LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
II (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 91
STENOGRAMA
2017 m. liepos 11 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF*). Gerbiamieji Seimo nariai, ačiū, kad jūs su gera nuotaika ir susitelkimu vėl esate plenarinių posėdžių salėje. Leiskite pradėti 2017 m. liepos 11 d., antradienio, vakarinį posėdį. Prašome registruotis.
Užsiregistravo 68 Seimo nariai. Kol dar lauksime, kol daugiau ateis kolegų, iš vakarinės darbotvarkės, t. y. iš rytinės darbotvarkės, liko Seimo nutarimo „Dėl Bendrojo ugdymo mokyklos kaitos gairių patvirtinimo“ projektas. Dar kartu pasitarkime, ką reikėtų įtraukti į darbotvarkę.
15.02 val.
Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4291(5) (priėmimas)
Ir pradedame taip pat tuos klausimus, kuriuos buvome… Jau matau komiteto pirmininką, kad yra apsvarstytas projektas Nr. XIIP-4291(3) – Miškų įstatymas. Vieną minutėlę. Miškų įstatymas Nr. I-671 ir jau būtų tikriausiai ne 7, o atitinkami kiti straipsniai, jeigu jūs jį suredagavote. K. Mažeika. Prašom.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Gerbiama pirmininke, norėčiau paprašyti pusės valandos pertraukos, kadangi kol vyksta…
PIRMININKĖ. Kad suspėtumėte suredaguoti iki galo konsoliduotą variantą.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, taip.
PIRMININKĖ. Nes yra gauta ir Seimo narių pasiūlymų, matau, priėmimo stadijoje.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Dėl kurių reikia irgi apsispręsti.
PIRMININKĖ. Kolegos, ar galime bendru sutarimu sutarti, kad dėl Miškų įstatymo skelbiama dar pusės valandos pertrauka ir šiame posėdyje? (Balsai salėje) Galime sutarti bendru sutarimu? Galime bendru sutarimu.
J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Pirmininke, ar yra įregistruotas jau komiteto aprobuotas naujas variantas?
PIRMININKĖ. Taip, yra. Mes dabar, matydami, kad dar truputėlį reikia sužiūrėti, persiskirstyti, kad nebūtų nieko tokio netikslaus, prašome pusės valandos pertraukos. Teisėtas komiteto pirmininko prašymas, todėl prašau balsuoti. Kas pritariate, kad būtų paskelbta šio įstatymo jau priėmimo pertrauka?
Balsavo 76 Seimo nariai: už pritarimą dėl pertraukos – 61, prieš – 2, susilaikė 13. Skelbiama priėmimo pertrauka dėl Miškų įstatymo projekto Nr. XIIP-4291(3).
Kitas mūsų iš rytinio posėdžio darbotvarkės klausimas. Matau kolegę A. Armonaitę. Prašau.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš frakcijos vardu noriu paprašyti atidėti Seimo nutarimo „Dėl Bendrojo ugdymo mokyklos kaitos gairių patvirtinimo“ projektą iki kito Seimo posėdžio.
PIRMININKĖ. Iki kito, tai jūs turite omeny iki…
A. ARMONAITĖ (LSF). Kada rinksimės, tada.
PIRMININKĖ. Na, jūsų prašymas yra teisėtas, frakcijos vardu. (Balsai salėje) Vieną minutę. Teisingai, mane patikslino, kad aš nespėjau paskelbti nei pavadinimo, nei numerio. Tik paminėjau, kad tai liko iš rytinio posėdžio. Tiesiog laikykimės procedūros, kai pradėsime. Dabar dar dėl darbotvarkės J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Kadangi man teko dalyvauti komiteto dabartiniame posėdyje, diskusijoje, dėl kurio čia įstatymo teikiame pataisas, tai man neaišku ir Socialdemokratų frakcija kreipėmės į Etikos ir procedūrų komisiją, kad būtų atsakyta, ar buvo apsvarstytos tos pataisos, kurios buvo. Aš turiu protokolą, kur sakoma, kad reikia atmesti. Mes iš kolegų girdėjome, kad nebuvo svarstomos pataisos, o buvo atmetama, nes pataisos buvo ne dėl to straipsnio. Visi komiteto, didžioji komiteto narių dalis yra įsitikinusi, kad mūsų svarstytos pataisos nebuvo svarstytos komitete. Galutinį verdiktą turėtų teisę pasakyti Etikos ir procedūrų komisija.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, jūs puikiai žinote Seimo statutą ir žinote, kad jūsų kreipimasis į Etikos ir procedūrų komisiją yra teisėtas, tačiau jis nestabdo šio įstatymo tolesnio priėmimo. Dabar galime pradėti dirbti, kaip ir minėjau, nes jau susirinkęs ir komitetas.
15.06 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 75 ir 83 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-696(3) (priėmimas)
Skelbiu Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 75 ir 83 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-696(3). Buvo ypatinga skuba, komitetas susirinko ir svarstė. Gerbiamas pirmininke Eugenijau Jovaiša, prašau į tribūną. Mes aptarsime šio įstatymo projektą, nes dabar grįžtame nuosekliai pagal vakarinę darbotvarkę, tai yra rytinę darbotvarkę tęsiame toliau.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Tuo klausimu buvo gautos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos ir taip pat įregistruota viena pataisa. Už išvadą balsavo šitaip: už – 10, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ačiū, pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, dėl 1 straipsnio priėmimo stadijoje gautas Seimo nario E. Jovaišos pasiūlymas pakeisti 75 straipsnio 4 dalį. Reikia 29 Seimo narių, kurie pritartų leisti kolegai pateikti minėtą pasiūlymą. Prašome balsuoti. Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Bendru sutarimu. Dėkoju. Eugenijau Jovaiša, prašom pristatyti.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, šita pataisa daro šiokius tokius pakeitimus. Vienas iš jų yra ganėtinai esminis, nes kalbame apie valstybinių universitetų finansavimą, o kitas yra redakcinio pobūdžio, kur sukeista vietomis, iškeliant į priekį tokius svarbiausius straipsnio dalykus.
PIRMININKĖ. Kolegos, komitetas pritarė. Ar galime pritarti Seimo nario pasiūlymui, ar norite išsakyti nuomonę? Nuomonė už – A. Gumuliauskas. Nenorite. Pritariame. Ar visą 1 straipsnį galime priimti su Seimo nario E. Jovaišos pasiūlymu? Galime priimti.
2 straipsnį galime priimti, nes pasiūlymų nebuvo. 3 straipsnį galime priimti, bet prieš tai noriu pasakyti, kad yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada. Jai, šiai išvadai, komitetas pritarė ir siūlo įsigaliojimą nuo liepos 30 dienos. Ar galime pritarti? Galime.
Dėl viso įstatymo projekto keturi už, keturi prieš. A. Gumuliauskas – nuomonė už.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiami kolegos, aš manau, kad dėl šio projekto tikrai buvo rastas kompromisas ir komitetas balsavo vieningai. Manau, labai svarbus dalykas, kad priėmus šį įstatymą studentams krepšelio dydis sumažės ir turės labai akivaizdžią naudą ne tik universitetai, bet ir studentai. Prašau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. G. Steponavičius – nuomonė už.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Gerbiami kolegos, iš tiesų šiandien mes galime pataisyti situaciją, kuri buvo susiklosčiusi dėl nerimo ir tam tikras grėsmes sukėlusių komiteto pirmininko E. Jovaišos prieš pusantro mėnesio Seime pateiktų pataisų. Jeigu būtų pritarta originaliam variantui, mes iš tiesų būtume leidę ir toliau neefektyviai ir neproporcingai pustuštėms aukštosioms mokykloms skirti finansavimą pastatams išlaikyti, jiems šildyti ir kitoms ūkio ir administravimo išlaidoms.
Bet aš kartu noriu pasidžiaugti, kad mes išgirdome vieni kitus, kad įstatymo lygiu turime susieti mokyklų, aukštųjų mokyklų, veikimo efektyvumą su tokiais rodikliais kaip studentų skaičius ir vykdoma mokslinė veikla, skiriant aukštosioms mokykloms lėšas ūkiui ir administravimui. Iš šių patobulintų pataisų, mano pateiktų pataisų, į kurias atsižvelgė komitetas ir dabar Seimas, gims per artimiausias savaites Vyriausybės patvirtinta tvarka, ir mes turėsime visgi skaidrumą ir aiškią apibrėžiančią tvarką, kaip tos lėšos turi būti tikslingai panaudojamos. Kitaip tariant, ruošdamiesi rudeniui, mes matysime, kad iš tiesų mokyklos turės aiškius motyvus atsisakyti nereikalingo turto, nebefinansuoti pustuščių pastatų ir auditorijų, ir tai yra pozityvus dalykas. Ką minėjo ir ankstesni kolegos, šio įstatymo pataisymai leis neįskaičiuoti ūkio ir administravimo lėšų į studento krepšelio sudėtį ir tai galimai nepadidins savo lėšomis studijuojantiems studentams studijų kainų, ir tai yra irgi pozityvus dalykas.
Sveikinu, kad kompromisas yra pasiektas. Džiaugiuosi, kad grėsmingas pirminis projektas šiandien, priėmimo stadijoje, yra jau visai kitos kokybinės būklės, ir todėl kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju už jūsų išsakytas nuomones. Nuomonės prieš nėra. Prašome balsuoti. Įstatymo projekto Nr. XIIIP-696(3) priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 101 Seimo narys: už – 95, prieš nėra, susilaikė 6. Mokslo ir studijų įstatymas (projektas Nr. XIIIP-696(3) priimtas. (Gongas)
15.13 val.
Seimo nutarimo „Dėl Bendrojo ugdymo mokyklos kaitos gairių patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-742(2) (svarstymas)
Seimo nutarimo „Dėl Bendrojo ugdymo mokyklos kaitos gairių patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-742(2). Kolega K. Mažeika. Prašau.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Prieš tai, kaip kolegė lyg ir bandė pasakyti, kad čia reikia atidėti kitam posėdžiui, mūsų frakcijoje įvyko sujudimas ir norime šiek tiek paaiškinimų komiteto pirmininko, tai prašyčiau pusės valandos pertraukos, jeigu galima.
PIRMININKĖ. Frakcijos vardu prašote pusės valandos pertraukos. (Triukšmas salėje)
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Teisėtas jūsų reikalavimas. (Triukšmas salėje) Kolegos, aš tada nebuvau paskelbusi klausimo, o dabar teisėtas. Prašom… (Balsai salėje)
A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Na, aš noriu pasakyti, kad pirmininkaujantis gali viską.
PIRMININKĖ. Ne viską.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Bet yra sąžinė ir padorumas. Pirmininke, na, negadinkite savo gražaus įvaizdžio, labai tinkančio prie šito balto švarko, iškart dėmės atsiranda.
PIRMININKĖ. Ačiū. Manau, čia dėmių bus ir ne viena. Prašom apsispręsti ir balsuoti dėl pasiūlymo dėl pusės valandos pertraukos dėl Seimo nutarimo dėl Bendrojo ugdymo mokyklos kaitos gairių.
Balsavo 103 Seimo nariai: 56 pritaria, kad būtų paskelbta pusės valandos pertrauka, prieš – 26, susilaikė 21. Skelbiama pusės valandos pertrauka, vadinasi, 14.45, atsiprašau, 15.45 val.
15.15 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 3, 22, 57, 58, 256, 293, 312, 317, 320, 322, 324 straipsnių pakeitimo ir 34 straipsnio ir XXX skyriaus pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIP-4116(2) (svarstymas ir priėmimas)
Mūsų darbotvarkės 2-1 klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso 3, 22, 57, 58, 256, 293, 312, 317, 320, 322, 324 straipsnių pakeitimo ir 34 straipsnio ir XXX skyriaus pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIP-4116(2). Teisės ir teisėtvarkos komitetas – J. Sabatauskas. Svarstymas. Bet, matau, komiteto pirmininkas į tribūną neina, nes iš principo pasiūlymų… Prašau. Teisingai, svarstymas, jūs turite pateikti komiteto išvadą.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiama pirmininke, gerbiami komiteto nariai, galima sakyti, šiuo projektu pagaliau atsisakome privataus kaltinimo instituto. Tokia mintis kilo svarstant kitus įstatymų projektus. Kaip jūs prisimenate, pradėjome nuo to, kad mažintume smurto artimoje aplinkoje atvejais, ir dabar visais likusiais, nes iš tiesų būtina atlikti ikiteisminį tyrimą ir vis dėlto nustatyti, nes šiandien tokia situacija, kad tokiais atvejais teismai patiria didelių problemų. Komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir pritarė visais balsais: 8 balsais už, nė vieno prieš, nesant nė vieno susilaikiusio, pritarta šio įstatymo pataisoms. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kitų komitetų nėra. Tad ir negalime nieko prašyti dar šitoje tribūnoje pareikšti išvadą.
Svarstymas. Diskusija. Niekas nenori kalbėti. Nuomonė už, nuomonė prieš. Taip pat norinčių išsakyti pozicijos nėra. Galime balsuoti. Prašau, skelbiu balsavimą.
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 105, prieš nėra, susilaikė 1. Po svarstymo pritarta.
Seimo Pirmininkas siūlo ypatingą skubą. Ar galime pritarti ypatingai skubai? Nes ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas irgi tokį prašymą turi. Galime bendru sutarimu? Galime.
Priėmimas. Pasiūlymų nėra gauta. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime priimti? Galime. 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9 10, 11, 12, 13, 14, 15 straipsniai. Pasiūlymų nėra. Juos galime priimti? Galime.
Dėl viso įstatymo projekto keturi už, keturi prieš. Norinčių kalbėti nėra. Prašau balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Dėkoju. Balsavo 107 Seimo nariai: už – 106, prieš nėra, susilaikė 1. Baudžiamojo proceso kodekso daugelio straipsnių įstatymas (projektas Nr. XIIP-4116(2) priimtas. (Gongas)
15.19 val.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-981 (pateikimas)
Gerbiamieji Seimo nariai, yra lydimasis įstatymo projektas – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-981. Prašytume jį pateikti. Kviečiu S. Šedbarą. Pateikimas.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, ką tik mes padarėme tikrai gerą darbą. Tai yra sena svajonė iš praeitos kadencijos. Svarstydami komitete ką tik mūsų priimtą įstatymą pastebėjome, kad tokios sąvokos kaip „privataus kaltinimo tvarka“, „skundai“ ar „pareiškimai“ yra įrašytos į dar vieną įstatymą, t. y. į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą, todėl siūlome ir iš ten šiuos žodžius išbraukti. Tai visa šio projekto esmė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių klausti nėra. Nuomonė už, nuomonė prieš. Norinčių kalbėti nėra. Prašome balsuojant išsakyti savo poziciją.
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 102, prieš nėra, susilaikė 1. Po pateikimo pritarta.
Gerbiamieji kolegos, norėčiau su jumis pasitarti. Kadangi jūsų balsavimo rezultatai leidžia tai daryti, ar galime pritarti, nes Seimo Pirmininkas siūlo ypatingą skubą, šiam lydimajam įstatymui? Galime pritarti. Bendru sutarimu pritarta ypatingai skubai. Tokiu atveju posėdžio pabaigoje galėsime svarstyti ir galimai priimti.
15.22 val.
Žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 69 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-875 (pateikimas)
Skelbiu kitą mūsų darbotvarkės klausimą – Žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 69 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-875. Kviečiu pranešėją viceministrą E. Kerzą. Prašau, gerbiamasis. Pateikimas.
E. KERZA. Ačiū. Gerbiamoji pirmininke, Seimo nariai, projekto tikslas yra nustatyti užsienyje žuvusių, mirusių žvalgybos pareigūnų ir kartu su žvalgybos pareigūnais gyvenančių asmenų palaikų pervežimo į Lietuvą išlaidų apmokėjimą valstybės lėšomis. Ši spraga atsirado įstatyme. Kitų pareigūnų atžvilgiu tokia galimybė yra. Esmė būtų, kad galiojantis Žvalgybos įstatymas iš tikrųjų nereglamentuoja žvalgybos pareigūnų, žuvusių dėl tarnybos žvalgybos institucijoje, palaikų pervežimo apmokėjimo valstybės lėšomis. Todėl siūloma nustatyti, kad žvalgybos pareigūno, kuris žuvo, mirė užsienyje dėl tarnybos žvalgybos institucijoje, taip pat užsienyje žuvusių kartu su žvalgybos pareigūnu užsienyje gyvenusių asmenų, kuriems išlaikyti žvalgybos pareigūnui skiriamos teisės aktuose nustatytos kompensacijos, palaikų pervežimo į Lietuvos Respubliką išlaidos būtų dengiamos valstybės lėšomis, o šių išlaidų apmokėjimo sąlygas ir tvarką nustatytų Vyriausybė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Sysas. Prašau, kolega.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis viceministre, ar jau įvyko tokių faktų ir išlindo, kad įstatyme yra spragų, ar jūs ruošiatės?
E. KERZA. Iš tikrųjų čia yra aiški įstatymo spraga. Deja, įslaptintos informacijos negalėčiau dabar atskleisti.
PIRMININKĖ. Ačiū, daugiau klausimų nėra. Prašome atsisėsti.
E. KERZA. Ačiū.
PIRMININKĖ. Nuomonė už, nuomonė prieš. Norinčių kalbėti nėra. Ar galime bendru sutarimu, ar norite balsuoti? (Balsai salėje) Galime bendru sutarimu. Po pateikimo pritarta bendru sutarimu įstatymo projektui Nr. XIIIP-875. Kaip pagrindinis siūlomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Siūloma svarstyti Seimo rudens sesijoje.
15.24 val.
Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 5, 6, 43 ir 431 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-971, Kibernetinio saugumo įstatymo Nr. XII-1428 4 ir 6 straipsnių pakeitimo ir 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-972 (pateikimas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 5, 6, 43 ir 431 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-971. Kviečiu viceministrą D. Urboną. Pateikimas. Jūs kartu pateiksite ir lydimąjį Kibernetinio saugumo įstatymo Nr. XII-1428 4 ir 6 straipsnių pakeitimo ir 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą Nr. XIIIP-972. Prašau.
D. URBONAS. Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, įstatymų projektai parengti bendradarbiaujant su Krašto apsaugos ministerija, o įstatymų projektais siekiama perduoti Vidaus reikalų ministerijos vykdytas valstybės informacinių išteklių saugos ir kibernetinio saugumo sričių funkcijas Krašto apsaugos ministerijai bei jas konsoliduoti krašto apsaugos ministro žinioje, priskirti jo kompetencijai.
Įstatymo projektų pakeitimai iš esmės yra techninio pobūdžio, tiesiog tos funkcijos, kurias vykdė Vidaus reikalų ministerija, dabar perduodamos Krašto apsaugos ministerijai. Šiuo metu valstybės informacinių išteklių saugos ir kibernetinio saugumo sritys dirbtinai atskirtos, tiek numatyti atskiri reguliavimo mechanizmai, tiek atsakomybė nustatyta skirtingoms institucijoms, t. y. tiek Vidaus reikalų ministerijai, tiek Krašto apsaugos ministerijai. Taip pat egzistuoja sąvokų painiava (…), perteklinių tarpusavyje susijusių besidubliuojančių procedūrų. Visa tai kelia riziką tinkamai neužtikrinti valstybės informacinių išteklių saugos ir kibernetinio saugumo, todėl būtina konsoliduoti ir tai yra daroma šiais įstatymų projektais.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Jūsų nori paklausti…
D. URBONAS. Atsiprašau.
PIRMININKĖ. Taip.
