|
1.
|
3
(56)
|
4
(7)
|
|
Argumentai: 2021 m. birželio 8 d. Seimui priėmus Užimtumo įstatymo 56 ir 57
straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIV-379, būtina patikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP – 4054(2) 3
straipsnio 4 dalį dėl Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 7 dalies pakeitimo,
siekiant įstatymo projektą suderinti su priimtais ir jau įsigaliojusiais
pakeitimais.
Pasiūlymas: Įstatymo projekto 3 straipsnio 4 dalį, kuriuo keičiama Užimtumo
įstatymo 56 straipsnio 7 dalis, siūloma išdėstyti taip:
4. Pakeisti 56 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti
taip:
„7. Jeigu darbdavys, nelegaliai įdarbinęs
trečiosios šalies pilietį dirbti tam tikro darbo, yra subrangovas,
tiesioginis jo rangovas yra subsidiariai atsakingas už šio straipsnio 5
dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų piniginių įpareigojimų įvykdymą, išskyrus
atvejį, kai jis raštu iš subrangovo pareikalavo pateikti trečiųjų šalių
piliečių įdarbinimo dokumentus, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, ir ėmėsi
priemonių jų teisingumui patikrinti. Jeigu rangovas ar kiti subrangovai
žinojo apie tai, kad darbdavys yra nelegaliai įdarbinęs trečiosios šalies
pilietį, jie taip pat yra subsidiariai atsakingi už šio straipsnio 5 dalies 2
ir 3 punktuose nurodytų piniginių įpareigojimų įvykdymą. Subsidiari rangovo
ar kitų subrangovų atsakomybė reiškia tai, kad tiek šio įstatymo 55
straipsnio 1 dalyje nurodyta institucija, tiek nelegaliai dirbęs trečiosios
šalies pilietis turi teisę nukreipti savo piniginį reikalavimą į juos ne
vėliau kaip per 3 mėnesius nuo tos dienos, kai suėjo jų piniginio reikalavimo
darbdaviui terminas, tačiau darbdavys jų piniginio reikalavimo nepatenkino
arba patenkino nevisiškai. Šio įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje nurodyta
institucija taip pat skiria baudą rangovui nuo 868 iki 2 896 eurų už
kiekvieną nelegaliai dirbusį trečiosios šalies pilietį, išskyrus atvejį, kai
rangovas raštu iš subrangovo pareikalavo pateikti trečiųjų šalių piliečių
įdarbinimo dokumentus, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, ir ėmėsi priemonių
jų teisingumui patikrinti. Tokie patys veiksmai, padaryti rangovo, jau bausto
už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą rangovui nuo 2 896
iki 5 792 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį trečiosios šalies pilietį.“
4. Pakeisti 56 straipsnio 7 dalį ir
ją išdėstyti taip:
„7. Jeigu darbdavys, nelegaliai įdarbinęs trečiosios
šalies pilietį dirbti tam tikro darbo, yra subrangovas arba įmonė, atsiuntusi
trečiosios šalies pilietį laikinai dirbti (toliau – siunčiančioji užsienio
įmonė) į įmonę Lietuvos Respublikoje pagal sudarytą sutartį dėl paslaugų
teikimo ar darbų atlikimo (toliau – priimančioji Lietuvos
įmonė), rangovas arba priimančioji Lietuvos įmonė yra
subsidiariai atsakingi už šio straipsnio 5 dalies 2 ir 3
punktuose nurodytų piniginių įpareigojimų įvykdymą, išskyrus atvejį, kai
jie raštu iš subrangovo arba siunčiančiosios užsienio įmonės pareikalavo
pateikti trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo dokumentus, nurodytus šio
straipsnio 2 dalyje, ir ėmėsi priemonių jų teisingumui patikrinti. Jeigu
rangovas ar kiti subrangovai arba priimančioji Lietuvos įmonė žinojo apie
tai, kad darbdavys yra nelegaliai įdarbinęs trečiosios šalies pilietį, jie
taip pat yra subsidiariai atsakingi už šio straipsnio 5 dalies 2 ir 3
punktuose nurodytų piniginių įpareigojimų įvykdymą. Subsidiari rangovo ar
kitų subrangovų arba priimančiosios Lietuvos įmonės atsakomybė reiškia tai,
