LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 2020 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO XIIIP-4014
2019-10-30 Nr. 102-P-58
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Rimas Andrikis, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas.
Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė.
Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė, Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius, Vidaus reikalų ministerijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorė Ilona Smailienė, Teisėjų tarybos pirmininkas Algimantas Valantinas, Nacionalinės teismų administracijos atstovai: direktorė Natalija Kaminskienė, Vita A. Gudelevičiūtė, Generalinio prokuroro pavaduotojas Žydrūnas Radišauskas, Generalinės prokuratūros kanclerė Jūratė Pavilionienė, Finansų ministerijos Biudžeto departamento Valstybės valdymo ir apsaugos sektoriaus skyriaus vedėja Irena Džervienė, Finansų ministerijos Biudžeto departamento Investicijų skyriaus vedėjo pavaduotoja Rima Usonienė, Respublikos Prezidento patarėja Elena Masnevaitė, Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vadas, generolas Ričardas Pocius, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius vidaus tarnybos generolas Saulius Greičius, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus pavaduotojas vidaus pulkininkas Giedrius Sakalinskas, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius Antoni Mikulskis, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius Rymantas Mockevičius, Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos atstovė Olga Kilkinova, Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė, Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas Rimantas Liepa, Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos filialo Vilniaus pataisos namų profesinės sąjungos pirmininkas Darius Čekavičius, Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Kęstutis Pauliukas, Lietuvos policijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Saulius Grigonis, Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos pirmininkas Saulius Džiautas, Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Vladimir Banel.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija 2019-10-21 |
|
|
|
Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija (toliau – LPTF) 2019-07-03 raštu Nr. 4-163 „Dėl papildomų lėšų poreikio bausimų vykdymo sistemai 2020 m.“ kreipėsi į Jus, prašydama pritarti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, įskaitant ir jam pavaldžias įstaigas (toliau – KD), parengtuose dokumentuose nurodytam ir prašomam skirti papildomam lėšų poreikiui bausmių vykdymo sistemai 2020 m. Minėtame rašte buvo išdėstyti argumentai ir pateikti skaičiai, kurie patvirtina, kad teiktas 24 813 tūkst. Eur papilomas lėšų poreikis bausmių vykdymo sistemai 2020 m. yra gyvybingai būtinas, nes leis užtikrinti bausmių vykdymo sistemoje tarnaujančių pareigūnų didesnį darbo užmokestį, padarys patrauklesnę tarnybą KD ir užtikrins šalies bei visuomenės saugumą. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys, kad nepritarimas teikiamam papildomų lėšų poreikiui 2020 m. sutrikdys KD veiklą ir turės neigiamos įtakos KD uždavinių įgyvendinimo užtikrinimui bei KD funkcijų kokybiškam ir tinkamam atlikimui. Tačiau, be šio teikimo, bausmių vykdymo sistemoje eilė metų egzistuoja opi problema, kuri nėra sprendžiama ir kurios ignoravimas gali sukelti šalyje skaudžias pasekmes. Ši problema yra susijusiu su viena iš KD pavaldžių įstaigų – su Lietuvos probacijos tarnyba (toliau – LPT), kurioje dėl ženkliai trūkstamo finansavimo, žmogiškųjų išteklių trūkumo atsiranda ir su tuo susijusios kitos problemos, t. y. nepakankamas materialinis aprūpinimas dėl ko neužtikrinamos tinkamos darbuotojų darbo sąlygos ir darbo efektyvumas bei nėra galimybės didinti šiuo metu nepagrįstai mažą tarnaujančių pareigūnų darbo užmokestį. LPTF duomenimis, šiuo metu LPT yra patvirtintos 450 pareigybės, iš kurių 378 pareigūnų ir 72 darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį (toliau – darbuotojai). Šiuo metu LPT tarnauja 265 pareigūnai ir dirba 52 darbuotojai. Likusios pareigybės yra neužimtos, nors nuo 2018-09-01 LPT yra nuolat organizuojamos atrankos į laisvas darbo vietas. Norinčių atsiranda nedaug, nes LPT veikla pasižymi sudėtinga darbo specifika, dideliu darbo krūviu ir nedideliu darbo užmokesčiu. Pažymėtina, kad pareigūnų darbo užmokesčio koeficientai visose iki LPT reorganizacijos buvusiose penkiose apygardų probacijos tarnybose buvo skirtingi ir, nors yra siekiama juos suvienodinti, tačiau galimybės tam yra labai ribotos ir tą padaryti faktiškai yra neįmanoma dėl nuolatinio finansavimo trūkumo. LPTF duomenimis, LPT yra skirta papildomai 100 pareigybių. Tačiau vien tik steigti papildomą tokį pareigybių skaičių, kad LPT darbas pagerėtų, nepakanka. Atitinkamai turi būti skirtas ir būtinas finansavimas naujų pareigybių aprūpinimui. Turimomis lėšomis LPT negali faktiškai užtikrinti tinkamų ir motyvuotų darbo sąlygų ne tik šiuo metu tarnaujantiems pareigūnams ir darbuotojams, bet ir naujai priimtiems pareigūnams ir kitiems darbuotojams. Papildomas būtinas LPT veiklos finansavimas reikalingas ne tik darbo užmokesčiui, tačiau ir tarnybinėms uniformoms, pareigūnų važiavimo išlaidų kompensavimui, pareigūnų ir darbuotojų naujų darbo vietų steigimui (baldai, kompiuterinė, biuro įranga ir pan.), papildomoms transporto priemonėms. Teikiame LPT duomenis, pagrindžiančias trūkstamą finansavimą ir su tokiu trūkumu susijusias problemas:
1. Darbo užmokestis. LPT 2019 metams skirta 5695 tūkst. Eur. asignavimų, kai patvirtinta 350 pareigybių (užimta 306, 2019-07-31), iš jų 290 pareigūnų pareigybės (užimta 265). Iš skirtų asignavimų darbo užmokesčiui skirta 5158 tūkst. Eur. Tuo tarpu 2020 metais pagal sąmatos projektą skirta 6994 tūkst. Eur. (iš jų 6352 tūkst. Eur.). 2020 m. darbo užmokesčio padidėjimas lyginant su 2019 m. – 1278 tūkst. Eur. Įsteigus 100 papildomų pareigybių, naujų pareigūnų pareiginės algos koeficientas nesiektų 5. Paminėtina, kad LPT pareigūnai – vidurinės grandies pareigūnai, o jų vidutinis pareiginės algos koeficientas šiuo metu yra 6,5. Šiuo atveju LPTF pažymi, kad LPT šiuo metu ne tik nepajėgia mokėti padorų darbo užmokestį tarnaujantiems pareigūnams, bet nemoka dėl lėšų stygiaus ir Vidaus tarnybos statute numatytų bei priklausančių priemokų už naujų pareigūnų apmokymą (pareigūnų stažuotės vadovams), už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis ir pan.
2. Darbo vietų įrengimas. Šiuo metu daugelyje LPT teritorinių padalinių patalpose nėra galimybių įsteigti papildomų darbo vietų dėl turimų patalpų dydžio ir jų būklės. Jau šiuo metu dauguma patalpų mažesniuose teritoriniuose vienetuose neatitinka minimalių reikalavimų, o didžiuosiuose miestuose dėl vietos trūkumo pareigūnai priversti nuteistuosius priiminėti po kelis vienam kabinete, kas neužtikrina efektyvaus individualaus darbo, informacijos konfidencialumo bei tinkamos asmens duomenų apsaugos. Įsteigus papildomas pareigybes, LPT papildomai reikės ieškoti didesnių patalpų, kad užtikrinti tinkamas darbo sąlygas busimiems pareigūnams ir darbuotojams. Naujų darbo vietų steigimas reikalaus ir papildomų būtinų lėšų.
