LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Aplinkos apsaugos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS REFORMOS ĮSTATYMO NR. I-1607 8, 9, 10 IR 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-4011

2024-10-09 Nr. 107-P-37

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, komiteto nariai: Kasparas Adomaitis, Aidas Gedvilas, Ligita Girskienė, Linas Jonauskas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus. Komiteto biuras: biuro vedėja Birutė Pūtienė, patarėjai: Evelina Bulotaitė, Jolita Jakučionytė, Aistrida Latvėnė, Rasa Liucija Matusevičiūtė, Audrius Želvys, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: aplinkos viceministrė Giedrė Ričkutė; Aplinkos ministerijos Žemės ir teritorijų planavimo politikos grupės vadovė Algė Staniūnaitė-Tonkich, Žemės ir teritorijų planavimo politikos grupės vyresnioji patarėja Erika Giedraitienė; Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorius Saulius Mickus, Teisės skyriaus vedėja Aušra Račkauskaitė; Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Vaidutė Ščiglienė, vyresnysis patarėjas Rimantas Bitinas.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2024-07-04)	5 (19)	(1)		Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 4 straipsniu keičiamo Žemės reformos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies nuostatos toje apimtyje, kurioje nustatoma, kad „<...> parengiama nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla ir nustatyti kadastro duomenys Vyriausybės nustatyta tvarka įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą“ nėra aiškios, nes pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 6 dalį nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo detalią tvarką ir reikalavimus, nekilnojamojo daikto planų bei kadastro duomenų formų turinį ir parengimo bei nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos suformavimo tvarką nustato Kadastro nuostatai, o pagal 13 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo daikto kadastro duomenys įrašomi į nekilnojamojo turto kadastrą ir pakeičiami Kadastro nuostatų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai ir siekiant įstatymų suderinamumo, projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies aptariamoje nuostatoje vietoj žodžių „Vyriausybės nustatyta tvarka“ įrašytini žodžiai Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka“ arba žodžiai „Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka“. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra svarstomas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo Nr. VIII-1764 7, 8, 11, 12 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas reg. Nr. XIVP–3589, kurio 2 straipsnio 2 dalimi Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad „nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo detalią tvarką ir reikalavimus, nekilnojamojo daikto planų bei kadastro duomenų formų turinį ir parengimo bei nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos suformavimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija“. Atsižvelgiant į tai, abiejų projektų nuostatos derintinos tarpusavyje.	Pritarti.	Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalį siūloma išdėstyti taip: 5 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Žemės reformai reikalingi žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami ir tvirtinami Vyriausybės nustatyta tvarka pagal aplinkos ministro tvirtinamą metodiką. Kai priėmus sprendimą dėl žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti parinktos teritorijos ribų patvirtinimo pateikta iki 10 prašymų atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius, suteikti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valstybinę žemę, aplinkos ministro nustatyta tvarka pagal šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą rengiami žemės sklypų planai, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektams. Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo darbai yra šie: sprendimo dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų organizavimo priėmimas, reikalavimų žemės reformos žemėtvarkos projektams rengti išdavimas, žemės reformos žemėtvarkos projektų sprendinių viešinimas, derinimas, tikrinimas ir žemės reformos žemėtvarkos projektų patvirtinimas. Patvirtinus žemės reformos žemėtvarkos projektus, atliekami projektų įgyvendinimo darbai – vietovėje paženklinamas žemės sklypas, nustatant jo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, parengiama nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla ir nustatyti kadastro duomenys ~~Vyriausybės~~ Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą.“
1.2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2024-07-04)	6	2		2. Projekto 5 straipsnio 2 dalyje, siūloma nustatyti, kad prašymai dėl valstybės žemės sklypo (jo dalies) pirkimo išsimokėtinai, kurie buvo pateikti, bet neišnagrinėti iki šio įstatymo įsigaliojimo, turi būti nagrinėjami ir procedūros pabaigtos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka ir sąlygomis. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančiame keičiamame įstatyme nėra nuostatų dėl valstybinės žemės sklypo dalies pirkimo išsimokėtinai. Atsižvelgiant į tai, kyla abejonių ar iki įstatymo įsigaliojimo galėjo būti pateikti prašymai dėl valstybinės žemės sklypo dalies pirkimo, tame tarpe dėl jos pirkimo išsimokėtinai. Atsižvelgiant į tai, svarstytina ar vertinamojoje projekto nuostatoje skliausteliuose esančių žodžių „(jo dalies)“ nereikėtų atsisakyti. Be to, projekto 5 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „valstybės“ įrašytinas žodis „valstybinės“.	Pritarti.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

1.1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

(2024-07-04)

(19)

(1)

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1. Projekto 4 straipsniu keičiamo Žemės reformos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies nuostatos toje apimtyje, kurioje nustatoma, kad „<...> parengiama nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla ir nustatyti kadastro duomenys Vyriausybės nustatyta tvarka įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą“ nėra aiškios, nes pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 6 dalį nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo detalią tvarką ir reikalavimus, nekilnojamojo daikto planų bei kadastro duomenų formų turinį ir parengimo bei nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos suformavimo tvarką nustato Kadastro nuostatai, o pagal 13 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo daikto kadastro duomenys įrašomi į nekilnojamojo turto kadastrą ir pakeičiami Kadastro nuostatų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai ir siekiant įstatymų suderinamumo, projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies aptariamoje nuostatoje vietoj žodžių „Vyriausybės nustatyta tvarka“ įrašytini žodžiai Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka“ arba žodžiai „Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka“.

Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra svarstomas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo Nr. VIII-1764 7, 8, 11, 12 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas reg. Nr. XIVP–3589, kurio 2 straipsnio 2 dalimi Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad „nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo detalią tvarką ir reikalavimus, nekilnojamojo daikto planų bei kadastro duomenų formų turinį ir parengimo bei nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos suformavimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija“. Atsižvelgiant į tai, abiejų projektų nuostatos derintinos tarpusavyje.

Pritarti.

Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalį siūloma išdėstyti taip:

5 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Žemės reformai reikalingi žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami ir tvirtinami Vyriausybės nustatyta tvarka pagal aplinkos ministro tvirtinamą metodiką. Kai priėmus sprendimą dėl žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti parinktos teritorijos ribų patvirtinimo pateikta iki 10 prašymų atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius, suteikti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valstybinę žemę, aplinkos ministro nustatyta tvarka pagal šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą rengiami žemės sklypų planai, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektams. Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo darbai yra šie: sprendimo dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų organizavimo priėmimas, reikalavimų žemės reformos žemėtvarkos projektams rengti išdavimas, žemės reformos žemėtvarkos projektų sprendinių viešinimas, derinimas, tikrinimas ir žemės reformos žemėtvarkos projektų patvirtinimas. Patvirtinus žemės reformos žemėtvarkos projektus, atliekami projektų įgyvendinimo darbai – vietovėje paženklinamas žemės sklypas, nustatant jo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, parengiama nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla ir nustatyti kadastro duomenys ~~Vyriausybės~~ Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą.“

1.2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

(2024-07-04)

2. Projekto 5 straipsnio 2 dalyje, siūloma nustatyti, kad prašymai dėl valstybės žemės sklypo (jo dalies) pirkimo išsimokėtinai, kurie buvo pateikti, bet neišnagrinėti iki šio įstatymo įsigaliojimo, turi būti nagrinėjami ir procedūros pabaigtos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka ir sąlygomis. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančiame keičiamame įstatyme nėra nuostatų dėl valstybinės žemės sklypo dalies pirkimo išsimokėtinai. Atsižvelgiant į tai, kyla abejonių ar iki įstatymo įsigaliojimo galėjo būti pateikti prašymai dėl valstybinės žemės sklypo dalies pirkimo, tame tarpe dėl jos pirkimo išsimokėtinai. Atsižvelgiant į tai, svarstytina ar vertinamojoje projekto nuostatoje skliausteliuose esančių žodžių „(jo dalies)“ nereikėtų atsisakyti. Be to, projekto 5 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „valstybės“ įrašytinas žodis „valstybinės“.