kad tiek šio įstatymo 55 straipsnyje straipsnio 1 dalyje
nurodyta institucija, tiek nelegaliai dirbęs trečiosios šalies pilietis turi
teisę nukreipti savo piniginį reikalavimą į juos ne vėliau kaip per
3 mėnesius nuo tos dienos, kai suėjo jų piniginio reikalavimo darbdaviui
terminas, tačiau darbdavys jų piniginio reikalavimo nepatenkino arba
patenkino nevisiškai. Darbdavys arba siunčiančioji užsienio įmonė ne vėliau
kaip prieš vieną darbo dieną iki trečiosios šalies piliečio darbo Lietuvos
Respublikoje pradžios raštu turi informuoti rangovą arba priimančiąją
Lietuvos įmonę apie trečiosios šalies piliečio darbo Lietuvos Respublikoje
pradžią. Rangovo arba priimančiosios Lietuvos įmonės, gavusių informaciją iš
darbdavio arba siunčiančiosios užsienio įmonės apie trečiosios šalies
piliečio darbo Lietuvos Respublikoje pradžią, reikalavimu darbdavys arba
siunčiančioji užsienio įmonė turi pateikti rangovui arba priimančiajai
Lietuvos įmonei turimus dokumentus, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje. Šio
įstatymo 55 straipsnyje straipsnio 1 dalyje nurodyta
institucija taip pat skiria rangovui arba priimančiajai Lietuvos įmonei baudą
nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį trečiosios šalies
pilietį, išskyrus atvejį, kai rangovas arba priimančioji Lietuvos įmonė raštu
iš subrangovo arba siunčiančiosios užsienio įmonės pareikalavo pateikti
trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo dokumentus, nurodytus šio straipsnio 2
dalyje, ir ėmėsi priemonių jų teisingumui patikrinti. Tokie patys veiksmai,
padaryti rangovo arba priimančiosios Lietuvos įmonės, jau baustų už šį
pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia rangovui arba priimančiajai
Lietuvos įmonei baudą nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvieną nelegaliai
dirbusį trečiosios šalies pilietį.“
|
|
2.
|
4
(57)
|
(1)
|
(2)
|
Argumentai: 2021 m. birželio 8 d. Seimui priėmus Užimtumo įstatymo 56 ir 57
straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIV-379, būtina patikslinti įstatymo projekto Nr. XIIIP – 4054(2) 4
straipsnį, siekiant įstatymo projektą suderinti su priimtais ir jau
įsigaliojusiais pakeitimais.
Pasiūlymas: Įstatymo projekto 4 straipsnį siūloma išdėstyti taip:
4 straipsnis. 57 straipsnio
pakeitimas
Pakeisti 57 straipsnio 1 dalies 2 3 punktą
ir jį išdėstyti taip:
„2 3) darbo Lietuvos Respublikoje
laikotarpiu nesaugo šio įstatymo 56 straipsnio 2 dalies 1 punkte
nurodytų dokumentų kopijų ir (ar) nepateikia jų Valstybinei darbo
inspekcijai, Migracijos departamentui ar kitoms šio
įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje nurodytoms institucijoms jų
reikalavimu;“.
|
|
3.
|
8
|
1,
2
|
|
Argumentai: pasiūlymu siekiama patikslinti įstatymo projekto Nr. XIIIP-4054(2) 8
straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo
datas, kurios jau yra praėjusios.
Pasiūlymas: įstatymo projekto 8 straipsnio 1 dalį siūloma išdėstyti
taip:
,,1. Šis
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. lapkričio 1
d. 2022 m. sausio 1 d.“
Pasiūlymas: įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalį siūloma išdėstyti
taip:
,,2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos
socialinės apsaugos ir darbo ministras, Lietuvos Respublikos aplinkos
ministras, Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo
inspektorius ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos
finansų ministerijos viršininkas iki 2020 m. spalio 31 d. 2021
m. gruodžio 31 d. priima šio
įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
|