3. Tarnybinis transportas. Lietuvos Respublikos Seime priimtiems Baudžiamojo kodekso, Bausmių vykdymo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso, Probacijos įstatymo ir kitiems pakeitimams, kurie įsigalios 2020 m. liepos 1 d., LPT papildomai reikės ne mažiau kaip 20 tarnybinių automobilių. Tarnybinių automobilių trūksta ir šiuo metu (kai kuriuose teritoriniuose padaliniuose vienu tarnybiniu automobiliu dalinasi du teritoriniai padaliniai). LPT disponuoja 47 tarnybiniais automobiliais, tačiau dalis turimų tarnybinių automobilių yra techniškai pasenę (2004, 2006 m.) ir jų eksploatacija reikalauja didelių finansinių resursų. Tikslinga turimus tarnybinius automobilius, kurie nuolat genda ir jų remontui išleidžiami ne maži pinigai, nurašyti ir įsigyti naujus, tačiau LPT to daryti negali, nes neturi tam lėšų. Todėl neturi kuo pakeisti senųjų tarnybinių automobilių.
4. Prekės ir paslaugos. 2019 m. prekėms ir paslaugoms LPT buvo skirta 499 tūkst. Eur., tuo tarpu minimalus poreikis buvo 670 tūkst. Eur. Tai reiškia, kad jau 2019 metams trūksta net 171 tūkst. Eur. Tuo tarpu 2020 m. prekėms ir paslaugoms skirtas finansavimas yra dar sumažėjęs ir minimaliam poreikiui užtikrinti preliminariai trūks 250 tūkst. Eur. Paminėtina, kad finansavimas numatytas esant dabartiniam pareigybių skaičiui, todėl lėšų trūkumas, įsteigus 100 pareigybių, bus ženkliai didesnis, nes naujas darbo vietas reikės aprūpinti kompiuterine technika, spausdintuvais ir kita biuro įranga (kanceliarinės prekės, biuro baldai ir pan.). LPT ir šiuo metu naudojama kompiuterinė technika yra pasenusi, 30 LPT naudojamų kompiuterių pagaminti dar 2005-2006 metais, 85 kompiuteriai pagaminti 2008-2009 metais. Naudojamą kompiuterinę įrangą būtina atnaujinti, kadangi seni kompiuteriai dažnai genda, stringa, lėtina pareigūnų ir darbuotojų darbą, jų taisymas reikalauja nemažų papildomų lėšų, pakeisti kita kompiuterine technika, LPT galimybių dėl lėšų trūkumo neturi. LPTF duomenimis, šiuo metu LPT vykdo naujas atrankas. Atrankas laimėjusius asmenis LPT privalės aprūpinti kompiuteriais ir kita biuro įranga, tačiau, kaip jau buvo nurodyta, jau ir dabar LPT neturi pakankamos kompiuterinės technikos ir kitos biuro įrangos. Kaip ir neturi laisvų lėšų tokiam ilgalaikiam turtui įsigyti.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, papildomai prašome pritarti KD teiktam 24 813 tūkst. Eur papildomam lėšų poreikiui bausmių vykdymo sistemai 2020 m. ir spręsti galimybes šį poreikį padidinti dar 540 tūkst. Eur, atsižvelgiant į nesprendžiamas problemas, kurie egzistuoja LPT dėl ženklaus finansavimo trūkumo. Priešingu atveju, nepakankamas bausmių vykdymo sistemos įstaigų finansavimas sutrikdys visos bausimų vykdymo sistemos veiklą ir turės neigiamos įtakos šios sistemos kokybei visoje šalyje.
|
Nepritarti |
2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte numatytus asignavimus didinti nėra galimybės. |
|
2. |
Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas 2019-10-29 |
|
|
|
Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (toliau - NPPSS) kreipiasi į Jus dėl 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžeto finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4014(toliau - Biudžeto projektas). NPPSS įvertino Biudžeto projekte teikiamus siūlymus ir mato, jog pateikti siūlymai dėl 2020 metams planuojamo finansavimo atskiroms Vidaus reikalų ministerijai pavaldžioms sritims visiškai neatitinka pareigūnų lūkesčių, o taip pat ir 2017 m. kovo 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 167 patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatytų siekių padidinti pareigūnų darbo užmokestį ir gerinti jų tarnybos sąlygas, tokiu būdu užtikrinant statutiniams pareigūnams visas galimybes tinkamai vykdyti jiems pavestas funkcijas ir pasiekti įstaigoms nustatytus tikslus. Atsižvelgdamas į tai, NPPSS teikia savo pasiūlymus dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - VST), Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - VSAT), Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - PAGD) ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - PD), jų pavaldžių įstaigų finansinių poreikių ateinantiems metams. NPPSS, kaip viena iš didžiausią dalį statutinių pareigūnų vienijančių profesinių sąjungų, akcentuoja, kad Vidaus reikalų ministerijai pavaldžių struktūrų pareigūnų 2020 metais turi pabaigti pradėtus 2014-2016 m. pradėtus pokyčius: nuo 2019 m. sausio 1 d. galiojantis naujos redakcijos Vidaus tarnybos statutas, kuriuo iš esmės pakeista vidaus tarnyba, nes yra suvienodinamas teisinis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pavaldžių įstaigų statutinių pareigūnų statusas. Vienas esminių tikslų - vidaus tarnybos įstaigoms suteikti tokio pobūdžio įrankius, kurie leidžia vykdyti 2017 m. kovo 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 167 patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane užsibrėžtą tikslą - didinti statutinių pareigūnų darbo užmokestį iki 30 proc. Šio tikslo įgyvendinimas yra vienas esminių ir turi lemti realius pokyčius sistemoje, nes šiuo metu vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestis yra žemas ir nekonkurencingas. Nuo 2019 m. sausio 1 d. galiojanti nauja Vidaus tarnybos statuto redakcija suteikia teisinius įrankius minėtą padėtį keisti, tačiau tam būtinas ir atitinkamas finansavimas. Siekiant įgyvendinti 2020 m. nacionalinės kolektyvinės sutarties nuostatas Vidaus reikalų ministerijos yra inicijuotas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, kuriame, be kitų aktualių pakeitimų, siūloma pareigūnų visų pareigybių grupių minimalius pareiginės algos koeficientus didinti vidutiniškai 0,5. Besikeičiančios teisinės bazės kontekste NPPSS pažymi, kad Vidaus reikalų ministerijai pavaldžiose srityse jau kelinti metai vyksta esminiai struktūriniai pertvarkymai, kuriais siekiama modernizuoti tarnybą, spartinti funkcijų vykdymą tokiu būdu taupant ir lėšas. Tokios vidaus tarnybos įstaigų pastangos optimizuoti valdomus asignavimus yra įsipareigojimų iš jų pusės vykdymas, kurį atitinkamai savo ruožtu būtina paremti Lietuvos Respublikos Vyriausybei bei Lietuvos Respublikos Seimui teikiant bei svarstant ateinančių metų valstybės biudžetą. Vis dėlto didžiausios vidaus tarnybos įstaigos - VST, VSAT, PAGD ir PD bei joms pavaldžios įstaigos su Biudžeto projekte siūlomu finansavimu vienareikšmiškai negalės pasiekti reikiamo darbo apmokėjimo lygio bei išlyginti šiuo metu vidaus tarnybos sistemoje dėl netinkamų darbo užmokesčio didinimo įrankių ir nepakankamo finansavimo išsibalansavusią darbo apmokėjimo sistemą bei vykdyti 2017 m. kovo 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 167 patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatytus siekius - tarp kurių ir kova su šešėliu bei iždo apsauga. Be to, NPPSS visuomet akcentavo, kad keičiant ir tobulinant statutinių pareigūnų darbo užmokesčio sistemą tuo pačiu būtina siekti nuoseklaus „Programos 1000“ įgyvendinimo - tolygiai didinant statutinių pareigūnų pareiginės algos koeficientus, šiam tikslui pasiekti būtina pasirinkti ilgalaikius ir veiksmingus realaus darbo užmokesčio kėlimo būdus, vieni iš jų - nuo 2019 m. sausio 1 d. galiojančiame Vidaus tarnybos statute numatyti mechanizmai bei priemonės. Vis dėlto, nei vieno iš paminėtų tikslų nebus galima pasiekti (o kai kuriose įstaigose - tęsti) neveikiant nuosekliai ir proporcingai, t. y. sistemingai, palaipsniui keliant vidaus tarnybos pareigūnų pareiginės algos koeficientus Vidaus tarnybos statuto priemonėmis, vienodai paliesiančiomis visų grandžių pareigūnus. O tam būtina užtikrinti reikalinga finansavimą. Todėl siekiant įgyvendinti Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą ir jos prioritetinius darbus, didinti pareigūnų darbo užmokestį ir gerinti tarnybos sąlygas, taip pat įgyvendinti 2020 metų nacionalinėje sutartyje prisiimtus įsipareigojimus, būtina skirti papildomas lėšas, o būtent ne mažiau kaip 1 mln. eurų VST, 6 mln. eurų VSAT sistemos, ir 3,5 mln. eurų PD, 16,3 mln. eurų PAGD sistemos bei pavaldžių įstaigų statutinių pareigūnų darbo užmokesčio mechanizmo egzistavimo užtikrinimui ir darbo užmokesčio didinimui. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas prašo Komiteto, savo kompetencijos ribose svarstant klausimus, susijusius su nacionaliniu saugumu ir jo užtikrinimu, palaikant teikiamus siūlymus aktyviai prisidėti prie statutinių pareigūnų finansinio stabilumo užtikrinimo.
PASIŪLYMAS LIETUVOS
RESPUBLIKOS 2020 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ Argumentai: Būtina „Programos 1000“ ir Nacionalinės kolektyvinės sutarties nuostatų įgyvendinimui bei užsibrėžtų tikslų pasiekimams, užtikrinant sistemingą laipsnišką darbo užmokesčio didinimą. Tačiau tokiam darbo užmokesčio didinimui ir šiuo metu esančio Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pavaldžių įstaigų biudžeto, lėšų nepakanka. Pasiūlymas: Skirti papildomai 3,5 mln. EUR Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos. Papildomus asignavimus paskiriant Policijos departamento pavaldžių įstaigų pareigūnų darbo užmokesčio fondui (3,5 mln. EUR), kurie būtų naudojami darbo užmokesčio mechanizmo egzistavimo užtikrinimui ir darbo užmokesčio didinimui. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Finansų ministerijai numatyti asignavimai.
Argumentai: Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pirminės ir vidurinės grandies pareigūnų atlyginimai, palyginus su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai pavaldžių įstaigų pareigūnų darbo užmokesčiu skiriasi. Būtina užtikrinti Viešojo saugumo tarnybai sistemingą laipsnišką darbo užmokesčio ir pareigūnų motyvacijos didinimą. Pasiūlymas: Skirti papildomai 1 mln. EUR Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai. Papildomus asignavimus paskiriant Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų darbo užmokesčio fondui (1 mln. EUR), kurie būtų naudojami darbo užmokesčio mechanizmo egzistavimo užtikrinimui ir darbo užmokesčio didinimui. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Finansų ministerijai numatyti asignavimai.
Argumentai: Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pirminės ir vidurinės grandies pareigūnų atlyginimai, palyginus su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai pavaldžių įstaigų pareigūnų darbo užmokesčiu, ženkliai skiriasi. Valstybės sienos apsaugos tarnybai pastaraisiais metais, įvykdžius struktūrinius pertvarkymus, nepakanka lėšų pareigūnų motyvacijos didinimui. Pasiūlymas: Skirti papildomai 6 mln. EUR Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai. Papildomus asignavimus paskiriant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pavaldžių įstaigų pareigūnų darbo užmokesčio fondui (6 mln. EUR), kurie būtų naudojami darbo užmokesčio mechanizmo egzistavimo užtikrinimui ir darbo užmokesčio didinimui. Papildomos lėšos būtinos „Programos 1000“ įgyvendinimui ir Nacionalinės kolektyvinės sutarties vykdymui bei užsibrėžtų tikslų pasiekimams taikyti ilgalaikius ir veiksmingus realaus darbo užmokesčio kėlimo būdus. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Finansų ministerijai numatyti asignavimai.
|
Nepritarti |
2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte numatytus asignavimus didinti nėra galimybės.
|
|
3. |
Ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga 2019-10-30
|
|
|
|
Ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga (toliau – Profesinė sąjunga), atstovaudama savo narių, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – PAGD) pavaldžiose įstaigose tarnybą vykdančių pareigūnų ir darbo sutarties pagrindu dirbančių darbuotojų (toliau – Ugniagesiai gelbėtojai) profesinėms, ekonominėms ir darbo teisėms bei teisėtiems interesams, kreipiasi į Jus ir konstatuoja: 1. Visuomenėje aukščiausią pasitikėjimą turintys ugniagesiai gelbėtojai (bendrovės „Vilmorus” atliktos apklausos duomenimis, ugniagesiais gelbėtojais pasitiki net 90,4 proc. Lietuvos gyventojų), lyginant su kitų statutinių įstaigų pareigūnais, gauna mažiausius atlyginimus. Kątik priimto statutinio ugniagesio atlyginimas su priedais/priemokomis už laipsnį, stažą, darbą naktį ir pavojingas sąlygas yra apie 530 eurų „į rankas“.
2. Šiuo metu Lietuvos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui pavaldžiose tarnybose yra apie 606 laisvų etatų. Iš jų apie 500 yra tiesiogiai susiję su incidentų likvidavimu: ugniagesių gelbėtojų, skyrininkų, pamainų vadų. Į gaisrus bei gelbėjimo darbus šešiaviečiuose gaisriniuose automobiliuose atvyksta 2-4 pareigūnai, o ne 5-6, kaip turėtų būti. Kyla reali grėsmė, kad dėl pareigūnų stygiaus ugniagesiai nebepajėgs atlikti savo pareigų. Be to, susiklosčius tokiai situacijai, ugniagesiai gelbėtojai priversti rizikuoti savo sveikata ir gyvybe. Pareigūnai pastatomi prieš faktą: reikia pažeidinėti instrukcijas ir gelbėti žmones arba laikytis darbų saugos instrukcijų ir negelbėti. 3. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente (PAGD) yra apie 150 nestatutinių ugniagesių gelbėtojų ir skyrininkų, kurie dirba identišką darbą kaip ir pareigūnai, bet jų atlyginimas yra kiek didesnis už MMA ir tesiekia 500 eurų. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba dar 2013 m. atkreipė į tai dėmesį, bet diskriminacijos faktas iki šiol nepanaikintas, o tik dar labiau gilinamas, mokant skirtingą atlyginimą už lygiavertį darbą. 4. Vyriausybė nevykdo įsipareigotos „Programos 1000” įgyvendinimo. Pagal LR Seimui pateiktą kitų metų valstybės biudžeto projektą, 2020 m. planuojamas vidutinis PAGD pareigūnų darbo užmokesčio didėjimas visai nenumatomas arba bus labai nežymus, - tik dėl Bazinio dydžio ir Nacionalinės kolektyvinės sutarties įgyvendinimų. Tai dar labiau demotyvuos pareigūnus. Kyla grėsmė, kad PAGD neatlaikys konkurencijos ieškant ir kviečiant sveikus jaunus žmones ateiti į tarnybą. Remiantis išdėstytais faktais, REIKALAUJAME: Skirti PAGD prie VRM būtiną papildomą 17 324 tūkst. eurų finansavimą darbo užmokesčiui bei darbo saugos ir sveikatos priemonėms pagal šiuos būtinus poreikius: - Pareigūnų pareigybinių koeficientų kėlimui ir motyvacijai, laikantis Vyriausybės įsipareigojimų, ir „Programos 1000” įgyvendinimui – 10 500 tūkst. eurų. - Dėl 2019 m. atliktų darbuotojų tarnybinės veiklos vertinimų darbo užmokesčio padidėjimui – 2 100 tūkst. eurų. - Etatų sukomplektavimui, darbuotojų/biudžetininkų atlyginimams, darbų saugos priemonėms ir pareigūnų bei darbuotojų sveikatai (skiepams, medikamentams ir pan.) - 1000 tūkst. eurų. - Dėl padidėjusių Minimaliosios mėnesinės algos ir Bazinio dydžio– 1 200 tūkst. eurų. - Nuo 2020.01.01 įsigaliojančio Vidaus tarnybos statuto nuostatų įgyvendinimui – 1 500 tūkst. eurų. - Darbuotojų aprūpinimui uniformomis, asmens apsaugos priemonėmis - 1 024 tūkst. eurų. Atkreipiame dėmesį, kad pritarus šiems papildomiems asignavimams, jauno ugniagesio gelbėtojo atlyginimas “į rankas” tepasieks 850 eurų. Šis poreikis pateikiamas neatsižvelgiant į numatytus papildomus asignavimus biudžeto projekte.
|
Nepritarti |
2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte numatytus asignavimus didinti nėra galimybės.
|
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
1. |
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 2019-10-23 |
|
|
|
Įvertinome 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-4014 Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui numatytas skirti lėšas. Dėl projekte numatytų asignavimų apimties pastabų bei pasiūlymų neturime.
(tūkst. Eur)
|
Pritarti |
Dėl projekte numatytų asignavimų pastabų ir pasiūlymų neturi.
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
2. |
Teisėjų taryba, 2019-10-24 |
|
|
|
2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-4014 (toliau – Įstatymo projektas) Lietuvos Respublikos teismų biudžetui numatoma skirti 83 404 tūkst. eurų, iš jų išlaidoms 83 340 tūkst. eurų, iš jų darbo užmokesčiui 75 746 tūkst. eurų, ir 64 tūkst. eurų asignavimų turtui įsigyti. Teisėjų taryba atkreipia dėmesį į būtinybę 2020 metams teismų finansavimui (biudžetams) papildomai skirti: tūkst. Eur
Papildomų lėšų poreikis yra susijęs su būtinybe padengti teismų veiklos funkcionavimui užtikrinti būtinas išlaidas:
1. Pastaruoju metu Lietuvos teismai susiduria su ypatingai didele problema – kvalifikuoto personalo pritraukimu ir/ar jo išlaikymu teismų sistemoje. Net ir aukščiausi šalies teismai šiuo požiūriu yra nekonkurencingi darbo rinkoje bei nepajėgūs pritraukti į teismų sistemą geriausių specialistų. Jau keletą metų teismuose pastebima tendencija – į valstybės tarnautojo pareigas pretenduojančių asmenų skaičius nuolat mažėja, dažnai konkursai neįvyksta tik dėl to, kad nėra norinčių juose dalyvauti arba užsiregistravę pretendentai neatvyksta ar atvykę nesurenka minimalaus balų skaičiaus. Šiuo metu teismuose dirbančių patyrusių ir kompetentingų valstybės tarnautojų bei darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, atlyginimai yra žymiai mažesni už Lietuvos Respublikos finansų ministro 2019 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 1K-41 „Dėl lėšų darbo užmokesčiui poreikio naujoms pareigybėms biudžetinėse įstaigose apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos metodikos nustatyta tvarka apskaičiuotą naujai steigiamų valstybės tarnautojų pareigybių atlyginimą. Netgi ilgamečių teismų valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai dauguma atvejų nesiekia Valstybės tarnybos įstatyme pareigybei nustatyto minimalaus ir maksimalaus koeficientų vidurkio. Tam, kad faktiškai dirbančių teismų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareiginių algų koeficientai būtų padidinti bent iki vidutinių koeficientų, papildomai reikia 7 761 tūkst. eurų, iš jų 7 650 tūkst. eurų darbo užmokesčiui. Įvertinusi realias valstybės biudžeto galimybes, Teisėjų taryba prašo teismų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, atlyginimų padidinimui 2020 m. teismams papildomai skirti bent trečdalį poreikio patenkinančios sumos – 2587 tūkst. eurų, iš jų 2 550 tūkst. eurų darbo užmokesčiui. Tokiu atveju būtų palaikomas nors minimalus atlyginimų augimas, ateityje siekiant užtikrinti įstatymuose nustatytų pareigybių vidutinius pareiginės algos koeficientus.
2. Teisėjų taryba reiškia apgailestavimą dėl 2019 m. spalio 22 d. Lietuvos Respublikos Seimo posėdyje atmesto Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengto Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo Nr. X-1771 3, 4, 5 straipsnių ir priedėlio pakeitimo įstatymo projekto Nr. 19-12021, kuriuo buvo numatomas visų grandžių teismų teisėjų pareiginės algos koeficientų padidinimas. Pažymėtina, kad visų grandžių, išskyrus apylinkių, teisėjų atlyginimai nuo 2009 m. didėjo tik 3 % per 10 metų ir vis dar nepasiekė 2008 m. lygio (vertinant be mokestinės reformos, kuria nuo 2019 m. sausio 1 d. darbdavio mokesčiai buvo perkelti darbuotojui, įtakos). Tai, kad teismo kanclerio (valstybės tarnautojo) atlyginimas pagal galiojantį teisinį reglamentavimą gali būti didesnis už teismo pirmininko atlyginimą, o kartu ir gana žymiai didesnis už teisėjo atlyginimą, taip pat tai, kad teisėjų atlyginimai neproporcingai maži, juos lyginant su kitų valstybės institucijų (pvz., teisėsaugos) pareigūnų atlyginimų dydžiais, patvirtina, jog atsakingiausias pareigas valstybėje einančių teisėjų atlyginimų sistema yra akivaizdžiai neproporcinga ir iškreipta. Naujausiais Europos Komisijos Europos Sąjungos teisingumo rezultatų suvestinių (angl. The 2016 EU Justice Scoreboard, The 2017 EU Justice Scoreboard, The 2018 EU Justice Scoreboard) duomenimis, Lietuvos teismų darbo krūvis yra vienas didžiausių Europoje, tačiau teisėjų gaunamas atlyginimas – kone mažiausias bendrijoje. Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, jog teisėjo profesijos nepatrauklumas (matyt pirmiausia finansiniu aspektu) ima ryškėti jau pradinėse stadijose – tapti teisėju siekia vis mažiau profesionalių teisininkų, o atrankose dalyvaujantys asmenys nėra vertinami kaip geriausi teisės srities profesionalai.
