LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA
Biudžetinė įstaiga, A. Jakšto g. 6, LT-01105 Vilnius,
tel. 8 706 63 335, el. p. [email protected]
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188659948
|
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai Radiacinės saugos centras
Kopija Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai
E. pristatymo informacinė sistema
|
|
|
|
|
|
ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADA
DĖL TEISĖS AKTŲ, REGLAMENTUOJANČIŲ
VEIKLOS SU JONIZUOJANČIOSIOS SPINDULIUOTĖS ŠALTINIAIS ĮTEISINIMĄ IR RADIACINĖS SAUGOS CENTRO VYKDOMĄ ŪKIO SUBJEKTŲ ĮTEISINTOS VEIKLOS PRIEŽIŪRĄ
2023 m. rugsėjo d. Nr. 4-01-
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatomis, atlikome antikorupcinį vertinimą šių teisės aktų:
1. Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymo[1] (toliau – Įstatymas).
2. Veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais įteisinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugsėjo 12 d. nutarimu Nr. 918,[2] (toliau – Įteisinimo taisyklės).
3. Veiklų su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, išskyrus branduolinės energetikos srities veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, įskaitant vartojimo gaminių gamybą, importą ir numatomą naudojimą, pagrįstumo vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. V-941[3].
4. Radiacinės saugos priežiūros reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 285,[4] (toliau – Priežiūros reglamentas).
5. Pagrįstos veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, išskyrus branduolinės energetikos srities veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, rūšių sąrašo, patvirtinto Radiacinės saugos centro direktoriaus 2018 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. V-60[5].
6. Dokumentų, būtinų veiklai su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais įteisinti, rengimo tvarkos aprašo, patvirtinto Radiacinės saugos centro direktoriaus 2018 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. V-62,[6] (toliau – Dokumentų rengimo tvarkos aprašas).
Siekdami mažinti korupcijos rizikos veiksnių atsiradimo tikimybę, taip pat siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai, teikiame žemiau išdėstytas pastabas ir pasiūlymus.
1. Kritinės antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
1.1. Esamas reglamentavimas jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių gamintojams ir jų paskirtiems asmenims sudaro sąlygas daryti įtaką veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais įteisinimo procesams, dėl ko atsiranda prielaidos piktnaudžiaujant esamomis galimybėmis elgtis nesąžiningai
Įteisinimo taisyklės be kita ko reglamentuoja veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais registravimą ir licencijų vykdyti veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais ar laikinųjų leidimų vykdyti veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais išdavimą (toliau – veiklos įteisinimas arba veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais įteisinimas). Įteisinimo taisyklių 13 punkte išvardijami dokumentai, būtini veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais įteisinimui. Tarp išvardintų dokumentų yra dokumentai, patvirtinantys, kad veiklą įteisinti siekiančio subjekto darbuotojai mokyti dirbti su konkrečiu jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniu (-iais) ar montuoti, prižiūrėti ir remontuoti konkretaus pavadinimo ir modelio jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius, kopijos (Įteisinimo taisyklių 13.6.4 papunktis). Konkrečių jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių pavadinimai ir modeliai nurodomi licencijos vykdyti veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais (toliau – licencija) ir laikinojo leidimo vykdyti veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais (toliau – laikinasis leidimas) prieduose (Įteisinimo taisyklių 29.6.2.1, 29.6.2.2, 31.6.2.1 ir 31.6.2.2 papunkčiai). Toks teisinis reglamentavimas reškia tai, kad subjektas veiklą vykdyti gali tik su tuo jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniu, kuris konkrečiai (konkretus modelis, modifikacija ir pan.) nurodytas licencijos ar laikinojo leidimo prieduose. Tai taip pat reiškia, kad jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio gamintojui į rinką išleidus atnaujintą šaltinio modelį (su kitu modelio numeriu), veiklą jau vykdantis subjektas su šiuo modeliu toliau vykdyti veiklą gali tik tuomet, kai šis modelis įrašomas į subjekto turimos licencijos ar laikino leidimo priedus, nepaisant to, kad subjekto turimos licencijos ar laikino leidimo prieduose įrašytas senesnis modelis.
Remiantis Dokumentų rengimo tvarkos aprašo 14 punktu, įgyvendinant Įteisinimo taisyklių 13.6.4 papunkčio reikalavimus subjektas, siekdamas įgyti teisę montuoti, remontuoti ar atlikti jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių techninę priežiūrą, turi pateikti šaltinių gamintojo arba šaltinių gamintojo paskirto asmens išduotų dokumentų, patvirtinančių subjekto darbuotojų kvalifikaciją (kvalifikacijos tobulinimo kursų ar mokymų baigimo pažymėjimų, sertifikatų ir pan.), ir (ar) šaltinių gamintojo įgaliojimo (darbuotojų paskyrimo) atlikti montavimo, remonto ar šaltinių techninės priežiūros darbus kopijas. Tai reiškia, kad veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais gali būti įteisinama tik turinti gamintojo ar gamintojo paskirto asmens išduotus dokumentus.
