Stenogramą galima rasti: |
Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 42, 2021 |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 6, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
II (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 80
STENOGRAMA
2021 m. birželio 29 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
J. JARUTIS, R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ ir J. SABATAUSKAS
PIRMININKĖ (R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ, TS-LKDF*). Dabar skelbiu vakarinį posėdį ir vėl registruojamės. Sako, sistemoje kažkas truputėlį pastrigę. Kantrybės, kolegos. Taigi, kolegos, yra sistemos problemų ir negalime paleisti sistemos, kantrybės, kolegos. (Balsai salėje) Gali būti ir taip, kad klimato kaita. Visi įmanomi fors mažorai tinka. Kolegos, apgailestauju, nėra galimybės registruotis. (Balsai salėje) Gerai. Patikino mane, kad atstrigo visi reikalai. Registruojamės.
Užsiregistravo 79 Seimo nariai.
14.04 val.
Konstitucijos 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4599(2) (svarstymas)
Ačiū, kolegos, už kantrybę. Einame prie darbotvarkės 2-1 klausimo – Konstitucijos 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4599. Svarstymo stadija. Komiteto išvadą kviečiu pristatyti S. Šedbarą.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Yra siūlymas dėl Konstitucijos 56 straipsnio 1 dalies pakeitimo, kad Seimo nariu galėtų būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei, rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 21 metų ir nuolat gyvena Lietuvoje. Toks yra iniciatorių pasiūlymas. Komitetas šį projektą svarstė šių metų birželio 16 dieną. Visų šešių dalyvavusių balsais už pritarė iniciatorių pateiktam ir komiteto, nekeičiant siūlomo konstitucinio teisinio reguliavimo apimties, suredaguotam ir patikslintam Konstitucijos pakeitimo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkui. Diskutuoti užsirašė keletas kolegų. Pirmoji – I. Kačinskaitė-Urbonienė. Matau salėje, prašau, Ieva. Prašau į tribūną dėl 21 metų ir kandidatavimo.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Tikrai rytinėje darbotvarkėje užsirašiau kalbėti dėl šios Konstitucijos pataisos. Iš tiesų dar rinkimų į Seimą visame procese ilgai diskutavome tiek su kolegomis partijoje, tiek po to įvairiuose debatuose. Kaip matome, aktyviai dalyvauja jauni žmonės rinkimuose, vis aktyviau ir aktyviau, vis daugiau ir daugiau jaunų žmonių dalyvauja sąrašuose. Kaip matome, puikiai sekasi jiems įsilieti į Lietuvos politinę padangę, nesugriuvo savivalda, kai Seimas leido aštuoniolikmečiams kandidatuoti savivaldos rinkimuose, nesugriuvo, kai į Europos Parlamentą buvo paankstinta kartelė. Manau, kad nesugrius ir Seimas, jeigu leisime žmonėms ankstesniame amžiuje aktyviai įsilieti į politinę padangę, sudarysime galimybę kandidatuoti į Seimą ir deramai atstovauti savo rinkėjams. Mano subjektyvia nuomone, turėtų būti suvienodinta pasyvioji ir aktyvioji rinkimų teisė, bet partijos programa sako ir mes tikrai palaikome tą amžiaus nuo 21 metų kartelę, todėl visiškai palaikydama šią pataisą tikrai raginu visus bent sudaryti galimybę kandidatuoti jauniems žmonėms į Seimą. Kaip matome, mes tikrai turime jaunesnių žmonių, jie puikiai įsilieja į diskusijas, yra aktyvūs, rengia daug įstatymų pataisų ir tikrai kokybiškai dirba. Aš manau, kad ne nuo amžiaus, o nuo noro, motyvacijos ir kompetencijų priklauso, kokią situaciją turėsime ir kokie bus išrinkti parlamentarai. Tai nuspręs rinkėjai. Taigi leiskime rinkėjams rinktis. Tai tiek.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamoji kolege. Kitas kalbantysis – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju posėdžio pirmininkei. Optimistine gaida, kaip ir kolegė Ieva, norėčiau padrąsinti iš tikrųjų žengti šį žingsnį, keisti Konstituciją ir atliepti jaunimo iniciatyvą. Šitą Konstitucijos pataisą pateikė, įregistravo visų Seime esančių frakcijų nariai praeitoje kadencijoje. Tai buvo atliepimas į paties jaunimo, brandaus jaunimo ir brandžių organizacijų norą išeiti iš tos situacijos, kai mes esame vos keturios Europos Sąjungos valstybės, kurios riboja patekimą ir leidžia kandidatuoti į Seimą arba nacionalinius parlamentus nuo 25 metų. Tik Italija, Graikija, Kipras ir Lietuva turi tokią aukštą kartelę. Mes puikiai suprantame, žinome, tikrai norisi vardinti kiekvienoje iš mūsų frakcijų, kiekvienoje iš mūsų partijų brandų jaunimą, kuris jau šiandien galėtų prisiimti atsakomybę. Matome – sugebėjome deleguoti jauniausią Europos istorijoje Europos Komisijos komisarą. Garbė mums. Puikiai atstovaujantis žmogus sugeba atstovauti Lietuvai ir jaunystė tikrai nėra yda, nuo kurios išgyjama, jaunystė yra puikus pretekstas anksti imtis politinės atsakomybės ir politinės atsakomybės atsakyti už savo gyvenimą visuomenėje.
Lietuva garsėja Europos Sąjungoje ir vis dar atliepia tas pačias tendencijas Rytų Europoje posovietinio bloko šalių, kurių gyventojai, atsakydami į sociologines apklausas, sako, kad nuo jų asmeninių veiksmų mažai priklauso jų asmeninė sėkmė. Kasmet atliekama Žmogaus tyrimo instituto studija vis dar rodo, kad Lietuvos gyventojai nesitapatina, kad jų darbas, jų sprendimai iš tikrųjų lemia jų gyvenimo pokyčius. Mes turime pradėti tiek nuo kiemo, nuo daugiabučio bendrijos, tiek nuo valstybės parlamento, įgalindami žmones. Šitas Konstitucijos pakeitimas tikrai yra žingsnis link to.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje jau yra numatyta galimybė jaunimui nuo 18 metų dalyvauti savivaldos rinkimuose. Tikrai matome, kad patys rinkėjai nulemia, kas bus deleguotas, kaip bus deleguotas, ir šiuo atveju reikia tikėti, kad rinkėjai pasitikės ir rinks tuos asmenis, kurie bus brandūs ir pasiruošę valdyti valstybę. Tikėkime jaunimu. Kviečiu pritarti šiam Konstitucijos pakeitimui.
PIRMININKĖ. Dėkui, kolega. J. Sabatauskas. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų svarstome labai svarbų Konstitucijos pataisų projektą. Kodėl? Mes dažnai girdime ne tik politikus, bet ir kitus asmenis, kurie kalba apie jaunąją kartą, apie būsimuosius valstybės valdytojus. Apie būsimuosius. Kodėl apie būsimuosius? Mes visą laiką pamirštame, kad žmogus gyvena šiandien, kad gyvena dabar. Ir mums kaip oro reikia būtent tų jaunų, veržlių protų čia, Seime. Nes tai, kokia situacija šiandien yra Lietuvoje, turbūt ir ta Konstitucijos nuostata, kurią įrašė Konstitucijos tėvai, kad Seimo nariu gali tapti tik nuo 25 metų, gali būti renkamas Seimo nariu, iš dalies irgi atstumia tuos žmones nuo dalyvavimo, paprasčiausiai pasinaudoti savo aktyvia balsavimo teise, tai yra balsuoti. Aš jau nekalbu apie kandidatavimą įvairaus lygio savivaldos rinkimuose.
Šiandien kolegos jau minėjo, kad tik keturios valstybės Europoje. Vakarų Europa seniai suprato, kad tai yra būtinybė, kad tai yra valstybių esybė, o ne kažkas ateityje, neapčiuopiama, už 20, už 50 ar kažkiek metų. Todėl sveikinu Seimą, kad pagaliau atėjo svarstymo stadija projekto, kuris buvo pateiktas dar praeitoje kadencijoje. Džiaugiuosi, kad ir aš esu tarp jo bendraautorių. Kaip minėjo, ir daugelio kitų frakcijų atstovai. Šiuo atveju mums reikia būtinai priimti, kad jau per kitus Seimo rinkimus galėtų kandidatuoti asmenys, kurie turi 21 metus.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą asmuo nuo 18 metų yra visiškai veiksnus. Jis įgyja visas teises, jis gali sudaryti milijoninius sandorius, jis gali įkeisti turtą, tačiau negali būti renkamas Seimo nariu. Tai reiškia, kad jis jau šiandien gali priimti sprendimus, lemiančius jo ir kitų žmonių gyvenimus, tačiau kažkodėl būti Seimo nariu jis negali. Todėl aš tikiuosi, kad ši pataisa tikrai sulauks, jei ne viso Seimo pritarimo, tai tikrai absoliučios daugumos, kur kas didesnės daugumos, negu reikia Seimo pataisai priimti. Sėkmės mums visiems.
PIRMININKĖ. Dėkui. Diskusija baigta. Dėl įstatymo projekto buvo vienas pasiūlymas Seimo narių E. Pupinio, M. Majausko ir R. Miliūtės, tačiau komiteto sprendimas yra nepritarti. Tiesiog būtų pakeistas konstitucinio teisinio reguliavimo mastas, ko negali padaryti šiame etape Seimas. Teikėjai yra informuoti. Nematau prieštaraujančių šiam sprendimui.
Tuomet einame prie motyvų po svarstymo. A. Bagdonas – už, bet jo lyg ir nematau. Tuomet I. Kačinskaitė-Urbonienė. Atsisakote. Tuomet I. Pakarklytė. Prašom.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, tikiu, kad dauguma jūsų ir pritarsite šiam projektui ne tik dėl to, kad Lietuvoje turime daugybę pilietiškų, aktyvių, drąsių, kupinų idėjų ir energijos jaunų žmonių, bet ir todėl, kad su Z kartos atėjimu, nes mes kalbame apie Z kartą, apie asmenis iki 25 metų, ateina ir naujos temos politinėje darbotvarkėje. Nes šiai kartai, kaip rodo ir pasaulyje tyrimai, ypač aktuali yra aplinkosauga ir žmogaus teisių temos. Na ir tas pasaulio matymas taip pat yra kur kas įvairesnis. Tai aš manau, kad ta tiek pažiūrų, tiek patirčių, tiek šiuo atveju ir amžiaus įvairovė tikrai praturtintų ir Seimo darbą, ir mes turėtume dar labiau apgalvotus, dar kokybiškesnius ir iš pačių įvairiausių požiūrio kampų persvarstytus ir išdiskutuotus sprendimus. Tai kviečiu visus palaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkui. Motyvai prieš – L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, pakartosiu ką tik pasakytus J. Sabatausko žodžius: priimti įstatymus ir sprendimus, kurie lems ne tik asmeniškai to žmogaus, bet ir kitų žmonių gyvenimus. 21 metai. Jeigu jiems mes sudarytume… dalyvauti politikoje ir jis galėtų būti Seimo nario patarėju, padėjėju, o ne valstybės tarnautoju, kaip dabar yra, ir turime turėti išsilavinimą, Seimo nariu, vadinasi, jokios patirties, nieko dar neturiu, gyvenimiškos patirties neturiu, tačiau aš savo sprendimu, savo pateiktais įstatymais, aš, mano balsas gali lemti ir kitų žmonių gyvenimus. Man taip net keistai skamba. Niekada nesu prieš jaunimą. Jeigu jūs pasakysite, gal aš nieko nesuprantu, jau aš amžiuje, bet aš turiu tokius pat savo užaugintus vaikus, su kuriais bendrauju ir kurie gali… pamačiau jų brandą. Ir branda – tikrai 25 metai yra normalu. Bet jeigu mes sudarytume sąlygas, kaip aš sakau dar kartą, dirbti Seimo nario patarėju, padėjėju, labai gerai būtų. Todėl siūlau šiam projektui nepritarti. 25 metai yra pats tas, kai jis gali ateiti į Seimą ir dirbti, priimti teisės aktus, kurie lemia mūsų gyvenimus.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų nuomonę. Išsakyti motyvai. Balsavimas numatytu laiku. Dabar per šoninį mikrofoną – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, suprantama, teikėjai, tie, kurie teikia nuo 18 metų, iš tikrųjų pateikė savo siūlymą, nors komitetas pripažino, kad vis dėlto jis yra esminis, todėl ir nesvarstė jo. Bet iš tiesų čia ir J. Sabatauskas taip pat pasakė, kad visus sprendimus žmonės priima nuo 18 metų. Europos Sąjungoje taip pat leidžiama aktyviąją ar pasyviąja teisę turėti asmenims nuo 18 metų. Savivaldoje taip pat nieko blogo neatsitiko, kai jauni žmonės dalyvauja savivaldos rinkimuose. Tai nereiškia, kad mes išrenkame jau tuos aštuoniolikmečius į Seimą, tačiau dėl to, kad jie dalyvauja tame procese, visai nieko blogo neįvyko. Iš tikrųjų iš 1 tūkst. 500 savivaldybių tarybos narių tik du pakliuvo nuo 18 iki 21 metų. Todėl nemanau, kad šis planas per daug ambicingas. Vis dėlto manyčiau, kad turėtume pasižiūrėti į tai, kad 16 Europos Sąjungos šalių leidžia nuo 18-os. Manau, turime pagalvoti, ir kai kurie entuziastai gal vis dėlto pasitars, ar negalima būtų pripažinti, kad pilnametis – nuo 18 metų ir dalyvauja rinkimuose.
PIRMININKĖ. Dėkui. Tokiu atveju reikėtų registruoti naują projektą. Replika per šoninį mikrofoną – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos vyresnieji, na, ko jūs čia verkšlenate atsisėdę? Kad jaunesni, jaunesni… Niekas čia jūsų nelaiko, dėkite pareiškimą ir eikite lauk iš to Seimo. Verkia abu susėdę, pensininkai susėdę kaip bobutės ant suoliuko. Julius vargšas – reikia jaunimo kartos, reikia jaunimo kartos. Pats G. Palucką numetė, Seimo vicepirmininku tapo, iš partijos pirmininkų išmetė, senolę pasisodino. Sėdi ir verkia visi šičia. Na, po velnių, ko jūs verkiate?! Tai arba balsuojame, arba einame namo. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Balsavimas numatytu laiku.
14.21 val.
Akcizų įstatymo Nr. IX-569 1, 3, 23, 24, 25, 26, 30, 31, 65 ir 74 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-636(2) (priėmimas)
Dabar mes einame prie darbotvarkės 2-2 klausimo – Akcizų įstatymo Nr. XIVP-636. Matau, prie šoninio mikrofono A. Petrošius. Prašau.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Frakcijos vardu norėčiau paprašyti pusės valandos pertraukos dėl šio klausimo.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti pertraukai bendru sutarimu, ar balsuojame? Galime. Ačiū. Pusvalandžio pertrauka.
14.22 val.
Architektūros įstatymo Nr. XIII-425 8, 9, 10 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-467(2), Architektų rūmų įstatymo Nr. X-914 antrojo skirsnio pavadinimo, 4, 6, 8, 10, 11 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 41 straipsniu ir priedo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-468(2), Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-469(2), Statybos įstatymo Nr. I-1240 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-470(2), Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 281 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-471(2) (svarstymas)
Dabar, kolegos, turiu dar tokį aplinkos ministro prašymą dėl jo darbotvarkės pristatyti Architektūros įstatymą šiuo metu. Tikiuosi, kolegiškai galime sutarti? Tuoj aš paskelbsiu numerį dėl protokolo. Tai yra darbotvarkės 2-2.4 klausimas – Architektūros įstatymas Nr. XIVP-467 ir lydimieji. Aplinkos apsaugos komiteto pranešėjas A. Nekrošius. Prašau.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Sveiki visi. Minutėlę. Seimo Aplinkos apsaugos komitetas šių metų birželio 23 dieną posėdyje apsvarstė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir priėmė sprendimą pritarti komiteto pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėl lydimųjų.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Taip pat ir lydimiesiems pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Suprantu, kad yra gauta pasiūlymų, bet, matyt, juos nagrinėsime numatyto balsavimo metu. Ačiū. Diskusijoje dalyvauti nėra pageidaujančių, dėl motyvų irgi nėra prasmės, kol neapsvarstėme pasiūlymų.
14.24 val.
Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 7, 8, 14 straipsnių ir 5 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-623(2) (priėmimas)
Tuomet šokame atgal į darbotvarkės pradžią. Darbotvarkės 2-3 klausimas – Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo projektas Nr. XIVP-623(2). Pranešėjas – E. Pupinis. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, po svarstymo dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto nebuvo gauta nei Teisės departamento pasiūlymų, nebuvo gauta ir Seimo narių. Po svarstymo pritarta bendru sutarimu. Siūlau priimti.
PIRMININKĖ. Dėkui pranešėjui. Dabar priėmimas. Procedūra pastraipsniui.
Pasiūlymų nėra gauta. Penki straipsniai, gal siūlyčiau visus penkis straipsnius patvirtinti bendru sutarimu. Nematau prieštaraujančių. Dėl viso įstatymo bus balsuojama numatytu laiku.
Dėl motyvų. Motyvai už – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų labai svarbus įstatymo projektas. Kaip ir buvo numatyta Vyriausybės programoje, vis dėlto turėtume atkreipti didelį dėmesį į švietimo pagalbos specialistus. Kadangi kalbame apie įtraukųjį ugdymą, be specialistų jokio įtraukiojo ugdymo negalės būti. Šiandieną tikrai žymus poslinkis į priekį. Kaip žinote, šioje srityje ir pačių specialistų trūksta. Šiuo metu, pažiūrėjus į statistiką ir apskritai kalbant apie 2024 metus, mes galvojame, kad visa jėga turėtų įsigalioti įtraukusis ugdymas, kad mokyklos būtų pasiruošusios, nes net ir šiuo metu trūksta 1 tūkst. 900 specialiųjų pedagogų, 462 psichologų, 100 logopedų, 1 tūkst. 312 mokytojų padėjėjų. Kitos priemonės, ko gero, nelabai gali paveikti nei atlyginimo pakėlimas. Jis nėra koks nors stebuklingas, paprasčiausiai yra sulyginamas atlyginimas su mokytojo atlyginimu.
Yra ir gerų tokių, tarkime, įstatyme nuostatų, kad vis dėlto dirbant su ypač sunkiais, didelių specialių poreikių turinčiais vaikais yra mokami priedai kaip ir mokytojams. Yra numatyti ir kiti dalykai, kurie sumažina tam tikrus švietimo darbuotojų netolygumus. Taip pat įstatyme detaliai reglamentuotas judesio korekcijos specialistų darbo apmokėjimas, padidintas švietimo pagalbos įstaigų specialiųjų specialistų darbo užmokestis, taip pat ir jų vadovų. Įstatymas tikrai pagerina pagalbos švietimo sistemoje situaciją ir siūlau jam pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkui. Dėl motyvų nėra užsirašiusių. Galima būtų manyti, kad galėtume ir bendru sutarimu sutarti, bet vis dėlto balsavimas po priėmimo numatytu laiku.
14.26 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 75, 84 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 751, 752, 753 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-567(2) (priėmimas)
Toliau darbotvarkės 2-4 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo projektas Nr. XIVP-567(2). Priėmimo stadija. Pranešėjas – Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas A. Žukauskas.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Gerbiami kolegos, po svarstymo komitetas gavo siūlymų iš Teisės departamento. Iš viso 16 siūlymų, 14 iš jų buvo pritarta visiškai arba iš dalies, dviem nepritarta. Turiu paaiškinti, kad vienas siūlymas buvo…
PIRMININKĖ. Prašom, kolega, gal pastraipsniui tada pereikime, bus aiškiau.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Pastraipsniui.
PIRMININKĖ. Tuomet aš matau, kad dėl preambulės, dėl pavadinimo, yra gauta Seimo Teisės departamento pastaba. Įgarsinkite.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Taip, dėl pavadinimo yra pritarta. Dėl 751 straipsnio yra viena nuostata. Pritarta iš dalies.
PIRMININKĖ. Palaukite, minutėlę! Tuomet irgi Seime prieštaraujančių nematome, pritarta pavadinimo pakoregavimui. 1 straipsnis. Bendru sutarimu galime pritarti? Nematau prieštaraujančių.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Taip.
PIRMININKĖ. Dėl 2 straipsnio yra gautos Teisės departamento kelios pastabos. Prašom.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Dėl 752 straipsnio yra gauta pastabų, joms pritarta iš dalies. Ir vienai buvo nepritarta, tai nuostatai, kad Vyriausybei Mokslo taryba turėtų… Vyriausybė turėtų atsižvelgti į Mokslo tarybos siūlymus dėl tam tikrų vertinimų, svorio koeficientų nustatymo. Buvo siūloma Teisės departamento pakeisti, atsižvelgus į žodį „vertinusi“, bet tam nebuvo pritarta. Todėl, kad pagal Mokslo ir studijų įstatymo 14 straipsnio 2 dalį Lietuvos mokslo taryba yra valstybės mokslo ir studijų politiką įgyvendinanti institucija.
Toliau buvo pritarta kitiems siūlymas. Ir dėl 753 straipsnio daugumai siūlymų buvo pritarta, išskyrus vieną siūlymą, kuris liečia tas mokslo ir studijų institucijas, kurios atsiranda po įstatymo įsigaliojimo. Čia Teisės departamentas ne visai suprato, kad kalbama apie tas mokslo ir studijų institucijas, kurios atsiras, ir įsigaliojus įstatymui siūlė perkelti tas nuostatas į įgyvendinimo dalį, bet nebuvo pritarta tai nuostatai, nes tai nėra pereinamojo laikotarpio problema. O kitiems visiems siūlymams buvo pritarta.
Ir bendru sutarimu komitetas pritarė šiai papildomai išvadai. Taip pat Teisės departamentas pasiūlė suvienodinti sąvokų pavadinimus. Buvo tam pritarta. Palyginamojo ekspertinio vertinimo ir kasmetinio vertinimo sąvokos buvo suvienodintos visame projekte.
PIRMININKĖ. Palyginamasis ekspertinis vertinimas, kaip kolega ir įvardino. Dėkui. Mes vis tiek dar turime pereiti procedūrą. Dėl 1 straipsnio buvome patvirtinę bendru sutarimu. 2 straipsnį su Teisės departamento pasiūlymais galime patvirtinti? Jiems pritarė komitetas. Su tais pasiūlymais galime pritarti? Nematau prieštaraujančių. 3 straipsnį su Teisės departamento pasiūlymais ir pastabomis, joms komitetas pritarė, galime bendru sutarimu? Galime. 4 straipsniui taip pat su Teisės departamento pastabomis, joms komitetas pritarė, galime pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Pritarta. Dėl 5 straipsnio taip pat buvo Teisės departamento pasiūlymų, jiems komitetas pritarė. Galime dėl viso straipsnio pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Pritarta. Dėl 6 straipsnio buvo Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. Ar galime bendru sutarimu pritarti visam straipsniui? Nematau prieštaraujančių. Pritarta.
Dėl motyvų dėl viso. Už kol kas nematau. Prieš – R. Žemaitaitis. Nekalbės, viskas yra aišku. Balsavimas numatytu laiku.
14.32 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-239(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-5 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-239. Pranešėja – Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotoja V. Targamadzė. Prašom.
V. TARGAMADZĖ (LSDPF). Švietimo ir mokslo komitetas pritarė bendru sutarimu. Teisės departamentas išvadų neturėjo. Taip trumpai.
PIRMININKĖ. Čia labai panašiai, kaip su prieš tai buvusiu įstatymu. Teisės departamento pasiūlymas buvo dėl įstatymo, jam komitetas pritarė. Toliau. Mes irgi neturime preteksto prieštarauti. 1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Atsiprašau. Turime pereiti pagal straipsnius, nors pasiūlymų ir negauta. 1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 2, 3 straipsniai, dėl jų taip pat nėra pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Ačiū, kolegos. Dėl viso dėl motyvų nėra užsirašiusių. Balsavimas priėmimo stadijoje numatytu laiku.
14.34 val.
Juridinių asmenų nemokumo įstatymo Nr. XIII-2221 1, 2, 4, 6, 9, 10, 15, 17, 22, 26, 27, 28, 31, 32, 33, 35, 40, 41, 42, 43, 62, 63, 64, 77, 94, 95, 103, 104, 110, 111, 114, 130 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 1021, 1022, 1023, 1111 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-362(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 2-6 klausimas ir lydimieji. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo projektas Nr. XIVP-362. Pranešėjas – M. Maldeikis, BFK.
M. MALDEIKIS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiamieji. Komitetas pritarė patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms bei pasiūlymams. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Jūs galite pasilikti ir dėl lydimųjų arba kaip jums patogiau. Vis tiek pagal procedūras turime patvirtinti pastraipsniui projektą.
1 straipsnis. Pasiūlymų negauta. Ar galime bendru sutarimu? Pritarta. 2 straipsnis. Pasiūlymų negauta. Ar galime bendru sutarimu? Pritarta. 3 straipsnis. Pasiūlymų negauta. Ar galime bendru sutarimu? Pritarta. 4 straipsnis. Pasiūlymų negauta. Ar galime bendru sutarimu? Pritarta. 5 straipsnis. Nėra gauta pasiūlymų. Ar galime bendru sutarimu? Taip. 6 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu? Pritarta. 7 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu? Pritarta. 8 straipsnis. Bendru sutarimu? Pritarta. 9 straipsnis. Bendru sutarimu? Pritarta. 10 straipsnis. Bendru sutarimu? Pritarta. 11 straipsnis. Bendru sutarimu? Pritarta. 12 straipsnis. Bendru sutarimu? Pritarta. 13 straipsnis. Bendru sutarimu? Pritarta. 14 straipsnis. Bendru sutarimu? Pritarta. 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37 ir 38 straipsniai. Pasiūlymų negauta. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Nematau prieštaraujančių. Galima. Pritarta.
Dėl motyvų užsirašiusių kalbėti nėra. Balsavimas dėl pagrindinio šio projekto bus numatytu laiku.
14.36 val.
Fizinių asmenų bankroto įstatymo Nr. XI-2000 5, 6, 7, 8, 14, 21, 23, 25, 29, 30, 31 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-363(2) (priėmimas)
Dabar einame prie lydimųjų. Darbotvarkės 2-6.2 klausimas – Fizinių asmenų bankroto įstatymo projektas Nr. XIVP-363(2). Matai, jūs norėtumėte įgarsinti?
M. MALDEIKIS (TS-LKDF). Taip, buvo papildyta Teisės departamento pastaba ir jai pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Ta pati procedūra. Dėl 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12 straipsnių pasiūlymų nėra. Ar galime dėl jų visų bendru sutarimu sutarti? Pritarta.
Dėl 13 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Ar galima visam straipsniui bendru sutarimu? Galima. Ačiū. Dėl motyvų irgi nėra.
14.37 val.
Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 3, 6, 7 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-364(2) (priėmimas)
Toliau lydimasis darbotvarkės 2-6.3 klausimas – Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo projektas Nr. XIVP-364(2). Prašom, gerbiamas Matai.
M. MALDEIKIS (TS-LKDF). Komitetas pritarė patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms bei pasiūlymams. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkui. Ta pati procedūra pastraipsniui. Dėl 1, 2, 3, 4, 5 straipsnių pasiūlymų negauta. Ar galima bendru sutarimu patvirtinti šiuos straipsnius? Nematau prieštaraujančių. Patvirtinta. Dėl motyvų nėra užsirašiusių. Balsavimas bus numatytu laiku.
14.38 val.
Darbo kodekso 208 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-365(2) (priėmimas)
Dabar dar vienas lydimasis 2-6.4 klausimas – Darbo kodekso 208 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-365(2). Prašom, Matai.
M. MALDEIKIS (TS-LKDF). Čia irgi buvo pritarta komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms bei pasiūlymams. Tai padaryta bendru sutarimu visiems kartu. Ačiū jums.
PIRMININKĖ. Dėkui, kolega. Pastraipsniui. Dėl 1 ir 2 straipsnių nėra gautų pasiūlymų. Ar galima sutarti pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Pritarta. Dėl motyvų taip pat nėra užsirašiusių.
14.38 val.
Civilinio kodekso 2.66 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-366(2) (priėmimas)
Paskutinis lydimasis teisės aktas, tai darbotvarkės 2-6.5 klausimas – Civilinio kodekso 2.66 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-366(2). Pranešėjas – S. Šedbaras. Čia yra viena. Aš gal galiu ir pagarsinti? Aš tuomet pagarsinsiu, kad dėl 1 straipsnio pasiūlymų negauta. Ar galima bendru sutarimu pritarti? Pritarta. Dėl 2 straipsnio gautas Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Ar dėl viso 2 straipsnio galima bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta.
Taigi dėl šio viso įstatymo projekto dėl motyvų nėra užsirašiusių kalbėti, todėl visa procedūra bus baigta priėmimo stadijoje balsuoti numatytu laiku.
14.39 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 10, 11, 27, 29, 33 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-341(2) (priėmimas)
Toliau einame prie darbotvarkės 2-7 klausimo – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo projektas Nr. XIVP-341(2). Pranešėjas – A. Veryga. Bet suprantu, kad nieko nėra gauta, nebent jūs norite pristatyti poziciją iš tribūnos. Prašau.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Taip, dėl pagrindinio įstatymo projekto jokių pasiūlymų nėra gauta, pasiūlymų yra gauta tik dėl lydimojo, galėsiu pristatyti.
PIRMININKĖ. Tuomet jūs pasilikite, mes eikime per procedūrą pastraipsniui.
Dėl 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 straipsnių nėra gauta pasiūlymų. Ar galime šiems straipsniams pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Motyvai prieš. Užsirašė R. Žemaitaitis, bet nematau jo salėje. Tuomet balsavimas numatytu laiku.
14.40 val.
Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 12, 61 ir 63 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-342(2) (priėmimas)
Einame prie lydimojo. Darbotvarkės 2-7.2 klausimas – Sveikatos sistemos įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-342. Prašau.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėl šio lydimojo projekto buvo gautas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, jame jie pasiūlė pakoreguoti vieną iš teisinių formuluočių, vietoj „steigia, reorganizuoja, likviduoja jos pavaldumui paskirtas įstaigas ar valdymo institucijas“, čia kalbama apie ministeriją, įrašyti formuluotę „įstatymo nustatytais atvejais įgyvendina valstybės, kaip sveikatinimo veiklos srityje veiklą vykdančių juridinių asmenų savininkės ar dalininkės, teises ir pareigas“. Šiandien ryte komitetas šį siūlymą apsvarstė ir pritarė jam bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų negauta. Ar galime bendru sutarimu? Priimtas. 2 straipsnį su Teisės departamento pasiūlymu, kuriam komitetas pritarė, galime priimti bendru sutarimu? Pritarta. Ir 3 ir 4 straipsniams, dėl kurių negauta jokių pasiūlymų, galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra, pritarta. Dėl motyvų taip pat nėra užsirašiusių kalbėti. Balsavimas numatytu laiku.
14.42 val.
Darbo kodekso 108, 109, 139, 213 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-489(2)ES (priėmimas)
Dabar einame prie darbotvarkės 2-8 klausimo – Darbo kodekso 108, 109, 139, 213 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-489. Pranešėjas, matau, jau tribūnoje. Kolega M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas šiandieną apsvarstė gautą vieno Seimo nario E. Gentvilo pasiūlymą, jam nepritarė. Balsavo 1 už pasiūlymą, prieš – 7 ir susilaikė 3.
PIRMININKĖ. Dėkui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Ar galime bendru sutarimu? Priimta. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra. Ar galime bendru sutarimu? Priimta.
Dėl 3 straipsnio yra pasiūlymų. Tuomet prašau, kolega Linge, pristatyti. A, balsavimo metu vis dėlto nagrinėsime pataisas. Tuomet, gerbiamasis kolega, dar turėsite sugrįžti į tribūną vėliau.
Lygiai taip pat dėl 4 straipsnio yra pasiūlymas, jam komitetas nepritarė, reikės apsispręsti balsavimo būdu. Pasitaisau, buvo du pasiūlymai dėl 3 straipsnio, abu Seimo nario E. Gentvilo, jiems komitetas nepritarė, bet dėl jo balsuosime numatytu balsavimo laiku.
Dėl 4 straipsnio pasiūlymų nėra. Dėl 5 straipsnio nėra pasiūlymų. Dėl 6 straipsnio nėra pasiūlymų. Ar galime šiems trims pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių, pritarta.
Liks balsavimas ir motyvai jau irgi tuo etapu, nes nėra nubalsuota dėl pasiūlymų.
14.44 val.
Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 47 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5279(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-9 klausimas – Socialinio draudimo pensijų įstatymo projektas Nr. XIIIP-5279. Pranešėja – R. Baškienė. Prašau.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamoji pirmininke, mieli kolegos, galiu tik pranešti, kad po svarstymo naujų pasiūlymų nebuvo gauta, todėl siūlome priimti šį įstatymo projektą. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Kadangi pasiūlymų negauta, vis dėlto pastraipsniui turime įvardinti.
1, 2, 3 straipsniai be pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių, pritarta.
Dėl motyvų yra užsirašiusiųjų. Pirmoji – R. Baškienė. Prašau.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kaip ir akcentavome Socialinių reikalų ir darbo komitete, kad jeigu galima bent maža dalimi padėti žmonėms, tai taip ir padarykime, ypač jeigu tai liečia neįgaliuosius žmones.
Šiuo įstatymo projektu mes patobulinome netekto darbingumo ir socialinių pensijų apskaičiavimo tvarką. Ir tai aktualu ypač tada, kai asmuo po netekto darbingumo pensijos paskyrimo dar turėjo galimybę dirbti. Tai išties galbūt bus pavienės situacijos. Jeigu bus naudinga gavėjams, jie turės galimybę pasirinkti. Pensija bus skaičiuojama ne pagal netekto darbingumo pensijos koeficientus, o jau pagal Pensijų įstatymo 51 straipsnį.
Ir čia aš norėčiau pasakyti pagiriamąjį žodį aktyviems žmonėms, iniciatyviems, kurie kreipėsi į Peticijų komisiją. Noriu pasakyti pagiriamąjį žodį ir Peticijų komisijai, ir jos pirmininkui, ir visai komisijai, kad išgirdo, įsiklausė ir tai, kas yra naudinga žmonėms, pateikė įstatymo projektu. Todėl nuoširdžiai, kaip ir vertinome Socialinių reikalų ir darbo komitete, siūlome jį priimti. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Dėkui, gerbiamoji kolege. Motyvai už – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, papildydamas gerbiamą kolegę R. Baškienę taip pat norėčiau pasakyti ir padėkoti D. Audickienei ir A. Audickaitei, kurios iš tikrųjų pateikė šį pasiūlymą Peticijų komisijai. Turbūt esmė yra ta, kad vis dėlto reikia skatinti žmones, kurie turi tam tikrą negalią ir galbūt pretenduoja į tam tikrą kitokią paramą, iš tikrųjų nesitraukia iš darbo rinkos, bando į ją kabintis, bando gerinti savo gyvenimo sąlygas ir nėra abejingi visų procesų stebėtojai. Siūlau pritarti tam įstatymo projektui, palaikyti jį ir balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkui. Motyvai išsakyti. Balsavimas numatytu laiku.