D. URBONAS. Prašome nagrinėti šiuos įstatymo projektus skubos tvarka. Ačiū.
PIRMININKĖ. Na, kažin kaip su ta skuba išeis, nes numatyta rudens sesijoje, bet jūsų nori paklausti ir dabar prašome atsakyti. A. Anušauskui suteikiamas žodis klausti.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Iš tikrųjų tai nėra techninio pobūdžio klausimas. Vis dėlto prieš šešerius metus įgaliojant Vidaus reikalų ministeriją atlikti minėtas funkcijas buvo tikimasi didelių darbų ir jie buvo suplanuoti. Aš sakyčiau, tai pripažinimas fiasko, kurį patyrė Vidaus reikalų ministerija turėdama galimybes, turėdama infrastruktūrą, turėdama įrankius, specialistus ir galiausiai negalėdama atlikti būtinų darbų. Gal pabaigai, kadangi atsisako ministerija šių funkcijų, perduodama kitai ministerijai, galėtumėte įvardyti pagrindinius darbus, kuriuos per šešerius metus šioje srityje atliko Vidaus reikalų ministerija?
D. URBONAS. Atsakyti į šį klausimą man būtų sudėtinga, nes mano patirtis šioje srityje gana ribota, keli mėnesiai. Bet galiu pasakyti, kad šiandien apskritai IT klausimas ir sritis mūsų valstybėje yra itin problemiška, ir būtent dėl tos pačios priežasties, kad daugeliu atžvilgių, daugeliu aspektų kompetencija tais klausimais yra išblaškyta, padalinta po daugelį ministerijų, ir šiandien mes darome būtent tą žingsnį, kad vis dėlto IT klausimai turėtų būti sprendžiami vienos institucijos. Šiuo atveju kalbant apie IT saugos klausimus, kad tai taip pat turėtų būti sprendžiama vienos institucijos.
O Vidaus reikalų ministerijos kompetencija… Iš tų darbų, ką galima paminėti kibernetinio saugumo srityje, tai šiais metais Vyriausybė patvirtino ypatingos svarbos infrastruktūros sąrašą, buvo parengta metodika dėl to. Iš tų darbų, kurie yra neseniai atlikti, dirbant jau šitai Vyriausybei.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau norinčių klausti nėra. Ačiū pranešėjui ir kviečiu jį dabar jau pailsėti ir atsisėsti. Nuomonė už, nuomonė prieš. Norinčių kalbėti nėra. Prašome apsispręsti ir balsuoti dėl įstatymo projektų Nr. XIIIP-971 ir Nr. XIIIP-972.
Balsavo 101 Seimo narys ir vienbalsiai 101 pritarė po pateikimo minėtiems įstatymų projektams. Kaip pagrindinis siūlomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, kaip papildomas – Ekonomikos komitetas. O dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-792 tik vienas pagrindinis – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Nors Vyriausybė ir siūlo svarstyti skubos tvarka, suprantama, kad Seimas šį įstatymo projektą svarstys rudens sesijoje.
15.30 val.
Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo projektas Nr. XIIIP-957, Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-958, Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-959, Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 11, 12, 32, 38 straipsnių pakeitimo, trečiojo skirsnio ir 22 straipsnio pripažinimo netekusiais galios ir Statuto papildymo 111, 391 straipsniais“ projektas Nr. XIIIP-960 ir Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. XI-453 „Dėl Seimo statuto 153 ir 16 straipsnių pakeitimo“ pripažinimo netekusiu galios“ projektas Nr. XIIIP-961 (pateikimas)
Mūsų darbotvarkės 2-4a, 2-4b, 2-4c, 2-4d, 2-4e klausimai, nes dar nepraėjo nustatytas laikas paskelbtos pertraukos. Kviečiu pranešėją A. Nekrošių, kad pateiktų Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo projektą Nr. XIIIP-957, taip pat lydimuosius projektus Nr. XIIIP-958, Nr. XIIIP-959, Nr. XIIIP-960, Nr. XIIIP-961. Prašom, jums dešimt minučių.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Sveiki, kolegos. Pasinaudodamas proga, pirmiausia norėčiau padėkoti darbo grupės nariams ir biuro darbuotojams, kurie prisidėjo prie šio įstatymo projekto atsiradimo, tai R. Baškienei, G. Burokienei, R. Miliūtei, Z. Streikui, T. Langaičiui, J. Razmai, S. Šedbarui, A. Salamakinui, G. Steponavičiui, K. Bartkevičiui, R. Tamašunienei, L. Balsiui, taip pat biuro darbuotojams M. Civilkienei, R. Varanauskienei, L. Milonaitei, J. Raškauskaitei.
O dabar apie esmę. Lietuvos Respublikos Konstitucija numato, kad Lietuvos Respublikos nario teises ir pareigas, ir veiklos garantijas nustato įstatymas. Šiuo metu Seimo struktūrą, darbo tvarką, o kartu ir Seimo nario pareigas, teises bei veiklos garantijas nustato Lietuvos Respublikos Seimo statutas. Jis turi įstatymo galią, tačiau nėra įstatymas, todėl susirinkusi darbo grupė paruošė įstatymo projektą, kuriuo siekiama įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimą ir atskiru įstatymu nustatyti Seimo narių pareigas, teises ir garantijas.
Į įstatymo projektą perkelta nemažai dabar galiojančių Lietuvos Respublikos Seimo statuto straipsnių, tad kokių nors itin didelių ir drastiškų pokyčių nėra, tačiau pateiksiu keletą esminių nuostatų. Pavyzdžiui, Seimo nariui, be pateisinamos priežasties nedalyvavusiam Lietuvos Respublikos Seimo plenariniuose, struktūrinių padalinių posėdžiuose, darbo užmokestis už kiekvieną praleistą posėdį būtų mažinamas 5 %, taip pat nemokamas atlyginimas, jeigu Seimo narys būtų suimtas. Sumažinamos parlamentinei veiklai skirtos lėšos nuo 1,7 iki 1 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Dėl būsto. Seimo nariai, gyvenantys Lietuvos Respublikos Seimo viešbutyje, privalės susimokėti už suvartotus šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją. Dėl atostogų. Darbo grupė nusprendė, kad Seimo nario veikla yra nepertraukiama, Seimo narys laiką tarp posėdžių planuoja savo nuožiūra. Dėl automobilių. Kaip ir dabar, bus draudžiama nuomotis automobilius už parlamentinei veiklai skirtas lėšas, tačiau bus padaryta išlyga laikinajai nuomai, kai bus galima apmokėti pavėžėjimo paslaugas teikiančioms įmonėms.
Tiek trumpai, tokie pokyčiai mūsų laukia. Jeigu bus pritarta po pateikimo, kviečiu kolegas palaikyti šį įstatymo projektą. Labai dėkoju.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis pranešėjau, jūs pateikėte įstatymo projektą, Statutą. Jūsų nori paklausti daugelis Seimo narių. Pirmasis klausia A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, norėjau jūsų paklausti. Prieš baigdamas savo kalbą, minėjote apmokėjimą už bendrabutį, šaltą ir karštą vandenį, už elektrą. Prašom pasakyti, ar bus galima mokėti iš parlamentinei veiklai skirtų lėšų, ar iš asmeninių?
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Pagal siūlomą darbo grupės variantą turėtų apmokėti pats Seimo narys, t. y. iš savo asmeninių lėšų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, tiesiog norėčiau pasiteirauti. Kodėl buvo pasirinktas įstatymo kelias, gal tiesiog reikėjo Statutą papildyti ir apibrėžti visus tuos principus?
O kitas dalykas, ar kartais neperžengiama įstatymui apibrėžta kompetencija, nes Konstitucijoje daugelis dalykų, kas liečia esminius Seimo nario įsipareigojimus, teises, pareigas, yra vis dėlto nurodyti, matyt, nereikėtų kartoti Seimo narių veiklos principų ir kitų bendrų dalykų?
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Pats Konstitucinis Teismas yra nusprendęs, kad Lietuvos Respublikos Seimo nario teises ir pareigas bei garantijas turi numatyti įstatymas, ne koks nors Statuto punktas ir t. t. Tai turi būti įstatymas.
PIRMININKĖ. Klausia A. Matulas. A. Matulo nėra. Klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, žinoma, pasinaudodamas proga ir kviesdamas visus pritarti po pateikimo, kad galėtume tikslinti projektą, klausčiau jūsų nuomonės. Ar matytumėte galimybę diskutuoti dar dėl dviejų nuostatų? Sakykim, yra leidžiama nusipirkti kompiuterius ir po to jie liks kaip asmeninė nuosavybė, kai tiek triukšmo buvo, kad nuomoti automobiliai kartais nuperkami. Ar čia nebus skirtingi požiūriai? Nors tuo atveju Seimo narys dar sumokėdavo iš savo asmeninių lėšų, o čia viskas bus iš parlamentinių lėšų.
Kitas dalykas dėl apmokėjimo už autobusus, atvežančius ekskursijas, iš parlamentinių lėšų. Ar tai nebus traktuojama kaip tam tikras įsiteikimas rinkėjams, ar ne geriau tokias ekskursijas, skiriant tam tikras lėšas, palikti apskritai Seimo kanceliarijai, kad ji galėtų iš dalies finansuoti ekskursijas, bet tai nebūtų išskirtinis Seimo narių rinkėjų atvežimas?
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Dėl pačių kompiuterių. Čia buvo tiesiog prieita prie tokio konsensuso darbo grupėje, kad tiesiog tie kompiuteriai morališkai per tuos ketverius metus pasensta ir iš jų praktiškai nelabai kas lieka. Tiesiog dėl to, kad racionaliai panaudotume pinigus, nes nuomodamiesi mes išleistume gerokai daugiau už tuos pačius kompiuterius.
Dėl autobusų, tai aš mačiau, jūs, ko gero, registruosite pataisas, tai manau, kad jos yra svarstytinos, Seimas apsispręs.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Sysas. Jo nematau. A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš dar pratęsiu vieną dalį J. Razmos klausimo. O kompiuterius leis tik kadencijos pradžioje įsigyti ar ir paskutiniuosius kadencijos metus? – klausimas.
Ir kitas klausimas dėl pateisinamų priežasčių, nes ne vienas Seimo narys priklausome kelioms komisijoms, kartais natūraliai nepavyksta dalyvauti vienos komisijos posėdy, nes kitoje komisijoje, kad ir prasislenka grafikas, posėdis užtrunka. Neradau, kad tai yra pateisinama priežastis dalyvavimas kitos komisijos posėdyje. Ar nemanote, kad reikėtų tai papildyti?
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Be abejo, pradėčiau nuo antrosios dalies. Tikrai manau, kad toks pasiūlymas būtų logiškas, nes tikrai Seimo narys yra savo darbo vietoje, jis tikrai dirba. Jeigu viename komitete negali dalyvauti, jis galbūt dalyvauja kitame, kur yra tikrai aktualūs klausimai ir juos sprendžia.
Dėl pačių kompiuterių. Aš tiesiog siūlau teikti pataisas ir siūlyti geresnius variantus.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš esmės turbūt pagrindinis motyvas, kuris skatino atsirasti tą įstatymą, tai buvo atostogų klausimas. Iš tiesų šiuo įstatymu tas klausimas niekaip nėra sprendžiamas. Ar nemanote vis dėlto ieškoti formų, kad būtų įteisintos atostogos, nes galima surasti ir iš tikrųjų galbūt įteisinti įstatymu, nes vėlgi visada kyla tam tikrų prieštaravimų? Norėčiau jūsų nuostatos. Ačiū.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Tikrai žinau, kad Seimo nariai turi atskirų iniciatyvų šiuo klausimu ir tikrai teiks pasiūlymus. Žinau, kad, ko gero, bus priimtas atostogų reglamentavimas.
PIRMININKĖ. Klausia R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū. Iš esmės kolega A. Palionis paklausė to klausimo, bet vis dėlto noriu akcentuoti, kad mažųjų frakcijų atstovai dalyvauja daugelio komisijų veikloje, laikinųjų taip pat. Atstovavimo kvotą mes gauname ir norime, be abejo, dalyvauti, bet sumažinti atlyginimą 5 % dėl to, kad fiziškai negali būti dviejose vietose, tai norisi, kad nuskambėtų patikinimas, nes kitaip Seimo nariams reikės atsisakyti paprasčiausiai darbo komisijose.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Supratau, dėkoju už klausimą. Kol kas pagal mūsų šitą teikiamą įstatymą teikiamos tik trys pateisinamos priežastys, t. y. liga, komandiruotė arba vaiko priežiūros atostogų laikotarpis. Aš manau, kad rasime bendrą konsensusą, tikrai pasiūlysime kokį nors logišką sprendimą, kad jeigu žmogus tikrai yra darbe, jisai tikrai dirba, jam būtų mokamas atlyginimas.
PIRMININKĖ. Klausia J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, aš norėčiau, kad jūs apibrėžtumėte mūsų statusą, kaip mes dabar čia, ar mes esame nuolatiniam gyvenimui čia paskirti, ar esame ilgalaikėje komandiruotėje. Nes, šiaip ar taip, mus išrinko ketveriems metams, tai mes tris dienas realiai būname čia, keturias dienas būname namie. Kai siunčia tave į komandiruotę, tai tiesiog suteikia gyvenamąjį plotą ir niekas neprašo už vandenį ar už elektrą susimokėti. Tai kaip čia?
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Pajuokaudamas pasakysiu, kad jums gerai, jūs keturias dienas, o aš mažiau, aš tik dvi. Tikrai manau, kad Seimo nariai dar turės pakankamai laiko iki rudens sesijos teikti pasiūlymus, ir tikrai sugalvosime teisingus sprendimus.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis kolega, aš beveik visuose Seimuose buvau ir, kiek atsimenu, faktiškai pradedant antru Seimu mes visą laiką keisdavome Statutą ir darbo sąlygas tai į vieną pusę, tai į kitą pusę. Buvo visokiausių fokusų ir stebuklų. Bet iš viso to laikotarpio tik vienas, mano supratimu, sprendimas buvo logiškas ir gana naudingas valstybei, tai yra kada tos parlamentinės lėšos buvo priskirtos darbo užmokesčiui ir visiškai apmokestinamos pagal mokestinę visą sistemą. Biudžetui tai kainuodavo 15–20 % pigiau, o žmonės neturėdavo užsiimti biurokratija ir popierizmu, kuris primena mokyklos laikus. Nes iš tikro tas, kas nori apeiti, apeina vienokiu ar kitokiu būdu. O tą, ką darėme mes, ir tik atėję į Seimą, kai mes išmetėme ir vieną narį, neaišku už ką, kai mes padarėme kitus dalykus, ar mes tapome nuo to geresni? Todėl aš siūlau visiems pagalvoti. Aš teiksiu siūlymą, kad būtų grįžta prie to seno principo – prijungti prie pajamų ir apmokestinti visais susijusiais pajamų mokesčiais. Tada, sakau dar kartą, biudžeto išlaidos sumažėtų Seimui ir konkrečiai parlamentinei veiklai tikrai kur kas daugiau. PVM, GPM ir plius visi kiti mokesčiai. Tai būtų protinga ir paprasta. Ačiū.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Mes darbo grupėje šį variantą tikrai svarstėme ir priėjome prie bendros išvados, kad ta bendra suma, kuria galėtų pasinaudoti Seimo narys, sumažėtų, nes atsirastų papildomi mokesčiai.
PIRMININKĖ. Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Mano klausimas labai panašus. Tai jūs siūlote dabar sumažinti tą sumą. Jeigu jūs pritaikytumėte gerbiamojo Kęstučio pasiūlytą variantą, ne mažintumėte, bet apmokestintumėte, tai Seimo narys gautų tą patį, o dalis grįžtų į biudžetą mokesčių pavidalu ir išvengtume tam tikros biurokratijos ar popierinio darbo save apkraudami.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Supratau. Dėkoju už klausimą. Realiai dabar Statute yra nurodyta 1,7 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, tačiau jis dabar yra sumažintas iki 1. Tai mes šiame įstatyme siūlome tą 1 ir įteisinti. Jeigu Seimo nariai manys, kad tai yra mažas pinigų kiekis, galės jį didinti. Lauksime pasiūlymų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Paskutinis klausia J. Bernatonis.
J. BERNATONIS (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau jūsų pasiteirauti. Kadangi čia yra nurodytos skirtingos garantijos vienmandatėse ir daugiamandatėse išrinktiems Seimo nariams, ar jūs nematote prieštaravimo, kadangi visi Seimo nariai lygūs pagal Konstituciją, nepriklausomai nuo jų išrinkimo? Aš suprantu, kad rinkimų būdas suponuoja tam tikrus skirtumus, tačiau ar to negalima būtų suprasti, suteikiant didesnes garantijas vienmandatėse išrinktiems Seimo nariams, kaip tam tikro diskriminavimo kitų Seimo narių?
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Gal galite konkrečiau šiek tiek, kurioje ten vietoje?
J. BERNATONIS (LSDPF). Čia kai kalbama apie biurų steigimą, apie susitikimų su rinkėjais organizavimą. Ir kitas klausimas – atostogų klausimas. Bet yra nuoroda, kad jeigu neapibrėžta šiame įstatyme, tai galioja kitų įstatymų nuostatos. Ar tai reiškia, kad Seimo nariai turės eiti atostogų pagal Darbo kodeksą?
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Atsakysiu į pirmą klausimą dėl biurų. Tai ten yra tokia nuostata, kad vienmandatininkai gauna savo rinkimų apygardose, o kur galėtų būti daugiamandatininkų biurai, sprendžia partija. Čia tik toks skirtumas. Galbūt būtų logiška, kad galėtų pats Seimo narys pasirinkti. Tai tikrai laukiami kažkokie pasiūlymai, pakeitimai.
Dėl antros dalies galbūt plačiau negalėčiau pakomentuoti, nesu labai įsigilinęs į tą sritį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į labai daug klausimų per jums skirtą laiką. Galite atsisėsti.
Nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kaip aš čia minėjau, yra Konstitucinio Teismo nutarimas, kuris reikalauja mums savo veiklos garantijas išspręsti įstatymo lygiu. Suprantama turbūt, kodėl įstatymas. Kad būtų tam tikras dar papildomas saugiklis, Prezidentės parašas arba vetavimas, kad mes neužsiveistume sau kokių nors privilegijų. Aš siūlau judėti to įstatymo priėmimo keliu. Kaip matėme iš klausimų, yra dar pastabų dėl atskirų nuostatų. Bus pasiūlymų, aš taip pat esu keletą registravęs, bet judėkime į priekį, kad nebūtų žinios visuomenei, kad mes nesugebame savęs pagal Konstitucijos reikalavimus sutvarkyti, viską išspręsti. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju, jūs labai nuoširdžiai tai darėte, nes norinčių prieš kalbėti nėra. Ar galime bendru sutarimu, ar norite balsuoti? Balsuojame. Kviečiu balsuoti dėl Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo projekto ir kartu dėl jo lydimųjų.
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 89, prieš – 1, susilaikė 16. Po pateikimo pritarta. Dėl pagrindinio įstatymo projekto Nr. XIIIP-957 ir lydimojo projekto Nr. XIIIP-958 yra siūlomas pagrindinis komitetas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o papildomi komitetai – Socialinių reikalų ir darbo ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai. Dėl lydimųjų įstatymų projektų Nr. XIIIP-959, Nr. XIIIP-960 ir Nr. XIIIP-961 pagrindinis yra siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje.
A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Aš dar norėčiau paprašyti Specialiųjų tyrimų tarnybos išvados.
PIRMININKĖ. Specialiųjų tyrimų tarnybos išvados. (Triukšmas salėje) Kolegos, reikia apsispręsti, ar pritariate darbo grupės vadovo nuomonei, kad reikia Specialiųjų tyrimų tarnybos išvados. J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gal patikslinkime, kad dėl įstatymų projektų reikia antikorupcinės išvados. Tai taip ir vadinkime, o ne dėl to, kad čia…
PIRMININKĖ. Ar bendru sutarimu galime sutarti dėl antikorupcinio vertinimo? Norite balsuoti. Gerai, apsispręsite balsuodami. Kas už tai, kad dėl šio įstatymo projekto reikia antikorupcinės išvados? (Triukšmas salėje)
Balsavimo rezultatai: 101 balsavo, už – 39, prieš – 14, susilaikė 48. Tai rodo, kad tokio vertinimo Seimas neprašo. Dėkoju.
E. Gentvilas – replika po balsavimo.
E. GENTVILAS (LSF). Darbo grupės vadovas turėjo tokį nuogąstavimą pasakyti prieš balsavimą – pritarti ar nepritarti po pateikimo. Mes pritarėme po pateikimo. Paskui, pasirodo, jūs pagalvojote, kažką mes ten esame pridirbę, priskaldę malkų, reiktų STT pagalbos. Galvokite, ką šnekate! Arba iš anksto perspėkite.
PIRMININKĖ. Dėkoju. J. Olekas – replika po balsavimo ar dėl vedimo tvarkos?
15.49 val.
Informaciniai pranešimai
J. OLEKAS (LSDPF). Dėl vedimo tvarkos gal čia daugiau būtų, pirmininke. Aš tiesiog noriu perskaityti socialdemokratų kreipimąsi į Seimo Pirmininką V. Pranckietį, nes Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė mūsų negirdi.
„Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija prašo išsiaiškinti, ar šių metų liepos 7 dieną, penktadienį, svarstant Seimo Aplinkos apsaugos komitete Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4291(3) pataisas, nebuvo suklastota Aplinkos apsaugos komiteto išvada, nes pagal Aplinkos apsaugos komiteto narių paaiškinimus nebuvo svarstyta ir balsuota už Seimo narių K. Mažeikos ir V. Vingrienės pataisas, kurios į komiteto išvadą įtrauktos kaip svarstytos, nes jos tikslino kitus įstatymo projekto straipsnius.“ (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė. Jūs raštą įteikėte Seimo Pirmininkui, taip?
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Mes informuojame Seimo narius, kad Etikos ir procedūrų komisija gavo frakcijos raštą.
PIRMININKĖ. Gavo frakcijos raštą. Taip, šitą ar dar kitą? Kiek jūs prirašėte raštų, tai gal tada supažindinkite, ir kai gaus Etikos ir procedūrų komisija, aš manau, tą ir padarys, kas privalu Etikos ir procedūrų komisijai – svarstyti ir išsiaiškinti.
15.51 val.
Seimo nutarimo „Dėl Bendrojo ugdymo mokyklos kaitos gairių patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-472(2) (svarstymo tęsinys ir priėmimas)
Gerbiamieji Seimo nariai, grįžtame prie mūsų darbotvarkės. Jau tikrai praėjo laikas – Seimo nutarimo „Dėl Bendrojo ugdymo mokyklos kaitos gairių patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-742(2). Svarstymas. Kviečiu Švietimo ir mokslo komiteto pirmininką E. Jovaišą.
Dėl vedimo tvarkos – A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LSF). Aš norėčiau pakartoti savo prašymą, dabar jūs paskelbėte. Prašome pertraukos dėl šio klausimo iki kito posėdžio.
PIRMININKĖ. Dėkoju už jūsų prašymą, tačiau šito padaryti su didžiausia pagarba jums negaliu, nes pagal Seimo statutą pertrauka tuo pačiu klausimu tame pačiame posėdyje galima tik vieną kartą. Jau pusės valandos pertrauka buvo…
A. ARMONAITĖ (LSF). Labai trumpa replika irgi dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos prašau.
A. ARMONAITĖ (LSF). Praeitą savaitę čia man kalbant mano mikrofoną išjungė Seimo Pirmininkas, dabar jūs sugudravote su procedūromis. Aš palaikau jūsų reformas, ar galite baigti mane trolinti? Dėkoju.
PIRMININKĖ. Čia jūsų asmeninė nuomonė, šito tikrai nedarome. O kadangi aš nebuvau paskelbusi klausimo, tai negalėjau ir suteikti jums galimybės paprašyti. (Šurmulys salėje) Bet dabar jau komiteto pirmininkas tribūnoje ir aš labai atsiprašau visų. Žodis jums, gerbiamasis Eugenijau Jovaiša. Prašom. Komiteto išvada.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, po pateikimo šitas projektas… (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Labai prašau truputėlį… Salėje daug triukšmo, truputėlį dėmesio, pirmininkas liepė net suskambinti varpeliu, tą ir padarau. Ačiū.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, po pateikimo šitas projektas buvo įvairiapusiškai svarstomas, buvo surengti klausymai, ne vieną kartą svarstytas komitete. Yra gautos Vyriausybės išvados, jos yra pozityvios, su tam tikromis pastabomis. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas jokių pastabų neturėjo. Už šį projektą komitete buvo balsuota taip: už – 6, prieš ir susilaikiusių nebuvo ir du nebalsavo.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Diskusijoje nori dalyvauti A. Gumuliauskas. Prašau, kolega. Frakcijos vardu, jums septynios minutės.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, rengiant šį dokumentą buvo girdimos nuomonės, kad jis yra perteklinis ir jo, ko gero, niekam nereikia. Todėl aš pirmiausia norėčiau atsakyti į klausimą, kodėl reikia gairių ir kodėl nepakanka esamų dokumentų.
Greta Vyriausybės programos ir ilgo sąrašo vykdomųjų dokumentų egzistuoja ilgalaikiai valstybės raidos dokumentai, iš kurių dėl švietimo yra Seimo patvirtinta Valstybinė švietimo 2013–2022 metų strategija. Šios strategijos raktiniai žodžiai, kurie žymi strateginių pokyčių kryptis, yra nuolat tobulėjantys, profesionalūs pedagogai, švietimo kokybės kultūra, švietimo prieinamumas ir lygios galimybės. Esminės strategijos nuostatos ir tikslai išlieka keičiantis vyriausybėms, kurios savaip modeliuoja strategijos įgyvendinimą.
Seimo priedermė matyti platesnę strategijos įgyvendinimo perspektyvą, pažvelgti toliau, nei siekia kadencijos trukmė, tuo suteikiant daugiau prasmės Vyriausybės darbams ir pabrėžiant jų tarpusavio jungtis. Beje, minėtoje strategijoje numatyta jos pusiaukelės įvertinimo data, t. y. 2017 metai. Vadinasi, gairės kaip tik ir gimė 2017 metais, kaip strategijoje ir numatyta. Gairėse įvardintas tikslas – nustatyti Lietuvos bendrojo ugdymo sisteminių pokyčių sritis ir strateginius uždavinius. Mūsų Seimui svarstyti ir dabar jau priimti pateiktos Bendrojo ugdymo mokyklos kaitos gairės, kuriomis siekiame aktualizuoti ir paspartinti strategijoje iškeltų tikslų įgyvendinimą bendrojo ugdymo segmente.
Kas naujo yra gairėse ir kas naujo numatoma bendrajame ugdyme? Vienas ryškiausių bendrojo ugdymo kelrodžių yra Geros mokyklos koncepcija, kuri patvirtinta 2015 metais. Geros mokyklos koncepcija vienija minėtos ilgalaikės strategijos tikslus, sutelkia dėmesį į mokyklą, t. y. į vietą, kur šie tikslai įgyvendinami. Pagrindiniai ir pageidaujami mokyklos veiklos rezultatai yra mokinių asmenybės branda, individualias galimybes atitinkantys ugdymo pasiekimai ir nuolatinė ugdymo pažanga. Mokykloje vienodas dėmesys skiriamas visų asmens kompetencijų, nustatytų ugdymo programose, ugdymui, įgyjami pagrindiniai gebėjimai, leidžiantys tapti pilietiškais, humaniškas vertybes puoselėjančiais visuomenės nariais ir sėkmingai planuoti asmeninį bei profesinį gyvenimą.
Svarbiausi gairių veiksniai, formuojantys mokymo profesijos prestižą visuomenėje, yra kokybiškas pedagogų rengimas, patrauklios darbo sąlygos, profesinio tobulėjimo galimybės ir adekvatus atlyginimas. Gairės orientuotos į Geros mokyklos koncepcijos įgyvendinimo prielaidas, tai yra strateginius uždavinius, kuriuos reikia įgyvendinti penkiose tarpusavyje susijusiose srityse.
Pirma tokia sritis yra keisti ugdymo turinį, skatinti aktyvius pažinimo ir veiklos metodus, jų taikymą realiose situacijose. Kita sritis yra suformuoti vientisą pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemą. Trečia sritis – edukologijos mokslinius tyrimus orientuoti į ugdymo pokyčių analizę, naujovių kūrimą ir išbandymą. Ketvirta sritis – mokyklos strateginį valdymą paversti savitos ugdymo krypties ir kokybės kultūros kūrimo instrumentu. Ir penktoji – lankstus finansavimo modelis turi užtikrinti kokybišką ugdymą nepriklausomai nuo mokyklos ir mokinių socialinių ir ekonominių sąlygų.
Beje, gairėse numatytas jų įgyvendinimo mechanizmas. Strategijos 26 straipsnyje numatyta, kad Seimas atlieka jų įgyvendinimo priežiūrą. Kad būtų užtikrintas gairių įgyvendinimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 2017 m. gruodžio 1 d. siūloma patvirtinti gairių įgyvendinimo priemonių planą. Keista, bet dėl šio nutarimo reikėjo Vyriausybės išvados, kuri buvo teigiama. Pirmininkas jau minėjo, kad įvyko daugybė svarstymų su švietimo srities teoretikais ir praktikais, įvyko klausymai, kurie buvo transliuojami per televiziją. Labai malonu, kad šitoms gairėms pritarė Švietimo taryba, kurią sudaro ir teoretikai, ir praktikai. Jai vadovauja profesorė V. Targamadzė.
Kviečiu visus tikrai balsuoti už gaires, už šį teorinį dokumentą, gal kiek neįprastą Seimui, tačiau labai būtiną tikrai sėkmingai ir kryptingai, kaip pažymi edukologijos specialistai, švietimo reformai. Ačiū.
PIRMININKĖ. V. Rinkevičius. Jums penkios minutės.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aš kalbėsiu ne kaip ekspertas, švietimo specialistas. Noriu pakalbėti kaip vartotojas, kaip mokinių tėvas. Aš mokiausi, mano vaikai, mano anūkai dabar mokosi. Aš, kalbėdamas su jais, diskutuodamas apie mokyklą, kaip jiems sekasi, kokios problemos, noriu pasakyti, kad viena iš tokių, mūsų pirma galbūt problema, kad mokyklose mes ugdome ne kūrybingas asmenybes, o paklusnius vykdytojus. Tai visos Lietuvos, aš manau, švietimo ir mūsų gal ir tautos problema, nes kūrybingą vaiką sudominti mokykloje, kad jis įsitrauktų į kūrybinį procesą, į mokymo procesą, sudominti jį tuo mokomu dalyku, kad jis ne išdykautų, o klausytų mokytojo, irgi reikia talento, iš tikrųjų irgi reikia daug žinių, patirties ir noro. Kaip žinome, mokykloje geriausias vaikas ir labiausiai mylimas mokytojų yra paklusnus vaikas, kuris klusniai vykdo ir ramiai sėdi pamokoje, viskas gerai. Būna tokių ir labai gerai besimokančių, būna vidutiniškai, būna gal ir prasčiau.
Iš tikrųjų daug gabių vaikų yra aktyvių, net ir hiperaktyvių, ir juos sudominti, įtraukti į kūrybinį procesą, įtraukti į mokymą, sudominti, kad jie trokštų žinių, yra labai sunku. Reikia ir talento. Tai, aš manau, yra irgi mūsų problema ir mes turime tai žinoti.
Aišku, tose gairėse apie tai kalbama. Aš visiškai pritariu gairėms ir sakau, kad jos galbūt tik šiek tiek aukštu akademiniu lygiu parengtos, labai profesionaliai, bet skaitydami, ypač galbūt tėvai, gal ir ne viską supras, ką mes norėjome pasakyti.
Antras dalykas. Kokia mūsų problema? Aš manau, kalbant apie švietimą, mokymą, kiekvienas žmogus, kiekvienas vaikas turi (sakyčiau, bent dauguma) gabumų, talentą kokioje nors srityje. Tarkim, vienas – meno, kitas – sporto, kitas – matematikos, kitas – galbūt organizacinės vadybos ar kitoje srityje, tačiau mūsų problema yra, kad mes nesugebame rasti, visus mokome vidutiniškai ir kartais muzika užmušame sportininką, matematika užmušame kūrybingą literatą arba atvirkščiai – kūrybingą ir gabų matematiką užmušame literatūra ir t. t. Jeigu mes sugebėtume mokykloje įdiegti tokią sistemą – pastebėti to vaiko turimą talentą ir ugdyti būtent tą talentą, iš jo išaugtų genijus.
Iš kur pasaulyje atsiranda genijai? Iš ten, kai randame vaiko iš mažumės talentą ir išugdome jį iki puikiausių, pasaulyje garsiausių žmonių. Štai, manau, yra tokios mūsų dvi problemos. Jeigu mums pavyktų tai pasiekti, tikrai mūsų švietimo sistema būtų viena geriausių pasaulyje. Mūsų mokykla turi tapti talentų kalve, o ne vidutinybių štampavimo konvejeriu. Šito norėčiau visiems mums palinkėti ir tikėtis, kad taip ir bus. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Ačiū pranešėjui. Kviečiu komiteto pirmininką, nes yra gauta nemažai pasiūlymų. Mes juos aptarsime dėl kiekvieno straipsnio. Komiteto pirmininkas E. Jovaiša. 1 straipsnis. Jis pridedamas ir atskirai aptarsime. 2 straipsnis. Yra Vyriausybės pasiūlymas. Komiteto nuomonė?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Pritarti iš dalies. Yra performuluota ir suderinta su Lietuvos Vyriausybės atstovais.
PIRMININKĖ. Galime pritarti? Galime. Dėkoju. Dabar pačios Bendrojo ugdymo mokyklos kaitos gairės. Yra gautas Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymas. Komiteto nuomonė?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Nepritarti, nes iš tikrųjų kalbame apie bendrojo ugdymo mokyklą. Todėl bendrame posėdyje, dalyvaujant Vyriausybės atstovams, buvo nutarta, kad galime taip palikti.
PIRMININKĖ. Ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei? (Balsai salėje) Galime. Dėkoju. Seimo nariai D. Kepenis, A. Kirkutis, K. Smirnovas, T. Tomilinas, J. Jarutis siūlė pakeisti 4 punkto 1 ir 4 papunkčius. Reikia 10 Seimo narių. Kolegos, gal galime sutarti, kad tikrai bus 10 Seimo narių ir aš neprašysiu jūsų kelti rankų ar balsuoti, ir tai taikysime visiems šiandien pateiktiems ar anksčiau pateiktiems pasiūlymams? Kuris iš kolegų pristato? Ar sutinka, kad komitetas pritarė iš dalies?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, yra pritarta iš dalies. Iš tikrųjų atsižvelgėme į jūsų, bet perkėlėme į 12.2 punktą ir jūs rasite tai, ką jūs norėjote matyti.
PIRMININKĖ. Teikėjai sutinka – pritarta iš dalies? Sutinka, nereikalauja balsuoti.
II skyrius – „Esamos būklės analizė“. Yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymas.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Pritarti iš dalies, nes pirmajame variante buvo teisingas vertimas, kaip nustatė redaktoriai, bet derindami mes įrašėme į skliaustelius tą variantą, kurį pasiūlė Vyriausybė, kad iš tikrųjų nebūtų jokių nesusipratimų, apie ką kalbame.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Galime pritarti? Galime. Yra gautas Seimo narės D. Šakalienės pasiūlymas pakeisti II skyriaus 10 punktą. Komitetas pritarė. Pagal Seimo statuto 152 straipsnio 8 punkto 5 papunktį tikrai galima nebalsuoti, nes kolegė pateikė, komitetas pritarė.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Pritariame.
PIRMININKĖ. Prieštaravimų nėra. Dėkoju. D. Šakalienė teikia pasiūlymą dėl III skyriaus 11 punkto. Komitetas jam taip pat pritarė. Prieštaravimų nėra. Nereikia balsuoti.
Dėl IV skyriaus yra gautas Seimo nario E. Pupinio pasiūlymas. Nutarimo IV skyriaus 14.2 punktą siūlė išdėstyti kitaip. Ar kolega sutinka su komiteto nuomone pritarti iš dalies? Sutinka. Dėkoju E. Pupiniui. Nebalsuojama.
R. Popovienė siūlė pakeisti nutarimo projekto IV skyriaus 14 dalies 2 punktą. Ar kolegė sutinka su komiteto nuomone pritarti iš dalies? Sutinka. Balsuoti neprašome.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė pateikė pasiūlymą dėl 14.2 papunkčio. Komiteto nuomonė – pritarti. Taip pat pritariame.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Taip pat buvo Vyriausybės pasiūlymas dėl įstatymo 48 straipsnyje nurodytų kvalifikacinių reikalavimų. Čia gairių 14.2 papunktis. Komitetas pritarė iš dalies.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Iš dalies.
PIRMININKĖ. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. Ar komiteto pirmininkas norėjo dar pakomentuoti? Viskas aišku.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Tiesiog nereikia. Yra sutarta ir suderintos pozicijos.
PIRMININKĖ. Sutarta. V skyrius. Taip pat yra gautas Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymas dėl 16.3 papunkčio. Komiteto nuomonė?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Pritarti iš dalies. Surastas kompromisinis variantas ir mes sakome, kad vietoj „inovacijų tinklo“ mes rašome „koordinuoti ugdymo tyrimus ir inovacijas“ ir t. t. Taigi rastas bendras konsensusas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Galime pritarti pritarimui iš dalies. VI skyrius. Yra gautas Seimo narių D. Kepenio, A. Kirkučio, K. Smirnovo, T. Tomilino ir J. Jaručio pasiūlymas papildyti 18 punkto 1 papunktį. Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies. Ar kolegos Seimo nariai nori?..
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Tai visiškai atitinka Seimo narių pasiūlymų dvasią.
PIRMININKĖ. Tai atitinka ir jie nereikalauja balsuoti. Galime pritarti? Galime.
D. Šakalienė pateikė pasiūlymą pakeisti III skyriaus 11 punktą ir išdėstyti jį kitaip. Komitetas pritarė iš dalies. Ar D. Šakalienė sutinka?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Dovile!
PIRMININKĖ. Ar jūs sutinkate su komiteto nuomone? Sutinkate. Neprašoma balsuoti.
Seimo nariai D. Kepenis, A. Kirkutis, K. Smirnovas, T. Tomilinas, J. Jarutis siūlė papildyti 18 punkto 2 papunktį. Komiteto nuomonė – nepritarti. Kuris iš Seimo narių pristatote ar atsiimate savo pasiūlymą? D. Kepenis? Atsiima savo pasiūlymą ir nereikalauja balsuoti. Dėkoju.
VII skyrius. Lietuvos Respublikos Vyriausybė teikia pasiūlymą dėl 20.2 papunkčio. Komitetas?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Pritarėme iš dalies ir suradome kompromisą. Labai aiškiai pasakėme, kad atlyginimai diferencijuojami pagal darbuotojo atitiktį kvalifikaciniams reikalavimams ir skirtingas darbo funkcijas. Su tuo visi sutiko.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Galime pritarti? Galime. Seimo narys E. Jovaiša pateikė pasiūlymą, komitetas pritarė. Prieštaravimų nėra, balsuoti nereikia. Aptarėme visus pasiūlymus. Dėkoju komiteto pirmininkui.
