LIETUVOS RESPUBLIKOS
CIVILINĮ PROCESĄ REGLAMENTUOJANČIŲ EUROPOS SĄJUNGOS IR TARPTAUTINĖS TEISĖS AKTŲ ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMO NR. X-1809 PAPILDYMO DEVINTUOJU4 SKIRSNIU IR ĮSTATYMO PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai
2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė reglamentą (ES) Nr. 606/2013 dėl apsaugos priemonių tarpusavio pripažinimo civilinėse bylose (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 606/2013). Reglamentu (ES) Nr. 606/2013 siekiama užtikrinti greitą ir paprastą vienoje valstybėje narėje paskirtų apsaugos priemonių pripažinimą ir, prireikus, vykdymą kitoje valstybėje narėje tam nereikalaujant jokios specialios procedūros, tokiu būdu užtikrinant, kad vienoje valstybėje narėje fiziniam asmeniui suteikta apsauga būtų išlaikoma ir toliau teikiama bet kurioje kitoje valstybėje narėje, į kurią tas asmuo keliauja ar persikelia. Reglamentas (ES) Nr. 606/2013 taikomas tik civilinėse bylose paskirtoms apsaugos priemonėms siekiant apsaugoti fizinį asmenį, kai gali kilti pavojus to asmens fizinei ar psichinei neliečiamybei. Reglamento (ES) Nr. 606/2013 taikymo sritis apima šias apsaugos priemones: draudimą lankytis vietose, kuriose gyvena, dirba arba reguliariai lankosi ar reguliariai būna saugomas asmuo, arba tokio lankymosi reguliavimą; draudimą bet kokiu būdu, įskaitant telefonu, elektroniniu ar įprastu paštu, faksu ar kitomis priemonėmis, susisiekti su saugomu asmeniu arba tokių ryšių reguliavimą; draudimą priartėti prie saugomo asmens arčiau nei nustatytu atstumu arba tokio priartėjimo reguliavimą.
Nors Reglamentas (ES) Nr. 606/2013 yra tiesioginio taikymo Europos Sąjungos teisės aktas ir jame jau yra įtvirtintos pagrindinės teisinio reguliavimo nuostatos, tačiau nacionalinėje teisėje reikia nustatyti tam tikras procedūrines taisykles, skirtas siekiant Lietuvos Respublikoje sklandžiai taikyti atskiras Reglamento (ES) Nr. 606/2013 nuostatas. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo Nr. X-1809 papildymo devintuoju4 skirsniu ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas) siekiama sudaryti prielaidas tinkamai ir sklandžiai Lietuvos Respublikoje įgyvendinti bei taikyti Reglamento (ES) Nr. 606/2013 nuostatas.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymo projektą inicijavo ir parengė Teisingumo ministerija.
3. Dabartinis Įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reguliavimas
Pirmiausiai atkreiptinas dėmesys į Reglamento (ES) Nr. 606/2013 12 konstatuojamąją dalį, kurioje pabrėžiama, kad šiuo reglamentu atsižvelgiama į skirtingas valstybių narių teisines tradicijas ir juo nedaromas poveikis nacionalinėms sistemoms, taikomoms skiriant apsaugos priemones, taip pat į tai, kad šiuo reglamentu valstybės narės nėra įpareigojamos keisti savo nacionalinių sistemų taip, kad būtų galima paskirti apsaugos priemones civilinėse bylose ar nustatyti apsaugos priemones civilinėse bylose šiam reglamentui taikyti.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymą civilinėse bylose reguliuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144–152 straipsniai. Civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kokios laikinosios apsaugos priemonės gali būti skiriamos. Nors, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, o pagal to paties straipsnio 2 dalį teismas savo iniciatyva gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai tai yra būtina siekiant apginti viešąjį interesą ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, atsižvelgiant į abstraktaus pobūdžio Civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatas, pagal kurias kaip laikinosios apsaugos priemonės gali būti nustatomi laikini apribojimai ar tos pačios dalies 13 punkto nuostatas, pagal kurias civilinėse bylose gali būti skiriamos kitos įstatymuose numatytos ar teismo pritaikytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įgyvendinimas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, taip pat įvertinus Lietuvos Respublikos teismų praktiką laikinųjų apsaugos priemonių taikymo srityje, pagal kurią tam tikros laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos ir tokiais atvejais, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ir (ar) subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas ar kai reikia užtikrinti laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą, tam tikrais atvejais Lietuvos Respublikos teismai civilinėse bylose taip pat galėtų skirti į Reglamento (ES) Nr. 606/2013 taikymo sritį pateksiančias apsaugos priemones. Pavyzdžiui, toks poreikis gali kilti sprendžiant asmens garbės ir orumo, privataus gyvenimo neliečiamumo gynimo ar panašaus pobūdžio bylas, kuriose gali iškilti poreikis apsaugoti kito asmens fizinę ar psichinę neliečiamybę. Pagal Civilinio proceso kodekso 152 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teismų nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdo antstoliai teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka.