14.47 val.
Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-452(3) (priėmimas)
Einame prie darbotvarkės 2-10 klausimo – Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-452. Pranešėjas – E. Pupinis. Prašau. (Balsai salėje) Man sako, kad nereikia, viskas yra labai gerai, tiesiog mes pastraipsniui pritariame. Yra vienas straipsnis, dėl kurio pasiūlymų negauta. Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritarta. Dėl motyvų nėra norinčių. Apsispręsime balsuodami numatytu laiku.
14.48 val.
Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 78 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-490(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-11 klausimas – Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 78 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-490. Pranešėjas – V. Kernagis, bet kol kas jo salėje nematau. Kadangi dėl projekto negauta pasiūlymų, tai 1 ir 2 straipsniams, tikiuosi, galime pritarti bendru sutarimu. Prieštaraujančių nematau. Pritarta. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Matysime, koks bus rezultatas balsavimo metu.
14.48 val.
Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 2 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-15(2) (priėmimas)
Toliau darbotvarkės 2-12 klausimas – Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-15(2). Pranešėjas – A. Vyšniauskas. Kadangi pasiūlymų nėra, tikiuosi, kad galime pritarti ir 1, ir 2, ir 3 straipsniams. Prieštaraujančių nematau. Pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašiusių yra. Už – A. Palionis. Prašau.
A. PALIONIS (LRF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Atsisakau žodžio, nes nėra prieštaraujančių. (Balsai salėje) Atsisakau žodžio, nes nėra prieštaraujančių.
14.49 val.
Statybos įstatymo Nr. I-1240 ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 221 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4053(3) (priėmimas)
PIRMININKĖ. Dėkui. Toliau judame prie darbotvarkės 2-12 klausimo. Atsiprašau, šitas jau buvo apsvarstytas. Prie darbotvarkės 2-13 klausimo – Statybos įstatymo ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 221 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4053. Pasiūlymų nėra, yra tik vienas dėl 2 straipsnio. Taip, dėl 1 straipsnio nėra pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime, prieštaraujančių nematau.
Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Ar galime bendru sutarimu pritarti visam straipsniui? (Balsai salėje) Prieštaraujančių nematau. Pritarta. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų negauta. Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. Dėkui. Dėl motyvų nori kalbėti kolega M. Majauskas. Prašom. Motyvai už. Statybos įstatymas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Man atrodo, yra tikrai svarbus projektas. Mes esame ne vieną diskusiją šiuo klausimu turėję, ir iš esmės reikia tikėtis, kad galų gale sprendimas bus priimtas. Buvo daug diskusijų, koks gi teisingas modelis galėtų būti: ar tai privataus sektoriaus įgyvendinama statybininko kortelė, ar valstybės sukuriamas modelis ir administruojama duomenų bazė. Likome prie valstybinio modelio. Bent jau galimybių paso modelis parodė, kad per kelias savaites galime sukurti sistemą ir ją įgyvendinti. Aš neabejoju, kad ir šiuo atveju sistema bus sukurta, efektyviai įgyvendinta ir ja dar pasinaudos galbūt daugiau nei pasinaudojo įgyvendinta galimybių paso kortele.
Šiuo atveju statybininko ID kortelė suteiks duomenis apie statybvietę ir šioje statybvietėje statybos darbus atliekančius asmenis, kad jie būtų įtraukti į statybininkų tapatybės informacinę sistemą. Tai leis pakankami nesudėtingai identifikuoti vengiančius ar galimai vengiančius mokesčius mokėti asmenis ir taip užtikrins ir darbuotojų apsaugą, ir darbuotojų socialines garantijas, ir sumokamus mokesčius, galų gale užtikrins, kad šešėlio mūsų ekonomikoje būtų mažiau.
Seniai reikėjo priimti, čia dar, matyt, gerbiamojo premjero A. Butkevičiaus Vyriausybės inicijuota idėja, premjero S. Skvernelio nešta vėliava ir dabar jau Ministrės Pirmininkės I. Šimonytės galų gale įgyvendinta. Tai yra trijų Vyriausybių projektas ir aš tikiuosi, kad jis bus sėkmingai įgyvendintas. Todėl kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (MSNG). Gerbiami kolegos, aš kategoriškai nesu prieš, bet tai yra pusfabrikatis. Statybininkų kortelės tikslas buvo sumažinti šešėlinę ekonomiką statybos sektoriuje. Vienas dalykas. Įvesti laiko apskaitą darbuotojui, kuris atvyksta į objektą ir išvyksta. Pasakysiu, kur yra didžioji problema. Didžioji problema yra ta, kad nėra fiksuojamas darbuotojo, atvykusio į objektą, darbo laikas. Ir nėra fiksuojama, kada jis išvyksta. Šešėlis susidaro dėl to, kad dažnai parodoma, jog darbininkas tiesiogiai dirbo 4 valandas, nors jis iš tikrųjų dirba kai kada 12 ar 14 valandų. Ir jam pasakoma, kad tu dalį atlyginimo oficialiai gausi už 4 valandas, o už kitas 8 valandas gausi neoficialų atlyginimą, bet valandinis užmokestis bus daug didesnis. Tai čia buvo pagrindinis noras.
Kitas variantas, kad statybininko kortelėje atsispindėtų kompetencija. Jeigu jūs dabar nuvyksite į Švediją, laimėsite viešąjį statybos darbų konkursą ir neturėsite statybininko kortelės (ar Norvegijoje, ar ir kitoje Skandinavijos šalyje, kad nesuklysčiau, minėdamas Švediją), jūsų kvalifikacija bus pripažinta nuline. Tada jūs turėsite tam tikrose Švedijos institucijose atlikti tam tikrus testus ir įrodyti, kad esate tam tikros – penktos, ketvirtos ar pirmos – kvalifikacijos mūrininkas ar tinkuotojas, ar dažytojas. Tada tu gali tame objekte pradėti darbus.
Dabar aš tai vertinu kaip kažkokią identifikavimo kortelę arba dar vieną statybininko pažymėjimą. Aš nežinau, kodėl mes viso to nepadarėme, pasinaudodami RRF skaitmenizacijos programa. Pažiūrėkite, iš Estijos man atsiuntė, iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos: jau beveik visas statybų sektorius yra skaitmenizuotas. Estijoje Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje sukurtas Skaitmeninis statybos departamentas. Aš siūlyčiau atidėti šį klausimą ir paruošti principingą, šiuolaikišką statybininko kortelę su visa skaitmenizacija. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui, kolega. Dėl motyvų už Z. Balčytis. Nematau jo salėje, tuomet – E. Gentvilas. Nėra. M. Navickienės taip pat nėra. Kolega L. Kukuraitis. Prašom.
L. KUKURAITIS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Pritariu, kad pajudėjome iš mirties taško, kuris, deja, ilgą laiką buvo mūsų Seime. Įstatymo projektas buvo atneštas jau bent prieš keletą metų. Deja, komitetuose jis užstrigo. Reikia sutikti su gerbiamu Algirdu, kad toks pusfabrikatis išeina, ambicingo sprendimo turėti skaitmenizuotą sistemą, susietą su laiku ir su vieta, tokio siūlymo mes šiuo metu neturime, bet tai, kas priimta, yra pajudėjimas, reikia tai daryti. Kadangi daug yra atiduodama į vykdomosios valdžios rankas, šiuo atveju aš tik rekomenduočiau kiek galima greičiau padaryti tuos sprendimus, kuriuos gerai pristatė ir gerbiamas Algirdas, Estijos modelį minėdamas. Visa tai mes galime padaryti, bet dabar jau kamuoliukas yra vykdomosios valdžios rankose. Mes linkime kiek galima greičiau pasiekti tuos rezultatus ir kad tas sprendimas, jau seniai planuotas, būtų įgyvendintas. Kviečiu pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkui. Kadangi kitų kolegų nebuvo, tai dar spėja dėl motyvų pasisakyti M. Lingė. Prašom.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Jei sistemą kurtume iki galo, kaip ir buvo numatyta, vėl, ministerijų skaičiavimais, išties papildomi treji ar ketveri metai. Vėl faktiškai visa kadencija. Tikrai sveikintinas Vyriausybės apsisprendimas eiti etapais. Pirmiausia kalbama apie nelegalaus darbo kaip prioritetinės svarbos klausimo užkardymą, kad pasitarnautų ši identifikacija, susiejant su Registrų centru, tai yra kad jau galėtų nuo kitų metų pradžios startuoti ir šis klausimas būtų sprendžiamas. O vėliau visi paminėti, ir kolegų paminėti, etapai jau pasivytų eigoje. Iš tiesų pokytis yra reikšmingas, daugiau įgaliojimų Vyriausybei, kad ji galėtų operatyviau ir lanksčiau spręsti šią svarbią ir kelias kadencijas besitęsiančią problemą.
PIRMININKĖ. Dėkui. Motyvai išsakyti. Balsavimas numatytu laiku. Dabar yra dar keletas lydimųjų projektų.
14.57 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 IV skyriaus pavadinimo, 55, 56, 57, 60 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 591, 592 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-4054(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-13.2 klausimas – Užimtumo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4054. Pastraipsniui. Nekviečiu pranešėjo, nes nėra pasiūlymų. Dėl 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 straipsnių nėra gauta pasiūlymų. Ar galima bendru sutarimu jiems visiems pritarti? Galima.
Dėl motyvų nėra užsirašiusių kalbėti. Balsuosime numatytu laiku.
14.58 val.
Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 3621 straipsniu ir 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4055(2) (priėmimas)
Toliau dar vienas lydimasis darbotvarkės 2-13.3 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4055. Čia yra pranešėja iš TTK A. Širinskienė, bet kadangi čia irgi tik Teisės departamento pasiūlymas, tuomet einame taip: dėl 1 straipsnio gautas Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Ar dėl viso 1 straipsnio galime bendru sutarimu sutarti? Prieštaraujančių nematau, pritarta.
Ir dėl 2 ir 3 straipsnių pasiūlymų nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Pritarta.
Dėl motyvų užsirašiusių nėra.
14.58 val.
Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 401 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4056(2) (priėmimas)
Tuomet judame toliau prie darbotvarkės 2-13.4 klausimo – Mokesčių administravimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4056. Pranešėjas – M. Majauskas, bet kadangi pasiūlymų irgi nėra gauta tiek dėl 1, tiek dėl 2 straipsnių, kviečiu kolegas bendru sutarimu pritarti. Prieštaraujančių nėra. Pritarta. Dėl motyvų užsirašiusių kalbėti nėra. Apsispręsime dėl šio projekto balsuodami numatytu laiku.
14.59 val.
Akcizų įstatymo Nr. IX-569 1, 3, 23, 24, 25, 26, 30, 31, 65 ir 74 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-636(2) (priėmimo tęsinys)
Grįžtame truputėlį į vakarinio posėdžio darbotvarkės priekį. Baigėsi pusvalandžio pertrauka dėl Akcizų įstatymo. Čia pranešėjas yra M. Majauskas. Prašom, kolega, pristatyti. Kolegos, tuomet einame pastraipsniui. Dėl 1 ir 2 straipsnių pasiūlymų nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Galime. Pritarta.
Dėl 3 straipsnio yra gautas pasiūlymas. Prašom, kolega Mykolai.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėl 3 straipsnio yra keli Teisės departamento pasiūlymai, bet jiems komitetas pritarė, čia, matyt, balsuoti dėl to nereikia. Ir gautas Seimo nario G. Palucko siūlymas. Juo gerbiamas Seimo narys G. Paluckas siūlo mažųjų alaus daryklų ribą sumažinti nuo 80 iki 50 tūkst. hektolitrų. Tai galbūt gerbiamas Seimo narys pristatytų, jeigu nėra, aš galiu tą už jį padaryti.
PIRMININKĖ. Kaip ir dėl kitų įstatymų projektų ėjome, balsuoti numatytu laiku balsavimo procedūra bus dėl pasiūlymų, taip ir šiuo atveju. Tad šiuo atveju negalima dėl viso 3 straipsnio apsispręsti, kadangi yra kontroversiškų pasiūlymų, kuriems nepritarta.
Taip pat kolegos J. Razmos pasiūlymas neatitinka terminų, todėl nesvarstysime.
Toliau dėl 4, 5, 6, 7, 8 straipsnių pasiūlymų nėra, todėl taip pat galime pritarti bendru sutarimu. Prieštaraujančių nematau, pritarta.
Dėl 9 straipsnio, kolega, gal galite pakomentuoti.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Buvo Seimo nario V. Gapšio pasiūlymas, jį komitetas apsvarstė. Šiam siūlymui komitetas nepritarė. Matyt, dėl jo irgi apsispręsime balsavimo metu.
PIRMININKĖ. Teisingai sakote. Ir dar yra, man atrodo.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Taip, Seimo narės M. Danielės pasiūlymas, kuriam komitetas taip pat nepritarė. Matyt, dėl jo irgi bus prasminga apsispręsti balsavimo metu.
PIRMININKĖ. Dėkui, kolega. Dėl 10 ir 11 straipsnių pasiūlymų nėra gauta, todėl kviečiu pritarti bendru sutarimu. Prieštaraujančių nėra.
Šiame etape, matyt, tiek. Dėl pasiūlymų, dar kartą pakartoju, balsuosime, kuomet ateis balsavimo laikas.
15.02 val.
Civilinio kodekso 1.125, 6.2281, 6.22812, 6.22814, 6.363, 6.364, 6.419 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 6.22817, 6.22818, 6.22819, 6.22820, 6.22821, 6.22822, 6.22823, 6.22824, 6.3501, 6.3641, 6.3642, 6.3643 ir 6.3644 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-450(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-14 klausimas – Civilinio kodekso įstatymas. Pranešėja – I. Haase. Prašau. Priėmimas. Einame pastraipsniui.
Dėl 1, 2, 3, 4 straipsnių pasiūlymų nėra, todėl kviečiu pritarti bendru sutarimu. Nematau prieštaraujančių, pritarta.
Dėl 5 straipsnio yra Teisės departamento pora pasiūlymų. Prašau, gerbiama Irena, pristatyti.
I. HAASE (TS-LKDF). Seimo kanceliarijos Teisės departamentas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 2 straipsnio 16 ir 18 dalyse yra apibrėžtos nuotolinio lošimo ryšio priemonių, nuotolinio lošimo sutarties ir nuotolinio lošimo paslaugų sąvokos. Todėl atsižvelgiant į tai patikslintas projekto 5 straipsniu pildomo Civilinio kodekso Šeštos knygos 22817 straipsnio 5 dalies 4 punktas, jį išdėstant taip: „Nuotolinio lošimo paslaugų, sudarytų individualiu vartotojo prašymu.“ Komitetas Teisės departamento nuomonei visiškai pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkui. Pristatykite kitą pasiūlymą dėl to paties straipsnio.
I. HAASE (TS-LKDF). Kitas pasiūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies. Buvo apeliuojama į 2019 metų direktyvos 3 straipsnio 5 dalies e punktą, kuriame nurodytos finansinės paslaugos, o ne nuotolinės finansinės paslaugos. Todėl komitetas pastabai pritarė, tačiau šioje nuostatoje komitetas mato, kad netikslinga įtvirtinti nuorodą į kodekso Šeštos knygos 2283 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Komitetas pasiūlė šitą 5 punktą išdėstyti, kad tik įeina „finansinių paslaugų“ išbraukiant „teikimo pagal nuotolines sutartis“.
PIRMININKĖ. Dėkui. Ar galime bendru sutarimu su Teisės departamento pasiūlymais, kuriems komitetas pritarė, pritarti 5 straipsniui? Nematau prieštaraujančių, pritarta.
Aš toliau suskaičiuosiu straipsnius, dėl kurių pasiūlymų nėra gauta, tai yra 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21 straipsniai, dėl jų, kaip jau minėjau, pasiūlymų nėra gauta. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Nematau prieštaraujančių. Pritarta. Tuomet dėl 22 straipsnio taip pat yra gautas Teisės departamento pasiūlymas. Prašau, gerbiama Irena.
I. HAASE (TS-LKDF). Seimo kanceliarijos Teisės departamentas nurodė, kad atsižvelgiant į įstatymo paskelbimo datą ir įstatymo įsigaliojimo ir taikymo datą – 2022 m. sausio 1 d., jis nurodė, kad būtina svarstyti, ar nereikėtų numatyti vėlesnio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo termino. Komitetas pritarė ir komitetas pasiūlė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2021 m. spalio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
PIRMININKĖ. Dėkui. Ar galime, kolegos, pritarti 22 straipsniui su Teisės departamento pasiūlymu, kuriam pritarė komitetas, bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Pritarta.
Taigi, turbūt šiuo etapu tiek. Gal bus dėl lydimųjų dar, tad, Irena, jūs pasilikite. Dėl motyvų nėra užsirašiusių kalbėti. Priėmimas balsuojant numatytu laiku.
15.06 val.
Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 12, 40 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-451(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-14.2 klausimas – Vartotojų teisių apsaugos įstatymo projektas Nr. XIVP-451. Prašau, gerbiama Irena. Lyg ir pasiūlymų nėra. Bent jau dėl 1, 2, 3 ir 4 straipsnių. Ar galime bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Pritarta. Dėl motyvų užsirašiusių kalbėti, tikėtina, nėra. Bet tuoj pažiūrime į ekraną. Nėra. Balsavimas numatytu laiku. Priėmimo stadija.
Ir toliau lydimasis 2-15… Atsiprašau, turbūt ir viskas. Ačiū pranešėjai.
15.07 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-431(2) (priėmimas)
Toliau judame prie darbotvarkės 2-15.1 klausimo – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo projektas Nr. XIVP-431. Pranešėjas – J. Sabatauskas. Kadangi nėra gauta jokių pasiūlymų, tai aš tiesiog įgarsinu, kad vienas straipsnis ir bendru sutarimu pritariame. (Balsai salėje) Dėl motyvų niekas neužsirašė. Todėl apsispręsime ir balsuosime numatytu laiku.
15.07 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-432(2) (priėmimas)
Ir lydimasis darbotvarkės 2-15.2 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-432. Iš vieno straipsnio šis projektas. Dėl jo pasiūlymų nėra gauta. Todėl, tikiuosi, galime bendru sutarimu. Nematau prieštaraujančių. Pritarta. Motyvų dėl viso nėra. Balsuosime numatytu laiku.
15.08 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 70 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-359(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-16 klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 70 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-359. Pranešėjas – S. Šedbaras. Čia, matyt, irgi vienas straipsnis, dėl jo pasiūlymų nėra. Motyvai. Dėl motyvų nėra užsirašiusių. Prašau. Per šoninį mikrofoną – gerbiamas Julius.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, šie projektai yra susiję su Seimo narių darbo sąlygų įstatymu. Tai visas paketas. Kadangi išbrauktas iš darbotvarkės Seimo narių darbo sąlygų įstatymas, jie irgi turėtų būti nesvarstomi, nes susiję. Jie visiškai yra priklausomi nuo to įstatymo projekto.
PIRMININKĖ. Bet, man atrodo, čia yra du… (Balsai salėje) Aš pagarsinsiu. Čia yra kitas dalykas, ten irgi Seimo statuto projektas, lydimasis prie Seimo garantijų, jie du yra išbraukti, kadangi Seimas šiandien ryte taip apsisprendė. O čia yra teikėjas T. V. Raskevičius. Dėl Seimo Žmogaus teisių komiteto veiklos krypčių. Čia pasiūlymų negauta. Vienas straipsnis, tikiuosi, galime bendru sutarimu. Ir dėl viso motyvų nėra. Apsispręsime balsavimo metu.
15.10 val.
Korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5042(2)VK (priėmimas)
Darbotvarkės 2-17 klausimas – Korupcijos prevencijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5042. Pranešėjas – L. Kasčiūnas. Prašau.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Miela pirmininke, sveiki.
PIRMININKĖ. Gerbiamas pranešėjau, tuomet eisime pastraipsniui. 1 straipsnis. Pasiūlymų negauta. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Prieštaraujančių nematau. Pritarta.
Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Pranešėjau, prašom pagarsinti.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Techninė pastaba, mes jai komitete pritarėme vienbalsiai.
PIRMININKĖ. Tuomet čia yra du Teisės departamento pasiūlymai.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Lygiai taip pat aš noriu pasakyti, kad iš 27 pastabų 24 pastabos – iš esmės juridinės technikos klausimai, joms buvo pritarta. Antrai irgi pritarta.
PIRMININKĖ. Tuomet 2 straipsniui su Teisės departamento pasiūlymais, kuriems komitetas pritarė, galime pritarti. 3 straipsniui, dėl kurio irgi nėra pasiūlymų, irgi gal galime pritarti bendru sutarimu? Galima.
4 straipsnis. Kolega Laurynai, pagarsinkite.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Taip, čia irgi buvo juridinės technikos reikalas. Vienas teiginys buvo perteklinis, mes jį išbraukėme. Teisės departamento pastabai pritarėme bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Tikiuosi, ir mes galime visam 4 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra, pritarta. Dėl 5 straipsnio pasiūlymų nėra. Siūlau pritarti bendru sutarimu. Pritarta.
Dėl 6 straipsnio yra pasiūlymas. Kolega Laurynai, prašom.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Siūloma papildyti žodžiais „kuri yra skelbiama viešai“. Mes tai ir padarėme, pritarėme Teisės departamento pastaboms.
PIRMININKĖ. Dėkui. Tikiuosi, galime visam straipsniui su pasiūlymu pritarti bendru sutarimu. Dėl 7 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Siūlau pritarti bendru sutarimu. Nematau prieštaraujančių. Pritarta.
Dėl 8 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Prašom.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Čia jau truputį plačiau. Mes siūlome nepritarti, irgi priėmėme bendru sutarimu. Tai yra dėl teisės fakto antikorupcinio vertinimo. Komiteto siūlytame antrajame variante tarp atvejų, kai privalomai turi būti atliekamas antikorupcinis vertinimas, nepateko įstatymų projektai, kuriuos rengė ir teikė Seimo nariai bei kiti įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turintys subjektai, pavyzdžiu, Prezidentas. Teisės departamento nuomone, visi Seimo narių registruoti siūlymai turėtų būti privalomai vertinami antikorupciniu požiūriu, taip pat turėtų būti nustatytas subjektas, kuris tai atliktų. Pats Seimo narys, rengęs ir registravęs projektą, jo vertinti antikorupciniu požiūriu neturėtų.
Mes iš tikrųjų vis tik neatsižvelgėme į tai. Jeigu mes kada nors nuspręsime tai daryti, tai turėsime keisti Seimo statutą ir rasti kažką Seimo kanceliarijoje, kas tą antikorupcinį vertinimą atliktų. Bet jeigu antikorupcinio vertinimo reikia, pagal dabartinį reguliavimą, pagal tai, kas įtvirtinta šitame naujame įstatyme, kurį, tikiuosi, šiandien priimsime, STT gali tai daryti savo nuožiūra. Taip pat kreiptis į STT dėl antikorupcinio vertinimo gali Prezidentas, Ministras Pirmininkas, Seimo Pirmininkas, lygiai taip pat komitetai, komisijos ir kiti subjektai. Taigi visi saugikliai yra. Siūlome nepritarti.
PIRMININKĖ. Dėkui. Tuomet, atsižvelgdami į komiteto nuomonę, ar galime pritarti 8 straipsniui su pasiūlymais bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta.
Dėl 9, 10 ir 11 straipsnių pasiūlymų nėra, todėl siūlau pritarti bendru sutarimu. Prieštaraujančių nėra. Pritarta. Dėl 12 straipsnio yra gauta pora pastabų. Prašom.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Tai yra juridinės technikos pastaba. Siūlome pritarti Teisės departamento pastabai.
PIRMININKĖ. Dėkui. Ar galime bendru sutarimu pritarti visam 12 straipsniui? Nematau prieštaraujančių. Pritarta. Dėl 13 ir 14 straipsnių pasiūlymų nėra. Siūlau pritarti bendru sutarimu. Pritarta.
Dėl 15 straipsnio yra keletas pasiūlymų. Prašom.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Techninė pastaba, žodžių tam tikri gramatiniai pataisymai. Siūlome pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkui. Ar galime pritarti bendru sutarimu komiteto sprendimui, atsižvelgdami į Teisės departamento pasiūlymus? Prieštaraujančių nematau. 15 straipsniui pritarta.
Dėl 16 straipsnio taip pat pora pastabų. Prašom.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Irgi juridinės technikos pastabos, mes į jas atsižvelgėme ir siūlome pritarti.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti 16 straipsniui bendru sutarimu? Galime. Pritarta.
Dėl 17 straipsnio yra keletas pasiūlymų. Prašom.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Techninės pastabos, siūlome pritarti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ar galime visam 17 straipsniui su pastabomis pritarti bendru sutarimu? Galime.
Toliau yra 18 straipsnis su pasiūlymais. Prašom.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Techninės pastabos, siūlome pritarti.
PIRMININKĖ. Ačiū, pranešėjau. Ar galime su pastabomis pritarti visam 18 straipsniui? Prieštaraujančių nematau, pritarta.
Dėl 19 ir 20…
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, dar praleidome vieną dėl 18 straipsnio, kuris yra šiek tiek sudėtingesnis, tai yra pritarti iš dalies. Jeigu leisite, truputį paaiškinsiu, kodėl iš dalies.
PIRMININKĖ. Prašom.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Tai yra dėl asmens skyrimo ar atleidimo iš užimamų pareigų atvejis, kai STT pateikia informaciją ir ta informacija nesudaro pagrindo konstatuoti, kad asmuo neatitinka nepriekaištingos reputacijos ar kitų specialiųjų reikalavimų, tačiau iš turimos informacijos galima daryti pagrįstą išvadą, kad paskyrus asmenį kils korupcijos rizika ir kitaip išspręsti nėra galimybių, pavyzdžiui, perkeliant į tas sritis, kur, pavyzdžiui, nėra kažkokių interesų susikirtimų. Tokiu atveju tai galėtų būti pagrindas atsisakyti asmenis skirti į pareigas ar atleisti iš užimamų pareigų. Teisės departamento nuomone, ši nuostata rizikinga, nes gali prieštarauti Konstitucijai, tad mes atsižvelgiame iš dalies. Pirma, mes išbraukiame dėl atleidimo iš pareigų, tai yra negaliotų dėl šio dalyko. Taip pat išbraukiame žodžius „ir kitos į pareigas asmenis skiriančiam subjektui žinomos informacijos“, kitaip tariant, abstraktumo paliekame mažiau, viską labai aiškiai fiksuojame. Papildome tekstą žodžiais, kad motyvuotų asmenį pareigas teikiančio, skiriančio ir paskyrusio subjekto sprendimu, kuriame turi būti nurodyta tokio sprendimo teisė ir faktiniai pagrindai. Tad iš dalies. Siūlome pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkui. Ačiū už išsamų paaiškinimą. Ar visam 18 straipsniui su Teisės departamento pasiūlymais, kuriems pritarė komitetas, galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Tuomet dėl 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26…
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Dar 27 straipsnyje yra keletas.
PIRMININKĖ. Dėl šių išvardintų straipsnių nėra pasiūlymų. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Pritarta. Tuomet dėl 27 straipsnio. Prašom.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Juridinės technikos reikalai, siūlome pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkui. Pritariame juridinės technikos reikalams bendru sutarimu ir 27 straipsniui. Dėl motyvų dėl viso. Kadangi nauja redakcija, truputėlį skiriasi straipsnių išdėstymas. Visą pirmąjį, susidedantį iš 27 straipsnių, mes jau perėjome ir patvirtinome bendru sutarimu, o dabar dėl 2 straipsnio yra pasiūlymų. Prašom.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Miela pirmininke, aš jau juos įvardinau, juridinės technikos reikalai.
PIRMININKĖ. Ačiū, juridinės technikos reikalai. 2 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Galime. Ačiū. Dėl 3 straipsnio greičiausia analogiškai, bet pagarsinkite.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Taip, juridinės technikos reikalai, siūlome pritarti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Vieningai balsavome už juridinės technikos reikalus ir patobulinimus. Dėkui. Dėl motyvų užsirašiusių dėl viso nėra, bet tuomet balsavimas numatytu laiku priėmimo stadijoje.
15.18 val.
Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr. VIII-1649 2, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5043(2)VK (priėmimas)
Ir bus vienas lydimasis – Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo projektas Nr. XIIIP-5043(2). Čia irgi einame pastraipsniui. Dėl 1 ir 2 straipsnio pasiūlymų nėra gauta, todėl galima pritarti bendru sutarimu. Nematau prieštaraujančių, pritarta.
Dėl 3 straipsnio yra gautas pasiūlymas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Iš esmės pastaba dėl teisinio reguliavimo aiškumo. Sąvoką „kiti subjektai“ siūloma suvienodinti su Korupcijos prevencijos įstatymo projekte vartojama sąvoka „viešojo ir privataus sektoriaus subjektai“. Tai mes ir padarėme ir pritarėme Teisės departamento pastabai.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ar galime 3 straipsniui pritarti bendru sutarimu su pastabomis, kurioms pritarė komitetas? Nematau prieštaraujančių. Pritarta. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dėl motyvų užsirašiusių nėra kalbėti. Tuomet apsispręsime balsavimo metu dėl viso projekto.
Dabar einame prie… (Balsas salėje) Tuomet 2-18 klausimą kol kas praleidžiame, nes nėra pranešėjų.
Darbotvarkės 2-19 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Vytautą Zelianką iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIVP-681. Pranešėja – J. Šovienė, bet irgi nėra. Irgi, kolegos, praleidžiame.
15.19 val.
Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 37 straipsnis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ projektas Nr. XIVP-686 (pateikimas)
Tuomet einame prie darbotvarkės 2-20 klausimo – Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 37 straipsnis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ projekto Nr. XIVP-686. Pranešėja – S. Lengvinienė. Gerbiama kolege Silva, jūsų klausimas. Mes labai operatyviai dirbame, tad viskas pagreitėjo. Prašom.
S. LENGVINIENĖ (LF). Dėkoju. Gerbiami kolegos, teikiu nutarimo projektą dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo 37 straipsnis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Kaip žinome, darbo rinka sparčiai kinta, atsiranda naujų profesijų, todėl didėja naujų specialistų poreikis. Asmenims, norintiems įsitvirtinti ir išlikti konkurencingiems darbo rinkoje, tenka iš naujo mokytis, tobulinti turimą kvalifikaciją ir persikvalifikuoti. Todėl akivaizdu, kad būtina didinti profesinio mokymo prieinamumą visoms gyventojų grupėms, tačiau dabartinis teisinis reguliavimas tam palankių sąlygų nesudaro, priešingai – kaip tik apriboja galimybę mokytis, persikvalifikuoti ar įgyti naujų kvalifikacijų.
1997 metais buvo priimtas Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas su vėlesniais jo pakeitimais. Šis įstatymas neribojo asmenims galimybės valstybės lėšomis mokytis norimos profesijos. 2018 metais įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo redakcija ir joje atsirado 37 straipsnis, kuriame nustatyta, kokie asmenys negali pretenduoti į valstybės finansuojamą profesinio mokymo vietą. Pagal šio straipsnio 1 dalį ribojimai taikomi asmenims, kurie yra įgiję dvi ar daugiau kaip dvi kvalifikacijas. Įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama, kad asmenys, antrą kartą pretenduojantys mokytis pagal tęstinio profesinio mokymo programą ir jos modulį, kurią baigus suteikiama kvalifikacija, taip pat negali pretenduoti mokytis profesinėje mokykloje valstybės finansuojamoje vietoje.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnio 2 dalis tvirtina, kad mokymas valstybinėse ir savivaldybių bendrojo lavinimo profesinėse mokyklose yra nemokamas. Šis Konstitucijos straipsnis įtvirtina valstybės pareigą užtikrinti, kad kiekvienam žmogui, norinčiam gyventi oriai ir visavertiškai, būtų suteikta galimybė įgyti tam tikrą žinių rinkinį, pradedant nuo bendrojo lavinimo ir baigiant aukštesniojo mokslo įstaigomis. Svarbu pažymėti, kad įgijus vienos profesijos konkrečias kvalifikacijas, pavyzdžiui, statybų srityje, valstybės finansuojamoje vietoje, pavyzdžiui, pastolių montuotojas, plytelių klojėjas, tu negali įgyti trečios, pavyzdžiui, betonuotojo, kvalifikacijos. Taigi įstatymo 37 straipsnis riboja galimybę valstybės finansuojamoje vietoje įgyti daugiau kvalifikacijų net ir toje pačioje srityje, kaip ir tobulėti bei prisitaikyti prie kintančios darbo rinkos.
Mokymasis visą gyvenimą yra svarbiausias švietimo ir mokymosi principas. Europos Komisija pažymi, kad per artimiausią dešimtmetį apie 60 % naujai sukuriamų darbo vietų pavadinimai bus tokie, kokių šiandien net nėra. Europos Komisijos agentūros darbo rinkos kaitos Lietuvai prognozės pažymi, kad per artimiausią dešimtmetį Lietuvai dėl technologijų kaitos ir ekonomikos transformacijų reikės apmokyti iš naujo apie 650 tūkst. asmenų, didžioji dalis jų – profesinio rengimo srityje. Valstybė turi užtikrinti mokymosi visą gyvenimą galimybes, atsižvelgdama į pačios valstybės finansines galimybes ir poreikius finansuoti trūkstamų naujų profesijų ar kvalifikacijų mokymosi vietas. Vis dėlto matyti, kad įstatymo 37 straipsnis apriboja asmenims galimybę mokytis, įgyti naujų žinių, kvalifikacijų, profesijų, taip pat yra ribojamos galimybės prisitaikyti prie besikeičiančios darbo rinkos ir nėra patenkinami pačios valstybės interesai. Nors Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnio 2 dalis užtikrina asmenims mokslo prieinamumą, įtvirtinta, kad mokslas profesinėse mokyklose yra nemokamas, tačiau įstatymo 37 straipsnis kelia pagrįstų abejonių dėl jo atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, ar nėra pažeidžiamas konstitucinio proporcingumo principas ribojant asmenų teises mokytis labiau, nei tai yra būtina.