Po svarstymo nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė prieš – G. Steponavičius. Prašau, kolega.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Labai ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Simptomatiškas šio dokumento svarstymas, dabar sesijai baigiantis, ir čia, plenarinių posėdžių salėje. Gerbiami kolegos, nuo pat šio dokumento atsiradimo ištakų iki dabar yra visiškai aišku, kad viena partija sugalvojo, vienos partijos atstovai susėdo, vienos partijos deleguoti atstovai padiskutavo ir mano, kad priims labai didelį ir svarbų dokumentą, lemsiantį Lietuvos švietimo raidos pokyčius. O iš tiesų būtent dėl to, kad tai yra vienos partijos dokumentas, šis bendrojo ugdymo gairių projektas neturės jokios didesnės įtakos prasmingos politikos tęstinumui.
Iš tiesų tai yra dokumentas, kuris dėl savo ištakų diskreditavo pats save. Tai liūdniausia, nes net koalicijos partneriai, jeigu juos dar tokiais galime šią akimirką vadinti, partijoje net šito dokumento nesvarstė. Savo nuomonės net nebuvo paklausta ir nepadaryta jokių pastangų, kad tai taptų tam tikrų frakcijų Seime, svarbiausių politinių jėgų susitarimo pagrindu. Deja, buvo imituoti klausymai, buvo sukviesti gausūs švietimo funkcionieriai, užsidėtas pliusiukas ir manoma, kad čia yra geras darbas. O iš tiesų, jeigu jūs paskaitytumėte, nors šitas dokumentas ir turi keletą gerų įžvalgų, yra vertinama gera situacijos būklė, iš esmės tai yra ir apie viską, bet kartu ir apie nieką. Eklektikos ir fragmentiškumo jis turi labai daug. Norima pasprausti, įsprausti Vyriausybės darbotvarkę į tam tikras gaires, bet klausiant, ar tai yra ilgalaikis dokumentas, tai tikrai ne.
Štai dėl šių mano minėtų priežasčių nebuvo nė jokių opozicijos pateiktų pasiūlymų, vieni, kiti ten pašpakliavo ir patobulino, bet dokumentas yra toks, kokį šiandien turite. Todėl mano dalyvavimas šitame balsavime yra beprasmis, aš kviečiu ir kitus tiesiog nespausti mygtuko ir palikti, kad tai liktų vienos partijos parengtu ir priimtu dokumentu.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų nuomonę. Kita nuomonė už – A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Man labai gaila, kad kai kurie politikai dar vis įsivaizduoja, kad galima daryti partinę įtaką mokslui. Šis dokumentas yra parengtas glaudžiai konsultuojantis su ekspertais. Aš drįstu teigti, kad edukologijos mokslas nėra partinis. Būtent tiktai ekspertų dėka gimė toks dokumentas, būtent į šio dokumento svarstymą įsitraukė ne tik pajėgiausios mūsų edukologų, mokslininkų pajėgos, bet ir mokytojai, praktikai.
Aš manau, kad šitas dokumentas yra, kaip jau prieš tai minėjau, šiek tiek keistokas Seime, kadangi teorinius dokumentus retai kada čia priimame. Bet dar kartą aš kartoju, kad dėl švietimo politikos svariausią žodį turi tarti ekspertai, o ne patys politikai. Manau, kad šitas dokumentas jau tiek kartų yra išdiskutuotas iš įvairių pusių, ir tik, sakyčiau, žmogus, nematantis mūsų švietimo reformos perspektyvos arba pykstantis, kad jis lyg ir aktyviai nedalyvauja vykdant tą švietimo reformą, gali balsuoti prieš. Todėl aš visus kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, prašome apsispręsti po svarstymo. Balsuokite, ar pritariame Seimo nutarimo „Dėl Bendrojo ugdymo mokyklos kaitos gairių patvirtinimo“ projektui. Skelbiame balsavimą.
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 70, prieš – 8, susilaikė 10. Po svarstymo pritarta.
Seimo Pirmininkas siūlo priimti ypatingos skubos tvarka. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Galime!“, „Ne!“) Kas už tai, kad priimtume šį nutarimą ypatingos skubos tvarka, prašau balsuoti. Kolegos, balsuojame dėl ypatingos skubos, kas pritariate ar nepritariate ypatingai skubai.
Balsavo 98 Seimo nariai: už ypatingą skubą – 64, prieš – 18, susilaikė 16. Ypatinga skuba.
Priėmimas. Yra du straipsniai. 1 straipsnis. Galime priimti. 2 straipsnis. Taip pat galime priimti. Dėl viso įstatymo projekto keturi – už, keturi – prieš.
Dėl vedimo tvarkos – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Pirmininke, patikslinkite, ar galima būtų šioje stadijoje paprašyti pertraukos? Jeigu galima, mes frakcijos vardu prašytume pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKĖ. Ne, jau pertrauka negalima. Mes apsisprendėme dėl ypatingos skubos ir tame pačiame posėdyje jau prašėme pertraukos. (Balsai salėje) Deja. Jūs dar norite registruoti pasiūlymų? Na, juk vis tiek neregistruosite. (Balsai salėje) O trys valandos yra, kolegos, po pateikimo, taigi manau, kad čia jau nebetikslinga ginčytis.
Keturi – už, keturi – prieš. A. Gumuliauskas – nuomonė už.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Aš jau daug ką išsakiau, tiktai mane labai stebina kolegų noras sukliudyti priimti šitą dokumentą. Aš visiškai suprantu, kodėl tai daroma. Pirmiausia aš manau, kad tai yra labai svarbus dokumentas, parlamentinės kontrolės dokumentas, vykdant švietimo reformą. Manau, kad mes darome precedentą švietimo politikos istorijoje, kai parlamentas, priėmęs tam tikrą juridinį dokumentą, nenusišalina nuo tolesnės reformos, bet atvirkščiai, vykdant tą reformą, aktyviai dalyvauja. Štai dėl to galbūt kam nors nesinori, kad parlamentas vis dėlto kartu eitų su reforma ir ne tik vykdytų, sakykime, Vyriausybės valią, kad reikia vieną ar kitą įstatymą priimti, bet bendraudamas su Vyriausybe, tardamasis su ja kaip tik siekia kokybiškesnių rezultatų. Todėl aš dar kartą kviečiu švietimo reformos vardan balsuoti už.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, tai yra blogiausias pavyzdys, kuomet priimami dokumentai, kuriuos dar norima pavadinti strateginiais dokumentais. Iš tiesų tai yra galbūt kelių žmonių sugalvotas tekstas, neįtraukiant nei visuomenės, nei asocijuotų struktūrų, nei pedagogų, niekas jo nematė. Aišku, gal kas nors matė, pastebėjo ir galbūt vienas kitas reagavo. Taip pat teko reaguoti ir man, kadangi iš tikrųjų jis dar buvo ir tendencingas. Tai yra vienas sakinys, kur rašoma, kad „kvalifikacijos tobulinimas ir perkvalifikavimo veikla suteikiama tik pedagogus rengiančiuose universitetuose“. Iš tikrųjų buvo bandoma eliminuoti netgi pedagogų švietimo centrus, kurie šiuo metu užsiima kvalifikacijos kėlimu. Dar vienas buvo, kad iš tiesų pedagogais galėtų dirbti tiktai magistrai. Galbūt tai yra mūsų siekiamybė, bet apriboti pedagogus, kurie tiesiogiai dirbtų pedagoginį darbą turėdami tik magistro kvalifikaciją, savaime suprantama, suponuoja tai, kad jie iš pradžių turėtų gauti kokią nors kvalifikaciją, būti kvalifikuoti pedagogus rengiančiuose universitetuose ir tada eiti dirbti savo darbą. Iš tikrųjų tai atspindi tam tikrus interesus, kurie norima, kad būtų įtvirtinti šiuo teisės aktu. Gal tai ne teisės aktas, galbūt koks nors dokumentas, bet iš tiesų manau, kad negalėtume tokiam pritarti, nes pats dokumentas gadina patį įvaizdį strateginių dokumentų rengimo. Bet koks strateginis dokumentas jau ir anksčiau Seime buvo rengiamas pasitelkiant kitas partijas, visuomenines organizacijas, asociacijas, tada jis būna gyvybingas. Šiuo metu jis betikslis, net Vyriausybė nesuprato to dokumento, ir ministrė, paklausta komitete, ar reikalingas toks dokumentas, pati pasakė, kad nesupranta to dokumento esmės, todėl ir aš siūlau nepritarti jam.
PIRMININKĖ. V. Rinkevičius – nuomonė už.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Iš tiesų dėl netobulos švietimo sistemos, tam tikrų susiklosčiusių aplinkybių, neteisingo ir tėvų požiūrio pas mus kartais užauga vidutinybė su paslėptu talentu. Deja, žūstančiu arba žūvančiu talentu. Gairėse yra konkrečių pasiūlymų tobulinti mokymo procesą, todėl aš pritariu gairėms ir turiu viltį, kad nė vienas talentas Lietuvoje nedings, įgaus sparnus, atsiskleis visa jėga, ir tikrai mes garsėsime gabiais, talentingais žmonėmis, kurie turbūt atneš mūsų visai visuomenei, visai valstybei naudą ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Taigi pritariu ir siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Kubilius – nuomonė prieš.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš esu prieš, nes, mano įsitikinimu, iš labai rimtos temos yra, aš nevartosiu žodžio „pasityčiojama“, bet iš tiesų ji paverčiama kažkokiu pseudointelektualiu kūriniu, kuris neturi jokios prasmės, išskyrus galbūt paslėptą prasmę vėlgi pasirūpinti Edukologijos universitetu. Iš tikrųjų švietimas visiems mums turi būti pati svarbiausia tema, bet taip apie ją kalbėti įsivaizduojant, kad čia yra labai protingai kalbama ir kuriama kažkokia tokia à la intelektuali aplinka, iš tikrųjų yra visiškai neracionalu ir neduoda jokio rezultato. Lietuva turi labai aiškių švietimo problemų. Pagal PISA tyrimus ritamės žemyn, o tie patys estai šiandien Europoje pirmauja. Pagal tuos pačius PISA tyrimus Lietuvoje blogai besimokančių vaikų, čia ponas V. Rinkevičius kalba apie talentus, teisingai, bet blogai besimokančių vaikų, kurie rodo blogus rezultatus, yra dvigubai daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis ir dvigubai daugiau nei toje pačioje kaimyninėje Estijoje. Ar ką nors atsako štai šis dokumentas į tokius labai aiškius klausimus? Aš turiu ant stalo pasidėjęs pasaulyje žinomų knygų apie tai, kaip vyksta diskusijos švietimo klausimais kitose valstybėse. Kažkodėl ten man būna viskas aišku, ir apie ką diskutuoja Suomijos švietimo specialistai, apie ką diskutuoja Didžiosios Britanijos švietimo specialistai. Kas čia yra pasakoma, niekas negali suprasti. Aš tikrai turiu labai abejoti, ar tikrai tik tiek intelektualiai tėra pajėgus mūsų edukologijos mokslas ir edukologijos ekspertai, jeigu kalbama, kad čia jie prisidėjo prie šito dokumento rengimo.
Iš tikrųjų, gerbiamieji kolegos, aš raginu atsipeikėti. Jeigu mes norime rimtai kalbėti apie švietimą, tai tada negalima šitaip atmestinai numesti ant stalo tokio dokumento, dėl kurio net nė viena kokia nors žinomesnė asociacija ar ekspertas savo nuomonės nepareiškė. Jeigu iš tikrųjų priimami tokie dokumentai, aš tik galiu pakartoti tai, ką šiandien iš ryto pasakė G. Paluckas, tai koalicija, kurios egzistavimas neturi prasmės. Jeigu iš ryto jis tą pasakė kalbėdamas apie tai, kad į partnerius niekas neįsiklauso, tai aš šiandien turiu pasakyti, kad tokio turinio koalicijos egzistavimas, pagimdantis tokio turinio dokumentus, mano manymu, tikrai nelabai turi prasmės dabar.
PIRMININKĖ. Dėkoju. J. Olekas mano kitaip. Nuomonė už.
J. OLEKAS (LSDPF). Na, štai, mieli broliai valstiečiai ir žalieji, ir gavote, nuėjote su velniu obuoliauti dėl miškų ir tie žmonės parodė, ką jie galvoja apie jūsų darbus ir ką jie kalba. Ponas A. Kubilius turėjo neblogą progą įgyvendinti tas reformas, bet kažkodėl neįgyvendino. Šiuo metu, kai mes bendromis pastangomis tą darome atsižvelgdami ir į Švietimo darbuotojų tarybos nuomonę, tai jie kanda į kulną. Štai yra labai aiškus pavyzdys. Todėl siūlau nesiblaškyti, įsiklausyti ir paremti tuos siūlymus, kurie yra gairėse, ir pritarti gairėms taip, kaip ir pritarti mūsų pateiktam miškų reformos projektui. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LSF). Nuo miškų prie bendrojo ugdymo. Vis dėlto būtent šį dokumentą mes svarstome ir dokumentas vadinasi Bendrojo ugdymo mokyklos kaitos gairės. Žinote, žodis „kaita“ išties beprotiškai įpareigoja, nes čia kalbama apie pokyčius, apie naują etapą, apie veiksmą, ir tai buvo gera proga valdančiajai partijai parodyti, kaip jie tai mato. Man regis, kad šiame dokumente išties ambicijos pritrūko. Mes matome tokia biurokratine kalba surašytas idėjas, kurios konstatuoja tai, kas jau šiuo metu vyksta, ir, tiesą sakant, iškelia netgi ir daugiau klausimų. Pavyzdžiui, iš tiesų, kaip mes dirbsime su tais vaikais, kuriems sunkiau sekasi mokytis, nes, kaip žinome, valstybės, kurios siekia geriausių rezultatų, pirmiausia dėmesį skiria čia. Ką mes darome su emocine sveikata? Tik D. Šakalienės pataisomis čia, šiame dokumente, šiek tiek dėmesio buvo parodyta, bet, mano nuomone, to reikėtų daugiau. Galų gale kyla klausimų, kodėl mes mokytoju siūlome dirbti žmogui, kuris baigęs magistrą, kodėl kitą išsilavinimą turintys žmonės negalės dirbti mokytojais? Iš tiesų klausimų yra daugiau negu atsakymų. Aš tikrai nemanau, kad šį dokumentą mes galime laikyti bendru Seimo nutarimu, ir, deja, negaliu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Nuomonė už – L. Staniuvienė.
L. STANIUVIENĖ (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu paklausti, pateikti retorinį klausimą. Ar bus blogiau švietimui nuo to, jeigu mes patvirtinsime šį svarbų dokumentą? Dokumentą, kurį kūrė būrys mokslininkų. Šį dokumentą siūlau palaikyti. Aišku, Seimo nariams jis nėra įprastas. Mano manymu, tai vizija, tai švietimo matymas į priekį, tai maldaknygė. Kaip tikintieji turi maldaknygę, taip švietimas turi turėti gaires. Mielieji, dokumentas yra, kaip sakė Seimo narys G. Steponavičius, apie viską ir… apie viską, bet apie nieką, kažkaip taip. Aš manau, kad šis dokumentas yra apie viską. Mielieji, siūlau palaikyti šį svarbų dokumentą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, vėl mes laužome daug iečių, gaištame laiką dėl teisiškai neįpareigojančių dokumentų. Čia kolegė iškėlė klausimą, ar bus blogiau, jeigu priimsime. Aš sakyčiau, nei geriau, nei blogiau nebus. Bet tik neaišku, kam mes tiek laiko gaišome. Na, sakykime, priimame tas gaires, buvo čia įrašyta, kad mokytojai turi turėti magistro išsilavinimą, dabar sušvelnino, paliko kaip siekiamybę. Ar tai galiotų teisiškai? Be abejo, ne, kol nėra įstatymo. Ar Vyriausybė jau bus taip labai įpareigota, kad parengtų Švietimo įstatymo pataisas pagal šitas gaires? Labai abejoju. Kaip norės, taip parengs ir atneš. Ir tokie dokumentai ne tokiu būdu rengiami. Jeigu Vyriausybė norėtų prieš rengdama, sakykim, pokyčių paketą pasitvirtinti tam tikrą koncepciją, ji ateitų, čia pateiktų, padiskutuotume, galbūt su ekspertų nuomone suderinę, ir parodytume su pačia Vyriausybe suderintą kelią. Toliau jau eina detalių įstatymų projektų rengimas.
Dabar Vyriausybei skeptiškai žiūrint į tą projektą, mes čia balsuojame ir manome, kad Vyriausybė taip uoliai puls viską vykdyti. Nelabai čia viskas aišku, ką reikia vykdyti, nes daug bendrybių. Gerai, kad bent jau buvo pataisytos pačios keisčiausios nuostatos, sakykim, dėl išskirtinių teisių keliant pedagogų kvalifikaciją tam tikroms institucijoms ir taip toliau. Tikrai nėra prasmės balsuoti už tokį projektą. Mokytojai po kiek laiko paklaus, o kas pasikeitė, jūs ten kažką priėmėte? Neturėsite ką atsakyti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Iš tikrųjų norėta kaip geriau ir, manau, jūs tai jausdami apsispręsite ir balsuosite linkėdami, kad iš tikrųjų būtų tam tikras rezultatas. (Balsai salėje)
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 91 Seimo narys: už – 62, prieš – 5, susilaikė 24. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-742(2) priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, su visa pagarba. Šiandieną iš tikro vieną sunkų ir vertingą darbą darėte pratęsdami tai, kas buvo pradėta prieš aštuonerius metus, tai miškų reformą. Tikrai vertas pagarbos jūsų darbas ir aš nukeliu kepurę už šitą veiklą, geras darbas. Bet kas daroma čia su aukštojo mokslo reforma, tai yra vien tik tuščios deklaracijos ir netgi atžanga tam tikra. Mes galime gaišti laiką virpindami orą visokiais nutarimais, prisirašydami visokiausių dalykų. Imkime ir kažką padarykime kokioje nors srityje, kad būtų panašu į reformą, bet čia nepanašu į jokią reformą, tuščios deklaracijos, tuščias laiko gaišimas ir tiek.
PIRMININKĖ. Ar išties, kolegos, norite replikuoti? Man atrodo… V. Rinkevičius jau kalbėjo, jam žodžio nesuteiksiu. Dirbame toliau, nes K. Masiulis labai teisingai mus nukreipė – darykime gerus darbus ir sugrįžkime prie rimtų įstatymų projektų.
16.32 val.
Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4291(5) (priėmimo tęsinys)
Siūlau grįžti prie projekto Nr. XIIP-4291. Praėjo visas laikas, konsoliduotas įstatymo projektas yra. Gerbiamieji kolegos, jūs savo monitoriuose matote pasiūlymus. Dabar kviečiu komiteto pirmininką K. Mažeiką. Yra gauti ne tik tie Seimo narių pasiūlymai, kuriuos komitetas apsvarstė, tačiau įvertindami tai, kad buvo ypatinga skuba ir po komiteto posėdžio pasiūlymus pateikė R. J. Dagys, juos mes turime svarstyti, nes mus tai įpareigoja ypatinga skuba ir atitinkamai išlaikytos valandos, tai prašome pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio 1 dalies buvo pateikta… Siūloma pakeisti 2 straipsnio 4 dalį „Gamtotvarkos priemonės miškuose“. Seimo narys teikė pasiūlymą ir reikia 29 Seimo narių, pritariančių jo pateiktam pasiūlymui. Ar balsuojame, ar galbūt bendru sutarimu leidžiame pateikti visus pasiūlymus? (Balsai salėje) Leidžiame pateikti visus pasiūlymus. Sutarėme. R. J. Dagys. Kolega, prašome pristatyti, Seimas nutarė leisti pristatyti visus jūsų pasiūlymus.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Labai ačiū. Galų gale išsiaiškinome dėl projekto, aš dėl ketvirto rašiau, čia dabar penktas yra, bet, matyt, čia koks nors nesusipratimas. Bet pasiūlymo esmė, kad saugomų rūšių, bendrijų, buveinių, ekosistemų išlikimas yra per siauras, mano galva, uždavinys gamtosaugos priemonėms, kada nėra numatyta kitų priemonių, kurios rūpintųsi plėtra. Siūloma atitinkamai pataisyti apibrėžimą ir įrašyti tarp tų visų užduočių gamtotvarkos priemones miškuose ir plėtrai užtikrinti, nes plėtra irgi yra labai svarbi, nes jeigu mes įteisinome, kaip matyti iš pataisų, tam tikrą monopoliją kažkokiai įmonei, tai yra tam tikras pavojus, kad tų miškų gali tiesiog dėl komercinių sumetimų arba neplanuotos veiklos, neprotingos veiklos tiesiog sumažėti. Tai mes iš principo turime kalbėti ir apie plėtrą. Tai irgi būtų jų rūpestis.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kadangi komitetas nesvarstė, tai ir neprašau komiteto komentaro. Nuomonė už – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš kaip ir ankstesniuose posėdžiuose kviečiu palaikyti reformą. Bet vienas dalykas, į kurį noriu atkreipti dėmesį. Šiandien panašu, kad jau yra susikoncentravusi reikiama balsų dauguma priimti šią reformą. Gerbiamieji, noriu atkreipti dėmesį, kad priėmimas neužbaigia reformos, o tik pradeda reformą, nes svarbiausi sprendimai ir pagrindinis spaudimas nuo Seimo persikels ant Vyriausybės. Vyriausybė turės priiminėti pagrindinius sprendimus, todėl kviečiu balsuoti už ir susitelkti aplink Vyriausybę, nes Vyriausybei iš tikrųjų reikės labai svarbios mūsų atramos priimant tuos sprendimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. J. Liesys turi kitą nuomonę. Prašom, kolega.
