|
|
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA
Biudžetinė įstaiga, A. Jakšto g. 6, LT-01105 Vilnius, tel. 8 706 63 335, el. p. [email protected] Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188659948
|
|
|
Lietuvos Respublikos finansų ministerijai El. p. [email protected] |
|
|
ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADA DĖL NEPRIKLAUSOMO TURTO IR VERSLO VERTINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO IR SU JUO SUSIJUSIŲ TEISĖS AKTŲ
|
|
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktų nuostatomis, atsižvelgdami į ankstesnėje antikorupcinio vertinimo išvadoje[1] nustatytas rizikas, į tai, kad siūloma iš esmės keisti turto vertinimo atlikimo sistemą, atlikome šių teisės aktų projektų antikorupcinį vertinimą:
1) Lietuvos Respublikos nepriklausomo turto ir verslo vertinimo įstatymo projekto (Nr. 22-11146) (toliau – Projektas);
2) Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo Nr. I-2675 2, 9, 10, 11 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (Nr. 22-11149) (toliau – Žemės mokesčio įstatymo pakeitimo projektas);
3) Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 196 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (Nr. 22-11137) (toliau – ANK pakeitimo projektas);
4) Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo Nr. VIII-1764 2 ir 4 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 171 straipsniu įstatymo projekto (Nr. 22-11139) (toliau – NT kadastro įstatymo pakeitimo projektas);
5) Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo NR. X-233 2, 8, 9, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (Nr. 22-11140) (toliau – NT mokesčio įstatymo pakeitimo projektas).
Aiškinamajame rašte nurodoma, kad NTVVĮ projekto tikslas – sudaryti teisines prielaidas rinkos savikontrolei, atsisakyti neefektyvių vertintojo profesijos reguliavimo priežiūros priemonių pakeičiant jas skaitmeniniais sprendimais, kurie leistų užtikrinti patikimą ir nepriklausomą vertinimą.
Siekdami mažinti korupcijos rizikos veiksnių pasireiškimo tikimybę aukščiau minėtose srityse, taip pat siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai teikiame žemiau esančias pastabas ir pasiūlymus.
1. Kritinės antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
Atlikus antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad Projekto nuostatomis iš esmės keičiamas turto ar verslo vertinimo (toliau – vertinimas) procedūrų teisinis reguliavimas galimai sudarytų sąlygas atlikti vertinimą praktiškai bet kuriam universiteto diplomą arba neapibrėžtos trukmės praktinės patirties turinčiam asmeniui net nepaisant jo deklaruoto galimo intereso konflikto, taip pat reikalavimai, keliami vertintojams, galėtų būti aiškinami skirtingai – tokia situacija neužtikrintų procedūros kokybės bei skaidrumo. Projekto nuostatomis iš esmės nenumatoma jokia turto ar verslo vertintojų atliekamų paslaugų kokybės ir teisėtumo kontrolė, nei taikytina atsakomybė už netinkamai atliktą vertinimą ar jį reglamentuojančių teisės aktų nesilaikymą, turint omenyje aplinkybę, kad pagal Projekto nuostatas turto ar verslo vertintojams nebeprivaloma drausti savo veiklos profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Vienas deklaruojamų Projekto tikslų – didinti rinkos savikontrolę bei daugiau teisių ir pareigų dėl vertintojo profesijos lygio gerinimo ir pasitikėjimo ją didinimo perduoti vertinimo sistemos savivaldai, tačiau šiuos aspektus reglamentuojančių nuostatų Projekte nėra.
Aukščiau minėtos prielaidos grindžiamos šiais argumentais:
1.1. Projekto 2 straipsnio 7 dalyje siūloma įtvirtinti, kad turto arba verslo vertintojas (toliau – ir vertintojas) – fizinis asmuo ir (arba) juridinis asmuo, turintys Tarptautiniuose vertinimo standartuose (toliau – TVS) arba Europos vertinimo standartuose (toliau – EVS) apibrėžiamą kvalifikaciją, kompetenciją ir (arba) patirtį, leidžiančias ar sudarančias sąlygas atlikti nepriklausomą turto arba verslo vertinimą.
Atkreiptinas dėmesys, kad nors EVS ir TVS nuostatos pagal siūlomą teisinį reguliavimą turto ar verslo vertinimo procese būtų taikomos tiesiogiai, nei EVS, nei TVS nedetalizuoja vertintojams taikytinų profesinės kvalifikacijos, kompetencijos ar patirties reikalavimų.
Pavyzdžiui, EVS 4.1 papunktyje numatyta, kad kvalifikuotas vertintojas yra fizinis asmuo <...>, kuris gali įrodyti, kad jis (alternatyviai): • turi universitetinių, pouniversitetinių studijų diplomą; • arba turi kitą pripažintą akademinį ar profesinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, atitinkantį TEGoVA būtinuosius išsilavinimo reikalavimus, taip pat ne mažesnę kaip dvejų metų profesinę patirtį turto vertinimo srityje; • arba turi ilgalaikės atitinkamos profesinės patirties[2]. Išsamiau minėti reikalavimai nėra detalizuoti.
TVS nuostatos[3] taip pat nedetalizuoja reikalavimų, taikytinų vertintojo kvalifikacijai[4], tačiau papildomai nurodo vertintojo recenzento, tam tikra apimtimi galinčio kontroliuoti vertinimo procesą ir jo kokybę, sąvoką[5], nors taip pat neatskleidžia vertintojui recenzentui taikytinų reikalavimų. Projekto nuostatos tokios pareigybės nenumato, kaip ir kitokio vertintojų skirstymo pagal turimą aukštesnę ar žemesnę kvalifikaciją, kuris numatytas aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme (toliau – Įstatymas)[6].
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Projekto rengėjai aiškinamajame rašte pripažįsta, kad vertintojams dažnai iškyla klausimų dėl EVS ar TVS taikymo ir „pastebimas aktualių, aiškinančių TVS, EVS nuostatas mokymų trūkumas, taip pat žemas vertintojų standartų išmanymo lygis“. Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, jokių kvalifikacijos reikalavimų vertintojams nenustatymas Projekte neprisidėtų prie šios ir aukščiau minėtų problemų sprendimo bei galimai praktikoje vertintojams keliami reikalavimai galėtų būti aiškinami ir taikomi skirtingai.
1.1.1. Turto vertės teisingas ir skaidrus bei atsparus korupcijai nustatymas yra aktualus ne tik siekiant privačių interesų, pavyzdžiui, fizinio ar juridinio asmens nekilnojamojo turto vertės nustatymas vidaus reikmėms, siekiant sužinoti preliminarią jo vertę prieš paskelbiant apie pardavimą, tačiau vertinimo ataskaitos naudojamos ir siekiant valstybės bei visuomenės interesų – nustatant turto, pavyzdžiui, žemės, mokestinę vertę, valstybės turto pardavimo ar turto paėmimo visuomenės poreikiams aspektais, antstoliui įvertinant turtą siekiant išieškoti skolą. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 682 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą, kuriame turi būti nurodyta vertinimo ekspertas ar ekspertizės įstaiga, kuriai pavedama atlikti turto vertės ekspertizę. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintų Sprendimų vykdymo instrukcijų 28 punkte įtvirtinta, kad turto vertei nustatyti kaip ekspertas kviečiamas turto vertintojas, atitinkantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus[7].
Aukščiau minėti teisės aktai nenustato jokių turto vertintojų pasirinkimo kriterijų, išskyrus reikiamą kvalifikaciją, todėl Projektu panaikinus turto vertintojo kvalifikacijai keliamus reikalavimus, licencijas bei vertintojo pareigybės lygius, būtų nepakankamai aišku, kaip būtų sprendžiami kvalifikuoto turto vertinimo specialisto atrankos bei skyrimo klausimai minėtoje bei kitose situacijose, kai vertinimas yra privalomas ir nuo kurio reikšmingai priklauso fizinių ar juridinių asmenų ar valstybės finansiniai interesai, nes net ir šiuo metu tam tikra apimtimi reguliuojant vertintojų paslaugų teikimą vyksta nemažai teisminių ginčų dėl nustatytos skolininko ar valstybės turto vertės.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, turto vertintojams turėtų būti taikomi aiškūs ir nedviprasmiški kvalifikacijos bei kompetencijos, jų įgijimo ir tobulinimo reikalavimai, kurie, be kita ko, tam tikra apimtimi nustatyti aktualios redakcijos teisės aktuose. Todėl siūlytina svarstyti Projekto nuostatų tobulinimo galimybę, numatant bent esminius vertintojų kvalifikacijai būtinus reikalavimus, siekiant, kad visuomenės ir valstybės interesus atitinkančius vertinimus atliktų tik profesionalūs, aukštos kvalifikacijos ir kompetencijos turto vertintojai.
1.2. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad vertintojo nepriklausomumas atliekant vertinimą yra fundamentali nuostata pagal TVS ir EVS. Projekte siūloma nepriklausomumą apibrėžti kaip vieną esminių reikalavimų vertinimui atlikti (4 straipsnis), numatant kelis atvejus, kai vertintojas negalėtų būti laikomas nepriklausomu[8].
Vis dėlto svarstytina, ar Projektu siekiami įtvirtinti ribojimai būtų pakankami. Pavyzdžiui, kaip praktikoje būtų užtikrinama, kad vertintojas negali būti vertinimo užsakovo, vertinimo ataskaitos naudotojo arba vertinamo objekto savininko arba bendraturčio sutuoktinis, artimos giminystės, svainystės ar partnerystės ryšiais susijęs asmuo, tais atvejais, kai minėti asmenys yra juridiniai asmenys – nėra aišku, ar šis reikalavimas taikytinas vertinimo užsakovo, vertinimo ataskaitos naudotojo arba vertinamo objekto savininko arba bendraturčio visų darbuotojų atžvilgiu, ar tik vadovų, ar tik to asmens, kuris dirbs su gautos vertinimo ataskaitos turiniu, ar turėtų būti taikomas dar kitaip.
Be to, vertintojo nepriklausomumo pažeidimu, pagal Projekto nuostatas, nebūtų laikoma, pavyzdžiui, kai vertintojas atlieka nekilnojamojo turto vertinimą, su kuriuo ribojasi jo paties nekilnojamasis turtas, nors nustatyta kaimyninio statinio ar sklypo vertė yra glaudžiai susijusi su jo paties nekilnojamojo turto verte ir galimai būtų reikšminga ateityje atliekant su tuo turtu susijusius sandorius (nes nustatant nekilnojamojo turto vertę, be kita ko, naudojami ir aplink esančių nekilnojamojo turto objektų verčių rodikliai).
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad remiantis tiesiogiai ir visa apimtimi taikytinų EVS 5.2.2 papunkčiu[9], jeigu interesų konfliktas gali kilti, vertintojas privalo raštu tai atskleisti klientui, kuris tuomet turi nuspręsti, ar patvirtinti vertinimo užduotį. Minėtos nuostatos sudaro sąlygas atlikti vertinimą ir esant žinomam interesų konfliktui.
TVS 40.2 papunktyje įtvirtinta, kad labai svarbu, kad taikant šiuos standartus, būtų taikomos tinkamos kontrolės priemonės ir procedūros, kurios užtikrintų reikiamą vertinimo proceso objektyvumą, rezultatų nešališkumą, tačiau išsamiau nedetalizuojama, kokiomis priemonėmis ir tvarka tai turėtų būti užtikrinama. Projekto nuostatos minėtų aspektų taip pat neatskleidžia, nėra detalizuojama ir kaip turėtų būti įforminama ir administruojama, kaupiama, atnaujinama, naudojama informacija apie galimus vertintojo interesų konfliktus.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siekdami teisiniu reguliavimu numatomų reikšmingų procedūrų objektyvumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai, siūlome svarstyti galimybę tobulinti su vertintojo interesų deklaravimu susijusias Projekto nuostatas.
1.3. Projekto nuostatos nenumato jokių vertintojų veiklos pagrįstumo, kokybės ar teisėtumo kontrolės, atskaitomybės bei atsakomybės už pažeidimus – nei fiziniams, nei juridiniams asmenims vertintojams.
Aktualios redakcijos Įstatymo nuostatos išsamiai reglamentuoja drausminę vertintojų – fizinių asmenų – atsakomybę, pažeidimų nustatymo ir nagrinėjimo aspektus. Galiojantis reguliavimas nustato ne tik vertintojų, bet ir vertinimo įmonių veiklos priežiūrą, tačiau atsakomybė už nustatomus pažeidimus numatyta tik vertintojui fiziniam asmeniui, o vertinimo įmonei, kuri atliko vertinimą ir padarė pažeidimą, atsakomybė nenumatyta.
Šiame kontekste aktualu ir tai, kad planuojamoje kurti Vertinimo ataskaitų informacinėje sistemoje būtų registruojamos ir viešinamos ne visos (ir nevisos apimties) atliktų vertinimų ataskaitos, bet tik privalomojo vertinimo (Projekto 10 straipsnis), todėl galimai neveiktų ir vertintojų bendruomenės savikontrolės mechanizmas, kurio tikimasi Projekto aiškinamajame rašte.
2. Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
2.1. Žemės mokesčio įstatymo pakeitimo projektu siūloma nustatyti, kad Mokesčio mokėtojai vieną kartą per mokestinį laikotarpį, per 3 mėnesius nuo mokestinio laikotarpio pradžios, masinio turto vertinimo įmonei gali pateikti prašymą žemės mokestine verte laikyti žemės vertę, nustatytą atlikus individualųjį žemės vertinimą. Šiuos prašymus masinio turto vertinimo įmonė išnagrinėja ir sprendimą priima per 3 mėnesius (tuo mokestiniu laikotarpiu, kai įsigalioja nauji Vyriausybės nustatyta tvarka patvirtinti masinio žemės vertinimo dokumentai, – per 4 mėnesius) nuo prašymo gavimo dienos.
Tačiau nei minėto projekto, nei aktualios redakcijos Žemės mokesčio įstatyme nėra išsamiau detalizuota, kokia tvarka ir procedūromis remiantis priimamas aukščiau minėtas teigiamas ar neigiamas sprendimas. Analogiška pastaba taikytina NT mokesčio įstatymo pakeitimo projektu keičiamo šio įstatymo 10 straipsnio 2 daliai.
Siūlome svarstyti galimybę tobulinti aukščiau minėtus projektus, detalizuojant sprendimo žemės mokestine verte ar nekilnojamojo turto verte laikyti žemės ar nekilnojamojo turto vertę, nustatytą atlikus individualųjį žemės ar nekilnojamojo turto vertinimą, arba pateikiant nuorodas į teisės aktus, kur procedūros yra detalizuotos.
3. Kitos pastabos ir pasiūlymai:
3.1. Nei Projekte, nei susijusiuose teisės aktų projektuose nėra nuostatų, susijusių su privalomo ar neprivalomo turto vertinimo paslaugų įkainių apskaičiavimo metodika. Tai ypač aktualu tais atvejais, kai turto vertinimas yra privalomas, o turto savininkui nėra suteikiama galimybė pasirinkti turto vertintojo paslaugų teikėją, pavyzdžiui, antstoliams parduodant skolininko turtą iš varžytynių. Kaip jau minėta ankstesnėse šios antikorupcinio vertinimo išvados pastabose, pagal galiojantį teisinį reguliavimą antstolis turi teisę pavesti atlikti ekspertizę bet kuriam turto vertintojui, o už vertinimo paslaugas sumokėti pareiga tenka skolininkui[10]. Tokiu atveju skolininkui galimai tektų sumokėti jokiais objektyviais rodikliais nepagrįstą įkainį.
Atsižvelgdami į tai, siūlome svarstyti galimybę tobulinti Projekto nuostatas, numatant vertintojų paslaugų įkainių apskaičiavimo metodiką, užtikrinančią privačių asmenų ir valstybės finansinius interesus, ypatingai privalomojo vertinimo atvejais.
3.2. Pažymėtina, kad Projekto nuostatos eliminuoja aktualios redakcijos Įstatymo 17 straipsnyje[11] numatytą reikalavimą vertintojams ir asistentams būti apsidraudusiems profesinės civilinės atsakomybės draudimu.
EVS 5.4.9 papunktyje įtvirtinta, kad atsižvelgiant į tai, kad dėl vertinimo veiksmų susidariusios atsakomybės dydis (įskaitant visas teisines išlaidas ar ginčo nagrinėjimo metu susidariusias palūkanas) dažnai gali viršyti vertintojo asmeninio ar įmonės turimo turto dydį, daugumoje valstybių vertintojui teikiama galimybė apdrausti savo civilinę atsakomybę. Atsižvelgiant į tai, kad tinkamas profesinės civilinės atsakomybės draudimas suteikia papildomą garantiją klientui, daugumoje profesinių asociacijų toks draudimas yra laikomas kvalifikuotos narystės sąlyga.
Kitiems projektams pastabų neturime.
Atlikus antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad analizuotų teisės aktų nuostatos gali sudaryti sąlygas nevienareikšmiškai jas taikyti, kas didintų korupcijos pasireiškimo riziką, todėl tikslintinos pagal pateiktas pastabas.
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 8 dalies nuostatomis, prašome per du mėnesius nuo antikorupcinio vertinimo išvados gavimo dienos Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje paskelbti informaciją apie tai, kaip atsižvelgta (planuojama atsižvelgti) į pateiktas pastabas ir pasiūlymus, arba, jeigu į antikorupcinio vertinimo išvadoje pateiktas pastabas ir pasiūlymus neatsižvelgta, nurodyti priežastis ir motyvus, užpildant antikorupcinio vertinimo išvados įgyvendinimo pažymą[12], ir pateikti Specialiųjų tyrimų tarnybai nuorodą į ją.
Direktorius Žydrūnas Bartkus
Julija Antanaitė, tel. 8 706 62 755, el. p. [email protected]