LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 341
STENOGRAMA
2019 m. spalio 22 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS,
Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotoja I. ŠIAULIENĖ
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiami kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. spalio 22 d. posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 108 Seimo nariai.
10.01 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2019 m. spalio 22 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės tvirtinimas. Dėl darbotvarkės į tribūną kviečiu R. Baškienę.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF*). Gerbiamas Pirmininke, mieli kolegos, noriu jums priminti, kad Statutas mus įpareigoja pateikti šios savaitės darbotvarkę. Ji nebuvo pateikta ketvirtadienį, bet jūs puikiai žinote, kad Seniūnų sueigoje projektas buvo aptartas. Buvo paprašyta pertraukos dėl to, kad projektas nebuvo pasirašytas. Po to projektas vėl buvo įdėtas internetiniame puslapyje su parašu ir visi turėjome galimybę susipažinti. O šiandien Seniūnų sueiga aptarė ir jau, gerbiami kolegos, jūs turite šios dienos darbotvarkę: valstybės biudžetas, lydimieji teisės aktai, valstybinio socialinio draudimo biudžetas, sveikatos biudžetas, Seimo narių pasiūlymai, Seimo narių įstatymai dėl valstybės biudžeto ir su tuo susiję. Taip pat yra įtrauktas Seimo nutarimas, jis yra įtrauktas Seimo narių balsų dauguma, siūlymas dėl Seimo Pirmininko atleidimo, yra numatytas laikas 12 val. 50 min. ir slaptas balsavimas. Ačiū.
PIRMININKAS. Paminėkite, kurie yra išbraukti ir to priežastis.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Taip pat galiu atkreipti dėmesį, kadangi mes turėjome seniūnų pasitarimą, yra išbrauktas iniciatorių pageidavimu įstatymo projektas dėl valstybės politikų, tai T. Tomilino. O įstatymo projektas, kuris prieštarauja Konstitucijai, Finansų rinkos dalyvių mokesčio įstatymo projektas taip pat yra išbrauktas iš darbotvarkės. Dėkoju.
PIRMININKAS. Lydimasis Statybos įstatymas dar buvo įrašytas.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Taip, papildomai. Manau, kad mes čia reagavome. Kadangi tai taip pat susijęs su biudžetu, Statybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas ir lydimieji teisės aktai buvo papildomai įrašyti į šią darbotvarkę. Prašom pritarti ir toliau tvirtinti.
PIRMININKAS. Z. Jedinskis, prašau dėl darbotvarkės. Įjungta.
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Ačiū, Pirmininke. Aš, kaip projekto teikėjas, prašau vis dėlto palikti darbotvarkėje įstatymo dėl Lietuvos Respublikos finansų rinkos dalyvių mokesčio įstatymo projektą. Prašau balsuoti.
PIRMININKAS. Turi apsvarstyti Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kadangi gali prieštarauti Konstitucijai. A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, dėl projekto Nr. XIIIP-3991(2). Kadangi svarstymas vyko penktadienį, o penktadienį aš ir buvau užregistravęs savo siūlymą, jis nėra apsvarstytas komiteto posėdyje, todėl arba Teisės ir teisėtvarkos komitetas pertraukos metu apsvarstys siūlymą, kuris laiku įregistruotas, arba siūlau išbraukti iš darbotvarkės. Čia dėl Baudžiamojo kodekso 79 straipsnio pakeitimo. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Siūlote palikti darbotvarkėje, kad po to, kai apsvarstys, būtų galima svarstyti Seime? Taip. 12 val. 30 min. svarstote, taip, komitete ir po to, kai jis bus apsvarstytas, bus galima tęsti. 13 val. 30 min. (Balsas salėje: „Aš nematau.“) 13 val. 30 min. S. Šedbaras. Prašau.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Aš noriu paaiškinti, nematau pirmininkės. Yra. Ketvirtadienį buvo pateikimas, penktadienį svarstėme ir tikrai dar nematėme kolegos pasiūlymo.
Kažkokiu būdu turime… Aš dar nematau savo pranešimuose, kad būtų komiteto posėdis sušauktas.
PIRMININKAS. A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, šiandien komiteto posėdis bus. Prašymas jį sušaukti yra ir komitetas susirinks iš karto po slapto balsavimo per pietų pertrauką. Tikrai viską suspėsime apsvarstyti, kaip ir visąlaik suspėdavome apsvarstyti.
PIRMININKAS. A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas Pirmininke, aš noriu pasakyti, kad jūs pažeidžiate procedūrą. Dėl darbotvarkės yra užsirašę trys Seimo nariai paklausti kolegės ir jūs nedavėte mums žodžio. Aš tikiuosi, kad jūs mums suteiksite galimybę paklausti Seimo Pirmininko pavaduotoją.
PIRMININKAS. S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Laba diena. Aš dėl Statybos įstatymo, kurį pateikia L. Kukuraitis. Yra lygiagretus kitas Statybos įstatymas, 12 Seimo narių inicijuotas, ir norėtųsi, kad būtų pateiktas kartu. Tai Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3988 ir Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio įstatymo projektas Nr. XIIIP-3989. Prašome pateikti kartu Liberalų sąjūdžio prašymu.
PIRMININKAS. Gerai. Pastaba buvo dėl klausimų. Klausia Seimo narys A. Matulas. Atsakys R. Baškienė.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiama pavaduotoja, aš noriu jums priminti ir paklausti. Tikriausiai žinote, kad Seimo Etikos ir procedūrų komisijai yra apskųstas buvusio valdybos posėdžio teisėtumas, balsų skaičiavimo komisijos teisėtumas. Etikos ir procedūrų komisija renka informaciją, gauna įvairius atsiliepimus ir tikriausiai kitą savaitę priims sprendimą. Ar jūs manote, kad šios dienos balsavimas dėl pasitikėjimo Seimo Pirmininku neatneš jokių teisinių pasekmių? Nes, kiek girdime, rengiamasi skųsti visus šituos sprendimus, šią eigą Konstituciniam Teismui. Vis dėlto įvertinus Statutą, įvertinus praktiką, ar nemanote, kad skubinti šito klausimo, kol nėra Etikos ir procedūrų komisijos išvados, kurios nepatvirtino, nepritarė ar pritarė parlamentas, nereikėtų skubėti šiuo klausimu?
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju už jūsų klausimą. Išties galiu tik pasakyti, kad toks buvo Seimo sprendimas. Seimas balsų dauguma nusprendė įtraukti į darbotvarkę minėtą Seimo nutarimą. Ir šio Seimo nutarimo svarstymas yra kaip tęsinys ne visos procedūros, o tęsinys slapto balsavimo pakartojimo, balsavimo pakartojimo.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš vis dėlto tikėjausi, kad Seimo pirmoji vicepirmininkė, pateikdama darbotvarkę, paaiškins aplinkybes, kieno nurodymu ir iniciatyva praėjusio ketvirtadienio Seimo darbotvarkėje buvo atsiradęs šios dienos darbotvarkės projektas Nr. 2 be Seimo Pirmininko parašo, nors pavardės parašymas po tuo darbotvarkės projektu reiškia, kad toks parašas tarsi yra. Kitaip sakant, kas prisiima atsakomybę už mano minėtą dokumento klastojimo faktą?
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Taip, dėkoju už jūsų klausimą ir mielai atsakau: kadangi mane patikino, kad su Pirmininku yra suderinta. Tuo metu Seimo Pirmininkas buvo išvykęs ir techniškai negalėjo pasirašyti antrojo varianto. Šalia Seimo Pirmininkas, jis gali paliudyti.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamai pavaduotojai turiu klausimą dėl Finansų rinkos dalyvių mokesčio įstatymo projekto, kuris išbrauktas iš darbotvarkės, nes prieštarauja Konstitucijai. Kaip žinome, jame yra numatytos pajamos, kurios yra maždaug apie 50 mln. eurų iš šio mokesčio. Tai ar galėtumėte patikslinti, ar šis mokestis jau buvo įtrauktas į biudžetą, nes yra reikšmingos pajamos? Ir jeigu jis, kaip matome, negalės būti nei svarstomas, nei priimamas, ar bus planuojama jas kaip nors kitaip kompensuoti? Nes tai yra ganėtinai reikšmingos įplaukos, kurios buvo planuotos su šiuo mokesčiu.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Tikiuosi, kad tai yra įtrauka. Bet jeigu, kolegos, būtų kokių nors problemų ir trūktų mums kai kurių teisės aktų, susijusių su valstybės biudžetu, noriu patikinti, kad mes esame nutarę ir galimybę rengti nenumatytą posėdį, kurio metu papildomai dar įtrauktume visus klausimus, kurių reikia svarstant valstybės biudžetą ir kurie su juo susiję.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar dėl darbotvarkės, dėl pačių siūlymų. S. Gentvilo siūlymas projektus Nr. XIIIP-3988 ir Nr. XIIIP-3899 svarstyti kartu su 2-15 klausimu – Statybos įstatymo bloku kaip lydimuosius. S. Gentvilas frakcijos vardu siūlė, kad būtų svarstomi drauge. Turime balsuoti dėl šio pasiūlymo.
Balsavo 111 Seimo narių: už – 91, prieš nėra, susilaikė 20 Seimo narių.
Du projektai papildomai įtraukti į darbotvarkę. Visai darbotvarkei ar pritariame bendru sutarimu? Reikia balsuoti? Balsuojame, kad būtų patvirtinta visa darbotvarkė.
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 74, prieš – 1, susilaikė 19 Seimo narių. Darbotvarkė patvirtinta.
10.11 val.
Informaciniai pranešimai
Gerbiami kolegos, turime patvirtinti balsų skaičiavimo grupę. Balsų skaičiavimo grupės siūlymas. A. Matulas – dėl vedimo tvarkos.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, po to, kai patvirtinta darbotvarkė, kurioje numatytas Seimo Pirmininko atleidimo klausimas, reišktų, kad Seimas in corpore pripažįsta, kad buvęs Valdybos posėdis yra teisėtas, nes jūs kvestionuojate tik nepasitikėjimą balsų skaičiavimo komisija, o Valdybos posėdis, vadinasi, teisėtas. Tai dabar Etikos ir procedūrų komisijai svarstyti šitą klausimą ar ne? Gal kas nors gali atsakyti į šitą retorinį klausimą? Nesuprantu, kodėl mes darome tokį jovalą?
PIRMININKAS. J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, gerbiamas Pirmininke, jeigu dabar visai keičiame balsų skaičiavimo grupės sudarymo tvarką, kodėl šis klausimas neįtrauktas į darbotvarkę? Vienas momentas. Antras dalykas. Kol Etikos ir procedūrų komisija nepateikė savo išvados dėl pateikto skundo dėl šio balsavimo, dėl nepasitikėjimo, aš nežinau, kaip mes galime sudaryti tą komisiją. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Seimas balsavo dėl nepasitikėjimo komisija, todėl turime sudaryti naują, ne komisiją, atsiprašau, balsų skaičiavimo grupę, ir aš teikiu siūlymą dėl grupės. Siūlau diskusijas nutraukti. Grupė yra tvirtinama ne dėl vieno balsavimo, tvirtinama visam mėnesiui, todėl ji nesusijusi su vienu faktu.
Skaitau grupę: V. Alekna – Liberalų sąjūdžio frakcija, R. Andrikis – frakcija „Lietuvos gerovei“, L. Jonaitis – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija, A. Kirkutis – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija, D. Kreivys – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija, Č. Olševskis – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija, P. Urbšys – Mišri Seimo narių grupė. (Balsas salėje: „Perskaitykite L. Jonaitį, pasakėte Socialdemokratų darbo partijos.“) Atsiprašau, pakartoju. L. Jonaitis – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija, pasitaisau. Ar galime patvirtinti tokią balsų skaičiavimo grupę? (Balsai salėje)
Dėl vedimo tvarkos – P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Kadangi buvo paminėta mano pavardė, leiskite sureaguoti. Iš tikrųjų aš iš karto prisipažįstu – aš neturiu tų stebuklingų galių, kad galėčiau padauginti balsų skaičių, nes, kiek aš suprantu, nepasitikėjimas skaičiavimo komisija buvo išreikštas, kad jie neatliko evangelinio stebuklo ir trijų balsų prieš nepadaugino į 71-ą. Todėl jūs išreiškėte nepasitikėjimą. Aš tokių stebuklingų galių neturiu. Aš prašau mane iš šitos komisijos pašalinti iš karto.
PIRMININKAS. Mišrios grupės prašysiu, kad siūlytų naują narį. (Balsai salėje)
A. Salamakinas seniai stovi. Prašau.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, Seimo Pirmininke. Mieli kolegos, prisiminkime, dėl ko buvo vis tik pareikštas nepasitikėjimas balsų skaičiavimo komisija.
Pirmas argumentas ponios A. Širinskienės buvo, kad ji buvo sudaryta ne pagal Seimo statutą. Tai yra ir sudarant, ir keičiant narį nebuvo balsuojama. Jeigu yra balsuojama, būkite malonūs, tada pateikite visas tris stadijas – komisijos pateikimo, svarstymo, priėmimo. Gal kuri nors frakcija norės susitikti su komisijos nariu, ir einame tokiu keliu. Aš, aišku, tam nepritariu, bet jeigu jau praeitą savaitę viską darėme pagal ponią A. Širinskienę ir Seimas tam pritarė, tai darykime pagal ją, o ne pagal tai, kas yra Statute parašyta. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. A. Navickas.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Kadangi, kiek aš atsimenu, praeitą posėdį… ir protokole yra parašyta, kad gerbiama A. Širinskienė sakė, kad nepasitikėjimas yra grynai subjektyvus jausmas, kuris nėra susijęs su jokiais etiniais ir teisiniais sprendimais. Aš, pavyzdžiui, manau, kad kol mes neišgirsime argumentų ar papildomų reikalavimų, kokie turi būti balsų skaičiavimo nariai, mes paprasčiausiai negalime jų deleguoti, nes, pavyzdžiui, subjektyviai aš jaučiu, kad aš nepasitikiu valstiečiais ir šiuo atveju visiškai nepasitikiu. Man kažkoks keistas nepasitikėjimas jais kyla.
PIRMININKAS. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiami kolegos, vėl mes tęsiame tas visiškai kontraproduktyvias diskusijas. Situacija yra tokia, kad mes, kiekvienas Seimo narys, turime priimti normalų asmenišką sprendimą ir išspręsti šią situaciją kartą ir visiems laikams bent jau šiuo periodu. Nustokime ginčytis toje pilkojoje zonoje. Reikia normaliai susidėlioti tas procedūras, kaip visi sutariame, ir baigiame tuos procedūrinius ginčus. Mes tiesiog pjauname šaką, ant kurios sėdime. Aš apeliuoju į kiekvieno mūsų asmeninę atsakomybę nustoti žaisti procedūrinius žaidimus, kurie niekur neveda, o diskredituoja mus visus. Absoliučiai visus. Seniūnų sueiga turi sutarti aiškią procedūrą. Ateiname, priimame Etikos komisijos ar kitus sprendimus ir darome pagal procedūras. O šiandien svarstome biudžetą. Kiek mes galime juokinti visus žmones? Tikrai mes turime prisiimti kiekvienas asmeninę atsakomybę ir nustoti tarp frakcijų žaisti karus, kurie visiems nusibodo.
PIRMININKAS. Ačiū. Siūlau diskusiją dėl šio klausimo nutraukti. Mišrioji grupe, ar pasiūlėte naują asmenį? (Balsai salėje)
J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas Pirmininke, mūsų frakcija, kaip esame ne kartą sakę, tą pakartotinį balsavimą laiko neteisėtu, dėl to šiaip būtų logiška ir narių nedeleguoti į balsavimo komisiją, bet mes radome tam tikrą išeitį, kad mūsų nariai ten bus pasyvūs, jokių veiksmų neatliks, iš esmės dirbs stebėtojų teisėmis, kad būtų išvengta kokių nors galimų klastojimų. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ir P. Gražulis. Daugiau niekam žodžio nesuteiksiu.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš mačiau, kaip priėjo G. Landsbergis ir Mišriai Seimo narių grupei pasiūlė, kad siūlytų į balsų skaičiavimo komisiją V. Baką. Man atrodo, jis jau pradėjo… tikrai formuojasi nauja valdančioji dauguma, kiek kalbėjo Seimo Pirmininkas, ir jau G. Landsbergis vadovauja ir Mišriai Seimo narių grupei. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, Mišrioji grupė pasiūlė V. Baką. Ar V. Bakas sutinka? (Balsai salėje) Sutinka. (Balsai salėje) Tada dar kartą perskaitau visą balsų skaičiavimo grupę: V. Alekna – Liberalų sąjūdžio frakcija, R. Andrikis – frakcija „Lietuvos gerovei“, L. Jonaitis – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija, A. Kirkutis – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija, D. Kreivys – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija, Č. Olševskis – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija ir V. Bakas – Mišri Seimo narių grupė.
Kadangi J. Bernatonis buvo priėjęs ir klausė, kodėl nėra Socialdemokratų darbo partijos atstovo, tai turiu pasakyti, kad vienintelis buvo A. Skardžius, kuris su visa grupe yra nušalintas, o visi kiti frakcijos nariai užima kažkokias pareigas, kurios, deja, neleidžia dalyvauti toje grupėje.
Balsuojame už tokią grupę, kad tokia grupė dirbtų.
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 72, prieš nebuvo, susilaikė 17 Seimo narių.
Balsų skaičiavimo grupė nuo spalio 22 dienos iki lapkričio 22 dienos dirbs tokios sudėties, kaip buvo paskelbta.
10.21 val.
2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4014 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, darbotvarkės 1-2.1 klausimas – 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4014. Pranešėjas – ministras V. Šapoka.
V. ŠAPOKA. Laba diena, gerbiami kolegos. Pristatysiu ateinančių metų biudžeto projektą. Koks ateinančių metų biudžetas? Ateinančių metų biudžetas – realistinis, tikrai subalansuotas, skatinantis efektyviau lėšas naudoti ir nukreiptas į skurdo mažinimą.
Į ką turime atkreipti dėmesį? Į tai, kad įtampa pasaulyje auga, tarptautinės organizacijos nuolat prastina pasaulio ekonomikos augimo prognozes. Šito ignoruoti tikrai mes negalime, turime būti tikrai apdairūs, būtinai laikytis fiskalinės drausmės ir be reikalo neišlaidauti.
Tikrai yra daug neapibrėžtumų. Kas galėtų pakeisti į dar prastesnę pusę, tai JAV ir Kinijos prekybos nesutarimai. Tai gali turėti reikšmingą poveikį pasaulio ekonomikos augimo lėtėjimui. Žinoma, breksito situacija iki galo neaiški, tai taip pat yra papildomos rizikos priedas.
Kalbant apie stabilumą ir fiskalinę drausmę, puikiai žinome, kad yra daug taisyklių, tiek nacionalinių, tiek taikomų Europos Sąjungos euro zonos narėms. Visas tas taisykles transformavus į vieną skaičių, pagrindinis skaičius ateinančių metų biudžeto yra 0,2 % nuo BVP viešųjų finansų pertekliaus, jis atitinka pavasarį patvirtintą finansinio stabilumo programą ir tikiuosi, kad to mes laikysimės.
Kalbant apie formuojamus rezervus, matome, kad bėgant laikui ta situacija tampa žymiai… Lietuva tampa žymiai atsparesnė bet kokiems sukrėtimams. Tikrai, turėdami keletą metų iš eilės perteklinių viešųjų finansų, sukaupėme pakankamai rezervo nenumatytiems atvejams. Ateinančiais metais, yra prognozuojama, rezervo suma pasieks beveik 1,7 mlrd. eurų.
