LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ ĮSTAIGŲ DARBUOTOJŲ DARBO APMOKĖJIMO ĮSTATYMO NR. XIII-198 2, 3, 4, 7, 8, 14, 17 STRAIPSNIŲ IR 5 PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO ir SU JUO SUSIJUSIO ĮSTATYMO PROJEKTO
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Mokytojai, dirbantys pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo (išskyrus mokytojus, dirbančius pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas) švietimo programas, yra vieninteliai viešojo sektoriaus darbuotojai, kuriems atlyginimas skaičiuojamas ne už etatą, o už tarifikuotas valandas. Šiuo metu mokytojo atlyginimo dydis priklauso nuo kiekvienos pedagoginės valandos. Trečdalis mokytojų uždirba tik apie keturis šimtus eurų atskaičius mokesčius, nes jų pamokų krūvis mažas. Mokytojams taip pat nepakankamai atlyginama už kitas ugdymui būtinas veiklas: bendradarbiavimą ir bendravimą su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais), ugdomųjų renginių ar edukacinių išvykų organizavimą ir kitas veiklas, svarbias mokyklos bendruomenei.
Mokyklose prasčiausios sąlygos yra jauniems mokytojams: jiems nustatytas ne tik gerokai mažesnis valandinis įkainis, bet dažniausiai skiriamas labai mažas, simbolinis pamokų krūvis, nes didžioji pamokų krūvio dalis paskirstoma patyrusiems mokytojams. Dėl tokio mažo jaunų mokytojų atlygio per beveik 10 metų mokyklose jaunesnių nei dvidešimt penkerių metų amžiaus mokytojų sumažėjo tris su puse karto.
Šiuo metu mokytojui prie savaitinių kontaktinių valandų pridedama nekontaktinių valandų, kruopščiai suskaičiuojant ir detaliai išvardijant, kuriems darbams atlikti kiek valandų apmokama. Šiuo metu skaičiuojant tarifinį atlygį su kvalifikacinės kategorijos ir pedagoginio stažo kriterijais susietas visas mokytojo darbo krūvis, o pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai dėl veiklos sudėtingumo didinami tik už kontaktines valandas. Todėl siekiant teisingai ir adekvačiai įvertinti visas mokytojui nustatytas pareigas, siūloma visas mokytojo etato valandas, kontaktines ir nekontaktines, apmokėti vienodu įkainiu.
Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 2, 3, 4, 7, 8, 14, 17 straipsnių ir 5 priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – įstatymo projektas) parengtas įgyvendinant Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 128.5 papunktį, kuriame numatoma parengti ir įdiegti mokytojų etatinio apmokėjimo tvarką. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167, etatinio mokytojų darbo apmokėjimo tvarkos parengimas ir įgyvendinimas, siekiant sukurti patrauklias jų karjeros sąlygas, numatytas 2018 metų trečiame ketvirtyje, tai yra nuo 2018 m. rugsėjo 1 d.
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 (toliau – Švietimo įstatymas) 48 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, įgijęs aukštąjį (aukštesnįjį, įgytą iki 2009 metų, ar specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) išsilavinimą, gali dirbti pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas; asmuo, baigęs profesinio mokymo programą, įgijęs vidurinį išsilavinimą ir kvalifikaciją, turintis 3 metų atitinkamos srities darbo stažą ir išklausęs švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka pedagoginių ir psichologinių žinių kursą, – pagal profesinio mokymo ir neformaliojo (išskyrus ikimokyklinio ugdymo ir priešmokyklinio ugdymo programas) švietimo programas; asmuo, įgijęs vidurinį išsilavinimą ir išklausęs švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka pedagoginių ir psichologinių žinių kursą, – pagal neformaliojo (išskyrus ikimokyklinio ugdymo ir priešmokyklinio ugdymo bei formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas) švietimo programas. Taikant minėtą normą ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnį mokytojai būtų priskiriami B arba C lygiui, nors dauguma mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo programas, turi aukštąjį išsilavinimą, kadangi aukštesnysis išsilavinimas neteikiamas nuo 2009 metų, o specialusis vidurinis – nuo 1995 metų. Be to, tik maža dalis mokytojų buvo rengiami pagal minėtas programas (ikimokyklinio ugdymo auklėtojai, neformaliojo švietimo mokytojai). Atsižvelgiant į tai, įstatymo projektu siūloma mokytojus, kaip ir baleto artistus, ir kitas Įstatyme įvardintas pareigybes priskirti A2 lygio pareigybei.
Svarbios siūlomų pakeitimų priežastys yra susijusios ir su 2017 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 37, 43, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 59, 60, 64, 68 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 51, 563 straipsniais įstatymu Nr. XIII-592 (toliau – Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymas) įtvirtintomis nuostatomis, susijusiomis su švietimo įstaigų vadovais: įvestos švietimo įstaigų vadovų 5 metų kadencijos (taigi vietoj neterminuotų sutarčių įvestos terminuotos), panaikinta mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui ir ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų atestacija (atlygio skaičiavimas pagal kvalifikacines kategorijas tampa nebeaktualus), nustatyta, kad švietimo įstaigų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų veiklos nuostatus nustato Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras, nustatyti kiti švietimo įstaigų vadovų veiklos vertinimo subjektai – įstaigos bendruomenė, įstaigos taryba ir švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo. Kolegialiems subjektams vertinant švietimo įstaigų vadovus, būtina numatyti kitokius įvertinimo terminus – siūloma švietimo įstaigų vadovų vertinimą atlikti iki kovo 1 dienos dar ir todėl, kad kai kuriose savivaldybėse (jei liktų sausio 31 diena galutiniam įvertinimui) per mėnesį šalia kitų savivaldybės biudžetinių įstaigų vadovų tektų papildomai įvertinti 150–250 švietimo įstaigų vadovų. Taigi Švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme ir Įstatyme atsiradusios skirtingos (net visiškai priešingos) normos, kurias siekiama suderinti.
Įstatymų projektų parengimą taip pat paskatino Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimas, kuriame pažymėta, kad Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą yra susijusi su konstituciniu teisingumo principu ir reiškia asmens teisę gauti tokį apmokėjimą už darbą, kuris būtų teisingas atsižvelgiant inter alia į jo atliekamo darbo pobūdį, darbo funkcijų sudėtingumą ir apimtį, tenkančią atsakomybę už tų funkcijų vykdymą, einamų pareigų ypatumus, asmens profesinį lygį, kvalifikaciją; pagal Konstituciją netoleruotinas toks teisinis reguliavimas, kuriuo skirtingas pagal atliekamų funkcijų sudėtingumą, apimtį ir tenkančią atsakomybę pareigas einantiems ir skirtingo profesinio lygio, kvalifikacijos asmenims, gaunantiems atlyginimą iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, būtų nustatytas vienodas ar iš esmės nesiskiriantis atlyginimo dydis.