Nekvestionuodami būtinybės, kad veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais vykdytų tik kvalifikuoti specialistai, atkreipiame dėmesį, kad esamas reglamentavimas sudaro sąlygas jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių gamintojams ir (ar) jų paskirtiems asmenims (pvz., atstovams, tarpininkams, tiekėjams ir pan.) daryti įtaką licencijų ir laikinųjų leidimų išdavimo, patikslinimo ir priedų keitimo procesams. O būtent, egzistuoja rizika, kad gamintojas ar jo paskirtas asmuo gali tikslingai neišdavinėti dokumentų, patvirtinančių kitų subjektų darbuotojų kvalifikaciją, kad šie subjektai negalėtų įteisinti veiklos su konkrečiai jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais.
Toks reglamentavimas mažina veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais įteisinimo sąžiningumą, nes egzistuoja galimybės manipuliuojant procedūromis dirbtinai riboti ratą subjektų, galinčiu vykdyti veiklą su konkrečiai jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais. Todėl siūlome svarstyti, ar nebūtų tikslinga imtis priemonių, kurios mažintų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių gamintojų ir jų paskirtų asmenų galimybes daryti įtaką licencijų ir laikinųjų leidimų išdavimo, patikslinimo ir priedų keitimo procesams.
1.1.1. Atliekant antikorupcinį vertinimą ir analizuojant Licencijų informacinės sistemos interneto svetainėje www.licencijavimas.lt skelbiamą informaciją, nustatyta, kad nepaisant to, kad prie svetainėje skelbiamų licencijų ir laikinųjų leidimų yra skiltis „Priedai“, informacija apie licencijų priedų turinį neskelbiama. Tai reiškia, kad faktiškai nėra galimybių iš oficialių šaltinių sužinoti, su kokiais jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais konkretus subjektas gali vykdyti veiklą, arba kurie subjektai gali vykdyti veiklą su konkrečiu jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniu.
Remiantis tuo kas išdėstyta, darytina išvada, kad faktiškai nėra įgyvendinamas Licencijų informacinės sistemos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 937, 3 punkte nustatytas sistemos tikslas – gerinti verslo aplinką, ūkio subjektams suteikiant galimybę rasti įvairių rūšių gautas licencijas vienoje vietoje, suteikti galimybę visuomenei gauti informaciją, ar ūkinė veikla yra legali ir saugi – nėra įgyvendinamas, dėl ko veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais įteisinimo srityje didėja nesąžiningo elgesio galimybės. O būtent, aktuali informacija apie licencijuotus subjektus ir veiklą su konkrečiais jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais tampa prieinam tik ribotam ratui asmenų, kas neužtikrina informacijos prieinamumo ir viešumo.
Siekdami skaidrinti licencijavimo procedūras, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai siūlome imtis priemonių, kad:
- Licencijų informacinėje sistemoje kartu su skelbiama informacija apie išduotas licencijas (leidimus, atestatus ir pan.) būtų skelbiamas ir šių dokumentų priedų turinys.
- Būtų sudarytos galimybės Licencijų informacinėje sistemoje vykdyti paiešką pagal licencijų (leidimų, atestatų ir pan.) prieduose esamus duomenis.
2. Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
2.1. Nustatyta nepakankamai detalizuota teisė atlikti patikrinimus veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais įteisinimo metu sudaro prielaidas atskiriems subjektams nustatyti išskirtines veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais įteisinimo procedūras
Vadovaujantis Įstatymo 8 straipsnio 4 dalimi, 13 straipsnio 4 dalimi ir 14 straipsnio 2 dalimi, Radiacinės saugos centras turi teisę prieš registruodamas veiklą ir išduodamas licenciją ar laikinąjį leidimą, vykdydamas ūkio subjektų priežiūrą, atlikti patikrinimą ir įvertinti, ar subjektas yra pasirengęs vykdyti atitinkamą veiklą.
Pažymėtina, kad Įstatymu ir poįstatyminiais teisės aktais ši teisė nėra detalizuojama. Todėl nėra aišku, kokiais atvejais patikrinimai prieš veiklos registravimą ar licencijų ir laikinųjų leidimų išdavimą gali būti atliekami. Antikorupciniu požiūriu toks nepakankamas reglamentavimas laikytinas korupcijos riziką didinančiu veiksniu, kadangi sprendimus priimantiems asmenis sudaroma galimybė, atskiriems subjektams nustatyti išskirtines veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais įteisinimo procedūras.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, siūlome tobulinant teisinį reglamentavimą, nustatyti kriterijus, kada prieš registruojant veiklą ir išduodant licenciją ar laikinąjį leidimą turi būti atliekami ūkio subjektų patikrinimai.