Gerbiami kolegos, kviečiu palaikyti šį kreipimąsi į Lietuvos Konstitucinį Teismą, kad būtų išaiškinta, ar Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo 37 straipsnis, ribojantis asmenims galimybę mokytis valstybės finansuojamose vietose profesinio mokymo įstaigose, atsižvelgiant tik į tokių asmenų išsilavinimą ir anksčiau įgytas kvalifikacijas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnio 2 daliai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui, gerbiama pranešėja. Nori paklausti keletas kolegų. Pirmasis – M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Gerbiama kolege, pagal šiuo metu galiojantį Profesinio mokymo įstatymą, jeigu asmuo mokosi nuo 14 metų, jis gali už valstybės lėšas mokytis tris kartus, jeigu mokosi po vidurinio – du kartus, jeigu po aukštosios mokyklos – vieną kartą. Jeigu išsemiamos šitos galimybės, įsijungia Užimtumo įstatymas, pagal kurį faktiškai kas dvejus metus galima keisti kvalifikaciją, tobulintis ir persikvalifikuoti taip pat su valstybės pagalba atitinkant tam tikras sąlygas. Išties noriu klausti, ar šitie skaičiai yra nepakankamas valstybės prisidėjimas?
Kita klausimo dalis. Ar įvertinote galimybę, kad Konstitucinis Teismas, tikėtina, remsis ir ankstesniais savo išaiškinimais dėl aukštojo mokslo, kad gali studijuoti tik vieną kartą? Ar nemanote, kad galbūt siekiant praplėsti ir grįžti į praeitį bus nueita, susiaurinta ir padaryta meškos paslauga, kad tik vieną kartą valstybė galės prisidėti prie profesinio mokymo finansavimo?
S. LENGVINIENĖ (LF). Ačiū už klausimus. Aš kalbu pirmiausia apie pirminio profesinio mokymo programas. Pirminio profesinio mokymo programas. Dar gegužės mėnesį pagal šitą 37 straipsnį, kuris veikia jau trejus metus, išėjo įsakymas uždrausti priėmimą į pirminio mokymo programas, kurios suteikia daugiau negu dvi kvalifikacijas.
Dabar pasakysiu labai paprastą pavyzdį. Kaip jūs manote, ar yra tolygios kvalifikacijos, pavyzdžiui, statybos sektoriuje, kai viena kvalifikacija – pastolių statytojas, antra kvalifikacija – fasadų šiltintojas, trečia kvalifikacija, pavyzdžiui, – plytelių klojėjas. Jos yra visiškai netolygios.
Tai šitas sureguliavimas, sakyčiau, kabutėse, apriboja gauti tos pačios srities atitinkamas kelias kvalifikacijas, kurios suteikia daugiau saugumo. Aš kalbu apie pirminio profesinio mokymo programas.
Į antrą klausimą. Aš pasitikiu Konstituciniu Teismu, tikrai, ir tikiu, kad tas išaiškinimas tikrai bus parama mums ta prasme, kad šiuo metu prie ministerijos yra sukurta darbo grupė, kuri peržiūri Profesinio mokymo įstatymą. Aš manyčiau, kad tas išaiškinimas mums padės priimti gerus sprendimus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Klausia V. Targamadzė. Nematau jos šiuo metu salėje. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiama kolege, norėčiau užduoti panašų klausimą, nes yra tokia geležinė advokato taisyklė: jeigu nežinai atsakymo, neklausk. Tai čia tas atsakymas, kaip ir sakė gerbiamas M. Lingė, nelabai aiškus, nes gali būti visokių atsakymų. Ar nemanote, kad vis dėlto buvo galima sureguliuoti šitą dalyką įstatyme nesikreipiant į Konstitucinį Teismą: paprasčiausiai peržiūrėti tvarką, taisykles, galbūt pridėti daugiau kvalifikacijų, ieškoti tam tikros išeities nesikreipiant į Konstitucinį Teismą? Ačiū.
S. LENGVINIENĖ (LF). Ačiū, kolega. Jūs pats pasirašėte po kreipimusi į ministrę…
E. PUPINIS (TS-LKDF). Blogai padariau.
S. LENGVINIENĖ (LF). …gegužės mėnesį ir pritarėte tam kreipimuisi, matydamas tam tikrus neatitikimus. Taip, aš jums pritariu. Galbūt. Nuo gegužės mėnesio buvo aišku, kad mes kreipsimės į Konstitucinį Teismą, tas buvo aiškiai išdėstyta šitame kreipimesi, bet jokių pasiūlymų kol kas nebuvo gauta, diskutuota taip pat nebuvo. Aš sutinku su jumis, galbūt per šią vasarą, jeigu mes priimsime sprendimą rudenį, gausime kokių nors pasiūlymų ir nereikės kreiptis į Konstitucinį Teismą. Aš esu atvira diskutuoti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui, jūs atsakėte į kolegų klausimus. Dabar yra laikas išsakyti motyvus. Jūs galite, viskas, jums klausimų šiame etape nebus. (Balsai salėje) Motyvai už – V. Targamadzė. Bet jos nėra salėje. Motyvai prieš – M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš manau, jeigu kyla problemų ar neaiškumų dėl papildomų kvalifikacijų ar dubliuojasi, tikrai yra įstatymai ir poįstatyminiai aktai, galima eiti tuo keliu. Bet kreiptis į Konstitucinį Teismą viso Seimo vardu padarant tą bylą prioritetinę, faktiškai pastatant į priekį, tikrai yra rizikingas kelias. Juo labiau žinome, kodėl šios įstatymo pataisos kilo. Kai 2018 metais įsigaliojo, Prezidentė D. Grybauskaitė jas inicijavo, visi puikiai žinojome, kiek profesinėse mokyklose egzistuoja tokių iš sportiškumo studijuojančių vien dėl to, kad tuščiose auditorijose būtų mirusių sielų, gautų įvairias socialines išmokas, pašalpas, pavadinkime, stipendijų pavidalu. Siekiant tam tikros aiškios tvarkos ir sistemos sutvarkymo, įvesti konkurencingumą tarp pačių profesinių mokyklų, kad jos siektų kokybės, buvo nueita tuo keliu, ne vien apribojant mokymosi galimybes, bet ir įvedant kokybinius kriterijus.
Tikėtina, kad Konstitucinis Teismas gali išlikti labai nuoseklus ir žiūrėdamas į savo išaiškinimus dėl aukštojo mokslo, kur tikrai yra pasakyta labai aiškiai: už valstybės finansavimą yra viena galimybė ir vienas kartas. Dėl profesinio mokymo mes turime didesnę bėdą. Kaip mes matome iš Socialinių reikalų ir darbo komiteto įvairių parlamentinių kontrolių, kad ten, kur yra įvairių programų ir persikvalifikuojama, yra tiesiog per menka žmonių motyvacija dalyvauti, įsitrauktas dalyvavimas tose programose yra ypač mažas. Ir kaip tik norėtųsi, kad išnaudotų tas esamas galimybes ir jomis naudotumėmės.
Iš tiesų aš tiesiog siūlyčiau, kaip ir gerbiama pranešėja minėjo, ieškoti galbūt būdų, per vasarą sužiūrėti, kaip galima patobulinti klausimus, sprendžiant teisės aktus, o ne rizikuojant dėl Konstitucinio Teismo.
PIRMININKĖ. Dėkui. Motyvai išsakyti. Man atrodo, gerbiamoji, jūs labai aiškiai išsakėte motyvus. Tuomet balsavimas pateikimo stadijoje bus numatytu laiku.
15.32 val.
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 5, 12 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4687 (pateikimas)
Dabar, kadangi mes spėriai šuoliuojame per darbotvarkę, noriu vėl nusikelti į darbotvarkės pabaigos klausimus. Darbotvarkės 2-33 klausimas – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4687. Pranešėjas – Č. Olševskis. Pateikimo stadija. Prašom.
Č. OLŠEVSKI (LRF). Labai ačiū, ponia pirmininke. Gerbiami kolegos, pirmiausia norėčiau padėkoti už galimybę pristatyti, mano giliu įsitikinimu, labai svarbų įstatymo projektą. Leiskite pradėti nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio, kuris aiškiai reglamentuoja, kad žmogaus nuosavybė neliečiama. Nuosavybės teisę saugo įstatymai, nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Tačiau, kaip rodo realybė, beveik 30 metų trunkanti žemės reforma kol kas nėra baigta. Bet šios reformos, kaip žinoma, epicentre yra Lietuvos pilietis, kurio tėvų, protėvių žemė buvo prievarta nacionalizuota. Kol pilietis archyvuose ir institucijose ieškojo nuosavybės dokumentų, į jo žemę jau persikėlė ir apsigyveno kitas, apsukresnis pilietis, nepanoręs savo tėviškės laukų, bet miesto arba aplink jį, o ypač sostinės bei jos priemiesčio žemės.
Esame tikriausiai vienintelė valstybė, kuri kilnojamąjį turtą padarė kilnojamu. Ši sparnuota frazė mus lydi jau daug metų. Valstybė, įsipareigojusi įvykdyti restituciją ir atkurti teisę į nuosavybę, iki šiol ne visiems piliečiams, kurie skirtinguose Lietuvos miestuose turėjo nuosavą žemę, sąžiningai grąžino skolas. Pavyzdžiui, tik Vilniaus mieste apie 3 tūkst. 200 piliečių.
Žemės kilnojimo ir perkėlimo absurdas užprogramavo žemės grąžinimą dešimtmečiams. Kai žemės grąžinimas liko tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose, atrodytų, reforma turėtų sėkmingai baigtis, vis dar pasiekia piliečių skundai, nusivylimas ir pasipiktinimas. O piktintis, matyt, yra ko. Už turėtą žemę pradėta taikyti kompensacija pinigais šimtus kartų mažesnė už rinkos kainą. Žmonės reikalauja tiesiog teisingos restitucijos proceso užbaigimo, ir jų reikalavimas yra ir teisėtas, ir teisingas.
Esu giliai įsitikinęs, kad mes privalome keisti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą ir jo įgyvendinimo tvarką, kitus teisės aktus, suformuoti kiekvienam pretendentui bent po kelis pasiūlymus, ką mes ir darome. Ir siūlome leisti pasirinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą. O būtent 5 straipsnį „Nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo sąlygos ir tvarka“ papildyti nauja 7 dalimi. Siūloma, kad miesto teritorijos neužstatyta žemė, kuri išnuomota fiziniams ir juridiniams asmenims, personalinėms įmonėms, grąžinama natūra nutraukiant valstybinės žemės nuomos sutartis prieš terminą. Miesto teritorijoje užstatyta žemė, kuri naudojama arba nuomojama fiziniams ir juridiniams asmenims, personalinėms įmonėms nuosavybės teise turimų pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų) eksploatacijai ir kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnį nepriskirta valstybės išperkamai žemei, grąžinama natūra šio įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Teisės ir pareigos pagal žemės nuomos sutartį pereina žemės savininkui, jeigu šalys nesusitaria kitaip.
Piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., galės (kadangi šis projektas buvo registruotas prieš metus, juo labiau kad ir įstatymo projekte Nr. XIV-639 nuo šių metų birželio 15 dienos yra užregistruotas pasiūlymas vietoj 2020 metų įrašyti „iki 2023 m. gruodžio 31 d.“) „pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas. Institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, į kurį piliečiui atkurtos nuosavybės teisės, priimtą ir neįvykdytą arba iš dalies įvykdytą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pakeičia administracine tvarka“.
Piliečių ir valstybės patirtą tiek materialinę, tiek moralinę skriaudą privalu adekvačiai kompensuoti. Žmonės už hektarais turėtą žemę mieste rinktųsi lygiavertį sklypą ar kelis lygiaverčius mažus sklypus. Visi supranta, kad jau užstatytoje kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims priklausiančioje žemėje atgauti nuosavybės nepavyks, bet sunku paaiškinti piliečiams, kodėl esant laisvos žemės sklypų mieste, o ypač sotinėje, tą patvirtina ir valstybės institucijos, vis vien siūloma niekinė piniginė kompensacija. Šiuo metu net ir tie piliečiai, kuriems pagaliau suformuoti lygiapločiai sklypai, nėra įrašomi į eilę gauti lygiavertį sklypą, nes, kaip sako, pavėlavo. Būtent dėl valstybės institucijos kaltės daliai pretendentų laiku nebuvo suformuoti lygiapločiai žemės sklypai. Kaip būtinoji sąlyga pretenduoti į lygiavertį turėtą žemės sklypą individualiai statybai – iki 0,12 hektarų. Todėl siūlomos galimybės, kurios leistų piliečiams už turėtą žemę gauti atitinkamą sklypą mišku kaimo vietovėse arba, kaip bus siūloma kitame įstatymo projekte, priklausomai nuo turėto žemės ploto, kelis lygiaverčius sklypus iki 0,12 arų individualiai statybai.
Priėmus teikiamą įstatymo projektą būtų supaprastintas išnuomotos… fiziniams ir juridiniams asmenims grąžinimas natūra. O svarbiausia, toks teisinis reguliavimas greičiau pabaigtų žemės grąžinimą natūra ir sumažintų valstybės įsipareigojimą kompensacijoms už žemę. Nors kai kurie pasiūlymai, Teisės departamento specialistų teigimu, yra diskutuotini, niekur nėra teigiama, kad teikiamas projektas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Labai prašau jūsų šį įstatymo projektą pateikimo stadijoje palaikyti ir balsuoti už pateikimą. Ačiū už dėmesį. Jeigu bus klausimų, esu pasiruošęs atsakyti.
PIRMININKĖ. Dėkui, gerbiamas pranešėjau. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. Pirmasis – A. Skardžius, o aš savo ruožtu prašau toliau posėdžiui pirmininkauti Seimo Pirmininkės pavaduotoją J. Sabatauską.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū gerbiamai pirmininkei. Gerbiamasis pranešėjau, ne vieną dešimtmetį tenka kartu su jumis ir kitais vilniečiais kovoti dėl to, kad būtų sugrąžinta natūra žemė, turėta čia gyvenusių žmonių. Kaip jūs minėjote, dar likę 3 tūkst. 200 tokių vilniečių. Kokios vis dėlto priežastys, kad valstybinės įmonės, kurios turi užgrobusios pusę Vilniaus, Neries pakrantes, nenori grąžinti tos žemės, o rengia projektus patikėjimo teise valdomoje žemėje ir prastūminėja tuos projektus, pardavinėja kaip savo, tai yra žmonių turėtą nuosavybę. Norėčiau išgirsti, ar tai priežastis, kad vienas politikas persikėlė tvartelį, ir žemė tapo kilnojama, ar čia dar kitos priežastys, nes tai tęsiasi jau tris dešimtmečius. Ačiū.
Č. OLŠEVSKI (LRF). Gerbiamas Artūrai, ačiū už išsakytą nuomonę ir klausimą. Manau, kad pristatymo metu aš šiek tiek jau pasakiau priežastis, dėl ko ir atėjau čia – kad pateikčiau tokį projektą, kokį dabar siūlau. Daug buvo visokių įdomių dalykų ir, man atrodo, galima pažiūrėti, kiek kartų buvo to įstatymo pakeitimų. Čia, matyt, vienintelis įstatymas, kur tiesiog trūksta žodžių, kiek supratau, buvo apie 230 pastabų, pasiūlymų ir taip toliau. Įstatymai buvo keičiami ir todėl yra tokia situacija, kokia yra.
Aš būtent ir siūlau, kad kiek įmanoma mažiau būtų nuskriausti tikrieji savininkai, kad jiems būtų galimybė, kuri ir yra. Kaip tik norėčiau pabrėžti, gal pristatymo metu nepasakiau, būtent ji veikia kaimo vietovėje. Man atrodo, jeigu būtų pritarta, būtų viskas gerai ir būtų galima svarstyti tokį klausimą. Matyt, tiek. Gal bus kitas klausimas.
PIRMININKAS (J. SABATAUSKAS, LSDPF). Ačiū. Dabar jūsų klausia E. Pupinis. Nebenorite klausti, kolega, išsitrynėte?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, panašus įstatymo projektas pasirodo jau ne pirmą kartą. Anose kadencijose, nežinau, ar jūs teikėte, ar ne, Teisės departamentas vis parašo tas pačias nuostatas dėl vadinamųjų teisės lūkesčių, nors išeina tokie atvirkštiniai teisėti lūkesčiai tų, kurie jau pasirinko nuosavybės atkūrimo formą. Ką jūs galvojate apie tai? Jeigu žmonės pasirinko atkūrimo formą, gavo pinigais, galbūt persikėlė žemę kitur, o dabar atsiranda galimybė pagal jūsų įstatymą – laisva žemė. Kam ta žemė atiteks? Ar tiems, kurie laukia, ar vis dėlto vėl atsuksime visą mechanizmą, sugriausime visą sistemą, kad tie žmonės, kurie kažkada negalėjo atsiimti pagal tuos teisės aktus, dabar galėtų atsiimti? Ačiū.
Č. OLŠEVSKI (LRF). Ačiū, kolega, už klausimą, jūs labai teisus. Pirmiausia norėčiau atkreipti dėmesį, kad teisingai pasakėte. Pirmas dalykas, kurį norėčiau akcentuoti, kad tas projektas buvo pateiktas daugiau nei prieš metus, praeitų metų balandžio mėnesį, prieš tai buvo keletas pasiūlymų. Drįsčiau pasakyti, gal dėl vizito iš Lenkijos – buvo šiandien svečių, gal dėl to pasisekė, bet tas klausimas yra įtrauktas į šiandienę darbotvarkę ir šiame sprendimo projekte, kaip jau minėjau, yra numatyta, kad būtų pratęsta iki 2021 m. gruodžio 31 d., kai jau praėjo. Trumpai sakant, žmonės tiesiog nespės, todėl ir prašau pristatymo metu jau net dabar padaryti korekciją, kad pratęstume iki 2023 metų, tai ir bus projekto trečiame pasiūlyme. Matyt, taip atsakyčiau į jūsų klausimą.
Ką daugiau galiu pasakyti? Esmė tokia, kad taip, kita vertus, ir Teisės departamento specialistai rašo, kad yra viena ar kita diskutuotina pastaba, diskutuotinų klausimų, bet kad ir kaip būtų vienintelis iš šios tribūnos prašymas – tiesiog prašau palaikyti būtent pateikimo stadijoje, o, man atrodo, aš esu giliai įsitikinęs, svarstymo metu viskas stos į savo vietas, bus tiesiog geriau visiems tiems piliečiams, kurie, kaip jau minėjau, tikrai yra nuskriausti, nes, kaip ir teigia Konstitucija, nuosavybė yra neliečiama. Reikia ieškoti būdų, visokių būdų, visokių pasiūlymų. Kiek man protas leido, aš dabar ir siūlau, kaip nors reikia šiems žmonėms padėti.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, kaip manote, ar nepaspartėtų šito klausimo sprendimas, jeigu valstybinė žemė būtų perduota iš NŽT, Nacionalinės žemės tarnybos, savivaldybėms?
Č. OLŠEVSKI (LRF). Sunku man pasakyti dabar. Nuomonę aš turėjau tuomet, kai dirbau Vilniaus rajono savivaldybėje vicemeru, tikrai mačiau, buvo tikrai daug problemų. Buvo ne vieną kartą tokia didelė problema, kad net nebuvo leista savivaldybei įsigyti sklypo vaikų darželiui statyti. Aš ir tais laikais galvojau, kad reikėtų šiek tiek daugiau teisių suteikti savivaldybėms. Deja, yra tokia situacija, kokia yra, aš manau, kad dabar jau keisti įstatymą iš principo gal ir galima, čia svarstytinas klausimas, yra ir pliusų, ir minusų. Sunku dabar savivaldybei, būtent tie likučiai, aš gal ne taip pasakysiu, trumpai sakant, tie likučiai… Norinčių žmonių yra daug, o žemės jau kuo toliau, tuo yra mažiau. Tiesiog bus daugiau nepatenkintų žmonių, čia savivaldybei bus našta. Čia diskutuotinas klausimas.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Jūsų paklausė visi norintys Seimo nariai. Dėl balsavimo motyvų už norėjo pasisakyti R. Tamašunienė, tačiau jos nematau. A. Skardžius irgi atsisako. Ačiū, gerbiamas kolega.
15.48 val.
Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo Nr. XI-329 pavadinimo, 2, 3, 5, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 121, 13, 20 straipsnių, 1 ir 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 122 straipsniu ir penktuoju2 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-685 (pateikimas)
Dabar turiu pakviesti dėl prieš tai turėjusio būti pristatyto Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo pavadinimo, kai kurių straipsnių, priedų pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-685. Pranešėjas – aplinkos ministras S. Gentvilas. Prašom, gerbiamas ministre.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, gerbiami Lietuvos gyventojai, Vyriausybės vardu teikiu įstatymo projektą. Jis anksčiau buvo vadinamas Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymu, dabar pervadinome, kad tai yra Klimato kaitos valdymo įstatymas. Ko iš esmės juo siekiama? Šiemet bus lūžio metai Europoje. Po dviejų savaičių Briuselyje bus pristatyta 12 Europos direktyvų projektų, kaip Europa įgyvendins žaliąjį kursą. Nemaža dalis šito žaliojo kurso įgyvendinimo projektų eis per įvairius finansinius instrumentus. Vienas iš jų yra populiariausias ir mums žinomas, tai yra aplinkos taršos leidimai, kuriuos turi įsigyti per 20 megavatų galingumo deginimo įrenginiai Lietuvoje, maždaug 90 Lietuvos įmonių turi prekiauti, pirkti biržose šiuos aplinkos taršos leidimus, dalį jau gauna Lietuva nemokamai, žiūrint į tai, kokia pramonės šaka ir koks yra jos standartas.
Kas yra keičiama šiuo įstatymo projektu, susijusiu su Klimato kaitos programa, per kurią yra panaudojamos už aplinkos taršos leidimus surinktos lėšos? Visų pirma ištęsiama, kad tai yra ne metinė Klimato kaitos programa, o keturmetė. Čia kaip su kelių plėtros ir priežiūros programomis, tie, kas dirba su kelių tiesimu, žino, kad pasitvirtina sąmatą gegužę, o darbus reikia padaryti per metus, o jeigu tai infrastruktūriniai darbai, sunku spėti, sunku susiplanuoti, todėl lėšos būtų planuojamos ketverių metų laikotarpiui. Nebūtų tokių dirbtinių tarpų tarp kvietimų ir šaukimų, kaip buvo šiemet su elektromobilių paraiškomis: vienos paraiškos baigėsi vasario mėnesį, kitos prasidėjo tik balandžio pabaigoje. Tas tarpas būtų užpildomas ir būtų kur kas lengviau planuoti tiek Aplinkos ministerijai, Vyriausybei, tiek potencialiems paraiškų teikėjams, ypač tokioms didelėms industrinėms įmonėms, kurios pretenduoja į didelių savo technologinių procesų perorientavimą iš iškastinio kuro į atsinaujinančią energetiką.
Kas dar papildomai daroma? Numatoma, kad bus galima investuoti pinigus iš Klimato kaitos programos į gamtos apsaugą tiesiogine to žodžio prasme, į ekosistemų atkūrimą, pelkynų atkūrimą, miškų apsaugą, siekiant padidinti Lietuvos gamtos galimybes sugerti anglies dvideginį arba kitas šiltnamio efektą sukeliančias dujas.
Ko mes siekiame tuo? Kad Lietuvos gamta taptų įgalesnė ir absorbuotų per anglies sekvestraciją kur kas daugiau. Tai yra priemonė, kuria galėtų pasinaudoti ir Lietuvos žemės ūkis, nes Lietuvoje bene daugiausiai gamta sugeria CO2, iš šalies išskiriamo. Net trečdalį šalies emisijų absorbuoja Lietuvos gamta. Padidinę šią absorbavimo galimybę, iš tikrųjų galėtume dar sumažinti savo poveikį klimatui.
Daroma keletas techninių korekcijų dėl Klimato kaitos komiteto, taip pat pervadinami keli strateginiai dokumentai. Bet iš tokių žmogiškų temų šitame gana technokratiniame dokumente įvedama garantijų sistema kondicionierių užpildymui, liaudiškai tariant, kondicionieriai, šaldymo agentai pildomi fluorintomis dujomis, atsiranda jų brangesni pakaitalai, kurie yra mažiau žalingi klimato kaitai. Fluorintos dujos yra be galo žalingos ir jos yra šimtus kartų žalingesnės negu CO2. Galima sulyginti, kad neteisingai užpildytas ir ištekėjęs automobilio kondicionierius prilygsta 6 tūkst. kilometrų ridai vidutinio Lietuvos automobilio. Taigi šiuo įstatymu numatoma atsakomybė kondicionierių užpildymą atliekantiems atestuotiems specialistams taikyti 3 mėnesių garantiją. Tas apgintų teises vartotojų – tų gyventojų, tų automobilių savininkų, kurie pildo kondicionierius, kad jie galėtų pareikalauti garantinių terminų, o tai prevenciškai įpareigotų kondicionierių pildytojus hermetizuoti kondicionierių aparatūrą. Tai turėtų lemti mažesnį fluorintų dujų sunaudojimą ir geresnę vartotojų apsaugą.
Tiek apie įstatymo projektą. Kviečiu pritarti Vyriausybės teikiamam projektui ir leisti jį rudeniop svarstyti komitetuose.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas ministre. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmas klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, išties Lietuva savo maža teritorija, neturi kokios nors taršios sunkiosios pramonės, kokią įtaką, jeigu mes idealiai susitvarkysime pas save, turės mūsų regionui, kai Lenkijoje, pašonėje, deginama anglis, žiemą neįmanoma pervažiuoti be dujokaukės per tą teritoriją. Dar du rytiniai kaimynai, vienas Vakarų pusėje, bet tai taip pat mūsų rytinis kaimynas, nekelia tokių reikalavimų, kokius bando įdiegti Lietuva. Ta drausmė ir visos tos priemonės labai brangiai kainuoja, ypač žemės ūkiui. Ar mes pajusime apčiuopiamą naudą, susitvarkę pas save, jeigu mūsų kaimynai elgsis taip, kaip elgiasi iki šiol? Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Artūrai, jūs teisus. Lietuva yra po 0,00 tarp išmetėjų. Jeigu būčiau tikslus, Lietuvos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija yra 0,004 % visų pasaulio emisijų. Taigi vos 2 tūkst. 001, 2 tūkst. 500-oji dalis pasaulio emisijų. Tačiau mes importuojame iškastinio kuro už 2,5 mlrd. eurų kasmet. Tai yra dujos, tai yra naftos degalai, tai yra elektra, pagaminta svetur ir dažniausiai iš iškastinio kuro. Ir mes nesame naftos gavybos šalis, dujų gavybos šalis, kaip yra Lenkija su savo anglių ištekliais. Net 85 % visos Europos buitinių vartotojų, kurie šildosi anglimis, yra būtent Lenkijoje. Lenkijoje yra masinė problema dėl anglių priklausomybės.
Lietuvai ši strategija – žaliasis kursas – yra be galo naudinga. Vidutiniškai skaičiuojama, kad vienas instaliuotas megavatas atsinaujinančios energetikos sukuria penkias nuolatines darbo vietas. Mes turime pavyzdžių, kai matėme žydinčius rapsų laukus, kiek milijonų eurų pajamų yra generuojama Lietuvos ūkininkams, perdirbėjams. Buvo didelė diskusija, kodėl mes importuojame kažką iš atogrąžų, palmių aliejų, kuris tiesiogiai, matoma, prisideda prie atogrąžų miškų iškirtimo. Ir tai yra darbo vietos čia, Lietuvoje, keičiančios iškastinį kurą.
Na ir galime eiti toliau ir toliau, bet dėl žemės ūkio reikia pripažinti, kad priemonės nėra lengvos, tai yra gamtiniai procesai, dėl jų mes čia specialiai numatome šiame įstatyme, kad žemės ūkis galėtų gauti papildomai pinigų ten, kur investuojama į nearimines technologijas arba ekosistemų atkūrimą ir CO2 absorbciją. Taigi finansavimo instrumentas ir šiuo projektu žemės ūkiui prasiplečia galimybės konvertuotis arba prisitaikyti prie draugiškesnių metodikų.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, iš tikrųjų mano klausimas šiek tiek panašus, bet ne visai toks. Kaip užtikrinti mūsų įmonių konkurencingumą? Sakykime, tokios kaip trečiosios šalys nemoka nei taršos mokesčių, nei kitų su gamtosauga susijusių reikalavimų, bet jų produkcija parduodama ir mūsų šalyse. Ir taip yra žlugdomas mūsų verslas, kuris dirba čia. Ar yra kokių nors sprendimo būdų – ar padėti mūsų verslams su Europos parama pasikeisti kuro rūšis, kitas priemones įsidiegti, kad tai nebūtų didžiulė našta tam mūsų verslui ir nebūtų taip dar labiau žlugdomas?
S. GENTVILAS (LSF). Labai teisingas ir prasmingas klausimas. Gerbiamas Valiau, jūsų vienmandatėje yra „Akmenės cementas“, tai jau reikia konstatuoti, kad Vilniuje jis yra nukonkuruotas pigaus baltarusiško cemento, kuris a) nemoka taršos mokesčių, b) kur kas daugiau naudoja emisijų ir teršia. Stiklo buteliukai, Lietuvoje pagaminti, pagaminami su du tris kartus mažiau dujų, negu pagaminami Baltarusijoje buteliukai, kurie tiesiogiai konkuruoja mūsų stiklo pramonėje. Todėl liepos 14 dieną Briuselyje bus paviešintas vadinamasis anglies dvideginio prisitaikymo mechanizmas, kuris numatys, kad į Europos kontinentą importuojamiems kai kurių sektorių produktams, tarp jų betonui, galbūt stiklui, bet elektrai, plastikui, trąšoms ir taip toliau, bus taikomi aplinkos taršos mokesčiai, kurie, taip sakant, neišstums mūsų gamintojų.
Tačiau kas susiję su šiuo projektu, per šį projektą, per šiuos instrumentus Lietuva duoda iki 25 % pagalbos priemonių tokiems kaip „Akmenės cementas“, „Achema“, „Lifosa“, didieji energetikai, kad jie pasikeistų kuro rūšį. Tai ypač svarbu „Akmenės cementui“, kuris sudegina 130 tūkst. tonų anglių iš visų 150 tūkst. tonų Lietuvoje sudeginamų anglių.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (LRF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, kodėl jūs neūkiškai žiūrite, kaip V. Ąžuolas sakė, kad reikia ūkiškai žiūrėti į Lietuvos interesus? Nes žalioji mafija kitą lėšų švaistymo metodiką sugalvojo. Ozono skylę lopė, lopė ir pati užsilopė. Atsimenate turbūt, kaip ozoną… Rėkė čia per visą pasaulį: bėda, viskas, pasaulio pabaiga! Dabar jau pamiršo, jau kaip tie šunys nubėgo į kitus procesus, kur galima pinigų pašvaistyti. Žalioji ekonomika, čia vėl kažkas. Ką jūs asmeniškai? Ar jūs kovojate už Lietuvos interesus? Nes taip jau buvo iki jūsų ministrai ir eurokomisarai, ir kiti nariai ten, Europoje, kur sėdi, kur pardavė Lietuvą ir nenaudinga, kaip ir Valius sakė, produkcija jau nebekonkuruoja net su Baltarusija. Ką jūs asmeniškai darote, kad tai būtų padaryta? Nes kanalizaciją, nuotekas reikia tvarkyti. Ką tvarkyti, kad tos pačios mūsų įmonės neužterštų Nemuno, kitų upių, ežerų, kad būtų pasiruošta tam švariam vandeniui, kad mūsų žmonėms gerovė būtų. Ką jūs darote?
S. GENTVILAS (LSF). Labai teisingos mintys, kolega. Stengsimės jas aptarti svarstymo metu komitetuose.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamas ministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsuosime dėl šio įstatymo projekto, kaip ir dėl daugelio kitų, iš anksto nustatytu laiku – 16 val. 35 min.
16.00 val.
Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo Nr. VIII-1764 2, 3, 4, 6, 8, 11, 12, 13, 14, 17 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-655, Nekilnojamojo turto registro įstatymo Nr. I-1539 9, 21, 26 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-656, Nekilnojamojo turto registro įstatymo Nr. I-1539 1, 2, 3, 8, 15, 16, 21, 22, 23, 24, 26, 27, 29, 33, 35, 36, 37, 41, 43, 44, 45 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo Nr. XIII-2184 8 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-657 (pateikimas)
Dabar trys darbotvarkės 2-28 klausimai, įstatymų projektų paketas, pradedant Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektu, po to – Nekilnojamojo turto registro įstatymo projekto ir kito Nekilnojamojo turto registro įstatymo projekto pateikimas. Pranešėjas – viceministras D. Dudutis.
D. DUDUTIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Esu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įgaliotas pateikti trijų tarpusavyje susijusių įstatymų pakeitimo projektus – tai Lietuvos Respublikos nekilnojamo turto kadastro įstatymo 2, 3, 4, 6, 8, 11, 12, 13, 14, 17 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9, 21, 26 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir to paties Nekilnojamojo turto registro įstatymo, jau priimto Seime, bet dar neįsigaliojusio, dar vieno pakeitimo, 8 ir 12 straipsnių pakeitimo, įstatymo projektą.
Trumpai apie esminius pakeitimus, dėl kurių šie įstatymų projektai yra teikiami. Pirmiausia pakeitimai yra aktualūs įgyvendinant technologinius sprendimus valstybės įmonei Registrų centrui efektyvinant nekilnojamųjų daiktų registravimo procesą, atsisakoma teritorinio registravimo principo ir kitų dalykų, supaprastintas žemės sklypui nustatytos pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo įregistravimas. Siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai prašoma į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašyti ar pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ar būdą, minėti pakeitimai būtų vykdomi neteikiant nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos, kaip kad yra dabar, ir tokiu būdu būtų mažinama administracinė našta.
Taip pat šiais įstatymų projektais siūloma suderinti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nuostatas, atsisakyti kadastro duomenų nustatymo metu apskaičiuojamos nominalios žemės sklypo vertės, kuri šiuo metu visiškai niekur nebenaudojama. Taip pat siekiant apimti kuo daugiau atvejų, kai Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas, sistemiškai vertindamas Kadastro įstatymo ir kitų teisės aktų, pavyzdžiui, Žemės įstatymo, Statybos įstatymo, nuostatas, turėtų atsisakyti įrašyti Nekilnojamojo turto kadastro duomenis į šį kadastrą arba juos pakeisti. Taip pat Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo projektu nustatomas atsakomybės taikymo už matininkų veiklos pažeidimus nustatymo terminas, kurio šiuo metu apskritai nėra, siūloma nustatyti terminą penkerius metus. Taip pat siūloma Nekilnojamojo turto registro įstatymo projekte aiškiai apibrėžti ir įtvirtinti administracinių paslaugų teikimui nustatytų terminų skaičiavimo tvarką ir įstatymo nustatyta tvarka įtvirtinti skubos terminų trukmę. Tai tiek trumpai.