Kalbant apie pagrindinius skaičius, matote savo ekranuose, valstybės biudžetas bus daugiau nei 11,5 mlrd., „Sodros“ – beveik 4,9 mlrd., PSDF – 2,3 mlrd., savivaldybių – 3,3 mlrd. eurų.
Koks yra augimas tiek pajamų, tiek išlaidų, taip pat galima matyti jūsų ekranuose. Valstybės biudžetas auga 9 %, „Sodros“ – 9,1 %, PSDF – 11,7 %. Išskirtiniai metai yra savivaldybėms – auga 11,9 %.
Kokios pagrindinės išlaidų kategorijos? Jos išlieka iš esmės tokios pat kaip ir ankstesniais metais. Tai visų pirma socialinė apsauga, švietimas, sveikatos apsauga, gynyba, bendros valstybės paslaugos, ekonomika. Jeigu žiūrėtume įdėmiau, kur numatomas pagrindinis augimas? Atkreipiu dėmesį, tai yra augimas be Europos Sąjungos investicijų. Socialinės apsaugos augimas bus didžiausias – 761 mln. eurų, antroje vietoje sveikatos apsauga – 154 mln., trečioje vietoje švietimas – 93 mln. ir gynyba – 77 mln.
Jeigu pažiūrėtume į socialinę apsaugą, kaip minėjau, bendras augimas – 761 mln. Tai yra susiję su tikrai dideliais valstybės įsipareigojimais, kurie daugeliu atvejų yra įtvirtinti teisės aktuose. Tai pensijų indeksavimas, matome – 327 mln. eurų. Kalbant apie išmokos vaikui padidinimą, tai beveik 150, ligos, motinystės ir tėvystės pašalpoms mokėti – beveik 57. Taip pat iš didesnių yra nedarbo draudimo ir dalinio darbo išmokos. Kadangi yra automatinis mechanizmas, taip pat indeksuojama – 72,9. Ir kitas, mažesnes, išlaidų kategorijas taip pat matome.
Jeigu kalbėsime apie skurdo mažinimą, noriu atkreipti dėmesį į pagrindinius dydžius, kaip tai atsilieps žmonėms.
Vaiko pinigai pagal pasiūlytą projektą: universali išmoka augtų nuo 50 iki 60, vaiko pinigai neįgaliems, gausių ir nepasiturinčių šeimų vaikams – nuo 70 iki 100 eurų, padidėjimas 30 eurų. Dirbantiesiems maksimalus taikytinas NPD – nuo 300 iki 350, padidėjimas 50 eurų. Turintiems vidutinį ar lengvą neįgalumą augimas bus kur kas spartesnis – augs 292 eurais. Turintiems sunkų neįgalumą taip pat analogiška suma.
Jeigu kalbėsime apie minimalią mėnesinę algą, ji augs nuo 555 iki 607, o į rankas, įvertinus NPD padidėjimą, – 41 euru. Senatvės ar netekto darbingumo pensijos vidutiniškai augs sparčiau negu šiais metais. Augimas numatomas 8,11 %. Vidutinė senatvės pensija išaugs 29 eurais – nuo 345 iki 374. O vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą išaugs daugiau nei 30 eurų – nuo 364,5 iki 395,2.
Savivaldybės tikrai pajus didesnį finansinį savarankiškumą, nes bendros savivaldybių biudžeto pajamos išaugs 352 mln. eurų, o procentais – beveik 12 %. Taip pat yra numatomos lankstesnės skolinimosi galimybės – iki 10 % nuo konkrečios savivaldybės pajamų. Čia atsižvelgiame į Savivaldybių asociacijos siūlymą, nes mažesnės savivaldybės, kurios turi kur kas mažesnį lankstumą, negali įgyvendinti kiek didesnio projekto dėl šiuo metu esamo 5 % apribojimo.
Valstybės biudžeto pajamų struktūra yra panaši kaip ir praėjusiais metais. Liūto dalį sudaro pridėtinės vertės mokestis, akcizai, Europos Sąjungos lėšos, pelno mokestis, gyventojų pajamų mokestis. Kitų mokesčių įtaka yra mažesnė.
Kadangi tiek teisės aktais, tiek koalicijos sutartimi buvo prisiimta tikrai daug įsipareigojimų, yra numatytas nuosaikių priemonių paketas, kad tuos įsipareigojimus būtų galima įgyvendinti ir nepažeisti fiskalinės drausmės. Trumpai juos apžvelgsiu, vėliau, kadangi yra numatyti klausimai, paminėsiu detaliau.
Tai akcizų bešviniam benzinui ir gazoliams didinimas. Papildomai numatoma gauti 31 mln. eurų. Akcizų gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkyje, didinimas – papildomai 6,5 mln. eurų. Lengvatinių gazolių, skirtų naudoti žemės ūkyje, normų mažinimas 15 % – bendra išraiška 6,5 mln. eurų. Akcizų lengvatos šildymui skirtiems gazolinams naikinimas – 14,8 mln. eurų. Akcizo etilo alkoholiui didinimas – 10 mln. eurų. Akcizų kaitinamojo tabako produktams spartesnis didinimas – 6 mln. eurų.
Taip pat kitos priemonės, nesusijusios su akcizais. Nekilnojamojo turto neapmokestinamosios vertės už fizinių asmenų nekomercinį nekilnojamąjį turtą mažinimas nuo 220 tūkst. iki 100 tūkst. eurų. Numatoma papildomai 8 mln. eurų. Žemės mokesčio lengvatos žemės ūkio paskirties žemės siaurinimas per vertės mažinimo koeficientą, jį padidinant nuo dabartinio 0,35 iki 0,5. Papildomai į savivaldybių biudžetus numatoma gauti 7 mln. eurų.
Dienpinigiams taikomo koeficiento padidinimas nuo 1,3 iki 1,65, siekiant užtikrinti didesnes darbuotojų socialines garantijas. Taip pat matome skaičius. Transporto priemonių taršos registracijos mokesčio įvedimas – plius 29 mln. eurų.
Taip pat Seime registruotos iniciatyvos. Papildomas finansų sektoriaus apmokestinimas jam pritarus. Būtų gauta papildomai virš 52 mln. eurų. Papildomas stambaus mažmeninės prekybos sektoriaus apmokestinimas – beveik 32 mln. eurų. Lėtesnis NPD didinimas nuo… ne iki 400 eurų, kaip yra numatyta, o iki 350. Papildomai į valstybės biudžetą kartu su savivaldybių biudžetais – 70 mln. eurų.
Atkreipiu dėmesį, kadangi Vyriausybės išvadų dėl šių mokesčių kol kas nėra, tikrai yra būtina išsami diskusija Seime.
Į ką norėčiau atkreipti dėmesį. Lietuvos Respublikos Prezidentas yra pateikęs Socialinio draudimo pensijų, Gyventojų pajamų mokesčio ir Akcizų įstatymų pakeitimus, kartu su prašymu juos svarstyti taip pat su ateinančių metų biudžetu.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamas ministre, jūsų valdymo laikotarpiu pensininkų skurdo rizika pakilo į neregėtas aukštumas ir šiuo metu siekia net 40 %. Tai yra didžiausias skurdo rizikos lygis tarp pensininkų bet kada, per visą nepriklausomybės istoriją nėra buvę didesnio pensininkų skurdo rizikos lygio. Tai yra absoliutus dugnas Europos Sąjungoje, net 30 %, Statistikos departamento duomenimis, negali valgyti kas antrą dieną mėsos, susimokėti už komunalinius mokesčius, pasišildyti, 5 % neturi dviejų normalių porų batų vaikščioti kiekvieną dieną. Ar nematote čia problemos, ar skaičiavote, koks yra nepriteklius, neprimokėjimas dėl Finansų ministerijos klaidos prognozuojant darbo užmokestį, pagal kurį yra skaičiuojamas pensininkų pensijų augimas, mano skaičiavimais apie 142 mln. Gal jūs skaičiavote ir turite kokius nors kitokius skaičius?
Ir antras klausimas būtų.
PIRMININKAS. Laikas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ar nemanote, kad pensijos didinimas 30 % yra nepakankamas norint išspręsti pensininkų skurdą, 30 eurų?
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Noriu atkreipti visų pirma dėmesį, kad būtų matomas bendras vaizdas. Jūs paminėjote santykinį skurdą. Taip, jis iš tiesų yra didelis, taip, reikia šią problemą spręsti, bet nepaminėjote, kad absoliutus skurdo lygis keitėsi į gerąją pusę, tai taip pat yra svarbu. Kalbant apie pensijų augimą, tiesiog atkreipsiu dėmesį, kad pastaraisiais metais kasmet pensijų augimas buvo nepalyginti spartesnis negu kad prieš tai buvusių kadencijų kartu sudėjus, viršijo keletą kartų. Iš tiesų net ir ateinančių metų biudžete labai aiškiai matoma, kad tam yra skiriami tikrai dideli resursai, visai socialinei sričiai, kalbant ne tik apie pensininkus, bet ir apie kitas socialiai pažeidžiamas grupes, yra skiriama daugiau nei pusė visų valstybės pajamų padidėjimo, tai reikšmingai daugiau negu pusė – 761 mln. eurų.
Dėl prognozavimo, manau, kad reikėtų atkreipti dėmesį, kad yra naudojamas septynerių metų slankusis vidurkis, kuris apima ir faktinius duomenis, ir prognozuojamus duomenis. Laikui bėgant visi tie prognozavimo… Nevadinčiau tai klaida, bet, na, ne visuomet pataikysi labai tiksliai, bet visi tie neatitikimai laikui bėgant yra atitaisomi, nes naudojami faktiniai duomenys. Manau, kad tikrai turime stengtis mažinti pensininkų skurdą, santykinį skurdą, bet nepamirškime, kad tai nėra vienintelis valstybės įsipareigojamas. Taip pat turime rūpintis, kad žmonės būtų skatinami dirbti ir užsidirbti, ir turime investuoti į ateitį. Tik tokiu atveju mes turėsime tvarų augimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, noriu prašyti neprieštarauti, jeigu mes po minutės ir 11 sekundžių išjungsime klausiančiojo laiką. Ministre, prašytume tilpti į dvi minutes su atsakymu, nes klausti norinčių yra labai daug.
Klausia Seimo narė G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Man pažvelgus į šį biudžetą, išties atrodo, kad jis labiausiai skriaudžia ne ką kita, o viduriniąją klasę, nes akivaizdu, kad augs akcizinių prekių kainos, taip pat įvedamas nekilnojamojo turto mokestis, automobilių mokestis, lėtinamas neapmokestinamojo pajamų dydžio augimas. Žiūrint į valstybės įstaigų ir institucijų darbo užmokesčio fondo augimą, akivaizdu, kad jis auga 5,9 %, nors jūsų prognozė visai bendrai darbo rinkai yra 7,4 %. Bazinio dydžio augimas yra 1,7 %, nors vien tik infliacija yra 2,1 %, ir jūs esate įsipareigoję viešojo sektoriaus darbo užmokesčio didinimo strategijoje bazinį dydį didinti ne mažiau kaip 2 %. Tuo tarpu nedarbo draudimo išmokoms skirti pinigai auga 50 %, taip pat auga pašalpos ir išmokos. Mano klausimas, ar iš tikrųjų šitas biudžetas skatina žmones dirbti ir užsidirbti? Matome ir profesinių sąjungų priekaištus dėl šio biudžeto.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Aš paminėsiu, kad turime ir skurdą mažinti, ir skatinti dirbti, užsidirbti, ir turime investuoti į ateitį. Kai matome visą visumą, turime labai aiškiai suderinti poreikius su galimybėmis. Manau, kad šitas biudžetas tikrai gerai subalansuoja poreikius su galimybėmis ir gerai subalansuoja tuos tikslus, apie kuriuos ką tik paminėjau.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, turbūt šį kartą… (Aš čia, į kairę nuo jūsų… vis dėlto dešinėje.) Niekada taip nebūdavo, kai didžiausi oponentai buvo patys valdantieji. Ir Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas sako, kad frakcijoje auga nusivylimas biudžetu. Ne tai, kad esame nepatenkinti, bet labiau nusivylę. Ir tai, kad metai eina greitai, o buvo žadėta – palauk, palauk. Aš daugiau klausiu apie tai, kaip jūs reaguosite į tuos pasiūlymus, ypač Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko, kuris taip pat iš valdančiosios daugumos priregistravo pasiūlymų už 70 mln. eurų, ir tai logiška, nes toks buvo sutarimas su profsąjungomis. Vis dėlto jūs eisite į derybas, ar iš tikrųjų laikysitės savo ir nepritarsite tam, kas yra tikrai svarbu, ypač švietimo sistemoje? Ar matote galimybę be karo išspręsti tas problemas? Turbūt reikėjo iš anksto konsultuotis su komitetais, kad tas biudžetas būtų teisingas.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Nežinau, kas, jūsų požiūriu, yra teisingas biudžetas. Aš tiesiog atkreipsiu dėmesį, ką aš manau apie šią sritį. Turėjome gana ilgą rinkimų ciklą ir turėjome labai daug kandidatų – ir partijų kandidatų, ir nepartinių kandidatų, ir visi dalino pažadus. Visuomenės lūkesčiai, taip pat ir jūsų paminėtos srities, yra smarkiai užaukštinti. Mes tai akivaizdžiai matome. Tuo tarpu verslo lūkesčiai yra smarkiai prastėjantys. Jeigu mes bandysime įgyvendinti visus lūkesčius, kurie yra tokie aukšti, visų jų patenkinti neįmanoma pagal valstybės galimybes, todėl turime ieškoti tinkamo balanso. Manau, kad šitame biudžete tas balansas yra surastas tinkamas, vienbalsiai patvirtintas visų ministrų. O atkreipdami dėmesį į Seimo narių pasiūlymus, kaip ir kasmet, visus Seimo pasiūlymus tikrai atidžiai vertinsime ir pateiksime savo išvadas.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Pirmas klausimas procedūrinis. Kodėl pristatant biudžetą esate tik jūs, finansų ministras? Kodėl čia nesėdi kiti Vyriausybės nariai, kaip visą laiką iki šiol? Nežinau, ar jūs galite atsakyti į šitą klausimą.
Antras klausimas apie švietimą. Mes skiriame maždaug 5 % nuo BVP savo švietimui, jeigu neklystu. Tai yra EBPO vidurkis, tačiau mūsų pasiekimai yra EBPO dugne. Kitaip tariant, tai, ką mes finansuojame, neturi ryšio su mokslo kokybe. Klasėse – po aštuonis mokinius, yra tokių klasių. Penktokai mokosi su aštuntokais, mokyklos skolina viena kitai mokinius. Valstybės kontrolė paskelbė, kad 7,5 karto brangiau kainuoja mokymas mažose mokyklose. Ar šitame biudžete mes švietimui skiriame tikslingą finansavimą? Ar tai yra susieta su kokybe?
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Taip, šiame biudžete didžioji lėšų dalis, kuri, aišku, apima visus švietimo lygius, pradedant nuo ikimokyklinio ir baigiant universitetų, didžioji lėšų dalis iš tų 93 mln., papildomai skirtų lėšų, yra skiriama darbo užmokesčiui augti, kaip yra numatyta susitarimuose, kuriuos taip pat privalome įgyvendinti.
Kalbant apie efektyvumą, tai visiškai su jumis sutinku. Čia būtina spartinti reformas. Ne tik Valstybės kontrolė, bet ir iš esmės visos tarptautinės organizacijos, kurios yra vertinusios Lietuvos švietimo situaciją – tiek įvairius institucijų tinklus, tiek kokybę, vienareikšmiškai rekomenduoja spartinti reformas. Tai čia su jumis visiškai sutinku.
Kalbant dėl Vyriausybės, turbūt tų praktikų kasmet yra įvairių.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis ministre, aš neatsimenu tų laikų, kada mes, opozicija, būtume gyrę finansų ministrą pristačius biudžetą arba mokesčius. Mūsų pareiga yra matyti taisytinas vietas. Bet klausimas bus toks: bankų sektoriuje, kaip žinote, yra naudojami streso testai, jie nustato, kiek bankai yra likvidūs, kokie jų pagrindiniai parametrai. Taip pat yra dėl nebankinių organizacijų, tokių kaip draudimo ir kitų. Bet visa ekonomika taip pat yra testuojama stresu. Sakykite, pas mus Lietuvoje tokie rizikos streso testai egzistuoja, aišku, vežėjų, transporto sektoriuje ir kai kuriuose kituose sektoriuose, kaip tokia rizika, kuri yra dabartiniu metu ir gali negatyviai paveikti biudžeto pajamų surinkimą ir kitus finansinius parametrus?
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Žinoma, kai yra toks neapibrėžtumas pasaulyje, Lietuvai, esant atvirai ekonomikai, neabejotinai poveikis bus. Vertinami įvairūs scenarijai. Biudžetas remiamas labiausiai realistišku scenarijumi. Koks galėtų būti poveikis – čia turbūt galima kalbėti apie optimistinį ir pesimistinį scenarijų. Bet, kaip minėjau, mes remiamės tuo labiausiai realistiniu scenarijumi, ir čia labai svarbu, kiek mūsų makroekonominė situacija yra atspari galimiems sukrėtimams.
Įvairios organizacijos yra atlikusios vertinimus. Pavyzdžiui, Pasaulio ekonomikos forumas Lietuvą mato kaip numerį vieną pasaulyje pagal makroekonominį stabilumą. Taip pat teigiamai vertina ir Tarptautinis valiutos fondas, kuris aiškiai pabrėžia, kad Lietuva pirmą kartą per beveik 30 metų istoriją neprisidarė makroekonominio disbalanso augimo metu. Manau, kad tuo reikėtų didžiuotis. Mes esame pasiruošę bet kokiems sukrėtimams. Kartu atkreipiu dėmesį, kad esame euro zonos nariai, ir įvairūs stabilumo mechanizmai mums yra žymiai labiau prieinami, nei jie buvo prieinami prieš dešimtmetį.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė M. Navickienė.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, aš nebekartosiu – klausę prieš mane jau kalbėjo apie tai ir daug kalbama, kad šitas biudžetas neatrodo man nei tvarus, nei kaip nors nuoseklus ar ilgalaike prasme užtikrinantis gerovę, ypač viešojo sektoriaus darbuotojams, vidurinei klasei. Pensijų augimas, apie kurį jūs tiek daug kalbate, yra užprogramuotas dėl buvusių Vyriausybių to paties socialinio modelio indeksavimo, ekonomikos augimo ir kitų dalykų. Man įdomu, kas prisiims atsakomybę pačioje pabaigoje už šitą biudžetą, kai matome, kiek yra savininkų? Vyriausybė teikia projektus, Prezidentas teikia projektus, Seimo nariai teikia projektus, kaip jūs įsivaizduojate, kas pačioje pabaigoje už tai prisiims atsakomybę?
Ir mano antras klausimas būtų toks gal ir paprastas, bet man jis atrodo labai svarbus. Žiūrint pagal asignavimų dydį, kodėl taip drastiškai mažėjo finansavimas dviem sritims?
PIRMININKAS. Laikas!
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Aplinkos ministerijai ir Kultūros ministerijai? Ar mums atrodo, kad tai yra neprioritetinės sritys, kai mes tiek daug kalbame apie aplinkosaugos iššūkius, apie tą patį klimatą?
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Kalbant apie atsakomybę, taip, tai yra svarbiausias šalies metinis finansų dokumentas. Ir demokratinėje šalyje dėl svarbiausių dalykų atsakomybę prisiima visi pagrindiniai demokratijos institutai – tiek Prezidentas, tiek Seimas, tiek Vyriausybė. Turbūt detaliau ir neatsakinėsiu į šį klausimą.
Kalbant apie finansavimą, jūs turbūt matėte, kaip su Europos Sąjungos lėšomis: jeigu yra įgyvendinami kokie nors projektai ir įgyvendinti, pavyzdžiui, šiemet tiems patiems projektams nėra skiriama kitais metais, tai nereiškia, kad bendras finansavimas, eliminavus projektų buvimą ar nebuvimą, mažėtų. Turbūt komitetuose detaliai bus galima kiekvieną sritį paaiškinti, nes taip toli siekiančias išvadas daryti šiuo metu, manau, būtų nekorektiška.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Yra daug įdomių rodiklių biudžeto medžiagoje, kur galima matyti, kad daug tų dalykų, apie kuriuos buvo kalbėta praėjusiais metais, pasiteisino, kad yra darytos ir užbiudžetinės išlaidos, ir deficito projekcijos buvo ne tiek labai optimistinės, bet tiesiog jau ant Stabilumo ir augimo pakto ribos.
Bet mane domina vienas labai paprastas klausimas. Jūs prognozuojate, kad šiais metais jūsų mokesčių pajamų santykis su BVP bus maždaug 30,4 %, jūs prognozuojate, kad kitais metais jis pagerės iki 31,7 %. Tai yra nemaža suma, mes čia kalbame apie kokius 600 mlrd. eurų mažiausiai, atsiprašau, milijonų. Tai aš norėčiau paprašyti jūsų pavardinti keletą pozicijų. Apsiribokime tomis, kurios yra didesnės negu…
PIRMININKAS. Laikas.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). …50 mln. eurų, kurios leistų kitais metais šį santykį iš esmės pagerinti. Ačiū.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Nekartosiu to pristatymo, kurį ką tik pristačiau, ten visi pagrindiniai skaičiai yra paminėti. O išfiltruoti, kurios sumos yra didesnės nei 50 mln., bus galima svarstant komitetuose tą informaciją detaliai pateikti.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, atsiprašau S. Gentvilo, pasveikinkime atvykusią į mūsų Seimą Ukrainos Aukščiausiosios Rados delegaciją. (Plojimai)
Klausia Seimo narys S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas finansų ministre, norėjau paklausti jūsų apie tą mokesčių lietų, kuris yra žmogiškai suprantamas, nes Seimo nariai ir turi pažadų, ir mato perspektyvių investicijų, kurias daryti. Jų finansavimas nėra užtikrintas, vis sugalvojama naujų mokesčių. Bet, man atrodo, naujų mokesčių nereikėtų įvesti, nes Lietuvoje jau iš tikrųjų klesti chroniškas šešėlis. Tarptautinės organizacijos, tokios kaip „Eurostat“, kalba apie milžinišką PVM atotrūkį – per milijardą eurų potencialiai surenkamų pajamų. Ir mūsų kaimynai estai rodo, kad PVM atotrūkis ten yra tik 7 %, palyginti su Lietuvos 25 %. Klausimas jums apie pajamų dalį. Ar mes apsieitume be naujų mokesčių įvedimo ir naujų iniciatyvų, jeigu jums pavaldi Mokesčių inspekcija užsiimtų iš esmės PVM…
PIRMININKAS. Laikas.
S. GENTVILAS (LSF). …surinkimo peržiūra ir padarytume efektyvesnę tą dalį? Tada visoms mūsų svajonėms lyg ir užtektų pinigų. Ačiū.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Šešėlis nėra toks dalykas, kad paimi, įjungi šviesą ir jis dingsta. Tai yra nuolatinė kova, tai yra ir kultūrinis virsmas. Iš kur tos PVM atotrūkio ištakos kyla ir kodėl lygindamiesi su estais pamirštame vieną dalyką, kuo smarkiai skiriamės? Nepriklausomybės aušroje, kai vyko privatizacija, Estija pasirinko kitą būdą ir orientavosi į strateginių užsienio investuotojų pritraukimą taip kuo greičiau perimdama vakarietišką verslo kultūrą. Lietuvoje buvo imtasi kitokio modelio, buvo ieškoma, jog vietos verslas, vietos gyventojai galėtų perimti tuo metu buvusį turtą. Čia galima matyti pliusų ir minusų. Bet jeigu kalbėtume apie skirtumus su Estija, tai sovietų valdžios metu principas „Tu – man, aš – tau“ užstrigo ilgam taip pat ir mūsų verslo, ir politikos kultūroje, todėl mes turime ir tiesioginių užsienio investicijų trigubai mažiau negu Estijoje ir turime žymiai daugiau įmonių, kurių ir vadovas, ir savininkas sutampa. Čia jau priklauso nuo verslo kultūros, ar verslininkas ir vadovas naudojasi įmone kaip savo resursu ir įmonės sąskaita įsigyja prekių ar paslaugų, kurias naudoja savo privačioms reikmėms. Tas reiškinys Lietuvoje, jūs puikiai žinote, yra masinis. Mokesčių inspekcija – taip, ji nuolat kuria ir tobulina savo sistemas, kad būtų galima identifikuoti, bet kultūra yra inertiškas dalykas. Žymiai greičiau ta problema būtų išspręsta, jeigu tiesioginės užsienio investicijos ateitų kuo greičiau. Čia priklauso ne tik nuo Vyriausybės, bet taip pat ir nuo Seimo, ir kitų valdžios pastangų tam, kad Lietuva būtų palanki šalis investuoti.
PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Išklausėme jūsų pranešimą apie biudžetą. (Balsai salėje) Po pranešimo balsuoti nereikia. Sunaudota yra lygiai tiek minučių, kiek buvo skirta, vėliau pradėjome penkiomis minutėmis, penkiomis… (Balsai salėje) Po pranešimo klausimai išvis nepriklauso, bet pagal seną tradiciją 20 minučių buvo skirta. Tuo ir pabaigsime, o paklausti bus galimybė pristatant dar ir atskirus projektus. Siūlome… Pagal Statutą mes privalome paskirti Biudžeto ir finansų komitetą pagrindiniu komitetu, visi kiti komitetai taip pat svarsto kaip papildomi komitetai. Siūlomas pirmasis svarstymas – lapkričio 21 dieną, antrasis – gruodžio 5 dieną. Ar galime pritarti bendru sutarimu viskam, kas buvo pasakyta? Ačiū, pritarta.
10.57 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2020 metų, 2021 metų ir 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių“ projektas Nr. XIIIP-4015 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-2.2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2020 metų, 2021 metų ir 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių“ projektas Nr. XIIIP-4015. Pranešėjas – taip pat ministras V. Šapoka. Pateikimas.
V. ŠAPOKA. Gerbiami kolegos, vadovaujantis Biudžeto sandaros įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, kartu su Lietuvos Respublikos ateinančių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu teikiamas Seimo nutarimo projektas, kurio tikslas – patvirtinti trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamus rodiklius, pajamas ir asignavimus. Taigi tokios yra planuojamos pajamos: 2020 metais – 13,7 mlrd. eurų, 2021 metais – 14,3, 2022 metais –14,7. Taip pat planuojami asignavimai: 2020 metais –14,8 mlrd. eurų, 2021 metais – 15 mlrd. eurų ir 2022 metais – 15,1.
Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad planuojami ateinančių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos asignavimai, palyginti su Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. gruodžio 11 d. nutarimu „Dėl 2019–2020 metų ir 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių“ patvirtintais 2020 metais planuojamais asignavimais, yra 1,179 mlrd. eurų didesni. Pagrindinės asignavimų padidėjimo priežastys: bendrosios pensijos finansavimas valstybės biudžeto lėšomis; išmokos vaikui padidinimas; įmokų už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis ir įmokų į ES biudžetą padidėjimas; nuosekliai didinamas finansavimas krašto apsaugai, siekiant vykdyti įsipareigojimus NATO; taip pat Nacionalinės kolektyvinės sutarties įgyvendinimo finansavimas ir kiti asignavimai. Kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamas ministre, tie dydžiai, aišku, yra labai sąlyginiai, bet klausimas yra toks. Kai kalbate, kai rašoma nutarime apie 2021–2022 metus, natūralu, kad prie konsoliduotos visumos reikia priskirti ir europinę paramą. Kol nėra finansinės perspektyvos, sakykite, kokius parametrus europinės paramos įdedate į šiuos skaičius, nes jie gali dramatiškai keistis, juo labiau kad Europos Sąjungos svarstymas visko, kiek žinau, yra perkeltas, Europos biudžeto svarstymas perkeltas į kitus metus arba šių metų labai vėlyvą pabaigą?
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Iš tiesų čia yra atspindėta. Kadangi galima pabaigti investavimą iki pat kaip čia… viršijant laikotarpio pabaigą ir iki pat 2023 metų, tai tas čia ir yra atspindėta.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ministre, aš pritariu K. Glaveckui, kad visiškai sąlyginiai skaičiai, bet atspirties taškas turi būti. Aš jūsų norėčiau paklausti.
Trečias biudžetas, kurį sudarote. Ar tie inertiški mokesčių pakeitimai, kad ir jūsų šį kartą – du mėnesiai iki įsigaliojimo, leidžia ką nors planuoti privatiems namų ūkiams, privatiems verslininkams, o ką jau kalbėti apie valstybę? Iš esmės jūs per kadenciją grįžtate jau su trečiu mokesčių pakeitimų kai kuriais įstatymais. Ar nebūtų galima kadencijos pradžioje susitarti dėl esminių dalykų ir tada nebėgtų nei verslas į Olandiją, nei žmonės imtų greituosius kreditus, kai valstybė sumažina NPD atskaitymus? Kaip jūs vertinate per kadenciją savo teikiamą jau trečią biudžetą su dar vienais pakeitimais? Ačiū.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Tikrai tobulame pasaulyje, matyt, visi susitartume dėl Lietuvos – pirmaisiais metais viską patvirtiname ir jokių pakeitimų nebevyksta. Bet yra lūkesčių laukas, yra politinis laukas, yra rinkimų ciklai ir visa tai, neabejotina, turi poveikį. Taip pat yra ir tarptautinė aplinka, kuri sparčiai keičiasi. Tikrai sutinku, kad prieš priimant sprendimą reikia dėl visų mokesčių diskutuoti ir išgirsti visas nuomones.
Priminsiu, praėjusiais metais tikrai buvo siekiama, kad liktų pusmetis iki mokestinės pertvarkos įsigaliojimo, o šiemet Vyriausybės pakeitimai tiek dėl akcizų, tiek dėl kitų yra ganėtinai nuosaikūs, jie nėra, jeigu žiūrėtume į kiekvieną priemonę atskirai, ypač reikšmingi. Manau, dar ir Seime vyks diskusijos.
Dėl Seime registruotų mokesčių tikrai raginame, kad būtų pakviestos visos suinteresuotos pusės, jų būtų išklausyta ir ieškoma sutarimo. Tai yra svarbiausias metų finansinis dokumentas. O mokesčių stabilumas, žinoma, yra didelė vertybė, bet taip pat ir demokratijos institutai, tokie kaip Prezidentas, Seimas, Vyriausybė, yra vertybė. Naujas išrinktas Prezidentas mokesčių klausimais turi vieną nuomonę, Vyriausybė – kitą, Seimas – trečią ir rengdami pagrindinį metinį dokumentą mes turime tikrai surasti balansą, kad biudžetas būtų priimtas ir poreikiai suderinti su galimybėmis.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėl Europos Sąjungos lėšų paramos taip pat pritarčiau dviem klausėjams, norėtųsi aiškumo. Noriu jūsų paklausti. Kadangi XXI amžius tampa vis pavojingesnis, katastrofų dėl įvairių technologijų ar žmonių godumo ir panašiai būna vis daugiau, noriu paklausti, ar rezervinės ekstremalių situacijų lėšos irgi kiekvienais metais augs ar auga, nes šiuo atveju, dabar kalbu apie Alytaus atvejį, trys ministrai lankėsi Alytuje ir Alytaus miestą paliko likimo valiai, pasakę, kad spręskite jūs patys. Tai ne nacionalinio lygmens žala, nors ji pasiekė ir Prienus, Birštoną, Kauną. Ačiū.
V. ŠAPOKA. Kaip žinome, Lietuvoje yra visa sistema, kaip spręsti ekstremalias situacijas. Priklauso nuo to, ar savivaldybės lygio yra ekstremali situacija, tada viena tvarka. Kai ekstremali situacija yra šalies mastu, įsijungia kiti mechanizmai.
Kalbant apie rezervus, kurie galėtų būti naudojami. Taip, jie ir ateinančiais metais yra numatomi. Jie tikrai numatomi atsižvelgiant į faktinį poreikį. Laikui bėgant, žinoma, jie auga.
O kalbant apie šią konkrečią situaciją, aš manau, kad išvadas, ar reikia keisti sistemą, tikrai reikės padaryti, kai aistros aprims, nes neabejotinai iš kiekvienos tokios situacijos reikia išmokti vertingas pamokas, kad klaidos, jeigu jų buvo padaryta, nebūtų pakartotos.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamas ministre, aš suprantu šių metų biudžeto iššūkį, kai yra skirtingų nuomonių, bet štai yra problema, kurią nustato Valstybės kontrolė. Dėl jos visi sutinka. Pasirodo, kad biudžeto formavimas ir strateginis planavimas nėra orientuotas į rezultatus, o tvirtinant valstybės biudžeto asignavimus nenustatomi siektini rezultatai. Kitaip tariant, mes leidžiame pinigus išvis nesuprasdami, kokią vertę jie sukurs, ir tai tęsiasi daugybę metų.
Klausimas būtų toks. Kaip galvojate, kiek mes prarandame pinigų dėl tokios biudžeto kultūros?
Antras klausimas. Kaip vertinate tokią Valstybės kontrolės pastabą ir ką ruošiatės pats daryti, kad ši ydinga praktika pasikeistų? Kitaip tariant, kaip susieti veiklas su skaičiais?
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Su Valstybės kontrolės išvadomis visiškai sutinku. Jų išvados remiasi praeitais laikotarpiais. Kas šiuo metu yra padaryta ir kas yra suderinta su Valstybės kontrole, kad išeitume iš to beveik tris dešimtmečius trunkančio tokio užburto rato. Buvo numatyta pakeisti apskritai visą strateginio planavimo sistemą. Yra parengtas įstatymo projektas, peržiūrėtos visos strategijos, numatyti ir siektini rezultatai, ir kaip vykdomas monitoringas. Taigi visa ši sistema yra sukurta. Dėl jos reikės apsispręsti ir priimti Seime, nes tai keičia iš esmės biudžeto sudarymo ir atskaitomybės principus. Kadangi tai yra variklio taisymas važiuojant automobiliu (negalime tiesiog sustoti ir neformuoti biudžeto, kol yra kuriama nauja sistema), buvo imtasi pereinamojo laikotarpio priemonių. Valstybės kontrolei jos taip pat yra pateiktos ir Valstybės kontrolė jas vertina teigiamai. Manau, kad dar šios kadencijos metu mes tą lūžį ir padarysime.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamas ministre, mano klausimai labai konkretūs – dėl skaičių, kuriuos jūs šiame įstatyme teikiate. Kitų metų deficitas yra virš 1 mlrd., 2021 metų – 700 mln. Bent aš skaičiuoju. 2022 metais yra 470. Ar tą deficitą kitais metais darote būtent dėl to, kad yra rinkimai, ar norite atrodyti geriau, negu realiai yra, ar čia kitos priežastys, kad biudžeto deficitą kitiems metams planuojate virš 1 mlrd.?
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Gerbiamas kolega, puikiai žinote, kad kai mes skaičiuojame viešųjų finansų deficitą ar perteklių, mes turime žiūrėti ne tik į valstybės biudžetą, mes turime žiūrėti ir į kitus svarbius finansų fondus valstybėje. Tai ir Sveikatos draudimo fondas, ir „Sodra“. Kai mes skaičiuojame bendrą rezultatą, eliminuojame tarpusavio transakcijas, bendras viešųjų finansų perkelius, na, kaip numatyta projekte, sudarys 0,2 % nuo BVP, taip, kaip numatyta pavasarį patvirtintoje stabilumo programoje.
PIRMININKAS. Dėkoju. Atsakėte į visus klausimus… (Šurmulys salėje) …kuriems buvo skirtas laikas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Mano klausimas būtų toks…
PIRMININKAS. M. Majauskas – nuomonė prieš.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Jau nuomonė prieš. Supratau, nebuvo galimybės paklausti. Vieną dalyką matome jau šios dienos darbotvarkėje, tai, jog finansinių rinkų dalyvių apmokestinimas yra išbrauktas iš darbotvarkės dėl to, jog jis prieštarauja Konstitucijai. Panašu, bent jau iš mano patirties, kad dar nė vienas biudžeto įstatymo projektas arba susijęs, kuris prieštaravo Konstitucijai, nebuvo priimtas. Taip pat ir šis, tikėtina, įstatymas nebus priimtas. Vadinasi, jau dabar mes matome 50 mln. nuostolius arba neatitikimą nuo to, kas yra planuojama. Man atrodo, labai labai svarbu būtų iš tikrųjų grįžti ir subalansuoti biudžetą taip, kad jis iš tikrųjų atitiktų tuos įstatymus, kurie atitinka Konstituciją, nes jau dabar tokio, koks šitas biudžetas yra planuojamas, yra 50 mln. minusas, nes jis neatitinka tų įstatymų, kurie jau yra registruoti ir pateikti. Kaip matėme, Finansinių rinkų dalyvių apmokestinimo įstatymo projektas nebus priimtas, todėl biudžetas 50 mln. eurų netenka. Finansų ministras turi grįžti, susiskaičiuoti iš naujo ir pateikti naują biudžetą, kuris atitiktų tuos įstatymus, kurie yra registruoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ministre, čia komentuoti nereikia. Čia buvo nuomonė prieš balsavimą.
Dabar skelbiu balsavimą po pateikimo dėl Seimo nutarimo projekto Nr. XIIIP-4015. Pritariantieji šiam nutarimui, kurį pateikė ministras, balsuoja už.
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 57, prieš – 1, susilaikė 36 Seimo nariai. Nutarimui po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomi – Audito komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ar galime pritarti bendru sutarimu komitetams? Galime. Siūloma svarstyti gruodžio 5 dieną. Galime pritarti šiai datai bendru sutarimu? Galime. Dėkoju.
11.13 val.
Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4016, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4017 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-3.1 klausimas – Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4016. Pateikimas. Taip pat pranešėjas ministras V. Šapoka.
V. ŠAPOKA. Gerbiami kolegos, metodikos įstatymo projekte siūlome tikslinti kriterijus, kuriais vadovaujantis bus prognozuojamos pajamos iš GPM savivaldybės teritorijoje.
Pirma. Siūloma nustatyti, kad ateinančių metų pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio prognozuojamos pagal apskaičiuotą gyventojų, toje savivaldybėje deklaravusių paskutinę gyvenamąją vietą praėjusiais kalendoriniais metais, GPM. Tokių gyventojų sumokamas mokestis sudaro apie 98,87 % viso GPM.
