LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽVALGYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1861 2, 5, 9, 13, 15, 18, 26, 29, 30, 31, 32, 37, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 49, 50, 53, 54, 58, 59, 60, 62, 63, 64, 65, 68, 70 STRAIPSNIŲ, PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 2 PRIEDU ĮSTATYMO PROJEKTO
2022-05-03 Nr. XIVP-1603
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.
1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Žvalgybos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 7 dalyje apibrėžiama sąvoka ,,Vidaus saugumas“ turėtų būti rašoma paryškintai.
2. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata tikslintina, nes Lietuvos Respublikoje ūkinę veiklą gali vykdyti ne tik fiziniai ir juridiniai asmenys, bet ir kitų Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybių subjektai, kurie gali ir neturėti juridinio asmens statuso, kaip tai nurodyta Civilinio kodekso 1.19 straipsnyje, kuriame minimi užsienio juridiniai asmenys ir kitos organizacijos. Tokie užsienio juridiniai asmenys ir kitos organizacijos Lietuvoje gali įsteigti savo padalinius ir vykdyti veiklą, nesteigdami atskiro juridinio asmens. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintinas ir šio straipsnio 1 dalies 8 punktas.
3. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 20 punkte, kuriame numatyta žvalgybos institucijos teisė gauti paramą, nurodyti paramos teikėjai tikslintini pagal Labdaros ir paramos įstatymo 5 straipsnio 2 dalį (šioje dalyje nenustatyta, kad parama pripažįstama, jeigu ją teikia tarptautinės institucijos).
4. Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija) (toliau – Rekomendacijos), 112 punkte nustatyta, kad jei teisės akto, institucijos ir pan. pavadinimas, prasidedantis žodžiais „Lietuvos Respublikos“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublikos“, papildomai neįvedant trumpinio; vieną kartą tekste nurodžius sutrumpintą pavadinimą, toliau tekste jis turi būti rašomas nuosekliai be žodžių „Lietuvos Respublikos“. Atsižvelgiant į tai, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 15 punkte išbrauktinas trumpinys „(toliau – Vyriausybė)“, o projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 ir 3 dalyse išbrauktini teisės aktų trumpiniai.
5. Projekto 4 straipsniu siūloma pripažinti netekusia galios keičiamo įstatymo 13 straipsnio „Žvalgybos informacijos rinkimas atliekant teismo sankcionuojamus veiksmus“ 1 dalies 6 punkte įtvirtintą nuostatą, kad informaciją iš finansų įmonių ir kredito įstaigų, taip pat iš kitų juridinių asmenų apie fizinių ir (ar) juridinių asmenų atliktas ūkines, finansines operacijas, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimą galima gauti tik pagal motyvuotą apygardos teismo nutartį (taip pat siūloma atitinkamai pakeisti kitas susijusias šio straipsnio nuostatas).
Pažymėtina, kad žvalgybos tikslais renkama informacija apie asmens atliktas ūkines, finansines operacijas, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimą gali būti susijusi su įvairiais asmens privatumo aspektais. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Konstitucinio Teismo praktikoje laikomasi požiūrio, kad asmens privatus gyvenimas yra plati kategorija, kurią sunku išsamiai ir tiksliai apibrėžti; ji apima, be kita ko, asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, asmeninį ir šeimos gyvenimą, sveikatos būklę, santykius su kitais asmenimis ir išoriniu pasauliu (Didžiosios kolegijos 2008 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje S. ir Marper prieš Jungtinę Karalystę; Konstitucinio Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarimas). Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, konstitucinė asmens teisė į jo privataus gyvenimo gerbimą ir šios teisės apsauga aiškintina plečiamai, remiantis dinaminio žmogaus teisių aiškinimo principu, atsižvelgiant inter alia į visuomenės raidą, mokslo ir technologijų pažangą, suteikiančią vis daugiau galimybių kištis į asmens privatų gyvenimą (2019 m. balandžio 18 d. nutarimas). Pagal Konstitucijos 22 straipsnio 3 dalį informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu.
Vertinant siūlymą panaikinti reikalavimą nurodytą informaciją apie asmens atliktas ūkines ar finansines operacijas rinkti tik gavus teismo leidimą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Žvalgybos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir toliau būtų reikalaujama gauti teismo leidimą pinigų, piniginių srautų, vertybinių popierių, elektroninių ir kitų atsiskaitymo būdų, taip pat bet kokių finansinių operacijų stebėjimui ir fiksavimui, tačiau projektu siūlomu diferencijuotu teisiniu reguliavimu būtų sukurtos prielaidos, negavus teismo leidimo finansinių operacijų stebėjimui ir fiksavimui realiu laiku, kiek vėliau be teismo leidimo gauti iš finansų įmonių ir kredito įstaigų, kitų juridinių asmenų iš esmės tą pačią informaciją apie jau atliktas operacijas.
