LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMO
NR. IX-751 19 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2018-01-05 Nr. XIIIP-1554

Vilnius

Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, Europos Sąjungos teisės aktams, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto 1 straipsniu siūloma nustatyti lengvatinį 9 procentų pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM) tarifą taip pat šilumos energijai ir karštam vandeniui gauti gyventojų namų ūkiuose naudojamoms medžio ir šiaudų granulėms bei briketams, malkinei medienai ir medienos atliekoms. Siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais.

Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatų atžvilgiu taikytini 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau –PVM direktyva) reikalavimai. PVM direktyvos 122 straipsnyje yra numatyta galimybė taikyti lengvatinį tarifą tik malkoms skirtai medienai.

Be to, PVM direktyvos 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad valstybės narės gali taikyti lengvatinius tarifus tik Direktyvos III priede nustatytoms kategorijoms priklausančių prekių tiekimui ar paslaugų teikimui, tačiau šiame priede nėra numatyta, kad lengvatinis PVM tarifas galėtų būti taikomas šiaudų granulėms.

Taip pat svarstytina, ar visiems briketams galėtų būti taikomas lengvatinis PVM tarifas, PVM direktyvos 122 straipsnio pagrindu, kadangi briketų gamyboje gali būti naudojamos ne tik medienos pjuvenos, bet ir kitos smulkintos biomedžiagos (pvz.: smulkinti šiaudai, rapsų, ryžių, grikių ir kt. grūdinių kultūrų atliekos, spaliai (linų pluošto perdirbimo atliekos), durpės, saulėgrąžų lukštai, smulkinti medvilnės stiebai, susmulkintas popierius ir pan.).

Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitiktų PVM direktyvos nuostatas.

Antra, iš projekto nuostatų nėra aiški sąvokos „namų ūkis“ apibrėžtis. Atkreiptinas dėmesys, kad sąvoka „namų ūkis“ įvairiuose šaltiniuose suprantama skirtingai, todėl siūlytina projekte vartojamą formuluotę tikslinti arba nurodyti jos apibrėžimą.

Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad patalpos gali būti šildomos ir karštas vanduo gali būti ruošiamas ne tik medžio ir šiaudų granulėmis bei briketais, malkine mediena, bet ir anglimi, dujomis, elektra. Tačiau projekto rengėjai siūlo taikyti lengvatinį 9 procentų PVM tarifą tik medžio ir šiaudų granulėms bei briketams, malkinei medienai ir medienos atliekoms. Pažymėtina, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas apmokestinimas vienos ar kitos rūšies šildymo ar karšto vandens ruošimo atžvilgiu, tačiau, tokiu atveju turi būti aiškiai įvardijami objektyvūs tokio skirtingo apmokestinimo kriterijai. Atsižvelgus į tai, kad projekto aiškinamajame rašte nenurodytos objektyvios priežastys, pateisinančios tokio šildymo išskyrimą iš kitų tarpo, diskutuotina, ar toks teisinis reguliavimas nesudarytų sąlygų pažeisti Mokesčių administravimo įstatymo 7 straipsnyje įtvirtinto mokesčių mokėtojų lygybės principo, o tuo pačiu nediskriminuotų kitų gyventojų, besišildančių patalpas ir ruošiančių karštą vandenį kitomis energijos rūšimis.

Ketvirta, svarstytina, ar praktikoje taikant projektu siūlomą nuostatą nekiltų problemų, nes priešingai negu centralizuotai tiekiamos šilumos energijos atveju, itin sudėtinga ar net neįmanoma nustatyti, kokia dalis namų ūkių įsigyjamų medžio ir šiaudų granulių bei briketų, malkinės medienos ir medienos atliekų būtų naudojama patalpoms šildyti ir karštam vandeniui ruošti, o kokia - kitoms buitinėms ir nebuitinėms ūkio reikmėms (pvz. maisto ruošimui, ūkio, garažų, sandėlių šildymui ir pan.).

2. Projekto aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų įstatymui įgyvendinti nereikės, tačiau nustačius naują PVM lengvatą akivaizdžiai sumažės įplaukos į valstybės biudžetą. Todėl atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...> manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo.

3. Manytina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos iki šio įstatymo įsigaliojimo turėtų parengti ir patvirtinti būtinus šio įstatymo įgyvendinimui poįstatyminius aktus, todėl projektas pildytinas pasiūlymu Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai iki įstatymo įsigaliojimo parengti įstatymo įgyvendinimui reikalingus teisės aktus. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ši nuostata turėtų įsigalioti anksčiau negu kitos įstatymo nuostatos.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, projekto 2 straipsnio 1 dalis dėstytina taip: „Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d.“.

Departamento direktorius                                                                                         Andrius Kabišaitis

J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected]

J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected]