Stenogramą galima rasti: |
Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 22, 2021 |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 3, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
II (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 40
STENOGRAMA
2021 m. kovo 30 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN
ir Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas, gerbiami kolegos, pradedame kovo 30 dienos Seimo posėdį. (Gongas) Skelbiu registraciją.
Užsiregistravo 89 Seimo nariai.
10.00 val.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų Jokūbo Minkevičiaus 100-ųjų gimimo metinių ir Stanislovo Gedimino Ilgūno 85-ųjų gimimo metinių paminėjimas
Šiandien minime Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų Jokūbo Minkevičiaus 100-ųjų gimimo metinių ir Stanislovo Gedimino Ilgūno 85-ųjų gimimo metinių datas. Taigi labai prašau, kolegos, jūsų dėmesio.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Jokūbui Minkevičiui kovo 27 dieną būtų sukakę 100 metų. Gimė jis 1921 m. kovo 27 d. Ufoje, Baškirijoje. Mokėsi Smilgių pradžios mokykloje, vėliau – Šiaulių berniukų gimnazijoje. Mokslininko kelią jis pradėjo, kai 1953 metais Maskvoje baigė aukštąją mokyklą, vėliau ir pats dirbo aukštųjų partinių mokyklų struktūrose Kaune ir Vilniuje, o nuo 1974 metų tapo profesoriumi. 1990–1996 metais buvo žurnalo „Filosofija. Sociologija“ vyriausiasis redaktorius. Nuo 1990 metų – Lietuvos mokslų akademijos visuomenės mokslų akademikas sekretorius, tikrasis narys.
1988 metais Jokūbas Minkevičius aktyviai įsitraukė į visuomeninę ir politinę veiklą, kai buvo išrinktas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariu ir Sąjūdžio Seimo tarybos nariu. Jis buvo vienas iš Lietuvos komunistų partijos atsiskyrimo nuo Tarybų Sąjungos komunistų partijos iniciatorių ir iš jos gimusios Lietuvos demokratinės darbo partijos tarybos narių. 1990 m. kovo 4 d. Jokūbas Minkevičius buvo išrinktas Aukščiausiosios Tarybos deputatu Šiaulių rajono Kuršėnų rinkimų apygardoje Nr. 92. 1990 m. kovo 11 d. jis balsavo už Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimą ir toliau taryboje dirbo Švietimo, mokslo ir kultūros ir Gamtos apsaugos komisijose. 1992 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimu Nr. I-2567, atsižvelgus į Aukščiausiosios Tarybos laikinosios tyrimo komisijos TSRS KGB veiklai Lietuvoje ištirti išvadas, remiantis įstatymu „Dėl deputatų, įtariamų sąmoningu bendradarbiavimu su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis, mandatų patikrinimo“ 13 straipsniu bei įstatymo dėl AT deputato statuso 3 straipsniu, buvo patenkintas jo paties pareiškimas dėl atsistatydinimo iš Aukščiausiosios Tarybos deputato pareigų ir Aukščiausiąją Tarybą jis paliko.
Vėliau jis užėmė daug aukštų pareigų. Iki 2000 metų buvo Transnacionalinės radikalų partijos Romoje ir Pilietinės ir parlamentinės lygos už mirties bausmės panaikinimą visame pasaulyje garbės prezidiumo nariu, Tarptautinės pagyvenusių žmonių federacijos mokslinės tarybos nariu Paryžiuje, Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos pirmininko pavaduotoju, Lietuvos „Žinijos“ draugijos nariu, kitų užsienio ir Lietuvos visuomeninių ir mokslo organizacijų aktyviu nariu.
Palikęs aktyvią politiką Jokūbas Minkevičius tęsė akademinį darbą, tyrinėjo filosofijos istoriją ir šiuolaikinę filosofiją, filosofinės antropologijos, gamtos ir kultūros santykio, mokslo ir technologijų pažangos filosofines problemas. Taip gimė ne viena jo knyga ir daugybė straipsnių. Jokūbo Minkevičiaus gyvenimo kelias Sovietų Sąjungos okupuotoje Lietuvoje liudijo sudėtingą asmenybės raidą ir vertybinį virsmą nuo ortodoksinio komunisto iki mokslininko, filosofo, stojusio į Lietuvos nacionalinių interesų ir nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo pusę. Ir 1990 m. kovo 11 d. Jokūbas Minkevičius nedvejodamas balsavo už nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą.
Minime ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Stanislovo Gedimino Ilgūno 85-ąsias gimimo metines. Stanislovui Gediminui Ilgūnui kovo 29 dieną būtų suėję 85 metai. Jis gimė 1936 m. kovo 29 d. Kantališkių kaime, Marijampolės rajone. 1942–1946 metais mokėsi Surgučių pradžios, vėliau – Sasnavos septynmetėje, Marijampolės vidurinėje mokykloje. 1967 metais baigė Kauno ekonomikos technikumą, įgijo techniko planuotojo specialybę. 1976 metais baigė Vilniaus valstybinį universitetą ir įgijo žurnalisto specialybę.
Už dalyvavimą Lietuvos rezistencijos kovose 1953 metais buvo suimtas ir nuteistas 25 metams laisvės atėmimo, tačiau 1957 metais jis iš įkalinimo vietos buvo paleistas. 1957–1966 metais Stanislovas Gediminas Ilgūnas dirbo Marijampolės cukraus fabrike normuotoju, vėliau – Marijampolės autotransporto kontoroje Nr. 2 techniku normuotoju ir Marijampolės maisto pramonės automatų gamyklos inžinieriumi normuotoju. 1966 metais persikėlė į Jonavą ir dirbo Jonavos statybos valdyboje meistru, vėliau inžinieriumi.
1988 metais jis buvo vienas iš Sąjūdžio įkūrėjų Jonavoje ir Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo delegatas. Po poros metų, 1990 m. kovo 7 d., Stanislovas Gediminas Ilgūnas buvo išrinktas ir Aukščiausiosios Tarybos deputatu Jonavos rajono Rimkų rinkiminėje apygardoje. 1990 m. kovo 11 d. jis balsavo už Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimą, vėliau dirbo Švietimo, mokslo ir kultūros komisijos pirmininku. Nuo 1990 m. gegužės 8 d. priklausė Sąjūdžio centro frakcijai.
Nuo 1993 iki 1996 metų Stanislovas Gediminas Ilgūnas tapo nepriklausomos Lietuvos radijo ir televizijos valdybos nariu, vėliau – tarybos pirmininku. Nuo 1993 iki 1997 metų taip pat dirbo Lietuvos archyvų direkcijos generaliniu direktoriumi, buvo Lietuvos Respublikos Prezidento patarėju.
Nuo 1997 metų Stanislovas Gediminas Ilgūnas buvo LSDP tarybos nariu bei Vilniaus rajono skyriaus tarybos pirmininku. Buvo aktyvus Vilniaus miesto skyriaus tarybos narys, Baltupių grupės pirmininkas, vadovavo Vilniaus miesto „Šviesos“ grupei. Nuo 1998 metų – Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcijos prie Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos direktorius, nuo 2004 metų – Mokslų ir enciklopedijų leidybos instituto narys, Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos narys.
Lietuvos ir užsienio spaudoje paskelbęs apie 500 straipsnių istorijos, kultūros, politikos ir visuomenės gyvenimo klausimais. Stanislovas Gediminas Ilgūnas išleido ir per dešimt knygų.
Lietuvos valstybės atkūrimo dešimtmečio proga Stanislovas Gediminas Ilgūnas buvo apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu, 1996 m. vasario 6 d. taip pat apdovanotas Gedimino ordino Karininko kryžiumi, o 2000 metais Garbės piliečio vardu jį apdovanojo Lietuvos miestas.
Prisimindamas Kovo 11-ąją jis sakė: „Ir vis dėlto turime nepriklausomą, demokratinę valstybę, apie kokią svajojo, už kurią kovojo ištisos kartos. Turime nepriklausomą žiniasklaidą, galime nesibaiminti, kad dėl pažiūrų ar jų reiškimo kas nors įkalins ar kur nors ištrems. Veikia įvairios partijos, nors daugelis jų ir neturi nei savo ideologijos, nei žmonių pasitikėjimo. Demokratija turi daug trūkumų, tačiau geriau už ją kol kas žmonija nieko nesugalvojo.“
Mieli kolegos, kviečiu pagerbti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų atmintį tylos minute.
Tylos minutė
Dėkoju.
10.10 val.
Informaciniai pranešimai
Gerbiami kolegos, norėčiau perskaityti pareiškimą. Seimo valdyba 2021 m. kovo 26 d. posėdyje apsvarsčiusi susiklosčiusią situaciją Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre ir Seimo valdybos sudarytos darbo grupės kovo 19 dienos tyrimo ataskaita, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 75 straipsniu, Seimo statuto 217 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 8 punktu ir siekdama, kad centras, atstovaudamas Lietuvos valstybės interesams, veiktų sklandžiai, nusprendė motyvuotu raštu kreiptis į Seimą su siūlymu atleisti A. Jakubauską iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus pareigų. Klausimas bus svarstomas balandžio 1 dienos Seimo rytiniame plenariniame posėdyje.
A. Jakubauskas yra išreiškęs norą susitikti su frakcijomis. Aš kviesčiau frakcijas susisiekti su direktoriumi. Tie, kurie norėtų išklausyti ar susitikti su direktoriumi, padarykite tai iki ketvirtadienio posėdžio. Dėkoju.
Darbotvarkės 1 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Prašom, per šoninį mikrofoną –A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (LVŽSF*). Gerbiama Pirmininke, aš tikrai noriu padėkoti jums už pasirengimą, jūs perskaitėte pranešimus apie tuos žmones, kurie labai daug prisidėjo prie Lietuvos nepriklausomybės. Bet šiandien aš norėčiau atsiprašyti jų artimųjų, giminių už tokį požiūrį.
Mieli kolegos, atsiprašau už mūsų visų požiūrį. Pirmininkė kalba, niekas neklauso, vaikšto, šneka, daro, ką nori, jokios pagarbos žmonėms. Aš noriu, kad vieną kartą atsikvošėtume, galvotume ne tik apie save, bet ir apie tuos, kurių jau nėra tarp mūsų ir kurie labai daug prisidėjo prie Lietuvos nepriklausomybės. Labai ačiū. Norėčiau pakviesti būti labiau sąmoningus. Ačiū.
10.11 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2021 m. kovo 30 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tvirtinimas
PIRMININKĖ. Dėkoju. Darbotvarkės 1 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Ar galime pritarti darbotvarkei bendru sutarimu? (Balsas salėje) Galime. Dėkoju. Darbotvarkei pritarta bendru sutarimu.
10.12 val.
Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4391(3)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4391(3). Priėmimas pastraipsniui. Pataisų nėra. 1 straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Ačiū. 2 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. 3 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 4 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Dėl 5 straipsnio taip pat nėra gauta jokių pataisų. Ar galime pritarti? Pritarta. Dėl 6 straipsnio pataisų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėl 7 straipsnio pataisų nėra gauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėl 8 straipsnio pataisų nėra gauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėl 9 straipsnio pataisų nėra gauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Dėl 10 straipsnio pataisų nėra gauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėl 11 straipsnio pataisų ir pasiūlymų nėra gauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėkoju.
Balsavimas dėl šio projekto priėmimo stadijoje vyks numatytuoju laiku nuo 12 val. 25 min. iki 13 valandos.
10.13 val.
Konsulinio statuto 20 ir 251 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4392(3) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-3.2 klausimas – Konsulinio statuto 20 ir 251 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4392(3). Lydimasis. Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų ir pataisų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų taip pat nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu. Balsavimas dėl šio projekto taip pat numatytuoju laiku nuo 12 val. 25 min.
Dėl motyvų užsirašiusių nebuvo.
10.14 val.
Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 15, 19, 191, 192, 47, 55, 126, 127 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 551 straipsniu įstatymo Nr. XIII-2795 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4723(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-4 klausimas – Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 551 straipsniu įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4723(2). Priėmimas. Kviečiame pranešėją gerbiamąją A. Gedvilienę, kad pristatytų komiteto poziciją.
Gerbiama Aiste, ar galėtume pakviesti jus pristatyti komiteto išvadą? (Balsai salėje) Ar kolegos iš Aplinkos apsaugos komiteto galėtų pristatyti išvadą? J. Urbanavičius ar galėtų? A. Gedvilienė yra. Gerbiama komiteto pirmininke, ar galėtumėte pristatyti išvadą? (Balsai salėje) Gerbiamas Linai Jonauskai, ar galėtumėte pristatyti komiteto išvadą? Yra gauta Teisės departamento pataisa, jūs turėtumėte pristatyti komiteto išvadą. Gerai, prašau. Dėl vedimo tvarkos – gerbiamas A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, aš noriu atkreipti dėmesį, kad Aplinkos apsaugos įstatymas turėtų įsigalioti, jeigu aš neklystu, gegužės 1 dieną. Šiandien mes turime kovo 30 dieną. Pagal teisėkūros įstatymus, mūsų pačių priimtus, iki įstatymo įsigaliojimo turi praeiti trys mėnesiai. Trijų mėnesių nėra, todėl mano siūlymas būtų vis dėlto išspręsti šią problemą, tai yra pagrindiniam komitetui pataisyti įsigaliojimo datą ir padaryti ne gegužės 1 dieną, o turbūt birželio ar liepos. Tada mes grakščiai išspręstume šią problemą.
PIRMININKĖ. Dėkui, gerbiamas kolega. Noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad komitetas jau išsprendė šią problemą ir įsigaliojimo data yra pakeista į rugpjūčio 1 dieną. Taigi niekam nebenusižengiame. Prašom, gerbiamas kolega Arūnai Valinskai, pristatyti komiteto išvadą.
A. VALINSKAS (TS-LKDF). Taip, komitetas svarstė. Kaip ir minėjo gerbiamas A. Sysas, komiteto nuomonė yra pritarti ir tiesiog pakeisti įsigaliojimo datą į 2021 m. rugpjūčio 1 d.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs pristatėte komiteto išvadą. Ačiū. Priėmimas pastraipsniui. Vienas straipsnis – pakeista data. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėkoju.
Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Taigi balsavimas dėl šio įstatymo projekto numatytu laiku.
10.18 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 455 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5057(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 455 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5057(2). Priėmimo stadija.
Priėmimas pastraipsniui. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio taip pat nėra gauta pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsavimas numatytu laiku.
10.19 val.
Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5326(3) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-6 klausimas – Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5326(3). Priėmimo stadija.
Priėmimas pastraipsniui. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu.
Ar 2 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Balsavimas ir dėl šio projekto numatytu laiku.
10.19 val.
Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 10 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4432(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 10 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4432(2). Priėmimo stadija.
Pasiūlymų, pataisų nėra gauta. Ar galime pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pataisų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašė E. Pupinis. Motyvai už.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, norėčiau padėkoti Socialinių reikalų ir darbo komitetui, kad jis atsižvelgė į vieno iš peticijų teikėjų D. Japkevičiaus peticiją ir šį klausimą išsprendė, nes iš tikrųjų pagal galiojantį teisinį reguliavimą Šalpos pensijų įstatyme nustatytos šalpos našlaičių pensijos mokamos nepaisant to, kad asmuo gauna šalpos neįgalumo ar šalpos senatvės pensiją, tačiau nemokamos tuo atveju, kai asmeniui paskirta socialinio draudimo netekto darbingumo ar senatvės pensija.
Kadangi šalpos našlaičių pensijos mokamos net ir tuo atveju, kai šios pensijos gavėjas dirba ir turi draudžiamųjų pajamų, manytina, kad konstituciškai taip pat būtų teisinga, kad nuo vaikystės neįgalūs socialinio draudimo pensijų gavėjai, kurių miręs vienas iš tėvų arba abu tėvai nebuvo įgiję stažo socialinio draudimo pensijai gauti, yra diskriminuojami šalpos pensijų gavėjų atžvilgiu, nes praranda teisę gauti našlaičio išmoką.
Iš tikrųjų šiuo atveju problema išspręsta ir ši grupė žmonių turės teisę gauti išmokas. Siūlau pritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už kalba I. Kačinskaitė-Urbonienė. Prašau įdėti kortelę.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Labai ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Iš tikrųjų džiaugiuosi, kad valstybėje bandoma žiūrėti kompleksiškai ir išnagrinėti visus atvejus, kai yra socialiai jautrios grupės žmonių ir dėl vienų ar kitų priežasčių jie yra diskriminuojami. Šitas įstatymo projektas sutvarko sritį, kuri yra labai jautri būtent našlaičiams dėl šalpos pensijų, dėl netekto darbingumo. Aš manau, kad visus tokius atvejus mes turėtume kuo skubiau išnagrinėti ir nepalikti tų žmonių, kurių galimai ir taip sudėtingesnė situacija, dar patiems spręsti ir belstis į įvairių institucijų duris. Todėl tikrai labai palaikau ir skatinu visus balsuoti už.
PIRMININKĖ. Motyvai už – L. Kukuraitis.
L. KUKURAITIS (LVŽSF). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiami kolegos, dėkoju ir peticijų teikėjui, ir Peticijų komisijai, taip pat ir komitetui dėl konstruktyvaus darbo sprendžiant socialinio neteisingumo situaciją šalpos sistemoje. Deja, tokių situacijų yra ne viena ir šioje sesijoje jau yra įregistruotų teisės aktų, kurie spręs ir daugiau socialinio neteisingumo situacijų. Taigi pritardamas šiam ir kviesdamas balsuoti už, taip pat kviečiu konstruktyviai dirbti ir su kitais įstatymų projektais, kurie yra pateikti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Balsavimas dėl projektų bus numatytu laiku.
10.23 val.
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 4, 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5174(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 4, 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5174(2). Kaimo reikalų komiteto pranešėjas – gerbiamas A. Vyšniauskas. Kviečiu į tribūną. Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio yra gauti du pasiūlymai. Kreipiuosi į iniciatorių, į gerbiamą Andrių, kad pristatytų savo pirmąjį siūlymą dėl 1 straipsnio.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Šiame straipsnyje tiesiog patiksliname dėl gyvūnų suluošinimo, patiksliname, kas yra gyvūno suluošinimas. Šitas patikslinimas atsirado po Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pasiūlymo, jis tiesiog redakciškai tvarkingiau sudėliotas. Skamba taip: „Gyvūno suluošinimas – veiksmai ar neveikimas, dėl kurių sužalojamos gyvūno kūno dalys ir (ar) organai arba atsiranda žalingų liekamųjų reiškinių jo fizinei ir (ar) psichikos sveikatai.“ Komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Ar galime bendru sutarimu pritarti, kad svarstytume šią pataisą? Galime pritarti bendru sutarimu. Komiteto nuomonę dar, jeigu galite, pristatykite.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Komitetas pritarė, man atrodo, vienbalsiai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu šiai pataisai? (Balsai salėje) Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Prašau pristatyti antrąją pataisą dėl 1 straipsnio.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Vėlgi Lietuvių kalbos komisija pateikė pasiūlymą po svarstymo patikslinti, kas yra verslinis gyvūnų augintinių veisimas. Skambėtų taip: „Verslinis gyvūnų augintinių veisimas – teisės aktų nustatyta tvarka vykdomas gyvūnų augintinių veisimas siekiant pelno, įskaitant kergimą.“ Komitetas irgi pritarė, rodos, vienbalsiai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime vienbalsiai pritarti… bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Galime pritarti po svarstymo. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu šiai pataisai? (Balsai salėje) Galime pritarti bendru sutarimu. Dėl viso straipsnio. Ar galime pritarti bendru sutarimu 1 straipsniui su pataisomis? (Balsai salėje) Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 2 straipsnio yra gauta pataisa kelių Seimo narių: O. Leiputės, L. Jonausko… Kas iš kolegų pristatytumėte? Gerbiama Orinta. Prašau, žodis jums.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Ši pataisa yra susijusi su konfiskuojamais gyvūnais, su nelegaliomis veisyklomis, su žiauriu elgesiu. Pasiūlymo esmė būtų: kol vyksta teismo sprendimas arba kol nėra įsiteisėjęs ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos ar pareigūno sprendimas, kai gyvūnai laikinai konfiskuojami ir patalpinami prieglaudoje, gyvūno išlaikymo, gydymo ir kitas susijusias išlaidas apmokėtų savivaldybė, kurios teritorijoje buvo paimtas gyvūnas. Paskui savivaldybė tikrai turi administracinių resursų išsireikalauti iš savininko tas lėšas, nes dabar tai yra paliekama nevyriausybinėms organizacijoms, o ikiteisminiai tyrimai paprastai užtrunka pusę metų, kartais ir ilgiau. Šita našta neturėtų tekti nevyriausybininkams, todėl ir teikiamas šitas pasiūlymas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar salėje turime 29 Seimo narius, palaikančius šią pataisą? Balsuokime. Atsiprašau, kad svarstytume šią pataisą. Patikslinu – dėl pataisos svarstymo.
Yra. Prašau pristatyti komiteto nuomonę.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė, nors diskusijų buvo įvairių, taip pat gerbiama Orinta patikslintą pasiūlymą registravo ir penktadienį, bet ten įvyko tam tikrų techninių nesklandumų ir dėl registracijos datos negalėjome apsvarstyti. Pasiūlymo esmė yra gera, bet komitetas rekomendavo šitą vėliau galbūt labiau taisyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Seimas turėtų apsispręsti dėl šios pataisos. Kas pritariate pataisai, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip. Balsuojame dėl Seimo narių O. Leiputės, L. Jonausko, E. Sabučio ir K. Vilkausko pataisos.
Balsavo 89: už – 27, prieš – 3, susilaikė 59. Pataisai nepritarta.
Dėl to paties 2 straipsnio yra Seimo narės I. Pakarklytės pataisa. Prašom, gerbiama iniciatore, pristatyti savo pataisą.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų ši pataisa yra gana techninė, kilo ginčų dėl gyvūnų gydymo, laikino laikymo, nugaišinimo ir kitų susijusių veiksmų, tai yra svarstomi ne tik Civilinio proceso kodekso, bet ir Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Čia tiesiog gana toks techninis papildymas.
PIRMININKĖ. Ar turime 29 Seimo narius, kurie pritaria šios pataisos svarstymui? Kas pritariate pataisos svarstymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Turime 29. Prašom pristatyti komiteto nuomonę.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė. Gavome teisininkų pastabų, kad pasiūlymas yra tiesiog perteklinis. Tiesiog toks ir komentaras.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl motyvų dėl šios pataisos užsirašiusių nėra. Turime apsispręsti, ar pritariame Seimo narės I. Pakarklytės pataisai. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 25, prieš – 5, susilaikė 59. Pataisai nepritarta.
Turime apsispręsti dėl viso straipsnio. Ar galime pritarti 2 straipsniui bendru sutarimu? Galime pritarti bendru sutarimu. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 3 straipsnio yra gauta Seimo nario R. Žemaitaičio pataisa. Prašom gerbiamąjį iniciatorių pristatyti savo pataisą.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, mano siūlymo esmė, kad būtų atsisakoma privalomo šunų, kačių ir šeškų ženklinimo dėl paprasto dalyko, nes 3 straipsnio 7 straipsnyje yra vienas sakinys, kuris kelia abejonių dėl jo įgyvendinimo, nes už katės, šuns ir šeško paženklinimą mikroschema ir įregistravimą į gyvūnų augintinių registrą atsako jų laikytojas ir savininkas. Praktikoje susiformuoja tokia situacija, kad gali būti katinų, šunų, gali būti šeškų kieme, nebus galimybės nustatyti, kas yra savininkas. Savininką galima nustatyti tik tokiu atveju, jeigu šuo, gyvūnas arba katė yra vedamas už pavadžio. Mes turime regionų, turime individualių namų kvartalų, mes turime seniūnijų, mažų savivaldybių, faktiškai šita nuostata būtų niekada neįgyvendinama.
Kitas dalykas, dėl ko siūlau atsisakyti privalomojo ženklinimo, ypač atgaline data, ką aš ir kalbėjau svarstymo stadijos metu, nes siūloma, kad privalomas ženklinimas būtų ir iki priimant įstatymą. Buvo kita mano pataisa, kad dalis pinigų būtų kompensuojama iš valstybės jiems ženklinti, žymėti. Komitetas jam nepritarė, todėl aš ir siūlyčiau atsisakyti šios privalomos nuostatos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar turime 29 Seimo narius, palaikančius R. Žemaitaičio pataisą? Kas pritaria, kad ją svarstytume, tas balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja kitaip.
Neturime. Nėra. Nesvarstome.
Gerbiamas komiteto atstove, prašau dabar pristatyti Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Tai yra techninis pasiūlymas dėl straipsnių numeracijos, kaip suprantu. Čia tiesiog komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kita pataisa yra Seimo nario J. Razmos. Norėčiau kreiptis į gerbiamą Jurgį, kad pristatytų. Jurgio nematau. Tuomet kreipiuosi į R. Žemaitaitį, kuris registravo analogišką pataisą. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Išties, kolegos, kadangi J. Razmos buvo registruota svarstymo stadijoje, aš registravau priėmimo stadijoje, jos yra analogiškos, ką ir prieš tai aš kalbėjau. Deja, kolegos jūs nepritarėte tokiam pasiūlymui. Mano galva, kad dėl įstatymo įgyvendinimo mes turėsime labai daug problemų. Todėl mūsų siūlymas, tiek Jurgio, tiek mano, yra būtent, kad būtų apmokama valstybės biudžeto lėšomis.
Esmė, dar kartą sakau, šis įstatymas būtų taikomas atgal, žmonėms būtų sukeliama didelė finansinė našta, tikrai šiandien neturi pinigų susimokėti 20 ar 30 eurų už savo gyvūno ženklinimą. Plius, ką kalba ir gyvūnų globos asociacijos ir organizacijos, priėmus šį įstatymą labai daug padaugės beglobių šunų, dėl to kris visa atsakomybė savivaldybei, nes organizacijos kreipsis į savivaldybę dėl šitų gyvūnų išlaikymo, priežiūros ir kitų panašių dalykų.
Todėl mes siūlome, jeigu iki kitų metų gegužės 1 dienos ir bus ženklinami visi gyvūnai, kad valstybė skirtų pinigų šitai funkcijai atlikti, nes, mano galva, per kelis mėnesius ar per pusmetį įgyvendinti projektą žmonės tiesiog finansiškai nebus pajėgūs.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs pristatėte pataisą. Kreipiuosi į kolegas. Ar turime 29 palaikančius šios pataisos svarstymą? Kas pritariate pataisos svarstymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip. Turime.
Prašau pristatyti komiteto nuomonę dėl analogiškų Seimo nario J. Razmos ir R. Žemaitaičio pataisų.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). J. Razma yra minėjęs, kad jis atsiima savo pasiūlymą. Gerbiamam Remigijui tik norėčiau pridurti, kad jūs, kaip Statuto žinovas, tikriausiai matote, kad buvo pateikta dėl pateikimo, bet čia yra smulkmena.
Komitetas nepritaria šitam pasiūlymui, nes komitetas nemano, kad visus gyvūnus augintinius – kates, šunis ir šeškus – valstybė turėtų valstybės lėšomis suženklinti. Man atrodo, jau gana seniai atsisakėme tokio socialistinio požiūrio. Vis dėlto yra atsakomybė, 10 % visų kačių ir šunų yra jau suženklinta šiuo metu. Tiesiog siūlome neturėti tokio keisto modelio, kuris sugriautų visą tolesnę įstatymo projekto logiką, nes yra numatytas kompensavimo mechanizmas socialiai remtiniems asmenims, ir suprantame, kad to labai reikia.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl motyvų užsirašė kalbėti Seimo nariai. Už kalba K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Iš tikrųjų kaip Statuto žinovui Jurgiui, kurio net nėra salėje, nežinau dėl ko, gal šiek tiek gėda siūlyti kažkokį protokolinį nutarimą, kuris jokios reikšmės neturi priėmimo stadijoje, turbūt irgi reikėtų tai žinoti. Bet žiūrėkime faktus, prisiminkime, jau buvo ženklinti arkliai, karvės, avys, ožkos.
Lygiai taip pat nuosekliai yra siūloma, kad iki įstatymo priėmimo atsivesti gyvūnai būtų paženklinti, tai yra logiška. O po tam tikro laiko, tai yra po trejų ar ketverių metų, kad per tą laiką būtų galima įvykdyti šią nuostatą, naujai atsivesti gyvūnai būtų privalomai ženklinami. Tai turbūt kolega ir siūlė, ir, manau, tam tikra logika yra, nes dabar išskirti kurias nors vienas ar kitas grupes yra ganėtinai sudėtinga, nors logikos irgi yra, bet principas turbūt – reikėtų žiūrėti nuosekliai.
Pagal teisėkūros principus žiūrint, kaip ir minėjau, iki šiol gyvūnai buvo pirmiausia ženklinami ieškant papildomų resursų, ką mes ir siūlėme, tai yra iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos numatyti lėšas, kur sumokamos baudos už taršą, už aplinkosauginius pažeidimus ir visa kita, dalį lėšų numatyti būtent tokiam nuosekliam ženklinimui, kas tikrai leistų realiai suženklinti visus gyvūnus, nes kitu atveju kyla grėsmė, kad per metus fiziškai padaryti tą darbą bus faktiškai neįmanoma. Tai turbūt vakar išgirdote, kolega ir kiti kolegos, kurie buvote komitete, ką kalbėjo Veterinarijos gydytojų asociacija. Iš tiesų šis pasiūlymas padėtų realiai įgyvendinti šį įsipareigojimą ir galbūt žmonės tikrai tam pritartų. Tiesiog pritariu ir kviečiu palaikyti.
PIRMININKĖ. Dėl motyvų aš norėčiau duoti pasisakyti S. Gentvilui. Motyvai prieš.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų labai dosnus pasiūlymas iš valstybės biudžeto dengti visų gyvūnų savininkų registracijos įmoką. Aš nelabai randu moralinio pateisinimo dėl to, kad kai kurie gyvūnai yra kerpami už 40–50 eurų po keletą kartų per metus, o dabar valstybė dar turės prisiimti ir registracijos mokestį. Gyvūnas yra atsakomybė, ženklinimas yra dalis atsakomybės, kaip ir suteikti visas reikalingas veterinarines paslaugas ir pagalbą savo augintiniui. Mes tikrai biudžete galime atrasti socialiai remtiniems, senjorams pinigų už tai, kad iki gegužės 1 dienos gyvūnai būtų suženklinti, bet visai Lietuvos gyventojų turimai masei – 1,5 mln. ar kiek dabar yra vardinama naminių gyvūnų – sužymėti iš biudžeto lėšų, tiek pinigų tikrai neturėsime, ir neatrodo, kad valstybė turėtų prisiimti šią pareigą. Todėl kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Balsuojame dėl R. Žemaitaičio pataisos. Kas pritariate R. Žemaitaičio pataisai, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 105, už – 37, prieš – 46, susilaikė 22. Pataisai nepritarta.
Per šoninį mikrofoną – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiamas Simonai, aš tiesiog noriu pasakyti, kad tų žmonių, kurie kerpa katukus arba šuniukus už 30 arba 40 eurų, visi šunys yra suženklinti ir suskiepyti. Netgi ir pagal dabartines galiojančias Maisto ir veterinarijos tarnybos taisykles, kai ar iš veisimo įmonės, veisimo organizacijos, ar iš veisėjo nusiperki šunį arba katiną, veisėjai yra įpareigojami paženklinti ir jį sučipuoti.
Ši įstatymo nuostata arba šitas pasiūlymas buvo nukreiptas, nes jūs taikote įstatymą atgal. Šiuo įstatymu jūs norite pasakyti, kad visi gyvūnai turi būti paskiepyti ir paženklinti iki to įstatymo gimimo. Ką tai reiškia socialiai jautriai grupei žmonių? Šiandien mes turime kaimuose žmonių, kurie turi tris, keturis ar penkis katinus, tris ar keturis šuniukus, vadinamuosius dvaršunius arba dvarbūdžius, bet šiandien jie neturi lėšų paskiepyti ir suženklinti. Tam tas įstatymas ir buvo.
Cinizmo viršūnė yra tai, kad jūs Seimo protokoliniu nutarimu siekiate Vyriausybę įpareigoti. Aš jums pasakysiu: joks protokolinis Seimo nutarimas jokios juridinės galios neturi. Jums gyvas pavyzdys yra mūsų Sveikatos reikalų komitetas: kai priėmėme du paskutinius protokolinius nutarimus komitete dėl ligonių kasų neveiklumo, ligonių kasos praeitą ketvirtadienį pasiuntė ant trijų raidžių visą komitetą ir kartu visą Seimą pasakiusios, kad ieškos galimybių, kaip su ministerija spręsti. Baikime žaisti su protokoliniais sprendimais, nes niekada nebus.
Kitas pasiūlymas, kur komitetas sako, kad turėjo būti biudžetinis pasiūlymas ir Vyriausybės išvada. Vyriausybė ir turėjo šiandien pateikti dėl mano ir J. Razmos pasiūlymo, teisingai kolega J. Razma sakė: ne svarstymo, o pateikimo stadijoje pateikti šį pasiūlymą. Vyriausybė turėjo išnagrinėti ir pateikti šitą pasiūlymą. Deja, jo nepateikė.
Jeigu prisimenate praėjusią kadenciją, gerbiama Seimo Pirmininke, kai dėl S. Skvernelio buvo balsavimas, tai be Vyriausybės išvados pateikimo mes visi nukeliavome į Etikos ir procedūrų komisiją. Šiandien analogiškas dalykas įvyko.
PIRMININKĖ. Gerbiamas Remigijau, bijau, kad ne visus jūsų argumentus girdėjo kolegos, nes labai didelis šurmulys salėje. Prašyčiau šiek tiek daugiau dėmesio skirti tam, kas vyksta.
Per šoninį mikrofoną – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Remigijau, gerbiami kolegos, mes tikrai padėsime socialiai remtiniems sužymėti gyvūnus, bet nereikia remti tų gyvūnų savininkų, kurie gali pasirūpinti savo gyvūnais.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Replikos po balsavimo išsakytos.
Kita pataisa dėl 3 straipsnio yra Seimo nario K. Mažeikos. Prašau iniciatoriaus pristatyti savo pasiūlymą.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Turbūt pagrindinė šio pasiūlymo esmė buvo išplėsti žmonių grupę, tai yra veterinarijos gydytojus ir felčerius. Neišgirdę tų nuogąstavimų, kuriuos išgirdome vakar, kad šis pasiūlymas gali suponuoti tai, kad tie patys daugintojai, su kuriais mes čia bandome kovoti, gali įregistruoti asociaciją ir užsiimti ta pačia ženklinimo veikla, pasitarę su kolegomis šį pasiūlymą atsiimame.
PIRMININKĖ. Atsiimate pasiūlymą, ar ne?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kitas pasiūlymas taip pat jūsų, gerbiamas kolega. Ar jį taip pat atsiimate?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Tikrai neatsiimu. Šis pasiūlymas gimė po to, kai komitete po ilgų svarstymų nebuvo pritarta būtent ženklinimui, ką prieš tai kalbėjome. Valdančiųjų vicepirmininkas J. Razma užregistravęs buvo dėl ženklinimo pagalbos, kad žmonėms padėtume, kad būtų jau iki šiol atsivesti gyvūnai paženklinti valstybės lėšomis, tačiau net jo paties nėra salėje. Nebuvo pritarta ir kito kolegos pasiūlymui. Mes, ieškodami bent kokios nors mažos alternatyvos, siūlome tikrai atsižvelgti į tai, kad daugybei žmonių, socialiai remtinų grupių, neturintiems galimybės bus gana sudėtinga paženklinti savo turimus gyvūnus. Kaip ir prieš tai atsižvelgė kolega, tie gyvūnai, kuriuos kerpa po 15 ar 50 eurų ar kitas procedūras jiems atlieka, dažniausiai jau yra paženklinti, jau jais yra pasirūpinta, jie nekelia jokios grėsmės biudžetui, kad mes padėsime suženklinti turtingųjų gyvūnus. Šiuo atveju tikrai siūlome padėti tai socialiai jautriai grupei. Tai, kad protokoliniu pavedimu Vyriausybei yra pavesta ieškoti galimybių, mūsų netenkina, manau, tai turi būti įrašyta įstatyme, tai turime įtvirtinti ir nuraminti visuomenę.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, noriu pasitikslinti. Jūs pristatėte savo siūlymą dėl 7 straipsnio ir siūlote jį papildyti 8 dalimi?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip, kur kalbame apie… Savivaldybių administracijos, vykdydamos gyvūnų augintinių populiacijos reguliavimo priemones, organizuoja socialiai remtinų asmenų gyvūnų augintinių ženklinimą. Komitetas tam nepritarė, o aš siūlau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar yra 29 Seimo nariai, kurie pritaria K. Mažeikos siūlymui? Kas pritariate, kad mes svarstytume šį siūlymą, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Yra. Prašom komiteto atstovą, komiteto pranešėją pristatyti komiteto nuomonę.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiama Pirmininke, aš čia matau šiokį tokį sumišimą, nes buvo iš esmės tapatūs du K. Mažeikos ir kolegų pasiūlymai, antrajam variantui, kuris buvo praeitą savaitę, pritarė komitetas. Na, šitam nepritarė. Jis tiesiog buvo per siauras ir blogai apibrėžtas. Toliau jie pateikė patikslintą, geriau apibrėžtą. Todėl komitetas šitam nepritarė, o kitam pritarė iš dalies. Siūlyčiau gal kaip nors kitaip balsuoti. (Balsai salėje) Prie kito pasiūlymo tiesiog. Šitą Kęstutis, jeigu galėtų…
PIRMININKĖ. Ar tai reiškia, kad atsiimate savo siūlymą, gerbiamas Kęstuti? Prašom, žodis jums.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Jeigu tai reiškia, kad iš tiesų galima pristatyti tą kitą pasiūlymą ir mes jį svarstome, tada sutinku.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Tą kitą, taip, taip.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Labai ačiū. Prašom pristatyti kitą siūlymą, kurį teikiate drauge su L. Kukuraičiu, L. Girskiene ir T. Tomilinu, jam komitetas yra pritaręs iš dalies.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Tuoj, sekundę. Iš tiesų mūsų pasiūlymas skamba taip, kad, kaip ir kolega paminėjo, komitete buvo daug diskusijų, kas yra socialiai remtini. Žmogus, tarkime, gaunantis pensiją, priskiriamas jau vienai iš grupių, bet jeigu žmogus gauna pensiją, kuri yra didesnė nei vidutinis arba geras atlyginimas, turbūt tikrai yra galbūt ir nesąžininga, kad jam reikėtų suteikti tą privilegiją, kad jo gyvūnai būtų suženklinti. Šiuo atveju iš tiesų su kolegomis tikrai padirbėjome, kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistais. Siūlome, kad būtų išskiriamos konkrečios grupės, būtų apibrėžta, kad būtent namų ūkiams, kuriuose yra bent vienas asmuo, gaunantis paramą pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą arba šalpos pensiją, arba papildomą vaiko išmoką, arba pensijų priemoką pagal Šalpos pensijų įstatymą, arba asmuo, priklausantis kitai socialiai remtinų asmenų grupei, priklausančių kačių, šunų ir šeškų, kurie atvesti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, būtent… būtų kompensuojami valstybės biudžeto lėšomis.