3. Įstatymo projekto 14 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „Teisingumo ministerija iš jai skirtų asignavimų 13 000 tūkst. eurų, Nacionalinė teismų administracija iš jai skirtų asignavimų 400 tūkst. eurų, teismai iš jiems skirtų asignavimų 400 tūkst. eurų ir Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras iš jam skirtų asignavimų 1 000 tūkst. eurų turi naudoti įsiskolinimams kreditoriams padengti taip, kad šių asignavimų valdytojų 2021 m. sausio 1 d. esantis įsiskolinimas (mokėtinos sumos) minėtomis sumomis būtų mažesnis už jų 2020 m. sausio 1 d. įsiskolinimą (mokėtinas sumas).“ Teisėjų taryba pritardama, kad valstybės biudžeto asignavimai turi būti naudojami pagal paskirtį įsiskolinimams padengti, atkreipia dėmesį, kad Įstatymo projekte numačius skirti tik dalį reikalingos sumos, kai teikiant poreikius Finansų ministerijai 2020 metams prognozuotas žymiai didesnis tokių lėšų trūkumas, įstatyminiu lygmeniu būtų nustatyta iš anksto neįgyvendinama nuostata, todėl šią įstatymo nuostatą prašo taisyti išbraukiant „taip, kad šių asignavimų valdytojų 2021 m. sausio 1 d. esantis įsiskolinimas (mokėtinos sumos) minėtomis sumomis būtų mažesnis už jų 2020 m. sausio 1 d. įsiskolinimą (mokėtinas sumas).“. Pažymėtina, kad teismams 2020 m. įsiskolinimams dengti numatyta iš viso 400 tūkst. eurų ir nustatytas reikalavimas šia suma sumažinti įsiskolinimus 2020 m. pabaigoje, o Teisėjų taryba, 2019 m. gegužės 3 d. raštu Nr. 36P-64-(7.1.10) dėl teismų poreikių 2020 m. Finansų ministerijai pranešė, kad vien teisėjų ir valstybės tarnautojų priedų už ištarnautus Lietuvos valstybei metus padidėjimui perskaičiavus visų dirbančių teisėjų ir valstybės tarnautojų stažus 2020 metams papildomai reikia 582 tūkst. eurų, iš jų 574 tūkst. eurų darbo užmokesčiui, tačiau šių lėšų skirti Įstatymo projekte nenumatyta. Daliai teisėjų 2020 m. priedas už stažą padidėja nuo 27 iki 30 %, o visiems teismų valstybės tarnautojams didėja 1 %. Atsižvelgiant į bendrą teismų darbo užmokesčio fondo trūkumą, teismų sistemai bet koks koeficientų (šiuo atveju priedo už stažą procento) privalomas padidinimas iš vidinių resursų neįmanomas, kadangi tai dar pablogina finansinę situaciją teismuose, t. y. didina įsiskolinimus. Todėl Teisėjų taryba prašo papildomai skirti 582 tūkst. eurų, iš jų 574 tūkst. eurų darbo užmokesčiui, priedų už stažą didėjimui padengti.
4. Teisėjų taryba taip pat pažymi, kad dalis būtinųjų teismų poreikių turi būti finansuojami Nacionalinės teismų administracijos (toliau – Administracija) biudžete ir Administracija, kaip institucija, kurios vadovas yra asignavimų valdytojas, teikia asignavimų poreikį atskirai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 128 straipsniu, Valstybės investicijų programoje numatytų investicijų, skirtų teismams, asignavimų valdytoja yra Administracija. Teisėjų taryba pažymi ypatingą Administracijos pradėto vykdyti investicijų projekto „Vilniaus mieste veikiančių teismų pastato Vilniuje, Šeimyniškių g. 28, statyba“ svarbą. Šio projekto įgyvendinamas iš karto išspręstų pagrindines net trijų institucijų – Vilniaus apygardos teismo, Vilniaus regiono apylinkės teismo ir pačios Administracijos darbo sąlygų problemas, o taip pat teismų savivaldos institucijų, kurių posėdžiai organizuojami Administracijos patalpose, darbo organizavimo problemas esant patalpų trūkumui. Šiuo metu Vilniaus regiono apylinkės teismas ir Administracija patalpų trūkumo problemas dalinai sprendžia nuomodamiesi patalpas, o Vilniaus apygardos teismo situacija yra ypač sudėtinga: šiuo metu teismas neužtikrina reikiamo lygio fizinio ir psichologinio saugumo teismo proceso dalyviams (trūksta posėdžių salių, nėra galimybės atskirti kaltinamųjų ir liudytojų patekimo į posėdžių sales kelių ir pan.), taip pat teismo patalpose nėra galimybės užtikrinti higienos normų reikalavimus atitinkančių darbo vietų teismo darbuotojams. Todėl Teisėjų taryba prašo užtikrinti Administracijos prašomų lėšų skyrimą ir šio projekto vykdymui. Prašome atsižvelgti į išdėstytas aplinkybes bei teismų poreikių finansavimo būtinumą ir tarpininkauti, kad teismų sistemai 2020 m. būtų papildomai skirtos prašomos lėšos.
|
Nepritarti |
2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte numatytus asignavimus didinti nėra galimybės.
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
3. |
Nacionalinė teismų administracija, 2019-10-24 |
|
|
|
2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-4014 (toliau – Įstatymo projektas) Nacionalinei teismų administracijai numatoma skirti 11 823 tūkst. eurų, iš jų išlaidoms 8 875 tūkst. eurų, iš jų darbo užmokesčiui 1 751 tūkst. eurų, ir 2 948 tūkst. eurų asignavimų turtui įsigyti. Siekiant sudaryti tinkamas sąlygas Lietuvos Respublikos teismų sistemos veiklai, Nacionalinė teismų administracija (toliau – Administracija) prašo 2020 metams papildomai skirti lėšų:
tūkst. Eur
1. Įstatymo projekto 14 straipsnio 3 dalyje numatyta visai nauja nuostata, kad „Teisingumo ministerija iš jai skirtų asignavimų 13 000 tūkst. eurų, Nacionalinė teismų administracija iš jai skirtų asignavimų 400 tūkst. eurų, teismai iš jiems skirtų asignavimų 400 tūkst. eurų ir Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras iš jam skirtų asignavimų 1 000 tūkst. eurų turi naudoti įsiskolinimams kreditoriams padengti taip, kad šių asignavimų valdytojų 2021 m. sausio 1 d. esantis įsiskolinimas (mokėtinos sumos) minėtomis sumomis būtų mažesnis už jų 2020 m. sausio 1 d. įsiskolinimą (mokėtinas sumas).“ Administracija sutinka, kad valstybės biudžeto asignavimai turi būti naudojami pagal paskirtį įsiskolinimams padengti ir pagal šią paskirtį 400 tūkst. eurų įsipareigoja panaudoti, tačiau atkreipia dėmesį, kad Įstatymo projekte numačius skirti tik dalį reikalingos sumos, kai teikiant poreikius Finansų ministerijai 2020 metams prognozuotas ženkliai didesnis trūkumas, įstatyminiu lygmeniu būtų nustatyta iš anksto akivaizdžiai neįgyvendinama nuostata, todėl Administracija prašo išbraukti Įstatymo projekto 14 straipsnio 3 dalies pabaigą „taip, kad šių asignavimų valdytojų 2021 m. sausio 1 d. esantis įsiskolinimas (mokėtinos sumos) minėtomis sumomis būtų mažesnis už jų 2020 m. sausio 1 d. įsiskolinimą (mokėtinas sumas)“ arba skirti realų poreikį atitinkančias lėšas. Tokia nuostata yra tinkama tuomet, kai įsiskolinimai su poreikiu yra dengiami pilnai arba kai įsiskolinimai yra susidarę dėl vienkartinės veiklos/ įvykio, tačiau visai netinkama nuolatinei veiklai, kai poreikiai nėra pilnai dengiami, o veiklos apimtys auga. Finansų ministerija buvo ne kartą informuota, kad jau šiemet teisėjų valstybinių pensijų mokėjimas buvusiems teisėjams sutriks lapkričio mėnesį, nes Administracija turi lėšų tik lapkričio mėn. mokėjimui (ir gali šiek tiek pritrūkti), o gruodžio mėnesį pensijų nebemokės. Lėšų poreikis 1 mėnesiui pagal esamą situaciją sudaro apie 230 tūkst. eurų. Taigi, net jei kitais metais į pensiją neišeitų naujai nei vienas teisėjas, 2020 metams vien pensijoms papildomai reikalinga 460 tūkst. eurų (1 mėn. įsiskolinimui už šių metų gruodį ir atitinkamai 1 mėn. mokėjimui kitų metų gruodį). Tačiau 2020 metais 65 metai sueis 15 teisėjų ir bus skirtos pensijos 2 Lietuvos Konstitucinio Teismo teisėjams, tam papildomai reikės 151 tūkst. eurų (jei papildomai