Įstatymo projekto tikslas – nustatyti valstybinių (išskyrus aukštąsias mokyklas) ir savivaldybių mokyklų ir kitų įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto bei kitų valstybės įsteigtų pinigų fondų lėšų, mokytojų (išskyrus trenerius), pagalbos mokiniui specialistų, mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų darbo apmokėjimo sąlygas, galimybę gauti teisingą apmokėjimą.
Įstatymo projektu siekiama įteisinti mokytojų etatinį darbo apmokėjimą atsisakant valandinio ir įgyvendinti šiuos uždavinius:
· įgalinti mokyklas veiksmingai planuoti žmogišką potencialą, siekiant ugdymo(si) tikslų ir ugdymo proceso kaitos;
· didinti mokytojo profesijos patrauklumą, numatant adekvatų atlygį mokytojams už visas atliekamas veiklas / darbus;
· įtvirtinti sąlygas pradedančių ir patyrusių mokytojų profesinei karjerai, asmeniniam profesiniam tobulėjimui, įgyjant aukštesnio lygmens kompetencijas;
· sudaryti prielaidas mokytojų socialiniam saugumui;
· sudaryti geresnes darbo sąlygas, siekiant ugdymo kokybės: sudaromos sąlygos daugiau laiko skirti individualioms mokinių konsultacijoms ir kiekvieno jų pažangai, bendradarbiavimui, veiksmingiausių darbo metodų diegimui;
· pasiekti geresnių mokinių mokymosi pasiekimų: tam prielaidas sudarys galimybė daugiau individualaus dėmesio skirti kiekvienam mokiniui;
· suformuoti 28 tūkst. mokytojų pareigybių, padidinant mokinių/mokytojų santykį (kuris dabar vienas žemiausių Europoje);
· padidinti apie 20 % vidutinį mokytojo darbo užmokestį, kad jis siektų 1 000 Eur (pvz., dabar vidutinė mokytojo metodininko, turinčio 10–15 m. pedagoginio darbo stažą ir dirbančio 30 pedagoginio darbo valandų per savaitę, pareiginė alga yra 840 Eur, o įvedus etatinį darbo apmokėjimą, papildomai bus apmokama už 6 nekontaktines valandas ir jo pareiginė alga bus 1008 Eur);
· suderinti skirtingų įstatymų normas ir sumažinti subjektų, vertinančių švietimo įstaigų vadovus, skaičių, numatant optimalius terminus;
· pakeisti mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui ir ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų darbo apmokėjimo sąlygas, numatant kintamąją dalį, platesnes koeficientų ribas atsisakant kvalifikacinės kategorijos ir išsilavinimo kaip kriterijų darbo užmokesčiui apskaičiuoti;
· suderinti kitas Švietimo įstatyme numatytas nuostatas su Valstybinių ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo 8 straipsnyje numatytomis darbo sąlygomis.
Siekiant suderinti įstatymo projekto nuostatas su Švietimo įstatymu kartu teikiamas Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Švietimo įstatymo pakeitimo projektas).
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymo projekto iniciatoriai – Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Įstatymo projekto rengėjai Seimo nariai: Eugenijus Jovaiša, Aušra Papirtienė, Arūnas Gumuliauskas, Levutė Staniuvienė, Dainius Kepenis, Kęstutis Smirnovas.
3. Kaip šiuo metu reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
Šiuo metu mokytojų (išskyrus trenerius), pagalbos mokiniui specialistų, mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų darbo apmokėjimo sąlygas reglamentuoja Įstatymas. Mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų, mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų konkretūs pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai ir kitos darbo apmokėjimo sąlygos yra nustatytos Įstatymo 8 straipsnyje ir Įstatymo 5 priede „Mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų, mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų pareiginės algos pastovioji dalis“.
Pažymėtina, kad dabartiniu metu mokyklų vadovų, vadovų pavaduotojų ugdymui pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai priklauso nuo mokinių skaičiaus (išskyrus ikimokyklinio ugdymo mokyklų – jų vadovams pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai priklauso nuo ikimokyklinių ir priešmokyklinių grupių skaičiaus), suteiktos vadybinės kvalifikacinės kategorijos, turimo pedagoginio darbo stažo ir veiklos sudėtingumo. Mokyklų ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai priklauso nuo suteiktos vadybinės kvalifikacinės kategorijos, turimo pedagoginio darbo stažo, veiklos sudėtingumo. Mokytojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai priklauso nuo kvalifikacinės kategorijos, turimo pedagoginio darbo stažo, išsilavinimo ir veiklos sudėtingumo. Pagalbos mokiniui specialistų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai priklauso nuo išsilavinimo, kvalifikacinės kategorijos, turimo pedagoginio darbo stažo ir veiklos sudėtingumo. Mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymo organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų (išskyrus trenerius) ir pagalbos mokiniui specialistų pareiginės algos kintamoji dalis nenustatoma.
Mokytojams, dirbantiems pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo (išskyrus mokytojus, dirbančius pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas) švietimo programas, taikoma valandinė – tarifinė darbo apmokėjimo tvarka ir pareiginės algos pastovioji dalis nustatoma už 18 pedagoginio darbo valandų per savaitę. Minėtiems mokytojams tarifikuojamos kontaktinės valandos (laikas, per kurį mokytojas tiesiogiai dirba su mokiniais (pamokos) ir papildomos valandos (laikas, skirtas netiesioginiam darbui su mokiniais (pasiruošti pamokoms, mokinių darbams tikrinti), vadovauti klasei ir kita. Pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas didinamas atsižvelgus į veiklos sudėtingumą (gimnazijų mokytojams, priešmokyklinio ugdymo pedagogams, specialiesiems pedagogams (5–20 procentų), darbuotojams, dirbantiems su mokiniais, turinčiais specialiųjų ugdymosi poreikių (5–20 procentų) ir kita).
Įstatymo 5 priede taip pat yra nustatyta mokytojų ir švietimo pagalbos mokiniui specialistų darbo krūvio sandara.
Iki įsigaliojus Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 37, 43, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 59, 60, 64, 68 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 51, 563 straipsniais įstatymui Nr. XIII-592, mokyklų vadovai, jų pavaduotojai ugdymui ir ugdymą organizuojančių skyrių vedėjai buvo privalomai atestuojami, todėl jų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai priklausė nuo jų įgytos kvalifikacinės kategorijos. Nuo 2018 m. sausio 1 dienos atestacija yra panaikinta, todėl kriterijus, kai vadovų, jų pavaduotojų ugdymui ir ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų atlygio pastoviosios dalies koeficientai priklausė nuo įgytos kvalifikacinės kategorijos yra nebeaktualus.
Įstatyme numatytas terminuotas įstatymo 8 straipsnio ir 5 priedo galiojimas.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Mokytojų etatinio darbo apmokėjimo įvedimas. Svarbiausiomis Įstatymo projekto teisinio reguliavimo normomis siekiama įgyvendinti Septynioliktosios LRV programos 128.5 papunktį, kuriame numatoma parengti ir įdiegti mokytojų etatinio apmokėjimo tvarką. Mokytojų etatinio darbo apmokėjimo sistemos pagrindiniai elementai ir sudaro teikiamo Įstatymo projekto pagrindą: projektu nustatoma, kad mokytojo darbo užmokestį sudaro pareiginės algos pastovioji dalis, o kintamoji dalis nenustatoma; įvardijama, kokios veiklos ir funkcijos sudaro mokytojo etatą, nustatoma darbo krūvio sandara; įvardijami kriterijai, kuriais remiantis algos pastoviosios dalies koeficientai didinami dėl veiklos sudėtingumo; nurodoma, kokios bendros įstatymo nuostatos taikomos mokytojams už papildomą darbo krūvį ir kt. Taigi mokytojai – itin gausi viešojo sektoriaus darbuotojų grupė – įtraukiami į bendra logika grįstą biudžetinių įstaigų darbuotojų apmokėjimo sistemą, išlaikant svarbius su jų veiklos specifika susijusius ypatumus.
Etatinis mokytojų darbo apmokėjimas įvedamas mokytojams, dirbantiems pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas) švietimo programas, nes tik jiems šiuo metu taikoma tarifinė darbo apmokėjimo sistema. Mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ugdymo ir priešmokyklinio ugdymo programas, esminės darbo apmokėjimo sąlygos nekeičiamos.
Numatomi pokyčiai: atlyginimas visiems mokytojams bus skaičiuojamas už etatą, o ne už pamokas; įvedamas pradedančiojo mokytojo etatas, kuriame kaip ir kitiems mokytojams numatytos trisdešimt šešios valandos; labiau įprasminama mokytojų kvalifikacija, sudarant mokytojams galimybę vykdyti jų kompetenciją atitinkančias funkcijas; etato dydis visiems mokytojams yra vienodas – 1 512 valandų prie metus.
Mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas) švietimo programas, nurodytų Įstatymo projekto 5 priedo I skyriuje, pareiginių algų pastoviosios dalies koeficientai nustatomi už 36 valandas (kontaktines ir nekontaktines) per savaitę, 1 512 – per mokslo metus. Pareiginių algų pastoviosios dalies koeficientai nustatyti, atsižvelgiant į pedagoginio darbo stažą ir kvalifikacinę kategoriją. Pedagoginio darbo stažas metais nurodomas tokiais intervalais: iki 2, nuo daugiau kaip 2 iki 5, nuo daugiau kaip 5 iki 10, nuo daugiau kaip 10 iki 15, nuo daugiau kaip 15 iki 20, nuo daugiau kaip 20 iki 25, daugiau kaip 25.
Atsižvelgiant į mokytojų veikos sudėtingumą, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai mokytojams, dirbantiems pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas) švietimo programas, didinami šiame skyriuje nurodytais procentais.
Dabar mokytojams, dirbantiems bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai dėl veiklos sudėtingumo didinami nuo 5 iki 30 procentų tik už kontaktines valandas (už nekontaktines valandas nedidinami) Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai dėl veiklos sudėtingumo būtų didinami nuo 3 iki 15 procentų (nes pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai bus didinami už kontaktines ir nekontaktines valandas).
Didėjant imigracijos mastams, vis daugiau į šalį atvyksta mokinių, nemokančių lietuvių kalbos. Todėl papildyta nuostata, kad dėl veiklos sudėtingumo didinami pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai mokytojams, mokantiems 1 ir daugiau užsieniečių ar Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių ar grįžusių gyventi Lietuvos Respublikoje, nemokančių valstybinės kalbos, dvejus metus nuo mokinio mokymosi pradžios Lietuvos Respublikoje pagal bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas.
Atsisakyta pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų didinimo gimnazijų I–IV gimnazijos klasių mokytojams, nes toks koeficiento didinimas neatitinka veiklos sudėtingumo kriterijaus. Pažymėtina, kad Įstatymo projekte nustatyta, kad mokytojams pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai dėl veiklos sudėtingumo gali būti didinami iki 20 procentų kitais įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje nustatytais atvejais. Vadovaujantis siūloma nuostata, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai dėl veiklos sudėtingumo galės būti didinami visiems mokytojams, kurių veiklai galės būti pritaikytas kitokio pobūdžio veiklos sudėtingumo kriterijus.
Taip pat atsisakyta nuostatos įvardyti konkrečias bendrojo ugdymo mokyklas ar jų grupes, kuriose dirbantiems mokytojams dėl veiklos sudėtingumo didinami pareiginės algos koeficientai. Įstatymo projekte siūloma nustatyti mokyklų paskirtis, kuriose dirbantiems mokytojams didinami pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai dėl veiklos sudėtingumo, vadovaujantis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas tinklo kūrimo taisyklių, patvirtinimo“ – bendrosios bendrojo ugdymo mokyklos, specialiosios mokyklos, skirtos mokiniams dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, mokyklos, skirtos mokiniams, dėl nepalankių aplinkos veiksnių turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių.
5 priedo I skyriuje taip pat nurodoma bendrojo ugdymo, profesijos, neformaliojo švietimo mokytojų (išskyrus mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas) darbo krūvio sandara pagal mokytojų pareigybių grupes (pradedančiojo mokytojo, mokytojo, vyresniojo mokytojo, mokytojo metodininko, mokytojo eksperto): tiesioginiam darbui su mokiniais metams skiriamų minimalių ir maksimalių kontaktinių valandų ribos; kitai ugdomajai veiklai vykdyti (nekontaktinėms valandoms) – funkcijoms, susijusioms su kontaktinėmis valandomis – minimalūs ir maksimalūs procentiniai nuo kontaktinių valandų skaičiaus dydžiai; funkcijoms, susijusioms su veikla mokyklos bendruomenei, – procentiniai etato valandų skaičiaus dydžiai.
Įstatymo projektu siekiama įteisinti jaunų mokytojų pritraukimo į švietimo veiklą ir patyrusių mokytojų motyvavimo pasilikti joje sistemą, įtvirtinant lankstesnę ir patrauklesnę skirtingų kvalifikacijų, kompetencijų, polinkių ir gebėjimų mokytojams. Mokytojų darbo krūvio sandarą siūloma diferencijuoti ne tik pagal mokytojo patirtį, bet ir paliekama galimybė mokytojams rinktis skirtingas horizontaliosios karjeros galimybes: jei mokytojo kompetencijos yra aukštesnės, jam sudaromos galimybės daugiau laiko skirti ne kontaktinei veiklai su mokiniais, bet, pavyzdžiui, jaunesnių kolegų, mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) konsultavimui, mokyklos bendruomenės ugdomųjų veiklų organizavimui, inovatyviems projektams ir pan., jauniems, nepatyrusiems mokytojams darbo krūvio sandaroje numatyta galimybė daugiau laiko skirti integracijai į įstaigos bendruomenę, įtvirtinti aukštojoje mokykloje įgytas kompetencijas įvairiais būdais, todėl siūloma skirti mažiau kontaktinių valandų. Tokie žingsniai tiesiogiai koreliuoja ne tik su EBPO ir kitomis rekomendacijomis, tokių tendencijų pagrįstumą liudija kitų Europos šalių patirtis ir Lietuvos bei kitų šalių tyrimai.
Detalesnes rekomendacijas dėl mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas) švietimo programas, darbo krūvio sandaros tvirtins švietimo ir mokslo ministras.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal teikiamą Įstatymo projektą mokytojams, dirbantiems pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo) programas, pradedamas taikyti etatinis darbo apmokėjimas, į Įstatymo projektą yra įtrauktos nuostatos dėl šių mokytojų pareigybių skaičius nustatymo mokyklos darbuotojų pareigybių sąraše. Minėtų mokytojų pareigybių skaičius būtų nustatomas atsižvelgiant į įstaigos atitinkamų ugdymo programų kontaktinių valandų skaičių per mokslo metus, vidutinį kontaktinių valandų, tenkančių per mokslo metus vienai pareigybei, skaičių, o pereinamuoju laikotarpiu (iki 2019 m. rugpjūčio 31 d.) – taip pat ir į iš valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamų valandų (kontaktinių ir nekontaktinių), vidutiniškai tenkančių per mokslo metus vienai pareigybei, skaičių, kuris yra – 1 386 valandos.
Iš valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamų valandų (kontaktinių ir nekontaktinių), vidutiniškai tenkančių per mokslo metus vienai pareigybei, skaičius yra svarbus tik apskaičiuojant mokytojų pareigybių skaičių pereinamuoju laikotarpiu (iki 2019 m. rugpjūčio 31 d.), nes jis reiškia, kad šiuo laikotarpiu galės būti suformuota mažiau pareigybių, nei įgyvendinus etatinį darbo apmokėjimą visa apimtimi (nuo 2019 m. rugsėjo 1 d.). Pereinamuoju laikotarpiu pareigybių skaičius būtų apskaičiuojamas įstaigos atitinkamų ugdymo programų kontaktinių valandų skaičių per mokslo metus padalijus iš vidutinio kontaktinių valandų, tenkančių per mokslo metus vienai pareigybei, skaičiaus, taip pat padauginus iš finansuojamų valandų (kontaktinių ir nekontaktinių), vidutiniškai tenkančių per mokslo metus vienai pareigybei, skaičiaus (1 386) ir padalijus iš vienai pareigybei per mokslo metus nustatyto valandų (kontaktinių ir nekontaktinių) skaičiaus (1 512).
Nuo 2019 m. rugsėjo 1 dienos, kai etatinis darbo apmokėjimas bus įgyvendintas visa apimtimi, pareigybių skaičius bus apskaičiuojamas įstaigos atitinkamų ugdymo programų kontaktinių valandų skaičių per mokslo metus padalijus iš vidutinio kontaktinių valandų, tenkančių per mokslo metus vienai pareigybei, skaičiaus. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punktas galiotų tik iki 2019 m. rugpjūčio 31 d.
Įvedant etatinį darbo apmokėjimą, kiekvienai formuojamai pareigybei skiriamos papildomai apmokamos nekontaktinės valandos (iš viso 252 per mokslo metus arba 6 per savaitę): nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. – 126 valandos per mokslo metus arba 3 valandos per savaitę, nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. – dar 126 valandos per mokslo metus arba dar 3 valandos per savaitę. Kadangi taikomas etatinio mokytojų darbo apmokėjimo įvedimo pereinamasis laikotarpis, ir nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. finansavimas bus skiriamas ne visoms (1 512 metinėms arba 36 savaitinėms valandoms) vienai pareigybei nustatytoms valandoms finansuoti, bet tik jų daliai (1386 metinėms arba 33 savaitinėms valandoms), pereinamuoju laikotarpiu (iki 2019 m. rugpjūčio 31 d.) nustatytas pareigybių skaičius bus mažesnis, nei įvedus etatinį darbo apmokėjimą visa apimtimi ir sudarys 91,7 % galutinio pareigybių skaičiaus, kuris bus suformuotas nuo 2019 m. rugsėjo 1 dienos (nurodytas procentas apskaičiuojamas taip: 1386/1512*100 % = 91,7 %).
Mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo programas, pareigybėms išlaikyti skiriamos lėšos pagal Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašą, kurį tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, tačiau kai kuriais atvejais įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos gali skirti papildomų lėšų etatams steigti, pvz., vadovaujantis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių 25.7 punktu.
Atsižvelgiant į tai, kad įvedus etatinį mokytojų darbo apmokėjimą bus apmokama ir už papildomus mokytojų darbus, nes šiuo metu mokama tik už pamokas ir su jomis susijusia veikla, todėl sąlygos geresnės nei šiuo metu.
Teikiame preliminarius skaičiavimus, kaip keisis situacija, įvedus mokytojų etatinį darbo apmokėjimą. Dabar mokytojams atlyginimas skaičiuojamas pagal Įstatymo 5 priede nustatytus pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus už 18 pedagoginio darbo valandų per savaitę. Įvedus etatinį mokytojų darbo apmokėjimą, mokytojams pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai bus nustatomi už 36 pedagoginio darbo valandas per savaitę:
· pareiginės algos pastoviosios dalies mėnesinis atlyginimas pradedančiojo mokytojo, turinčio iki 2 metų pedagoginį darbo stažą, dabartiniame Įstatyme (už 18 pedagoginio darbo valandų per savaitę): minimalus ir maksimalus darbo užmokestis – 421 euras; įvedus etatinį apmokėjimą (už 36 pedagoginio darbo valandas per savaitę): minimalus – 843 eurai, maksimalus – 851 euras;
· vyresniojo mokytojo, turinčio 10–15 metų pedagoginį darbo stažą, dabartiniame Įstatyme (už 18 pedagoginio darbo valandų per savaitę): minimalus darbo užmokestis – 464 eurai, maksimalus – 472 eurai; įvedus etatinį apmokėjimą (už 36 pedagoginio darbo valandas per savaitę): minimalus – 927 eurai, maksimalus – 943 eurai;
· mokytojo metodininko, turinčio 15–20 metų pedagoginį darbo stažą, dabartiniame įstatyme (už 18 pedagoginio darbo valandų per savaitę): minimalus darbo užmokestis – 515 eurų, maksimalus – 525 eurai; įvedus etatinį apmokėjimą (už 36 pedagoginio darbo valandas per savaitę): minimalus – 1 031 euras, maksimalus – 1 049 eurai;
· mokytojo eksperto, turinčio daugiau kaip 25 metų pedagoginį darbo stažą, dabartiniame įstatyme (už 18 pedagoginio darbo valandų per savaitę): minimalus darbo užmokestis – 583 eurai, maksimalus – 592 eurai; įvedus etatinį apmokėjimą (už 36 pedagoginio darbo valandas per savaitę): minimalus – 1 178 eurai, maksimalus – 1 195 eurai.
Mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ugdymo programas, ir meninio ugdymo mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas, pareiginių algų pastoviosios dalies koeficientai nurodyti Įstatymo projekto 5 priedo II skyriuje.
Atsižvelgiant į minėtų mokytojų veiklos sudėtingumą, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai jiems didinami šiame skyriuje nurodytais procentais.
Mokytojų, dirbančių pagal priešmokyklinio ugdymo programas pareiginių algų pastoviosios dalies koeficientai nurodyti Įstatymo projekto 5 priedo III skyriuje. Jų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai, palyginti su mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ugdymo programas, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientais, padidinti: minimalūs – 5 procentais, maksimalūs – 20 procentų, atsisakant dabar galiojančiame Įstatyme 37.1.6 papunkčio nuostatos, kad pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai didinami 5–20 procentų priešmokyklinio ugdymo pedagogams. Be to, atsižvelgiant į šių mokytojų veiklos sudėtingumą bei mokyklų specifiškumą, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai didinami šiame skyriuje nurodytais procentais.
Mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, taikomi tokie patys veiklos sudėtingumo kriterijai kaip ir dabar, tik siūlomas dar vienas – už užsieniečių ar Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių ar grįžusių gyventi Lietuvos Respublikoje ir nemokančių valstybinės kalbos, ugdymą pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas – papildomas veiklos sudėtingumo kriterijus.
Švietimo pagalbos mokiniui specialistų darbo apmokėjimo pakeitimai. Pažymėtina, švietimo pagalbos specialistų darbo apmokėjimo sąlygos iš esmės nekeičiamos. Atsisakoma išsilavinimo kaip atskiro darbo užmokesčio kriterijaus, kadangi reikalavimai darbo kokybei bei atsakomybės lygiui nepriklauso nuo išsilavinimo. Be to, suteikiant pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacines kategorijas įvertinamas ir išsilavinimas (Įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo 8 straipsnio 4 dalis; Mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų (išskyrus psichologus) atestacijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. ISAK-3216).
Švietimo pagalbos mokiniui specialistų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai nustatyti Įstatymo projekto 5 priedo IV–VII skyriuose. Jiems pareiginių algų pastoviosios dalies koeficientai nustatyti, atsižvelgiant į pedagoginio darbo stažą, kvalifikacinę kategoriją ir atsižvelgiant į veiklos sudėtingumą. Jiems pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai didinami IV–VII skyriuose nurodytais procentais.
Specialiesiems pedagogams, logopedams, surdopedagogams, tiflopedagogams pareiginių algų pastoviosios dalies koeficientai nurodyti Įstatymo projekto 5 priedo IV skyriuje. Jiems pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai, palyginti su Įstatyme galiojančiais, padidinti: minimalūs – 5 procentais, maksimalūs – 15 procentų, atsisakant dabar galiojančio Įstatymo 45 punkto nuostatos, kad ikimokyklinio ugdymo mokyklų, bendrųjų bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo įstaigų specialiesiems pedagogams, logopedams, surdopedagogams, tiflopedagogams pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai didinami 5–15 procentų už veiklos sudėtingumą. Atsižvelgiant į tai, kad specialiųjų pedagogų, logopedų, surdopedagogų, tiflopedagogų darbas tam tikros paskirties mokyklose, įstaigose yra sudėtingesnis jiems už veiklos sudėtingumą pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai jiems didinami šiame skyriuje nurodytais procentais.
Psichologų asistentų, psichologų, socialinių pedagogų ir švietimo pagalbos įstaigose dirbančių specialiųjų pedagogų, logopedų, surdopedagogų ir tiflopedagogų pareiginių algų pastoviosios dalies koeficientai nurodyti Įstatymo projekto 5 priedo V skyriuje. Atsižvelgiant į veiklos sudėtingumą, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai jiems didinami šiame skyriuje nurodytais procentais.
Auklėtojų, koncertmeisterių, akompaniatorių pareiginių algų pastoviosios dalies koeficientai nurodyti Įstatymo projekto 5 priedo VI skyriuje. Atsižvelgiant į veiklos sudėtingumą, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai jiems didinami šiame skyriuje nurodytais procentais.
Pagalbos mokiniui specialistų, nenurodytų IV–VI skyriuose, pareiginių algų pastoviosios dalies koeficientai nurodyti Įstatymo projekto 5 priedo VII skyriuje.
Suderinimas su Švietimo įstatymo nuostatomis ir mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų užmokestis. Vienas iš šio Įstatymo projekto tikslų – suderinti Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatas ir Įstatymo nuostatas. Įstatymo projekte nuosekliai keičiamos ir vartojamos skirtingos sąvokos, apibūdinančios švietimo įstaigų vadovus, nes Švietimo įstatyme yra apibrėžta, kad visos švietimo įstaigos yra dviejų tipų – mokyklos ir švietimo pagalbos įstaigos (2 straipsnio 28 dalis). Todėl Įstatymo projekte nuosekliai vartojamos tos sąvokos, kurio tipo švietimo įstaigų vadovus ar visų švietimo įstaigų vadovus vienos ar kitos nuostatos liečia. Švietimo įstatymo pakeitimų įstatymas, inicijuotas Lietuvos Respublikos Prezidentės, buvo priimtas 2017 m. birželio 30 d., ir įsigaliojo 2018 m. sausio 1 d. Taigi Švietimo įstatyme įtvirtintos ne tik švietimo įstaigų vadovų kadencijos, bet ir kasmetinis veiklos vertinimas, Švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka, kuri tiesiogiai susijusi su švietimo įstaigų vadovų veiklos tęstinumu ir net atleidimu iš darbo. Kadangi Švietimo įstatymo 37, 47, 53, 56, 57, 58, 59 ir 60 straipsniai detaliai numato, kaip turi būti vertinami, kuriems subjektams metų veiklos ataskaitas privalo teikti švietimo įstaigų vadovai, tai ir perkelta į Įstatymo projekto 6 str. 2 dalį. Įstatymo 14 straipsnio 9 dalies 4 punkte siūloma numatyti išimtį mokyklų vadovams, kadangi jiems taikomi skirtingi darbo užmokesčio kriterijai, nei kitiems biudžetinių įstaigų vadovams. Tuo tarpu švietimo pagalbos įstaigos vadovo darbo užmokestis nustatomas pagal Įstatymo 1 priedą. Todėl jiems išimtis nedaroma.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Švietimo įstatymo pakeitimų įstatymu nustatyta, kad švietimo įstaigų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų veiklos nuostatus nustato Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras, be to, nustatyti kiti švietimo įstaigų vadovų veiklos vertinimo subjektai – įstaigos bendruomenė, įstaigos taryba ir švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo. Kolegialiems subjektams vertinant švietimo įstaigų vadovų veiklą ir ataskaitas, būtina numatyti kitokius, ilgesnius įvertinimo pateikimo terminus – siūloma švietimo įstaigų vadovų vertinimą atlikti iki kovo 1 dienos, t. y. pratęsti vertinimo terminą. Švietimo įstaigų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų veiklos vertinimo terminus siūloma palikti tuos pačius, kaip ir numatyta Įstatyme.
Taip pat siūloma nustatyti Įstatymo įsigaliojimo pereinamąsias nuostatas mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui ir ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų užmokesčio skaičiavimui iki 2019 m. kovo 1 dienos, nes vadovaujantis Švietimo įstatymu ir jo pagrindu 2018 m. kovo 27 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. V-279 „Dėl Valstybinių ir savivaldybių (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų, jų pavaduotojų ugdymui ir ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų veiklos vertinimo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintais Valstybinių ir savivaldybių (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų, jų pavaduotojų ugdymui ir ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų veiklos vertinimo nuostatais, jau 2018 metais visiems švietimo įstaigų vadovams, jų pavaduotojams ugdymui ir ugdymą organizuojančių skyrių vedėjams yra nustatytos metinės užduotys, todėl šiuo metu galiojantis kvalifikacinės kategorijos kriterijus turėtų likti galioti, iki vadovai, pavaduotojai ir skyrių vedėjai bus įvertinti ir bus nustatyta kintamoji atlyginimo dalis pagal metinės veiklos vertinimo rezultatus, nustatytus Įstatyme.
Mokyklų vadovų ir jų pavaduotojų ugdymui pareiginių algų pastoviosios dalies koeficientai nurodyti Įstatymo projekto 5 priedo VIII skyriuje.
Valstybinių (išskyrus aukštąsias mokyklas) ir savivaldybių mokyklų vadovams ir vadovų pavaduotojams ugdymui pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai nustatomi, atsižvelgiant į mokinių skaičių (vadovams mokinių skaičius nustatomas tokiais intervalais: iki 200 mokinių, 201–600 mokinių, 601 ir daugiau mokinių; jų pavaduotojams: iki 500 mokinių, 501 ir daugiau mokinių) ir pedagoginio darbo stažą (pedagoginis stažas nurodomas tokiais metų intervalais: iki 10, 10–15, daugiau kaip 15). Toks mokinių skaičiaus mokyklose intervalas pasirinktas atsižvelgiant į realų mokinių skaičių mokyklose.
Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. Švietimo įstatyme nebeliko nuostatos dėl vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų privalomos atestacijos ir jiems nebesuteikiamos vadybinės kvalifikacinės kategorijos, Įstatymo projekte atsisakoma jų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus nustatyti, atsižvelgiant į jų įgytą vadybinę kvalifikacinę kategoriją. Kadangi visų švietimo įstaigų vadovams ir pavaduotojams ugdymui nustatyti tokie patys kvalifikaciniai reikalavimai, atsisakoma vadovus, jų pavaduotojus ugdymui grupuoti pagal mokyklų grupes ir paskirtį – ikimokyklinio ugdymo mokyklos; bendrosios bendrojo ugdymo mokyklos; vaikų socializacijos centrai, sanatorijų mokyklos, specialiosios mokyklos, specialiojo ugdymo centrai, specialiosios mokyklos–daugiafunkciai centrai ir bendrojo ugdymo mokyklos, turinčios bendrabučius: Vilniaus lietuvių namai, Lietuvos sutrikusios klausos vaikų ikimokyklinio ugdymo centras; profesinio mokymo įstaigos; neformaliojo vaikų švietimo mokyklos – pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai vadovams ir jų pavaduotojams ugdymui nustatomi vienoje – mokyklų – grupėje.
Mokyklų vadovams ir vadovų pavaduotojams ugdymui dėl veiklos sudėtingumo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai didinami: jeigu jie dirba (specialiosiose mokyklose (skyriuose), skirtose mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, mokyklose, skirtose mokiniams, dėl nepalankių aplinkos veiksnių turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių); bendrosiose bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose ir ikimokyklinio ugdymo mokyklose, jei šiose įstaigose mokosi 10 ir daugiau mokinių, turinčių didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių. Siekiant sėkmingiau įgyvendinti įtraukiojo ugdymo nuostatas, atsisakoma nuostatos, kad bendrųjų bendrojo ugdymo mokyklų, profesinio mokymo įstaigų ir ikimokyklinio ugdymo mokyklų vadovams dėl veiklos sudėtingumo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai didinami, jei šiose įstaigose yra ne mažiau kaip trys specialiojo ugdymo grupės, kurių mokiniams pedagoginės psichologinės tarnybos arba švietimo pagalbos tarnybos dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų yra nustačiusios vidutinius, didelius ar labai didelius specialiuosius ugdymosi poreikius, o bendrųjų bendrojo ugdymo mokyklų vadovams – jei yra ne mažiau kaip trys klasės. Įgyvendinant siūlomą nuostatą, mokyklos vadovui ir jo pavaduotojams ugdymui, atsakingiems už darbą su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai didinami už veiklos sudėtingumą, jei mokosi 10 ir daugiau mokinių, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių nepriklausomai, ar ugdomi specialiosiose klasėse, ar bendrosiose klasėse.
Atsisakyta pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų didinimo gimnazijų ir konservatorijų vadovams ir jų pavaduotojams, nes toks koeficiento didinimas neatitinka veiklos sudėtingumo kriterijaus.
Valstybinių (išskyrus aukštąsias mokyklas) ir savivaldybių mokyklų ugdymą organizuojančių skyrių vedėjams, atsižvelgiant į pedagoginio darbo stažą ir išsilavinimą, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai nustatyti Įstatymo projekto 5 priedo IX skyriuje. Jų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai didinami, jeigu jie dirba įvairios paskirties specialiosiose mokyklose. Atsisakyta pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų didinimo konservatorijų ugdymą organizuojančio skyriaus vedėjams, nes toks koeficiento didinimas neatitinka veiklos sudėtingumo kriterijaus.
