LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGOMŲ TERITORIJŲ ĮSTATYMO NR. I-301 2, 20, 27, 30, 33 IR 34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2019-07-05 Nr. XIIIP-3631

Vilnius

Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto 2 straipsniu siūloma tikslinti keičiamo įstatymo 20 straipsnio 9 dalies nuostatas. Atkreiptinas dėmesys, kad 2019 m. birželio 6 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 2, 5, 7, 9, 11, 12, 13, 18, 19, 20, 201, 25, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2186, kurio 10 straipsniu Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnis išdėstomas nauja redakcija ir kuris turi tik penkias struktūrines dalis. Pažymėtina, kad minėtas įstatymas įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, ir siekiant įstatymo nuostatų suderinamumo, kartu su projektu turėtų būti teikiamas ir minėto įstatymo pakeitimų įstatymo projektas (keičiama 10 straipsnyje išdėstyto Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalis), nes, jo nepakeitus ir jam įsigaliojus, teikiamo projekto 2 straipsniu siūlomi pakeitimai nėra tikslingi.

2. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „valstybinė saugomų teritorijų kontrolė aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje organizuojama kaip sudėtinė aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės dalis, vadovaujantis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nuostatomis“. Šiuo straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad „Vyriausybės įgaliotos institucijos vykdo valstybinę saugomų teritorijų kontrolę“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal su projektu teikiamo susijusio Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 1, 2, 3, 4, 6, 8, 9, 11, 12, 14, 22, 23, 27, 29, 35, 36, 37, 38, 39⁸, 46, 48, 49, 50, 53 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-3627) 5 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnį aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdo biudžetinė įstaiga Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, o pagal 3 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 18 punktą valstybinę saugomų teritorijų kontrolę vykdo aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai. Taigi iš abiejų projektų nuostatų nėra pakankamai aišku, kuri institucija - Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos ar Vyriausybės įgaliota institucija - vykdytų valstybinę saugomų teritorijų kontrolę. Atsižvelgiant į tai, abiejų projektų nuostatos derintinos tarpusavyje.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 36 dalyje yra apibrėžtas sąvokos „saugomų teritorijų kontrolė“ turinys, o projekto nuostatose vartojama sąvoka „valstybinė saugomų teritorijų kontrolė“, todėl, lieka neaišku, ar šios sąvokos savo turiniu yra identiškos, ar jos suprantamos kaip nors skirtingai. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatose nereikėtų atskleisti sąvokos „valstybinė saugomų teritorijų kontrolė“ turinio.

3. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad paduoti teismui ieškinį dėl saugomoms teritorijoms ar paveldo objektams padarytos žalos atlyginimo turi teisę Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos ir Vyriausybės įgaliotos institucijos. Pagal galiojančio keičiamo įstatymo 34 straipsnio 2 dalies nuostatas aukščiau minėtus ieškinius turi teisę paduoti ir valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar į iki įstatymo įsigaliojimo iškeltų, bet nebaigtų nagrinėti bylų dėl žalos atlyginimo pagal valstybinių saugomų teritorijų pareigūnų pateiktus ieškinius procesą turėtų įstoti Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos ar atitinkamos Vyriausybės įgaliotos institucijos. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti atskiru straipsniu, kuriame būtų reglamentuojamas įstatymo nuostatų taikymas, pašalinant aukščiau nurodytus neaiškumus.

4. Projekto 7 straipsnyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos per vieną mėnesį nuo įstatymo įsigaliojimo dienos priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pažymėtina, kad įsigaliojus įstatymui, jo taikymas iki tol, kol nebus priimti ir įsigalios jo įgyvendinimą reglamentuojantys teisės aktai, gali būti apsunkintas, nes poįstatyminiuose teisės aktuose įstatymo nuostatos nebus detalizuotos. Be to, tokios įstatymo nuostatos prieštarauja Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatytam teisėkūros sistemiškumo principui, reiškiančiam, kad įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekte nereikėtų nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą ir pasiūlyti Vyriausybei ar jos įgaliotoms institucijoms iki įstatymo įsigaliojimo priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus.

Departamento direktorius                                                                                             Andrius Kabišaitis

N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected]

S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]

S. Zamara, tel. (8 5) 239 6895, el. p. [email protected]