Antra. Jeigu gyventojas yra nedeklaravęs gyvenamosios vietos, savivaldybės ateinančių metų pajamos iš GPM prognozuojamos pagal to gyventojo pajamų mokestį išskaičiuojant iš šio asmens paskutinės buveinės arba deklaruotos gyvenamosios vietos adresą atitinkamoje savivaldybėje praėjusiais kalendoriniais metais. Tokių gyventojų sumokamas mokestis sudaro 1,13 % viso GPM. Toks gyventojų pajamų mokesčio prognozavimo patikslinimas nekeičia esamo reglamentavimo esmės, nes GPM prognozavimo tvarka ir toliau bus susieta su konkretaus gyventojo sumokamu GPM, tačiau tokie pakeitimai turės teigiamą poveikį. Tai mažins administracinę naštą, tai yra mokesčių mokėtojai išvengs papildomų duomenų teikimo, mokesčių administratorius natūraliai jų apdorojimo. Pats prognozavimas taps aiškesnis ir tikslesnis, nes darbdavys ne visais atvejais gali nurodyti tikslius ir realiai darbuotojų gyvenamosios vietos metų pabaigoje atitinkančius duomenis. Mokesčių administratorius, mokesčių inspekcija… jos turimi GPM duomenys bus susieti su gyventojų gyvenamąja vieta.
Taigi, ir kitas yra darbotvarkės 1-2.4 klausimas. Jis labai techninis, tai kartu teikiamas su Metodikos projektu, susijęs su… Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektas, kuriame numatyta pripažinti netekusia galios šio įstatymo 35 straipsnio 3 dalį, kuri tampa neaktuali. Kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Gerai. Jūsų nori paklausti Seimo nariai. Klausia Seimo narys K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamas ministre, iš tikrųjų pataisa yra prasminga, bet klausimas būtų toks. Sakykite, atskiros savivaldybės, pavyzdžiui, Kauno miestas ir Kauno rajonas. Kiek pakeistas ekvilibriumas žmonių pajamų perskirstymo, arba judėjimo iš vieno taško, iš kito, jūs turite kokius nors skaičiavimus? Natūralu, kad sąlyginai daug žmonių, kurie dabar, pavyzdžiui, dirba Kaune, o registruoti yra Kauno rajone arba kur nors kitur, turės pakeisti savo registraciją. Tai atitinkamai su ja pasikeis ir piniginiai srautai. Kokie galimi tų srautų pasikeitimai, pajamų dydžiai? Ačiū.
V. ŠAPOKA. Tikrai nemanau, kad gyventojai pakeis registracijos vietą būtent dėl šios metodikos pakeitimo, tai galiu tikrai užtikrinti, kadangi iš esmės Lietuvoje GPM skirstymas priklauso nuo gyventojų skaičiaus, o ne dirbančiųjų skaičiaus. Bet tam, kad būtų papildoma paskata savivaldybėms rūpintis, kad kurtųsi gerai apmokamos darbo vietos, buvo metodikos pakeitimai, kurie yra priimti. Ir dalis paskirstymo yra duodama kaip premija, priklausomai nuo to, ar savivaldybė yra natūralaus augimo, ar čia išskaidyta į keturias kategorijas pagal metodiką. Tai iš dalies atliepia tai, kad į darbuotojų skaičiaus pokytį taip pat bus atsižvelgiama. Bet esminis principas nesikeičia.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamas ministre, norėjau paklausti. Planuodami savivaldybių biudžetų pajamas, ar nesvarstėte nekilnojamojo turto mokesčio, kurį dabar vadiname prabangos mokesčiu, nors jis, atrodo, tampa infrastruktūros mokesčiu, pakeitimo konstruoti taip, kad pajamos iš tikrųjų eitų savivaldybėms, o ne valstybės biudžetui, tokiu būdu užtikrinant ir savivaldybių motyvaciją kurti infrastruktūrą ir didinti nekilnojamojo turto vertę? Čia konkrečiai susiję su savivaldybių biudžetų pajamomis.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Tikrai skaičiavome įvairius variantus, tikrai diskutavome ir su Savivaldybių asociacija šiuo klausimu. Kadangi dabartinė mokesčio konstrukcija yra orientuota į mokesčių sistemos progresyvumo didinimą, tai mes turime progresyvinį tarifą nekilnojamojo turto mokesčio nekomercinės paskirties gyventojų srityje. Todėl pati metodika tikrai būtų ir sudėtinga. Kalbėdami su savivaldybėmis priėjome konsensusą, kad šiuo metu su šiuo Vyriausybės žingsniu tai nebūtų proporcinga.
Tačiau kalbant apie ateitį, nes vėlgi tai yra žingsnis, kalbant apie nekilnojamojo turto kartelės nuleidimą, tai aiški indikacija, kad ateityje nekilnojamojo turto mokestis bus visuotinis. Kol kas jis taikomas brangiausiam būstui, bet manau, kad tikrai ateityje yra neišvengiamas ir visuotinis. Tuomet, jau konstruojant visuotinį mokestį ir atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo išaiškinimą, tikrai akivaizdu, kad reikės sudėlioti taip, kad tas mokestis tikrai keliautų į savivaldybes. Aš manau, kad tai akivaizdu. Tiesiog kadangi pats kartelės nuleidimas generuos papildomai apie 8 mln. eurų, nebūtų prasminga kurti labai sudėtingos sistemos, bet, diegiant visuotinį, net neabejoju, kad tas mokestis turėtų keliauti savivaldybėms.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Gerbiamas ministre, kad siūlote keisti reguliavimą, iš esmės tai nėra blogai, bet, mano galva, jis neatspindi socialinio teisingumo, kuris yra dabar Lietuvoje. Ir ypač išryškėjusi problema Kauno rajone, Kauno mieste, Klaipėdos mieste, Klaipėdos rajone. Aš su jūsų specialistais, ministerijos darbuotojais dar prieš ketverius metus buvau šnekėjęs, gal būtų galima gyventojų pajamų mokestį skaičiuoti iš trijų sudėtinių dalių, tai būtų žmogaus deklaruota arba registruota gyvenamoji vieta, darbo vieta ir jo vaikų, šeimos, tarkim, lankomumas. Kaip pavyzdys, jei žmogus gyvena Kauno rajone, dirba Kauno mieste, vaikas, tarkime, lanko Kauno rajono švietimo įstaigą, proporcingai gyventojų pajamų mokestį dalinti. Kodėl vis dėlto neinama taip, kad socialiai teisingai būtų gyventojų pajamų mokestis formuojamas?
Ir antras kylantis klausimas yra didelė savivaldybių našta: vienos savivaldybės pajėgia surinkti gyventojų pajamų mokestį, kitos ne. Kodėl neskatinama skirti finansavimą…
PIRMININKAS. Laikas!
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). …iš gyventojų pinigų dėl žemės sklypų suformavimo? Ačiū.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Su šiuo projektu tie klausimai nėra susiję, nes tai yra apie prognozavimo pakeitimus.
Dėl pačios esmės, manau, tikrai yra daug įvairių nuomonių. Žinome, kad yra ir Chartija, žinome skirtingas savivaldybių galimybes. Vienos auga natūraliai, yra didelės, kitos mažesnės. Vienur labiau norima gyventi, kitur labiau norima dirbti.
Ar dabartinis balansas yra tinkamas? Manau, kad tikrai verta kiekvieną kartą diskutuoti. Kaip minėjau, iš dalies dabar yra atspindėtas ir dirbančiųjų skaičius, ir darbo užmokesčio pokytis, bet kartu priklauso nuo to, kaip savivaldybėms sekasi. Vienos yra donorės, kitos – gavėjos. Aš manau, norint visą sistemą apskritai peržiūrėti, tikrai reikėtų skirti kur kas daugiau laiko. O šiandien mes kalbame tik apie prognozavimą.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Remigijaus klausimas išties yra įdomus dėl darbo vietų ir panašiai, tačiau galėčiau vienoje vietoje oponuoti. Yra nelegalių darbo vietų. Taigi GPM ir gyvenamoji vieta – pagal ką jūs siūlote surinkti mokesčius? Pagal deklaruotą ar registruotą vietą? Tačiau yra tokių atvejų, ne vienas, ne 2 tūkst., kai, tarkime, vienas iš tėvų neregistruoja sūnaus, kuris dirba nelegaliai. Ar čia kaip tik nesumažės mokesčių? Ar turite kokių kitokių sprendimo būdų, kad sutvarkytume šį darbą, kuris išties tęsiasi jau ne vieną dešimtmetį Lietuvoje?
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Kadangi mes kalbame šiuo atveju apie pririšimą prie gyvenamosios vietos ir padarymą to automatiškai ir kad duomenys būtų kuo tikslesni, aš manau, šiuo atveju teisingas žingsnis yra ir mažinama administracinė našta. Žinoma, dėl nelegalaus darbo turime Darbo inspekciją ir turi būti sprendžiama iš šios pusės.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, gerai, kad darbdaviui sumažėja ta atsakomybė (aišku, nedaug – 1,2 %), rūpestis žinoti, kur gyvena jo pavaldiniai ar darbuotojai. Bet, kita vertus, jūs kitu įstatymo projektu sakote, kad savivaldybės gaus daugiau pajamų, bet kartu daugėja ir daugiau savivaldybių donorių, sakykime, daugiausia tai žiedinės savivaldybės. Dabar, deklaravus gyvenamąją vietą… Aišku, mes matome, kad nemažai didžiųjų miestų darbuotojų, nuo kurių priklausys ir gyventojų pajamų mokesčio… kur jis nueis, tai nueis į rajonus. Pavyzdžiui, aš galiu pasakyti 2014 metų situaciją, kai kas mėnesį į Kauno miesto biudžetą patekdavo 5 mln. litų iš Vilniaus, išeidavo 2 mln. į Kauno rajoną ir 0,5 mln. į Jonavos rajoną. Mes matome, kad tikrai nemaža dalis gyventojų pajamų mokesčio išeina į žiedines savivaldybes, o žiedinės savivaldybės taip pat pagal kitą įstatymo projektą tampa donorėmis.
PIRMININKAS. Laikas, laikas, laikas.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Turbūt kiekvienos individualios savivaldybės čia nespėtume įvertinti. Šis projektas tam poveikio neturės.
Kalbant apie savivaldybių donorių skaičiaus augimą, pagal galiojančią metodiką tai priklauso nuo to, kaip sekasi savivaldybėms.
O dėl skirtumų tarp regionų, puikiai žinome, kad Lietuvoje jie yra didžiuliai ir netoleruotini, tai tam taip pat reikia resursų. Jeigu kalbėtume apie sutarimą dėl Lietuvos, aš manau, kad turime solidarizuotis ir vis dėlto tų savivaldybių, kurios neturi kokio nors natūralaus augimo šaltinio, neturime palikti likimo valiai. Natūralu, kad vienos bus donorės, kitos – gavėjos.
PIRMININKAS. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuojame po pateikimo dėl Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4016. (Balsai salėje)
Balsavo 90 Seimo narių: už – 79, prieš nebuvo, susilaikė 11 Seimo narių.
Gerbiamas ministre, jūs kalbėdamas paminėjote, kad pateikėte ir kitą projektą Nr. XIIIP-4017, ir po to diskusijoje buvo klausimų apie gyventojų pajamų mokestį, 35 straipsnis. Taip, jūs pateikėte.
V. ŠAPOKA. Tai yra susijęs, nes tiesiog yra naikinama Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 35 straipsnio 3 dalis, kadangi ji tampa neaktuali. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėl motyvų kalbėti niekas neužsirašė. Gal tada galime pritarti šiam projektui bendru sutarimu po pateikimo? Ačiū, pritarta.
Toliau posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Mielieji kolegos, dar liko komitetai. Kaip pagrindinis yra siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projekto – taip pat tie patys komitetai. Siūloma svarstyti lapkričio 21 dieną. Pritariame bendru sutarimu. Dėkoju.
11.28 val.
Akcizų įstatymo Nr. IX-569 9, 10, 26, 35, 37, 371, 38, 44, 61 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4018, Akcizų įstatymo Nr. IX-569 1, 2, 3, 30, 31 straipsnių, II ir III skyrių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1327 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4019 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Akcizų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4018. Gerbiamas ministras V. Šapoka. Pateikimas.
V. ŠAPOKA. Gerbiami kolegos, įstatymo projektas teikiamas kartu su ateinančių metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu. Numatoma nuosaikiai didinant akcizų tarifus plėsti ekonomikos augimui mažiau žalingų mokesčių bazę, kartu mokestinėmis priemonėmis labiau prisidėti prie aplinkosaugos ir sveikatinimo tikslų įgyvendinimo.
Įstatymo projektu numatomas akcizų nuosaikus didinimas nuo 2020 metų. Bešviniam benzinui – nuo 434,43 eurų iki 466 eurų už 1 tūkst. litrų produkto; gazoliams nuo 347 eurų iki 372 eurų už 1 tūkst. litrų produkto; gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veiklos, įskaitant akvakultūros ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse veiklą, subjektams žemės ūkio produktų gamybai – nuo 56 eurų iki 81 euro už 1 tūkst. litrų produkto, išlaikant vienodą kainų padidėjimo lygį, lyginant su gazoliais. Litro benzino kaina galėtų padidėti apie 4 euro centus, gazoliams ir žemės ūkio veikloje naudojamiems gazoliams – apie 3 euro centus.
Taip pat atsižvelgiant į tai, kad gazoliai yra viena taršiausių kuro rūšių, numatomas akcizų lengvatos šildymui skirtiems gazoliams, tai yra buitiniam krosnių kurui, tepalinėms alyvoms ir skystajam kurui (mazutams), nuo 2020 m. sausio 1 d. numatomas panaikinimas. Remiantis ES rekomendacijomis, dalį patiriamų kaštų, keičiant kuro rūšį, bus galima kompensuoti taip palengvinant perėjimą prie mažiau taršių technologijų. Manau, komitetuose svarstant Energetikos ministerija pateiks savo siūlymus.
Akcizų nuo 2020 m. kovo 1 d. etilo alkoholiui didinimas, tai yra nuo 1 tūkst. 832 eurų iki 2 tūkst. 225 eurų už grynojo etilo alkoholio hektolitrą. Pusė litro stipraus gėrimo, vaizdžiau – pusė litro degtinės, vidutiniškai galėtų pabrangti apie 45 euro centus. Į poveikį biudžetui jau atkreipiau dėmesį pristatydamas pirmąjį klausimą. Taigi kviečiu pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, prašome paklausti. Kaip jau minėjo ministras, tai abu įstatymų projektai Nr. XIIIP-4018 ir Nr. XIIIP-4019, Akcizų įstatymai. Jie susiję.
Pirmasis klausia R. Žemaitaitis. Ruošiasi M. Majauskas.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Ministre, tikrai niekaip negaliu pritarti šitam projektui. Prisimenu, kada jūs, valdančioji koalicija, Vyriausybėje dalyvavote, pas premjerą kabinete, mes šnekėjome apie tą mokestinę bazę.
Mano klausimas susidarys iš dviejų dalių. Jūs planuojate didinti kaitinamajam tabakui realiai 65 %. Mes praeitais metais priėmėme įsipareigojimus ir buvome sutarę trejų metų laikotarpiu jo nedidinti. Aš skaičiuoju, kad yra 65 % didinti tabakui. Dabar, ar jūs galite pasakyti, kiek yra Lenkijoje, Latvijoje, nes išeis taip, kad mes turėsime kone pusantro karto didesnį akcizą už mūsų kaimynines valstybes? Skaitau, jūs aiškinamajame rašte rašote, kad neigiamo poveikio nebus, tai aš skaičiuoju, kad 2 mln. jūs iškart negaunate pajamų, plius kontrabanda, plius… kaip ta kontrabanda grubiai iš Europos Sąjungos šalies ateina. Kaip jūs tai vertinate?
Dabar ūkininkams kone trečdaliu didėja dyzelinis kuras, tai yra nuo 56 iki 81 euro. Aš kreipiuosi į kolegas, kurie yra vienmandatininkai rajonuose ir regionuose. Gal jūs galėtumėte irgi jiems atsakyti, nes 3 euro centais kils iš karto kaina vienam litrui, kokią įtaką turės prekei, tai yra vienam litrui pieno, vienam kilogramui mėsos, vienam kilogramui grūdų ir panašiai? Gal galite pasakyti rezultatą, kiek prekybos centre pabrangs produktai? Mano skaičiavimais – 14–17 euro centų.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Kalbant apie kaitinamąjį tabaką, tai žinoma, kad ne tik Lietuva, bet ir kitos mūsų kaimyninės šalys taip pat imasi sprendimų. Kiek mes diskutuojame, taip pat yra numatyti ketinimai juos keisti. Lietuvoje kaitinamojo tabako produkto kaina sudarys 113,2 už kilogramą. Kalbant apie kaitinamąjį tabaką, dėl ko yra keičiamas numatytas planas ir yra spartinamas, tai atsižvelgiant į bendrą situaciją rinkoje, kadangi pakeičiamumas tikrai yra didelis ir yra spartus šuolis. Tai taip pat yra žalingas įprotis, turbūt su šituo sutiksite. Siekdami sveikatinimo tikslų, tą akcizą didiname.
O kalbant apie individualius poveikius, aš manau, tikrai komitetuose bus galima tą… (Balsas salėje) Už kokį produktą?
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia M. Majauskas. Ruošiasi E. Pupinis.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, norėjau paklausti, ar skaičiavote, kaip pasiskirsto standartinio akcizo bešviniam benzinui ir gazoliams mokestinė našta, taip pat ir akcizo etilo alkoholiui didinimas? Ar toks sprendimas dar papildomai nedidins socialinės atskirties, nes žinoma, kad, matyt, etilo alkoholį daugiau naudoja galbūt mažiau uždirbantys žmonės, kaip ir naudoja benziną ir gazolius, važinėdami taršesniais automobiliais, ne naujais automobiliais, o tie, kurie teršia daugiau, ir naudoja daugiau kuro, galbūt gyvendami toliau nuo centro ir toliau nuo darbo vietos, taip pat važinėdami didesnius atstumus. Ar nemanote, kad sprendimas didinti standartinį akcizą bešviniam benzinui ir gazoliams, taip pat ir etilo alkoholio didinimas tik didins socialinę atskirtį?
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Manau, kad reikėtų atsakyti kompleksiškai. Ne vien socialinės atskirties mažinimas yra vertybė. Sveikata taip pat yra vertybė. Tam, kad keistųsi situacija į gerąją pusę, žinoma, turime imtis efektyviausių priemonių. Šiuo atveju remiamės Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis. Kaina taip pat turi įtakos ir žalingų įpročių atsisakymo tendenciją stiprina.
O kalbant apie akcizą kurui, vis dėlto turime prisiminti pagrindinį principą, kad teršėjas moka. Jeigu visi važinėjame taršiais automobiliais ir dėl to trumpiau gyvename, mūsų vaikai daugiau serga, pinigų visiems dėl to daugiau neatsiranda, o tai reikalauja papildomų išlaidų taip pat ir sveikatos apsaugai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi K. Glaveckas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, ar nemanote, kad vis dėlto teisingiau būtų tą įstatymą suskaldyti į kelias dalis. Savaime suprantama, dėl sveikatos – alkoholis, rūkymas, tai visiems suprantama, galbūt akcizas sprendžia tas problemas. Čia apie žemės ūkį buvo kalbėta. Iš tikrųjų su žemės ūkiu niekur nepabėgsi, kadangi ūkininkai ir perdirbėjai įtrauks į produkto kainą ir žmonės už tai sumokės, vis tiek bus atsiimta.