Pritarti.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Valstybinė kultūros paveldo komisija (2024-07-15)	N (13)	(1)	(4)	Valstybinė kultūros paveldo komisija (toliau ‒ Paveldo komisija), susipažinusi su Žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 8, 9, 10 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu, atkreipia dėmesį, kad paliekama galioti Žemės reformos įstatymo 13 str. 1 dalies 4 punkto nuostata, draudžianti privatizuoti žemę buvusių dvarų sodybų teritorijose, išskyrus šiose teritorijose esančius žemės sklypus prie privačių gyvenamųjų namų ir kitų namų valdos statinių. Paveldo komisija atkreipia dėmesį į neigiamas tokio teisinio reguliavimo pasekmes, kai buvusių dvarų sodybų žemė neprivatizuojama tik tuo atveju, kai joje nėra privačių gyvenamųjų namų ir kitų namų valdos statinių. Neigiamų pasekmių prognozė motyvuojama šiais argumentais: Kultūros vertybių registre kaip nekilnojamojo kultūros paveldo objektai įregistruotos 475 buvusių dvarų sodybos, iš kurių 22 įrašytos į neprivatizuotinų istorijos ir kultūros paminklų ‒ buvusių dvarų sodybų sąrašą. Likusios 453 buvusių dvarų sodybos yra potencialūs privačios nuosavybės objektai. Žinoma, ne visos iš 453 buvusių dvarų sodybų nuosavybės teise priklauso privatiems asmenims, tačiau ateityje jos visos bus privatizuotos ir jų kompleksinės dalys ‒ pastatai ir kiti statiniai – taps gyvenamaisiais namais ir kitais namų valdos statiniais. Pagal galiojančią Žemės reformos nuostatą prie visų 453 buvusių dvarų sodybų kompleksinių dalių ‒ pastatų ir kitų statinių – gali būti suformuoti ir privatizuoti atskiri žemės sklypai. Gerai, jei visa dvaro sodyba priklauso vienam privačiam asmeniui, nes tokiu atveju gali būti suformuotas vienas žemės sklypas, tačiau daugumoje buvusių dvarų sodybų pastatų priklauso keliems ar daugiau savininkų, dėl ko dvarų sodybų teritorijose bus suformuota daug skirtingų žemės sklypų prie privačių pastatų. Retas atvejis, kai formuojant žemės sklypą dvaro sodybos teritorijoje prie privataus gyvenamojo namo ar kito namų valdos statinio, jo ribos sutapdinamos su dvaro sodybos teritorijos ribomis. Praktikoje žemės sklypas formuojamas tik apie pastatą, o likusi, be pastatų dvaro teritorijos dalis lieka neprivatizuojama. Tokiu būdu panaikinamas dvaro sodybos vientisumas, o dėl likusios neprivatizuojamos dvaro sodybos teritorijos dalies, kurioje nėra pastatų, kyla rimtų abejonių dėl tokios teritorijos išliekamosios paveldosauginės vertės. Siekiant sustabdyti buvusių dvarų sodybų vientisumo naikinimo procesą, Paveldo komisijos nuomone tikslinga būtų numatyti draudimą privatizuoti tik tas dvarų sodybų teritorijas, kurių dvarų sodybos įrašytos į neprivatizuotinų istorijos ir kultūros paminklų sąrašą. Dvarų sodybų vientisumo naikinimo procesą sustabdytų ir reikalavimas, kad dvaro sodybos teritorijoje būtų suformuotas vienas žemės sklypas, kurio ribos sutaptų su dvaro sodybos teritorijos ribomis. Tuo atveju, jei dvaro sodybos pastatai priklauso skirtingiems asmenims, tai prie jiems nuosavybės teisė priklausančių pastatų žemės sklypai neformuojami, o nustatomos nuosavybės dalys ir naudojimosi tvarka tomis dalimis. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, Paveldo komisija siūlo pakeisti Žemės reformos įstatymo 13 str. 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) yra kultūros paveldo objektų – buvusių dvarų sodybų, įrašytų į neprivatizuotinų istorijos ir kultūros paminklų sąrašą, teritorijose, išskyrus šiose teritorijose esančius žemės sklypus prie privačių gyvenamųjų namų ir kitų namų valdos statinių. Prie tokių statinių atskiri žemės sklypai neformuojami, o nustatomos nuosavybės dalys bei naudojimosi tvarka tomis dalimis“.	Pritarti iš dalies.	Siūloma papildyti įstatymo projektą keičiamo Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 4 punkto pakeitimu ir šį punktą išdėstyti taip: „4) yra kultūros paveldo objektų – buvusių dvarų sodybų –, įrašytų į neprivatizuotinų istorijos ir kultūros paminklų sąrašą, teritorijose, išskyrus šiose teritorijose esančius žemės sklypus prie privačių gyvenamųjų namų ir kitų namų valdos statinių;“. Pasiūlymo daliai dėl nuostatos papildymo sakiniu „Prie tokių statinių atskiri žemės sklypai neformuojami, o nustatomos nuosavybės dalys bei naudojimosi tvarka tomis dalimis.“ nepritartina, nes ribojimai dėl saugomiems objektams priskirtų žemės sklypų pertvarkymo nustatomi Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme.
2.1.	Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (2024-07-22)	1 (8)	(1)		Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba), įvertinusi Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos parengtus Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2, 7, 8, 9, 10, 11, 15, 22, 23, 29, 32, 34, 35, 37, 40, 41, 43, 45, 47, 54, 55, 56, 64, 66 straipsnių ir VI¹ skyriaus pakeitimo įstatymo projektą (TAIS Nr. XIVP-4009) (toliau – Projektas Nr. 1), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 17, 18, 20, 28 ir 45 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 42¹ straipsniu įstatymo projektą (TAIS Nr. XIVP-4010), Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 8, 9, 10 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (TAIS Nr. XIVP-4011) (toliau – Projektas Nr. 2), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110, 112, 113, 113¹, 351 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (TAIS Nr. XIVP-4012), teikia šias pastabas ir pasiūlymus. <...>. 13. Pažymime, kad asmenys valstybinės žemės sklypus (jų dalis) turi teisę pirkti už perkamą valstybinės žemės sklypą (jo dalį) atsiskaitant iš karto ar išsimokėtinai, bet ne per ilgesnį kaip 15 metų laikotarpį, išskyrus valstybinę miškų ūkio paskirties žemę (Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 1 dalis). Kai perkama valstybinė miškų ūkio paskirties žemė, už ją asmenys privalo iš karto sumokėti visą žemės kainą (Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 1 dalis). Remiantis Nacionalinės žemės tarnybos tvarkomais duomenimis: 1) 2022 metais Nacionalinėje žemės tarnyboje buvo sudaryta 110 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarčių, kuriomis valstybinės žemės sklypai (jų dalys) asmenims buvo perleisti išsimokėtinai ir kuriose nustatyta, kad už išsimokėtinai perkamus valstybinės žemės sklypus (jų dalis) su valstybe atsiskaitoma per trumpesnį nei 10 metų terminą (bendra suma už perleistus valstybinės žemės sklypus (jų dalis) sudarė 7 205 800 Eur); 2023 metais buvo sudarytos 157 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartys, kuriomis valstybinės žemės sklypai (jų dalys) asmenims buvo perleisti išsimokėtinai ir kuriose nustatyta, kad už išsimokėtinai perkamus valstybinės žemės sklypus (jų dalis) su valstybe atsiskaitoma per trumpesnį nei 10 metų terminą (bendra suma už perleistus valstybinės žemės sklypus (jų dalis) sudarė 4 478 152 Eur); 2024 metais sudarytos 5 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartys, kuriomis valstybinės žemės sklypai (jų dalys) asmenims perleisti išsimokėtinai ir kuriose nustatyta, kad už išsimokėtinai perkamus valstybinės žemės sklypus (jų dalis) su valstybe atsiskaitoma per trumpesnį nei 10 metų terminą (bendra suma už perleistus valstybinės žemės sklypus (jų dalis) sudaro 96 588 Eur); 2) 2022 metais Nacionalinėje žemės tarnyboje buvo sudaryta 100 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarčių, kuriomis valstybinės žemės sklypai (jų dalys) asmenims buvo perleisti išsimokėtinai ir kuriose nustatyta, kad už išsimokėtinai perkamus valstybinės žemės sklypus (jų dalis) su valstybe atsiskaitoma per ilgesnį nei 10 metų terminą (bendra suma už perleistus valstybinės žemės sklypus (jų dalis) sudarė 18 610 418 Eur; 2023 metais buvo sudarytos 127 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartys, kuriomis valstybinės žemės sklypai (jų dalys) asmenims buvo perleisti išsimokėtinai ir kuriose nustatyta, kad už išsimokėtinai perkamus valstybinės žemės sklypus (jų dalis) su valstybe atsiskaitoma per ilgesnį nei 10 metų terminą (bendra suma už perleistus valstybinės žemės sklypus (jų dalis) sudarė 17 007 013 Eur); 2024 metais sudarytos 2 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartys, kuriomis valstybinės žemės sklypai (jų dalys) asmenims perleisti išsimokėtinai ir kuriose nustatyta, kad už išsimokėtinai perkamus valstybinės žemės sklypus (jų dalis) su valstybe atsiskaitoma per ilgesnį nei 10 metų terminą (bendra suma už perleistus valstybinės žemės sklypus (jų dalis) sudaro 40 051 Eur). Pažymime, kad remiantis Nacionalinės žemės tarnybos tvarkomais duomenimis, susijusiais su 2022–2024 metais sudarytomis valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimis, kuriomis valstybinės žemės sklypai (jų dalys) asmenims buvo perleisti išsimokėtinai ir kuriose nustatyta, kad už išsimokėtinai perkamus valstybinės žemės sklypus (jų dalis) su valstybe atsiskaitoma per trumpesnį nei 10 metų terminą, bendra pradelsta sumokėti valstybinės žemės sklypų (jų dalių) kaina su palūkanomis ir delspinigiais sudaro 630 453 Eur (iš viso 54 skolininkai; 4 skolininkams yra pradėtos bankroto procedūros, kurių bendra suma 64 900 Eur), ir su 2022–2024 metais sudarytomis valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimis, kuriomis valstybinės žemės sklypai (jų dalys) asmenims buvo perleisti išsimokėtinai ir kuriose nustatyta, kad už išsimokėtinai perkamus valstybinės žemės sklypus (jų dalis) su valstybe atsiskaitoma per ilgesnį nei 10 metų terminą, bendra pradelsta sumokėti valstybinės žemės sklypų (jų dalių) kaina su palūkanomis ir delspinigiais sudaro 3 648 382 Eur (iš viso 107 skolininkai; 6 skolininkams yra pradėtos bankroto procedūros, kurių bendra suma 473 158 Eur). Pažymėtina, kad tais atvejais, kai 2022–2024 metais valstybinės žemės sklypai (jų dalys) asmenims buvo perleisti išsimokėtinai valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimis, kuriose nustatyta, kad už išsimokėtinai perkamus valstybinės žemės sklypus (jų dalis) su valstybe atsiskaitoma per ilgesnį nei 10 metų terminą, pradelsta sumokėti valstybinės žemės sklypų (jų dalių) kaina su palūkanomis ir delspinigiais sudaro daug didesnę 3 648 382 Eur sumą, nei tais atvejais, kai valstybinės žemės sklypai (jų dalys) asmenims buvo perleisti išsimokėtinai valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimis, kuriose nustatyta, kad už išsimokėtinai perkamus valstybinės žemės sklypus (jų dalis) su valstybe atsiskaitoma per trumpesnį nei 10 metų terminą, pradelsta sumokėti valstybinės žemės sklypų (jų dalių) kaina su palūkanomis ir delspinigiais sudaro 630 453 Eur (tai yra įsiskolinimo bendra suma valstybei už parduotą valstybinę žemę yra daug (3 017 929 Eur) mažesnė, skolininkų kiekis valstybei sudaro dvigubai mažesnį skaičių). Siekdami efektyvaus valstybinės žemės perleidimo išsimokėtinai teisinio reguliavimo, mažesnių žmogiškųjų ir finansinių resursų įsiskolinimų už išsimokėtinai parduotą valstybinę žemę išieškojimui vykdyti, kai valstybinės žemės sklypai (jų dalys) asmenims buvo perleisti išsimokėtinai per ilgesnį nei 10 metų terminą, ir siekdami išvengti rizikos, kai dalis skolininkų per ilgą laiką bankrutuoja, tampa nemokūs ir valstybei tenka dalyvauti ilgose ir sudėtingose asmenų bankroto ir nemokumo procedūrose (kurios paprastai pradedamos tais atvejais, kai asmenys valstybinę žemę išsimokėtinai yra įsigiję per ilgesnį nei 10 metų terminą), siūlome apsvarstyti galimybę keisti Projektu Nr. 2 siūlomą pakeisti Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, joje reglamentuojant: „1. Asmenims žemės reformos metu žemė, miškas ir vandens telkiniai (suformuotais žemės sklypais) parduodami laikantis šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytos eilės ir pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus žemės valdos projektus ar teritorijų planavimo dokumentus. Asmenys, pirkdami iš valstybės žemę, išskyrus miškų ūkio paskirties žemę, gali įsigyti ją iš karto arba išsimokėtinai, bet ne per ilgesnį kaip 15 10 metų laikotarpį, jei Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinusi nustato, kad asmuo, siekiantis įsigyti valstybinės žemės sklypą ar jo dalį išsimokėtinai, nėra skolingas ir laikomas neskolingu valstybės biudžetui ir (ar) savivaldybių biudžetams, ir (ar) fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija. Asmenys, pirkdami iš valstybės miškų ūkio paskirties žemę, privalo iš karto sumokėti visą žemės kainą. Asmenims žemė, miškas ir vandens telkiniai, žemės reformos metu suformuoti žemės sklypais, parduodami Vyriausybės nustatyta tvarka.“	Pritarti.
2.2.	Nacionalinė žemės tarnyba prie AM (2024-07-22)	5 (19)	(1)		14. Siūlome apsvarstyti galimybę tikslinti Projektu Nr. 2 siūlomą pakeisti Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, joje prieš žodį ,,registrą“ įrašant praleistus žodžius ,,Nekilnojamojo turto“.	Pritarti.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Valstybinė kultūros paveldo komisija

