2018-12-07

PASIŪLYMAI

LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. IX-884 14 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTUI NR. XIIIP-2371(2)

Eil. Nr.	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
	str.	str. d.	p.
1.	2		N	Argumentai: Viena iš esminių atsinaujinančių energijos išteklių plėtros galimybių sąlygų – gamintojų (įskaitant ir biokuro elektrines) ar vartotojų, naudojančių atsinaujinančių energijos išteklius, elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų sąlygų gerinimas. Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prie elektros tinklų prijungiami elektros įrenginiai, atliekami prijungimo darbai ir elektros tinklų saugumui užtikrinti būtini įrenginiai turi atitikti techninių norminių dokumentų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Tokių elektros įrenginių įrengimo patikimumą ir saugumą gali užtikrinti tik Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo nustatyta tvarka įrengimo atestatą turintys rangovai,  turintys profesinės civilinės atsakomybės draudimą. Pažymėtina, kad rangovai (įrengimo veiklos atestatą turintys asmenys), neturintys profesinės civilinės atsakomybės draudimo, negalės prisiimti atsakomybės už elektros įrenginių įrengimą ir garantuoti žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, siūlau patikslinti Atsinaujinančiųjų išteklių energetikos įstatymo projekto Nr. XIIP-2370(2) lydinančiojo Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2371(2) nuostatas ir jį papildyti Energetikos įstatymo 22^1straipsniu, kuriuo būtų patikslintos rangovų (įrengimo veiklos atestatą turinčių asmenų) civilinės atsakomybės draudimo nuostatos. Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. birželio 30 d. priimto Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 6, 9, 21, 22, 28 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 22^1 straipsniu įstatymo Nr. XIII-1455 (toliau – Energetikos įstatymas), kuris įsigalios 2019 m. sausio 1 d., 22^1 straipsnio3 dalyje nustatytas draudimo nuostatų (draudžiamojo įvyko formuluotės) teisinis reguliavimas nesudaro aiškių draudimo sąlygų draudikams drausti elektros įrenginių įrengimo ir (ar) gamtinių dujų įrenginių įrengimo veiklos atestatą turinčių asmenų (toliau – įrengimo veiklos atestatą turintys asmenys) civilinę atsakomybę. Pažymėtina, kad Energetikos įstatymo 22^1 straipsnio 3 dalis nenustato konkretaus termino iki kada atsiradusios pasekmės yra pripažįstamos draudiminiu įvykiu. Sudarydamas sutartį, draudikas turės prisiimti neribotą riziką ir jam gali tekti atlyginti žalą, nepriklausomai nuo to, kiek laiko bus praėję po draudimo sutarties pasibaigimo. Pavyzdžiui, statybos sektoriaus veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose žalos atsiradimo ir reikalavimo pateikimo laikotarpis po draudimo sutarties pasibaigimo yra ribotas (2 metai). Siekiant užtikrinti patrauklesnę draudimo aplinką, draudžiant įrengimo veiklos atestatą turinčius asmenis civilinės atsakomybės draudimu, siūlau patikslinti Energetikos įstatymo 22^1 straipsnio3 dalyje pateiktą draudžiamojo įvykio formuluotę, nustatant ne trumpesnį kaip 24 mėnesių terminą po draudimo sutarties galiojimo pabaigos žalos atsiradimui ir reikalavimo atlyginti žalą pateikimui. Siūlomas pakeitimas leis padidinti konkurenciją tarp draudikų ir galimai sąlygos mažesnes draudimo įmokas bei sudarys saugesnes įrenginių prijungimo prie tinklų sąlygas. Pasiūlymas: 1. Pakeisti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-2371(2) pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. IX-884 14 IR 22^1 STRAIPSNIO STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS“ 2. Papildyti įstatymo projektą nauju 2 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 22^1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 22^1 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Draudžiamasis įvykis yra elektros įrenginių įrengimo ir (ar) gamtinių dujų įrenginių įrengimo veiklos atestatą turinčio asmens civilinės atsakomybės atsiradimas už elektros įrenginių įrengimo ir (ar) gamtinių dujų įrenginių įrengimo veiksmų (veikimo ar neveikimo) atlikimą, atliktų draudimo sutarties galiojimo metu, pasekmes, net jeigu šios pasekmės atsirado pasibaigus draudimo sutarčiai ir reikalavimo atlyginti žalą draudėjui arba draudikui už užsakovui ir (ar) trečiajam asmeniui padarytą žalą dėl šioje dalyje nurodytos draudėjo vykdomos elektros įrenginių įrengimo ir (ar) gamtinių dujų įrenginių įrengimo veiklos pateikimas, atitinkantis šias sąlygas: 1) elektros įrenginių įrengimo ir (ar) gamtinių dujų įrenginių įrengimo veiklos atestatą turinčio asmens elektros įrenginių įrengimo ir (ar) gamtinių dujų įrenginių įrengimo veikla atliekama ir (ar) atlikta Lietuvos Respublikos teritorijoje draudimo sutarties galiojimo metu; 2) reikalavimas pateiktas kaip rašytinė pretenzija arba ieškinys; 3) reikalavimas pareikštas dėl žalos, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu ir (ar) per draudimo sutarties šalių nustatytą terminą, ne trumpesnį nei 24 mėnesiai po draudimo sutarties galiojimo pabaigos; 4) reikalavimas pareikštas draudimo sutarties galiojimo metu ir (ar) per draudimo sutarties šalių nustatytą terminą, ne trumpesnį nei 24 mėnesiai po draudimo sutarties galiojimo pabaigos.“ 3. Įstatymo projekto 2 straipsnį, laikyti įstatymo projekto 3 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „2 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnį,  įsigalioja 2019 m. kovo sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnis įsigalioja 2019 m. kovo 1 d.“
2.				Siūloma Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 5, 8, 10, 13, 20, 26, 28, 29, 36, 37, 39, 54, 57 straipsnių pakeitimo ir aštuntojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIIIP-2370(2) ir Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2371(2) projektų paketą papildyti Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 34, 40, 46 ir 74 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Argumentai: 2018 m. birželio 21 d. Lietuvos Respublikos Seime patvirtintoje Lietuvos Respublikos nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijoje (toliau – NENS) kaip pagrindinis tikslas atsinaujinančių energijos išteklių srityje nustatytas tolesnis atsinaujinančių energijos išteklių dalies didinimas Lietuvos vidaus energijos gamyboje ir galutiniame energijos suvartojimo balanse, taip mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro importo ir didinant vietinės elektros energijos gamybos pajėgumus. NENS numatoma, kad: - Iki 2020 metų elektros energijos galutinio suvartojimo atsinaujinančių energijos išteklių dalis Lietuvoje didės iki 30 proc. ir sudarys ne mažiau kaip 3 TWh. Prognozuojama, kad iš vėjo pagaminama elektros energija taps pagrindine atsinaujinančių energijos išteklių energija ir iki 2020 metų galėtų siekti iki 44 proc., o saulės elektrinėse pagaminta elektros energija – iki 6 proc. - Iki 2025 metų ne mažiau kaip 38 proc. Lietuvoje suvartojamos elektros energijos bus pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių ir sudarys ne mažiau kaip 5 TWh (iš vėjo energijos - ne mažiau kaip 50 proc. elektros energijos, o iš saulės šviesos energijos – 20 proc. elektros energijos). - Iki 2030 metų ne mažiau kaip 45 proc. Lietuvoje suvartojamos elektros energijos bus pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių ir sudarys ne mažiau kaip 7 TWh (iš vėjo energijos galėtų būti gaminama didžioji dalis – ne mažiau kaip 53 proc. – elektros energijos,o