LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
II (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 69
STENOGRAMA
2017 m. birželio 1 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiami Seimo nariai, gerbiami svečiai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 1 d. posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 99 Seimo nariai.
Gerbiami Seimo nariai, šiandien minime Tarptautinę vaikų gynimo dieną. Šios kadencijos Seimui pavyko pradėti ilgai lauktą vaiko teisių apsaugos reformą, kuria siekiame keisti sistemą taip, kad kuo anksčiau būtų atpažinti smurto prieš vaiką signalai, atsirastų efektyvi komandinio atvejo vadyba, neatidėliotinas individualizuotų profesionalių paslaugų ir pagalbos teikimas tiek vaikui, tiek šeimai. Vasario 14 dieną Seimas uždraudė visų formų smurtą prieš vaiką. Linkiu, kad, vadovaudamasis ta pačia vieninga dvasia, Seimas dirbtų nuolatos ir galvotų, kaip kiekvienas įstatymas paveiks šeimas ir vaikus.
Gerbiami Seimo nariai, negaliu nepasveikinti visų mūsų ir ypač Sąjūdžio dalyvių. Prieš 29 metus birželio 3 dienos pavakary Mokslų akademijos salė nesutalpino visų norinčių pakeisti Lietuvos ateitį. Susirinkusiųjų daugumai balsuojant, buvo išrinkta Lietuvos Respublikos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė. Ši diena yra atmintina diena – Sąjūdžio diena. Gerbiamieji, sveikinu visus su artėjančia Sąjūdžio gimimo diena.
R. Karbauskis. Prašau.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF*). Gerbiami kolegos, vakar Etikos ir procedūrų komisija priėmė sprendimą įspėti tris Seimo narius dėl Statuto pažeidimo. Aš tik noriu pasakyti viena, kad tie, kurie domitės ta situacija, suprantate, kad lyginti su balsavimu Seimo posėdžiuose dėl įstatymo priėmimo ir t. t. to neįmanoma. Tad vardan to, kad Seime mes daugiau užsiimtume įstatymų priėmimu, kviečiu tuos kolegas, kurie bando inicijuoti apkaltą mums trims, iš tikrųjų atsisakyti šitos idėjos ir visiems kartu dirbti vardan tos Lietuvos. Ačiū.
10.03 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2017 m. birželio 1 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
PIRMININKAS. Ačiū. Posėdžių darbotvarkės tvirtinimas. Dėl darbotvarkės – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Tikrai apmaudu, kad didžiausios frakcijos vadovas mato kitų kaltes ką nors darant, savo kaltės neįvardindamas.
Dėl darbotvarkės. Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu prašau dėl 1-2a ir 1-2b klausimų balsuoti dėl pertraukos atidedant iki kito posėdžio, t. y. popietinio posėdžio, nes yra pateikta dar papildomų registruotų pataisų. Prašome sudaryti tokią galimybę ir teikti balsuoti mūsų siūlymą atidėti iki popietinio, t. y. iki kito, posėdžio.
PIRMININKAS. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Pastaruoju metu iš tikrųjų Seime pasipylė visa virtinė tokių įvairių pažeidimų. Čia ir Etikos ir procedūrų komisija juos vertino, ir buvo apie tai kalbėta. Mes nesame kokie nors apkaltos entuziastai, bet esame parengę Seimo nutarimo projektą Nr. XIIIP-785, kurį teikia G. Landsbergis, ir siūlome jį įtraukti į šios dienos darbotvarkę.
PIRMININKAS. L. Balsys.
L. BALSYS (MSNG). Dėl darbotvarkės. Mišrios grupės vardu norėčiau pasiūlyti išbraukti šiandien rezervinį 4 klausimą, kuris dabar pavadintas Seimo nutarimo „Dėl Istorinės atminties komisijos sudarymo“ projektu. Tas projektas nėra nei kompiuteryje pateiktas, nei projektas turi numerį, nieko. Man rodos, neparengtas klausimas. Siūlau išbraukti.
PIRMININKAS. Kuris? Atsiprašau, P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Dėl vedimo tvarkos. Man atrodo, gerbiamo E. Gentvilo pasiūlymas nėra statutinis, nes kai svarstoma darbotvarkė, negalima prašyti pertraukos.
Dėl gerbiamų konservatorių. Negalima pasakyti numerio – Nr. XIIIP-785. Turi būti aiškiai įvardyta, koks čia yra projektas.
PIRMININKAS. Dėkoju. G. Skaistė. Prašau.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš norėjau pasiteirauti dėl Užimtumo įstatymo. Komitetas pritarė mano vakar dėl jo pateiktai pastabai ir turėtų būti užregistruotas naujas suredaguotas variantas su komiteto priimta pastaba, tačiau to nėra.
PIRMININKAS. Jūsų pasiūlymas įtrauktas ir jį svarstysime. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Taip, dėl darbotvarkės. Gerbiamas Pirmininke, buvo sakyta, kad birželio 1 dieną bus pakviestas saugumo vadovas, o šiandien birželio 1 diena, tai buvo iš šitos tribūnos kalbama, kad komisija baigia darbą, kol nebaigusi darbo, nederėtų kviesti, todėl aš prašau pakviesti saugumo vadovą, kad atsakytų į Seimo narių klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Priimta. R. Karbauskis.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Aš labai atsiprašau, jeigu ne taip buvau suprastas. Mes, be abejonių, suprantame savo kaltę dėl Statuto pažeidimo.
PIRMININKAS. Dėl E. Gentvilo pasiūlymo. Jūs turbūt sutinkate, kad jūsų pasiūlymas yra nesvarstytinas, nes jūs siūlote pertrauką dar nepaskelbus šio klausimo?
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Pirmininke, aš ne taip suformulavau, atsiprašau. Siūlymas frakcijos vardu – perkelti į popietinį posėdį dabar tvirtinant darbotvarkę. Aš suformulavau prašymą dėl pertraukos.
PIRMININKAS. Gerai, balsuosime, ačiū. Turime apsispręsti dėl E. Gentvilo pasiūlymo. Dar darbotvarkė. Dėl darbotvarkės – P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Bet vis tiek turi būti nurodyti motyvai, dėl ko turime perkelti, nes per tą laiką vis tiek neįvyks nei komitetų posėdžių, nieko.
PIRMININKAS. Gerbiami Seimo nariai, prašau apsispręsti dėl E. Gentvilo pasiūlymo perkelti klausimą į popietinę darbotvarkę.
Balsavo 115 Seimo narių: už pasiūlymą balsavo 39, prieš – 61, susilaikė 15. Pasiūlymui nepritarta, lieka darbotvarkėje kaip tas pats klausimas.
Kitas pasiūlymas buvo Seimo nario J. Razmos. Tačiau dėl Seimo nutarimo „Dėl smulkaus sukčiavimo atvejų netoleravimo Lietuvos Respublikos Seimo darbe“ nėra Teisės departamento išvados, todėl svarstyti negalime. (Balsai salėje)
Dėl L. Balsio pasiūlymo. Kadangi projektas yra neregistruotas, tai jo nesvarstysime.
Ar galime pritarti darbotvarkei bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ar balsuojame dėl darbotvarkės? Norite dėl darbotvarkės? Prašau. A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš, gerbiamas Pirmininke, dėl to siūlymo, kurį pateikė J. Razma, kad yra įregistruotas G. Landsbergio vardu nutarimo projektas, kuriuo yra siūloma Seime pasmerkti smulkų sukčiavimą. Tai nėra norminis aktas, dėl jo nereikia jokios Teisės departamento išvados. Reikia šiandien jį priimti ir svarstyti. Ką ten Teisės departamentas gali nutarti? Čia yra politinis dokumentas. Teisės departamentas tokių dalykų nesvarsto.
PIRMININKAS. Dėl kiekvieno nutarimo reikia Teisės departamento… Teisės departamentas pateiks savo išvadą per septynias dienas. (Balsas salėje: „Per septynias dienas dabar dėl sukčiavimo…“)
Siūlau apsispręsti dėl darbotvarkės…
J. RAZMA (TS-LKDF). Pirmininke, atsiprašau! Ar dėl Seimo nutarimo projekto dėl darbotvarkės kitos savaitės tvirtinimo Teisės departamentas irgi rašo išvadas? Kai gerbiamoji R. Baškienė pateikia Seimo nutarimą dėl darbotvarkės ar dėl komiteto narių pakeitimo?!
PIRMININKAS. Ačiū, supratau. Dėl Seimo darbotvarkės nutarimo nėra, yra tiesiog tvirtinama pati darbotvarkė. (Balsai salėje)
Siūlau apsispręsti dėl darbotvarkės. Kas pritariate tokiai darbotvarkei su priimtais pasiūlymais, balsuojate už, kas prieštaraujate, balsuojate prieš, susilaikyti taip pat jūsų valia.
Balsavo 117 Seimo narių: už – 79, prieš – 3, susilaikė 35. Darbotvarkė patvirtinta.
A. Kubilius – replika.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Pirmininke, darote didelę klaidą ir ta klaida, taip pirmininkaujant, darosi panaši į smulkų sukčiavimą. Savaitei atidėjus šito dokumento svarstymą, jis gali pasipildyti ir naujomis pataisomis, ir naujomis pavardėmis.
10.14 val.
Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2, 16, 161, 17, 18, 22, 28, 29 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4096(3) (priėmimas)
PIRMININKAS. Skelbiu darbotvarkės 1-2a klausimą – Alkoholio kontrolės įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4096. P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Frakcijos vardu dėl Alkoholio kontrolės įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projekto prašau pusės valandos pertraukos.
PIRMININKAS. Ačiū. (Šurmulys salėje) Prašome balsuoti dėl P. Urbšio pasiūlymo. Kas už šį pasiūlymą – pusės valandos pertrauką, balsuojate už, kiti susilaikote arba prieš.
Balsavo 114 Seimo narių: už – 70, prieš – 17, susilaikė 27. Pertraukai pritarta.
10.16 val.
Baudžiamojo kodekso 20, 225, 227 ir 230 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-675(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Baudžiamojo kodekso straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-675. Pranešėjas – komiteto pirmininkas J. Sabatauskas. Nematau. Ar galėtų šį klausimą pristatyti S. Šedbaras?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kad priimtume, jokių kitų pasiūlymų nėra. Teisės departamentas pastabų neturėjo.
PIRMININKAS. Ačiū, pataisų nėra. Ar galime pastraipsniui? 1 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū. Pritarta. 2 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta. 3 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. 4 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
Dėl viso projekto siūlau apsispręsti balsuojant. O, nuomonė prieš yra, atsiprašau, E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Nereikia sakyti, atsiprašau, E. Gentvilas. (Juokas) Juokauju. Viskas gerai, Pirmininke. Negaliu aš balsuoti už šitą įstatymą. Svarstymo stadijos metu pasisakiau dėl Farmacijos ir Viešojo administravimo įstatymų. Mano manymu, papildomų tokių policinių priemonių diegimas, kaip slaptojo kontrolinio pirkėjo įteisinimas, nėra tinkamas.
PIRMININKAS. Ar jūs įsitikinęs, kad kalbate apie tą projektą?
E. GENTVILAS (LSF). Atsiprašau, atsiprašau!
PIRMININKAS. Dabar jūs irgi neatsiprašinėkite.
E. GENTVILAS (LSF). Dabar aš atsiprašau. (Juokas)
PIRMININKAS. Jūs atleistas nuo atsiprašymo.
E. GENTVILAS (LSF). Gerai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl Baudžiamojo kodekso straipsnių pakeitimo daugiau nuomonių nėra. Siūlau apsispręsti balsuojant.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 114 Seimo narių: už – 111, prieš nebuvo, susilaikė 3 Seimo nariai. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20, 225, 227 ir 230 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
10.19 val.
Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 2 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-530(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4a klausimas – Viešojo administravimo įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-530. Pranešėja – Seimo narė, komiteto pirmininkė A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Sveikatos reikalų komitetas vakar dienos posėdyje svarstė Farmacijos įstatymo Nr. XIIIP-531(2) ir…
PIRMININKAS. Viešojo administravimo.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). …Viešojo administravimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-530. Jeigu galima, aš pristatysiu kartu, nes tai yra lydimasis.
Dėl Viešojo administravimo įstatymo pastabų negavome iš Teisės departamento. Teisėkūros iniciatyvų iš Seimo narių taip pat negavome.
Tuo tarpu dėl Farmacijos įstatymo buvo gauta Teisės departamento pastaba, kuri yra techninio pobūdžio, tiesiog sukeisti žodžius vietomis. Komitetas Teisės departamento pastabai pritarė. Dėl Farmacijos įstatymo balsavo: už – 6, prieš – 2, susilaikė 2. Tiesiog prašome pritarti komiteto nuomonei ir leisti užtikrinti kontrolę vaistinėse.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar svarstome Viešojo administravimo įstatymo pakeitimus. Dėl Viešojo administravimo įstatymo pakeitimų apsispręskime pastraipsniui. 1 straipsnis. Pataisų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 2 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 3 straipsnis. Įsigaliojimas. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Nuomonė už – R. Martinėlis.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Šio įstatymo pakeitimo projektu siekiama gerinti vaistinėse teikiamos farmacinės paslaugos kokybę, gyventojų informavimą apie vaistinių preparatų pasirinkimo galimybes, mažiausias vaistų kainas ir kartu stiprinama farmacinės paslaugos teikimo priežiūra dėl pasitaikančių pažeidimų ir trūkumų išaiškinimo, taip pat praplečiamas kontrolę atliekančių pareigūnų skaičius dėl efektyvesnės prevencijos. Vaistininkai privalo teikti farmacinę paslaugą. Sąžiningai atliekant savo darbą, neturėtų būti jokių baimių dėl kontroliuojančių institucijų, kurių viešajame ir privačiame sektoriuje yra tikrai gana daug ir dėl to niekas problemų nekelia. Bet vis dėlto šio įstatymo pakeitimo esmė yra pacientas, ligonis, kuris turi teisę būti informuotas apie vaistinių preparatų pasirinkimo galimybes, mažiausias kainas. Mes turime orientuotis į sergantį žmogų, o ne ieškoti kokių nors kitokių aspektų. O kontrolė tai ir užtikrins. Aš kviečiu balsuoti už šį projektą.
PIRMININKAS. Dėkojame. Nuomonė prieš – Seimo narys S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju, Pirmininke. Čia, suprantu, dėl viso projekto pasisakoma, taip? Aš norėčiau keletą akcentų pasakyti. Negalima išskirti vaistinių kaip ko nors nuodėmingo, nes tą patį principą reikėtų taikyti ir visam viešajam sektoriui, kur turėtų lankytis nematomi pirkėjai arba klientai. Pats principas, kad yra slapti klientai, prieštarauja sąmoningai ir Lietuvoje atsirandančiai normaliai verslo kontrolei, kuri visų pirma užsiima prevencija, o ne provokacijomis ir slaptais tyrimais.
Antras dalykas, kad pati tarnyba ir inspekcija, kuri kontroliuotų šitą, turi ne tiek daug darbuotojų, jie iš esmės būtų gana lengvai identifikuojami ir būtų gana lengvai atpažįstami. Trečias dalykas, kad visas įstatymas grindžiamas tuo, kad bus kontroliuojama ir siūlomas mažiausios kainos vaistas. Tai yra iš esmės klaidinga nuostata, nes mažiausios kainos vaistas, generinis vaistas, ne visada atitinka tuos poreikius, kuriuos iš tikrųjų turi klientas. Dėkoju.
PIRMININKAS. Jūs kalbėjote dėl abiejų įstatymų, o diskutuojame apie Viešojo administravimo.
Nuomonė už – Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Aš manau, kad einame teisinga kryptimi, bandydami ir stengdamiesi atstovauti vartotojams, o ne prekybininkams, ir tai yra, sakyčiau, vakarietiškas kelias, stengiantis subalansuoti interesus. Gal tik atkreipčiau savo kolegos dėmesį, jog Mokesčių inspekcija daro kontrolinius pirkimus ir niekas iš to problemos nedaro. Ateina slaptas pirkėjas, perka ir tikrina, ar yra išduodamas kvitas, čekis, ar nėra išduodamas. Lygiai tas pats principas bus taikomas ir vaistinėse. Iš to turėtų laimėti tik vartotojai, todėl kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Nuomonė prieš – Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, turbūt ne kartą esame įsitikinę, kad pigiausia nėra geriausia. Tas mūsų sprendimas suponuoja tai, kad farmacininkas nenorės patarinėti nieko kito, kaip parodyti pigiausią vaistą, ir tikrai neprisiims atsakomybės galbūt protingai patarti. Ir čia man dar vienas keistas dalykas, kad gydytojai labai jau nori, ypač pasisakantys, kad farmacininkai būtų persekiojami, bet visa esmė – vis dėlto gydytojai patys rašo receptus ir patys pataria, kokį vaistą pirkti. Dabar ką daryti žmogui, nuėjus į vaistinę, ar klausyti gydytojo, ar pasitarti su farmacininkais, nes niekas negali pasakyti, kad gydytojas teisingai pasiūlė, o gal jis turėjo tam tikrą įtaką. Iš tikrųjų mes įvesdami tokį persekiojimą pridirbame daugiau problemų, nes paprasčiausiai žmonės bijos dirbti savo darbą. Jis formaliai atvers tau monitorių ir pasakys: čia tau pigiausia prekė. Todėl aš negaliu pritarti tokiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Primenu, kad svarstome Viešojo administravimo įstatymo pakeitimus. Nuomonė už – P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Niekas iki šiol kategoriškai nepaneigė egzistuojančios schemos, kai vaistinės yra skatinamos realizuoti tik tam tikrus vaistus ir tuo užsiima farmacinės įmonės. Galioja šiandien įstatymo nuostata, kad pirkėjui turi būti parodytas pigiausias vaistas. Jeigu mes patys nustatėme šitą tvarką ir žinome tai, kad vis dėlto yra neskaidri aplinka, tai mes turime įvesti tam tikrą saugiklį, kad galėtume sukontroliuoti, kaip vykdomas įstatymas. Jeigu įstatymas nepažeidžiamas, aš nesuprantu, ko bijoti kontrolierių. Lygiai tas pats, Seimo nariai, kad jūsų atžvilgiu negalima taikyti nusikalstamos veikos imitacijos modelio. Jeigu Seimo narys neima kyšių, jis ir nepaims. Aš nesuprantu šiuo atveju, kodėl mes turime priešintis šitai pataisai.
PIRMININKAS. Dėkojame. Nuomonė prieš – Seimo narys K. Glaveckas. (Šurmulys salėje)
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, labai daug triukšmo! Ne visais atvejais draudimai duoda rezultatų. Paprastai kuo daugiau draudimų, tuo daugiau atsiranda pagundų apeiti tuos draudimus.
Šitas administravimo klausimas yra labai paprastas. Kaip kolegos sakė, kad vaistinėje turi būti pateiktas pigiausias produktas arba veikliosios medžiagos vaistas, tas turėtų būti įdiegta su e. receptu, e. programa, nes mes išleidome milijonus litų e. medicinai, e. receptui, tai kiekvienas receptas, kuris yra įvedamas į kompiuterį (arba veiklioji medžiaga), automatiškai turi pateikti ekrane visas kainas tų vaistų, tarp jų pigiausių.
Ką mes norime kompensuoti šiomis administracinėmis priemonėmis? Tai, ko mes nepadarėme išleisdami pinigus? Tai yra akivaizdu, mes išleidome 40 mln. eurų, taip pat e. receptui, kad tai techniškai nėra problema padaryti. Tai kam mes laikysime dar aštuonis ar devynis etatus, žmones, kurie vaikščiotų ir turėtų pagundą pranešti arba nepranešti? Aš tikrai nepritariu tokiam dalykui, juo labiau kad mes tiek išleidžiame pinigų visoms aukštoms technologijoms. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – Seimo narys A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDPF). Noriu pasakyti, kaip kalbėjo ponas R. Martinėlis, šita priemonė, šitas Farmacijos įstatymas, turi tarnauti tik žmogui, ligoniui, o tai yra vaisto prieinamumas ir vaisto kokybė. Prieinamumas – tai vaistų kaina ir kokybė. Taigi ir gydytojai privalės paaiškinti priėmimo metu, ir farmacininkai, turės būti viešai skelbiama, kokia veiklioji medžiaga, kaip ji veikia. Siekiant spręsti gyventojų aprūpinimo vaistiniais preparatais problemas, išsiaiškinti, ar gyventojams pasiūlomi pigiausi vaistiniai preparatai, bus nukreiptas šis įstatymas, ar tinkamai paaiškinami vaistų preparatų kainų skirtumai. Būtina numatyti farmacinės paslaugos teikimo kontrolės veiksmingumo didinimo priemones.
Manau, kad turime pritarti ir agituoju visus pritarti, bet paraleliai labai svarbu Sveikatos apsaugos ministerijai imtis priemonių sustiprinti visuomenės švietimą. Jau dabar Sveikatos apsaugos ministerija savo leidiniuose tai daro ir turi dar aktyviau daryti, įvairiuose forumuose skelbti informaciją apie vaistų kainas, kainodaros ir kompensavimo principus ir išaiškinti generinių vaistų preparatų ypatumus. Todėl kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš – Seimo narys A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, vos ne kiekvieną dieną žiniasklaidoje skaitome informaciją apie tai, kaip žmonės nesulaukia pagalbos gydymo įstaigose. Netgi šiandien aprašytas atvejis, kur žmogus keliose ligoninėse nesulaukęs pagalbos nusižudė, o mes, Sveikatos apsaugos ministerija, sveikatos apsaugos ministras tik kalba apie alkoholį, apie slaptus pirkimus. Kolegos, čia yra tiesiog grįžimas į sovietmetį ir farmacininkai, vaistininkai sako, kiek jūs mus galite terorizuoti, atlyginimai vos ne minimalūs, dabar kažkas slapta stovės eilėje, vykdys slaptus pirkimus tik tam, kad pažiūrėtų, ar yra pasiūlytas pigiausias vaistas, ar ne.
Ir dar būtinai aiškinamajame rašte parašyta, kad turi paaiškinti, kad pigiausias vaistas veikia taip, kaip modernesnis ir naujesnis. Jeigu, pavyzdžiui, aš netikiu, kad pigiausias veikia taip pat, ir jeigu taip būtų, tai niekas neišradinėtų naujų vaistų, modernesnių vaistų, kurių cheminė sudėtis tokia pat. Ateikite į vaistinę, atsistokite į eilę ir žiūrėkite, ir po to padarykite pastabas, nes ir čia nenumatoma jokių administracinių priemonių, baudimų. Tuo labiau kad mes suteikiame teisę Vaistų kontrolės tarnybos vadovui paskirti, nusiųsti vykdyti kontrolinį pirkimą bet kurį darbuotoją, bet kurį ūkvedį, bet kurį kitos specialybės žmogų.
Kolegos, aš tikrai manau, kad ne ta priemonė terorizuojant vaistininkus atpiginti vaistus. Gerbkime savo darbuotojus, todėl siūlau nepritarti. Mes vieną kartą praeitą kadenciją atmetėme tokį necivilizuotą įstatymo projektą. Dabar irgi siūlau atmesti, ne tos priemonės pagerins sveikatos paslaugų kokybę. Čia kai kurie žmonės iš anksto… arba jiems pakišo raštelius, perskaitė visai ne į temą.
PIRMININKAS. Ačiū už nuomonę. Nuomonę išreiškė keturi ir keturi. Siūlau apsispręsti balsuojant dėl Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 2 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymo. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 119 Seimo narių: už – 75, prieš – 15, susilaikė 29. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-530) priimtas. (Gongas)
10.33 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 61 ir 63 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-531(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4b klausimas – Farmacijos įstatymo Nr. X-709 61 ir 63 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-531. Pranešėja jau pristatė.
Pastraipsniui. 1 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū. Pritarta. 2 straipsnis. Siūlome pritarti su Teisės departamento pataisa. Ar galime bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. 3 straipsnis. Pasiūlymų ir pataisų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta.
Nuomonės už ir prieš dėl viso. Nuomonė už – Seimo narys D. Kaminskas.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Iš tikrųjų norėčiau nuraminti tas aistras, dėl tų kontrolinių pirkimų ir dėl pačių farmacininkų. Iš tikrųjų kontrolinių pirkimų įteisinimas vaistinėse nėra nepasitikėjimas vaistininkais, stovinčiais už prekystalio. Kontroliniai pirkimai nesietini nei su persekiojimu, nei su baudimu. Tai yra prevencinė priemonė ir jos tikslas yra išsiaiškinti trūkumus ir numatyti veiksmus, kad būtent gyventojams būtų pateikta visa reikalinga informacija, kad jis, pasikonsultavęs su farmacijos specialistu, galėtų pasirinkti jam reikalingus vaistus. Tai yra ir apsauga patiems darbuotojams nuo savų vaistinių administracijų neteisėtų nurodymų ir spaudimo parduoti tam tikrus preparatus. Tai iš tikrųjų būtų kaip ir antikorupcinė priemonė, t. y. vaistinių administracijos turėtų dirbti skaidriai.
