o jeigu ir per pratęstą terminą Vyriausybė išvados nepateiktų, būtų laikoma, kad pastabų neturi. Prieš tai ėjo vienas Statuto pakeitimas, ganėtinai panašus, mano ir po to eis Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto. Mano nuoširdžiu įsitikinimu, po pateikimo būtų galima visiems trims pritarti. Tuomet Teisės ir teisėtvarkos komitetas tikrai rastų tarp jų kompromisinį variantą ir jau galėtume tvirtinti Seimo statuto pakeitimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiamas A. Nekrošius. Prašom.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mano klausimas analogiškas, kaip ir prieš tai pristačiusiai. Ar turite kokią nors statistiką, kaip sekasi mūsų Vyriausybei teikti išvadas? Jeigu pavyktų vadinamajam jūsų įstatymui pereiti, galbūt komitete galėtumėte paprašyti oficialios statistikos? Mano duomenimis, išvadų nėra netgi dėl praeitos kadencijos įstatymų projektų. Tiesiog įdomumo dėlei.
E. SABUTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas kolega, už klausimą. Deja, turiu pasakyti, kad tokios statistikos nevedu, turiu tik savo asmeninę statistiką. Dėl dviejų jau po pateikimo pritartų įstatymų projektų laukiau pusantrų metų, o dėl vieno jau labai greitai priartės vieneri metai. Savo asmeninę statistiką turiu.
Jūs taip pat anksčiau dar klausėte apie priežastis, kodėl nėra. Esu bendravęs su Vyriausybės kanclere, jinai sakė, kad mes, Seimas, tiek prašome Vyriausybės išvadų, kad tiesiog neturi fizinių pajėgumų. Aš pasiūliau kreiptis į Seimą, galbūt galėtume padidinti Vyriausybės etatų skaičių ir tuomet galbūt greičiau išvados ateitų. Bet, aišku, čia yra reagavimas į tai. Deja, tokios statistikos neturiu, kaip ir sakiau. O šiuo atveju tikrai yra tokių įstatymų projektų nuo praeitos kadencijos, ne vienas čia dabar jau esantis opozicijoje Seimo narys tikrai gali pasakyti, kad yra iš praeitos kadencijos dar negavę ir praeitos Vyriausybės, ir jau šios Vyriausybės išvadų.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamam pranešėjui.
E. SABUTIS (LSDPF). Ačiū.
PIRMININKAS. Jūs atsakėte į visus klausimus. Balsuosime tam numatytu laiku. Padirbėjome tikrai operatyviai, sutaupėme šiek tiek vakarinio posėdžio darbotvarkės. Rytinį Seimo posėdį skelbiu baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRF – Lietuvos regionų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.