Tačiau klausimas apie vežėjus. Suprantu, tai nedaug – 2 centai, jeigu kalbame apie vieną litrą, tačiau vežėjai ne litrais matuoja, o šimtais ir tūkstančiais ir jau dabar dėl Mobilumo paketo daug kas registruojasi Lenkijoje, kadangi ten nesugebėta atstovėti. Ar nemanote, kad vis dėlto dabartinis padidinimas, praeitų metų padidinimas, tas nuolatinis didinimas dar labiau išstumia verslo šaką, kuri Lietuvoje sukuria didelę dalį BVP? Ačiū.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Tikrai galiu sutikti su tuo, jog reikia labai atidžiai vertinti, kokį tai padarys poveikį. Tas ir buvo įvertinta. Tikrai yra nuosaikus pasiūlymas padidinti. Bet jeigu išskirsime vieną ūkio šaką iš visų ir laikysime tiesiog šiltnamio sąlygomis, o nuo to kentės visi kiti sektoriai ir gyventojai, nemanau, kad tai bus teisinga. Tai yra nuosaikus priemonių paketas ir akcizas, šiuo atveju tenkantis nemaža dalimi ir šitam sektoriui, yra to dalis. Aš manau, kad tas pasiūlymas yra tikrai tinkamai subalansuotas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia K. Glaveckas. Ruošiasi M. Puidokas. (Balsai salėje) Nėra. M. Puidokas. Ruošiasi A. Mazuronis.
M. PUIDOKAS (MSNG). Dėkoju. Ar iš tiesų yra nagrinėta, kaip akcizų didinimas paveiks rinką? Ar nepadidės prekių kontrabanda? Man pačiam teko susitikti su keliomis didžiausiomis mūsų logistikos kompanijomis ir iš tiesų faktiškai visos jos įvardija, kad jau yra sukūrusios savo įmones Lenkijoje ir tikrai labai rimtai svarsto pereiti dirbti į tą šalį. Iš tikrųjų būtų didelė netektis mūsų valstybės biudžetui ir ekonomikai. Jūs kalbėjote ką tik atsakydamas į praeitą klausimą, kad įvertinote tas grėsmes, bet ar iš tikrųjų taip yra, nes to sektoriaus atstovai, didelės įmonės kalba, kad su jais kalbėta nebuvo.
Kitas klausimas paprastesnis, susijęs su paprastais žmonėmis. Ar etiška skelbti apie lengvatos buitiniam krosnių kurui panaikinimą, tai pabrangintų vieno litro kuro kainą net 40 euro centų. Likę pora mėnesių iki tokios lengvatos panaikinimo…
PIRMININKĖ. Laikas.
M. PUIDOKAS (MSNG). …būtų tikrai per mažai, kad žmonės galėtų savo namuose pakeisti į kitą šildymo sistemą.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Turbūt suprantame, kad dabartiniam šildymo sezonui – aš atsakau į antrąją klausimo dalį – tą kurą jau turi naudotojai. Tai galiotų jau kitam šildymo sezonui. Pakankamai laiko Energetikos ministerijai susitvarkyti taip, kad gyventojai patirtų kuo mažiau nepatogumų.
O grįžtant prie kito klausimo, tai dėl vežėjų… Nekartosiu, ką jau pasakiau. O ar kalbėjausi su individualiomis įmonėmis – tikrai ne ir jums nerekomenduoju. Mes kalbamės su asocijuotomis struktūromis, kurios atstovauja visos savo grupės interesams.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Paskutinis klausia A. Mazuronis. Prašau.
A. MAZURONIS (MSNG). Labai dėkui. Gerbiamas ministre, iš tiesų įdomiai pasakėte, kad didindami akcizą tabakui, siekiate atgrasyti žmones nuo žalingų įpročių. Tikimybė, kad padidinus šį akcizą, žmonės mes rūkyti, matyt, yra gerokai mažesnė negu tikimybė, kad žmonės paprasčiausiai pereis nuo kaitinamojo tabako gaminių prie deginamojo tabako gaminių, tai yra prie įprastų cigarečių, o tai iš principo yra daug žalingiau sveikatai ir ydingiau.
Ar nemanote, kad šiuo atveju akcizų politika galėtų būti ne tik kaip mokestinis instrumentas, bet kaip žmonių įgūdžių ir įpročių formavimas. Jeigu vis dėlto rūko, tegu rūko produktus, kurie yra gerokai mažesnės žalos, ir tai jau įrodyta medikų.
Ir antras dalykas – dėl žaliojo akcizo ūkininkų dyzelinui. Gal galite pasakyti, kokia yra aplinkinių šalių praktika šios mokestinės lengvatos atžvilgiu, kaip yra Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje, ar tokia lengvata egzistuoja? Jeigu taip, kokio dydžio ji yra?
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Vis dėlto, matyt, kas žalingas, o kas žalingesnis, turint omeny, kad tas minėtų produktų pakeičiamumas yra didelis… Apskritai kainų lygis keliamas tiek vieniems produktams, tiek kitiems. Šiuo atveju yra didelis atotrūkis tarp skirtingų produktų tarifų. Tas atotrūkis yra mažinamas. Pats poveikis bus apie 33 euro centus. Aš manau, kad mes turime laikytis vis dėlto kryptingos politikos, kad apskritai būtų atsisakoma žalingų įpročių. Turbūt šiuo atveju esame labai nuoseklūs.
O kalbant kitu jūsų klausimu, dėl žemės ūkyje naudojamų gazolių, Lietuvoje siūlomas 81, Estijoje yra 133, Lenkijoje, perskaičiavus pagal spalio 1 dienos zloto ir euro kursą ir atsižvelgus į Lenkijoje taikomo mokesčio susigrąžinimo mechanizmą, yra 107,1. Latvijoje šiuo metu, jeigu nebūtų pakeitimų nuo sausio 1 dienos, – 62,1.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausimų laikas baigėsi. Gerbiami kolegos, motyvai. R. Žemaitaitis – motyvai prieš.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiama pirmininke. Išties aš dėl biudžeto neturiu jokių pastabų, bet dėl šio teisės akto tikrai kviečiu kolegas, kurie skaičiuoja, kurie atliko bent jau skaičiavimus, – kategoriškai prieš. Buvo labai gera kolegos E. Pupinio pastaba, kad būtų gerai, kad kiekvienas akcizas būtų išskirtas ir gal sulauktų palaikymo. Tiesiog negaliu balsuoti dėl keturių paprastų dalykų. Ateina mobilumo paketas, Lietuva tam nėra pasiruošusi. Tai reiškia, kad įmonės iškels savo verslus į Lenkiją, į pasienį su Vokietija, ir Lietuva praras kelis šimtus milijonų pajamų.
Dabar kalbame apie žalingą įprotį. Aš to žalingo įpročio neturiu, kaip ir daugelis mūsų kolegų, bet ką padarėte prieš trejus metus? Prieš trejus metus, ministre, padidinęs akcizą alkoholiui, jūs beveik kiekvienais metais padovanojate lenkams ir latviams nei daug, nei mažai – apie 120 mln. Tai patvirtino jų finansų ministerijos, patvirtino jų skaičiai, tai patvirtina mūsų užstato sistema, kai Lietuvoje pagaminti gėrimai su užstato pakuotės sistema atsidūrė Latvijos, Lenkijos prekybos centruose, juos nusipirko ir juos grąžino. Jeigu mes pagamindavome, tarkime, milijoną pakuočių, grįždavo į sistemą 1 mln. 200 tūkst. Tai 200 tūkst., kaip pavyzdį sakau, tiesiog iš ten darėm.
Dabar ūkininkai. Ministre, mes atlikome tuos skaičiavimus, mes atlikome detalius skaičiavimus ir automobilio mokesčio, atlikome dėl akcizo dyzeliniam kurui ūkininkams ir rezultatas: tiesiog šis įstatymas šiandien nuo sausio 1 dienos informuoja Lietuvos gyventojus, kad ekvivalentas 1 litras ar tai pieno, 1 litras bulvių ar 1 litras mėsos kiekvienam gyventojui pabrangs nuo 15 euro iki 17 euro centų. Todėl tikrai kviečiu visus kolegas nebalsuoti už šį projektą, nepritarti jam ir tegul iš tikrųjų ministerija pagalvoja, kaip tą problemą išspręsti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvų už nėra. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl Akcizų įstatymo ir su juo susijusio antrojo Akcizų įstatymo kartu. Balsuojame po pateikimo.
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 47, prieš – 10, susilaikė 32. Po pateikimo pritarta. Siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas kaip pagrindinis, papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 21 dieną. Dėkojame.
Kitas darbotvarkės klausimas projektas Nr. XIIIP… Dėl antrojo, tiesa, dėl akcizų papildomas komitetas yra nenumatytas. Galime pritarti? Pritariame bendru sutarimu.
11.47 val.
Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4020 (pateikimas)
1-5 klausimas, taip pat prie mūsų Valstybės biudžeto įstatymo projekto lydimasis – Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4020. Pateikimas. Prašom.
V. ŠAPOKA. Gerbiami kolegos, projektas teikiamas kartu su 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu. Projekto tikslas – atsižvelgiant į tarptautinių organizacijų rekomendacijas Lietuvai plėsti ekonomikos augimui mažiau žalingų mokesčių bazę ir kartu suvienodinti minimalų mokesčio tarifą komercinės paskirties nekilnojamajam turtui su taikomu minimaliu tarifu nekomercinės paskirties turtui, projekte siūloma mažinti neapmokestinamąjį dydį nuo 220 tūkst. eurų iki 100 tūkst. eurų. Taikoma apmokestinant fizinių asmenų nekomercinės paskirties nekilnojamąjį turtą, taip didinant mokesčių sistemos progresyvumą.
Taip pat siūloma suvienodinti minimalų NT mokesčio tarifo dydį visam apmokestinamajam fizinių ir juridinių asmenų komercinės ir nekomercinės paskirties nekilnojamajam turtui, padidinant minimalų nekilnojamojo turto mokesčio tarifą nuo 0,3 % iki 0,5 %.
Koks bus poveikis biudžetams priėmus projektą? Prognozuojamas valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų padidėjimas yra apie 9,2 mln. eurų per metus: 8 mln. eurų dėl neapmokestinamojo dydžio sumažinimo į valstybės biudžetą ir 1,2 mln. eurų dėl minimalaus tarifo padidinimo į savivaldybių biudžetus. Kviečiu pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti nemažai Seimo narių. M. Majauskas pirmasis. Ruošiasi I. Šimonytė.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, norėjau paklausti, ar vertinote šio mokesčio įtaką vienišiems asmenims, vienišiems pensininkams? Galima įsivaizduoti, kad vyresnio amžiaus šeima (moteris, vyras) atsikraustė į Vilniaus senamiestį dar prieš karą, gyveno, vyrai dažniausiai miršta anksčiau, liko viena našlė. Moteris sunkiai galą su galu suduria, kaip žinome pagal statistiką. Pensija beveik iš esmės garantuoja, kad žmogus gyvena skurde, tai dabar dar jai reikės mokėti ir papildomą nekilnojamojo turto mokestį, nors ji papildomų pajamų neturi, o nekilnojamojo turto, puikiai žinome, ant duonos neužsitepsi ir pusryčiams neatsikąsi. Tai ar vertinote, kokia šio mokesčio dalis teks vienišiems asmenims, ypač vienišiems pensininkams?
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Vertinimas buvo atliekamas ir tikrai tokių situacijų yra nykstamai mažai. Dar noriu atkreipti dėmesį į tai, kad, remiantis tokio pobūdžio argumentais, bet koks nekilnojamojo turto mokestis turbūt būtų neįmanomas, nes visuomet rasime situacijų, kai, apeliuojant į emocijas, bus galima taip pasakyti. Aš manau, tais atvejais, kai tikrai yra skurstama, yra visi kiti valstybės mechanizmai, kurie tas problemas sprendžia. Turime ir šildymo lengvatą. Manau, reikia žiūrėti į bendrą visumą, taip pat į priimamus sprendimus socialinės apsaugos politikos srityje, nes, kaip minėjau, finansavimas auga itin sparčiai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia I. Šimonytė. Ruošiasi A. Armonaitė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū. Aš savo klausimą pratęsiu nuo to, ką ministras pasakė savo atsakyme. Tai taip nebūtų, kaip jūs sakote, nes tose šalyse, kur yra normalus nekilnojamojo turto mokestis, kuris yra renkamas į savivaldybių biudžetus, tai savivaldybės turi labai plačią kompetenciją spręsti klausimus, kad ir tokius, kuriuos uždavė Mykolas. Tačiau šitas kvazinekilnojamojo turto mokestis nė kiek nepanašus į nekilnojamojo turto mokestį. Visos taisyklės labai griežtai įkaltos įstatyme ir todėl tų problemų spręsti niekas nėra įgaliotas. Tiesiog dura lex, sed lex.
Bet mano klausimas yra kitas. Jūs kalbėjote apie mokesčių sistemos didesnį progresyvumą. Paprastai tas yra daroma siekiant, kad žmonės, kurie turi didesnes pajamas ar didesnį turtą, labiau prisidėtų prie bendrojo gėrio finansavimo. Bet tiesiog pasakykite taip arba ne, o jeigu ne, tai paaiškinkite, kodėl ne. Pagal šitą įstatymo projektą ir jūsų siūlomą schemą asmuo, turintis milijoną turto, turės labai dideles paskatas perregistruoti savo turtą juridiniam asmeniui, nes tokiu atveju sumokės mažiau nekilnojamojo turto mokesčio savivaldybei negu pagal jūsų šitą siūlomą turčių mokestį.
V. ŠAPOKA. Tokiu atveju tai bus nusikalstama veika, turbūt suprantate. (Balsai salėje) Ne, palaukite. Gal galite patikslinti klausimą? (Balsai salėje) Ne, tai…
PIRMININKĖ. Prašom patikslinti klausimą.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Patikslinu klausimą. Pasiturintys žmonės paprastai būna nebūtinai muzikantai, bibliotekininkai arba mokytojai, tai paprastai yra verslininkai, kurie turi, pavyzdžiui, kokią nors uždarąją akcinę bendrovę, į kurią gali įnešti savo turtą ir sumokėti mažiau nekilnojamojo turto mokesčio. Taip ar ne?
V. ŠAPOKA. Bet, palaukite, šiuo atveju mes progresinių tarifų taigi nekaitaliojame, šiuo atveju nieko naujo neatsiranda.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Tai tiesiog rodo, kad įstatymas ir dabar yra kvailas ir jūs dar labiau gilinate šitą kvailybę.
V. ŠAPOKA. Pakalbėkime apie ėjimą link visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio. Kalbant apie visuotinį nekilnojamojo turto mokestį, tam, kad jis rastųsi, Vyriausybė turi parodyti gyventojams, na, indikuoti, kokių elgsenos pokyčių tikisi. Visuotinis nekilnojamojo turto mokestis yra neišvengiamas. Nuleisdami kartelę mes aiškiai indikuojame, kad turėti brangų turtą ateityje tikrai kainuos ir neišvengiamai bus visuotinis nekilnojamojo turto mokestis, kad žmonės turėtų laiko iki visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio įvedimo priimti arba peržiūrėti ilgalaikius sprendimus. Manau, kad orientacija į elgsenos pokyčius šiuo atveju yra kur kas svarbesnė negu tie papildomi 8 mln.
PIRMININKĖ. Klausia A. Armonaitė. Ruošiasi S. Gentvilas.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Aš apie tuos elgsenos pokyčius, kuriuos jūs norite pasiekti šiuo mokesčiu. Ar nereikėtų pasižiūrėti į save, į valstybę, į valdžios institucijas ir ten ieškoti elgsenos pokyčių? Jeigu valstybė ir įstaigos valdo turto už 2,7 mlrd. eurų, jeigu yra 700 valdytojų ir tas turtas nėra privatizuojamas, nėra parduodamas, o bent 10 % atsisakius 20 mln. eurų pasiektų mūsų biudžetą, matyt, būtų racionaliau. Koks yra jūsų požiūris į nekilnojamojo turto mokestį valstybės įstaigoms? Galbūt jis, ne galbūt, aš esu įsitikinusi, paskatintų atsisakyti nereikalingo turto ir biudžetui efektas būtų daug didesnis negu nukreipiant mokestį žmonėms.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Kalbant apie efektyvesnį valdymą, visiškai sutinku. Jeigu pasižiūrėtume į valstybės administracinės paskirties nekilnojamąjį turtą, jis yra koncentruojamas, Turto bankas perėmė 75 % ir ateinančiais metais pasieks 100 %. Rezultatai yra akivaizdūs – įstaigos atsisako apie 20 % reikiamo turto, ir ta sistema veikia.
Dabar kažkiek norėčiau išsklaidyti mitų dėl nekilnojamojo turto mokesčio savivaldos, savivaldybių institucijų turimam turtui ir valstybės turtui. Europos Komisija, visai neseniai atlikusi analizę, labai aiškiai konstatavo ir apibendrindama išdėstė, jog nerekomenduoja taikyti valstybės ar savivaldos nekilnojamam turtui mokesčio, nes, jos nuomone, tai yra beprasmiška: jeigu savivaldybė nusistatytų mokestį arba nusistatytų lengvatą, nuo to finansai nepasikeistų.
Kas įvyktų, jeigu šiuo metu būtų priimtas toks įstatymas? Iš esmės dalį finansų iš valstybės biudžeto atitrauktume į savivaldos biudžetus ir šiuo atveju socialinėms reikmėms tų finansų liktų dar mažiau. Todėl truputį yra prikurta mitų. Kad būtų paskatų centralizuoti ir efektyvinti valdymą, visiškai sutinku, ir Turto bankas yra geras pavyzdys taip pat ir savivaldai. O savivaldybėse tikrai situacija yra labai skirtinga, bet kadangi pas mus savivalda turi autonomiją, kiekviena savivaldybė tvarkosi taip, kaip įgalina jos rinkėjas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ministre, jūs, atsakydamas į I. Šimonytės klausimą, sakėte, kad, anksčiau ar vėliau, nekilnojamojo turto mokestis bus visuotinis ir vartojote žodį „neišvengiamas“. Aš dar kartą jūsų paklausiu, kodėl paliekate žemės ūkio nekilnojamojo turto lengvatą? Tai yra vienintelė ūkinė veikla, kuriai jūs paliekate lengvatą, o visiems kitiems verslo sektoriams keliate minimalų nekilnojamojo turto mokesčio grindų lygį nuo 0,3 iki 0,5, argumentuodami tuo, kad reikia augimui nežalingų mokesčių.
Štai visam kitam verslui jūs randate pateisinimų pakelti mokesčio grindis, o žemės ūkio verslui jūs paliekate, priešingai – jūs dar įtraukiate ir vidurinę klasę – fizinius asmenis. Gal galite aiškiai pasakyti, nepaisant to, kad R. Karbauskis yra didžiausios frakcijos pirmininkas, kokie yra profesionalo finansų ministro finansiniai argumentai šiuo klausimu?
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Iš tiesų dėl įvairių lengvatų mes darėme atskirą peržiūrą prieš dvejus metus. Buvo iškilęs klausimas taip pat ir dėl šios lengvatos. Tuo metu konsensuso neradome, kaip ir dėl kai kurių kitų lengvatų.
Kalbant apie dabartinį įstatymo projektą, nutarėme prie šito klausimo negrįžti žinodami, jog neradome sutarimo anksčiau. Čia yra peržiūrėtas nekomercinės paskirties tarifas, jis suvienodintas. Tikrai nediskutavome dėl būtent jūsų paminėto atvejo, bet jeigu bus toks pasiūlymas, aš manau, tikrai Vyriausybė tai įvertins.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Laikas baigėsi.
Motyvai. A. Navickas – motyvai už. Nėra. M. Majauskas.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Palaukite!
