Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 19, 2023 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 255
STENOGRAMA
2023 m. kovo 30 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN,
Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas P. SAUDARGAS
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas, gerbiami kolegos. Prašom užimti vietas. Pradedame kovo 30 dienos rytinį Seimo posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 108 Seimo nariai.
10.00 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2023 m. kovo 30 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Gerbiami kolegos, 1 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. L. Girskienė. Prašom.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF*). Labas rytas. Aš prašyčiau išbraukti mano 2-11 klausimą – Nevyriausybinių organizacijų projektą, nes yra gautos Teisės departamento išvados, norime pakoreguoti pagal jas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Čia iniciatorės prašymu. Daugiau nematau prašymų iš frakcijų. Taigi ar galime bendru sutarimu pritarti 2-11 klausimo išbraukimui iš šios dienos darbotvarkės? Nematau prieštaraujančių, dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Taip pat šiandien turime svarstyti tris įstatymų projektus, kurie nebuvo įrašyti į darbų programą. Tai yra projektai Nr. XIVP-997, Nr. XIVP-998 ir Nr. XIVP-2541. Ar galime bendru sutarimu pritarti jų svarstymui šiandien? Nematau prieštaraujančių, dėkoju. Pritarta bendru sutarimu.
Ar galime bendru sutarimu pritarti šios dienos darbotvarkei? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
10.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl Morganos Danielės atleidimo iš Lietuvos Respublikos Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininko pareigų dėl nepasitikėjimo“ projektas Nr. XIVP-2563(2) (pateikimo tęsinys, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Morganos Danielės atleidimo iš Lietuvos Respublikos Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininko pareigų dėl nepasitikėjimo“ projektas Nr. XIVP-2563(2). Tai yra pateikimo tęsinys ir aš kviečiu A. Kubilienę į tribūną.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, šiandien aš ir dar 40 Seimo narių siūlome palaikyti Seimo nutarimą dėl nepasitikėjimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininke M. Daniele. Šis nepasitikėjimas komisijos pirmininke buvo išreikštas dar 2021 m. lapkričio 10 d. neeiliniame komisijos posėdyje, tačiau niekaip nepasiekė plenarinių posėdžių salės. Buvo skubiai pakeista sudėtis, buvo pakeistos kvotos, tačiau balsavimo plenariniame posėdyje taip ir nebuvo.
Tą kartą komisijos nariai nubalsavo ir išreiškė nepasitikėjimą Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininke M. Daniele dėl to, kad LNK laidoje 2021 m. lapkričio 5 d. ji savo rinkėjams ir mums, Seimo nariams, atskleidė iki šiol nežinomus faktus – savo santykį su narkotinėmis medžiagomis. Komisija tikrai išreiškė didelių abejonių, ar pirmininkė gali eiti Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininko pareigas. Seimo narė televizijos laidoje pasakojo, kad nuo vaikystės vartoja narkotines medžiagas, tai yra įstatymu draudžiamas medžiagas. Dar daugiau – ji vartoja jas iki šiol, išvykusi į užsienį.
Taip pat toje laidoje ji vertino elgesį savo partiečio, kuris taip pat dešimt metų vartoja narkotines medžiagas, tai yra nuolatos pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymus, ir pirmininkei pasirodė, kad tai nėra blogai, ji nematė reikalo, kad šis žmogus turėtų gydytis.
Šie ir kiti Seimo narės M. Danielės pasisakymai diskredituoja Narkotinių medžiagų prevencijos komisijos darbą ir tikrai mums kelia abejonių, ar mes galime ja pasitikėti. Kviečiu pritarti nutarimui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiama pranešėja. Jūsų norėtų paklausti keli Seimo nariai. Klausia ne jūsų. Atsiprašau. Kviečiame M. Danielę ir klausimų sulauks ji. Užsirašė klausti aštuoni Seimo nariai. Pirmasis klausia R. Žemaitaitis, ruošiasi A. Gedvilas, bet pirma suteikiame žodį jums, žinoma.
M. DANIELĖ (LF). Labas rytas, mieli kolegos. Mielai atsakysiu į jūsų klausimus, bet dar turiu keletą žodžių prieš tai, kai į juos atsakysiu.
Šiandien esu šioje tribūnoje, nes prieš pusantrų metų man pareikštas nepasitikėjimas ir to pretekstas buvo mano pasisakymas televizijos laidoje, kad paauglystėje buvo eksperimentų su įvairiomis medžiagomis. Tikslumo dėlei aš noriu pasinaudoti proga ir patikslinti, kad nors mano pasakymas, kad paauglystėje buvo visko, buvo interpretuotas ir žiniasklaidoje eskaluotas, kaip Morgana prisipažino vartojusi heroiną, žinoma, kad jokio heroino ten nebuvo. Jokio heroino aš niekada asmeniškai nebandžiau ir jokia priklausomybės liga aš irgi niekada nesirgau.
Čia stabtelėsiu, nes nenoriu stigmatizuoti žmonių, kurie turėjo priklausomybę. Aš manau, kad jie gali būti puikūs Seimo nariai, ir tokių Seimo narių mes Seimo salėje ir šiandien turime, ir tikrai ne Laisvės frakcijoje.
Na, o eksperimentų su medžiagomis tikrai buvo, bet jie buvo pavieniai, visą savo vaikystę ir paauglystę aš buvau puiki moksleivė ir studentė, mano rezultatai visada buvo tik patys geriausi. Tai kodėl tada aš televizijos laidoje sakiau, kad buvo visko?
Aš mačiau vaikus, klupdomus ant kelių dėl neišmoktos daugybos lentelės, mačiau juos talžomus, mačiau, kaip jie dangstėsi veidą, mačiau, kaip springo ašaromis ir atsakė, kiek yra triskart septyni. Aš girdėjau vaikus, besišaukiančius pagalbos iš kaimyninio buto per rozetę. Aš mačiau, kaip mergaitė klykdama išsprūsdavo į laiptinę, ir mačiau, kaip niekas iš suaugusiųjų nenueidavo pasidomėti, kas vyksta. Aš mačiau, kaip pagyvenęs kaimynas tokius vaikus kviesdavosi pas save pabendrauti, ir aš mačiau, kaip tie vaikai vartojo heroiną. O Seimo nariai tuo tarpu salėje diskutavo, ar tikrai reikia apsaugos nuo smurto įstatymo.
Man buvo septyneri, dešimt, trylika, penkiolika ir aš visa tai mačiau, o Seimo nariai tuo metu kažkodėl ne. Taip, kaip ir šiandien jūs nematote, kad tie vaikai, kurie gal jau ir nebe vaikai, yra toliau persekiojami ir baudžiami mūsų sukurtų sistemų, tų sistemų, kurių ir šiandien dar nenorime pakeisti.
Taigi vaikai, vartoję heroiną, mirę, kai kam iš jų aš padėti pavėlavau, o kai kam dar suspėjau. Tačiau net vieno žmogaus pastangos padėti, kad ir kokios nuoširdžios ir visapusiškos būtų, Lietuvoje atsimuša į stiklinės sistemos sieną. Milžiniškas traumas išgyvenusiam žmogui reikia daugybės metų sugyti, reikia gauti supratimą, padrąsinimą, nuolatinę paramą, tikėjimą. Narkotikų vartojimas yra būdas gintis nuo patirto skausmo ir tai kartu yra pyktis, nukreiptas į save. Žmogus naikina save, nes nesugeba gyventi su patirta traumine patirtimi. Tačiau policijos persekiojimas, teismų ir įkalinimo patirtys, smerkiantis aplinkinių požiūris, stigmatizuojančios, niekinančios narkomanų ir alkoholikų etiketės ir daugybė kitų sistemos, kurią mes sukūrėme, dalykų nepadeda šiandien tiems užaugusiems vaikams sveikti.
Ir tai puikiai supranta Jungtinės Tautos, jos aiškiai ragina nusibrėžti brūkšnį tarp žmonių, vartojančių narkotikus, ir to, kas yra organizuotas nusikalstamumas. Peržiūrėti ir panaikinti baudžiamuosius įstatymus, susijusius su narkotikų vartojimu be tikslo juos platinti. Tai yra Jungtinių Tautų rekomendacija. Ta rekomendacija, kurią aš raštu, žodžiu ir visais kitais įvairiais būdais visą šį laiką Seime komunikavau tiek opozicijos pusėje, tiek pozicijos pusėje kalbėdama apie pokyčius, kurių reikia mūsų narkotikų politikos sistemoje.
Apie traumą informuotas požiūris į psichikos, ypač į priklausomybės, ligas pasaulyje ir moksle yra plačiai žinomas, todėl tai puikiai supranta ir Jungtinės Tautos. Kitaip tariant, specialistai, mokslas žino ir sako, kad nenumaldomas poreikis vartoti žalingas medžiagas yra glaudžiai susijęs su traumuojančia patirtimi ir kyla iš jų. Ir tolesnis šio žmogaus traumavimas baudžiamojoje sistemoje nepadeda žaizdų gydyti, o tik papildomai jas gilina. Na, o baudžiamasis persekiojimas yra kitas dalykas – skirtas organizuotam nusikalstamumui ir būtent bausti ir gaudyti tuos žmones, kurie tas medžiagas atgabena ir platina tarp vartojančių žmonių.
Su tokiu įstatymo projektu aš atėjau į Seimą, pradėjau vadovauti Priklausomybių prevencijos komisijai ir sukėliau opozicijos nepasitenkinimą, nes įkibę į savo aklą ideologiją jie nenori girdėti nei apie Jungtinių Tautų Organizacijos rekomendacijas, nei apie mokslo įrodymais grįstą narkotikų politiką. Kitaip tariant, jeigu Lietuvoje yra žmonių, kurie nori išsaugoti dabartinį status quo, tą situaciją, kokia yra gatvėse, kokia yra mokyklose, jeigu yra tokių žmonių, tai jie sėdi štai šitoje salės pusėje, opozicijos sekcijoje, ir daro viską, kad tiktai mūsų sistema nesikeistų, pagalbos keliu mes neitume, o toliau laikytumės įsikibę neveiksmingų ir neefektyvių sisteminių sprendimų.
Praėjusio amžiaus bausmių persekiojimo, įkalinimo, narkotikų politika neatnešė laukto rezultato, todėl šalys ima keisti savo sprendimus ir ieškoti mokslo duomenimis grįstų sprendimų, kaip apsaugoti savo piliečių sveikatą ir gerovę. Vienas iš šių sprendimų, populiariausias demokratinėse valstybėse, Vakarų valstybėse, išsivysčiusiose valstybėse, yra dekriminalizavimo kryptis – tas sprendimas, kuris nukreipia valstybės pastangas į pagalbą, į sveikatą, į investicijas būtent į šitą kryptį, o teisėsaugos pastangas palieka organizuotam nusikalstamumui. Tai reiškia, organizuotas nusikalstamumas yra teisėsaugos darbas, žmonės, vartojantys narkotikus, žmonės, turintys trauminių patirčių, yra sveikatos sistemos ir pagalbos reikalas.
Kita narkotikų politikos kryptis yra kanapių juodosios rinkos perėmimas į valstybės rankas. Tai yra amžiaus cenzo, pardavimo vietų, pakuočių, informacinės medžiagos apie produktą ir apie tą riziką, kurią produktas sukelia, išgryninimas ir sureguliavimas. Valstybių, kurios priima tokį sprendimą, daugėja. Pastaruoju metu, jeigu sekate narkotikų politikos tendencijas, matome, kad Vokietija yra šalis, kuri kalba apie kanapių rinkos sureguliavimą. Čia yra dar viena narkotikų politikos kryptis.
Trečia yra kanapės, taip pat haliucinogenų, tai yra LSD, haliucinogeninių grybų, taip pat MDMA įteisinimas medicinoje, mokslo tyrimų dėl jų potencialo medicinoje plėtra ir mokslo tyrimų plėtojimas ir sąlygų sudarymas tiems mokslo tyrimams vykti. Čia yra trečia narkotikų politikos kryptis pasaulyje. Jų yra ir daugiau.
Priklausomybių prevencijos komisija nėra bausmių ir blaivybės komisija. Šitos komisijos tikslas kaip tik ir yra ne aukštinti kažkokią vieną ar kitą ideologiją, o būtent atsiriboti nuo ideologijų ir tyrinėti, gilintis į narkotikų politikos tendencijas pasaulyje, į kryptis, kurias renkasi šalys, į duomenis, kuriuos teikia mokslo institucijos, į rekomendacijas, kurias teikia Jungtinės Tautos, ir nagrinėjant šitą klausimą ir visus šituos duomenis svarstyti, kokiu keliu turėtų eiti Lietuva. Aš, kaip daugybę metų būtent narkotikų politiką tyrinėjusi specialistė, šią sritį tikrai ir toliau seksiu, toliau ja domėsiuosi, tikrai ir mūsų komisija neatsiribos nuo šito klausimo, nes mus turi dominti mokslo duomenys.
Pasižadu, kad komisija ir toliau dirbs, kad užtikrintų finansavimą priklausomybės ligoms, kad toliau kalbėtume apie reikiamus politikos pokyčius ir spręstume mūsų šalyje susiklosčiusią situaciją remdamiesi ne ideologija, o tuo, kas yra mokslas. Labai ačiū ir atsakysiu į visus jūsų klausimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju gerbiamai pranešėjai. Pirmasis klausia R. Žemaitaitis. Ruošiasi A. Gedvilas.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiama kolege, iš tiesų suprantu jūsų tuos išgyvenimus, ką jūs išgyvenote būdama paauglė, jaunas žmogus, matyt, tie pasakojimai nėra iš piršto laužti. Bet aš turiu kitą klausimą. Klausausi jūsų kalbos ir pirmi trys sakiniai… Vieną pasakėte, bet po to visi kiti likę prieštaravo pirmiems trims. Tikrai siūlyčiau perklausyti savo kalbą ir ar tikrai jūs tai norėjote pasakyti, kuo aš labai abejočiau.
Mano klausimas yra kitas. Kaip jūs vertinate tokį dalyką, kad šiandien, kad ir Vilniaus pavyzdys, kur jaunuolis yra galimai gal nuskendęs arba dingęs, tos pačios gaujos trylikamečių vaikų, kurie vartojo narkotines psichotropines medžiagas, šeštadienį mergaitė atsidūrė Santariškių reanimacijoje, vos ne vos ją atpumpavo, gerai, kad pakeleiviai žmonės surado? Ar jūs manote, kad būdama šitoje komisijoje galite spręsti klausimus, susijusius su šitomis problemomis, nes kolegos, panašu, turi visiškai skirtingą nuomonę negu jūs?
M. DANIELĖ (LF). Taip, aš manau, kad mano asmeninė patirtis, mano žinios apie priklausomybės ligas ir mano mokslo žinios yra būtent ta kompetencija, kurios šitai komisijai ir reikia. Turbūt šiandienos Seime aš esu savo kompetencijomis stipriausia kandidatė į šitos komisijos vadoves.
Kalbant apie klausimus, susijusius su jaunimu, mes turbūt visi suprantame, kad pagalba, kurios reikia nepilnamečiams ir jų šeimoms, pirmiausia yra ne Baudžiamasis kodeksas ir ne teisiamųjų suolas. Tiksliai tokia sistema, kuri kalbėtų – nebijok kreiptis pagalbos, jeigu apsinuodijai, jeigu kažkas nutiko, tuoj pat kreipkis į artimiausią, nežinau, policijos pareigūną, į bet kurį žmogų gatvėje, pasakyk mokytojui. Tai yra būk drąsus, kreipkis pagalbos ir nepalik apsinuodijusio draugo bėdoje, nepalik jo mirti bijodamas, kad tuoj atvažiuos dėdė policininkas ir jus visus nubaus, ir pasodins į teisiamųjų suolą.
Tai mes apie šituos pokyčius diskutuojame jau dvejus metus. Ir tai, kad apsaugotume savo vaikus ir jie būtų drąsūs, nepaliktų draugų bėdoje, mums yra viena iš priežasčių, kodėl reikia kuo skubiau pakeisti šitą baudžiamąjį persekiojimą, kuris dabar kapoja galvas nuo jauniausių iki suaugusių, kurie tikrai nėra kriminaliniai nusikaltėliai.
PIRMININKĖ. Klausia A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Pradėsiu turbūt replika. Keista, kad reikia tik pavartoti, kad taptum geriausia pretendente užimti pareigas. Jūsų teigimu, narkotikų politika yra politika. Ir jūs, kaip patyrusi narkotikų vartotoja, žinote, kaip vykdyti narkotikų politiką remiantis PSO ir moksliniais tyrimais. Išmanote, kaip sureguliuoti rinką ne vien tik draudimais. Tad leiskite paklausti, kiek konkrečiai sumažėjo narkotikų suvartojimas Lietuvoje, jums jau trečius metus einant Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininko pareigas? Taip klausiu, nes pati neatsistatydinate, nors, kiek man yra žinoma, narkotikų suvartojimas Lietuvoje sėkmingai auga ir toliau. Ar jūs nesusimąstote, kodėl taip stengiatės, bet išeina atvirkščiai?
PIRMININKĖ. Aš, prieš perduodama žodį pranešėjai, norėčiau paprašyti kolegų užduodant klausimus juos formuluoti korektiškai ir neišsidirbinėti iš pranešėjų. Prašom.
M. DANIELĖ (LF). Labai ačiū. Aš noriu labai padėkoti Aidui už puikų pastebėjimą, kad narkotikų vartojimo skaičiai Lietuvoje auga, ir tai tiksliai parodo baudžiamosios politikos neefektyvumą. Tai reiškia, kad nuo 2017 metų, įsigaliojus Baudžiamajam kodeksui, mes nepamatėme jokio pokyčio. Ir nėra geresnio įrodymo, kad baudžiamoji politika yra neveiksminga, o šiandien mums reikia remtis mokslo įrodymais ir ieškoti to, kas iš tikrųjų padėtų šaliai ir jos žmonėms apsaugoti mūsų piliečių sveikatą ir gerovę.
PIRMININKĖ. Klausia A. Širinskienė. Toliau – L. Nagienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Šiaip labai apgailėtinai atrodo, kada jūs savo politines bėdas ir negebėjimus pradedate dangstyti vaikų nelaimėmis ir lieti krokodilo ašaras, nes dėl visos tos situacijos, kodėl jūs stovite čia, tribūnoje, esate asmeniškai kalta tik jūs pati. Faktiškai dvejus metus bandydama sugriauti prevencijos sistemą, liberalizuoti narkotikų vartojimą, jūs tai darėte labai sąmoningai. Jūs iš esmės kaip pirmininkė, pasakysiu dar daugiau, sugriovėte Narkotikų kontrolės ir prevencijos komisiją. Faktiškai pusė jūsų narių nevaikšto į posėdžius. Opozicija, kaip suprantu, yra priėmusi sprendimą iš ten trauktis. Tai kaip jūs jaučiatės tiesiog darydama tokią destrukciją ir paskui dar liedama krokodilo ašaras, ir bandydama dangstytis vaikų nelaimėmis?
M. DANIELĖ (LF). Labai ačiū už jūsų klausimą. Agne, man atrodo, jūs visiškai nesupratote mano kalbos ir nesuprantate, koks yra patirtos traumos ir skausmo ryšys su priklausomybės ir psichikos ligomis. Nes būtent šitą ryšį bandžiau paaiškinti, kalbėdama apie tai, kodėl būtent ne baudžiamoji, o į sveikatą ir pagalbą orientuota narkotikų politika yra ta kryptis, kuria eina Vakarų valstybės, apie ką kalba Jungtinės Tautos ir kokias klaidas mes šiandien esame išmokę neveiksmingoje baudžiamojoje narkotikų politikoje, kuri buvo praėjusio amžiaus politika. Tai yra XX amžiaus, būtent 1961 metų konvencijos politika, kuri nebuvo grįsta jokiais mokslo įrodymais, buvo grįsta instinktu: griežtinti, bausti, persekioti, statyti kalėjimus.
Šiandien psichologijos mokslas ir supratimas apie traumą ir sąryšį su narkotikų vartojimu šitą paradigmą visiškai keičia. Dėl to Lietuva ir yra ta šalis, kuri turi ieškoti, kaip padėti tiems žmonėms, kurie šiandien turi priklausomybės ligų, arba savižala kyla jiems, ar ne? Ir apie šiuos politikos klausimus mes diskutuojame ir Seimo salėje, ir komisijoje.
Na, o dėl komisijos veiklos aš nesutinku. Kaip tik parengėme ataskaitą. Tai aktyviausiai veikusi komisija, daugiausia posėdžių turėjusi komisija, daugiausia klausimų išnagrinėjusi komisija, daugiausia spaudos pranešimų parengusi komisija. Aš sakyčiau, kad tokios aktyvios veiklos ši komisija dar nėra mačiusi ir labai linkėčiau jai ateityje išlaikyti šią aukštą kartelę, kurią mes kartu su komisijos nariais kartu dirbdami užkėlėme. Labai ačiū už jūsų klausimą.
PIRMININKĖ. Klausia L. Nagienė. Ruošiasi A. Veryga.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiama kolege, iš tikrųjų noriu jūsų paklausti. Jūs pasakėte tokį sakinį, kad Baudžiamojo kodekso nepakeitus ir baudžiamumo priemonėmis, mes ką dabar turėtume padaryti? Mes tik taip galėtume sumažinti narkotikų vartojimo kiekį? Jūs pati savo viename atsakyme pasakėte. Tai man dabar pasakykite, jūs, kaip pirmininkė, kokį esate šiais metais planą pasitvirtinusi? Jūsų komisijos tikslas yra tik vienas – pakeisti įstatymą? Kaip yra įsipareigojusi jūsų partija. Ar tokį tikslą jūs išsikėlėte šiandien komisijos darbe? Ačiū.
M. DANIELĖ (LF). Labai ačiū, gerbiama Laima. Na, ne visai taip. Iš tiesų įstatymo pakeitimas yra labai svarbus. Čia aš tikrai noriu, kad visi suprastume, kad įstatymo pakeitimas taip pat yra ir simbolis, ir paradigmos kismas mūsų šalyje, jis reiškia, kad mes įsisąmoniname, kas yra priklausomybės ligos, kas yra žmonės, kurie turi priklausomybės ligų, ir kalbame ne apie jų mušimą, spardymą, uždarymą, įkalinimą ir tolesnį traumavimą, bet kaip valstybė mes suprantame, kad keisdami įstatymą mes keičiame visą kryptį, visus finansus ir pastangas mes skirsime nebe žmonių persekiojimui ir tolesniam traumavimui, o būtent pagalbai šeimoms, vaikams, paaugliams ir suaugusiesiems, tiems, kurie turi priklausomybės ligų. Dėl to net pagal Jungtinių Tautų rekomendacijas parengtas pirmasis pirminis įstatymas kalbėjo apie visas medžiagas.
Labai svarbu, kad mes iš tiesų pradėtume spręsti problemas ir tų žmonių, kurie yra labai priklausomi, kurie yra netekę šeimos, draugų, gyvenamosios vietos, artimųjų, kartais rankos ir kojos dėl ligos, su kuria gyvena… kad mes suprastume ir šitų žmonių poreikį gauti pagalbą ir gydymą, ir atjautą, ir kreiptume jų gyvenimus kita linkme.
Taip pat noriu pabrėžti, kad komisijos nariai teikia siūlymų dėl papildomo finansavimo paslaugoms, taip pat ir Laisvės frakcija. Ir papildomas biudžetas buvo paskirtas. Nemažas biudžetas ir priklausomybės ligų gydymui, ir žemo slenksčio kabinetams. Tikrai didžiuojuosi komisijos darbu ir mūsų Seimo darbu, koalicijos darbu, kad šią kryptį mes stipriname. Taip pat tikiuosi, kad ir toliau nebus nuleistos rankos, kad tos investicijos augs.
Kryptis politiškai labai nepopuliari ir labai daug metų buvo apleista. Mes iš tikrųjų turėjome didelių finansų iš Europos Sąjungos fondų, bet valstybė labai ilgai nenorėjo skirti pinigų pagalbai, susijusiai su priklausomybės ligomis. Ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia A. Veryga. Ruošiasi V. Valkiūnas.