Kartu atkreiptinas dėmesys, kad, nors kai kurios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.65 straipsnyje numatytos apsaugos priemonės, kurias, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno iš sutuoktinių interesus, teismas gali taikyti santuokos nutraukimo ar gyvenimo skyrium bylose, iš esmės atitinka Reglamento (ES) Nr. 606/2013 3 straipsnio 1 dalyje nurodytas apsaugos priemones (pavyzdžiui, Civilinio kodekso 3.65 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytas draudimas vienam sutuoktiniui matytis su nepilnamečiais vaikais ar lankytis tam tikrose vietose), vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 606/2013 2 dalies 3 punkto nuostatomis, šis reglamentas netaikomas apsaugos priemonėms, kurios patenka į 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo taikymo sritį: šio reglamento 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad reglamentas taikomas bet kokio pobūdžio teismo civilinėms byloms, susijusioms su santuokos nutraukimu, gyvenimu skyrium (separacija) ar santuokos pripažinimu negaliojančia, taip pat su tėvų pareigų skyrimu, naudojimusi jomis, perdavimu, apribojimu ar atėmimu.
4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir laukiami teigiami rezultatai
Kadangi Reglamentas (ES) Nr. 606/2013 skirtas civilinėse bylose paskirtų apsaugos priemonių pripažinimui ir vykdymui, atskiras jo nuostatas siūloma įgyvendinti Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymą (toliau – Įstatymas) papildant nauju devintuoju4 skirsniu.
Įstatymo projekto 1 straipsniu papildomo Įstatymo 3113 straipsnio 1 dalyje siūloma aiškiai nustatyti, koks teismas išduoda Reglamento (ES) Nr. 606/2013 5 ir 14 straipsniuose numatytas pažymas nurodant, kad tai daro apsaugos priemonę paskyręs teismas. Pastebėtina, kad šiuose straipsniuose numatytų pažymų išdavimas yra priskirtas valstybės narės, kurioje paskirta apsaugos priemonė, išduodančiajai valdžios institucijai. Reglamento (ES) Nr. 606/2013 3 straipsnio 4 dalyje išduodančioji valdžios institucija apibrėžta kaip bet kuri teisminė institucija arba bet kuri kita valstybės narės paskirta institucija, turinti kompetenciją klausimais, kuriems taikomas šis reglamentas, jeigu tokia kita valdžios institucija šalims užtikrina nešališkumą ir jos sprendimai dėl apsaugos priemonių pagal jos veikimo valstybės narės teisę gali būti peržiūrimi teisminės institucijos ir turėti panašią galią ir poveikį kaip ir teisminės institucijos sprendimas dėl to paties klausimo.
Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, keičiamo Įstatymo 3113 straipsnio 2 dalyje siūloma nurodyti, kad, kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pažymą išduoda Lietuvos Respublikos teismas ir kai pavojų keliančio asmens adresas nėra žinomas ar jis atsisako patvirtinti Reglamento (ES) Nr. 606/2013 8 straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo gavimą, taikomos teismo procesinių dokumentų įteikimo taisyklės. Šiuo atveju aktualios Civilinio proceso kodekso 124 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias atsisakymas priimti procesinį dokumentą ar pasirašyti dėl jo gavimo prilyginimas procesinio dokumento įteikimui, taip pat Civilinio proceso kodekso 130 straipsnio nuostatos dėl procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu, kurios taikomos, kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos ir kai šio kodekso nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratoriaus.