PIRMININKĖ. Atsiprašau. A. Navickas.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Kadangi aš pažiūrėjau, kad čia aš esu labai vienišas, nes visi yra prieš, tai aš manau, kad šitas įstatymas yra geras tuo aspektu, kuriuo ministras ir kalba apie elgesio pokyčių įtvirtinimą. Manau, kad dar daugiau tokių įstatymų ir mes tikrai galutinai įtvirtinsime elgesio pokyčius niekados žmonėms nebalsuoti už valstiečius. Jeigu daugiau tokių įstatymų, man atrodo, kad ministras tikrai sėkmingai diskredituoja šitą valdžią.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Mieli kolegos, aš tikrai kviečiu visus mobilizuotis ir nulaužti šį įstatymo projektą elementariai, nes tai nėra racionalus sprendimas, o akivaizdi bausmė miestiečiams už tai, jog jie nepalaikė rinkimuose valstiečių.
Antra. Yra sukuriama aiški landa brangiausią nekilnojamąjį turtą perregistruoti įmonei ir taip išvengti šio mokesčio.
Trečia. Didžiausią naštą pajaus vieniši pensininkai, kurie nors ir turi galbūt nekilnojamąjį turtą, kuriame gyvena, Vilniaus senamiestyje, tačiau jo ant duonos neužsiteps ir pusryčiams tikrai neatsikąs. Todėl kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti. Gerbiami kolegos, dėmesio, prašome apsispręsti ir balsuoti dėl Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projekto po pateikimo.
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 41, prieš – 26, susilaikė 25. (Plojimai) Po pateikimo nepritarta.
Gerbiami kolegos, apsisprendžiame. Grąžiname tobulinti? (Šurmulys salėje) Bendru sutarimu grąžiname tobulinti. (Šurmulys salėje) Balsuojame. Mygtukas „už“, grąžiname tobulinti, mygtukas „prieš“, – atmetame. (Triukšmas salėje)
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 56, prieš – 38. Grąžiname tobulinti.
12.03 val.
Žemės mokesčio įstatymo Nr. I-2675 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4021 (pateikimas)
Dar vienas įstatymo projektas – Žemės mokesčio įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pateikėjas – V. Šapoka. Prašom.
V. ŠAPOKA. Gerbiami kolegos, įstatymo projektas teikiamas kartu su 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu. Stiprinant savivaldybių finansinį savarankiškumą, įstatymo projektu siūloma palaipsniui mažinti įstatyme nustatytą žemės mokesčio lengvatos dydį žemės ūkio paskirties žemei – pakeisti mokestinę žemės vertę mažinantį koeficientą iš 0,35 į 0,5. Prognozuojamas poveikis savivaldybių biudžetams – numatomas padidėjimas apie 7 mln. eurų per metus. Kviečiu pritarti.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, prašome, yra galimybė paklausti. E. Pupinis klausia pirmasis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, jau šiandien vieną kartą vožtelėjote ūkininkams per akcizą degalams, dabar antras toks. Jūs sakote, kad padaugės įplaukų. Iš tikrųjų dalis įplaukų dar priklauso nuo to, kokius koeficientus nustatys savivaldybės, kokį procentą rinksis. Gali to ir nebūti. Jūs dabar vėlgi manote, kad šie pakėlimai neatsilieps žemės ūkio produkcijos kainai. Savaime suprantama, įdės į kaštus ir sumokės tie, kurie vartoja maisto produktus. Ačiū.
V. ŠAPOKA. O koks klausimas buvo?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Klausiu, ar jūs nemanote, kad vis dėlto pakils produktų kainos dėl to ir sumokės už tą pakėlimą ne patys ūkininkai, o per perdirbėjus, per kitus daugiau mokės patys vartotojai?
V. ŠAPOKA. Kalbant apie tai, jog šiuo metu yra numatomas ekonomikos augimo lėtėjimas, vidaus paklausa išliks pakankamai stipri ir vartojimas, tikėtina, nesmuks. Tokiu atveju kalbėti, kad bet kokiose gamybos priemonėse bus visiškas perkėlimas ant vartotojo pečių, nebūtų korektiška, bet visuomet, taip, mokestinės aplinkos pokyčiai gali turėti įtakos.
PIRMININKĖ. Klausia R. Žemaitaitis. Ruošiasi M. Majauskas.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiama pirmininke. Panašus klausimas į E. Pupinio. Tik atsakysiu E. Pupiniui, kad prieš tai, kai balsavome dėl Akcizų įstatymo, tai rezultatas, dar kartą sakau, – prekės ir paslaugos pabrangs nuo 15 iki 17 euro centų, kartu jau yra įskaičiuotas ir to įstatymo pakeitimas.
Ministre, mano klausimas toks, ar jūs iš viso negalvojate, nesvarstote drausti savivaldybėms taikyti bet kokias lengvatas ir atleidimus nuo žemės mokesčio? Pavyzdys – Klaipėdos rajono savivaldybė ir Kretinga. Klaipėdos rajono savivaldybė vienais metais netaiko žemės mokesčio arba jį taiko visiškai nulinį, kai tuo momentu gretima savivaldybė taiko. Ūkininko ūkio žemė yra ir toje, ir toje. Ir tada prasideda perku–parduodu arba prasideda kažkokie politiniai negražūs žaidimai. Ar jūs negalvotumėte, kad iš tikrųjų toks mokestis būtų kaip konstitucinis nekeičiamas? Tarkim, patvirtinome trejiems metams ir trejus metus jūs jo nekaitaliojate, nes ūkininkas ir savivaldybė tiesiog turi prognozuoti, jie turi skaičiuoti savo pajamas ir išlaidas. Dabar kažkokį chaosą mes norime padaryti.
V. ŠAPOKA. Kalbant apie savivaldybes, žinoma, savivalda turi turėti finansinį savarankiškumą, ir sprendžia taip, kaip, kokius pažadus prieš rinkimus žadėjo ir kaip mato, kaip toje savivaldybės teritorijoje geriausiai padaryti tiek verslui, tiek gyventojams. Noriu atkreipti dėmesį, kad tie mokesčiai, kurie keliauja savivaldai, sukonstruoti tokiu būdu, jeigu yra atleidžiama nuo numatytos ribos, savivaldybė tai daro tiesiog savo sąskaita. Kitaip tariant, savivaldybė tokiu būdu nutarė išleisti lėšas. Aš manau, kad turėtume tą savivaldos savarankiškumą išlaikyti.
PIRMININKĖ. Klausia M. Majauskas. Ruošiasi K. Starkevičius.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Tik norėjau atkreipti dėmesį, kad po praeito balsavimo iš tikrųjų norėta išsakyti replikas…
PIRMININKĖ. Atsiprašau jūsų.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). …nes pakankamai svarbus balsavimas buvo. Bet grįžtu prie šio klausimo, gerbiamas ministre, norėjau paklausti, kodėl jūs vis dėlto siūlote išlaikyti šio mokesčio, žemės ūkio paskirties žemės mokesčio, lengvatas stambiausiems ūkininkams? Mes su kolege I. Šimonyte siūlėme panaikinti tokią lengvatą tiems žemvaldžiams, kurie per susijusius asmenis kontroliuoja daugiau negu 500 hektarų. Jūs teikiate įstatymo projektą, kur paliekate tą lengvatą. Ar nenorėtumėte pateikti projekto, kuriuo būtų atsisakoma mažiau nei vienas koeficiento, o padidinti iki vieneto tą koeficientą tiems, kurie per susijusius asmenis valdo 500 hektarų ir daugiau? Dabar jūs vis dėlto siūlote palikti stambiausiems žemvaldžiams tą mokesčio lengvatą. Galbūt reikėtų koreguoti ir įvesti progresinį mokestį šiuo atveju.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Turbūt priminsiu tai, ką ir sakiau pradžioje, tai buvo pateiktas nuosaikių priemonių paketas, nes neapibrėžtoje aplinkoje turbūt tai yra teisingas kelias, ir šiuo metu yra siūloma siaurinti tą lengvatą. Žinoma, kad jeigu turite papildomų motyvų, tai galite kaip Seimo nariai tikrai pateikti siūlymą, kurį ką tik įvardinote, ir Seimas dėl jo apsispręs.
PIRMININKĖ. Klausia K. Starkevičius. Ruošiasi T. Tomilinas.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Ministre, aš norėčiau, kad patį terminą… suprantu, kas yra žemės ūkio paskirties. Tas koeficientas dabar bus pakeliamas iki 0,5, o čia lies ir miesto žemę, kuri yra ir ne žemės ūkio paskirties, šitas mokestis, kuri yra gyvenamosios statybos ir kitos paskirties, nes ankstesniu metu pagal šį mokestį buvo apskaičiuojami ir visi kiti žemės ūkio mokesčiai. Šį mokestį moka visi žemės savininkai.
V. ŠAPOKA. Koks klausimas?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Klausimas, ar lies visus žemės savininkus, ar tik žemės ūkio paskirties žemės savininkus?
V. ŠAPOKA. Žemės ūkio paskirties.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia T. Tomilinas. Prašom.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Leisiu sau pajuokauti. Ministre, mano klausimas, ar jūs domitės taip pat ir dešiniosios pusės Seimo narių turtais, jų interesų grupių pajamomis ir apmokestinimu? Čia, šioje salėje, girdžiu vien tik kaltinimus ūkininkams, kaimo žmonėms. Tai gal mums, kaip valdančiajai daugumai, verta pasidomėti, kokiems vis dėlto interesams ir kokiems butams Vokiečių gatvės atstovauja toji pusė? Rašant aiškinamuosius raštus gal verta taip pat atkreipti į tai dėmesį, nes mes nuolat girdime įžeidinėjimus kaimo žmonėms ir daugiau nieko šitoje salėje.
PIRMININKĖ. Ar yra atsakymas?
V. ŠAPOKA. Klausimas buvo, ar aš domiuosi dešinės pusės turtais ir pajamomis. Nei dešinėje, nei centre, nei kairėje jūsų turtai manęs visiškai nedomina. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Atsakymai į klausimus pateikti. Motyvai. Dėkojame, gerbiamas ministre. J. Džiugelis – motyvai už.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tiesų siūlyčiau pritarti šiam įstatymui po pateikimo, nes Finansų ministerija, nors po truputėlį, bet bando tą gyvulių ūkį pažaboti. Tiesa, mane stebina, kad įstatymas yra nukreiptas į smulkiuosius ūkininkus, nors stambieji ūkininkai, apeidami įstatymus, tikrai naudojasi įstatymo spragomis ir mokesčių lengvatomis. Noriu atkreipti dėmesį, kad apskritai ūkininkai naudojasi, bemaž 18 lengvatų jie turi.
Taigi šiame etape kviečiu pritarti įstatymo projektui, tačiau taip pat noriu pasakyti, kad, manau, turėtų būti svarstomas iš esmės stambių ūkininkų apmokestinimo klausimas ir įvedamas atskiras koeficientas žemės oligarchams, kurie iš tiesų ir turėtų prisidėti prie gerovės valstybės kūrimo, nes būtent jie ir turi galimybę tą padaryti. Kviečiu šiame etape balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, su kolega T. Tomilinu negalėčiau nesutikti, nes iš tikrųjų žemdirbių reputacija niekada nebuvo taip sugadinta. Dabar pasakai žmogui, kuris nieko nesupranta apie žemės ūkį, sakai, kad žemės ūkis, o jis iškart įsivaizduoja R. Karbauskį.
Noriu patikinti, kad žemės ūkis – ne vien R. Karbauskis. Yra tūkstančiai, šimtai tūkstančių žmonių, kurie sunkiai dirba savo šeimos ūkiuose ir sąžiningai užsidirba. Jums galiu pasakyti, kad 0,35 koeficientas ne šiaip sau buvo įvestas, o buvo įvestas todėl, kad žemdirbių savivalda reikalavo bent to. Kol išmokos Europos Sąjungos ir Lietuvos žemdirbių skiriasi tris kartus, tai tas koeficientas ir turi būti taikomas. Deja, išmokos tikrai nesumažėjo… į gerą pusę per daug nenuėjo. Iš tikrųjų tas skirtumas yra išlikęs.
O kiti pasiūlymai, kurie kalba apie diferencijavimą, savaime suprantama, apie tai ir reikia kalbėti, galbūt galima diferencijuoti. Kur yra pramoniniai ūkiai, savaime suprantama, ten galimybės yra daug didesnės. Bet šeimos ūkiams, mažiems ūkiams sudėtinga konkuruoti. O turėkime omenyje, kad mūsų produktai daugiausia yra eksportuojami, pienas – beveik 50 %, kiti – irgi taip pat, tai įsivaizduokime, kaip su tokia žaliava, perdirbant ją, galima konkuruoti eksporto rinkose. Išeina toks variantas, kad perdirbėjai neskiria sau didelės naštos, visa našta skiriama ūkininkams. Tai šiuo atveju pagalvokime, ką darome. Mūsų produktų vartotojai užmokės už tai per prekybą, pakils maisto kainos parduotuvėse, o eksportas turės problemų, nes neatlaiko konkurencijos eksporto rinkoje. Tai atrodo paprasta, bet iš esmės yra gana sudėtinga.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiami kolegos. Balsuojame dėl Žemės mokesčio įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto po pateikimo. (Balsai salėje)
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 55, prieš – 9, susilaikė 45. Po pateikimo pritarta.
Kaip pagrindinis siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 21 dieną. Galime tam pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
Repliką po balsavimo – T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Kolegos, visiškai normalu yra nuomonių skirtumas, tačiau kai iš dešiniosios pusės pasigirsta siūlymų nulaužti įstatymus ir panašiai… Aš mūsų frakcijos vardu atkreipiu Konservatorių frakcijos dėmesį į pono M. Majausko elgesį. Labai prašau galbūt paraginti jį nedalyvauti balsuojant, kai sprendžiamas jo asmeninio buto Vilniuje, Vokiečių gatvėje, jeigu jis dar turi jį, nežinau, po skyrybų, klausimas. Gal galėtų kolega tiesiog nusišalinti. Būtų visiems suprantama, dėl kokių priežasčių. Na, būkime iš tikrųjų iki galo nuoseklūs. To jūs reikalaujate iš mūsų…
PIRMININKĖ. Dėkoju, bet gal galima iš esmės. K. Starkevičius – replika po balsavimo.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš dėl akcizų. Mano balsą įskaitykite dėl protokolo prieš.
PIRMININKĖ. Dėl akcizų, buvusio balsavimo, K. Starkevičius balsavo prieš. (Balsai salėje) Dėl protokolo… Perbalsuoti, taip. Gerbiamas E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Suprantu, gerbiama posėdžio pirmininke, kad tai nieko nebekeičia, aš pradžioje ir nereplikavau, aš irgi apsirikau, bet sutinku, kad perbalsuoti nereikia. Aš taip pat dėl akcizų balsavau už, o norėjau prieš.
PIRMININKĖ. Balsavote už, o norėjote prieš. Dėl protokolo mes taip ir akcentuosime. Ačiū. (Balsai salėje)
12.18 val.
Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 2, 6, 10, 15, 17, 18, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4022 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, kitas darbotvarkės klausimas, dėkoju už jūsų dėmesį. Jeigu būtų daugiau tylos plenarinių posėdžių salėje, būčiau jums labai dėkinga, galėdama pakviesti L. Kukuraitį. Jis pateiks Išmokų vaikams įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4022.
L. KUKURAITIS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, šis įstatymo projektas parengtas vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano priemonę, numatančią išmokų vaikams teisinio reguliavimo tobulinimą, užtikrinant išmokos vaikui, arba kitaip vadinamų vaiko pinigų, nuoseklų didinimą, ir priemonę, numatančią finansinės paramos nėščiai moteriai, neturinčiai teisės į motinystės išmoką pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, didinimą. Taip pat siekiama išspręsti vaikų skurdo rizikos bei demografines problemas. Įstatymo projektu siūloma padidinti universalią išmoką vaikui nuo 50 iki 60 eurų, taip pat padidinti papildomai skiriamą išmoką vaikui, mokamą vaikams, auginamiems ir (ar) globojamiems gausiose ir nepasiturinčiose šeimose, nuo 20 eurų iki 40 eurų ir nustatyti šios išmokos mokėjimą vienodomis sąlygomis neįgaliems vaikams. Už tą patį vaiką papildomai skiriama tik viena išmoka vaikui. Šeimoms, auginančioms ir (ar) globojančioms vieną ar du vaikus, kurioms papildoma išmoka skiriama vertinant šeimos gaunamas pajamas, padidinti vertinamųjų pajamų ribą nuo 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio, kuris šiuo metu yra 183 eurai, iki 2 VRP dydžio, iki 250 eurų, nes valstybės remiamų pajamų dydis nuo 2020 m. sausio 1 d. bus 125 eurai. Taip pat padidinti vienkartinę išmoką nėščiai moteriai, skiriamą nėščioms moterims, neturinčioms socialinio draudimo stažo, nuo 76 eurų iki 250 eurų. Numatyti įstatymo įsigaliojimą nuo ateinančių metų sausio 1 dienos. Prognozuojama, kad padidinus universalios išmokos vaikui dydį ir nustačius papildomą išmoką, skurdo rizika bendroje populiacijoje sumažėtų 0,6 %, o vaikų iki 18 metų skurdo rizikos lygis sumažėtų 2,4 %.
Ką svarbu pabrėžti, kad daugiausia sumažėtų skurdo grupėje, kuri yra labiausiai skurstanti tarp šeimų, tai yra vienas iš tėvų, auginantis du ir daugiau vaikų. Jų skurdo rizika, planuojama, sumažėtų arti 6 %. Valstybės biudžete papildomai turėtų būti skirta 153 mln. eurų, iš jų vaiko išmokai – 152,4 mln., o vienkartinės išmokos nėščiai moteriai – 758 tūkst. eurų. Tai numatyta valstybės biudžete. Prašome projektui pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti nemažai Seimo narių. S. Gentvilas. Ruošiasi A. Armonaitė.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ministre, žvelgiant į biudžeto projektą, iš esmės tai yra didžiausias pokytis biudžeto išlaidų eilutėje. Visą 1 % Lietuvos biudžeto mes skirsime vaiko išmokoms didinti, 1 %, vieną šimtąją dalį visų išlaidų skiriame. Ar esate paskaičiavęs šitų dalykų efektyvumą? Praeitą savaitę Nobelio premijos laureatai ekonomikos srityje parašė ištisą mokslinį darbą apie tai, kad ne tiesioginės vaiko išmokos, o švietimas yra iš esmės kelias į skurdo pokyčius nuo Afrikos iki Azijos, ypač turint omeny, kad jūs netaikote pajamų ir turto testo vaiko išmokoms. Kodėl iš esmės turtingiausiajai visuomenės daliai vis dar mokamos išmokos ir NPD nukertamas ir taip sutaupoma 70 mln. tam, kad būtų išmokėta? Ar jūs esate skaičiavęs iš esmės poveikį šitų dalykų, nes tai yra milžiniškos išlaidos – tai yra viena šimtoji Lietuvos viešųjų išlaidų? Ačiū už atsakymus.
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimus. Iš tiesų vaiko išmokas esame paskaičiavę. Kadangi mūsų turimoje registrų sistemoje šeimos prašo lėšų, praktiškai visos šeimos prašo, yra užpildžiusios ir gauna išmokas, vadinasi, visoms šeimoms yra reikalingos šitos lėšos. Jos ženkliai mažina vaikų skurdą, kuris, beje, Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje. Turėdami šiuos planuojamus pakeitimus, kitais metais finansinį vaikų skurdą mes turėtume sumažinti iki Europos vidurkio ir tai būtų vienas didžiausių pasiekimų šioje kadencijoje, kad vaikų skurdą, bent jau finansinį, materialinį, būsime sumažinę.
Kalbant apie universalią išmoką, kuri Vyriausybės siūlymu didinama tiktai 10 eurų, tai būtent jinai yra mokama visiems vaikams. Tuo tarpu papildoma dalis, kuri yra testuojama pagal pajamas ir turtą, yra didinama ženkliau, nes mūsų duomenys rodo, kad būtent tokiu būdu yra pasiekiamas tas mūsų norimas rezultatas, kad tiek skurdas, tiek pajamų nelygybė tarp vaikų ir šeimų mažėtų.
O kad tai yra svarbi investicija, visi suprantame. Visi tarptautiniai tyrimai rodo, kad jeigu vaikas yra skurde pirmaisiais gyvenimo metais, jam išlipti iš skurdo praktiškai nebeįmanoma net su švietimo pagalba, apie kurią jūs kalbate. Tai turėtų būti ne priešinama, o vykdoma kartu. Todėl visos kitos priemonės, švietimo priemonės taip pat turėtų būti skatinamos ir pasiekti tuos vaikus, kuriuos turi pasiekti, ypač ikimokykliniame ugdyme.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Armonaitė. Ruošiasi T. Tomilinas.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Aš noriu pasiteirauti dėl universalios išmokos vaikams, tai yra vaiko pinigų taiklumo. Ją gauna ir ją gaus tiek stokojantys tėvai, tiek pasiturintys tėvai. Visa tai biudžetui kainuos beveik 500 mln. eurų. Kad tuos pinigus surinktume, praeitais metais buvo panaikintas NPD už vaikus. Dabar yra šiais metais stabdomas NPD augimas. Visa tai yra daroma tam, kad į biudžetą būtų galima surinkti pinigų, kad vaiko pinigus vėliau vėl būtų galima padalinti ne tik tiems, kuriems reikia, bet ir tiems, kuriems ne visai reikia. Vis dėlto, ar jūs nesvarstote, kad galbūt efektyviau būtų padėti tiems, kurie yra skurde, bet vis dėlto nesubsidijuoti tų žmonių, kuriems nereikia šitos paramos?
L. KUKURAITIS. Toks įspūdis, kad jau į tai esu atsakęs, kad mūsų siūlyme išryškinama, padidinama ta dalis, kuri yra papildoma dalis, būtent taikoma į skurdžiausias šeimas, ir tai sprendžia skurdo ir nelygybės problemą. Šita priemonė kartu yra ne tik skurdo ir nelygybės klausimams spręsti, jinai yra taip pat ir šeimų stiprinimo priemonė, sakau, visos Lietuvoje šeimos pasinaudoja šia priemone. Vadinasi, šeimos mato, kad tų pajamų reikia, nes užauginti vaiką Lietuvoje kainuoja labai daug. Lyginti su neapmokestinamųjų pajamų dydžiu, man atrodo, jau nebe tas laikas, jau dveji metai praėjo nuo to, kai pasikeitė sistema. Neapmokestinamasis pajamų dydis buvo tik 30 eurų ir pasinaudodavo tik turtingos šeimos. 250 tūkst. vaikų, tai yra pusė vaikų Lietuvoje, nepasinaudojo NPD lengvata. Todėl šita diskusija, mano galva, yra pasenusi. Dabar visos šeimos gautų dvigubai daugiau lėšų, o tos, kurios turi mažai pajamų, ir visu 100 eurų daugiau, nes su NPD jos negaudavo nieko.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia T. Tomilinas. Ruošiasi R. Šarknickas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Dėkoju, ministre, už jūsų nuoseklumą, už tai, kad įtikinote Vyriausybę, kad būtent reikia šios politikos tęstinumo, kad tai, kas neša konkrečius rezultatus, turi būti tęsiama. Aišku, kada nors bus ta riba, kai mes turėsime kur nors sustoti, tai turbūt 100 eurų yra ta riba, kai galbūt, žiūrint į kitas šalis, mažėja paskatos dirbti, bet mes tikrai to dar nepasiekėme. Aš žinau, kad jūs domitės ir Lenkijos pavyzdžiu.
Taigi atsakykite galiausiai tiems, kas nenori didesnio prabangaus nekilnojamojo turto mokesčio, kas nenori bankų mokesčio, kas nenori, kad labai turtingi žmonės mokėtų daugiau už dividendus ar kitas kapitalo pajamas. Atsakykite, kiekgi tokių žmonių Lietuvoje yra, kuriems mes mokame nepagrįstus vaiko pinigus? Man atrodo, kad tų žmonių yra keli procentai.
PIRMININKĖ. Laikas!
T. TOMILINAS (LVŽSF). Ir didžioji dauguma šitoje salėje.
L. KUKURAITIS. Iš tiesų, kai mes analizuojame decilius, kaip pasiskirsto vaiko pinigai pagal visuomenės grupes, tai vaiko pinigai didžiąja dalimi nugula į visuomenės vidurį. Vadinasi, jeigu mes norime, kad mūsų vidurinė klasė stiprėtų ir augintų vaikus, ir gebėtų užauginti vaikus, tai būtent ta universali išmoka ją ir stiprina. Šiuo atveju, kai kalbame apie išplėstą valstybės remiamų pajamų lygį, vadinasi, daugiau šeimų turės teisę gauti papildomą išmoką. Mes apeliuojame į pirmą ir antrą decilį, kuriuos… Dėjus daugiau lėšų, pinigų būtent į tą šeimų grupę, tenai ir sumažintume daugiausia tiek skurdą, tiek nelygybę, nes ir Gini koeficiento pokytis yra teigiamas – tarp šeimų mažėja nelygybė. Visus tuos dalykus mes galėsime pristatyti atidžiau jau svarstydami komitete.
PIRMININKĖ. R. Šarknickas. Ruošiasi V. Čmilytė-Nielsen.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Faktiškai atsakėte į Tomo klausimą, kurį ketinau užduoti. Tik pastebėjimas yra teigiama prasme, kad, pakėlus vaiko pinigus, sumažėjo šeimų, besikreipiančių į Raudonąjį Kryžių. Tas, akivaizdu, yra. Tikiuosi, dar labiau sumažės 2020 metais. Ačiū jums.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Supratome jūsų pasisakymą kaip padėką ir pritarimą.
Klausia V. Čmilytė-Nielsen. Ruošiasi A. Sysas.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, iš principo pritardami šiai priemonei kaip gerai priemonei absoliučiam skurdui mažinti, mes, kaip ir keli kolegos kalbėjo, turime abejonių dėl vaiko pinigų universalumo principo, būtent, kai ir turtingiausioms Lietuvos šeimoms tenka dalis tų išmokų, kurios galėtų būti paskirstomos labiau tikslingai, tiesiog labiau padedant skurdžiai gyvenančioms šeimoms. Tačiau mano klausimas yra kitas. Kur jūs matote tą ribą, po kurios jau nereikėtų didinti vaiko pinigų? Jeigu mes žiūrėtume į Lenkijos pavyzdį, ten, rodos, apie 115 eurų kasmėnesinė išmoka. Pavyzdžiui, Švedijoje ta suma yra dar didesnė. Kur jūs matote tą subalansuotą ribą, po kurios galbūt nereikėtų kalbėti apie vaiko pinigų didinimą ir galima būtų orientuotis į kitas priemones? Ačiū.
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Iš tiesų išmokų ribos klausimas yra labai aktualus, ypač kai mes kalbame apie paskatas nedirbti. Kadangi šios išmokos neįskaičiuojamos į darbo užmokestį, į pajamas, pagal kurias vertina, ar priklauso kitos išmokos, ar ne, tokios tiesioginės neigiamos įtakos paskatoms nedirbti neturi. Žinoma, jeigu mes labai padidinsime vaiko išmokas ir su daugiau vaikų šeimoje nebeapsimokės dirbti ir uždirbti minimalų užmokestį ir daugiau, čia ir būtų ta riba. Kol kas mes matuojame paskatas dirbti ar nedirbti. Šitas siūlymas, kurį pateikė Vyriausybė, nesukuria tokių paskatų, papildomų paskatų nedirbti. Kiti projektai tikrai turėtų būti vertinami šiuo aspektu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, jūs pats patvirtinote, kad kitiems metams vaiko pinigams yra skiriama 152 mln. Ar manote, kad tai yra normalu Lietuvoje, nors aš pritariu vaiko pinigų atsiradimui, didinimui ir viskam. Bet ar tai yra normalu, jeigu plačiame kontekste mes žiūrime, kad tų vaikų tėvelių atlyginimas auga ženkliai mažiau negu visokie vaiko pinigai, išmokos ir kiti dalykai, kur tėveliai ne patys užsidirba, o gauna iš kitų mokesčių mokėtojų tam tikrą dalį? Kada ministerija atkreips dėmesį daugiau į darbo užmokesčio didėjimą tų pačių tėvelių, kuriems mes mokėsime vaiko pinigus? Labai ačiū.
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Kai pristatysime dar kitą įstatymų paketą, kuriame bus kalbama ir apie darbo užmokestį, taip pat ir biudžetinio sektoriaus, galėsime pakalbėti, kokias pastangas deda ministerija, taip pat ir Vyriausybė, kad darbo užmokestis augtų ir augtų sparčiai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, motyvai. Tuoj, technika įjungta. M. Majauskas – motyvai už.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Mieli kolegos, matau labai pavojingą tendenciją, kai nėra aiškios, solidžios, tvirtos valdančiosios daugumos Seime, įstatymai, kuriais siūloma generuoti papildomas pajamas, lūžta, krenta ar net nepatenka į darbotvarkes. Matėme, Žemės mokesčio įstatymas vos vienu balsu perėjo. Nekilnojamojo turto įstatymas nesulaukė palaikymo. Banko įstatymas, bankų apmokestinimas išbrauktas, Akcizų įstatymas taip pat vos ribą perėjo. O visi įstatymai, kuriais yra siūloma didinti išmokas, sulaukia palaikymo, matyt, sulauks ir šitas įstatymo projektas. Aš matau tokią labai pavojingą tendenciją ir Vyriausybę kviesčiau labai rimtai susirūpinti ir pažiūrėti, kaip toks biudžetas susidėlios, aš iš tikrųjų pavyks sudurti galą su galu.
Kalbant konkrečiai apie šį įstatymo projektą, man atrodo, labai teisingas siūlymas didinti vaiko pinigus neįgaliesiems, gausių ir nepasiturinčių šeimų vaikams nuo 70 iki 100 eurų, skaičiuojant, ar iš tikrųjų toms šeimoms reikia, įvertinant jų realų poreikį. O universalus vaiko pinigų didinimas visiems (tiesiog dar nuo 50 iki 60), net ir tiems, kuriems iš tikrųjų nereikia tos papildomos paramos, man atrodo, nėra efektyvus ir nėra taiklus siūlymas ir valstybės pinigų ir mokesčių mokėtojų pinigų leidimas. Aš kviečiu pritarti, bet dar kartą labai atidžiai vertinti visas išlaidas, kurios dabar yra siūlomos, nes matome, kad aiškios valdančiosios daugumos, kuri užtikrintų subalansuotą biudžetą, šiandien gal net ir nebeturime.
PIRMININKĖ. S. Gentvilas – motyvai prieš.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, aš visiškai pritariu ministerijos pateiktiems siūlymams didinti nėščių moterų išmokas, dėl 250 eurų – papildomai 20, 40 eurų, gausioms šeimoms arba neįgaliems vaikams prižiūrėti. Bet, ministerija, būkite labai kritiška, kam skiriate pinigus, ypač kaip universalias, horizontalias išmokas. Praeitą savaitę Nobelio premijos laureatai, cituojami per visą žiniasklaidą pasaulyje, kalba apie tai, kad vaikų skurdas sprendžiamas mokykloje. Ir tik išsilavinimas gali būti tas socialinis liftas, kuris pakeltų vaiką virš jo tėvų socialinės charakteristikos.
Kalbant apie vaiko išmokas, tai yra 149 mln. eurų. Švietimui biudžete mes papildomai skiriame vos 93 mln. Akademikas E. Jovaiša priregistravo jau 70 mln. papildomų išlaidų, nes švietimo sistema nefinansuojama. O štai turtingųjų vaikams mes išdalinsime dabar papildomai per mėnesį po 10, 20 eurų. Kam to reikia? Aš kur kas labiau noriu, kad Lietuvoje kapitalisto vaikas mokytųsi kartu su valstybės tarnautojo vaiku ir slaugės vaiku toje pačioje klasėje ir mes turėtume vienodo švietimo lygio mokyklas ir provincijoje, ir mieste. Tai yra ateities Lietuva, galimybių Lietuva. Gerovės valstybės mes nesukursime papildomus 10, 20 eurų išdalindami turtingiesiems. O tai yra viena šimtoji Lietuvos viešųjų išlaidų. Tai yra milžiniški pinigai, kurie yra tiesiog mėtomi be paskaičiavimų. Aš sveikinu tikrai išlaidas, skirtas skurdui mažinti. Bet turtingųjų… tai turtingiesiems padėkite geriau nelygybę išlyginti su atsakinga politika.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, balsuojame. Motyvai išsakyti.
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 97, prieš nėra, susilaikė 6. Gerbiamieji kolegos, reikia paskirti komitetus. Kaip pagrindinis siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kaip papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 21 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta dėl komitetų ir datos.
Atsiprašau, labai noriu pritarti ir priminti, kad dėl anksčiau svarstyto Žemės mokesčio įstatymo projekto yra paprašyta kaip papildomą komitetą skirti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą. Įstatymo projektas Nr. XIIIP-4021. Galime tam pritarti? Pritariame. Dėkoju. Šio klausimo pateikimas baigtas.
Replikos po balsavimo. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiamas kolega, labai mėgstantis cituoti, praėjusį kartą kalbėdamas, kaip galima sukryžminti veterinarę su asilu ir arkliu, suklydo. Kalbant apie diskusijas apie universalias išmokas, tai visas pasaulis puikiausiai žino, visi mokslininkai žino, kad universalios išmokos yra demografijos skatinimo, gimstamumo skatinimo priemonė, o neuniversalios yra parama nepasiturintiems. Tai yra e-le-men-to-rius.
PIRMININKĖ. Replika po balsavimo – T. Tomilinas. Prašom.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Mielieji, aš tik norėčiau atkreipti visuomenės dėmesį į tai, kiek šioje salėje buvo negatyvo vaiko pinigų atžvilgiu, kiek kritikos, kiek bandymo muštis į krūtinę nepadėti turtingiems, o balsavimas parodė, kad niekas neprieštaravo dėl vaiko pinigų. Tai kur jūsų drąsa, kur jūsų tie mygtukai „prieš“? Ir norėčiau jūsų paprašyti, būkite tokie pat drąsūs, kai mes svarstysime mokestinius klausimus, kai mes svarstysime sunkius klausimus, kai reikės paimti pinigus. (Triukšmas salėje)
PIRMININKĖ. S. Jovaiša – replika po balsavimo.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Aš tokią bendrą repliką. Visi matėme balsavimą. Labai norėtųsi girdėti. Prieš kiekvienus rinkimus mes girdėjome, kaip mes padidinome vaiko pinigus. Tai dabar sakykite, kad mes padidinome tuos pinigus visi.
PIRMININKĖ. Taip, kai bus šio įstatymo priėmimas, būtent tuo ir džiaugsimės. Dabar tik pateikimas. Gal paskutinė replika – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Aš T. Tomilinui. Jūsų partijos pirmininkas irgi nedalyvauja nemažai balsavimų dėl valdžios teikiamų projektų. Tai žiūrėkite atgalios.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, jūs, matyt, norite replikuoti ir nutęsti mūsų posėdį ilgam, bet negaliu nesuteikti J. Razmai. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Kadangi kolega T. Tomilinas taip apeliavo į mūsų pusę, aš pasakysiu. Gerbiamas Tomilinai, tikrai vaiko pinigus galite puikiausiai išspręsti iš ekonomikos augimo ir nereikia čia mūsų žmonių ir verslo kankinti su tais kvailais mokestiniais siūlymais. Nereiktų ir pačiam rašyti tokių projektų kaip ministro ir premjero atlyginimų didinimas 13 %. Tada būtų daugiau tų pinigų.
PIRMININKĖ. Na, galiausiai baigėme.
12.40 val.
Socialinės paramos mokiniams įstatymo Nr. X-686 1, 2, 4, 5, 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4023 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, liko nebedaug laiko, bet galbūt mes galime pradėti pateikimą dėl socialinės paramos mokiniams? Galime pradėti? Bendru sutarimu sutarėme, kad pradedame svarstyti projektą Nr. XIIIP-4023, pateikimas, tačiau, kai bus be dešimties minučių pirma, mes tada darysime šio pateikimo pertrauką. L. Linkevičius. Pateikimas.
L. KUKURAITIS. Kukuraitis.
PIRMININKĖ. Atsiprašau, L. Kukuraitis, ministras, pateikimas.
L. KUKURAITIS. Dėkui, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, šis įstatymo projektas parengtas vykdant Vyriausybės programos įgyvendinimo plano priemonę, numatančią nuoseklų mokinių, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas, nemokamo maitinimo įteisinimą, ir įgyvendinant 2019 m. liepos 5 d. koalicijos sutarties protokolo priemonę „Įvesti nemokamą maitinimą vaikams“, toje priemonėje nustatytas ir būdas.
Taip pat atsižvelgta į savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų ir ugdymo įstaigų siūlymus ir nuomonę, pateiktą apklausos, kurią Socialinės apsaugos ir darbo ministerija inicijavo įgyvendindama Demografijos, migracijos ir integracijos politikos (…) metų strategijos tarpinstitucinio veiklos plano priemonę „Įvertinti poreikį ir galimybes visiems mokiniams, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ar pradinio ugdymo programas, teikti nemokamą maitinimą“, metu. Apie 72 % savivaldybių apklausoje dalyvavusių respondentų teigiamai vertino visuotinio mokinių, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas, nemokamo maitinimo įteisinimą, iš savivaldybių visos, kurių buvo klausta ir kurios teikė atsakymus, 59 savivaldybės pateikė pozityvų, teigiamą atsakymą. Vadinasi, yra visiškas šitos priemonės savivaldybių palaikymas.
Taigi pagrindiniai įstatymo projekto pakeitimai. Nuo 2020 m. sausio 1 d. iki rugpjūčio 31 d. nemokamus pietus skirti priešmokyklinukams savivaldybių atrinktose bendrojo ugdymo mokyklose, kuriose maitinimas organizuojamas taikant savitarnos (pilno ar dalinio švediško stalo) principą. Apsisprendimą dalyvauti tokiame etape jau yra išreiškusios 49 savivaldybės ir 251 mokykla, tai apie 4,5 tūkst. mokinių.
Nuo 2020 m. rugsėjo… Kitas keitimas – nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. nemokamus pietus visose mokyklose skirti visiems priešmokyklinukams ir pirmokams, nemokamą maitinimą papildomai gautų apie 50 tūkst. priešmokyklinukų ir pirmokų. Taip pat projektu siūloma pakeisti socialinei paramai mokiniams administruoti nustatytą skiriamų lėšų procento dydį iki 4 %, taip pat atlikti kitus pakeitimus, susijusius su paramos mokinio reikmenims įsigyti praktiniu įgyvendinimu, ir numatyti įstatymo įsigaliojimą nuo 2020 m. sausio 1 d. Prašome projektui pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia G. Skaistė. Ruošiasi M. Puidokas. Mindaugo nėra. A. Sysas.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Nepaisant to, kad pačiai idėjai aš iš esmės pritariu, tai tikrai mažins atskirtį, bet man kelia klausimų keli paties įstatymo įgyvendinimo aspektai. Vienas iš jų tai, kad iki šiol priešmokyklinukai valgydavo savitarnos principu, ir, kaip supratau, nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. šis principas nebebus privalomas. Man įdomu, kodėl, nes, kaip supratau, jis pasiteisino? Vis dėlto žmonės į nemokamą maistą žiūri vienaip, o kai tu gali pasiimti tai, ko nori, yra truputį kitas dalykas.
