PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO NR. VIII-787 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3775(2)

 

2024-07-05

Vilnius

 

 

 

Eil. Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

p.

1.

2

  

Argumentai:

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 pakeitimo įstatymo projekte Nr.XIVP-3775(2)) (toliau – Įstatymo projektas) numatyta, kad komunalinės atliekos turi būti tvarkomos savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka.

Pažymėtina, jog daugumoje Lietuvos savivaldybių po pirminio rūšiavimo surinktos komunalinės atliekos turi būti vežamos ir apdorojamos mechaninio biologinio atliekų apdorojimo (toliau – MBA) gamykloje.

Ilgametė rūšiavimo patirtis bei statistika rodo, kad MBA apdorojus mišrias komunalines atliekas, išrūšiuojama 1-3 proc. nuo bendro atliekų kiekio.

MBA įrenginiai pradėjo veikti nuo 2015 m. ir yra nusidėvėję, taigi bet kokios papildomos investicijos į juos yra visiškai ekonomiškai nenaudingos.

Iki MBA atsiradimo nebuvo išvystyta pirminio rūšiavimo infrastruktūra. Tik prasidėjus jų veiklai buvo įdiegta užstato sistema, išplėsta pirminio rūšiavimo infrastuktūra, ko pasekoje, sumažėjo perdirbimui tinkamų atliekų kiekis komunalinių atliekų sraute. Be to, 2024 m. pradėjus atskirti maisto/virtuvės atliekas komunalinių atliekų kiekis dar sumažės.

Taip pat, nuo 2027 m. techninio komposto šalinimas sąvartyne nebus laikomas kaip perdirbtas atliekų kiekis, todėl šios atliekos sutvarkymo kaštai ženkliai išaugs.

Tai savo ruožtu rodo, kad toks atliekų tvarkymas MBA yra betikslis. 97-99 proc. į MBA patekusių mišrių komunalinių atliekų lieka neišrūšiuota – jos yra netinkamos perdirbimui, todėl jas vežti apdoroti į MBA netikslinga nei ekonominiu, nei aplinkosauginiu, nei gyventojų sveikatos apsaugos aspektais. 97-99 proc. į MBA patekusių atliekų po apdorojimo galiausiai vis tiek pašalinama sąvartyne arba sudeginama.

Taip pat pažymėtina, jog mišrių komunalinių atliekų apdorojimas MBA yra labai brangus, kainuojantis 100-200 Eur už toną atliekų.

Taigi, akivaizdu, jog mišrių komunalinių atliekų tvarkymo sistemose reikia ieškoti alternatyvų. Savivaldybės jau dabar turi pakankamai gerai išvystytas pirminio atliekų rūšiavimo sistemas. Jau šiame pradiniame etape iš mišraus komunalinių atliekų srauto išskiriama ir atskirai surenkama perdirbimui tinkamas plastikas, kartonas, popierius, stiklas, metalas, tekstilė, žaliosios atliekos. Pakankamai gerai išvystytas komunalinių atliekų tvarkymas savivaldybėse galėtų leisti atliekų tvarkytojams patiems nuspręsti, ar po pirminio rūšiavimo likusias komunalines atliekas, kurios yra netinkamos perdirbti, vežti į MBA ar panaudoti energijai gauti, t. y. deginti deginimo įrenginyje.

Mišrių komunalinių atliekų panaudojimas energijai gauti yra gerokai pigesnė ir ekonomiškesnė atliekų tvarkymo alternatyva, kainuojanti bent 2-4 kartus pigiau nei atliekų apdorojimas MBA. Atitinkamai, nusprendus po pirminio rūšiavimo perdirbimui netinkamas atliekas panaudoti energijai gauti, o ne vežti į MBA, atliekų sutvarkymo mokestis gyventojams galėtų sumažėti net iki 42 proc.

Taip pat pažymėtina ir tai, jog mišrias komunalines atliekas panaudojant energijai gauti papildomas žalingas poveikis aplinkai neatsirastų, kadangi atliekas deginantys subjektai yra besąlygiškai įsipareigoję užtikrinti, kad deginimo įrenginyje būtų deginamos tik perdirbimui netinkamos atliekos, kurių deginimą leidžia teisės aktai bei kiti dokumentai.

Taip pat reikėtų atsižvelgti ir į kitų valstybių pavyzdžius – tokios šalys kaip Danija, Švedija, Suomija ir Islandija mechaninio atliekų apdorojimo įrenginių išvis neturi, nes tai tiesiog neefektyvu.

Pritarus pasiūlymui atliekų tvarkymo rinkliava gali mažėti apie 20 procentų.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, siūlome pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnį, jame nustatant atliekų tvarkytojui galimybę pasirinkti komunalines atliekas panaudoti energijai gauti.

Pasiūlymą parengė Seimo nariai Kazys Starkevičius,                                                                            Andrius Kupčinskas, Marius Matijošaitis ir Justinas Urbanavičius bendradarbiaujant su Kauno miesto ir Kauno rajono bendruomenėmis.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto  2  straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Atliekų turėtojas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Atliekos tvarkomos pagal aplinkos ministro tvirtinamas atliekų tvarkymo taisykles. Komunalinės atliekos ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamos buityje susidarančios atliekos (toliau – kitos buityje susidarančios atliekos) tvarkomos savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka arba naudojamos energijai gauti. Atliekų turėtojas pagal sudarytą rašytinę sutartį dėl atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo atliekas perduoda atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti atliekas, išskyrus komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų perdavimą vadovaujantis šio Įstatymo 301 straipsniu. Atliekų turėtojas, kuris perdavė atliekas atliekų tvarkytojui (tvarkytojams), privalo turėti galutinį atliekų sutvarkymą patvirtinantį dokumentą, išskyrus komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų perdavimą vadovaujantis šio Įstatymo 301 straipsniu.“

2. Pakeisti 4 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Kaip kuras energijai gaminti gali būti naudojamos tik išrūšiavus po atliekų rūšiavimo jų susidarymo vietoje likusios pakartotinai naudoti ir perdirbti netinkamos energinę vertę turinčios atliekos.“

 

Teikia

Seimo nariai                                                        Kazys Starkevičius

                                                                            Andrius Kupčinskas

     Marius Matijošaitis

     Justinas Urbanavičius