PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

2024 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3128

2023-10-20

Vilnius

Eil. Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

Argumentai:

Valstybės kontrolės atliktas tyrimas „Pedagogų poreikio užtikrinimo vertinimas“[1] atskleidė priežastis, lemiančias pedagogų trūkumą: menkas pedagogo profesijos prestižas – 75 proc. savivaldybių, 60 proc. ikimokyklinio ir 66 proc. bendrojo ugdymo mokyklų, sudėtingi santykiai su ugdomais vaikais, tėvais – atitinkamai 57, 61 ir 52 proc., per mažas darbo užmokestis – 48, 50 ir 62 proc., per didelis darbo krūvis – 45, 51 ir 62 proc. (2 skyrius, 22 psl., 2.1 poskyris, 23 psl.).

Lietuvos Respublikos Seime atstovaujamų politinių partijų Susitarime dėl Lietuvos švietimo politikos (2021-2030)[2] susitarta, kad iki 2024 metų pabaigos mokytojų vidutinis darbo užmokestis sudaro 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio, numatant tvarų darbo užmokesčio augimą po 2024 metų; iki 2024 metų pabaigos dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų vidutinis darbo užmokestis sudaro 150 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio, numatant tvarų darbo užmokesčio augimą po 2024 metų.

Valstybės duomenų agentūros pateikta informaciją apie vidutinio darbo užmokestį:

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis[3] 2021–2023 m.

Laikotarpis	Viešojo sektoriaus bendrojo ugdymo mokytojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, EUR	Šalies ūkio (be individualiųjų įmonių) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, EUR	Viešojo sektoriaus bendrojo ugdymo mokytojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, palyginti su šalies ūkio (be individualiųjų įmonių) vidurkiu, proc.
2021 K1	1 704,1	1 517,4	112,3
2021 K2	1 737,8	1 566,4	110,9
2021 K3	1 778,8	1 598,1	111,3
2021 K4	2 025,2	1 679,3	120,6
2022 K1	1 895,6	1 729,9	109,6
2022 K2	1 963,3	1 780,5	110,3
2022 K3	2 012,6	1 799,0	111,9
2022 K4	2 293,3	1 900,3	120,7
2023 K1	2 153,0	1 959,9	109,9
2023 K2	2 209,6	2 000,1	110,5

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pristatydama 2023 m. šalies ir savivaldybių švietimo būklę[4] pažymėjo, kad, lyginant 2021 m. ir 2022 m. reikšmes, matyti, kad mokytojų vidutinio darbo užmokesčio dalis nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio sumažėjo 0,7 proc. punkto ir 2022 m. siekė 113,3 proc., t. y. buvo 16,7 proc. punkto mažesnė nei 2024 m. siekinys. Jei išliktų šiuo metu fiksuojama tendencija, būtų sudėtinga tikėtis 2024 m. pasiekti Susitarime dėl Lietuvos švietimo politikos (2021) iškeltą siekinį.

Atkreiptinas dėmesys, kad Švietimo valdymo informacinės sistemos duomenimis[5] 2022-2023 m. m. 59,53%. bendrojo ugdymo mokytojų mokyklose dirbo daugiau nei 1 etatu. Taigi, pedagogai, siekdami uždirbti didesnį atlyginimą, dirba didesniu nei 1 etato darbo krūviu, kas galimai turi įtakos apskaičiuojant visos šalies mokytojų vidutinį atlyginimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau:

Pasiūlymas: Skirti papildomai lėšas mokytojų, dėstytojų, mokslininkų tyrėjų, švietimo pagalbos specialistų atlyginimų didinimui, įgyvendinant Lietuvos Respublikos Seime atstovaujamų politinių partijų Susitarimą dėl Lietuvos švietimo politikos (2021-2030).

Lėšų šaltinis:

Iš 2024 m. pabaigoje planuojamo susidaryti apie 300 mln. eurų lėšų likučio, skirto 2025 m. pradžios valstybės piniginių išteklių srautų subalansavimui ir / ar Valstybės biudžeto viršplaninės pajamos ir skolintos lėšos bei sumažintos skolinimosi lėšos juridiniams asmenims, kurie įgyvendina investicijų projektus, finansuojamus Europos Sąjungos lėšomis.

Teikia

Seimo nariai: Vilija Targamadzė

[1] Pedagogų poreikio užtikrinimo vertinimas, Vertinimo ataskaita, Valstybės kontrolė, 2023 rugsėjo 6 d., p. 26, 27, 60,61, in: https://www.valstybeskontrole.lt/LT/Post/17589/valstybes-kontrole-ivertino-pedagogu-poreikio-nustatyma-ir-priemoniu-jiems-pritraukti-taikyma

[3] Šaltinis: Valstybės duomenų agentūros informacija, pateikta el. p. 2023-10-19.