2.2. Nuostatos, nustatančios už pažeidimus taikytinų poveikio priemonių taikymo tvarką, nėra pakankamai aiškios ir išsamios
Įstatyme nustatytos šios pažeidimus darantiems / padariusiems subjektams taikytinos poveikio priemones: įspėjimas apie galimą darbo su konkrečiu jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniu sustabdymą ir sustabdymas, įspėjimas apie galimą veiklos registravimo panaikinimą ir panaikinimas, įspėjimas apie galimą licencijos ar laikinojo leidimo galiojimo sustabdymą ir sustabdymas bei licencijos ar laikinojo leidimo galiojimo panaikinimas.
Paminėtini šie, poveikio priemonių taikymo procedūrų aiškumą ir skaidrumą mažinantys reglamentavimo aspektai:
2.2.1. Įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „1. Jeigu asmuo, vykdantis registruotą veiklą, nevykdo Radiacinės saugos centro ar Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos nustatytų privalomų vykdyti nurodymų, Radiacinės saugos centras ar Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija įspėja asmenį, vykdantį registruotą veiklą, apie galimą veiklos registravimo panaikinimą ir nustato ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų nuo įspėjimo apie galimą veiklos registravimo panaikinimą gavimo dienos terminą, per kurį pažeidimai turi būti pašalinti.“ Panaši nuostata įtvirtinta Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje: „1. Jeigu licencijos ar laikinojo leidimo turėtojas nevykdo Radiacinės saugos centro ar Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos nustatytų privalomų vykdyti nurodymų pašalinti pažeidimus, Radiacinės saugos centras ar Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija įspėja licencijos ar laikinojo leidimo turėtoją apie galimą licencijos ar laikinojo leidimo galiojimo sustabdymą ir nustato ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų nuo įspėjimo apie galimą licencijos ar laikinojo leidimo galiojimo sustabdymą gavimo dienos terminą, per kurį pažeidimai turi būti pašalinti.“
Iš šių nuostatų darytina išvada, kad prieš įspėjimą apie galimą veiklos registravimo panaikinimą ir galimą licencijos ar laikinojo leidimo galiojimo sustabdymą turi būti priimamas dar vienas administracinis sprendimas, t. y. duodami privalomi nurodymai, pašalinti patikrinimo metu nustatytus pažeidimus. Tai reiškia, kad pagal esamą reglamentavimą, veiklą vykdantis subjektas už tą patį pažeidimą turi būti įspėjamas du kartus, ir tik po to jam gali būti taikomos poveikio priemonės – veiklos registravimo panaikinimas ar licencijos arba laikinojo leidimo galiojimo sustabdymas.
Įspėjimų procedūros konkretinamos Priežiūros reglamente. Pažymėtina, kad Priežiūros reglamente yra gausu nukreipiančiųjų ir blanketinių teisės normų[7], todėl jo praktinis taikymas gali kelti neaiškumų ir dviprasmybių, kas antikorupciniu požiūriu vertintina neigiamai.
2.2.2. Kaip nurodyta aukščiau, Įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje ir Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pažeidimams pašalinti turi būti nustatomas ne trumpesnis kaip 5 darbo dienų terminas. Įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad terminai pažeidimams pašalinti negali būti ilgesni kaip 2 mėnesiai, jeigu nekyla grėsmė žmonių sveikatai ar gyvybei, nėra daroma žala aplinkai. Tačiau remiantis nuostatų visuma, darytina išvada, kad Įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje nuostatos taikomos tik tuomet, kai taikoma tik viena iš poveikio priemonių – įspėjimas apie darbo su konkrečiu jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniu sustabdymą ir darbo su konkrečiu jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniu sustabdymas. Tuo tarpu prielaidų Įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje nuostatas taikyti įspėjimams apie veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais registravimo panaikinimo ir licencijos ar laikino leidimo galiojimo sustabdymo, bei registravimo ir licencijos ar laikino leidimo galiojimo panaikinimui teisinis reglamentavimas nenustato. Taip pat pažymėtina, kad nei Įstatyme, nei Įteisinimo taisyklėse, bei Priežiūros reglamente nėra detalizuojama, kokie gali būti Įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje ir 16 straipsnio 1 dalyje nustatytų pažeidimų maksimalūs pašalinimo terminai. O tai savo ruoštu laikytina korupcijos riziką didinančiu veiksniu, kadangi poveikio priemones taikantiems asmenims sudaroma galimybė atskiriems subjektams nustatyti skirtingus pažeidimų pašalinimo terminus.
