 |
|
Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komitetui El. paštas: gamta@lrs.lt
|
ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADA
DĖL Žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. xiip-4224(2)
|
|
2016 m. rugpjūčio 29 d. Nr. 4-01-6548
|
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, savo iniciatyva atliko Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4224(2) (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą.
Atlikus Projekto antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad Projektu siekiama sudaryti sąlygas naudingųjų iškasenų telkiniuose statyti nesudėtingus statinius ir kitos (šiltnamių) paskirties pastatus.
Atlikus Projekto antikorupcinį vertinimą nenustatyta, kad minėto teisės akto projekto nuostatos tiesiogiai sudarytų sąlygas korupcijai. Tačiau iš Projekto neaišku, kaip (Projekto priėmimo atveju) turėtų būti įgyvendinama dalis juo siūlomų nuostatų.
Siekiant teisinio aiškumo, dėl Projekto teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
1. Projektu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo (toliau – Žemės gelmių įstatymas) 20 straipsnio 3 dalies nuostatas ir nustatyti, kad nenaudojami žemės gelmių ištekliai turi būti apsaugoti nuo bet kokio neigiamo poveikio, bloginančio jų kokybę ir (arba) gavybos sąlygas. Taip pat Projektu siūloma Žemės gelmių įstatymo 20 straipsnį papildyti 4 dalimi, numatančia, kad naudingųjų iškasenų telkiniuose leidžiama statyti nesudėtingus statinius, išskyrus gyvenamuosius pastatus ir sodo namus, taip pat leidžiama statyti kitos (šiltnamių) paskirties pastatus.
Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėti Projekto siūlymai svarstytini keliais aspektais:
1.1. Neaišku, ar Projekto priėmimo atveju Projektu numatomų statinių statyba būtų galima visais atvejais, ar statybos galimybė būtų svarstoma individualiai kiekvienu atveju įvertinant Projektu siūlomose Žemės gelmių įstatymo 20 straipsnio 3 dalies nuostatose nustatytus kriterijus (t. y. būsimos statybos poveikį žemės gelmių išteklių kokybei ir (arba) gavybos sąlygoms).
Toks neaiškumas gali sudaryti sąlygas Projektu siūlomų nuostatų taikymo dviprasmiškumams, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos atstovų (pagal Projektą turinčių teisę su statinio statytoju (užsakovu) sudaryti sutartį) piktnaudžiavimams ir / ar sąlygoms nepagrįstų sprendimų priėmimui, pavyzdžiui: vienais atvejais sutartis būtų pasirašoma neįvertinant būsimų statybų poveikio žemės gelmių išteklių kokybei ir (arba) gavybos sąlygoms, o kitais atvejais sutartis būtų pasirašoma arba atsisakoma ją pasirašyti po tokio poveikio įvertinimo.
1.2. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančio Žemės gelmių įstatymo 20 straipsnio 3 dalies nuostatos nenaudojamuose žemės gelmių išteklių plotuose draudžia bet kokius veiksmus, bloginančius jų kokybę, gavybos sąlygas, teritorijos užstatymą ir / ar kitus veiksmus, trukdančius žemės išteklius naudoti ateityje.
Projekto priėmimo atveju nenaudojami žemės gelmių išteklių plotai turėtų būti saugomi nuo bet kokio neigiamo poveikio, bloginančio (1) arba jų kokybę, (2) arba jų gavybos sąlygas, (3) arba ir jų kokybę, ir jų gavybos sąlygas. Tai, kad Projektu siūloma leisti naudingųjų iškasenų telkiniuose statyti statinius, suponuoja nuomonę[1], kad priimant sprendimą dėl sutarties pasirašymo statybų poveikis žemės gelmių išteklių kokybei ir gavybos sąlygoms turėtų būtų vertinamas, tačiau iš Projekto siūlymų lieka neaišku, kokiais atvejais būtų vertinami tik atskiri (ir kuris konkrečiai) poveikio žemės gelmių ištekliams kriterijai (poveikis tik kokybei, ar tik gavybos sąlygoms), o kuriais – jų visuma (poveikis ir kokybei, ir gavybos sąlygoms) ir kas tokį įvertinimą atliktų.