Tai turėtų mažinti korupcijos apraiškas. O vaistininkas galės atlikti įstatymų nustatytas pareigas, todėl nematau pagrindo vaistininkams bijoti patikrinimo, jeigu viskas atliekama įstatymo numatyta tvarka. Nustačius trūkumus, vaistinės bus įpareigotos juos pašalinti. Tuo ir turėtų būti suinteresuotos pačios vaistinės, kad gyventojai gautų kokybiškesnę farmacinę paslaugą. Gyventojai turės didesnį pasitikėjimą sveikatos sistema, kad jie nėra apgaudinėjami, galėtų sutaupyti savo primokamas lėšas. Todėl kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkojame. Nuomonė prieš – Seimo narys E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Mielieji kolegos, matant balsų santykį dėl viešojo administravimo balsavimo, nusvyra rankos, nesinori kartoti visų argumentų, gal pasakysiu tik keletą. Žiūrėkite, mes iš tikrųjų siekiame atpiginti vaistus, bet matykime žmonių poreikius, kai kartais sakoma šešiasdešimt keli procentai žmonių taip galvoja, todėl turime priimti tokį. Šiuo atveju, kalbant apie pigiausius vaistus, pigiausius vaistus renkasi ir jų ieško tik 20 %. Dabar mes priimame slapto pirkėjo, įteisiname slapto kontrolieriaus institutą ir galvojame, kad čia išspręsime vaistų kainų klausimą.
Aš manau ir kartoju, jau svarstymo stadijoje minėjau, kad yra daug svarbesnių dalykų, tokių kaip medikų ir farmacininkų kartais neteisėtų santykių nutraukimas. Ten mes turime įsikišti ir žiūrėti, kad farmacijos biznis nedarytų įtakos medikams. Turime galvoti, kaip palengvinti paprastų, mažų vaistinių kūrimą. Turime stabdyti tinklų plėtrą. Visos tos priemonės duotų realų rezultatą, siekiant atpiginti vaistus. O dabar mes einame tokiu tradiciniu draudimo ir baudimo keliu, kad štai pagąsdinsime, nors čia galima kalbėti, kaip kolega D. Kaminskas sako, kad tai yra apsauga patiems vaistininkams. Gal būtų galima tą įžvelgti, tačiau iš esmės draudimo ir baudimo priemonės nėra efektyviausios, o efektyvesnės priemonės nėra išbandomos. Todėl nepasisakau už šitą projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – Seimo narys R. Martinėlis.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Aš vėlgi norėčiau pasakyti, kad reikėtų palaikyti šį projektą, nes taip yra stiprinama farmacinės paslaugos teikimo priežiūra ir kontrolė, kad būtų išsiaiškinti trūkumai, pažeidimai ir didinamas kontrolę atliekančių darbuotojų skaičius, tai irgi išplėstų kaip tik kontrolės apimtį. Vaistininkai, kurie teikia paslaugą, atlikdami savo darbą sąžiningai, neturėtų turėti jokios baimės, nes jie iš principo ir turi tą darbą atlikti. Aš čia nematau jokios problemos, visiškai, kur čia yra problema. Reikia vis dėlto, kaip ir minėjau, orientuotis į ligonį, pacientą, žmogų, kuris kaip tik turi gauti farmacinę paslaugą labai aiškią ir turėti aiškų pasirinkimą dėl vaistų savo gydymui. Reikia orientuotis ir į žmogų, o kontrolę tai užtikrintų. Aš siūlau palaikyti šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Dėkojame. Nuomonė prieš – Seimo narys J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šiandien, aš manau, yra labai svarbus kliento ir farmacininko tarpusavio pasitikėjimas, kai žmogus, atėjęs su kažkokia bėda, gali išsikalbėti ir rasti tam tikrą sprendimą, pasitardamas su farmacininku, kokį vaistą jam įsigyti. Dabar, kai mes įteisinome kontrolinį pirkimą, kiekvieną nepažįstamą pirkėją pristatome farmacininkui kaip potencialų kontrolierių. Ir tas farmacininkas faktiškai visą laiką turi jausti įtampą: ar čia pakankamai paaiškinau, ar pakankamai piršau tą pigiausią vaistą, ar yra dabar problema patikrinti ir nustatyti pažeidimus. Ar mes esame gavę tokių skundų, kad neparodomi kompiuteryje visi vaistai, turintys tą veikliąją medžiagą? Ar yra tokių atvejų, kai žmogui būtų peršami dirbtinai brangesni vaistai? Aš bent tikrai negavau. Jeigu žmogus pasakytų, aš noriu pigiausio vaisto su ta veikliąja medžiaga, aš neįsivaizduoju, kad jis būtų apgaudinėjamas ir duodamas kitas vaistas. Aš suprasčiau, kad čia būtų kažkoks kontrolinis pirkimas, kur galima parduoti sveriant mažiau gramų ar ką nors atskiesti. Gali sakyti – tada padarome kontrolinį pirkimą ir nustatom, kad žmogui įkišo ne tos kokybės prekes. Dabar ką čia vaistinėje apgausi? Aiški kaina, aiškus vaistas, tai ką čia daryti su tais kontroliniais pirkimais?
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – Seimo narys P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Niekam ne paslaptis, kad sveikatos apsaugos sistema vis dėlto orientuota ne į pacientą, bet į verslą ir kaip tik vaistinės yra įtrauktos į šitą schemą. Mes kaip tik apsaugotume eilinį vaistininką nuo galimų susitarimų, kuriuos padaro savininkai, todėl jis priverstas daryti tai, kas pažeidžia įstatymą. Jeigu mes kalbame apie realius rezultatus, pirma mes turime pradėti nuo šito. Aš sutinku su gerbiamu E. Gentvilu, kad mes turėtume pasižiūrėti į monopolį. Jeigu bus parengtas įstatymo projektas, aš suprantu, mes galėsime padiskutuoti ir, ko gero, būsime vieni iš teikėjų. Man atrodo, kad mes darydami tą žingsnelį link to tikrai išlaisvintume patį vaistų pardavėją nuo tų sandėrių, kuriuose jis nedalyvauja. Mes orientuotume sveikatos apsaugą ir vaistines ne vaikytis pelnų, bet siekti suteikti kiek galima daugiau informacijos pacientui, kad jis pats galėtų pasirinkti, kas jam yra naudingiausia. Tada, man atrodo, mes atkurtume pusiausvyrą tarp verslo interesų ir sveikatos apsaugos misijos.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Tiesiai šviesiai turime pasakyti, kad šis įstatymas yra nepasitikėjimo vaistininkais. Bet kodėl tik vaistininkais ir kodėl būtinai kiekvienas Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos darbuotojas gali tikrinti, iš kur jis turi kompetenciją, kurią galbūt turi tik gydytojas, kuris pataria? Ir spaudoje teko pastebėti, kai yra stengiamasi paveikti gydytojus, kad jie rašytų atitinkamus receptus, o ne farmacininkus, kalbant apie įvairias konferencijas, ir t. t. Man šiandien tiesiog kažkaip keista, kai, galima sakyti, tos pačios srities broliai – gydytojai kalba prieš farmacininkus. Kas pasakė, kad tai yra grandis, kuri yra labiausiai korumpuota ir gali būti korumpuota? Apskritai manyčiau, kad neturime sudaryti tokių sąlygų, kai farmacininkas negalės patarti, galbūt kaip tik patarti, surasti viduriuką tarp vaisto kokybės ir kainos. Priešingu atveju, aš jau minėjau, paprasčiausiai bus norima siūlyti pigiausią variantą arba tą variantą, kurį siūlė gydytojas, kad neprisiimtų atsakomybės. Iš tikrųjų farmacininką iš to proceso, iš protingo vaisto pasirinkimo mes paprasčiausiai išmetame.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – Seimo narys R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Dalyvaujant šioje diskusijoje ir prisimenant, kaip anksčiau tie žmonės, iš kurių dabar kai kurie pasisako prieš kontrolę, palaikė prekybininkų akciją reikalauti dokumentų iš visų, net iš bobučių, perkant alkoholį, keistai atrodo, bet čia toks nukrypimas.
Apie ką mes šiuo atveju kalbame? Mes nekalbame apie geresnio ar blogesnio vaisto pasirinkimą. Mes kalbame apie to paties vaisto, o tai vadinama veikliąja medžiaga, t. y. to, kas iš tikrųjų gydo, pasirinkimą, kad būtų pasiūlyta pati tinkamiausia, pigiausia forma. Gydo būtent vaisto veiklioji medžiaga. O kad jų kaina skiriasi priklausomai nuo tiekėjo ir jo ryšių su prekybos tinklais, čia jau yra kitas dalykas, tą patį parduoda skirtingais dalykais. Šiuo atveju mes turime tikrinti, kad to nebūtų daroma prievarta, apgaunant žmones, o žmonės patys galėtų pasirinkti, jiems turėtų būti pasiūlyti tie dalykai.
Aišku, jeigu mes iš anksto informuosime, kad mes juos tikrinsime, tai niekas niekada nieko nepagaus. O e. sveikata, kaip gerbiamas kolega Kęstutis siūlė, turėtų būti, galbūt, gal ir būtų ta išeitis, bet mes Antikorupcijos komisijoje išsiaiškinome, kad ji neveikia, ir siūlome pradėti dėl to tyrimą. 40 mln. išmesta kaip į balą ir ji neveikia. Deja, jos dabar nėra, tai nėra ir alternatyvos, ką pasiūlyti. Kai bus, tada bus galima kalbėti, bet dabar jos nėra. Aišku, šita priemonė tik iš dalies gali pamažinti kainas. Kol nebus centralizuoto, mano galva, didmenininko, kontroliuojamo valstybės, mes niekada neišvengsime problemų, visą laiką bus svarstomi aplinkiniai keliai ir t. t. Čia bus tokia nedidelė priemonė.
PIRMININKAS. Dėkojame. Nuomonė prieš – L. Balsys.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, valdančiųjų noras ką nors uždrausti ar kontroliuoti jau turbūt nebestebina Lietuvoje, tačiau demagogijos dozė, kai argumentuojama, kodėl šitie slapti patikrinimai yra reikalingai, esą tai atpigins vaistus, kelia nusistebėjimą. Labai sunku surasti kokį nors ryšį tarp tų vaistų kainos ir tarp to, kad ateis koks nors slaptas tikrintojas, patikrins ir tada vaistai iš karto atpigs. Tai yra mažų mažiausiai nusikalbėjimai.
Gerbiami kolegos, aš siūlau nepalaikyti šitų draudimų ir siūlymų slaptųjų kontrolierių, nes vaistininkams tai ne tiek ir svarbu, dauguma jų ir taip sąžiningai dirba. Geriau reikėtų kalbėti, kaip padaryti, kad vaistinių tinklai nemonopolizuotų rinkos, kad vaistinėse dirbantys konsultantai nemuštų į kasą apsimetę farmacininkais, nes vaistinių tinklams yra pigiau išlaikyti ne profesionalius farmacininkus, o paprastus konsultantus. Apie tai reikia kalbėti. O slapti tikrintojai yra dar vienas korupcijos šaltinis ir galimo piktnaudžiavimo šaltinis. Bet koks slaptas tikrintojas galės pareikalauti kyšio ar kažko ir nuo to mes nesame apsaugoti. Vaistininkai, kaip žinome, iš tikrųjų net ne iš vaistų prekybos gyvena, o gyvena iš vadinamosios prekybos Non-Pharma, t. y. iš tų visų daiktų, kurie parduodami be recepto. Čia yra ypač mažų vaistinių gyvenimo šaltinis. Dar apkrauti sistemą kokiais nors nereikalingais tikrintojais yra neprasminga, nenaudinga ir galbūt netgi dėl korupcijos pavojinga. Taigi siūlau tikrai nepalaikyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonės už ir prieš išsakytos. Turime apsispręsti balsuodami dėl Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. X-709 61 ir 63 straipsnių pakeitimo įstatymo. Kviečiu balsuoti. Kas pritariate, balsuojate už.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 118 Seimo narių: už – 75, prieš – 13, susilaikė 30 Seimo narių. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – ministras A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų noriu padėkoti visiems balsavusiems už ir suprantantiems, kokie yra svarbūs tie sprendimai. Galiu tik apgailestauti, kad mes iki šiol girdime demagogiją, kuri trukdo saugoti Lietuvos žmonių kišenę ir apsaugoti ją. Noriu padėkoti visiems, kurie palaikė, ir pasidžiaugti, kad sveikas protas nugalėjo. Tikrai tai yra dar vienas labai svarbus žingsnis, kad mūsų žmonės gautų tas paslaugas ir tą, ko yra nusipelnę. Labai ačiū visiems.
PIRMININKAS. V. Gailius.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Suklydau balsuodamas ir tai paskatino mano pasisakymą po balsavimo. Prašau užfiksuoti, kad susilaikiau dėl šio projekto. O susilaikiau dėl vienos priežasties. Europos Žmogaus Teisių Teismas bylose prieš Lietuvą ne kartą yra pasisakęs dėl galimos provokacijos, netgi tose bylose, kai teismas duoda leidimą teisėsaugos institucijoms atlikti tam tikrus veiksmus su teismo leidimu imituoti nusikaltimo požymius. Europos Žmogaus Teisių Teismas įpareigojo Lietuvą elgtis atsakingai ir jokiu būdu neprovokuoti daryti nusikalstamos veikos.
Gerbiamas sveikatos apsaugos ministre, rekomenduoju labai atsakingai pasižiūrėti į įgyvendinamuosius teisės aktus, kad nebūtų net provokacijos požymių atliekant šituos slaptuosius veiksmus.
Dėl projekto aš susilaikiau. Prašom užfiksuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų balsas priimtas.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, skelbiu… Praėjo pusė valandos ir mes grįžtame prie darbotvarkės.
10.51 val.
Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2, 16, 161, 17, 18, 22, 28, 29 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4096(3) (priėmimo tęsinys)
Skelbiu kitą mūsų darbotvarkės klausimą – Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2, 16, 161, 17, 18, 22, 28, 29 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4096(3). Primenu, kad tai sujungta su Nr. XIIP-4437 ir Nr. XIIP-4096. Kviečiu Sveikatos reikalų komiteto pirmininkę A. Širinskienę. Priėmimas. Komiteto informacija.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Sveikatos reikalų komitetas vakar savo posėdyje svarstė Alkoholio kontrolės įstatymo projekto pakeitimo įstatymą. Komitetas prieš priėmimą gavo Teisės departamento pastabų. Taip pat buvo Seimo narių teisėkūros iniciatyvų, kurios taip pat buvo apsvarstytos. Dėl komiteto išvados balsavome: 7 – už, prieš nebuvo ir vienas asmuo susilaikė. Greičiausiai tada turėtume eiti papunkčiui.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiami kolegos… G. Landsbergis – dėl vedimo tvarkos. Prašau.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Iš tikrųjų norėčiau atkreipti dėmesį į vieną netikslumą, bent jau taip, kaip dabar yra posėdžio darbotvarkėje. Mano pataisa, pasiūlymas, kuris šiuo metu yra registruotas 15 numeriu, buvo registruotas anksčiau negu virš jo esantys pasiūlymai. Aš norėčiau, kad būtų balsuojama pagal registravimo tvarką, pagal registravimo laiką.
PIRMININKĖ. Labai ačiū. Bet aš tikrai jums nuoširdžiai paaiškinsiu ir dar kartą priminsiu 157 straipsnio formuluotę, kaip yra rašomi pagal eilę dėl įstatymo teikti pasiūlymai, kad pirma yra rašomi tie pasiūlymai, kuriais siūloma pakeisti kai kuriuos straipsnio teiginius, o jūsų pasiūlyme yra ne tik pakeisti, bet papildyti 2 straipsnį išbraukiant kai kuriuos straipsnio reikalavimus. Todėl labai nuosekliai viską sudėjus yra komiteto toks apsisprendimas.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ar galima, pirmininke?
PIRMININKĖ. Galima.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Dėl vedimo tvarkos. Aš noriu pacituoti tiksliai 157 straipsnio 1 dalies 2 punkto štai tokį sakinį: „Sprendimai dėl pateiktų pasiūlymų priimami balsuojant. Kai dėl to paties straipsnio yra keletas pasiūlymų, balsuojama pagal šio straipsnio 1 punkte nurodytų pasiūlymų eilę, o nurodytoje eilėje – pagal pasiūlymų pateikimo tvarką.“
PIRMININKĖ. Taip.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Prašome aiškiai pasakyti, kurie pasiūlymai buvo pateikti anksčiau, kurie vėliau, ir pagal tai turi būti teikiama balsuoti.
PIRMININKĖ. Taip, gerbiamasis kolega, tačiau jūs perskaitykite ir 1 straipsnį, kurį aš citavau. 1 straipsnyje ir argumentuotė yra ta, ar pasiūlyme dėl įstatymo projekto yra pakeitimai, ar yra pasiūlymai išbraukti. Štai dėl to ir susidėliojo ne tik pagal datą, bet ir pagal siūlymus papildyti straipsnį.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Pirmininke, jeigu siūloma išbraukti, pavyzdžiui, vieną nuostatą dėl metų ir vietoj jos siūloma įrašyti kitokią nuostatą, tai kaip jūs traktuojate?
PIRMININKĖ. Ne, gerbiamas kolega. G. Landsbergis siūlė dar papildyti visa sąvoka: asmenims nuo 18 iki 20 metų draudžiama parduoti ir t. t., ir t. t. Vadinasi, yra dar ir pasiūlymas. Todėl jeigu labai nuosekliai…
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Pirmininke, bet tai yra pasiūlymas dėl to paties klausimo ir jis yra registruotas anksčiau negu kiti. Prašom laikytis Statuto, o ne užsiimti jau čia nebe smulkiu sukčiavimu, o šiurkščiu sukčiavimu.
PIRMININKĖ. Oi, oi, oi, oi! Jeigu jūs tai įvardinate… Mes tiesiog viską nuosekliai išsiaiškinsime, kai svarstysime šitą straipsnį. Manau, problemų dėl to tikrai neiškils. Visiems suteiksiu žodį pasakyti savo pozicijas. Pirmiausia buvo gerbiamas A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš visų pirma noriu atkreipti dėmesį, kad mes šiandien svarstome trečiąjį variantą. Pasiūlymai Seimo narių buvo registruoti ir dėl trečiojo varianto, ir dėl antrojo. Kodėl tie Seimo nariai, kurie laukėme komiteto trečiojo varianto ir registravome pagal Statutą dėl to trečiojo varianto, turime nukentėti? Mes registravome dėl teisingo projekto pasiūlymus, todėl manau, kad turėtume pagal trečiojo varianto registracijos datą ir sudėlioti pasiūlymus.
PIRMININKĖ. Dėkoju už jūsų pastabą, tačiau mes tikrai išsiaiškinome su Sekretoriatu, kad po svarstymo visi pasiūlymai toliau yra registruojami, jie svarstomi pagrindiniame komitete ir jie grįžta į mūsų darbotvarkę.
Kolega K. Smirnovas.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ne Smirnovas – Gaižauskas.
PIRMININKĖ. D. Gaižauskas. Atsiprašau.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Aš labai trumpai. Kolegos, jūs labai dažnai vartojate sąvoką „sukčiavimas“. Jūs turbūt visi žinote, kad tai yra kriminalinė nusikalstama veika. Išties, jeigu jau sakote tokius savo teiginius, atsiminkite, kad juos reikės įrodyti. O jeigu jūs neįrodysite, kad padaryta nusikalstama veika, patys padarysite nusikaltimą, t. y. šmeišite. Atsargiai su savo sąvokomis, ypač smulkus sukčiavimas, stambus sukčiavimas. Tai yra nusikalstama veika, numatyta Baudžiamajame kodekse. Pasiskaitykite, gerbiamas Kubiliau!
PIRMININKĖ. Aš manau, kad iš tikrųjų, kolegos, mes labai dažnai kartais žaidžiame žodžiais. Tiesiog pacituosiu, kad nusiramintume, iš Šventojo Rašto: „Visa, ko norime, kad jums darytų žmonės, ir jūs patys jiems darykite.“ Tai yra „Įstatymas ir pranašai“. Čia dėl ramybės.
Gerbiamoji kolegė A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LSF). Aš, sekdama jūsų paskutine citata, išties irgi, ko gero, norėčiau, jeigu aš pirmiau užregistruoju pasiūlymą, kad jis ir būtų pirmiau svarstomas. Šiuo atveju pritariu G. Landsbergiui, kad jų pasiūlymas, kuris buvo anksčiau registruotas, ir turėtų būti anksčiausiai svarstomas. Čia vienas dalykas.
Antras dalykas. Aš noriu pasiūlyti, kad mes, svarstydami pasiūlymus, elgtumės taip, kaip ir svarstymo stadijoje, kai iš pradžių apsisprendėme dėl amžiaus, o tada dėl likusių nuostatų, kurios yra susijusios su amžiumi, dėl zonų renginiuose. Dar toks pasiūlymas dėl tvarkos.
PIRMININKĖ. Ačiū. Išties aš būtent tai ir norėjau siūlyti gerbiamajam Seimui, kad mes dirbtume taip, kaip dirbome svarstymo metu. Taip pat apsispręsime dėl visų esminių punktų. Tai mus skatina daryti ir Statuto 156 straipsnio 4 dalis, kad dėl straipsnių, kurie lemia projekto principus, reikėtų balsuoti ir apsispręsti pirmiausia. Dabar dirbame nuosekliai, ramiai ir atsakingai.
1 straipsnis. Dėl 1 straipsnio nebuvo gauta… Pirmininke, pasiūlymų nebuvo gauta, taip?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Pasiūlymų nebuvo gauta.
PIRMININKĖ. Nebuvo gauta. Ar galime 1 straipsnį priimti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Norite balsuoti? Taip, tai yra sąvokos ir 1 straipsnyje. Prašom balsuoti dėl 1 straipsnio.
Balsavo 120 Seimo narių: už – 111, prieš nėra, susilaikė 9. 1 straipsniui pritarta.
Kaip ir buvome sutarę, neskelbiu 2 straipsnio ir dėl jo pateiktų pasiūlymų ir prašau visų dabar svarstyti 5 straipsnio 11 dalį. Tai yra 18 straipsnio 4 dalies 3 punktas, dėl kurio buvo gautas Seimo narės A. Armonaitės pasiūlymas. Jis įregistruotas gegužės 25 dieną. Ar yra 29 Seimo nariai, palaikantys gerbiamąją A. Armonaitę?
Kad nesuklystume, prašom balsuoti, ar yra 29 Seimo nariai, kad leistume Seimo narei A. Armonaitei pateikti jos pasiūlymą? Kad leistume pateikti pasiūlymą, reikia 29 Seimo narių palaikymo. (Balsai salėje)
Taip, apsispręsta. 38 Seimo nariai, gerbiamoji, palaiko jūsų pasiūlymą ir leidžia jums pateikti. Gerbiama Armonaite, prašom pristatyti.
A. ARMONAITĖ (LSF). Iš tiesų aš siūlau palikti šiuo metu galiojančią tvarką, kad suaugę pilnamečiai 18 ir 19 metų žmonės dabar, kaip ir anksčiau, turėtų teisę įsigyti alkoholinių gėrimų. Jie šiuo metu pagal Civilinį kodeksą turi civilinį veiksnumą, jie turi pareigas ir tam tikras teises. Aš manau, kad pasiūlymas riboti amžių yra perteklinis, neproporcingas ir rodo, tiesą sakant, nepasitikėjimą jaunais pilnamečiais žmonėmis.
Aš jų atsakomybe neabejoju! Nemanau, kad jie yra neišsivystę ar nesubrendę, dėl to pateikiu šį pasiūlymą ir labai prašau Seimo narių palaikyti. Tikrai nuoširdžiai manau, kad amžiaus ribojimas būtų didelė klaida, kuri reikštų šiek tiek daugiau negu galimybę įsigyti alkoholį. Tai išreikštų ir mūsų požiūrį į suaugusį, pilnametį jauną žmogų. Jeigu gali žūti už Tėvynę, turi turėti ir tam tikras teises, prisiimti tam tikras pareigas. Matau šypseną veide, bet aš esu tikrai labai rimtai nusiteikusi. Prašau palaikyti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Iš tiesų šypsena, kad jūs labai nuoširdžiai tai pasakote. Prašymas, gerbiamieji Seimo nariai. Pasiklausykime, žmogus labai atsakingai kalba, bet toks triukšmas salėje, kad mes negirdime.