Iš tiesų dar siūlėme, kad išvardintų namų ūkiams priklausančių kačių, šunų, šeškų ir beglobių kačių, šeškų ženklinimo kaštų kompensavimo tvarką, įvardintas kitas socialiai remtinų asmenų grupes, gaunančias kompensacijas, nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Tai čia komiteto buvo tokia formuluotė, kuriai buvo pritarta iš dalies, todėl bent kiek iš tiesų sutinkame su šia formuluote.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, ar jūs tikrai pristatėte 7 straipsnio papildymą 7 dalimi?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Kęstutis peršoko, jis pristatė 7 straipsnio papildymą 8 ir 9 dalimis. Peršoko vieną savo pasiūlymą, nes tas peršokimas buvo į prieš tai buvusį.
PIRMININKĖ. Aš norėčiau paprašyti, kad jūs pristatytumėte 7 straipsnio 7 dalį.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Mes šitą pasiūlymą atsiimame kaip ir prieš tai buvusį, nes kalbame ne apie veterinarijos gydytojus, felčerius, bet ir apie kitus, kurie turi ir gali gauti…
PIRMININKĖ. Jūs negalite jo atsiimti, nes jam jau pritarta iš dalies. Prašom pristatyti jį ir Seimas dėl jo apsispręs. Gerai?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Kaip ir prieš tai sakiau, prieš tai irgi buvo pritarta iš dalies. Iš tiesų vakar komitete buvo svarstoma ir gauti argumentai dėl to, kad išplėtus būtent neapibrėžtai, veterinarijos gydytojams, felčeriams ir kitiems asmenims, kurie gautų pažymėjimą, tai šiuo atveju buvo argumentai, į kuriuos tikrai, manau, verta atsižvelgti, kad tokiu atveju galėtų ne tik gyvūnų prieglaudos, tas buvo pirminiame siūlyme, bet ir bet kokia asociacija, kuri užsiima gyvūnų dauginimu, įsiregistruoti, gauti ženklinimo pažymėjimą ir lygiai taip pat tęsti, jau dabar oficialiai, tą nelegalaus veisimo ir dauginimo veiklą, kuri iš tiesų prieštarauja šio įstatymo pirminėms nuostatoms.
Todėl tikrai, nors esu vienas iš teikėjų, po to, kai komitetas performulavo, manau, kad tai yra tikrai netinkamas pasiūlymas, ir kviečiu nepritarti, o siūlyti ministerijai, kuri galbūt birželio mėnesį pasiūlys apsvarstyti kokį kitą variantą, atnešti kaip patobulintą klausimą.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti šios pataisos svarstymui bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Balsuojame.“) Norite balsuoti dėl svarstymo? Gerai, balsuojame. Kas pritariate šios pataisos svarstymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Pritarta dėl svarstymo. Prašom pristatyti komiteto nuomonę.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Komitetas šiam pasiūlymui pritarė, atrodo, už buvo 4, prieš – 3. Esminis dalykas, apie ką šiame pasiūlyme kalbama. Šitas pasiūlymas buvo suredaguotas komitete būtent pagal Žemės ūkio ministerijos pateiktą raštą, kaip jie mato problemos sprendimą ir tikriausiai siūlytų net ir perspektyvoje.
Esmė yra tokia. Šiuo metu gyvūnus augintinius: kates, šunis ir šeškus, gali ženklinti tik veterinarai, tai numato Gyvūnų augintinių registravimo taisyklės, patvirtintos ministro įsakymu. Tačiau, norint plėsti ženklinimą, turėti didesnį ženklinamų gyvūnų kiekį, yra svarbu išplėsti ir ženklintojų kiekį. Gyvūno augintinio ženklinimas nėra sudėtinga veterinarinė procedūra ir kitose Europos Sąjungos šalyse yra leidžiama ženklinimą atlikti ne tik veterinarams, bet ir kitiems asmenims, kurie išeina specialius mokymus, gauna licenciją, yra registruojami ir panašiai. Netiesa, kad šituo dalyku labiausiai naudosis nelegalios daugyklos ar kokie kiti subjektai dėl paprastos priežasties. Nelegalios daugyklos neženklina savo gyvūnų. Šis dalykas leistų sumažinti paties ženklinimo kainą. Kalbame apie galimybę kainą sumažinti nuo 15 eurų iki 5 eurų, tas atitinkamai leistų ir valstybei gana sparčiau ženklinti gyvūnus, lengviau kompensuoti ir panašiai.
Ir Konkurencijos taryba yra pasakiusi, kad negali būti taip, kad vien veterinarai gali ženklinti, turi būti išplėstas ratas. Šis pasiūlymas yra geras, šis pasiūlymas yra subalansuotas pagal ministerijos poziciją ir jau yra numatyti mokymai Veterinarijos akademijoje, kad tokie asmenys galėtų būti rengiami. Tikrai kviečiame pritarti, tai palengvintų visą sistemą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komitetas pritarė iš dalies. Gerbiamas kolega Kęstuti Mažeika, ar jums tinka komiteto redakcija?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Ne. Kaip ir minėjau, situacijos išaiškinimas netinka ir tikrai neatitinka tos pirminės mano pasiūlymo versijos, kad iš tiesų galėtų ženklinti tik veterinarijos gydytojai, felčeriai ir gyvūnų prieglaudų vadovų įgalioti asmenys. Šiuo atveju asociacijų nariai galės ženklinti, tai iš tiesų prieštarauja, kaip ir minėjau, pirminei nuostatai ir tai reiškia, kad daugintojas, įsisteigęs asociaciją, turės galimybę prieiti prie duomenų bazių, kur suvedami duomenys. Kaip žinome, mikroschemas galime atsiųsti iš Kinijos ir lygiai taip pat viską suvesti ir daryti tą nelegalią veiklą toliau. Iš tiesų manau, kad tai prieštarauja principinėms šio projekto nuostatoms. Todėl tikrai negaliu…
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Kęstuti, tą patį ir pats siūlei.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Tai komitete vakar…
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Asmenys, baigę gyvūnų augintinių ženklinimo mokymus.
PIRMININKĖ. Kolegos, dėl motyvų dėl pataisos kalba… Dėl K. Mažeikos ir kolegų pataisos kalba T. Tomilinas už.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Aš užsirašęs kalbėti dėl 8 ir 9 dalies. Dabar mes svarstome 7 dalį. Prašau man suteikti žodį dėl 8 ir 9.
PIRMININKĖ. Dar galite užsirašyti, taip. Prieš kalba R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Iš tiesų nelabai besusigaudau, kas darosi, ir nematau salėje K. Starkevičiaus. Ko gero, Kazys jums paaiškintų, kokias čia nesąmones jūs darote.
Dabar tai, ką jūs siūlote (aš kitą savaitę registruosiu pasiūlymą), kad visus naminius gyvūnus, tai yra karves, jaučius, bulius, avis, vištas, kiaules, visi kitus, galėtų ženklinti pagal dabartinį jūsų siūlymą bet kas, kas yra Lietuvoje. Tiesiog aš pamėginsiu paaiškinti, kas atsitinka. Nelegalios veisyklos savininkas ar ten, nežinau, žmogus, turintis bičiulį, kokį A. Vyšniauską, paprašo, kad jis išeitų kursus. A. Vyšniauskas išeina kursus, gauna leidimą ir atvažiavęs į nelegalią veisyklą ženklina tas kates ir šunis. Tai palaukite, mielieji mano, ar mes norime, kad Lietuvoje būtų tvarka, ar mes norime, kad būtų teisingai ir sąžiningai suženklinti visi gyvūnai, ar mes norime leisti A. Vyšniauskui, kuris išlaikęs konkursus, paimtų ir ženklintų visas kates ir šunis? Iki kokio cirko mes čia nuėjome! Aš nematau Kazio. Jeigu gali, Kazys savo frakcijoje tegul pabando paaiškinti, ką reiškia žemės ūkyje, kai bet kuris kitas asmuo, bet kuris kitas žmogus pradėtų ženklinti gyvulius.
Manau, sustokime šiek tiek, paimkite pertrauką komiteto vardu ir išsiaiškinkite, ką jūs teikiate. Aš manau, kad mes susilauksime tikrai negerų dalykų, kai žmonės be nieko pradės ženklinti ir skiepyti. Ir ką tada darysime? Dar turėsime skandalų? Tai tikrai siūlau balsuoti prieš. Ačiū, gerbiama Pirmininke.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, jūs čia kalbėjote prieš K. Mažeikos, L. Kukuraičio, L. Girskienės ir T. Tomilino pataisą. (Balsai salėje) Gerai. Seimas turi apsispręsti dėl K. Mažeikos ir trijų kitų kolegų pataisos dėl 7 straipsnio. Kas pritariate kolegų pataisai, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip. Vėliau balsuosime dėl komiteto redakcijos. Mes balsuojame dėl K. Mažeikos ir kolegų redakcijos, nes jie nesutiko su komiteto redakcija. (Šurmulys salėje) Prašom, gerbiamas Kęstuti Mažeika, per šoninį mikrofoną.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Prašau suformuluoti, ar mes dabar balsuojame dėl mano pasiūlymo, kuris man netinka, ar dėl komiteto pasiūlymo, kuris yra išvadoje.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, aš labai aiškiai pasakiau, kad Seimas dabar apsisprendžia dėl jūsų, T. Tomilino, L. Girskienės pataisos, kurią jūs teikiate nepritardamas redakcijai, kaip suredagavo komitetas. Mes balsuojame dėl jūsų pataisos, vėliau balsuosime dėl komiteto redakcijos, jeigu Seimas nepritars jūsų pataisai. Tokia yra procedūra. Pirmas balsavimas yra dėl K. Mažeikos ir trijų kitų pataisos.
Balsavo 97: už – 3, prieš – 46, susilaikė 48. Pataisai nepritarta.
Dabar balsuosime dėl komiteto redakcijos. Kas pritariate komiteto redakcijai, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 103: už – 61, prieš – 5, susilaikė 37. Komiteto redakcijai pritarta.
Dabar kreipiuosi į K. Mažeiką, prašydama pristatyti jo, L. Kukuraičio, L. Girskienės ir T. Tomilino pataisą – siūlymą papildyti 7 straipsnį 8 ir 9 dalimis. Gal galėtumėte trumpai pristatyti, kadangi prieš tai jau tai darėte.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Iš tiesų jau pristačiau ir, kaip ir minėjau, pasiūlymu, kuriam prieš tai buvo nepritarta dėl socialiai remtinų, šiuo pasiūlymu mes tiksliname formuluotes, kad iš tiesų būtų apibrėžta, kurie asmenys galėtų gauti valstybės paramą ženklinant savo gyvūnus. Komitetas tam, kaip supratau, pritarė iš dalies.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti bendru sutarimu, kad svarstytume šią pataisą? Galime pritarti bendru sutarimu. Komiteto nuomonė?
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Komitetas pritarė iš dalies ir pasiūlė savo redakciją. Pirmas dalykas, mes pasiūlėme taip tiksliai neapibrėžti asmenų, kuriems yra skiriama parama. Tam pritarė komitete prisijungę ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistai dėl paprastos priežasties. Jeigu imame taip, kaip suformulavo kolegos, na, tai yra pakankamai konkrečios formuluotės, konkretūs asmenys. Mes, kaip komitetas, norėtume palikti diskreciją Vyriausybei nuspręsti, kurioms socialiai remtinų asmenų grupėms būtų suteikta galimybė kompensacijoms, ir atitinkamai komitetas pasiūlė, kad toks kompensavimo mechanizmas galėtų veikti iki 2022 m. gruodžio 31 d. Kuo tai yra svarbu? Todėl, kad tai veiktų kaip paskatinimas, mes skatintume žmones per pusantrų metų atlikti šitą veiksmą, nes po to parama kaip ir dingtų. Manome, kad tai būtų toks geras, pozityvus skatinimas socialiai remtiniems asmenims suženklinti gyvūnus valstybei padedant. Tai čia yra tikrai geras kompromisinis variantas. Kviečiame paremti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamas Kęstuti Mažeika, ar pritariate komiteto redakcijai?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto redakcijai pritariu iš dalies, nes iš tiesų manau, kad…
PIRMININKĖ. Nėra tokios normos.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Palaukite, pabaigsiu pasakyti. Manau, kad metams suteikti galimybę pandemijos atveju…
PIRMININKĖ. Gerbiamas Kęstuti, reikėtų atsakyti į klausimą…
K. MAŽEIKA (LVŽSF). …žmonėms, manau, nėra logiškas pasiūlymas.
PIRMININKĖ. …ar reikalaujate balsuoti už?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Reikalauju balsuoti už savo pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Supratau. Dėl K. Mažeikos, L. Kukuraičio, L. Girskienės ir T. Tomilino pataisos dėl 7 straipsnio. Motyvai – T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, praeitą savaitę mes padarėme paskutinę pertrauką dėl šio įstatymo priėmimo. Tai padarėme sąmoningai, ir labai gerai, kad tai padarėme, nes per savaitgalį atsirado kompromisas dėl socialiai remtinų asmenų, atsirado pinigų, atsirado valstybės įsipareigojimas padėti žmonėms suženklinti savo gyvūnus. Tai nėra idealus kompromisas, gaila, kad jame atsirado data, nes šiandien šioje salėje buvo labai daug spekuliuojama gegužės 1 dienos data. Prašau negąsdinti žmonių. Dabar kalbame apie 2022 m. gruodžio 31 d., bet ir to nepakanka.
Mūsų pataisos esmė yra labai kvalifikuotai ir tiksliai parengta socialiai pažeidžiamų grupių kategorija. Tai yra įvairios grupės, ne viena grupė, nes jeigu mes kalbėtume tik apie nepasiturinčius, tai liestų gal 2–3 % gyventojų. Mes gi kalbame apie daug platesnes grupes, bet tai vis dėlto tam tikras sąrašas žmonių, ne visuotinis nemokamas ženklinimas. Manau, kad mūsų pasiūlytos formuluotės yra tobulesnės ir nepalieka Vyriausybei interpretacijoms erdvės, taip pat nenustato laiko ribojimų. Aišku, jeigu pataisai nebus pritarta, aš pritarsiu ir tam kompromisui, kuris buvo pasiektas. Vadinasi, mūsų pertrauka buvo būtina ir reikalinga, mes neišgąsdinsime žmonių ir neprivesime prie socialinės ir aplinkosauginės katastrofos mūsų kaimo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Prieš kalba A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū. Aš norėjau pirmiausia padėkoti kolegoms, kurie teikė pasiūlymą ir atkreipė į tai dėmesį. Bet, gerbiami kolegos, buvote visai neseniai valdžioje, puikiai suprantate, kad tokius dalykus, kai nuolat kinta ir dydžiai, ir žmonių skaičius, ir kitokie dalykai, geriausia reguliuoti per Vyriausybės tvarkas, nes viską surašyti į įstatymą ir ką nors užmiršti yra pats blogiausias dalykas. Aš pasisakau ne prieš jūsų pataisą, o prieš tai, ką pasiūlė komitetas, už tai, nes tai yra kompromisinis sprendimas, kuris tikrai nepaliks nė vienos grupės už, taip sakant, laivelio borto. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, pirmiausia apsisprendžiame dėl K. Mažeikos ir kolegų pataisos, vėliau apsispręsime dėl komiteto redakcijos. Taigi, kas pritariate K. Mažeikos pataisai, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 108: už – 41, prieš – 26, susilaikė 41. Pataisai nepritarta.
Dabar turime apsispręsti dėl komiteto kompromisinio varianto. Kas pritariate komiteto redakcijai, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 108: už – 103, prieš – 1, susilaikė 4. Pritarta.
Kita pataisa yra Seimo nario A. Vyšniausko. Prašom pristatyti savo pataisą.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Taip, tai gana paprasta pataisa, kuri kilo, jeigu gerai atsimenu, Veterinarijos tarnybos siūlymu – tiesiog numatyti, jog veterinarijos gydytojas, nustatęs, kad gydomo gyvūno sveikatos sutrikimai ar kūno sužalojimai galimai kilo ar buvo sąlygoti žiauraus elgesio su gyvūnu, tokiu atveju veterinaras turėtų nedelsdamas informuoti kompetentingas institucijas. Tiesiog manome, kad tai šiek tiek padidintų ir kontrolę.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs pristatėte savo pataisą. Ar galime pritarti bendru sutarimu jos svarstymui? (Balsai salėje) Galime pritarti bendru sutarimu. Dėl motyvų. Pristatykite komiteto nuomonę.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl motyvų užsirašęs L. Jonauskas. Prašom.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų gera pataisa, tačiau yra tam tikros rizikos: jeigu sužalotas gyvūnas pristatomas veterinarui ir tas žmogus, nežinau, ar iš gerų paskatų pristato jį veterinarui, bet jis yra sužalotas, tai tam gyvūnui nebėra grėsmės. Bet gali nutikti taip, kad jeigu gyvūnas sužalotas, tiesiog baimindamasis, kad bus perduotas institucijoms, kad jo byla bus perduota, jis tiesiog to gyvūnų gali nevežti, ir taip gyvūnas patirs dar daugiau žalos. Čia yra grėsmė, bet nepaisant to siūlau balsuoti už ir palaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu A. Vyšniausko pataisai? Galime pritarti bendru sutarimu. Dėkoju. Ar galime pritarti visam 3 straipsniui bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galima. Ačiū, pritarta.