nebus teisėjų išeinančių į pensiją sulaukus pensinio amžiaus, t. y. anksčiau nei sueina 65 m.). Taigi lyginant su 2019 m., papildomai reikalinga minimali suma sudaro 611 tūkst. eurų (230x2+151), bet trūkumas dėl neplanuotų teisėjų gali būti didesnis, o numatyta papildomai skirti 230 tūkst. eurų, taigi neskirta 381 tūkst. eurų. Taip pat spalio mėn. pradžioje Administracija baigė šiais metais mokėti už teismų paskirtas teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizes, nes per 2019 m. III ketvirčius panaudojo 319,9 tūkst. eurų iš 333 tūkst. eurų skirtų ekspertizėms apmokėti ir IV ketvirčiui buvo likę tik 13 tūkst. eurų. Per vieną metų ketvirtį Administracija apmoka sąskaitų už teismų paskirtas teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizes vidutiniškai 100 tūkst. eurų sumai (2019 m. I ketv. – 120 tūkst. eurų, II ketv. – 90 tūkst. eurų, III ketv. – 110 tūkst. eurų), todėl prognozuojama, kad šiemet už IV ketvirtį liks skolinga iki 87 tūkst. eurų (100-13), o 2020 m. papildomai numatyta skirti 50 tūkst. eurų. Todėl 2020 m. pabaigoje prognozuojamas apie 104 tūkst. eurų trūkumas (poreikis: 100x4 ketv.+87 skolai už 2019 m.; numatyta skirti: 333+50). Atsižvelgiant į tai, kad Administracijai nebuvo skirta papildomų asignavimų įgyvendinti naujos redakcijos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą nuo 2019 m. sausio 1 d., vien dėl valstybės tarnautojų priedų už ištarnautus Lietuvos valstybei metus perskaičiavimo bei dalies valstybės tarnautojų mažesnių perskaičiuotų pareiginės algos koeficientų nei naujoje įstatymo redakcijoje pareigybei nustatyta minimali koeficiento riba, kas mėnesį susidarė 6,1 tūkst. eurų darbo užmokesčio fondo trūkumas, t. y. 73,2 tūkst. eurų per metus. Dėl šios priežasties ir įvertinus kitus pokyčius (įsigaliojus Bendrajam duomenų apsaugos reglamentui, Administracijoje įsteigta visus teismus aptarnaujanti duomenų apsaugos pareigūno pareigybė, nors ir šiam reglamentui įgyvendinti nebuvo skirta papildomų asignavimų), 2019 m. pabaigoje prognozuojamas apie 113 tūkst. eurų Administracijos įsiskolinimas darbo užmokesčiui. Ir, nors 2020 m. numatyta papildomai skirti 120 tūkst. eurų darbo užmokesčiui dengti (skaičiuojant su Mokymo centru), 2020 m. sausio mėn. padengus įsiskolinimą už 2019 metus, atitinkamai analogiškas darbo užmokesčio fondo trūkumas susidarys ir 2020 metų pabaigoje, ir jis bus ne mažesnis, nes vien tik visų valstybės tarnautojų priedai už ištarnautus valstybei metus kasmet didėja 1 %. Vien šių trijų sričių numatomas papildomas poreikis 2020 m. sudaro apie 998 tūkst. eurų, o visiems Administracijos įsiskolinimams dengti numatyti 400 tūkst. eurų. Manytina, kad nustačius įpareigojimą atitinkamai per ateinančius metus sumažinti įsiskolinimus turėtų būti skiriama visa reikalinga poreikio suma, bent jau toms sritims, kuriose poreikis akivaizdus ir iš anksto prognozuojamas. Todėl prašome papildomai skirti 598 tūkst. eurų išlaidoms (381+104+113), iš jų 113 tūkst. eurų darbo užmokesčiui. Skyrus šias lėšas, būtų galimas numatytas įpareigojimas ir dėl įsiskolinimų sumažinimo, tuo tarpu pagal esamą situaciją akivaizdu, kad ne mažesni įsiskolinimai prognozuojami ir 2020 m. pabaigoje, nes vien pensijoms reikalinga ženkliai daugiau lėšų nei numatyta skirti iš viso.
2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 128 straipsniu, Valstybės investicijų programoje numatytų investicijų, skirtų teismams, asignavimų valdytoja yra Administracija. Administracija pažymi ypatingą šiuo metu pradėto įgyvendinti valstybės investicijų projekto „Vilniaus mieste veikiančių teismų pastato Vilniuje, Šeimyniškių g. 28, statyba“ svarbą, kadangi jo įgyvendinamas iš karto išspręstų pagrindines net trijų institucijų – Vilniaus apygardos teismo, Vilniaus regiono apylinkės teismo ir Administracijos darbo sąlygų problemas, o taip pat teismų savivaldos institucijų, kurių posėdžiai organizuojami Administracijos patalpose, darbo organizavimo problemas esant patalpų trūkumui. Šiuo metu Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai ir iš dalies Administracija patalpų trūkumo problemas sprendžia nuomodamiesi patalpas iš privataus sektoriaus, o Vilniaus apygardos teismo situacija yra ypač sudėtinga: šiuo metu teismo patalpose nėra galimybės užtikrinti net minimalius higienos normų reikalavimus atitinkančių darbo vietų teismo darbuotojams (pvz., šiuo metu kai kuriuose kabinetuose dirba 8 darbuotojai, kiekvienam darbuotojui tenka tik 4 kv. m. patalpos ploto) ir reikiamo lygio fizinio ir psichologinio saugumo teismo proceso dalyviams (trūksta posėdžių salių, nėra galimybės atskirti kaltinamųjų ir liudytojų patekimo į posėdžių sales kelių ir pan.). 2020 m. Vilniaus mieste veikiančių teismų pastato Vilniuje, Šeimyniškių g. 28, statybos projekto lėšų poreikis sudaro 9 750 tūkst. eurų turtui įsigyti. Pažymėtina, kad iki šiol suplanuotos projekto veiklos vykdomos pilna apimtimi – statybą leidžiantis dokumentas gautas 2018 m. gruodžio 18 d., šiuo metu vykdomas pastato rangos darbų viešasis pirkimas, kuris turėtų būti baigtas gruodžio mėn. Nors pagal vykdomo pirkimo rangos darbų sutarties projektą yra numatyta galimybė projekto vykdymą perduoti VĮ Turto bankui, tačiau iki šiol nėra parengti tam reikalingi teisės aktai, todėl toks svarbus teismams projektas yra paliktas nežinioje: Administracija turi patvirtintą valstybės investicijų projektą, statybų leidimą ir gali pilnai įgyvendinti projektą, tačiau Administracijai neskiriamos lėšos argumentuojant galimu perdavimu Turto bankui, o reikalingi perdavimui Turto bankui teisės aktai yra neparengti ir, kiek žinoma, šiuo metu Turto bankas šiam projektui finansavimo nėra numatęs. Lietuvos Respublikos Seimas 2019 m. liepos 9 d. priėmė Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 128 straipsnio pakeitimo įstatymą (toliau – Įstatymas), kuriuo nustatyta galimybė atskirais atvejais teismų funkcijoms atlikti reikalingą administracinį valstybės nekilnojamąjį turtą įsigyti centralizuotą valstybės nekilnojamojo turto valdymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis Įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos iki 2019 m. rugsėjo 30 d. turėjo priimti šio Įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, tačiau Administracija šiai dienai nėra gavusi pastaboms net pirminio projekto, todėl prašo pritarti asignavimų skyrimui Administracijai, nes projektą toliau vykdo pati.
3. 2019 m. liepos 16 d. Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 93 ir 94 straipsnių pakeitimus, kurie įsigalios nuo 2020 m. sausio 1 d., Administracijai nustatyta ne tik teisėjų, bet ir teismų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, centralizuoto kvalifikacijos kėlimo organizavimo funkcija, finansuojant valstybės biudžeto lėšomis pagal atskirą programą, tačiau papildomas finansavimas naujai nustatytai funkcijai vykdyti nenumatytas. Teismuose be teisėjų dirba apie 2,7 tūkst. kito personalo, kurių dauguma vykdo specifines su tiesiogine teismo veikla susijusias funkcijas ir jų kvalifikacijos kėlimas šiuo metu valstybėje nėra užtikrinamas, nes rinkoje siūlomi mokymai nepritaikyti teismų veiklos specifikai, todėl Administracijai naujai priskirtai funkcijai vykdyti papildomai reikalinga 50 tūkst. eurų išlaidoms teismų personalo mokymų organizavimui.