Kitas mano klausimas, kodėl pirmokai, kuo pirmokas skiriasi nuo antroko, kodėl buvo pasirinktas tik toks dalykas ir kodėl nuo rugsėjo 1 dienos? Iš esmės tada atrodo, kad prieš pat rinkimus, na irgi būtų galima pagalvoti apie tam tikrą papirkinėjimo aspektą, kodėl ne nuo sausio 1 dienos visiems?
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų taip, šitas projektas suprojektuotas taip, kad pradžioje būtų pilotai, tai yra mokyklos turėtų galimybę pasiruošti, ir tos mokyklos, 251 mokykla, kuri planuoja dalyvauti. Galbūt atsiras ir daugiau tokių mokyklų, nes savivaldybės vis dar teikia sąrašus, jeigu maitins priešmokyklinukus, tikėtina, kad ir pirmokams užtikrins tą patį maitinimo būdą, tai yra savitarnos arba dalinės savitarnos būdą, kuris rekomenduojamas sveikatos ministro rekomendacijose. Kadangi tai yra tik rekomendacijos ir kartu kalbėta su savivaldybėmis, su mokyklų atstovais, taip pat ir su Sveikatos apsaugos ministerija, buvo apsispręsta, kad rekomenduojama visiems taikyti šį principą, apie kurį jūs kalbate, kad jis turėtų pasiteisinti, tačiau privalomojo pobūdžio normos neįvesti. Skatinsime ir toliau įvairiomis priemonėmis, kad būtent šitoks maitinimo būdas būtų taikomas tiek priešmokyklinukams, tiek pradinukams.
Antroji klausimo dalis, kuri buvo apie tai, kodėl tik pirmokai ir priešmokyklinukai. Žinoma, kad tai yra susieta ir su finansavimo galimybėmis, su lėšomis. Taigi nuspręsta pirmiausia lėšų skirti tiems, kurie ateina į mokyklą, pradeda lankyti mokyklą, ir jau nuo pat pirmų dienų jie mokytųsi taip maitintis. Per kitus metus kitiems metams teiksime siūlymus dėl antrų ir trečių klasių ir tada bus ta priemonė visoms pradinėms klasėms.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Sysas. Jau sugrįžęs M. Puidokas klaus po to.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, dėkoju turbūt ir savo, ir dabartinio žemės ūkio ministro vardu, kadangi mes dar 2016 metais buvome užregistravę tokį įstatymą, bet tada dauguma nutarė, kad jo nereikia, ir buvo atmesta. Tiek to. Džiaugiuosi, kad idėja vis dėlto pasiekė kažkokį konkretų dalyką.
Bet jūs kalbate apie pilotus, pilotinius projektus. Ar kyla abejonių dėl to, kad vaikai turi normaliai maitintis? Mes žinome, kad ne visi vaikai sugeba gauti normalaus maisto. Gal nereikėtų kalbėti apie tuos pilotus, o kalbėkime, kad nėra užtektinai lėšų, ir nereikės minėti tų pilotų, nes pagrindinis pilotas esate jūs? Taigi pirmyn.
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą ir pasiūlymą. Pilotu skatinama. Kadangi savitarnos būdas nėra privalomas ir nenumatoma, kad būtų privalomas, todėl pilotu siekiama skatinti, kad kiek galima daugiau mokyklų maitintų vaikus būtent šiuo būdu. Manau, įvertinus pilotą ir paskleidus gerąją praktiką, tikėtina, nuo rugsėjo 1 dienos tokiu maitinimu užsidegs ir daugiau mokyklų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Dėkoju. Iš tikrųjų labai sveikintini tikslai ir siekiai, kuriems pritariu, tai yra ugdyti mokinių sveikos mitybos įpročius, kad jie būtų įtraukti į ugdymo procesą, taip pat siekis mažinti socialinę atskirtį ir mokinių grupių diferenciaciją. Bet vis dėlto manau, kad visuotinis nemokamas vaikų, besimokančių pagal priešmokyklinio ir pradinio mokymo programas, maitinimas yra naujas valstybės socialinės politikos etapas, todėl turiu keletą klausimų.
Ar skaičiuota, kokių resursų reikėtų, nemokamą maitinimą taikant visiems pradinių klasių mokiniams, ir kokiais kriterijais vadovaudamiesi atrinksite mokyklas pirmajam etapui, atsižvelgiant į tai, kad to pageidauja net apie 90 % savivaldybių?
Dar gal galėtumėte paaiškinti aiškinamajame rašte nurodytą išlygą, kad parama mokinio reikmėms gali būti teikiama ir pinigine forma. Ką tai reiškia ir kodėl taip yra?
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Mūsų skaičiavimais, visų priešmokyklinukų ir pradinukų nemokamam maitinimui reikėtų apie 44 mln. eurų.
Kaip bus atrinktos mokyklos? Su Savivaldybių asociacija ir su merais yra sutarta, kad mokyklos, kurios pareikš norą dalyvauti, visos ir galės dalyvauti, tos, kurios pareikš norą dalyvauti ir kurios taikys tos naujos mitybos formos principą. Taigi visos mokyklos, kurios parodys, ir turės teisę dalyvauti.
Trečią klausimą gal galite pakartoti. Buvo paskutinė klausimo dalis.
PIRMININKĖ. Gal vėliau išsiaiškinsime. M. Puidokas patikslina.
M. PUIDOKAS (MSNG). Kad parama mokinio reikmėms gali būti teikiama ir pinigine forma, kad yra numatyta tokia išlyga.
L. KUKURAITIS. Tai yra iš praktinės patirties teikiant paramą. Kadangi šitas įstatymas apima ne tik nemokamą maitinimą, bet ir įvairias paramos mokiniams formas ir kadangi praktiškai įstatymą įgyvendinant, kalbant su socialiniais darbuotojais, su socialinės paramos skyrių darbuotojais, buvo įvardintas poreikis suteikti tokią formą, jinai buvo įtraukta.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, norėčiau pasitarti su jumis, ar baigiame šio klausimo pateikimą, ar jau einame prie kito darbotvarkės klausimo? Baigiame. Bendru sutarimu? Bendru sutarimu, Seimo valia.
Klausia R. J. Dagys. Ruošiasi J. Džiugelis.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiamas ministre, tiesą pasakius, tokia tvarka jau yra buvusi, čia nieko naujo nėra. Kažkada valstybė nuo to pasitraukė, nuo visuotinio maitinimo, perėjo prie testuojamo maitinimo. Tada buvo argumentai, kad tai nėra pakankamai efektyvu. Dabar turbūt jūs darėte atitinkamus tyrimus. Kokie vis dėlto pagrindiniai tikslai? Aišku, savivaldybės neatsisakys jokių pinigų, kuriuos mes joms duodame, bet valstybė turi matyti savo prioritetus, nes ištekliai demografinei politikai yra tikrai riboti. Aš neprieštarauju tokiam jūsų sprendimui, bet kokios vis dėlto tos tikslinės grupės, kurias labiausiai palies, ir kaip, jūs manote, atsilieps tam mūsų demografinės situacijos tam tikram sprendimui, nes tai iš tikrųjų palengvinimas auginti vaikus ir tai veikia kaip demografinė priemonė. Tai tie argumentai ir kiek pinigų tam reikės? Ištekliai yra riboti, juos reikia taupyti ir nukreipti ten, kur efektyviausiai galima juos panaudoti.
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų taip, tai yra šeimos stiprinimo priemonė, viena iš daugelio, kurios numatytos Šeimos stiprinimo įstatyme. Pagrindiniai tikslai yra ugdyti mokinių sveikos gyvensenos įpročius, nes, deja, turime daug vaikų ir jaunimo sveikatos problemų. Taip pat, kad būtų mažinama socialinė atskirtis tarp vaikų. Deja, kai kuriose mokyklose vis dar turime atskiras eiles tiems, kurie gauna nemokamą maitinimą, ir taip sukuriama stigma jų atžvilgiu. Taigi mažintume socialinę atskirtį ir mokinių diferenciaciją ir sudarytume palankesnes sąlygas mokyklinukų ir pirmokų tėvams derinti darbą su įsipareigojimais šeimai. Žinoma, kiek kainuoja pietūs mokykloje, aš, kaip keleto vaikų tėtis, žinau, kiek tai kainuoja per mėnesį, tai yra taip pat ir finansinė parama šeimoms.
PIRMININKĖ. Dėkojame.
L. KUKURAITIS. O kalbant apie pajamas… išlaidas, tai yra iš valstybės biudžeto 2020 metams reikėtų apie 6,9 mln., iš savivaldybių – 1,7 mln., nes savivaldybės dengia gamybos išlaidas. Iš viso, jeigu norėtume finansuoti visų pradinukų maitinimą, reikėtų apie 43 mln. eurų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kadangi pranešiau, kad klausia J. Džiugelis… Yra Justas? Ne, nėra. Gerbiami kolegos, laikas klausti jau baigėsi.
Motyvai po pateikimo. Ačiū, ministre. A. Sysas. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū. Kalbu už vien dėl to, kad, sakau, teikėme su ponu A. Palioniu įstatymo projektą ir jį kažkodėl dauguma buvo atmetusi. Todėl turbūt magistrams ir bakalaurams, kurie rašys savo kursinius darbus, bus labai įdomu analizuoti balsavimus dėl to paties, kai tie patys Seimo nariai vienu atveju balsuoja prieš, o praėjus pusmečiui ar metams balsuoja už. Apskritai šiam įstatymui reikia pritarti. Aš manau, kad pirmiausia tai yra tų mažų vaikų sveikatos klausimas, nes viskas prasideda nuo maitinimo. Man kur kas svarbesnis dalykas, kaip mes spręsime, ir čia vėlgi kreipiuosi į ministrą, kas maitins juos. Nes kai nuvažiuoji į mokyklas ir maitina pačios mokyklos, vietinė virtuvė, nėra problemų, skanu, pigu ir visi patenkinti. Ir dar ūkininkų daržoves ir vaisius naudoja. Bet jeigu maitins „Pontemas“ ar à la kas nors panašaus, tai vargu ar mes galėsime pasiekti tuos rezultatus, kuriuos planuojame, teikdami tokius siūlymus. Todėl būtent dėl šio įstatymo įgyvendinimo ne tik Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, o ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija… dėl to, kas maitins tuos vaikučius.
PIRMININKĖ. Ačiū. A. Armonaitė. Prašom.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Aš pritariu pačiai idėjai. Mokiniai mokykloje turi galvoti pirmiausia apie mokslą, ne apie tai, kaip susimokėti už maitinimą. Žinome, jog galbūt tie vaikai, kurie gauna nemokamą maitinimą, yra tarsi tam tikroje atskirtyje, jie juos žino, klasės draugai gal kartais kažkaip ne taip šneka ir tai kartais yra patyčių priežastis. Aš pritariu, kad moksleiviai turi galvoti tik apie mokslą, o ne apie tai, kaip susimokėti už maistą, ir, matyt, nemokėti būtų sprendimas. Tačiau dėl sistemos. Daug sistemiškiau būtų įskaičiuoti šitas išlaidas į moksleivio krepšelį. Moksleivio krepšelį jūs panaikinote, palikote klasės krepšelį, galbūt į tą vadinamąjį klasės-moksleivio krepšelį ir spręsti šitą temą, šitą aspektą būtent kaip švietimo finansavimo klausimą, o ne kaip socialinę paramą, kaip dabar yra čia su ministru L. Kukuraičiu prieš akis. Tai aš tiesiog ketinu susilaikyti dėl paties sistemiškumo.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, balsuojame. Motyvai išsakyti. Socialinės paramos mokiniams įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Balsuojame po pateikimo.
Balsavo 108 Seimo nariai: už – 103, prieš nėra, susilaikė 5. Kaip pagrindinis siūlomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 21 dieną. Gerbiami kolegos, galime tam pritarti bendru sutarimu. Dėkoju.
12.56 val.
Seimo nutarimo „Dėl Viktoro Pranckiečio atleidimo iš Seimo Pirmininko pareigų“ projektas Nr. XIIIP-3993 (priėmimo tęsinys)
Mieli kolegos, kviečiu dabar praleisti nemažai įstatymų projektų pateikimų ir būtų darbotvarkės 1-12 klausimas. Praleistuosius pradėtume svarstyti mūsų vakarinio posėdžio dalyje, plenariniame posėdyje.
Darbotvarkės 1-12 klausimas – projektas Nr. XIIIP-3993. Tam mes pritarėme bendru sutarimu. Paskelbiau – Seimo nutarimo „Dėl Viktoro Pranckiečio atleidimo iš Seimo Pirmininko pareigų“ projektas. Noriu jums priminti, kad mes turėjome priimtą sprendimą, o sprendimas buvo toks, kad praėjusiame plenariniame posėdyje buvo nutarta, skaitau stenogramą, „apsispręsti dėl komisijos, balsų skaičiavimo komisijos“ ir dar kartą frakcijos vardu buvo reikalaujama atlikti balsavimą. Prašymas buvo pakartotas ir nepasitikėjimo Seimo Pirmininku klausimas kaip tik įtrauktas į šios dienos darbotvarkę. Už tai, kad būtų įtraukta balsavo 60 Seimo narių, prieš – 45, susilaikė 4. Seimo valia išreikšta, darbotvarkė yra. Statuto 119 straipsnio 8 dalis. A. Matulas dėl vedimo tvarkos.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami Lietuvos Respublikos parlamento nariai, šeštadienį lankiausi Pakruojo rajone labai gražiame renginyje Plaučiškiuose, kur keturių bendruomenių – Medikonių, Žvirblonių, Rozalimo ir Plaučiškių – žmonės prašė šitą lietuviškos duonos – taikos duonos kepalą įteikti Lietuvos Respublikos parlamento nariams, kad visi jos paragautų, mažiau pyktųsi, mažiau vaidytųsi ir dirbtų Lietuvos žmonių labui. Prašė šitą kepalą įteikti didžiausios frakcijos pirmininkui R. Karbauskiui. Bet prašė, kad jos paragautų ir visi Seimo nariai. Dar kartą taikos ir ramybės, ir bendro darbo Lietuvos labui. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Labai dėkojame. Išties labai tinka Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkui eiti su taikos simboliu – su duona kasdienine ir manau, kad mes visi tai suprasdami įvertinome.
Gerbiami kolegos, kadangi viskas buvo sutarta ir suderinta taip pat ir Seniūnų sueigoje, mes grįžtame tik prie balsavimo kartojimo. Leiskite patvirtinti slapto balsavimo biuletenį. Galime patvirtinti bendru sutarimu? Galime. Dar kartą primenu, balsų skaičiavimo grupė: V. Alekna, R. Andrikis, V. Bakas, L. Jonaitis, A. Kirkutis, D. Kreivys ir Č. Olševskis. Skelbiu slapto balsavimo pradžią. 13 valanda. Biuletenis patvirtintas. (Balsai salėje) 20 minučių vyks slapto balsavimo procedūra. Rytinio posėdžio nebaigėme, jį baigsime po to, kai įvyks slaptas balsavimas. Dėkoju visiems.
Slaptas balsavimas iki 20 minučių. Po to mes ateisime į vakarinį posėdį 14 valandą. Kaip visada, tikrai. Ačiū.
Pertrauka
PIRMININKĖ (I. ŠIAULIENĖ, LSDDF). Gerbiami kolegos, po audringos balsavimo pertraukos tęsime rytinį posėdį ir, kol paskelbsiu rezultatus… (Balsai salėje) Minutėlę, paskelbsiu rezultatus ir pabaigsime, pradėsime vakarinį.
Kol paskelbsime rezultatus, kuriuos tikriausiai jau žinote, siūlau užsiregistruoti. Registracija.
Užsiregistravo 101 Seimo narys.
14.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl Viktoro Pranckiečio atleidimo iš Seimo Pirmininko pareigų“ projektas Nr. XIIIP-3993 (priėmimo tęsinys)
Skelbiu balsavimo dėl V. Pranckiečio atleidimo iš Seimo Pirmininko pareigų rezultatus.
Iš viso buvo išduota biuletenių 79, rasta biuletenių 79, galiojančių 68, negaliojančių 11. Balsavo: atleisti iš pareigų – 63, neatleisti iš pareigų – 5. Taigi, Seimo nutarimas „Dėl V. Pranckiečio atleidimo iš Seimo Pirmininko pareigų“ nėra priimtas. (Gongas) Nėra priimtas.
Ir per centrinį mikrofoną – P. Urbšys. Prašom.
P. URBŠYS (MSNG). Aš nežinau, kaip jums, Seimo nariai, man atrodo, tikrai yra pagrindas skelbti nepasitikėjimą komisija. Na, kas čia per rezultatai tokie yra? Ir aš šį kartą gal savanoriu įsirašyčiau į naują komisija, kad vis dėlto rezultatai būtų tokie, kaip yra. O jeigu rimtai, tikrai organizmui yra būdinga, kad jisai suserga vienu ar kitu virusu, bet, pasirodo, imuninė sistema dar valdančiuosius veikia. Dar protas sveikas paima viršų. Dar yra Seimo narių, kurie įsivaizduoja, kad nėra bandoje, kurią turi ganyti vienas piemuo.
PIRMININKĖ. Dėkoju už repliką. Ir dar viena replika per šoninį mikrofoną – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Jeigu galima. Kolegos, aš nuoširdžiai sveikinu R. Karbauskį laimėjus dar vienus rinkimus ir norėčiau jam pačiam pranešti blogą žinią, kad jo partijoje pakvipo svilėsiais. Aš neabejoju, kad gerbiamo G. Kirkilo grupė, neabejoju, kad V. Kamblevičiaus grupė, ir neabejoju, kad lenkų grupė balsavo labai atsakingai ir sąžiningai, taip, kaip reikėjo R. Karbauskiui, bet jo partijos nariais abejoju.
PIRMININKĖ. Per šoninį mikrofoną – V. Čmilytė-Nielsen. Prašom.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, tiesiog norėčiau informuoti, kad vertindami tą pažadą, kuris buvo duotas valstiečių lyderio dar pavasarį, kad jeigu Seimo Pirmininko nepavyks atstatydinti, vienintelė alternatyva yra skelbti pirmalaikius rinkimus, mes ėmėmės šios iniciatyvos, perregistravome savo pačių vasarą dar teiktą projektą ir jau renkame parašus. Turiu pagrindą manyti, kad lapkričio 7 dieną galėsime pateikti šį dokumentą jūsų ir mūsų visų sprendimui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Ir per šoninį mikrofoną – J. Jarutis. Kalbėsite? Ne, ačiū. Taigi, replikas baigėme.
Ir Seimo Pirmininkas. Prašom į tribūną. Atsiprašome, įjungtas.
V. PRANCKIETIS. Kartoju: ačiū, kviečiu nuosekliam darbui.
PIRMININKĖ. Taigi, tuo ir galime baigti rytinį posėdį. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LGF – frakcija „Lietuvos gerovei“; LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.