Dėl 4 straipsnio yra gauta O. Leiputės ir kelių kitų Seimo narių pataisa. Prašom pristatyti pataisą.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Ši pataisa yra susijusi su nevaldomu gyvūnų veisimu, kad visi laikantys gyvūnų augintinių pateles turėtų apsispręsti po pirmos rujos, bet ne vėliau kaip iki metų, ar patelė bus naudojama veisimui, ar sterilizuojama. Nusprendus veisti, būtina registruoti veislyną teisės aktų nustatyta tvarka. Nusprendus neveisti – sterilizuojama. Aš sutinku su komiteto sprendimu ir siūlau nebalsuoti dėl šios pataisos.
PIRMININKĖ. Atsiimate? Dėkoju. Kita pataisa dėl to paties straipsnio yra I. Pakarklytės. Prašom pristatyti savo pataisą.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Pataisos esmė yra, kad gyvūnais augintiniais, tai yra katėmis, šunimis ir šeškais prekyba turgavietėse ir lauko sąlygomis būtų negalima. Kodėl dabar toks pasiūlymas? Dėl keleto priežasčių: lauko sąlygomis ir turgavietėse nėra užtikrinami tinkami higienos reikalavimai, veterinariniai reikalavimai, taip pat gyvūnai dažnai parduodami nepaskiepyti, per jauni ir taip prisidedama prie nelegalių daugintojų veiklos.
Svarbiausias punktas, kurį norėčiau pabrėžti ir dėl jo paprašyti kolegų palaikymo, kad vis dėlto mes taip skatiname neatsakingą gyvūnų augintinių įsigijimą. Dažnai taip įsigyti gyvūnai (ėjau į turgų apsipirkti daržovių, pamačiau mielą šuniuką ir nusipirkau), deja, dažnai atsiduria prieglaudose. Labai prašau palaikymo dėl šios pataisos.
PIRMININKĖ. Ar turime 29 Seimo narius, kurie palaiko šios pataisos svarstymą? Kas pritariate, kad svarstytume šią pataisą, baluojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Palaikančių pakanka. Prašom pasakyti komiteto nuomonę.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė, rodos, du kartus tam pačiam pasiūlymui. Kai kuriems komiteto nariams kilo abejonių, gerai, kad gerbiama Ieva patikslino, kuriems gyvūnams, tai yra gyvūnams augintiniams katėms, šunims ir šeškams, galiotų. Komitetas nepritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Tik patikslinu, kad čia yra konkrečiai suformuluota ir, matyt, patikslinti negalima.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Tiesiog ta sąvoka tai reiškia.
PIRMININKĖ. Supratau. Dėkoju. Dėl motyvų kalbėti už I. Pakarklytės pataisą užsirašė K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Iš tiesų su Ieva teko nemažai diskutuoti, galų gale išsiaiškinome. Yra tam tikros logikos: einant bulvių nusipirkti šunį ar kitą gyvūną – tikrai turbūt retas atvejis šiais laikais. Bet kuriuo atveju veterinariniai reikalavimai turi būti užtikrinti, atėjus į tas parodas arba specializuotas muges, tikrai galima išsirinkti augintinį iš tinkamo veisėjo ir visa kita. Tik gal kitas niuansas yra, kad vėlgi ten norint parduoti gyvūną turbūt ir kainos kitos, ir visa kita. Aišku, galbūt dalies veisėjų atsisakysime, dalis jų neužsiims ta veikla, bet tai turbūt nėra blogai. Viena vertus, turbūt tiems veisėjams, kurie yra sąžiningi ir atsidavę savo veiklai, manau, tai nebus kažkokia per didelė našta. Ir taip paprastai turbūt daugelis jų prekiauja specializuotose parodose ir renginiuose, kur renkasi būtent tos srities mėgėjai, žiūrovai ir tie, kurie nori įsigyti. Manau, tikrai tokiam pasiūlymui būtų galima, svarbu, kad dingo, tiksliau, atsirado patikslinimas, kad ne visi ūkio gyvūnai, bet būtent gyvūnai augintiniai. Galima pritarti.
PIRMININKĖ. Prieš kalba R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Tikrai prieš, nes, nežinau, tikrai mes kažkaip su sveika logika pradedame prasilenkinėti. Aš tiesiog pamėginsiu nupiešti, kokia yra situacija. Jeigu dabar bus priimtas toks įstatymas, kad bus ženklinami visi gyvūnai – katės, šunys ir šeškai, tai jūs man dabar atsakykite, kokia iškyla grėsmė, jei Klaipėdoje ar kitame mieste, kur yra turgus, šeštadienį suvažiuoja gyvūnų augintojai, atvažiuoja su specialiomis transporto priemonėmis, gauna iš to turgaus veterinarijos inspektoriaus leidimą, parduoda tą gyvūną. Manau, kad čia yra nelabai didelė problema. Tokiu atveju gal uždrauskime ir sendaikčių turgus, uždrauskime ir kitus turgus, kuriuose net maisto produktais yra prekiaujama. Aš manau, gal laikas šiek tiek stabtelti.
Kitas dalykas, man keista, kad tai siūlo Laisvės partija. Laisvės partija, kuri sakė, bus demokratijos šventė Lietuvoje, bus žmogus gerbiamas, bus smulkusis verslas gerbiamas. Mes dabar draudimus! Prie S. Skvernelio tiek draudimų ir ribojimų nebuvo, kiek dabar Laisvės partija atneša tų draudimų. Aš niekaip nesuprantu, kam ta Laisvės partija atstovauja? Ar jūs tik už draudimus, ar už laisvę esate? Greičiausiai dabar Laisvės partija bus vadinama ne Laisvės, bet draudžiančiąja partija. Kiek jūs galite drausti? Jūs drausti, drausti, drausti ir dar ne Laisvės. Žmogui atsivesta šunų vada, jis dabar turės laukti parodos, kol prie Baltojo tilto galės parduoti šuniuką? Neįsivaizduoju šitos Laisvės partijos. Tikrai ne Laisvės partija tampa pas mus.
PIRMININKĖ. I. Pakarklytė.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Kadangi paminėtas Laisvės partijos vardas ir mūsų frakcijos, tai aš norėčiau gerbiamam R. Žemaitaičiui priminti, kad laisvė visada eina kartu su atsakomybe. Mes esame už atsakingą gyvūnų augintinių veisimą. Atsakingi veisėjai turguje tikrai neprekiauja savo augintiniais.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolegos. Gal palikime ideologinius ginčus vėlesniam laikui. Siūlau apsispręsti dėl I. Pakarklytės pataisos. Kas pritariate pataisai, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 49, prieš – 6, susilaikė 41. Pataisai pritarta.
Dėl viso 4 straipsnio dėl motyvų užsirašiusių nėra. Ar galime pritarti jam bendru sutarimu? Galime pritarti bendru sutarimu. Dėkoju.
5 straipsnis, ir paskutinis. Dėl jo yra gautos kelios pataisos. Pirmiausia kreipiuosi į R. Žemaitaitį, kad pristatytų savo pataisą. Gerbiamas Remigijau, jūsų pataisa dėl 5 straipsnio dėl įstatymo įsigaliojimo.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū. Gerbiami kolegos, aš manau, kad čia visišką chaosą mes padarėme ką tik su šiuo balsavimu. Dar vieną tokį absurdą įvedėme: turguose tai dar tvarka, bet lauko sąlygomis. Mano siūlymas yra šiek tiek kitoks. Aš siūlau tam tikrų dalių įgyvendinimą. Būtent dėl 1, 2 straipsnių ir 3 straipsnio 2 ir 4 dalių įgyvendinimą siūlau nuo 2021 m. liepos 1 d. Įpareigoti Vyriausybę, kad parengtų įgyvendinimo tvarką, kaip bus ženklinama, kaip bus skiepijama.
O kita įstatymo redakcija – dėl 3 straipsnio, tai yra atgalinės tvarkos taikymo: siūlau iki 2022 m. gegužės 1 d., tačiau gaila, kad komitetas nepritarė. Sunkiai aš įsivaizduoju, kaip Vyriausybė bus pajėgi įgyvendinti ir kaip Vyriausybė apskritai parengs, nes mes pritarėme, kad asociacijos atstovai galės ženklinti. Neįsivaizduoju, kaip per mėnesį Kaune universitetas išduos pažymėjimus ir leidimus, kad nuo gegužės 1 dienos šitie asmenys galėtų ženklinti. Na, tiesiog prasilenkia su logika. Aš siūlau draugiškai atidėti jo įgyvendinimo laiką pavėlinant bent dviem mėnesiais ar puse metų, kad galėtų pasirengti įgyvendinti, nes kitu atveju sistema neveiks.
PIRMININKĖ. Turime apsispręsti, ar svarstome R. Žemaitaičio pataisą, ar turime 29. Kas pritariate R. Žemaitaičio pataisos svarstymui, balsuojate už.
Taip, svarstome. Dabar noriu paprašyti komiteto išvados.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė, nes tie terminai iš tikrųjų nutęsiami, labai nutęsiami. Net ir svarbios nuostatos tokiu atveju dėl gyvūnų suluošinimo, kitų dalykų, tai jau galėtų galioti kaip galima greičiau, nutęsiamos. Šiame svarstymo procese nuolatos dalyvavo dvi ministerijos: tiek Žemės ūkio, tiek Aplinkos. Kaip žinome, jos yra pasiruošusios priimti visus teisės aktus kaip galima greičiau, ir nemanome, kad čia bus kokia nors problema. Todėl siūlome nenukelti terminų ir nepritarti gerbiamo R. Žemaitaičio pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Dėl motyvų dėl pataisos užsirašė K. Mažeika. Jis kalbės prieš.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Jeigu yra pasiruošta, turbūt reikia leisti dirbti. Tos nuostatos, kurios kalba apie gyvūnų gerovę, suluošinimą ir visus kitus teigiamus dalykus, kuriuos norime išspręsti, manau, kuo greičiau įsigalios, tuo geriau. Aišku, kyla abejonių dėl paties ženklinimo. Kiek žinau, Vyriausybė žadėjo birželio mėnesį atnešti naują projektą, gegužės 1 diena jau beveik lygiai už mėnesio, na, tam tikrų abejonių yra, bet aš manau, kad nuostatoms, kurios kalba apie gyvūnų gerovę ir didesnę atsakomybę gyvūnų žalotojų, turime nedelsdami kuo greičiau pritarti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti. Turime apsispręsti dėl R. Žemaitaičio pataisos, kuriai komitetas nepritarė. Kas pritariate R. Žemaitaičio pataisai, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 98: už – 29, prieš – 41, susilaikė 28. Pataisai nepritarta.
Kita pataisa A. Vyšniausko. Prašau pristatyti pataisą.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Tai yra techninė pataisa, kuri būtent ir numato, kad iki šių metų balandžio 30 dienos reikės priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus. Kartu norėčiau paminėti Seimo kanceliarijos Teisės departamento techninį pasiūlymą – tiesiog keičiama punktų numeracija. Siūlau pritarti. Ne siūlau, bet komitetas viskam pritarė vienbalsiai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime bendru sutarimu pritarti šios pataisos svarstymui? Galime. Ačiū. Komiteto nuomonė. Pristatykite dar kartą.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Pritarė abiem.
PIRMININKĖ. Pritarė. Dėkoju. Ar galime pritarti bendru sutarimu šiai pataisai? Galime. Ačiū.
Kita pataisa yra I. Pakarklytės. Prašom pristatyti savo pataisą.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Pataisos esmė yra ankstinti veisimui naudojamų kačių, šunų ir šeškų privalomo ženklinimo terminą, kad visi veisimui naudojami gyvūnai augintiniai turėtų būti paženklinti iki šių metų rugsėjo 1 dienos. Kodėl yra siūlymas ankstinti? Todėl, kad taip mes prisidėtume prie tų nelegalių daugyklų užkardymo, nes dažnai nutinka, kad veisiami gyvūnai, nelegaliai veisiami, yra nepaženklinami, vadinasi, mes negalime užtikrinti veisimo, atitinkančio gyvūnų gerovės standartus. Tarkime, su šuniukais dažnai būna, kad kalių vadų per metus yra per daug ir yra labai kenkiama gyvūnų sveikatai, taip alinami gyvūnai. Tokių gyvūnų, naudojamų veisimui, Maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, galėtų būti apie kelis tūkstančius, vadinasi, tikrai yra įmanomas terminas iki rugsėjo 1 dienos juos ženklinti ir taip užkardyti nelegalius daugintojus.
PIRMININKĖ. Dėkoju, jūs pristatėte pataisą. Ar galime bendru sutarimu pritarti šios pataisos svarstymui? (Balsai salėje) Galime. Ačiū. Prašom – komiteto nuomonė.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Komitetas pritarė. Tik, kolegos, aš norėčiau atkreipti dėmesį, man atrodo, kad čia dabar reikėtų padaryti tam tikrą alternatyvų balsavimą. (Balsai salėje) Ne? Tai pritariame. Komitetas, man atrodo, vienbalsiai pritaria šiam pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Iš tiesų, kolegos, įstatymai jau dabar numato tą prievolę visiems veisėjams ženklinti gyvūnus ir tikrai nemanau, kad šis perteklinis siūlymas ką nors padės išspręsti. Aš manau, kad apskritai priėmus įstatymą įsigaliotų griežtesnė atsakomybė, dėl to aš prieš tai ir pasisakiau, kad iš tiesų pritarkime greitesniam įsigaliojimui ir tiems daugintojams, kurie šiandien iš to gyvena, iš tos nelegalios veiklos, kankindami tuos gyvūnus, kaip paminėjau pavyzdį, kelis kartus per metus kergia kales, taip jas alindami ir iš to pasipelnydami, tai iš tiesų jiems jau dabar, priėmus šį įstatymą be šio perteklinio pasiūlymo, galios griežtesnės sankcijos ir atsakomybė. Todėl tikrai manau, kad šio perteklinio pasiūlymo tikrai nereikia, nes tie, kurie turi veislynus, jie ir taip jau tą prievolę vykdo. Tiesiog perteklinis pasiūlymas.
PIRMININKĖ. Dėkui. Motyvai už L. Jonauskas.
L. JONAUSKAS (LSDPF). O aš siūlau pritarti šioms pataisoms dėl paprastos priežasties. Jeigu nepritarsime joms, kai įsigalios įstatymas, Maisto ir veterinarijos tarnyba ar kiti kontroliuojantys specialistai galės eiti į veisyklas ir bausti tuos sąžiningus veisėjus, kurie, na, normalu, nespėja per vieną dieną paženklinti visų gyvūnų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Balsuojame dėl I. Pakarklytės pataisos, jai pritarė komitetas. Kas pritariate pataisai, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 106: už – 81, prieš – 4, susilaikė 21. Pataisai pritarta.
Kreipiuosi į gerbiamą Andrių.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Toliau. Dabar turime tam tikrą alternatyvų apsisprendimą. Tiesiog komitetas, paėmęs I. Pakarklytės pasiūlymą, toliau suformulavo dar šiek tiek techniškai tvarkingiau visus terminus ir suredagavo. Daliai jų mes esame jau ankstesniais straipsniais pritarę, dabar reikėtų tikriausiai alternatyviai apsispręsti, nes jeigu pritariate toliau vienai komiteto nuomonei, tai yra 2021 m. gegužės 1 d., iki kada turėtų būtų suženklinti gyvūnai, ir taip pat yra gerbiamo V. Pranckiečio ir kitų pasiūlymas, jam taip pat pritarė komitetas šiek tiek vėliau, kad data būtų pastumta į 2025 metus. Man atrodo, reikėtų alternatyviai pamėginti apsispręsti, kuri data – ar 2022, ar 2025 metai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Aš kreipiuosi į V. Pranckietį, kad pristatytų argumentus dėl savo pasiūlymo. (Balsai salėje)
V. PRANCKIETIS (LSF). Reikia. Gerbiami kolegos, turbūt mes kalbame šiandien ne tik apie gyvūnų gerovę, bet ir apie žmogaus gerovę. Ir mes lyg mėginame vieną su kitu supriešinti pasakydami, kad šiais laikais, tai yra pandemijos metais, mes paskelbiame, kad įstatymas galios tik vienus metus. Komiteto narių dauguma, tai yra šeši iš aštuonių, pasirašė už pasiūlymą, kad įstatymas galiotų nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2025 m. gegužės 1 d. ir kad būtų galima tuos gyvūnus sužymėti per visą šį laikotarpį. Pandemija neleis ateiti pas veterinarą ar pas kitą ženklintoją dar kokius keturis mėnesius, pusantro milijono ar milijoną suženklinti liks aštuoni mėnesiai, tai reikštų, kad per dieną reikėtų suženklinti po 3 tūkst. gyvūnų. Koks įstatymo likimas liktų po 2022 metų, jeigu priimtume tą datą? Po 2022 m. gegužės 1 d. jis tiesiog nustotų galioti, nes įpareigojimas tik toks – iki 2022 m. gegužės 1 d. Todėl komiteto nariai ir dar du pasirašiusieji Seimo nariai pasiūlė ir komitetas tam pritarė, kad įstatymo galiojimas būtų pratęstas iki 2025 m. gegužės 1 d. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar turime 29 palaikytojus, ar galime pritarti bendru sutarimu šios pataisos svarstymui? Galime pritarti bendru sutarimu šios pataisos svarstymui. Dėl vedimo tvarkos R. Žemaitaitis. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū. Gerbiama Pirmininke, gal galėtumėte dabar paaiškinti, nes išeina kazusas, ką ir pranešėjas teisingai pasakė. Mes pritarėme, jau priėmėme, I. Pakarklytės pataisai. I. Pakarklytės numatyta data viena, o dabar yra kita. Tai tokiu atveju mes priimame dvi pataisas, bus skirtingų datų?
PIRMININKĖ. Ne, kolega, dabar mes čia apsispręsime alternatyviu balsavimu – ar 2022 metai, ar 2025 metai. (Balsai salėje)
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Remigijau, čia skirtingi dalykai. I. Pakarklytės data yra dėl visai kito dalyko.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Atsiprašau.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Tiesiog ji inkorporuota į abu pasiūlymus, tai ji tikrai liks.