Dėkoju už dėmesį. Prašau priimti šiuos įstatymų projektus toliau svarstyti. Esu pasirengęs atsakyti į jūsų klausimus, jeigu jų būtų. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū, viceministre. Jūs taip gerai pristatėte, kad nėra norinčių jūsų paklausti. Dėkoju jums.
D. DUDUTIS. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, dėl balsavimo motyvų taip pat nėra… Atsiprašau, A. Vinkus nori kalbėti už. Prašom, gerbiamas kolega. Čia 2-28 klausimas – projektai Nr. XIVP-655, Nr. XIVP-656 ir Nr. XIVP-657. (Balsai salėje) Atsisakote, kolega? Ačiū jums.
Gerbiami kolegos, apsispręsime dėl šių trijų įstatymų projektų nustatytu laiku, kai vyks balsavimas.
16.05 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Vytautą Zelianką iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIVP-681 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dabar turiu pakviesti Respublikos Prezidento vyriausiąją patarėją J. Šovienę pristatyti nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Vytautą Zelianką iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektą Nr. XIVP-681.
J. ŠOVIENĖ. Laba diena. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis Respublikos Konstitucija, Teismų įstatymu, atsižvelgęs į Teisėjų tarybos patarimą, teikia Respublikos Seimui pritarti V. Zeliankos atleidimui iš Apeliacinio teismo teisėjo pareigų savo noru. Ačiū.
PIRMININKAS. Taip jau išėjo, kad aš užsirašiau klausti, tas klausimas turėjo būti anksčiau. Man labai smalsu, kodėl Lietuva praranda tokį gerą teisėją? Kokios priežastys?
J. ŠOVIENĖ. Dėkui už klausimą. Nesu įgaliota atstovauti teisėjui V. Zeliankai. Jis pateikė prašymą būti atleistas savo noru. Priežastys yra daugiau asmeninio pobūdžio. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū jums. Gerbiami kolegos, pateikimo stadija. Nėra norinčių pasisakyti. Ar galime pritarti bendru sutarimu šiam projektui po pateikimo? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Svarstymas. Nėra norinčių pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Ar galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Priėmimo stadija. Vienas straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu 1 straipsniui? Ačiū, pritarta. Kolegos, balsuosime numatytu laiku dėl šio nutarimo projekto. Ačiū.
16.07 val.
Seimo nutarimo „Dėl Gedimino Sakalausko skyrimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariu“ projektas Nr. XIVP-680(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės 2-18 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Gedimino Sakalausko skyrimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariu“ projektas Nr. XIVP-680(2). Svarstymo procedūra. Kviečiamas Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas R. Juška.
R. JUŠKA (LSF). Komitetas G. Sakalausko kandidatūrai pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos… (Balsai salėje) Nėra norinčių pasisakyti. Priėmimo stadija. Dėl motyvų nėra norinčių pasisakyti. Nutarimas susideda iš dviejų straipsnių. 1 straipsniui, kad skirtume Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariu G. Sakalauską, galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta. 2 straipsnis. Nutarimas įsigalioja birželio 29 dieną. Ar galime pritarti straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Gerbiami kolegos, balsuosime dėl viso nutarimo projekto irgi iš anksto paskelbtu laiku.
16.10 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-630 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, dabar grįžtame prie Švietimo įstatymo Nr. I-1489 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-630. Pranešėja – D. Asanavičiūtė.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, pasaulio lietuviai, kurių akys šiuo metu nukreiptos į Seimo posėdį. Iš tikrųjų Švietimo įstatymo 25 straipsnio pakeitimo įstatymas numato du diasporai svarbius dalykus, tai yra lietuvių kalbos pasiekimų vertinimą, nustatant lietuvių kalbos mokėjimo lygį, ir lituanistines švietimo programas vykdančioms mokykloms, užsienyje esančioms neformalioms lituanistinėms mokykloms skiriamas lėšas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Apie lituanistinį švietimą ir mokyklas, esančias užsienyje, galėčiau tikriausiai kalbėti labai ilgai. Galėčiau kalbėti apie mokytojus, kurie aukoja savo savaitgalius mokinukams, lietuviams, mažiesiems lietuvaičiams, kad mūsų diasporos ateitis, ateities karta mokėtų lietuvių kalbą. Galėčiau kalbėti apie tėvus, kurie aukoja savo šeštadienius ar sekmadienius ir veda savo vaikus į lituanistines mokyklėles. Jie man yra šių dienų didvyriai, kurie kovoja už lietuvių kalbą, už lietuvių kultūrą ir už mūsų tradicijas ateities kartoms. Gyvendama užsienyje aš pamačiau svarbą ne tik mokyklėlių, ne tik ugdymo ir auklėjimo šeimoje, bet ir valstybės svarbą šių mokyklų gyvenime. Iki šiol, deja, valstybė buvo šiek tiek palikusi lietuvių kalbos išsaugojimą likimo valiai ir pačių tėvų ir bendruomenių atsakomybei. Ir aš labai džiaugiuosi, kad šiandien valstybė vis dėlto atsigręžė veidu į diasporą, valstybė parodė rūpestį ir norą padėti lituanistinėms mokykloms išsaugoti lietuvių kalbą.
Šiek tiek statistikos. Švietimo ir mokslo institucijų registro duomenimis, dabar veikia virš 230 neformaliojo švietimo mokyklų užsienyje, jose mokosi apie 9 tūkst. vaikų ir dirba virš 1 tūkst. 200 mokytojų. Mokyklos dirba per visus šešis žemynus. Mokyklos yra labai įvairaus dydžio. Pavyzdžiui, nuo Maironio lituanistinės mokyklos Jungtinėse Amerikos Valstijose, turinčios 700 vaikų, arba „Keturių vėjų“ lituanistinės mokyklos Airijoje – 400 vaikų iki mažų mokyklų su 20 mokinukų ar galbūt mažiau, jau mes vadiname kaip ir klubais. Europoje yra 134 neformaliojo lituanistinio švietimo įstaigos, mokyklos, Šiaurės Amerikoje – apie 45, Azijoje – 22, Pietų Amerikoje – 8, Australijoje – 7, Afrikoje – 2. Europoje mokosi apie 5 tūkst. mokinukų, Šiaurės Amerikoje – beveik 2 tūkst. 400, Azijoje – virš 800, Pietų Amerikoje – apie 200, Australijoje – virš 100, Afrikoje – apie 40. Taigi mes matome, kad mokiniai mokosi tose mokyklose, jų svarba labai didelė, tačiau tik apie 7 % užsienyje gyvenančių jaunųjų lietuvių lanko šias mokyklas. Mokyklos gyvuoja iš tėvų mokesčių, iš bendruomenių palaikymo. Dažną kartą mokytojai yra savanoriai, net neturintys pedagoginio išsilavinimo, tai yra tėvai ir mamos arba bendruomenės žmonės, kuriems rūpi. Taip pat įvairūs fondai. Iš valstybės, iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, dalyvaujant projektinėje veikloje, yra šioks toks labai nedidelis finansavimas, tai per metus siekia apie 300 tūkst. eurų. Taigi pagalba šioms mokykloms yra tikrai labai svarbi.
Kam būtų naudojamos lėšos? Patalpų nuomai, mokymo priemonėms, mokytojų algoms. Taigi tos priemonės būtų panaudotos tikrai labai tikslingai. Aš, ko gero, šitą trumpą pristatymą ir baigsiu šį kartą ir laukiu klausimų.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama pranešėja. Jūsų nori klausti penki Seimo nariai. Pirmas klausia S. Tumėnas. Ruošiasi R. Šarknickas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama pristatytoja, aš neabejoju, kad čia yra didžiulis rūpestis, dabartinės Vyriausybės noras ir programoje įrašyti tie dalykai, tačiau ar jūs įsivaizduojate, faktiškai biudžeto lėšomis remsime visą lituanistinį švietimą. Dabar ten nė 20 % vaikų neina. Jeigu dabar pasirūpinsime, kad padidėtų vaikų mokymasis iki 70 %, tai aš neįsivaizduoju, tikrai neužteks to 1,5 mln., kuris dabar tarsi yra numatomas kasmet po tą 15 eurų. Taip, 10-iai tūkst. Jeigu pradės eiti, atsiras 60 ar 100 tūkst. kasmet prisidės, tai ar mūsų biudžetas paveš tokią naštą? Ar jūs jau su Finansų ministerija apie tai šnekėjote, su Švietimo ministerija? Kuo toliau, tuo daugiau abejonių atsiranda dėl finansinės naštos, nes faktiškai pasidaro kaip ir mūsų formaliojo ugdymo, taip ir ten 100 % iš biudžeto lėšų. Koks tikras poreikis, jūsų nuomone, būtų?
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Stasy. Aš jums pasakysiu. Jūsų vizija – 70 % vaikų tiesiog medus mano širdžiai. Jeigu toks didelis kiekis vaikų ateitų mokytis į lituanistines mokyklas, mūsų valstybei tai būtų be galo didelis laimėjimas. Net ne materialus, o moralinis laimėjimas, nes skaudi tiesa yra ta, kad užsienyje gyvenantys vaikai ne visada išsaugo lietuvių kalbą. Jiems pasidaro artimesnė ta kalba, kur reziduoja. 70 % būtų tikrai didžiulis, milžiniškas pasiekimas. Deja, lenkai, kurie finansuoja polonistines mokyklas, pasiekė 20 % lankančiųjų. Jeigu mes pasieksime tuos 20 %, tai bus tikrai labai labai puiku ir valstybės biudžetui didelės naštos tai nesudarys.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti R. Šarknickas. Ruošiasi L. Nagienė.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Panašų klausimą uždavė kolega, tačiau paminėjote Lenkijos valstybę. Norėčiau pasiteirauti. Teko viešėti ir Punske, ir Suvalkuose. Ten taip pat yra tam tikros švietimo spragos iš Lietuvos valstybės, Vyriausybės. Norėjau pasiteirauti, kiek atsilieps šis finansavimas būtent artimiausiems lietuviams, gyvenantiems prie Lietuvos? Ar patenka jie į tą krepšelį? Ačiū.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Šiuo metu yra ne tik neformaliosios lituanistinės mokyklos, lituanistinio švietimo mokyklos, kurias aš minėjau, bet ir formaliosios lituanistinio švietimo mokyklos. Jų yra ne tik Lenkijoje. Vokietijos Vasario 16-osios. 11 jų yra. Aš tą puikiai žinau ir jos yra jau finansuojamos valstybės. Jų finansavimas tikrai yra gana gausus ir ten mokosi, jeigu palygintume neformaliojo lituanistinio švietimo mokyklas, kaip minėjau, apie 9 tūkst. vaikų. Nėra mokinių registro, bet jis turėtų būti įvestas, pagal tai būtų aiškesnis ir finansavimas. Formaliojo švietimo mokyklose mokosi apie 2 tūkst. vaikų, bet finansavimas yra kur kas didesnis. Todėl tai absoliučiai neatsispindi, tai yra du skirtingi failai.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti L. Nagienė. Ruošiasi V. Juozapaitis.
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama kolege, čia prieky, prieš jus esu. Apie laisvę dėl mokytojų užsienyje. Jūs paminėjote, kad dabar vaikus moko mamos, kurios neturi jokio išsilavinimo ir jos tikrai ne pedagogės. Prašom pasakyti, mano klausimas būtų. Jeigu mokome, registruojame ir registrą tvarkome, tai turėtų turėti tam tikrą išsilavinimą. Kaip jums atrodo, ar tai yra įmanoma, ar mes turėsime tiek pedagogų, kurie sugebės vaikams suteikti tų žinių, kurių mes siekiame ir norime, kad vaikai išsaugotų mūsų gražią lietuvių kalbą? Ačiū.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū jums už klausimą. Gruodžio mėnesį aš surinkau lituanistinio švietimo mokytojus ir mokyklų vadovus į neformalią grupę. Dirbome apie 50 žmonių keturis mėnesius, nes prieš pateikdami šį įstatymo projektą mes padarėme namų darbus tam, kad išsiaiškintume patį poreikį ir patiems lituanistinio švietimo mokyklų atstovams nustatytume kriterijus, pagal ką būtų skiriamas finansavimas, nes tiesiog parengti įstatymo projektą ir numesti, kad kažkas sugalvotų, kaip būtų skiriamas finansavimas, tikrai nebuvo tokios intencijos. Todėl mes nustatėme ir pateikėme, pristatėme Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, Švietimo ir mokslo komitetui Seime, Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijoje darėme pristatymą apie nustatytus kriterijus. Yra suskirstytas netolygus, nevienodas finansavimas, šiek tiek panašus į neformaliojo švietimo finansavimą. Tai būtų viena grupė mokyklų, kur, kaip jūs sakote, neturi pedagoginio išsilavinimo, tokie kaip klubai, kur mamos susirenka, nemoko vaikų pagal nustatytą programą, nenustato lietuvių kalbos lygio, galų gale nėra įvertinimo. Na, tokios mokyklos nebūtų finansuojamos. Tos, kurios atitiktų didesnius reikalavimus – ir valandų skaičių, ir mokinių skaičių, ir pedagogų skaičių, ir programos atitikimą, ir žinių įvertinimą, tada jau būtų finansuojamos. Todėl yra didelė būtinybė ne tik registruoti vaikus Lietuvos mokinių registre, bet ir mokytojus, kad mes vėlgi turėtume aiškų registrą, kiek ir kokie mokytojai turi pedagoginį išsilavinimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiama pranešėja, aš tikrai noriu išreikšti savo padėką ir tokį ne nusistebėjimą, bet iš tikrųjų džiugesį, kad Seime pagaliau radosi tokia iniciatorė ir iš tikrųjų mūsų diasporos reikalais rūpinasi ne kaip nors formaliai dėl kokių nors politinių motyvų, o iš širdies, žinodama visą situaciją, kuri ten yra, ir tai daro tikrai labai profesionaliai. Tai, ką jūs darote, yra tikrai verta pagarbos.
Aš tik noriu gerbiamam S. Tumėnui tąsyk, kaip jis atkreips dėmesį, jis sakė, klausė, ar jūs pasikalbėjote su švietimo ministre. Tai aš atkreipsiu dėmesį, gerbiamas Stasy, kad šio projekto teikėjų sąraše yra ne tik švietimo, mokslo ir sporto ministrė, bet ten yra ir daktaras S. Tumėnas, jis pasirašė. Buvo labai keista girdėti iš jūsų tokius klausimus, na, jeigu jūs esate vienas iš teikėjų, bet aš taip pat labai sveikinu jūsų iniciatyvumą ir jūsų indėlį į Pasaulio lietuvių bendruomenės mūsų lituanistinį švietimą. Tai čia buvo labiau ne klausimas, o replika ir palinkėjimas sėkmės. Ačiū.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Labai jums ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų paklausė visi Seimo nariai, kurie norėjo paklausti. Dėl balsavimo motyvų turime užsirašiusių tik kalbėti už. I. Kačinskaitės-Urbonienės nėra, nematau salėje. V. Mitalas yra. Prašom, kolega.
V. MITALAS (LF). Dėkui, gerbiamas pirmininke. Iš tikrųjų siūlau palaikyti šį įstatymo projektą. Man atrodo, yra labai svarbi jo mintis, kuri yra išdėstyta, tai yra kad Lietuva turi rūpintis visais moksleiviais, kurie nebūtinai gyvena Lietuvoje, bet nori mokytis lietuvių kalba, nori suprasti ir išlaikyti bei stiprinti ryšius su Lietuva. Antras dalykas šalia tos idėjos yra labai svarbus, kad yra pasiūlytas gana aiškus, nesudėtingas, sklandus finansavimo modelis, kuris, kaip jau pranešėja minėjo, yra panašus į tai, kaip yra finansuojamas neformalusis ugdymas. Man atrodo, ir aiški idėja, ir sklandus finansavimo modelis yra labai dideli privalumai, dėl ko šis projektas gali judėti pirmyn. Ir, aišku, šiuo projektu, toliau vystant jo mintį, bus labai svarbu paskatinti visais būdais Lietuvoje veikiančias mokyklas, naudojantis skaitmeninėmis priemonėmis, kuo labiau savo pastangomis, savo idėjomis taip pat prisidėti prie to, kad mūsų diaspora galėtų mėgautis kokybišku lietuvišku švietimu visame pasaulyje. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Balsuosime jau netrukus – 16 val. 35 min. Iki tol galbūt spėsime dar vieną projektą.
16.24 val.
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-672 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-30 klausimas – Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Priežastys, paskatinusios parengti šį Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projektą, yra kolegos J. Razmos dar praeitoje kadencijoje teiktas pasiūlymas, kuris buvo teikiamas iš tikrųjų vien dėl to, kad yra labai ženkliai pasikeitusios vėjo energijos gamybos jėgainės. Šie įstatymai yra priimti daugiau nei prieš dešimtmetį, dar seniau, tuo metu vėjo jėgainės buvo gana nedidelės, 1–2 megavatų, didesnių nestatydavo, o šiuo metu vėjo jėgainės yra statomos ir 4, ir 5, ir 6 megavatų. Ir aukštis yra pasikeitęs kardinaliai, anksčiau aukštis būdavo apie 100 metrų, šiek tiek virš 100 metrų, dabar jau siekia ir 250 metų, tai yra tris kartus aukštesnės vėjo jėgainės. Ir atitinkamai tam tikras triukšmo lygis, šešėliavimas, kiti dalykai, kurie sukelia nepatogumų gyventojams, yra daug didesni. Todėl ir siūloma, kad vėjo jėgainių, kurios yra nuo 300 kilovatų iki 2 megavatų, zona būtų padidinama nuo 320 metrų iki 700 metrų, o vėjo jėgainių, kurių galingumas yra virš 2 megavatų, apsaugos zona būtų didinama nuo 440 metrų iki 1 tūkst. metrų atstumo.
Žiūrint į kitų šalių patirtį, Europos Sąjungos šalių patirtį, atstumai yra gana skirtingi, bet daug didesni negu mūsų šiuo metu galiojantys atstumai. Vyrauja atstumai nuo 500 iki 1,5 kilometro ir netgi iki 3 kilometrų, yra ir tokių atstumų. Sakykim, šiuo metu griežčiausi reikalavimai yra nustatyti Lenkijoje. Lenkija yra įvedusi dešimties jėgainių aukščio atstumą. Pavyzdžiui, jeigu vėjo jėgainė yra 250 metrų, vadinasi, atstumas iki gyvenamosios vietos turėtų būti 2,5 kilometro. Lenkai yra priėmę tokį nutarimą.
Padarius šiuos nedidelius atstumų padidinimus, jie vis tiek būtų vieni mažiausių Europos Sąjungoje. Kokio nors labai neigiamo poveikio vėjo energetikai tai tikrai neturėtų padaryti, nes Lietuvoje tų teritorijų tikrai turime daug. Bet liūdna yra tai, kad, sakykim, kaip ir Akmenės rajone, kituose rajonuose labai intensyviai pradėjo vystyti vėjo energetiką, ir galiu, aišku, pasidžiaugti, kad yra įmonių, nelabai didelių įmonių, kurios netgi pačios nestato arčiau kaip kilometras, nes supranta, kad tas poveikis vis tiek yra žmonėms, kad nesukeltų neigiamo poveikio žmonėms. Viename iš aplinkos vertinimo, PAV’o ataskaitų, pristatymų, bendruomenei uždavus klausimą tų vėjo jėgainių vystytojams, ar jie patys norėtų gyventi arčiau kaip kilometras, jie ir atsakėte, kad taip, nenorėtume gyventi, todėl stengiamės savo parkų nevystyti arčiau kaip 1 kilometras nuo gyvenviečių.
Atsitinka ir kita bloga situacija – kuo daugiau tų vėjo parkų vystoma, tuo daugiau atsiranda įvairių tarpininkų – įmonių, įmonėlių, kurios rengia dokumentus, parduoda tuos dokumentus, sudaro sutartis, perparduoda kitoms įmonėms. Ir jau šios įmonės, tie vadinamieji tarpininkai, perpardavinėtojai, deja, neatsižvelgia nei į gyventojų prašymus, nei į bendruomenių prašymus. Jiems svarbiausia kuo daugiau vienetų jėgainių surinkti ir kuo didesnį skaičių tų parengtų dokumentų parduoti. O vėliau jau jiems to didelio rūpesčio nėra, kas buvo žadėta gyventojams, kai buvo sakyta, kad bus apsaugoma, jau būna visa tai pardavę. Kai kurios savivaldybės, pavyzdžiui, Akmenės rajono savivaldybė, jau šį kilometro atstumą įtvirtina savo bendruosiuose planuose, kituose dokumentuose, nesulaukdamos, kol iš Seimo ateis tokie pakeitimai, apsaugantys gyventojus ir bendruomenes.
Siūlau šiam įstatymo projektui pritarti. Tai nėra labai dideli pakeitimai. Vėjo energetikai tikrai didelio poveikio tai nepadarys, bet bendruomenė ir gyventojai tikrai bus saugesni ir galės gyventi saugioje aplinkoje. Net galiu pasakyti kaip pavyzdį, kad Akmenės rajone dar prieš dvejus trejus metus buvo norą pareiškę statyti tiktai 15–20 jėgainių, o šiandien norą pareiškė virš 200 jėgainių. Ta koncentracija jau gali tapti tokia didelė, kad, deja, gyventojams bus sudėtinga netgi ir gyventi tose teritorijose. Bet jeigu įtvirtinsime šituos įstatymo pakeitimus, tikrai būtų saugesnė ta gyvenamoji vieta. Suderintume žaliąją energetiką su jos teikiama nauda ir kartu gyventojams užtikrintume gyvenimo sąlygas, kad jie nenukentėtų dėl to.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūsų nori klausti keturi Seimo nariai. Pirmas klausia A. Nekrošius. Prašom.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, aš matau, kad projekte jūs siūlote tiktai apsiriboti atstumais, kiek matau, jūs čia faktiškai kai kur dvigubinate atstumus, o ar pažiūrėjote kitus parametrus, pavyzdžiui, infragarso, kitų, nežinau, šešėliavimo ir panašiai, kaip yra reglamentuojama Europos Sąjungoje? Galbūt pravartu būtų pasvarstyti ir kitus pakeitimus, kurie taip pat turi neigiamą įtaką žmonėms, bendruomenėms, gyvūnams ir panašiai?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Galiu pasakyti iš bendruomenių patirties, su kuo bendruomenės susidūrė. Šiuo atveju yra atstumai pagal specialiąsias žemės naudojimo taisykles, deja, tie jėgainių vystytojai, kurie yra tik tarpininkai, surado naują būdą. Jie surado naują būdą, kad galima per sveikatos poveikio vertinimą, per kitus tam tikrus įstatymus, kurie yra dėl sveikatos poveikio, jau sugeba pasamdyti mokslininkus, kur mokslininkai nustato skirtingas zonas ir atstumus. Iš tikrųjų tai labai stebina. Pavyzdys: yra 15 vienodo aukščio ir dydžio jėgainių, bet poveikis sveikatai visų 15 yra skirtingas. Vienos jėgainės 500 metrų, kitos jėgainės 200 metrų, kitos 300. Ir netgi stebuklingai sutampa su žemės savininkų sklypų ribomis, su tais savininkais, kurie nesutinka duoti tos apsaugos zonos, kad nebūtų jam kenkiama, prie tos ribos ir sutrumpėja metrai.
Galima įvertinti, kad jau yra piktnaudžiaujama, gali būti, kad net klastojami tie vertinimai. Deja, kai kurie mokslininkai jau parsiduoda dėl tokių dalykų, nes labai dideli pinigai. Tik noriu priminti, kad viena 5–6 megavatų jėgainė generuoja beveik 1 mln. eurų pajamų. Vadinasi, tokios pajamos skatina daryti tam tikrus neteisėtus dalykus.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų klausti nori L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas kolega, iš tikrųjų aš pritariu ir pati pasirašiau tą projektą. Mes turime nusiskundimų: iš Žemaitijos tikrai ne vienas, mes žinome Kelmės bendruomenės didžiulius raštus, ir tai yra pagrindas apriboti, kad žmonės kažkiek jaustųsi saugūs ir sveiki. Manyčiau, galbūt dar galėtume spręsti klausimą, kaip jums atrodo? Jūs kaip ir paminėjote, kad pati savivaldybė savo bendruosiuose planuose iš karto numatytų, kad tai nebūtų iš dangaus nuleista, ir priverstų, kad būtinai visada būtų atliktas poveikis aplinkai ir sveikatai, ne tik aplinkai, bet žmonių sveikatai. Nesvarbu kartais ir atstumai – kilometras sveikatai irgi gali kenkti. Tikrai sveikinu ir, sakyčiau, dar mes galėtume skatinti ir savivaldą. Kaip jums atrodo?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų ta situacija tokia yra, kad savivalda pati imasi iniciatyvos, įtraukdama į savo bendruosius planus, į kitus dokumentus, kad ribotų tuos atstumus. Bet ta problema yra ne vienoje savivaldybėje, yra daug savivaldybių, kuriose yra planuojama parkų plėtra. Dabar išeina, kad kiekviena savivaldybė tampa tokiu savotišku kovotoju už savo savivaldybės teritoriją. Bet problema yra visos Lietuvos, ir tą problemą reikia spręsti visos Lietuvos lygiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų norėjo klausti M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ir paklausiu. Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas Valiau, nors mūsų požiūris į šalies finansus dažniausiai skiriasi, šiuo atveju, man atrodo, požiūris tikrai sutampa. Man atrodo, labai svarbu užtikrinti žmonių apsaugą, sveikatos apsaugą, užtikrinti teisę į ramų miegą, užtikrinti galimybę netrukdomai ilsėtis ir sau ramiai gyventi. Šioje situacijoje mane tik nerimą kelia klausimas, iškeltas ir Teisės departamento, kaip būtų taikoma toms vėjo jėgainėms, kurios jau yra pastatytos. Ar jūs siūlytumėte kažkaip nutraukti pasirašytus kontraktus ir kompensuoti, ar jūs kalbate tik apie naujų jėgainių statybą, kad jos atitiktų naujus sanitarinės zonos reikalavimus.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Turbūt visi suprantame, kad įstatymas atgal negali galioti, nes tai būtų didžiuliai nuostoliai. Tad šis apribojimas turėtų būti taikomas nuo įstatymo priėmimo dienos į priekį, o ne atgal.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Jeigu statyba įmanoma pusantro kilometro nuo kokio nors saugumo objekto, vadinais, tarp dviejų saugomų objektų turėtų būti ne mažiau kaip 3 kilometrai. Ar liks dar vietų Lietuvoje tarp namų, kur būtų galima pastatyti 2 megavatų jėgainę?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Aš gal šiek tiek patikslinsiu: ne pusantro kilometro, o 1 kilometras. Toks yra siūlomas atstumas. Dėl 1 kilometro mes netgi vertinome savo savivaldybėje, nes irgi buvo tokių nuogąstavimų, kad galbūt neliks vietų, kur statyti, bet sumažėjo tikrai ne taip ženkliai. Sakykime, iš tų pačių 200 vėjo jėgainių, kur dabar planuojama statyti, sumažėjo tik apie 10–15 jėgainių, atitraukiant nuo tų atstumų. Neatsitiko ko nors kardinalaus, kad neliko kur statyti. Atsiprašau, aiškinamajame rašte buvo klaida, ji yra pataisyta. Yra pataisytas aiškinamasis raštas, ten yra vienas kilometras.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų paklausė visi norėję paklausti Seimo nariai. Dėl balsavimo motyvų už kalba A. Vinkus.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiami Seimo nariai, kaip žinome, pasaulio mokslininkai tikrai daug diskutuoja dėl vėjo jėgainių poveikio žmonių sveikatai. Vėjo energetika Lietuvoje yra viena iš sparčiau besivystančių energetikos rūšių, todėl objektyviai kyla klausimas, kokiu atstumu vėjo jėgainės gali būti saugios gyventojams. Kaip ką tik informavo pranešėjas, skirtingose pasaulio valstybėse taikomos gana skirtingos vėjo jėgainių atstumų nuo gyvenamųjų namų normos. Jos skiriasi keleriopai, tačiau pagal aiškinamajame rašte pateiktą informaciją matyti, kad Lietuvoje šie atstumai yra mažiausi. Labai palaikyčiau siūlymą minėtus atstumus padidinti, nes mes negalime rizikuoti žmonių sveikata ten, kur galima šios rizikos išvengti. Pritariu įstatymo projektu siūlomam galingesnių vėjo jėgainių sanitarinių apsaugos zonų padidinimui nuo 300 kilovatų iki 2 megavatų įrengtosios galios nuo dabar nustatytų 315 metrų iki 1 tūkst. metrų, virš 2 megavatų įrengtosios galios nuo dabar nustatytų 440 metrų iki 1 tūkst. metrų. Balsuosiu už šį pateiktą projektą ir kviečiu visus palaikyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų prieš kalba S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, atsinaujinanti energetika yra Lietuvos ateitis. Vėjo energetika yra jos pagrindas. Energetikos ministras daro milžiniškus darbus tam, kad atsirastų tiek jūrinė energetika, tiek kontinentinė energetika. Kviečiu nebijoti ir žvelgti į faktus. Vokietijoje vėjo energetikos kiekis yra 20 kartų tankesnis negu Lietuvoje. Vokietijos gyventojų skaičius taip pat yra keliais kartais tankesnis už Lietuvą. Aš girdžiu labai dideles pastangas iš gerbiamo Valiaus. Man atrodo, jos tampa net nuoseklios – atsisakyti Lietuvos atsinaujinančios energetikos plėtros, atsisakyti NATO poligonų, prieštarauti dėl NATO įsipareigojimų dėl finansavimo, balsuojant vieninteliam susilaikyti dėl Baltarusijos rezoliucijos. Galėčiau dėlioti politinį kontekstą, kaip atrodo šie veiksmai čia, bet aš tik priminsiu vieną aiškų faktą – Lietuva yra energetinė dykuma. Mes importuojame 70 % elektros iš užsienio. Dalis jos yra iš Rytų, yra iš nesaugių atominių jėgainių, iš anglies deginimo jėgainių. Reikia žvelgti faktui į akis ir pasakyti, kad mes, įkišdami į rozetę jungtuką, kažkur sukuriame didelę taršą, mokame pinigus, tai yra 400 mln. eurų už elektrą sumokame kasmet į užsienį, užuot sukūrę darbo jėgą, pajamų savivaldybėms. O dauguma savivaldybių jau yra patvirtinę maksimalų nekilnojamojo turto mokestį, tai yra 3 %, ir skaičiuoja jau milijonais pajamas. Pavyzdžiui, Tauragė, Pagėgiai. Ir nori dar labiau plėsti šiuos dalykus. Tai neuždrauskime. Kalbėkime. Kalbėkime ne mitais, o faktais. Šis projektas yra draudžiantis projektas. Lietuvoje vėjo energetika yra tikrai pristabdyta, palyginti su kitomis valstybėmis. Kviečiu nepritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų pasisakė visi. Gerbiami kolegos, prasideda balsavimo laikas.
16.39 val.
Konstitucijos 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4599(2) (svarstymo tęsinys)
Pirmas klausimas, darbotvarkės 2-1 klausimas – Konstitucijos 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4599(2). Balsavimas prasideda. Balsuojame.
Užsiregistravo 112, balsavo 111: už – 88, prieš – 3, susilaikė 20. Po svarstymo Konstitucijos pataisų projektui pritarta.
16.40 val.
Akcizų įstatymo Nr. IX-569 1, 3, 23, 24, 25, 26, 30, 31, 65 ir 74 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-636(2) (priėmimo tęsinys)
Antras popietinės darbotvarkės klausimas – Akcizų įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-636(2). Priėmimo stadija. Prieš tai, kai buvo pristatomas klausimas, liko neapsvarstyti keli siūlymai. Kviečiu pranešėją M. Majauską.
3 straipsnis. Dėl jo yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas pritarė. Kolegos, galima pritarti komiteto pasiūlytam variantui? Ačiū. Nematau prieštaraujančių, pritarta bendru sutarimu.
Taip pat dėl 3 straipsnio 4 dalies yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas pritarė. Ar galime pritarti komiteto nuomonei? Ačiū, pritarta.
Yra Seimo nario G. Palucko pasiūlymas dėl 4 straipsnio. Prašom, gerbiamas Paluckai.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Pataisos esmė yra šiek tiek sumažinti vadinamąjį slenkstį arba kartelę, iki kurios yra taikoma lengvata. Šiuo metu tiek komitetas, tiek kolegos yra apsisprendę taikyti lengvatą toms alaus darykloms, kurios neviršija per metus pagaminamo alaus 8 mln. litrų. Yra įvairių manymų ir įvairių alaus daryklų kategorijų. Mes visi sutinkame, jog kraftinis alus turi turėti tam tikrą pozityvų diskriminavimą, tai yra tam tikrą lengvatą, nes tai yra ir autentiškumas, tai yra ir mūsų kultūros dalis ir panašiai, ir panašiai. Tačiau būtent 5 mln. mano siūlomą ribą per metus ir atitinka visos 11 nepriklausomų alaus daryklų, kurios susibūrė į asociaciją ir yra atsiuntusios visiems mums, kolegos, raštą, kuriame būtent ir mini, jog 5 mln. litrų ribos per metus gamybos jie neviršija.
Į tarpinį variantą tarp 5 ir 8 mln. litrų patenka taip pat tokios, sakyčiau, tarpinės alaus daryklos, kurios, viena vertus, dar nėra gigantai, bet, kita vertus, jau tikrai nebėra kraftinio alaus gamintojai. Todėl idealus variantas būtų, jeigu turėtume diferencijuotą laiptuotą variantą, tačiau šiuo atveju aš tikrai siūlau palaikyti mažesnę kartelę ir taikyti lengvatą būtent toms alaus darykloms, kurios iš tikrųjų gali būti įvardijamos kaip mažosios kraftinio alaus gamyklos. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, komiteto nuomonė?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas kolega, už pristatytą siūlymą. Atkreipsiu dėmesį, kad Europos Sąjungos direktyva įvardina, kokios Europos Sąjungos, Komisijos nuomone, daryklos yra mažos ir kurioms gali būti taikomos lengvatos. Europos Sąjunga įvardijo 200 tūkst. hektolitrų, gerbiamas G. Paluckas siūlo 50 tūkst. – keturis kartus mažesnę ribą.