Įstatymo projekte atsisakoma dabar galiojančio Įstatymo nuostatos, kad mokyklų vadovų pavaduotojams ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjams, išskyrus ikimokyklinio ugdymo mokyklų vadovų pavaduotojus ugdymui ir ugdymą organizuojančių skyrių vedėjus, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai nustatomi nesumažinti, jeigu jiems numatytos 5 kontaktinės valandos per savaitę arba 200 kontaktinių profesinio mokymo dalykų valandų per mokslo metus. Mokyklų vadovų pavaduotojams ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjams neturintiems šių valandų, pareiginės algos pastovioji dalis nebus mažinama.
Siekiant suderinti Įstatymo ir Švietimo įstatymo normas reglamentuojančias mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų, mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų darbo apmokėjimo sąlygas teikiamas Švietimo įstatymo pakeitimo projektas. Jame numatyta siūloma tikslinti minėtų pareigybių darbo užmokestį lemiančius kriterijus. Švietimo įstatymo 68 straipsnio 7 dalis keičiama atsižvelgiant į Įstatymo 8 straipsnio 5 dalies nuostatas.
Atsižvelgiant į tai, kad įsigaliojus Įstatymui (2017 m. vasario 1 d.) švietimo pagalbos įstaigų vadovams darbo užmokestis nustatomas pagal Įstatymo 1 priedą, atsižvelgus į pareigybių sąraše nustatytą darbuotojų pareigybių skaičių ir vadovaujamo darbo patirtį, ir į darbo santykių stabilumo principą, siūloma keisti Švietimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalį ir numatyti, kad tik mokyklų vadovams taikomi minėtoje normoje nustatyti darbo užmokesčio kriterijai.
Kiti pakeitimai. Priimtas įstatymo projektas ir toliau būtų taikomas mokytojams, pagalbos mokiniui specialistams mokyklų vadovams, jų pavaduotojams ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų dirbantiems valstybinėse (išskyrus aukštąsias mokyklas) ir savivaldybių mokyklose ir kitose įstaigose, finansuojamose iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto bei kitų valstybės įsteigtų pinigų fondų lėšų. Jų darbo užmokestį sudarytų pareiginė alga, mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą, budėjimą ir, esant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų, priemokos ir premijos. Mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų, mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai pareiginės algos baziniais dydžiais nustatomi Įstatymo 5 priede.
Būtų išlaikytas status quo dėl mokytojų bei pagalbos mokiniui specialistų kasmetinės veiklos vertinimo ir kintamosios pareiginės algos kintamosios dalies nenustatymo, nes mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų veiklos pobūdis gerokai skiriasi nuo kitų pedagoginių darbuotojų veiklos ne tik todėl, kad jų darbas yra tiesiogiai susijęs su mokiniais (vaikais), bet ir todėl, kad jų veiklos kokybės rodikliai negali būti trumpalaikiai, nustatomi metams, kadangi ugdymo ir pagalbos mokiniui procesas labai priklauso nuo daugybės veiksnių, nepriklausančių nuo mokytojo ar pagalbos mokiniui specialisto, todėl jų kasmetinis veiklos vertinimas neatspindėtų jų veiklos kokybės, net galėtų sukelti nepageidaujamų pasekmių. Be to, egzistuoja ir daugiau objektyvių mokytojų veiklos ir pagalbos mokiniui specialistų veiklos specifikos bruožų: veikla organizuojama ne metais, bet mokslo metais, kokybiniai veiklos rodikliai turi itin daug kintamųjų, itin sudėtinga nustatyti objektyvius rodiklius, o subjektyvieji rodikliai labai svarūs ir kt. Šiuo metu itin didelį rūpestį kelia mokinių ugdymo kokybė, įtraukusis ugdymas, visų ir kiekvieno mokinio atskirai pasiekimai (ne tik akademiniai rezultatai), taigi švietimo kokybei itin svarbus nuoseklus mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų darbas su visais, ypač sudėtingesniais mokiniais. Todėl ugdymo pastangos ir pastaruoju metu vykstantys pozityvūs poslinkiai įtraukiojo ugdymo link gali būti sužlugdyti pradėjus formalizuoti subjektyvius dalykus. Taigi laikomasi šiuo metu Įstatyme įtvirtintos nuostatos, kad mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų kasmetinis vertinimas, kurio tikslas – nustatyti pareiginės algos kintamąją dalį, netinkamas. Mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų veiklos vertinimas atliekamas ilgesniu laikotarpiu, tokia galimybė dabar numatyta atestacijos procese ir modeliuojama kaita kompetencijų lygmenų vertinimo link.
Švietimo įstaigų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų veikla yra kitokio pobūdžio, ji siejama ne tik su paties vadovo veikla, bet ir su įstaigos, kaip organizacijos, veiklos sėkme, vadovavimu pokyčiams, personalui ir kt., todėl ir vertinimui suformuluoti metines užduotis yra realu ir prasminga. Švietimo įstaigų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui ir ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų kasmetinę veiklą siūloma vertinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 37, 43, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 59, 60, 64, 68 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 51, 563 straipsniais įstatymu Nr. XIII-592 nustatytais principais ir remiantis Švietimo įstaigų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų veiklos nuostatais, kuriuos, vadovaujantis Švietimo įstatymu, nustato Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras, ir pagal vertinimo rezultatus nustatyti kintamąją pareiginio atlygio dalį. Vadovaujantis Švietimo ir mokslo ministro patvirtintais nuostatais, švietimo įstaigų vadovus vertintų subjektai, įteisinti Švietimo įstatyme, tačiau vertinimo procedūros būtų analogiškos.
Nustatant valstybinių (išskyrus aukštąsias mokyklas) ir savivaldybių mokyklų ir kitų įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto bei kitų valstybės įsteigtų pinigų fondų lėšų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų, valstybinių (išskyrus aukštąsias mokyklas) ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus, papildomai įvertinamas atskirų profesijų trūkumas darbo rinkoje ir kitais Įstatymo 7 straipsnio 7 dalyje numatytais atvejais. Šiais atvejais Įstatymo 5 priede nustatyti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai gali būti didinami iki 100 procentų.
Valstybinių (išskyrus aukštąsias mokyklas) ir savivaldybių švietimo įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto bei kitų valstybės įsteigtų pinigų fondų lėšų, vadovams, jų pavaduotojams ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjams pareiginės algos nustatymas priklauso nuo praėjusių metų veiklos vertinimo pagal jiems nustatytas metines veiklos užduotis, siektinus rezultatus bei jų vertinimo rodiklius. Pareiginės algos kintamoji dalis priklausomai nuo praėjusių metų veiklos vertinimo, nustatoma kalendoriniams metams ir gali siekti iki 50 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies.