4. Taip pat Administracijai 2020 m. numatyta skirti 35 tūkst. eurų teisėjų valstybinėms pensijoms kompensuoti, įgyvendinant Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės parengtą ir užregistruotą Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo našlių ir našlaičių, maitintojo netekimo, ištarnauto laiko, valstybinių pensijų, kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas, rentų, kompensacinių išmokų, šalpos, slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinių kompensacijų kompensavimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3932 (toliau – Kompensavimo įstatymo projektas). Pažymėtina, kad šio įstatymo projekto nuostatos turėtų būti įvertintos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo, kuriame Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, kontekste. Buvusiems teisėjams, valstybinių pensijų gavėjams, kuriems teisėjų valstybinė pensija buvo sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį, preliminari neišmokėta valstybinių pensijų suma sudaro 402 tūkst. eurų, iš kurios 57 tūkst. eurų suma neišmokėta jau mirusiems teisėjams (be šios sumos susidaro 345 tūkst. eurų). Pagal registruotą Įstatymo projektą neaišku, kodėl eliminuojama asmenų, mirusių iki Kompensavimo įstatymo projekto įsigaliojimo, grupė (1 straipsnio 3 dalis, 3 straipsnio 6 dalis), o visiems kitiems siūloma kompensuoti tik 10 % dėl Laikinojo įstatymo taikymo jų patirtų praradimų (2 straipsnio 1 dalis), kas sudaro iš viso 35 tūkst. eurų (345x10%). Taip pat kyla klausimų, ar ateityje planuojama grąžinti likusias neišmokėtas sumas (be minėtųjų 10 %), pavyzdžiui, nustatant laikotarpį per kelis metus. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo išvadą, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, toks neaiškus dalies patirtų praradimų kompensavimas, eliminuojant paveldėtojus, ne tik stokoja aiškumo, vientisumo, nuoseklumo, lygiateisiškumo, bet ir sukuria prielaidas naujiems teisminiams ginčams kilti. Atsižvelgiant į tai, kai teisminiuose ginčuose prarandama daugybė laiko ir valstybės biudžeto lėšų, Administracija siūlo iš karto numatyti visos sumos kompensavimą ir kompensavimo tvarką arba laikytis nurodytos Konstitucinio Teismo išvados. Papildomų lėšų poreikio 367 tūkst. eurų sumai (35 iš 402 jau numatyti skirti) Administracija neteikia, kadangi šiuo metu nėra parengto atitinkamo įstatymo projekto.
|
Nepritarti |
2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte numatytus asignavimus didinti nėra galimybės.
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
4. |
Generalinė prokuratūra, 2019-10-23 |
|
|
|
Įvertinę Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Generalinei prokuratūrai numatytas skirti lėšas, remdamiesi atliktais skaičiavimais ir realiais poreikiais, teikiame pasiūlymą dėl 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto: (tūkst. eurų)
Prašytume 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme Generalinei prokuratūrai papildomai skirti 3 511 tūkst. eurų. Generalinei prokuratūrai įgyvendinant užsibrėžtus tikslus ir uždavinius 2020 metams būtini papildomi asignavimai. 2020 metams papildomų asignavimų poreikis sudaro 3 380 tūkst. eurų ir jie reikalingi šioms svarbiausioms sritims: 1) Darbo užmokesčiui ir socialiniam draudimui – 2 016 tūkst. eurų (iš jų darbo užmokesčiui – 1 992 tūkst. eurų, darbdavio socialinio draudimo įmokoms – 24 tūkst. eurų): 2019 m. darbo užmokesčio kreditoriniam įsiskolinimui padengti – 1 015 tūkst. eurų ir paskaičiuotam 2020 m. darbo užmokesčio lėšų kreditoriniam įsiskolinimui padengti – 1 001 tūkst. eurų, susidariusiam dėl nepakankamų asignavimų darbo užmokesčiui skyrimo prokurorų ir prokuratūros personalo darbo užmokesčiui išmokėti.
2) Darbdavių socialinei paramai – 39 tūkst. eurų. 2020 m. būtina numatyti 20 tūkst. eurų didesnius asignavimus iš darbdavio lėšų už pirmas dvi nedarbingumo dienas mokamoms nedarbingumo pašalpoms bei 19 tūkst. eurų didesnius asignavimus materialinėms pašalpoms darbuotojams.
3) Prokuratūros pastatų kapitaliniam ir einamajam remontui – 924 tūkst. eurų. 2019 m. parengtas pastato Vytauto g. 55, Tauragėje kapitalinio remonto techninis projektas, pagal kurį numatytas pilnas administracinio pastato, garažų atnaujinimas bei teritorijos sutvarkymas. Projekto įgyvendinimui reikalingas 574 tūkst. eurų papildomas finansavimas. 2018 m. lapkričio 25 d. Generalinės prokuratūros pastate adresu Rinktinės g. 5A, Vilniuje, skilo ir nukrito dvi vidaus atriumo 4 ir 5 aukšto stiklo plokštės. Tai jau buvo antras toks atvejis per pastaruosius trejus metus. Vilniaus miesto savivaldybės sudaryta avarijos tyrimo komisija įpareigojo Generalinę prokuratūrą atlikti ekspertinį tyrimą berėmių stiklo plokščių avarijos priežastims nustatyti. Atlikus ekspertizę buvo nustatyta, jog vidaus atriumo berėmio stiklo plokščių konstrukcija netenkina statinių mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimų, stiklo vitrinų tvirtinimo mazgai netinkamai suprojektuoti ir sumontuoti. Esama situacija kelia grėsmę žmonių saugumui, todėl būtinas papildomas finansavimas esamų nesaugių pastato vidaus atriumo stiklo vitrinų (1500 kv. m) pakeitimui. Papildomų lėšų poreikis darbams atlikti sudaro 350 tūkst. eurų.
4) Prokuratūros pastato Rinktinės g. 5A, Vilniuje, apsaugos stiprinimui – 100 tūkst. eurų. 2017 metais buvo atliktas prokuratūros pastato adresu Rinktinės g. 5A, Vilniuje, apsaugos auditas. Pagal patvirtintą audito priemonių įgyvendinimo planą numatytos šios pagrindinės priemonės: - pertvarkyti įvažiavimą į teritoriją įrengiant naują kelio užtvarą, kuris valdytųsi automatiškai nuo automobilių numerių, vaizdo kamera identifikuotų visus atvykstančius automobilius ir fiksuotų jų numerius, bei papildomai prie įvažiavimo įrengti domofoną atvykusiems svečiams susisiekti su prokuratūros apsaugos dėl susisiekimo su apsaugos darbuotoju; - šalia pastato įėjimo, pro kurį ne darbo metu įleidžiami darbuotojai, įrengti domofoną su integruota vaizdo kamera; - -1 ir -2 aukštuose įrengti liftų iškvietimą tik nuo įeigos kontrolės kortelių; - keisti darbuotojams išduodamų įeigos kontrolės sistemos kortelių programavimą, kortelėje nurodomus duomenis papildyti darbuotojo pareigomis ir nuotrauka bei įdiegti galimybę, kad įėjimuose į pastatą darbuotojo įeigos kortelės panaudojimo atveju, kortelės duomenys (vardas pavardė, pareigos, nuotrauka) automatiškai būtų parodomi apsaugos posto šiam tikslui skirtuose vaizdo stebėjimo monitoriuose; - įrengti papildomas vaizdo kameras; - pastato pagrindiniame įėjime sumontuoti karuselines duris, veikiančias tik nuo įeigos kontrolės sistemos ir apsaugos darbuotojo leidimu. Šios durys turėtų turėti metalo detektoriaus skanavimo funkciją. Minimalus papildomų lėšų poreikis suplanuotoms priemonėms įgyvendinti sudaro 100 tūkst. eurų.