(2024-07-15)

(13)

(1)

(4)

Valstybinė kultūros paveldo komisija (toliau ‒ Paveldo komisija), susipažinusi su Žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 8, 9, 10 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu, atkreipia dėmesį, kad paliekama galioti Žemės reformos įstatymo 13 str. 1 dalies 4 punkto nuostata, draudžianti privatizuoti žemę buvusių dvarų sodybų teritorijose, išskyrus šiose teritorijose esančius žemės sklypus prie privačių gyvenamųjų namų ir kitų namų valdos statinių. Paveldo komisija atkreipia dėmesį į neigiamas tokio teisinio reguliavimo pasekmes, kai buvusių dvarų sodybų žemė neprivatizuojama tik tuo atveju, kai joje nėra privačių gyvenamųjų namų ir kitų namų valdos statinių. Neigiamų pasekmių prognozė motyvuojama šiais argumentais:

Kultūros vertybių registre kaip nekilnojamojo kultūros paveldo objektai įregistruotos 475 buvusių dvarų sodybos, iš kurių 22 įrašytos į neprivatizuotinų istorijos ir kultūros paminklų ‒ buvusių dvarų sodybų sąrašą. Likusios 453 buvusių dvarų sodybos yra potencialūs privačios nuosavybės objektai. Žinoma, ne visos iš 453 buvusių dvarų sodybų nuosavybės teise priklauso privatiems asmenims, tačiau ateityje jos visos bus privatizuotos ir jų kompleksinės dalys ‒ pastatai ir kiti statiniai – taps gyvenamaisiais namais ir kitais namų valdos statiniais. Pagal galiojančią Žemės reformos nuostatą prie visų 453 buvusių dvarų sodybų kompleksinių dalių ‒ pastatų ir kitų statinių – gali būti suformuoti ir privatizuoti atskiri žemės sklypai. Gerai, jei visa dvaro sodyba priklauso vienam privačiam asmeniui, nes tokiu atveju gali būti suformuotas vienas žemės sklypas, tačiau daugumoje buvusių dvarų sodybų pastatų priklauso keliems ar daugiau savininkų, dėl ko dvarų sodybų teritorijose bus suformuota daug skirtingų žemės sklypų prie privačių pastatų. Retas atvejis, kai formuojant žemės sklypą dvaro sodybos teritorijoje prie privataus gyvenamojo namo ar kito namų valdos statinio, jo ribos sutapdinamos su dvaro sodybos teritorijos ribomis. Praktikoje žemės sklypas formuojamas tik apie pastatą, o likusi, be pastatų dvaro teritorijos dalis lieka neprivatizuojama. Tokiu būdu panaikinamas dvaro sodybos vientisumas, o dėl likusios neprivatizuojamos dvaro sodybos teritorijos dalies, kurioje nėra pastatų, kyla rimtų abejonių dėl tokios teritorijos išliekamosios paveldosauginės vertės.

Siekiant sustabdyti buvusių dvarų sodybų vientisumo naikinimo procesą, Paveldo komisijos nuomone tikslinga būtų numatyti draudimą privatizuoti tik tas dvarų sodybų teritorijas, kurių dvarų sodybos įrašytos į neprivatizuotinų istorijos ir kultūros paminklų sąrašą. Dvarų sodybų vientisumo naikinimo procesą sustabdytų ir reikalavimas, kad dvaro sodybos teritorijoje būtų suformuotas vienas žemės sklypas, kurio ribos sutaptų su dvaro sodybos teritorijos ribomis. Tuo atveju, jei dvaro sodybos pastatai priklauso skirtingiems asmenims, tai prie jiems nuosavybės teisė priklausančių pastatų žemės sklypai neformuojami, o nustatomos nuosavybės dalys ir naudojimosi tvarka tomis dalimis.

Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, Paveldo komisija siūlo pakeisti Žemės reformos įstatymo 13 str. 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) yra kultūros paveldo objektų – buvusių dvarų sodybų, įrašytų į neprivatizuotinų istorijos ir kultūros paminklų sąrašą, teritorijose, išskyrus šiose teritorijose esančius žemės sklypus prie privačių gyvenamųjų namų ir kitų namų valdos statinių. Prie tokių statinių atskiri žemės sklypai neformuojami, o nustatomos nuosavybės dalys bei naudojimosi tvarka tomis dalimis“.

Pritarti

iš dalies.

Siūloma papildyti įstatymo projektą keičiamo Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 4 punkto pakeitimu ir šį punktą išdėstyti taip:

„4) yra kultūros paveldo objektų – buvusių dvarų sodybų –, įrašytų į neprivatizuotinų istorijos ir kultūros paminklų sąrašą, teritorijose, išskyrus šiose teritorijose esančius žemės sklypus prie privačių gyvenamųjų namų ir kitų namų valdos statinių;“.

Pasiūlymo daliai dėl nuostatos papildymo sakiniu „Prie tokių statinių atskiri žemės sklypai neformuojami, o nustatomos nuosavybės dalys bei naudojimosi tvarka tomis dalimis.“ nepritartina, nes ribojimai dėl saugomiems objektams priskirtų žemės sklypų pertvarkymo nustatomi Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme.

