LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Aplinkos apsaugos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VANDENS ĮSTATYMO NR. VIII-474 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-2383 ES

2018-10-24 Nr. 107-P-32
Vilnius

1.      Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, komiteto nariai: Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Simonas Gentvilas, Juozas Imbrasas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Artūras Skardžius.

            Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė.

Kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos   Taršos prevencijos departamento direktorius Vitalijus Auglys, pavaduotojas Irmantas Valūnas, Vandenų ir žemės gelmių skyriaus vedėjas Arūnas Čepelė, Seimo narys Viktoras Rinkevičius.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos teisės departamentas

2018-09-06

2

1

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Teikiamo įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomos Lietuvos Respublikos vandens įstatymo Nr. VIII-474 naujos redakcijos (toliau - keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad šis įstatymas taikomas asmenims, kurie valdo, naudoja ir (arba) saugo Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius paviršinius ir (arba) požeminius vandens telkinius ir juose esantį vandenį. Projektu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje, 5 straipsnio 1 dalyje siūloma reglamentuoti disponavimą paviršiniais vandens telkiniais. Taigi iš projekte pateikto keičiamo įstatymo turinio darytina išvada, kad keičiamo įstatymo nuostatos būtų taikomos ne tik asmenims, kurie valdo, naudoja ir saugo paviršinius vandens telkinius, bet ir jais disponuoja. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatas nereikėtų atitinkamai papildyti.

Pritarti

Siūloma išdėstyti 2 str. 1 dalį taip:

„2 straipsnis. Įstatymo taikymas

1. Šis įstatymas taikomas asmenims, kurie disponuoja paviršiniais vandens telkiniais, valdo, naudoja ir (arba) saugo Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius paviršinius ir (arba) požeminius vandens telkinius ir juose esantį vandenį.“

 

 

3

13

 

2. Projektu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 13 dalyje siūloma nustatyti, kad paviršinis vandens telkinys yra kiekybės rodikliais apibūdinama reikšminga žemės paviršiuje esanti vandens aplinkos dalis, tai yra: jūra ar jos dalis, upė ar jos dalis, ežeras, dirbtinis vandens telkinys. Taikant įstatymą, ši nuostata gali būti nevienodai aiškinama, nes nėra aišku, kokiais konkrečiai kriterijais būtų nustatoma, kuri (kokio dydžio) žemės paviršiuje esanti vandens aplinkos dalis būtų laikoma reikšminga. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatos nereikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą.

Pritarti

Siūloma išdėstyti 3 str. 13 dalį taip:

„3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

13. Paviršinis vandens telkinys – kiekybės rodikliais apibūdinama reikšminga žemės paviršiuje esanti vandens aplinkos dalis, tai yra: jūra ar jos dalis, upė ar jos dalis, ežeras, dirbtinis vandens telkinys.“

 

 

3

27

 

3. Siekiant teisinio aiškumo, svarstytina, ar projektu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 27 dalyje pateiktame sąvokos ,,vandens telkinio ir (ar) jo vandens naudojimas“ apibrėžime nereikėtų išbraukti žodžio ,,pavyzdžiui“, išvardinti visas veiklas, kurias apimtų aukščiau minėtoji sąvoka.

Nepritarti

Komiteto argumentai:

Nelabai aišku, kaip būtų įmanoma įvardinti visas veiklas, kurios gali daryti tiesioginį poveikį vandens telkiniams ar jų kokybei. Bandymas sudaryti baigtinį veiklų sąrašą tik suponuotų nuolatinį sąvokos apibrėžimo ir atitinkamai įstatymo keitimą.

 

 

3

31

 

4. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 31 dalyje yra pateikti pilni įstatymų pavadinimai, todėl, minint šiuos įstatymus toliau įstatymo projekto tekste, jų pavadinimas gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“.

Pritarti

 

 

 

4

 

 

5. Projektu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Parduodant šio straipsnio 3 dalyje nurodytus privačius paviršinius vandens telkinius, pirmumą juos pirkti turi valstybė. Kaina, kurią valstybė gali mokėti už perkamus privačius paviršinius vandens telkinius, negali viršyti šių telkinių vidutinės rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka“.