J. LIESYS (LSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Vyriausybė tikrai imsis didelės atsakomybės, jeigu mes šiandien pritarsime šitai reformai. Bet manęs netenkina, nes komitetas dar nesvarstė. Mes šiandieną salėje kalbame apie tai, nežinodami, apie ką…
PIRMININKĖ. Kolega, ypatinga skuba, jūs pažiūrėkite Statutą.
J. LIESYS (LSF). Gerai, kad ypatinga skuba priimta, bet ji priimta ne taip staigiai, kaip jūs galvojate, kad šiandien mes priimsime ir visi urėdai, ir darbuotojai bus patenkinti. Aš dėl to ir susilaikau, ir balsuosiu prieš.
PIRMININKĖ. Dėl R. J. Dagio pirmojo pasiūlymo prašome balsuoti. Balsuojame už R. J. Dagio pasiūlymą pakeisti 2 straipsnio 4 dalį „Gamtosaugos priemonės miškuose“, įrašant „ir plėtrai užtikrinti“. Visi supratote? Už pasiūlymą.
Balsavo 102 Seimo nariai: pasiūlymui pritarė 94, prieš – 4, susilaikė 4. R. J. Dagio pirmajam pasiūlymui pritarta.
Antrasis pasiūlymas – pakeisti 2 straipsnio 5 dalį ir išdėstyti atitinkamai. Gerbiamasis R. J. Dagys pateikia pasiūlymą.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, vėl siūlau apsvarstyti vieną pataisą, kurią aš buvau įregistravęs dėl ano projekto, gaila, kad čia mes ekspromtu deriname formuluotes. Šiuo metu Lietuvos miškai – vienas iš didžiausių mūsų turtų ir mes turime juos išsaugoti. Tai ekonominis, ekologinis, turistinis resursas ir viena iš lietuviškos tapatybės jungčių. Mūsų partizanai gynėsi miškuose kur nors. Todėl pirmiausia turime rūpintis jų išlikimu, o tik vėliau ūkine veikla, ypač jeigu mes įteisiname monopolistą. Šiuo atveju mes turime jam kelti tam tikrą užduotį, kad nedominuotų interesas, susijęs vien tik su bizniu, o būtų interesas pirmiausia gamtosaugos priemonių. Todėl siūlau papildyti ir pakeisti įstatymo redakciją, ir apibrėžti, kad kompleksinė miško ūkio veikla yra veikla, apimanti miškų įveisimą, atkūrimą, priežiūrą, apsaugą, taip pat racionalų (pabrėžiu) miškų išteklių naudojimą bei prekybą mediena ir miško ištekliais, tačiau nepakenkiant gamtotvarkos priemonių įgyvendinimui, kad biznis nekenktų gamtos išsaugojimui, kad nebūtų kertama visur ir bet kaip, ir bet kuriuo būdu. Aišku, tai yra galbūt ir šiek tiek deklaratyvi nuostata, bet vis dėlto aš manau, kad tai yra tam tikra prevencija ir galimas būsimos kontrolės tam tikras svertas mums prižiūrint reformą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė už – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų palaikau kolegos pasiūlytą teikimą. Tik aš noriu paklausti dėl vedimo tvarkos vieno dalyko. Mes rytiniame posėdyje svarstėme trečią variantą.
PIRMININKĖ. Dabar ketvirtas.
J. OLEKAS (LSDPF). Dabar pas mus parašyta – penktas.
PIRMININKĖ. Atsiprašau, penktas.
J. OLEKAS (LSDPF). Aš norėčiau matyti Teisės departamento išvadas, kurios buvo pateiktos dėl ketvirtojo varianto, kuris dabar iš mūsų dingo ir iššoko kažkoks penktas. Gal gali Etikos ir procedūrų komisija išsiaiškinti? (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Nereikės Etikos ir procedūrų komisijos.
J. OLEKAS (LSDPF). Kur dingo? Mes iš ryto svarstėme trečią variantą, ar logiškai jums yra aišku? Dabar mes staiga turime dėl ketvirto varianto, kuris atsirado po svarstymo komitete… neigiamas Teisės departamento išvadas, tada dingsta ketvirtas variantas ir atsiranda kažkoks mistinis penktasis.
PIRMININKĖ. Gerbiamajam J. Olekui jau aš atsakysiu, kad iš tikrųjų jokių mistikų nėra. Sistemoje įvyko tiesiog redakcinio pobūdžio klaida ir buvo užregistruotas ketvirtasis, todėl reikėjo pakeitus vieną raidelę tekste užregistruoti penktąjį, ir čia jau mūsų kompiuterinė sistema. Todėl visi būkite ramūs, jokių diversijų, jokių neteisingų veiksmų tikrai nėra. (Balsai salėje) Ketvirtasis nebegalioja ir Teisės departamento išvada, viskas bus suderinta iki tol, kol mes sutvarkysime.
Dabar, kolegos, išsakėte nuomonę už, kartu priekaištus dar kartą iš šitos pusės. Apsispręskime ir balsuokime dėl Seimo nario gerbiamo R. J. Dagio pasiūlymo.
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 101, prieš nėra, susilaikė 4. R. J. Dagio antrajam pasiūlymui pritarta.
Kitas R. J. Dagio pasiūlymas pakeisti 2 straipsnio 31 dalį. Čia kalbama apie pagrindines šio įstatymo sąvokas. Prašom, kolega. Dėl vedimo tvarkos.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Man tada laiką išjunkite.
PIRMININKĖ. Palaukite minutę. Dabar jau suteikiau žodį, tai jūs kalbėkite, o po to, Eugenijau…
E. GENTVILAS (LSF). Ponia posėdžio pirmininke, aš tikrai patikėjau, kad dėl kažkokios raidelės. Tačiau pasižiūrėjau, kaip kompiuteryje skamba penktas variantas, tai čia nebėra raidelė. Aš, pavyzdžiui, žiūriu į 4 straipsnį – 7 straipsnio pakeitimas, pirma eilutė. Ketvirtame variante, kurį turiu kaip ketvirtą variantą, yra parašyta: „Lietuvos Respublikoje veikia miškų urėdija, urėdijos.“ O penktame variante žodžio „urėdija“ nebėra. Man gal tas ir tinka, bet, atleiskite, tai ne raidelė.
PIRMININKĖ. Taip, gerbiamasis. Man taip ir sako Sekretoriatas, kad tai, deja, buvo tik techninio pobūdžio klaida. Ačiū už jūsų pastabumą. Aš labai atsiprašau R. J. Dagio. Prašom, dabar nustatomas laikas.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, jūs man minutę pridėkite pristatymui, nes atėmė dabar. Aišku, gerbiamieji kolegos, jeigu iš tikrųjų Teisės departamento išvadų mes neapsvarstėme, tai reikia rimtai į tą dalyką pažiūrėti.
Bet aš dabar pristatau pataisą. Aš manau, kad nelogiška numatyti, kad valstybinių miškų pareigūnais galėtų būti tik valstybinių miškų kontrolės įstaigų valstybės tarnautojai. Nėra priežasčių, kodėl jais negalėtų būti ir kitų įstaigų valstybės tarnautojai, turintys įstatymo numatytus įgaliojimus. Valstybinių miškų pareigūnais galėtų būti ir ūkinę veiklą vykdantys valstybės tarnautojai, turintys įstatymo nustatytus įgaliojimus, kadangi tai padidintų jų atsakomybę ir kontrolę. Kitu atveju išeitų, kad mediena ir kitais miško ištekliais prekiaujantiems darbuotojams būtų taikomos mažesnės kontrolės priemonės.
Todėl siūlau išbraukti sakinį, kuris kalba apie valstybinių miškų pareigūnus, ir aplinkos apsaugos valstybės kontrolę vykdančios įstaigos, nes tada mes jas sulygintume ir jiems, ypač kontrolieriams, turėtų būti didžiulė atsakomybė. Aš manau, kad to reikėtų.
PIRMININKĖ. Nuomonės už, nuomonės prieš nėra. Prašome balsuoti ir apsispręsti dėl R. J. Dagio trečiojo pasiūlymo dėl valstybinių miškų pareigūno kitos redakcijos.
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 84, prieš nėra, susilaikė 19. R. J. Dagio pasiūlymui pritarta.
Kitas pasiūlymas pagal straipsnius ir jį jau komitetas svarstė. Papildyti įstatymo projektą 5 straipsnio 4 dalimi. Atsiprašau, kadangi mes straipsnius jau apsvarstėme, 1 straipsnį, tai yra 2 straipsnio pakeitimas, tai dėl šito straipsnio. Galime priimti šį straipsnį su R. J. Dagio priimtais pasiūlymais? Galime. (Balsas salėje) Norite balsuoti dėl 2 straipsnio priėmimo? Balsuojame. Tai yra šio įstatymo 1 straipsnis. Skelbiu balsavimą dėl šio įstatymo penktos redakcijos 1 straipsnio.
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 91, prieš – 2, susilaikė 6. 1 straipsnis priimtas.
Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nebuvo gauta, o tai yra 4 straipsnio pakeitimas. Galime priimti bendru sutarimu? Galime.
3 straipsnis – 5 straipsnio pakeitimas. Dėl jo buvo gautas Seimo nario A. Butkevičiaus pasiūlymas. Įstatymo projektą jis siūlė papildyti 5 straipsnio 4 dalies nauju 5 punktu. Gerbiamasis kolega, prašom pristatyti.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mano pasiūlymas buvo teikiamas, jeigu Miškų urėdija išliks, tai tada būtų galima centralizuoti didmeninę prekybą, kaip panašiai yra padaryta su biokuro birža. Nes yra keliami reikalavimai, kad išliktų skaidrumas, aiškus būtų viešumas, parduodant tam tikrą medieną. Kadangi Generalinės miškų urėdijos neliko, aš suprantu, ir ši pataisa yra nebereikalinga.
PIRMININKĖ. Jūs atsiimate šitą pataisą? Savaime suprantama, nes komiteto nuomonė ir nebereikia balsuoti. Dėkoju.
Dėl 3 straipsnio 5 dalies yra gautas Seimo nario R. J. Dagio pasiūlymas. Kolega siūlė pakeisti 5 straipsnio 5 dalį. Prašom pristatyti.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, urėdijos jau dabar turi pakankamą, tinkamą personalą dirbti pelningai, tai įrodė net ir krizės sąlygomis, ir dabar tai matyti net ir miškininkų išvadose, kurios pateiktos, ekspertų išvadose. Todėl, negriaunant veikiančios sistemos, galėtų toliau vykdyti prekybos mediena, miško ištekliais funkciją, kiek tai nekenkia gamtosaugos priemonių įgyvendinimui. Juo labiau kad mes tam tikrą galimybę jiems prekiauti esame palikę.
Šiuo atveju aš siūlau dviejose vietose pataisas. Pirmiausia papildoma, kad taiko gamtotvarkos priemones, apimančias miško įveisimą, atkūrimą, priežiūrą ir apsaugą, ką jie ir dabar darė, ko dabar aš pasigendu šiame aprašyme. Tai neaišku, kas tą darys. Ir kitas yra „vykdo racionalų miškų išteklių naudojimą bei prekybą mediena, miško ištekliais, tačiau nepakenkiant gamtosaugos priemonių įgyvendinimui“. Tokia yra siūlymo esmė, kuri išlygina situaciją po mūsų visų tokių balsavimų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonės už nėra. Nuomonė prieš – P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Iš tikro bandoma prisidengiant gamtotvarkos priemone išsaugoti galimybę urėdijoms toliau vykdyti tą prekybą ir faktiškai taip įteisinti tą variantą, dėl kurio dauguma Seimo narių pasisakė, kad jį reikia reformuoti. Todėl jeigu mes būsime nuoseklūs, kompleksinė miškų ūkio veikla susieja gamtotvarką su ūkine veikla. Tai mes tada neskaidykime.
Antras dalykas, nepasiduokime užslėptam būdui vėl sugrąžinti prekybos funkcijas urėdijoms.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonės už nėra. Prašome apsispręsti ir balsuoti dėl Seimo nario R. J. Dagio pasiūlymo pakeisti 5 straipsnio 5 dalį.
Balsavo 101 Seimo narys: už – 31, prieš – 47, susilaikė 23. Pasiūlymui nepritarta.
Replika – A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDPF). Kai balsavome už 2 straipsnį, mano balsą prašau įskaityti už.
PIRMININKĖ. Dėl protokolo: balsuojant už 2 straipsnį, A. Vinkus balsavo už. Dirbame toliau.
R. J. Dagys pateikė dar pasiūlymą. Atsiprašau, mes pamiršome, kad dabar reikia priimti 3 straipsnį su tam tikrais pasiūlymais. Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Yra prieštaravimų? Prašom balsuoti. Kas už tai, kad pritariate dabartinio įstatymo (penktoji redakcija) 3 straipsniui, o tai yra 5 straipsnio pakeitimai su tam tikromis mūsų… Iš tikrųjų nieko nepriėmėme. Liko tokia redakcija, kokią turite, nes R. J. Dagio pasiūlymui nebuvo pritarta, o gerbiamo A. Butkevičiaus pasiūlymo nesvarstėme.
Dėl 3 straipsnio balsavo 104 Seimo nariai: už – 80, prieš – 4, susilaikė 20. 3 straipsnis priimtas.
R. J. Dagys pateikė pasiūlymą pakeisti 6 straipsnio 11 dalį. Kolega, prašom pristatyti.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš siūlau papildyti nauja dalimi, nes dabartinė redakcija nelabai logiška. Pagal dabar galiojančią redakciją yra, kad papildomas privalomas draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, susijusių su nustatytų pareigų vykdymu, taikomas tik tada, kai netaikomos Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatos, todėl nėra prasmės su juo lyginti išmokų dydžio, kai žmogus draudžiamas papildomai. Aš siūlau išbraukti tas nuostatas, kad tais atvejais, kai netaikomos Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatos, tada išeina, kad iš esmės visų gyvybė yra papildomai draudžiama ir tada visi žmonės bus normaliai apdrausti, nes tokiu atveju mes padarome išlygą ir bus kategorija žmonių, kurie bus neapdrausti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių išsakyti nuomones už ir prieš nėra. Prašome apsispręsti ir balsuoti.
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 98, prieš nėra, susilaikė 8.
Gerbiamieji Seimo nariai, noriu atkreipti jūsų dėmesį. Tada mes turėsime pakeisti straipsnių numeravimą ir dabartinis 4 straipsnis tampa 4, o po to jis tampa 5 ir į mūsų įstatymo projektą reikia įrašyti 6 straipsnio pakeitimus, kad keičiame ir 6 straipsnį. Čia redaktorės sutvarkys. Ar galime priimti šį straipsnį? Galime.
4 straipsnis (aišku, jo numeracija keisis) – 7 straipsnio pakeitimas. Yra Seimo narių R. Morkūnaitės-Mikulėnienės, R. Karbauskio, K. Mažeikos pasiūlymas. Kolegos, kuris pristatote? Radvilė? Prašau. Tuoj, minutėlę, įjungsime.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Dėkui. Tai yra pataisa, kuria siekiama sugrąžinti į tekstą, kuris buvo originalus šio projekto tekstas, kompromisinį variantą. Pataisoje kalbama apie keletą dalykų, t. y. urėdija, urėdijos turi turėti laisvę pasirinkti, ar tai bus centralizavimo keliu su filialais, neturinčiais juridinio asmens. Taip pat yra išbraukiami hektarai ir laiko nuostatos, kas buvo Simono ir Pauliaus pasiūlyta, iki 2020 metų, taip pat yra apibrėžtas mažaverčių pirkimų ir didmeninės prekybos apibrėžimas. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKĖ. Kolegos, komitetas svarstė ir komiteto nuomonė. Prašau.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKĖ. Komitetas pritarė. Nuomonė už – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Aš pritariu. Kam didžiąją dalį skiria Radvilė, tai yra centralizuotiems aukcionams, tai daliai aš pritariu, tik nesuprantu, kodėl kartu yra braukiamas tas vadinamasis Simono pasiūlytas etapiškumas. Nekelčiau aš čia jokių bangų, jeigu šiandien 14 valandų 44 minutės portaluose nebūtų pasirodę ministro K. Navicko pašnekėjimai. O jo pašnekėjimai pasakyti šitaip: „Na, realiai tai mes pabaigsime 2019 m. sausio 1 d.“ Gerbiamieji, stovėjau tribūnoje ir pasakiau: duok Dieve, jums suspėti iki 2018 m. liepos 1 d. Jūs norėjote nuo 2018 m. sausio 1 d. Perspėju, iki 2018 m. liepos 1 d. būtų optimistiška. Jūsų ministras K. Navickas sako, kad planuojame 2019 m. sausio 1 d. panaikinti. (Balsai salėje) (Netrukdyk man kalbėti, leisk man kalbėti, ką aš noriu.) Mano įsitikinimu, per greitas tempas yra problema, yra didžiulė tikimybė ir didelis pavojus pridaryti klaidų. Mano manymu, ministras labai racionaliai vertina galimus reformos tempus, todėl S. Gentvilo ir P. Saudargo pataisa buvo prasminga, numatanti tam tikrą pereinamąjį laikotarpį ar etapiškumą, kaip norite, taip vertinkite. Tačiau, nepaisydamas to, balsuoju už šitą Radvilės ir kolegų pataisą.
PIRMININKĖ. P. Urbšys – prieš.
P. URBŠYS (LVŽSF). Kadangi gerbiamas E. Gentvilas užsirašė kalbėti už, bet iš principo kalbėjo prieš, tai aš kalbu už šitą projektą, už siūlymą. To siūlymo esmė yra ta, kad panaikintume galimybę imituoti reformą, nes iš tikro atseit yra nustatomas urėdijos dydis, bet 2020 metai yra ne kas kita, o yra tam, kad nukeltume šitą reformą į ūkanas, tikintis, kad iki to laiko bus galima dar ką nors padaryti. Sakau, mane stebina, kodėl liberalai taip lengvai prisikabino prie gerbiamų socialdemokratų pozicijos? Aš socialdemokratų poziciją tikrai gerbiu, jų nuostata yra tokia, kad reikia išsaugoti kaip juridinius asmenis ir viską padaryti, kad niekas jų nepaliestų. Kodėl liberalai taip naiviai pasidavė jų pagundoms?