Nuomonė už – R. Žemaitaitis. Atsiprašau, aš nepaprašiau komiteto nuomonę argumentuoti.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Komitetas vakar priėmė sprendimą nepritarti Seimo narės A. Armonaitės pasiūlymui, remdamasis tuo, kad Lietuvos Respublikos Seimas dar praėjusią kadenciją pritarė Lietuvos sveikatos strategijai ir strategijoje jau įsipareigojo didinti amžiaus cenzą pirkti ir vartoti alkoholinius gėrimus iki 20 metų. Taip pat mes atkreipiame dėmesį, kad kuo ankstyvesnis alkoholinių gėrimų vartojimas, tuo yra didesnė priklausomybės nuo alkoholio tikimybė.
PIRMININKĖ. Ačiū komiteto pirmininkei. Nuomonė už pasiūlymą – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tiesų manau, kad neteisinga lyginti tarnavimą armijoje ir galimybę vartoti alkoholį. Tai nėra suderinami dalykai. Bet kartu man yra keista, kai mes asmeniui, kuriam yra 18 metų, kuriam yra 19 metų ar be mėnesio 20 metų, uždedame tokį, sakyčiau, net nelogišką ir nepagrįstą dalyką – saugiklį. Dar baisesnis dalykas, aš vakar kalbėjau su Muitinės departamento darbuotojais, klausiau, koks yra kontrabandos kiekis ir kaip kontrabandos kiekis auga, tai 2017 metais keturis kartus išaugo, padidinus akcizą, kontrabandinis kiekis negu 2016 metais.
Prieinamumas šiandien tarp jaunimo žolės ar kitokių narkotinių medžiagų yra tris kartus… nereikia nei reklamos, nereikia nei metų, nei dar ko nors. Aš manau, kad logiška būtų palikti tokią nuostatą, kokia yra dabar, nes Mažeikiuose gyvenantis jaunuolis nuvažiuos į Latviją, į už kelių kilometrų esančią parduotuvę, galės ten nusipirkti alkoholio ir parvažiavęs pirty netgi vartoti. Tai ką mes darome? Aš suprantu, jeigu Latvija, Estija turėtų tą pačią nuostatą dėl 20 metų gyventojų, tikrai sutikčiau, sakyčiau gerai, valio, darome, bet kai yra kaimyninės valstybės ir kai skiria keli kilometrai, nustatyti didesnį amžių yra nelogiška.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – A. Veryga. (Triukšmas salėje)
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, aš suprantu, kad tai yra ypač karštas diskusinis klausimas, tik aš jau ir aną kartą sakiau, ir dar kartą norėčiau visų paprašyti jokiais būdais nesieti šitos priemonės su nepasitikėjimu žmonėmis. Yra ir daugiau reguliavimų, kurie nustato daugiau negu 18 metų kokią nors nuostatą, ir tai nėra susiję su nepasitikėjimu Lietuvos piliečiais. Dar daugiau, tikrai nereiktų tapatinti šitų dalykų su tarnavimu kariuomenėje, su santuokos galimybe, nes nei tarnystė kariuomenėje, nei galimybė tuoktis, ar kurti šeimą, savotiškai nesukuria prievolės tuo metu, ar tarnaujant kariuomenėje, ar tuokiantis, būti girtam ar išgėrusiam. Todėl tikrai nereikia šitų dviejų dalykų dėti į krūvą ir sakyti, kad suaugęs žmogus turi teisę daryti viena, o neturi teisės daryti ką nors kita.
Kas yra labai svarbu? Jūs pasisakydami minėjote brandą. Čia yra kalbama apie biologinę brandą. Tikrai buvo paminėta, kad kai žmonės vėliau pradeda vartoti alkoholinius gėrimus, mažesnė jų dalis tampa priklausomi. Mes ir turime dėl to tiek daug problemų, kad nesugebame iki galo suvaldyti šios situacijos. Kartelės kėlimas įpareigoja suaugusius žmones į tai žiūrėti daug rimčiau.
Paskutinis dalykas, kurį noriu pasakyti. Ši priemonė, kaip ir kitos svarstomos priemonės, tikrai yra palaikomos tarptautinių organizacijų. Ir kitos šalys, štai jūs čia minėjote Latviją, Estiją, aš net neabejoju, jeigu Lietuva imsis šito sprendimo, bus tik laiko klausimas, kada tokios šalys kaip Lenkija, Latvija, Estija svarstys tas pačias priemones matydamos Lietuvą kaip precedentą.
PIRMININKĖ. Ačiū už išsakytas nuomones. Kviečiu balsuoti. Kas palaikote Seimo narės A. Armonaitės pasiūlymą pakeisti 18 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir įvardinti 18 metų amžių… (Triukšmas salėje) …prašome balsuoti už, kas manote kitaip, pasirenkate kitus balsavimo būdus – prieš arba susilaikote.
Iš viso balsavo 118 Seimo narių: už pasiūlymą balsavo 50, prieš – 53, susilaikė 15. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas yra gerbiamo Seimo nario A. Skardžiaus. Jis visiškai toks pat, koks yra A. Armonaitės, todėl dėl jo nebalsuojama.
Maloniai prašau apsispręsti dėl Seimo nario G. Landsbergio pateikto pasiūlymo, kuris įregistruotas gegužės 25 dieną. Dėl vienos dalies jau apsispręsta, tačiau yra papildymas. Ar yra 29 Seimo nariai, norintys, kad būtų pateikta? Matau, kad yra.
Kol G. Landsbergis pasirengs, repliką po balsavimo – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Aš tik noriu atkreipti gerbiamų Seimo narių dėmesį į kovą su alkoholizmu, tai yra teisingas kelias, teisinga idėja, bet pasirinkta priemonė kovoti su Lietuvos jaunąja karta yra labai klaidinga. Jūs pasižiūrėkite į statistiką, kuri buvo gauta apklausų būdu, buvo apklausti visose Europos Sąjungos šalyse paaugliai dėl alkoholio vartojimo. Lietuvos jaunimas yra bene mažiausiai alkoholio vartojantis iš visos Europos Sąjungos, todėl jūsų pasirinktas kelias yra tikrai klaidingas.
PIRMININKĖ. Dėkoju už repliką. Gerbiamas Gabrielius pristato savo pasiūlymą. (Balsai salėje: „Replika!“ „Replika!“)
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiama pirmininke.
PIRMININKĖ. Aš jau suteikiau žodį. Prašau.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Apgailestauju, kad reikia naudotis įvairiomis Statuto subtilybėmis, kad būtų palankesnis jums sudėliojimas.
PIRMININKĖ. Viskas gerai.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Iš tikrųjų noriu pasakyti, kad, mano nuomone, mano pateiktas pasiūlymas yra kompromisinis pasiūlymas, kuris sujungtų Seimą ieškant bendro vardiklio, geriausio sprendimo. Tokia praktika, kai yra skaidomas amžius į kelis etapus, mano nuomone, yra teisingesnė ir geresnė, negu pateikta Sveikatos reikalų komiteto, kai ji griežtai apriboja alkoholio pardavimą ir leidžia jį tik nuo 20 metų. Mano pateikta pataisa leistų nuo 18 iki 20 prekiauti silpnu alkoholiu, taip nutolinant nuo jaunų žmonių bent jau stiprųjį alkoholį. Aš manau, kad čia yra tikimybė atrasti kompromisą tarp vienos ir kitos pusės salių. Aš labai tikiuosi, kad, kolegos, palaikysite šį kompromisą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Komiteto išvada.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Komitetas siūlo Seimui nepritarti Seimo nario G. Landsbergio pasiūlymui motyvuodamas tuo, kad, kaip minėta, Sveikatos strategijoje yra apibrėžta 20 metų riba. Be to, mes manome, kad toks pasiūlymas nekeistų Lietuvoje situacijos dėl to, kad jauni žmonės paprastai ir taip pradeda vartoti alkoholį ir įgyja priklausomybę pirmiausia vartodami silpnus gėrimus ir tik paskui pereidami prie stipresnių.
PIRMININKĖ. Nuomonė už pasiūlymą – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Akivaizdu, kad pasisakau už tai, kad nuo 18 metų pilnaverčiai Lietuvos Respublikos piliečiai turėtų visas civilines teises, pasitikiu jais. Kaip ponas A. Veryga sako, tai nereiškia nepasitikėjimo jaunais žmonėmis, deja, tai reiškia nepasitikėjimą jaunais žmonėmis, atimant iš jų galimybes būti pilnaverčiais piliečiais, švenčių dalyviais ir taip toliau. Dar toliau, kai mes matome, kad į gardus, į aptvarus, kurie man tampa valstiečių kovos prieš savo visuomenę simboliu, gardai ir aptvarai, nebus įleidžiami žmonės iki 20 metų, man atrodo, kad šitas pasiūlymas, kurį dabar svarstome, yra tam tikras kompromisas. Yra tam tikras kompromisas kalbant apie žmogaus teises, pilietines, civilines laisves, aš pasisakau už šitą kompromisinį variantą, nors manau, kad tai yra tik tarpinis variantas tarp to, kaip aš įsivaizduoju laisvą 18-mečių – pilnamečių Lietuvos žmonių visuomenę. Galėjo būti geriau, tačiau, deja, jūsų viziją jums pavyks realizuoti. Bus aptverta gardais, į kuriuos žmonės iki 20 metų neturės teisės įeiti. Jeigu jūs taip įsivaizduojate laisvą pilietinę Lietuvos žmonių visuomenę, ką darysi? Mūsų supratimas iš principo skiriasi. O šiandien siūlau palaikyti šitą teikiamą pataisą.
PIRMININKĖ. P. Urbšys – nuomonė prieš.
P. URBŠYS (LVŽSF). Po 27-erių metų nepriklausomybės atkūrimo, pasirodo, alkoholio vartojimas yra sugretinamas su laisve. Dėl to mes ir atkūrėme savo nepriklausomybę, kad galėtume įtvirtinti būtent šitą laisvę. Nematome priežasties su alkoholio vartojimu nei dėl savižudybių, nei dėl smurto, kažkodėl mes užsimerkiame prieš tuos skaičius. Aš vieną kartą minėjau, galime prisidengti tomis laisvėmis, bet už šitų laisvių slypi konkretūs gėrimai ir tuos gėrimus kas gamina ir platina? Jeigu per metus pardavimo Lietuvoje apyvarta siekia virš 1 mlrd., tai tie gėrimai, kurie sudaro iki 7,5 stiprumo, sudaro daugiau nei pusę. Jeigu mes kalbame, tai mes kalbame apie konkrečius gamintojus, kurie daro šitą produkciją. Jie suinteresuoti, kad jų vartojimas nesumažėtų. Jeigu mes šitą dalyką darome savo jaunosios kartos sąskaita, tai mes tada pasakome taip: girdykite juos kuo jaunesnius, o toliau mes kitus dalykus išspręsime su jumis asmeniškai. Čia jūsų tokia vizija Lietuvos ateities? Aš manau, kad tikrai jūs to nenorite. Tas pats faktas, kad mes esame pirmoje vietoje Europoje tarp penkiolikmečių, daugiausiai vartojančių alkoholio, man atrodo, tai nepuošia mūsų kaip valstybės ir tautos. Todėl aš kviesčiau vis dėlto likti visiems teisingiems iki galo.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės išsakytos. Kviečiu balsuoti dėl Seimo nario G. Landsbergio pateikto pasiūlymo dėl 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto. Gerbiamieji kolegos, pradedame balsavimą. Tie, kurie balsuojate už pasiūlymą, spaudžiate mygtuką „už“, kurie manote kitaip, pasirenkate kitus.
Balsavo 115 Seimo narių: už – 46, prieš – 58, susilaikė 11. Pasiūlymui nepritarta.
Replika dėl balsavimo – P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Apgailestaudamas, kad neperėjo ši kompromisinė pataisa, aš noriu pasakyti repliką gerbiamajai komiteto pirmininkei, nes nežinau, kokioje visuomenėje jūs gyvenate, kad jauni žmonės iš tiesų pradeda nuo silpno alkoholio, bet vakarėlį baigia jau paprastai stipriaisiais.
PIRMININKĖ. Ačiū. G. Landsbergis – replika po balsavimo.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Aš norėčiau padėkoti gerbiamiesiems kairiesiems. Ačiū, šaunuoliai, palaikėte 18 metų, kompromisai netinka. Tada turite 20 metų variantą, su tuo ir sveikinu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. R. Tamašunienė – replika po balsavimo.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Mielieji kolegos, aš nežinau, bet kiek teko paskutiniu metu susitikti su jaunimu, tai pats jaunimas yra už tai, kad būtų ir amžius pailgintas, ir valandos… (Balsai salėje) Taip. Bet jie vis dėlto… Ir šiuo metu mokyklų vyresnėse klasėse mokosi 18–19 metų jaunuoliai, 12 klasėje, ir miestelio šventėje pasipuikuoti madinga skardine prieš kitus klasės draugus… Jeigu mes draudžiame, tai uždrauskime taip, kad suaugtų žmonės ir nuo 20 metų visiems būtų vienodos galimybės. O jaunais žmonėmis mes tikrai pasitikime ir mes norime, kad jie augtų sveiki žmonės. (Plojimai)
PIRMININKĖ. A. Skardžius, ir, manau, tuo pabaigsime, nes tikrai dar bus proga labai daug pasakyti replikų po balsavimo. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Mane išties nustebino, kad vis dėlto parlamentarai nepritarė pataisai, kad 18 metų žmogus laikytinas subrendusiu, pilnateisiu, atsakingu visuomenės piliečiu ir gali elgtis, kaip numato visi įstatymai. Dabar mes atsidūrėme tokioje situacijoje, kada brandos amžių turėsime nukelti iki 20 metų, keisti Civilinį kodeksą, nes dabar mes matome įstatymų koliziją, prie kurios turėsime grįžti įsigaliojus šioms pataisoms. Įsivaizduokite automobiliu važiuojantį jaunuolį, turintį trejų metų stažą, iš esmės 19, beveik 20 metų, sustabdo ir žiūri – 0,2 promilės. Tai bausti, nebausti? Pagal kurį įstatymą bausti? Vis dėlto siūlyčiau atsipeikėti, ištraukti galvą iš smėlio. Mes šiandien draudžiame, visai draudžiame narkotikų vartojimą, narkotinių medžiagų vartojimą, naminukės gamybą ir vartojimą. Apsidairykite, brangieji, draudimais dar nė viena valstybė nesusitvarkė.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Susitvarkė.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos… R. Šarknickas, matau, stoja dar, jau trečią kartą prie mikrofono.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Labai dėkoju už žodį.
PIRMININKĖ. Replikas nutrauksiu…
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš noriu atkreipti dėmesį, kad mes iš dalies vykdome ir konservatorių programą, kurią jie buvo parašę. Aš nesuprantu, kodėl prieštaraujate? Kitas dalykas. Man keista, kad Savižudybių prevencijos komisijos pirmininkas… Mykolai, aš tave labai gerbiu, kodėl tu taip kitaip kalbi, o mes tiek daug jėgų dedame į šalį, į vaikus, į jaunimą? Jaunuoliai, sėdėdami vienuoliktoje klasėje, jau formuoja savo sąmoningumą apie alkoholį. 20 metų. Amerikoje 21 metai. Kitose šalyse – 21 metai. Kur prevencija?
PIRMININKĖ. Mielieji kolegos, aš suprantu, kad jūs, matydami tiek žiniasklaidos, norite išsakyti nuolatines savo pastabas vienu ar kitu klausimu, tačiau gal dirbkime toliau. Labai kviečiu. Ar galime sutarti? Replikas pasakysite po to. (Balsai salėje) Ne, griežti reikalavimai. Labai trumpai M. Navickienė. (Balsai salėje) Moterims!
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Lygios teisės.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų labai keista girdėti socialdemokratų tokias aimanas, kad neperėjo 18 metų riba, o už kompromisinį variantą balsuoti kažkaip nenorėjote. Tai suprantu, kad koaliciniai susitarimai yra svarbesni už racionalų tą mąstymo balansą, kurį bandė demonstruoti ponas A. Skardžius.
O ponios R. Tamašunienės norėčiau paprašyti viso Lietuvos jaunimo vardu nekalbėti. Jeigu jums atrodo, kad visas jaunimas pritaria tam, kas čia Seime vyksta, tai taip nėra. Būtų gerai, kad nesisavintumėte kalbėjimo jaunimo vardu. Ačiū. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Labai atkaklus mano kolega Kęstutis.
K. GLAVECKAS (LSF). Labai ačiū už žodį, nes aš iš tikrųjų anksčiau atsistojęs buvau. Iš tikrųjų jaunimas turi visas teises, dabar tokią žinią mes siunčiame, kad 18–20 metų jaunimas turi visas teises, išskyrus vieną – išgerti alaus. Ir ta teisė yra ribojama paragrafu, arba įstatymu. Tikrame gyvenime to nebus laikomasi, ir jaunimas yra visiškai kitoks, emancipuotas, ir pats gali pasverti, ar jam galima, ar negalima vartoti, išgerti alaus butelį. Todėl aš manau, kad mes tam tikra prasme priimame įstatymo projektą, kuris yra daugiau mums, o ne jiems, nes jie šiaip ar taip…
PIRMININKĖ. Jau apsisprendėme.
K. GLAVECKAS (LSF). …darys taip, kaip nori daryti. Mes ne dialogą turime su jais, bet komandą jiems duodame, o komandos ne visuomet yra vykdomos. Ačiū.
PIRMININKĖ. Buvo paminėta R. Tamašunienės pavardė, aš privalau suteikti jai žodį.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Aš gerbiamajai kolegei M. Navickienei norėčiau atsakyti. Aš susitinku su jaunimu ir perdaviau nuomonę jaunimo, su kuriuo aš susitinku. Taip pat jums turbūt žinomos ir visuotinės paskelbtos apklausos, kad 70 % gyventojų pritaria alkoholio draudimui ir vartojimo apribojimui. Taip pat noriu priminti, kad kitose šalyse, kur taip pat 18 metų yra suaugę žmonės, Amerikoje, Švedijoje, nuo 21 metų yra parduodamas alkoholis ir tai niekaip neapriboja jo, kaip suaugusio žmogaus, kitų teisių.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Galiausiai visos replikos išsakytos ir grįžtame prie 2 straipsnio, 16 straipsnio pakeitimas. Dėl 16 straipsnio 3 dalies pasiūlymą teikia Seimo narys A. Skardžius. Ar yra 29 Seimo nariai, pritariantys, kad būtų teikiamas pasiūlymas? Prašom balsuoti, pasisakyti. Balsuojame už tai, leisti ar neleisti pateikti Seimo nariui A. Skardžiui jo pasiūlymą. Taip reikalauja mūsų Statutas, ir jeigu surinksime 29 pritariančius Seimo narius…
55 Seimo nariai. A. Skardžius pateikia savo pasiūlymą. Leidžiame A. Skardžiui pateikti.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Kalbama apie zonavimą. Tauta zonas jau spėjo vaizdžiai pavadinti gardais. Manau, kad europietiškoje visuomenėje nepriimtina, kad renginių metu, ypač kultūrinių renginių metu, dalyviai būtų suvaromi į aptvarus. Kaip jie jausis? Ką jie galvos apie šį reglamentą pateikusius parlamentarus, ypač apie valstiečius? Todėl gelbėdamas koalicijos partnerių reputaciją dėl galimų pasekmių ir teikiu šias pataisas, kad nebūtų žmonės tiesiog atskiriami, suvaromi į vadinamuosius gardus renginių metu. Todėl prašau palaikyti.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonę prašome pasakyti.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Sveikatos reikalų komitetas savo posėdyje nepritarė Seimo nario A. Skardžiaus pasiūlymams, manydamas, jog zonavimas subalansuoja interesus. Ir tikrai tuose renginiuose, kur patekimas nemokamas ir neribojamas, turėtų būti taikomi tam tikri apribojimai, nes dažniau patenka ir vaikai, nelydimi suaugusiųjų. Mes manome, kad zonų buvimas, kur patenka tik asmenys, kurie gali vartoti alkoholinius gėrimus, yra proporcinga priemonė.
PIRMININKĖ. Nuomonė už – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų man labai sunku palaikyti A. Skardžiaus pasiūlymą, bet balsuosiu už, nes analogiškas pasiūlymas buvo ir G. Landsbergio. O argumentai yra labai labai paprasti – tai yra perteklinė biurokratinė našta, kurios įgyvendinimą kontroliuoti bus labai sudėtinga. Toks sprendimas ne tik kad sunkiai įgyvendinamas, bet ir labai stipriai stigmatizuojantis. Aš kviečiu palaikyti šią pataisą ir panaikinti šiurkščiai vadinamą gardelių idėją.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų mes kiekvieną idėją galime… (Triukšmas salėje)
PIRMININKĖ. Prašome tylos!
A. VERYGA (LVŽSF). …demonizuoti ir marginalizuoti, pavadindami ją baisiausiais vardais, suteikdami kažkokius patyčinius pavadinimus ir panašiai. Aš jums siūlau prisiminti iš esmės tos pačios pusės idėjas, kurios būdavo sakomos dėl draudimo rūkyti baruose ir restoranuose. Jūs turbūt prisiminsite, tada buvo sakoma, reikia padaryti rūkančiųjų, nerūkančiųjų zonas, erdves, atskirti, padaryti vietas vieniems ir kitiems. Tai siūlydavo, kadangi tai buvo patogu ir tai norėjo matyti pramonė, tie, kurie prekiauja, kurie norėjo išlaikyti vartojimą to paties lygio.
Čia mes kalbame apie tam tikros kultūros diegimą, apie erdves, kur šeimos su vaikais galėtų ateiti ir matyti, kaip galima linksmintis būnant blaivių žmonių kompanijoje. Mes ką dabar darome? Mes dėl žmonių, kuriems gal sudėtinga valdytis, jie turi problemų dėl vartojimo, pasmerkėme didelę dalį žmonių, neleidžiame jiems mėgautis renginiu, kai keli žmonės, kurie galėtų toje zonoje tikrai nedraudžiami pavartoti ir negadinti nuotaikos kitiems, dabar atsiduria bendroje minioje. Tai kelia ir įvairiausių saugumo klausimų, viešosios tvarkos pažeidimo problemų ir galų gale tikrai neprisideda prie tos kultūros, kuri leistų žmonėms pamatyti, kad linksmintis galima ir kitaip, negu mes esame įpratę.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonės išsakytos. Manau, jūs jas išgirdote. Apsisprendžiame ir balsuojame.
Balsavo 122 Seimo nariai: už pasiūlymą balsavo 64, prieš – 47, susilaikė 11 Seimo narių. Pasiūlymui pritarta. (Plojimai)
Dabar – replika po balsavimo. D. Šakalienė.
D. ŠAKALIENĖ (LVŽSF). Aš tik noriu visų paklausti, ar mes neužsimirštame, kai Seimo balkonas buvo pilnas vaikų, ir mes, Seimo nariai, įrodinėjome, kad jaunas žmogus tampa visaverčiu piliečiu tik gavęs teisę gerti? Man atrodo, kažkaip visai susipainiojome, ką norime padaryti. Kai mes žinome, kad alkoholis yra tiesiogiai susijęs su smurtu prieš vaikus ir smurtu šeimose, ir kai mes siejame teisę gerti su laisve ir atsakomybe, žinodami taip pat, kad ir fiziologiškai yra daug didesnė rizika jaunam žmogui tapti priklausomam, tai kokia tai yra laisvė?
Man tik labai norisi, kad mes kažkaip nesusipainiotume. Taip, kai kurie sprendimai yra nemalonūs ir skausmingi, ir nepatogūs, ir iki šiol aš vengiau tai komentuoti, nes tai tikrai tokia sudėtinga tema. Bet šiandien aš matau, kad mes iš tikrųjų susipainiojome. Aš tik pritariu palyginimui, kurį pasakė Aurelijus apie draudimą rūkyti. Mes iš tikrųjų nieko nenorime suvaryti į jokias zonas. Žmogus, jeigu jis nori pasirinkti išgerti, gali ateiti į teritoriją, kurioje jis gali išgerti. Bet nepainiokime priklausomybės su laisve, nepainiokime mūsų atsakomybės su gėrimu ir nemokykime vaikų, ateinančių į Seimą pažiūrėti, kaip mes dirbame, kad teisė gerti yra kažkas tokio, kas padaro mus visaverčius. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkoju D. Šakalienei. R. Šarknickas. Visiems iš eilės.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Mano balsas buvo prieš, prašyčiau užprotokoluoti.