Įgyvendinant Reglamento (ES) Nr. 606/2013 9 dalies nuostatas, pagal kurias pažymos taisymo arba panaikinimo, įskaitant taisymo ar panaikinimo apskundimą, tvarka reglamentuojama kilmės valstybės narės teise, keičiamo Įstatymo 3113 straipsnio 3 dalyje siūloma nurodyti, kad Reglamento (ES) 606/2013 9 straipsnyje numatytais atvejais pažymą ištaiso ar ją panaikina pažymą išdavęs teismas. Pažymos ištaisymo ar panaikinimo klausimą siūlytina spręsti mutatis mutandis taikant Civilinio proceso kodekso nuostatas dėl rašymo apsirikimų ir aiškių aritmetinių klaidų sprendimo ištaisymo: atsižvelgiant į Civilinio proceso kodekso 276 straipsnio nuostatas, teismas pažymos taisymo arba panaikinimo klausimą išspręstų rašytinio proceso tvarka, o dėl teismo nutarties ištaisyti pažymą ar ją panaikinti galėtų būti paduodamas atskirasis skundas, kuris būtų išnagrinėtas bendra Civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniuose nustatyta tvarka.
Atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 606/2013 18 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunkčio nuostatas, pagal kurias valstybės narės, be kita ko, Europos Komisijai turės pateikti informaciją apie valdžios institucijas, kurių turi būti prašoma taikyti kitoje valstybėje narėje paskirtą apsaugos priemonę ir (arba) kurios yra kompetentingos vykdyti tokią priemonę, bei siekiant užtikrinti sklandų į Reglamento (ES) 606/2013 taikymo sritį patenkančių apsaugos priemonių vykdymą Lietuvos Respublikoje, taip pat vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 586 straipsniu, pagal kurį vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas, be kurio atlikti vykdomuosius veiksmus draudžiama, bei Civilinio proceso kodekso 587 straipsnio 9 punktu, pagal kurį vykdomaisiais dokumentais laikomi kiti institucijų ir pareigūnų sprendimai, kurių vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, keičiamo Įstatymo 3114 straipsnyje siūloma aiškiai nurodyti, kad kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 606/2013 5 ir 14 straipsnių nuostatomis išduotos pažymos yra vykdomieji dokumentai, vykdomi pagal Civilinio proceso kodekso VI dalyje išdėstytas taisykles. Taigi kitoje valstybėje narėje paskirtas į Reglamento (ES) Nr. 606/2013 taikymo sritį patenkančias apsaugos priemones Lietuvos Respublikoje, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 590 straipsnio 1 dalies nuostatomis, vykdytų antstolis pagal pavojų keliančio (kaip jis suprantamas pagal Reglamento (ES) Nr. 606/2013 3 straipsnio 3 dalyje pateiktą apibrėžimą) gyvenamąją vietą, jo turto buvimo vietą arba jo darbo vietą. Įvertinus Reglamento (ES) Nr. 606/2013 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų priemonių specifiką, taip pat atkreiptinas dėmesys į Civilinio proceso kodekso 585 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias, jeigu antstoliui kažkas kliudo vykdyti vykdomuosius dokumentus, antstolis kliūtims pašalinti turi teisę kviesti policiją. Saugomam asmeniui kreipusis į antstolį dėl apsaugos priemonės nevykdymo, galėtų būti taikomos Civilinio proceso kodekso 771 straipsnio nuostatos dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, įvykdymo, pavyzdžiui, šio straipsnio 5 dalis, pagal kurią, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojąs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki vieno tūkstančio litų dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Kartu pastebėtina, kad visus su apsaugos priemonių vykdymu susijusius Reglamente (ES) Nr. 606/2013 nurodytus veiksmus antstolis turėtų atlikti vadovaudamasis Civilinio proceso kodekse, taip pat Sprendimų vykdymo instrukcijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352, nustatytomis taisyklėmis, pavyzdžiui, Reglamento (ES) Nr. 606/2013 14 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais, kai kompetentinga valdžios institucija turėtų sustabdyti arba panaikinti apsaugos priemonės pripažinimą, o prireikus ir vykdymą, antstolis bendra Civilinio proceso kodekso 625 straipsnyje nustatyta tvarka turėtų priimti patvarkymą sustabdyti vykdomąją bylą ar grąžintų pažymą saugomam asmeniui.