Pažymėtina ir tai, kad nors projekto aiškinamajame rašte teigiama, jog, vadovaujantis Bankų įstatymo 55 straipsnio 6 dalimi, kitoms institucijoms banko paslaptį sudaranti informacija teikiama be teismo sankcijos, iš tiesų tai, ar informacijai apie asmenų atliktas ūkines, finansines operacijas, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimą gauti reikalingas teismo leidimas, yra ne Bankų įstatymo, o tam tikrų institucijų veiklą reglamentuojančių įstatymų reguliavimo dalykas. Toks reikalavimas yra nustatytas tiek kriminalinės žvalgybos, tiek ikiteisminio tyrimo institucijoms (Kriminalinės žvalgybos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punktas, Baudžiamojo proceso kodekso 155 straipsnis).
Atsižvelgiant į visa tai, manytina, kad informacija apie fizinių ar juridinių asmenų atliktas ūkines, finansines operacijas, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimą „ir kita žvalgybos institucijų veiklai reikalinga informacija“ (žr. projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 5 punkto formuluotę), galinti atskleisti įvairius asmens privataus gyvenimo aspektus, turėtų būti renkama tik gavus teismo leidimą, kurį suteikiant būtų įvertinamas prašomos gauti informacijos apimties proporcingumas siekiamiems tikslams.
6. Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 31 straipsnio 4 dalyje formuluotę „Reikalavimas atitikti šio įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimus“ siūlytume pakeisti formuluote „Šio įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytas reikalavimas“, atsižvelgiant į tai, kad nurodytame punkte yra nustatytas tik vienas reikalavimas, ir kartu atsisakant konstrukcijos „Reikalavimas atitikti <...> reikalavimus“.
7. Projekto 11 straipsnio 2 dalimi siūloma pripažinti netekusiu galios keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 7 punktą, pagal kurį asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jo elgesys ar veikla nėra suderinama su žvalgybos pareigūnų etikos kodekso reikalavimais. Projekto aiškinamajame rašte neatskleista, kodėl siūloma panaikinti šį nepriekaištingos reputacijos vertinimo kriterijų, kartu nustatant mažiau tikslų ir aiškų reikalavimą „pagal savo asmenines, dalykines savybes tikti žvalgybos tarnybai“ (žr. projekto 11 straipsnio 1 dalimi siūlomą keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatą).
8. Projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 41 straipsnio 7 dalyje vertybes, kurioms gali kilti grėsmė, siūlytume vardyti pradedant didžiausiąja iš jų („gyvybei, sveikatai, turtui“), be to, atsižvelgiant į tai, kad gyvybė, sveikata ir turtas yra ne konstitucinės teisės, o konstitucinės vertybės, reikėtų pakoreguoti konstrukciją „ar kitoms konstitucinėms teisėms“.
9. Projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 43 straipsnio 5 dalies nuostata, pagal kurią žvalgybos pareigūnas privalėtų atlyginti su jo mokymu ar kvalifikacijos tobulinimu susijusias 3 paskutinių tarnybos metų išlaidas, „jas lygiomis dalimis mažinant proporcingai kiekvieniems ištarnautiems žvalgybos institucijoje metams“, yra neaiški, ją reikėtų suformuluoti suprantamiau.
10. Projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad į rezervą žvalgybos pareigūnai gali būti jų sutikimu įtraukiami, atleidžiant juos iš tarnybos žvalgybos institucijoje. Svarstytina, ar šios nuostatos nereikėtų patikslinti, nurodant atleidimo pagrindus, – atsižvelgiant į žvalgybos pareigūnams keliamą patikimumo reikalavimą, gali kilti abejonių dėl galimybės įtraukti į rezervą pareigūnus, atleidžiamus iš tarnybos pagal Žvalgybos įstatymo 53 straipsnio 2–11 punktus.)
11. Projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 45 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad žvalgybos pareigūnams paprastai garantuojama vienuolikos valandų kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų trukmė. Formuluotė „paprastai garantuojama“ yra ydinga, nes aplinkybė „paprastai“ reiškia, kad „garantuojamos“ trukmės poilsis gali būti ir nesuteikiamas, taigi šia aplinkybe iškreipiama pati garantijos esmė; tiksliau būtų nurodyti, kokios trukmės poilsis yra „paprastai suteikiamas“, o ne „garantuojamas“. Kartu pabrėžtina, kad 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų (2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 4 tomas, p. 381) nustatytas reikalavimas valstybėms narėms imtis būtinų priemonių užtikrinti, kad kiekvienas darbuotojas turėtų teisę į minimalų 11 valandų nepertraukiamo kasdienio poilsio laiko per parą.