PIRMININKĖ. Dėkoju. Tikriausiai, kolegos, nesusipainiojome ir žinome, už ką balsuojame, tad skelbiu balsavimą. Kas pritariate Radvilės, Ramūno ir K. Mažeikos pasiūlymui pakeisti 7 straipsnio 1 dalį, suredaguojant ir įvertinant tai, kad komitetas suderino, komiteto nuomonei pritarta? Jūsų valioje priimti sprendimą.
Balsavo 108 Seimo nariai: už – 80, prieš – 10, susilaikė 18. Minėtas straipsnis priimtas, minėtas pasiūlymas priimtas.
Ir dėl viso 4 straipsnio, 7 straipsnio pakeitimo – I. Degutienė. Prašau.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Prašom mano balsą įskaityti už.
PIRMININKĖ. I. Degutienės balsas už. Dėl viso straipsnio. Galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Norite balsuoti. Dėl viso 4 straipsnio, dabar jis perregistruotas, dėl buvusio 7 straipsnio prašom balsuoti.
Dėl straipsnio nori kalbėti R. J. Dagys. Nuomonė prieš.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, mes iš esmės turėjome gerą sprendimą, mano galva. Ir bendruomenė, ir miškininkai, ir visi kiti. Tas etapiškumas buvo galimybė suderinti daugelį dalykų. Toks svarstymas kaip dabar tiesiog juos pažemino ir mes parodėme savo cinišką elgesį. Vyriausybė – tvarka. Ji būtų galėjusi optimizuoti, ieškoti kitų kriterijų. Mes turime dvi ekspertų išvadas. Vieną, kuri nepritarė reformai, kuriai sumokėta 100 ar 200 eurų, ir kitą išvadą, kuri pritarė tokiam žingsniui, bet iš tos firmos, kuri turi ryšių su Vyriausybe, tai mes žinome iš žiniasklaidos, kuri gavo 500 tūkst. Kuo mes čia dabar remiamės? Mes tiktai vienas kitam abejones keliame, ir viskas. Tai buvo galimybė išsklaidyti abejones, iš esmės susitarti, bet mes atmetame šitą kelią. Man atrodo, tikrai mes darome klaidą tų žmonių atžvilgiu ir apskritai kaip įstatymų leidėjai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė už – P. Urbšys. Ar S. Gentvilas?
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji, šita mano tokia metamorfozė, kuri iš esmės įvyko per pastarąją savaitę arba per pastarąsias keletą dienų, iš esmės sako apie tai, kad reforma yra būtina, ir gerai, kad mes randame diskusijoje ir elementus, kaip įvykdyti reformą. Bet šiandien matant absoliučią daugumą ir matant visišką premjero ir aplinkos ministro pasiryžimą prisiimti atsakomybę, belieka tiesiog atverti jai kelią. Todėl aš kviesčiau pritarti visam straipsniui ir iš esmės suteikti galimybę ir vienaskaitai, ir daugiskaitai tarp juridinių asmenų.
Bet kaip vyko visa diskusija ir kaip šiandien ji vyksta, man didelis nuogąstavimas, ar iš esmės yra gebėjimas įsiklausyti į kolegas ir partnerius ir diskutuoti apie tai, nes visą šitą virsmą iš esmės vykdė tiktai vienas atskiras papildomas įstatymas – tai PVM šildymo lengvata. Ne kokie nors argumentai, ne dalykinė diskusija apie įgyvendinimo terminus ar dar kas nors, bet iš esmės PVM lengvata nusprendė visą likimą – šito projekto parėmimą. Aš labai kviečiu grįžti prie dalykinės diskusijos.
Ministrui linkiu daug sėkmės, nes monopolijos turi ir savų įgimtų bėdų, tiek genetinių, tiek kitokių, tiek rizikų. Gerbiamas ministre, suteikdami jums galią monopolizuoti iš esmės į vieną įmonę šio straipsnio patvirtinimu, mes labai norime, kad jūs būtumėte atsargus, nes jūs gal ir geras žmogus, bet kas žino, kas ateis po jūsų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Apsisprendžiame ir balsuojame dėl… Atsiprašau. Prieš balsavimą aš turėčiau atsiprašyti gerbiamo J. Oleko. Mes nesvarstėme jūsų pasiūlymo, bet jis buvo užregistruotas dėl kito įstatymo projekto, o tai reiškia dėl Vyriausybės projekto Nr. XIIIP-420. (Balsai salėje) Taip užrašyta – pasiūlymas pateiktas ne dėl šio įstatymo projekto, o dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-420. Tokį aš, kaip posėdžio pirmininkė, turiu užrašą. (Balsai salėje) J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Mes nemažai melo ir netiesos girdėjome iš Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko. Taip buvo pasakyta ir apie mano pataisą, nors aš specialiai perregistravau būtent dėl šio įstatymo, nes aš tikėjau, kad mes suartėjome su Vyriausybės variantu ir buvau registravęs dėl Vyriausybės varianto. Deja, dėl tokio komiteto pirmininko elgesio Vyriausybės variantas buvo padėtas į šalį ir tada aš perregistravau būtent dėl šio varianto. Taip, aš mačiau ten klaidelę. Lygiai taip, kaip klaidelę matė kažkas iš Sekretoriato, kad buvo užregistruota ne tokia ir mes turime ne ketvirtą, o penktą variantą. Mes nematėme to konsoliduoto varianto ir gali būti ta klaida, bet mano pasiūlymas veikiančią pagal Valstybinės įmonės įstatymą įmonę vadinti valstybine įmone labai logiškas, kad nebūtų… Nes dabar neaišku, kas yra urėdija. Galbūt akcinė bendrovė ar kokia įmonė. Mano pasiūlyme labai aiškiai įvardyta, kad tai yra valstybinė įmonė.
Kitas variantas, yra labai aiškiai pasiūlyti kriterijai, dėl ko mes taip pat buvome susitarę su Vyriausybe. Vyriausybės variante buvo projektas, kuriame buvo numatyta nustatyti kriterijus ir pagal plotus, ir pagal kirtimus. Mano projektas buvo registruotas būtent dėl šio varianto. O ką kalba ir rašo pirmininkas, čia jau kitas dalykas. Dar kartą kviečiu Etikos ir procedūrų komisiją išsiaiškinti.
PIRMININKĖ. Gerbiamas Juozai, bandau jau net neklausti komiteto pirmininko, nes jūs išreiškėte tokį nusivylimą, bet ir pati skaityti. Išties, kolegos, nerandu to teksto 7 straipsnyje, dėl kurio jūs teikiate savo siūlymą. Kažkas, matyt, tikrai nesuderinta jūsų pasiūlymo pagrindu, todėl komitetas jo ir nesvarstė. Papildykite arba paneikite, gerbiamas komiteto pirmininke.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komitetas bet kuriuo atveju nepritarė, nors argumentai tikrai neįtikina, ką dabar kolega sako, bet mes, kad Etikos ir procedūrų komisija nebūtų apkrauta papildomu darbu, atsižvelgdami į tai, nepritarėme šitam jūsų pasiūlymui. Net nežinia, dėl kurio straipsnio jis buvo siūlytas.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, aš turėčiau su jumis pasitarti, ar mes turime leisti dabar pateikti dėl… (Balsai salėje) Prašom balsuoti. Tada kas už tai, kad… (Balsai salėje) Bet klausykite, gerbiamas Juozai, jūs šaukiate iš suolo. Prieikite prie šoninio mikrofono, labai tvarkingai. J. Bernatonis. Ir pasakykite, dėl kurios straipsnio dalies, kas atitiktų dabar registruotą įstatymo projektą, pateikti, kad nepadarytume sumaišties. J. Bernatonis.
J. BERNATONIS (LSDPF). Gerbiama posėdžio pirmininke, visas įregistruotas pataisas, kurioms nepritarė komitetas, mes svarstėme Seime. Aš nesuprantu, kodėl tokia išimtis daroma dėl tos pataisos, kurią įregistravo Seimo narys J. Olekas? Jis gali tą pataisą pristatyti. Tuo labiau kad ir komiteto pirmininkas pasakė, kad komitetas tai pataisai nepritarė, bet tą pataisą komitetas svarstė. Kodėl jūs savavališkai neleidžiate Seimui apsispręsti?
PIRMININKĖ. Savavališkai tikrai netrukdysiu ir savavališkai leisiu J. Olekui pateikti. Jūsų valia apsispręsti, kur čia mes tą pataisą įdėtume, bet tai yra Seimo valia. Gerbiamas J. Olekas nori papildyti įstatymo 7 straipsnio 1 dalį ir teikia pasiūlymą.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Kaip jūs ir minėjote, turbūt dabar yra pasikeitę įstatymų straipsniai dėl papildomo 5 straipsnio ir, ko gero, šitas straipsnis bus 8 straipsnis, bet pagal seną tvarką ketvirto varianto tai būtų 7 straipsnio 1 dalis. Mano siūlymas yra, dar kartą pakartoju, įvardyti kaip valstybinę įmonę miškų urėdiją ir nustatyti kriterijus, kokia ta urėdija turi būti, kaip ir buvo Vyriausybės variante viena iš galimybių, t. y. nuo 25 tūkst. iki 55 tūkst. hektarų plotas ir 100 tūkst. kubinių metrų kirtimai. Manyčiau, kad tai yra labai logiškas pasiūlymas, dėl kurio mes ne kartą diskutavome. Kaip aš suprantu, Vyriausybės pasiūlyme toks variantas, tokie urėdijos kriterijai pasilieka, tiktai kad mes jo nesvarstome. Todėl aš siūlau papildyti šitą įstatymo projektą būtent tais kriterijais, kurie yra nukelti į būsimą Vyriausybės variantą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs pristatėte pasiūlymą. Už jį nuomonę už nori išsakyti R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Kolegos, aš, aišku, siūlyčiau pritarti, bet ką kalbėjo mano kolega R. J. Dagys, kai sako, žingsnis po žingsnelio į ciniškumą, manau, ciniškumas buvo jūsų partijos, kai jūsų partija politiniais mainais miškų urėdiją pardavė už vadinamąją PVM lengvatą. Klausimas, kur tas ciniškumas ir kur tas žingsnis prie žingsnelio?
Aš išties siūlyčiau pritarti J. Oleko pasiūlymui, nes pats pasiūlymas nėra blogas. Aš manau, kad tikrai reikėtų etapais tą dalyką padaryti – nustatyti dvejų metų monitoringą ir žiūrėti, kas iš tų urėdijų išeina. Mes dabar labai nusikreipiame į pačias urėdijas, bet nežiūrime plačiąja prasme, kaip jos veiks ir kokią įtaką turės regioninei politikai. Visi rinkimų metu programose mes kalbėjome apie regioną, mes kalbėjome apie rajonus, mes kalbėjome apie gyventojų pajamų mokesčių surinkimą, apie PSD, apie „Sodrą“ ir panašiai. Šiuo atveju darydami reformą ir nepritardami J. Oleko pasiūlymui, iš tiesų mes iš rajonų atimame galimybę gauti gyventojų pajamų mokestį, tą reikia puikiai žinoti, nes gyventojų pajamų mokestis eina su žmogumi, kur jis yra registruotas. Jeigu bus viena urėdija ir jinai registruos žmones, arba bus įforminami Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ar dar kur nors, pakeis registracijos gyvenamąją vietą, tai Rietavas ir Biržai nukentės, ir Kalvarija, ir Plungė, ir visos kitos savivaldybės. Todėl aš iš esmės tikrai siūlyčiau pritarti.
Gerbiamas Jonai, pasišnekėkite su savo frakcija, dar turite pusę minutės įtikinti, kad pritartų šitam pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Tai yra ir vėl desperatiškas noras laikrodį atsukti atgal. Jau dauguma Seimo narių apsisprendė, kad geriausias modelis yra Lietuvos valstybinių miškų valstybinė įmonė. Dabar čia norima dar padaryti „ir miškų urėdijos“ ir aiškiai apibrėžti, kokius plotus užima tos „ir miškų urėdijos“, ir bet kokia kaina išsaugoti kaip savarankiškus darinius. Man atrodo, jeigu Seimo dauguma, kuri pritaria reformai, yra nuosekli, tai negali keistis nuomonė: viena – ikipiet, o kita – popiet. Tai, man atrodo, visi esame čia sveiko proto žmonės ir balsuosime nuosekliai.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Nuomonės išsakytos.
Balsavo 109 Seimo nariai: už pasiūlymą – 28, prieš – 61, susilaikė 20. Pasiūlymui nepritarta.
Dėl viso straipsnio nuomonės buvo išsakytos. Dėl 4 straipsnio, kuris keičia 7 straipsnį, dėl viso straipsnio, kadangi nuomonės buvo išsakytos, liko tiktai balsavimas dėl viso 7 straipsnio, prašome balsuoti. Keičiamas 7, dabar užrašytas ketvirtuoju numeriu – 4 straipsnis.
Balsavimo rezultatai. Balsavo 108 Seimo nariai: už – 79, prieš – 13, susilaikė 16. 4 straipsniui, kuris keičia 7 straipsnį, pritarta.
Radvilė.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Aš suklydau, prašau mano balsą už įskaityti.
PIRMININKĖ. Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės balsas už, protokole įrašome. K. Masiulis – replika po balsavimo.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami socialdemokratai, aš norėčiau atkreipti dėmesį į S. Gentvilo metamorfozes, jo žodžiais tariant, jos yra į gera. Žiūrėkite, jis kaip kūlverstukas – buvo persivertęs į socialdemokratų poziciją, atvirto į protingą, tai jūs atvirskite irgi.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Nesipykime ir dirbkime toliau. (Balsai salėje) Na, štai jau ir bus ramiau.
Dėl 5 straipsnio pasiūlymų nebuvo gauta. Ar galime priimti 5 straipsnį? (Balsai salėje) Galime. Bendru sutarimu. 6 straipsnis. Pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti bendru sutarimu? Galime. 7 straipsnis, tai yra 18 straipsnio pakeitimas. Pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Galime. 8 straipsnis, 19 straipsnio pakeitimas. Yra gautas Seimo narės A. Širinskienės, S. Skvernelio, R. Karbauskio ir V. Sinkevičiaus pasiūlymas. Įstatymo įgyvendinimas. Gerbiamoji kolege! Tuoj įjungsime A. Širinskienei.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mūsų svarstomame įstatymo projekte nebuvo numatytas įsigaliojimo laikas, dėl to būtų kilę problemų Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Aplinkos ministerijai parengti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Tai dėl šitos priežasties prašome įsigaliojimo laiką nukelti iki 2018 m. sausio 1 d., kad mūsų Vyriausybė galėtų pasirengti įgyvendinimui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKĖ. Pritariame. Nuomonės už, nuomonės prieš. Prašome apsispręsti balsuojant. Norėjote bendru sutarimu, bet jau balsavimo technika paleista.
Balsavimo rezultatai. Balsavo 104 Seimo nariai: už – 95, prieš – 2, susilaikė 7. Pasiūlymui pritarta. Dėl viso 8 straipsnio, kuris keičia 19 straipsnį, galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. 8 straipsnis priimtas.
Komiteto pirmininkas dėl Teisės departamento pasiūlymų, kurie yra gauti dėl penktojo mūsų projekto.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Matau, Juozo nėra, čia jam daugiausia klausimų kilo. Tačiau norėčiau pagarsinti visiems, kad atsižvelgiant į tai, kokias pataisas mes priėmėme, faktiškai Teisės departamento ir buvo tos pastabos, kurias mes pataisėme priimdami tuos pasiūlymus. Tai faktiškai į visas pastabas yra atsižvelgta. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, visus straipsnius priėmėme. Dabar dėl viso įstatymo projekto. Komiteto pirmininkui dėkoju. Keturi – už, keturi – prieš. S. Gentvilas. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, jokia valstybinės įmonės struktūra nebuvo taip įsprausta į įstatymo rėmus kaip urėdijos. 2015 m. gegužės 14 d. įvyko gėdingas balsavimas, kai 103 Seimo nariai įkūnijo šitas 42 urėdijas. Liberalai buvo nuoseklūs sakydami – išbraukime 42 urėdijas iš įstatymo. Reformos yra būtinos šitame sektoriuje ir tos reformos iš tikrųjų atėjo.
Bediskutuojant per šitą pusmetį… Iš tikrųjų įstatymo projektas buvo pristatytas sausio 10 dieną, diskusija beveik nevyko. Į komitetą pirmą kartą įstatymas atneštas lygiai po pusės metų ir Seime priimtas iš esmės per vieną dieną. Jeigu taip yra vykdomos reformos, tai joms yra didelis pavojus neįvykti, ir iki praėjusios savaitės buvo akivaizdu, jog balansavimas yra ties nepriėmimo riba, kad ir kokia jinai būtų, diskusijos nevyko. Tuomet praeitą savaitę buvo ieškoma kompromiso, kaip būtų galima įgyvendinti reformą etapais.
Liberalai nuosekliai pasisakė už tai, kad reforma vyktų, jinai būtina, būtina diskutuoti su visomis pusėmis, tiek su pramone, tiek su valstybiniais miškais, tiek su miškininkais. Bet diskusija visada buvo išvadinama visokiais epitetais, kurie užkirsdavo bet kokią galimybę vienytis, ir šiandien mes matome rezultatą, kai reforma, iš esmės septynis mėnesius nediskutuota Seime, priimama per vieną dieną. Tai yra labai žalinga. Bet žengiame tikslo link ir aš šiandien savo metamorfoze džiaugiuosi, nes iš esmės liberalai visada pasisakė už reformą, jinai nėra tobula, netobulai ministras komunikavo, bet jinai yra būtina. Aš labai linkiu, kad ministras atrastų…
PIRMININKĖ. Ačiū, kolega.
S. GENTVILAS (LSF). …galimybę diskutuoti apie optimalius sprendimus. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, čia beveik visi pasisako ir supranta, kad reikalingos reformos toje sistemoje, bet lieka slogus įspūdis, kaip mes į jas einame. Štai ir šiandien po mūsų sprendimo tikrai liks įskaudinti urėdijų darbuotojai taip virš jų likusiais pakabintais įvairiausiais kaltinimais, kad tai yra labiausiai korumpuotos struktūros. Kaip žmogus turi jaustis ten dirbdamas? Liks su nuoskauda profesinės sąjungos, kurių vadovams vietoj dialogo buvo pagrasinta Generaline prokuratūra. Mes neturime nei kaštų naudos analizės, nei rimtos ekspertinės išvados eidami į tokią rimtą reformą. To niekada nėra buvę.
Dabar šitame projekte net neliko tų dalykų, kuriuos žadėjo Vyriausybė, pavyzdžiui, nėra pasakyta, kad liks kokie nors filialai ar stambesniuose dariniuose, ar mažesniuose. Nėra jokių garantijų smulkiajam verslui medienos perdirbimo srityje, nes tas pasakymas, kad bus iki 7 % mažmeninės prekybos, tų garantijų neužtikrina. Nėra socialinio poveikio, kaip atsilieps regionų situacijai mūsų priimtas sprendimas. Taip, teoriškai pagal įstatymą Vyriausybė dar turi galimybę viską padaryti gana protingai, išanalizuoti, apsispręsti, koks variantas, kiek urėdijų geriausiai tiktų, bet mes puikiai žinome ministro nusistatymą – jis be vieno urėdijos varianto ar valstybinės įmonės „Lietuvos miškai“ kitų variantų nemato. Nieko nesvarsto, nieko neanalizuoja. Taigi nereikėtų turėti iliuzijų. O dabar dėl tų iliuzijų, kurias turi stambieji perdirbėjai priimant šį įstatymą, aš manau, kad jos gali taip pat nevisiškai išsipildyti.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamasis Jurgi, jūsų laikas baigėsi.