iš saulės šviesos energijos – 22 proc. elektros energijos). - Tuo tarpu iki 2050 metų elektros energija iš atsinaujinančių energijos išteklių sudarys ne mažiau kaip 100 proc. Lietuvoje suvartojamos elektros energijos, o pagaminta jos iš atsinaujinančių energijos išteklių bus ne mažiau kaip 18 TWh. Viena iš esminių sąlygų atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai yra ta, kad  lygiagrečiai su atsinaujinančių energijos išteklių plėtra turi būti užtikrintos elektros energijos sistemos balansavimo, rezervavimo ir kitos sisteminės tinklo paslaugos. Vertinant esamų generavimo pajėgumų situaciją Lietuvoje ir technologijų vystymosi tendencijas vienas iš efektyvių sprendimo būdų sudaryti sąlygas efektyviai atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai ir integracijai į elektros energetikos sistemą, o kartu spręsti elektros energijos sistemos balansavimo, rezervavimo ir kitus su elektros energetikos sistemos patikimu veikimu susijusius iššūkius, galėtų būti efektyvus esamų ir naujų energijos kaupimo įrenginių išlaikymas, vystymas ir panaudojimas. Atsižvelgiant į tai, siūloma Elektros energetikos įstatyme apibrėžti energijos kaupimo įrenginių sąvoka ir įvertinant jų specifiką nustatyti specialų atsiskaitymo už elektros energijos persiuntimą perdavimo ir skirstomaisiais tinklais, taip pat už sistemines paslaugas ir viešuosius interesus atitinkančias paslaugas režimą. Toks reglamentavimas skatintų spartesnę ir darnią atsinaujinančių elektros energijos išteklių plėtrą. Pasiūlymas: “Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 34, 40, 46 ir 74 straipsnių pakeitimo įstatymo projektAS 1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Papildyti 2 straipsnį 18^1 dalimi: „18^1. Energijos kaupimo įrenginys elektros sistemoje – įrenginys, kuriame gali būti kaupiama ir į elektros tinklus atiduodama elektros energija arba įrenginys, kuriame elektros energija gali būti konvertuojama į kitos rūšies energiją ir vėl kaip elektros energija grąžinama į elektros tinklus (įskaitant elektros baterijas, hidroakumuliacines elektrines, kondensatorius, suspausto oro ar vandenilio saugyklas).“ 2 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas Pakeisti 34 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Skirstomųjų tinklų operatoriai ir vartotojai, kurių įrenginiai prijungti prie perdavimo tinklų ir kurie yra sudarę su nepriklausomu tiekėju elektros energijos tiekimo sutartį, privalo sudaryti sutartį su perdavimo sistemos operatoriumi ir laiku atsiskaityti už elektros energijos persiuntimą perdavimo tinklais ir kitas operatoriaus teikiamas paslaugas, susijusias su elektros persiuntimu, išskyrus už elektros energijos persiuntimą, skirtą energijos kaupimo įrenginių įkrovimui, kuomet energijos kaupimo įrenginių įkrovimui patiektas elektros energijos kiekis, išskyrus technologinius nuostolius, vėliau yra grąžinamas į operatorių elektros tinklus. Nepriklausomas tiekėjas, kuris yra sudaręs sutartį su perdavimo sistemos operatoriumi dėl atsiskaitymo už vartotojui suteiktas persiuntimo paslaugas, skirstomųjų tinklų operatorius ar vartotojas, pažeidę su perdavimo sistemos operatoriumi sudarytą sutartį, privalo perdavimo sistemos operatoriaus reikalavimu užtikrinti visų savo prievolių įvykdymą.