2.1.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos

(2024-07-22)

(8)

(1)

Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba), įvertinusi Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos parengtus Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2, 7, 8, 9, 10, 11, 15, 22, 23, 29, 32, 34, 35, 37, 40, 41, 43, 45, 47, 54, 55, 56, 64, 66 straipsnių ir VI¹ skyriaus pakeitimo įstatymo projektą (TAIS Nr. XIVP-4009) (toliau – Projektas Nr. 1), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 17, 18, 20, 28 ir 45 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 42¹ straipsniu įstatymo projektą (TAIS Nr. XIVP-4010), Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 8, 9, 10 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (TAIS Nr. XIVP-4011) (toliau – Projektas Nr. 2), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110, 112, 113, 113¹, 351 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (TAIS Nr. XIVP-4012), teikia šias pastabas ir pasiūlymus.

<...>.

13. Pažymime, kad asmenys valstybinės žemės sklypus (jų dalis) turi teisę pirkti už perkamą valstybinės žemės sklypą (jo dalį) atsiskaitant iš karto ar išsimokėtinai, bet ne per ilgesnį kaip 15 metų laikotarpį, išskyrus valstybinę miškų ūkio paskirties žemę (Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 1 dalis). Kai perkama valstybinė miškų ūkio paskirties žemė, už ją asmenys privalo iš karto sumokėti visą žemės kainą (Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 1 dalis).

Remiantis Nacionalinės žemės tarnybos tvarkomais duomenimis:

1) 2022 metais Nacionalinėje žemės tarnyboje buvo sudaryta 110 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarčių, kuriomis valstybinės žemės sklypai (jų dalys) asmenims buvo perleisti išsimokėtinai ir kuriose nustatyta, kad už išsimokėtinai perkamus valstybinės žemės sklypus (jų dalis) su valstybe atsiskaitoma per trumpesnį nei 10 metų terminą (bendra suma už perleistus valstybinės žemės sklypus (jų dalis) sudarė 7 205 800 Eur); 2023 metais buvo sudarytos 157 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartys, kuriomis valstybinės žemės sklypai (jų dalys) asmenims buvo perleisti išsimokėtinai ir kuriose nustatyta, kad už išsimokėtinai perkamus valstybinės žemės sklypus (jų dalis) su valstybe atsiskaitoma per trumpesnį nei 10 metų terminą (bendra suma už perleistus valstybinės žemės sklypus (jų dalis) sudarė 4 478 152 Eur); 2024 metais sudarytos 5 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartys, kuriomis valstybinės žemės sklypai (jų dalys) asmenims perleisti išsimokėtinai ir kuriose nustatyta, kad už išsimokėtinai perkamus valstybinės žemės sklypus (jų dalis) su valstybe atsiskaitoma per trumpesnį nei 10 metų terminą (bendra suma už perleistus valstybinės žemės sklypus (jų dalis) sudaro 96 588 Eur);

2) 2022 metais Nacionalinėje žemės tarnyboje buvo sudaryta 100 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarčių, kuriomis valstybinės žemės sklypai (jų dalys) asmenims buvo perleisti išsimokėtinai ir kuriose nustatyta, kad už išsimokėtinai perkamus valstybinės žemės sklypus (jų dalis) su valstybe atsiskaitoma per ilgesnį nei 10 metų terminą (bendra suma už perleistus valstybinės žemės sklypus (jų dalis) sudarė 18 610 418 Eur; 2023 metais buvo sudarytos 127 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartys, kuriomis valstybinės žemės sklypai (jų dalys) asmenims buvo perleisti išsimokėtinai ir kuriose nustatyta, kad už išsimokėtinai perkamus valstybinės žemės sklypus (jų dalis) su valstybe atsiskaitoma per ilgesnį nei 10 metų terminą (bendra suma už perleistus valstybinės žemės sklypus (jų dalis) sudarė 17 007 013 Eur); 2024 metais sudarytos 2 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartys, kuriomis valstybinės žemės sklypai (jų dalys) asmenims perleisti išsimokėtinai ir kuriose nustatyta, kad už išsimokėtinai perkamus valstybinės žemės sklypus (jų dalis) su valstybe atsiskaitoma per ilgesnį nei 10 metų terminą (bendra suma už perleistus valstybinės žemės sklypus (jų dalis) sudaro 40 051 Eur).