Mokytojams ir švietimo pagalbos mokiniui specialistams kintamoji atlyginimo dalis nenustatoma. Mokyklų vadovų pavaduotojų ugdymui ir ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų veiklą siūloma vertinti kasmet iki sausio 31 dienos. Švietimo įstaigų vadovų veiklą siūloma vertinti kasmet iki kovo 1 dienos dėl šių įstaigų biudžeto ir veiklos specifikos, itin didelių veiklos apimčių savivaldybėse metų pradžioje, kitų biudžetinių įstaigų vertinimų (jei vertintų ir švietimo įstaigų vadovus – per mėnesį turėtų įvertinti papildomai po 150–250 įstaigų) ir Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu nustatytų kitų subjektų, privalomai turinčių vertinti vadovų veiklą ir jų ataskaitas, ir siekiant vertinimo kokybės. Įvertinus vadovo, jo pavaduotojo ugdymui ar ugdymą organizuojančio skyriaus vedėjo veiklą, nustatoma ateinantiems metams kintamoji dalis arba skiriama premija Įstatymo nustatyta tvarka.
Kadangi mokytojo profesija yra reglamentuojama, mokytojų reikalavimai išsilavinimui apibrėžti nacionaliniu lygiu – Švietimo įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje. Numatyta, kad asmuo, įgijęs aukštąjį (aukštesnįjį, įgytą iki 2009 metų, ar specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) išsilavinimą, gali dirbti pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas; asmuo, baigęs profesinio mokymo programą, įgijęs vidurinį išsilavinimą ir kvalifikaciją, turintis 3 metų atitinkamos srities darbo stažą ir išklausęs švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka pedagoginių ir psichologinių žinių kursą, – pagal profesinio mokymo ir neformaliojo (išskyrus ikimokyklinio ugdymo ir priešmokyklinio ugdymo programas) švietimo programas; asmuo, įgijęs vidurinį išsilavinimą ir išklausęs švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka pedagoginių ir psichologinių žinių kursą, – pagal neformaliojo (išskyrus ikimokyklinio ugdymo ir priešmokyklinio ugdymo bei formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas) švietimo programas. Taigi, mokytoju, dirbančiu pagal bendrojo ugdymo programas, gali dirbti asmuo, įgijęs ir aukštąjį išsilavinimą, ir aukštesnįjį ir specialųjį. Taikant Įstatymo 2 straipsnį minėti mokytojai (net ir turintys aukštąjį išsilavinimą su bakalauro ir (ar) magistro kvalifikaciniu laipsniu) būtų priskirti B lygiui, nes jų pareigybei būtinas ne žemesnis kaip aukštesnysis išsilavinimas ar specialus vidurinis. Nors dauguma mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo programas, turi aukštąjį išsilavinimą, kadangi aukštesnysis išsilavinimas neteikiamas nuo 2009 metų, o specialusis vidurinis – nuo 1995 metų. Be to, tik maža dalis mokytojų buvo rengiami pagal minėtas programas (ikimokyklinio ugdymo auklėtojai, neformaliojo švietimo mokytojai). Analogiška situacija būtų su mokytojais, dirbančiais pagal profesinio ir neformaliojo švietimo programas. Tik jų pareigybės pagal įstatymą būtų priskiriamos C lygiui, nes yra galimybė dirbti su viduriniu išsilavinimu. Pažymėtina, kad Švietimo įstatymo 48 straipsnyje nurodytas išsilavinimas yra pakankamas mokytojo darbui pagal tam tikras programas. Nepriklausomai nuo įgyto išsilavinimo mokytojams keliami vienodi reikalavimai darbo kokybei ir atsakomybei. Be to, suteikiant mokytojui kvalifikacines kategorijas įvertinamas ir išsilavinimas (Įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo 8 straipsnio 4 dalis; Mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų (išskyrus psichologus) atestacijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. ISAK-3216).
Atsižvelgiant į tai, įstatymo projektu siūloma mokytojus, kaip ir baleto artistus, ir kitas Įstatyme įvardintas pareigybes priskirti A2 lygio pareigybei.
Atsižvelgiant į tai, kad aukštesnysis išsilavinimas buvo teikiamas iki 2009 metų, o ne iki 1995 metų, siūloma tikslinti Įstatymo 2 straipsnio 2 punktą.
Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu įgyvendinama Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167, kuriame numatytas etatinio mokytojų darbo apmokėjimo tvarkos parengimas ir įgyvendinimas, siekiant sukurti patrauklias jų karjeros sąlygas, 2018 metų trečiame ketvirtyje, ir į mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų darbo apmokėjimo specifiškumą, siūloma atsisakyti terminuoto Įstatymo 8 straipsnio ir 5 priedo galiojimo.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Priimtas įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtraiĮstatymo įgyvendinimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Siekiant suderinti įstatymo projekto nuostatas su Švietimo įstatymu kartu teikiamas Švietimo įstatymo pakeitimo projektas.
9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams
Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti
Priėmus įstatymo projektą, švietimo ir mokslo ministras turės patvirtinti šiuos teisės aktus:
Pareigybių, kurias einant atliekamas darbas yra laikomas pedagoginiu ir įskaitomas į pedagoginio darbo stažą, sąrašą;
Rekomendacijas dėl mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas) švietimo programas, darbo krūvio sandaros.
Mokytojų (išskyrus trenerius) pareigybių aprašymo metodiką.
12. Kiek valstybės ir savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti
Preliminariais skaičiavimais Įstatymo projektui įgyvendinti (etatiniam mokytojų darbo apmokėjimui) iš valstybės biudžeto metams reikia iš viso 95 mln. Eur. Nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. (4-iems mėnesiams) šiam tikslui yra numatyta 17,4 mln. Eur; 2019 m. papildomų lėšų poreikis – 49 mln. Eur; 2020 m. papildomų lėšų poreikis – 28,6 mln. Eur.
13. Rengiant įstatymo projektą gauti specialistų vertinimai ir išvadosRengiant įstatymo projektą, specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
14. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinės paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „darbo apmokėjimas“, „mokytojas“, „pagalbos mokiniui specialistas“, „mokyklos vadovas“ , „mokyklos vadovo pavaduotojas ugdymui“, „ugdymą organizuojančių skyriaus vedėjas“.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
Teikia
Seimo nariai: Eugenijus Jovaiša
Aušra Papirtienė
Arūnas Gumuliauskas
Kęstutis Smirnovas
Levutė Staniuvienė
Dainius Kepenis
Valius Ąžuolas