12. Projekto 19 straipsniu keičiamo įstatymo 46 straipsnio pavadinimas rašytinas paryškintomis raidėmis.
13. Projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje žodis „nesilaikant“ keistinas žodžiu „nepaisant“.
14. Projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 50 straipsnio 5 dalyje žodis „atstovybėse“ keistinas žodžiu „atstovybes“.
15. Projekto 27 straipsniu keičiamo įstatymo 60 straipsnio 12 dalyje siūloma nustatyti, kad pasibaigus tarnybinės nuobaudos – perkėlimo į žemesnes pareigas ar lygiavertes pareigas, kurioms nustatytas mažesnis pareiginės algos koeficientas, – galiojimo terminui, žvalgybos pareigūnas į aukštesnes pareigas perkeliamas šio įstatymo nustatyta tvarka. Svarstytina, ar šioje nuostatoje po žodžių „į aukštesnes pareigas“ nereikėtų įrašyti „ar lygiavertes pareigas, kurioms nustatytas didesnis pareiginės algos koeficientas,“ (atkreiptinas dėmesys ir į tai, ar nereikėtų kartu atitinkamai papildyti ar patikslinti ir kitų keičiamo įstatymo nuostatų, pavyzdžiui, projekto 22 straipsniu keičiamo 50 straipsnio nuostatų).
16. Projekto 30 straipsniu keičiamo įstatymo 64 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad žvalgybos pareigūnui už funkcijų, susijusių su ypatinga specifika atlikimą, mokama iki 100 procentų pareiginės algos dydžio priemoka. Siūlomas reguliavimas diskutuotinas.
Visų pirma pažymėtina, kad kiekvieno pareigūno vykdomų funkcijų specifika atsispindi jo pareigybės aprašyme, todėl, užtikrinant pareigūnų teisę į teisingą apmokėjimą už darbą, į specifinių funkcijų atlikimą turėtų būti atsižvelgiama nustatant atitinkamą (adekvačią) pareiginę algą.
Antra, svarstytina, ar galimybė mokėti pagrindinei tarnybinio atlyginimo daliai – pareiginei algai – prilygstančią priemoką neiškreiptų hierarchinę pareigūnų sistemą atitinkančio jų tarnybinių atlyginimų dydžių diferencijavimo.
Trečia, atkreiptinas dėmesys į tai, kad kitiems statutinių įstaigų pareigūnams priemokos už funkcijų, susijusių su ypatinga specifika, atlikimą įstatymuose arba apskritai nenumatytos, arba yra numatytos tik iki 1 bazinio dydžio (Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnams). Todėl, siekiant sistemiškai reglamentuoti šiuos santykius ir užtikrinti socialinio teisingumo balansą, klausimas dėl statutinių pareigūnų priemokų už funkcijų, susijusių su ypatinga specifika, atlikimą spręstinas kompleksiškai.
17. Pagal Rekomendacijų 112 punktą, teisės akte nurodant pareigų pavadinimą, jis paprastai rašomas be žodžių „Lietuvos Respublikos“, todėl projekto 30 straipsniu keičiamo įstatymo 64 straipsnio 7 dalyje, taip pat projekto 38 straipsnio 4 dalyje prieš krašto apsaugos ministro pareigų pavadinimą siūlytume išbraukti žodžius „Lietuvos Respublikos“.
18. Projekto 30 straipsniu keičiamo įstatymo 64 straipsnio 10 dalyje vietoj žodžių ,,vidutinio jų darbo užmokesčio“ įrašytini žodžiai ,,vidutinio jų tarnybinio atlyginimo“, atsižvelgiant į tai, kad žvalgybos pareigūnui mokamas tarnybinis atlyginimas, o ne darbo užmokestis.
19. Projekto 30 straipsniu keičiamo įstatymo 64 straipsnio 15 dalyje vietoj žodžio „jais“ įrašytini žodžiai „žvalgybos pareigūnu“.
20. Projekto 35 straipsniu siūloma papildyti keičiamą įstatymą 2 priedu ir jame nustatyti didesnius nei šiuo metu galiojantieji žvalgybos pareigūnų pareiginės algos koeficientus. Be to, projekto 36 ir 37 straipsniais numatoma šiuos koeficientus dar padidinti nuo 2023 m. sausio 1 d. ir nuo 2024 m. sausio 1 d. Kartu projekto 11 straipsnio 3 dalimi siūloma sumažinti keičiamo įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje nustatytus žvalgybos pareigūnams keliamus kvalifikacinius (išsilavinimo) reikalavimus.