PIRMININKĖ. Protokole jūsų balsas prieš, tačiau tai balsavimo rezultatų nekeičia.
Visus iš eilės, nuosekliai. R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Matote, pažadą šiandien išlaikiau šiuo klausimu jums asmeniškai. Bet iš tikrųjų aš gerbiamajai Dovilei dar norėčiau replikuoti. Aš siūlyčiau išsiaiškinti, kas buvo tas Seimo narys, kuris išrašė leidimą ir tuos vaikus atsivedė į plenarinių posėdžių salę, kada yra svarstomas alkoholis.
PIRMININKĖ. Ekskursija.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ekskursiją taip vadinamą. Bet aš tikrai labai džiaugiuosi, kad šiuo balsavimu mes išgelbėjome Lietuvą nuo didžiosios gėdos. Aš vakar kalbėjau su latvių kolega, parlamento nariu, Seimo nariu. Latvijos kolegos užregistravo tokį įstatymo pasiūlymą – paskelbti Lietuvą gardeliu ir nuo Lietuvos pasienio į Latviją penkis kilometrus visas įmones atleisti nuo mokesčių. Dar vieną pasiūlymą užregistravo Rygos meras – Latvijos sostinę pavadinti Veryga, nes jeigu visur kitur būtų gardeliai ir tvarteliai, tai iš tikrųjų ten būtų galima nusipirkti ir pasėdėti. Aš dar kartą sveikinu, kad logiškas protingas sprendimas galų gale Seime pasiekė rezultatą.
PIRMININKĖ. A. Kubilius – replika po balsavimo.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš irgi noriu pasidžiaugti, kad Seime, pasirodo, dar, na, šiokia tokia dauguma gali susirinkti, kuri šiaip ne taip priima racionalesnį sprendimą. Aš tikrai su tuo sveikinu.
Bet aš esu labai nustebęs dėl ministro pateiktų argumentų. Ministras sakė, kad reikia tuos gardelius Lietuvoje įsteigti, nes gali būti taip, kad žmogus per kokią nors šventę pamatys pardavinėjant kokį nors alaus butelį, neatlaikys tos pagundos, pradės vartoti ir t. t., ir t. t. Remiantis tokia visiškai neracionalia argumentacija, reikėtų apskritai uždrausti bet kokį alkoholį „Maximos“, „Rimi“ ir „Iki“ parduotuvėse, nes žmogus ten ateina dažniau ir, pamatęs alkoholio butelį, tikrai gali visiškai nesusilaikyti.
Lygiai taip pat reikėtų uždrausti bet kokį alkoholį bet kokioje kavinėje ir restorane. Jeigu šitokiais racionaliais argumentais mes ir toliau bandysime valdyti valstybę, gerbiamieji valdantieji, aš tikrai labai nuogąstauju dėl mūsų valstybės ateities.
PIRMININKĖ. P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Norėčiau kreiptis į tuos, kurie propaguoja tą sąvoką „gardeliai“. Jūs, gerbiamieji, kai nueinate priešais Seimą į kavinę, jūs iš karto atsiduriate gardelyje. Lauko kavinėje, lauke vartodami alkoholį jūs esate tame gardelyje. Jeigu su taure žengsite žingsnį toliau, jūs būsite įvertintas kaip vartojantis alkoholį viešoje vietoje. Bet, kalbant apie tą gardelinį mąstymą, pagal jus didžiausias gardas yra Seimas, nes čia gali patekti tik nuo 25 metų.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, nutraukiu visas replikas. Mes iki vakaro kiekvienas kalbėsime apie gardelius. Prašom, gerbiamoji komiteto pirmininke. (Balsas salėje: „Vieną.“)
Jokių vienų nebus. Komiteto pirmininkė. Dirbame toliau, kolegos. Bus proga išsakyti visas replikas. Dirbame toliau ir labai nuosekliai. Gerbiamoji pirmininke, toliau yra…
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gautas Seimo narės A. Armonaitės pasiūlymas, jis yra analogiškas ir mes esame jau apsisprendę.
PIRMININKĖ. Gerbiamoji Armonaite, ten buvo analogiškas jūsų pasiūlymas, dėl jo sprendimas priimtas ir dėl to Seimas nebalsuoja.
Kitas. Pakeisti 16 straipsnio 3 dalį. Seimo narių R. Karbauskio ir A. Palionio pasiūlymas. Ar būtų 29 Seimo nariai, pritariantys pasiūlymui? (Balsai salėje) Reikia ir balsuoti reikės, ir 29 balsų reikia. Dirbame pagal Statutą.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Kitas pasiūlymas, gerbiamas Žemaitaiti, ne dėl zonavimo. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Labai didelis triukšmas salėje, todėl kai kurie kolegos negirdi. Pritarimas yra. Kuris iš Seimo narių pateikiate pasiūlymą? R. Karbauskis. Prašau.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Pasiūlymas panaikina tas abejones, kurios buvo viešojoje erdvėje dėl stacionarių kavinių lauke. Juo apibrėžiama, kad tokius staliukus galima statyti iki 40 metrų atstumu nuo kavinės, ir lauko staliukams įrengti nereikės atskiros licencijos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto pirmininkė pristatys komiteto nuomonę.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Komiteto posėdyje pritarta Seimo narių R. Karbauskio ir A. Palionio pasiūlymams.
PIRMININKĖ. Pritarta. Nuomonė už, nuomonė prieš. M. Majauskas, pritariantis R. Karbauskio ir A. Palionio pasiūlymui.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Kadangi R. Karbauskio teikiamas, suprantu, kad ir bus priimtas. Čia galbūt ir neverta daug daugiažodžiauti, bet gal tik pabrėšiu, kad tai atsižvelgia į miestų kultūrą, konkrečiai į miestiečių gyvenimo būdą, tad yra kavinės, žmonės vasaros metu mėgsta laiką leisti lauke ir tai, kad jie saikingai vartos alkoholį lauko kavinėse, kur staliukai yra 40 metrų atstumu, atrodo, yra tikrai labai racionalus pasiūlymas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, aišku, pasiūlytas kaip ir sprendimas, palengvinantis truputį nestacionarių aptarnavimo vietų dalią, bet aš labai noriu atkreipti dėmesį, kas nutiks mums pritarus tam, ir aš noriu išreikšti nusivylimą kaip pajūrio gyventojas. Iš esmės visos nestacionarios kavinės, kurios veikia pajūrio zonoje, turės būti uždarytos. Jeigu jūs pabendrautumėte su Palangos, Klaipėdos miesto ar Neringos gelbėtojais, jūs suprastumėte, kas skęsta jūroje. Tai yra žmonės, atvažiavę iš provincijos, nemokantys plaukti, prisigėrę kopose ir įlindę į vandenį. Nestacionarios kavinės, kurios yra pajūrio zonoje, yra skirtos poilsiautojams. Tad susiaurinimas iki 40 metrų ir sumažinimas iš esmės vertas palaikymo tik kaip kompromisinis, bet uždraudžia labai daug ką. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonės išsakytos. Prašom balsuoti.
Balsavo 121 Seimo narys: už balsavo 113, prieš nėra, susilaikė 8. Pasiūlymui pritarta.
Ir čia, gerbiamoji pirmininke, įsigaliojimas yra 2018 ir 2020 metais.
3 straipsnis, 161 straipsnio pakeitimas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Yra gautas…
PIRMININKĖ. Atsiprašau, mes šitą visą straipsnį jau aptarėme. Ar 2 straipsnį su visomis pataisomis, kurioms pritarėme ar nepritarėme, galime priimti? Galime bendru sutarimu. Dėkoju.
3 straipsnis, 161 straipsnio pakeitimas – prekybos alkoholiniais gėrimais vieta. Yra gautas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė – pritarti. Galime bendru sutarimu?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra pritarti.
PIRMININKĖ. Galime bendru sutarimu? Galime. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Kodėl nebalsavome už prieš tai buvusį straipsnį? Čia vis dėlto yra 20 metų fiksavimas ir tikrai ne visi tam pritaria.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Jurgi Razma, aš paklausiau, ar galime bendru sutarimu.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš sakiau, kad balsuojame, jūs negirdite, aš šaukiau.
PIRMININKĖ. Jūs, matyt, tyliai pasakėte ir jau bendru sutarimu pritarta. Jūs reikalaujate balsuoti?
J. RAZMA (TS-LKDF). Aišku, balsuokime tvarkingai už kiekvieną straipsnį.
PIRMININKĖ. Dėl 2 straipsnio, gerbiami kolegos, reikia balsuoti. Toks reikalavimas frakcijos vardu. Balsuojame dėl 2 straipsnio. Visų ten priimtų pataisų pagrindu pakeistas mūsų 2 straipsnis ir prašom dėl jo balsuoti.
Balsavo 118 Seimo narių: už balsavo 103, prieš – 7, susilaikė 8. 2 straipsnis priimtas.
3 straipsnis, kaip jau minėjau – prekybos alkoholiniais gėrimais vieta. Teisės departamento išvada yra, jai komitetas pritarė. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Dėl viso straipsnio. Ar galime bendru sutarimu, ar J. Razma kvies balsuoti? (Balsai salėje) Nebenorite? Prašote balsuoti? J. Razma ir frakcija prašo balsuoti. (Balsai salėje) Na, jūs taip sakote. Prašau balsuoti. Kas pritariate 3 straipsniui?
Balsavo 117 Seimo narių: už – 103, prieš – 1, susilaikė 13.
Replika po balsavimo.
J. RAZMA (TS-LKDF). Pirmininke, aš prašyčiau taip neakcentuoti, kad čia lyg mūsų frakcijos ar mano reikalas, kas balsuoja…
PIRMININKĖ. Jūs paprašėte.
J. RAZMA (TS-LKDF). Tiesiog jūs žinote, kad įstatymas kelia nemažą rezonansą, todėl geriau balsuoti tvarkingai už kiekvieną straipsnį.
PIRMININKĖ. Gerai.
J. RAZMA (TS-LKDF). Šiuo atveju, kai yra protingas pasiūlymas – išbraukiami paviljonai, kaip prekybos vieta, be abejo, mes už tokį dalyką balsuojame.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų repliką. Balsuosime už visus straipsnius. E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Įvyko techninė klaida. Jeigu galima… Balsavau už.
PIRMININKĖ. Jūs balsavote už. Dėl protokolo – E. Zingeris balsavo už. Visa tai užrašome.
4 straipsnis, 17 straipsnio pakeitimas. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas 4 straipsnį pakeisti 17 straipsnio 4 dalimi. Komiteto nuomonė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra pritarti iš dalies. Mes pritariame ta apimtimi, kad pataisoje yra perteklinis pakartojimas – iki pirmadienio 10 valandos, nes iš kitų anksčiau buvusių normų yra ir taip aišku. Teisės departamentui šita apimtimi pritarėme. Tačiau dėl valandų buvimo Teisės departamento nuomonei nepritariame ir manome, kad reikia palikti tą laiko apribojimą nuo 10 valandos iki 20 valandos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsas salėje: „Balsuojame!“) Balsuojame dėl Teisės departamento…
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Negalime.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji! Gerbiamas Andriau Kubiliau, nebalsuosime. Bendru sutarimu komitetas iš dalies pritarė ir dėl to balsuoti nereikia.
17 straipsnio 4 dalis. Seimo narys R. Karbauskis. Ar yra 29 Seimo nariai, pritariantys? (Balsai salėje) Yra koks 100. Bendru sutarimu sakome leisti R. Karbauskiui pateikti. (Balsai salėje)
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Siūloma naikinti draudimą gabenti ir laikyti alkoholinius gėrimus viešai matomoje pakuotėje. Manytina, kad šiame etape užteks kitų kontrolės priemonių. Toks pateiktas pasiūlymas.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Komitetas pritarė Seimo nario R. Karbauskio pasiūlymui. Mes taip pat manome, kad šitame etape kitų efektyvių priemonių tikrai užtenka, ir siūlome pritarti komiteto nuomonei.
PIRMININKĖ. R. Žemaitaitis – nuomonė už.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Aš ir komitete sakiau. Prisiminkite praeitą ketvirtadienį, kai aš kalbėjau. Dabar išeis kažkas iš parduotuvės ir kiš alų po skverneliu. Reikia šiek tiek logikos turėti su tokiais pasiūlymais. Mes būtume jau išsprendę visus konfliktus – ir gardelius, ir šituos po skverneliu, ir tas zonas, ir visus kitus dalykus. O ką mes dabar turime? Mes dvi savaites turime jovalą Seime, dvi savaites mes ginčijamės, kol galų gale Ramūną kažkas įtikino. Ačiū tam žmogui, kuris padarė spaudimą ir poveikį Ramūnui atsitraukti nuo nelogiškų dalykų, kad čia tas konfliktas būtų išspręstas, nes kad žmogus šiaip sau savo noru atsitrauktų nuo savo kertinių dalykų, tai yra retas atvejis Seime. Vadinasi, tikrai kas nors žmogų normaliai paprotino, išaiškino, kad tam tikros nuostatos gyvenime bus neįgyvendintos.
PIRMININKĖ. Diskusijose gimsta tiesa. S. Skvernelis – replika, nes paminėta pavardė…
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aš iš tikrųjų tiktai galiu daryti prielaidą…
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ne pavardė paminėta! Ne pavardė! Skvernas yra žemaitiškas žodis. Skvernelis irgi žemaitiškas.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). …aliuzija į mano pavardę. Jūs užkiškite burną šitam žmogui. Aš norėčiau reaguodamas pasakyti vieną dalyką. Yra vaikai. Mes bandome kovoti prieš patyčias, tai, vaikai, nekreipkite dėmesio, tai yra partijos, kuriai pareikštas kriminalinis nusikaltimas, pirmininkas, kuris įpratęs prie kriminalinio žargono. Čia nieko tokio! Tokia įprasta praktika. (Balsai salėje, plojimai)
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, noriu sugrąžinti visus į salę ir prie diskusijos dėl įstatymo ir dėl konkretaus pasiūlymo. Aš visiškai rimtai noriu pasakyti. Tiesą sakant, prisidedu prie gerbiamo Remigijaus tokių pasamprotavimų, kad iš tiesų valstiečiai ir žalieji, išsikėlę labai daug ambicingų tikslų, nuosekliai jų atsisako. Tai viena reforma neperėjo, tai kita neperėjo. Dabar dėl alkoholio aš lygiai taip pat esu labai nustebęs. Dėl specializuotų zonų – atsisakėte patys. Dėl specializuotų parduotuvių – net nesiūlote, nors tai yra labai rimta ir tikrai gera priemonė.
Dabar dėl tų maišelių. Lygiai taip pat, kaip ir su tais gardeliais, padarytas kuriozinis dalykas – maišeliai, maišeliai. Bet visi, mieli kolegos, pagalvokime, atsukime atgal savo juosteles savaitę, mėnesį, metus, kada jūs paskutinį kartą nešėtės alkoholio butelį rankoje? Jūs neįsidedate į maišelį? Kur čia apskritai yra problema? Aš nematau. Lygiai taip pat Jungtinėse Amerikos Valstijose yra šita praktika, kad alkoholio viešoje vietoje tu negali reklamuoti, nešiotis, nes butelio nešiojimasis yra tolygu alkoholio reklamai. Tu gali vaikščioti ir… o, koks gražus butelis! Aš esu prieš šitą pasiūlymą ir raginu jus likti principingus tikrai teisingoje kovoje prieš Lietuvos tikrai vieną iš didžiausių piktžaizdžių – tai yra alkoholizmą. Susiimkite, vyrai ir moterys!
PIRMININKĖ. Išties balsuojame, nes kai kas ir sukelia juoką – jeigu tu sakai taip, tai sakoma kitaip, arba atvirkščiai. Jūsų valia apsispręsti, gerbiamieji Seimo nariai.
Skelbiu balsavimą dėl R. Karbauskio pasiūlymo. (Balsai salėje)
Balsavo 124 Seimo nariai. (Triukšmas salėje) Gerbiamieji kolegos! Remigijau Žemaitaiti, kojomis ir rankomis trypti nereikia, nekelkite triukšmo. Parodykite balsavimo rezultatus. Negaliu paskelbti. Balsavo: 71 – už, prieš – 42 ir susilaikė 11. Pasiūlymui pritarta.
Gerbiamieji kolegos, noriu jūsų atsiklausti. Laikas, skirtas šiam įstatymui priimti, praėjo, tačiau aš maloniai prašau baigti svarstyti ir priimti visus straipsnius, kad šiandien galėtume turėti priimtą įstatymą. Sutariame? Bendru sutarimu? Bendru. (Balsai salėje) Visi labai emocingi, ypač A. Kubilius. Jam pirmajam suteikiu žodį replikuoti.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, čia ne šiaip sau, nėra juokingas reikalas. R. Karbauskis ką tik nubalsavo prieš savo pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Visaip būna…
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Reikia atlikti tyrimą, kas šitas dvi dienas jį taip buvo prispaudęs, kad jis buvo tą pasiūlymą pateikęs. Ačiū Dievui, kad Seimo salė yra laisvų žmonių salė, ir net R. Karbauskis laisvai pasielgdamas atsisakė savo pasiūlymo. Bet kas buvo tas dvi dienas iki tol? Turime atlikti tyrimą ir išsiaiškinti.
PIRMININKĖ. Manau, jūs asmeniškai išsiaiškinsite. Gerbiamas A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Jau apie maišelius nekalbėsiu, praeitą kartą kalbėjau. Tuo metu buvo nepritarta, dabar pritarta. Viskas okey. Aš suprantu, kad mes sėdime amfiteatre (tam tikras teatro įspūdis), bet susilaikykime nuo plojimų, kad ir kokios emocijos būtų. Čia – ne teatras. Aš vis dėlto siūlau pirmininkei pirmiausia atkreipti dėmesį į savo pusės kolegas.
PIRMININKĖ. Ir jus. Dėkoju. Tikrai būsiu dar griežtesnė. Ačiū už pritarimą taip elgtis.
R. Karbauskis. Buvo paminėta jūsų pavardė.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Išgelbėsiu nuo tyrimo. Mane paveikė kolegos konservatoriaus P. Saudargo kalbėjimas. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Na, va, matote. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Ramūną pažįstu bemaž nuo 2000 metų kaip nekeičiantį savo nuomonės, tvirtą žemaitį, kurį gerbiau už jo įsitikinimus. Staiga po kolegos P. Saudargo pasisakymo paėmė ir išskydo. Tikrai mane nuvylėte, kolega.
PIRMININKĖ. Manau, niekas neišskydo, o apsispręsti suteikta teisė visiems. Kolega J. Varžgalys ir dirbame toliau.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aš prieš tai norėjau pasisakyti, nesuspėjau. Senbuviai politikai, jūs šiandien labai garsiai šnekate: girdyklos, gardai. Kas šitą žinią paskleidžia? Jūs patys ir paskleidžiate. Tai gal susilaikykite nuo to?
PIRMININKĖ. Ačiū. Kolegos, dirbame toliau, kadangi nutarėme tęsti savo darbą. (Triukšmas salėje) Kitame pasisakyme. (Balsai salėje) A. Armonaitė. Gerbdama jūsų aktyvumą.
A. ARMONAITĖ (LSF). Ačiū. Įjungėte mikrofoną. Dėkui. Iš tikrųjų labai daug emocijų.
PIRMININKĖ. Taip.
A. ARMONAITĖ (LSF). Visi skleidžiame tam tikrus garsus ir vienoje, ir kitoje pusėje, bet nuskambėjo neįtikėtina premjero frazė: užkiškite tą burną žmogui, kuris pateikė pasiūlymą! Aš noriu atkreipti dėmesį, kad esame visi lygūs, esame visi parlamento nariai ir turime gerbti vieni kitus, ir niekas neturi užkišti burnų laisvoje šalyje, parlamente, net jeigu ir prieštaraujame tam pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Replikos išsakytos. S. Skvernelis.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Jeigu mes laikomės Statuto reikalavimų, tai yra pirmininkas suteikia žodį, tuo atveju man buvo suteiktas žodis, bet gerbiamas kolega kalbėjo nesuteikus žodžio. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Taip, viską išsiaiškinome ir labai atsakingai dirbame toliau. (Balsas salėje: „Dėl pertraukos!..“) Dėl pertraukos mes taip pat susitarėme, kad dirbame toliau, bendru sutarimu.
Seimo narys R. Žemaitaitis.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš norėčiau atkreipti pirmininkės dėmesį, kad priimdami sprendimą dėl R. Karbauskio mes kartu balsavome ir dėl valandų, nes…
PIRMININKĖ. Taip, aš būčiau kaip tik tą akcentavusi. Dėl valandų yra priimtas sprendimas ir R. Žemaitaitis teikia kitą pasiūlymą. Ar, Seimo nariai, atkreipėte dėmesį? Aš manau, kad atkreipėte, ir privalėjote tai padaryti, kad prekybos laikas nuo 10 valandos iki 20 valandos ir sekmadieniais nuo 10 valandos iki 15 valandos yra priimtas, priėmus R. Karbauskio pasiūlymą. Bet jūs teikiate pasiūlymą dėl 17 straipsnio 4 dalies. Ar būtų 29 Seimo narių balsai, leidžiantys pateikti? Prašom balsuoti.
Taip, R. Žemaitaitis pateikia savo pasiūlymą pakeisti prekybos, išsinešimo valandas.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Dėl prieš tai čia to incidento. Tikrai aš Saulių pažįstu gana seniai…
PIRMININKĖ. Kalbėkite apie savo pasiūlymą, gerbiamasis kolega.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Gerai. Bet aš tiesiog trumpą repliką, pirmininke, kadangi suspėsiu. Nereikia kreipti dėmesio, visi mes esame emocionalūs, visi mes iš tikrųjų vienaip ar kitaip emocijas išreiškiame.
Mano siūlymas yra paprastas, tai yra elementarus: trumpinti rytinį laiką. Tai, ką pastebi ir gydytojai, tai, ką pastebi ir prekybininkai, tai, ką pastebi ir šeimos, kad ryte vieni ar kiti žmonės ieško galimybės nusipirkti kitokio gėrimo, blogesnio gėrimo, ir taip svaigintis. Aš siūlau prekybą nuo 11 valandos iki vakaro 21 valandos. Vieną valandą pavėlinu prekybą ir vieną valandą iki vakaro 21-os.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra nepritarti Seimo nario R. Žemaitaičio pasiūlymui, mes manome, kad laikas turėtų būti nuo 10 valandos iki 20 valandos ir nėra prasmės vėlinti vakarinės prekybos laiko.
PIRMININKĖ. Dėkoju. M. Majauskas nori pritarti.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Aš kviečiu palaikyti, mano supratimu, racionalų pasiūlymą. Į tai atkreipė dėmesį ir nemaža dalis medikų bendruomenės, kurie kalba apie priklausomybių prevenciją ir tai, jog būtent kitą rytą po ilgo laikotarpio alkoholio vartojimo iš tikrųjų labai svarbu apriboti galimybę įsigyti alkoholio ir taip nutraukti tą ilgo laikotarpio gėrimą. Iš tikrųjų šita pataisa pavėlins galimybę įsigyti alkoholio iš ryto. Mano supratimu, jinai yra tinkama siekiant įgyvendinti veiksmingą alkoholizmo prevenciją. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, matyt, reikėtų paaiškinti, kam ta priemonė yra skirta ir kodėl mes čia painiojamės. Nesutikčiau su pasakymu, kad dauguma medikų, priklausomybės specialistų tam pritaria. Atvirkščiai, žmonės, kurie turi supratimą apie alkoholinę priklausomybę, supranta, kad rytinis laikas žmonių, kurie yra rimtai priklausomi, nuo priklausomybės neišgydys. Kaip tik žmogų, jei norima nutraukti labai intensyvų vartojimą, pirmiausia reikia detoksikuoti, o ne parduotuvės laiką vėlinti. O vakarinis pardavimo laikas, moksliniais tyrimais yra aiškiai įrodyta, kad tai mažina nusikaltimų skaičių tuo metu… kai yra pardavinėjama vakare, ir tikrai realiai sumažina prieinamumą tiems, kurie dar nėra priklausomi. Pagrindinis tikslas yra nebeprisiauginti probleminių vartotojų, kuriuos vėliau tenka gydyti labai brangiomis ir sudėtingomis priemonėmis.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonės išsakytos. Prašome apsispręsti ir balsuoti, ar pritariate Seimo nario R. Žemaitaičio pasiūlymui paankstinti, o kartu ir pavėlinti prekybos laiką. Tai yra pavėlinti prekybos laiką – 11 valanda ir 21 valanda. (Triukšmas salėje)
Už pasiūlymą balsavo 38 Seimo nariai, 53 balsavo prieš, susilaikė 29, iš viso balsavo 120 Seimo narių. Pasiūlymui nepritarta.