Projekto aiškinamajame rašte nėra pateikta jokių tokio teisinio reguliavimo būtinumą pagrindžiančių argumentų. Projekto nuostatomis būtų apribojama privačių paviršinio vandens telkinių savininkų teisė parduoti jiems nuosavybės teise priklausančius telkinius jų pačių nuožiūra pasirinktam pirkėjui už didžiausią kainą. Manytina, kad parduodamo vandens telkinio vidutinė rinkos vertė, apskaičiuota Vyriausybės nustatyta tvarka atliekant masinį vertinimą, galėtų būti mažesnė už vandens telkinio vertę, kuri galėtų būti nustatyta atlikus tokio vandens telkinio individualų vertinimą. Tokiu būdu vandens telkinio savininkui valstybė galimai sumokėtų mažesnę kainą, nei jis galėtų gauti parduodamas vandens telkinį savo nuožiūra pasirinktam pirkėjui. Be to, kaip jau buvo minėta, nei iš projekto aiškinamojo rašto, nei iš projekto nuostatų nėra aiškūs visuomenės interesai, dėl kurių siūloma įstatyme nustatyti aukščiau minėtus nuosavybės teisės apribojimus. Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybė neliečiama, nuosavybės teises saugo įstatymas.

Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisė - viena pamatinių žmogaus teisių. Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga inter alia reiškia, kad savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustuosius įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kokiu būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės (inter alia 2006 m. kovo 14 d., 2013 m. gruodžio 20 d. nutarimai). Įstatymai turi saugoti visų savininkų nuosavybės teises (inter alia 2003 m. rugsėjo 30 d., 2013 m. spalio 9 d. nutarimai). Savininkas turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo nuosavybės teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją (inter alia 2002 m. rugsėjo 19 d., 2011 m. sausio 6 d. nutarimai). Iš Konstitucijos 23 straipsnio įstatymų leidėjui kyla pareiga nuosavybės santykius reguliuoti taip, kad nuosavybės teisės būtų saugomos ir ginamos, kad būtų užtikrintas nuosavybės neliečiamumas (2005 m. rugpjūčio 23 d., 2008 m. spalio 30 d., 2016 m. birželio 7 d. nutarimai).

Pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama inter alia dėl nuosavybės objekto pobūdžio, visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Ribojant nuosavybės teisę, visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; apribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus (inter alia 2002 m. rugsėjo 19 d., 2013 m. gruodžio 20 d., 2016 m. birželio 7 d. nutarimai).

Atsižvelgiant į tai, kad nėra aiškus projektu siūlomų nustatyti ribojimų būtinumas, jų pagrįstumas, viešasis interesas, dėl kurių yra nustatomi ribojimai, bei į tai, kad galimi atvejai, kai vandens telkinių savininkai parduodami savo nuosavybę gautų už juos mažesnę pardavimo kainą, negu jų rinkos vertė, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Konstitucinio Teismo nutarimuose suformuotą nuosavybės neliečiamumo, nuosavybės teisių apsaugos doktriną.

Be to, šios projekto nuostatos nėra aiškios ir santykyje su Civilinio kodekso 4.79 straipsnio nuostatomis, kurios nustato bendraturčių pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodama dalį, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytinių. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte, Miškų įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą teisinį reguliavimą  įsigyjant parduodamą privačią žemės ūkio paskirties žemę, miško ūkio paskirties žemę, pirmumo teisę turi šios žemės bendraturčiai, ir tik po to valstybė. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo bei teisinio aiškumo, atitinkamos galiojančiuose įstatymuose įtvirtintos nuostatos dėl pirmumo teisės pirkti parduodamą privatų vandens telkinį (jo dalį) neturėtų būti įtvirtintos ir keičiamame įstatyme.

Pritarti

Komiteto pasiūlymas: Aplinkosaugine prasme nėra svarbi paviršinio vandens telkinio nuosavybės forma, nes Vandens įstatymo projekte paviršiniams vandens telkiniams, nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos, taikomi tokie patys aplinkosauginiai reikalavimai. Todėl projekto 4 straipsnio 4-6 dalių siūloma atsisakyti.

 

 

4

5

 

6. Projektu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje reikėtų nurodyti konkrečią pranešimo formą (žodžiu, raštu), kuria privataus paviršinio vandens telkinio savininkas praneša Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniam padaliniui apie savo sprendimą parduoti paviršinį vandens telkinį.

Pritarti

Žr. argumentus ir pasiūlymą 5-ai TD pastabai

 

 

4

6

 

7. Svarstytina, ar projektu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nereikėtų nurodyti kriterijus, pagal kuriuos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas priimtų sprendimą pirkti (atsisakyti pirkti) parduodamą privatų paviršinio vandens telkinį. Be to, iš projekto nuostatų nėra aišku, iš kuriai institucijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų būtų sumokama už perkamą privatų paviršinį vandens telkinį, kuri institucija būtų įgaliota sudaryti tokio vandens telkinio pirkimo - pardavimo sutartį, taip pat kuri valstybės institucija patikėjimo teise valdytų nupirktą paviršinį vandens telkinį ir panašiai. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatas reikėtų papildyti, pašalinant šiuos neaiškumus.