PIRMININKĖ. Dėl motyvų dėl V. Pranckiečio pataisos yra užsirašiusi O. Leiputė.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Aš tikrai siūlyčiau pritarti termino prailginimui iki 2025 metų, nes tikrai turi būti pereinamasis laikotarpis, kad žmonės nejaustų pandemijos kliūčių registruotis ženklinti ir nedaugėtų gyvūnų, augintinių prieglaudose.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Kolegos, dabar prašau jūsų dėmesio. Balsuosime alternatyviai, kadangi komitetas pritarė abiem siūlymams, skiriasi tik datos. Tie, kas pritariate komiteto redakcijai su 2022 metais, balsuojate už. Tie, kas pritariate komiteto redakcijai su 2025 metais, balsuojate prieš. Skelbiu balsavimą.
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 52, prieš – 53. Vieno balso skirtumas. Tuomet 2025 metai. Prašom, gerbiamas Juliau, dėl vedimo tvarkos.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Dabartinis ką tik įvykęs balsavimas, kai komitetas paliko Seimui apsispręsti, kuriai redakcijai pritarti, yra niekam tinkamas. Pirmiausia komitetas turėjo sutvarkyti projektą taip, kad būtų paliktas komiteto vienas variantas. Arba jeigu jūs nesugebate apsispręsti komitete, darykite klausymus tol, kol apsispręsite.
PIRMININKĖ. Gerbiamas Juliau…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Tai yra komiteto darbo brokas.
PIRMININKĖ. Teisinga pastaba. Prašom, I. Pakarklytė.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Frakcijos vardu prašau perbalsuoti, nes skirtumas vieno balso.
PIRMININKĖ. Galėtumėte garsiau.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Frakcijos vardu prašau perbalsuoti, nes buvo vieno balso skirtumas.
PIRMININKĖ. Gerai. Skelbiu perbalsavimą. Dar kartą kartoju, kas pritariate komiteto suredaguotai versijai su 2022 metais, balsuojate už.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ar aš neturiu teisės kalbėti dėl vedimo tvarkos?
PIRMININKĖ. Kas…
V. PRANCKIETIS (LSF). Aš stovėjau prie mikrofono. Atsiprašau, kad prašausi balso.
PIRMININKĖ. Atsiprašau. Viktorai, prašom.
V. PRANCKIETIS (LSF). Noriu pasakyti, kad J. Sabatauskas nėra teisus, kadangi komitetas pritarė pirmai pataisai tada, kai nebuvo kito pasiūlymo. Buvo pritarta tam pasiūlymui, o kai komitetas gavo kitą pasiūlymą, pritarė antram ir tai yra natūralu, kad mes turėjome, negalėjome perbalsuoti ir paneigti pirmojo balsavimo. O dabar turėčiau pridėti tai, kad tam dar yra laikas, ir numatomas laikas tam, kad mes galėtume sukurti kompensavimo sistemą socialiai remtiniems ar, kaip vadintume, žmonėms, kad per metus pusantrų galėtume paskatinti juos atlikti šią pareigą, o po to ir visi kiti galėtų, įsijungę į šį procesą, pabaigti iki 2025 metų. Ačiū.
PIRMININKĖ. S. Skvernelis.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Gerbiama Seimo Pirmininke, Seimas apsisprendė, ir perbalsavimas. Gal jūs galėtumėte Statuto straipsnį įvardinti? Nėra tokio reikalavimo frakcijos vardu perbalsuoti, negali būti. Tai nestatutinis reikalavimas.
PIRMININKĖ. S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Aš kviečiu drąsos. Daugelis mūsų važinės pavasarį dviračiais, registruojame dviračius, bet tikrai mes turime užtikrinti šitas galimybes ir mūsų augintiniams atrasti šeimininkus. Aplinkos ministerijos vardu galiu įsipareigoti, kad socialiai remtiniems ir senjorams tikrai rasime resursų, bet tvarka, kurios reikalavo prieš rinkimus, dėl kurios ėjome čia į neeilinius posėdžius, tikrai turi būti anksčiau, o ne 2025 metais.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, yra gautas frakcijos prašymas. Skelbiu perbalsavimą. Kas pritariate 2022 metams, balsuojate už, kas pritariate 2025 metams, balsuojate prieš.
Balsavo 94: už – 62, prieš – 32. Sprendimas priimtas.
Dėl viso 5 straipsnio. Ar galime pritarti 5 straipsniui bendru sutarimu?
A. Mazuronis – dėl vedimo tvarkos. Prašom.
A. MAZURONIS (MSNG). Labai dėkui, gerbiama Pirmininke. Su visa pagarba jums, kadangi ir man kartais tenka pirmininkauti posėdžiui, galbūt galėtumėte pasakyti, kokiu Statuto straipsniu remdamiesi mes tik ką perbalsavome, kad kai aš pirmininkausiu, galėčiau tuo pačiu Statuto straipsniu pasiremti, kai iškils analogiška situacija?
PIRMININKĖ. Žinoma, mielas kolega, 121 straipsniu. G. Surplys.
G. SURPLYS (LVŽSF). Ačiū už 121 straipsnį, bet aš prisimenu, kad prieš tai buvusiame Seimo posėdyje buvo paprašyta perbalsuoti ir buvo pasakyta, kad balsuojame tik tada, kai būna lygus balsų pasiskirstymas.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega…
G. SURPLYS (LVŽSF). Tuo metu irgi buvo vieno balso skirtumas.
PIRMININKĖ. Aš galiu priminti labai daug pavyzdžių iš praeitos kadencijos, kai kilus abejonėms ir esant vieno balso skirtumui būdavo kartojamas balsavimas. Jūs tą puikiai žinote.
Dėl 5 straipsnio ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Galime pritarti bendru sutarimu.
Motyvai dėl viso įstatymo projekto. Už kalba I. Pakarklytė.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Džiaugiuosi, kad pagaliau šiandien priimsime šį ilgai vilkintą įstatymą, vilkintą opozicijos pastangomis. Jis yra labai svarbus, nes mes šiuo įstatymu ne tik kad įvesime privalomą visų gyvūnų augintinių ženklinimą, bet ir apibrėšime gyvūno suluošinimo sąvoką, nustatysime veterinaro pareigą pranešti apie žiaurų elgesį su gyvūnais.
Dar pažymėčiau, kad šiuo metu net 26 Europos šalys jau turi privalomą ženklinimą, mes esame likę vieni paskutiniųjų ir turime prievolę tik perduodant augintinius ženklinti. Tikrai siūlau pritarti ir siūlau pasirūpinti tais, kurie negali patys pasirūpinti savimi. Padėkime gyvūnams ir būkime humaniški.
PIRMININKĖ. Prieš kalba V. Ąžuolas. V. Ąžuolo nėra. Prieš kalba D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Kiekvieną kartą balsuodami mes galvojame, kad norime pagerinti žmonių gyvenimą. Šį kartą, nubalsavę už šį įstatymą, už tas pataisas, mes pasmerksime daugybę vienišų žmonių, kurių vienintelis draugas yra šunelis, katytė ar koks kitas gyvūnas. Daugybė žmonių gyvena žemiau skurto ribos ir vienintelis jų džiaugsmas turėti namie gyvūnėlį, ir dabar jis jau nebegalės jo laikyti. Todėl aš siūlau, kviečiu balsuoti prieš šį įstatymą. Ačiū.
PIRMININKĖ. L. Jonauskas kalba už.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, net ir šioje salėje yra daug žmonių, kurie skeptiškai vertina gyvūnų gerovę ir gyvūnus stato į antrą eilę, net ir šiandien buvo pasisakymų Seimo narių, kurie prilygino gyvūnus sendaikčiams, sakė, kad nieko tokio, jei per didelį speigą, šalčius jie bus pardavinėjami lauke ar bus įsprausti į ankštus narvus, ar patirs stresą.
Per daug ilgai atidėliojome šias reikalingas pataisas, reikia pripažinti, kad šiandien jos nėra tobulos, bet jos gali tapti puikiu atspirties tašku, nuo kurio galime ir turime pradėti spręsti gyvūnų gerovės problemas, kurių yra apsčiai. Aš suprantu, kad mes dar turėsime grįžti, yra tik pati pradžia – dar laukia iššūkiai dėl gyvūnų gerovės kontrolės, kuri šiandien yra absoliučiai neužtikrinta. Žinau, kad valdantieji pradėjo Maisto veterinarijos tarnybos auditą, labai laukiame rezultatų, bet ir be jų labai aišku, kad šiandien ta tarnyba negeba sutvarkyti ir išspręsti visų žiauraus elgesio su gyvūnais problemų.
Mes privalome šiandien pasakyti „taip“ ir balsuoti už, kad išspręstume, šiandien pradėtume spręsti gyvūnų gerovės problemas. Raginu balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš kalba A. Nekrošius. Toliau pirmininkaus J. Razma.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Gerais norais pragaras grįstas. Mano nuomone, šis įstatymo projektas… (Nutrūko garsas) Dėkoju, kad sugrąžinote žodį. Mano nuomone, šis įstatymas yra vienas iš tų, kuris labai išbalansuos gyventojų norą auginti gyvūnus ir užkraus perteklinę finansinę naštą. Apmaudu, kad prisidengiant gerais norais, ketinimais bus pabloginta situacija dėl gyvūnų gerovės, manau, kad gyvūnai labiau kentės, jie bus išmetami ir tie tikslai nebus pasiekiami. Balsuosiu prieš.
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF). Už pasisako M. Danielė.
M. DANIELĖ (LF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš noriu padėkoti tiek pozicijai, tiek opozicijai už labai geras diskusijas, už gerus pasiūlymus, už visas įdėtas pastangas. Tikrai šiandien stebėdama posėdį ir priimtus sprendimus labai dėl jų džiaugiuosi, matau, kad gebame tuos sprendimus priimti. Tačiau noriu priminti, kad tikrieji herojai čia yra pilietinė visuomenė, milžiniškas pilietinės visuomenės įsitraukimas, milžiniškos pastangos gerinti mūsų gyvūnų gerovę Lietuvoje. Visi šie sprendimai ir pilietinės visuomenės įtraukimas rodo, kad mes tampame tikrai civilizuota valstybe. Ačiū visiems.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš kalba R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Na, gal prieš ir nebūčiau kalbėjęs, matyt, balsuojant reikės susilaikyti. Tiesiog aš pasakysiu, kas šiandien įvyko mūsų plenarinių posėdžių salėje. Priiminėdami arba nagrinėdami Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą mes sukūrėme katašunį. Tiesiogine ta žodžio prasme tas katašunis šiandien gimė, ir, ko gero, įstatymo iniciatoriai, leidėjai arba vykdytojai susidurs su labai didele problema.
Mes šiandien turėjome nagrinėti ir svarstyti, buvo pateiktas pasiūlymas, kaip kompensuoti žmonėms, kurie turi socialinių problemų, būtent dėl kačių, šunų ir šeškų ženklinimo. Deja, netgi mano kolega J. Razma atsiėmė pasiūlymą, kurį pats iniciatyviai gynė ir sakė, kad yra būtinas ir reikalingas.
Dar vienas fenomenalus sprendimas šiame Seime, kad pridedamas Seimo nutarimo protokolinis sprendimas įpareigoti Vyriausybę ieškoti pinigų. Labai džiaugiuosi S. Gentvilu – jis pasakė, iš Aplinkos ministerijos suras net 2 mln. pinigų būtent šiai paramai ir pagalbai skirti. Na, tikėkimės, skirsime.
Vėlgi ką dar šis įstatymas šiandien parodė? Pasirodo, gyvūnų ženklinimą ir žymėjimą mes galėsime atiduoti bet kam – jam nereikės nieko turėti, bet kuris žmogus, išsilaikęs kursus, galės ženklinti kokiu tik nori čipu, jam nebus keliami jokie reikalavimai, išskyrus – išlaikius kursus. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad šiandien bet kas galės tai įgyvendinti.
Įdomus dalykas, sako: lauko sąlygomis uždrausime prekiauti gyvūnais, čia vienas kolega sako – šaltu metu bus prekiaujama gyvūnais. Kolegai galiu tiesiog pasakyti, kad nemaža dalis gyvūnų šiandien, kai vyksta parodos, jos vyksta lauko sąlygomis, jeigu į parodą atvežamas mažas šuniukas, pagal dabartinę įstatymo redakciją, tiesiog to šuniuko nebus galima parduoti.
Ir dar vienas šiandien yra dalykas, gal penktas dalykas, labai įdomus, mes pamatėme, kokia iš tiesų yra Laisvės partija ir Laisvės frakcija. Pasirodo, kad iš tikrųjų tai yra draudimų ir baudimų organizacija. Jeigu sakė, kad laisvas žmogus turi teisę rinktis, laisvai prekiauti, laisvės iniciatyvos teises, tai šiandien tai dingo. Dar įdomesnį dalyką pasakė, kad laisvė ateina su atsakomybe. Matyt, žolės ir narkotinių medžiagų vartojimas irgi ateina su atsakomybe, gal dėl to mes šiandien ir norime jas legalizuoti. Bet noriu tikėti, kad tas įstatymas iki 2025 metų dar bus du ar tris kartus pakeistas, noriu tikėti, kad vis dėlto savivaldybės ir biudžetas kartu su Vyriausybe atras finansinių pajėgų kompensuoti žmonėms būtent šitų šunų, gyvūnų ir kačių skiepijimą per ženklinimą, o labiausiai nenoriu, kad atsitiktų taip, kaip toje J. Biliūno pasakėčioje „Kliudžiau“. Aš kažkodėl jaučiu, kad kaimuose didžioji dalis tų šunų, kačiukų tiesiog bus pašventinti šventu vandeniu ir iškeliaus amžino atilsio, nes žmonės, kurie iš tikrųjų neturi pinigų, kurie neturi susimokėti 20, 30 ar 40 eurų už ženklinimą, tiesiog atvestas vadas, kaip ir buvo įprasta matyti, kažkas pakas po žeme, kažkas sumerks į vandenį. Mes tokių istorijų turėsime labai daug. Tikrai kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Paskutinė dėl motyvų už kalba O. Leiputė.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Visuomenininkams, savanoriams, politikams labai dažnai tenka girdėti tokį priekaištą, kad jūs pirma pasirūpinkite žmonėmis, kuo čia dėti gyvūnai. Šiandien irgi salėje nuskambėjo keletas tokių komentarų. Tačiau mes turime gyventi darnoje su gyvąja gamta, mes būtent turime pasirūpinti, kad būtų užtikrinta gyvūnų gerovė ir jų teisių apsauga. Viešojoje erdvėje nuolat girdime šiurpias žinias apie žiaurų elgesį su gyvūnais. Sudėtingi būna teismai, sunku įrodyti tuos pažeidimus dėl netobulo įstatymo. Kol teisminiai procesai tęsiasi, išsekinti ir žiauriomis sąlygomis laikomi gyvūnai konfiskuojami, jų išlaikymo našta paprastai gula ant nevyriausybininkų pečių, o įrodyti gyvūnams padarytą žalą dažnai pritrūksta įrodymų taip pat ir dėl neaiškiai apibrėžtų sąvokų Gyvūnų gerovės įstatyme bei skirtingai interpretuojamų gyvūnų laikymo taisyklių. Neretai pažeidimai nepastebimi dėl prastos kontrolės, už kurią atsakinga Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, taip pat savivaldybių administracijų specialistai, todėl įtariamiems žmonėms pavyksta išvengti atsakomybės.
Visuomenė, gyvūnų globa ir priežiūra užsiimančios organizacijos laukia sprendimų, kuriais būtų pradėti esminiai pokyčiai siekiant užtikrinti gyvūnų gerovę. Gaila, kad ne visoms pataisoms buvo pritarta, bet aš tikiuosi, kad ateityje bus ieškoma sprendimų, nes kartu su privalomu registravimu, ženklinimu turi būti sprendžiami ir kiti klausimai. Tai būtent kompensavimo mechanizmas. Savivaldybės ar valstybė turėtų finansuoti humanišką beglobių kačių populiacijos reguliavimo programą. Taip pat svarbu turėti registrą, kuriuo remiantis žinotume, kas negali įsigyti gyvūnų. Tačiau šiandien kviečiu balsuoti už, pritarti. Jeigu bus kas nors, na, nepasiteisins, visada galima taisyti įstatymą.
PIRMININKAS. Baigėme pasisakymus dėl motyvų. Balsavimas dėl viso projekto nustatytu laiku.
11.48 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 7, 9, 56, 67 ir 69 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo septintuoju1 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-240(2), Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 5 straipsnio, 2 ir 4 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-241(2), Elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymo Nr. XI-2052 2, 5, 6, 8, 12, 13 ir 131 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-242(2) (svarstymas)
Dabar pradėsime svarstyti kitą darbotvarkės 1-9 klausimą: Elektros energetikos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo septintuoju1 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-240(2) ir trys, tai yra du lydimieji. Pranešėjai – komitetų įgalioti atstovai. Kviečiu K. Starkevičių pateikti Ekonomikos komiteto išvadą. (Balsai salėje) Gerbiamas Kazy Starkevičiau, būtų gerai, kad girdėtumėte, juk jūsų pareiga pateikti komiteto išvadą. Ruošiasi L. Kasčiūnas.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Komitetas šiems projektams pritarė bendru sutarimu. Ačiū. Viskas. Bendru sutarimu pritarė. Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Tvarka, jeigu tik tiek pasakote. Gerai. Toliau turime išklausyti dar du atstovus – tai J. Urbanavičių ir L. Kasčiūną. Ar bent vieną. Prašom, J. Urbanavičius.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisija svarstė šį klausimą ir siūlo pritarti Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo projektui. Taip pat siūloma pagrindiniam Seimo Ekonomikos komitetui tobulinti šį projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus. Balsavimo rezultatai: už – 12, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis išvadą pateiks L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Sveiki, gerbiami kolegos. Iš tiesų tai svarbūs projektai desinchronizacijai nuo BRELLʼo sistemos. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstė Elektros energetikos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir jam pritarė vienbalsiai kaip ir kitiems svarbiems lydimiesiems dokumentams. Visiems trims vienbalsiai. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar diskusija. Yra trys užsirašę. Pirmiausia į tribūną kviečiu G. Palucką.
G. PALUCKAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, čia, aišku, ne Gyvūnų apsaugos įstatymas, čia tik 100 mln. investicijų, tai, matyt, tiek dėmesio ir emocijų nepritrauks. Bet, nepaisant to, šis projektas yra vienas iš mūsų energetikos inovacijų projektų, jis turi didelę pridėtinę vertę ne tik tiesioginę kaip nepertraukiamas maitinimo šaltinis, šiurkščiai tariant, esant avariniam atjungimui nuo BRELLʼo, bet lygiai taip pat ir sėkminga prielaida sėkmingai atsinaujinančios energetikos plėtotei Lietuvoje. Tai yra akivaizdu, tačiau yra ir keletas kitų momentų, kuriuos aš norėčiau paminėti.
Pirmas dalykas yra, matyt, neigiamas aspektas. Yra labai ydinga praktika, kai įstatymai eina iš paskos vykstantiems pirkimo procesams. Aš suprantu, yra susiklosčiusi tokia situacija, tačiau tai yra ydinga praktika ir ateityje jos nereikėtų taikyti, nes šiandien vyksta atrankos konkursai, pirkimo konkursai, techninės specifikacijos, o komitetai priversti svarstyti skubos tvarka ir galbūt ne visa apimtimi išanalizuoti visas galimas alternatyvas. Tačiau šiuo atveju, vėlgi noriu pasakyti, Energetikos ministerija patikino, jog nuskambėjusi alternatyva dėl decentralizuoto vadinamojo akumuliatorių tinklo, kurį valdytų privatūs mažųjų saulės elektrinių statytojai ir valdytojai… jis bus įgyvendinamas per Europos Sąjungos priemones ateinantį laikotarpį, tai yra nuo rudens. Tai yra tikrai gera žinia, nes, žiūrint į perspektyvą, tokio pobūdžio akumuliatorinės sistemos bus naudojamos ne tik didžiosiose energetikos sistemose, tačiau taip pat ir mūsų artimoje kaimynystėje, galbūt turiu galvoje mažesnius miestelius, bendruomenes ar kvartalus.
Todėl itin svarbus dar vienas aspektas, apie kurį mes diskutavome mažai, tai yra papildoma pridėtinė vertė iš šios talpyklos eksploatavimo. Tai yra duomenys, eksploatavimo duomenys. Tai yra akumuliatoriaus darbo režimas, akumuliatoriaus eksploatavimo tam tikros ypatybės, nes tie duomenys yra vertingi moksliniu analitiniu požiūriu, analizuojant įvairius programinės įrangos algoritmus ir panašiai. Todėl aš tikrai tikiuosi, jog ši informacija bus atvirų duomenų principu prieinama mūsų mokslo įstaigoms, universitetams, kurie galės atitinkamai taikyti ją, analizuodami atsiperkamumo, ateities investicijų ir panašius klausimus.
Kolegos, nepaisydamas to, kad pats procesas yra ydingas ir vežimas yra jau priekyje arklio, tikrai nuoširdžiai siūlau pritarti šiam įstatymo projektui arba šių įstatymų projektų visai grupei ir diegti tas madingas, bet efektyvias inovacijas mūsų energetikos sistemoje. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau diskutuoti kviečiu A. Skardžių.
A. SKARDŽIUS (DPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš taip pat noriu atkreipti visų dėmesį į tai, kad vežimą mėginama statyti priešais arklį. EPSO-G svarstymo metu… UAB EPSO-G jau vykdo konkursą ir svarstymo metu Ekonomikos komitete pristatė, kad yra jau susidomėjusių subjektų iš Europos, iš anapus Atlanto, o mes priimame įstatymą skubos tvarka, be diskusijų. Net ir pačiam ministrui, didžiausia pagarba jam, vis dėlto nepavyko atsakyti į labai nedaugelį Ekonomikos komiteto klausimų, viskam vadovavo UAB EPSO-G atstovas. Todėl pažvelgus į patį įstatymą, nors ministras kalbėjo apie tai, kad bus RRF fondo lėšomis dengiama, tačiau atsivertus Sinchronizacijos įstatymą, tą trečiąjį lydimąjį įstatymą, aiškiai parašyta, kad bus nuosavos lėšos paskirtojo operatoriaus, toliau bus skolintos lėšos, biudžeto lėšos ir fondo lėšos. Ir kas įdomiausia – šiame projekte yra aiškiai surašyta, kad kaštai bus socializuojami, tai yra bus perkelti į tarifą visi kaštai.
Konkurso metu bus skelbiamas ir aptarnavimo konkursas. Kažkur girdėta? Neseniai mes pastatėme devintą bloką Elektrėnuose. Aptarnavimo konkursas buvo paskelbtas gerokai anksčiau, prieš baigiant projektą, – 19 metų „General Electric“, kuri nė karto nebuvo, o milijonai keliauja į jos kišenes. Devintas blokas, primenu, stovi dėl brangių dujų, nors yra pats moderniausias Elektrėnuose.
Štai dabar operatorius yra jau parengtas, jis vykdo realiai veiksmus, bet vykdo tuos veiksmus ne visai teisėtai, o kaštus mokėsime mes. Komitetas svarstymo metu… UAB EPSO-G atstovas taip pat paminėjo, kad akumuliatoriai 200 megavatų galios, kurie gali kainuoti, preliminariais skaičiavimais, apie 100 mln. eurų, bus nuolatos atnaujinami. Tai yra langeliai, ličio baterijos, tokios kaip mūsų telefonuose, bus nuolatos atnaujinamos, kad palaikytų 200 megavatų galią. Vadinasi, mes mokėsime už kiekvieną atnaujinimą, kol galų gale, kaip parašyta įstatyme, sinchronizavus mūsų tinklus su kontinentine Europa, bus perleidžiama privatiems asmenims pagal ministerijos nustatytą tvarką atviro ir skaidraus konkurso būdu.
Man labai keistai tokie dalykai atrodo, kai taip mėginama visą sriubos receptą sukelti į įstatymą ir iš karto susikalti kuoliukus, kad mes apmokame viską. Taip pat jau buvo, primenu, ypač naujiesiems kolegoms, kai „Klaipėdos nafta“ savo iniciatyva įgyvendino SGD terminalo, tai yra laivo nuomos, projektą. Jis buvo komercinis. Taip skamba Vyriausybės tuometis nutarimas. Bet po to staiga kaštai tapo socializuoti ir dabar jie socializuoti iki 2044 metų. Tai dar mokės tie, kurie dar negimę.
Štai tokia yra ydinga įstatymų priėmimo praktika. Nors tikrai darau prielaidą, kad galbūt tai reikalinga sistemai, tačiau, primenu, nebuvo naudos ir kaštų analizės, techninės analizės, komitetas absoliučiai praleido pro pirštus visą nagrinėjimo procesą. Taip Seime neturi būti. Turi būti atsakyta į visus keliamus klausimus.
Mes turime Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę. Tai yra unikalus šiame regione dar nuo Ignalinos atominės elektrinės pasilikęs įrenginys, kuris gali 12 valandų patenkinti šalies poreikius. Per tą laiką įsijungs visos dujinės elektrinės. Aš manau, kad mes turime sulaukti naudos ir kaštų analizės, neskubėti. Viena diena ar viena savaitė nelems nieko. Tada atsakingai priimti sprendimą, nes kaštai bus socializuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Paskutinis diskusijoje kalbės V. Ąžuolas, bet jo salėje nėra. Diskusiją baigiame. Registruotų pasiūlymų dėl šių projektų nebuvo, tai nėra ką svarstyti. Motyvai dėl viso.
Prieš kalba P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, 30 metų nereikėjo jokių akumuliatorių, jokių talpyklų ir staiga per vieną dieną – ypatingos skubos tvarka. Tai kur mes buvome 30 metų? Kodėl 30 metų mes neskubėjome ir kodėl nepadaryta kaštų analizė? Ir vėl, kadangi atėjo energetikos ministras D. Kreivys, tai vėl ypatingos skubos tvarka stumiamas kreivas įstatymas? Aš manyčiau, galbūt čia mamos vardu, nežinau.
Antras dalykas. Aš norėjau paminėti, bet A. Skardžius paminėjo, yra vadinamoji Kruonio elektrinė, ji yra unikalus objektas ir gali pakeisti tas talpyklas, kurias pirksime už 100 mln. ar daugiau, dar po to ir priežiūra. Jau po Naujųjų metų elektros energija Lietuvoje pabrango. Priėmus šitą įstatymą, aš tikrai mąstau, kad elektros energija pabrangs. Mums visiškai, kaip sako, tai nerūpi, rūpi įgyvendinti kažkokį projektą, kurio 30 metų nereikėjo, ir dabar per vieną dieną mes jį turime priimti. Lietuva pavojuje – rusai puola, viskas.
PIRMININKAS. Už kalba J. Urbanavičius.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Tai tikrai, sakyčiau, be galo svarbus projektas, ypač energetinės nepriklausomybės klausimu, žengiant ta kryptimi. Šis įstatymas tvirtai įtvirtins mūsų inovatyvias sistemas ir tikrai prisidės prie energetinės nepriklausomybės. Tikrai siūlyčiau palaikyti šį projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Kadangi buvo kalbančių ir už, ir prieš, matyt, nesiūlysiu pritarti bendru sutarimu. Balsuosime nustatytu laiku.
12.02 val.
Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5053(2), Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 48 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5054(2) (svarstymas)
Nagrinėjame kitą darbotvarkės 1-10 klausimą – Viešųjų pirkimų įstatymo 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-5053(2) ir lydimąjį. Kviečiu pateikti Aplinkos apsaugos komiteto išvadą pranešėją K. Adomaitį. Nematau. Ateina. Prašom.
K. ADOMAITIS (LF). Komitetas siūlo pritarti su Teisės departamento pataisomis. Buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Kitų komitetų čia nebuvo. Ar turime pasiūlymų? Neturime. Ačiū pranešėjui. Taip, jūs abu pristatėte ar tik vieną?
K. ADOMAITIS (LF). Tik vieną projektą.
PIRMININKAS. Tai paminėkite ir lydimąjį, kokia jūsų išvada?
K. ADOMAITIS (LF). Dėl lydimojo tokia pati išvada – komitetas pritarė bendru sutarimu su Teisės departamento redakcinėmis pastabomis.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl lydimojo taip pat pasiūlymų, atrodo, neturime. Diskusijoje nėra užsirašiusių kalbėti. Dėl motyvų taip pat nėra užsirašiusių kalbėti. Šiuo atveju aš drįsčiau pasiūlyti pritarti po svarstymo abiem projektams bendru sutarimu. (Balsai salėje) Matau visuotinį pritarimą. Fiksuojame, kad pritarta bendru sutarimu.
12.04 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 4, 12, 16, 20, 27, 29, 57 straipsnių ir trečiojo1 skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 105 straipsniu įstatymo Nr. XIII-3312 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-283(2) (svarstymas)
Tada nagrinėjame darbotvarkės 1-11 klausimą – Vietos savivaldos įstatymo projektą Nr. XIVP-283(2). Teikėjas – Z. Balčytis. Pranešėja – R. Budbergytė, Audito komitetas.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Labai ačiū. Kolegos, Audito komitetas šių metų kovo 24 dieną svarstė minėtas Vietos savivaldos įstatymo pataisas. Komitetas pritarė Teisės departamento pateiktai juridinės technikos pastabai ir bendru sutarimu priėmė sprendimą pritarti patobulintam paties komiteto įstatymo projektui Nr. XIVP-283(2) ir taip pat komiteto išvadoms.
PIRMININKAS. Ačiū. Čia taip pat jokių pasiūlymų negauta. Kalbančių diskusijoje neturime. Dėl motyvų taip pat niekas nepageidauja pasisakyti. Vėl aš siūlyčiau pritarti bendru sutarimu. Visuotiniai linktelėjimai rodo, kad tai galima padaryti. Fiksuojame, kad pritarta po svarstymo bendru sutarimu.
Dabar šiek tiek esame sutaupę laiko. Logiška, matyt, skelbtą balsavimą atlikti nustatytu laiku. Galėsime paimti keletą rezervinių klausimų.
12.06 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2022 metų paskelbimo Savanorystės metais“ projektas Nr. XIVP-374 (pateikimas)
Matau ministrę M. Navickienę, kuri su projektu bando vytis praėjusį ketvirtadienį pateiktą visą seriją metų paskelbimų. Prašom, rezervinis 3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2022 metų paskelbimo Savanorystės metais“ projektas Nr. XIVP-374.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, tikrai nesu labai didelė metų skelbimo palaikytoja ir mėgėja ir nedažnai už juos pati balsuoju, bet leiskime man šiandien padaryti labai svarbią išimtį sau pačiai. Kviečiu tą išimtį, jeigu esate skeptiški dėl gausybės metų skelbimo, padaryti ir jus. Man pačiai asmeniškai teko susidurti, kaip turbūt ir daugeliui iš jūsų, su savanorystės svarba, ypač šiuo pandeminiu laikotarpiu, kai pamatėme, kaip iš tiesų gali bendradarbiauti tarpusavyje viešasis sektorius, nevyriausybinės organizacijos ir kaip galime stiprinti pilietinės visuomenės įsitraukimą, kai valstybę ištinka štai tokios krizės.
Aš norėčiau pasidalinti keletu skaičių, kad nuo karantino paskelbimo į trumpalaikę ar ilgalaikę savanorystę įsitraukė daugiau nei 10 tūkst. piliečių, kurie skyrė ir vis dar skiria tūkstančius valandų savo laiko pandemijos pasekmėms įveikti. Buvo garsi iniciatyva „Stiprūs kartu“, kuri nuo karantino pradžios atsiliepė į daugiau kaip 7, beveik 8 tūkst. pagalbos prašymų. Daugiau nei 300 Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanorių, nuo 2020 metų kasdien veikia Raudonojo Kryžiaus savanorių… Taip pat daugelyje Lietuvos ligoninių „maltiečiai“ kartu su „Caritu“, Raudonuoju Kryžiumi vienija daugiau nei 250 savanorių, kurie teikia paslaugas socialinės globos įstaigose, vakcinacijos, testavimo punktuose. Daugiau nei 100 savanorių visoje Lietuvoje padeda švietimo nuotoliniu būdu tam tikroms spragoms šalinti.
Kiekvieną dieną nuo 2020 m. kovo 16 d. skirtingose veiklose nuo darbo ligoninėse iki viešosios tvarkos priežiūros vietose, atvirose erdvėse, nuo kelių kontrolės punktų iki gyventojų srautų priežiūros viešose įstaigose Lietuvoje veikia bent 150 savanorių, kurie skiria ne mažiau nei keturias valandas visuomenės gerovei užtikrinti. Čia yra keli nedideli pavyzdžiai, mes matėme, kokia reikalinga buvo savanorių pagalba globos įstaigose, kai daugelis darbuotojų sirgo, mums buvo ypatingai svarbi šita jų parama.
Todėl siūlome 2022 metus paskelbti Savanorystės metais ir šiuo siūlymu siekiame ne tik pažymėti ypač svarbią savanorių veiklą 2020 ir 2021 metais, bet ir dar labiau skatinti savanorystės kultūrą Lietuvoje, skatinti savanorystę kaip viso gyvenimo mokymosi įrankį, skatinti pasitikėjimą ir ilgalaikį bendradarbiavimą tarp nevyriausybinio sektoriaus savanorių ir valstybės ar savivaldybės institucijų. Tikrai matau čia ne tiktai gražią, bet ir svarbią valstybei misiją. Labai ačiū. Lauksiu jūsų klausimų.
PIRMININKAS. Jūsų klausti nori vienintelis Seimo narys ir tai yra S. Tumėnas. Prašom.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiama ministre, ačiū už iniciatyvą. Šiaip jau metus dažniausiai skelbiame, kai būna 100 metų, 500 metų, 800 metų ir taip toliau, čia yra 10 metų sukaktis, bet vis tiek graži, prasminga sukaktis. Kai patvirtiname metus, Vyriausybė įpareigojama iki spalio 1 dienos sudaryti programą, numatyti veiksmus. Kokie, jūsų nuomone, turėtų būti pirmieji žingsniai ir pasiūlymai Vyriausybei, kad būtų įtraukti į veiksmų metų minėjimo programą. Jau ir dabar daugybę išvardinote, kiek vyksta nuostabių dalykų. Kokie būtų jūsų pirmieji pasiūlymai dėl programos, nes turbūt jau kai ką numatėte?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Aš labiausiai norėčiau įgarsinti tikslus, kas turėtų būti siekiama šia programa. Aš manau, tai yra ilgalaikis sisteminis tarpinstitucinis, tarpsektorinis savanorystės kultūros įtvirtinimas ir savanorystės skatinimas Lietuvoje. Taip pat būtų svarbu pripažinti savanorių neformaliai įgyjamą kompetenciją ir skatinti piliečių įsitraukimą. Aš manau, kad tai yra horizontalus uždavinys, ir mes visi turėsime turiniu pildyti tą programą, kurią teiksime. Jūsų siūlymai bus laukiami, jeigu tik matysime bendrą prasmę.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai. Atsakėte į visus klausimus. Klausčiau, ar po pateikimo galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Matau pritarimą. Dėl motyvų nori pasisakyti A. Vinkus. Žinoma, suteiksime žodį. Prašom.
A. VINKUS (LVŽSF). Kadangi man labai jautri tema, atėjau moraliai pasiruošęs, noriu tarti keletą žodžių. Ačiū, kad leidote.
Kaip sakė profesorius S. Tumėnas, simboliška, kad šie metai jubiliejiniai. Iš tiesų švenčiame Savanoriškos veiklos įstatymo priėmimo nuo 2011 m. birželio 22 d. dešimtmetį. Ir turbūt niekada per tuos praėjusius dešimt metų savanoriai nesuvaidino tokio reikšmingo vaidmens kaip praėjusiais kovos su pandemija metais.
Dabar šiek tiek esame apsipratę prieš savo valią gyventi su koronavirusu, bet prisiminkime, kokia baimė kaustė Lietuvą ir visą pasalį šio viruso atėjimo pradžioje. Savanoriai nepabūgo kartu su medikais eiti į pačius karščiausius, pavojingiausius pandemijos židinius – ligonines, slaugos namus, oro uostus, švietimo įstaigas, kur rizika užsikrėsti šia baisia liga buvo tikrai labai didelė. Nepaisant visko, savanoriai ryžosi neatlyginamai ir pavojingai, tačiau visuomenei labai reikalingai ir naudingai veiklai. Labai kilnu ir pagirtina, kad tarp savanorių buvo labai daug jaunimo.
Mes privalome įvertinti jų veiklą, mes privalome skatinti šių žmonių pilietiškumą, mes privalome parodyti dėkingumą už jų sąmoningumą ir drąsą. Gerbiama ministre Monika Navickiene, ačiū, kad parodėte iniciatyvą. Manau, kad ateinančių metų paskelbimas Savanorystės metais yra tikrai vertingas gestas šių žmonių atžvilgiu, orus ir garbingas jų veiklos pripažinimas, todėl iš visos širdies kviečiu pritarti šiam sprendimui.
PIRMININKAS. Per tą laiką atsirado pasisakančių prieš savanorystę. V. Valkiūnas. Kviečiu.
V. VALKIŪNAS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Nesu prieš savanorystę, bet nebuvo galimybės užduoti klausimą, kaip ten bus: Seimo nariai dirbs kaip savanoriai ar čia bus pandemijos kompensacija – visi dirbs neatlygintinai, savanoriškai. Kaip čia bus? Gal ir nebloga visa šita sistema dėl šios Lietuvos, savo tėvynės, padirbėti kaip ir kariams savanoriams. Džiugu, kad ir Biržuose jie dirba ir pasiruošę apginti tėvynę. Savanorystė sveikintina, todėl kviečiu daugiau aiškintis, kad tai yra neatlygintina.
Prie to norėčiau pridėti, kad nereikėtų prašyti pinigų (savanoris yra savanoris), valstybės lėšų, kad būtų tikroji savanorystė, o ne tokia, kad jau paskui įdarbinama ir už tai gaunamas atlygis. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nežinau, po šio pasisakymo reikia suprasti, kad bendru sutarimu nepritarsime? (Balsai salėje) Ar pritarsime? Nematau prieštaraujančių. Fiksuojame, kad pritarta bendru sutarimu po pateikimo.
Sutaupius laiko, dabar mes galime vieną kitą dar rezervinį. E. Pupinis, matau, nori skubiai pateikti išvadas dėl peticijų. Prašom. Tiesa, po pateikimo pritarus, mums reikia fiksuoti komitetą ir svarstymo datą. Tuoj pažiūrėsime. Yra siūlomi Švietimo ir mokslo komitetas, jis nagrinėja visus nutarimų projektus dėl atitinkamų metų paskelbimo, ir taip pat Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija, ją paprastai irgi skiriame tokiems projektams nagrinėti. Galime dėl to sutarti bendru sutarimu, manau. Svarstymo data būtų siūloma balandžio 20 diena.
12.16 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Jono Ivoškos peticijos“ (projektas NR. PNP-14-6) priėmimas
Tai išsprendę suteikiame žodį Peticijų komisijos pirmininkui. Pirmoji peticija „Dėl Jono Ivoškos peticijos“.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiami kolegos. Peticijų komisija svarstė gerbiamo advokato J. Ivoškos peticiją „Dėl esamos Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų tvarkos ir parlamentaro pareigų dubliavimo su kitomis pareigomis neatitikties konstitucinėms nuostatoms“.
Mūsų Peticijų komisija iš esmės išnagrinėjo peticiją 2021 m. kovo 17 d. posėdyje ir priėmė sprendimą atmesti joje pateiktą pasiūlymą inicijuoti Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo pakeitimus, susijusius su Seimo narių rinkimų sistemos, rinkimų organizavimo pagrindų, kandidatų į Seimo narius kėlimo bei kitais Seimo rinkimų klausimais.
Peticijų komisija šį sprendimą priėmė atsižvelgusi į Teisingumo ministerijos pateiktą nuomonę ir mano, kad įstatymų leidėjo pasirinkta mišri Seimo rinkimų sistema, kuri Seimo rinkimų įstatyme įtvirtinta nuo pat šio įstatymo priėmimo 1992 m. liepos 9 d. redakcijos įsigaliojimo, atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją. Pažymėtina, kad Peticijų komisija taip pat nusprendė pareiškėjo J. Ivoškos peticiją perduoti susipažinti su joje pateiktais pasiūlymais Seimo valdybos 2021 m. kovo 17 d. sprendimu sudarytai darbo grupei Lietuvos Respublikos rinkimų sistemos analizei atlikti ir reikalingų įstatymų projektams parengti. Todėl prašome atsižvelgti į Peticijų komisijos išvadą ir netenkinti J. Ivoškos peticijos. Ačiū. Atmesti.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Turbūt luktelsite dėl kitos peticijos. Dabar spręsime dėl šios. Buvo užsirašiusių dėl motyvų, bet nebematau. Turbūt galime pritarti bendru sutarimu Peticijų komisijos išvadai atmesti peticiją? Nematau prieštaraujančių. Fiksuojame atmetimą bendru sutarimu.
12.18 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Jono Ivoškos peticijos“ (projektas Nr. PNP-14-7) priėmimas
Kita – taip pat J. Ivoškos peticija. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Peticijų komisija svarstė kitą gerbiamo J. Ivoškos peticiją. Ji vadinama „Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos civilinio kodekso straipsnių, prieštaraujančių Lietuvos Respublikos Konstitucijai, pakeitimo“. Minėtą peticiją taip pat svarstėme 2021 m. kovo 17 d. posėdyje ir priėmėme sprendimą atmesti joje pateiktą pasiūlymą inicijuoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 ir 6.272 straipsnių redakcinius pakeitimus pagal šalies konstitucinius principus ir Lietuvos ratifikuotų tarptautinių aktų nuostatas. Peticijų komisija šį sprendimą priėmė atsižvelgdama į Teisingumo ministerijos pateiktą nuomonę ir mano, kad Civilinio kodekso 6.271 ir 6.272 straipsniuose, taip pat specialiuose įstatymuose įtvirtintas valstybės ir jos vardu veikiančių valstybės tarnautojų ir kitų pareigūnų civilinės atsakomybės reglamentavimas yra tinkamas ir subalansuotas, taip pat išsamiai išaiškintas teismų praktikoje. Todėl tenkinti peticijoje pateiktą pasiūlymą dėl minėtų nuostatų keitimo nėra tikslinga. Prašome taip pat atsižvelgti į Peticijų komisijos išvadą ir atmesti peticiją.
PIRMININKAS. Taip pat siūloma atmesti. Ačiū pranešėjui. Prieš siūlymą nori kalbėti D. Kepenis. Už, atsiprašau, ne prieš. Bet, matau, šiuo metu užsiėmęs, kalba telefonu. Klausiu, ar galime pritarti peticijai bendru sutarimu… tai yra jos atmetimui, ne taip pasakiau, Peticijų komisijos išvadai atmesti šią peticiją? Linktelėjimai sako, kad galime. Fiksuojame, kad pritariame atmetimui bendru sutarimu.
12.20 val.
Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo Nr. XIII-2690 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-72 (pateikimas)
Dabar dar kelios minutės. Ar A. Butkevičius būtų pasiruošęs pateikti savo projektą? Tai yra rezervinis 1 klausimas – Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Prašom.
A. BUTKEVIČIUS (MSNG). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, šis įstatymas yra geriau žinomas kaip automobilių taršos mokesčio įstatymas. Manau, kad priimdami šį įstatymą mes neįvertinome visų aspektų, todėl šiandien gauname nemažai nusiskundimų, kad mirus sutuoktiniui ar kitam šeimos nariui, kurio vardu yra įregistruotas automobilis, norint jį persirašyti, privaloma vėl sumokėti automobilio taršos mokestį. Manau, būtų tikslinga, kad ši pataisa būtų priimta, tokiu atveju paveldėjimo tvarka šeimos nariams nereikėtų mokėti taršos mokesčio už automobilį.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų paklausti nori, atrodo, penki Seimo nariai. Pirmas – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega pranešėjau, aš norėjau paklausti, ar mums apskritai iš esmės nereikėtų keisti šio mokesčio ir padaryti jį vienkartiniu registracijos mokesčiu – vieną kartą užregistruoji, sumoki ir viskas. O dabar mes keisime, perdažysime, ką nors paremontuosime. Ar verta užsiimti tokiais dalykais? Gal geriau sutvarkykime ir padarykime normalų registracijos mokestį: vieną kartą įsigyji, užregistruoji, kai jį atsiveži ar nusiperki, arba jis naujas užregistruotas, ir viskas?
A. BUTKEVIČIUS (MSNG). Aš pritarčiau, gerbiamas kolega, tokiam pasiūlymui, bet kol bus paruoštas įstatymo projektas, aš manau, būtų tikslinga šiuo metu šiai pataisai pritarti. Teko kalbėti su kai kuriais notarais – kai kurie paveldėtojai tiesiog atsisako automobilio, kuris turėtų būti perregistruotas. Tikrai. Ką jūs minėjote, kai kuriose valstybėse tokia tvarka yra plačiai taikoma.
PIRMININKAS. Toliau klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, yra ne tik jūsų minėtų M1 ir N klasių, kai kurie asmenys turi kitus automobilius – galingesnius, didesnius, kuriuos taip pat reikia paveldėti. Ar nemanote, kad gal reikėtų praplėsti?
Ir kitas klausimas. Kaip jūs manote, kiek netekties bus biudžete, ar nesuskaičiavote dėl šitų atleidimų? Ačiū.
A. BUTKEVIČIUS (MSNG). Matote, kitas turtas, kuris yra paveldimas, reguliuojamas kitais įstatymais. Čia konkrečiai kalbama apie automobilių taršos mokesčio įstatymą. Sunku būtų pasakyti, tikrai negalėčiau išsamiai atsakyti į jūsų klausimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, aš turbūt pratęsčiau, bet šiek tiek kitu aspektu, ko klausė Edmundas. Vienas paveldi vieną griozdą, taip sakant liaudiškai, už kurį net nenori mokėti, bet kitas gali paveldėti ne vieną automobilį – dešimtis, kai kur gali būti ir daugiau. Ar nereikėtų diferencijuoti ir numatyti, kad vieno automobilio paveldėjimas yra neapmokestinamas taršos mokesčiu, visi kiti turėtų būti apmokestinti? Tai būtų kažkoks socialinis teisingumas, nes šiuo keliu eidami mes darome meškos paslaugą kai kam. Ačiū.
A. BUTKEVIČIUS (MSNG). Ačiū už klausimą. Nemanau, kad vienas asmuo galėtų šeimoje turėti savo vardu įregistravęs keletą automobilių. Gal kartais ir yra tokių atvejų, bet, aš manau, tai yra vienetiniai. Bet aš sutikčiau su jūsų pasiūlymu norint apsidrausti nuo tam tikro piktnaudžiavimo.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Iš esmės mano klausimą paklausė M. Majauskas apie tai, kad galbūt reikėtų detalesnio ir platesnio to mokesčio pertvarkymo. Bet aš noriu paklausti, o gal yra ir kitų kokių nors mokesčių, kuriuos žmonės buvo sumokėję, atlikę su savo turtu įsipareigojimus valstybei, o paskui numirė ir paveldėtojai dar sykį turėtų, ar čia yra tokių, gal jūs žinote?
A. BUTKEVIČIUS (MSNG). Galiu pasakyti, kiek turiu informacijos, kuri yra gauta iš notarų, yra įvairiausių atvejų. Net yra kaimo vietovėse tam tikrų sodybų, kurios pagal paveldėjimą turėjo būti naujai registruojamos, perimamos, tai faktiškai kai kurie paveldėtojai to turto tiesiog atsisakė ir neregistravo. Net yra tam tikrų kuriozinių atvejų.
PIRMININKAS. Ačiū. Visi paklausė. Dabar motyvai. Už kalba T. Tomilinas. Nėra T. Tomilino. Prieš kalba A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš tikrai nebalsuosiu prieš, bet mes kalbame apie lengvatų mažinimą, visokių išlygų mažinimą, ypač mokesčių sistemoje, ir tas siūlymas niekaip nedera prie tų visų kalbų apie tai, kad mes sutvarkysime tą gyvulių ūkį, kuris pas mus egzistuoja įvairių mokesčių ir mokesčių mokėjimo srityje. Todėl aš paprasčiausiai susilaikysiu, nes išsakiau ir klausimu, kad ne visada tai atitinka realų gyvenimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Tada už kalba Z. Balčytis.
Z. BALČYTIS (MSNG). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų čia nėra lengvata, yra nelaimė šeimoje, kai vienas iš šeimos narių miršta ir dabar už tą patį automobilį tą patį taršos mokestį reikia sumokėti šiai šeimai, sakykim, likusiam vyrui arba žmonai, antrą kartą. Aš manau, tikrai yra labai geras projektas ir jam reikėtų pritarti. Svarstymo stadijoje galės būti visokių pasiūlymų, bet dabar tikrai raginu pritarti po pateikimo projektui, kuris yra realiai iš gyvenimo. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi buvo įvairiai pasisakančių, negalime tikėtis bendro sutarimo.
Dabar kaip tik laikas pereiti prie balsavimo dėl tų projektų, kurie buvo išnagrinėti rytiniame Seimo posėdyje. Prašau visų sugrįžti į savo vietas, bus balsavimų maratonas.
12.27 val.
Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4391(3)ES (priėmimo tęsinys)
Pirmiausia balsuosime dėl Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4391(3). Prašom balsuoti. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 117 – už – 116, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.28 val.
Konsulinio statuto 20 ir 251 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4392(3) (priėmimo tęsinys)
Balsuosime priėmimo stadijoje dėl lydimojo įstatymo projekto – Konsulinio statuto 20 ir 251 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Prašom balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 126 – už visi 126. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.29 val.
Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 15, 19, 191, 192, 47, 55, 126, 127 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 551 straipsniu įstatymo Nr. XIII-2795 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4723(2) (priėmimo tęsinys)
Aplinkos apsaugos įstatymo 15, 19, 191, 192, 47, 55, 126, 127 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 551 straipsniu įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4723(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 124 Seimo nariai: už – 121, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.30 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 455 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5057(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas įstatymo projektas, darbotvarkės 1-5 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 455 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5057(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 127 Seimo nariai: už – 126, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.31 val.
Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5326(3) (priėmimo tęsinys)
Kitas projektas iš darbotvarkės, 1-6 klausimas – Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5326(3). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 129 Seimo nariai: už – 129, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.32 val.
Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 10 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4432(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas projektas – Šalpos pensijų įstatymo 10 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4432(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 129 Seimo nariai: už – 129, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.33 val.
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 4, 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5174(2) (priėmimas)
Ir pagaliau projektas, dėl kurio turbūt taip gausiai susirinkome, – Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 2, 4, 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5174(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 125 Seimo nariai: už – 94, prieš – 9, susilaikė 22. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Replikos po balsavimo – V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų turbūt reikėtų pasveikinti, kad ši valdančioji dauguma prievartos keliu eina toliau – privalomi testai, privalomi skiepai, privalomas čipavimas. Tik man tokį paprastą atsakymą pasakykite: tai regionuose, kaimuose sugaudysite ir suskaičiuosite kačiukus ir visa kita ir juos suženklinsite?
PIRMININKAS. Pagal atsistojimo eilę – D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū. Mano balsas buvo prieš, prašom užregistruoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Fiksuojame protokole, kad D. Kepenio balsas prieš.
Dabar P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Man irgi labai keista, kad tikrai šiomis karantino sąlygomis rūpinamės tik, ką uždaryti, kur uždaryti, ką paskiepyti, ką testuoti. Manau, kad būtinai ir katinai turėtų testuotis ir tai tikrai būtų dar vienas žingsnis į priekį. Ir šunys.
PIRMININKAS. A. Vyšniauskas – replika.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Mielieji kolegos, labai norėčiau padėkoti už šito įstatymo priėmimą. Norėčiau padėkoti komitetui ir koalicijos partneriams. Ypatingą padėką norėčiau išreikšti kolegoms kairėje, kurie iš tikrųjų padėjo ir suprato šio projekto prasmę ir esmę. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dar komiteto pirmininkas nori repliką.
V. PRANCKIETIS (LSF). Gerbiami kolegos, aš norėčiau pasakyti, kad komiteto vardu nereikėtų labai dėkoti, nes du kartus buvo paminta komiteto valia, tai yra komiteto daugumos sprendimas daugumos balsais buvo paneigtas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dar kartą – P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamieji konservatoriai, valdančioji dauguma, jūs turite penktą koloną – tai yra Socialdemokratų frakcija, kuri jus sunkiausiais klausimais visada remia. Ir šiandien, mačiau, vienas iš konservatorių net atsiklaupęs prieš G. Palucką čia kokias 3 minutes meldėsi ir tikrai dėkojo už paramą liberalams, konservatoriams visais svarbiausiais klausimais, tais, kurie bus – už vienalytes santuokas, už visokias Stambulo konvencijas, už viską. Tikrai jums, konservatoriai, meldėsi ir dėkojo 3 minutes.
PIRMININKAS. Dėkojame už dėmesį vienai partijai. Tikrai patvirtinu, kad besimeldžiančio Seimo nario šalia G. Palucko nebuvo šiandien.
12.37 val.
Seimo protokolinio nutarimo (dėl Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 4, 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5174(2) priėmimas
Gerbiami kolegos, dėl priimto šio įstatymo projekto komitetas yra pasiūlęs protokolinį nutarimą. Aš jį perskaitysiu, nors jūs visi jį matote savo kompiuterinėse sistemose. Dabar spręsime dėl jo priėmimo.
Štai yra toks protokolinio nutarimo projektas. Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad priimtas šis įstatymas, kuriuo įteisinama prievolė visiems gyvūnų augintojų savininkams ir laikytojams ženklinti gyvūnus augintinius (kates, šunis ir šeškus) mikroschemomis ir registruoti juos Gyvūnų augintinių registre, nutaria: siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei numatyti galimybę apmokėti išlaidas iki įstatymo įsigaliojimo įgijusiems augintinius socialiai remtiniems asmenims už privalomą gyvūnų augintinių (kačių, šunų ir šeškų) ženklinimą iš valstybės ir savivaldybių biudžeto bei prireikus pateikti reikiamų teisės aktų projektus.
Manau, protokolinis sprendimas tikrai gali būti naudingas, nes Vyriausybė, kaip žinome, rengia Biudžeto įstatymo pataisas, tad tikiuosi, matytų prieš akis šį Seimo protokolinį nutarimą, jei mes jį priimtume. Kviečiu tiesiog dėl jo balsuoti.
Balsavo 116: už – 111, prieš – 1, susilaikė 4. Protokolinis nutarimas priimtas.
12.39 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 7, 9, 56, 67 ir 69 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo septintuoju1 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-240(2), Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 5 straipsnio, 2 ir 4 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-241(2), Elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymo Nr. XI-2052 2, 5, 6, 8, 12, 13 ir 131 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-242(2) (svarstymo tęsinys)
Dėl Elektros energetikos įstatymo ir lydimųjų, aš manau, neprieštarausite, kad mes spręsime vienu balsavimu, nes tai yra svarstymo stadija ir šie projektai yra susiję. Kviečiu balsuoti, kas pritaria šiems projektams po svarstymo.
Balsavo 126: už – 121, prieš nėra, susilaikė 5. Po svarstymo pritarta.
12.40 val.
Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo Nr. XIII-2690 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-72 (pateikimo tęsinys)
Dabar čia daugeliui kitų svarstytų projektų pritarėme bendru sutarimu. Iš rytinėje darbotvarkėje svarstytų klausimų balsuoti likęs vienintelis 1 rezervinis klausimas – Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-72. Jį pateikė A. Butkevičius. Kviečiu balsuoti, kas pritaria projektui po pateikimo.
Už – 104, prieš nėra, susilaikė 20. Po pateikimo pritarta.
Kaip pagrindinis siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti birželio 8 dieną. Manau, galima dėl to sutarti. Sutariame.
12.42 val.
Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo Nr. XIII-2690 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-193 (pateikimas)
Dabar rytiniame posėdyje liko šiek tiek laiko, aš manau, būtų logiška, kad būtų pateiktas ir dar vienas Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Taigi mes baigtume rezervą. Pranešėjas – E. Sabutis. Kviečiu pateikti.
E. SABUTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, kaip žinote, šiuo metu visos pajamos iš vadinamojo transporto priemonės registracijos mokesčio yra įskaitomos į valstybės biudžetą. Aš kartu su kolegomis pateiktu įstatymo projektu siūlau nustatyti naują tvarką, pagal kurią vadinamasis automobilių taršos mokestis būtų įskaitomas į savivaldybių biudžetus. Mano manymu, tai galėtų būti vienas pirmųjų realių šios kadencijos Seime žingsnių, stiprinančių savivaldą. Jeigu kolegos Seimo nariai pritartų šiai idėjai, mes pasiųstume aiškų ženklą savivaldybėms, kad esame pasiruošę kalbėtis su regionais dėl bendro pasiryžimo didinti savivaldybių investicinį pajėgumą, plečiant jų savarankiškųjų pajamų šaltinius.
Praeitais metais vykdytame Lietuvos savivaldybių tyrime absoliuti dauguma dalyvavusių savivaldybių teigė, kad transporto priemonių registracijos mokestis turėtų tapti jų savarankiškųjų pajamų šaltiniu. Noriu atkreipti dėmesį, kad Lietuvos savivaldybių asociacija, teikdama priemones dėl Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, taip pat siūlo padidinti savivaldybės mokestines pajamas priskiriant joms naujus pajamų šaltinius arba praplečiant esamų šaltinių mokestinę bazę. Taip pat asociacija siūlo ir savivaldybių biudžetams priskirti pajams iš motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio, tai yra tai, ką šiandien teikiu jums.
Apie tai, kad savivaldybių veiklą apibrėžiančios taisyklės Lietuvoje yra vienos griežčiausių Europoje, ir apie būtinybę didinti savarankiškuosius pajamų šaltinius nuolat pabrėžia ir Ekonominio bendradarbiavimo plėtros organizacija. Dar praėjusiais metais ji siūlė parengti remiantis… Lietuvos regionų esamos būklės ir savivaldybių savarankiškumo analizes, užsienio šalių gerosios patirties analizes, savivaldybių tyrimo ir viešosios konsultacijos rezultatais. Lygiai tą patį dalyką irgi siūlė.
Visos tos analizės atskleidžia, kad šio mokesčio pajamų perdavimo savivaldybėms yra labai svarbus dėl aplinkosauginių tikslų, nes savivaldybės būtų labiau įgalintos ir finansinėmis paskatomis motyvuotos gerinti vietos transporto infrastruktūrą, taip pat eismo valdymą, atnaujinant transportą, tvarkant dviračių takų plėtrą ir taip toliau, taip pat kuriant žaliąsias erdves, sodinant augalus šalia didžiausių taršos šaltinių, plėtojant įvairias prevencines priemones, skatinančias gyventojus įsigyti netaršias transporto priemones, taip pat įgyvendinant kitas oro taršos mažinimo priemones. Taigi šiuo atveju didelio dviračio tikrai nesiūlau jums išradinėti, galima vadovautis gerąja ir Europos Sąjungos šalyse paplitusia praktika, nes toks transporto priemonių registracijos mokestis kaip vietinis laikomas Estijoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Ispanijoje, Liuksemburge, Portugalijoje, Prancūzijoje.
Trumpa statistika. Per 2020 metus yra surinkta ir sumokėta apie 15,5 mln. eurų mokesčių. Per šių metų pirmus du mėnesius – beveik 4 mln., na, paprastas matematinis skaičiavimas, aišku, labai grubus ir toks išankstinis, galima kalbėti galbūt apie 28 mln. eurų, kurie per šiuos metus galėtų būti surinkti. Aš suprantu, kad galbūt savivaldybių biudžetams bendrai padalinus tokia suma, kol kas hipotetinė, nėra labai didelė, bet ir nematau tada, kad pačiam valstybės biudžetui tai būtų per didelis praradimas. Todėl šiandien prašau jūsų pritarti šiam įstatymui po pateikimo. Mielai atsakysiu į klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Nemažai norinčių klausti. Pirmas – M. Majauskas. Atrodo, nėra klausiančiojo. Tada – K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Gerbiamas kolega Eugenijau, tikrai labai džiaugiuosi kiekvienu į priekį žengtu žingsniu dėl savivaldos stiprinimo. Manau, kad savivalda be stiprių finansų, be to, kokią siekiamybę jie turi, kad padidėtų tie finansiniai srautai… Mano klausimas būtų. Ar galvojate ir toliau tęsti tą gerą liniją ir toliau teikti tokius pasiūlymus, kurie galėtų padėti savivaldybėms geriau vykdyti savo savarankiškąsias funkcijas?
E. SABUTIS (LSDPF). Įvairių pasiūlymų, aišku, yra. Mes esame ir su jumis daug diskutavę, ir kituose formatuose daug kalbėję, manau, jeigu šitam pirmam žingsniui Seimas pritars ir parodys savo ryžtingą nusiteikimą dėl savivaldybių finansinio stiprinimo, tai pagrindinis dalykas, kaip stiprinti savivaldą, mano manymu, yra ne tik įgalinti ką nors daryti, bet ir numatyti, iš ko tą daryti. Todėl pagrindinis dalykas, kaip ir visada, ir ne tik savivaldai, bet kuriai institucijai, jeigu norima suteikti galių, visų pirma reikia suteikti finansinių išteklių, o po finansinių išteklių, aišku, eina žmogiškieji ištekliai ir panašiai. Šitas pirmas žingsnis, manau, būtų tokia pirmoji kregždė ir pirmas geras parodymas mūsų geros valios savivaldybių link, nes ir savivaldybės tikrai nemažai prašo, kad Seimas suteiktų daug daugiau finansinio savarankiškumo joms. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia V. Targamadzė.
V. TARGAMADZĖ (LSDPF). Ačiū. Noriu paklausti. Jūs kalbate apie galių suteikimą, savivaldos stiprinimą, bet kokia konkrečiai nauda bus savivaldai?
E. SABUTIS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Gerbiama kolege, savivaldai konkreti nauda yra tokia, kad pagal atitinkamą formulę, jeigu sutarsime komitete ir bus pritarta, pagal atitinkamą sistemą arba formulę padalinsime tuos pinigus, savivalda dabar, vykdydama įvairius aplinkosauginius projektus, turės papildomą paskatą, ypač papildomų išteklių tą daryti. Tarkim, savivalda, beveik visos savivaldos, tikiu, turi darnaus judumo planus pasitvirtinusios, ten yra tikrai nemažai aplinkosauginių dalykų. Juos vykdydama savivalda nėra visiškai savarankiška, nes pagal atitinkamas taisykles reikia vykdyti, ir ne viską, ką savivalda norėtų padaryti, galėtų. Šiuo atveju, aš galvoju, savivalda galėtų plačiau žiūrėti, ir šitie pinigai, mano manymu, turėtų būti panaudoti būtent aplinkosauginiams projektams, bet savivalda tikrai turėtų suvokti juos labai plačiai. Nesinorėtų, kad iš čia ateitų labai aiškios, konkrečios, bet uždaros taisyklės, kad štai galite panaudoti tuos išteklius tik tam, o ne kažkam kitam. Šiuo atveju aš ir suprantu savivaldybės įgalinimą būtent šitaip.
PIRMININKAS. Klausia Z. Balčytis.
Z. BALČYTIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas teikėjau, manau, iš tikrųjų atėjo laikas mums peržiūrėti vis dėlto ne tik biudžeto sudarymo principus, bet ir remti savivaldos nepriklausomumą. Visi to norime, žinome, kad Europos Sąjunga taip pat palaiko. Kai kurios valstybės visiškai yra atidavusios labai daug teisių savivaldai ir gana neblogai tvarkosi. Aš išgirdau tam tikrus skaičius, bet jie buvo bendri. Kiek Jonava galėtų tikėtis gauti per metus šito mokesčio? Tada būtų galima spręsti, kiek Jonava iš tikrųjų būtų daugiau savarankiška nuo valdžios institucijų, nes panašiai yra ir kitose savivaldybėse.
E. SABUTIS (LSDPF). Jeigu tiesiai šviesiai apie Jonavą, aš negaliu visiškai tiksliai atsakyti, bet, aš manau, mes galėtume kalbėti apie kelių šimtų tūkstančių eurų diapazoną. Keli šimtai tūkstančių eurų. Na, labai paprastas pavyzdys, tarkime, jeigu savivaldybei trūksta šiais metais papildomai dviračių atkarpai nutiesti, būtent dviračių takui arba, pavyzdžiui, padaryti papildomus sujungimus, to kartais labai trūksta. Konkretus pavyzdys iš Jonavos: trejus metus Lietuvos automobilių kelių direkcija niekaip nesugebėjo padaryti vienos atkarpos, kuria visa Jonava eina pasivaikščioti arba važiuoja dviračiais, ir turi būtent tokiu senu, duobėtu dviračių taku, bet jei būtų tokių pinigų, tikrai manau, kad savivalda atrastų, nors ir nedidelių pinigų atrastų, kaip prisidėti ir padaryti geresnę aplinkosaugą savo rajone.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Kolega, sveikinu dėl gerų norų padėti savivaldybių biudžetams. Bet man kyla vienas klausimas dėl šio mokesčio administravimo ir transformacijos būtent atgal, iš ten, kur tas mokestis bus centralizuotai renkamas, būtent iš „Regitros“ į savivaldybes. Man tas mechanizmas ne visai suprantamas, kaip to bus siekiama.
Yra ir daugiau paslaugų. Pavyzdžiui, techninio aptarnavimo stotys taip pat renka mokesčius, savivaldybėse jos yra įsikūrusios. Jeigu mes pritartume vieno kolegos siūlymui ir pažiūrėtume, ar būtų galima surinkti dar iš kur nors daugiau, vėl tas administravimas gana komplikuotas. Kaip jūs įsivaizduojate: taip tiksliai viską suskaičiuos, kiek automobilių yra registruota pagal tą savivaldybę, ir būtent lygiai tiek to mokesčio galės sugrąžinti savivaldybėms, kuriose gyvena tie automobiliai? Ačiū.
E. SABUTIS (LSDPF). Ačiū, kolega, už klausimą. Matote, pačiame įstatyme tikrai nėra numatyta jokio mechanizmo ir iš esmės tai yra sąmoningai daroma. Aš tikrai tikiu, jeigu jūs pritarsite po pateikimo šitam įstatymo projektui, pagrindiniame komitete su kolegomis galėsime padiskutuoti, koks tai galėtų būti mokestis, nes iš esmės tai yra idėja. Jeigu šitai idėjai jūs pritartumėte ir šalia jos aš jau pateikčiau visiškai konkretų įgyvendinimo mechanizmą, būtų galima ginčytis dėl to, kad idėja gera, bet mechanizmas prastas, todėl visam dokumentui nepritarsime.
Mano manymu, geriau dabar pritarti idėjai, ją patobulinti, sugalvojant arba išdiskutuojant tam tinkamą mechanizmą. Šiandien jokio mechanizmo negaliu pasakyti. Bet jūsų pasiūlytas yra vienas mechanizmas. Galima mechanizmą, tarkime, pagal gyventojų skaičių. Tam, suprantu, visiškai pritartų Vilniaus miesto savivaldybė, jeigu taip būtų paskirstyta, ir taip toliau.
Yra galimi įvairūs pasiūlymai, bet dabar pateikti vieną arba pateikti dar penkis pasiūlymus kol kas, mano manymu, būtų skubota. O administravimo mechanizmas yra gana didelis, ir aš manau, kad valstybėje yra profesionalus. Manau, kad nebūtų didelio sudėtingumo administruoti papildomai.
PIRMININKAS. Toliau klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ir vis dėlto. Manyti galima daug ką. Kiek kainuos administravimas? Tai pirmas klausimas. Antras klausimas, kokiai savivaldybei būtumėte linkęs priskirti mokestį tais atvejais, kai žmogus gyvena vienoje savivaldybėje, dirba kitoje savivaldybėje? Gyvena Vilniaus rajone, dirba Vilniuje. Arba atvirkščiai: gyvena Šiauliuose, dirba Šiaulių rajone. Gyvena Šiaulių rajone, dirba Šiauliuose. Kur jis daugiau pravažinėja ir kuriai savivaldybei duotumėte dviračių takams skiriamus pinigus? Kaip suprantu, jums dabar labiausiai dviračių takai reikalingi.
E. SABUTIS (LSDPF). Ačiū, kolega, už klausimą. Nebūtinai dviračių takai. Kaip pristatydamas minėjau, galima sodinti medžius, galima plėtoti įvairius kitus aplinkosauginius projektus, čia tikrai nebūtina savivaldybėms nurodyti, ką jos už tuos pinigus galėtų daryti.
Kiek kainuotų administravimas, tikrai negaliu pasakyti, bet nemanau, kad jis turėtų pabrangti nuo to, kiek jis kainuoja dabar. O kuriai savivaldybei priskirti, iš esmės aš jau kolegai Sergejui atsakydamas į jo klausimą pasakiau, kad jeigu aš jums dabar pasakyčiau mechanizmą, tai mes ginčytumės ne dėl pačios idėjos, o turbūt dėl mechanizmo. Tarkime, prieš jus stovintis žmogus tribūnoje pasiūlė prastą įgyvendinimo mechanizmą ir visa idėja tada atmestina. Šiuo atveju aš galvoju, kad mechanizmą tikrai galėsime su pagrindiniu komitetu ir jo nariais apgalvoti, ir, manau, ne mažiau diskusijų tai sukels.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinis klausia V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamas kolega, iš tikrųjų gal toks daugiau techninis klausimas. Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą dalis šio surinkto taršos mokesčio turi būti skirta miškams sodinti arba medžiams sodinti, sakykime, tokia formuluotė yra. Vyriausybė tam yra parengusi tvarką, kaip tos lėšos bus skiriamos ir kaip tas miškas bus sodinamas. Kaip jūs galvojate, kaip techniškai savivaldybės išspręs šį klausimą, kad dalis lėšų būtų skirta miškams sodinti, ir kaip savivaldybės įgyvendins šią tokią prievolę – pasodinti mišką?
E. SABUTIS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Kiek žinau, ankstesnė Vyriausybė buvo pavedusi pateikti šalies miškingumo didinimo priemonių sąrašą, taip pat, kiek žinau, dviejų ministerijų pozicijos yra išsiskyrusios dėl miškų sodinimo. Tikslių atsakymų, kadangi siunčiau užklausas dėl miškų sodinimo programos, aš nesu gavęs ir atsakyti tikrai negaliu, kaip tas procesas vyksta dabar. Bet kaip savivaldybės turėtų sodinti miškus, na, keistas klausimas. Aš manau, kad galbūt savivaldybėms nurodinėti, kaip ir minėjau savo pristatyme, neturėtume, ką konkrečiai savivaldybės turėtų daryti. Galbūt ši Vyriausybė turėtų peržiūrėti šią tvarką.
PIRMININKAS. Ačiū projekto teikėjui. Atsakėte į visus klausimus.
Motyvai. Prieš kalba K. Masiulis. Turėtų veikti. Gal kortelė neįdėta?
K. MASIULIS (TS-LKDF). Va, dabar. Ačiū, pirmininke. Aš esu prieš filosofiją, bet ne prieš idėją. Arba, tiksliau, prieš idėją, bet ne prieš pačią filosofiją, gal taip atvirkščiai reikėtų sakyti. Man patinka noras didinti savivaldybių finansinį savarankiškumą ir norėčiau ženkliai didinti. Pritariu kai kurių kalbėtojų nuomonei, kad tą reikėtų padaryti, ir ženkliai.
Tačiau tai reikėtų daryti sukuriant labai aiškią sistemą – ne pavieniais atvejais, pavienėmis iniciatyvomis. Taip mes griauname ir taip trapią sistemą, kuri egzistuoja mokesčių srityje. Nesiūlyčiau tokių iniciatyvų daryti ir tokiomis iniciatyvomis atakuoti mūsų finansinę sistemą. Aš manau, kad čia mes sukursime daug problemų. Žmonės gyvena vienoje savivaldybėje, dirba kitoje. Kurioje jis daugiau laiko praleidžia? Kurioje daugiau kelių nuvažinėja? Kurioje daugiau kuro sudegina? Kuriai atiduoti? Administravimas vėlgi labai sudėtingas. Padidės administravimas. Dabar automatiškai mokestis apskaičiuojamas, patenka į biudžetą. Pagal kokias proporcijas paskirstyti? Vėl neišeina.
Sutinku, kad būtų geriausias atvejis, kad nekilnojamojo turto mokesčio kokia nors labai aiški dalis arba pats visas mokestis, galbūt ir teisė kitus mokesčius įvesti ar neįvesti atitektų savivaldybėms. Tada galėtų būti: šitokį mokestį vieni įsivedė, kiti neįsivedė ir panašiai. Aš būčiau už didesnį finansinį savarankiškumą, bet prieš nurodinėjimą savivaldybėms ir prieš mūsų finansinės sistemos ataką.
PIRMININKAS. Z. Balčytis kalbės už.
Z. BALČYTIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų vis dėlto mes būsime priversti ateityje didinti savivaldybių savarankiškumą ir manau, kad šis mokestis nėra iš esmės toks, kuris ženkliai pagerins savivaldos institucijų veiklą, bet kuris leis, kaip ir buvo abejonių iš gerbiamų mano kolegų, kaip tas mechanizmas veiktų… Aš manau, kad čia yra labai gera terpė ir gera pradžia pasižiūrėti, kaip galima sukurti sistemas, kurios leistų automatiškai apskaityti tokius mokesčius. „Regitroje“ jau yra tas sukurta. Čia yra daugiau kompiuterinės sistemos galbūt ateityje problema, bet pirmiausia – mentalitetas. Mes turime atsisakyti dubliavimo arba valstybės institucijų skirstymo, kai kiekvienas savivaldybės meras ir kai kurie politikai privalo įrodinėti, sakykime, centrinei institucijai, kiek yra reikalinga viena ar kita pervaža.
Todėl aš palaikyčiau šią idėją. Manau, kad kolega tikrai pateiktų po to įstatymo projektą, kur būtų visiškai aišku, kaip tas mechanizmas veiks. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Pasisakėme dėl motyvų. Dabar balsuosime, ar pritarti po pateikimo. Kviečiu balsuoti.
Balsavo 35: už – 29, prieš – 1, susilaikė 5. Po pateikimo pritarta.
Aš manau, kad tiek dėl šio, tiek dėl prieš tai buvusio Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo projekto mes privalome paprašyti Vyriausybės išvados, nes čia kalbama apie biudžeto pinigus. Tikiuosi, tą priimame bendru sutarimu. Dėl šio projekto kaip pagrindinis siūlomas taip pat Biudžeto ir finansų komitetas. Svarstymo data tokia pat kaip ir pirmojo – birželio 8 diena. Pritariame bendru sutarimu.
Ačiū, tada rytinį posėdį galime baigti. Gero pailsėjimo. Iki vakarinio posėdžio. Baigiame. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.