J. RAZMA (TS-LKDF). Paskutinis sakinys. Dabar bus parduodami, be abejo, labai stambūs kiekiai, neatmestina, kad į Lietuvos rinką ateis naujas eksportuotojas…
PIRMININKĖ. Atsiprašome, kad išsijungė aparatūra, matyt, ji jau įprato, kad dvi minutės ir taškas. A. Armonaitė. Labai atsiprašome gerbiamojo Jurgio, kad išsijungė per anksti. Ne per anksti, bet laiku. Jūs tiesiog nepasakėte visko. Prašau.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju. Išties Lietuvoje jau dešimt metų kalbama apie miškų ūkio valdymo reformą ir kas joje turėtų keistis. Tačiau kas iš tikrųjų pasikeitė, tai tik tiek, kad įstatyme buvo įrašytos 42 urėdijos, ir tai yra analogijų neturinti situacija. Efektyvinti ir labiau centralizuoti miškų valdymo ūkį – jau bene dešimt metų mes girdime iš viešojo administravimo profesionalų ir ekonomikos profesionalų. Apie tai kalbėjo ir anksčiau veikusi Saulėlydžio komisija, kuri vėliau buvo pervadinta į Viešojo valdymo ir tobulinimo komisiją, tose komisijose dirbę ekspertai. Raginimą ambicingiau depolitizuoti ir efektyvinti miškų ūkį mes taip pat girdime ir iš Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos.
42, 30, 25 urėdijos – tai vis tiek yra gerokai per daug tokiai nedidelei valstybei kaip Lietuva ir, tiesą sakant, aš nebijočiau ambicingesnės reformos, ambicingesnio miškų ūkio valdymo centralizavimo. Mano balsas šiandien yra už reformą, aš visiškai palaikau Vyriausybės planus. Darykite tai, ką jau seniai reikėjo padaryti.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamoji kolege. Nuomonė prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, klausimas tikrai ne naujas. 2000–2004 metų kadencijoje gerbiamasis G. Kirkilas atėjo su „Visuomio“ projektu pirmą kartą norėdamas įteisinti išskirtines monopolines teises perdirbėjams. Tas interesas buvo svarstomas ir Antikorupcijos komisijoje. Po to mūsų Vyriausybės metu buvo panašių diskusijų, po to A. Butkevičiaus Vyriausybėje vėl atsirado tie saugikliai – 42, kadangi buvo… monopolistas supirkimui turėjo būti įteisintas ir Seimo nariai nuo to gynėsi.
Aš manau, kad su monopolisto įteisinimu mes blogai pasielgėme, ta centralizacija mums atsilieps labai brangiai. Čia nėra, ponia Armonaite, kokių nors 40 įmonių, tai yra viena įmonė, ką mes įteisinome, o svarbiausia – tai mūsų diskusija. Mes tiesiog be diskusijos ją įteisinome, šiandien net diskutuoti neleido Seimo nariams. Šiandien mes iš klausos priėmėme pataisas, kurios visiškai, absoliučiai nebuvo svarstomos ir diskutuojamos, neaptariamos, nieko, mes turėjome ekspromtu tą daryti. Interesai kirtosi kaip reikiant. Vyriausybė nusamdė ekspertą, kurį pati išlaikė. Kitiems ekspertams pinigų neatsirado. Mūsų žiniasklaida, „Delfi“ kalba, kad 30 % nepritaria reformai, „Lietuvos rytas“ kalba, kad (…) šiai reformai pritaria, palaiko urėdijas.
Emocijos liejasi per kraštus, bet svarbiausia, ką mes dabar padarėme, tai mes paneigėme visus principus. Kur principas apie kolektyvinius susitarimus, kur yra konsultacijos su miškininkais, kur čia mes deklaravome, kad mes plečiame tarpusavio susitarimus, profsąjungiečiai, apie ką jūs čia šnekate? Po šito galima daugiau nekalbėti, jūs net nepradėjote su jais diskutuoti, o salėje buvo pasakyta, kad tam pritarė, nors miškininkų profsąjungos iš karto tą paneigė. Taigi kalbame apie žmones, kurie paaukoja savo gyvenimą, miškininkai visas savo kartas, ir mes su jais taip elgiamės. Negaliu pritarti tokiam sprendimo būdui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. E. Gentvilas – nuomonė už.
E. GENTVILAS (LSF). Žinote, aš džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad miškų urėdijų reforma ir pertvarka vyksta būtent mano projekto pagrindu. Jeigu ne aš, tai būtų kritę, kaip, beje, jūs jau patys atsisakote savo Vyriausybės projekto, atidedate rudeniui, ir jeigu šiandien priimsime mano projektą, tai savo atsiimsite. Tai prisiminkite. Tačiau yra kitas dalykas.
Aš iš tikrųjų, gerbiamasis Skardžiau, į tą šiandien priimamą projektą žiūriu kaip arklys į Trojos vartus ir visiškai nebeatpažįstu to projekto. Šiandien priėmimas ir parengimas vyko tokiu iškreiptu būdu, man sunkiai suprantama būdu, nežinau, ar pagal procedūrą ir Statutą visa tai vyko, bet pasiaiškinsime vėliau, nenoriu trukdyti dabar. Matėme ir kitų tokių iškrypėliškų veiksmų. Yra tautos posakis „keisti ratus į batus“ tada, kai tokie kažkokie keisti nelygiaverčiai mainai vyksta. Aš suprasčiau, jeigu konservatoriai su valstiečiais keistų batus į kaliošus ar į veltinius, tai dar suprantama, ta pati opera, tik kita arija, tačiau šiuo atveju iš tikrųjų ratus keičia į batus. Sunku suprasti, todėl gal šiek tiek ir natūralu, kad už šitą projektą pasisakyti užsirašė du konservatoriai, prieš šitą projektą – keturi konservatoriai. Na, bet kolegos iš dešinės išspręs šituos dalykus tarpusavyje.
Ir paskutinis dalykas apie P. Urbšio kliedesius, kurie man primena, kad jis taip ir nesugeba atsikratyti specialiųjų tarnybų buvusio žmogaus mentaliteto. Jam būtinai sąmokslo teorija, jam būtinai, kad ten – prekiautojai biokuru čia liberalus veikė. Povilai, tu rodai savo intelektą ir mentalitetą. Jeigu tau atrodo, kad kažkas atėjo, paveikė ir nupirko, tai tu esi ligonis. Niekas mums nedarė įtakos ir nepirko. Mes laisvi žmonės, turime savo nuomonę, o tu savo iliuzijose skęsk toliau.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų nuomonę. L. Balsys – nuomonė prieš. Nors nežinau, kaip čia Eugenijaus tą nuomonę įvertinti, bet tegul bus…
L. BALSYS (MSNG). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų labai sunku kalbėti apie įstatymo esmę ir prasmę šitos reformos, nes nevyksta čia jokia reforma. Šios dienos balsavimai parodė, kad laimėjo medienos perdirbimo pramonės interesai. Jų atstovas šįryt 9 valandą ryto kažkodėl sukinėjosi Aplinkos apsaugos komiteto prieigose. Nežinia, ar buvo susitikęs su komiteto pirmininku, nežinia, ką jie kalbėjo susitikę, nors posėdis nevyko. Tačiau buvo labai simboliška man jį ten pamatyti.
Šios dienos balsavimas atskleidė tikrąjį šio Seimo daugumos ir šio Seimo opozicijos veidą. Atskleidė faktą, kad sąžininga, švari, atvira politika tiek valdančiųjų daugumai, ypač vadovybei ir viršūnėlėms, tiek opozicijai ir jų viršūnėlėms yra tokia pati tolima realybė kaip kiaulės troškimas ir galimybė skraidyti. Metodai, kuriuos taikė valdančiųjų dauguma, primena, na, nežinau, galbūt kokiam nors agrokoncerne tai ir taikoma, tačiau tai tikrai ne Respublikos Seimo tinkama politika ir tinkami metodai. Machinacijos, manipuliacijos Statutu, galimos klastotės komiteto sprendimų – tai tie metodai, su kuriais mes susidūrėme. Viską vainikavo opozicijos – konservatorių parsidavimas už PVM. Galbūt politologams tai įdomu, nes pirmą kartą šio Seimo istorijoje susidūrėme su įteisintos politinės prostitucijos atveju. Ką padarysi.
Gerbiamieji kolegos, medis auga 80 metų. Netrukus savimi patenkinti giedosite himną, galvokite apie medžius ir apie valstybinius Lietuvos miškus, kurie greitai gali būti valstybiniai miškai be medžių. Sėkmės!
PIRMININKĖ. Dėkojame L. Balsiui už kandžią jo kalbą. Tiesiog replikuodama pasakysiu, kad galvojame kitaip. Geri darbai, aišku, labai greitai būna pamiršti ir mes vis tiek darome gerus darbus. P. Urbšys – nuomonė už.
P. URBŠYS (LVŽSF). Aš suprantu, kad vieninteliai laisvi žmonės čia yra tik liberalai. Jie gali, sakykime, mestelti įtarimus, kad šitas įstatymas gali būti susijęs su stambių medžio apdirbėjų interesais, ir niekas negali kvestionuoti, nes čia yra sveiko proto, laisvų žmonių mąstymas. Man atrodo, jeigu kada nors būtų suabejoję E. Masiulio skaistumu, lygiai tokia pati reakcija būtų buvusi, būtų išvadinę ligoniu. Man atrodo, vienaip ar kitaip, kiekvienas sau paaiškins, kodėl daromi tokie kūlversčiai: ryte – vienas kūlverstis, vakare – kitas kūlverstis. Bet, šiaip ar taip, šitas įstatymo projektas pademonstruoja mūsų politinį brandumą, ar mes iš tikrųjų pribrendę daryti pertvarkas valstybėje, nepaisydami tam tikrų ideologinių skirtumų. Tai, kas šiandien įvyko, parodo, kad mes galime. Matau, kad liberalai irgi po truputį atsikvošėja ir jie balsuos už šitą įstatymo projektą. Aš tikiuosi, kad Socialdemokratų frakcijos, kaip koalicijos partnerių, reakcija irgi bus tokia pati.
Jeigu mes kalbame apie skaidrumą, tai tuo įstatymo projektu mes to siekiame. Jeigu mes siekiame, kad miško tausojimas ir apsauga turėtų būti vienas iš pagrindinių prioritetų, o komercinis interesas – tik tiek, kiek neprieštarauja būtent šitam prioritetui, mes kalbame apie smulkaus ir vidutinio verslo išsaugojimą vietose, saugikliai yra sudėti. Svarbiausia, kad dėl socialinio klausimo yra aiškiai pasakyta, kad žmonių miškuose nesumažės. Jeigu atsitiks taip, kad kas nors pasikeis, ar bus mums aišku, kad reikia tobulinti, mes turime Vyriausybės projektą, kurį sugrąžinsime ne kur kitur, bet rudenį į sesiją ir galėsime tuos dalykus pataisyti. Todėl aš kviečiu visus balsuoti už šitą projektą.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji valdantieji, iš tiesų nesu opozicija vardan opozicijos. Nuosekliai rėmiau ir remsiu jūsų kovą su alkoholizmu, projektus rėmiau ir remsiu, tačiau kaip fizikas visada žiūriu į reikalo esmę. Aš nesu prieš miškų reformą, tačiau aš esu prieš tokią formą, kuria ši reforma už kelių sekundžių bus priimta, tiksliau, prastumta. Du kartus pratęsta sesija, daugelis kreipimųsi į Etikos ir procedūrų komisiją, turbūt ši komisija šiuo klausimu posėdžiavo ilgiau negu Aplinkos apsaugos komitetas. Laužomos rankos, dabar ne tik jūsų pačių ministerija apskundžia 40 Seimo narių VTEK’ui, tarp jų didžiąją dalį valdančiosios koalicijos partnerių. Kur tai matyta, tarpusavyje susipykę ieškote opozicijos balsų, jau su koalicijos partneriais balsų neturite?
Klausimas: kaip tokiame kontekste toliau jūs priimsite šios reformos teisės aktus, įgyvendinsite pačią ambicingą reformą? Žmogiškumo čia taip pat nerasta. Jūsų pačių komiteto narys buvo verčiamas nedalyvauti posėdyje. Dėl ko? Kad jis yra šios srities specialistas. Mielieji, kodėl, būdami švietimo specialistais, buvę docentai, profesoriai, universitetų lektoriai ir dėstytojai, kodėl visi nenusišalinote, kai svarstėme su švietimu susijusius klausimus? Lygiai tiek pat. Gerbiamasis Kęstuti Bacvinka, tikrai gerbiu už stuburo turėjimą, už nuomonės turėjimą, tačiau kaip jūs bandėte su juo pasielgti, yra tikrai neetiška, nežmogiška. Tai yra ledkalnio viršūnė, kaip buvo bandoma šią reformą prastumti. Taip, yra dėl ko diskutuoti, galėjome susitarti, galėjome tikrai rasti kompromisinius variantus, mes juos siūlėme iš opozicijos. Galų gale opozicijos balsais jūs ir priimate šią reformą. Tai prašome nepamiršti…
PIRMININKĖ. Ačiū, kolega.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). …ir džiaugiuosi, kad apskritai yra kažkokia valdanti jėga Seime, nes ryte atrodė, kad visiškas chaosas.
PIRMININKĖ. Tikrai chaoso nėra, mes susitelkę. Štai vakaras, o šiandien tiek daug Seimo narių ir visi atsakingi. Dabar atsakingai, žinodami priimame sprendimą ir balsuojame. Miškų įstatymas, priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 110 Seimo narių: už – 82, prieš – 16, susilaikė 12. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 6 (juo papildėme), 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
Replikos po balsavimo. R. Karbauskis.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, aš šiandien, turėdamas progą, žurnalistų paklausiau: kaip jiems atrodo, kiek kartų per šiuos kelis mėnesius urėdai, kurie aktyviai gynė poziciją, kad reformos neturėtų būti, susitiko su manimi, kaip didžiausios frakcijos vadovu? Žinote, ką žurnalistas atsakė? Aišku, dešimtis. Pranešu jums – vieną. Vieną, ir tai prieš kelis mėnesius, kadangi manė, kad rankas pavyks išlaužyti atskirai kiekvienam žmogui, Seimo nariui, kaip buvo iki šiolei. Vieną kartą. Šnekėti apie nenorą, mūsų nenorą šnekėti, kiek sykių aš juos koridoriuose susitikau, sakau, ateikite, šnekamės, ką dar galima padaryti, kokius saugiklius įdėti. Nesišnekėjo, nes manė, kad viskas bus kaip visą laiką. Kolegos, labai ačiū, kad nėra kaip visą laiką.
PIRMININKĖ. Dėkoju. K. Glaveckas. Prašom.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, kurie balsavote, iš tikrųjų sveikinu visus su tuo sprendimu. Noriu pasakyti keletą, mano supratimu, svarbių aspektų. Visi mūsų miškai yra iš dviejų pusių: vieni yra privatūs, kiti – valstybiniai. Privatūs miškai reguliuojami pagal įstatymus, kurie nereikalauja didelės administracijos. Tiems, kurie yra valstybiniai miškai, tie patys medžiai, tik valstybiniai, jiems buvo sukurtas milžiniškas valdymo aparatas – su urėdijomis, su urėdais ir t. t. Tas sukūrimas iš tikrųjų rodo, kad ta valstybinė ūkio dalis valdoma neefektyviai. Ir tai visiškai akivaizdu.
Kitas dalykas, apie kurį aš noriu pasakyti, tai reforma. Reforma… Apskritai, jeigu Seime paimsime visų sėkmingų reformų istoriją, tai sėkmingos buvo tos, kurios buvo vykdomos greitai. Jos prieš tai buvo išdiskutuotos, bet yra situacijų, kada negalima išdiskutuoti. Tai buvo 2008–2009 metais, kai mes turėjome per naktį daryti reformas, nes kitaip Lietuva būtų griuvusi. Tai lygiai tas pats.
Ir trečias dalykas, ką aš noriu pasakyti. Per tą laiką, kurį mes diskutavome, pavyzdžiui, šiandien dėl kitų klausimų, ne vien dėl reformos, emigravo 100 žmonių iš Lietuvos. Čia problemos iš tikrųjų yra milžiniškos.
Pabaigoje visiems norėčiau pasakyti palinkėjimą, kad akmens amžius baigiasi ne tada, kada baigiasi akmenys, bet tada, kada nustoja vienas į kitą akmenis mėtyti. Aš siūlau, kad iš tikrųjų naujoje kadencijoje reikėtų vis dėlto pagalvoti ir apie Lietuvą, ne apie galimybę vienas kitam pradaužti galvą akmeniu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis mano kolega, akmens amžius prasidės tada, kai neliks miškų, vien tik akmenys, ką jūs nuosekliai mėginate padaryti. Aš norėjau replikuoti, nes gerbiamas R. Karbauskis pasakė, kad jisai su niekuo nesusitiko. Kaip tik, aš manau, su miškininkais reikėjo susitikti ir diskutuoti, tai yra pagrindinis dalykas. Šiandien mes kaltiname dėl visokių interesų, bet Antikorupcijos komisijos yra sprendimas ir pažymėta, kas su kuo medžiojo, perdirbėjai – dabar jau su buvusiu kancleriu, tai yra Antikorupcijos komisijos nustatytas faktas ir VTEK’o nustatytas faktas, ne mūsų kiekvieno pamąstymas, bet jau fiksuotas dalykas. Su tais interesais reikėtų atsargiau.
O tai, kad mes nesugebame normaliai priimti įstatymų, – čia mūsų gėda. Tokio įstatymo, kur prie vieno straipsnio prisiūta krūva pataisų, turint omeny, kad palikome dar ir kitą įstatymą priimti rudenį, kuris gali tam visam prieštarauti, tokio chaoso… Tai yra tikrai žemos kokybės mūsų darbas, tai mūsų nepuošia ir žmonių pasitikėjimo tikrai tas nė kiek nepadidins mūsų Seimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Mielieji kolegos, per 27 metus tokio forsavimo ir iečių laužymo nėra buvę.
PIRMININKĖ. Buvo, dar kaip buvo.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Kyla klausimas: kas stumia tą reikalą? kas stovi užkulisiuose? Mes šiandien turbūt iki galo nespręsime. Aš tik noriu pasakyti, kad visi kalba, kad bent turėjo būti bendraujama. Aš jums atvirai pasakysiu: jokio bendravimo nebuvo su miško bendruomene. Jeigu, svarstant šiuos klausimus Kaimo reikalų komitete, kaimo reikalų pirmininkas – gerbiamasis mūsų A. Stančikas kelis kartus pažeidė Statutą tuo pačiu klausimu, tą patį padarėte ir jūs, gerbiamoji, tais klausimais, tai žiūrėkite, kas verčia tuos dalykus daryti, t. y. nusižengimus. Man labai negera, kad šiandien taip brutaliai tie dalykai buvo daromi.
Aš manau, gyvenimas įvardins didvyrius. Prieš 27 metus panašiai buvo stumiama žemės ūkio reforma. Tada mes manėme, kad Lietuvoje nėra demokratijos, nauja valstybė.
PIRMININKĖ. Kolegos, gal apsiribokime keliais sakiniais replikos, o ne skaitykime paskaitas!
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Pala, pala, pala, niekas nemaišo. Jūs baikite su savo tais įžūliais pertraukimais!