Pritarti

Žr. argumentus ir pasiūlymą 5-ai TD pastabai

 

 

8

2

 

8. Atsižvelgiant į tai, kad Žemės gelmių įstatymo, Žuvininkystės įstatymo, Mėgėjų žvejybos įstatymo nustatytais atvejais vandens telkinius ir (ar) jų vandenį naudoti galima tik turint nustatyta tvarka išduotus leidimus, o tokių leidimų išdavimo sąlygos nurodytos aukščiau minėtuose įstatymuose, bet ne projektu keičiamame įstatyme, svarstytina, ar projekto 8 straipsnio 2 dalyje siūlomą nustatyti atitinkamų leidimų neišdavimo sąlygą nereikėtų perkelti į minėtus įstatymus.

Nepritarti

Komiteto argumentai:

LR aplinkos apsaugos įstatyme, LR žemės gelmių įstatyme, LR žuvininkystės įstatyme ir LR mėgėjų žvejybos įstatyme nustatyti pakankami įgaliojimai aplinkos ministrui ar jo įgaliotoms institucijoms, kad būtų užtikrintas projekto 8 str. 2 dalies nuostatų įgyvendinimas ir dėl to nereikia keisti visų minėtų įstatymų. Pvz., Aplinkos apsaugos įstatymo Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo (191 str. 11 d. 3 p.)  ir Taršos leidimo (192 str. 8 d. 2 p.) atvejais, numatoma, kad „įsigaliojus naujiems arba pasikeitus Europos Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktų, aplinkos apsaugą reglamentuojančių įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų, aplinkos apsaugos normatyvų, aplinkos apsaugos standartų, aplinkos kokybės normų reikalavimams, turi būti nustatytos griežtesnės ar papildomos taršos leidimo sąlygos“. Žuvininkystės įstatyme (6 str. 3 d.) nustatyta, kad „Žvejybos vidaus vandenyse limitus, verslinės žvejybos vidaus vandenyse draudimą ar ribojimą tam tikru laiku (arba tam tikrose vietose) arba tam tikrų rūšių žuvų žvejybos uždraudimą aplinkos ministras nustato tik remdamasis šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka atliekamų žuvų išteklių tyrimų duomenimis‘. Tai visiškai atitinka projekto 8 str. 2 d. nuostatas, nes leidimas nebūtų išduodamas, jeigu bloga vandens telkinio būklė būtų pripažinta dėl problemų, susijusių su žuvų ištekliais.

 

 

11

1

 

         9. Siekiant išvengti galimo nevienodo įstatymo nuostatų aiškinimo taikant įstatymą, projektu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje reikėtų atsisakyti trumpinio ,,ir kt.” ir išvardinti visus darbus, kuriuos apimtų sąvoka ,,paviršinių vandens telkinio tvarkymas”.

Nepritarti

Komiteto argumentai:

Įvardinti visus galimus  paviršinių vandens telkinių tvarkymo darbus būtų labai sudėtinga (visame pasaulyje vyksta šios srities moksliniai tyrimai, atsiranda naujų vandens telkinio tvarkymo būdų ir priemonių). Bandymas sudaryti baigtinį paviršinių vandens telkinių tvarkymo darbų sąrašą tik suponuotų nuolatinį įstatymo keitimą.

 

 

11

 

3

 

 

10. Projektu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad reikalavimus paviršinio vandens telkinių dugno valymo ir gilinimo darbams vykdyti, siekdamas užtikrinti saugią laivybą, nustato aplinkos ministras. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad esmines ūkinės veiklos sąlygas galima nustatyti tik įstatymu (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 3 d., 2006 m. gegužės 31 d. nutarimai). Atsižvelgus į tai, manytina, kad esminiai reikalavimai tokiai ūkinei veiklai kaip vandens telkinių dugno valymo ir gilinimo darbai vykdyti turėtų būti nustatyti keičiamame įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte – aplinkos ministro įsakyme. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tobulintinos.

              Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, reikėtų tobulinti ir projekto 12 straipsnio 3 dalies, 18 straipsnio 1 dalies nuostatas. Projektu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 ir 6 dalyje minimus kriterijus taip pat reikėtų įtvirtinti įstatyme, o poįstatyminiuose teisės aktuose jie galėtų būti detalizuojami.

Nepritarti

Komiteto argumentai:

Iš esmės nekeičiamos galiojančio įstatymo nuostatos, o esantis reglamentavimas poįstatyminiuose teisės aktuose nekelia praktinių problemų.