2.2.3. Remiantis Įstatymo 8 straipsnio 9 dalies 1 punktu ir 16 straipsnio 3 dalies 1 punktu, darbas su konkrečiu jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniu ir licencijos ar laikinojo leidimo galiojimas sustabdomas be įspėjimų jeigu: subjektas vykdydamas veiklą pažeidė radiacinės ar fizinės saugos reikalavimus, dėl kurių kilo grėsmė žmonių sveikatai ar gyvybei, buvo daroma žala aplinkai (darbo su konkrečiu jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniu atveju), vykdant veiklą buvo pažeisti radiacinės ar fizinės saugos reikalavimai, dėl kurių kilo grėsmė žmonių sveikatai ar gyvybei, daroma žala aplinkai (licencijos ar laikinojo leidimo galiojimas sustabdomo atveju).
Įstatymas ir poįstatyminiai teisės aktai nedetalizuoja, kaip minėtos aplinkybės turėtų būti nustatytos ir kokio lygio grėsmė žmonių sveikatai ar gyvybei ir žala aplinkai turi būti nustatoma, kad būtų galima taikyti šias poveikio priemones. O tai reiškia, kad formaliai dėl kiekvieno pažeidimo gali būti taikomas darbo su konkrečiu jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniu ir licencijos ar laikinojo leidimo galiojimas sustabdymas be įspėjimų. Manytina, kad nereglamentuojant minėtų šios poveikio priemonės taikymo klausimų, ją taikantiems asmenis sukuriama neribota diskrecija spręsti dėl darbo su konkrečiu jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniu ir licencijos ar laikinojo leidimo galiojimas sustabdymo be įspėjimų, kuria gali būti piktnaudžiaujama.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir siekdami skaidrinti poveikio priemonių taikymą, siūlome tobulinti teisinį reglamentavimą pagal pateiktas pastabas.
2.3. Nereglamentuojama ūkio subjektų patikrinimų būdų (nuotoliniu būdu arba ūkio subjekto veiklos vietoje) parinkimo tvarka
Priežiūros reglamento 14 punkte nustatyta, kad patikrinimai gali būti atliekami nuotoliniu būdu arba ūkio subjekto veiklos vietoje. Priežiūros reglamento 1 priede „Ūkio subjektų veiklos planinių patikrinimų dažnumas“ nustatyti konkrečių veiklų planinių patikrinimų atlikimo būdai.
Atkreiptinas dėmesys, kad nepaisant to, kad pagal Priežiūros reglamento 1 priedą dalis veiklų planinių patikrinimų gali būti atliekami tiek ūkio subjekto veiklos vietoje, tiek nuotoliniu būdu, konkrečių nuostatų, kada ir kokiu būdu turi būti atliekami patikrinimai, kas priima sprendimą dėl patikrinimo būdo, nėra.
Antikorupciniu požiūriu toks nepakankamas reglamentavimas laikytinas korupcijos riziką didinančiu veiksniu, kadangi sprendimus priimantiems asmenis sudaroma galimybė, atskiriems subjektams taikyti išskirtines ūkio subjektų patikrinimo procedūras.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta siūlome, tobulinant teisinį reglamentavimą, nustatyti kriterijus, kada ūkio subjekto patikrinimas gali būti atliekamas nuotoliniu būdu.
3. Kitos pastabos ir pasiūlymai
Atkreipiame dėmesį, kad Dokumentų rengimo tvarkos aprašo 31 ir 32 punktuose naudojama abreviatūra „ADR“, kurios turinys nėra atskleistas.
Atlikus antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad kai kurios teisės aktų, reglamentuojančių veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais įteisinimą ir radiacinės saugos centro vykdomą ūkio subjektų įteisintos veiklos priežiūrą, nuostatos yra mažinančios procedūrų skaidrumą ir galinčios sudaryti sąlygas piktnaudžiauti.
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 8 dalies nuostatomis, prašome per du mėnesius nuo antikorupcinio vertinimo išvados gavimo dienos Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje paskelbti informaciją apie tai, kaip atsižvelgta (planuojama atsižvelgti) į pateiktas pastabas ir pasiūlymus arba, jeigu į antikorupcinio vertinimo išvadoje pateiktas pastabas ir pasiūlymus neatsižvelgta, nurodyti priežastis ir motyvus, užpildant antikorupcinio vertinimo išvados įgyvendinimo pažymą[8], ir pateikti Specialiųjų tyrimų tarnybai nuorodą į ją.
Direktoriaus pavaduotojas Elanas Jablonskas
Andrius Andrejus Fominas, tel. 8 706 63 300, mob. tel. 8 634 05 935, el. p. [email protected]