Biudžeto ir finansų komiteto riba yra ne iš piršto laužta. Pasiūlyta 80 tūkst. riba galiojo Lietuvoje iki 2009 metų. Būtent tokią ribą mes ir siūlome sugrąžinti. Jei vis dėlto būtų pritarta gerbiamo Seimo nario G. Palucko siūlymui sumažinti tą ribą, mes eliminuotume kelias kraftinio alaus daryklas, tokias kaip gerai žinoma Biržų šeimos kraftinio alaus darykla „Rinkuškiai“, taip pat būtų eliminuota Vilniuje veikianti alaus darykla, taip pat, tikėtina, ir dar viena Kaune veikianti alaus darykla. Biudžeto ir finansų komiteto nuomone, toks eliminavimas nebūtų pagrįstas, nes būtent tos alaus daryklos ir turėtų būti klasifikuojamos kaip mažos, jos nepriklausomos ir joms turėtų būti pritaikytas mažesnis akcizas.
Atkreipsiu dėmesį, kad kalbame ne apie visą pagamintą kraftinio alaus daryklos alų, kuriam būtų taikomas akcizas, bet tik pirmiesiems hektolitrams, tai yra pirmiesiems 10 tūkst. hektolitrų. Todėl Biudžeto ir finansų komitetas šiam gerbiamo G. Palucko siūlymui nepritaria.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, dėl šio siūlymo turėtume apsispręsti ir balsuoti. Balsuojame, ar pritariame Seimo nario G. Palucko… (Balsai salėje) Dėl motyvų, atsiprašau. Buvo užsirašęs kolega A. Veryga dėl motyvų. Prašom.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš norėčiau pasisakyti dėl šio pasiūlymo ir tikrai paraginti balsuoti prieš. Ir šiaip pateikti akcizo didinimai yra labai nuosaikūs, jie net nepasiveja gyventojų pajamų augimo ir įperkamumas alkoholinių gėrimų net ir su visais šiais padidinimais išauga. Ateityje, matyt, reikėtų pagalvoti ir atlikti skaičiavimus įvertinant ir galimą poveikį ne tik gamintojams. Čia kolegos G. Palucko mintis yra padėti kam nors iš gamintojų, bet nepamirškime, kad akcizas yra skirtas ir sveikatos tam tikriems tikslams, tai yra mažinti ir suvartojimą, mažinti įperkamumą. Bet koks kartelės mažinimas dar daugiau įperkamumą padidintų ir tokiu būdu mes tiesiog sukurtume papildomų sveikatos problemų. Kviečiu nepritarti šiai pataisai.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų už nori kalbėti A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, aš visiškai pritariu A. Verygai, bet pataisa visiškai ne apie tai. Pataisa apie tai, kokią įmonę priskirti prie mažų gamyklų. Jeigu mes norime remti būtent tas mažas, unikalias alaus daryklas, būtent G. Palucko pataisa ir kalba apie tai, kad jos turi gaminti ne 80 tūkst. kubinių litrų ar ko, o 50.
Viskas teisinga, Aurelijau. Su jūsų sakymu, kad akcizai per maži, būtų galima daugiau didinti, sutinku, bet pataisa šiek tiek apie kitus dalykus, todėl aš manau, kad reikėtų atskirti, kas yra stambūs gamintojai ar lošėjai, kurie iš miltelių alų gamina, kas yra vidutiniai ir kas yra smulkieji, kurie, taip sakant, daro tokį natūralų alų. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų pasisakyta. Dabar atėjo laikas balsuoti dėl Seimo nario G. Palucko pasiūlymų. Kas pritaria, balsuoja už, kas galvoja kitaip, balsuoja kitaip. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 122, balsavo 121: už – 18, prieš – 30, susilaikė 73. Pasiūlymui nepritarta. (Balsai salėje) Kolegos, dėl viso 3 straipsnio… Balsuojame dėl viso 3 straipsnio. (Balsai salėje) Ar galime pritarti bendru sutarimu jam? (Balsai salėje) Nėra prieštaraujančių, pritarta bendru sutarimu. Taip pat dar nebuvo apsispręsta dėl 9 straipsnio. Dėl 9 straipsnio yra dviejų Seimo narių pasiūlymai, kurie šiek tiek yra susiję.
Bet iš eilės – Seimo nario V. Gapšio pasiūlymas. Prašom, kolega.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju, pirmininke. Siūlau kaitinamajam tabakui padidinti akcizą greičiau, negu numatyta Vyriausybės teikiamame plane. Noriu pasakyti tai, kadangi trimečiame plane yra numatytas galutinis trejų metų akcizo padidinimas, aš jo neviršiju. Trečiais metais akcizas išliktų toks, kokį siūlo Vyriausybė, tačiau pirmuosius dvejus metus akcizas didėtų greičiau kaitinamajam tabakui. Ir tas didėjimas neišsiskirtų iš aplinkinių šalių. Pavyzdžiui, Latvijoje yra panašus tempas, tai yra 50 % akcizo kaitinamajam tabakui, kaip ir cigaretėms. Kitos šalys turi dar didesnį procentą.
Aš manau, kad šiuo atveju mes tikrai galėtume surinkti ir didesnes biudžeto pajamas. Tai vienas iš tų retų siūlymų, kai opozicija siūlo didinti akcizą, o ne jį mažinti. Aš manau, kad valdantieji irgi turėtų atsižvelgti, kad už tuos pinigus, kuriuos galėtume surinkti iš kaitinamojo tabako, tai yra rūkymo, kuriuo užsiima… Kadangi kaitinamasis tabakas populiarus turbūt tarp jaunų miestiečių, didmiesčių gyventojų, tai vietoj rūkymo, vietoj prarūkimo mes galėtume tuos pinigus skirti mokykloms, darželiams statyti. Ir tai yra nemenka suma, per kelerius metus tai sudarytų apie 10 mln. eurų.
Manau, kad tas pasiūlymas tikrai naudingas valstybei, neiškreipia rinkos. Kaitinamojo tabako dabartinė situacija yra tokia, kad jo rinkos dalis didėja. Manau, kad net ir padidinus akcizą iki siūlomo tarifo vis tiek išliks didėjanti tendencija, todėl nepadarys jokios žalos pačiam rinkos pasiskirstymui, bet, žiūrint į mokestinę pusę, bus surinkta daugiau biudžeto pajamų, kurias galėsime panaudoti tikslingai – švietimui, sveikatai ir kitoms sritims. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas pranešėjau. Praneškite komiteto nuomonę.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamasis V. Gapšys yra gerbiamas Biudžeto ir finansų komiteto narys, labai atsakingai parengė pataisą, kurią mes svarstėme kartu su Finansų ministerija, įvertinome argumentus už. Kaitinamojo tabako produktai yra mažiau linkę į kontrabandą. Taigi akcizų didinimas kaitinamajam tabakui nesukeltų neigiamų kontrabandos padarinių arba mažiau jų. Taip pat būtų gauta daugiau pajamų į valstybės biudžetą.
Argumentai prieš buvo tai, jog jau dabar yra siūlomas pakankamai ambicingas akcizų didinimo planas, pagal kurį kiekvienais metais kaitinamojo tabako ir jam alternatyvių produktų akcizai didinami net 32 %, kiekvienais metais. Vadinasi, kaitinamojo tabako produktams ateinančiais metais didėtų 27 centais, pakelis, 2023 metais – dar 35 centais, ir 2024 metais – dar 47 centais.
Atsižvelgdamas į Vyriausybės pateiktą planą, įvertinęs argumentus už ir prieš, Biudžeto ir finansų komitetas balsavo ir nepritarė gerbiamojo V. Gapšio nuomonei.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, turime apsispręsti ir balsuoti. Nuomonės išsiskyrė. Dėl balsavimo motyvų dėl šito pasiūlymo? V. Ąžuolas. Prašom. Už.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Kolegos, tikrai palaikau šį pasiūlymą, bet kyla kitas klausimas. Kodėl kaitinamasis tabakas turi lengvatą akcizui – tris kartus mažiau akcizo negu kitos tabako rūšys. Ši lengvata valstybei kainuoja kiekvienais metais 20 mln. eurų. Jie sugebėjo išsikovoti šitą dalyką ir nueiti tokiu keliu, kad jie visada turi tokią lengvatą ir savo verslą papildo kiekvienais metais po 20 mln. eurų, bet valstybė praranda pajamas. Tai mes turime viską daryti, kad tokio neteisingumo nebūtų. Ir turbūt sudaryta darbo grupė dėl lengvatų turėtų taip pat įtraukti šį klausimą, kodėl jiems sudaryta 20 mln. eurų lengvata. Siūlau palaikyti šį pasiūlymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė dėl pasiūlymo prieš – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Svarstymo stadijoje mano siūlymas buvo netgi mažinti kaitinamajam tabakui akcizo tarifus, buvo nepritarta. Ką darysi, dramos nedarau, nes, kaip matome, kaitinamajam tabakui didėja didesniais tempais, didesniais procentais negu kitam tabakui. Bet dabar pasiūlytam siūlo dar ir greičiau didinti ir štai čia aš matau didžiąją problemą, kad mes sujaukiame sistemą: vieniems produktams didinimas vyksta tolygiai, kitiems – šuoliais. Mes turėtume kažkokio nuoseklumo laikytis akcizų politikoje, o ne taip – aha, šis produktas nelabai patinka, tai jam iš karto padidiname maksimaliai iki to, kas kitiems per trejus metus yra numatoma. Siūlau nepritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės išsiskyrė. Kolegos, balsuojame dėl Seimo nario V. Gapšio pasiūlymo dėl projekto 9 straipsnio, tai yra bazinio 65 straipsnio.
Užsiregistravo 120, balsavo 120: už – 45, prieš – 17, susilaikė 58. Pasiūlymui nepritarta.
Taip pat dėl šio straipsnio yra Seimo narės M. Danielės pasiūlymas. Prašom pristatyti pasiūlymą dėl projekto 9 straipsnio, arba bazinio 65 straipsnio, dėl elektroninių cigarečių skysčio.
M. DANIELĖ (LF). Dėkui. Aš siūliau nekeisti dabartinio akcizo skysčiams, kurie neturi nikotino. Padaryti atskirą eilutę būtent biudžete, nes skatinama žmones rinktis mažiau žalingus ir priklausomybės nesukeliančius skysčius, būtent skysčius be nikotino. Tokia siūlymo esmė: išskirti skysčių su nikotinu ir skysčių be nikotino elektroninėms cigaretėms kainą.
PIRMININKAS. Prašom pranešti komiteto nuomonę, gerbiamas Mykolai.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamos Seimo narės M. Danielės siūlymą mes Biudžeto ir finansų komitete šiandien ryte svarstėme ir atidžiai apsvarstę, pasitarę su Vyriausybės atstovais priėmėme sprendimą nepritarti šiam siūlymui atsižvelgdami į tai, kad, gerbiami kolegos, reikia daryti labai aiškią takoskyrą tarp kaitinamojo tabako ir elektroninių cigarečių.
Elektroninės cigaretės ir jų skystis dažnai naudojamas būtent nepilnamečių mokyklose, vaikų, ir šių produktų įperkamumas yra tiesiogiai susijęs su motyvacija vartoti, todėl Biudžeto ir finansų komitetas, apsvarstęs šį pasiūlymą, jam nepritaria ir laikosi pozicijos, kad ir toliau turi būti ambicingai didinami akcizai elektroninių cigarečių skysčiui.
PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame dėl Seimo narės M. Danielės pasiūlymo. Atsiprašau. Motyvai. V. Mitalas – už.
V. MITALAS (LF). Gerbiami kolegos, mano supratimu, iš tikrųjų reikia į šį pasiūlymą žvelgti ne tik kaip į galimą grėsmę, kad štai žmonės, kurie, sakykime, naudoja produktus be nikotino, ilgainiui užsimanys produktų su nikotinu, bet kaip ir į galimybę tiems žmonėms, kurie ieško pakaitalų nikotinui, turėti tuos pakaitalus be nikotino ir vartoti tuos produktus, kurie kenkia mažiau. Aš manau, kad tas slenkstis turi būti atspindėtas ir akcizų politikoje, dėl to šiam pasiūlymui kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – L. Slušnys.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Ačiū. Aš siūlau tikrai nepritarti ir pritarti būtent Biudžeto ir finansų komiteto išvadai nepritarti M. Danielės pasiūlymui. Elektroninių cigarečių skystis ir iš viso garinimas tarp jaunimo tikrai yra pirmasis žingsnis į rūkymą. Tai yra tas produktas, kuris niekaip… kol kas mes net nežinome dorai, koks yra poveikis sveikatai. Mums reikia ne skatinti, o kaip tik skatinti, kad nebūtų labiau įperkama. Taip mes negalime to akcizo nei nedidinti, priešingai – mes turime laikyti, kad tai yra žalingas produktas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės išsakytos. Kolegos, balsuojame dėl Seimo narės M. Danielės pasiūlymo dėl projekto 9 straipsnio.
Užsiregistravo 116, balsavo 116 Seimo narių: už – 20, prieš – 13, susilaikė 83. Pasiūlymui nepritarta.
Dėl viso 9 straipsnio. Gerbiami kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti projekto 9 straipsniui? Ačiū, pritarta, prieštaraujančių nėra.
Dėl viso įstatymo projekto. Yra norinčių dėl balsavimo motyvų. Prieš kalba R. Žemaitaitis. Nematau. Už nori kalbėti M. Majauskas. O gal nekalbėsite, kolega? Kalbate. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega iš Pasvalio, jeigu prisėstumėte, papasakočiau apie Pasvaliui svarbius reikalus. Mieli kolegos, iš tiesų, jeigu bus priimtas įstatymas, Lietuva pradės remti kraftinio alaus gamintojus, kurie yra maži ir kurie yra nepriklausomi nuo kitų alaus gamintojų. Mažieji aludariai yra tikrieji aludarystės kultūros paveldo sergėtojai ir naujų, modernių alaus rūšių kūrėjai. Tokius sumažintus akcizus nepriklausomiems mažiesiems aludariams plačiai taiko absoliuti dauguma Europos Sąjungos šalių. Labai norėtųsi tikėti, kad šiandien Seimas priims ir pritaikys tokį sumažintą akcizą ir Lietuvoje. Labai svarbu atkreipti dėmesį, kad mažosios alaus daryklos sukuria santykinai daugiau darbo vietų nei stambiosios alaus daryklos, įsikūrusios didmiesčiuose. Lygiai taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad sudarius paskatas vystyti aludarystės kultūros pažinimą regionuose atsiras naujų darbo vietų – gidai, maitinimas, nakvynė, susijusios su pažintiniu turizmu. Gerbiami kolegos, kviečiu pritarti šiam akcizo planui ne tik dėl anksčiau įvardintų priežasčių, dėl ko mes mažiname akcizinių prekių perkamumą, bet ir todėl, jog priėmę šį akcizinį planą mes pradėsime remti kraftinio alaus gamintojus.
Ir pabaigai kukli mintis Lietuvos institucijų vadovams. Užsienio svečius ir diplomatus vaišinti ne pigiu importiniu vynu, kaip tai buvo įprasta, o esant galimybei pasiūlyti Lietuvos mažųjų nepriklausomų daryklų kraftinio alaus. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Visi norėję… Ai, priėmimo stadija. Dar V. Mitalas – už. Ar kalbėsite? Nėra daugiau kalbančių prieš.
V. MITALAS (LF). Taip, gerbiamas pirmininke. Matau, kad yra ir prieš norinčių, bet aš kalbėsiu už šį įstatymo projektą. Aišku, kai mokesčiai didėja, liberalui kalbėti už nėra taip iš pirmo žvilgsnio paprasta. Tačiau iš tikrųjų yra gera žinia, kad su šiuo akcizų planu yra trimetis planas ir aiškumas ne tik tabako produktams, rūkomiesiems produktams, bet taip pat ir alkoholiniams produktams, tai suteikia aiškumo sričiai, kai to aiškumo paprastai būdavo daug mažiau. Man tai yra pagrindinis motyvas, kad ši Vyriausybė atnešė aiškų planą, kuris, tikiuosi, šiandien Seimo bus patvirtintas ir priimtas. Todėl kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). M. Majauskas galutinai mane sunervino sakydamas, kad reikia visokius svečius vaišinti čia, valstybinėse institucijose. Reikia grąžinti pardavimą Seime, prekybą Seime. Jaunasis A. Valinskas turi apgalvoti, ar nereikėtų savo dinastijos klaidas ištaisyti, tuomet galėtume realizuoti M. Majausko pasiūlymą. O toliau tęsiu rimtai.
Lygiai taip pat kaip V. Mitalas, kaip liberalas tikrai nesidžiaugiu, tačiau matau, kas atsitiktų, jeigu mes nepatvirtintume šito trimečio plano. Atsirastų pavienių iniciatyvų: šitam produktui didiname taip, šitam – kitaip, tam – tokiu procentu, tam – tokiais terminais. Būtų visiškas chaosas, alkoholio ar tabako produktų gamintojai ar pardavėjai nebegalėtų prognozuoti savo veiklos. Dabar įvedama tam tikra tvarka, kuri, deja, yra lydima ir pačių akcizų tarifų didinimo. Bet čia irgi galima sutikti ir su oponentų argumentais – įperkamumo tas nesumažina, pajamas į biudžetą tas padidina, todėl kartais tenka nuryti seiles ir susitaikyti su tokiu mokesčių padidinimu suvokiant, kad iš esmės tai yra neišvengiama, matant aplinkinių šalių rinkas. O, pone Valinskai, aš kalbu visai rimtai, pagalvokite.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų už – K. Adomaitis. Atsiprašau, nuomonė prieš – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Kažkaip visi apimti euforijos – kainos kyla, akcizai didėja. Aš manau, labiausiai dėl viso šito džiaugiasi kontrabandininkai, nes jų pelnas tikrai išaugs, tiek cigarečių kontrabandininkų, tiek visų kitų, turbūt kartais, kadangi, kiek pamenu, jau du dešimtmečius nuo tada, kai muitinė prisipirko rentgeno aparatų, jie kažkodėl neveikia muitinėse, arba tam tikru laiku neveikia, nes viena fūra, kuri atvažiuoja su kontrabandinėmis cigaretėmis, sukrauna milijoninius pelnus.
Štai lazda turi du galus, todėl aš nebūčiau toks optimistas, kad tikrai padidės mokesčiai, čia viskas bus gerai. Tai yra susisiekiančių indų principas. Žvelgiant į gretimas rinkas, kiek yra apmokestinami tie patys akciziniai produktai gretimose rinkose, nuo to ir priklausys rezultatas.
O šiaip, kadangi Vyriausybės mėgstama knyga yra apie Šveiką, norėčiau priminti, kad ten ir cituojama, kad Vyriausybė, kuri pakėlė alui akcizus, yra pasmerkta žlugti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, dar K. Adomaitis.
K. ADOMAITIS (LF). Ačiū. Iš tiesų palaikau pasisakiusius kolegas, kad tai yra trejų metų planas, kuris suteiks stabilumo ir aiškumo verslui, jis galės planuotis savo mokestinę aplinką, ir tai yra geras, reikalingas įstatymo projektas.
Man truputį gaila, kad šiuo įstatymu mes nuklydome, kaip ir „Maxima“ kartais padaro „Skonių dienas“, taip ir mes nusprendėme, kad yra geras sprendimas įvesti „Skonių dienas“ Akcizų įstatyme. Turiu tik vieną lūkestį šiuo atžvilgiu, kad vis dėlto po trejų metų, gerbiamieji, alus neturėtų būti kraftinis mažų daryklų ar didelių daryklų – alus turėtų būti skanus alus. Aš labai tikiuosi, kad po trejų metų mes ateisime su pataisa, kuri bus pritaikyta ir taip suformuluota, kad akcizų nuolaidą galėsime taikyti skaniam alui. Su tokiu palinkėjimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Per šoninį mikrofoną – Ministrė Pirmininkė. Ji turbūt mums paaiškins, ar valdančioji dauguma teisingai supranta šauniojo kareivio Šveiko žodžius.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Nebuvo paminėta mano pavardė, bet buvo paminėta Šveiko pavardė. Iš ko pažinsi žmogų, kuris neskaitė Šveiko? Iš to, kad jis sako, jog toje knygoje yra parašyta, kad Vyriausybė, pabranginusi alų, pasmerkta žlugti. Dar kartą norėčiau tą, jau nežinau, kelintą kartą savo gyvenime, paneigti – nėra šito knygoje apie Šveiko nuotykius. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl Akcizų įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-636(2). Ačiū.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 117, balsavo 116 Seimo narių: už – 111, prieš – 1, susilaikė 4. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-636(2) priimtas. (Gongas)
Gerbiami kolegos, toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas J. Jarutis.
17.11 val.
Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 7, 8, 14 straipsnių ir 5 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-623(2) (priėmimo tęsinys)
PIRMININKAS (J. JARUTIS, LVŽSF). Gerbiami kolegos, bandysiu įsijungti. Nepavyks, nepavyks. Teikiu balsuoti darbotvarkės 2-3 klausimą – Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 7, 8, 14 straipsnių ir 5 priedo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-623(2). Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 122, balsavo 122 Seimo nariai: už – 122. Priimta. (Gongas)
17.12 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 75, 84 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 751, 752, 753 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-567(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 75, 84 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 751, 752, 753 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-567(2). Prašom balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Kolegos, užsiregistravo 121, balsavo 121 Seimo narys: už – 104, prieš nėra, susilaikė 17. Priimta. (Gongas)
17.13 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-239(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-5 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-239(2).
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 121, balsavo 120 Seimo narių: už – 120, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-239(2) priimtas. (Gongas)
17.14 val.
Juridinių asmenų nemokumo įstatymo Nr. XIII-2221 1, 2, 4, 6, 9, 10, 15, 17, 22, 26, 27, 28, 31, 32, 33, 35, 40, 41, 42, 43, 62, 63, 64, 77, 94, 95, 103, 104, 110, 111, 114, 130 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 1021, 1022, 1023, 1111 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-362(2)ES (priėmimo tęsinys)
Teikiu balsuoti darbotvarkės 2-6.1 klausimą – Juridinių asmenų nemokumo įstatymo Nr. XIII-2221 1, 2, 4, 6, 9, 10, 15, 17, 22, 26 ir kai kurių kitų straipsnių įstatymo projektą Nr. XIVP-362(2). Prašom.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 122, balsavo 122: už – 121, 1 susilaikė. Priimtas. (Gongas)
17.15 val.
Fizinių asmenų bankroto įstatymo Nr. XI-2000 5, 6, 7, 8, 14, 21, 23, 25, 29, 30, 31 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-363(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-6.2 klausimas – Fizinių asmenų bankroto įstatymo Nr. XI-2000 kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-363(2). Prašom.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 120, balsavo 120: už – 120. Pritarta. (Gongas)
17.16 val.
Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 3, 6, 7 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-364(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-6.3 klausimas – Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 3, 6, 7 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-364(2).
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 115, balsavo 115: už – 114, prieš nėra, susilaikė 1. Priimtas. (Gongas)
17.16 val.
Darbo kodekso 208 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-365(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-6.4 klausimas – Darbo kodekso 208 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-365(2).
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 120, balsavo 120: už – 120. Priimtas. (Gongas)
17.17 val.
Civilinio kodekso 2.66 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-366(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-6.5 klausimas – Civilinio kodekso 2.66 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-366(2).
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 122, balsavo 122: už – 121, 1 susilaikė. Sprendimas priimtas. Priimta. (Gongas)
17.18 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 10, 11, 27, 29, 33 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-341(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-7.1 klausimas – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 10, 11, 27, 29, 33 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-341(2).
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 119, balsavo 119: už – 115, prieš – 1, susilaikė 3. Priimta. (Gongas)
17.19 val.
Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 12, 61 ir 63 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-342(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-7.2 klausimas – Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 12, 61 ir 63 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-342(2).
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 118, balsavo 118: už – 117, prieš nėra, susilaikė 1. Priimta. (Gongas)
17.20 val.
Darbo kodekso 108, 109, 139, 213 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-489(2)ES (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-8 klausimas – Darbo kodekso 108, 109, 139, 213 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-489(2)ES.
1 straipsniui, 108 straipsnio pakeitimui, jau pritarta. 2 straipsniui dėl 109 straipsnio pritarta.
Dėl 3 straipsnio yra Seimo nario E. Gentvilo pasiūlymas. Ar yra 29? (Balsai salėje) Gerai. Kolega, pristatykite. E. Gentvilas. (Balsas salėje: „Ne Simonas, o Eugenijus Gentvilas. Ačiū.“) Ačiū. Tuoj, minutėlę.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū, kad yra 29, kurie palaiko, tačiau noriu pasakyti, kolegos, Europos Sąjungos direktyva labai aiškiai sako, kad tokia rangovo atsakomybė už subrangovo darbuotojus yra tik komandiruojamų darbuotojų atžvilgiu, tik komandiruojamų darbuotojų. Dabar čia yra numatyta, kad rangovo ir subrangovo santykiuose rangovas atsako už visus subrangovo darbuotojus. Kitaip sakant, atsiranda solidari atsakomybė, kuri paprastai yra taikoma jungtinės veiklos sutartyse. Jungtinės veiklos sutarties dalyviai gali būti solidariai atsakingi už viską taip, kaip jie susitaria, tačiau mes, kaip įstatymo leidėjai, išlipame iš Europos direktyvos ribų ir iškeliame atsakomybę rangovui ar generaliniam rangovui už visus subrangovo darbuotojus daugiau, negu to reikalauja Europos direktyva. Mano pasiūlymas papildyti 108, 109 straipsnius, kad taptų aiškiau. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Galima manyti, kad yra 29? (Balsai salėje) Komiteto pirmininkas. Prašom.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komiteto nuomonė buvo pasiūlymui nepritarti. Už balsavo 1, prieš – 7, susilaikė 3. Pagrindiniai argumentai būtų, kad priėmus šį pasiūlymą būtų neatsižvelgta į Europos Komisijos pateiktą vertinimą, faktiškai būtų išlaikyta esama situacija, kada būtų taikoma tik komandiruojamiems iš užsienio darbuotojams ir dėl tokio reguliavimo nedingtų Lietuvai galimybė tapti pažeidusia procedūrą, ir tas procesas toliau tęstųsi.
Kitas svarbus momentas, matyt, yra tai, pažymėtina, kad negali išlikti diskriminacinių nuostatų skirstant darbuotojus, kurie yra komandiruojami ir kurie nėra komandiruojami, dėl teisės į sąžiningą atlyginimą, kad tokia teise reikalauti nesumokėto viso arba dalies darbo užmokesčio galėtų pasinaudoti tiek komandiruojamas darbuotojas, tiek vietos darbuotojas. Tokie buvo komiteto argumentai.
PIRMININKAS. Ačiū, pirmininke. Minutėlę, yra dar vienas kolegos Eugenijaus labai panašus pasiūlymas. Gal galime kartu nepristatyti – komiteto nuomonė tokia pati.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Taip, identiškas balsavimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Tada argumentai už, prieš. Už pasisako J. Varkalys.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mieli kolegos, noriu atkreipti dėmesį, jeigu kas nors gilintųsi į direktyvą atidžiau: ten yra labai aiškiai parašyta ir pasakyta, kad direktyva taikoma tik komandiruotiems asmenims. Cituoju: „Tiesioginis subrangovas yra darbdavys, paslaugos teikėjas, kuriam taikoma direktyvos 96/71/EB 1 straipsnio 3 dalis, komandiruotas darbuotojas.“ Ir visur skamba: komandiruotas, komandiruotas, komandiruotas. Todėl ar mes neperlenkiame čia lazdos? Aišku, Europos Sąjungos direktyvos reikia laikytis, ją reikia įgyvendinti, tačiau tik komandiruotiems asmenims. Todėl siūlyčiau tą dalyką atidėti ir spręsti kokiu nors kitu būdu. Siūlau palaikyti E. Gentvilo pasiūlymus ir balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Prieš pasisako A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, tie, kurie pasisakote, jeigu jau sakote A, reikėtų sakyti ir B. Eugenijaus pasiūlymas – grąžinimas į tą situaciją, kokia yra šiandien. Taip, Lietuva jau šią konvencijos dalį ratifikavo, bet pritaikė tik užsieniečiams, atvykstantiems į Lietuvą. O jeigu vilnietis važiuoja į Kauną ar klaipėdietis į Skuodą dirbti, tai čia jau ne komandiruotė. Bet mes esame Europos Sąjungos nariai ir visiems komandiruotiems darbuotojams, nesvarbu, ar jis važiuoja į Lenkiją, į Suvalkus dirbti, ar į Prancūziją, ar į Švediją, ar čia, Lietuvoje, važiuoja, direktyva veikia vienodai. Todėl šita direktyva pirmiausia yra skirta, kad žmonės, padarę darbus, gautų pinigus, o ieškoma subrangovų, rangovų. Aš suprantu, kad yra galimybė sukčiauti, ta landa buvo gana ilgai Lietuvoje neužkamšyta. Todėl, gerbiami kolegos, kviečiu balsuoti ir pritarti šioms pataisoms, nes visi jūs prieš rinkimus žadate žmonėms padaryti Lietuvoje gyvenimą geresnį. Tai šita direktyva ir kalba apie tai, kad žmonės gaus tą lengvatą.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Teikiu balsuoti. Kas balsuojate už kolegos E. Gentvilo pasiūlymus, balsuojate už, kas manote kitaip – prieš. Apsispręsime, ar pritarsime pasiūlymui.
Užsiregistravo 120, balsavo 120 Seimo narių: už – 38, prieš – 24, susilaikė 58. Pasiūlymams nepritarta. Dėl viso 3 straipsnio gal galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, pritarta. Ir dėl viso įstatymo motyvai už – M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mieli kolegos, man atrodo, buvo daug prasmingų argumentų išsakyta tiek gerbiamo A. Syso, tiek M. Lingės, iš mano varpinės. Atkreipčiau dėmesį į šešėlio mažinimą, nes ne paslaptis, kad taip, kaip transporto sektoriuje, lygiai taip ir statybų sektoriuje, šešėlio apimtis yra gana didelė. Į tai atkreipia dėmesį ir svarbiausios teisėsaugos institucijos, skaičiuojančios pinigus ir prižiūrinčios, kad įmonės sumokėtų mokesčius tinkamai ir laiku. Tą matome ir mes iš įvairiausių diskusijų ir gana agresyvaus lobizmo iš statybų sektoriaus, kuris visais įmanomais būdais priešinosi, kad šis įstatymas nebūtų priimtas. Apskritai klausimas kyla, kaip iki šiol mes nesugebėjome įgyvendinti visa apimtimi direktyvos taip, kaip reikalauja Europos Sąjungos teisės aktai, siekiant apsaugoti darbuotojus, siekiant užtikrinti socialines garantijas ir užtikrinti, kad mokesčiai būtų sumokėti tinkamai ir laiku. Būtent tai ir įgyvendina šis įstatymo projektas, jis užtikrina, kad rangovai prisiimtų atsakomybę už subrangovus ir samdytų būtent tokias įmones, kurios būtų patikimos, skaidrios ir nedalyvautų šešėlinėje veikloje. Todėl kviečiu balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Prieš pasisako J. Varkalys.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Dar kartą noriu irgi pacituoti Direktyvą 96/71. 1 straipsnio 3 dalis sako, kad komandiruotas darbuotojas galėtų kartu su darbdaviu arba vietoj jo laikyti ir sumokėti už nesumokėtą darbo užmokestį tik komandiruotiems žmonėms, tik komandiruotiems darbuotojams.
Kas praktiškai bus? Praktiškai bus, kad generalinis rangovas sulaikys subrangovui apmokėjimą ir reikalaus pateikti tam tikrus dokumentus ir pažymas, kad jisai yra atsiskaitęs su savo darbuotojais. Tik po to generalinis rangovas sumokės pinigus subrangovui. Subrangovas, neturėdamas apyvartinių lėšų, privalės imti paskolą, kad galėtų atsiskaityti su savo darbuotojais. Tokiu atveju paskolas mažai kas turės galimybę gauti, todėl dalis įmonių gali bankrutuoti, darbuotojai gali būti atleisti.
Įmonių patikimumą reikėtų matuoti, kiek per paskutinius 12 mėnesių išmokėjo rangovas ar subrangovas savo darbuotojams, ar laikėsi prieš metus laiko, ir tai vykdyti per viešąjį pirkimą. Todėl iš tikrųjų agituoju visus balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Už kalba M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Dėkui. Gerbiami kolegos, iš tiesų, svarstydami direktyvos apimtį, mes nepamirškime esmės. Iš tiesų būtų labai nesąžininga ir neteisinga skirstyti žmones pagal faktą – ar dirba jis komandiruotas iš užsienio, ar iš savivaldybės į savivaldybę, ar tos pačios savivaldybės ribose. Direktyvos esmė yra teisė į sąžiningą atsiskaitymą su darbuotoju ir visų teisės turi būti ginamos vienodai.
Lietuva gyvena su ta apimtimi dėl užsieniečių teisės būtent į direktyvą, įgyvendintą… už tą subsidiarią atsakomybę dėl užsieniečių darbuotojų, jau penkerius metus ir yra pradėta ne tik Lietuvoje, bet 15 kitų Europos Sąjungos valstybių, kurios gavo vertinimus, kad nėra teisingai perkėlusios šią direktyvą ir neteisingai taiko tuos pranešimus, kurie tikrai tuoj gali išvirsti ir baigtis pažeidimo procedūra…
Kviečiu palaikyti šias įstatymo pataisas, kurios apsaugotų pirmiausia visus darbuotojus, teisę į jų uždarbį, į sąžiningą uždarbį, atsiskaitymą su jais. Visų pirma nepamirškime pagrindinio tikslo, kad tai yra apsauga darbuotojų nuo nesąžiningų subrangovų. Skatinu iš tiesų palaikyti.
PIRMININKAS. Prieš kalba A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (MSNG). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Labai keista klausytis kai kurių žmonių direktyvos aiškinimo. Kodėl dabar pažeista direktyva? Todėl, kad ji Lietuvoje buvo taikoma tik komandiruotiems užsieniečiams. Tai čia ir buvo pažeidimas. Aš sutinku su tų politikų pasisakymais, kurie sako, kad tai turi būti taikoma visiems komandiruojamiems darbuotojams. Bet mes išplečiame ir pritaikome visiems rangovams, kurie dirba su subrangovais.
Aš noriu paklausti, ar dabar rangovas su subrangovu, laimėję konkursą, nesudaro sutarčių? Visi generaliniai rangovai, rangovai, dirbdami su subrangovais, turi ir privalo sudaryti sutartis ir tose sutartyse yra numatyta atsiskaitymo tvarka.
Pirmiausia dėl žinojimo, kaip dirbęs rangovinėje organizacijoje, galiu pasakyti.
Kaip būtų galima išspręsti šitą problemą, kad tikrai atsakomybė būtų didesnė tiek užsakovo, tiek rangovo, kad subrangovai laiku gautų pinigus? 2018 metais buvo patikslintas ir priimtas Viešųjų pirkimų įstatymas, kuriame numatyta sudaryti trišalę sutartį – rangovas, subrangovas ir užsakovas. Užsakovas, atlikus darbus ir juos įtraukus į aktą, pateikus pažymą, kuri suderinta tarp rangovo, subrangovo ir užsakovo… iždas perveda pinigus tiesiogiai ne rangovui, bet subrangovui ir nekyla jokių problemų.