 

 

12

2

 

11. Projekto 12 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad aplinkos ministras nustato paviršinių vandens telkinių, kuriuose tam tikro tipo plaukiojimo priemonių naudojimas draudžiamas ar ribojamas, sąrašą. Svarstytina, ar keičiamame įstatyme nereikėtų nustatyti kriterijus, atsižvelgiant į kuriuos aplinkos ministras vienus ar kitus paviršinio vandens telkinius galėtų įtraukti į aukščiau minėtą sąrašą.

Pritarti

Siūloma patikslinti ir išdėstyti 12 str. 2 dalį taip:

„12 straipsnis. Plaukiojimo priemonių naudojimas paviršiniuose vandens telkiniuose, važiavimas paviršinių vandens telkinių dugnu ir ledu

2. Aplinkosaugos sąlygas plaukioti paviršiniuose vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis ir paviršinių vandens telkinių, kuriuose tam tikro tipo plaukiojimo priemonių naudojimas draudžiamas ar ribojamas, sąrašą nustato aplinkos ministras. Paviršinių vandens telkinių, kuriuose tam tikro tipo plaukiojimo priemonių naudojimas draudžiamas ar ribojamas, sąrašas sudaromas atsižvelgiant į Saugomų teritorijų įstatyme numatytus saugomų teritorijų veiklos reglamentavimo dokumentuose nustatytus apribojimus ir argumentuotus savivaldybių institucijų pasiūlymus, kuriais siekiama užtikrinti šio straipsnio 7 dalyje nurodytų žmonių saugaus elgesio paviršinių vandens telkinių vandenyje ir ant jų ledo taisyklių reikalavimų vykdymą.“

 

 

12

14

5, 6

1, 6

 

12. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 5 ir 6 dalyse, 14 straipsnio 1 ir 6 dalyse siūloma nustatyti paviršiniuose vandens telkiniuose taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra registruotas Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-2031) (toliau - projektas Nr. XIIIP-2031), kurio 98 straipsnio 1, 6, 7 ir 8 punktuose išdėstytos iš esmės analogiškos kaip ir teikiamo projektu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 5 ir 6 dalyse, 14 straipsnio 1 ir 6 dalyse siūlomos nustatyti nuostatos. Svarstant šiuos projektus Seime, reikėtų juos derinti tarpusavyje, minėtų nuostatų teikiame projekte atsisakant ir paliekant jas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme. Taip pat teikiamo projekto nuostatas (pavyzdžiui, projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnį) reikėtų derinti ir su Seime registruotu Lietuvos Respublikos vandens įstatymo Nr. VIII-474 2, 3 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (reg. Nr. XIIIP-2056), kuris yra susijęs su projektu Nr. XIIIP-2031.

Pritarti

Atitinkama nuostata pateikta projekto aiškinamajame rašte.

Bus siekiama suderinti projektus atsižvelgiant į jų priėmimo terminus

 

 

14

5

 

13. Projektu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nėra aiškus formuluotės „jeigu jų vykdymas numatytas planavimo dokumentuose, kuriuos tvirtina Seimas“ turinys, t. y., nėra aišku, kokius planavimo dokumentus, kuriuos tvirtina Seimas, projekto rengėjai turėjo omeny.

Nepritarti

Komiteto argumentai:

Omenyje turimi planavimo dokumentai, numatyti LRV patvirtintoje Strateginio planavimo metodikoje (2002 m. birželio 6 d. nutarimas Nr. 827), parengtoje vadovaujantis LR biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalimi.

 

 

 

15

2

 

14. Projektu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad draudžiama naudoti polderių siurblinėse žuvis žalojančius greitaeigius (slėginius) vandens siurblius, išskyrus iki 2019 m. lapkričio 1 d. įrengtus greitaeigius (slėginius) vandens siurblius, kurie gali būti naudojami iki jų eksploatacijos pabaigos. Civilinio kodekso 6.336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymai ar kiti teisės aktai gali nustatyti terminus, kuriems praėjus atitinkami daiktai laikomi netinkančiais naudoti pagal jų paskirtį (tinkamumo naudoti terminas). Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto nuostatas greitaeigiai (slėginiai) siurbliai polderių siurblinėse galėtų būti naudojami ilgiau, nei jų tinkamumo naudoti terminas, jeigu toks būtų nustatytas teisės aktuose. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti nustatant, kad greitaeigiai slėginiai siurbliai gali būti naudojami iki jų eksploatacijos pabaigos, bet ne ilgiau nei jų tinkamumo naudoti terminas, jeigu toks terminas yra nustatytas teisės aktuose.