PIRMININKĖ. Ačiū. Ačiū gerbiamam V. Kamblevičiui. Trumpos replikos, o ne paskaitų skaitymas. (Balsai salėje) Gerbiamasis A. Matulas – replika po balsavimo. (Triukšmas salėje) Nešaukite, pone Vytautai! (Balsas salėje) Gerai. (Balsas salėje) Pone Vytautai, aš jus nutraukiu, nes čia tikrai… Pone Antanai, prašom kalbėti. (Balsai salėje: „Jūs esate duobkasiai!“, „Prie sovietų buvo geriau, prie rusų buvo geriau.“) Etikos ir procedūrų komisija, aš manau, turėtų pasirūpinti mūsų kultūra, bet mes neteiksime Etikos ir procedūrų komisijai jūsų visų įžeidinėjimų, o tiesiog kviečiame visus nusiraminti, išsakyti savo replikas trumpai ir būsime dėkingi už tai. Maloniai kviečiu A. Matulą.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, išties prieš kurį laiką susisiekiau su Biržų ir Pakruojo urėdijomis ir nuvykau į susitikimą, kuriame dalyvavo didžioji dauguma darbuotojų. Jie man sako Biržuose, sako, na, Biržuose išrinkti Seimo nariai pažadėjo nepalaikyti reformos, pavardžių neminėsiu, du. Sako, kaip jūs darysite? Sakau, žinote, jie nelabai galėjo taip pažadėti, nes tai yra jau interesų konfliktas. Aš tikrai pažadu įsigilinti į situaciją, kokias pasekmes turės regionams, ir tada balsuoti. Lygiai taip pat Pakruojo urėdijoje buvo įvardyti keli Seimo nariai, kurie buvo, ir sako, jie mums pažadėjo. Dabar išėjo atvirkščiai. Aš, medikas, sugebėjau įsigilinti, kad vis dėlto regionams tai bus labai nenaudinga. Aš suprantu, kad reikalinga reforma, bet, kolegos, ne tokiais būdais. Nes, žiūrėkite, paštai optimizuojami, ligoninės optimizuojamos, mokyklos optimizuojamos, urėdijos optimizuojamos, kelių tarnybos optimizuotos, po kelis darbuotojus atleidžiama. Kas lieka regionuose, kolegos? Aš manau, kad kitais metais, kada lyginsime migracijos mastus, mes turėsime dar dešimt tūkstančių daugiau žmonių, išvažiavusių iš Lietuvos, ypač iš regionų. Tai kas prisiims atsakomybę už tokią reformą, kada regionams nebuvo pasiūlyta nieko. Nieko!
PIRMININKĖ. Ačiū, Antanai. V. Vingrienė kantriai laukia, kol galės trumpai replikuoti.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Tikrai labai kantriai laukiau, manau, kad tikrai nusipelniau žodžio. Pirmiausia noriu tikrai padėkoti visiems už balsavimą ir kelio atvėrimą pažangai. Be abejo, kiekvienas pokytis yra lydimas baimių, nežinomybių, bet tai yra svarbu. Ta pati urėdijų reforma sulaukė tikrai daug ginčų, bet tie ginčai reikalingi tam, kad rastume protingus kompromisus. Ir (…) kompromisai dėl Vyriausybės pateikto įstatymo projekto. Deja, labai gaila, bet kolegos liberalai savo pasiūlymus, ypač Aplinkos apsaugos komitete buldozeriu prastūmė savo siūlymus, šiek tiek mums suteikė galimybę mažesniems kompromisiniams sprendimams, bet mes turime šiandien tai, ką turime. Aš manau, kad ateityje toliau dirbsime ir rudenį priimsime tikrai geresnius saugiklius, užtikrinančius miškininkystės sektoriaus pertvarką ir pažangų ūkininkavimą.
O Vyriausybei tikrai norėčiau palinkėti, kad efektyviai vykdytų šios svarbios ūkio šakos reformą ir dialogo keliu, kalbėdama su miškininkais, su visomis suinteresuotomis pusėmis. O Seimas savo parlamentinės kontrolės būdu tikrai užtikrins šios reformos įgyvendinimą ir visų miškininkų ir visos visuomenės lūkesčius.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš čia ne apie reformos turinį, kuris savaime suprantamas buvo, ir mes apie tai ir savo rinkimų programoje kalbėjome, bet apie tai, kaip tokios reformos Lietuvoje yra svarstomos ir priimami dėl jų sprendimai. Aš noriu pasakyti, kad valdančioji koalicija, kurios bent dalis yra suabejojusi jos egzistavimo prasme, už šį reformos paketą davė 48 balsus. Jeigu ne konstruktyvi Tėvynės sąjungos laikysena, tai, gerbiami kolegos, jūsų prasmė būtų nulinė. Aš tikrai raginčiau koaliciją pagaliau išsiaiškinti savo egzistavimo prasmę. Vyriausybei irgi išsiaiškinti prasmę, kur ji yra ir su kuo ji dirba, kad daugiau mes ir visa Lietuva nebūtume kankinami jūsų prasmės labai skausmingomis paieškomis.
PIRMININKĖ. Dėkoju. D. Kreivys.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Aš tikrai džiaugiuosi, kad mes, nepaisant to – pozicija ar opozicija, tai padarėme. Aš šios dienos asmeniškai laukiau aštuonerius metus. 2010 metais mes pradėjome Ūkio ministerijoje valstybės valdomų įmonių reformą, pirmieji krito valstybę valdę energetikai, po to atėjo laikas „Lietuvos geležinkeliams“, šiandien krito paskutinis bastionas. Taigi visiems balsavusiems ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju D. Kreiviui. Paskutinė replika po balsavimo – P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Aš suprantu, kad gerbiamajam A. Kubiliui sunku pripažinti, kad yra kitas frakcijos lyderis ir jis sugeba spręsti šitas problemas taip, kaip A. Kubiliui nepavyko išspręsti iki šiol. O jeigu dirbti Lietuvai yra kančia, tai ką dabar padarysi.
PIRMININKĖ. Ačiū visiems, gerbiamieji. Priimtas įstatymas.
Toliau posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininkas V. Pranckietis.
Dirbame toliau, nes liko penki labai svarbūs įstatymai.
17.46 val.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-981 (svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Darbotvarkės 2-1b klausimas – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-981. Ar E. Gentvilas?
E. GENTVILAS (LSF). Trumpai ir tikrai visiškai baigiant Miškų reformos įstatymą. Dėkoju, kad pagaliau baigėsi kūlversčiai: tai neleidžiama pristatyti, tai balsuojama. Povilai, iškeikei ką tik konservatorius, bet be jų nebūtų įvykę, kaip ir be mūsų.
PIRMININKAS. Ačiū. Grįžtame prie projekto Nr. XIIIP-981. Užsirašyti diskutuoti… P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Vienaip ar kitaip, kai išsivaduosime iš stereotipų. Man atrodo, buvo laikai, kai Leninas lygu partija. Buvo laikai, kai A. Kubilius lygu konservatoriai. Man atrodo, laikai keičiasi.
PIRMININKAS. Ačiū. (Triukšmas salėje) Gerbiamasis Andriau Kubiliau, pabaikime! Jūs turite teisę.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš suprantu, kad gerbiamam P. Urbšiui labai sunku yra priimti tą realybę, kad šiandien jo valdančioji koalicija išliko tik A. Kubiliaus balso dėka.
PIRMININKAS. Ačiū. Grįžtame prie klausimo. Ar galime pritarti po svarstymo? Užsirašyti diskutuoti niekas neužsirašė. Galime.
Priėmimas, pastraipsniui. 1 straipsnis. Pasiūlymų, pataisų nėra. Ar galime pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
2 straipsnis. Taip pat pataisų ir pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
3 straipsnis. Pasiūlymų ir pastabų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Balsuojame dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 89, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Taigi įstatymas (projektas Nr. XIIIP-981) priimtas. (Gongas)
17.49 val.
Civilinio proceso kodekso 534 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-911(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 2 rezervinis klausimas – Civilinio proceso kodekso 534 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-911(2). Pranešėjas – Seimo narys J. Sabatauskas. Malonėkite komiteto išvadą.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamas Pirmininke, gerbiami kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė įstatymo projektą ir, atsižvelgęs į pastabas, pritarė visais balsais. Ačiū.
PIRMININKAS. Siūlau pritarti po svarstymo. Galime? Ačiū, pritarta. Siūlau ypatingą skubą. Pritariame. Ačiū.
Pastraipsniui. 1 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 2 straipsnis – įsigaliojimas. Taip pat pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Balsuojame dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 87, prieš nebuvo, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-911) priimtas. (Gongas)
17.52 val.
Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 13, 18, 22, 24, 26, 291, 30, 311, 38, 45, 46 straipsnių pakeitimo, aštuntojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 301 straipsniu pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-973, Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 2, 18, 19, 20, 43 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-974 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-5a ir 2-5b klausimas – Vyriausybės įstatymo straipsnių pakeitimo, aštuntojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 301 straipsniu pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-973. Pranešėjas – Seimo narys P. Urbšys. (Balsas salėje: „Dėl vedimo tvarkos!“)
Dėl vedimo tvarkos.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui, Pirmininke. Aš frakcijos vardu norėjau paprašyti pertraukos dėl šito klausimo svarstymo iki kito posėdžio, nes analogiško klausimo projektą jau teikė praeitą savaitę. Jis buvo atmestas, grąžintas tobulinti su labai aiškia žinia, kad turi grįžti kartu su visa valstybės tarnybos reforma, tačiau mes po kelių dienų vėl turime lygiai tą patį projektą, pristatomą čia, Seime. Taigi frakcijos vardu prašau balsuoti dėl pertraukos iki kito posėdžio. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkojame M. Majauskui. Turime apsispręsti, yra pasiūlymas. Kas pritaria M. Majausko pasiūlymui daryti pertrauką iki kito posėdžio, balsuoja už, kas nepritaria, balsuoja prieš, kiti susilaiko. (Balsai salėje)
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 32, prieš – 43, susilaikė 7. Pertrauka iki rudens. (Balsai salėje)
17.55 val.
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 5, 8, 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-975, Civilinio kodekso 6.744 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-976 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-6a klausimas – Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 5, 8, 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-975. Pranešėja – Seimo narė A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Norėčiau Seimui pateikti tiek Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo, tiek ir Civilinio kodekso pataisas, kurios yra susijusios su paciento atstovavimu ir atstovų sprendimo priėmimu. Įstatymo projektais yra siekiama išplėsti paciento atstovų pagal įstatymą bei subjektų, kuriems yra teikiama informacija apie pacientą, kuris negali būti laikomas sugebančiu protingai vertinti savo interesus, skaičių. Praktikoje, ypač kintant mūsų demografinei situacijai ir emigruojant daliai asmenų už Lietuvos ribų, vis dažniau pasitaiko atvejų, kada pilnametis pacientas, kuris negali būti laikomas sugebančiu protingai vertinti savo interesus, neturi sutuoktinio, neturi vaikų ar tėvų, nes pastarieji yra emigravę ar jų iš viso nėra.
Toks teisinis reguliavimas, kada sutikimą duoti ir pacientui atstovauti gali tiktai sutuoktinis, vaikai ar tėvai, sukuria situacijas, kad, nesant šių atstovų, sprendimo priėmimas pereina ne kitiems artimiems giminaičiams, bet tiesiog medicinos personalui. Toks teisinis reguliavimas, kai subjektų ratas apribojamas tik sutuoktiniu, tėvais ir vaikais, apsunkina paciento interesų atstovavimą ir, nesant sutuoktinio, tėvų ar vaikų, kitiems artimiems giminaičiams, t. y. broliams, seserims ar seneliams, net jeigu jie gyvena su pacientu. Tikrai praktikoje pasitaiko atvejų, kada gydytojai labai žiūri raidiškai įstatymo formuluočių, tada šitie asmenys – broliai, seneliai ar seserys tiesiog netenka galimybės sužinoti informacijos apie pacientą ar tam pacientui atstovauti.
Tikrai esu dėkinga tiems pacientams, pacientų artimiesiems, kurie šitą problemą kreipdamiesi į Sveikatos reikalų komitetą ir teikdami savo pasiūlymus atskleidė ir parodė įstatymo spragas.
PIRMININKAS. Klausti užsirašė Seimo nariai. Klausia Seimo narys A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDPF). Labai sveikinu ponią A. Širinskienę, kad pateikėte tokį įstatymą, nes tokių atvejų vis daugėja. Todėl toks reguliavimas padėtų spręsti kylančias problemas tais atvejais, kai, pavyzdžiui, į sveikatos priežiūros įstaigą patekęs žmogus yra tos būklės, kai pats sprendimo negali priimti, ir įgalintų kitų artimų giminaičių atstovavimą. Balsuosiu už.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Iš tiesų labai dėkoju, nes praktikoje galiu pasakyti, kad per paskutinį mėnesį sulaukiau kelių paciento artimųjų laiškų, būtent keliančių tą problemą. Tokia situacija, kada broliai ar seserys negali dalyvauti priimant sprendimą, o kitų giminaičių nėra, kuria ir konfliktus medicinos bendruomenėje, paciento artimųjų ir gydytojų. Manau, kad tas subjektų rato išplėtimas ir eiliškumo nustatymas, kad broliai, seserys ir seneliai galės atstovauti tik tuo atveju, kada nėra sutuoktinio, tėvų arba vaikų, padės spręsti ir konfliktus sveikatos priežiūros srityje.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiama pranešėja, ar aš ne taip išgirdau, ar jūs tikrai taip pasakėte, kad informaciją bus galima gauti ir telefonu? Čia yra didžiausias pacientų teisių pažeidimas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). To tikrai nepasakiau.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Kitas dalykas. Jūs taip įsitikinusi, kad iš tikrųjų reikėtų teikti informaciją broliams ir seserims? Kai pasižiūri televizijos ekrane laidas „24 valandos“ ir panašias, kai matai, kaip brolis su sese arba dvi seserys, arba du broliai tarpusavyje bendrauja, gali būti ir šantažo turtiniu pagrindu. Aš suprantu, kad normaliom sąlygom gal ir būtų teisingas pasiūlymas. Ar jūs neįžvelgiate, kad čia gali būti ir tokių šantažo atvejų kito brolio ar sesers atžvilgiu?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Tikrai neįžvelgiu, juo labiau kad galimybė teikti informaciją broliams, seserims ar seneliams atsiras tik tuo atveju, kada nėra sutuoktinio, tėvų arba vaikų.
Kitas dalykas. Jeigu žiūrėtume sistemiškai reguliavimą sveikatos srities, tai yra, jūs žinote, Organų donorystės ir transplantacijos įstatymas, kuriame iš esmės ir dabar veikia toks eiliškumas – jeigu nėra sutuoktinio, tėvų ir vaikų, tada yra klausiama tų artimųjų giminaičių jau tolesnės eilės.
PIRMININKAS. Dėkojame. Daugiau klausti Seimo narių neužsirašė.
Motyvai. Motyvai prieš – užsirašė Seimo narys A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegos, sesijos pabaigos proga gal nesu kategoriškai prieš ir gal sesiją reikėtų baigti taikiai, nors po tų urėdijų reformų tą bus padaryti, aišku, labai sunku. Kodėl nepagalvota apie medikus? Kas turės išsiaiškinti, ar yra tėvai, ar yra artimiausi giminaičiai, vaikai, ir tada teikti informaciją arba neteikti broliams, seserims, kurie gana dažnai gyvenime arba beveik nebendrauja, arba nebendrauja. Aš manau, kad po pateikimo galbūt ir pritarkime, bet vis dėlto krūvis medikams, aiškinant apie pacientų būklę, išties padidės.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau dėl motyvų kalbėti niekas neužsirašė. Balsuojame.
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 67, prieš nėra, susilaikė 16. Po pateikimo pritarta.
Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Reikia paskirti komitetus. Pagrindinis galėtų būti Sveikatos reikalų komitetas, papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar galime pritarti bendru sutarimu? J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke, bet dėl Civilinio kodekso pagrindinis turėtų būti Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
PIRMININKAS. Civilinis kodeksas bus kitas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Bet jis susijęs.
PIRMININKAS. Pagrindinis komitetas. Dėl projekto Nr. XIIIP-976 pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Sveikatos reikalų komitetas. Sutinkate? Svarstysime taip pat rudenį.
A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Aš dar prašyčiau, kad Žmogaus teisių komitetas būtų kaip papildomas.
PIRMININKAS. Dėl abiejų projektų? Dėl abiejų projektų. Ar pritariame? Pritariame. Dėkoju. Pritarta.
18.02 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. XIII-587 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo II (pavasario) sesijos pratęsimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-989 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Paskutinis rezervinis klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. XIII-587 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo II (pavasario) sesijos pratęsimo“ pakeitimo“ projektas. Lietuvos Respublikos Seimas nutaria pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Pratęsti Lietuvos Respublikos Seimo II (pavasario) sesiją iki 2017 m. liepos 11 d.“, t. y. iki šiandienos. Darbotvarkę mes baigėme. (Balsai salėje) Po pateikimo pritarėme. Svarstymas. Pritarėme. Priėmimas. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 91 Seimo narys: už – 86, prieš – 3, susilaikė 2. Nutarimas priimtas. (Gongas)
18.04 val.
Seimo narių pareiškimai
Seimo narių pareiškimai. Malonu, kad išklausysime atsistoję. Seimo narė D. Šakalienė. (Balsai salėje)
D. ŠAKALIENĖ (LSF). Aš suprantu, kad visi jau pavargę, tiek, kiek mūsų čia dar liko – nelabai daug. Šiandien svarstėme labai sudėtingus klausimus ir galbūt mano pareiškimas atrodys visiškai iš kitos temos. Bet tie iš mūsų, kurie nors trupučiuką sekėme žiniasklaidą, turbūt matėme, kas vyksta mūsų visuomenėje su tais, kurie yra maži, kurie nebalsuoja, kurie gal yra neįdomūs – su gyvūnų kankinimu. Aš norėjau pasiūlyti tiems, kam tai taip pat rūpi, prisidėti prie iniciatyvos sutvarkyti Baudžiamojo kodekso straipsnius, kurie numato už tai bausmes. Mes iki šiol nekvalifikavome šių veiksmų, šitas straipsnis iš tikrųjų buvo abstraktus, nes tikriausiai niekam ir nebuvo įdomus.
Šiuo metu yra registruotas įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIIIP-988, kuris yra Sekretoriate ir kurį kviečiu pasirašyti, kviečiu paremti ir gal rudens sesijoje jį spėsime priimti. Aš supratau, kad ši sesija buvo tęsiama tik dėl miškų reformos. Kitos reformos, kurios nėra tokios įdomios, kurios nėra tokios aktualios arba kurios šiai profesionalų valdančiajai daugumai nėra prie širdies, kaip šiandien sužinojome iš kai kurių kitų pareiškimų, kad ir susijusių su Lygių galimybių įstatymo projektu, pavyzdžiui, kaip vaikų teisių apsaugos reforma, kuri buvo visiškai įstrigusi, po to, po mano nusivylimo jos įstrigimu, kažkaip liūdnai pradėjo judėti, ir gal netgi būtume priėmę šioje sesijoje, bet, kaip matau, kadangi su miškais susitvarkėme, visa kita – velniop. Vaikų teisės – velniop, žmogaus teisės – velniop!
Tai linkiu šiai Vyriausybei ir šitai valdančiajai daugumai per vasaros atostogas prisiminti savo priešrinkiminius pažadus ir pagalvoti apie tai, ką reiškia žodis „profesionalas“, ką reiškia žodis „ekspertas“ ir ar mums rūpi tos reformos, kurios tiesiogiai atsiliepia kasdieniam žmonių gyvenimui, ar tik tos, kurios yra susijusios su finansais. Dėkui.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, išklausėme vienintelį pareiškimą. Dirbome intensyviai, sakyčiau, kad telkėmės ir skaidėmės, buvo audringų bangų, buvo vėjų, kaip mes mėgstame sakyti – „virš mūsų tik dangus“, bet ten buvo stiprių vėjų, atlikome daug darbų. Manau, kad įtampos buvo vertos tų pasiekimų, kuriuos mes pasiekėme.
Sveikinu visus užbaigus II (pavasario) sesiją.
Giedamas Lietuvos valstybės himnas
Posėdis ir sesija baigti. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.