“ 3 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas Pakeisti 40 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1. Vartotojai, kurių įrenginiai yra prijungti prie skirstomųjų tinklų ir kurie yra sudarę su nepriklausomu tiekėju elektros energijos tiekimo sutartį, privalo sudaryti sutartį su skirstomųjų tinklų operatoriumi ir laiku atsiskaityti už elektros energijos persiuntimą perdavimo ir skirstomaisiais tinklais, taip pat už sistemines paslaugas ir viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, išskyrus už elektros energijos kiekį persiųstą energijos kaupimo įrenginių, kurių įrengtoji elektrinė galia yra ne mažesnė nei 1 MW, įkrovimui energija, kuomet energijos kaupimo įrenginių įkrovimui patiektas elektros energijos kiekis, išskyrus technologinius nuostolius, vėliau yra grąžinamas į operatorių elektros tinklus. Nepriklausomas tiekėjas, kuris yra sudaręs sutartį su skirstomųjų tinklų operatoriumi dėl atsiskaitymo už vartotojui suteiktas persiuntimo paslaugas bei už sistemines paslaugas ir viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, ir vartotojas, pažeidęs su skirstomųjų tinklų operatoriumi sudarytą sutartį, privalo skirstomųjų tinklų operatoriaus reikalavimu pateikti visų savo prievolių tinkamo įvykdymo užtikrinimą. 4 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas Pakeisti 46 straipsnio 5 ir 6 dalis ir jas išdėstyti taip: „5. Vartotojai, kurių įrenginiai prijungti prie skirstomųjų tinklų, pirkdami elektros energiją iš nepriklausomo tiekėjo, privalo skirstomųjų tinklų operatoriui apmokėti už elektros energijos persiuntimą perdavimo ir skirstomaisiais tinklais, taip pat už sistemines paslaugas ir viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, išskyrus už elektros energijos kiekį persiųstą energijos kaupimo įrenginių, kurių įrengtoji elektrinė galia yra ne mažesnė nei 1 MW, įkrovimui energija, kuomet energijos kaupimo įrenginių įkrovimui patiektas elektros energijos kiekis, išskyrus technologinius nuostolius, vėliau yra grąžinamas į operatorių elektros tinklus. Vartotojas, gavęs skirstomųjų tinklų operatoriaus ir nepriklausomo tiekėjo sutikimą bei likdamas atsakingas skirstomųjų tinklų operatoriui, šioje dalyje nurodytas vartotojo pinigines prievoles gali pavesti vykdyti nepriklausomam tiekėjui. 6. Vartotojai, kurių įrenginiai prijungti prie perdavimo tinklų, pirkdami elektros energiją iš nepriklausomo tiekėjo, privalo perdavimo sistemos operatoriui apmokėti už elektros energijos persiuntimą perdavimo tinklais, taip pat už sistemines paslaugas ir viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, išskyrus už elektros energijos kiekį persiųstą energijos kaupimo įrenginių įkrovimui energija, kuomet energijos kaupimo įrenginių įkrovimui patiektas elektros energijos kiekis, išskyrus technologinius nuostolius, vėliau yra grąžinamas į operatorių elektros tinklus. Vartotojas, gavęs perdavimo sistemos operatoriaus ir nepriklausomo tiekėjo sutikimą bei likdamas atsakingas perdavimo sistemos operatoriui, šioje dalyje nurodytas vartotojo pinigines prievoles gali pavesti vykdyti nepriklausomam tiekėjui.“ 5 straipsnis. 74 straipsnio pakeitimas Pakeisti 74 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) elektros energiją, būtiną elektros energijos gamybos technologiniam procesui užtikrinti, taip pat už elektros energiją skirtą energijos kaupimo įrenginių, kurių įrengtoji elektrinė galia yra ne mažesnė nei 1 MW, įkrovimui, kuomet energijos kaupimo įrenginių įkrovimui patiektas elektros energijos kiekis, išskyrus technologinius nuostolius, vėliau yra grąžinamas į operatorių elektros tinklus, o termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse – už elektros energiją, būtiną bendram elektros energijos ir šilumos gamybos technologiniam procesui užtikrinti;“ 6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, atsižvelgiant į šio įstatymo nuostatas, iki 2018 m. gruodžio 31 d., turi paskelbti naujas perdavimo sistemos operatoriaus patvirtintas elektros energijos perdavimo paslaugų kainas ir jų taikymo tvarką, kuri įsigalios nuo 2019 m. sausio 1 d.

Teikia

Seimo narys                                                                                        Virgilijus  Poderys