Pritarti

Siūloma patikslinti ir išdėstyti 15 str. 2 dalį taip:

„15 straipsnis. Tvenkinių įrengimas, ežerų patvenkimas. Tokių paviršinių vandens telkinių naudojimas ir priežiūra

2. Draudžiama naudoti polderių siurblinėse žuvis žalojančius greitaeigius (slėginius) vandens siurblius, išskyrus iki 2019 m. lapkričio 1 d. įrengtus greitaeigius (slėginius) vandens siurblius, kurie gali būti naudojami iki jų eksploatacijos pabaigos, bet ne ilgiau negu jų tinkamumo naudoti terminas, jeigu toks terminas yra nustatytas teisės aktuose.“

 

 

16

2

2

15. Siekiant aiškumo, projektu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas siūlytina patikslinti nurodant, jog įrengimo vieta derinama su savivaldybės, kurios teritorijoje įrengiamas šis telkinys, administracija.

Pritarti

Siūloma patikslinti ir išdėstyti 16 str. 2 dalies 2 punktą taip:

„2) planuojant įrengti dirbtinį nepratekamą vandens telkinį melioruotoje žemėje, jo įrengimo vieta suderinama su savivaldybės, kurios teritorijoje įrengiamas šis telkinys, administracija;“

 

 

18

2

2

16. Siekiant suvienodinti įstatyme vartojamas sąvokas, projektu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2 punkte vietoj termino „automobilių stovėjimo aikštelių“ įrašytinas terminas „transporto stovėjimo aikštelių“.

Pritarti

Siūloma patikslinti ir išdėstyti 18 str. 2 dalies 2 punktą taip:

„18 straipsnis. Nuotekų tvarkymas ir išleidimas

2. Asmuo, išleidžiantis į gamtinę aplinką (į paviršinius vandens telkinius ir (arba) gruntą)  nuotekas, privalo turėti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą arba taršos leidimą, kurių išdavimo tvarką nustato  Lietuvos Respublikos aplinkos Aplinkos apsaugos įstatymas, jeigu:

2) išleidžiamos (planuojamos išleisti) paviršinės nuotekos, kurios surenkamos nuo 1 ha ir didesnių galimai teršiamų teritorijų (išskyrus automobilių transporto stovėjimo aikšteles);“

 

 

18

2

7

17. Projektu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 7 punkte nėra aiškus formuluotės „iš atliekų deginimo arba bendro atliekų deginimo įrenginių“ turinys, t. y., neaišku, koks yra skirtumas tarp „atliekų deginimo įrenginių“ ir „bendro atliekų deginimo įrenginių“.

Nepritarti

Komiteto argumentai:

Atitinkamos sąvokos vartojamos LR aplinkos apsaugos įstatyme, į kurį nuoroda pateikta projekto 3 str. 31 d.

 

 

20

 

 

18. Iš projektu keičiamo įstatymo 20 ir 21 straipsnių nuostatų nėra aišku, kuris subjektas rengia vidutinės trukmės strateginius planavimo dokumentus.

Pritarti

Siūloma patikslinti ir išdėstyti 20 str. straipsnį  taip:

„20 straipsnis. Vandens telkinių ir (ar) jų vandens naudojimo valdymo planavimas

Vandens telkinių ir (arba) jų vandens naudojimo valdymas planuojamas rengiant vidutinės trukmės strateginius planavimo dokumentus, kuriuos aplinkos ministro teikimu tvirtina Vyriausybė.“

 

 

21

3

5

19. Projektu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad rengiant vidutinės trukmės strateginius planavimo dokumentus, atliekamas paviršinių ir (arba) požeminių vandens telkinių vandensaugos tikslų nustatymas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projektu keičiamo įstatymo 20 straipsnį minėtus planavimo dokumentus tvirtina Vyriausybė. Tačiau projektu keičiamo įstatymo 21 straipsnio ir 3 straipsnio 30 dalyse siūloma nustatyti, kad paviršinių ir požeminių vandens telkinių vandensaugos tikslus tvirtina aplinkos ministras. Atsižvelgiant į šias projekto nuostatas, lieka neaišku, kuris subjektas – Vyriausybė (tvirtindama vidutinės trukmės strateginius planavimo dokumentus, kuriuose nustatomi vandensaugos tikslai) ar aplinkos ministras, - tvirtina vandens telkinių vandensaugos tikslus.