Svarstytina, ar siūlomi žvalgybos pareigūnų pareiginės algos koeficientai yra proporcingi lyginant su kitų statutinių įstaigų pareigūnų ar Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme numatytomis valstybės pareigūnų pareiginėmis algomis. Antai vyriausiojo specialisto (kuriam pagal projektą būtų keliamas aukštojo koleginio, iki 2009 metų įgyto aukštesniojo arba iki 1995 metų įgyto specialiojo vidurinio išsilavinimo reikalavimas) pareiginė alga, kurios koeficientą siūloma nustatyti 14,5–16 bazinių dydžių (nuo 2023 m. sausio 1 d. – 15–16,5, o nuo 2024 m. sausio 1 d. – 16–17,5 bazinių dydžių), būtų didesnė nei, pavyzdžiui, Konstitucijoje numatytos valstybės institucijos – Valstybės kontrolės vadovo pareiginė alga, kurios koeficientas yra lygus 15,5 bazinių dydžių, arba žvalgybos institucijų veiklos kontrolę vykdančio žvalgybos kontrolieriaus pareiginė alga, kurios koeficientas – 14,5 bazinių dydžių. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jaunesniojo specialisto ir specialisto, kuriems pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą būtų keliamas reikalavimas turėti ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą, pareiginės algos koeficientai (atitinkamai 11–12,5 ir 12–13,35, o nuo 2024 m. sausio 1 d. – 12,5–14 ir 13,5–15 bazinių dydžių) būtų didesni nei Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme nustatytieji pareigybėms, kurioms užimti būtina turėti magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją, pavyzdžiui, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus pareiginės algos koeficientas yra 12 bazinių dydžių, Seimo, Respublikos Prezidento, kitų pagal specialius įstatymus paskirtų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkų – 9 baziniai dydžiai.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į du Konstitucinio Teismo formuojamos oficialiosios konstitucinės doktrinos valstybės tarnybos klausimais aspektus. Pirma, Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad valstybės tarnyba turi būti kvalifikuota, priimti dirbti joje asmenys turi sugebėti atlikti jai keliamus uždavinius (2004 m. gruodžio 13 d., 2018 m. birželio 6 d., 2019 m. balandžio 18 d. ir kiti nutarimai); tai suponuoja gana didelius (didesnius, palyginti su reikalavimais kitiems darbuotojams) kvalifikacinius ir profesinius reikalavimus valstybės tarnautojams, ypač pareigūnams (2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarimai). Antra, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs ir tai, kad pagal Konstituciją netoleruotinos situacijos, kai atliekančio sudėtingą darbą aukštos kvalifikacijos valstybės tarnautojo atlyginimo dydis būtų priartintas prie mažiau sudėtingą darbą dirbančio žemesnės kvalifikacijos valstybės tarnautojo atlyginimo ar net suvienodintas su juo; tokiais atvejais būtų ne tik paneigti konstituciniai proporcingumo, lygiateisiškumo, teisingumo principai, bet ir nukrypta nuo konstitucinės valstybės tarnybos sampratos bei Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatos, įtvirtinančios žmogaus teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą (2009 m. gruodžio 11 d., 2013 m. liepos 1 d., 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimai).
Pabrėžtina, kad nustatant išskirtines darbo apmokėjimo sąlygas vienai pareigūnų grupei iškreipiama bendra valstybės tarnyboje (plačiąja, konstitucine, jos prasme) pareigas einančių asmenų, tarp jų valstybės pareigūnų, darbo apmokėjimo sistema, pažeidžiami kitų valstybės pareigūnų grupių, taip pat kitų valstybės tarnautojų teisėti lūkesčiai gauti teisingą atlyginimą už tarnybą ir sukuriamas precedentas reikalauti padidinti atlyginimą atskiroms valstybės pareigūnų ar kitų valstybės tarnautojų grupėms.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikėtų patikslinti įstatymo projektą ir į jį perkelti galiojančias įstatymo nuostatas, kuriomis reguliuojamas žvalgybos pareigūnų atlyginimas už tarnybą, arba peržiūrėti visą valstybės pareigūnų, ypač visų panašios kvalifikacijos ir panašias funkcijas vykdančių valstybės pareigūnų, darbo apmokėjimo teisinį reguliavimą ir suderinti (suvienodinti) jiems taikomas normas, atsižvelgiant į atitinkamoms pareigoms būtiną kvalifikaciją, atliekamų funkcijų svarbą ir valstybės resursus.
21. Projekto 38 straipsnio 8 dalyje po žodžio ,,keičiamo“ įrašytini žodžiai ,,Žvalgybos įstatymo“.
22. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu Seime yra svarstomas Žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1443, kuriuo taip pat yra siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 31 straipsnio 6 dalies 5 punktą ir šio pakeitimo įsigaliojimas numatytas 2022 m. rugpjūčio 1 d. Todėl siekiant, kad teikiamu projektu siūlomas pakeitimas liktų galioti, abiejų projektų nuostatos derintinos tarpusavyje.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis
M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected]
V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected]
I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]