Pažymime, kad remiantis Nacionalinės žemės tarnybos tvarkomais duomenimis, susijusiais su 2022–2024 metais sudarytomis valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimis, kuriomis valstybinės žemės sklypai (jų dalys) asmenims buvo perleisti išsimokėtinai ir kuriose nustatyta, kad už išsimokėtinai perkamus valstybinės žemės sklypus (jų dalis) su valstybe atsiskaitoma per trumpesnį nei 10 metų terminą, bendra pradelsta sumokėti valstybinės žemės sklypų (jų dalių) kaina su palūkanomis ir delspinigiais sudaro 630 453 Eur (iš viso 54 skolininkai; 4 skolininkams yra pradėtos bankroto procedūros, kurių bendra suma 64 900 Eur), ir su 2022–2024 metais sudarytomis valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimis, kuriomis valstybinės žemės sklypai (jų dalys) asmenims buvo perleisti išsimokėtinai ir kuriose nustatyta, kad už išsimokėtinai perkamus valstybinės žemės sklypus (jų dalis) su valstybe atsiskaitoma per ilgesnį nei 10 metų terminą, bendra pradelsta sumokėti valstybinės žemės sklypų (jų dalių) kaina su palūkanomis ir delspinigiais sudaro 3 648 382 Eur (iš viso 107 skolininkai; 6 skolininkams yra pradėtos bankroto procedūros, kurių bendra suma 473 158 Eur).

Pažymėtina, kad tais atvejais, kai 2022–2024 metais valstybinės žemės sklypai (jų dalys) asmenims buvo perleisti išsimokėtinai valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimis, kuriose nustatyta, kad už išsimokėtinai perkamus valstybinės žemės sklypus (jų dalis) su valstybe atsiskaitoma per ilgesnį nei 10 metų terminą, pradelsta sumokėti valstybinės žemės sklypų (jų dalių) kaina su palūkanomis ir delspinigiais sudaro daug didesnę 3 648 382 Eur sumą, nei tais atvejais, kai valstybinės žemės sklypai (jų dalys) asmenims buvo perleisti išsimokėtinai valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimis, kuriose nustatyta, kad už išsimokėtinai perkamus valstybinės žemės sklypus (jų dalis) su valstybe atsiskaitoma per trumpesnį nei 10 metų terminą, pradelsta sumokėti valstybinės žemės sklypų (jų dalių) kaina su palūkanomis ir delspinigiais sudaro 630 453 Eur (tai yra įsiskolinimo bendra suma valstybei už parduotą valstybinę žemę yra daug (3 017 929 Eur) mažesnė, skolininkų kiekis valstybei sudaro dvigubai mažesnį skaičių). Siekdami efektyvaus valstybinės žemės perleidimo išsimokėtinai teisinio reguliavimo, mažesnių žmogiškųjų ir finansinių resursų įsiskolinimų už išsimokėtinai parduotą valstybinę žemę išieškojimui vykdyti, kai valstybinės žemės sklypai (jų dalys) asmenims buvo perleisti išsimokėtinai per ilgesnį nei 10 metų terminą, ir siekdami išvengti rizikos, kai dalis skolininkų per ilgą laiką bankrutuoja, tampa nemokūs ir valstybei tenka dalyvauti ilgose ir sudėtingose asmenų bankroto ir nemokumo procedūrose (kurios paprastai pradedamos tais atvejais, kai asmenys valstybinę žemę išsimokėtinai yra įsigiję per ilgesnį nei 10 metų terminą), siūlome apsvarstyti galimybę keisti Projektu Nr. 2 siūlomą pakeisti Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, joje reglamentuojant: „1. Asmenims žemės reformos metu žemė, miškas ir vandens telkiniai (suformuotais žemės sklypais) parduodami laikantis šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytos eilės ir pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus žemės valdos projektus ar teritorijų planavimo dokumentus. Asmenys, pirkdami iš valstybės žemę, išskyrus miškų ūkio paskirties žemę, gali įsigyti ją iš karto arba išsimokėtinai, bet ne per ilgesnį kaip 15 10 metų laikotarpį, jei Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinusi nustato, kad asmuo, siekiantis įsigyti valstybinės žemės sklypą ar jo dalį išsimokėtinai, nėra skolingas ir laikomas neskolingu valstybės biudžetui ir (ar) savivaldybių biudžetams, ir (ar) fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija. Asmenys, pirkdami iš valstybės miškų ūkio paskirties žemę, privalo iš karto sumokėti visą žemės kainą. Asmenims žemė, miškas ir vandens telkiniai, žemės reformos metu suformuoti žemės sklypais, parduodami Vyriausybės nustatyta tvarka.“

Pritarti.

2.2.

Nacionalinė žemės tarnyba prie AM

(2024-07-22)

(19)

(1)

14. Siūlome apsvarstyti galimybę tikslinti Projektu Nr. 2 siūlomą pakeisti Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, joje prieš žodį ,,registrą“ įrašant praleistus žodžius ,,Nekilnojamojo turto“.

Pritarti.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Kaimo reikalų komitetas

(2024-09-18)

Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

1. Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 8, 9, 10 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-4011;

2. Pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir NŽT prie AM pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė.

Pritarti.

7. Komiteto sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Aistė Gedvilienė.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė

Komiteto biuro patarėja E. Bulotaitė