Pritarti

Siūloma patikslinti ir išdėstyti 21 str. 3 dalies 5 punktą taip:

„21 straipsnis. Paviršinių ir (arba) požeminių vandens telkinių valdymas

3. Rengiant šio įstatymo 20 straipsnyje nurodytus vidutinės trukmės strateginius planavimo  dokumentus, kiekviename upių baseinų rajone arba jo dalyje, esančioje Lietuvos Respublikos teritorijoje, atliekamas:

5) paviršinių ir požeminių vandens telkinių būklės atitikties nustatytiems vandensaugos tikslų nustatymas tikslams vertinimas;“

 

 

2

2

 

20. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „aplinkos ministerija“ ir „žemės ūkio ministerija“ reikėtų įrašyti žodžius „aplinkos ministras“ bei „žemės ūkio ministras“.

Pritarti

Siūloma patikslinti ir išdėstyti 2 str. 2 dalį taip:

„2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ministras ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija ministras iki 2019 m. liepos 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“

 

 

2

3

 

21. Siekiant aiškumo, projekto 2 straipsnio 3 dalyje reikėtų nurodyti pilną projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo pavadinimą.

Pritarti

Siūloma patikslinti ir išdėstyti 2 str. 3 dalį taip:

„3. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje nustatytas reikalavimas taikomas:“

 

 

 

 

 

22. Įstatymą pasirašančio subjekto pareigos rašytinos mažosiomis raidėmis.

Pritarti

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo nariai Gintaras Kindurys, Vytautas Rastenis 2018-09-27

4

3

 

Argumentai:

Kadangi šiuo metu dar neužbaigta žemės gražinimo reforma, be to, yra ir/ar dar gali iškilti ginčytinų atvejų dėl vandens telkinių nuosavybės gražinimo ar išpirkimo, tikslinga šiems atvejams netaikyti nuostatos, kad  „vandens telkiniai gali būti privačios nuosavybės teisės objektai, kai jie pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą ar kitais teisiniais pagrindais įgyti privačion nuosavybėn iki 2019 m. lapkričio 1 d.“. Išsisprendus minėtiems ginčams vandens telkinys gali tapti privačiu ir po 2019 m. lapkričio 1 d.. Todėl tikslinga papildyti įstatymo projekto 4 straipsnio 3 dalį.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 4 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

 

„3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti paviršiniai vandens telkiniai gali būti privačios nuosavybės teisės objektai, kai jie pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą ar kitais teisiniais pagrindais įgyti privačion nuosavybėn iki 2019 m. lapkričio 1 d.  ir negali būti priskiriami prie valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinių jei iki šio laiko yra neužbaigtų ar ginčytinų procedūrų dėl nuosavybės atkūrimo/įsigijimo.“

 

Pritarti iš dalies

Komiteto argumentai:

Iš esmės pritarti nuostatai, kad iki nurodytos datos pradėtos paviršinių vandens telkinių privatizavimo procedūros galėtų būti užbaigtos ir vėliau. Tačiau formuluotė „negali būti priskiriami prie valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinių“ nėra tinkama. 4 straipsnio 3 dalyje nurodytos aplinkybės, kada valstybinės reikšmės paviršiniai vandens telkiniai gali būti privačios nuosavybės teisės objektai, tačiau tai nereiškia, kad privatus vandens telkinys nėra priskirtinas valstybinės reikšmės vidaus vandenims.

Siūloma redakcija:

„4 straipsnis. Nuosavybės teisė į požeminius ir (arba) paviršinius vandens telkinius

3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti paviršiniai vandens telkiniai gali būti privačios nuosavybės teisės objektai, kai jie pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą ar kitais teisiniais pagrindais įgyti privačion nuosavybėn iki 2019 m. lapkričio 1 d. ir (arba) iki šios datos pradėtos ir nebaigtos įgijimo privačion nuosavybėn procedūros.“

 

 

4

4

 

 
Argumentai: 
Vienintele teisinga nekilnojamojo turto kaina laikytina ta, kurią nustato nepriklausomas turto vertintojas. Todėl, jei valstybė nuspręstų, kad konkretų vandens telkinį reikia pirkti, valstybę atstovaujanti institucija turi užsakyti nepriklausomą turto vertinimą ir įsipareigoti už nustatytą kainą vandens telkinį nupirkti. Todėl tikslinga pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio 4 dalį.

 

Pasiūlymas:
Pakeisti 4 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

 

„4. Parduodant šio straipsnio 3 dalyje nurodytus privačius paviršinius vandens telkinius, pirmumą juos pirkti turi valstybė. Kaina, kurią valstybė gali  mokėti moka už perkamus privačius paviršinius vandens telkinius, negali viršyti šių telkinių vidutinės rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka yra lygi nepriklausomo turto vertintojo nustatyta vertė konkrečiam vandens telkiniui. Turto vertinimo paslaugą apmoka valstybę atstovaujanti institucija.“

Pritarti

Komiteto nuomonė:

Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos teisės departamento 5-7 pastabas projekto 4 straipsnio 4-6 dalių siūloma atsisakyti.