Gerbiami kolegos, dėl viso 4 straipsnio nuomonė už, nuomonė prieš. Norinčių kalbėti nėra. Prašome balsuoti dėl viso 4 straipsnio.
Balsavo 119 Seimo narių: už balsavo 102, prieš – 2, susilaikė 15. 4 straipsnis priimtas.
5 straipsnis – 18 straipsnio pakeitimas. Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais tvarka. Yra gautas Seimo nario A. Skardžiaus pasiūlymas, tačiau dėl jo jau apsisprendėme balsuodami dėl ankstesnio – 16 straipsnio.
Seimo narės A. Armonaitės pasiūlymas. Taip pat apsispręsta. Kitas Seimo narės A. Armonaitės pasiūlymas dėl to. Taip pat apsispręsta. Dar kitas A. Armonaitės pasiūlymas dėl 18 straipsnio 3 dalies 3 punkto. Apsispręsta. Dėl 5 straipsnio 4 dalies – 18 straipsnio 13 dalies 9 punkto pakeitimo yra gautas Teisės departamento pasiūlymas. Jam pritarta iš dalies. Ar, komiteto pirmininke, turite argumentų?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Taip. Mes pritarėme ta apimtimi, kad normoje buvo perteklinis atkartojimas, kad savivaldybė savo tarybos sprendimu gali priimti kitokį sprendimą, nes yra kita norma, kuri tą nustato, ir, aiškinant sistemiškai, turėtų būti taikoma šiai daliai. Tačiau nepritarėme Teisės departamento nuomonei, kad įstatyme nėra apibrėžtos sporto, varžybų sąvokos. To šiame įstatyme ir nereikėjo daryti, nes šią sąvoką apibrėžia Kūno kultūros ir sporto įstatymas.
PIRMININKĖ. Dėkoju už komentarą ir komiteto pritarimą iš dalies. Seimo nario R. Žemaitaičio pasiūlymas dėl 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto dėl valandų. Jau apsisprendėme. Balsuoti nereikia.
Seimo nario N. Puteikio pasiūlymas dėl 18 straipsnio 3 dalies, papildant ją 16 punktu. Ar yra 29 Seimo nariai, kurie palaiko Seimo narį N. Puteikį ir leidžia jam pateikti savo pasiūlymą?
Gerbiamasis Nagli Puteiki, 57 Seimo nariai nori, kad jūs pateiktumėte savo siūlymą.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Ačiū Seimo nariams, kurie leido man pristatyti šią pataisą. Pataisos esmė: neleisti valstybės ir savivaldybių pinigais finansuoti renginių, kuriuose viešai vartojamas alkoholis. Komitetas vienbalsiai šiai mano pataisai nepritarė su labai įdomia argumentacija, kad savivaldybės turi teisę nusistatyti ribojimus pačios. Tai dabar aš jums ir sakau, kviečiu jus atvykti į Jūros šventę ir jūs centrinėje Klaipėdos gatvėje pamatysite daugybę jaunų šeimų, ant kelių laikančių dešimtmečius. Pavyzdžiui, gaila, kad man neleido nuotraukos čia parodyti, tokios dvi šeimos susėdusios, 30-mečiai aplink stalą, viena 10–11 metų mergaitė apsikabinusi plastikinę alaus taurę, kurioje yra 0,5 litro alaus, kiti du vaikai su susidomėjimu žiūri, tėvai tuo metu šneka, matyt, aptaria savo reikalus. Dabar visa, ką mes čia šiandien šnekame apie poveikį, apie reklamos poveikį, apie vartojimo kultūros ugdymą, tai kokią kultūrą ugdome, valdiškais pinigais finansuodami festivalius, kurių metu tėvai dešimtmečiams leidžia laikyti alaus bokalus? Čia mes merlo kultūrą vystome? Kokio nors gražaus, kultūringo gėrimo kultūrą vystome ir dar tai finansuojame valdiškais pinigais? Kas nori rengti festivalį, tegul jį ir rengia. Kadangi aptvarų Seimas atsisakė – taip? – tai dabar visose tose savivaldybėse, ypač kurias valdo liberalai, vaikai laikys alaus taures, plastikines alaus stiklines ir visa tai bus padaryta Seimo valia. Aš vis dėlto siūlau, kad tegul tokius renginius finansuoja komerciniai subjektai, o savivaldybės geriau pinigus tegul skiria kaip Alytaus rajono savivaldybė…
PIRMININKĖ. Ačiū.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). …alkoholio prevencijai, gydymui, kodavimui, psichologams, psichiatrams. Beje, Alytaus rajone šitos investicijos duoda puikių rezultatų.
PIRMININKĖ. Laikas!
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Taigi aš siūlau uždrausti finansuoti tuos renginius, kuriuose viešai vartojamas alkoholis, valdiškais arba savivaldybių pinigais, ypač…
PIRMININKĖ. Ačiū, laikas! J. Džiugelis nori pritarti jūsų pasiūlymui.
J. DŽIUGELIS (LVŽSF). Taip, gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau skatinti vertybinį valstybės požiūrį ir pritarti šiai pataisai.
PIRMININKĖ. S. Gentvilas turi kitą nuomonę.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, leisdami N. Puteikiui pateikti šitą siūlymą, iš esmės truputį išgąsdinote, nes komitetas jau nepritarė šitam siūlymui. Kokį aš matau pavojų? Vien šį savaitgalį vyksta Klaipėdos miesto reprezentacinis festivalis, džiazo festivalis, kuris vyksta 22 metus ir kuris gauna finansavimą iš Klaipėdos savivaldybės. Tokių festivalių, kurie gauna iš savivaldybės, kurie yra vieši, atviri, yra bent 5–6. Bet aš gal ne apie Klaipėdą, bet apie tą patį Operos ir baleto teatrą, kuris gauna didelį finansavimą ir iš valstybės, ir kartais gauna, tikiu, ir iš savivaldybės, ir iš Europos Sąjungos. Pritardami šitai N. Puteikio siūlomai nuostatai, mes iš esmės sakytume, kad brendis ar vyno taurė neturėtų būti leista teatro ir operos metu. Aš labai kviečiu nepalaikyti šito siūlymo.
PIRMININKĖ. Ačiū. Aš praleidau galimybę komitetui išsakyti savo nuomonę, todėl dabar suteikiu ją.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Komitetas priėmė sprendimą nepritarti Seimo nario N. Puteikio pasiūlymui, nes mes manėme, kad kitų priemonių, kurias turi įstatymas, pakanka.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome apsispręsti ir balsuoti dėl Seimo nario N. Puteikio pasiūlymo, kad masiniuose renginiuose, kuriems skirta savivaldybių, valstybės ir Europos Sąjungos parama, nebūtų leidžiama… (Balsai salėje)
Balsavo 120 Seimo narių: už – 40, prieš – 44, susilaikė 36. Pasiūlymui nepritarta.
Yra gautas Seimo narių R. Karbauskio, A. Palionio pasiūlymas dėl 18 straipsnio 3 dalies, kad ji būtų papildyta nauju 16 punktu. Ar būtų 29 Seimo nariai? (Balsai salėje) Matau, yra. Tada balsuoti gal tikrai neprašysiu taupydama mūsų laiką. Gerbiamasis R. Karbauskis pristato pasiūlymą.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Patikslinamos zonos, kuriose parduoti alkoholį yra draudžiama, įrašoma „paplūdimiuose“.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto nuomonė?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Komitetas pritarė, kartu įvertindamas, kad tai iš tiesų kelia pavojų visuomenės sveikatai, nes žmonės, kurie vartoja paplūdimiuose, po to gali eiti maudytis, padidėja skendimo tikimybė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. J. Džiugelio nuomonė už.
J. DŽIUGELIS (LVŽSF). Atsisakau.
PIRMININKĖ. Atsisako pritardamas. Nuomonė prieš – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, aš jau vieną kartą pasisakiau dėl to. Problemos ieškoma ne ten. Reikia… Šiandien pajūrio savivaldybių viešosios tvarkos skyriai, policijos pareigūnai kontroliuoja neblaivių asmenų pasirodymą viešosiose vietose, t. y. ir paplūdimiuose, kurie yra pripažinti kaip viešosios savivaldybių erdvės. Bet kavinės, kurios ten įsikūrusios, turi tuo tarpu ir investicinių lūkesčių, jos yra įrengusios tualetus, viešąsias erdves, sūpynes ir taip toliau, ir viena iš jų teisių, kuri buvo natūraliai suteikta, yra prekyba alkoholiu. Apriboję alkoholio prekybą – civilizuotai prekiauti paplūdimiuose esančiose kavinėse, iš esmės mes problemos neišspręsime, nes jeigu pakalbėtume su gelbėtojų tarnybomis, mes matytume, kad skęstantieji yra tie, kurie iš tikrųjų vartoja alkoholį paplūdimyje, yra jį atsinešę ir dažniausiai vartoja stiprų. Mes nusitaikome į žmones, kurie atvažiuoja dviračiu palydėti paplūdimyje saulėtekio ir išgerti vyno taurę.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kadangi J. Džiugelis nekalbėjo, tai P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš tikrai raginu kolegas atkreipti dėmesį į Sveikatos reikalų komiteto argumentus, kad paplūdimys yra potencialiai gerokai pavojingesnė vieta nei kavinė, miestas ar miškas, nes šalia vandens telkinio. Jeigu jūs pasižiūrėsite į skendimų statistiką, būtent išgėrę žmonės tikrai dažniau rizikuoja savo gyvybe ir savo artimųjų.
Kitas dalykas, ko nepaminėjo, kuo paplūdimys prie jūros ar prie ežero yra pavojingesnis? Yra potenciali rizika dėl saulės, nes išgėrę žmonės užmiega ir gali gauti saulės smūgį. Aš tikrai siūlyčiau paremti šią pataisą tiesiog dėl sveikatai svarbių fiziologinių dalykų.
PIRMININKĖ. Prašome balsuoti. Kas pritariate R. Karbauskio, A. Palionio pasiūlymui, kad paplūdimiuose nebūtų vartojami alkoholiniai gėrimai, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate spausdami kitus mygtukus.
Balsavo 116 Seimo narių: už – 81, prieš – 10, susilaikė 25. Pasiūlymui pritarta.
Kitas pasiūlymas dėl 18 straipsnio 4 dalies 1 punkto yra Seimo nario A. Palionio. Ar yra 29 Seimo nariai, pritariantys pasiūlymui? Pakelkime rankas, būtų greičiau. Taip, manau, tikrai akivaizdžiai matyti, kad yra. A. Palionis teikia pasiūlymą.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Realiai dabar Lietuvoje yra tokia situacija: yra gamintojų, kurie prieš keletą metų pradėjo gaminti naujus produktus, kadangi mes 18 straipsnio 4 dalies 1 punkte įrašome ne tik iki 7,5 laipsnių produktus, bet ir išvardijame juos, t. y. alų, kokteilius, fermentuotą sidrą, prašau, kad būtų įtrauktas ir natūralios fermentacijos silpnas midus. Aš sutinku su komiteto nuomone, kad jie pritaria iš dalies, kad tą žodį „silpnas“ reikėtų išbraukti, nes jau tame pačiame straipsnyje yra iki 7,5 laipsnių.
PIRMININKĖ. Nuomonė už – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Pritariu, nes midus taip pat yra kultūringo bendravimo atributas, gastronominis kultūrinis paveldas. Čia Andrius tuo labiau specialistas, iš savo rinkimų apygardos, Stakliškių. Jeigu taip norite, tai ir nacionalinio gamintojo parėmimas. Aš manau, kad tikrai gaus palaikymą ir iš valstiečių. Agituoju balsuoti už.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės prieš nėra. Komiteto pritarta iš dalies. Komitetas pateiks savo patobulintą redakciją. Prašom, gerbiamoji pirmininke.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Taip, iš tiesų mes pritarėme, kaip gerbiamasis Seimo narys A. Palionis minėjo, iš dalies, manydami, kad midus kaip silpnas gėrimas, neviršijantis 7,5 %, turėtų būti nediskriminuojamas, nes tame straipsnyje mes jau leidžiame gerti ir alų, ir kitus gėrimus, įskaitant sidrą. Iš principo pasisakome už midaus įtraukimą į šį sąrašą.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, ar galime balsuoti? Girdėjote komiteto pateiktą patobulintą pasiūlymą dėl A. Palionio teiktos argumentuotės. Prašome balsuoti.
Balsavo 123 Seimo nariai: už – 121, prieš nėra, susilaikė 2. A. Palionio pasiūlymui pritarta.
Seimo narės A. Armonaitės pasiūlymas dėl 18 straipsnio 4 dalies 1 punkto. Dėl jo jau apsisprendėme, balsuoti nereikia.
Seimo nario A. Palionio pasiūlymas dėl 18 straipsnio 4 dalies 1 punkto, dėl midaus. Jau apsisprendėme, balsuoti nereikia.
Seimo narės gerbiamosios A. Armonaitės pasiūlymas dėl 18 straipsnio 4 dalies 1 punkto. Taip pat apsisprendėme, balsuoti nereikia. Kaip pamenate, apsisprendėme dėl metų ir taip pat dėl Seimo narių A. Armonaitės, A. Skardžiaus ir gerbiamojo Seimo nario G. Landsbergio, visi gerbiami.
Turime užregistruotą pasiūlymą Seimo narių P. Saudargo ir V. Kernagio pakeisti 18 straipsnio 4 dalies 4 ir 5 punktus. Man replikuoja, kad pasiūlymas užregistruotas gegužės 31 dieną, nesilaikoma 48 valandų termino, todėl labai atsiprašome, bet… (Balsai salėje) P. Saudargas – dėl vedimo tvarkos.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Jeigu galima, gerbiamoji posėdžio pirmininke, aš norėčiau paskelbti žodinį susitarimą, kuris įvyko vakar Sveikatos reikalų komitete, kad dėl notifikacijos procedūros, ne mano nuomone, bet komiteto nuomone, kad tai stabdytų mūsų projektą, nors aš buvau pateikęs vėlesnę įsigaliojimo datą būtent to straipsnio, mes sutarėme, kad priėmę šį paketą vėliau visi kartu registruosime toliau paketą dėl bambalių užkardymo ir pradėsime notifikacijos Europos Sąjungoje procedūrą.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Taip, iš tiesų Seimo narys P. Saudargas mane aplenkė…
PIRMININKĖ. Komiteto pirmininkė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Turiu informuoti Seimą, kad mes komitete ne tik žodinį susitarimą pasiekėme, bet ir rašytinį. Buvo priimtas komiteto protokolinis nutarimas, kad mes tikrai padėsime ir parengti, ir kartu užsiimsime notifikavimo procedūra po to, kai bus priimtas įstatymas.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Aš manau, visi išgirdome paaiškinimą apie protokolinį būsimą mūsų sprendimą, nutarimą. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas dėl 18 straipsnio 5 dalies. Komiteto nuomonė. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė buvo nepritarti, įvertinus tai, kad iš išvaizdos yra labai sudėtinga nustatyti amžiaus skirtumus tarp 20 metų sulaukusių ir nežymiai jaunesnių ar vyresnių asmenų, todėl siūlome nustatyti aukštesnę amžiaus ribą, nuo kurios turi būti tikrinamas pirkėjo amžius. Pastebėtina, kad panaši praktika yra taikoma tiek Vokietijoje, tiek ir Skandinavijos šalyse ir yra pripažinta efektyvia.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl viso 5 straipsnio nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė prieš – A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LSF). Išties dar ir dar kartą galiu pasakyti, kad labai apgailestauju dėl Seimo sprendimo nepasitikėti pilnamečiais jaunais žmonėmis. Aš taip traktuoju ir traktuosiu ir manau, jie taip pat į tai žiūri. Jaunimas išties turi turėti daugiau užimtumo formų. Neformalaus ugdymo krepšelis yra… (Plojimai) Ačiū. Aš jums paplosiu tada, kai jūs skirsite neformalaus ugdymo krepšeliui reikiamą finansavimą visiems metams, nes birželio 1 dieną jūsų dėka 56 % Lietuvos mokinių negalės eiti į būrelius arba negalės gauti 15 eurų nuolaidos. Siūlau balsuoti prieš, nes šis įstatymo projektas ir šis paketas iš esmės nesprendžia problemos, o rodo nepasitikėjimą jaunais žmonėmis.
PIRMININKĖ. Dėkoju. R. J. Dagys – nuomonė už ir tada suteiksiu žodį replikuoti…
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Galų gale man tapo aišku, kodėl liberalai, jų atstovai taip priešinasi toms pataisoms ir stengiasi padaryti alkoholio prieinamumą kiek įmanoma lengvesnį. Pasirodo, tai yra nauja užimtumo forma. Aš tai visą laiką prisiminsiu. Tai yra bazinis jūsų supratimas apie užimtumą. Aišku, su juo ginčytis aš nesiimu, paliksime šitą kiekvieno įsitikinimui. Aš nemanau, kad tai yra užimtumo forma.
O jeigu kalbėtume apie mūsų priimtą įstatymą, tai amžiaus ilginimas yra pripažįstama priemonė, kuri kaip tik ir stabdo būsimą priklausomybę nuo alkoholio. Tai yra akivaizdu. Ne visos valstybės tuo keliu eina, bet tai yra tokia priemonė, ir manau, kad ji tikrai pasitvirtins mūsų akyse. Tikrai nereikia čia labai daug jaudintis dėl tų jaunų žmonių, jie labai sąmoningai į tuos dalykus žiūri, ir sąmoningiau negu kai kurie čia sėdintys. Šiuo atveju manau, kad kuo vėliau jie pradės, tuo mažiau mes turėsime pasekmių. Siūlau nesiblaškyti ir eiti į priekį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl viso 5 straipsnio. (Balsai salėje) Nereikia. Teisės departamento komiteto išvada pasakyta, balsuoti dėl to nereikia. Dėl viso 5 straipsnio jau įjungėme balsavimą.
Balsavo 121 Seimo narys: už – 86, prieš – 14, susilaikė 21. 5 straipsnis priimtas.
6 straipsnis – 22 straipsnio pakeitimas. Dėl jo gautas Seimo nario A. Skardžiaus pasiūlymas. Dėl jo jau apsisprendėme. Seimo narės A. Armonaitės pasiūlymas. Taip pat apsispręsta. Seimo nario A. Skardžiaus pasiūlymas dėl 22 straipsnio 1 dalies 8 punkto – dėl metų, taip pat apsispręsta. Seimo narės A. Armonaitės pasiūlymas dėl metų, taip pat apsispręsta, balsuoti nereikia. Dėl Seimo nario A. Skardžiaus pasiūlymo jau apsispręsta. Dėl Seimo nario G. Landsbergio taip pat apsispręsta, balsuoti nereikia. A. Skardžiaus pasiūlymas dėl 22 straipsnio 3 dalies, taip pat apsispręsta, balsuoti nereikia. Dėl G. Landsbergio dėl 22 straipsnio 3 dalies apsispręsta. Daugiau pasiūlymų nebuvo. Dėl viso 6 straipsnio nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonių nėra. Prašome balsuoti dėl 6 straipsnio.
Balsavo 119 Seimo narių: už – 88, prieš – 7, susilaikė 24. 6 straipsnis priimtas.
7 straipsnis, 28 straipsnio pakeitimas. Yra gautas Seimo nario A. Skardžiaus pasiūlymas. Dėl metų mes jau apsisprendėme. Ar turi prieštaravimų pasiūlymo teikėjas? Neturi. Komiteto pirmininkė?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Taip pat neturiu, nes dėl metų apsisprendėme.
PIRMININKĖ. Jau apsispręsta ir čia jokių pakeitimų nėra. Jau apsispręsta. Dėl viso 7 straipsnio nuomonė už, nuomonė prieš. Nėra. Prašome balsuoti dėl 7 straipsnio, kad priimtume. Bus ramiau, jeigu mes balsuosime dėl visų straipsnių.
Balsavo 118 Seimo narių: už – 91, prieš – 3, susilaikė 24. 7 straipsnis priimtas.
8 straipsnis, 29 straipsnio „Alkoholio reklamos draudimas“ pakeitimas. Dėl 8 straipsnio 2 dalies, 29 straipsnio 2 dalies, yra gautas Seimo nario A. Skardžiaus pasiūlymas. Ar yra 29 Seimo nariai? Prašome balsuoti. Kas pritariate, kad Seimo nariui A. Skardžiui leistume pateikti savo pasiūlymą?
Gerbiamas Artūrai Skardžiau, prašome pateikti savo pasiūlymą. To pageidauja 46 Seimo nariai.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Mikrofoną įjunkite! Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Išties pataisa labai paprasta. Prekiniai ženklai gali būti naudojami remiamuose renginiuose, įskaitant dalyvių aprangą. Kada mums patogu, mes naudojamės europietiškomis vertybėmis, kada nepatogu, kažkodėl tas vertybes paminame. Pažvelkime į renginius. Miuncheno „Bavarija“, alus liejasi upeliais, renginiai, pasaulio futbolo čempionato renginiai remiami, būtent reklamuojami šie prekės ženklai, „Formulė-1“ finalas neįsivaizduojamas be „Moet“ šampano ar kito prancūziško prekinio ženklo. Bet staiga Lietuva elgiasi, lyg būtų kur nors prie Uralo, ir tokie prekiniai ženklai kaip „Alita“, „Utena“, „Švyturys“ nėra vartojami arba negalės būti vartojami nei arenų pavadinimuose, nei užrašuose ant komandų aprangos. Todėl pataisa labai paprasta – elkimės europietiškai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė nepritarti dėl tokios priežasties, kad siūlomas reguliavimas liberalizuotų netgi šiuo metu galiojančią tvarką, nes siūlomas reguliavimas dar labiau išplečia šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, susijusį su alkoholio reklamos ribojimu renginiuose. Tai yra neapibrėžtos sąvokos „remiami renginiai“, „dalyviai“, neapibrėžti prekių ženklų naudojimo būdai. Iš esmės komiteto nuomonė, mes apie tai diskutavome, kad pritarus šiam pasiūlymui būtų ne tik sporto varžybose leista, bet ir, tarkim, kraujo donorystės renginiuose būtų leista naudoti alkoholio prekės ženklus. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. A. Palionis – nuomonė už.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau atkreipti visų dėmesį, kad pagal dabar galiojančią projekto redakciją tie ženklai, kurie po savo ženklu registravę nealkoholinius gėrimus, lygiai taip pat galės reklamuotis su savo ženklais neribojant renginių pobūdžio. Šitas pasiūlymas yra tik tiek, kad vieni gamintojai, įregistravę nealkoholinius gėrimus, vartoja savo pagrindinį ženklą, kiti gamintojai turi kitus ženklus. Kiti gamintojai įregistruos tą nealkoholinį gėrimą naudodami pagrindinį ženklą ir galės naudoti renginiuose.
Tikrai pritariu komiteto išvadai. Mes turėsime papildyti šį įstatymo projektą, kada priimsime, kad ženklai negalėtų būti naudojami tuose specifiniuose renginiuose, kurie skirti jauniems žmonėms. Aišku, mūsų pasiūlymas buvo daugiau skirtas sporto renginiams, kurie yra transliuojami ir Lietuvoje, kurie yra tarptautiniai renginiai, kai atvažiuos kitų šalių komandos su savo ženklais ant marškinėlių, o mūsų komandos negalės naudoti mūsų lietuvių gamintojų ženklų. Aš siūlau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų aš siūlyčiau nepritarti siūlymui, nes kaip ir komitete aiškiai yra pasisakyta, dalis sąvokų yra aiškiai neapibrėžtos. Aš manau, kad tai sukeltų labai daug sumaišties. Ir dabar tie prekių ženklai, kurie yra registruoti kaip nealkoholiniai prekių ženklai, ir gali būti. Tie gamintojai, kurie nori remti sportą, yra laisvi registruoti nealkoholinių gėrimų prekių ženklus ir tą daryti. Šiuo atveju mes tiesiog išplėstume, kaip ir gerbiamos komiteto pirmininkės buvo pasakyta, išplėstume reklamos galimybes. Siūlyčiau elgtis atsakingai ir nepritarti šiam siūlymui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Apsispręskime ir balsuokime.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Komitetas buvo prieš.
Balsavo 112 Seimo narių: už – 44, prieš – 46, susilaikė 22. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas yra Seimo nario R. Žemaitaičio dėl 29 straipsnio 2 dalies pakeitimo. Ar būtų 29 Seimo nariai? Prašome, gerbiamas Remigijau Žemaitaiti, pateikti. To prašo 39 Seimo nariai.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, čia yra paprasčiausias pasiūlymas, nes dabar pripažįstama reklama, viskas. Vakar komitete buvo patikinta, kad skelbimas (…), laikraštis, žurnalas ar bet kuri informacija tai nebus reklama. Deja, vakar paskaičiau visą Reklamos įstatymą, patį reguliavimą, paskaičiau minėtą Konstitucinio Teismo sprendimą, kuris buvo pacituotas komitete. Aš manau, kad tai bus reklama ir ji bus pripažinta kaip reklama, pirmininke. Todėl aš siūlau, kad informacija apie gėrimą būtų suteikiama: kokia kilmės šalis, kas yra gamintojas, kaip pagaminta, prie kokio produkto būtų tinkama vartoti ir panašiai. Aš manau, kad mes per siaurai, savaip supratome patį Konstitucinio Teismo sprendimą ir jo išaiškinimą.
Siūlau pritarti ir palaikyti šiuo atveju. Įrašykime imperatyviai ir tegul būna, tada niekas negalės interpretuoti – nei Alkoholio ir tabako kontrolės departamentas, nei politikai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto nuomonė. Prašom pateikti.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė buvo prieš. Iš tiesų mes labai atsakingai dėl to diskutavome tiek su Narkotikų kontrolės departamentu aiškindamiesi ir teismų praktiką, ir kartu, kaip jau minėjo Seimo narys R. Žemaitaitis, atkreipėme dėmesį į Konstitucinio Teismo sprendimą, kuris iš tikrųjų yra konstatavęs, kad reklama yra ne bet kokia informacija, o tik tokia, kokia siekiama daryti poveikį vartotojų pasirinkimui.
Konstitucinis Teismas lygiai taip pat yra pasakęs, kad nei mokslo darbai, nei kokie nors informaciniai leidiniai nėra reklama, nes juose yra pateikiamos tik tam tikros alkoholio produktų savybės.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė už – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Man atrodo, kaip dažnai mes darome, supainiojame informaciją ir reklamą. Čia R. Žemaitaičio pasiūlymas iš tikrųjų kalba apie informavimą, koks yra alkoholinis gėrimas. Priešingu atveju lieka tik girtuokliams svarbi informacija, kiek yra laipsnių. Čia ir atsiskleidžia girtuoklio mąstymas. Neteikime informacijos apie gėrimą, apie jo savybes, kitus dalykus, svarbiausia – laipsniai. Bet laisvi ir atsakingi žmonės, aš manau, mąsto ne vien apie laipsnius, jiems ne laipsniai rūpi. Nuėjęs į kavinę, pasiėmęs kepsnį ir užsisakęs vyno, tu tikrai neklausi, kelių laipsnių stiprumo yra šitas vynas. Čia, deja, tokia filosofija yra įdiegiama. Todėl aš pasisakau už R. Žemaitaičio pateiktą pasiūlymą, kuriame kalbama apie teisę gauti informaciją. Ačiū.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aš vis dėlto kviesčiau atkreipti dėmesį į tai, kad įrašomos sąvokos iš tikrųjų sudarys galimybę apeiti reklamos draudimus, nes tokie parašymai, informacija apie jo gamybą, vartojimą, ką tai iš tikrųjų reiškia? Iš esmės kiekviena informacija, kurią mes galime gražiai įvilkti tiek apie gamybą, tai iš esmės dabar daro ir pasakoja, iš kokių kalnų vandens ir panašių dalykų yra pagaminta ir panašiai, tiesiog išplečia reklamos galimybes ir tai nebūtinai yra susiję su ta informacija, kurios iš tikrųjų reikia vartotojui. Net ir toje tiesioginėje reklamoje taip dažniau būdavo manipuliacija, o ne tikra informacija, kurios reikia vartotojui. Kviesčiau nepritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonės išsakytos. Balsuojame dėl R. Žemaitaičio pasiūlymo.
Balsavo 118 Seimo narių: už pasiūlymą balsavo 40, prieš – 53, susilaikė 25. Pasiūlymui nepritarta.
Dėl 29 straipsnio yra gautas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Taip. Iš tiesų…
PIRMININKĖ. Komitetas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). …yra gauti netgi du pasiūlymai.
PIRMININKĖ. Taip, du pasiūlymai.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Tai yra dėl pačios reklamos draudimo. Mes nepritarėme Teisės departamento pastabai, nes ji buvo išsakyta ne dėl šio įstatymo projekto, o dėl projekto Nr. XIIP-4437. Tačiau buvo ir kita pastaba, kuria Teisės departamentas atkreipė dėmesį, jog yra naudojamas trijų dienų arba septynių dienų terminas. Kartu iškėlė klausimą, kad tas terminas turėtų būti detalizuojamas susiejant arba su kalendorinėmis, arba su darbo dienomis. Komitetas šiai pastabai pritarė pritardamas darbo dienų terminui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Įvertinome Teisės departamento pasiūlymus dėl viso 8 straipsnio. Nuomonė už, nuomonė prieš. Norinčių kalbėti nėra. Prašom balsuoti.
Balsavo 117 Seimo narių: už – 96, prieš – 3, susilaikė 18. 8 straipsniui pritarta.
9 straipsnis, 34 straipsnio pakeitimas. Pasiūlymų dėl jo nebuvo gauta. Gal galime čia bendru sutarimu? Galime. Dėkoju.
10 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas. Dėl jo yra gauta Seimo narių R. Karbauskio, A. Palionio pasiūlymų. Aš čia jau noriu tartis su komiteto pirmininke, nes buvo pritarta R. Karbauskio pasiūlymui dėl draudimo vartoti alkoholinius gėrimus pliažuose. Čia mums tikriausiai jau reikėtų tam tikrų pakeitimų.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Šiuo atveju mes tiesiog pritardami, pliažuose įteisindami draudimus, turime numatyti ir tam tikrą tų draudimų įsigaliojimą, tai Seimo narių pasiūlyme ir yra numatyta.
PIRMININKĖ. Mes čia dabar turėtume balsuoti?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš manyčiau, kad gal galėtume bendru sutarimu ir balsavimo tikrai nereikia, nes iš esmės mes esame apsisprendę ir turime… Natūralu, kad įsigaliojimas turi būti.
PIRMININKĖ. Dėl įgyvendinimo ir įsigaliojimo. Galime bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Galima!“) Dėkoju. Taip pat yra Seimo narių P. Saudargo ir V. Kernagio pasiūlymas. Jis registruotas gegužės 31 dieną.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Taip. Bet pasiūlymas yra susijęs su tuo, ką mes su gerbiamu P. Saudargu ir kalbėjome šiandien, t. y. su notifikavimo procedūra. Mes dėl to nebalsavome ir nepritarėme. Sutarėme dėl protokolinio nutarimo, kad grįšime prie šio klausimo vėliau. Šiuo atveju balsuoti nereikėtų.
PIRMININKĖ. Dėl viso 10 straipsnio. Nuomonė už, nuomonė prieš. Norite balsuoti? Prašom balsuoti dėl viso 10 straipsnio su tam tikrais Seimo narių pasiūlymais ir komiteto argumentais.
Balsavo 120 Seimo narių: už – 101, prieš – 1, susilaikė 18. 10 straipsnis priimtas.
Dabar bendro pobūdžio pastabos, kurias išsakė Seimo kanceliarijos Teisės departamentas dviejuose pasiūlymuose. Komiteto pirmininke, prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Taip, iš tiesų buvo pateiktos Teisės departamento bendro pobūdžio pastabos dėl sąvokų vartojimo, tačiau komitetas atkreipė dėmesį į tai, kad pagal tas sąvokas ar mugėms, ar masiniams renginiams, ar parodoms yra taikomi skirtingi teisiniai režimai, todėl mes tų sąvokų vartojimo įstatymo tekste nekeičiame.
Taip pat buvo atkreiptas dėmesys į Teisės departamento pastabą dėl nepilnamečiams skirtų renginių. Vėlgi nepilnamečiams skirti renginiai turi atskirą teisinį režimą, ir komitetas dėl nepilnamečio sąvokos atsisakymo nepritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju komiteto pirmininkei. Ačiū. Jūs pateikėte visas pastabas, nuomones, komiteto išvadas.
Dabar keturi – už, keturi – prieš. Priėmimo stadija. Pirmasis (nuomonė už) kalba N. Puteikis. (Balsai salėje)
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Aš norėjau agituoti kelis abejojančius Tėvynės sąjungos narius. Tie, kurie buvote 2011 metais Seimo nariais, tą kadenciją atsimenate, kad tais metais šeši Tėvynės sąjungos Seimo nariai balsuodami nulėmė, kad reklama nebūtų uždrausta. Nors Tėvynės sąjungos taryba buvo priėmusi sprendimą, įpareigojantį visus Tėvynės sąjungos politikus tiek Seime, tiek savivaldybių tarybose balsuoti prieš bet kokius alkoholio reklamos lengvinimus, šeši frakcijos nariai to tarybos sprendimo nevykdė, nepaklausė ir balsavimas buvo 11 balsų persvara. Kitaip tariant, jeigu šeši Tėvynės sąjungos nariai būtų laikęsi krikščioniškos, demokratiškos programos ir savo partijos tarybos nutarimo, alkoholio reklama būtų uždrausta nuo 2012 m. sausio 1 d. Deja, taip neįvyko. Tėvynės sąjunga savo šitų šešių paklydėlių nesvarstė, jiems jokių nuobaudų ar priekaištų neskyrė.
Atvirkščiai. Du iš tų šešių gavo nežmonišką kiekį… tų debatų metu, kai Seime vyko pasirengimas balsuoti. Tą savaitę kiekviename portale du Tėvynės sąjungos nariai tiesiog buvo žvaigždės – po keturis reportažus per dieną. Dabar, kai aš matau G. Landsbergį tuose pačiuose portaluose keturiskart per dieną, kai matau reportažus apie jo vaikystę, tai yra visiškai nestandartinis žiniasklaidos elgesys, akivaizdžiai rodantis, kad tie alkoholio pramonės lobistai yra nupirkę eterį ir portalus, ir konkrečiai G. Landsbergį. Kad ir kaip keista, ta istorija kartojasi. Man labai gaila, kad praeitos kadencijos Tėvynės sąjungos parengtas paketas, kurį parengė, kaip suprantu, A. Kubilius, už tai aš jam esu dėkingas… Vis dėlto G. Landsbergis tą praeitos kadencijos konservatorių parengtą paketą, ribojantį alkoholį, šiek tiek gadina ir už tą šiek tiek gadinimą mes matome jam daromą reklamą žiniasklaidoje. Tikrai labai keista matyti G. Landsbergį…
PIRMININKĖ. Laikas!
N. PUTEIKIS (LVŽSF). …agituojantį už tai, kad būtų galima gerti…
PIRMININKĖ. Laikas! Jau laikas, kolega! (Triukšmas salėje) Laikas! Aš sakau ne pirmą kartą, kad laikas! Jūs jau ilgai kalbėjote. G. Landsbergis turi galimybę, kadangi paminėjo jūsų pavardę.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Paragintas S. Skvernelio, iš tikrųjų aš turėčiau galimybę panaudoti tą pačią statutinę normą ir pasiūlyti užkišti burną, bet aš taip nedarysiu, nes iš tikrųjų esu kultūringas žmogus, mokęsis ne Policijos akademijoje. Istorijos fakultete moko kitų dalykų.
Dabar grįžtu prie fakto. Gerbiamas N. Puteikis buvo mūsų partijoje, žino, kaip veikia visi mūsų dokumentai ir t. t., ir tikrai turi galimybę susipažinti su mūsų pateiktais nutarimais ir tarybos išvadomis, kurios kalba apie tuos dalykus, kuriuos mes buvome pateikę praeitą savaitę. Nieko mes neatsitraukėme. Aš suprantu, kad melas yra ta riba, kurią jūs dažnai peržengiate į vieną ar į kitą pusę, bet aš palieku jūsų sąžinei tuos dalykus daryti.
Vis dėlto aš noriu dar sykį ištaisyti ir patikslinti kai kuriuos faktus. Mūsų dokumentai, mūsų pataisos, kurios buvo pateiktos praeitą savaitę, kurias Seimas atmetė, buvo visiškai tolygios ir tapačios mūsų partijos programai. Jeigu norite, kviečiame jus į kitą tarybos posėdį, padiskutuosime, pamatysite, galėsite kaip svečias šį kartą išsakyti savo nuomonę, kaip buvęs partietis. Iš tikrųjų tą galėsime padaryti ir korektiškai, nesisvaidydami nesąmonėmis. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Tęsiame toliau. Nuomonė prieš – M. Majauskas. Replikoms dabar teisės nesuteiksiu, nes jūsų pavardė nebuvo paminėta.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Suprantu, dabar yra klausimas dėl balsavimo dėl viso įstatymo projekto?
PIRMININKĖ. Dėl viso įstatymo projekto.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui. Gerbiama pirmininke, gerbiami Seimo nariai, iš tiesų alkoholio prieinamumą riboti reikia. Kovojant su alkoholizmu, tą daryti reikia. Alkoholio laiko ribojimas yra teisingas sprendimas, drausti reklamą yra teisingas sprendimas, tačiau toks įstatymo projektas, kokį šiandien turime čia, yra akivaizdus lazdos perlenkimas. Aš kalbu apie jaunąją kartą, kurią šiandien mes šiuo įstatymo projektu vadiname alkoholikais, nors ką rodo statistika? Priešingai, Lietuvos jaunimas suvartoja mažiausiai alkoholio Europos Sąjungoje. Tai iš tikrųjų labai apmaudu – valstybė iki šiol laikė jaunimą brandžiu, kuris gali laikyti ginklą rankoje, ginti demokratiją, gali kurti šeimą, gali priimti esminius sprendimus balsuodamas, šiandien mes atsisakome tos nuostatos ir sakome, kad jaunimas yra nebrandus. Todėl aš kviečiu nepalaikyti šio įstatymo projekto.
Tačiau matau ir vieną gerąją pusę, tai, kad šis įstatymo projektas, jeigu jis bus priimtas, paskatins jaunąją kartą dalyvauti rinkimuose, būti aktyvesniems, pilietiškiems ir balsuoti prieš valstiečius, kad naujas susirinkęs Seimas šį sprendimą atšauktų. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. R. Martinėlis sako nuomonę už.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Aš siūlau palaikyti šį įstatymo pakeitimo projektą ir balsuoti už. Jame tikrai yra daug gerų dalykų dėl alkoholio prieinamumo ribojimo: reklamos ribojimas, pardavimo laiko mažinimas, alkoholio įsigijimo amžiaus didinimas, taip pat daug galimybių palikta ir savivaldai – spręsti kontrolės klausimus. Taip pat bus užtikrintas ir viešasis saugumas, probleminių vartotojų skaičiaus mažinimas, sumažės mirtingumas dėl ligų, susijusių su alkoholiu, mažės nusikalstamumas, smurtas šeimoje, vaiko teisių pažeidimai, susiję su alkoholio vartojimu. Manau, tikrai pasiektas geras kompromisinis variantas, ir siūlau visiems palaikyti šį įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų gal daugiau susilaikanti pozicija, nes kaip ir kalbėjau ketvirtadienį, aš tikrai noriu dar kartą padėkoti ir pačiam Ramūnui, kuris sugebėjo iškelti šituos klausimus, iškelti į viešąją erdvę ir parodyti, kokių yra problemų. Deja, mes neiškėlėme tokių problemų kaip jaunimo užimtumas, deja, mes neiškėlėme tokių problemų, ką mes darysime su narkotinių medžiagų patekimu ir realizavimu, ir kova su jomis. Deja, trys savaitės parodė, kad mes Seime negalime dirbti vieningai. Negalime dirbti vieningai dėl tam tikrų asmeninių ambicijų. Reikėjo tris savaites gludinti, aiškintis santykius, kol galų gale mano išvardinti septyni, aštuoni punktai, kurie iš tikrųjų buvo nelogiški, kurie prieštarauja normaliai teisinei logikai, buvo atitaisyti.
Tikrai noriu padėkoti tam žmogui, kuris turėjo pakankamai didelę įtaką Ramūnui, kad jis pakeistų savo nuomonę penkiais pagrindiniais klausimais, kurie, dar kartą sakau, kai kuriais atvejais buvo sunkiai paaiškinami. Tai to žmogaus, kuris turi galimybę, turi galimybę įtikinti jį, aš prašau, kad jis ir toliau jį įtikintų, kad eitų dialogo keliu, kad kviestųsi frakcijų seniūnus ir su frakcijų seniūnais prieš pateikiant vieną ar kitą įstatymą, kuris gali sukelti sumaištį valstybėje, būtų suderinta. Ačiū jums.
PIRMININKĖ. R. Šarknickas – nuomonė už.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Kalbėsiu apie pasaulį vaiko akimis, jo, o jie skaudžiai turi išgyventi žiūrėdami į alkoholyje paskendusius tėvus. Pabandykime įsivaizduoti, pabandykime pabūti dabar vaikų vietoje. Užaugę dauguma jų linkę į savižudybes, depresijas. Per metus mes turime tragišką skaičių – smurtauja per 40 tūkstančių, virš 10 tūkstančių linkusių į savižudybę.
Kiekviena, ypač maža, tauta, kad išliktų gyva, sąmoninga, privalo save prižiūrėti kasdien. Tauta turi kiekvieną dieną būti budri dėl savo ateities, ne tik dėl to, kad kažkas kėsinosi ar kėsinasi į mūsų žemę. Privalome savo rūpesčiu padėti ateinančioms kartoms. Nepriklausomos valstybės 27 metai parodė, kad mes patys, be priešų, jau vedame savo šalį į susinaikinimą. Tauta serga, depresuoja, žudosi, smurtauja, kiti bėga gyventi į kitas šalis dėl slogios kultūros, nepagarbos. Kažkada M. Valančius ėmėsi didelio darbo, kai jautė, kad tautai atsirado grėsmė išnykti dėl alkoholio, ir jam tai pavyko, jis prižadino Lietuvą. Būkime mes šiandien visi kaip M. Valančius, padėkime savo šaliai sustabdyti kritimą į dugną. Besaikis alkoholio vartojimas neskatina kurti, lanksčiai dirbti ir užsidirbti.
Jau pradėjo man organizacijos rašyti, gerbiamas Mykolai, dėl jūsų kompetencijos Savižudybių ir smurto prevencijos komisijoje. Jūs nepykite, bet sukeliate neigiamą reakciją Lietuvoje – gerkite, o paskui mes kvieskime ir kalbėkime dėl savižudybių, ir spręskime problemas. Jūs kažką ne taip pasukote širdyje, sieloje. Nesuprantu, kas nutiko jumyse. Tikrai gerbiu, jūs man atleiskite, aš meluoti nebegaliu, turiu kalbėti ir tautos balsu.
PIRMININKĖ. Jau laikas! Ačiū. A. Armonaitė – nuomonė prieš.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju. Aš savo pasisakyme norėčiau pasiremti ta mintimi, kurią viešojoje erdvėje neseniai išsakė visuomenės psichikos sveikatos autoritetas, specialusis pranešėjas Jungtinėse Tautose, profesorius D. Pūras. Jis pažymėjo, kad mes dabar kalbame tiktai apie pasiūlos mažinimą, tai yra kaip apriboti alkoholio pasiūlą, bet nieko nesiūlome, nieko nedarome dėl to, kad alkoholio paklausa, paklausa alkoholiui būtų mažesnė.
Jaunimas, neformalaus ugdymo krepšelis nėra tarp Vyriausybės prioritetų. Kaip gydytis priklausomybę šiandien turinčiam žmogui? Yra labai sunku. Valstybė neapmoka šių paslaugų, socialinių paslaugų tinklas nėra išplėtotas. Šie sprendimai galėjo ateiti su šiuo Alkoholio kontrolės paketu ir tai būtų buvę sąžininga. Daugelį tų kitų pasiūlymų būtų galima palaikyti, būtų galima kartu dėl jų diskutuoti ir kartu dėl jų dirbti. Dabar mes paimame Alkoholio kontrolės įstatymą, užkardome, įvedame keletą ribojimų, užkardome pilnamečiams žmonėms galimybę įsigyti alkoholio ir manome, kad Lietuvoje visos socialinės problemos bus išspręstos. Man atrodo, tai yra trumparegiškas požiūris. Na, ir aišku, nepasitikėjimas pilnamečiais žmonėmis yra tiesiog žemiau visko. Kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų nuomonę. Nuomonė už – M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, šiandien Tarptautinė vaikų gynimo diena. Rodykime jiems tinkamą pavyzdį. Dažnai šiandien to pasigendu. Kova už sveiką visuomenę Lietuvoje yra kiekvieno iš mūsų pareiga, joje neturėtų būti partijų, pozicijos ar opozicijos arba skirtingų siaurų interesų. Yra vienas esminis – Lietuvos valstybės interesas. Šiandien liko paskutinis žingsnis – priėmimo stadija. Kartu tai yra tik pati pradžia siekiant stipresnės, sveikesnės ir blaivesnės Lietuvos, nes tai yra tik Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, komplekso sudėtinė dalis. Komplekso, kuris apims visuomenės švietimą, sąmoningumo didinimą ir sveikos gyvensenos skatinimą šeimose ir ugdymo įstaigose, nuo darželio iki universiteto. Todėl kviečiu visus balsuoti už ir žengti pirmąjį svarų žingsnį saugant vaikus bei link sveikos ir tvirtos Lietuvos. Kartu pradėti nuo savęs. Asmeniniu pavyzdžiu padėti visuomenei tapti sąmoningesnei ir tvirtesnei.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, simboliška, turiu pasisakyti paskutinis prieš, bet noriu padėkoti valstiečiams už vienybę. Aš gerbiu jus už jūsų argumentaciją, kurią jūs dėstėte per pastaruosius šešis mėnesius. Atėjome prie balsavimo tiesiosios ir iš esmės aš turiu gerbti jūsų nuomonę, gerbiamasis sveikatos ministre Aurelijau Veryga, gerbiamasis partijos pirmininke Ramūnai Karbauski, nes jūs iš tikrųjų vykdote programą, kurią numatėte.
Tačiau mes, kaip liberalai, nuosekliai abejojome jūsų argumentais, kuriuos jūs sakėte. Statistikos departamentas šią savaitę irgi oficialiai paneigė kai kurią statistiką, kuria jūs maitinote pastaruoju metu visuomenę. Leiskite mums ir toliau abejoti jūsų kova prieš alkoholizmą, kuris yra bendras mūsų priešas. Niekas iš mūsų opozicijos nesako, kad nereikia kovoti prieš alkoholizmą, bet aš labai sutrikęs, kartu būdamas opozicijoje ir matydamas, kad kalbama tik apie draudimus, apie laisvo piliečio suvaržymą. Su gerbiamosios Dovilės pasisakymu, kad teisė į alkoholį nereiškia kokios nors pilietinės teisės, aš ne visai sutikčiau, nes mes pradedame kvestionuoti paties asmens brandą, subrendimo amžių ir visa kita. Nuo to galima pradėti nuodėmingą diskusiją, kada mes subręstame iš esmės.
Ir pabaigoje. Aš labai linkėčiau jums būti tokiems pat nuosekliems ir greitai, vieningai priimti aukštojo mokslo reformą, greitai skatinti emigracijos sustabdymo politiką, pagaliau imtis regionų politikos, nes šiandien aš matau vienybę tik alkoholio kontrolės klausimu.
Ir pabaigoje. V. Šekspyras jūsų aną kartą neįkvėpė. V. Šekspyras 1599 metais parašė pjesę „Daug triukšmo dėl nieko“. Manau, šitas įstatymas bus būtent toks.
PIRMININKĖ. Nuomonės išsakytos, žinome, kaip nusiteikę balsuoti, tą išreikškime dabar atlikdami šitą procesą. Balsuojame dėl Alkoholio kontrolės įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4096(3).
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 121 Seimo narys: už – 101, prieš – 10, susilaikė 10. (Plojimai) Alkoholio kontrolės įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
Replikos po balsavimo. G. Landsbergis kalba pirmasis.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, noriu pasidžiaugti, kad daugelis nuostatų, kurios kėlė nuostabą pačioje pradžioje, kai buvo pirmą kartą pateiktos pataisos, buvo atšauktos. Liko lauko kavinės, liko koncertai, nebereikia slėpti alkoholio maišeliuose nusipirkus parduotuvėse. Vienintelis dalykas, dėl ko apmaudu, tai dėl amžiaus. Nebuvo pritarta liberalų pasiūlymui, nebuvo pritarta mūsų kompromisiniam pasiūlymui. Bet vienas dalykas tapo aiškus, t. y. kad R. Karbauskis keičia nuomonę, gali ją pakeisti netgi du kartus per dieną.
Dėl to aš kreipiuosi į kolegas, kurie šiandien suvieniję jėgas sugebėjome nuversti didžiausią nesąmonių vežimą ar buldozerį, ar kombainą, ir siūlau iki sausio 1 dienos mobilizuotis, pateikti pataisas ir registruoti naujus pataisymus, kurie grąžintų situaciją į kur kas lengviau kontroliuojamą ir teisingesnę Lietuvai.
Bet dėl paties įstatymo, dėl kurio buvo priimtos ir mūsų pataisos, galiu pasveikinti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDPF). Aš noriu pasakyti repliką iš dviejų minčių. Pirma. Visi jaudinomės, matėme ir buvome įsitempę šiame posėdyje. Reziumuodamas viską noriu dvi tezes pasakyti.
Pirma. Klysti yra žmogiška, o pasitaisyti padarius klaidą yra dieviška. Neįžeidinėkime, jeigu žmogus pakeitė nuomonę. Jis pasielgė labai padoriai.
Antra. Aš didžiuojuosi, kad turiu savo pavardę, ir ją branginu. Brangindamas ją aš branginu savo tėvus ir niekam nevalia, ar televizijoje, ar Seime, bet kur, parodijuoti tą pavardę, tai yra šventas dalykas. Nepritarsiu niekada tam, kuris panaudoja kito žmogaus pavardę. Konfucijus yra pasakęs, kad kartais reikia trinktelėti tam kitam, bandančiam parodijuoti pavardę, jo paties labui. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKĖ. P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Tikrai niekas niekada neprilygs konservatoriams, kurie sugeba savo pralaimėjimą pateikti kaip laimėjimą. Bet informacija apmąstyti. Kaip minėjo N. Puteikis apie reklamos draudimo panaikinimą ir kaip elgėsi konservatoriai, tuo metu į V. Matuzo įkurto fondo sąskaitą buvo pervesti kai kurių aludarių pinigai. Teismas, žinoma, pripažino, kad tai yra teisėta. Bet kai aš matau, kaip dabar nuosekliai atstovaujama aludarių interesams, tai kyla klausimas, į kieno sąskaitą dabar vėl teisėtai bus pervesti pinigai?
PIRMININKĖ. P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Pirmiausia replika gerbiamajai jaunai kolegei, kad turbūt bet kuris šiuolaikinis ekonomistas žino, kad ne tik paklausa formuoja pasiūlą, bet ir pasiūla šiandien formuoja paklausą, padedant reklamai ir taip toliau.
Antras dalykas. Visos Seimo Motiejaus Valančiaus blaivybės sąjūdžio grupės vardu sveikinu Seimą, priėmusį tikrai reikalingą paketą, aš tikrai labai palaikau. Kartu noriu dar kartą akcentuoti, kad visi šiandien įsipareigojome kovą tęsti ir pratęsime jau, matyt, kitoje sesijoje su specializuotomis parduotuvėmis ir kova su tais bambaliais, taip vadinamais liaudies, pilstomais į plastikinę tarą. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū Pauliui. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų reikia pasidžiaugti, įstatymas priimtas. Daug diskusijų, daug emocijų ir tai, ką praeitoje kadencijoje tik imitavo, ypač konservatoriai imitavo, kad jie kovos su alkoholizmu ir praeitoje kadencijoje, ribos prieigą, bet buvo daugiau kalbos, o darbų nebuvo. Šiandien valstiečiai ir žalieji priėmė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija priėmė tikrai esmines pataisas: sutrumpino darbo laiką, padidino amžiaus laiką, apribojo reklamą. Esminės pataisos priimtos. Remiamės civilizuotų šalių pavyzdžiu. Linkiu jungtis prie Skandinavijos šalių, prie Jungtinių Amerikos Valstijų, kur alkoholį galima vartoti tik nuo 21 metų. Sveikinu visus, kurie balsavote už, ir tos aistros… Manau, kad didžiausias aistras kurstė alkoholio prekiautojai, gamintojai, nes už tai, ypač žiniasklaida, gavo didžiules sumas pinigų, o dabar bus mažesnės sumos, todėl jie ir pylė tiek purvo viešojoje erdvėje. Taigi ačiū už tokį susikaupimą, susitelkimą ir įstatymo priėmimą.
PIRMININKĖ. Ministras A. Veryga. Prašau.
A. VERYGA (LVŽSF). Labai ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš labai trumpai. Pirmiausia noriu padėkoti visiems, ne tik valstiečiams ir žaliesiems, bet ir kolegoms socialdemokratams, ir visų kitų frakcijų nariams, kurie balsavote ir palaikėte. Jūs puikiai matėte, koks didelis tai buvo nervų karas. Lietuvai šito žingsnio labai reikėjo, nemanipuliuokime tais skaičiais, apie kuriuos jūs kalbate ir abejojate. Labai gaila, kad Seimas susipurtydavo tik tada, kai atsitikdavo kas nors labai labai tragiško. Šitas žingsnis įvyko be kokių nors didelių purtymų, tikrai ne be didelio pasipriešinimo, bet tai yra normalus, galų gale suplanuotas, sistemingas kelių priemonių priėmimas, tegul ir labai sunkiai. Tikrai sutikčiau su tais, kurie sakote, kad tai ne galas, tai yra tik pradžia, tik kiti žingsniai tikrai neturėtų būti kokie nors, kur mes susivienijame, kad ką nors sustabdytume ar atšauktume, nes taip Lietuva gyveno daug metų: vieną žingsnį – į priekį, du – atgal, ir jokios sistemos nebūdavo. Į priekį yra daug ką padaryti, tikrai aš tikiuosi, kad su šitokiu palaikymu mes priimsime dar ne vieną priemonę, kuri bus susijusi ne tik su pasiūlos, bet ir su paklausos mažinimu ir pagalba žmonėms, kurie turi problemų. Labai ačiū jums visiems.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Matulas, tikrai ilgametis kovotojas su…
A. MATULAS (TS-LKDF). Išties, kolege, gana sunku paaiškinti žmonėms, kurie klausia, o kodėl tu čia dabar tyli, kai pateiktos tokios pataisos? Žinote, aš manau, kad tiek aš, tiek Sveikatos reikalų komitetas daug metų buvome vieninteliai, kurie iš esmės teikėme pataisas, kompleksinių pataisų neįmanoma prastumti. Tikrai džiaugiuosi, kad tie, kurie pasisakė ir kategoriškai balsavo prieš bet kokius siūlymus suvaržyti alkoholio prieinamumą ir panašiai, šiandien kalba kitaip. Išsitraukite tie, kas nepamenate, stenogramas, išgirsite.
Tikrai džiaugiuosi, kad pagaliau atsirado dauguma, kuri kovą su alkoholizmu paskelbė valstybės prioritetu, todėl man šiandien labai daug kalbėti nereikia. Mūsų partija nepakeitė jokios pozicijos ir tai labai gražiai matyti iš balsavimo. Tuos siūlymus, kuriuos buvo pateikęs mūsų pirmininkas, kurie, mūsų manymu, buvo nelogiški, jie visi iš esmės priimti, bet juos dabar pateikė ir R. Karbauskis, tada, aišku, jau galima balsuoti daugumai. Iš esmės liko tik alkoholio vartojimo amžius nuo 18 iki 20 metų, kur buvo siūloma, kad būtų galima silpnesnį. Realiai manau, kad tokią išlygą buvo galima daryti, nes iki 18 metų draudimas dabar realiai neveikia. Dabar turėsime įstatymą iki 20 metų. Kolegos, vis dėlto kompleksinės priemonės nebuvo pateiktos, kitos kompleksinės priemonės, t. y. pagerinti gydymo prieinamumą, pagerinti priemones, kurios užkirs, užkardys galimybę kontrabandai, nelegalios prekybos didėjimui. Žiūrėkite, vakar Pasvalio meras buvo nuvažiavęs…
PIRMININKĖ. Replikos trumpos, pone Antanai.
A. MATULAS (TS-LKDF). (Baigiu.) Buvo TV3 reportažas, latviai atsidarė prie Saločių parduotuvę, eilė didelė. Kolegos, svarstydami įvairias priemones, mes turime galvoti, ar nepakenksime savo valstybei. Ačiū visiems, kurie balsavo. Dabar reikia prisidėti prie to, kad tas įstatymas veiktų realiai ir duotų rezultatų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. R. Karbauskis.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Pirmiausia aš noriu visiems padėkoti. Iš tikrųjų priėmėme labai svarbius sprendimus, tikrai grįšime prie šio įstatymo, nes ir su koalicijos partneriais tarėmės dėl renginių, viešųjų renginių tam tikrų formuluočių, kurios buvo tenkinančios abi puses, abi frakcijas. Tikiuosi, kad ir kitos frakcijos mus palaikys. Turime priimti sprendimą ir prašyti Vyriausybės, kad būtų parengti įstatymų projektai dėl specializuotų parduotuvių. Tikiuosi, tuo atveju vėl turėsime bendrą sutarimą. Priemonės, kurių imamės, labai svarbios ir reikalingos. Kita vertus, ne visi dalykai, kurie vadinami kompleksiniais sprendimais, yra priimami įstatymais. Kalbėti apie tai, kad Vyriausybė, Sveikatos apsaugos ministerija ir Seimo nariai nesupranta, kiek svarbūs kompleksiniai sprendimai, šitoje salėje tikrai nereikėtų, nes, kiek žinau, ministerija labai aktyviai ir kryptingai prie šito dirba, kad mes turėtume visą kompleksą sprendimų, pagaliau pradėsiančių keisti situaciją Lietuvoje alkoholio vartojimo tema. Ačiū.
PIRMININKĖ. J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, tikrai nesiruošiau kalbėti, bet tokia masinė euforija dabar trykšta.
PIRMININKĖ. Tik trumpai replikuoti po balsavimo.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Aš irgi džiaugiuosi, tačiau, žinokite, mes žengėme ne didelį žingsnį, o labai mažytį žingsnelį. Žinokite, jeigu galvojate, kad įstatymą priėmus viskas pasikeis, kaip burtų lazdele mostelėjus, tai niekada taip nebūna. Mes dabar turime kuo didesnį dėmesį skirti ir pirmiausia mūsų Vyriausybės prašyti, kad būtų atliekamos prevencinės programos, šviečiamasis darbas, didinamas vaikų ir jaunimo užimtumas, o tam reikia lėšų, sporto aikštynų būtent regionuose, rajonuose, kaimuose. Jeigu galvojate, kad alkoholizmas išnyks savaime, tai ne. Vaikas turi užaugti ir suprasti, kad galimas kitoks gyvenimas. O tam reikės ir darbo, ir lėšų, ir visų mūsų susiklausymo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, iš tikrųjų mes, atrodo, kalbėsime iki vakaro. Gal apsiribokime replikomis? N. Puteikis. Kas jau kalbėjote, nekalbėkite.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Noriu pratęsti J. Sabatausko mintį apie vaikus. Kolegos, kai svarstysime kitą kartą papildomas priemones, aš raginu grįžti prie tos scenos, kai mugėje sėdi tėvai, o jiems ant kelių sėdi dešimtmečiai ir rankose laiko tėvų bokalus. Aš prašau Seimo vadovybės kitą kartą leisti parodyti šitas nuotraukas, jos yra nuasmenintos, veidai uždengti ir vaikų, ir suaugusiųjų. Aš manau, kad, pavyzdžiui, Lenkų rinkimų akcija tikrai būtų pagal savo prigimtį ir programą balsavusi už tai, kad tokių dalykų nebūtų. Aišku, noriu pasakyti, kad Tėvynės sąjunga paskutiniu balsavimu, nors dalis balsavo prieš, bet absoliuti dauguma balsavo už, iš dalies pataisė 2011 metų klaidas, kurias sukėlė alkopramonės, ypač alaus pramonės, lobistai, apie ką labai teisingai kalbėjo P. Urbšys.
PIRMININKĖ. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tikrai mes šiandien pasiekėme tam tikrą rezultatą. Džiaugiuosi tuo, kad buvo atkreiptas dėmesys į praėjusią mūsų diskusiją ir buvo atsisakyta vieno tokio propagandinio, labai patogaus būdo, kaip sugriauti šitą įstatymo priėmimą, t. y. nueiti į kraštutinumus ir neįgyvendinamus dalykus, suteikti galimybę pajuokti šitą įstatymą, kaip įvyko su desovietizacijos, dekagėbizacijos įstatymu Seime – radikalumas, ir niekas nieko nepriėmė. Tai buvo geriausias būdas kovoti prieš. Gerbiamas Povilai Urbšy, jūsų pasisakymai dabar tikrai ne į naudą bendrai krypčiai, jūs tiesiog vėl nustatote prieš save ir prieš savo norą ką nors pakeisti.
Pabaigoje noriu pasakyti, kad man, kaip Socialinių reikalų ir darbo komiteto nariui, dar kartą įdomu, manau, turėtume gerą diskusiją dėl naujos užimtumo priemonės, siūlomos kolegės A. Armonaitės, kad tai yra alkoholio gėrimas. Ir dar sužinojau apie naują fundamentalią žmogaus teisę į alkoholį. Tai irgi tikrai verta Seimo fundamentalios diskusijos.
PIRMININKĖ. I. Rozova. Prašom.
I. ROZOVA (LLRA-KŠSF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Aš puikiai suprantu, kad šiandien tokia diena, kai dauguma sėdinčių čia, salėje, Seimo narių džiaugiasi priėmus Alkoholio kontrolės įstatymą, bet mano klausimas greičiausiai yra jums. O nuo kada Seimo posėdžių salėje tapo galimi plojimai? Aš girdžiu iš jūsų frakcijos narių, kad Seimas yra rimta įstaiga, kad tai yra kultūringa įstaiga. Tai yra neabejotinai kultūringa, bet ne teatras. Ačiū.
PIRMININKĖ. Taip, jūsų pastabos teisingos, tačiau emocijos kai kada būna tokios…
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ploja ir Europos Parlamente, visur ploja, tai yra istorinis Lietuvos įvykis per 27 metus.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Kuo daugiau džiaugsmo ir kuo mažiau tokių nesklandumų, kurie kai kada būna. Paskutinis kalba D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Mieli kolegos, štai jau pusė metų praėjo nuo tos dienos, kai mes visi kartu, beveik visi, davėme priesaiką ir pasakėme, tepadeda man Dievas. Šiandien buvo ta diena, kada tūkstančiai Lietuvos žmonių: vaikų, senelių, patyrusių bėdų ir nelaimių dėl alkoholio vartojimo, meldėsi už mus, tikėdami, prašydami Dievo pagalbos, kad Dievas mus įkvėptų šitam labai rimtam, reikšmingam žingsniui. Ir šiandien mes turėjome testą, kuris parodė, kas iš tikrųjų vykdė savo priesaikos žodžius, o kam ta priesaika, kaip ir daugelis kitų priesaikų gyvenime, nueina vėjais. Aš linkėčiau, kad ateityje… Mes žengiame tik pirmąjį žingsnį, mūsų laukia dar daug labai rimtų žingsnių, švietimo sistema pasirengusi keistis, mes turėsime padėti. Ir aš tikrai tikiuosi, kad mes… Aš didžiuojuosi, kad esu narys šitos komandos, kuri šiandien taip puikiai balsavo ir žengė istorinį Lietuvos žingsnį, mes tikrai sutramdysime tą velnišką alkoholio slibiną. Linkiu nebijoti išeiti iš tos tamsos pasaulio, eiti į šviesą, ten vadovauja Kūrėjas ir visus mus įkvepia gražiems…
PIRMININKĖ. Ačiū, kolega.
D. KEPENIS (LVŽSF). …svarbiems žingsniams. Ačiū.
13.10 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2, 16, 161, 17, 18, 22, 28, 29 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo“ priėmimas
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, išties dar labai svarbus dalykas, kurį mes turėtume priimti, t. y. protokolinis Seimo nutarimas prie šio įstatymo projekto, Alkoholio kontrolės įstatymo. Seimo narys ponas R. Karbauskis yra parengęs Seimo protokolinį nutarimą, kurį prašau pristatyti. Mums apsisprendus, reikės jį priimti.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Kolegos, yra pateiktas protokolinis… rezoliucija… Kaip teisingai?
PIRMININKĖ. Protokolinis nutarimas.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Atsiprašau, protokolinis nutarimas dėl to, kad Vyriausybė iki kitų metų birželio 1 dienos pateiktų įstatymo projektus dėl specializuotų parduotuvių steigimo Lietuvoje. Tai labai svarbu. Jeigu tam būtų pritarta, mes turėtume Vyriausybės pagalbą, jeigu tam siūlymui nebus pritarta, tada mes, Seimo nariai, patys tą projektą rengsime.
PIRMININKĖ. Ar galime bendru sutarimu pritarti protokoliniam sprendimui? Dėkoju. Bendru sutarimu pritarta protokoliniam sprendimui. (Balsai salėje) Nepritarta. Ar yra prieštaraujančių ir norinčių išsakyti nuomonę prieš? (Balsai salėje) Nėra. Balsuojame, o balsuodami ir parodysite savo poziciją.
Gerbiamieji kolegos, tą, ką jūs minėjote, ir Švietimo programą, ir ugdymą, visa tai kartu, susitelkę turėsime padaryti, kad šis mūsų priimtas įstatymas tikrai įgautų galią, jėgą ir veikimą.
Balsavo 67 Seimo nariai: už – 64, prieš – 3, susilaikiusių nėra. Protokolinis nutarimas priimtas, už ką visiems dėkoju. (Gongas)
Mačiau, kad L. Kasčiūnas labai norėjo replikuoti. Jau džiaugiasi, kad viskas.
Gerbiamieji kolegos, mes dirbame labai nuoširdžiai ir intensyviai. 20 minučių pertrauka. 13 valandą 30 minučių mums reikės būti salėje, tęsti rytinį posėdį, ateina Prezidentės patarėja dėl Prezidentės veto dėl biudžetinių įstaigų… (Balsai salėje) Deja, taip buvo sutarta, kad 20 minučių pertrauka. 13 valandą 30 minučių mes susitiksime ir dirbsime toliau.
Pertrauka
13.33 val.
Biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 1 ir 9 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-3294GR (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (pateikimas)
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiamieji kolegos, pertrauka baigta. Kviečiu užimti savo vietas. Svarstome darbotvarkės 1-18 klausimą – Biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 1 ir 9 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-3294. Pranešėja – Prezidento vyriausioji patarėja ponia L. Antanavičienė. Kviečiu į tribūną.
L. ANTANAVIČIENĖ. Gerbiamas Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šiandien esu įpareigota jums pristatyti Lietuvos Respublikos Prezidento 2017 m. gegužės 26 d. dekretą, kuriuo Lietuvos Respublikos Prezidentė Seimui grąžina pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 1 ir 9 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymą.
Sprendimą vetuoti šį įstatymą lėmė dvi pagrindinės priežastys. Pirma, Lietuvos Respublikos Seimo priimtu įstatymu pasiūlytas teisinis reguliavimas, kuriuo neribojamas biudžetinių įstaigų vadovų kadencijų skaičius.
Antra, ydinga vetuojamo įstatymo nuostatose įtvirtinta pareiga mokėti išeitines išmokas atleidžiamiems vadovams, kurie turi neišnykusį teistumą dėl nusikalstamų veikų ar yra atleisti už priesaikos sulaužymą. Kituose įstatymuose tokios garantijos nėra įtvirtinta dėl suprantamų priežasčių, nes jos yra socialiai neteisingos.
Priimtas įstatymas sudaro visas galimybes eiti pareigas vienoje institucijoje amžinai, keičiant vieną kadenciją po kitos. Minėtu teisiniu reguliavimu, kaip konstatavo ir Specialiųjų tyrimų tarnyba, vertindama vetuojamas nuostatas, nebus užtikrintas skaidrus biudžetinių įstaigų vadovų skyrimo ir veiklos vertinimo procesas. Toks skaidrumas yra būtinas, nes pirmiausia nuo vadovo priklauso tai, ar vyksta būtini pokyčiai viešajame sektoriuje. Deja, šiandien turime pripažinti, kad daugelio biudžetinių įstaigų vadovų negebėjimas keistis ir priešinimasis reformoms tampa labai sunkiai įveikiama kliūtimi. Turbūt geriausias pavyzdys šiandien, kai švenčiame Vaikų gynimo dieną, iliustruoti būtent sunkiai, labai sunkiai besiskinančia sau kelią Vaikų globos įstaigų reforma. Net 16 % biudžetinių socialinių paslaugų įmonių vadovų savo įstaigoms vadovauja ilgiau nei 20 metų. Pagal neribojamų kadencijų modelį konkursai vadovo pareigoms užimti bus skelbiami tik dėl akių. Būtent tokia susiklosčiusi praktika tampa kliūtimi į viešąjį sektorių pritraukti geriausius vadovus. Be to, to paties asmens vadovavimas įstaigai ilgą laiką sudaro palankias sąlygas atsirasti korupcijai.
Šias problemas įvardijo ir pats Lietuvos Respublikos Seimas dar 2015 metų kovo mėnesį patvirtindamas Nacionalinę kovos su korupcija 2015–2025 metais programą. Seimo patvirtintoje programoje konstatuojama, kad valstybės ir savivaldybių įstaigose trūksta skaidrumo ir viešumo valdant turtą, kad šių įstaigų vadovai netinkamai vykdo korupcijos rizikos veiksnių valdymą, todėl nukenčia viso viešojo sektoriaus paslaugų kokybė, mažėja gyventojų, kuriems tokios paslaugos yra būtinos, pasitikėjimas pačiomis viešosiomis įstaigomis.
Vadovų kadencijos yra ribojamos daugelyje viešojo sektoriaus institucijų, pavyzdžiui, teismuose, Valstybės kontrolėje, Valstybinėje darbo inspekcijoje. Biudžetinės įstaigos tikrai ne mažiau svarbios, nes jos kasdien privalo rūpintis Lietuvos gyventojų, vaikų, neįgaliųjų, senolių gerove, rūpintis kultūros ir meno puoselėjimu. Todėl nėra priežasčių, kurios viešajame sektoriuje pateisintų bendros vadovų priėmimo į darbą tvarkos nebuvimą. Kadencijų ribojimo būtinybę lemia nuoseklumo viešame valdyme poreikis. Strategijoje „Lietuva 2030“ numatyta: „Siekti, kad visiems viešąjį interesą tenkinantiems viešojo sektoriaus darbuotojams būtų taikomi vienodi veiklos ir valdymo standartai.“ Ir tai tikrai būtina dėl geresnio valstybės valdymo, pačių žmonių gerovei užtikrinti.
Reali vadovų rotacija užtikrins patirties ir žinių judėjimą. Geri vadovai tikrai reikalingi ir Lietuvos regionams. Kartu Respublikos Prezidentei siūlant riboti kadencijas siekiama, kad vadovas nesusitapatintų su konkrečia viena institucija, kad jis matytų plačiau ir suprastų visos valstybės politikos svarbą, o ne tik institucinius interesus. OECD šalių gerosios praktikos analizė rodo, kad tokių įstaigų vadovų valdymui taikomi bendrieji principai, susiję su atranka, jų vertinimu, kaitumu. Daugumoje šalių aukščiausieji valstybės tarnautojai ir viešųjų įstaigų vadovai skiriami fiksuotam laikui. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, Danijoje, Italijoje, Švedijoje, Belgijoje, Nyderlanduose, ir tas sąrašas tikrai yra ilgesnis, aukščiausio lygio tarnautojams yra suteikiama galimybė vienoje vadovaujamoje pozicijoje išdirbti dvi kadencijas. Vėliau yra privalomas horizontalus jo judėjimas į panašaus lygio pareigas kitoje institucijoje.
Įvertinusi anksčiau minėtas priežastis, Respublikos Prezidentė siūlo įtvirtinti bendrą taisyklę, kad vienas asmuo įstaigos vadovo pareigas galėtų eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės ir kad pirmai kadencijai pasibaigus, norėdamas tęsti vadovavimą tai pačiai įstaigai, toks vadovas privalėtų dalyvauti konkurse. Be to, siekiant tinkamos asmenų, kuriems taikomas šis įstatymas, teisėtų interesų apsaugos, siūloma įtvirtinti ir atitinkamas socialines garantijas.
Pirma, netaikyti kadencijų ribojimo asmenims, kuriems šio įstatymo įsigaliojimo dieną iki teisės gauti senatvės pensiją liks ne daugiau kaip penkeri metai. Antra, vadovui pasiūlyti kitas pareigas ar darbą. Trečia, sukurti biudžetinių įstaigų vadovų rezervą. Jis būtinas siekiant sklandžios biudžetinių įstaigų vadovų kaitos, geriausio vadovo žmogiškojo potencialo panaudojimo.
Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, įtvirtinti ne ketverių, o penkerių metų kadencijas, numatyti pereinamojo laikotarpio nuostatas, siekiant užtikrinti sklandų dabartinių vadovų pasirengimą šiems pokyčiams. Siūloma įstatymo įsigaliojimo datą taip pat nukelti į 2018 m. sausio 1 d.
Gerbiamieji Seimo nariai, baigdama norėčiau akcentuoti, kad vetuodama šį įstatymą Lietuvos Respublikos Prezidentė tęsia viešojo sektoriaus valdymo skaidrinimą ir efektyvinimą, palaipsniui visame viešajame sektoriuje nutraukiant amžinų vadovų tradicijas. Prezidentė mano, kad viešojo sektoriaus veidas turi keistis. Žmonėms reikia skaidraus, inovatyvaus ir atsakingo valdymo bei kokybiškų viešųjų paslaugų.
Nuoširdžiai dėkoju jums už dėmesį. Dabar esu pasirengusi atsakyti į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausti užsirašė Seimo narė A. Papirtienė. Ruošiasi E. Pupinis.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiama pranešėja, klausimas apie motyvacines priemones. Prezidentė savo dekrete kaip kadencijų ribojimo pavyzdžius pateikė teismų, prokuratūros, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Darbo biržos vadovus. Kadencijas norima riboti ir švietimo įstaigose. Tikinama, kad švietimo įstaigų vadovams kaip atsvara kadencijų ribojimui bus keliami atlyginimai.
Pasidomėję dekrete įvardijamais įstaigų vadovų atlyginimais, matome, kad yra akivaizdūs darbo užmokesčio skirtumai tarp jau ribotų kadencijų vadovų ir tų, apie kuriuos dabar diskutuojame. Darbo biržos direktoriaus atlyginimas prieš mokesčius 2 tūkst. 475 eurai, apylinkės teismo pirmininko – 2 tūkst. 585 eurai, Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko – 2 tūkst. 641 euras, o biudžetinių įstaigų vadovai pagal naujai priimtą Darbo apmokėjimo įstatymą, taikant maksimalias koeficientų ribas, gali uždirbti 1 tūkst. 748 eurus ir bendrojo ugdymo įstaigų vadovai – tik 1 tūkst. 545 eurus.
Ar valstybės biudžete bus siūloma numatyti didinti darbo užmokestį biudžetinių įstaigų vadovams, kurie pagal teikiamą projektą netenka teisės dirbti toje pačioje įstaigoje? Ar numatytos priemonės, kaip integruoti į darbo rinką ilgamečius vadovus? Ar jie tiesiog bus išmetami į gatvę? Ačiū.
L. ANTANAVIČIENĖ. Labai ačiū jums už klausimą. Iš tikrųjų tos socialinės garantijos, kurias aš minėjau pristatydama šiuos įstatymo pakeitimus, ir yra siekis padaryti taip, kad žmonės neatsidurtų gatvėje. Todėl ir kalbama apie rezervo sudarymą, todėl kalbama apie situaciją, kada žmogus yra prieš pensiją, suprantama, tokiems žmonėms daug sunkiau susirasti darbą. Kalbame apie galimybę pasiūlyti kitą darbą. Todėl tikrai tas argumentas, kad žmonės bus išmetami į gatvę, aš manau, šiuo atveju neturėtų būti taikomas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia Seimo narys E. Pupinis. Ruošiasi M. Majauskas. Primenu, kad klausti – viena minutė.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama pranešėja, šiek tiek neįsivaizduoju, kaip čia skaidrumas koreliuoja, tarkim, su rotacija. Iš tikrųjų gali būti ir kitas variantas, kai vietoj pakankamai padoraus direktoriaus ateis paprasčiausiai tas, kuris galbūt atėjo per partinę liniją. Vis tiek esminė komisijos dalis bus savivaldybės tarnautojai, galbūt valstybinėse įmonėse ne, bet savivaldybėse iš tikrųjų formuos patys tie… Tai yra galimybė ateiti politiškai priklausomam ir pakankamai reguliuojamam žmogui. Ar nemanote, kad vis dėlto yra pavojus ateiti per politinę prizmę, nebūtinai per kompetencijos? Ir ar nemanote, kad vis dėlto pradiniame etape pakaktų ir konkursų, kurių nebuvo? Iš tikrųjų konkursas yra… Tam reikia ir galima pritarti, bet žmogui po dviejų kadencijų, pakankamai sąžiningai dirbant, dingti kažkur ir nežinia, kam užleisti, vėlgi yra problema.
L. ANTANAVIČIENĖ. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų „nežinia, kam užleisti“ turbūt nereikėtų sakyti, nes kalbame apie skaidrią atranką. Čia jau yra kitas klausimas, kaip padaryti, kad tie konkursai būtų tokie, kad tikrai tie, kurie turi užimti arba kurie verti tokių pareigų, tas pareigas ir užimtų. Kada mes kalbame apie bazinį biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojantį įstatymą, mes iš esmės šiandien kalbame apie 750 skirtingų institucijų vadovų. Didžioji jų dauguma yra kultūros ir meno įstaigų vadovai. Taip pat turime apie 200 socialinės srities institucijų – globos, rūpybos įstaigų.
Ką mes šiandien matome? Nors iš tikrųjų kai kur tos kadencijos yra, bet vadovai nesikeičia. Jie sėdi, nes susilieja su aplinka, susilieja su politikais. Iš tikrųjų reikia to privalomo tokio slenksčio, kai atsiranda tiesiog prievolė keisti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju.
L. ANTANAVIČIENĖ. Atsiprašau. Didžioji dauguma tikrai dirba, bet turbūt mes visi galime sutikti, kad pasitaiko ir vienas kitas, kurie daugiau sėdi, negu dirba, kaip ir visose mūsų gyvenimo srityse, be abejo, ne tik čia.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia Seimo narys M. Majauskas. Ruošiasi P. Urbšys.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui, Pirmininke. Ačiū pranešėjai. Iš tiesų kadencijos yra labai svarbus reikalas. Toks svarbus, jog yra net apibrėžta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Tačiau Konstitucijoje yra apibrėžta tiktai kadencijos vienai institucijai, tai yra Prezidento institucijai. Ar galite paaiškinti, kodėl Prezidento institucija nori pritaikyti tą patį principą visiems kitiems – akcinėms bendrovėms, valstybės įstaigoms, kultūros įstaigoms, biudžetinėms įstaigoms? Kodėl norima tuo pačiu pavadinti visus kitus? Sakykite, kodėl? Ir ar yra planų plėsti toliau – pritaikyti dar ir kitoms įstaigoms?
L. ANTANAVIČIENĖ. Ačiū už klausimą. Kad kadencijos ir ne tik kadencijos, bet ir jų ribojimas yra labai veiksminga priemonė efektyvinant viešojo valdymo sektoriaus institucijų darbą, siekiant skaidresnio viešojo sektoriaus institucijų darbo, tikrai sugalvojo ne Lietuvos Respublikos Prezidentė. Yra daugybė tyrimų, yra daugybė studijų, yra daugybė tarptautinių organizacijų rekomendacijų, kad tai yra veiksminga priemonė ir tai yra plačiai tarptautinėje praktikoje taikoma priemonė. Tikrai yra ne vienas darytas OECD tyrimas, kur tirtos ir 2015 metais Rytų Europos šalys ir labai aiškiai parašyta, kad OECD geroji praktika rodo, kad kadencijų įvedimas, tai yra vadovų mobilumas, jų pastovus judėjimas, duoda tikrai teigiamų rezultatų. Štai šito siekio vedama Prezidentė ir siūlo įtvirtinti kadencijas, kad būtų nuolatinis atsinaujinimas. Tai yra žinių, gebėjimų, patirties ir horizontalus judėjimas, nes iš tikrųjų, kaip aš ir minėjau, šiandien turbūt geriausias pavyzdys yra vaikų globos institucijų pertvarka.
Mes turime puikiausių, labai konkrečių pavyzdžių. Kada institucijai 17 metų vadovauja geras vadovas, jis nieko blogo nepadarė, bet institucija visiškai nesikeitė, joje nieko nevyko. Atėjo naujas vadovas, kuris per trejus metus instituciją sutvarkė taip, kad ji dabar yra turbūt viena labiausiai pavyzdinių institucijų. Tas pats vadovas po trejų metų savo noru išėjo iš darbo ir nuėjo dirbti į kitą, šiek tiek kitokio profilio, bet taip pat globos instituciją ir jau ten keičia situaciją. Tiesiog yra pavyzdžiai. Reikia tų pokyčių. Jeigu jie nevyksta savaime, turbūt reikia instrumentų, kurie tuos pokyčius paskatintų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. P. Urbšio nematau. Klausia Seimo narys J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiama pranešėja, man atrodo, jūs čia kalbate tokius teorinius dalykus, lyg egzistuotų koks nors stebuklingas tas ribotų kadencijų metodas, kuris iš esmės pagerina padėtį.
Aš noriu jūsų konkrečiai paklausti. Ar jūs sutiktumėte su manimi nuvažiuoti į mano gimtąją Plungę? Sukviesčiau visus kultūros darbuotojus ir ten jūs pasakytumėte, kad štai kultūros centro vadovas R. Matulis, kuris išugdęs tarptautinio lygio kolektyvus ir yra (…) asociacijos pirmininkas, kad labai ryškiai veikianti bibliotekos vadovė V. Skierienė ar Žemaičių dailės muziejaus direktorius A. Bakanauskas (visi jie dirba virš 10 metų) negali net konkurso būdu pretenduoti į tas pareigas ir kad dėl jūsų projekto Plungėje vyks koks nors stebuklas – ateis nauji vadovai, kurie dirbs dar geriau? Sutinkate nuvykti ir tą paskelbti bendruomenei?
L. ANTANAVIČIENĖ. Ačiū už klausimą, galbūt net ne klausimą, bet… Aš sutinku. Atsiprašau, nepamenu pavardės, bet tiek Plungės miesto bibliotekos vedėja, tiek kultūros centro, kaip jūs minėjote, vadovas, jeigu iš tikrųjų yra labai geri profesionalai, padarė didžiulį gerą darbą, kodėl jie negali judėti, kodėl jie negali tos savo patirties… (Triukšmas salėje) Taip, ir važiuoja. Yra žmonės, kurie juda ir važiuoja. Iš tikrųjų vėlgi, jeigu žmogus nenori judėti ir važiuoti… (Triukšmas salėje) Kodėl?.. Tas pats žmogus sėkmingai gali dirbti kitoje srityje, šiek tiek kitoje srityje.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiama pranešėja, nejaugi jūs manote, kad rotacija turi vien tik pliusų? (Triukšmas salėje)
L. ANTANAVIČIENĖ. Atsiprašau, aš negirdžiu. Atsiprašau.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiama pranešėja, nejau jūs manote, kad rotacija turi vien tik pliusų. Štai aš, pavyzdžiui, irgi susitikau su savo rajono mokyklų, įstaigų vadovais, kurie atidavę širdį, ir štai net ne mano, Jonavos rajone, su vienos mokslo įstaigos vadove: kalbuosi dėl mokyklos, susipykau su savivaldybe, tikrai darau viską, ką tik galiu, kad tą mokymo įstaigą pakelčiau, aukojau sveikatą ir dabar, sako, rotacija. Aš, sako, to nebūčiau dariusi. Aš čia gyvenu ir man ir su meru, ir su vicemerais – visais reikia sutarti, bet aš aukojuosi dėl mokyklos ir aš padariau, aš išreikalavau iš jų pinigus, aš neatidaviau veltui mokyklos žemės savivaldybei, kurios jie norėjo, gavau didelius pinigus mokyklai, investavome…
PIRMININKAS. Ačiū.
P. GRAŽULIS (TTF). …ar aš būčiau tai dariusi, jeigu būčiau galėjusi dirbti tiktai penkerius metus?
PIRMININKAS. Ačiū. Laikas!
L. ANTANAVIČIENĖ. Aš manau, jeigu toks geras vadovas ir jis į darbą neitų, žinodamas, kad tas darbas yra, sakykime, 10 metų, tai man tada kiltų klausimas, ar jis tikrai nori to darbo, ar jis tikrai pasirengęs tiems iššūkiams. 10 metų yra labai ilgas laikotarpis. Ir žmogus, dirbdamas tą darbą, tikrai gali save realizuoti ir eiti daryti kažką kita po to, tuo labiau kad įstatymui įsigaliojant yra numatomi ir tam tikri periodai. Sakykime, kaip jūsų atveju, dešimt metų išdirbę vadovai įstatymo įsigaliojimo dieną galės ir dar vienai kadencijai kandidatuoti, tai nėra taip viskas įmanoma ir nukertama įstatymo įsigaliojimo dieną.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausimams laikas baigėsi. Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, jūs atsakėte į visus klausimus. Nuomonė už, nuomonė prieš pagal grąžintą Prezidentės įstatymo projektą, dvi nuomonės už, dvi prieš. Pirmasis kalba E. Pupinis – nuomonė už.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Ką geriausio galime pasiūlyti, savaime suprantama, grąžinti komitetui tobulinti, nes iš tiesų nesinorėtų, kad būtų grįžta atgal, visai be jokio varianto, o čia yra ir gerų pasiūlymų. Tarkime, iš tiesų yra problema, kad daugumoje tiek ir biudžetinių įmonių arba mokyklų dirbama ir organizuojama konkursų visai pagal kitą formą arba, tarkime, skiriasi galimybė po konkurso dirbti tam tikrą metų skaičių, galbūt teisinga, kad yra suvienodinama. Tačiau, savaime suprantama, dėl kadencijų reikia pagalvoti, nes nėra taip viskas paprasta, tai, kaip galima organizuoti konkursus arba rotacijas keliuose didžiuosiuose miestuose, to faktiškai neįmanoma mažuosiuose miestuose, kur žmonės yra gana pririšti prie savo vietos, ne tame pačiame mieste.
Čia pasiūlymai važiuoti iš vieno rajono į kitą… Mes su policija turime tam tikrų problemų, kai rotacija yra, nelengvai sprendžiame tas rotacijas ir pasikeitimus, ir apgyvendinimą. Šiuo atveju, manau, pradiniu etapu pakanka konkursų, kuriuos galėtų organizuoti ir per konkursus būtų galima tikrai galbūt lengviau parinkti, jeigu atsiras norinčių. Arba tikrai atsirastų progresyvių žmonių, kurie grįžtų į regionus, konkuruotų su žmonėmis, nes tų žmonių skaičius yra gana kuklus.
PIRMININKĖ. Dėkoju už jūsų nuomonę. Kolegos, tikriausiai puikiai suprantate, kad mums reikia apsispręsti, ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, ar laikyti įstatymą nepriimtu. Tie, kurie manote, kad grąžintume įstatymą svarstyti iš naujo, kalbate už, kas manote, kad reikia laikyti įstatymą nepriimtu, pasisakote prieš. (Balsai salėje) Ar taip užsirašėte?
M. Majauskas – prieš.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Iš tiesų kviečiu balsuoti prieš, laikyti įstatymą nepriimtu ir baigti žaisti tomis kadencijomis. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje labai aiškiai pasakyta, kadencijos yra taikomos Lietuvos Respublikos Prezidentui, ne biudžetinėms įstaigoms, ne valstybinėms įmonėms, ne kultūrinėms įstaigoms, ne uždarosioms akcinėms bendrovėms, jeigu darbuotojas dirba gerai, jis turi dirbti toliau, jeigu jis dirba blogai, nereikia laukti vienos, antros ar trečios kadencijos tam, kad jį galėtume atleisti. Jeigu norime pokyčių, turime registruoti siūlymus, kaip griežčiau vertinti institucijų, įstaigų ar įmonių vadovus, kaip galbūt lengviau juos atleisti, jeigu jie netenkina, nepasiekia užsibrėžtų ar užbrėžtų rezultatų, rodiklių, tačiau neturėtume žaisti kadencijomis. Todėl dar kartą kviečiu balsuoti prieš, laikyti įstatymą nepriimtu, kad kitame raunde nereikėtų kalbėti apie 71 balso surinkimą.
PIRMININKĖ. Siūlo grąžintą įstatymą svarstyti iš naujo. Gintare Skaiste, žodis jums.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš manau, šitas įstatymas turi ir pliusų, ir minusų. Iš tiesų sakyti, kad esi visiškai už arba visiškai prieš, turbūt nė vienam iš mūsų neišeina. Bet išties sveikinu Prezidentės iniciatyvą grąžinti šitą įstatymą mums, nes iš to pirminio varianto ir iš tos idėjos, kas buvo teikiant šitą įstatymą, iš tikrųjų po… (Triukšmas salėje)
PIRMININKĖ. Kolegos, pasiklausykime, labai didelis triukšmas salėje!
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Iš visų priimtų pataisų išėjo tai, kad nebepanašu nei į buvusią sistemą, nei į naują sistemą, ir yra visiška nesąmonė. Todėl iš principo arba reikėtų grįžti prie buvusio modelio, kai tiesiog įstaigos steigėjas apsisprendžia, ar jį tenkina, ar netenkina įstaigos vadovo darbas, ar tiesiog tada eiti prie kadencijų.
Kalbant apie kadencijas, man asmeniškai tikrai abejonių kelia, kad po dviejų kadencijų žmogus nebegalės pretenduoti į pareigas, nors ir dirba gana gerai. Aš manau, jeigu problema yra konkursų skaidrumas, kai sakoma, kad įstaigų vadovai užsisėdi savo kėdėse ir ne visą laiką kokybiškai atlieka savo pareigas, galbūt problemą reiktų spręsti skaidrinant konkursų organizavimą ir galbūt centralizuojant juos, o ne tiesiog uždraudžiant žmogui, kuris gerai dirba ir neturi kitos alternatyvos, dirbti tą darbą ilgesnį laikotarpį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. J. Razma – nuomonė prieš. (Šurmulys salėje)
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, man atrodo, kad mes jau išvargome su kadencijų ir rotacijų vedimo paieška komitetuose, matome, kad tikrai kažkokį gerą variantą, kuris tiktų labai įvairioms, visoms biudžetinėms įstaigoms, sunkiai randame. Man atrodo, geriausia išeitis dabar balsuoti, kad laikytume įstatymą nepriimtu, jeigu kada nors vėliau subrandinsime gerą sprendimą, galbūt palikti tuos kadencijų rotacijų dalykus specializuotiems įstatymams, kur gali labiau žiūrėti pagal įstaigų pobūdį. Man atrodo, šiandien geriausia yra laikyti mūsų įstatymą nepriimtu ir baigti šitą temą šiandien.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, jums reikia apsispręsti, ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, įvertinant tai, kad iš tikrųjų buvo pateikta daug pasiūlymų, ar laikyti nepriimtu. Kas balsuoja už, balsuoja už grąžintą įstatymą iš naujo, kas prieš, laiko įstatymą nepriimtu. Prašom balsuoti. Alternatyvus balsavimas, susilaikę neskaičiuojami.
Už balsavo 35 Seimo nariai, prieš – 47. Laikyti įstatymą nepriimtu pasisakė dauguma Seimo narių.
13.59 val.
Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 381 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4098(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas… Mes turime suspėti. Gerbiamieji Seimo nariai, nors mūsų posėdžio laikas baigėsi, dar leiskite priimti lydimąjį Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 381 straipsnio pakeitimo projektą. Pranešėja – A. Širinskienė, Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė. Kviečiu į tribūną. Praneškite, ar yra gauta pasiūlymų.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Iš tiesų Seimo narių pastabų ir Teisės departamento… Teisės departamentas neturėjo pastabų dėl Sveikatos sistemos įstatymo 381 straipsnio pakeitimo įstatymo, komitetas negavo priėmimo stadijoje.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pastraipsniui. 1 straipsnį galime priimti? Galime. 2 straipsnis – įsigaliojimo data nuo 2018 m. sausio 1 d., galime priimti? Dėl viso įstatymo projekto keturi – už, keturi – prieš. (Balsai salėje) Už – R. Martinėlis. Gal galime nekalbėti, jeigu nėra nuomonių prieš? (Balsai salėje) Atsirado prieš. R. Martinėlis sako, kad atsisako. Atsisako. Balsuojame, kolegos, apsispręsdami dėl Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 381 straipsnio pakeitimo įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 82, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4098(2) priimtas. (Gongas)
14.01 val.
Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-368(2) (priėmimas)
Dar, kolegos, liko vienas labai svarbus įstatymas ir, aš manau, suspėtume. L. Kasčiūnas. Jeigu jūs dar neišeitumėte iš salės ir mes neprarastume kvorumo. L. Kasčiūną prašau pateikti… L. Kasčiūno įstatymas. S. Tumėnas pateikia Kultūros komiteto išvadą. Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-368(2). Priėmimas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, mano pristatomos įstatymo pataisos yra paprastesnės, negu svarstėme iki pietų. Noriu priminti, kad prieš savaitę, gegužės 23 dieną, svarstėme Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą…
PIRMININKĖ. Gerbiamasis pranešėjau, ar buvo po svarstymo gauta kokių pasiūlymų?
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Taip, yra. Per savaitę yra gautos dar dvi Teisės departamento pastabos, kurių esmė – supaprastintas dėstymas, o turinys visiškai nesikeičia. Gegužės 31 dieną komitetas išvadai pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pastraipsniui. Ačiū, galite sėsti. 1 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. 2 straipsnis. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Taip pat ir antrasis Teisės departamento pasiūlymas. Abiem jiems pritarė. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. 3 straipsnis – įsigaliojimo data – 2017 m. lapkričio 1 d. Galime bendru sutarimu.
Dėl viso įstatymo projekto keturi – už, keturi – prieš. (Balsai salėje) Prieš nėra. Galime balsuoti? (Balsai salėje) Dėkoju, balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 66, prieš – 3, susilaikė 5.
Gerbiamieji kolegos, baigėsi mūsų rytinio posėdžio laikas. Ar norime dar kokias 15 minučių dirbti, ar skelbiame pertrauką? (Balsai salėje) Dirbame bent jau 15 minučių. (Šurmulys salėje) Bendru sutarimu? Bendru sutarimu. Dėkoju tiems, kurie sutinkate. (Balsai salėje) Svarstyto įstatymo (projektas Nr. XIIIP-368(2) priėmimas. Skelbiu jį priimtą ir mušu gongą. (Gongas)
14.05 val.
Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ Nr. XII-1322 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-316(2)ES (priėmimas)
Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ Nr. XII-1322 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-316(2)ES. J. Sabatauskas. Priėmimas.
Kiek mane informuoja, dėl šio įstatymo nėra gauta jokių pasiūlymų. Yra 12 straipsnių, dėl jų pasiūlymų nėra gauta. Ar galime visus straipsnius priimti? (Balsai salėje) Galime. Nuomonė už, nuomonė prieš. Prašome balsuoti. (Balsai salėje) Nėra norinčių kalbėti, prašome balsuoti.
Pritrūko balsų. Tokiu atveju mums liko balsavimas, ir manau, kad dabar mes turime skelbti pertrauką, nes trūksta Seimo narių balsų. (Balsai salėje) Rytinį posėdį skelbiu baigtą. Renkamės 15 valandą. Vyriausybės valanda. (Gongas)
(Balsai salėje) Jūs dar norėjote registruotis? Kas labai norite, pakartosime jūsų prašymą. Gal paaiškės, kad 71, ir mes tęsime darbą. Bet šiandien jūs verti paties didžiausio pagyrimo – labai nuoširdžiai, atkakliai dirbote rytinio posėdžio metu, už ką nuoširdžiai dėkoju kiekvienam.
Užsiregistravo 66 Seimo nariai. Dabar skelbiu rytinį posėdį baigtą.
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.