5) Informacinėms technologijimos – 301 tūkst. eurų. 2020 m. būtina numatyti papildomus 20 tūkst. eurų duomenų saugyklos vietos praplėtimui, siekiant užtikrinti visos elektroninės informacijos tinkamą saugojimą prokuratūroje. Atsižvelgiant į kylančias grėsmes, būtina vystyti kibernetinį saugumą diegiant papildomas sistemas. SIEM (angl. Security and Information Event Management) sistemos, padedančios nustatyti įsilaužimo ar piktnaudžiavimo informacinėse sistemose požymius, diegimui lėšų poreikis sudaro 200 tūkst. Eur. 802.1X standarto tinklo saugumo sistemos, kuri užtikrina, kad neautorizuoti įrenginiai negalėtų prisijungti ir pažeisti tinklo saugumo, diegimui lėšų poreikis sudaro 31 tūkst. eurų. Planuojama įsigyti naują pagalbos sistemą Informacinių technologijų ir Turto valdymo skyriams. Sistema leistų registruoti bei efektyviai valdyti darbuotojų prašymus bei sutrikimus. Papildomų lėšų poreikis - 50 tūkst. eurų. Atsižvelgdami į išdėstytas aplinkybes, prašome Generalinei prokuratūrai 2020 metams papildomai numatyti 3 380 tūkst. eurų valstybės biudžeto asignavimų.
|
Nepritarti |
2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte numatytus asignavimus didinti nėra galimybės.
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
5. |
Teisingumo ministerija, 2019-10-24 |
|
|
|
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, atsakydama į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2019 m. spalio 22 d. raštą Nr. S-2019-6270, teikia informaciją dėl Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-4014 teisingumo ministro valdymo sritims numatytų skirti asignavimų 2020 metams, kurie suplanuoti atsižvelgiant į planuojamus pasiekti rezultatus, valdymo srities įstaigų finansinę padėtį bei įvertinus objektyvias valstybės biudžeto finansines galimybes. tūkst. eurų
|
Pritarti |
Dėl projekte numatytų asignavimų pastabų ir pasiūlymų neturi.
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
6. |
Vidaus reikalų ministerija, 2019-10-23 |
|
|
|
Atsakydami į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto paklausimą, informuojame, kad įvertinus 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte šiuo metu numatytus asignavimus Vidaus reikalų ministerijai (toliau – VRM), liks nepatenkintas prioritetinis poreikis, kuris sudaro 54 361 tūkst. Eur: (tūkst. Eur)
Lentelėje nurodytas asignavimų trūkumas yra būtinas šioms reikmėms:
1) Nacionalinės kolektyvinės sutarties nuostatų įgyvendinimui – didinti policijos pareigūnams mažiausius koeficientus vidutiniškai 0,5 bazinio dydžio (pagal pateiktą derinti Vidaus tarnybos statuto pakeitimo projektą) – 3 541 tūkst. eurų, iš jų 3 491 tūkst. eurų darbo užmokesčiui;
2) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM kreditiniam įsiskolinimui padengti, kadangi 2019 m. papildomai skirti 3,5 mln. eurų, suderinus su profsąjungomis, buvo paskirstyti pareigūnų vertinimams ir dėl to didesnių atlyginimų mokėjimams nuo balandžio mėnesio, todėl 2020 m. susidaro 4 mėn. lėšų trūkumas darbo užmokesčiui – 1 560 tūkst. eurų;
3) valstybės perduotų savivaldybėms funkcijų vykdymui – 5 262 tūkst. eurų (priešgaisrinės saugos funkcijai – 4 166 tūkst. eurų, civilinės saugos funkcijai – 703 tūkst. eurų, gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų ir gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitos duomenų tvarkymo funkcijai – 393 tūkst. eurų);
4) Migracijos departamento prie VRM funkcijų vykdymui dėl vykdomos reformos (perimtų iš Policijos departamento regioninių padalinių patalpų remontui, informacinių technologijų prekėms ir paslaugoms įsigyti, baldams, kitoms prekėms ir paslaugoms, eilių valdymo, vaizdo stebėjimo sistemoms įrengti ir kt.) – 1 345 tūkst. eurų;
5) prevencinei veiklai FinTech (kriptovaliutos) sektoriuje vykdyti – 300 tūkst. eurų, iš jų 138 tūkst. eurų darbo užmokesčiui;
6) vidaus tarnybos pareigūnų aprūpinimui ginkluote ir specialiosiomis priemonėmis (įranga), tarnybine uniforma, informacinių technologijų ir ryšių bei transporto priemonėmis pagal nustatytus standartus (Vyriausybės 5.4.1. Darbas Vidaus reikalų statutinių įstaigų pajėgumų stiprinimas) – 14 637 tūkst. eurų;
7) VRM Medicinos centro sveikatos priežiūros specialistų darbo užmokesčio didinimui, siekiant pavyti bent šiuo metu esantį šalies vidurkį (Vilniaus miesto vidurkiui pasiekti poreikis būtų dar didesnis) – 629 tūkst. eurų, iš jų 620 tūkst. eurų darbo užmokesčiui;
8) pirmininkauti Baltijos jūros valstybių tarybos darbo grupei (kovos prieš prekybą žmonėmis ir civilinės saugos srityse) 2020–2021 m. – 31 tūkst. eurų;
9) sienos stebėjimo sistemų diegimui ir infrastruktūros kūrimui prie ES išorės sienos (su Baltarusija) (Vyriausybės 5.4.3. Darbas ES išorės sienų apsaugos sustiprinimas ir modernių techninių priemonių įdiegimas Lietuvos dalies ES išorės sienai kontroliuoti) – 20 856 tūkst. eurų;
10) ES atvykimo/išvykimo sistemos įrengimui ir įdiegimui pasienio kontrolės punktuose (taip pat automatizuotų savitarnos sistemų ir e. vartų įrengimui ir įdiegimui) (Vyriausybės 5.4.3. Darbas ES išorės sienų apsaugos sustiprinimas ir modernių techninių priemonių įdiegimas Lietuvos dalies ES išorės sienai kontroliuoti) – 6 200 tūkst. eurų, iš jų 197 tūkst. eurų darbo užmokesčiui.
Atkreipiame dėmesį, kad , kad 1–5 punktuose nurodytas lėšų trūkumas yra ypatingos svarbos papildomas poreikis. Be to, atsižvelgiant į tai, kad 2020 metams VRM ženkliai (9,31 mln. eurų) sumažintos lėšos prekėms ir paslaugoms bei turtui įsigyti, neabejotinai bus sutrikdyta VRM pavaldžių įstaigų veikla, gali kilti grėsmė joms pavestų funkcijų ir prisiimtų įsipareigojimų vykdymui.
|
Nepritarti |
2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte numatytus asignavimus didinti nėra galimybės.
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
||||||
|
1. |
Seimo narys Kęstutis Glaveckas 2019-10-28 |
|
|
|
|
Argumentai: Kadangi Lietuvoje sparčiai diegiama valdymo skaitmenizacija, be to laikantis programinių įsipareigojimų mažinti valstybės tarnautojų skaičių, tikslinga padėti Vyriausybei ir atskiroms ministerijoms vykdyti prisiimtus įsipareigojimus valdymo efektyvinimo srityje.
Pasiūlymas: Sumažinti Aplinkos, Ekonomikos ir inovacijų, Energetikos, Kultūros, Socialinės apsaugos ir darbo, Susisiekimo, Sveikatos apsaugos, Švietimo, mokslo ir sporto, Teisingumo, Užsienio reikalų, Vidaus reikalų ir Žemės ūkio ministerijų asignavimus darbo užmokesčiui 2 procentais.
|
Nepritarti |
Nuspręsta pritarti pateiktam Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4014. |
6. Komiteto sprendimas: pritarti Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4014.
7. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 3.
8. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras.
Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė
Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Varanauskienė