2.

Seimo narys Viktoras Rinkevičius 2018-09-28

6 

 

 

2 

 

 

 

 

 

2

Argumentai:

Įstatymo projekte (toliau- Projektas) 6 straipsnio 2 dalies 2-ame punkte yra naudojamas žodis ,,verčių‘‘ remiantis Lietuvių kalbos žodynu žodžio vertė prasmė nėra tinkama kalbant šiame kontekste, todėl siūloma ją keisti žodžiu dydis.

Pasiūlymas:
Pakeisti 6 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį  išdėstyti taip:

2.      Taupiai naudoti vandenį, neviršyti nustatytų vandens naudojimo limitų ir į gamtinę aplinką išleidžiamų teršalų ribinių verčių, dydžių  nebloginti paviršinių ir (arba) požeminių vandens telkinių būklės;

Nepritarti

Komiteto argumentai:

Terminas aprobuotas VLKK. Terminai, kuriuose vartojami žodžių junginiai „taršos ribinė vertė“, „cheminės medžiagos ribinė vertė“ ir pan. taip pat yra aprobuoti VLKK ir vartojami visoje eilėje teisės aktų.

 

 

11

5

3

Argumentai:

Įstatymo projekte (toliau- Projektas) 11 straipsnio 5 dalies 3-iame punkte yra teigiama, jog reikalavimus paviršinių vandens telkinių dugno valymo ir gilinimo darbams vykdyti, siekdamas užtikrinti saugią laivybą, nustato aplinkos ministras. Siūloma žodį siekdamas pakeisti žodžiu siekiant, kadangi saugios laivybos užtikrinimas nėra aplinkos ministro kompetencija.

Pasiūlymas:
Pakeisti 11 straipsnio 5 dalies 3 punktą ir jį  išdėstyti taip:

3.      Reikalavimus paviršinių vandens telkinių dugno valymo ir gilinimo darbams vykdyti, siekdamas  siekiant užtikrinti saugią laivybą, nustato aplinkos ministras.

Pritarti

11 straipsnis. Paviršinių vandens telkinių tvarkymas

3. Reikalavimus paviršinių vandens telkinių dugno valymo ir gilinimo darbams vykdyti, siekdamas  siekiant užtikrinti saugią laivybą, nustato aplinkos ministras.

 

 

15

3

 

Argumentai:

Įstatymo projektą (toliau- Projektas) 15 straipsnio 3-ią dalį siūloma tikslinti sukonkretinant formuluotę.

Pasiūlymas:
 Pakeisti 15 straipsnio 3 dalį ir ją  išdėstyti taip:

3.      Dėl nepalankių klimatinių sąlygų, netinkamai veikiančių ir (arba) neveikiančių  eksploatuojami hidrotechnikos statiniai,  statinių sunykę tvenkiniai, kuriuos atstatyti netikslinga, ir (arba) panaikinti tvenkiniai pripažįstami ne paviršiniais vandens telkiniais aplinkos ministro nustatyta tvarka. Sprendimą dėl tvenkinio pripažinimo ne paviršiniu vandens telkiniu priima aplinkos ministras, suderinęs šį sprendimą su Nacionaline žemės tarnyba ir savivaldybės, kurios teritorijoje buvo pripažįstamas ne paviršiniu vandens telkiniu tvenkinys, administracija. Pripažinti ne paviršiniais vandens telkiniais tvenkiniai, kurie Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo nustatyta tvarka registruoti Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre, šio kadastro nuostatų nustatyta tvarka iš jo išregistruojami.

Nepritarti

Komiteto argumentai:

Vadovaujantis LR statybos įstatymu tvenkinys nepriskirtinas statiniams. Pagal siūlomą redakciją išeitų, kad netinkamai eksploatuojami hidrotechnikos statiniai (t.y. (užtvankos, krantinės, aptekėjimo kanalai, žuvų pralaidos, hidroelektrinės, molai ir pan.)  būtų pripažįstami ne paviršiniais vandens telkiniais, nors akivaizdu, kad tai ir nėra vandens telkiniai.

 

 

16

2

2

Argumentai:

Įstatymo projektą (toliau- Projektas) 16 straipsnio 2-os dalies 2 punktą siūloma papildyti, kadangi kol kas įstatyme nėra aiškia apibrėžta, kas yra atsakingi už pažeistą melioracijos statinį ir kieno lėšomis melioracijos statinys privalo būti atstatytas.