A. VERYGA (LVŽSF). Gerbiama kolege, jūs akcentavote kelis dalykus. Akcentavote paradigmos kismą, kaip jūs sakėte. Aš tik noriu pasitikslinti, ar teisingai suprantu, kad ta paradigma keičiasi link narkotikų vartojimo normalizavimo ir legalizavimo, nes jūs tai minėjote ir savo kalboje? Ar teisingai tą supratau? Panašu, kad mes tikrai gyvename kažkokiuose, matyt, paraleliniuose pasauliuose. Jūs akcentuojate savo mokslines žinias. Aš norėčiau paklausti jūsų. Ar jums žinomi moksliniai tyrimai, rodantys, kaip auga vaikų narkotikų vartojimas ir apsinuodijimai narkotikais tose šalyse, kurios dekriminalizuoja arba vienaip ar kitaip įteisina tam tikrą narkotikų vartojimą? Ir noriu paklausti, kaip jūs asmeniškai balsavote dėl mokslu pagrįstų alkoholio kontrolės priemonių liberalizavimo Seime, kai jie buvo svarstomi? Dėkoju.
M. DANIELĖ (LF). Labai ačiū, gerbiamas kolega. Aš manau, kad mes kalbame galbūt skirtingais terminais su jumis. Matote, tai, ką jūs vadinate normalizavimu, aš vadinu tiesiog stigmos ir niekinimo pašalinimu nuo tų žmonių, kurie turi priklausomybės ligų, arba nuo tų paauglių, kurie eksperimentuoja. Aš tikrai žinau, kad paauglys, kuris eksperimentuoja su narkotikais, suaugusysis, kuris turi priklausomybės ligą, – šitie žmonės nėra kokie nors nurašyti, tai yra žmonės, kurie turi visas galimybes savo gyvenimą valdyti, keisti jį reikiama kryptimi. Kaip ir šiandien minėjau, priklausomybės ligą turėjusių žmonių mes šiandien turime Seime, jie yra puikūs Seimo nariai, beje, jie nėra Laisvės frakcijos nariai, jie yra kitų frakcijų nariai. Aš jų kompetencija neabejoju. Aš manau, kad stigmos pašalinimas ir suvokimas, kad pagalba, atjauta ir visokeriopas dėmesys šioms šeimoms, vaikams ir suaugusiesiems yra kelias, kuriuo turime eiti. Būtent šią sistemos dalį mes turime stiprinti.
Dėl mokslo tyrimų aš galiu pasakyti taip. Kadangi daug metų tyrinėju narkotikų politiką, aš tiksliai žinau, kad įstatymų griežtumas nėra niekaip susijęs su vartojimo paplitimu. Kitos šalys tą įrodė daugybę kartų. Mes žinome, kad Prancūzija turi griežčiausius įstatymus visoje Europoje, bet Prancūzija turi didžiausią narkotinių medžiagų vartojimo paplitimą visoje Europoje. Tai šalis, kuri baudžia labiausiai, turi daugiausiai vartojančių žmonių. Tą patį įrodė ir Lietuva. Lietuva nenorėjo klausyti kitų šalių statistikos, jai reikėjo įsitikinti pačiai, tai štai buvo kriminalizuotas vartojimas, buvo įvestas Baudžiamasis kodeksas prieš žmones, vartojančius narkotikus. Ir ką mes pamatėme? Niekaip tai nepaveikė apsisprendimo vartoti ar nevartoti, vartojimas kaip tik auga. Žinoma, kad nekoreliuoja šie du reiškiniai.
Dėl alkoholio. Žinoma, kad alkoholio rinkos reguliavimas yra šiek tiek kitas klausimas, nes mes kalbame apie reguliuojamas rinkos taisykles. Narkotikai šiuo metu nepriklauso reguliuojamai rinkai, narkotikai yra juodosios rinkos produktas. Šiuos du klausimus reikia labai aiškiai atskirti. Kai mes diskutuosime, jei kada nors diskutuosime, apie reguliuojamos rinkos klausimus, tai šalys, kurios įveda reguliavimą, pavyzdžiui, kanapių produktų, kalba ir apie pakuotes, ne tik apie pardavimo amžių ar laiką, bet apie specializuotas parduotuves, apie pakuotes, informaciją apie riziką, teikia puikius lankstinukus, vartotojas, pirkdamas produktą, perskaito apie visas galimas rizikas sveikatai ir gyvenimui, na, gauna visą šitą informaciją. Tų taisyklių yra labai daug. Jei ne taip bijotumėte pasidomėti šitais narkotikų politikos pasirinkimais kitose šalyse, tai pamatytumėte, kad rinkos reguliavimas yra labai labai griežtas. Jei tokį griežtą reguliavimą žmonija, Europa būtų taikiusi alkoholiui nuo pat pradžių, tai šiandien mes nebūtume su alkoholio problema atėję, kur esame atėję. Manau, kad išmoktos pamokos šiandien būtent kanapių reguliavimo rinkai tikrai yra taikomos kitose šalyse. Raginu pasidomėti.
PIRMININKĖ. Klausia V. Valkiūnas. Ruošiasi I. Kačinskaitė-Urbonienė.
V. VALKIŪNAS (DPF). Seimo Pirmininke, visų pirma pastaba jums. Kas jūs tokia, kad trukdytumėte Seimo nariui dirbti ir klaustumėte, ką nori Seimo narys paklausti? Kas jūs, ar teisėja, ar teisuolė?
Gerbiama Daniele, ačiū už atvirumą. Aš pats girdėjau per vieną radiją, kai jūs sakėte, kad ir ne užsienyje, kad ir vartojote vismaž tuo momentu, prieš metus daugmaž, narkotikus. Jums klausimas. Ar pasiruošusi melo detektoriaus patikrai?
Kitas klausimas. Ar turėtų būti interpeliacija Seimo nariui, vartojančiam narkotines medžiagas?
M. DANIELĖ (LF). Aš šiaip nesu parašiusi paraiškos dirbti su slapta informacija, bet manau, kad jeigu manęs paprašytų pasitikrinti poligrafu, aš tikrai galėčiau tai padaryti, jeigu prašyčiau dirbti su slapta informacija.
Dėl narkotinių medžiagų vartojimo ir interpeliacijos aš tiesiog noriu pabrėžti, kad nikotinas, alkoholis taip pat yra narkotinės medžiagos, tai bijau, kad Seimo narių šitoje salėje gali ir nebelikti.
PIRMININKĖ. Klausia I. Kačinskaitė-Urbonienė. Ruošiasi P. Gražulis.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, kolege, už jūsų išdėstytą poziciją. Noriu paklausti. Kas sutrikdė Priklausomybių prevencijos komisijos darbą, nes bent jau Seimo puslapyje matyti, kad paskutinis posėdis vyko 2022 metų lapkričio mėnesį? Tai toks klausimėlis. Ar ten yra pavaduotojas ir panašiai? Kodėl komisija nesirenka į posėdžius? Vienas klausimėlis.
Kitas klausimėlis. Jūs kalbėjote, kaip nereikia stigmatizuoti žmonių, kurie serga priklausomybėmis, kaip su tuo reikia, privalu kiekvienam sutikti ir kaip nereikia baudžiamąja atsakomybe bausti galbūt eksperimentuojančių paauglių. O ką reikėtų daryti, jūsų požiūriu, su tais, kurie pramogai kartais, neturėdami priklausomybės, vartoja narkotikus?
M. DANIELĖ (LF). Labai ačiū už klausimą. Pirmoji jūsų klausimo dalis yra apie komisijos darbą. Kaip ir minėjau, iš parengtos ataskaitos mes matome, kad komisijos darbas visos šios kadencijos laikotarpiu buvo itin aktyvus. Yra surengta daugiau už visas kitas komisijas posėdžių ir spaudos pranešimų daugiau parengta. Komisija buvo itin aktyvi. Tiesą sakant, net noriu pasakyti, kad ir kolegos man šią pastabą yra išsakę, kad anksčiau komisija rinkdavosi tiktai tada, kai buvo reikalas, o dabar su Morgana dirbame taip jau iš peties, plušame kiekvieną kartą. Aš noriu pasididžiuoti šiuo aktyvumu ir, kaip minėjau, tikiuosi, kad komisija ir toliau dirbs tokiu pat tempu. Iš tiesų pripažinsiu, kad per šventinį laikotarpį ir pirmomis sausio savaitėmis tikrai nebuvo galimybės dirbti, nes aš, nors ir neturėjau ilgų dekretinių atostogų, kurių priklauso du mėnesiai, vis dėlto privalomąsias dvi savaites po gimdymo buvau priversta pagal įstatymą nedirbti, tai yra 14 dienų. Šiuo metu komisija rengia darbo planą, mes jį tvirtiname ir jau artimiausiu metu bus šios pavasario sesijos pirmasis posėdis.
Dabar dėl… Pakartokite klausimo pabaigą. (Balsas salėje) Dėl tų, kurie vartoja pramogai. Iš tikrųjų ilga diskusija, kaip, kokią pagalbą galime teikti šitiems žmonėms ir ar jiems apskritai reikia tos pagalbos, bet vienas dalykas, kuo galime pasidžiaugti, kad tiksliai žinome, ko daryti nereikia, tai tikrai nereikia sodinti jų į teisiamųjų suolą ir šitais žmonėmis užpildyti kalėjimų vienučių. Kai jau žinai, ko daryti nereikia, tai yra pirmas žingsnis link diskusijų apie tai, ką daryti reikėtų arba kokią informaciją, edukaciją, švietimą ir pagalbą teikti tiems, kurie galbūt rizikuoja savo sveikata ir gerove.
PIRMININKĖ. Klausia P. Gražulis. Ruošiasi R. Šarknickas.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiama pranešėja, ar jūs nepastebite, kad jūsų asmeniškai ir valdančiosios daugumos vykdoma politika dėl narkotikų legalizavimo daro didžiulę žalą visuomenei? Kiekvieną dieną skaitome, kaip paaugliai tiesiog apsinuodija. Šiandien skaičiau viename portale, kad paaugliai, apsvaigę nuo narkotinių medžiagų, užpuolė ir sužalojo moterį. Net Generalinė prokuratūra su jumis išėjo į viešą diskusiją pasakydama, kad negalima dekriminalizuoti narkotikų vartojimo. Ar jūs nepastebite, ką kasdien kalba policija, kad dėl jūsų vykdomos narkotikų dekriminalizavimo politikos nuolat didėja narkotikų gamyba, prekyba ir vartojimas? Kokią žalą neša vis dėlto jūsų politika? Ar jūs pati nežadate iš šios komisijos pirmininkų atsistatydinti?
M. DANIELĖ (LF). Labai ačiū, gerbiamas Petrai, už klausimą. Jūs labai tiksliai apibūdinote situaciją. Nuolat didėja gamyba ir vartojimas, o apsinuodijimų skaičiai nemažėja. Tai yra tiksliai tie įrodymai, kurie šiandien ir įrodo, kad baudžiamoji politika, arba Baudžiamojo kodekso įvedimas 2017 metais, jokių problemų neišsprendė, o tik pagilino. Apie tai kalba ir Jungtinės Tautos. Jungtinės Tautos sako, kad baudžiamasis persekiojimas sukelia naštą visuomenės sveikatai ir kad tai yra žalinga tiek vienam žmogui, tai yra tiek individui, tiek ir visuomenei apskritai. Manau, kad matydami situaciją ir tą status quo, kurią kaip tik šiandien opozicija bando Lietuvoje išlaikyti, mes vis dėlto imsimės veiksmų ir iš tikrųjų pradėsime spręsti klausimus, susijusius su narkotikais Lietuvoje. O sprendimas iš tikrųjų nėra Baudžiamojo kodekso įvedimas, tokio populizmo pademonstravimas ir toliau nieko nedarymas.
PIRMININKĖ. Klausia R. Šarknickas. Ruošiasi M. Ošmianskienė.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš norėjau pasitikslinti, nes savo kalboje minite du žodžius: „užkardyti“ ar „padėti“. Panašu, kad šiandien dauguma mūsų bendrauja skirtingomis kalbomis. Aš norėčiau pasiteirauti ir paklausti, ar užkardyti nėra toks dalykas, kaip įvairi socialinė pagalba, kaip vaikų dienos centrai, ar yra griežtai – užkardyti, uždrausti, pasodinti? Nes žodis „užkardyti“ apima daug formų, būdų padėti tiems žmonėms. Nes „padėti“ vartoti ir panašiai, „nebausti“ – vis tiek palieka nerimo ženklų. Mes aktyviai dirbame Alytaus mieste dienos centruose su vaikais, kurie buvo vartoję ir panašiai, ir gana sėkmingai jie socializuojasi. Tai kaip tas žodis „užkardyti“? Ar jisai jums ir toliau lieka toks, kad būtų tas žodis panaikintas ir liktų vartojamas žodis „padėti“ ir panašiai? Ačiū.
M. DANIELĖ (LF). Labai ačiū už klausimą. Vėl grįšiu prie Jungtinių Tautų Organizacijos ir dar kartą pasakysiu: valstybės turi aiškiai nusibrėžti brūkšnį – užkardomas yra narkotikų platinimas, užkardyti reikia organizuoto nusikalstamumo darbus. Baudžiamąjį persekiojimą reikia kreipti į žmones, kurie platina narkotikus. Tai čia yra brūkšnys tarp žmonių, kurie vartoja narkotikus, tarp paauglių, kurie eksperimentuoja su narkotikais. Čia mes taikome sveikatos ir pagalbos priemones, tada brėžiame brūkšnį ir žiūrime į organizuotą nusikalstamumą ir nusikalstamas platinimo ir kitas veikas. Ir čia mes jau dirbame su teisėsauga ir užkardome. Apie tokią politikos kryptį kalba ir Jungtinės Tautos, tokią politikos kryptį renkasi išsivysčiusios valstybės.
PIRMININKĖ. Klausia M. Ošmianskienė. Ruošiasi V. Bakas.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Dėkoju. Aš norėčiau jūsų paklausti, jūs kaip tik kandidatavote Šeškinės vienmandatėje. Tenka matyti, kad būtent Šeškinėje šiuo metu vyksta tam tikra narkotinių medžiagų vartojimo krizė – žmonės, apsvaigę nuo šių medžiagų, vaikštinėja gatvėse, gyventojai nežino, ką daryti, kviečia policiją, policija atvažiuoja, atrodo, susemia žmones. Kiekvienas vaikas parodytų pirštu, kur yra prekiaujama medžiagomis. Tačiau tie žmonės grįžta, paskui kiti žmonės ir jie vis toliau vaikšto, kažkodėl gauna tų medžiagų ir vartoja. Žodžiu, toks įspūdis, kad vartojantys asmenys išvežami, o būtent prekeiviai kažkodėl yra neliečiami. Tai kaip jūs manote, ar čia politikos pasekmė? Kur čia problema, kas čia taip negerai su visa mūsų teisine baze?
M. DANIELĖ (LF). Labai ačiū, kolege, už klausimą. Žinote, kai Lietuvoje, Vilniuje, policija darydavo reidus romų gyvenvietėje, romų tabore, tai buvo vykdoma lygiai tokia pati populistinė politika. Tai reiškia, kad būdavo sulaikomi 40–45 pacientai. Policija sulaikydavo dešimtis vartojančių žmonių ligonių, juos nuveždavo, jiems surašydavo protokolus. Juos iki šiol persekioja antstoliai, nes buvo laikotarpis, kai buvo administracinės baudos, jos auga, tampa šimtais tūkstančių – čia atskira problema. Bet platinimas, organizuotas nusikalstamumas yra sunkesnė užduotis mūsų policijos pareigūnams, mūsų teisėsaugai. Šalių patirtys rodo, kad jeigu mes baudžiamąją politiką nukreipiame į vartotoją, tai vartotojas yra tokia smulki, lengva žuvelė, labai lengva yra ją pagauti, nubausti, parodyti, kad teisėsauga dirba. Na ir sukasi tas varikliukas, kuris tuo metu iš tikrųjų jau tampa nukreiptas į vartojantį žmogų, ir vis mažiau pastangų, vis mažiau motyvacijos lieka dirbti su ilgomis operacijomis, ilgais tyrimais tam, kad būtų sulaikyti organizuoto nusikalstamumo ir platinimo tinklai. Tai yra dar vienas minusas, kodėl baudžiamosios politikos nukreipimas į vartojantį žmogų iškreipia iš principo visą sistemą.
Deja, ką šiandien matome Šeškinės mikrorajone, man labai gaila, kad tai, kas vyksta šiandien, vyksta ten, yra iš dalies ir romų taboro išardymo pasekmė. Anksčiau vartojimas vyko toliau už miesto, miške, ten, kur daugybė vilniečių niekada nėra buvę. 99 % vilniečių ten nėra įkėlę kojos ir mes tik žinojome, kad kažkokia vartojimo problema mūsų mieste egzistuoja. Išardžius sutelktą narkosceną, tą rodo ir kitų šalių patirtis, viskas pabyra, paplinta mikrorajonuose ir miestuose ir žmonės pradeda jausti tą viešosios tvarkos trikdymą vis labiau ir labiau. Tada, aišku, ir pasimato tas beviltiškumas, nes iš tikrųjų sulaikyti žmogų – sulaikiau, nubaudžiau, paleidau, tai toks rato principas, kad vis dėlto tai neveikia ir kad tas policinių pajėgų didinimas jokios problemos nesprendžia. Tada žmonės pagaliau pradeda suprasti, kad policija atvažiavo, padėjo, išvežė, sulaikė, na, ir nieko neįvyko: vėl tie žmonės grįžo, jie gyvena kažkur kaimynystėje, vėl jie apsvaigę vaikšto aplinkui ir reikia kažkokių kitų priemonių.
Tam ir yra perdozavimo prevencijos kambariai steigiami. Kitos šalys turi specialias patalpas, žmonės būtent tose patalpose vartoja. Ten palieka savo panaudotus švirkštus, steriliai išmeta į kibirėlį. Ten yra vieta pasėdėti, pabūti, kol esi apsvaigęs, kad negąsdintum gatvėje praeivių. Taigi yra įvairių priemonių, kurių šalys imasi tam, kad iš mūsų aplinkos pašalintų ir šį viešosios tvarkos trikdymą, pašalintų šiukšles, tokius dalykus kaip švirkštus, adatas, ir po truputį žmones, kurie lankosi tose patalpose, kalbintų kreiptis dėl gydymo.
Kalbinimas ir paciento motyvavimas yra ilgas darbas. Mes šiandien matome, kad Baudžiamasis kodeksas neįkalbėjo žmonių aktyviau kreiptis dėl gydymo. Apie tą kalbėjo, beje, ir pati Generalinė prokuratūra. Nėra jokio augimo. Vadinasi, pagal Baudžiamąjį kodeksą baudžiami sulaikyti priklausomi žmonės nepradėjo aktyviau kreiptis į ligonines. Ir tą žino kitos šalys. Reikia žmogų motyvuoti, reikia rasti su juo bendrą kalbą. Reikia atjautos, reikia supratimo, reikia labai daug pagalbos, kad jis ateitų gydytis.
Na, o tuo metu mūsų policija ir mūsų teisėsauga turi daugiau laiko ir galimybių skirti savo visas pajėgas organizuotam nusikalstamumui užkardyti, tirti tuos tinklus, kurie veikia Šeškinės mikrorajone ir kituose, ir vykdyti dideles sulaikymo operacijas. Taigi į tą ir reikia sutelkti visą mūsų teisėtvarkos darbą.
PIRMININKĖ. Klausia V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Ačiū. Gerbiama kolege, iš tiesų visuomenė Seimo veiklą priklausomybių srityje vertina dažniausiai, deja, pastaruoju laikotarpiu kaip narkotikų vartojimo propagandą. Tokie yra visuomenės atsiliepimai ir toks požiūris į visą Seimą. Čia ne tik su jumis susiję, bet jūs esate lyderė tos priklausomybių politikos. Deja, mes šiandien siejami su tais, kurie tarsi skatina vartoti narkotikus.
Aš noriu jus paklausti. Štai jūs kalbate apie savo žinias, apie Jungtinių Tautų skleidžiamą gerąją praktiką. Ką per tuos dvejus metus pavyko padaryti iš principo? Ką pavyko pakeisti, padaryti priklausomybių prevencijos srityje, nes kai kalbiesi su tėvais, kurių vaikai tampa priklausomi, jie sako, kad didžiausias iššūkis yra gauti pagalbą. Tiesiog jos neįmanoma gauti. Net tos įstaigos, kurios tą pagalbą teikia, atrodo kaip kalėjimai savo vidumi.
Mano klausimas: ką pavyko nuveikti siekiant padėti tiems žmonėms, kurie susiduria su priklausomybėmis? Taip pat ir kalėjimuose kas antras vartoja narkotikus, bet ten taip pat pagalbos gauti neįmanoma. Ką jums pavyko padaryti?
Antras klausimas. Jūs dažnai kalbate apie tai, kad žmonės sodinami į kalėjimus.
PIRMININKĖ. Laikas! Pusantros minutės jau klausiate.
V. BAKAS (DFVL). Paskutinis sakinys. Kiek žmonių sėdi kalėjimuose, vaikų, kaip jūs sakote, paauglių, jaunų žmonių…
PIRMININKĖ. Laikas!
V. BAKAS (DFVL). …už tai, kad vartojo narkotikus?
M. DANIELĖ (LF). Ačiū. Labai geri klausimai, gerbiamas kolega. Pirmiausia noriu, kad pasidalintumėte su manimi kokiomis nors apklausomis ar kokiais nors duomenimis apie tai, kaip vertinama Priklausomybių komisijos veikla, nes tikrai nesu tokių duomenų mačiusi būtent dėl komisijos veiklos ir jos rezultatų vertinimo.
Manau, kad baimę ir tą narkoapokaliptinę nuotaiką visuomenėje kelia ne kas kitas, o jūs, opozicija, melagingais pareiškimais ir apeliavimu į žmonių baimes, kad dekriminalizavimas ir politikos kreipimas į pagalbą ir sveikatą šalyje čia lygu nevaldomam organizuotam nusikalstamumui, nevaldomam narkotikų vartojimui, narkotikų pardavimui mokyklose ir taip toliau, ir panašiai. Būtent iš šios tribūnos aš ne kartą girdėjau moralinės panikos kėlimą, melagingos informacijos skleidimą, ir tai buvo, deja, opozicijos nariai. Kadangi visuomenė yra imli baimei ir ypač tos baimės paaštrinimui, deja, informuoto supratimo apie narkotikų politikos pokyčius yra tikrai šiek tiek mažiau, negu tos panikos paskleidimo.
Na, o dėl darbų ir rezultatų aš tikrai noriu labai pasididžiuoti tuo, ką šiandien turime, nes manau, kad yra padaryta nepaprastai daug. Padidintas finansavimas visai pagalbos sričiai. Mes turime pagaliau Vakarų Lietuvoje atidarytą centrą vaikams ir paaugliams, jį, beje, lydėjo skandalai, patys gyventojai ir žmonės priešinosi pagalbos vaikams atidarymui jų mieste, bet pavyko su gyventojais aptarti tuos klausimus ir Priklausomybės ligų centro Vaikų ir paauglių skyrius pradėjo savo veiklą Vakarų Lietuvoje. Tai yra labai svarbu, nes Vakarų Lietuva iš viso neturėjo jokios pagalbos šeimoms ir būtent vaikams ir paaugliams. Tai yra didelis pasiekimas.
Taip pat mes skyrėme papildomą finansavimą žemo slenksčio kabinetams, tai yra užkrečiamų ligų prevencijai ir žmonių kalbinimui kreiptis gydymo, siuntimui gydytis. Priklausomybės ligų komisija netgi pati visa savo sudėtimi vyko specialiai į savivaldybę, konkrečiai į Visagino savivaldybę, ten darė išvykstamąjį posėdį, na ir nagrinėjo būtent to miesto ir to krašto žmonių problemas. Taip pat sprendė, kodėl Visagino savivaldybė iki šiol neteikia gydymo ir pagalbos priklausomiems nuo narkotikų žmonėms.