O dabar vienas iš pavyzdžių. Statoma kogeneracinė elektrinė – didžiulis objektas. Rangovai yra keturi ar penki, lenkų šalies generalinis rangovas beveik bankrutavo, dabar vyksta restruktūrizacija. Valstybė atsiskaitė su rangovu, bet ta kompanija subrangovams turi didžiulius įsiskolinimus. Kas atsakys už tai? Sutartys yra pasirašytos. Reikia jau naujoviškiau pažiūrėti į problemos sprendimą dėl atsiskaitymo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Už kalba A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Manęs nestebina mano buvusio kolegos tokios kalbos, bet kalbama ne apie rangovus ar subrangovus – kalbama apie žmones, kurie dirbo, padarė darbą, bet negauna pinigų. Jeigu visi būtų sąžiningi, ypač subrangovai, tai ši direktyva nebūtų atsiradusi. Bet jei kas nors nesąžiningas, tai mes priimame įstatymus, Europa priima direktyvą. Aš labai noriu priminti, apie tai nekalbama, kad svarstant šią direktyvą buvo galima paprašyti išlygos. Jeigu patikimi subrangovai, tada šios direktyvos nereikia. Bet niekas nepaprašė tokios išlygos. Vadinasi, mūsų statybininkai žino, kad galima tokiais būdais, taip nelietuviškai pasakysiu, šmugliavoti. Tai kodėl nepaprašėte išlygos? Statybininkai, kreipiuosi į jus! Ir viskas būtų gerai. Tai ir kalbėkime apie tai, kad sąžiningo verslo statyboje kažkodėl nenorima pripažinti. Lengviau drumstame vandenyje plaukioti.
Todėl, gerbiami kolegos, dar kartą noriu priminti, kad įstatymas, labai atsiprašau, suklaidinau praeitą kartą kalbėdamas apie pataisą, sakiau – pritarti, bet aš galvojau apie visą įstatymą, tai gal kas nors ir suklydo ten, nes aš čia padariau klaidą… Gerbiami kolegos, reikia pritarti šiam įstatymui, nes visi žadėjote padėti Lietuvos žmonėms, Lietuvos piliečiams. Tai ir padarykite tai balsuodami už šį įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Dar už kalba T. Tomilinas. Prašom.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, mane labiausiai įtikino argumentas, išsakytas komitete, kai buvo pristatyta faktinė situacija ministerijos, kad iš tiesų dabartinė tvarka galioja jau dabar užsienio generaliniams rangovams ir jokių ypatingų sunkumų nekyla. Tiesiog ta pati tvarka galios ir vidaus rangovams. Aišku, tam tikra prasme verslas turės prisitaikyti ir šiuo atveju galbūt kokių nors laikinų sunkumų gali kilti, tačiau aš apskritai norėčiau pasveikinti šiuo atveju poziciją su gana progresyvia pastarųjų savaičių darbotvarke ir tikrai manau, kad šią praktiką, išanalizavus visus pliusus ir minusus, galima būtų pritaikyti ir kitiems sektoriams, žvelgiant toliau į labai būtiną darbuotojų teisių apsaugą.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir dar prieš nori kalbėti S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, man atrodo, direktyvą perkeldami mes šiek tiek persitempiame, bet aš vis tiek balsuosiu už. Bet išsakysiu reikšmingą… ką reikėtų visų pirma daryti, kad darbuotojų interesai būtų apginti.
Visų pirma mes, kaip valstybė, perkame bent pusę materialinių investicijų ir darbų. Viešuosiuose pirkimuose mes turime pirkti iš legaliai veikiančių ir darbuotojus turinčių organizacijų. Nes jeigu šiandien žiūrėsime, mes, kaip viešasis sektorius, perkame iš esmės šešėlyje turinčių darbuotojus generalinių rangovų. Jeigu žiūrėsime statybų sektorių, statybų sektoriaus darbo užmokestis yra žemiau nei šalies vidurkis ir skaičiuojama, kad kas ketvirta darbo valanda neapskaityta. Tai mes, kaip valstybė, visų pirma turime susitvarkyti viešuosius pirkimus.
Antra, statybininko kortelė. Vėlgi čia ketveri penkeri metai diskusijų. Pagaliau šiandien priimsime Statybininko kortelės įstatymą. Tikiu, išspręsime. Bet dabar bandoma visą šią konkurenciją nurašyti tik generaliniams rangovams, kurie iš tikrųjų gali pasinaudoti ir savo dominuojančia padėtimi. Mes turime irgi per viešuosius pirkimus nusimatyti, kad generalinis rangovas nėra tik vadybininkų kontora, bet turi būti realius pajėgumus turinčios organizacijos.
Ir čia, kadangi esmė liečia labiausiai statybų sektorių, mes turime matyti kompleksines ligas. Šiandien mes kai kurias spręsime statybininko kortele, bet čia mes truputį įžengėme į pavojingą zoną, apie kurią kalbėjo tiek J. Varkalys, tiek A. Butkevičius. Ir realiame gyvenime galime susidurti su subrangovų išnaudojimu ir kai kuriais konkurenciniais apribojimais. Aš siūlyčiau pritarti, bet manau, kad iki galo nesubalansuotas projektas.
PIRMININKAS. Taigi, kolegos, argumentai išsakyti, teikiu balsuoti Darbo kodekso kelių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-489(2). Prašom.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 118, balsvo 116: už – 87, prieš – 3, susilaikė 26. Įstatymas priimtas. (Gongas)
17.40 val.
Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 47 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5279(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-9 klausimas – Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 47 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5279(2). Prašau.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 118, balsavo 118: už – 118. Priimtas. (Gongas)
17.41 val.
Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-452(3) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-10 klausimas – Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-452(3).
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 112, balsavo 111: už – 111. Priimtas. (Gongas)
17.41 val.
Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 78 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-490(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-11 klausimas – Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 78 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-490(2).
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 113, balsavo 112: už – 112. Priimtas. (Gongas)
17.43 val.
Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 2 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-15(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-12 klausimas – Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 2 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-15(2).
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 119, balsavo 119: už – 118, prieš nėra, susilaikė 1. Priimtas. (Gongas)
17.44 val.
Statybos įstatymo Nr. I-1240 ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 221 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4053(3) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-13.1 klausimas – Statybos įstatymo Nr. I-1240 ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 221 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4053(3).
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 116, balsavo 116: už – 115, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
17.45 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 IV skyriaus pavadinimo, 55, 56, 57, 60 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 591, 592 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-4054(3) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-13.2 klausimas – Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 IV skyriaus pavadinimo, 55, 56, 57, 60 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 591, 592 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-4054(3).
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 117, balsavo 117: už – 117. Priimta. (Gongas)
17.46 val.
Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 3621 straipsniu ir 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4055(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-13.3 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 3621 straipsniu ir 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4055(2).
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 117, balsavo 117: už – 117. Priimta. (Gongas)
17.46 val.
Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 401 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4056(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-13.4 klausimas – Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 401 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4056(2).
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 115, balsavo 115: už – 115. Priimta. (Gongas)
17.47 val.
Civilinio kodekso 1.125, 6.2281, 6.22812, 6.22814, 6.363, 6.364, 6.419 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 6.22817, 6.22818, 6.22819, 6.22820, 6.22821, 6.22822, 6.22823, 6.22824, 6.3501, 6.3641, 6.3642, 6.3643 ir 6.3644 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-450(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-14.1 klausimas – Civilinio kodekso daugelio straipsnių įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-450(2).
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 115, balsavo 114: už – 114, prieš nėra, susilaikė 1. Priimta. (Gongas)
17.48 val.
Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 12, 40 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-451(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-14.2 klausimas – Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 12, 40 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-451(2).
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 112, balsavo 112: už – 112. Priimta. (Gongas)
17.49 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-431(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-15.1 klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-431(2).
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 113, balsavo 110: už – 109, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-431(2) priimtas. (Gongas)
17.50 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-432(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-15.2 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-432(2).
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 110, balsavo 109 Seimo nariai, už – 109. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-432(2) priimtas. (Gongas)
17.51 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 70 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-359(3) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-16 klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 70 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-359(3).
Šio statuto priėmimas
Užsiregistravo 109, balsavo 107 Seimo nariai: už – 94, prieš – 1, susilaikė 12. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-359(3) priimtas. (Gongas)
Per šoninį mikrofoną.
M. MALDEIKIS (TS-LKDF). Mano balsas – už.
PIRMININKAS. M. Maldeikio balsas yra už. Dėl protokolo. Ačiū.
17.52 val.
Korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5042(2)VK (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-17.1 klausimas – Korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5042(2).
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 113, balsavo 110 Seimo narių: už – 105, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-5042(2) priimtas. (Gongas)
17.53 val.
Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr. VIII-1649 2, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5043(2)VK (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-17.2 klausimas – Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr. VIII-1649 2, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5043(2).
Šio įstatymo priėmimas
Ačiū. Užsiregistravo 109, balsavo 107 Seimo nariai: už – 104, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIIIIP-5043(2) priimtas. (Gongas)
Prašom, per centrinį mikrofoną.
V. PRANCKIETIS (LSF). Du kartus balsavome už tą patį – korupcijos prevenciją.
PIRMININKAS. Atsiprašau, tuomet dar kartą pakartojame balsavimą. (Triukšmas salėje)
Nutraukiame balsavimą. Dar pabandysime. Kolega Laurynas – per šoninį mikrofoną.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Aš tik noriu gerbiamą Joną apginti, tai buvo balsavimas dėl lydimojo projekto – Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo. Taigi viskas gerai buvo, jokių problemų.
PIRMININKAS. Per priėmimą reikia po kiekvieno… (Šurmulys salėje)
E. GENTVILAS (LSF). Ar galima papildyti? Kolegos, tikrai posėdžio pirmininkas paskelbė, kad balsuojame už lydimąjį projektą Nr. XIIIP-5043. Problema buvo ta, kad kompiuteriuose liko Nr. XIIIP-5042, tai čia tokia klaida. Bet balsu buvo informuota, už ką balsuojame.
PIRMININKAS. Galima laikyti, kad pritarta, taip? Gerai. Priimta. Ačiū. (Gongas) Pagaliau išsprendėme situaciją. Ačiū kolegoms už pagalbą.
17.55 val.
Seimo nutarimo „Dėl Gedimino Sakalausko skyrimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariu“ projektas Nr. XIVP-680(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-18 klausimas. G. Sakalausko priesaika bus po visų balsavimų. Balsuojame dėl 2-18 klausimo – Seimo nutarimo „Dėl Gedimino Sakalausko skyrimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariu“ projekto Nr. XIVP-680(2).
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 110, balsavo 110: už – 110. Priimta. (Gongas)
Kaip ir minėjau, pono G. Sakalausko priesaika bus atlikus visus apsvarstytų klausimų balsavimus.
17.56 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Vytautą Zelianką iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIVP-681 (priėmimo tęsinys)
2-19 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Vytautą Zelianką iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIVP-681. Prašom balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 111, balsavo 111: už – 107, prieš – 1, susilaikė 3. Priimtas nutarimas. (Gongas)
17.57 val.
Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 37 straipsnis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ projektas Nr. XIVP-686 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-20 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 37 straipsnis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ projektas Nr. XIVP-686.
Užsiregistravo 112, balsavo 111: už – 91, prieš – 3, susilaikė 17. Priimta. (Gongas) Atsiprašau, atsiprašau, suklydau. Pritarta po pateikimo.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti birželio 30 dieną.
Kolega J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš manau, kad nėra ko taip labai skubotai svarstyti. Rašykime rudens sesijoje ir dar skirkime ir Švietimo ir mokslo komitetą kaip papildomą, čia jo sritis, tegul pasižiūri.
PIRMININKAS. Galime bendru sutarimu, kolegos, pritarti? Taip. Dėl papildomo komiteto ir svarstymo rudens sesijoje? Ačiū.
17.59 val.
Architektūros įstatymo Nr. XIII-425 8, 9, 10 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-467(2), Architektų rūmų įstatymo Nr. X-914 antrojo skirsnio, 4, 6, 8, 10, 11 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 41 straipsniu ir priedo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-468(2), Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-469(2), Statybos įstatymo Nr. I-1240 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-470(2), Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 281 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-471(2) (svarstymo tęsinys)
2-24.1 klausimas – Architektūros įstatymo Nr. XIII-425 8, 9, 10 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-467. Svarstymo stadija. Dėl šio projekto yra vienas pasiūlymas. Dėl 1 straipsnio nėra pasiūlymo. Dėl 2 straipsnio yra pasiūlymas.
Seimo narys A. Mazuronis. Kolegos Andriaus… Tai gal komitetas gali? A. Nekrošius pristatys.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Aš galiu trumpai pristatyti. Gerbiamas kolega A. Mazuronis siūlė, kad architekto kvalifikacijos atestate būtų nurodyta konkreti atestuoto architekto veikla, kurią gali vykdyti atestuotas architektas, išbraukiant „visi atestuoti architektai gali verstis architekto veikla, kurią suteikia teisę vykdyti architekto kvalifikacijos atestatas, tik būdami Lietuvos Respublikos architektų rūmų nariais Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatymo nustatyta tvarka“. Paprastai tariant, jis paprašė, kad kiekvienas architektas neprivalėtų būti Architektų rūmų nariu. Komiteto nuomonė yra nepritarti.
PIRMININKAS. Gal galime, kolegos, bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei? (Balsai salėje) Balsuojame. Gerai. Tada motyvai už. Nėra pasisakančių. Prieš kalba S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, valstybė jau taip sukonstravo sistemą, kad tiek atestavimą, tiek priežiūrą, tiek daugelį kitų funkcijų, pavyzdžiui, architektūros kokybės vertinimą, pavedė profesinei savivaldai, tai yra Architektų rūmams. Jeigu mes, kaip valstybė, perduodame architektų profesinei savivaldai atestavimo funkciją, tai jie šią savo funkciją gali įgyvendinti, jeigu visi architektai privalo būti pačių rūmų nariais. Taip funkcionuoja Notarų rūmai, Odontologų rūmai, Advokatų taryba ir taip toliau. Narystė yra privaloma, nes ji yra susieta ir su kontrolės funkcija. Čia vienos plunksnos išėmimas iš esmės suardo visą veikiančią sistemą, todėl komitetas pritarė, kad būtų atmestas šis siūlymas. Kviečiu palaikyti komiteto nuomonę – atmesti šį pasiūlymą.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Ir už pasisako V. Aleknaitė-Abramikienė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Aš siūlau palaikyti A. Mazuronio pataisą, nes negali būti tokio dalyko kaip prievartinė narystė asociacijose, sąjungose ir panašiai. Man tai primena tokius laikus, į kuriuos aš tikrai nenorėčiau grįžti. Manau, kad tai yra gera pataisa, ji subalansuota, nes pabrėžia ir reikalavimus, kuriuos architektas turi atitikti kaip profesionalas, tačiau neverčia jo būtinai būti kokios nors asociacijos ar rūmų nariu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Taigi teikiu balsuoti. Kas palaiko kolegos A. Mazuronio pasiūlymą, balsuoja už, kas komiteto nuomonę – prieš.
Užsiregistravo 108, balsavo 106: už – 53, prieš – 28, susilaikė 25. Lygu.
Kartojame balsavimą. Pakartojame balsavimą dėl kolegos A. Mazuronio pasiūlymo.
Užsiregistravo 110, balsavo 110: už – 54, prieš – 23, susilaikė 33. Pasiūlymui nepritarta.
Yra kolegos A. Mazuronio pasiūlymas dėl 4 straipsnio. Komiteto atstovo prašau pristatyti.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Seimo narys siūlo, kad regionų architektūros tarybų nariai negalėtų būti atestuoti architektai, besiverčiantys atestuoto architekto veikla. Komiteto nuomonė – nepritarti, kadangi regioninės architektūros tarybos atlieka ekspertinį architektūros vertinimą ir tai atlikti gali tik šios srities profesionalai architektai. Architektų rūmų atstovai į tarybas renkami Rūmų narių susirinkime. Demokratiškai išrenkami tie, kurie turi pasitikėjimą tarp narių ir reikiamą profesinę patirtį atlikti ekspertinį vertinimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Už, prieš kalbančių nėra. Teikiu balsuoti kolegos Andriaus pasiūlymą. (Balsai salėje)
Užsiregistravo 109, balsavo 107: už – 51, prieš – 22, susilaikė 34. Nepritarta pasiūlymui. Ačiū, kolega.
Dabar dėl viso įstatymo projekto. Už, prieš pasisakančių nėra. Gal galime bendru sutarimu po svarstymo? (Balsai salėje) Negalime. Gerai, balsuojame.
Užsiregistravo 109, balsavo 109: už – 74, prieš – 1, susilaikė 34. Po svarstymo pritarta. Ačiū, kolega.
Dabar darbotvarkės 2-24.2 klausimas – Architektų rūmų įstatymo Nr. X-914 antrojo skirsnio pavadinimo, 4, 6, 8, 10, 11 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 41 straipsniu ir priedo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-468(2). Taip pat dėl 2 straipsnio yra kolegos A. Mazuronio pasiūlymas. Gal jau… Nėra.
Kviečiu dar kartą A. Nekrošių išsakyti komiteto nuomonę.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, tokie patys siūlymai ir jie yra susiję su prieš tai vykusiu balsavimu, iš esmės tokie patys…
PIRMININKAS. Taip. (Balsai salėje)
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). …dėl kurių mes jau esame apsisprendę.
PIRMININKAS. Gal mes galime nebebalsuoti, jeigu susiję? (Balsai salėje) Norite kalbėti? Prašau, E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ne, aš tik noriu pasakyti, kad jeigu jau mes atmetėme dėl pagrindinio, tai negalime į lydimąjį įdėti tas nuostatas, kurių neįdėjome į pagrindinį. Siūlau nebalsuoti prie lydimųjų.
PIRMININKAS. Tai aišku. Dėl viso įstatymo projekto už, prieš pasisakančių nėra. Balsuojame.
Užsiregistravo 108, balsavo 107: už – 81, prieš nėra, susilaikė 26. Po svarstymo pritarta.
Dėl vedimo tvarkos – A. Kupčinskas. Prašau.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, per ankstesnį balsavimą dėl projekto Nr. XIVP-636(2) suklydau, ten mano balsas buvo ne už, o susilaikau. Dėl protokolo.
PIRMININKAS. Gerai, dėl protokolo. Jūsų balsas dėl minėto įstatymo – susilaikau.
Dar yra darbotvarkės lydimieji 2-24.3, 2-24.4 ir 2-24.5 klausimai, dėl kurių pasiūlymų nėra. Gal galime dėl visų balsuoti? (Balsai salėje) Ar bendru sutarimu? Gerai. (Balsai salėje) Pritarta.
18.10 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-630 (pateikimo tęsinys)
Teikiu balsuoti dėl darbotvarkės 2-27 klausimo – Švietimo įstatymo Nr. I-1489 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-630.
Užsiregistravo 112, balsavo 112 Seimo narių: už – 101, susilaikė 11. Pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Švietimo ir mokslo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti rudens Seimo sesijoje. Galime bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Taip!“) Ačiū.
18.11 val.
Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo Nr. VIII-1764 2, 3, 4, 6, 8, 11, 12, 13, 14, 17 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-655, Nekilnojamojo turto registro įstatymo Nr. I-1539 9, 21, 26 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-656, Nekilnojamojo turto registro įstatymo Nr. I-1539 1, 2, 3, 8, 15, 16, 21, 22, 23, 24, 26, 27, 29, 33, 35, 36, 37, 41, 43, 44, 45 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo Nr. XIII-2184 8 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-657 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-8.1 klausimas – Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo Nr. VIII-1764 2, 3, 4 ir kai kurių kitų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-655. Pateikimo stadija. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 109, balsavo 107 Seimo nariai: už – 105, prieš nėra, susilaikė 2. Pritarta.
Kolegos, aš neįvardinau visų kitų lydimųjų pateikimo stadijoje, neprieštaraujate? Ačiū. Pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Kaimo reikalų komitetas, papildomas nėra siūlomas. Siūloma svarstyti Seimo rudens sesijoje.
Dėl lydimojo projekto Nr. XIVP-656 pagrindinis komitetas siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Irgi siūloma svarstyti rudens sesijoje. Dėl projekto Nr. XIVP-657 pagrindinis komitetas siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Prašom, komiteto pirmininkas V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Dėl projekto Nr. XIVP-655 reikėtų, kad Ekonomikos komitetas būtų pagrindinis, o Kaimo reikalų komitetas galėtų būti papildomas.
PIRMININKAS. Galime bendru sutarimu ar reikia balsuoti? Pagrindinis – Ekonomikos komitetas, papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Sutariame. Ačiū.
18.13 val.
Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo Nr. XI-329 pavadinimo, 2, 3, 5, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 121, 13, 20 straipsnių, 1 ir 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 122 straipsniu ir penktuoju2 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-685 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-29 klausimas – Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo Nr. XI-329 pavadinimo, 2, 3, 5, 7 ir kai kurių kitų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-685. Pateikimas.
Užsiregistravo 108, balsavo 107 Seimo nariai: už – 106, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Prieštaraujančių nėra. Ačiū.
18.14 val.
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-672 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-30 klausimas – Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-672.
Užsiregistravo 110, balsavo 108 Seimo nariai: už – 56, prieš – 20, susilaikė 32. Po pateikimo pritarta. Tuoj, minutėlę. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas. Svarstymas – rudens sesijoje. Kolega K. Masiulis per šoninį mikrofoną.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš noriu pasveikinti tuos, kurie pasisako prieš energetinę pažangą. Vokietijoje tų elektrinių pilna, Danijoje pilna, Olandijoje pilna, Norvegijoje, Švedijoje pilna. Pas mus jos yra grėsmingos ir keliančios žmonėms kažkokią grėsmę. Lygiai taip pat, kolegos, jūs galite kalbėti ir prieš skiepus, nes skiepai irgi pavojingi kai kam atrodo, labai daug plinta tokių idėjų. Niekuo jos nepavojingos. Jos yra iš tikro vienintelė išeitis, jeigu mes rūpinamės klimato kaita. Tikrai tie, kurie balsavo už šias idėjas, balsavo prieš pažangą, už atžangą.
PIRMININKAS. R. Tamašunienė. Prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, prašau įskaityti mano balsą už.
PIRMININKAS. Arčiau gal mikrofoną.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Prašau įskaityti balsą už.
PIRMININKAS. Ačiū. S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, frakcijos vardu prašau Vyriausybės išvados dėl šio projekto, iki rudens sesijos tikrai spėsime.
PIRMININKAS. Gerai, supratau. Išsakykime nuomones. Jeigu nepritarsite bendru sutarimu, balsuosime. A. Nekrošius, tuomet V. Ąžuolas. Prašom.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš tik norėčiau gerbiamam kolegai Kęstučiui priminti, kad konservatoriai yra pateikę analogišką siūlymą. Pasižiūrėkite, ką jūsų kolegos teikia.
PIRMININKAS. V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Aš tik noriu patikslinti. Šis projektas nėra prieš vėjo energetiką. Tikrai ne. Jis tik apsaugo naujų gyvenamųjų vietų gyventojus. Noriu dar priminti, kad, pavyzdžiui, Bavarijos žemėje yra dešimt vėjo jėgainių aukščių. Tai yra du su puse kilometro. Mes dabar siūlome vieną kilometrą.
PIRMININKAS. Ačiū. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Iš tikrųjų čia buvo ir mano frakcijos kolegų tokių aistringų pasisakymų. Reikia ir tų galingų jėgainių, bet atsakingos šalys jas stato jūroje. Dabar mes jau pagal savo turimą šitų galingų jėgainių skaičių Telšių rajone, mano žiniomis, lenkiame Vokietiją, kiek ji jų turi sausumos teritorijoje. Mažiau galingų jėgainių, taip, yra. Taigi čia ramiai diskutuokime. Tikrai balsavimas už projektą nėra balsavimas prieš pažangą.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Kolegos Simono buvo pasiūlymas dėl Vyriausybės išvados. Galime bendru sutarimu? Gerai, balsuojame. Kas pritariate dėl Vyriausybės išvados, balsuojate už, kas nepritariate – prieš. Dėl Vyriausybės išvados.
Užsiregistravo 108, balsavo 108 Seimo nariai: už – 62, prieš – 24, susilaikė 22. Skiriama Vyriausybei išvadą parengti. Ačiū.
18.19 val.
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 5, 12 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4687 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-33 klausimas – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 5, 12 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4687.
Užsiregistravo 104, balsavo 103: už – 73, prieš – 8, susilaikė 22. Po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Kaimo reikalų komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Bendru suarimu. Ačiū.
I. Kačinskaitė-Urbonienė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, prašau įskaityti mano balsą už, kažkodėl man čia neveikė.
PIRMININKAS. Dėl protokolo jūsų balsas už.
A. Vyšniauskas. Minutėlę, įjungsiu.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Reikėtų Vyriausybės išvados, kadangi finansinis klausimas.
PIRMININKAS. Yra siūlymas dėl Vyriausybės išvados. Galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Gerai, pritarta bendru sutarimu.
Balsuota dėl visų apsvarstytų iki šio momento klausimų.
18.21 val.
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nario Gedimino Sakalausko priesaika
Gerbiamieji Seimo nariai, šiandien mes G. Sakalauską paskyrėme Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariu. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas numato, kad asmuo, paskirtas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariu, prieš pradėdamas eiti pareigas prisiekia Lietuvos valstybei. Prisiekiantysis asmuo priesaiką skaito padėjęs ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Nustatytas priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas. Tiek šios nuostatos nesilaikymas, tiek atsisakymas prisiekti ar pasirašyti vardinį priesaikos lapą arba pasirašymas su išlyga reiškia, kad narys neprisiekė ir negali eiti pareigų. Prisiekęs narys pasirašo vardinį priesaikos lapą. Vardiniai priesaikos lapai perduodami ir saugomi Seimo kanceliarijoje.
Tad kviečiu Seimo Pirmininkę V. Čmilytę-Nielsen ir G. Sakalauską atlikti prisaikdinimo procedūrą.
G. SAKALAUSKAS. Aš, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narys Gediminas Sakalauskas, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, savo pareigas atlikti garbingai, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, ginti visuomenės viešąjį interesą, visada būti nešališkam, saugoti man patikėtas paslaptis. Tepadeda man Dievas.
PIRMININKAS. Sveikiname ir linkime visada laikytis duotos priesaikos. Sėkmės darbuose. (Plojimai)
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narys G. Sakalauskas prisiekė.
PIRMININKAS. Ačiū Pirmininkei, ačiū kolegai.
18.23 val.
Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 2 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-492(2) (svarstymas)
Grįžtame prie darbotvarkės. Darbotvarkės 2-23 klausimas – Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 2 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-492(2). Pranešėjas – K. Bartoševičius. Prašau, kolega.
K. BARTOŠEVIČIUS (TS-LKDF). Labai ačiū. Komitetas svarstė ir bendru sutarimu pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-492(2), pritarė komiteto išvadoms ir komiteto pasiūlymams.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Dabar bendroji diskusija. Diskutuoti yra užsirašiusi L. L. Andrikienė.
L. L. ANDRIKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, svarstome Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pataisas. Šio įstatymo pataisos pateiktos Seimo Laikinosios kultūros paveldo, Europos kultūros kelių ir šv. Jokūbo kelio parlamentinės grupės iniciatyva, pritariant Kultūros ministerijai, nes Lietuvoje turime tikrai paradoksalią situaciją.
Kultūros keliai yra kultūros paveldo reiškinys, jų yra ir Europoje, ir Lietuvoje, jiems skirta ICOMOS kultūros kelių chartija, bet nė viename Lietuvos įstatyme nerasite apibrėžimo, kas yra kultūros kelias. ICOMOS, tiems, kas nežino, – Tarptautinė paminklų ir vietovių taryba, kurios tikslas skatinti paveldo apsaugą. ICOMOS yra pagrindinė UNESCO ekspertinė organizacija. Lietuvoje skelbiami konkursai, skirstomos valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos paramos lėšos neva kultūros keliams, bet niekas nėra nustatęs, kas yra kultūros kelias. Nesant įstatymu įteisinto apibrėžimo palikta visiška laisvė traktuoti kultūros kelią kaip kam patinka. Laisvė fantazijai, interpretacijoms ir atviros durys piktnaudžiauti, valstybės lėšomis pamaloninant draugus.
Taip vyksta metai po metų, nes nei Kultūros ministerija, nei Kultūros paveldo departamentas nematė problemos, o tie, kas matė problemą, paprašomi savo nuomonę pasilaikyti sau. Kultūros paveldo departamentas iki pat pataisų pateikimo apskritai priešinosi, kad kultūros kelio apibrėžimas atsirastų įstatyme, o juk atrodytų, kad jie pirmieji turėtų būti suinteresuoti dėmesiu šiai sričiai ir skaidrumu joje. Deja, tai kol kas ne Lietuvos realybė.
Dar daugiau. Lietuva šiemet minės įstojimo į UNESCO 30-metį. 2022 metais minėsime UNESCO pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos 50-metį ir Lietuvos prisijungimo prie šios Pasaulio paveldo konvencijos 30-metį. Pabrėžiu, prisijungimo prie konvencijos 30-metis. Lietuvos kultūros ministras D. Kuolys Lietuvos vardu ją pasirašė 1992 metais, Lietuva prisijungė prie konvencijos. Keitėsi vyriausybės ir kultūros ministrai, keitėsi seimai. Konvencija neva taikoma tiesiogiai, bet jos nuostatos iki šiol neperkeltos į įstatymą. Lietuva turėjo pasirinkimą prisijungti ir perkelti konvencijos nuostatas į įstatymą arba ratifikuoti konvenciją. Nepadarė to iki šiol. Normalu? Ne, nes 30 metų tikrai yra daugiau, nei reikia tokiam darbui atlikti. Kam nors tai rūpi? Tik kultūros paveldo ekspertams, mažam būreliui ir eiliniams piliečiams, matantiems, kaip apeinant konvencijos reikalavimus, kurie turėtų būti taikoma tiesiogiai, tvirtinami bendrieji miestų planai, nekreipiant dėmesio nei į ICOMOS ekspertų perspėjimus, nei į pilietines akcijas.
Atsakykite patys sau, kodėl aukšti valdininkai, kuriuos samdo valstybė saugoti kultūros paveldą, išsaugoti jį ateities kartoms, yra kurti ir ekspertų nuomonei, ir Valstybinės kultūros paveldo komisijos raginimams priimti specialų įstatymą dėl šios konvencijos įgyvendinimo Lietuvoje. Iš aukštos Seimo tribūnos kreipiuosi į Kultūros paveldo departamento vadovus. Jūs, ponai, turėtumėte garsiausiai reikalauti specialaus įstatymo dėl konvencijos įgyvendinimo. Kodėl tylite? Atvirkščiai, siunčiate signalus, kad jūs esate prieš.
Dabar apie pataisas. Nenustebkite, kad pateikiau pataisas. Atidaviau šiai kultūros sričiai daugiau nei dešimt metų. Šiais klausimais dirbau ir Europos Parlamente, ir Lietuvoje. Puikiai žinau šios srities problemas, trūkumus ir klaidas. Siekdami minimalios tvarkos, sertifikuojant kultūros paveldo dalį, kultūros kelius, dirbdami su aukščiausio profesionalumo ekspertais, pateikėme tris pataisas dėl minėto įstatymo remdamiesi Europos Tarybos, Europos Tarybos Ministrų Komiteto, ICOMOS konvencijomis. Naudojomės tarptautinių konvencijų, chartijų ir panašiai terminologija ir apibrėžėme, pirma, kas yra kultūros kelias, antra, kas yra kultūros kelio lygmuo, nes kultūros keliai yra įvairių lygių – regioninis, nacionalinis, tarptautinis ir Europos Tarybos kultūros kelio lygmuo, bei kokio lygmens kultūros keliai driekiasi per mūsų valstybės teritoriją. Keletas pavyzdžių. Regioninis kelias – Mažosios Lietuvos mūrinių mokyklų kultūros kelias. Nacionalinio kelio pavyzdys – M. K. Čiurlionio kelias. Jeigu pavyktų susitarti Lenkijoje, kad bent atminimo lenta būtų pažymėta jo mirties vieta, buvęs vienuolynas (ir dabar ten vienuolynas), šis kelias taptų tarptautiniu. Tarptautinio kelio pavyzdys – Baltų kelias.
Ir, trečia, pasiūlėme kultūros kelio lygmenų apibrėžimus įteisinti įstatyme, kas yra regioninis kelias, kas yra nacionalinis kultūros kelias, kas yra tarptautinis kultūros kelias ir kas yra Europos Tarybos kultūros kelias. Viskas. Tai yra visiškas minimumas, kurį būtina, absoliučiai būtina įteisinti įstatymu, kad žaidimo taisyklės būtų vienodos ir aiškios visiems kultūros kelių sertifikavimo ir finansinės paramos skirstymo proceso dalyviams, konkursų skelbėjams ir vykdytojams, tai yra Kultūros ministerijai, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, Kultūros paveldo departamentui, taip pat paraiškų sertifikuoti kelius ar paramai gauti teikėjams, paraiškų vertintojams, pagaliau – mokesčių mokėtojams.
Apgailestauju, kad Kultūros komiteto siūlomas variantas, pradedant kultūros kelio apibrėžimu ir baigiant nepritarimu siūlymui kultūros kelio lygmenis apibrėžti įstatyme, yra ne tik kokybiškai prastesnis, beje, ne tik mano, bet ir Kultūros paveldo ekspertų nuomone. Pasakysiu daugiau. Kultūros komiteto siūlymas padės saugoti ne paveldą, o tą drumstą vandenį, kuriame kai kam labai patinka žvejoti.
Dėkodama Kultūros komiteto išvadų rengėjams S. Tumėnui ir K. Bartoševičiui už darbą ir pastangas įsigilinti į klausimo esmę per palyginti trumpą laiką, jų gerą valią, suprantu, kad reikiamai įsigilinti laiko pritrūko, todėl kviečiu pasitikėti mūsų su ekspertais parengtomis įstatymo pataisų formuluotėmis ir paremti tris mano vardu įregistruotas pataisas.
Ir dar dvi trumpos, bet esminės pastabos, kurios pravers ir ateityje. Pirma, S. Tumėno pastangomis padaryta pataisa, remiantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvada, iš pirmo žvilgsnio atrodo visai nekalta, bet taip nėra. Jeigu tokia formuluotė būtų priimta Seime, reikštų, kad Europos Tarybos kultūros kelias – viso labo vienas iš tarptautinių kultūros kelių. Deja, gerbiamasis kolega, tai klaida. Ir galiu tik apgailestauti, kad buvo pasinaudota…
PIRMININKAS. Kolege, laikas jau gerokai viršytas.