Pasiūlymas:
Papildyti 16  straipsnio 2 dalies 2 punktą  ir jį  išdėstyti taip:

2.      Planuojant įrengti dirbtinį nepratekamą vandens telkinį melioruotoje žemėje, jo įrengimo vieta suderinama su savivaldybės administracija, o pažeisti melioracijos statiniai atstatomi pagal techninį projektą dirbtinio nepratekamo vandens telkinio statytojo lėšomis.

Nepritarti

Komiteto argumentai:

Perteklinis reikalavimas. Asmenų teises ir pareigas melioracijos srityje  reglamentuoja LR melioracijos įstatymas.

 

 

18

3

 

Argumentai:

Įstatymo projekte (toliau- Projektas) 18 straipsnio 3-ioje dalyje  prie vietų į kurias draudžiama išleisti nuotekas būtina įtraukti ir griovius, kadangi priešingu atveju būtų teršiami antžeminiai vandenys.

Pasiūlymas:
Pakeisti 18  straipsnio 3 –ąją dalį ir ją išdėstyti taip:

3.      Draudžiama nuotekas išleisti tiesiai į požeminius vandens telkinius, žemės gelmių ertmes, karstines smegduobes, melioracijos požeminio griovius, požemines drenažo sistemas. Nuotekos gali būti išleidžiamos į gruntą aplinkos ministro nustatyta tvarka.

Nepritarti

Komiteto argumentai:

Į paviršinius vandens telkinius nuotekas išleisti leidžiama. Teisėtas nuotekų išleidimas į griovį tikrai nedarytų didesnės žalos aplinkai, negu išleidimas į upę ar tvenkinį.

 

 

18

4

 

Argumentai:

Įstatymo projektą (toliau- Projektas) 18 straipsnio 4-oje dalyje draudžiama nuotekas išleisti tiesiai į ežerus ir  į juos įtekančias upes mažesniu kaip 500 m atstumu iki ežero. Projektą būtina papildyti ir tvenkiniais, kadangi tvenkiniai tiekia vandenį miestų vandentiekio sistemoms.

Pasiūlymas:

Papildyti 18  straipsnio 4 dalį ir ją  išdėstyti taip:

4.      Draudžiama nuotekas išleisti tiesiai į ežerus , tvenkinius ir  į juos įtekančias upes mažesniu kaip 500 m atstumu iki ežero.

Nepritarti

Komiteto argumentai:

Lietuvoje paviršinių vandens telkinių vanduo nėra tiesiogiai naudojamas geriamojo vandens tiekimui. Kaip nurodytą projekto aiškinamajame rašte, vien draudimas išleisti nuotekas į ežerus turės įtakos 26 valymo įrenginiams ir todėl šio reikalavimo įgyvendinimą siūloma atidėti iki 2025 m. Draudimas išleisti nuotekas į tvenkinius, kurių Lietuvoje yra gerokai virš 1000 ir kurie iš esmės yra upių dalys ir vanduo juose nuolat keičiasi, būtų sunkiai įgyvendinamas. Pvz., reikėtų uždaryti visus nuotekų valymo įrenginius, kurie išleidžia nuotekas į Kauno marias ir kitus didžiuosius Lietuvos tvenkinius ir ieškoti kitų nuotekų tvarkymo sprendimo būdų. Abejotina, kad toks sprendimas būtų racionalus, tuo labiau, kad aplinkosauginės problemos dėl nuotekų išleidimo identifikuotos tik ežeruose, kur vandens maišymasis, apykaita ir natūralūs apsivalymo nuo teršalų procesai vyksta itin lėtai.

 

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Kaimo reikalų komitetas 2018-10-10

 

 

 

 

Pritarti Vandens įstatymo Nr. VIII-474 pakeitimo įstatymo projektui (nauja redakcija) (Reg. Nr. XIIIP-2383) ir Komiteto išvadoms.

Pritarti

 

 

 

 

 

 

 

Pagrindiniam Komitetui įvertinti galimybę, kad statinių (tvenkinių) savininkai turėtų pirmenybę įsigyti žemę esančią po tvenkiniais.

Nepritarti

Komiteto argumentai:

Žemės nuosavybės klausimų sprendimas yra ne Vandens įstatymo, o Žemės įstatymo reglamentavimo objektas. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad vadovaujantis LR statybos įstatymu tvenkinys nepriskirtinas statiniams.

 

7. Komiteto sprendimas:  Pritarti Vandens įstatymo Nr. VIII-474 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2383 ES, komiteto išvadoms dėl šio projekto ir teikti patobulintą įstatymo projekto variantą.

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-2383 (2).

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                          (Parašas)                                                                      Kęstutis Mažeika

 

 

 

 

 

 

Aplinkos apsaugos komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Matusevičiūtė