Na, o darbas kalėjimų sistemoje turbūt yra didžiausias nuveiktas per visą 30 metų laikotarpį. Išskirtinai savo kadencijos didžiąją dalį esu paskyrusi kalėjimų klausimams. Ten kartu su Teisingumo ministerija ir Kalėjimų tarnyba mes darome nepaprastai didelį darbą dėl papildomų reabilitacijos vietų, dėl galimybės žmonėms sveikti. Papildomų reabilitacijos vietų yra atidaryta Alytuje, kur jūs esate vienmandatininkas. Kitur tos vietos yra plečiamos, tai yra Pravieniškių pataisos namuose ir kitose įkalinimo vietose.
Noriu pasakyti, deja, bet įkalinimo sistemoje apie trečdalis žmonių yra žmonės, kurie ten pateko ne dėl to, kad buvo vagys arba nusikaltėliai iš pašaukimo, deja, jie ten yra patekę dėl priklausomybės ligos. Labai svarbu yra jiems tiek tenai, tiek išėjus iš įkalinimo įstaigos gauti pagalbą, kad užsidarytų šis besisukantis ratas ir žmonės nebegrįžtų dėl tų pačių nusikaltimų į įkalinimo įstaigas.
Na, o kiek konkrečiai žmonių, vartojančių narkotikus, patenka, noriu pasakyti, kad ypač teismų sprendimai yra nepalankūs itin didelę priklausomybę turintiems žmonėms. Tiems, kurie jau tikrai yra praradę viską, bet yra labiausiai visuomenėje stigmatizuoti. Todėl dar jaunuolius, ypač elitinių šeimų jaunuolius, retai pamatysime nuteistus ir pasodintus į įkalinimo įstaigą, o priklausomam žmogui, tiems, kurie dešimtimis yra sulaikomi, būdavo sulaikomi romų tabore, na, jiems yra pačios didžiausios bausmės skiriamos ir tas įkalinimas jiems tikrai labai dažnai taikomas.
PIRMININKĖ. Dėkoju gerbiamai pranešėjai. Jūs labai detaliai atsakėte į klausimus, išnaudota gerokai daugiau nei pusvalandis, kuris buvo skirtas klausti ir atsakyti. Dabar pereisime prie svarstymo stadijos, pradėsime diskusiją. Tik L. Nagienė norėtų pasisakyti. Prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Aš labai trumpai. Noriu paprašyti pranešėjos pasidalinti informacija su Seimo nariais. Trečdalis nuteistųjų yra už narkotines medžiagas. Būtų labai gerai, kad tą informaciją pateiktumėte Seimo nariams. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėkoju, gerbiami kolegos. Taigi svarstymas. Diskusijoje užsirašė kalbėti A. Veryga. Kviečiu į tribūną.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, Pirmininke. Labai įdomi čia mūsų šita dabar diskusija, nes ji kažkokiu būdu sugebėjo nukrypti nuo pirmininkės kompetencijų į diskusiją apie narkotikų kontrolės politiką. Man labai gaila, kad reikėjo laukti pusantrų metų, kad mes šiandien galėtume šitą klausimą aptarti. Jis šiandien yra aptariamas tik dėl to, kad valdantiesiems neliko kur dėtis po to, kai buvo iškeltas klausimas dėl nepasitikėjimo Antikorupcijos komisijos pirmininku. Aš noriu priminti, kad Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininke nepasitikėjimą komisijos nariai išsakė prieš pusantrų metų. Tikrai šiandien mes bandėme išklausti tam tikrų dalykų, kurie leistų suprasti, ar komisijos pirmininkė turėtų ar neturėtų eiti šitas pareigas, nors, kaip ir sakiau, komisijos nariai jau kaip ir buvo išsakę savo nuomonę. Šiandien diskusija neturėjo būti apie įstatymų projektus, apie dekriminalizavimą ir panašius dalykus, nes ne dėl to čia mes šiandien esame susirinkę ir ne dėl to šiandien yra šita diskusija.
Aš paminėsiu keletą dalykų, kurie viešojoje erdvėje jau yra pateikti kaip spekuliatyvūs. Pavyzdžiui, yra sakoma, kad bandoma savotiškai bausti komisijos pirmininkę už jos paklydimus paauglystėje. Aš noriu priminti ir paraginti kolegas pažiūrėti tą laidą, kurioje vyko diskusija ir kurioje buvo klausiama apie dabartinį vartojimą, jūs paminėjote, kad vizituodama šalis, tokias kaip Kanada, išbandote produktus. Šypsotės, nepurtote galvos, vadinasi, aš neklystu. Tą įrašą ir šiandien galima pažiūrėti. Jeigu neklystu (jūs mane pataisykite), tas šalis jūs vizituojate už Seimo pinigus, fotkinate meniu, kuris yra narkotinių medžiagų meniu, ir mums pateikiate kaip nuostabią praktiką. Šiandien jūs kalbėjote, aš klausiau jūsų, apie tuos paradigminius kismus, tai, žinote, galima bandyti visuomenei apipudrinti smegenis pavadinant nusikaltimus arba priklausomybes kokiais nors įmantriais žodžiais – paradigmomis, kismais, dar kažkokiais reikalais, prigalvoti lotyniškų žodžių. Nuo to esmė nepasikeičia. Jūs nepaneigiate, kad jūs norite normalizuoti vartojimą, kad jūs norite legalizuoti narkotines medžiagas, jūs to nepaneigiate. O tai reiškia, kad jūs nesuprantate, kokias pareigas einate ir kad Priklausomybių prevencijos komisija dėl prevencijos, o ne dėl vartojimo įteisinimo, nes tai nėra prevencija.
Aš jūsų klausiau apie mokslinius tyrimus. Jūs čia taip labai drąsiai… Aš savotiškai pavydžiu ir džiaugiuosi jūsų tuo pasitikėjimu savimi. Gerai yra pasitikėti savimi. Kiekvienas žmogus tikrai turėtų ne kaip nors save nuvertinti, bet savimi pasitikėti, bet jūs man neatsakėte į klausimus. Aš klausiau, ar jūs žinote apie tyrimus, kas atsitiko, pavyzdžiui, įteisinus vadinamąjį medicininį kanapių vartojimą. Man teko klausytis labai daug pranešimų. Tarp kitko, apie juos yra paskelbtos publikacijos ne kur nors, žinote, kokiam bulvariniame laikraštyje, bet kaip moksliniai tyrimai. Kartais išaugo vaikų apsinuodijimai. Kartais! Ne procentais. Šitie legaliai parduoti narkotikai anksčiau ar vėliau patenka į gatvę, jais yra prekiaujama, jie yra naudojami visiškai nebe legaliais tikslais ir viskas išsikreipia. Jūs man neatsakėte į šitą klausimą. Aš jūsų klausiau, kaip jūs balsavote už alkoholio kontrolės liberalizavimą, nes jis yra prieštaraujantis mokslui. Jūs neatsakėte dėl to, kad jūs balsavote už liberalizavimą. Ar tai yra mokslas, kai jūs tuo mokslu prisidengiate? Gal jūs galėtumėte pasakyti, kaip jūs komisijoje balsavote? Priklausomybių prevencijos komisija balsuoja už tai, kad būtų silpninama prevencija ir kontrolė. Žinote, aš puikiai suprasčiau, jeigu jūs tai darytumėte būdama Ekonomikos komitete, bet Priklausomybių prevencijos komisijoje…
PIRMININKĖ. Laikas.
A. VERYGA (LVŽSF). …nesupykite, bet jums yra ne vieta.
PIRMININKĖ. Laikas. Dėkui. (Plojimai) Gerbiami kolegos, priėmimo stadija. Per priėmimą yra užsirašę kalbėti kolegos už ir prieš. Pirmoji – A. Širinskienė, motyvai už.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Matyt, prie kolegos Aurelijaus kalbos sunku ką nors pridurti. Mane tik nustebino nuskambėjęs melas, kurį dar kartą paskleidė Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkė, vėl bandydama sugraudinti žmones, pasakodama apie tai, kiek jaunų žmonių yra įkalintų, kai jie pavartoja mažas dozes bandymų, eksperimentų tikslais. Generalinė prokuratūra ne kartą ir viešai žiniasklaidoje, ir rašydama raštus Teisės ir teisėtvarkos komitetui yra paneigusi šitą mitą ir kartojusi labai nuosekliai, kad tokių žmonių, kurie už pavartojimą pirmą kartą, mažais kiekiais yra įkalinti ir kenčia sunkiai kalėjime, tokių žmonių Lietuvoje nėra. Tikrai būtų labai garbinga nemeluoti.
Manau, tai puikiai parodo komisijos pirmininkės kompetenciją ir ketinimus, kada tiesiog imama manipuliuoti vien dėl to, kad būtų lengviau liberalizuojamas narkotikų vartojimas. Mano galva, tai dar kartą įrodo, kad tikrai M. Danielė yra netinkama eiti Narkotikų prevencijos komisijos pirmininkės pareigas. Tai tikrai raginu visus pritarti pateiktam nutarimui ir paskui išrinkti kitą pirmininką, kuris suprastų, kokioje komisijoje dirba.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – K. Adomaitis.
K. ADOMAITIS (LF). Gerbiami Seimo nariai, iš tiesų atidžiai klausiau čia vykusios diskusijos, klausiau klausimų, kuriuos uždavė Seimo nariai. Pritariu A. Verygai dėl to, kad jų beveik nebuvo dėl pirmininkės M. Danielės kompetencijų. Kaip tik diskusija kaip ir visą laiką pasisuko dėl narkotikų ir priklausomybių politikos, dėl alkoholio problemų. Ir, reikia pripažinti, priklausomybių politika yra tikrai labai didelis skaudulys tiek visuomenei, tiek mums, Seimo nariams. Tai yra labai jautri tema, ji dažnai liečia mūsų gyvenimą įvairiais pjūviais, o mes Seime dažnai apie tai kalbame labai paviršutiniškai. Šią dabar įvykusią diskusiją aš labiau matau kaip tokią terapinę priemonę Seimo nariams, kurie iš tiesų kartais neturi su kuo apie tai išsamiai pasikalbėti, neturi kompetentingų asmenų, į ką kreiptis. Čia jie galėjo išgirsti daug atsakymų, daug pasiūlymų, ką galėtume daryti.
Kalbant apie politinius sprendimus, ne kompetenciją, Morgana pasiekė labai daug, nes mes kalbame apie alternatyvas, mes dabar jau suprantame, kad nėra vienašališkų sprendimų, nėra vieno kelio išspręsti priklausomybių problemas. Yra daug alternatyvų, ko mes galime pasimokyti iš kitų šalių, iš mokslinių sprendimų. Bet pakartosiu, nebuvo nė vieno klausimo apie kompetencijas. Kaip tik ši diskusija, aš manau, pabrėžė, kad mes turime pagaliau kompetentingą žmogų, kuris gali kalbėti apie priklausomybių politiką Seime. Kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Motyvai už – D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Iš tiesų čia buvo jau ne kartą minėta apie M. Danielės vaidmenį propaguojant lengvuosius narkotikus. Buvo ir jos jaunystėje ta patirtis, kurią visi vaikai girdėjo, ypač Kanados patirtis, visi girdėjo, kad štai Seimo komisijos pirmininkė sau leidžia tą daryti, o kodėl mums negalima?
Ir vėl grįžtu prie to, ką kolega Aurelijus akcentavo. Jis pasakė pusę esmės. Žodis „prevencija“ – tai reiškia įspėti, išvengti. Ir aš puikiai prisimenu, kaip M. Danielė, kai priėmėme biudžetą, aiškino, kiek daug lėšų bus skiriama prevencijai, jaunimo užimtumui, kūno kultūrai, sportui, būreliams. Ar apie tai nors kartą komisijoje buvo kalbama, ar buvo paklausta tų atsakingų asmenų, kurie už tai atsakingi? Deja, nei lėšų, nei dėmesio tiems dalykams nebuvo skirta. Ir štai, jauna, žavinga kolegė, kuri tikrai galėtų agituoti jaunimą eiti sportuoti, turiningai leisti laisvalaikį, deja, tam visiškai jokio dėmesio neskyrė. Ir akivaizdu, kad žodis „prevencija“ čia buvo tik tarp kitko. Aš jau ne kartą minėjau, kad mes daug kartų keičiame sąvokas ir paskui tuo piktnaudžiaujame.
Miela kolege, jums tikrai reikia pagalvoti pereiti į kitą komisiją. Galbūt į Jaunimo ir sporto ar kurią nors kitą. Kur kas daugiau būtų naudos, negu dabar jūs dirbate. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – A. Navickas.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Nesu jauna ir žavinga kolegė, tai man sunkiau kalbėti. Ir dar, be to, kažkada nestojau į komjaunimą, galvojau išvengsiu komjaunimo posėdžių, bet, atrodo, Seime nepavyko to išvengti. Tai, kas čia buvo, tai buvo komjaunimo posėdis, kuriame keistų argumentų buvo. Bet šiaip galiu pradėti ir nuo to, dėl ko nesutinku su M. Daniele. Kad tai geriausia komisija, M. Danielė sakė, tikrai manau, kad ne. Mano vadovaujama kur kas geresnė komisija.
Antras dalykas. Yra daugybė ginčų, dėl kurių turinio galiu ginčytis, bet iš esmės ką mes čia matėme, matėme meluojančių žmonių, kurie pusantrų metų įrodinėja, kad kažkas Seime nori legalizuoti narkotikus. Kažkoks tų pačių argumentų kartojimas. Aš sakau, yra daugybė dalykų, dėl kurių aš nesutinku su Morgana, bet, aš manau, man atrodo, ji yra labai gera dialogo partija, su ja galima ginčytis, diskutuoti ir pasiekti geresnių rezultatų. Deja, to negaliu pasakyti, pavyzdžiui, apie A. Verygą, kurio valdymo laikais faktiškai narkotikų pagalba nuo narkotikų priklausomiems žmonėms buvo sugriauta, nes žmogų buvo apsėdęs tik alkoholis, deja.
Antras dalykas, man labai patiko ir jeigu jūs visi išgirstumėte tą Morganos mintį: atskirkime kvaišalus nuo žmonių, kurie kenčia nuo kvaišalų, ir nestigmatizuokime priklausomų žmonių, jau būtų labai gerai. Pavyzdžiui, ponas A. Veryga kalbėjo, sakė: nusikaltimai ir priklausomybė. Atleiskite, priklausomybė yra liga. Ir tai nėra nusikaltimas. Ir jeigu Seimo narys, buvęs sveikatos apsaugos ministras, to neskiria, man atrodo, čia ne Morganos problema.
PIRMININKĖ. Motyvai už – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Klausausi ir nesuprantu, kas čia vyksta Seime. Prieš du dešimtmečius teko įkurti pirmąją Seime Narkomanijos prevencijos komisiją ir jai vadovauti. Ir tikslas vis dėlto yra dėl narkotikų platinimo – Lietuva per du dešimtmečius tapo viena iš didžiausių turbūt narkotikų tranzito valstybe ir čia jau yra nacionalinio saugumo reikalas. Čia nekalbama vien tik apie pasekmes, apie kokią nors metadono programą, apie, sakykime, kovą tik su pasekmėmis. Čia yra nacionalinio saugumo problema. Negirdėjau, kad Valstybės saugumo departamentas savo ataskaitose pateiktų duomenis ar Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstytų. Kriminalinė žvalgyba taip pat tyli. Tiek pasienio kriminalinė žvalgyba. Komitete, Seime nevyksta jokių diskusijų, jokiame viename iš svarbesnių komitetų. O narkomanai, sakykime, siautėja, narkotikai keliauja per Lietuvą. Taikinys yra jaunoji karta. Užsiauginti jaunąją kartą ir, sakykime, tuos vartotojus dešimtmečiams į priekį, kiek jie ištvers. Tai švietimo sistema, Švietimo ministerija, švietimo sistemoje nėra prevencinių priemonių, apčiuopiamų priemonių, ir čia jokia Morgana, Seimo komisija nesustabdys narkomanijos plėtros, paplitimo valstybėje. Čia yra Vyriausybės reikalas. Nei sveikatos ministras, nei Seimo komisija reikiamų rezultatų nepasieks. Tai yra visos valstybės reikalas ir vykdomosios valdžios.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – V. Mitalas.
V. MITALAS (LF). Gerbiami kolegos, aš klausausi A. Skardžiaus ir nesuprantu. Jis sako, kad nepagelbės komisijos pirmininkės pakeitimas narkotikų prevencijai, bet siūlo vis tiek atstatydinti pirmininkę. Gerbiamas Artūrai, gal dėl tokių painių argumentų jūs dabar ir sėdite Mišrioje grupėje?
Aš noriu pasakyti labai paprastą dalyką. Man atrodo, kad visas šis šaršalas kilo dėl to, kad žmogus tiesiog gerai atlieka savo darbą ir gana tvirtai gina savo poziciją, kurią mes visi Seime turime teisę ginti. Dėl jos kaip pirmininkės gebėjimų atlikti pareigas aš negirdėjau jokių priekaištų. Renkasi į posėdžius, vyksta diskusijos, vyksta aktyvi parlamentinė kontrolė, tik kažkam iš opozicijos yra noras pjudyti ir asmeniškai užsipulti žmones. Gal jūs nustokite ir puikiai įvertinkite: turbūt nėra kompetentingesnio žmogaus, kalbant apie priklausomybių prevenciją, šiame Seime nei M. Danielė. Ir taškas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai už – V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Pirma norėčiau pasakyti gerų žodžių apie Morganos veiklą. Man patinka jos darbas su nuteistaisiais. Tikrai yra skiriamas dėmesys. Bet mes šiandien ne apie tai. Šiandien mes kalbame apie tai, kad Priklausomybių komisija virto narkotikų vartojimo propaganda, tai yra propagandos mašina, ir tai yra didžiulė problema. Reikia įrodymų? Aš galiu juos pateikti. Štai kovo 12 dieną, iškart po rinkimų, oficialus partijos komentaras iš štabo: „Kol Seime sprendimas nėra priimtas (citata), tai ir Laisvės partijos būstinėje dūmelio kvapo neužuodžiame. Jei būtų dekriminalizuota, manau, kad galėtume užuosti ir čia.“ Jūs man galite pasakyti, kur čia yra prevencija? Akivaizdu, kad ir juokais pasakyta frazė, bet siekiama supaprastinti galimybę vartoti narkotikus. Kuriamas naratyvas, kad baliukai, šventės, bent jau šioje partijoje, turi tapti norma, tu esi kietas, jeigu tu vartosi narkotikus. Tai turi pasekmių ir mokyklose. Mokyklų tualetuose jūs galite rasti tikrai nemažai narkotikų vartojimo pėdsakų, nes iš tiesų kuriamas naratyvas, kad narkotikus vartoti madinga. Kaip ir kažkada rūkyti buvo madinga, buvo daug reklamų. Aš manyčiau, čia tikrai niekaip nesuderinama su Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos veikla. Galbūt ponia Morgana galėtų įkurti kitą komisiją, kurią pavadintų kitaip, ir galbūt kalbėti apie savo svajones, kad partijos savo vakarėliuose galėtų…
PIRMININKĖ. Laikas!
V. BAKAS (DFVL). …nebaudžiamai vartoti narkotikus. Bet su prevencija čia neturi būti nieko bendro, Seimas neturėtų būti siejamas su narkotikų propaganda. Todėl, manau, Morgana turėtų trauktis.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – J. Džiugelis.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Pasistengsiu būti maksimaliai diplomatiškas. Tiesą pasakius, tai, ką mes pastarąją valandą darome, yra tiesiog pezalai. Pezalai už mokesčių mokėtojų pinigus, kai opozicija bando primesti naratyvą ir meluoti tiek visuomenei, tiek kitiems Seimo nariams. Pirmiausia, niekas niekada nekalbėjo apie narkotikų legalizavimą. Legalizavimas ir dekriminalizavimas yra du skirtingi dalykai. Nustokite mulkinti visuomenę.
Antras dalykas. Nuo kada žmogus yra baudžiamas už atvirumą? Man labai įdomu būtų, kad Seimo nariai kairėje, kurie niekada niekada nėra vartoję kokio nors pobūdžio narkotinių medžiagų, legalių Vakarų demokratijos šalyse, pakeltų rankas ir pasakytų.
Mieli kolegos, man atrodo, valandą yra tuščias oro virpinimas, apgailėtinas opozicijos manifestas prieš vieną komisijos pirmininkę, kuri nuoširdžiai stengiasi, kad pažeidžiamiems žmonėms būtų suteikiama pagalba. Kviečiu nepritarti šitam absurdui ir balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, visi motyvai išsakyti. Dabar turime pasitvirtinti slapto balsavimo biuletenį. Jis yra visiškai įprastas: bus galima pasirinkti iš atleisti ir neatleisti iš pareigų. Ar galime patvirtinti bendru sutarimu? Dėkoju. Patvirtinta. Slapto balsavimo laikas yra nuo 13 val. 10 min. iki 13 val. 30 min.
11.10 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos dėl Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės teikimo pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo narei Jurgitai Sejonienei pagrįstumui ištirti ir išvados dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą pateikimo sudarymo“ projektas Nr. XIVP-2560 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos dėl Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės teikimo pradėti apkaltos procesą Seimo narei Jurgitai Sejonienei pagrįstumui ištirti ir išvados dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą pateikimo sudarymo“ projektas Nr. XIVP-2560. Jį pristato P. Gražulis. Tai yra pateikimo tęsinys.
P. GRAŽULIS (MSNG). Laba diena, gerbiami Seimo nariai, gerbiama Pirmininke. Kaip jūs žinote, aš buvau apkaltintas pono T. V. Raskevičiaus, kuris sėdi kitoje pusėje salės ir pamatė, kad atseit aš, anot jo, balsavau už kitą Seimo narį. Tačiau rugsėjo 29 dieną ponia J. Sejonienė balsavo už švietimo ministrę… (Balsai salėje: „Nebalsavo!“) Tuo pačiu metu priėjo du Seimo nariai prie šoninių mikrofonų ir kreipėsi į pirmininką dėl vedimo tvarkos, tiek K. Mažeika, tiek A. Nekrošius kreipėsi į pirmininką, kad užfiksuotų, jog balsavo už kitą Seimo narį. Be abejonės, nepaneigė ponia J. Sejonienė to fakto. Ir mano atveju, ir jos atveju Etikos ir procedūrų komisija nagrinėjo skundą, pripažino ir mane pažeidus etiką, ir ją pažeidus Statutą.
Dar yra viena labai svarbi detalė – tai J. Sejonienė darė du kartus. Netyčia du kartus iš eilės pabalsuoti apsirinkant tikrai negalima. Tai darė sąmoningai. Tai yra viena iš sunkinančių aplinkybių.
Mano atveju tai paaiškėjo po keleto savaičių. Tikrai prisiminti visų epizodų negali, nes balsavimų vyksta daug. Aš netvirtinau, kad nebalsavau, bet netvirtinau, kad ir balsavau. Šiandien, pateikus videomedžiagą, man daugiau kyla abejonių, kad aš balsavau, nes nebalsuodavau už kitus Seimo narius po Konstitucinio Teismo išaiškinimo, po apkaltos A. Sacharukui ir L. Karaliui tai nevyksta. Man labai keista, kad valdančioji dauguma, sudariusi komisiją mano atžvilgiu, bando rengti slaptus posėdžius. Ką čia norima nuslėpti? Aš nežinau, kodėl bijoma viešumo. Manau, kad vis dėlto atsisakys tų slaptų posėdžių ir viskas bus daroma viešai.
Ką mes pamatysime, gerbiami žmonės, Lietuvos piliečiai, kurie stebite šitą posėdį? Tai mes pamatysime veidmainystės viršūnę. Jūs įsitikinsite, kad valdančiajai daugumai nereikalinga tiesa. Tuo labiau kad T. V. Raskevičius aiškino, kad Konstitucinis Teismas nėra klausimo sprendęs, ar registruotis už kitą Seimo narį yra Konstitucijos sulaužymas. Jeigu mes ieškome tiesos, tai mes galėtume kreiptis į Konstitucinį Teismą ir tegul jis išaiškina, bet akivaizdu, kad jeigu tai būtų ne P. Gražulis, o kas kitas, jokios čia komisijos nebūtų, nes vyksta P. Gražulio nuolatinis persekiojimas, bylos, teismai, Etikos ir procedūrų komisijos. Kodėl? Todėl, kad P. Gražulis nuolat kritikuoja valdančiąją daugumą ir konservatorius. Tai yra natūralu. Taip ir turi būti, nes nepriklausai valdančiajai daugumai, arba net ir gaujai, tai, be abejonės, ji tave bando sudoroti. Tai žinote, kas yra? Aš jums pasakysiu. Man nėra visiškai svarbu jūsų pozicija. Labai įdomu, ką pasakys Konstitucinis Teismas, man pačiam įdomu. Taip pat, jeigu nėra aišku, iš medžiagos aiškiai nematyti, kad tu galėjai balsuoti, tai koks bus Konstitucinio Teismo verdiktas?
Bet jeigu jūs nors kiek turėtumėte sąžinės, nors kiek, tai jūs ir dėl J. Sejonienės sudarytumėte komisiją ir Konstitucinis Teismas galėtų duoti atsakymą į vieną ir kitą klausimą. Bet jums tiesos nereikia, jūs balsuosite prieš komisijos sudarymą, taip, kaip balsavote prieš komisijos sudarymą dėl K. Bartoševičius pedofilijos skandalo, nes jūs jį dangstote. O kodėl dangstote? Yra tik viena prielaida, kad šitoje salės pusėje yra ne vienas sėdintis, kuris galbūt įsimaišęs į šitą pedofilijos skandalą, ir jūs bijote pono K. Bartoševičiaus, kad neatskleistų apie jus informacijos ir kad ne tik jam, bet ir kitiems jūsų kolegoms nebūtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kito samprotavimo aš neturiu. Jeigu jis būtų tik vienas, seniai būtų paaukotas ant to aukuro, seniai būtų sudaryta komisija ir išsiaiškinta, kas jam nutekino informaciją.
Prisiminiau dar vieną detalę. Gerbiamieji, jūs matote, kaip tas teisuolis A. Vyšniauskas nuolat vaikšto čia, po Seimo salę, ir visada nurodo, kaip reikia balsuoti Seimo nariams, pirštą keldamas į viršų ar nuleisdamas žemyn. Ar tai yra ne Seimo nario prievartavimas?
Dar vienas akivaizdus pavyzdys, kaip jūs pasielgėte su Seimo nariu M. Majausku, kuris balsavo pagal savo sąžinę ir pateikė įstatymus biudžeto tvirtinimo metu? Jūs jį išmetėte iš partijos ir kaip Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką. Čia yra jums demokratija? Tai nėra laužymas Konstitucijos? Konstitucinis Teismas pasakė du kartus, kad Seimo nario mandatas laisvas ir niekas negali nurodyti, net A. Vyšniauskas, kaip balsuoti Seimo nariui. Aš manau, A. Vyšniauskui už visus šiuos nykščių kilnojimus aukštyn, žemyn turėtų taip pat būti reiškiama interpeliacija.
PIRMININKĖ. Petrai, o kur jūs einate? Jums dar klausimai. (Juokas salėje) Jums, jums, pasiruoškite atsakyti.
P. GRAŽULIS (MSNG). Čia man?
PIRMININKĖ. Pirmiausia, A. Vyšniauskas.
P. GRAŽULIS (MSNG). Ne man…
PIRMININKĖ. Jums.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiama posėdžio pirmininke, aš norėčiau paklausti, ar apkalta A. Vyšniauskui, ar J. Sejonienei?
PIRMININKĖ. Tai čia jau kaip ponas Petras…
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Man atrodo, kolega maišosi. (Triukšmas salėje)
PIRMININKĖ. Pirmas klausimą užduoda R. Žemaitaitis. Jo salėje šiuo metu nematau. Klausia P. Gražulis. (Juokas salėje) P. Gražulis susidvejino. Toliau klausia A. Širinskienė.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš galiu atsakyti į A. Vyšniausko klausimą.
PIRMININKĖ. A. Širinskienės nėra. Klausia A. Bagdonas. A. Bagdono nėra. Klausia V. Mitalas. Prašom.
V. MITALAS (LF). Gerbiamas Petrai, jeigu galima jūsų paklausti, sakykite, ar kito žmogaus registravimas kalbėti, jūsų, kaip konstitucinės teisės eksperto, požiūriu, yra tolygus balavimui Seime? Norėčiau jūsų nuomonės. Ačiū.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gaila, kad jūs praeitoje kadencijoje nebuvote Seimo nariu, kai registravo R. Karbauskį gerbiama A. Širinskienė, koks buvo jūsų puolimas. Ne jūsų, jūsų tada nebuvo, konservatorių puolimas. Triukšmas buvo pusę metų. Žinoma, jie neturėjo daugumos ir negalėjo sudaryti komisijos. Bet jeigu jūs tokie jau sąžiningi, nekaltai pradėti, tai kreipkitės į Konstitucinį Teismą ir pasakys, pone Konstitucinio Teismo eksperte. Bet kodėl jūs bijote Konstitucinio Teismo? Kodėl jūs nesudarysite šitos komisijos? Atsakykite?
PIRMININKĖ. Klausia A. Bagdonas. Prašom.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiamas Petrai, jūsų situacijoje jūs balsavote už kitą Seimo narį jam nematant ir taip galėjote visiškai kitaip išreikšti jo valią. Jeigu kalbėtume apie J. Sejonienę, tai ministrei nespėjus pasakyti visko, ką ji norėjo pasakyti, buvo paspaustas ne balsavimo mygtukas, kaip jūs pasakėte, „balsavo“, o suteikta galimybė ministrei išsakyti savo nuomonę. Etikos ir procedūrų komisija fiksavo pažeidimą, bet tie pažeidimai yra visiškai skirtingi, nes viena yra, kai jūs išreiškėte priešingą valią, nei norėjo Seimo narys išreikšti, visai kitas pažeidimas yra, kai tu užregistruoji kitą Seimo narį.
Seimo Etikos ir procedūrų komisija vadovavosi praėjusių komisijų praktika. Viena, kai A. Sacharukas registravo ir balsavo už kitą Seimo narį, Konstitucinis Teismas aiškiai pasakė, kad tai yra sulaužyta Seimo nario priesaika. O kitu atveju, kai gerbiama A. Širinskienė atsinešė…
PIRMININKĖ. Laikas!
A. BAGDONAS (LSF). …kaip kortų kaladę visą ir registravo dar keletą Seimo narių, ar ne, tai nebuvo tokio sprendimo. Aš klausiu jūsų, ar tikrai jūs manote, kad tie pažeidimai yra vienodi? Gal vis dėlto skirtingi?
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamas Andriau, jūs po Etikos ir procedūrų komisijos posėdžio, kai balsavote pagal savo sąžinę dėl R. Žemaitaičio ir buvote pašalintas iš partijos pirmininko pavaduotojų, matau, padarėte progresiją, žingsnį tikrai gerą. Jūs dabar kalbate taip, kaip reikia, ir taip, kaip nurodo partija. Aš manau… Skirtingai nei jūs, aš nežinau, ar aš balsavau. Man tos videomedžiagos nepakanka. Gali paimti, pastumti kokį tušinuką, gal popieriaus lapą, taip gali pridėti ranką arčiau pultuko. Nėra paties mygtuko paspaudimo fakto, o jums viskas aišku. Jūs, matyt, turite vadinamąją kažkokią aiškiaregystės dovaną?
PIRMININKĖ. Klausia V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamas kolega Petrai (toje pusėje), kaip jūs vertinate dvejopus standartus? Jus abu svarstė Etikos ir procedūrų komisija, tiek Jurgitą, tiek jus, ir davė išvadas, kad jūs abu esate vienodai, taip sakant, nei kažkuo labai nusikaltę, nei kažką labai galimai padarę. Net situacijos skirtingos: jūsų atveju net nematyti, kad jūs būtumėte paspaudęs už kitą Seimo narį, tik matyti, kad kažkur tiesiate ranką, galbūt tušinuką paimti, iš kolegos pasiskolinti, o Jurgitos atveju net Seimo nariai kolegos paliudijo, kad ji tai darė ir paspaudė. Ir čia turbūt nesvarbu, ar paspaudė balsuojant, ar paspaudė registruojant. Esmė, kad paspaudė už kitą kolegą. Iš tikrųjų kokia bus situacija, kai dėl jūsų komisiją, pabalsuota, taip, reikia sudaryti, bet dėl valdančiųjų atstovės bus pabalsuota, kad nereikia, valdančiųjų balsais. Tai kaip jūs manote, tie dvejopi…
PIRMININKĖ. Laikas!
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). …standartai ir toliau tęsis, ar kažkokie, nežinau, bent jau vienodi standartai turėtų įsivyrauti Seime?
P. GRAŽULIS (MSNG). Be abejonės, tai yra politinė institucija ir valdančioji dauguma gina savo kolegas Seimo narius. Taip neturėtų būti, bet taip yra. Žiūrėkite, kas yra. Net ir čia jūs pamatęs videomedžiagą nematote, kad aš balsavau, o štai ponas Andrius, kuris prieš tai uždavė klausimą (jam, matyt, pasakė partija, kad reikia matyti), mato, kad aš balsavau. Jis tikrai pasitaisė, didelę pažangą padarė ir dabar Etikos ir procedūrų komisijoje jau visada balsuoja drausmingai.
PIRMININKĖ. A. Bagdonas buvo paminėtas, nori replikuoti.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke. Aš norėčiau sureaguoti. Gerbiamas Petrai, aš tiek vienu atveju, tiek kitu atveju, tiek dėl opozicijos atstovo, tiek dėl pozicijos atstovo, Etikos ir procedūrų komisijoje balsavau vienodai, tačiau pažeidimai yra visiškai skirtingi.
Taip pat naudodamasis proga noriu jūsų paklausti, ar jūs dar kartelį šioje kadencijoje esate balsavęs už kitą Seimo narį, nes Etikos ir procedūrų komisijoje vienas iš komisijos narių patvirtino, kad jūs esate dar kartelį balsavęs už kitą Seimo narį, bet gerai, kad Seimo narys pamatė ir pakeitė tą jūsų pakeistą balsavimą. Tai ar esate dar kartelį balsavęs už kitą Seimo narį?
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš matau, kad jūs tikrai padarėte didelį šuolį į priekį ir tikrai aiškiaregys pasidarėte, matote daugiau negu T. V. Raskevičius, kuris nuo manęs akių nenuleidžia. Ir jūs, matyt, dabar į mane jau žiūrėsite. Sveikinu aš jus su tokia įžvalga.
PIRMININKĖ. Klausia K. Masiulis. Ir tai paskutinis klausimas.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Aš irgi, Petrai, nuo jūsų akių nenuleidžiu, nuo tokio grožio, tokių juodų plaukų pavydžiu. Petrai, apie nykštį noriu paklausti, paprašyti jūsų, gal pagilinsite mintį apie nykštį. Jums labai nepatinka tas nykštys, kurį iškelia vyras, bet kai iškelia L. Nagienė ar A. Norkienė, jums patinka tas nykštys. Tai pagilinkite mintį: vyro iškeltas nykštys ir moters iškeltas nykštys, kuo jie skiriasi?
P. GRAŽULIS (MSNG). Na, skiriasi tuo, kad ponui jūsų profesionalui patinku, matyt, aš, nuolat į mane žiūri, nenuleidžia akių, o aš žiūriu į moteris. O taip, jeigu rimtai kalbėtume, jeigu Seimo nario mandatas yra laisvas, neturėtų prievarta konservatoriai nurodyti, kaip balsuoti Seimo nariui. O jeigu balsavo pagal sąžinę, neturėtų išmesti iš komiteto pirmininko ir iš frakcijos, ir iš partijos. Tai kur čia jūsų, ponai krikščionys, demokratija ir kur jūsų krikščioniškumas? Kur? Nėra.
PIRMININKĖ. Visi klausimai P. Gražuliui užduoti. Dėkoju. Ir motyvai dėl nutarimo. Už kalba A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš tikrai labai raginu valdančiuosius taikyti vienodus standartus. Jeigu jau nusprendėte Konstituciniame Teisme patikrinti P. Gražulio mygtukų tariamą spaudymą, kurio neįmanoma įžiūrėti iš vaizdo įrašo, tai siūlyčiau patikrinti Konstituciniame Teisme ir ponios J. Sejonienės vėlgi mygtukų paspaudymą, kur jai netyčia išėjo taip, kad tris kartus sugebėjo tą patį mygtuką paspausti, nes reikia iš esmės trijų paspaudymo operacijų, kad užregistruotumei kitą Seimo narį kalbėti. Tai tikrai būkite nuoširdūs, atviri, nebijokite ir patikrinkite šį balsavimą Konstituciniame Teisme. Tada galėsime kalbėti, kad visų Seimo narių lygios galimybės ir lygūs vėlgi ir vienodi standartai taikomi tiek valdantiesiems, tiek ir opozicijai.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, jau yra balsavimo etapas. Taigi dabar motyvai prieš – J. Razma ir balsuosime dėl nutarimo.
J. RAZMA (TS-LKDF). Leiskite man nusistebėti kolegės A. Širinskienės dviveidiškumu. Štai, kai ji pati užregistravo A. Verygą ir R. Karbauskį pasisakyti 2017 metais, tuomet mušėsi į krūtinę, kad čia labai nereikšmingas nusižengimas. O šiuo atveju yra viena iš didžiausių entuziasčių organizuoti apkaltą už vieno tik asmens registravimą.
Mes esame nuoseklūs. Tuomet, nors buvo turbūt nemažai pagundų rengti apkaltą kolegei A. Širinskienei, labai aiškiai pasakėme, ir galima pasižiūrėti į to laiko portalų publikacijas, kad toks nusižengimas yra smulkus, nevertas apkaltos, nors to laiko dvi kitos frakcijos norėjo rengti apkaltą. Ir mums būtų užtekę balsų įregistruoti Seimo nutarimą, priešingai negu skelbia ponas P. Gražulis, bet to nedarėme ir parašų nedėjome.
Taigi ir šiuo atveju elgiamės nuosekliai, lygiai tą patį sakome, kad pažeidimas yra mažareikšmis ir nevertas apkaltos iniciatyvos. Ir tai yra skirtinga situacija, negu teisės aktų priėmimas, kuris gali sukelti jau konkrečių teisinių pasekmių. O čia yra tik kalbėjimo galimybė, jas mes kartais gana laisvai… ir posėdžių pirmininkai kartais sprendžia gana liberaliai. Tai tikrai yra nepalyginami dalykai.
PIRMININKĖ. A. Širinskienė buvo paminėta. Prašau. Replika.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš neabejoju, kad jūs norėsite man apkaltą suorganizuoti greičiausiai po to, kai bus išnagrinėtas premjerės skundas dėl „patarėjo“ O. Šurajevo. Tai tikrai turėsite unikalią galimybę.
Bet grįžtame prie šio reikalo. Aš manau, kad tiek P. Gražulio apkalta yra šakėmis ant vandens rašyta, tiek ir J. Sejonienės apkalta yra šakėmis ant vandens rašyta. Bet jeigu jūs nusprendėte daryti apkaltą P. Gražuliui, tai būkite malonūs, būkite nuoseklūs ir priimkite sprendimą dėl savo draugės. Bet kažkodėl dėl P. Gražulio, aš net neabejoju, vienoks sprendimas buvo, dėl jūsų frakcijos kolegės ir draugės bus kitoks sprendimas. Tas yra akivaizdu.
PIRMININKĖ. Motyvai ir replikos išsakyti. Gerbiami kolegos, kviečiu užimti vietas, apsispręskime balsavimu dėl 1-3 klausimo, projekto Nr. XIVP-2560, dėl Seimo nutarimo dėl Seimo narių grupės teikimo pradėti apkaltos procesą Seimo narei J. Sejonienei pagrįstumui ištirti ir išvados dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą pateikimo sudarymo, po pateikimo. Kas pritariate šiam nutarimui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 115: už – 40, prieš – 69, susilaikė 6. Nutarimui nepritarta.
Replika po balsavimo – A. Petrošius.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Aš, man atrodo, čia pavaikščiojau, pavaikščiojau, pagalvojau ir radau atsakymą į Petro klausimą. Petrai, kai ponas A. Vyšniauskas vaikšto grėsmingai atkišęs savo nykštį aukštyn arba žemyn, manau, kad vis dėlto tai savaime dar nėra Seimo narių prievartavimas, reikėtų atlikti papildomus žingsnius.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, turime atlikti visus formalumus ir apsispręsti dėl to, ar nutarimas yra grąžinamas iniciatoriams tobulinti, ar atmetamas galutinai. Kas siūlote grąžinti tobulinti, balsuojate už, kas norėtumėte atmesti, balsuojate prieš. Balsuojame.
Balsavo 118: už – 41, prieš – 77. Nutarimas atmestas.
P. Gražulis – replika po balsavimo.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš tikrai norėčiau… Gal dar nykščio pakėlimas nėra visiškas prievartavimas, bet K. Bartoševičius tai prievartavo, jį taip pat dangstote, kaip ir J. Sejonienę. (Balsai salėje) Jį dangstote! Kodėl jūs jį dangstote? Kodėl bijote pasakyti visuomenei? (Balsai salėje) Kodėl dangstote? Kodėl jūs tylite? Kodėl jūs bijote pasakyti visuomenei, kodėl dangstote K. Bartoševičių? (Balsai salėje) Kiek jūsų priklauso K. Bartoševičiaus chebrai?
PIRMININKĖ. Gerbiamas Petrai, replika po balsavimo baigta. Jūsų benefisas šiandien eina į pabaigą. Einame toliau. (Juokas salėje)
11.32 val.
Protokolinio nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo paskirto papildomo komiteto Korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2074(3), Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2080(3), Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr. VIII-1649 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2082(3), Vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2083(3), Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2085(3) ir Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo Nr. I-1623 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2097(3) svarstyti atsisakymo“ projektas (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – protokolinio nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo paskirto papildomo komiteto įstatymų projektams (čia išvardyti projektų numeriai) svarstyti atsisakymo“ projektas. Kviečiu A. Vyšniauską, jis šiandien taip pat daug kartų minėtas, į tribūną.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tribūnos tikrai piršto nekelsiu.
Kolegos, labai paprastas protokolinis nutarimas dėl papildomo komiteto, skirto keliems įstatymams apsvarstyti: Korupcijos įstatymui, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymui, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Vadovybės apsaugos, Vidaus tarnybos statuto, Mobilizacijos ir priimančios šalies paramos įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymams. Labai paprasta situacija. Tai yra lydimieji projektai vadinamosios valstybės tarnybos reformos. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas jau pradėjo visą reformą svarstyti. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nespėjo šitų klausimų apsvarstyti, nes turi labai daug kitų didelių darbų, labai užimtas ir svarbus komitetas. Suderinę su pirmininku L. Kasčiūnu, teikiame protokolinį nutarimą, kad NSGK galėtų nebūti apkrautas šituo tikrai irgi svarbiu darbu, o tai leistų greičiau svarstyti vadinamąją valstybės tarnybos reformą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Iškart pereiname prie motyvų. Už – I. Šimonytė.
Toliau posėdį ves pirmasis pavaduotojas J. Razma.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Iš tiesų valstybės tarnybos paketas yra be galo svarbus įstatymų paketas ir nuolat girdime tai iš vienos grupės, tai iš kitos grupės valstybės pareigūnų ar tarnautojų atsiliepimus apie tai, kad dabartinė darbo apmokėjimo sistema neleidžia efektyviai dirbti prokuratūrai, žvalgybai, teismams, įvairioms kitoms institucijoms. Bet iki šiol Seimai daugiausiai darydavo tokias fragmentines ir kažkokias taškines korekcijas pataisydami sąlygas vienai grupei, tuomet kitos grupės bėgdavo iš paskos. Seimui yra pateikta nuosekli reforma, kuri apimtų visą viešąjį administravimą. Jos priėmimas iš tiesų leistų spręsti daug problemų, įskaitant ir savivaldos, merų atlyginimus, apie ką taip dabar nemažai šnekama.
Kam yra numatytos rezervuotos lėšos šių metų biudžete, jeigu Seimas priimtų šitą sprendimą? Kadangi Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete yra tik keli lydimieji įstatymų projektai, dėl kurių išvados turėtų būti teikiamos, ne pagrindinis įstatymas, dėl kurio jau visi papildomi komitetai yra pasisakę, pagrindinis komitetas galėtų rengti išvadą ir grįžti su diskusija į salę. Prašytume vis dėlto tą procesą paspartinti ir leisti Seimui toliau tęsti svarstymą. Ačiū.
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF). Prieš kalbės R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Valstybės tarnybos reforma yra ne tik kad nenuosekli, ji išvis išdrasko visą valstybės tarnybą, todėl mūsų visų kolegų yra priimtas sprendimas, kad pasvarstyti turėtų Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Iš tikrųjų taip ir turėtų įvykti, nes visos profsąjungos, tiek Vidaus tarnybos statuto… reglamentuoja jų veiklą. Valstybės tarnybai priklausančių profsąjungų atstovai kalbėjo, kad ta reforma nukreipta tik padidinti ir taip dideles pajamas gaunančių valstybės tarnautojų, tai yra įstaigų vadovų, atlyginimus, o visi kiti…
Iš tikrųjų dar labai didelis klaustukas, ar pati reforma įvyks, todėl labai svarbi yra nuomonė ir tokie politiniai viražai, kuomet mes sutarėme čia, Seime, kad bus svarstoma dviejuose komitetuose, tai palikime, tegu apsvarsto Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Jiems reikia įsigilinti, nes tie pokyčiai paliečia žemiausias grandis tiek valstybės tarnybos, tiek statutinių pareigūnų.
Iš tiesų aš siūlau nepritarti protokoliniam sprendimui ir palikti mūsų sprendimą. Mes, kolegos, su jumis nusprendėme, kad svarstys du komitetai. Ir dabar apeiti kažkokiais naujais metodais ir pakeisti jau priimtą mūsų sprendimą, mano vertinimu, konservatoriams mažiausiai yra neatsakinga, o antras dalykas, kad iš tikrųjų sukelia dar daugiau abejonių visos tos reformos reikalingumu.
PIRMININKAS. Čia nebus daugiau pasisakymų, kadangi protokoliniai nutarimai priimami supaprastinta tvarka. Iš karto dabar balsuosime, ar priimame šį protokolinį nutarimą
Balsavo 125 Seimo nariai: už – 69, prieš – 55, susilaikė 1. Protokolinis nutarimas priimtas.
Darbotvarkės 1-5 klausimas. Prieš tai – S. Skvernelis, replika po balsavimo.
S. SKVERNELIS (DFVL). Išties turime tokią naują praktiką, keistą praktiką, kada iš šitos tribūnos, nežinau, kaip čia pasakyti švelniai, sakoma netiesa. Kolega Andrius pasakė, kad mūsų komitetas taip užsikrovęs darbu, kad negali apsvarstyti, panašiai pakartojo ir premjerė. Tai mūsų komitetas svarstė, tiesiog paprasčiausiai reikia pripažinti tą faktą, kad komitete šitie įstatymų projektai nesulaukė pritarimo ir neužteko tų mechaninių balsų patvirtinti.
Dabar priimtas sprendimas tiesiog išmesti komitetą kaip papildomą. Jeigu jūs nesurenkate balsų, tai tada apskritai išmėtykime visus komitetus, kuriuose kažkas stringa, ir tada sakykime tikrą priežastį – nėra balsų, metame komitetą, einame be komiteto. Tokia realybė.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, nepaisant to, kad prievolę ir nuėmėme, komitetas gali savo išvadą pateikti, niekas to nedraudžia. Dar pasisakys premjerė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš irgi tą patį norėčiau pasakyti gerbiamam Sauliui, ką jis ką tik pasakė. Tai sakykite, kaip yra, patvirtinkite neigiamą išvadą, atiduokite neigiamą išvadą pagrindiniam komitetui ir tegu pagrindinis komitetas svarsto. Dabar jūs jokios išvados nepatvirtinate, iš ko aš sprendžiu, kad esate labai užsivertę darbu. Ir ką kalbėjo ponia R. Tamašunienė, ji kalbėjo daugiausia apie pagrindinį įstatymą, kuris apskritai nėra šitam komitetui priskirtas, nors komitetas galėjo savo iniciatyva jį svarstyti ir mes tai siūlėme, bet kažkodėl jūs ir to nedarėte.
PIRMININKAS. Gerai. Baigiame šį klausimą.
11.40 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 12, 29, 208, 210, 211, 589, 611 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 1883, 2172 straipsniais įstatymo Nr. XIV-1660 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2432(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso pataisų įstatymo projektas Nr. XIVP-2432(2). Priėmimas. Čia yra vienas straipsnis be jokių pastabų ir pasiūlymų. Dėl motyvų iškart galima pasisakyti, bet pasisakančių nematyti. Galime balsuoti, ar priimame šį įstatymą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 124 Seimo nariai: už – 120, prieš – 1, susilaikė 3. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.41 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2380(2) (priėmimas)
Kitas klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2380(2). Taip pat čia vienas straipsnis. Iš karto galima dėl motyvų. J. Sabatauskas pageidauja pasisakyti už.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos, aš tik noriu priminti šiuo atveju ir teisingumo ministrei, ir finansų ministrei, kad čia numatomos naujos funkcijos teismams, tad nepamirškite, kai rikiuosite biudžeto eilutes, numatyti papildomų asignavimų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Balsuojame dėl šio įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 126 Seimo nariai: už – 123, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.42 val.
Kibernetinio saugumo įstatymo Nr. XII-1428 13 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 131 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1855(2) (priėmimas)
Kitas įstatymo projektas – Kibernetinio saugumo įstatymo Nr. XII-1428 13 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 131 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1855(2). Turbūt komiteto atstovo aš nekviesiu į tribūną.
Dėl 1, 2 straipsnių nėra jokių pastabų, pritariame jiems bendru sutarimu.
Dėl 3 straipsnio yra Teisės departamento pastaba dėl įstatymo įsigaliojimo. Komitetas pritarė, pateikė patikslintą 3 straipsnio redakciją. Pritariame tai redakcijai su priima Teisės departamento pastaba.
Ir dėl viso įstatymo projekto. Dėl motyvų niekas nepageidauja pasisakyti. Balsuojame, ar priimame šį įstatymo projektą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 124 Seimo nariai: už – 122, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.44 val.
Tarptautinių sankcijų įstatymo Nr. XIV-1020 1, 2, 5 11, 12 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo ir Įstatymo papildymo II1 skyriumi ir priedu įstatymo projektas Nr. XIVP-2493(2) (priėmimas)
Kitas įstatymo projektas, čia yra paketas, pirmasis iš paketo – Tarptautinių sankcijų įstatymo kai kurių straipsnių ir skyriaus pakeitimo ir įstatymo papildymo II1 skyriumi ir priedu įstatymo projektas Nr. XIVP-2493(2). Čia pastabų ir pasiūlymų nėra gauta. Galime dėl atskirų straipsnių atskirai nespręsti, jeigu niekas neprieštarauja. Prieštaravimų nematau. Tada iš karto balsuosime dėl viso įstatymo projekto.
Dėl motyvų niekas neužsirašė.
Balsuojame, ar priimame šį įstatymo projektą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 99: už – 90, prieš – 1, susilaikė 8. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.45 val.
Baudžiamojo kodekso 1231 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2496(2) (priėmimas)
Toliau lydimasis – Baudžiamojo kodekso 1231 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Du straipsniai, dėl jų pastabų negauta. Bendrai sutarus, atskirai dėl straipsnių nebalsuojame. Niekas neprieštarauja, sprendžiame dėl viso projekto.
J. Sabatauskas pasisako prieš.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, šiandien turėjo būti svarstomas Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo projektas. Jo darbotvarkėje šiandien nėra. Tačiau Baudžiamuoju kodeksu ir lydimuoju Administracinių nusižengimų kodeksu nustatomos sankcijos už tų priemonių pažeidimus arba nesilaikymą. Gali atsitikti taip, kad mes dabar, tarkime, priimame šiuos įstatymus, kurie turėtų iš esmės palaukti Ribojamųjų priemonių įstatymo projekto, ir tik tada, kai ten bus numatytos tos priemonės, balsuoti dėl sankcijų už jų nesilaikymą arba pažeidimus nustatymo. Dabar nustatome, kad bus iki penkerių metų laisvės atėmimo bausmė už tai, ko galbūt bent jau šiandien nėra. Aš išvis nesuprantu, kodėl šitas projektas yra svarstomas. Aš siūliau jo nesvarstyti. Todėl atsiprašau, bet balsuoti už šitą projektą ir už kitą administracinį projektą išvis negalime.
PIRMININKAS. Premjerė I. Šimonytė – už.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Na, su visa pagarba, Juliau, bet jūs esate visiškai neteisus, nes įstatymas labai aiškiai sako paties straipsnio pavadinime – tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimas. Jeigu Lietuvos Respublikos įstatymuose ir nebus nustatyta kokiu nors būdu ribojamųjų priemonių, tai tarptautinės sankcijos Lietuvoje galioja tiek, kiek tas sankcijas yra nustačiusios Jungtinės Tautos, Europos Sąjunga. Jos nėra perkeliamos į mūsų nacionalinius įstatymus. Tai yra atsakomybė būtent už juos. Na, jūs galite man mosikuoti ranka kiek norite, bet tarptautinės sankcijos galioja, atsakomybė už jų pažeidimą turi būti nustatyta.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega Juliau, jūs savo poziciją išsakėte, mes girdėjome. (Balsai salėje) Galėsite po balsavimo repliką pasakyti. Dabar E. Gentvilas – už. (Šurmulys salėje)
E. GENTVILAS (LSF). Juliau, dabar man suteikė žodį kalbėti. Aš kalbėsiu, kad tamstos nesigirdėtų, nes jums neįjungtas mikrofonas. Nėra išsakyta argumentų prieš tuos projektus – Baudžiamojo proceso, Baudžiamojo kodekso ir Administracinių nusižengimų kodekso, kad būtų galima už juos nebalsuoti. Tai aš raginu balsuoti ir palaikyti.
Tačiau, kita vertus, aš noriu pasakyti: Seimas yra išreiškęs savo valią dėl Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos įstatymo projekto. Ta Seimo valia buvo taikyti skubos tvarką. Čia yra tam tikras nesusipratimas. Tačiau tai neturėtų trukdyti priimti tuos du lydimuosius projektus. Už juos pasisakau už.
PIRMININKAS. Ir E. Dobrowolska taip pat už.
E. DOBROWOLSKA (LF). Noriu atkreipti dėmesį, kad Ribojamųjų priemonių įstatymas, jis bus svarstomas ir priimamas jau kitą savaitę, numato tam tikrų priemonių, atskirų straipsnių įsigaliojimą taip pat skirtingu laiku. Turint baudžiamąją atsakomybę, puikiai suprantama, kad negalės būti taikoma, kol nebus to įstatyminio pagrindo. Svarbu pažymėti, kad kalbas apie ribojamąsias priemones, jų egzistavimą mes matome būtent Tarptautinių sankcijų įstatyme, kurį ką tik Seimas priėmė.
PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame dėl šio Baudžiamojo kodekso pakeitimo įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 73: už – 72, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
A. Širinskienė – replika po balsavimo.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Bent jau teisingumo ministrei, kai atnešami įstatymai į Seimą, reikėtų jų turinį pasiskaityti. Tarptautinių sankcijų šis pakeitimas niekaip neįtakoja. Čia atsirado tiktai papildymas, kad yra taikomos tam tikros nacionalinės priemonės, nustatytos nacionaliniuose įstatymuose, ir joms numatoma sankcija, bet jūs nesugebėjote priimti įstatymo, kuris nustatytų tas nacionalines priemones. Už ką jūs dabar bausite? Už tai, kas nėra sureguliuota? Akivaizdu, kad yra priimtas fiktyvus įstatymas, kuris neveiks. Kam apkrauti teisėkūros procesą, jeigu jūs, kaip valdantieji, nesusitariate dėl sankcijų, neturite balsų ir dėl to bijote įtraukti, bet dabar vaidinate, kokie mes geri esame ir nustatėme bausmes.
PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege, mes, kai priėmėme Tarptautinių sankcijų įstatymo pataisas, ten įteisinome ribojančias priemones. Ar jos tam tikru laikotarpiu Lietuvoje bus realiai, ar nebus, bet Baudžiamajame kodekse mes galime turėti numatytas sankcijas tam momentui, kai jos bus. Čia tikrai nėra jokio teisinio prieštaravimo.
11.52 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 29, 515 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2494(2) (priėmimas)
Toliau dar vienas lydimasis – Administracinių nusižengimų kodekso kai kurių straipsnių pataisų projektas Nr. XIVP-2495(2). Taip pat priėmimas. Nėra jokių pasiūlymų dėl atskirų straipsnių. Dėl atskirų straipsnių tada bendrai sutarus nebalsuojame ir sprendžiame dėl viso projekto.
J. Sabatauskas vėl kalba prieš. Kortelę įdėkite. Per šoninį mikrofoną.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Iš tiesų galiojančiuose įstatymuose – tiek Baudžiamojo kodekso, tiek Administracinių nusižengimų – tarptautinės sankcijos yra. Mes jų nepildome. Mes dabar nacionalinę teisę norime papildyti ribojamomis priemonėmis, kurių konkrečių dar nenustatėme, ir už tų ribojamų priemonių pažeidimus arba nevykdymą numatyta atsakomybė. Taigi prašau neklaidinti kolegų. Tarptautinių sankcijų čia neliečiame. Mes nieko nepildome. Galiojančiuose įstatymuose yra atsakomybė už sankcijų nevykdymą – tiek Baudžiamojo kodekso, tiek Administracinių nusižengimų. Todėl aš sakau: negaliu balsuoti už tokį įstatymą ir raginu jus tą patį daryti, nes kolegos, kuriems sakiau, tai sako: tai kas, taigi neveiks. Mes tokią „kokybišką“ teisėkūrą darome? Priimame įstatymą, kuris neveiks? Ačiū. Gal tada reikia pagalvoti, ar iš tikrųjų toje vietoje esame visi. Ačiū.
PIRMININKAS. I. Šimonytė – už.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Kolega, jūs esate neteisus, nes Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo yra bent keletas nuostatų.
Pirmiausia yra pačios atsakomybės griežtinimas. Antra, numatyta atsakomybė už pakartotinumą. Tai yra lygiai taip pat susiję su tarptautinėmis sankcijomis. Tos atsakomybės, kuri dabar yra siūloma kodekse, šiuo metu nėra. Ji yra daug švelnesnė.
Kalbant apie tas ribojamąsias priemones, kurias čia jau ne vienas kolega minėjo, tai tikrai ačiū kolegoms, kurie turėjo daug gerų pasiūlymų dėl to įstatymo projekto. Tikrai komitetas suredaguos ir pateiks antradienį taip pat tą įstatymą priimti, kad jis pasivytų visą paketą. Tačiau jūs neteisus, kai sakote, kad Administracinių nusižengimų kodekse nieko daugiau nėra – yra gerokai griežtesnė atsakomybė už tarptautinių sankcijų pažeidimus. Ačiū.
PIRMININKAS. E. Dobrowolska taip pat už.
E. DOBROWOLSKA (LF). Norėčiau atkreipti gerbiamo Juliaus dėmesį, jeigu mes kalbėtume apie 515 straipsnio 1 dalį, atsiranda ir juridinių asmenų vadovams, ir kitiems atsakingiems asmenims administracinė atsakomybė, kuri numato baudas. Šiuo atveju mes kalbame ir apie tarptautines sankcijas, kurios buvo ANK kodekse įrašytos, bet nebuvo įrašyta apie juridinių asmenų vadovus ir kitus atsakingus asmenis. Suprantu diskusiją dėl ribojamųjų priemonių, bet yra pakeitimų, kurie žymiai platesni, kurie galėtų įsigalioti žymiai anksčiau, ir, be abejo, tai yra reikalinga nacionaliniam saugumui.
PIRMININKAS. Ir E. Gentvilas už.
E. GENTVILAS (LSF). Norėčiau kreiptis į gerbiamą J. Sabatauską. Gerbiamas Juliau, man tikrai nepatogu su jumis diskutuoti teisinės praktikos klausimais, bet čia nieko naujo neatsiranda. Aš pasakysiu jums pavyzdį. Pavyzdžiui, 2001 metais priimtas Civilinis kodeksas, kuriame numatytas partnerystės institutas. Ir štai jau 22 metus nėra įstatymo, kuris įteisintų partnerystę tarp tos pačios lyties asmenų. 22 metus. Dėl to kažkodėl nekeliame triukšmo. Dabar čia kalbame apie 4 ar 5 dienas, kai pavėluos Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos įstatymo projektas. Tai paneikite.
PIRMININKAS. A. Širinskienė – prieš.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Matote, jeigu kažkas neatsakingai pasielgė praeityje, nereiškia, kad tas pačias neatsakingas klaidas reikėtų kartoti. Bet per pastaruosius šešerius metus aš pirmą kartą matau, kad lydimieji teisės aktai būtų priimami nepriėmus pagrindinio teisės akto. Taigi, patys atnešėte į Seimą paketą iš trijų ar keturių projektų, dabar patys susiriejote tarpusavyje, būdami valdantieji, dėl vieno iš paketo įstatymo. Per tas rietenas patys išėmėte. Tai kas trukdo jums atsisėsti, pagaliau susitarti, pradėti kalbėtis tarpusavyje, nes jūs ne tai, kad su pozicija nesikalbate, jūs patys nesikalbate? Dėl šito projekto nesikalbėjote, dėl mokesčių reformos nesikalbate ir paskui A. Armonaitė su savo iniciatyvomis iššoka, kai yra neįmanoma suprasti, kur yra Vyriausybės projektas, o kur yra ministerijos iniciatyvos. Tai jūs susitarkite ir ateikite į Seimą normaliai. Dabar jūs bandote daryti vežimą statydami prieš arklį, priimdami sankcijas, ir paskui sakote, mes ateisime ir pasakysime, už ką tos sankcijos, kitą savaitę balsuosite. Tai kas atsitiks per 1 savaitę, be to, kad yra sukeliamas chaosas, yra priimami lydimieji projektai, nepriėmus pagrindinio teisės akto? O gal jūs ir toliau dar savaitę riesitės ir nepriimsite?
PIRMININKAS. Gerbiama kolege, tik paaiškinu, kad pagrindinį projektą mes priėmėme, kur yra įvardintos nacionalinės ribojamosios priemonės. O jų konkretus turinys, taip, bus vėliau, bet tai netrukdo mums šiandien priimti tų projektų. Balsuojame už Administracinių nusižengimų kodekso pataisas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 72 Seimo nariai: už – 72, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.59 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Sauliaus Luko Kalėdos kandidatūros siūlymui į Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėjus“ projektas Nr. XIVP-2064 (pateikimas)
Atsižvelgdamas į premjerės darbotvarkę aš prašysiu, kad sutiktumėte, jog premjerė dabar pateiktų S. L. Kalėdos kandidatūrą į Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėjus, o po to mes grįžtume prie Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo ir Šilumos įstatymo projektų. Prašom, premjere.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Tikrai labai atsiprašau, bet 12 val. 30 min. turiu susitikti su Prancūzijos užsienio reikalų ministre, todėl negaliu rizikuoti, kad diskusija dėl valstybės įmonių vadovų kadencijų neleis man padaryti to, kas yra suplanuota nustatytu laiku. Leiskite pateikti Seimui siūlymą pritarti S. L. Kalėdos kandidatūrai į Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėjus, taip pratęsiant pradėtas nacionalines procedūras.
Pagal įstatymą procedūra yra tokia, kad Vyriausybė kreipiasi pirmiausia į Prezidentą dėl Prezidento pritarimo ir tada konsultuojasi su Seimu. Atitinkamai Vyriausybė pasiūlė kandidatą rugsėjo 14 dienos nutarimu. Prezidentas pritarė rugsėjo 29 dienos dekretu. Seimui pritarus tuomet jau Vyriausybė galėtų priimti paskutinį Vyriausybės nutarimą ir atitinkamai oficialiai pateikti kandidatūrą Europos Sąjungos Bendrajam Teismui.
Aš turbūt apie gerbiamą kandidatą daug nekalbėsiu. Jeigu būtų klausimų jam asmeniškai, turbūt jis pats geriau atsakytų negu aš. Bet tik atkreipiu dėmesį, kad tikrai kandidatą apibūdina labai labai išsami darbo Europos Sąjungos klausimais patirtis: nuo Europos teisės departamento prieš 20-metį iki Europos Komisijos, Europos pirmosios instancijos teismo, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo.
Taip pat ponas S. L. Kalėda yra įgijęs teisės mokslų daktaro laipsnį Krokuvos Jogailos universitete, ir tas darbas taip pat yra Europos Sąjungos teisės tema. Manome, kad tikrai tinkama kandidatūra. Prašome Seimo pritarti, kad galėtume pabaigti procedūras ir pateikti atitinkamai jau Teismui ir valstybėms narėms svarstyti pagal tai, kaip ši procedūra yra apibrėžta Europos Sąjungos teisės aktuose.
PIRMININKAS. Klausimai, kaip suprantu, kandidatui, ne pranešėjai. Pagal Statutą taip numatyta. Ačiū premjerei už pateikimą. Kviečiu kandidatą.
S. L. KALĖDA. Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, ačiū už galimybę prisistatyti. Norėčiau pabrėžti tris pagrindinius savo profesinės veiklos etapus.
PIRMININKAS. Aš atsiprašau, pasikelkite, dešinėje pusėje yra mygtukas prie tribūnos, pasikelkite ją į viršų. Iš priekio dešinėje pusėje. Tada pagal jūsų ūgį mikrofonai bus reikiamo lygio.
S. L. KALĖDA. Dar kartą ačiū už galimybę prisistatyti. Savo prisistatymu norėčiau pabrėžti tris svarbiausius savo profesinės veiklos etapus. Mano beveik 25 metų profesinė veikla glaudžiai susijusi su Europos Sąjungos teisės taikymu, Europos Sąjungos teismų sistema. Kaip minėjo gerbiama premjerė, savo profesinę veiklą pradėjau Lietuvos valstybės institucijose. Dirbau Europos teisės departamente. Tai buvo labai intensyvus laikas, vyko Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą derybos. Konsultavau derybų klausimais, dirbau ir su Stojimo sutarties tekstu.
Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, pradėjau karjerą Europos Sąjungos institucijose. Daugiau nei 13 metų dirbau Europos Sąjungos teismų sistemoje, abiejų pakopų teismuose. Dirbdamas teisės referentu Bendrajame Teisme nagrinėjau sudėtingas konkurencines bylas, valstybės pagalbos bylas, dirbau teisėjo V. Vadapalo teisės referentu. Po to dirbau teisėjo E. Bieliūno komandoje. Vėliau ėjau teisės referento pareigas Teisingumo Teisme, aukštesnės pakopos teisme. Jame nagrinėjau prejudicinius klausimus, teikiamus nacionalinių teismų, taip pat Lietuvos teismų, ir apeliacinius skundus dėl Bendrojo Teismo sprendimų.
Trečias mano profesinės veiklos etapas prasidėjo 2017 metais, kai tapau Europos Komisijos Teisės tarnybos nariu. Teisininkui, užsiimančiam Europos Sąjungos teise, darbas Europos Komisijoje suteikia nepaprastai plačias galimybes taikyti Europos Sąjungos materialinę teisę įvairiose srityse, taip pat pažinti visus jos institucinius, procesinius aspektus.
Mano pareigos Europos Komisijoje visų pirma susijusios su atstovavimu Europos Sąjungos teismuose. Atstovavau Europos Komisijai daugiau nei 90 bylų, bylų, kuriose buvo keliami institucinės teisės klausimai, pagrindinių teisių apsaugos klausimai, taip pat verslo teisės klausimai.
Mano pareigos taip pat apėmė konsultacijas teisėkūros proceso metu. Buvau atsakingas už kelias prioritetines teisėkūros procedūras. Pastaruoju metu dirbau priimant Europos Sąjungos reglamentą dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos, vadinamąjį skaitmeninių paslaugų aktą, kuris yra vienas iš reikšmingiausių pastarųjų metų Europos Sąjungos teisėkūros projektų, juo siekiama reglamentuoti didžiųjų interneto platformų veiklą, užtikrinti žmogaus teisių apsaugą internete.
Dirbdamas Europos Sąjungos institucijose ne kartą buvau kviečiamas vesti mokymus Europos Sąjungos… Lietuvos teisininkams ir teisėjams. Dalyvavau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos nacionalinės teismų administracijos, Europos teisėjų mokymo tinklo organizuotuose mokymuose.
Baigdamas norėjau tarti keletą žodžių apie patį Bendrąjį Teismą. Nors Bendrasis Teismas yra pirmosios pakopos teismas, jo vaidmuo nepaprastai svarbus Europos Sąjungos teisės sistemoje. Bendrojo Teismo uždavinys – užtikrinti veiksmingą teisminę apsaugą privačių asmenų, bendrovių atžvilgiu, kontroliuoti Europos Sąjungos institucijų priimtų teisės aktų teisėtumą, taigi iš esmės ginti tas pačias konstitucines vertybes, kurios bendros ir Europos Sąjungos teisei, ir Lietuvos Konstitucijai.
Šie metai nepaprastai svarbūs Bendrojo Teismo veiklai. Baigiama Bendrojo Teismo reforma, planuojama perskirstyti jurisdikciją tarp dviejų Europos Sąjungos teismų, perduoti Bendrajam Teismui nagrinėti prejudicinius klausimus kai kuriose srityse, išplėsti išankstinio apeliacinių skundų priėmimo mechanizmo taikymą. Dalyvavau pats diskusijose dėl šių reformų jau dirbdamas Europos Komisijos Teisės tarnyboje.
Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu Seimas pritars mano kandidatūrai, esu įsitikinęs, kad tiek mano institucinė patirtis, tiek mano teisinės, ekspertinės žinios leis sklandžiai įsitraukti į Bendrojo Teismo veiklą ir atsakingai eiti Lietuvos paskirto teisėjo pareigas. Ačiū už jūsų dėmesį ir mielai atsakysiu į klausimus.
PIRMININKAS. Užsirašė paklausti šeši Seimo nariai. Pirmasis klausia V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš norėjau pasiteirauti. Niekas turbūt neabejoja jūsų kompetencija Europos Sąjungos teisės srityje, jūsų tikrai ta darbo specifika, kurią jūs išvardinote. Bet man kyla klausimas: o kas vis dėlto jus dar sieja su Lietuva, nes jūs jau turbūt daugiau nei dešimtmetį dirbate už Lietuvos ribų, dirbate Europos Sąjungos teismų sistemoje ar Europos Komisijoje? Ar jūs dėstote bent kokiame Lietuvos universitete, ar turite kokį nors ryšį, ar jūs jau save laikote eurobiurokratu, kaip sakyti, ir Lietuva tik yra gimtinė, kuri kažkada suformavo jus ir jūs ją palikote, išvykote?
S. L. KALĖDA. Dėkoju už klausimą. Kaip minėjau, savo karjerą pradėjau Lietuvos institucijose, po to, kadangi mano specializacija yra Europos Sąjungos teisė, logiškai ta karjera pakrypo Europos Sąjungos institucijų linkme. Be abejo, darbas Europos Sąjungos institucijose taip pat yra darbas Lietuvai. Lietuvos konstitucinis imperatyvas yra visateisis dalyvavimas Europos Sąjungoje, jis būtų neįmanomas be lietuvių, kurie dirba Europos Sąjungos institucijose. Be to, dirbdamas Europos Sąjungos institucijose, kaip jau minėjau, dėsčiau Vilniaus universitete, vedžiau mokymus Lietuvos teisininkams, teisėjams, mokymus, kuriuos organizavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos nacionalinė teismų administracija. Taigi taip pat aktyviai dalyvavau ir Lietuvos teisininkų bendruomenės veikloje.
PIRMININKAS. Klausia A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš turėsiu klausimą dėl tokių aplinkybių, susijusių su atrankos konkursu. Ar jūs galėtumėte mus patikinti, kad dėl atrankos procedūrų ar kitų aplinkybių, susijusių su jūsų paskyrimu į tą poziciją, į kurią jūs pretenduojate, Europos Sąjungos teisminėse institucijose nevyksta jokie ginčai ir ar mes nesulauksime paskui kokių nors siurprizų, kai tiesiog tie ginčai pasibaigs?
S. L. KALĖDA. Dėkui už klausimą. Kaip turbūt jau žinote, klausimas, kaip jau minėta šitoje salėje, dėl skyrimo procedūrų visų pirma yra keliamas Lietuvos teismuose, Vilniaus apygardos administraciniame teisme, kuris buvo sustabdęs skyrimo procedūrą spalio mėnesio nutartimi. Ši nutartis buvo apskųsta ir buvo panaikinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo gruodžio 28 dienos nutartimi. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atitinkamai nurodė, kad būtų neproporcinga ar neadekvatu, jeigu stabdytume tas procedūras. Šių metų vasario 9 dieną Vilniaus apygardos administracinis teismas kreipėsi su dviem prejudiciniais klausimais į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą. Taigi iš tiesų yra prejudiciniai klausimai, kurie yra pateikti Europos Sąjungos Teisingumo Teismui. Šiuo atžvilgiu reikėtų turbūt atsižvelgti į prejudicinės procedūros patį pobūdį. Prejudicinės procedūros tikslas yra suteikti galimybę Teisingumo Teismui pateikti Europos Sąjungos teisės išaiškinimą, kuris bus svarbus visoms valstybėms narėms, ne tik Lietuvai, visoms valstybėms narėms, tačiau, kiek tai susiję su dabartinės procedūros tolesne eiga, ši eiga nėra sustabdyta. Sustabdymas buvo atmestas galutiniu neskundžiamu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu, jis lieka toliau galioti. Taigi teisinių kliūčių tolesnei procedūrai nėra.
PIRMININKAS. Ministrė Pirmininkė I. Šimonytė dėl vedimo tvarkos.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū. Kadangi vis dėlto čia klausimas, kurį turbūt derėjo man užduoti, nes aš teikiu šitą nutarimą, tai galėčiau tiktai patvirtinti tai, ką ką tik pasakė pretendentas, kad jokių teisinių kliūčių procedūrą tęsti mes nematome. Kai prieš Naujuosius metus žiemos sesijos metu buvo vieno teismo priimtas sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, mes procedūros netęsėme. O kadangi šitas sprendimas buvo panaikintas ir pats faktas, kad kreiptasi prejudicinio sprendimo, tikrai niekaip nestabdo nacionalinės procedūros, todėl tą procedūrą siūlome tęsti. Ačiū.
PIRMININKAS. A. Širinskienė dėl vedimo tvarkos.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš gerbiamam Seimui paaiškinsiu, kada yra kreipiamasi prejudicinio sprendimo. Tai tada, kai nacionalinis teismas turi abejonių dėl Europos Sąjungos teisės aiškinimo ir kreipiasi į Teisingumo Teismą norėdamas gauti tą išaiškinimą, kurį vėliau panaudos nacionaliniame teisme. Man iš tikrųjų labai įdomiai atrodo, kada yra nesibaigusi byla, kuri gali labai įvairiai pakrypti ir gali pasirodyti, kad atranka įvyko su tam tikrais Europos Sąjungos teisės pažeidimais, mes skiriame žmogų. Tiesiog frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio. Mes, matyt, norėsime dar pasiaiškinti tą procedūrą.
PIRMININKAS. Teisėtas prašymas. Balsuosime, ar… Kad ir nebaigus klausimo frakcija bet kuriuo momentu gali prašyti pertraukos. Balsuojame, ar pritariame prašymui dėl pertraukos.
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 35, prieš – 48, susilaikė 5.
Reikiamas balsų skaičius dėl pertraukos yra. Aš tik klausčiau Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos, ar jie priims šį klausimą į savo darbotvarkę, ar kandidatas turi orientuotis į antradienio rytinį posėdį? Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija to klausimo po pietų nenumato, tai aš atsiprašau kandidato, jums teks dar atvykti antradienį ryte. Pasistengsime jūsų pristatymo tęsinį įrašyti kaip vieną iš pirmųjų klausimų. Užfiksavome, kas dar turėjo klausti. Dėkui.
S. L. KALĖDA. Ačiū.
12.16 val.
Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1050(4), Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 371 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1051(4) (svarstymas)
PIRMININKAS. Tęsiame mūsų darbotvarkę. Darbotvarkės 1-9.1 ir 1-9.2 klausimai – Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pataisų projektas Nr. XIVP-1050(4) ir Akcinių bendrovių įstatymo pataisų projektas Nr. XIVP-1051(4). Svarstymo stadija. Pagrindinio komiteto atstovas A. Kupčinskas praneš išvadą.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Laba diena, kolegos, gerbiamas posėdžio pirmininke. Komitetas, iš esmės svarstydamas šiuos du projektus, rėmėsi Vyriausybės išvada ir pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui atsižvelgdamas į Vyriausybės išvadą. Balsavimo rezultatai yra tokie: dėl Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo projekto 10 kolegų buvo už, prieš – 2, susilaikiusių nebuvo, o dėl Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimo įstatymo projekto už – 9, prieš – 2, susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkui. Dabar diskusija. Pirmoji kalbės I. Pakarklytė.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, šiandien svarstome Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pakeitimus. Šiuo projektu, kaip žinote, yra siūloma atsisakyti terminuotų kadencijų valstybės ir savivaldybės įmonių vadovams. Mano požiūriu ir mūsų visos frakcijos vieningu požiūriu, toks projektas yra žingsnis atgal.
Mes jau kurį laiką įvedame kadencijas į vis daugiau įstaigų. Turime kadencijas ir švietimo, ir sveikatos priežiūros įstaigose, teismuose, Valstybės kontrolėje, prokuratūroje, daugybėje kitų institucijų. Priminsiu, kad ir tas kadencijas nustatyti nebuvo taip paprasta, vyko daug diskusijų, tačiau bendra kryptis, kuria mes iki šiol ėjome, buvo tokia – vis dėlto turėti kadencijas valstybės institucijose ir turėti jas ribotas. O šis pateiktas projektas vis dėlto turi didelių rizikų ir gali labai pagilinti tą amžinų vadovų problemą. Žinome iš tyrimų, iš tarptautinių tyrimų, kad vadovaujant tai pačiai įmonei kelis dešimtmečius, turime atvejų ir po 30 metų, sunku išlaikyti efektyvumą, aišku, didėja ir nepageidaujamų ryšių susiklostymo rizika, nepotizmo rizika.
Dar su jumis norėčiau pasidalinti duomenimis. 2022 metų birželio mėnesį „Transparency International“ paskelbė tyrimo duomenis apie savivaldybės valdomas įmones: iš 241 vadovo 108 buvo susiję su politinėmis organizacijomis. Tai suskaičiuoti procentus nesunku, 45 %, beveik pusė. Manau, kad ir faktiniai duomenys patvirtina, kad vis dėlto tuo keliu, kadencijų atsisakymo keliu, mes neturėtume eiti.
Dabar dažnai dar pasitaiko argumentas, kad neva nebus kam vadovauti. Tai jis nėra teisingas, juolab kai mes kalbame apie vadybines, apie vadovavimo kompetencijas. Tai yra ganėtinai plačios kompetencijos, nėra kažkokių specialiųjų reikalavimų, dažniausiai dėl to eiti pareigas gali daug žmonių. Ir dar daugiau, tie patyrę, profesionalūs vadovai, išbuvę, jeigu jiems puikiai sekėsi, dvi kadencijas, gali toliau sėkmingai vadovauti ir kitoms įmonėms.
Dar aiškinamajame rašte taip pat labai įdomus, sakyčiau, toks kurioziškas argumentas parašytas (pacituosiu): „Antrą kadenciją dirbantis vadovas, ypač kadencijos pabaigoje, nesistengtų vykdyti jam iškeltų uždavinių, siekti gerų rezultatų, nes bus atšauktas iš pareigų.“ Čia kyla daug klausimų: kokia bus vadovo motyvacija dirbti, jeigu neturės apskritai jokių ribojimų ir galės nors ir amžinai vadovauti? Kitas dalykas, tas vadovas ar vadovė, jei jam rūpi jo reputacija, jo tolesnė karjera, vadinasi, dirbs kuo geriau, kad ir toliau galėtų dalyvauti konkursuose, juos laimėti ir kitose įmonėse vėlgi sėkmingai vadovauti.
Žinau, kad valstybės ir savivaldybės įmonės, be abejo, skiriasi nuo viešojo sektoriaus įstaigų, tačiau tie skirtumai nuo amžinos vadovų rizikos ir kitos rizikos neapsaugo. Vis dėlto savivaldybių įmonės, apskritai metai iš metų ataskaitos rodo, turėtų skirti daugiau dėmesio skaidrumui.
Gerbiami kolegos, aš kviečiu vis dėlto nuosekliai laikytis tos krypties, kurią jau turime kelerius metus, ir kadencijas įvesti toliau, o ne jų atsisakyti ir turėti kažkaip keistą pasirinkimų meniu, kur darome tam tikras išimtis, kurios tikrai nėra reikalingos. Kviečiu balsuoti prieš šį projektą.
PIRMININKAS. D. Griškevičius. Atsisako, labai dėkui, nes mes vėluojame. V. Semeška neatsisako.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, tikrai neatsisakau, nes manau, jog su šiomis pataisomis grįžtume mažiausiai šešerius metus atgal, kai buvo priimtos įstatymo pataisos ir buvo įvestas kadencijų ribojimas. Akivaizdus klausimas, kodėl ir kam gimė ši idėja padaryti amžinus arba iki pensinio amžiaus vadovus? Ar siekiant valstybės ir savivaldybės interesų, ar siekiant siaurų, grupinių, tai yra vadovų, interesų? Savo žiniomis ir savo patirtimi per šią savivaldos kampaniją, kai važinėjau po įvairias savivaldybes, aiškiai supratau, kad siekiama asmeninio grupinio intereso, tai tų vadovų, kurie norėtų būti iki pensijos savivaldybių įmonių ir valstybės įmonių ar akcinių bendrovių vadovais. Akivaizdi yra Specialiųjų tyrimų tarnybos išvada, kurios mes neturėtume taip ignoruoti, kaip buvo ignoruota komitete, mano nuomone.
Ir pacituosiu: „Tokie pakeitimai neleidžia visais atvejais užtikrinti savalaikės valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių vadovų kaitos, kokybiško valdymo ir su tuo susijusios valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių veiklos atsinaujinimo. Taip pat neleidžia užtikrinti, kad valstybė, realizuodama savo, kaip akcininkės, teises, visada elgtųsi principingai, siekdama įmonių kokybiško ir ekonomine logika pagrįsto valdymo bei korupcinių rizikų mažinimo.“ Dar daugiau, Specialiųjų tyrimų tarnyba atliko analitinę korupcinės žvalgybos analizę dėl nepotizmo rizikų valstybės valdomose ir jų dukterinėse įmonėse bei savivaldybės valdomose įmonėse. Nustatyta, kad 85 Lietuvoje įregistruotose valstybės valdomose įmonėse dirbančių giminaičių – virš 20 % darbuotojų. Taip pat pažymėtina, kad Europos Tarybos valstybių prieš korupciją grupės ataskaitose rotacija laikoma teigiamu veiksniu, leidžiančiu sumažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę.
Ir galų gale STT išvada užbaigiama: atlikus įstatymo projektų antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad įstatymų projektais siūlomi pakeitimai gali turėti įtakos galimai neskaidriai valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių vadovų veiklai, nepotizmo ir kronizmo praktikų įsigalėjimui, ilgą laiką, tai yra daugiau nei 10 metų, vadovaujančių vadovų ryšių su politikais atsirandančioms korupcijos rizikoms, ekonomiškai nenaudingų ir neskaidrių sandorių sudarymui.
Kolegos, tikrai nesiūlau grįžti mums į 2017 metus, kai Seimas priėmė dauguma balsų įstatymo pataisas ir buvo įvestos kadencijos valstybės ir savivaldybių įmonėms ir akcinėms bendrovėms. Nestatykime užtvankų bebrams, nestatykime tiems, kurie po 10–20 metų vadovauja savivaldybėms ir turi savo satelitus – įmones, kurios finansuoja tų politikų politines reklamas, perka įmonės reklamos paslaugas vietinėje žiniasklaidoje, apsistato sau lojaliais giminaičiais. Argumentas, kad neva regionuose neužtenka vadovų, man visiškai nepriimtinas. Vadovai regionuose uždirba nuo 2 tūkst. ir daugiau, konkurencija tikrai būtų, tačiau yra labai naudinga tiems savivaldybių vadovams, kurie vadovauja ištisus dešimtmečius, turėti tokius bendrovių vadovus, kurie besąlygiškai tarnauja siauriems grupiniams interesams. Todėl siūlau balsuoti prieš. Ačiū.
PIRMININKAS. R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Išties, kolegos, galėtume tokiomis skambiomis frazėmis pasakyti: „Amžinąjį atilsį duok mirusiems, Viešpatie, ir amžinoji šviesa jiems tešviečia.“ Tokį projektą, ko gero, ir būtų galima palyginti. Man keista, kad valdančioji dauguma tokį projektą teikia. Aš labai gerai prisimenu laikotarpį, kai Prezidentė buvo D. Grybauskaitė ir kai buvo A. Butkevičiaus Vyriausybė, prisimenu, kaip mus tarkavo ir kaip iš mūsų reikalavo, kad turi būti kadencijos, kokie jūs čia bebrai esate, kokie atsilikę, kokie neeuropietiški ir panašiai. Atėjo S. Skvernelio Vyriausybė, vargšas Saulius irgi atkentėjo kaip turi būti, kodėl jūs taip darote, ir panašiai, ir panašiai. Negaliu patikėti, jaunieji bebrai teikia tokį projektą! Tai dabar nei ūsų, nei uodegų, nei plaukų – nieko jums nereikia. Bet iš esmės aš puikiai suprantu tuos Seimo narius, kurie teikia. Jie yra vienmandatininkai, kaip ir aš. Mes regionuose, rajonuose iš tikrųjų susiduriame su įstaigų vadovų stoka. Tai yra tikrai, čia nereikia meluoti, nereikia apsigauti, kad to dalyko nėra. Bet, gerbiami kolegos, aš suprasčiau, jei mes kalbėtume apie savivaldybių įmones, bet šiandien kalbame apie valstybinių įmonių vadovus. Jums ne paslaptis, šiais metais, tiksliau, praėjusiais metais Sveikatos apsaugos ministerija, kaip tik štai yra gerbiamas ministras A. Dulkys, paskelbė konkursą į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Sudėjo tokias sąlygas, kad niekas tų sąlygų negali atitikti. Trys žmonės. Ir tie patys, kurie 20 metų vadovauja tai pačiai įstaigai. Dabar sustabdo konkursą, visiškai viską naikina, kad atsirastų daugiau dalyvaujančių naujų žmonių.
Dar kartą klausiu, kam šitas projektas reikalingas? Jeigu kalbame apie savivaldybių įmones, puikiai žinote, pagal naujus mero įgaliojimus ir funkcijas merui užtenka 5 minučių ir tą direktorių atleidžia iš pareigų. Prie bet ko gali prisikabinti, prie bet ko. Šiandien meras turi tokius įgaliojimus, kad ką norės, tą galės daryti su įmonių vadovais, išskyrus biudžetinių ir viešųjų įstaigų, apie ką šiandien nekalbama. Tai vienas dalykas.
Antras dalykas. Šiandieną jūs kalbate, kad jauni žmonės turi ateiti į rinką, turime pritraukti naujų specialistų ir panašiai. Kaip mes tuomet įsivaizduojame naujų specialistų pritraukimą į rinką, į valdišką ir biudžetinį sektorių, parengimą jų vadovų, jei mes jiems net nesuteikiame galimybių? Tokiu atveju aš jums iš karto siūlau. Kadangi eina dabar Rinkimų kodekso nesąmonės, kurių pridirbote, valdančioji dauguma, iš karto registruokite merų kadencijų panaikinimą. O kodėl čia jūs neregistruojate?
Aš kitą dar variantą siūlau. Keičiame Prezidento įstatymą ir Konstituciją. Kam dvi kadencijos Prezidentui? Kaip V. Putiną, iki grabo lentos, kol numirs su A. Lukašenka abudu! Na, mes būtume panašūs, kaip ir šios valstybės. Man išties kartais net sunku jums paaiškinti jūsų tokius nelogiškus sprendimus.
Plius kitas yra dalykas. Aš labai gerai prisimenu Ekonomikos komiteto posėdį, kai mes diskutavome dėl Maisto ir veterinarijos tarnybos, dėl Sporto departamento, dėl valstybinio uosto, kai kalbėjome apie daugelį kitų valstybės įmonių. Tuo metu dar nebuvo akcinės bendrovės, nebuvo uždarosios akcinės bendrovės. Vėl lygiai tie patys kolegos Seimo nariai iš valdančiosios daugumos, virš manęs esantis kolega J. Razma, ko gero, labai gerai prisimena pokalbį prezidentūroje, kaip čia aiškino, kaip turi būti. Jūs tuo metu visi vieningai iki vieno pritarėte, kad turi būti kadencijos. Kas čia šiandieną atsitinka, kad jūs šitą dalyką bandote pakeisti?
Ir kitas yra dalykas, ką dabar kolegos kalbėjo apie partinius dalykus ir panašiai. Na, ranką prie širdies pridėkite ir pažiūrėkite, kas jūsų savivaldybėse vyksta. Jeigu konservatorius meras, tai jūsų įstaigų vadovai iki grabo lentos vadovauja. Ir jūs čia dabar apsimetate, kad čia nieko nėra, kokie jūs šventieji, kokie jūs nuostabūs. Gal biški paaudituokite, kas jūsų savivaldybėse yra? Jūs kalbate apie kunigaikštijas, kalbate apie Kauno savivaldybę, pažiūrėkite, jūsų merai po 20–30 metų sėdi. O kas pas jus ten yra, ką, šaraškino kontora susirinkusi? Partinukai, giminės, artimieji ir pažįstami. Ką aš noriu pasakyti? Kolegos, pasižiūrėkite į veidrodį. Prieš teikdami tokius projektus, išsistudijuokite, kas pas jus vyksta, ir tada tokį projektą atneškite į Seimo salę, nes kai pradės landžioti ir kai pradės kiekvieną tikrinti, jūs patys nustebsite. Ir nebūkite šventesni už kitus, duokite amžinąjį atilsį tiems vadovams po dviejų kadencijų.
PIRMININKAS. Pratęsiu balsavimo intervalą, nes čia daug užsirašė diskutuoti, maždaug 20 minučių, kad galėtume pabaigti šį klausimą.
Dabar toliau A. Čepononis. Labai prašau visų kalbėti kuo trumpiau.
A. ČEPONONIS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiamas pirmininke, mieli kolegos, kurie jau kalbėjote ir kurie kalbėsite. Aš tik norėčiau atkreipti dėmesį, kad jeigu tai būtų klausimas dėl merų konservatorių, žinote, kad po šitų rinkimų jų beveik neliko, taigi neapeliuokime į tą dalyką ir nesusiekime su politiniu dalyku. Tačiau visada yra gerai diskutuoti, nes kiekvieną kartą kiekvienu klausimu mes turime keletą nuomonių. Kad dabar jos išsiskiria, tai viskas yra gerai.
Tik vieno dalyko, ko aš pasigendu šitose diskusijose, kai mes mes kalbame apie tai, kad mes turime pasitikėti įmonių vadovais, – mes nekalbame apie viešąsias įstaigas. Mes kalbame apie įstaigas, kurias valdo valdybos, stebėtojų tarybos, tai yra visiškai skirtingi dalykai, apie jų sukurtą kontrolės mechanizmą. Kiekvieną kartą, kaip Remigijus sakė, 5 minutės – ir gali tą savivaldybės valdomos įstaigos vadovą atleisti. Kiekvieną gali atleisti taip, kur yra stebėtojų tarybos, kur yra valdybos. Aš apie jas ir kalbu. Aš nekalbu apie viešąsias įstaigas. Kalbame apie regioninę politiką.
Ar mes, kurie esame išrinkti kaip vienmandatininkai, norime, kad mus valdytų pagal Seimo priimtus įstatymus savivaldoje? Jeigu ir yra blogų pavyzdžių, juos reikia naikinti, atėję nauji merai tai ir padarys, tačiau mes kalbame apie pasitikėjimą vadovais, kurie dirba, gerai dirba ir yra specialistai. Tikrai kviečiu palaikyti šitą įstatymą, nes yra visiška motyvacija. Visiška tiems, kas dirba ir kas gerai dirba.
Aš nekalbu apie EBPO rekomendacijas nuo 2018 metų, kai ji atkreipė dėmesį, kad mūsų ši sistema yra ydinga ir keistina, bet aš kalbu apie paprastą žmogiškumą leisti mūsų vadovams dirbti, jais pasitikėti ir sudaryti sąlygas mūsų visoms įstaigoms judėti į priekį. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui už trumpą… Puiku, kad kiti atsisakė. Matau, A. Norkienė nori dėl vedimo tvarkos.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, tik noriu pasitikslinti. Kada prasidės Vyriausybės pusvalandis? Jeigu jūs pratęsėte balsavimą…
PIRMININKAS. Vyriausybės pusvalandis gali taip pat pasislinkti 15–20 minučių pagal tai, kaip mes atsiliekame.
Dabar motyvai. Vienas – už, vienas – prieš. A. Čepononis jau kalbėjo. Galbūt G. Paluckas tada pasisakys už?
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Kolegos, šioje diskusijoje svarbu nesumaišyti kelių žanrų į vieną. Jeigu mes kalbame apie biudžetines įstaigas, viešąsias įstaigas, tai jų teisinis reguliavimas vadovo ir steigėjo ar savivaldybės vadovo santykio yra visiškai skirtingas. Tuo tarpu įmonės ir akcininko arba akcininko atstovo santykis šiuo atveju yra grindžiamas fiduciariniais, pasitikėjimo, santykiais. Jeigu kas nors esate gyvenime priėmęs vadovą, atleidęs ar turėjęs tokią pareigą pagal įstatymą eidamas kitas pareigas, puikiai suprantate, kad dirbtinai apriboti kadencijomis nėra jokio reikalo. Tai iš esmės yra politinės valios klausimas. Jeigu manai, kad dirba blogai, savivaldybės vadovas turi teisę nors ir kitą dieną. Aš šiek tiek šaržuoju – ne kitą dieną, bet kviesti akcininkų susirinkimą arba valdybos posėdį ir tuos dalykus išspręsti. Tuo tarpu dabar galiojęs reguliavimas iš esmės mėgina eliminuoti politinę savivaldybių vadovų atsakomybę dėl įmonių veiklos rezultatų. Kviečiu tikrai palaikyti šį įstatymą, nors jis konservatoriams ir nėra tiesiogiai naudingas.
PIRMININKAS. Dabar nesuprantu, kodėl R. Žemaitaitis prie šoninio mikrofono. Aš suteiksiu žodį dėl motyvų prieš. Prašau dėl vedimo tvarkos.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). …jungėte centrinį.
PIRMININKAS. Prašau.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Pirmininke, aš prašyčiau tada Mišrios grupės vardu pertraukos iki kito antradienio, nes ir premjerė I. Šimonytė prieš tai pasakė, kad norėtų pasisakyti šiuo klausimu ir norėtų dalyvauti balsavime, bet turi susitikimą, atrodo, su Prancūzijos atstovais. Tai prašome daryti pertrauką. Bus premjerė ir pamatysime, kokia valia iš tikrųjų yra pačios premjerės ir partijos lyderės.
PIRMININKAS. Kolega, Vyriausybės išvada yra teigiama. Mes premjerės nuomonę žinome. (Balsai salėje) Ar frakcijos seniūnė patvirtina pertrauką? Gerai, patikėsime, kad R. Žemaitaitis turi įgaliojimus. Balsuojame, ar darome pertrauką iki kito posėdžio, tai yra iki antradienio.
Už – 43, prieš – 44, susilaikė 6. Pertrauka iki kito posėdžio.
Kolegos, vėluojame, būtų gerai, kad dėl vedimo tvarkos nekalbėtume.
12.36 val.
Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 1, 2, 3, 7, 8, 9, 10, 101, 12, 15, 17, 20, 22, 30, 32, 34, 35, 36, 37 straipsnių, aštuntojo ir vienuoliktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 82, 102, 291 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-2331(2)ES (svarstymas)
Likęs Šilumos ūkio įstatymo pataisų projektas Nr. XIVP-2331(2). Svarstymo stadija. Pranešėjai – A. Kupčinskas, po to J. Urbanavičius. Ne visi girdi mano prašymą nekalbėti dėl vedimo tvarkos. K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš norėčiau paklausti, nematau P. Gražulio, bet matau, kad jis užsiregistravęs. Gal ponas D. Kepenis galėtų paaiškinti, kaip tai įvyko? (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Dar E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Visai trumpai. Noriu reabilituoti poną D. Kepenį, mačiau, kad atsisėdo į P. Gražulio vietą, nes neranda savo vietos, ir jį kolegos nuvijo. Jis puolė balsuoti, balsavo už save.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū už supratimą.
PIRMININKAS. Gerai, atrodo, išsiaiškinome balsavimo vingrybes.
Dabar, kaip minėjau, A. Kupčinskas turėtų pateikti išvadą. Nematau. Prašom.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Taip, praėjusią savaitę svarstėme Šilumos ūkio įstatymo pakeitimus. Buvome atidėję šį klausimą, bet suderinome įvairius pasiūlymus ir ministerijai pritariant buvo rasti kompromisai. Visiems pakeitimams pritarta iš dalies ir bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkui. J. Urbanavičius pateiks komisijos išvadą.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Energetikos ir darnios plėtros komisija svarstė šiuos įstatymų projektus. Pritarta bendru sutarimu ir siūlyta pagrindiniam Ekonomikos komitetui tobulinti pagal mūsų pateiktas pastabas ir pasiūlymus.
PIRMININKAS. Dėkui. Diskutuoti niekas neužsirašė. Iš karto motyvai. A. Skardžius kalbės prieš.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Išties mane neramina kai kurie aspektai. Vienas iš pagrindinių aspektų yra, kad šiluma vartotojams, centralizuota šiluma, nebus tiekiama mažiausiomis pagrįstomis sąnaudomis. Mažiausias pagrįstas sąnaudas keičia pagrįstos būtinosios sąnaudos. Kažkodėl, nepaisant gerų naujo reglamentavimo dalykų, kečiamas pagrindinis principas. Ar centralizuotos šilumos vartotojams neatsitiks taip, kaip atsitiko liberalizavus elektros vartojimą?
Šis įstatymas nekalba ir apie vartotojo galimybę atsijungti nuo centralizuotos šilumos tinklų. Kaip jam vartoti šilumą vasaros metu, tarkime, rankšluosčių džiovintuvams, karštam vandeniui ruošti?
Mane taip pat neramina ir aspektas, apie kurį nekalbame. Kaip vis dėlto veiks kogeneracinės elektrinės, kurių pagrindinė paskirtis yra tiekti šilumą? Jos degina atliekas, už kurias vartotojai susimoka keletą kartų, už atliekų perdirbimą mechaninio biologinio apdorojimo įmonėse. Jos nevirsta kietu atgautu kuru. Turėtų būti sumokama atliekų turėtojui už tą kietą atgautą kurą, tačiau jis yra neva sutvarkomas jas sudeginant ir už šilumą paimant lėšas iš to paties vartotojo. Tikrai negaliu, atvirai sakau jums, balsuoti už, nes dingsta mažiausiomis sąnaudomis pagrįsta šiluma.
PIRMININKAS. Atsirado ir pasisakančių už. A. Kupčinskas. Prašom.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, nenorėčiau sutikti su A. Skardžiaus išsakytomis mintimis, nes tikrai Šilumos įstatymo pakeitimus mes svarstėme ne vieną kartą Ekonomikos komitete. Pirmiausia noriu pasakyti, kad jau nuo šių metų liepos 1 dienos VERTʼas, tai yra Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, vertins atliekų dedamosios įtaką šilumos kainai ir tai būtent nutiks. Mes jau esame pakeitę įstatymo projektą praėjusiais metais ir tas bus vertinama.
Netiesa, kad nebus galima atsijungti. Šildytis vasarą – daugumos gyventojų sprendimu galima kreiptis į šilumos tiekėją ir šildyti ir savo gyvatukus, ir šildytis, jeigu prireikia daugiau šilumos, ar mėgaujantis, ar per mažai šilumos vasarą už lango.
Kitas dalykas. Būtų pažangu, komitetas svarstė, mes norėjome ir siūlėme pritarti iniciatyvai, bet nesulaukė daugumos, dėl dvinarės šilumos kainos įvedimo, tai yra mokėjimų išdėstymo per visus mėnesius. Tai būtų naudinga ir patiems šilumos tiekėjams, galimai ir patiems vartotojams, bet, matyt, tai yra perspektyva, galbūt dar sugrįšime prie šio klausimo ir klausymų ir eisime tuo pažangiu keliu kaip ir Skandinavijos valstybės, kai gyventojai faktiškai moka abonentinį šilumos mokestį ir kintamąją dalį. Taip visi mokėjimai išdėliojami per visus metus ir gyventojai gali geriau planuoti savo šeimos biudžetą, nepatiria reikšmingo išlaidų pokyčio. Visa našta jiems tenka tada šildymo sezono metu…
Aš manau, kad šie pakeitimai dabar yra tikrai subalansuoti, bet dėl kitų, dėl pažangesnio mokėjimo metodo diskutuosime toliau komitete. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Balsuojame, ar pritarsime Šilumos ūkio įstatymo pataisų projektui po svarstymo.
Balsavo 91 Seimo narys: už – 76, prieš nėra, susilaikė 15. Po svarstymo projektui pritarta.
Dabar Vyriausybės valanda, tiksliau, pusvalandis. Po to du Seimo narių pareiškimai dar bus. Iš karto pasakau, kad slapto balsavimo laikas 15 minučių bus vėlesnis, vadinasi, ne 13 val. 10 min., o 13 val. 25 min. prasidės slaptas balsavimas, nes vykstant Seime Vyriausybės pusvalandžiui ar skaitant pareiškimus netinka kartu daryti slapto balsavimo.
A. Vinkus. Prašom.
A. VINKUS (LVŽSF). Atsiprašau, nesuspėjau pabalsuoti už Šilumos ūkio įstatymą. Aš balsuoju už.
PIRMININKAS. Fiksuojame, kad A. Vinkus balsavo už Šilumos ūkio įstatymo projektą. S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Aš noriu pasitikslinti, kaip mes balsuosime popietinėje darbotvarkėje, kur visi opozicijos klausimai? Ar po kiekvieno, ar suminis balsavimas?
PIRMININKAS. Darbotvarkę patvirtinome taip, kaip parašyta, balsavimas yra numatytas per konkretų balsavimo intervalą. Darbotvarkės iniciatoriai nesiūlė jokių pakeitimų, tvirtinant darbotvarkę, taigi turime dirbti pagal patvirtintą darbotvarkę. Balsavimas ten numatytas 16 val. 40 min. (Balsai salėje) Slaptas, kaip minėjau, 15 minučių vėliau, 13 val. 25 min. jo pradžia.
12.43 val.
Vyriausybės valanda
Vyriausybės pusvalandis. Klausia tik opozicija. Pirmoji klausia A. Norkienė.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Gerą dieną. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mano klausimas yra socialinės apsaugos ir darbo ministrei gerbiamai Monikai.
Šiais metais finansinei paskatai pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimos yra skirti 8 mln., tai yra tris kartus mažiau, negu buvo pernai. Sakykite, kokios buvo priežastys, kad taip ženkliai sumažinome? Ar ši programa jau neturi to tikslo, kokį buvome kėlę praėjusioje Vyriausybėje? Ir sakykite, ar planuojate visgi padėti jaunoms šeimoms, skirti papildomą finansavimą, nes kitu atveju tos jaunos šeimos stovi eilėje gauti subsidiją, tačiau tas finansavimas neskiriamas ir tai natūraliai kelia jų pasipiktinimą? Ačiū.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Tikrai geras klausimas. Aš tik noriu pasakyti, kad ir praėjusiais metais mes neskyrėme tokio finansavimo, kokį matėme metų pabaigoje, nes papildomai metų viduryje į šią priemonę buvo įtrauktos papildomos lėšos dėl tos pačios priežasties, kuri yra ir šiandien.
Aš noriu dar kartą pasakyti, kad ši priemonė visada bus paklausi, nes visada bus jaunų šeimų, kurios norės įsigyti būstą, o valstybės galimybės visada bus apribotos tam tikrais finansiniais savo apribojimais. Tai mes dabar skiriame tuos 8 mln., jeigu tik matysime, kad yra galimybė, kaip ir pernai ieškojome galimybės perskirstyti šią priemonę, papildomų lėšų, jos bus paskirtos, bet šiandien dar negaliu pasakyti kada.
Tik noriu pasakyti, kokius tikslus mes kėlėme šiai priemonei, nes tikslas buvo jūsų Vyriausybės iškeltas didinti gimstamumą regionuose. Mes tikrai matome, kad to tikslo pasiekti nepavyksta taikant šią priemonę. Turbūt mes turime kelti kitus tikslus, tai yra apskritai padėti jaunoms šeimoms įsigyjant būstą ir turėti būsto politiką, kuri būtų palanki.
Ar ši priemonė yra pati taikliausia ir tiksliausia, manau, turime diskutuoti. Vakar buvo ilga diskusija ir Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete, tai turbūt tų geriausių kompleksinių priemonių mes dar ieškosime. Finansinių galimybių metų viduryje turbūt ieškosime papildomų šiai priemonei, bet kad visi gaus, kurie nori, kurie yra eilėje, turbūt taip nebuvo ir jūsų Vyriausybės metu, nėra ir šios Vyriausybės metu.
PIRMININKAS. Toliau klausia A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mano klausimas žemės ūkio ministrui.
Gerbiamas ministre, vakar ir šiandien ryte sulaukiau daug skambučių iš ūkininkų daržininkų. Lyg ir, jų aiškinimu, yra patvirtinti nauji žemėtvarkos planai, kurie įpareigoja juos deklaruoti žemę, ir jie susiduria su tam tikromis problemomis, kad dėl visiško neišaiškinamumo ten, kur yra durpių tam tikras sluoksnis, lyg ir negalės vykdyti savo veiklos. Kaip iš tikrųjų yra, kokia ta situacija šiuo metu, nes tikrai ir šiandien ryte, ir vakar dėl deklaravimo tos žemės, kiek man žinoma, yra labai sudėtinga?
K. NAVICKAS. Geras klausimas, nes deklaravimas už poros savaičių, už daugiau, už trijų savaičių prasidės. Pagal naują Europos Sąjungos reglamentą yra ribojamas durpžemio dirbimas ir ten yra išaiškinimas, iki kokios apimties, kokiomis sąlygomis tuos durpžemius bus galima dirbti. Yra žemėlapiai paskelbti, greičiausiai iš čia ir kyla klausimų, nes jau žemėlapiai yra.
Tai ką mes darome? Mes rytoj darysime simuliaciją, bandymą, kaip veikia tas deklaravimas, ar viskas pagal tai, kas surašyta, veikia. Taip pat bus tikrai pateikta ir pagalbos linija deklaruojant, ir išaiškės. Iš tikrųjų kiekviena situacija yra unikali. Pats principas yra, kad dirbimas durpžemių yra ribojamas pagal naują reglamentą, bet yra išimtis, yra sąrašas išimčių. Kiekvieną situaciją, matyt, reikės vertinti atskirai ir tada, natūralu, ūkininkai gaus atsakymus. Tai toks ir būtų paaiškinimas.
PIRMININKAS. Toliau klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas energetikos ministre, norėčiau pasiteirauti jūsų žvelgdamas į „Litgrido“ metinius veiklos rezultatus, beveik 50 mln. nuostolių. Elektros energijos kainos praėjusiais metais buvo turbūt pačios didžiausios per visą istoriją. Pagrindinę priežastį „Litgridas“ nurodo – neva negavo norėtų pajamų už sistemos balansavimo paslaugą, neva ji buvo teikiama už savikainą. Man tai keistas toks dalykas. Juk tai vis dėlto valstybinis monopolininkas, kaip jūs ir minėjote kalbėdamas antradienį iš tribūnos, ir jūs turbūt už tą darbą, užuot atstatydinęs vadovą, teikiate jam 100 mln. vertės dovaną. Turbūt kaupiklius, kuriuos jūs pristatėte įstatyme – keturi kaupikliai už 100 mln. Jie buvo skirti izoliuoto darbo režimo atveju įsigyti, o jūs jiems dovanojate komercinei veiklai, sisteminėms paslaugoms, balansavimui ir taip toliau. Tad, jeigu galite, gerbiamas ministre, pakomentuokite, ar vadovas vertas tokios dovanos? Ačiū.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Pirmiausia dėl kaupiklių. Kaupikliai yra skirti ne balansuoti, o sumažinti technologinius nuostolius. Tai yra skirtumas. Tuos technologinius dalykus jūs, kaip Seimo narys, ilgus metus dirbantis energetikoje, turbūt turėtumėte žinoti. Reikėjo klausyti pristatymą. Neklausėte mano pristatymo, nebuvote salėje. Irgi negerai.
Dėl nuostolio, tai pirmiausia reikia suprasti, kad „Litgrido“ technologiniai nuostoliai buvo žymiai didesni, nes elektros kaina buvo labai didelė. Technologinius nuostolius reguliuotojas buvo paskaičiavęs žymiai mažesnius, todėl negatyvus rezultatas yra tiktai neperskaičiuotas. Jis bus perskaičiuotas ir minuso nebus. Reguliuotojas perskaičiuos. Čia yra tiktai reguliavimo klausimas. Ir vienas, ir kitas klausimas yra gana aiškus ir nėra susietas nei su dovanomis, nei su vadovu.
PIRMININKAS. Klausia D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Gerbiamas sveikatos ministre, visuomenė vis teiraujasi dėl nepanaudotų kovido skiepų utilizavimo ir galimybės pažeisti ekologiją. Apie tai aš užklausiau jūsų ministerijos jau prieš du mėnesius. Deja, atsakymo nėra, nors tą atsakymą mes kartas nuo karto išgirstame per televiziją. Minimi įvairūs skaičiai, bet jeigu taip klausant jų, jau yra daugiamilijoniniai nuostoliai patirti mūsų valstybės. Įdomu, ką apie tai sako ekspertai, jūsų patarėjai, kodėl taip yra? Ir patvirtinkite arba paneikite, kad galime būti ramūs, kad galime gyventi ramiai, ekologija valstybėje nepažeista, o tie žmonės, kurie atsakingi už tai, už tai atsako. Ačiū.
A. DULKYS. Ačiū jums už klausimą. Taip, galiu jus patikinti, kad utilizuojamos vakcinos, kaip ir kiti dalykai, tikrai laikantis tam tikrų reikalavimų. Mano žiniomis, jų yra laikomasi.
Dėl atsakymo jums aš tikrai esu nustebęs. Atsiprašau, pasitikrinsiu, kodėl jūs negavote atsakymo, nes iš tikrųjų ta informacija apie tai, kiek yra vakcinų, kiek jų yra utilizuojama, nėra slapta, mes ją skelbiame viešai. Aš pasitikslinsiu ir jūs tikrai tą atsakymą gausite. Ačiū.
PIRMININKAS. Čia kolega A. Sysas atkreipė dėmesį, kad kompiuteris nelabai logiškai surikiavo klausiančiuosius, nes turėjo būti visų frakcijų atstovai paeiliui. Matau, kad socialdemokratus kažkodėl kompiuteris skriaudžia. Kas čia dabar iš socialdemokratų pirmasis yra? Tada matau – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamas Jurgi, ne kompiuteriai skriaudžia kitus žmones, o tie, kurie reguliuoja kompiuterius arba spaudžia mygtukus, bet mes įpratę.
Mano klausimas būtų sporto ministrei, kuri nuėjo pasitarti dėl pinigų. Klausimas kaip tik apie pinigus, gerbiama ministre. Buvo daug pažadų po diskusijos, kai priėmėme naują tvarką ir įstatymą dėl federacijų finansavimo. Jūs puikiai žinote, kad finansavimas siejamas su rezultatais. Kadangi aš buvęs vienos iš federacijų prezidentu, domiuosi ir toliau, kaip ten vyksta, tai pirminiame etape buvo skirta perpus mažiau negu praeitais metais, po triukšmelio pridėjo 50 tūkst., bet finansavimas yra vis tiek mažesnis negu praeitų metų, nors rezultatai buvo žymiai geresni. Todėl mano klausimas: ar tesėsite savo pažadą, kad federacijos gaus daugiau, ne mažiau, o daugiau? Labai ačiū.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui, kolega, už klausimą. Nežinau, apie kurią federaciją kalbate.
A. SYSAS (LSDPF). Apie orientavimosi sportą.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Ir ar tikrai rezultatai buvo geresni, tai čia reikėtų turbūt pasikrinti.
A. SYSAS (LSDPF). Pasitikrinkite.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Gerai, būtinai pasitikrinsime. Bet finansavimas yra tikrai stipriai išaugęs. Ką noriu pasakyti ir kuo pasidžiaugti, ir ką jums akcentuoti, kad tiek, kiek šiandien sportininkai gauna, kokio dydžio stipendijas, tai net negalima lyginti su tuo, kas buvo. Be to, yra visos socialinės garantijos, motinystė, kaupiasi pensija ir taip toliau.
A. SYSAS (LSDPF). Aš ne to klausiau.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Čia prie tos pačios temos, nes negalima siaurai žiūrėti į finansavimo didėjimą tik per federacijų didėjimą, taip pat reikia žiūrėti, kiek sportininkai asmeniškai gauna, kai jie niekada negavo darbo užmokesčio, kurį jie gauna dabar. Kaip socialdemokratui jums tikrai tai turėtų rūpėti. O dėl orientavimosi aš patikrinsiu, pažiūrėsiu ir jums pasakysiu. Dėkui.
PIRMININKAS. Toliau klausia T. Tomilinas. Nėra. Tada L. Nagienė iš šios frakcijos.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Mano klausimas finansų ministrei ir energetikos ministrui. Mes žinome, kad kompensacijos už elektros energiją yra numatytos, jeigu siekia daugiau negu 28 euro cento. Ir dabar, kai buvo peržiūrėta nauja kompensavimo tvarka, prašom pasakyti, nuo sausio 1 dienos iš 800 mln. ar buvo išleista bent kiek kompensacijoms už elektrą tiems gyventojams, kurie turėjo pasirašę sutartis, galbūt didesnes?
Ir antras, apie kokį modelį dabar kalbame, kad nuo gegužės 1 dienos, jeigu elektros kaina šoktels, bus peržiūrėta ir Energetikos ministerija bei Finansų ministerija parengs naują modelį. Jeigu mes dabar žinome, kad biržoje kaina yra realiai labai maža, o vidutinė kaina, kurią siūlo tiekėjai, yra 25, 19, 23 euro centai, jeigu dviejų tarifų zona, jeigu pasirašo dėl dviejų tarifų? Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Valstybės biudžete buvo numatyta virš 700 mln. eurų žmonių kompensacijoms už dujas ir elektrą. Matome, kad sunaudojimas tikrai yra mažesnis, negu buvo prognozuota. Čia buvo numatyta suma tiek I, tiek II pusmečiui pagal tas prielaidas, kurios buvo matomos formuojant biudžetą. Dabar matome, kad panaudojimas yra mažesnis, lėšų buvo panaudota metų pradžioje, nes kainos kinta gana greitai ir dabar jos yra nusileidusios, tačiau metų pradžioje jos vis dar buvo aukštos, panaudojimas yra mažesnis, negu buvo prognozuota. Tikėtina, kad bendra suma tikrai bus mažesnė. Visuomeniniam tiekimui dabar yra nustatyta 28 centų kaina ir kompensacijų mokėti nereikia.
Nepriklausomiems tiekėjams kompensacijos yra mokamos tik pateikus informaciją apie sąnaudas, tai yra kiek įmonės sunaudoja tai elektrai tiekti, daugiau negu 28 centai, tiek jos gauna kompensacijos. Dėl II pusmečio modelio spręsime artėjant II pusmečiui. Kadangi tikrai rinka yra labai dinamiška ir turbūt matysime, kokios prognozuojamos nustatyti visuomeniniam tiekimui kainos, VERT’as nustatys tas kainas, bet jis jas nustatys artėjant II pusmečiui. Matysime, kokios kainos bus nustatytos nuo liepos 1 dienos, ir tada matysime, ar yra tų kompensacijų poreikis apskritai.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Aš dar papildysiu. Visi žinome, kad elektros kainos priklauso nuo dujų kainų. Dujų kaina yra aukščiausia riba, pagal kurią nustatomos elektros kainos. Yra toks biržos algoritmas. Ir sunku pasakyti, kokia bus dujų kainos dinamika, kai prasidės saugyklų pildymas. Šiuo metu dujų kaina svyruoja 40–45 eurai už megavatvalandę. Ar mes neturėsime kažkokio pašokimo į viršų per artimiausius du mėnesius, mes matysime, todėl dabar sunku tiksliai apibrėžti kainos lygį. Manau, kad reguliuotojas kaip tik ir spręs, sulaukęs saugyklų pildymo sezono pradžios ir įpusėjimo, kad galėtų nustatyti tikslią kainą.
PIRMININKAS. A. Gedvilas toliau klausia.
A. GEDVILAS (MSNG). Vieša paslaptis, kad pieno perdirbimo įmonės superka kaimyninėse šalyse už didesnę kainą. Tokių pirkimų tikslas yra sukelti pieno sektoriaus krizę, norint išlaikyti mažą kainą kuo ilgiau ir taip įvaryti ūkininkus į kampą. Tai galimai yra ne kas kita kaip klestinčių didžiųjų prekybos centrų ir perdirbėjų galimas kartelinis susitarimas.
Sakykite, kodėl kaimyninėse šalyse, pavyzdžiui, Lenkijoje, vyriausybė sugeba ne tik dalinti dotacijas, bet ir įpareigoti pieno perdirbėjus nepirkti iš kaimynų, o mūsų Vyriausybė gali pasiūlyti tik paskolas? Kodėl Vyriausybė leidžia manipuliuoti rinka ir taip galimai palaiko kartelinius susitarimus, sąmoningai naikindama šį sektorių?
K. NAVICKAS. Suprantu, kad klausimas man. Galimai taip nėra, kaip jūs sakote, bet čia truputį ironija. Iš tikrųjų, kaip jūs teisingai palyginote, kodėl yra Lenkijoje viena situacijoje, pas mus kita. Taip, Lenkijoje yra kita situacija, nes didesnis ūkininkų skaičius per kooperaciją dalyvauja perdirbant tą patį pieną. Ir čia yra pagrindinis dalykas. Nes kooperuojantis yra susitariama labai daug dalykų dėl pačios kainodaros. Ir kooperacija yra tiesesnis kelias išeiti prie to galutinio vartotojo.
Mūsų verslo struktūra yra kitokia ir turime tik vieną didelę kooperacijos įmonę, deja, kaip jūs sakote, draudimų, kokių nors draudimų negali būti ir nėra draudimų iš vienos ar kitos šalies perėmę. Dabar kalbate apie galimai kartelinius susitarimus. Konkurencijos tarnyba dalyvauja ne tik rinkos priežiūroje, bet dabar dalyvauja ir mūsų posėdžiuose, kai mes kalbame apie vienas ar kitas priemones. Aš nematyčiau čia kokios nors landos, kad tokios prielaidos galėtų susidaryti.
Kokia yra pieno struktūra, tikrai mūsų netenkina, mes tai ir sakome. Todėl visos priemonės, kurios yra numatytos padėti ūkininkams, pirmiausia yra skirtos kooperacijai skatinti, taip ir turėtų būti. Nes valstybės, kiek mes peržiūrėjome patirčių, didžiausias, efektyviausias pieno kainos suvaldymas yra tuomet, kai kooperatyvo nariai susitaria dėl kainodaros ir dėl to kitos šalys neturi tokios gilios krizės, kokią turime mes savo valstybėje.
PIRMININKAS. Dabar grįžtame prie kompiuterio nuskriaustų socialdemokratų. J. Sabatauskas klausia.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Mano klausimas bus finansų ministrei. Nepaisant to, kad VTEKʼas dar nepriėmė sprendimo, atlieka tyrimą dėl viceministro G. Norkūno, kiek suprantu, jis randa laiko ir toliau dalyvauti ir priimti sprendimus dėl akcinės bendrovės „Ignitis“. Kaip jūs vertinate, kad visai neseniai jis dalyvavo viešosios įstaigos Valdymo koordinavimo centro komisijos posėdyje akcinės bendrovės „Ignitis“ grupės valdysenos klausimais? Ne tik dalyvavo, bet ir pirmininkavo. Ačiū už atsakymą.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Ministerijoje koordinavimas klausimų, susijusių su įmone „Ignitis“, perduotas kitam viceministrui. Jūsų minimo epizodo aš nežinau, galėsiu pasidomėti. Tikrai negaliu atsakyti ekspromtu.
PIRMININKAS. A. Dumbrava klausia toliau.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Krašto apsaugos ministrui būtų klausimas. Paskutiniu metu mes skaitome spaudoje, kad labai daug tokių priekaištų lyg čia iš kariuomenės sausumos vado Europoje dėl mūsų pasirengimo gynybai. Bet jūs iš dalies atsakėte į tuos klausimus, vakar aš juos skaičiau. Tačiau dar kelia nerimą toks dalykas. Nepamenu, kas pasakė, kad mes lyg ir į Ukrainą siunčiame šlamštą ir norime gauti kompensaciją iš Europos Komisijos kaip už gerą ginkluotę. Aš tokių komentarų nesu girdėjęs ir iš jūsų, gal ką praleidau, kaip galite paaiškinti tokius dalykus? Labai ačiū. Ar tikrai tas šlamštas keliauja į Ukrainą? Ačiū.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Pirmiausia turiu pasakyti, Lietuva nesiunčia šlamšto į Ukrainą. Siunčia tai, ko ukrainiečiai paprašo, ko jiems reikia, todėl siūlyčiau tokių dezinformacijos komentatorių iš viso neklausyti ir neskaityti. Tiesiog patarimas. Europos Sąjunga yra sutarusi, bet gerokai vėliau, dėl kompensavimo mechanizmo už dalį siunčiamos ginkluotės. Bet į ją patektų tik ta ginkluotės dalis, kuri atitiktų tą specialią skaičiavimo metodiką. Aš galiu taip vaizdžiai pasakyti, kad mes ne visą išsiunčiamą pagalbą galime pateikti kompensuoti, na, tiesiog neatitiktų metodikos. Pavyzdžiui, jeigu mes remiame per kokius nors tarptautinius fondus, kad ir Jungtinės Karalystės administruojamą fondą, jie 0,5 mlrd. surinko, mes prie to prisidedame savo keliais milijonais sunkiajai technikai ukrainiečiams remontuoti, atsargines dalis pirkti ir panašiai. Čia nepatenka į jokį kompensavimą. Karių mokymai nepatenka į jokį kompensavimą. Daugybė dalykų nepatenka. Apie du trečdaliai mūsų paramos patektų į kompensavimo mechanizmą, tačiau visos šalys suderina kompensuojamos sumos procentą. Jis yra nedidelis, niekada nesiekia nei 100 %, nei 90 %. Pagal suderintą procentą atlyginama, dažniausiai tai nuo 20 iki 40 %, nes už kiekvieno laikotarpio paramą, pavyzdžiui, iki pernai metų kovo 10 dienos, iki liepos ir taip toliau, skirtingi procentai yra sutariami.
PIRMININKAS. Klausia Z. Balčytis.
Z. BALČYTIS (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš klausimą noriu užduoti aplinkos ministrui. Jūs, ministre, turbūt žinote šitą problemą, susijusią su Kintų seniūnija. Tai yra Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų tarnyba visiškai neseniai atsiuntė Šilutės savivaldybei tokį dokumentą – natūralių pievų, ganyklų, pelkių ir šaltinynų žemėlapį. Pagal ankstesnius savivaldybės planus šitas numatytas teritorijas, kaip sako, dabar palikti laisvas ir nenaudojamas dideles teritorijas… pagal tuos ankstesnius planus Šilutės savivaldybės yra numatyta, kad šitos teritorijos turėtų būti urbanizuotos, taip pat yra numatyta intensyvi plėtra.
Kyla klausimas, kaip čia reikėtų ateityje toliau spręsti šitą klausimą? Būtų padaryta ir materialinė, ir moralinė žala ne tik Kintams, bet ir visai savivaldybei. Ar jūs šitą problemą žinote? Mes kažkada kalbėjome, jūs taip pat buvote nustebęs.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Prasmingas klausimas, bet reikia turbūt išlaikyti balansą. Aplinkos ministerija ką tik yra pakeitusi potvynio pavojaus zonų užstatymo ribas. Yra dar ir daugiau pasiūlymų Seime. Tai ypač aktualu užliejamoms teritorijoms prie Nemuno deltos. Iš esmės atsiranda galimybė priartėti prie upių sukūrus normalias krantines. Tos galimybės prieiti prie vandens atsirado. Atvėrėme nemažas teritorijas Šilutės savivaldybėje, kad būtų galima priartėti prie vandens: prie Nemuno Kintuose, Drevernoje, Svencelėje ir taip toliau.
Kita vertus, yra tos istorinės atviros teritorijos. Būtent jūsų unikalus kraštas yra ypač svarbus paukščiams. Todėl natūralioms šlapynėms, pelkėms, pievoms yra numatoma apsauga, kad jos nebūtų užstatytos arba užmiškintos, miškais apsodintos. To balanso tikrai ieškome, kai kur leidžiame, kur yra tikrai miestai, miesteliai, bet kur yra gamtai vertingos teritorijos, ten numatomas šiais metais informavimas dėl specialiųjų žemės sąlygų. Visoje Lietuvoje tai atliktų Saugomų teritorijų tarnyba ir informuotų visos Lietuvos mastu. Jūsų apygardoje irgi yra nemažos teritorijos, bet kviečiu iš tikrųjų žvelgti į balansą, kad yra ir atlaisvintų teritorijų.
PIRMININKAS. Toliau klausia B. Petkiewicz.
B. PIETKIEWICZ (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Mano klausimas būtų sveikatos apsaugos ministrui. Gerbiamas ministre, ne kartą buvo minėta žiniasklaidoje, kad vaistinėse trūksta vaistų. Buvo kalbama apie amoksiciliną. Dabar sulaukiau skundų iš žmonių, kad trūksta vaistų nuo hipertenzijos. Čia yra labai svarbūs klausimai ir žmonės nori žinoti, kaip jūs sprendžiate šitą klausimą ir ar sprendžiate?
A. DULKYS. Labai ačiū už klausimą. Mūsų Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, tikrai norėčiau netgi ir viešai pagirti šią komandą, pastarąjį pusmetį labai intensyviai ir koordinuojant Europos vaistų agentūrai dirbo ir ieškojo galimybių. Net ir kitose šalyse (atsiprašau, aš bandau į jus žiūrėti, bet nematau, vis kolegos juda) tikrai ieškojo tų kitų kelių. Bent jau antibiotikų srityje artimiausiems dviem mėnesiams tikrai yra aprūpinta. Problemų yra visoje Europos Sąjungoje. Tie du mėnesiai netruks pasibaigti, reikės ir vėl, matyt, tas problemas matyti. Vaistų trūksta netgi tokiose šalyse, kurios turi savo gamyklas, tai yra ir Lenkijoje, ir Čekijoje, nes yra veikliųjų medžiagų problema. Tai yra dėl to, kas išeina už Europos Sąjungos ribų.
Dėl tų problemų kovo mėnesį susitiko ir visi sveikatos ministrai į atskirą posėdį, kuriame detaliau tuos dalykus aptarėme. Aš tikiu, kad, tiek nacionaliniu lygmeniu veikiant Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai, tiek Europos Sąjungos mastu įsikišus, tie procesai kiek nors pagerės, bet mes turime suprasti, kad problema išeina net už Europos Sąjungos ribų ir yra tikrai didelė. Tikiuosi, kad bendromis jėgomis judinsime čia šituos dalykus, bet vaistų trūksta ir kitose šalyse. Jeigu neklystu, dėl iki 600 pavadinimų Europos Sąjungos valstybėse dabar yra tų problemų. Tačiau atsakingos institucijos stengiasi, sprendžia.
PIRMININKAS. Klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Norėčiau užduoti klausimą kultūros ministrui. Praeitą rudenį buvo išvažiuojamasis posėdis į Lentvario grafo S. E. M. Tiškevičiaus parką, kuris yra vienas įstabiausių, unikaliausių ir vienintelis nesutvarkytas. Buvo konstatuota, kad yra griūvančios grotos. Savivaldybė buvo parengusi raštą, kreipėsi, bet, gerbiamas ministre, kažkaip dar nesulaukėme atsakymo, nes vis dėlto tos grotos yra kultūros paveldo dalis. Ačiū.
Kitas klausimas gerbiamam žemės ūkio ministrui dėl R. Taraškevičiaus, kuris buvo tikrai senas, ilgametis derybininkas ir buvo atleistas dėl etatų mažinimo. Ar nemanote, kad tai yra dalis nesėkmės kalbant dėl pieno ūkių finansavimo Europos Sąjungoje? Ačiū.
S. KAIRYS. Jeigu trumpai, aš tikrai pasižiūrėsiu, kur tas raštas ir kodėl į jį neatsakyta. Savivaldybė gaus atsakymą.
K. NAVICKAS. Aš tai nemanau, nes pozicija, į kurią grįžo… Pirmiausia tai bet kurie derybininkai… Jūs sakote, kad derybininkai. Ne derybininkas, jis buvo atašė. Atašė turi savo rotacijas. Taip yra, aš tikrai sutinku, kad tai yra bendras gėris, kad užsienyje dirbantys diplomatai rotuotų. Šiuo atveju tuo ir baigėsi. Jam tikrai buvo pasiūlyta daug pareigų, bet pasirinkimas yra toks, kokį jis pats priėmė.
PIRMININKAS. Ir paskutinis šiandien klausiantysis – Seimo narys A. Vinkus.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiamam ministrui ponui A. Dulkiui. Gerbiamas ministre, kolegė paklausė apie vaistų tiekimą, jūs atsakėte. Tačiau aš manau, kad jums buvo suteikta didelė garbė ir mes laukėme iš jūsų tokios platesnės informacijos iš to susitikimo su sveikatos apsaugos ministrais. Tai iš tiesų, lankantis rinkimų apygardoje, žmonės skundžiasi, kad įsigyti įprasto vieno ar kito vaisto neįmanoma. Trūko antibiotikų, dabar lyg geriau, bet vis tiek nepasiekia to lygio.
Trys tokie klausimėliai: dėl kokių priežasčių sutrikęs kai kurių vaistų tiekimas į Lietuvos rinką? Antra, ar tie sutrikimai, tikėtina, yra laikini, ar to prognozuoti neįmanoma? Kokios vaistų tiekimo sutrikimų tendencijos, ar vis daugiau vaistų pritrūksta, ar galbūt grįžta į rinką tie vaisai, kurie laikinai nebuvo tiekiami? Jeigu galite, pakomentuokite.
A. DULKYS. Ačiū. Priežastys… Atsakant į pirmą. Priežastys pagrindinės, matyt, yra tokios trys. Pirmoji susijusi, be abejo, su apskritai padidėjusiu pacientų, sergančių kvėpavimo takų ligomis, skaičiumi, nes gamintojai pandemijos metu buvo prisitaikę prie visai kito gamybos ritmo. Plius sugrįžo gripo sezonas, sugrįžo 1 mėnesiu anksčiau, tai vėl atitinkamai visos žaidimo taisyklės. Toliau, kaip aš jau jūsų kolegei atsakiau, kita priežastis yra veikliųjų medžiagų trūkumas ir tiekimo sutrikimas, įskaitant netgi ir pakuočių gamybos trūkumus, tai irgi gali būti susiję tiek su karu, tiek su pandemija ir su sutrikusia visa tiekimo grandine.
Dėl to, kas yra daroma, aš gal tik prie to, ką jūsų kolegai pasakiau, pasakyčiau, kad Europos Komisija įsipareigojo šiais metais peržiūrėti visą Europos Sąjungos farmacijos teisyną ir pažiūrėti, ką galėtume padaryti. Mes savo ruožtu, Čekija ir dar devynios šalys, pasiūlėme, kad galėtume galbūt labiau įdarbinti Europos vaistų agentūrą, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrą, kad sukurtume paskatas investuoti apskritai Europoje vaistų gamintojams, laboratorijoms, nes paaiškėjo, kad mes neturime pakankamai informacijos iš Europos Sąjungos, kiek čia yra gamintojų, kokia veikliųjų medžiagų situacija. Tai reiškia, didesnis tam dėmesys. Aš manau, kad tokie pagrindiniai susitikimo akcentai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tai buvo paskutinis klausimas. Vyriausybės pusvalandį baigėme.
13.17 val.
Informaciniai pranešimai
Dabar Seimo narių pareiškimai. Kol paskelbsime pranešėjus, aš tik trumpai supažindinsiu su Užsienio reikalų komiteto posėdžio protokolu, kuriuo siūloma sudaryti atskirą Tarpparlamentinių ryšių grupę su Kroatijos Respublika, išbraukus šią šalį iš Vakarų Balkanų šalių grupės, su kuriomis yra sudaryta mūsų tarpparlamentinių ryšių grupė. Taigi, tada kviesiu tuos Seimo narius, kurie gilinasi į Kroatijos Respublikos reikalus ir nori plėtoti ryšius, užsirašyti į naują pasiūlytą tarpparlamentinių ryšių grupę.
13.18 val.
Seimo narių pareiškimai
Pareiškimai. V. Ąžuolas – pirmasis pareiškėjas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Sveiki, kolegos. Gaila, pritrūko laiko per Vyriausybės valandą paklausti, bet mokestiniai pakeitimai, kurie tiesiogiai nukreipti į smulkiojo ir vidutinio verslo žlugdymą, jau netgi persirita į patyčių situaciją. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, konservatoriai sako, kad dalis smulkiojo verslo atstovų nemoka socialinio draudimo įmokų, PSD mokesčio ir todėl jie nėra socialiai apsaugoti.
Bet palyginkime dvi verslo rūšis, pavyzdžiui, individualią veiklą, UAB ir AB. Ir vienos veiklos savininkas yra, ir kitos veiklos savininkas yra. Kokias jie galimybes ar teises turi mokėti tą mokestį? Individuali veikla. Jeigu uždirba mažesnes pajamas, tai tam žmogui draudžiama savanoriškai mokėti privalomąjį sveikatos draudimą. Draudžiama. Jis net negali mokėti. O dabar iš jo tyčiojamasi, kodėl jis nemoka. Tada, kai ta riba pasiekiama didesnė, jis uždirba daugiau, jau įsijungia visi skaitikliai – jo pajamos apmokestinamos ir sveikatos draudimu, ir socialinio draudimo mokesčiu. Ir jeigu jis pasiekia tam tikras lubas, tada jau įsijungia maksimalus tarifas ir bendras mokestis siekia virš 12 tūkst. eurų per metus. Ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sako – ne, mažai tų 12 tūkst. eurų per metus, padidinkime iki 20 tūkst. eurų per metus. Na, atrodo, bus labai gražu, didesnę pensiją žmogus gaus. Bet toks pat savininkas, tik esantis stambiame versle, UABʼe, ABʼe, ką jis daro su privalomuoju sveikatos draudimu ir „Sodros“ mokesčiu? Jam suteikta visiška laisvė pačiam nuspręsti, kiek jis to mokesčio nori mokėti. Jis save įdarbina, pavyzdžiui, direktoriumi ir gali sau nustatyti 1 darbo dieną per mėnesį. Tai jis tų mokesčių sumokės, pavyzdžiui, apie 20 eurų per mėnesį ir viskas, jam tai leidžiama, jam tai galima. Jis daro, ką nori. Ir jokių „Sodros“ lubų, „Sodros“ lubų didinimo ar dar didesni mokesčiai jam negresia, nes jam leidžiama pačiam nuspręsti. Jis gali sau paskirti didelę algą, mažą algą, gali dirbti 1 dieną per mėnesį, gali dirbti kiek nori, jam tai negresia. Ir iš jų gautų pajamų tie mokesčiai nebus mokami.
Ministerija, norėdama sužlugdyti smulkųjį ir vidutinį verslą, pakels tas lubas, mažosiose bendrijose tuos mokesčius užkraus net nuomos pajamoms ir jos iš visų verslo rūšių bus vienintelės, kurios nuo nuomos pajamų mokės tuos mokesčius. Bet, pavyzdžiui, tuo tarpu tokioms įmonėms kaip „Maxima“, „Rimi“ ar kitos, kurios pačios iš savo dukterinių įmonių nuomoja patalpas, tokių mokesčių nereikės mokėti. Viskas daroma tik ta kryptimi, kad smulkusis ir vidutinis verslas būtų sužlugdytas.
Iš tikrųjų labai noriu padėkoti Buhalterių asociacijai. Ji pateikė konkrečius pavyzdžius ir tą visą melą apie nedidėjančius mokesčius ir geresnius mokesčius paneigė. Tik dabar jau kyla toks klausimas: ar šioje salėje atsiras daug Seimo narių, kurie pritars tam, kad smulkųjį ir vidutinį verslą reikia apkrauti dar didesniais mokesčiais ir juos taip pribaigti, ir ar pritars tam, kad stambus verslas mokesčių turi mokėti mažiau negu smulkusis verslas. Tai pamatysime Seimo salėje. Bet remiantis ta visa linkme, kuria einama ir kas yra daroma, gali atsitikti toks vaizdas, kad ir čia bus kolegų, kurie sakys, kad socialiniais draudimo mokesčiais, sveikatos draudimo mokesčiais smulkųjį verslą reikia smaugti dar labiau. Na, bet turbūt toks tikslas. Ir kur dingsta, kaip pavyzdys, iš individualios veiklos 100 tūkst. žmonių, kuriems ta našta bus nebepakeliama, atsakymų kaip ir nėra. Bet, žinoma, stambus verslas atsakymą turi: galėsite ateiti pas mus dirbti darbuotojais, o ne turėti savo verslą. Bet turbūt toks tikslas ir yra – kuo daugiau jų suvaryti ir padaryti iš jų paprastus darbuotojus.
Labiausiai stebina, kad konservatoriai net sako, kad tai yra blogybė. Anksčiau individualios veiklos vykdytojų buvo apie 50 tūkst., dabar jų yra 250 tūkst. Tai tarsi yra blogai ir reikia ką nors daryti, juos apkrauti didesniais mokesčiais, kad jų liktų mažiau. Nors keisčiausia yra tai, kad kitos valstybės džiaugiasi, kad kuo daugiau žmonių vykdo smulkųjį ir vidutinį verslą ir patys užsidirba pragyvenimui. Na, bet pas mus viskas kitaip. Kaip sakoma, tikslas yra labai paprastas: nieko neturėsite, būsite laimingi ir galėsite eiti į stambų verslą dirbti samdomais darbuotojais. Tikslas paprastas.
PIRMININKAS. R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Sveiki, kolegos, lietuvybės, etninių žemių, kalbos, Lietuvos simbolių, lietuviškų tradicijų puoselėtojai, Lietuvos piliečiai. Tenka vėl stoti prie šios tribūnos ir vėl aiškinti dėl mūsų Lietuvos lietuvių kalbos išdarkymo.
Praėjusiais metais keli Lenkų rinkimų akcijos Seimo nariai pateikė projektą, kad pase prie jau įteisintų svetimų trijų raidžių atsirastų ir diakritiniai ženklai pase. Dar neseniai Seimas valdančiųjų dėka pritarė lietuvių kalbos abėcėlėje nesančių raidžių q, w, x rašybai Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose. Tiek šio įstatymo svarstymo Seime metu, tiek iškart po jo priėmimo įspėjau, kad po šio sprendimo iškils grėsmė lietuvių kalbai ir Konstitucijai. Taigi ilgai laukti nereikėjo. Pavasario sesijoje vėl bus teikiamas asmenvardžių rašybos dokumentuose projektas. Man labai neramu, žinant prezidentūros požiūrį dėl svetimų raidžių, kurias pase palaimino ir pats Prezidentas. Greičiausiai, jei Seime netyčia praslys diakritinių ženklų projektas, prezidentūra pasirašys.
Pastaruoju metu draugiški santykiai su Lenkija džiugina abi puses. Tai labai gerbtina. Tačiau negerbtina, kai išaugusia draugyste bandoma pasinaudoti parduodant Konstituciją dėl lietuvių kalbai svetimos asmenvardžių rašybos su diakritiniais ženklais dokumentuose.
Pažiūrėkime į įvykusį LRT generalinio direktoriaus konkursą, jis bus pakartotinis, nes du kandidatai surinko po lygiai balsų. Kur linkstu? Ogi į prezidentūrą. Prezidentūros atstovas, kuris kandidatuoja į LRT generalinio direktoriaus vietą, surinko tokį patį balsų skaičių, kaip ir dabartinė vadovė. Nesiimu aiškintis, kuris kandidatas geresnis, o kuris – ne, nesu komisijos narys. Šiuo metu man svarbu požiūris į Lietuvos pamatines, tradicines vertybes. Keliu retorinį klausimą. Jei šis asmuo laimėtų LRT vadovo konkursą, kaip būtų užtikrinamas LRT, kaip nacionalinės televizijos, tradicinių vertybių tęstinumas, jei jau yra aiškus kandidato požiūris į lietuvių kalbos puoselėjimą?
Kelių lenkų Seimo narių parengtose Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo pataisose siūloma leisti asmenvardžiuose naudoti diakritinius ženklus. Ar kitas žingsnis nebus įteisinti ir kirilicos ar arabų rašmenis? Kuo jie skiriasi? Ar tai nėra taip pat Lietuvoje gyvenančių mažumų rašmenys? Verta pagalvoti, jei negerbiame savo kalbos, kur link mūsų, lietuvių, identitetą veda tokios įstatymo pataisos.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje yra nurodyta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Jeigu mes savo oficialiuose dokumentuose pradėsime naudoti svetimybes, ar tada ta lietuvių kalba vis dar bus valstybinė? O kaip dėl minėto Konstitucijos straipsnio – ar čia nėra prieštaravimo?
Nuomonės nepakeičiau. Pavasario sesijoje mes, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, vėl ginsime lietuvių kalbą taip, kaip gina save gerbiančios valstybės: Latvija, Lenkija ir kitos. Ačiū. (Balsai salėje, plojimai)
PIRMININKAS. Ką gi, lydint plojimams, baigiame rytinį posėdį. Tiksliau, formaliai nebaigiame, nes slaptas balsavimas dar yra rytinio posėdžio dalis. Rytinį posėdį baigsime, kai prasidės vakarinis posėdis 14 valandą. Nepaisant mūsų vėlavimų, pradėsime nustatytu laiku. Dabar tie, kas pageidauja, gali dalyvauti slaptame balsavime.
Pertrauka
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF). Sveiki, gerbiami kolegos, dar kartelį. Dar nesuteiksiu žodžio, nes dar nepradėjome mūsų vakarinio posėdžio, todėl, kad nebaigėme rytinio posėdžio, o jį pabaigti aš norėčiau su naujienomis dėl balsų skaičiavimo…
14.00 val.
Seimo nutarimo „Dėl Morganos Danielės atleidimo iš Lietuvos Respublikos Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininko pareigų dėl nepasitikėjimo“ projektas Nr. XIVP-2563(2) (priėmimo tęsinys)
Balsų skaičiavimo protokolas dėl Seimo nutarimo „Dėl Morganos Danielės atleidimo iš Lietuvos Respublikos Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininko pareigų dėl nepasitikėjimo“. Iš viso išduota biuletenių buvo 45, rasta biuletenių – 43, galiojančių – 41, negaliojančių – 2. Balsavo atleisti iš pareigų – 38 ir neatleisti iš pareigų – 3. Taigi nepavyko jos atleisti dėl nepasitikėjimo. Nutarimas nepriimtas.
Dabar tada skelbiu rytinį posėdį baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.