PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto

NR. XIIIP-4014 (2)

 

2019-12-13

 

Vilnius

 

 

Eil.

Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

 

Straipsnis

Straipsnio dalis

Punktas

 

1.

 

 

 

Pasiūlymas:

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4014 (2) (toliau - Projektas) pateikimo, svarstymo, priėmimo bei pildymo  procedūrų aplinkybes, skubotus, su Projektu susijusių pakeitimų priėmimus, numanomą žalą, kurią valstybės finansams gali padaryti tokie veiksmai, bei į paties Projekto svarbą Lietuvos valstybei, siūlome papildyti Projekto preambulę, ir ją išdėstyti taip:

 

„Lietuvos Respublikos Seimas,

atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo ir Stabilumo ir augimo pakto – 2005 m. birželio 27 d. Europos Sąjungos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1055/2005, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo, – fiskalinę drausmę reglamentuojančias nuostatas, kurias vykdant valdomas valdžios sektoriaus struktūrinis balansas ir ribojamas valdžios sektoriaus išlaidų didėjimas, ir į tai, kad fiskalinę drausmę reglamentuojančių nuostatų nesilaikymas keltų riziką ilgalaikiam valdžios sektoriaus finansų ir ekonomikos augimo tvarumui;

įvertindamas tai, kad Lietuva 2018 metais nenukrypo nuo vidutinio laikotarpio tikslo (1 procento bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) valdžios sektoriaus struktūrinio deficito) ir vidutiniu laikotarpiu numatoma nuo jo nenukrypti;

įvertindamas nuo 2019 m. sausio 1 d. pradėtas įgyvendinti naujas struktūrines reformas švietimo, sveikatos apsaugos, šešėlinės ekonomikos mažinimo, inovacijų, socialinio draudimo (pensijų) bei mokestinio reguliavimo srityse ir atsižvelgdamas į tai, kad reformų įgyvendinimo kaštai vidutiniu laikotarpiu turės įtakos valdžios sektoriaus pajamų, išlaidų, balanso rodikliams;

atsižvelgdamas į valstybės išorinės ekonominės aplinkos neapibrėžtumą, kintančią geopolitinę ir saugumo padėtį Europoje ir į tai, kad tokiomis aplinkybėmis neigiama rizika dėl šalies ekonominės raidos scenarijaus išlieka, į poreikį vykdyti narystės NATO ir kitose tarptautinėse organizacijose įsipareigojimus;

įgyvendindamas 2019 m. birželio 5 d. Tarybos rekomendaciją dėl 2019 m. Lietuvos nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2019 m. Lietuvos stabilumo programos, kurioje, be kita ko, nurodoma mažinti pajamų nelygybę, skurdą ir socialinę atskirtį;

įvertindamas tai, kad pagal šio įstatymo, taip pat įstatymų, reglamentuojančių Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų finansinius rodiklius, rengimo metu turimus duomenis formuojami valdžios sektoriaus finansų rodikliai 2020 metais turi atitikti nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais nustatytas fiskalinės drausmės taisykles;

atsižvelgdamas į tai, jog viešojo sektoriaus darbuotojų vidutinių atlyginimų santykis su šalies vidutiniu darbo užmokesčiu toliau smarkiai atsilieka nuo EBPO šalyse egzistuojančių standartų;

atsižvelgdamas į tai, jog senatvės pensininkų skurdo lygis 2018 m. siekė 41,7 proc. ir tai buvo trečias blogiausias rodiklis Europos Sąjungoje;

įsipareigodamas siekti, kad būtų be išlygų įgyvendinti viešojo sektoriaus darbuotojams duoti pažadai;

įsipareigodamas siekti, jog senatvės pensijos augtų sparčiau nei vidutinis darbo užmokestis tol, kol senatvės pensininkų skurdo lygis sumažės iki Europos Sąjungos šalių vidurkio;

pripažindamas, kad valstybės biudžetas turi būti grįstas ne skyles kamšančių naujų mokesčių įvedimu ir iš jų gautų pajamų perskirstymu, o geresnių ekonominių sąlygų, prisidedančių prie spartaus gyventojų pajamų augimo, kūrimu;

pripažindamas, jog siūlomas įstatymas remiasi perskirstymo bei stagnacijos principais, ir įsipareigodamas imtis sprendimų, skatinsiančių ekonomikos, investicijų, ir inovacijų augimą;

suprasdamas skubotų, nepakankamai įvertintų, galimai fiskalinę drausmę nustatančius teisės aktus pažeidžiančių naujų mokesčių priėmimo daromą žalą Lietuvos investiciniam potencialui, fiskaliniam stabilumui ir piliečių pasitikėjimui valstybe;

įsipareigodamas imtis visų reikalingų priemonių siekiant sumažinti galimą žalą Lietuvos finansiniam sektoriui, investiciniam potencialui ir pasitikėjimui politinių institucijų finansiniu raštingumu bei atsakomybe;

prisiimdamas atsakomybę už populistinių idėjų įgyvendinimą tvarių ir tikslingų reformų sąskaita;

neginčydamas fakto, jog šio įstatymo priėmimui reikalinga balsų dauguma yra išlaikoma pareigas eiti netinkamų ministrų likimo savo postuose sąskaita;

sutikdamas, kad nauji mokesčiai ir mokestiniai pakeitimai yra akivaizdžiai sąlygoti valdančiosios daugumos nesugebėjimo pasiūlyti subalansuotą biudžeto projektą;

sutikdamas, jog dalis siūlomų mokestinių pakeitimų buvo negrabiai ir neįsigilinus nukopijuoti nuo kitų šalių praktikos,

p r i i m a šį įstatymą.“

 

 

 

 

Teikia

 

Seimo narys Mykolas Majauskas