2. Pagal Projekto siūlymus dėl Žemės gelmių įstatymo 20 straipsnio 5 dalies nuostatų statybos gali būti pradėtos tik pateikus banko garantiją, kurios dydis nustatomas sutartimi, tačiau negali būti mažesnis negu visos statinio nugriovimo sąnaudos. Statytojas (užsakovas) ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki banko garantijos termino pabaigos privalo pateikti naują banko garantiją. Statiniai turi būti nugriauti statytojo (užsakovo) lėšomis per vienus kalendorinius metus nuo tada, kai Vyriausybės įgaliota institucija informavo statytoją (užsakovą) ar žemės savininką apie planuojamą naudingųjų išteklių gavybą. Pagal Projekto siūlymus dėl Žemės gelmių įstatymo 20 straipsnio 6 dalies, statiniai, pastatyti ar statomi nepateikus banko garantijos, ir (arba) nesudarius šio straipsnio 5 dalyje nurodytos sutarties, ir (arba) pažeidžiant šio straipsnio 5 dalyje nurodytos sutarties sąlygas, ir (arba) nevykdant įstatymo nustatytų reikalavimų, ir (arba) statiniai, nenugriauti per nustatytą terminą, laikomi pastatytais savavališkai. Šie statiniai nugriaunami panaudojant banko garantijos lėšas.
Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, šios Projekto nuostatos svarstytinos keliais aspektais:
2.1. Manytume, kad tam tikrose situacijose gali būti dviprasmiškai aiškinamas reikalavimo dėl banko garantijos pateikimo įgyvendinimas, pavyzdžiui: manytume, kad atvejais kada statytojas (užsakovas) turi daugiau negu vieną mėnesį iki galiojimo termino pabaigos galiojančią banko garantiją, tačiau jam būtų pranešama apie planuojamą naudingųjų išteklių gamybą, statytojas (užsakovas) gali vengti banko garantijos pratęsimo motyvuodamas tuo, kad statinį savo lėšomis nugriaus greičiau negu sueis vienų kalendorinių metų terminas. Be to, manytume, esant tokiai situacijai statytojas (užsakovas) savo nuomonę gali grįsti Projektu siūlomomis Žemės gelmių įstatymo 20 straipsnio 6 dalies nuostatomis, pagal kurias tik pastatyti ar statomi statiniai nepateikus banko garantijos laikomi pastatyti savavališkai ir privalo būti nugriauti panaudojant banko garantijos lėšas.
Siekiant teisinio aiškumo siūlytume tikslinti Projekto nuostatas akcentuojant, kad banko garantijos pateikimas privalomas visam statinio eksploatavimo (nuo statybos pradžios iki nugriovimo) laikotarpiui.
2.2. Pagal aukščiau minėtas projekto nuostatas „<...> statiniai, pastatyti ar statomi nepateikus banko garantijos, <...>, laikomi pastatytais savavališkai. Šie statiniai nugriaunami panaudojant banko garantijos lėšas.“
Akivaizdu, kad vienas iš banko garantijos nepateikimo motyvų gali būti susijęs su aplinkybe, kad statytojas (užsakovas) banko garantijos neturi, todėl šioje situacijoje statinys turėtų būti nugriaunamas ne panaudojant banko garantiją (jos panaudoti nebus jokių galimybių), o statytojo (užsakovo) lėšomis.
Atsižvelgdami į tai siūlytume tikslinti minėtas Projekto nuostatas.
3. Manytume, kad lieka neaišku, ar Projekto priėmimo atveju būtų leidžiama įteisinti jau neteisėtai pastatytus statinius Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio nustatyta tvarka.
Siekiant teisinio aiškumo (o tuo atveju, jeigu Projekto priėmimo atveju neteisėtas statybas būtų galima įteisinti – užtikrinant tokių neteisėtai pastatytų statinių savininkų atsakomybę) siūlytume šį klausimą išdiskutuoti ir esant reikalui Projektą patikslinti.
Direktorius Saulius Urbanavičius
Gintas Kerbelis, tel. (8 706) 63 294, el. p. [email protected]