Pagal Reglamento (ES) Nr. 606/2013 11 straipsnio 1 dalį turėtų būti paskirta valstybės narės, į kurią kreipiamasi, kompetentinga valdžios institucija (angliškai the competent authority of the Member State addressed), kuri prireikus ir reikiamu mastu patikslintų faktinius apsaugos priemonės elementus, kad apsaugos priemonė galiotų toje valstybėje narėje. Kadangi šis straipsnis reguliuoja tik faktinių apsaugos priemonės duomenų patikslinimą nekeičiant pačios apsaugos priemonės esmės, pavyzdžiui, patikslinant vietą ar apibrėžtą zoną, prie kurių atitinkamai tam asmeniui draudžiama priartėti arba į kuriuos jam draudžiama patekti, manytina, kad teismams neturėtų būti priskiriamos šios su teisingumo vykdymu nesusijusios funkcijos. Atsižvelgiant į tai, keičiamo Įstatymo 3115 straipsnio 1 dalyje siūloma nurodyti, kad Reglamento (ES) Nr. 606/2013 11 straipsnyje numatytais atvejais faktinius apsaugos priemonės elementus patikslina tokias priemones vykdantis antstolis. Toks apsaugos priemonių patikslinimas turėtų būti atliekamas vadovaujantis bendra Civilinio proceso kodekso 613 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. apsaugos priemonės patikslinimo klausimą, kaip ir visus kitus vykdymo proceso metu iškylančius klausimus, antstolis turėtų išspręsti motyvuotu patvarkymu. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Reglamento (ES) Nr. 606/2013 11 straipsnio 5 dalyje numatyta galimybė apskųsti antstolio motyvuotą patvarkymą dėl apsaugos priemonės patikslinimo būtų įgyvendinama bendra Civilinio proceso kodekso 594 straipsnio, reguliuojančio antstolio procesinės veiklos kontrolę, nustatyta tvarka.
Atsižvelgiant į tai, kad atvejai, kai pavojų keliančio asmens adresas nėra žinomas arba kai tas asmuo atsisako patvirtinti pranešimo gavimą, turi būti reguliuojami valstybės narės, į kurią kreipiamasi, teise (žr. Reglamento (ES) Nr. 606/2013 11 straipsnio 4 dalies 2 pastraipą), keičiamo Įstatymo 3115 straipsnio 2 dalyje siūloma įtvirtinti specialias taisykles, kaip pavojų keliančiam asmeniui turėtų būti pateikiamas pranešimas apie apsaugos priemonės patikslinimą anksčiau nurodytais atvejais. Įstatymo 3115 straipsnio 2 dalyje siūloma numatyti, kad tokiais atvejais, kai pavojų keliančio asmens adresas nėra žinomas arba kai tas asmuo atsisako patvirtinti pranešimo gavimą, pranešimas apie apsaugos priemonės patikslinimą skelbiamas specialioje interneto svetainėje Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Pranešimo paskelbimo šioje dalyje numatytu būdu diena laikoma pranešimo įteikimo diena. Pažymėtina, kad analogiškos taisyklės numatytos Civilinio proceso kodekso 660 straipsnyje, nustatančiame specialias raginimo įvykdyti sprendimą įteikimo taisykles tais atvejais, kai skolininko buvimo vieta nežinoma, skolininkas slapstosi ar dėl kitų objektyvių priežasčių įteikti jam raginimą vykdyti sprendimą negalima.