L. L. ANDRIKIENĖ (TS-LKDF). …garbingos komisijos vardu, nepaaiškinus tai komisijai visų subtilybių, tuomet ir komisijos išvada, tikėtina, būtų kita. Europos Tarybos kultūros kelio lygmuo iš esmės skiriasi nuo tarptautinio kelio lygmens Lietuvoje, nes Europos Tarybos kultūros kelias, pirma, sertifikuojamas visiškai pagal kitokius kriterijus, antra, sertifikuojamas ne Lietuvoje, o Liuksemburge, tai atlieka Europos Tarybos kultūros kelių institutas. Ir, trečia, tokių kelių, o iš tiesų paneuropinių kultūros kelių tinklų, Lietuvoje kol kas turime tik du – žydų kultūros paveldo kelią ir šv. Jokūbo kelią.
Gerbiamas pirmininke, jeigu leisite, dar du sakinius.
PIRMININKAS. Jau dvigubai viršijote laiką.
L. L. ANDRIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū jums. Kolegos, noriu atkreipti kolegos K. Bartoševičiaus dėmesį. Europos Tarybos dokumentuose apie kultūros kelius pradėta kalbėti, jo manymu, tik 2013 metais. Taip nėra. 1987 metais Europos Taryba paskelbė garsiąją Santjago de Kompostelos deklaraciją, kuria šv. Jokūbo kelią paskelbė pirmuoju ir seniausiuoju Europos kultūros keliu. Nuo to laiko praėjo 33 metai.
Taigi baigdama prašau visų frakcijų kolegų paremti visas tris mano pateiktas pataisas, balsuoti už jas. Jos viena su kita neatsiejamai susijusios.
PIRMININKAS. Ačiū.
L. L. ANDRIKIENĖ (TS-LKDF). Būsime padarę bent minimalias…
PIRMININKAS. Ačiū.
L. L. ANDRIKIENĖ (TS-LKDF). …bet būtinas įstatymo pataisas, garantuojančias daugiau skaidrumo plėtojant kultūros kelius Lietuvoje.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama kolege.
L. L. ANDRIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke.
PIRMININKAS. Aš taip suprantu, kolegė, pristačiusi klausimą, nepritarė komiteto išvadoms, tad, aš manau, kai bus balsavimas, tada mes ir pakviesime, nes dabar neišeina kažkaip svarstyti motyvų už, prieš ir taip toliau. Prie šio klausimo grįšime, kai bus balsuojama dėl to klausimo.
18.35 val.
Nacionalinių plėtros įstaigų įstatymo Nr. XIII-1257 2, 6, 111 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 171 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-683 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-25 klausimas – Nacionalinių plėtros įstaigų įstatymo Nr. XIII-1257 2, 6, 111 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 171 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-683. Pranešėja – G. Skaistė. Prašom, gerbiamoji ministre. Toliau posėdžiui pirmininkauja kolega Seimo Pirmininko pavaduotojas J. Sabatauskas.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Vyriausybė teikia skubos tvarka svarstyti Nacionalinių plėtros įstaigų įstatymo kelių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 171 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIVP-683. Projekto esmė ir tikslas yra efektyvinti finansinių priemonių įgyvendinimą ir nustatyti keletą svarbių papildomų aspektų. Vienas iš jų – nustatyti galimybę fondų fonde teikti dotacijas ir (ar) subsidijas, kuriomis skatinamas finansinių priemonių įgyvendinimas, ir siekiama sudaryti sąlygas iš fondų fondui teikti subsidijas ir (ar) dotacijas, kuriomis prisidedama prie finansinių priemonių įgyvendinimo.
Dotacijų ar subsidijų teikimas iš fondų fondui arba kartu su finansinėmis priemonėmis užtikrins vieno langelio principą ir pagreitins finansavimo procesą potencialiems naudos gavėjams, kurie kreipiasi dėl finansavimo, taip pat sudarys sąlygas plėsti finansinių priemonių įgyvendinimą, ypač tose srityse, kuriose istoriškai veiklos buvo finansuojamos išskirtinai negrąžintinų subsidijų dotacijų forma finansavimu.
Atlikti finansinių priemonių rinkos poreikio vertinimai rodo, kad siekiant sukurti pakankamą projektų srautą finansinėms priemonėms arba kompensuoti neatsiperkančią investicijos dalį svarbu taikyti skatinamąjį komponentą, elementą. Kompensuoti tam tikras išlaidas ir subsidijų dotacijų teikimą kartu su finansinėmis priemonėmis skatina ir Europos Komisija 2021–2027 metų programavimą nustatančiuose reglamentuose.
Taip pat siūlome nustatyti teisę nacionalinėms plėtros įstaigoms gauti duomenis, kurių reikia nacionalinių plėtros įstaigų funkcijoms atlikti iš valstybės registrų ir informacinių sistemų, pavyzdžiui, Valstybinės mokesčių inspekcijos ar Registrų centro, ir taip sumažinti administracinę naštą potencialiems naudos gavėjams, nes iš jų nebūtų reikalaujama pateikti atitinkamų duomenų, kurie nacionalinėms plėtros įstaigoms bus prieinami iš valstybės ir informacinių registrų.
Taip pat siūlome nustatyti galimybę nacionalinėms plėtros įstaigoms gauti iš Lietuvos banko tvarkomos paskolų rizikos duomenų bazės duomenis, kurių reikia klientų kreditingumui vertinti ir taip pat nustatyti pareigą teikti duomenis Lietuvos bankui apie nacionalinių plėtros įstaigų skolos priemones. Tai darys tiesioginę teigiamą įtaką tiek verslo subjektams, tiek nacionalinės plėtros įstaigoms, nes šios įstaigos galės vertinti paskolų gavėjų kreditingumą kaip ir kitos finansų įstaigos. Nacionalinės plėtros įstaigai, planuojančiai pradėti skolinti tiesiogiai, reikalinga prieiga prie šioje duomenų bazėje esančios informacijos potencialių skolininkų kreditingumui vertinti. Tai padės atsakingiau vykdyti, valdyti valstybės išteklius, nes prieš suteikiant paskolas ir administruojant suteiktas paskolas būtų sudarytos sąlygos visapusiškai vertinti skolininko kreditingumą ir riziką.
Taip pat siūlome nustatyti teisę nacionalinėms plėtros įstaigoms steigti patronuojančią įmonę finansinėms priemonėms įgyvendinti, jei tai numatyta investavimo strategijoje, taip siekiant valdyti riziką.
Taip pat siūlome nustatyti galimybę nacionalinėms plėtros įstaigoms turėti sąskaitas Lietuvos banke, nes pradėjus taikyti neigiamas palūkanų normas kredito įstaigose nepakankamai atlyginama už riziką jose saugoti ekonomikai skatinti skirtas lėšas.
Atsižvelgiant į tai, kad vis dar galioja valstybės lygio ekstremalioji situacija, o įstatymo projektas skirtas skatinamųjų finansinių priemonių įgyvendinimui gerinti, efektyvinti, smulkiojo ir vidutinio verslo, kitų subjektų finansavimo galimybėms didinti, prašome įstatymo projektą Seime svarstyti skubos tvarka.
Dėl įstatymo projekto Seimo Teisės departamentas pastabų neturi.
PIRMININKAS (J. SABATAUSKAS, LSDPF). Ačiū, gerbiama ministre. Jūsų klausti norėtų du Seimo nariai. Pirmas klausia M. Majauskas. Aš jo nematau. Klausia V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiama ministre, norėjau paklausti, ar po šių pakeitimų į nacionalines plėtros įstaigas galės kreiptis ir savivaldybės? Jos taip pat vykdo įvairiausius europinius projektus, kitas veiklas, kurioms taip pat labai trūksta finansavimo, šiandien trūksta net apie 100 mln. Ar bus sudarytos galimybės savivaldybėms kreiptis į šias įstaigas?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Šis įstatymo projektas nekalba apie subjektus, kurie turi teisę teikti paraiškas nacionalinėms plėtros įstaigoms, kalbama apie priemonių papildomumą, kad galėtų būti taikomos ir finansinės priemonės kartu su subsidijų ir dotacijų mechanizmu apribojant jų dydį, taip pat nustatomos teisės gauti nacionalinės plėtros įstaigoms duomenis, kad nereikėtų jų prašyti iš tų subjektų, kurie teikia paraiškas, taip pat gauti duomenis iš Lietuvos banko apie paraiškų teikėjų kreditingumą. Tačiau šis įstatymas nekalba apie subjektus, kurie papildomai galėtų gauti finansavimą iš nacionalinių plėtros įstaigų.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama ministre. Jūsų jau paklausė visi, norėję klausti. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių pasisakyti. Apsispręsime, kai bus balsavimo laikas, o jis numatytas 19 val. 35 min., bet galbūt mes balsuosime anksčiau. Aš apie tai pranešiu vėliau.
18.41 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 9, 59, 74, 76, 77, 82 ir 83 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-652, Švietimo įstatymo Nr. I-1489 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-653 (pateikimas)
Dabar kviečiu švietimo, mokslo ir sporto ministrę J. Šiugždinienę pristatyti Mokslo ir studijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-652 ir su juo susijusį projektą Nr. XIVP-653 – Švietimo įstatymo 11 straipsnio pakeitimo projektą. Prašau, ministre.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Mieli kolegos, teikiame labai svarbius pakeitimus. Vienas iš pagrindinių tikslų yra stiprinti Lietuvos aukštojo mokslo konkurencingumą. Visi turbūt norime, kad kuo daugiau Lietuvos studentų studijuotų mūsų aukštosiose mokyklose, kad kuo daugiau galėtume pritraukti užsienio studentų, visi siekiame, kad mokslas svariai prisidėtų prie aukštos pridėtinės vertės ekonomikos ir taip pat prie didėjančių mūsų atlyginimų.
Taigi teisės aktų projektų tikslas sukurti teisines prielaidas pokyčiams, kurie įgalintų mokslo ir studijų pažangą, skatintų studijų kokybę ir šalintų priėmimo į aukštąsias mokyklas sąlygų disproporcijas. Pagrindiniai uždaviniai yra keturi. Pirmiausia stiprinti mokslo ir studijų sistemos pažangą pasitelkiant sutartis su valstybinėmis mokslo ir studijų institucijomis, siūlome atsisakyti neveikiančių nuostatų dėl sutarčių su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis ir numatyti galimybę su aukštojo mokslo institucijomis sudaryti sutartis, kurios būtų skirtos strateginiams dalykams, strateginiams mokslo ir studijų tikslams įgyvendinti. Tai gali būti ir studijų veiklai plėtoti, kokybei gerinti, infrastruktūrai tobulinti.
Antras uždavinys – skatinti studijų kokybės augimą, numatant finansavimą už studijų veiklos pasiekimus. Studijų veiklos vertinimas apimtų vieną arba kelias iš šių studijų veiklos sričių: studijų rezultatyvumą, studijų tarptautiškumą, studentų įtraukimą į mokslo, meno ir studijų veiklas, absolventų karjerą, studijų įtrauktį ir paramos studijų veiklai pritraukimą.
Trečias uždavinys – panaikinti diskriminacinę nuostatą, sudarančią galimybes stojantiems į valstybės nefinansuojamas studijų vietas pretenduoti lengvesnėmis sąlygomis studijuoti pagal pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas, suvienodinti slenkstinius reikalavimus stojantiesiems, sieti juos su Švietimo įstatyme nurodomais brandos egzaminų įvertinimų lygiais, atsisakyti mažiausio stojamojo konkursinio balo, taip mažinti perteklinius stojimo reikalavimus ir suteikti pačioms aukštosioms mokykloms daugiau laisvės atrinkti motyvuotus stojančiuosius.
Ketvirtas uždavinys – numatyti galimybę švietimo, mokslo ir sporto ministrui planuoti valstybės finansuojamas studijų vietas pirmosios pakopos pedagoginėms studijoms ne tik pagal studijų programas, bet ir jų specializacijas, siekiant išvengti tam tikrų dalykų mokytojų perteklinio rengimo, nes pagal tų pačių studijų programų skirtingas specializacijas rengiami skirtingų dalykų mokytojai.
Ir paskutinis uždavinys labiau techninis – numatyti pagrįstus norminių studijų kainų patvirtinimo terminus. Siūlome pora savaičių pavėlinti norminių atitinkamais metais priimamų studentų studijų kainų patvirtinimo terminą ir vietoj sausio 15 dienos įrašyti sausio 31 dieną. Pritarus šiai nuostatai būtų nustatytas realus ir pagrįstas norminių kainų patvirtinimo terminas. Pažymėtina, kad terminas vertinamas nereikšmingai ir toks pakeitimas neturėtų neigiamos įtakos tolesniam priėmimo į aukštąsias mokyklas proceso organizavimui.
Projektas yra suderintas, diskutuotas su aukštosiomis mokyklomis, kitais socialiniais partneriais. Taip pat šiandien gavome Teisės departamento pastabas ir siūlome pritarti, patikslinti kai kuriuos dalykus, kuriuos siūlo Teisės departamentas, išskyrus pastabą, pagal kurią siūloma visas valstybines mokslo ir studijų institucijas atitinkamais metais vertinti pagal tuos pačius kriterijus, nes manome, kad skirtingoms institucijų grupėms, tarkime, universitetams, kolegijoms ir mokslo institutams gali būti taikomi skirtingi kriterijai, atsižvelgiant į jų veiklos specifiką. Bet pritariame, kad tos pačios grupės institucijoms turi būti taikomi tie patys kriterijai.
Dėkui ir labai prašau pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamai ministrei. Jūsų norėtų klausti septyni Seimo nariai. Klausia V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamoji ministre, toks klausimas, kodėl tikrai gerą įstatymą šaukštu deguto sugadinote – vietoj vieno privalomo egzamino vėl norite sugrąžinti tris privalomuosius egzaminus? Tai prieigą tikrai sumažins.
Kitas klausimas, kaip paskirstėte gautus papildomus 12 mln. eurų nemokamam aukštajam mokslui finansuoti? Tą biudžetą pateikdami papildėme. Kur tie 12 mln. eurų, kodėl jie nepaskirstyti?
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui. Atsakysiu, jog ir dabar yra trys privalomi valstybiniai brandos egzaminai stojant į valstybės finansuojamas vietas, tai yra lietuvių kalba ir literatūra, matematika ir vienas laisvai pasirenkamas. Čia tikrai niekas nesikeičia. Mes suvienodiname sąlygas valstybės finansuojamiems ir nefinansuojamiems, kad nebūtų diskriminacijos. Niekur nėra pasaulio pažangiose valstybėse, kad skirtųsi reikalavimai stojant į valstybės finansuojamas vietas ir valstybės nefinansuojamas vietas. Tai tikrai diskriminacinė nuostata, todėl mes siūlome ją suvienodinti ir supaprastinti, nes šiandien, jeigu stoji į aukštąją mokyklą, yra reikalavimas išlaikyti tris valstybinius brandos egzaminus, yra metinių pažymių aritmetinis vidurkis, taip pat dar yra mažiausias stojamasis konkursinis balas. Šiuo atveju mes siūlome labai paprastą modelį, kad tai būtų trys valstybiniai brandos egzaminai: du iš jų privalomi, vienas pasirenkamas.
Dėl 12 mln. eurų. Tikrai prašome gerokai daugiau, negaliu atsakyti, apie kokius milijonus konkrečiai klausiate, bet tikrai švietimo sąskaita yra didelė. Noriu pabrėžti, kad vien struktūrinių fondų… funkcijų, valstybinių funkcijų, kurios iš esmės turėjo būti teikiamos pačios valstybės, bet ilgus metus buvo finansuojamos iš struktūrinių fondų, yra virš 40 mln. Taigi tikrai ta sąskaita yra didelė.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia I. Kačinskaitė-Urbonienė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Ministre, tikrai noriu pasiteirauti dėl kelių aspektų. Vienas dalykas. Studentų sąjunga yra išreiškusi nuomonę viešai, kad ji nepritaria šiam įstatymo projektui, nes jis stokoja socialinio jautrumo, socialinio ekonominio aspekto ir dimensijos. Ką jūs galėtumėte atsakyti į šią kritiką?
Kitas dalykas. Jūs minėjote, kad universitetai pritaria, tačiau dalis universitetų ir anksčiau yra pasisakę, kad tokie griežti įstatymuose nustatyti reikalavimai stojant į aukštąsias mokyklas varžo ir riboja jų autonomiškumą. Ką galėtumėte atsakyti į tai? Kadangi ir vienas aspektas, ir kitas aspektas yra labai labai svarbūs, o susijusių lydimųjų teisės aktų mes šiandien nematome, ar nemanote, kad vis dėlto skubotai šis klausimas svarstomas nepilnu kontekstu?
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui. Tikrai labai svarbūs ir geri klausimai. Tikrai reikalavimai nėra griežti. Jeigu mes palyginsime su kitomis valstybėmis, reikalavimai yra labai paprasti ir yra supaprastinami: tik trys egzaminai tam tikru lygiu ir vienas – išlaikyti, o kitas – pagrindinis lygmuo. Tikrai nežinau, ar galėtumėte pateikti kitų pavyzdžių, kur yra dar paprasčiau, nes iš esmės tau reikia išlaikyti tik tris valstybinius brandos egzaminus tam, kad galėtum studijuoti aukštąjį mokslą.
Dėl socialinės dimensijos. Tikrai ir šiandien 16 valandą vyks pasitarimas dalyvaujant ir studentams. Kartu dirbame, rengiame siūlymus. Prieš teikdami Vyriausybei šį projektą, turėjome posėdį su visų aukštųjų mokyklų atstovais ir su Lietuvos studentų asociacija. Taip, tikrai studentai išreiškė mintį, kad turėtų būti ir socialinė dimensija. Mes tai girdime ir tam kartu ruošiamės. Tikrai rudenį pateiksime siūlymus. Jie nebūtinai bus teisės aktų projektų pateikimai, bet diskutuojame. Turime pasiūlymus dviem kryptimis, tai ir dėl paskolų sistemos, ir dėl tam tikrų galimybių, kvotų vaikams, kurie ateina iš sudėtingesnės socialinės ir ekonominės padėties, kad jie turėtų galimybę įstoti į tas specialybes, kur yra didžiulė konkurencija, pavyzdžiui, medicina, kur visi stoja su pačiais geriausiais balais.
Dar ką noriu pabrėžti, kad jūsų nesuklaidintų, jog į valstybės nefinansuojamas vietas nestoja vaikai, kurie ateina iš tos sunkesnės ekonominės padėties šeimų. Tai yra faktas ir čia yra niekaip nesusiję. Tie, kurie gali susimokėti, ir šiandien susimoka. Reikalavimai jiems yra labai maži, nes tu gali įstoti studijuoti chemiją, iš esmės nelaikęs chemijos egzamino, arba matematikos egzamino, ir sėdėti viename suole su tuo, kuris turi šimtuką ir laikė visus egzaminus. Tai yra tikrai neteisinga ir diskriminacinė nuostata.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama ministre, prašom pasakyti, kuo skiriasi jūsų dabar teikiamas teisės aktas nuo ankstesnio, kurį teikė Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas ponas A. Žukauskas. Tai vienas klausimas.
Ir dabar man pakomentuokite, kodėl ketvirtajame uždavinyje jūs numatėte tik švietimo galimybę, išsikėlėte tokius uždavinius, ir būtent kalbate tik apie pedagogus, apie perteklinį rengimą, kad kai kurių specialybių daugiau trūksta. Aš manau, kad ne tik čia turėtų liesti pedagogus, bet turėtų liesti apskritai visų profesijų. Nes mums trūksta ir tiksliųjų, ir inžinierių, ir kitų specialybių. Tai man taip keista, kad jūs ketvirtajame uždavinyje kalbate tik apie pedagogus. Čia man kyla toks klausimas.
Iš tikrųjų dėl kokybės, aišku, aš tikrai pritariu, mes siekiame kokybės. Dėl ko aš suabejojau? Suabejojau vien dėl to, kad tas matematikos egzaminas yra dabar privalomas, bet mes susigriežtinome, jau griežtai norintiems stoti reikalingas matematikos egzaminas. Nors A. Žukauskas man buvo atsakęs į tokį klausimą. Kuo skiriasi jūsų projektai?
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui. Skiriasi tikrai daug kuo, nes gerbiamojo profesoriaus A. Žukausko projekte buvo tik vienas punktas apie reikalavimų suvienodinimą, yra visi kiti punktai… Ten buvo dar dėl nubyrėjimo tam tikri pasiūlymai. Visi trys uždaviniai, kuriuos aš įvardijau, yra visiškai skirtingi.
Dabar dėl matematikos egzamino ką noriu pabrėžti. Jeigu pasižiūrėtumėte į kaimynes valstybes, tai yra Latviją ir Estiją, tai taip pat yra privalomas matematikos egzaminas. Man ta diskusija tikrai kelia nerimą, kad mes galime galvoti, jog aukštąjį mokslą galima studijuoti nelaikius matematikos egzamino. Noriu nuraminti, kad jau šiemet nuo rugsėjo 1 dienos 10 klasėje yra papildoma matematikos pamoka, mes siūlome pakeitimus vidurinio ugdymo sistemoje, kur tikrai daugiau valandų skiriama šiems pagrindiniams dalykams.
Ir dar klausėte dėl nuostatos dėl pedagogų. Čia mes susidūrėme su tokia situacija, kadangi mes tikrai teikiame didelę paramą būtent pedagogų stipendijoms, taip pat mes šiandien, remdamiesi įstatymu, galime skirti finansavimą tik pagal programą „Dalyko pedagogika“, o joje yra labai daug specializacijų. Yra ir fizinis ugdymas, ir muzika, ir matematika. Ką mes matome? Jog stipendijos, kurios buvo skirtos, nebūtinai buvo panaudotos. Tai dideli pinigai. Apie 8 mln. eurų buvo panaudota tikrai nebūtinai geriausiai. Tarkime, fizinio ugdymo srityje mums tikrai netrūksta mokytojų, mes turime jų perteklių ir mes juos vis dar priimame ir skatiname stipendijomis.
Mes galvojame, kad valstybės lėšas reikėtų taikliau panaudoti, kad tikrai reikia skirti stipendijas ir skirti didesnį finansavimą, jeigu ateina daugiau pedagogų, daugiau stoja. Ir šiemet, jeigu stos, tai mes turėsime galimybę perskirstyti ir papildyti, kiek reikės, kad tik būtų norinčių, bet čia reikėtų taikliau tiesiog vietas planuoti, nes tikrai kai kurių specialybių mes šiandien turime perteklių ir mums tikrai nereikia. Tai mums nereikėtų tiek daug. Mums galbūt reikia kitų specialybių kur kas daugiau, kad ir lietuvių kalbos ir literatūros, labai trūksta šiandien. Tai mes čia galėtume daugiau paskatinti. Todėl siūlome tokį pakeitimą, kuris atvertų galimybę taikliau planuoti valstybės paramą.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Gerbiama ministre, jūs pasakėte, kad kuo daugiau pritrauktume studentų, bet jūs ir pasakėte, kad tie, kurie gali susimokėti, tai jau tie lyg ir nebetinkami, jeigu jie yra nepasiekę kokių nors rezultatų. Nėra niekur pabrėžta apie motyvacijos kokį nors „egzaminą“ (aišku, kabutėse egzaminą), bet motyvacija turėtų lemti. Nes sumokėti už tą studentą, kuris norėtų stoti ir neatitinka lygmens, galėtų darbdavys. Ir čia valstybės interesas turėtų būti, nes tai būtų tiesioginis darbdavio interesas.
Manau, kad šitas įstatymo projektas, jūs tiesiai šviesiai neatsakote, bet man jis atrodo, kad „neįėjome per duris, įeisime per langą“. Ir studentai labai teisingai savo rašte parašė, kad Seimas jau šiam projektui nepritarė vieną kartą. Mes skirtumų neįžvelgiame tiek, kiek jūs čia pasakote. Manau, kad nereikėtų turbūt daryti to projekto vėl per jėgą tokio pat, atimant iš universitetų autonomiją ir perkeliant universitetų pareigas į ministeriją. Manau, kad jūs taip pat nebūsite visą amžių ministre.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Tikrai ne.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ateis kiti asmenys. Ir kaip tos taisyklės gros tada tiems žmonėms, kurie turės dirbti universitetuose? Neskriauskime universitetų autonomijos. Ačiū.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui, profesoriau. Tikrai mes neskriaudžiame, kaip tik šiuo pakeitimu mes suteikiame universitetams kur kas daugiau autonomijos, nes mes supaprastiname visą sistemą, mes sakome: norint studijuoti aukštąjį mokslą, reikalingi šie trys egzaminai. Jeigu universitetas norės įsivesti motyvacinį pokalbį po to, prašom, jis tikrai gali įsivesti. Bet ką aš noriu akcentuoti.
Nepamirškime, kad šiandien mes tikrai turime pakankamą skaičių studentų, studijuojančių aukštąjį mokslą. Ar tikrai mes taip norime sumenkinti profesijos svarbą? Mes šiandien turime 75 % studijuojančių aukštąjį mokslą ir tik 25 % profesinį, kai tuo tarpu, jeigu mes palygintume su Europos Sąjungos vidurkiais, EBPO, tai yra maždaug 50 %. Tai tikrai nėra taip, kad mūsų aukštasis mokslas būtų neprieinamas. Ir man nesuprantama, kodėl mes norime, kad jis būtų nekokybiškas. Kodėl mes norime, kad tie, kurie gali sumokėti… Na, aš dar supratu jus kaip liberalą dabar šiek tiek. Kurie gali susimokėti, kažkodėl galėtų įstoti į aukštąją mokyklą kur kas paprasčiau negu tie, kurie negali susimokėti. Man šitas yra visiškai neaišku.
Studentai turi būti pasiruošę. Ir tai, kad jis bus išlaikęs 16 balų iš 100, norėdamas įstoti į kolegiją, tris egzaminus, tai yra minimaliausias reikalavimas, kokį mes galime įsivaizduoti. Ir jeigu mes kalbame apie aukštos pridėtinės vertės ekonomiką ir universitetus, į kuriuos atvažiuotų studijuoti užsienio studentai, nes mūsų vaikų yra mažai, deja… Mums, aišku, reikia didesnes, gausesnes šeimas turėti, kad kuo daugiau vaikų studijuotų, bet, deja, demografija šiandien nepalanki. Kada jie atvažiuos? Tada, kada bus stiprūs universitetai ir stiprios kolegijos.
Dalykus reikia spręsti įvairiais būdais, bet aš tikrai tikiu, kad šitas žingsnis visiškai į kitą lygį pakels mūsų aukštąjį mokslą. Mes esame pamodeliavę, tai tikrai nėra jokio didelio poveikio, finansavimas auga. Aš tikrai manau, kad tas pokytis, kurį mes siūlome, yra būtinas ir reikalingas. Jeigu perverstumėte EBPO ataskaitas, visose rekomendacijose, kiekvienoje yra pateikiama ši rekomendacija, kad būtina suvienodinti reikalavimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinė klausia V. Targamadzė.
V. TARGAMADZĖ (LSDPF). Ačiū. Visų pirma noriu atkreipti dėmesį, kad mes šiuo projektu suteikiame universitetams daugiau autonomijos. Na, kolegos, universitetai ir taip turi būti autonomiškai. Apie ką mes čia kalbame?
Toliau. Yra reglamentuojantys dokumentai, sutartys. Jūs devintame rašote, kad yra ir kitokios sutartys. Tai yra labai pavojinga frazė, negalima būtų taip rašyti, reikėtų įvardinti turinį. Toliau jūs kalbate apie vertinimo kriterijus. Iš tikrųjų truputėlį paminėjote, bet tie vertinimo kriterijai turi būti labai aiškūs, suvienodinti ir visoms institucijoms vienodai taikomi, aišku, atsižvelgiant į statistiką. Tai ir klausimas yra, kaip kitos sutartys ir vertinimo kriterijai, kaip jūs tvarkysite?
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui, profesore. Tikrai labai teisingai atkreipėte dėmesį. Buvo ir Teisės departamento pastaba, čia mes dėl kitų sutarčių įvardinsime, kaip vadinamos šitos sutartys, labai konkrečiai jas vadinsime strateginėmis sutartimis. O dėl kitų sutarčių – ir šiandien universitetai sudaro įvairiausias sutartis, jos nėra kaip nors konkrečiai apibrėžtos įstatyme. Tarkime, kad ir Užsienio reikalų ministerija yra sudariusi su ne vienu universitetu tam tikras sutartis dėl įvairios veiklos. Čia yra tos kitos sutartys.
Kad būtų tikslumas, mes pasitarėme ir su Teisės departamentu, mes visas sutartis dėl pažangos dalykų įvardinsime labai konkrečiai. Pavyzdžiui, mes turime pedagogų rengimo centrus. Šiandien tas finansavimas ir papildoma parama pedagogų rengimo centrams yra tokia komplikuota, bet mes pagal šį pakeitimą galime su pedagogų rengimo centru sudaryti sutartį finansuodami juos papildomai ir prašydami jų pasiekti tam tikrų tikslų. Jų gali būti įvairiausių, bet gali būti skiriamas papildomas finansavimas, aišku, orientuotas į rezultatą ir tam tikrą tikslą.
Dabar klausėte dėl vertinimo. Mes įvardijome vertinimo kriterijus ir jų konkrečias reikšmes, čia tikrai turime sutarti su bendruomene ir nustatyti poįstatyminiais aktais.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama ministre, atsakėte į visus Seimo narių klausimus.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui. Dėl balsavimo motyvų už kalba V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (LRF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iki šiol buvo daug ministrų, bet niekaip negalėjo susitvarkyti su švietimu. Aš įdėmiai klausiausi viso pasisakymo, pažadų, aišku, du trečdaliai kolegų jau dezertyravo iš Seimo, neatlaikė. Gerbiama ministrė J. Šiugždinienė 19 valandą vakaro taip azartiškai, užsidegančiai mums išpasakojo viską! Matyti, kad žmogus logiškai kalba, kovinga, azartiška ir gali padaryti proveržį. Kas, jeigu ne ji? Kada, jeigu ne dabar?!
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų prieš – V. Ąžuolas. Deja, jo nebėra.
Gerbiami kolegos, apsispręsime ir balsuosime nustatytu laiku.
19.03 val.
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-484 (pateikimas)
Dabar liko Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-484. Pranešėjas – Č. Olševskis.
Č. OLŠEVSKI (LRF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Pirmiausia prieš pateikdamas savo projektą, norėčiau jums visiems nuoširdžiai padėkoti už tai, kad palaikėte mane ir mano įstatymo projektą, kurį pateikiau prieš valandą.
Gerbiami kolegos, kaip jau minėjau, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis aiškiai reglamentuoja, kad žmogaus nuosavybė neliečiama, tačiau šio įstatymo projektą inicijuoti paskatino taip pat nuolatiniai gyventojų ir visuomeninių organizacijų skundai dėl diskriminacinės ir neteisingos politikos atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, ypač atkuriant nuosavybės teises į miesto teritorijoje turėtą žemę. Su tuo susiję kompensavimo būdai, piniginė išraiška, tvarka ir išmokos dydžio suma. Nors visur teigiama, kad nuosavybės teisių atkūrimas yra prioritetinis valstybės ir visuomenės uždavinys, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skelbiamais 2019 metų duomenimis, miestuose nuosavybės teisę dar liko atkurti apie 6 tūkst. piliečių dėl 3 hektarų žemės. Vilniaus mieste tik mažiau negu pusė asmenų atgavo bent dalį pagal įstatymą grąžintinos žemės. Kartais stebina kai kurių institucijų atsainumas, neveikimas, o gal tiesiog nenoras spręsti reformos iškreiptas pasekmes.
Norėčiau pasakyti, kad kiekviena žemės grąžinimo istorija yra unikali. Tai vos žmogaus pakeliama institucijų susirašinėjimo ir atrašinėjimo popierių krūva, daugybė nuorodų į teisės aktus, bet, deja, nulinis rezultatas, ne tik galbūt, bet iš tikrųjų mizeris. Vos ne per prievartą piniginę išmoką išmokės, žemės grąžinimo pabaigtuves atšvęs, liks daugybė laisvų suformuotų žemės sklypų skirtinguose Lietuvos miestuose, tarp jų ir sostinėje, tą patvirtina ir valstybės institucijos. Klausimas: kam jie atiteks? Deja, šiuo metu net tie piliečiai, kuriems pagaliau suformuoti lygiapločiai sklypai, nėra įrašomi į eilę gauti lygiavertį sklypą, nes, kaip minėjome ir dėl praeito įstatymo, priežastis yra tokia, kad pavėlavo.
Todėl ir teikiu įstatymo pataisas, kurios leistų piliečiams už turėtą žemę gauti atitinkamą miško sklypą ir, priklauso nuo turėto žemės ploto, kelis lygiaverčius sklypus iki 0,12 arų individualiai statybai. Įstatymo projekto tikslas – paspartinti nuosavybės teisių atkūrimo proceso užbaigimą ir įvykdyti įsipareigojimus piliečiams grąžinti jų nuosavybę arba atlyginti už tai jų pačiu pasirinktu kitu būdu. Kadangi šiuo metu Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio nuostatos numato, kad jeigu piliečiui sugrąžintas ar perduodamas neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypo plotas miesto teritorijai priskirtoje žemėje yra mažesnis už žemės sklypo plotą, į kurį pagal šį įstatymą jam atkuriamos nuosavybės teisės, už likusį žemės sklypo plotą valstybė jam atlygina pinigais.
Norėčiau dar kartą akcentuoti, kad būtent dėl valstybės institucijų kaltės daliai pretendentų laiku nebuvo suformuoti lygiapločiai žemės sklypai kaip būtinoji sąlyga pretenduoti į lygiavertį turėtą žemės sklypą individualiai statybai, iki 0,12 arų. Todėl ir siūlau šio įstatymo 5 straipsnį papildyti nauja 6 dalimi, kuri skambėtų: jeigu piliečiui perduotas neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypo plotas miesto teritorijai priskirtoje žemėje yra mažesnis už žemės sklypo plotą, į kurį pagal šį įstatymą jam atkuriamos nuosavybės teisės, už likusį žemės sklypo plotą papildomai perduodamas neatlygintinai nuosavybėn antras ne mažesnis kaip 0,04 hektaro žemės sklypas individualiai statybai ir kitai paskirčiai. Arba, piliečiui pageidaujant, už likusį žemės sklypo plotą valstybė jam atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Atlyginimas pinigais turėtų būti išimtinė galimybė, kai valstybė atlygina piliečiams už nekilnojamąjį turtą, kuris pagal įstatymą negrąžinamas, o ne taisyklė, kai net ir esant laisvų žemės sklypų plotų miesto teritorijai priskirtoje žemėje asmenys tiesiog verčiami rinktis kompensaciją pinigais, kaip jau minėjau, neatitinkančią rinkos vertės ir prasilenkiančią su teisingumo ir proporcingumo principais.
Pabaigai. Nepaisant to, kad kai kurie pasiūlymai, Teisės departamento specialistų teigimu, yra diskutuotini, bet niekur nėra teigiama, kad teikiamas projektas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Labai prašau jūsų šį įstatymo projektą pateikimo stadijoje taip pat palaikyti ir balsuoti už pateikimą. Ačiū už dėmesį. Taip pat esu pasiruošęs atsakyti į klausimus, jeigu tokių bus.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Jūsų klausti norėtų du Seimo nariai. Klausia V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (LRF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega Česlovai, 30 metų iš neteisybės pelkės negalima išbristi ir šiandien jūsų jubiliejus, o jūs užsiimate tokiu sunkiu darbu, kad ištrauktumėte tūkstančius žmonių iš pelkės, nes prieš 30 metų ir jūs, taip sakant, kitų metų buvote, ir kiti laukė ir nesulaukė. Mano toks klausimas kaip jubiliatui šiandien. Dabar jau po septynių vakaro, kaip jūs jaučiatės, pristatydamas šį klausimą?
Č. OLŠEVSKI (LRF). Labai ačiū už klausimą. Man atrodo, kad neturi būti labai svarbu Lietuvos Respublikos piliečiams, kaip aš jaučiuosi čia, kadangi pirmiausia man rūpi mūsų visų Lietuvos Respublikos piliečių klausimai. Ir nesvarbu, ar čia jubiliejaus proga, ar kita. Aš priimu kaip dovaną tai, kad jūs balsavote pateikimo stadijoje už mano projektą, kurį aš teikiau anksčiau. Labai ačiū, kad rūpinatės. Tiesą sakant, mano jubiliejus buvo prieš porą dienų, o sveikinimai tik šiandien. Matyt, dar spėsiu. Labai ačiū už klausimą.
PIRMININKAS. Klausia V. Mitalas.
V. MITALAS (LF). Gerbiamas kolega, aš taip pat sveikinu jus su praėjusiu jubiliejumi, bet vis dėlto klausimą turiu apie projektą. Turbūt kiekvienam: ir jums, ir man, tikrai rūpi, kad restitucija kaip procesas kuo greičiau būtų baigtas ir tie piliečiai, kurie turėjo nuosavybę, galėtų ją atgauti arba būtų deramai jiems atlyginta. Kaip jūs manote, kaip jūsų teikiamas įstatymo projektas galėtų paspartinti šį procesą, nes, mano supratimu, kai nuolat keičiamos taisyklės dėl restitucijos, šis procesas kaip tik klimpsta, nes vis daugiau asmenų turi vis naujų lūkesčių, kaip tas procesas gali baigtis? Ar nekyla jums tokia nuomonė, kad šis procesas kaip tik gali įstrigti, jeigu vėl ir vėl iš naujo bus keičiamos restitucijos taisyklės? Ačiū.
Č. OLŠEVSKI (LRF). Ačiū už klausimą. Jūs teisingai klausimo pradžioje pasakėte, kad procesas vyksta jau 30 metų. Dabar teikdamas šį įstatymo projektą esu giliai įsitikinęs – kaip tik greičiau mes pabaigsime tą neteisybę, kadangi jau minėjau, kad net mieste, pavyzdžiui, sostinėje Vilniuje, yra nemažai laisvos žemės. Šio projekto tikslas ir yra, kad… Kiek žinau, jau yra Vilniaus patvirtintame plane kai kurie plotų hektarai įtraukti, dabar nepasakysiu tiksliai, kur yra suformuoti sklypai būtent statybai. Man atrodo, jeigu palaikysite ir pateikimo metu pritarsite, tai kur kas greičiau baigsime tas nesąmones, kadangi aš jau minėjau pirmajame pristatyme, kad sunku suvokti, kad nekilnojamasis turtas tapo kilnojamas.
Antras dalykas. Jūs patys irgi pastebėjote, kad lyg ir 230 kartų buvo daromas ir taisomas tas žemės įstatymas, kurį aš dabar pristatau. Dabar sunku susigaudyti net specialistams. Būtent yra paprastas pasiūlymas: kam neužteko tos žemės, kad tiesiog būtų duota galimybė piliečiams leisti nedidelį sklypelį, kaip jau minėjau, 0,12 arų statybai.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Jūsų paklausė visi, kurie norėjo paklausti. Dėl balsavimo motyvų Z. Balčytis kalba už.
Z. BALČYTIS (LRF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų šis įstatymo projektas turi savo priešistorę ir gerbiamas Česlovas jį pristatydamas taip pat turbūt su manimi sutiks, kad šis procesas prasidėjo atgavus nepriklausomybę ir faktiškai žemės vertė, ypač tuose didžiuosiuose miestuose ir Vilniuje, įgavo savo piniginę vertę. Aš irgi taip pat buvau liudytojas, kai nuo 1996 metų, pradėjus žemės atkūrimo įstatymo įgyvendinimą, iš tikrųjų lenkų tautybės žmonės patyrė pačią didžiausią neteisybę kaip buvę šio krašto šeimininkai ir savininkai šių žemių. Ir tikrai dėl tuo metu įsikūrusių naujų institucijų, kurios jau dabar irgi yra panaikintos, nerangumo, aš manau, kad ir dėl nenoro, ir dėl kitų dalykų, iš tikrųjų šie žmonės, istoriškai gyvenantys šioje teritorijoje, Vilniuje, Vilniaus rajone, patyrė pačią didžiausią skriaudą. Todėl aš tikrai pritariu ir siūlau tikrai palaikyti, kad nors iš dalies dabar, suėjus labai ilgam terminui, XXI amžiuje, būtų ši teisybė nors iš dalies atkurta. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Čia, kiek suprantu, buvo pasisakymas dėl motyvų ir jis labai teigiamas. Taigi daugiau nėra norinčių kalbėti.
19.16 val.
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-639 (pateikimas)
Apsispręsime netrukus, kai Č. Olševskis pateiks kitą įstatymo projektą – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-639. Pateikimo stadija. Prašau, gerbiamas kolega.
Č. OLŠEVSKI (LRF). Gerbiami kolegos, tikrai labai nuoširdžiai dėkoju už palaikymą. Jau anksčiau kalbėjau, kad iš tikrųjų gal yra kai kurių niuansų, kaip teisininkai rašo, diskutuotinų klausimų ir taip toliau, bet svarbiausia yra tokia idėja, kad būtent būtų, ką teikiu, kad būtų pritarta šiam pasiūlymui.
Dabar trečias. Atsižvelgdamas į tai, kad jau šiuo klausimu yra mano pateikta nemažai informacijos, ir taupydamas mūsų laiką, siūlau, kad priėmus siūlomo įstatymo pakeitimo projektą būtų nustatyta, kad asmuo gali pasirinkti dar vieną kompensavimo už turėtą žemę būdą – kompensaciją lygiaverčiu miško sklypu. Laisvos valstybinės žemės fonde dar yra dešimtys tūkstančių hektarų valstybinių miškų, kurie galėtų būti rezervuoti nuosavybės teisėms atkurti.
Apytiksliais skaičiavimais, atlyginti už valstybės išperkamą žemę turėtame mieste šių miškų pakaktų nemažai daliai piliečių. Būtų paspartintas nuosavybės teisių atkūrimo proceso užbaigimas ir įvykdyti įsipareigojimai piliečiams grąžinant jų nuosavybę arba atlyginta už tai jų pačių pasirinktu kitu būdu. Tai būtų dar viena galimybė asmenims užtikrinti teisingą ir proporcingą nuosavybės teisių atkūrimą. Tai būtų kur kas geriau negu galiojantis priverstinis kompensavimo pinigais mechanizmas.
Norėčiau dar kartą akcentuoti, kad būtent dėl valstybės institucijų kaltės daliai pretendentų laiku nebuvo suformuoti lygiaverčiai žemės sklypai kaip būtinoji sąlyga pretenduoti į lygiavertį turėtą žemės sklypą individualiai statybai iki 0,12 hektarų. Todėl ir siūlau pakeisti šio įstatymo 21 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti ją taip: „Piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teisę į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d. iki – užbraukti 2019 m. birželio 1 d. ir įrašyti – 2023 m. gruodžio 31 d., gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš Laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas. Institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, į kurį piliečiui atkurtos nuosavybės teisės, priimtą ir neįvykdytą arba iš dalies įvykdytą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pakeičia administracine tvarka.
Nepaisant to, kad kai kurie pasiūlymai, Teisės departamento specialistų teigimu, yra diskutuotini, niekur nėra teigiama, kad teikiamas projektas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Labai prašau jūsų šį įstatymo projektą po pateikimo palaikyti. Ačiū už dėmesį. Esu pasiruošęs atsakyti į klausimus, jeigu tokių bus.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Jūsų niekas nenori klausti. Dėl balsavimo motyvų nori kalbėti Z. Balčytis.
Č. OLŠEVSKI (LRF). Labai ačiū.
PIRMININKAS. Prieš suteikdamas žodį kolegai, noriu pasakyti, kad šis įstatymo projektas buvo paskutinis prieš balsavimą. Frakcijų seniūnus prašome pasirūpinti, kad kolegos grįžtų į salę. Prašom, kolega.
Z. BALČYTIS (LRF). Ačiū, gerbiamas Seimo posėdžio pirmininke. Aš tiesiog užsirašiau palaikydamas ir šitą įstatymo projektą, užsirašiau ir dėl prieš tai buvusio kaip palaikantis įstatymo projektą arba siūlantis balsuoti už. Todėl norėčiau patikslinti, nes jūs nesupratote, jūs sakėte, kad čia buvo mano pasisakymas. Ne, tai buvo mano aiški nuomonė ir raginimas, kad būtų palaikytas įstatymo projektas po pateikimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Aš norėjau pasakyti, kad tai buvo labai teigiamas pasisakymas.
19.22 val.
Seimo narių pareiškimai
Kolegos, dar truputis laiko liko iki balsavimo. Turime kolegų, kurie užsirašę pateikti pareiškimus. Kviečiame K. Bartoševičių. Prašom.
K. BARTOŠEVIČIUS (TS-LKDF). Labai ačiū. Lietuvoje dažnai girdime frazę: kurkime aukštos pridėtinės vertės darbo vietas. Kone folkloru tapusią frazę kartoja visos politinės jėgos. Tačiau kodėl ieškodami tų aukštos pridėtinės vertės darbo vietų kūrėjų gūžčiojame pečiais ir keliame klausimą – kodėl tų verslininkų taip trūksta? Galbūt tų verslininkų trūksta, nes trūksta verslumo kompetencijų ir jų trūksta ne brandžiame amžiuje, o nuo mokyklos suolo?
Laikantis subsidiarumo ir proporcingumo principo, Europos Taryba Lietuvai atkreipti dėmesį į verslumą rekomendavo dar 2018 metais. Cituoju: „Puoselėti verslumo kompetencijas, kūrybiškumą ir iniciatyvumą, ypač tarp jaunų žmonių, pavyzdžiui, taikant daugiau galimybių jauniems besimokantiems asmenims mokantis mokykloje bent vieną kartą įgyti praktinės verslumo patirties.“ Europos Komisijos pristatytoje įgūdžių darbotvarkėje verslumo kompetencijos stiprinimas yra įvardintas kaip vienas iš strateginių konkurencingumo, socialinio teisingumo ir atsparumo didinimo veiksmų.
Šiam tikslui švietimo organizacija „Lietuvos Junior Achievement“ yra parengusi programas nuo pat pirmosios mokyklos klasės. Viena jų – kurti mokomąsias bendroves. Remiantis tarptautinio 2018 metais atlikto tyrimo ICEE Research Project on the Impact of Entrepreneurship Education duomenimis, mokomųjų mokinių bendrovių veikla turi teigiamo poveikio verslumo įgūdžių formavimui, komandinio darbo, kūrybingumo, pasitikėjimo savo galia veikti stiprinimui. Stiprinami ir derybų, sprendimų priėmimo, laiko planavimo, projektų valdymo, gebėjimo koordinuoti veiklas, iniciatyvumo, lyderystės, gebėjimo motyvuoti kitus, rizikos valdymo, punktualumo, bendradarbiavimo įgūdžiai.
Išvardyti gebėjimai apima verslumo kompetenciją, todėl ilgalaikėje perspektyvoje praktinis verslumo ugdymas gali nulemti teigiamus jaunimo užimtumo rodiklius, ambicingų socialinių technologinių inovacijų įgyvendinimą ar kūrimą, orientuotų aukštą pridėtinę vertę bei ekonominį ir socialinį poveikį kuriančių verslų augimo rodiklius.
Tyrimo rezultatuose teigiama, jog mokiniai, dalyvavę mokinių mokomųjų bendrovių programoje, labiau suprato kai kurių mokomųjų dalykų svarbą ir pradėjo į juos gilintis atidžiau. Programoje dalyvaujančių mokinių mokymosi rezultatai yra reikšmingai geresni, lyginant su programoje nedalyvaujančiais bendraamžiais. Be to, tyrimo metu tiek mokiniai, tiek mokytojai ir mokinių tėvai įvardijo, jog programa turi ir psichologinio poveikio aspektą, nes programoje dalyvavę mokiniai pasižymi didesniu pasitikėjimu savimi ir savo galia veikti.
Šie programos poveikio rezultatai ypač aktualūs žmogiškojo kapitalo kontekste, siekiant pritraukti daugiau tiesioginių užsienio investicijų į šalį, nes kvalifikuota, išsilavinusi, kūrybinga, tinkamais įgūdžiais pasižyminti ir greitai prie pokyčių prisitaikanti darbo jėga gali tapti konkurenciniu šalies pranašumu. Tyrimo rezultatai atskleidžia daugialypį programos poveikį ne tik tiesiogiai programoje dalyvaujantiems mokiniams, bet ir mokyklos bendruomenei bei potencialiems mokinių gebėjimų pasiekimams nacionaliniu mastu.
Noriu pasidžiaugti, kad būtent nuo šiandien iki pat liepos 15 dienos Europos jaunimo ir verslo dėmesys kryps būtent į Lietuvą. Mūsų šalyje nuotoliniu būdu vyks pirmasis ir didžiausias Europos jaunimo antreprenerystės festivalis „Gen-E 2021“. Europinis jaunimo verslumo ugdymo organizacijų tinklas „Junior Achievement“ šiais metasi šeimininkę pasirinko neatsitiktinai. Lietuvoje jis organizuojamas siekiant pradėti platesnę diskusiją apie verslumo ugdymą, taip pat stiprinti antreprenerystės kultūrą. Festivalio pavadinimas „Gen-E“ yra akronimas, pristatantis naują Europiečių kartą, kartą, kuri neturi amžiaus cenzo – nei X, nei Y, nei alfa. Tai – karta, kuri jau šiandien nebijo keisti rytojaus ir renkasi veikti, karta, kurią į priekį veda atviras požiūris, kurių mąstysenoje problemos virsta galimybėmis. Tai – antreprenerių karta.
Organizacija „Junior Achievement“ Lietuvos mokyklose sėkmingai veikia jau 28 metus. Stiprindama švietimo sistemą verslumo, finansinio raštingumo ir ugdymo karjerai programomis ji realiai keičia vaikų gyvenimą. Kartu tai ir priminimas, kad kiekvienas vaikas Lietuvoje įgytų svarbių XXI amžiaus kompetencijų. Praktinis verslumo ir finansinio raštingumo ugdymas turėtų pasiekti kiekvieną mokinį dar mokykloje. Džiaugiuosi, kad ekonomikos ir verslumo pamokos pagal naują bendrojo ugdymo programų projektą yra perkeliamos į socialinių mokslų bloką 11–12 klasėje, o pradinukai turės galimybę šių dalykų pradėti integruotai mokytis nuo pat mažų dienų.
Ilgametės Lietuvos mokyklų ir mokytojų pastangos įgyvendinant verslumo ir finansinio raštingumo programas džiugina, tačiau verslumo ugdymui vis dar skiriamas ribotas dėmesys, tai atskleidžia ir visuomenės požiūris. Sausį Lietuvos „Junior Achievement“ inicijuotas bendrovės „Spinter Researche“ atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų nuomonės apie verslumą tyrimas parodė, kad kone aštuoni iš dešimties Lietuvos gyventojų sutinka, kad verslo žmonės kuria gerovę ne tik sau, bet ir visai valstybei.
PIRMININKAS. Kolega, laikas.
K. BARTOŠEVIČIUS (TS-LKDF). Tuoj baigiu, ačiū. Net 72 % apklaustųjų mano, kad verslumo ugdymui skiriamas dėmenys yra nepakankamas. Tik kartu mes galime stiprinti mūsų visuomenę, kuri XXI amžiuje turėtų žinių ir kompetencijų veikti laisvojoje rinkoje. Europinio tinklo „Junior Achievement“ atliktas jaunimo verslumo ugdymo programos poveikio ir rezultatų vertinimas parodė, kad savo jaunąsias bendroves mokykloje kuria moksleiviai 40 % rečiau būna be darbo praėjus 8–15 metų po mokyklos baigimo ir nuo trijų iki penkių kartų dažniau bando ar planuoja kurti savo verslą. Jau šiandien turime daug pavyzdžių. Viena jų…
PIRMININKAS. Kolega, jūs viršijote jau minutę laiko. Viskas. Ačiū jums.
K. BARTOŠEVIČIUS (TS-LKDF). Labai apmaudu, nepasakiau svarbiausios žinios.
PIRMININKAS. Nuo svarbiausių reikia pradėti.
K. BARTOŠEVIČIUS (TS-LKDF). Brangieji, kviečiu visus apsilankyti verslumo festivalyje „Gen-E 2021“. (Plojimai)
PIRMININKAS. Kviečiu V. Valkiūną. Aš tikiuosi, kad kolega nepasielgs taip, kaip prieš tai kalbėjęs kolega, netgi sutaupys laiko. Prašom.
V. VALKIŪNAS (LRF). Gerbiami kolegos, sunki psichologinė padėtis susiklostė Lietuvoje. Daug žinomų ir mažiau žinomų žmonių, Lietuvos veikėjų įvairiose srityse trolina ir Prezidentą, ir Seimo narius. Ir man teko. Mano aktyvi kaimynė R. Miliūtė mane labai myli ir gražiai trolina feisbuke. Trolina dėl ko? Dėl nepalaikymo LGBT. Ar ne psichologinis teroras prieš Vengriją, šeimų maršą, net prieš Prezidentą? Kodėl tai vyksta? Mobingas, invazija LGBT į mokymo įstaigas, kultūros sritis, naudojamas Overtono langas, neurobiologinis perprogramavimas, neurotechnologinis poveikis, galite pažiūrėti, yra užfiksuota šiose organizacijose, kur dalyvauja ir LGBT organizacija. Kolaboravimas. Kas yra kolaboravimas? Valstybės išdavimas, bendradarbiavimas su okupacine ar visuomenės daugumos nepalaikoma valdžia. Aš manau, reikia ir mūsų kolegoms apsispręsti, ar verta kolaboruoti LGBT. Mano kolegos sako, mano aplinkoje yra tokių, kurie fanuoja LGBT ir kitoms galimai ekstremistinėms, radikalioms organizacijoms. Noriu paklausti jūsų, jeigu tavo sūnus ar dukra, ar anūkas fanuoja ar priklauso teroristinei organizacijai, banditų grupuotei, nereiškia, kad turi tai remti. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Pirmą kartą sužinojome, kad gyvename okupuotoje valstybėje. Prašom, per šoninį mikrofoną – A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, man atrodo, Valdemaras šiandien perkaito ir daug tokių nesąmonių pasakė, aš siūlau jums, kaip pirmininkui, įvertinti tuos dalykus. Kadangi jums pirmininkaujant buvo pasakyti tie žodžiai, galbūt kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją, išsiaiškinti, kiek čia tos tiesos ir netiesos buvo pasakyta. Siūlyčiau… Jūsų, kaip posėdžio pirmininko, garbės reikalas, man atrodo.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, priimsime atitinkamą sprendimą. V. Valkiūnas nebaigė savo pareiškimo? (Juokas salėje)
V. VALKIŪNAS (LRF). Noriu pasakyti, kad tai yra tiesa, bet kažkam ši tiesa yra per karti ir graužia akis. Gerbiamieji, matote, jau eina grasinimai Seimo nariui su laisvu mandatu, jeigu pasako tiesą. Gerai, bauskite.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, pradedame… Dar per šoninį mikrofoną D. Asanavičiūtė. Prašom.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Noriu frakcijos vardu paprašyti dėl įstatymo projekto Nr. XIVP-630 Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Vyriausybės išvados?
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Taip, dėl Švietimo įstatymo 25 straipsnio.
PIRMININKAS. Taip, mes balsavome dėl šio projekto. Kolegos, sutinkame? Nėra prieštaraujančių? Bendru sutarimu prašome Vyriausybės išvados. Tik jau dėl daugiau kaip 60 projektų laukiame Vyriausybės išvadų.
Kolegos, pradedame balsavimą. Ai, dar vienas. Per šoninį mikrofoną – I. Kačinskaitė-Urbonienė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Frakcijos vardu dėl projekto Nr. XIVP-652 prašome pertraukos iki kito posėdžio, nes balsavimas vyksta labai nenumatytu laiku ir didesnė frakcijos dalis tiesiog negali pareikšti savo valios.
PIRMININKAS. Patikslinkite. Ko prašote?
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Pertraukos?
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Taip.
PIRMININKAS. Dėl kurio projekto?
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Projektas Nr. XIVP-652.
PIRMININKAS. O pavadinimas?
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Mokslo ir studijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. (Balsas salėje) Aš iš anksto prašau, pone Jurgi.
PIRMININKAS. Klausimas dar nėra paskelbtas.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Prieš balsavimą.
PIRMININKAS. Nėra dar dėl ko prašyti.
19.35 val.
Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 2 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-492(2) (svarstymo tęsinys)
Kolegos, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 2 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-492(2). Turėsime apsispręsti ne tik dėl šio projekto, bet ir dėl siūlymų. Taigi prašau į tribūną komiteto paskirtą pranešėją K. Bartoševičių, nes turės pateikti komiteto išvadą dėl siūlymų.
Dėl 1 straipsnio yra keletas L. L. Andrikienės siūlymų. Taigi prašau. L. L. Andrikienė. Pristatykite savo siūlymą dėl 1 straipsnio, pirmąjį siūlymą dėl sąvokos „kultūros kelias“.
L. L. ANDRIKIENĖ (TS-LKDF). Aš tikiuosi, kad visi matote dokumente, ir aš labai kviečiu balsuoti už šį apibrėžimą. Jis yra pilnesnis, objektyvesnis. Kaip aš jau sakiau, tai ir kultūros paveldo ekspertų vertinimas, tai nėra tik mano vienos nuomonė. Prašau jūsų pritarti.
PIRMININKAS. Komiteto išvada.
K. BARTOŠEVIČIUS (TS-LKDF). Komiteto išvada buvo nepritarti. Už išvadų rengėjų pasiūlytą formuluotę balsavo keturi, prieš balsavo nulis ir susilaikė trys žmonės, bet turiu atkreipti dėmesį, kad už yra balsavę tiek pozicijos, tiek opozicijos atstovai.
PIRMININKAS. Kolega, mes matome, kad parašyta pritarti iš dalies.
K. BARTOŠEVIČIUS (TS-LKDF). Atsiprašau, pritarti iš dalies, taip.
PIRMININKAS. Už pritarimą iš dalies – 4, prieš nebuvo, susilaikė 3. Kolegė nesutinka su pritarimu iš dalies? Reikalaujate balsuoti?
L. L. ANDRIKIENĖ (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Taigi, kolegos, balsuojame dėl Laimos… Atsiprašau, dėl balsavimo motyvų L. Pociūnienė nori pasisakyti už. Prašom.
L. POCIŪNIENĖ (TS-LKDF). Aš susilaikiau Kultūros komiteto posėdžio metu ir iš tikrųjų ne iš karto suvokiau esmę, kodėl taip svarbu tiksliai apibrėžti kultūros kelią, kodėl taip svarbu būtent įstatyme apibrėžti kultūros kelio lygmenis ir kodėl taip svarbu nepalikti skylių įstatyme. Aš neįsivaizduoju, kokiu pagrindu bus po to sertifikuojama, jeigu įstatyme nebus apibrėžta. Labai labai prašau visų frakcijų narių, kuriems iš tiesų nuoširdžiai rūpi kultūros paveldas ir ypač kultūros keliai Lietuvoje, kad jie iš tiesų funkcionuotų pagal civilizuotą Europos teisę, labai prašau palaikyti L. L. Andrikienės pataisas.
PIRMININKAS. Kolegos, prieš nėra norinčių pasisakyti. Balsuojame už L. L. Andrikienės pasiūlymą dėl sąvokos „kultūros kelias“.
Užsiregistravo 85, balsavo 83: už – 59, prieš – 1, susilaikė 23. Pasiūlymui pritarta. Ar tai reiškia, kad antrojo siūlymo nebereikia?
K. BARTOŠEVIČIUS (TS-LKDF). Reikia.
PIRMININKAS. Nes yra kitas siūlymas birželio 16 dienos. Mes ką tik balsavome dėl birželio 15 dienos.
K. BARTOŠEVIČIUS (TS-LKDF). Šitie yra sudubliuoti, tai dėl šito siūlymo nereikia balsuoti, taip.
PIRMININKAS. Aišku. Dėl 1 straipsnio, bet 111 dalies L. L. Andrikienės pasiūlymas. Prašom, kolege, pristatyti.
L. L. ANDRIKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Kultūros kelio lygmuo – šiandien svarstymuose aš apie tai kalbėjau. Vėlgi tai yra apibrėžimas, kas yra kultūros kelio lygmuo ir kokio lygmens kultūros keliai driekiasi per Lietuvos teritoriją. Regioninis, nacionalinis, tarptautinis ir Europos Tarybos kultūros kelio lygmuo. Tik, gerbiamas posėdžio pirmininke, aš labai prašyčiau, kitaip sakant, aš siūlau balsuoti už 16 dienos variantą. Jeigu mes dabar…
PIRMININKAS. Pirmojo atsisakote?
L. L. ANDRIKIENĖ (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Aišku. Jūs dabar pristatėte būtent tą antrąjį.
L. L. ANDRIKIENĖ (TS-LKDF). Taip, antrąjį.
PIRMININKAS. Prašom, kolega, pristatyti komiteto nuomonę dėl antrojo siūlymo, tai yra birželio 16 dienos.
K. BARTOŠEVIČIUS (TS-LKDF). Birželio 16 dienos siūlymui pritarti iš dalies.
PIRMININKAS. Kolege, nesutinkate su komiteto sprendimu? Reikalaujate balsuoti, taip? Kolegos, dėl balsavimo motyvų V. Aleknaitė-Abramikienė nori pasisakyti už.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, aš manau, mes turime vertinti kolegės L. L. Andrikienės patirtį ir labai gilias žinias šioje srityje. Todėl daugiau aš nežadu kalbėti, bet labai raginu pritarti jos siūlymams.
PIRMININKAS. Čia skirtumas yra vieno žodžio. Taigi, kolegos, balsuojame dėl kolegės L. L. Andrikienės siūlymo, dėl 1 straipsnio 112 dalies pasiūlymo. 16 dienos.
Užsiregistravo 84, balsavo 84: už – 72, prieš – 1, susilaikė 11. Pasiūlymui pritarta.
Dėl viso straipsnio… A, svarstymo stadijoje nereikia. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų taip pat yra. Irgi dviejų dienų siūlymai, tiksliau, netgi… Prašom kolegę L. L. Andrikienę pristatyti.
L. L. ANDRIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke.
PIRMININKAS. Ir pasakyti, dėl kurio.
L. L. ANDRIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Taip, mes dabar balsuotume, kaip jūs sakėte, dėl 2 straipsnio ir aš prašau irgi balsuoti dėl birželio 16 dienos varianto. 2 straipsnis: papildyti įstatymą 31 straipsniu ir apibrėžiami kultūros kelio lygmenys Lietuvoje – regioninis, nacionalinis, tarptautinis ir Europos Tarybos kultūros kelio lygmuo. Prašau jūsų pritarimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto išvada.
K. BARTOŠEVIČIUS (TS-LKDF). Komitetas nusprendė nepritarti šiam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Kodėl?
K. BARTOŠEVIČIUS (TS-LKDF). Todėl, kad vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymu toks didelis aprašymas būtų perteklinis įstatyme, dėl to gavome rekomendacijų, kad tokio dalyko nereikėtų įtraukti į įstatymą, užtenka jį įtraukti į poįstatyminį aktą.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų E. Zingeris nori kalbėti už.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Aš nuo 1996 metų buvau Europos Tarybos Kultūros komiteto vicepirmininku ir atsimenu šių preciziškų lygmenų formavimą ir motyvus, dėl ko buvo… 48 šalių atstovai juos siūlė. Tai buvo tvirti, geležiniai motyvai, kad mes turime turėti lygmenų tinkliuką, ir jis yra logiškas, kaip ir visas pasiūlytas Laimos apibrėžimas. Jis atkartoja jau priimtą konsensusu ir mūsų delegacijos Europos Taryboje patvirtintą balsavimo lygmenų tinkliuką, Europos kelių lygmenų tinkliuką. Aš atsimenu debatus, 48 šalys ir jų parlamentinės delegacijos jau patvirtino. Aš prašyčiau tik atkartoti tai, kas Strasbūre buvo padaryta anksčiau. Ačiū jums.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau kalbėti nėra norinčių. Balsuojame dėl L. L. Andrikienės pasiūlymo.
Kolegos, užsiregistravo 84, balsavo 84: už – 73, prieš – 1, susilaikė 10.
Kolegos, dar buvo pasiūlymų, dėl kurių balsuoti, manau, nebereikia. Kadangi pritarta ankstesniems, automatiškai ir pavadinimas, ir numeracija atitinkamai keičiasi. Dėl visų pasiūlymų jau balsuota.
Balsuojame dėl viso projekto. Prieš tai mes turėtume išklausyti motyvų. V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Negirdžiu, ką sakote.
PIRMININKAS. Dėl motyvų – V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėl viso, taip?
PIRMININKAS. Dėl viso projekto.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kad neatrodytų čia tokia keista situacija, kad Kultūros komitetas lyg ir priešintųsi ar panašiai, tai čia situacija tokia, na, paprasta daugiau, nuomonių skirtumų ir įrodinėjimų. Kadangi aš esu šito projekto autorius, ir dabar tie pasiūlymai, kuriuos teikia L. L. Andrikienė, tikrai nei pablogina, nei kaip nors keičia šitos situacijos esmę, tiesiog apsaugo įstatymiškai visas tas definicijas, idant žemesnio lygmens įstatyminiai aktai negalėtų pakeisti paties principo. Iš tikrųjų viskas čia buvo gerai, komitete mūsų balsai pasiskirstė skirtingai, dabar išsilygino. Aš manau, kad tikrai galime ramia sąžine balsuoti už po svarstymo ir tada lauksime priėmimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Daugiau nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Taigi, kolegos, balsuojame dėl viso įstatymo projekto po svarstymo. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 2 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-492(2). Balsuojame.
Užsiregistravo 88, balsavo 88: už – 76, prieš nėra, susilaikė 12. Po svarstymo įstatymo projektui pritarta.
19.49 val.
Nacionalinių plėtros įstaigų įstatymo Nr. XIII-1257 2, 6, 111 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 171 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-683 (pateikimo tęsinys)
Dabar balsuosime dėl Nacionalinių plėtros įstaigų įstatymo 2, 6, 111 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 171 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-683. Pateikimo stadija.
Užsiregistravo 87, balsavo 87: už – 67, prieš nėra, susilaikė 20. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta. Siūlomi komitetai. Kaip pagrindinis siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje.
Buvo Vyriausybės prašymas svarstyti skubos tvarka, bet tikriausiai dabar netenka prasmės. Taigi lieka rudens sesija. Ar galime pritarti dėl komiteto ir dėl svarstymo? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
19.50 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 9, 59, 74, 76, 77, 82 ir 83 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-652, Švietimo įstatymo Nr. I-1489 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-653 (pateikimo tęsinys)
Balsuosime dėl Mokslo ir studijų įstatymo 9, 59, 74, 76, 77, 82 ir 83 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-652. Pateikimo stadija. Ir lydimasis Švietimo įstatymo 11 straipsnio pakeitimo projektas. Per šoninį centrinį mikrofoną – I. Kačinskaitė-Urbonienė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Dabar jau pataikiau laiku. Frakcijos vardu noriu paprašyti pertraukos dėl šio įstatymo projekto, dėl to, kad jis ne laiku.
PIRMININKAS. Kokios pertraukos? Pusės valandos?
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Iki kito posėdžio. Frakcijos vardu prašymas teisėtas. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Ne. Balsuojame.
Užsiregistravo 88, balsavo 88 Seimo nariai: už – 38, prieš – 38, susilaikė 12. Užtenka balsų, kad būtų pertrauka. Projekto pateikimo stadijoje daroma pertrauka iki kito posėdžio. Kitas posėdis rytoj.
19.52 val.
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-484 (pateikimo tęsinys)
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-484. Pateikimo stadija. Balsavimas.
Užsiregistravo 83, balsavo 82 Seimo nariai: už – 53, prieš – 8, susilaikė 21. Projektui pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Kaimo reikalų komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti Seimo rudens sesijoje.
Dėl vedimo tvarkos ar pasiūlymas? Prašom, A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Frakcijos vardu prašome Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Frakcijos vardu prašo Vyriausybės išvados. Galime pritarti? Ačiū, dėl Vyriausybės išvados pritarta bendru sutarimu. Galime pritarti siūlomiems komitetams ir svarstymo lakui? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
19.53 val.
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-639 (pateikimo tęsinys)
Kolegos, paskutinis įstatymo projektas – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-639. Pateikimo stadija. Balsuojame.
Užsiregistravo 82, balsavo 81 Seimo narys: už – 48, prieš – 7, susilaikė 26. Įstatymo projektui pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Kaimo reikalų komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas.
Siūloma svarstyti rudens sesijoje.
A. Vyšniauskas – per šoninį mikrofoną.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Taip pat prašyčiau frakcijos vardu Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Frakcijos vardu prašoma Vyriausybės išvados. Galima pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Taigi, kolegos, visi projektai apsvarstyti ar pateikti. Ir dar nori registruotis, neužteko balsavimo. Registruojamės.
Užsiregistravo 82 Seimo nariai. Kolegos, ačiū už darbą vakariniame birželio 29 dienos posėdyje. Linkiu gero vakaro. Malonaus žiūrėjimo, kas futbolą, kas krepšinį. Posėdis baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LRF – Lietuvos regionų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.