Siekiant užtikrinti sklandų Reglamento (ES) Nr. 606/2013 13 straipsnio nuostatų, reguliuojančių atsisakymą pripažinti ar vykdyti apsaugos priemonę, įgyvendinimą, keičiamo Įstatymo 3116 straipsnyje siūloma detalizuoti prašymų atsisakyti pripažinti ar vykdyti apsaugos priemonę nagrinėjimo tvarką. Šio straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad prašymus atsisakyti pripažinti ar vykdyti apsaugos priemonę pagal Reglamento (ES) Nr. 606/2013 13 straipsnį nagrinėja Lietuvos apeliacinis teismas ir kad šie prašymai nagrinėjami mutatis mutandis taikant šio įstatymo 4 straipsnio 4, 5 ir 6 dalių nuostatas. Pastebėtina, kad galiojančios Įstatymo 4 straipsnio 5 dalies nuostatos, reguliuojančios vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis priimtų Lietuvos apeliacinio teismo nutarčių įsigaliojimą, nukreipia į Europos Sąjungos reglamentuose nustatytas teismo nutarties dėl leidimo vykdyti Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimą apskundimo terminus. Kadangi tokių ar panašių terminų Reglamentas (ES) Nr. 606/2013 nenustato, keičiamo Įstatymo 3116 straipsnio 2 dalyje siūloma nurodyti, kad prašymas peržiūrėti Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, priimtą dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto prašymo, gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo nutarties įteikimo šaliai dienos. Jeigu šalies, kuri turi teisę paduoti prašymą peržiūrėti Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, prašymo peržiūrėti Lietuvos apeliacinio teismo nutartį pateikimo terminas yra šešiasdešimt dienų ir jis skaičiuojamas nuo nutarties įteikimo šiai šaliai asmeniškai arba pristatymo į jos gyvenamąją vietą dienos. Tokie terminai ir jų skaičiavimo taisyklės siūlomos atsižvelgiant į analogiškai 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo reglamentuojamus skundų padavimo terminus, kurie jau tapo įprasti asmenims, taikantiems šį reglamentą praktikoje. Analogiškai skundų padavimo terminai yra reguliuojami ir 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 650/2012 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų paveldėjimo klausimais pripažinimo ir vykdymo bei autentiškų dokumentų paveldėjimo klausimais priėmimo ir vykdymo bei dėl Europos paveldėjimo pažymėjimo sukūrimo.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal Reglamentą (ES) Nr. 606/2013 pripažįstamos ir vykdomos apsaugos priemonės yra labai glaudžiai susijusios su saugomo asmens fizine ir psichine neliečiamybe, be to, jos taip pat labai riboja pavojų keliančio asmens judėjimo ir bendravimo laisves, keičiamo Įstatymo 3116 straipsnio 3 dalyje, siekiant pagreitinti galimų ginčų dėl atsisakymo pripažinti ar vykdyti apsaugos priemonę nagrinėjimą, siūloma numatyti specialias kasacinių skundų dėl sprendimo dėl prašymo atsisakyti pripažinti ar vykdyti apsaugos priemonę nagrinėjimo Lietuvos Aukščiausiajame Teisme taisykles. Pastebėtina, kad analogiškos taisyklės numatytos Įstatymo 314 straipsnio 3 dalyje ir 318 straipsnio 2 dalyje reguliuojant sprendimų dėl išlaikymo prievolių pripažinimą ir vykdymą.
Atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 606/2013 22 straipsnio nuostatas, pagal kurias šis reglamentas taikomas nuo 2015 m. sausio 11 d., Įstatymo projekto 4 straipsniu atitinkamai atidedamas keičiamo Įstatymo įsigaliojimas.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Įstatymo projekto priėmimas sukurs teisines prielaidas tinkamam ir sklandžiam Reglamento (ES) Nr. 606/2013 nuostatų taikymui Lietuvos Respublikoje.
Įstatymo projekto priėmimas neigiamų pasekmių nesukels.
6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijaiPriimtas Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
7. Galima įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, teisės aktai, kuriuos būtina priimti, galiojantys teisės aktai, kuriuos reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Siekiant į teisinę sistemą inkorporuoti Įstatymo projektu keičiamą Įstatymą, naujų įstatymų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės.
9. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, Įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. Įstatymo projekte naujos sąvokos ir jas įvardijantys terminai nenustatomi.
10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir parengimo terminaiĮstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti iki Įstatymo projekto įsigaliojimo reikės papildyti Sprendimų vykdymo instrukciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352, joje nustatant atlyginimo antstoliui už apsaugos priemonės patikslinimą dydį bei pranešimo apie apsaugos priemonės patikslinimą skelbimo specialioje interneto svetainėje tvarką.
12. Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšos, kurių prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais).
Reglamento (ES) Nr. 606/2013 įgyvendinimui papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritisReikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „apsaugos priemonė“, „pažyma“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimaiNėra.