LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 221
STENOGRAMA
2018 m. spalio 18 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. NEKROŠIUS
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF*). Labas rytas, gerbiamieji, mielieji kolegos. Prašome sėsti į darbo vietas, leiskite pradėti ir paskelbti 2018 m. spalio 18 d. (ketvirtadienio) plenarinį posėdį. (Gongas) Prašome registruotis.
Užsiregistravo 95 Seimo nariai.
10.01 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2018 m. spalio 18 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Gerbiami kolegos, darbotvarkės tvirtinimas. J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Frakcijos vardu siūlau išbraukti keletą projektų. Tuo labiau kad darbotvarkė šiandien yra perpildyta – biudžetas, kiti biudžetai. Darbotvarkės 1-10 klausimą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos padarymo slapta organizacija siūlome išbraukti. Taip pat darbotvarkės 1-11 klausimą – Savivaldybių tarybų įstatymo pataisas. Ką tik patys balsavome už nuostatą, kad įstatymai neturėtų būti keičiami, kai rinkimai jau paskelbti, tuo labiau dėl siūlymų, kai partijai siūloma leisti sudaryti koaliciją su tokiu laikinu dariniu kaip komitetas.
Toliau. Popietinėje darbotvarkėje Politinių partijų įstatymo pataisa dėl G. Kirkilo partijos finansavimo. Taip pat su tuo susijusi Biudžeto įstatymo pataisa. Iš tikrųjų šios partijos pamaloninimas dėl finansavimo visiškai netinkamai įrašomas šalia mūsų svarbių NATO narystės įsipareigojimų finansavimo.
PIRMININKĖ. Ačiū. E. Gentvilas. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Iš dalies pritariu J. Razmos pasiūlymui, tačiau nerandu tokio projekto – G. Kirkilo partijos finansavimo. Aš siūlau išbraukti iš darbotvarkės 2-2 ir 2-3 klausimus. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Ačiū. A. Kubilius. Prašau.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš dar noriu dėl to, kaip Eugenijus įvardijo 2-3 klausimą, tai yra dėl 2018 metų biudžeto pataisų, kurios buvo Vyriausybės iniciatyva pateiktos tam, kad būtų sutvarkytas gynybos finansavimas. Aš irgi siūlau išbraukti 2-3 klausimą ir dar dėl vienos priežasties – dėl to, kad, mano įsitikinimu, A. Širinskienės pateikta pataisa dėl G. Kirkilo ir J. Bernatonio partijos finansavimo yra pateikta nesilaikant Statuto reikalavimų. Aš kreipiausi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, bet kol kas nėra gautas atsakymas, todėl, mano įsitikinimu, turėtų būti šis klausimas išbrauktas, kol Etikos ir procedūrų komisija išnagrinės mano skundą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, daugiau pasiūlymų nėra. Aptarsime juos visus iš eilės.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos vardu J. Razma siūlė išbraukti 1-10 klausimą – Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymą. Kodėl jį įrašėme į darbotvarkę? Todėl, kad buvo pertrauka iki kito posėdžio. Įrašyti privalėjome. Jūsų valia dabar apsispręsti, ar išbraukti minėtą įstatymo projektą iš šios dienos darbotvarkės. Prašome. Skelbiu balsavimą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo projekto Nr. XIIIP-2408(2). Tai būtų svarstymo tęsinys. Siūloma išbraukti.
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 53, prieš – 49, susilaikė 7. Darbotvarkėje lieka.
Kitas darbotvarkės klausimas – Savivaldybių tarybų įstatymo projektas Nr. XIIIP-2600, taip pat buvo pertrauka iki kito posėdžio. Privalėjome jį įrašyti į darbotvarkę. Pasiūlymas – išbraukti, jūsų valioje apsispręsti.
Balsavo 109 Seimo nariai: už išbraukimą – 52, prieš – 51, susilaikė 6. Lieka darbotvarkėje.
Dar vienas pasiūlymas – išbraukti iš vakarinio posėdžio darbotvarkės 2-2 klausimą, tai yra Politinių parijų finansavimo įstatymo projektą. Prašome apsispręsti ir balsuoti.
Balsavo 110 Seimo narių: už išbraukimą – 47, prieš – 52, susilaikė 11. Lieka darbotvarkėje.
Ir dar vienas pasiūlymas – išbraukti iš darbotvarkės 2-3 klausimą, tai yra Valstybės biudžeto 2018 metų… Išties atsakau gerbiamam A. Kubiliui ir taip pat sakau, kad Etikos ir procedūrų komisija gavo jūsų prašymą dėl A. Širinskienės pasiūlymo, jį svarstys ir iki svarstymo plenarinių posėdžių salėje bus gauta Etikos ir procedūrų komisijos išvada. Balsuojame, ar palikti darbotvarkėje. (Balsai salėje) Išvada bus iki svarstymo laiko.
Balsavo 98 Seimo nariai: už išbraukimą – 39, prieš – 52, susilaikė 7.
Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu patvirtinti darbotvarkę? Negalime. Balsuojame, kad patvirtintume šios dienos darbotvarkę.
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 72, prieš – 10, susilaikė 24. Darbotvarkė patvirtinta.
10.08 val.
2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2715 (pateikimas)
Darbotvarkės 1 klausimas – 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2715. Kviečiu išklausyti Vyriausybės pranešimą ir kviečiu ministrą V. Šapoką. O kol jis ateis į tribūną, gerbiami kolegos, norėčiau su jumis pasitarti. Dėl kitų teisės aktų, lydimųjų teisės aktų, taip pat yra numatytas laikas ir bus galimybė dėl jų klausti atskirai. Dabar gi pateiksime tik valstybės biudžetą, lydimuosius, kaip minėjau, atskirai, o dabar klausime dėl Vyriausybės biudžeto. Galime pritarti, kad tam siūloma valanda?
Ministre, prašom pateikti ir po to atsakyti į klausimus.
V. ŠAPOKA. Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Pristatysiu ateinančių metų biudžetą. Kadangi esu finansų ministras, tai, pristatydamas biudžetą, kalbėsiu daugiausia skaičiais. O pagrindinė žinia ir skaičius – antrus metus iš eilės projektuojame viešųjų finansų perteklių, o skaičius yra 0,4. Ką jis reiškia? Iš vienos pusės, tai ateities investicijos: į švietimą ir mokslą, sveikatos apsaugą, socialinę apsaugą, žmones, iš kitos pusės, stebėdami besikeičiančią tarptautinę aplinką, turime elgtis atsargiai, apdairiai ir užtikrinti stabilumą. Tam mes turime kaupti rezervus, kad ateityje nereikėtų bėgti ir imti brangių greitųjų kreditų. Taigi biudžeto projektas buvo paremtas tokiomis esminėmis aplinkybėmis, buvo priimtos reformos, puikiai žinote, atsižvelgėme į fiskalinės drausmės reikalavimus, į besikeičiančią tarptautinę aplinką. Priminsiu, kad pasaulio ekonomikos augimas lėtėja. Ekonomikos augimas lėtėja taip pat ir Lietuvoje. Nepaisant to, privalu kaupti rezervą ir atidėti ateičiai.
Jeigu pažiūrėtume į pagrindinius skaičius, tai jau šių metų pabaigoje tikimės, kad mūsų rezervas pasieks milijardą eurų, čia su savivaldybių nepanaudotomis lėšomis. Kitų metų pabaigoje tikimės, kad tas skaičius išaugs iki pusantro milijardo eurų. Šiame grafike, kurį jūs taip pat matote, matome tiek rezervo dinamiką, tiek ekonomikos augimo dinamiką, tiek viešųjų finansų balanso rodiklius.
Jeigu peržiūrėtume apskritai skaičius, išskirčiau tai, kad valstybės biudžeto pajamos sieks daugiau nei 10,5 mlrd. eurų, „Sodros“ – beveik 4,5, PSDF biudžeto – kiek daugiau nei 2 mlrd., savivaldybių finansavimas pasieks beveik 3 mlrd. eurų.
Lyginant su 2018 metais, noriu atkreipti dėmesį, kad tas palyginimas nėra lengvas, nes yra perkeliamas bazinės pensijos mokėjimas į valstybės biudžetą, taip pat dalis finansavimo, kuris anksčiau buvo skirtas „Sodrai“, pavyzdžiui, aktyvių darbo rinkos priemonių finansavimas, yra perkeliamas į valstybės biudžetą, bet jeigu išskirtume taip apskritai, valstybės biudžeto išlaidos augs 5,6 %. Čia „Sodros“ išlaidos – 0,7. Bet į ką reiktų atkreipti dėmesį, iš vėlesnių skaidrių pamatysime, kad išlaidos tikrai auga kur kas daugiau. O 0,7 % paaiškinama tuo, kad yra sustabdomi mokėjimai iš „Sodros“ į antrąją pakopą.
Kalbant apie PSDF biudžeto pokytį, tai jis tikrai yra didžiulis. Išlaidų augimas siekia 15,9 %, atsiliepiama į tuos pasiektus sutarimus su medikų bendruomene. Savivaldybių finansavimas taip pat auga 4,8 %.
Jeigu pažiūrėtume į didžiąsias išlaidų kategorijas, jos išlieka tokios pat. Tai socialinė apsauga, čia yra ne pagal ministerijas, o pagal sritis, socialinė apsauga, švietimas, sveikatos apsauga ir, žinoma, ekonomika. Čia į tą skaičių pakliūna ir energetika, ir kita infrastruktūra, ir žemės ūkis.
Jeigu žiūrėtume, kur išlaidos auga sparčiausiai, tai matome, kad tai yra sveikatos apsauga – beveik 280 mln. eurų, švietimas – 185 mln., socialinė apsauga – 151, bet vėl priminsiu, kad šioje srityje dalis išlaidų yra nutraukiama. Tai yra nutraukiami mokėjimai į antrąją pakopą.
Akivaizdu iš skaičių, kad didžiosios išlaidų kategorijos, kur didžiausias padidėjimas, atliepia investicijas į ateitį, į žmones – tai švietimo, sveikatos ir socialinės apsaugos sritys. Jeigu eitume giliau ir kiekvienos srities skaičius sukonkretintume, tai kalbant apie sveikatos apsaugą čia skaičiai nurodo papildomus dydžius: įmokos už valstybės biudžeto lėšomis draudžiamus asmenis augs 63 mln. eurų, visuomenės sveikatos priežiūros specialistų, dirbančių ugdymo įstaigose, atlyginimams didinti ir savižudybių prevencijai numatyta 12,7, rezidentų darbo užmokesčiui padidinti – 16,6, medicinos darbuotojų padidintiems atlyginimams užtikrinti, tai yra tiems sprendimams, kurie buvo priimti šiais metais, ir toliau juos didinti papildomai numatyta 172 mln. eurų.
Socialinė apsauga. Vien pensijoms indeksuoti numatyta 212,3 mln. eurų, numatytos lėšos vaiko pinigams padidinti nuo 30 iki 50 eurų, taip pat skiriama lėšų šalpos pensijų ir tikslinių kompensacijų bazėms padidinti socialinėms įmonėms, socialiniams darbuotojams, atvejo vadybininko paslaugoms yra 6 mln. eurų, paramai būstui įsigyti mažas pajamas gaunančioms jaunoms šeimoms – 11,3 mln. eurų ir pareiginės algos baziniam dydžiui ir minimaliai mėnesinei algai padidinti numatyta 46,7 mln. eurų.
Švietimas ir mokslas. Kaip žinote, prasidėjusi pertvarka, su tuo susijusios papildomos išlaidos. Mokytojų etatiniam darbo apmokėjimui numatyta beveik 50 mln. eurų, dėstytojų, mokslo darbuotojų atlyginimams ir doktorantų stipendijoms padidinti – 31,1 mln. eurų, kokybės krepšeliui finansuoti – 11 mln., klasės krepšeliui – 10,8 mln. eurų.
Į ką norėčiau atkreipti dėmesį? Savivaldybių finansavimas, kalbant bendrais skaičiais, toliau auga ir padidės 154 mln. eurų. Vėliau pristatysiu detaliai gyventojų pajamų mokesčio perskirstymo tvarkos pakeitimus, kurie yra susiję su papildomomis paskatomis savivaldai kurti sąlygas pritraukti investicijas, kurti darbo vietas ir kovoti su šešėliu.
Trumpai apie bendrus skaičius tiek. Kviečiu užduoti klausimus.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamasis ministre, už išsamų pateikimą ir dar išsamesnius būsimus jūsų atsakymus.
G. Skaitė. Prašom klausti. Ruošiasi A. Kubilius.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Žiūrėdami į šį biudžetą matome didelį pajamų augimą, matome ir Lietuvos ekonomikos augimą, tačiau arčiausiai žmonių – savivalda. Peržiūrėjau pagrindinius didžiųjų miestų pajamų skirtumus. Matome, kad jos auga nuo 1 iki 2 % geriausiu atveju, tuo tarpu infliacija kitais metais numatyta 2,2 %. Iš principo mes lyg ir bloginame jų situaciją.
Tas pats yra ir kalbant apie bazinį dydį. Irgi numatytas jo didinimas, bet didinimas 1,2 kažkiek procento realiai yra per pusę mažiau negu infliacija. Kodėl augant ekonomikai kai kas turi veržtis diržus, tuo tarpu kitos sritys, ne tokios artimos žmonėms, yra finansuojamos labiau?
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Šiuo atveju tikrai reikėtų paaiškinti. Pradėsiu nuo antrojo klausimo dėl bazinio dydžio. Kaip žinote, priėmus pakeitimus, susijusius su viešojo sektoriaus atlyginimų nustatymu, atsiranda daug didesnės galimybės ir daug didesnis lankstumas nustatyti didesnius atlyginimus. Apskritai viešojo sektoriaus atlyginimams didinti yra numatyta 280 mln. eurų papildomai. Manau, kad tikrai tos lėšos viešąjį sektorių pasieks, pasieks būtent žmones, nesvarbu, ar jie dirba centrinėje valdžioje, ar dirba regionuose, savivaldybėse. Tos lėšos tikrai tuos žmones pasieks.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Kubilius. Ruošiasi M. Majauskas.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, na, jūs sugebėjote kitų metų biudžetą pristatyti Seimui per šešias minutes, specialiai žiūrėjau į laikrodį. Taip lakoniškai pristatomo biudžeto dar nesu girdėjęs. Ar neturite kuo pasigirti, ar bijote ką nors pripainioti, nes, mano įsitikinimu, biudžetas yra ne tik apie skaičius, bet ir apie žmones. Ir svarbiausia apie žmones. Aš noriu jūsų paklausti, kiek kitų metų pabaigoje mokytojų vidutinis atlyginimas viršys vidutinį darbo užmokestį Lietuvoje?
Noriu pasakyti, kad 2009 metais tas skirtumas buvo 30 %. Šie metai yra pirmieji metai, kai mokytojų atlyginimai gali pradėti atsilikti nuo vidutinio darbo užmokesčio. Dabar tai, kad jūs pasakėte, jog skirsite 50 mln. eurų kitais metais, mano įsitikinimu, nieko nereiškia, nes norint pratęsti tai, ką ministrė dabar čia žada skirti beveik 27 mln. šiais metais…
PIRMININKĖ. Laikas!
A. KUBILIUS (TS-LKDF). …kitais metais reikia skirti 100 mln. Aš noriu paklausti, koks bus kitų metų rezultatas lyginant mokytojų vidutinį atlyginimą su vidutiniu atlyginimu Lietuvoje?
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimus. Matyt, atsakymas į pirmą klausimą tiktų daugeliui sričių, kad reikia orientuotis ne į kiekybę, o į kokybę. Aš galiu čia pristatyti ir dvi valandas, bet ar nuo to pasikeis?
Kalbant apie švietimo sistemos pertvarką, aš tikrai pasitikiu švietimo ir mokslo, ir sporto ministre ir manau, kad tos lėšos tikrai bus panaudotos efektyviai, ir mokytojų atlyginimai vidutiniškai tikrai augs. O, manau, detaliai bus galima apie tai diskutuoti Seimo komitetuose, ir ministrė tikrai pristatys detaliai, kur, kokiose srityse ir kiek tie atlyginimai didės.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia M. Majauskas. Ruošiasi A. Dumbrava.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, norėjau paklausti apie medikų rezidentų situaciją, jie, žinia, yra tikrai labai nepatenkinti. Sako – ne piniguose laimė, bet nelaimingam būti geriau su pinigais. Norėjau paklausti, kaip keisis gerai besimokančių medikų rezidentų, gaunančių stipendiją, atlyginimas ateinančiais metais?
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Vis dėlto pristatydamas biudžetą aš orientuojuosi į tas lėšas, kurios yra skirtos atskiroms valdymo sritims. Priminsiu, jeigu nesekėte, numatytas sveikatos srities augimas – 280 mln. eurų. Rezidentų atlyginimams didinti numatyta 16 mln. eurų. Taip, tai ir visi tie sutarimai, kurie yra pasiekti su medikų bendruomene, nesileidžiant į kiekvieną sritį detaliai, visi tie sutarimai bus įvykdyti, nes tos lėšos tam yra lokuotos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Dumbrava. Ruošiasi R. J. Dagys.
A. DUMBRAVA (TTF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas ministre, mes žinome, kad nuo krizės laikotarpio yra kompensuotos pensijos, senatvės pensijos, neįgalumo išmokos, prašom pasakyti, dar daug liko tų išmokų, kurios nekompensuotos, tarkim, ypatingomis darbo sąlygomis dirbantiems žmonėms, statutiniams pareigūnams. Prašau pasakyti, ar bus kiek nors numatyta, ar bus apskritai svarstoma apie tai, kad būtų kompensuotos tos lėšos, ar jau pamiršime tuos klausimus? Esame žmonėms pasižadėję grąžinti.
Kitas trumpas klausimas. Premjeras šioje salėje yra pažadėjęs ir patikinęs, kad kitais metais turėsime 1 tūkst. eurų vidutinį darbo užmokestį. Trumpiau tariant, gal pasivysime latvius, nes ir Latvijos, ir Estijos vidutinis atlyginimas jau peržengė 1 tūkst. eurų ribą. Ką jūs manote ir šiuo klausimu? Ačiū.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimus. Tikrai niekas nepamiršo to kompensavimo, nes manau, kad nė vienas iš tų žmonių nėra pamiršęs dešimties metų tikrai skaudžių įvykių. Daliai buvo kompensuota taip, kaip nurodė Konstitucinis Teismas. Kompensuoti po dalelytę teisininkai vertina nevienareikšmiškai dėl to, kad jeigu kompensuotume vieniems, reikėtų kompensuoti ir visiems kitiems. Tos sumos tikrai viršija 200 mln. eurų ir patenka į mūsų finansinius rodiklius iš karto, nepriklausomai nuo to, per kiek metų būtų išmokėta. Jeigu tas būtų numatyta, pažeistume visus fiskalinės drausmės reikalavimus. Manau, tas klausimas galėtų būti sprendžiamas tik ateityje.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia R. J. Dagys. Ruošiasi M. Navickienė.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, jūs kalbate apie kažkokius atlyginimų padidėjimus viešajam sektoriui, bet aritmetika yra paprasta. Pagal naują mokestinę tvarką mes sumažinome socialinio draudimo mokestį, pagal seną tvarką 1 %, bet tie, kurie draudėsi kaupiamuoju draudimu pilnai, dabar privalomai nuo Naujųjų metų mokės 4 % papildomai kaupiamajam draudimui. Vadinasi, praradimas į rankas bus 3 %. Bazinio dydžio kompensavimas kompensuoja tik pusę tos sumos, tai yra 1,7 %. Vadinasi, realiai tie žmonės, kurie dalyvavo kaupiamajame draudime, dirbantys viešajame sektoriuje, gaus fiziškai mažiau, jų alga bus fiziškai mažesnė, net ne padidėjusi, o realiai mažesnė.
PIRMININKĖ. Laikas, kolega!
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Kad neklaidintume žmonių, pensijų pertvarka, dėl kurios buvo balsuota Seime ir kuriai buvo pritarta, numatė paprastą dalyką – sumažėja su darbo santykiais susijusi mokestinė našta, sustabdomi mokėjimai pensijų fondams iš socialinio draudimo sistemos ir sudaromos galimybės žmonėms pasirinkti, ar šiuos pinigus naudoti dabar, ar atidėti ateičiai, prisidedant savo lėšomis. Puikiai žinote, kad privalomumo jokio nėra, nėra jokio privalomumo, neklaidinkite žmonių.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia I. Šiaulienė. Ruošiasi A. Butkevičius.
I. ŠIAULIENĖ (LSDDF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, pagal pateiktus valstybės biudžeto rodiklius, valstybės biudžeto deficitas didėja beveik du su trupučiu karto, lyginant su šių metų, ir toks deficitas blogina Lietuvos finansinius rodiklius. Prašom pasakyti, ar nesulauksime mes pastabų iš Europos Komisijos, kitų europinių institucijų, nes šiaip anksčiau mūsų valstybė buvo giriama, kad deficitas neauga?
Ir dar klausimėlis būtų. Jūs užsiminėte, kad reikia pagalvoti ir apie rezervus, bet kiek atidėta tiems rezervams, jeigu keistųsi ekonominė situacija, padėtis, kiek atidėta ir skiriama iš šio biudžeto? Dėkoju.
PIRMININKĖ. Ačiū už klausimą. Tikrai klausimas labai aktualus. Biudžeto deficitas, taip, išlieka. Jis išlieka dėl tos priežasties, jog mažinant su darbo santykiais susijusią mokestinę naštą buvo surastas kompromisas mažinti iš dalies daugiau GPM, paliekant dalį „Sodrai“, kartu su mokesčių pertvarka ir „Sodros“ įmokų sujungimu tam, kad „Sodroje“ būtų kaupiamas didelis rezervas, kad ateityje, jeigu kas nors atsitiktų, „Sodra“ turėtų pakankamai rezervų išlaikyti pensijas to lygio ir jų nemažinti. Čia yra esminis dalykas, kad mūsų senjorai galėtų būti ramūs dėl ateities, kad nepasikartotų tie įvykiai, kurie įvyko prieš dešimt metų. Čia turbūt yra pagrindinis dalykas.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia A. Butkevičius. Ruošiasi K. Glaveckas.
A. BUTKEVIČIUS (LSDDF). Gerbiamasis finansų ministre, žiūrėdamas į ateinančių metų biudžeto išlaidas, vertinu labai teigiamai, optimistiškai ir linkiu, kad tikrai jūs tuos pažadus galėtumėte įgyvendinti. Noriu jums pasakyti, kad tikrai nesiruošiu dalyvauti jokiuose rinkimuose, jūs čia vienoje radijo laidoje paminėjote, bet aš, kaip ekonomistas, mėgstu kiekvieną mėnesį analizuoti biudžeto pajamų surinkimą, jų dinamiką. Tikrai man kelią nerimą, aš matau, kad ir gyventojų pajamų mokestis nesurenkamas, ir pridėtinės vertės mokestis nesurenkamas, ir akcizai, ir dividendai, ir faktiškai plano… Jeigu kalbame apie valstybės biudžeto pajamų plano įvykdymą, jį kompensuoja materialaus turto pardavimas – nurodyti 33 mln..
Ir dar kitą aspektą pastebėjau, kad jūs didinate PVM ne grąžinimo dalį. Rugpjūčio mėnesį, lyginant su liepos mėnesiu, padidinote 62 mln. eurų.
PIRMININKĖ. Laikas.
A. BUTKEVIČIUS (LSDDF). Rugsėjo mėnesį, lyginant su rugpjūčiu, – 45 mln. Vyksta savotiškas, liaudiškai sakant, pajamų plano vykdymo (ar ne?) pritempimas. Tai šiek tiek kelia nerimą, kaip bus kitais metais su išlaidomis, kurios yra suplanuotos didelės, ir pajamų plano įvykdymu?
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų iš bendrų statistinių duomenų galima tikrai padaryti toli siekiančias išvadas. Bet einant gilyn ir ką esame numatę kitą savaitę pristatyti Biudžeto ir finansų komitetui, detaliai einant per kiekvieną eilutę, situacija tampa daug aiškesnė. Kalbant tik apie valstybės biudžetą, kaip teisingai pasakėte, tas planas šiuo metu yra viršijamas, o kalbant apie PVM mokestį, jeigu matome, jog prievolė auga daugiau nei 8 %, o surinkimas tik 3,5, tai rodo vienintelį dalyką – kad PVM grąžinimas yra paspartintas, atsižvelgiant į realiją, atsižvelgiant į tam tikrų kultūrų augintojų prašymus. O tie prašymai yra susiję su sausros padariniais. Iš esmės tai reiškia ne tai, kad mes surinksime mažiau, o surinksime tiesiog į metų pabaigą tas didesnes sumas. Bet detaliai šį klausimą galėsime aptarti jau Biudžeto ir finansų komitete kitą savaitę.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia K. Glaveckas. Ruošiasi E. Pupinis.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamas ministre, aš vieną klausimą, bet iš kelių dalių turiu. Iš tikrųjų visi biudžetai visuomet yra kritikuojami, visuose dažniausiai trūksta pinigų įsipareigojimams vykdyti ir visi nori daugiau pinigų. Bet man labai kelia abejonių arba yra probleminė visų pirma pajamų dalis. Ne vien tik tai, ką sakė A. Butkevičius, kad šiek tiek sumažėjęs surinkimas. Nemanau, kad tai esminis dalykas. Bet iš tikrųjų darbo našumo augimo ir darbo užmokesčio augimo tempai išlieka tokie pat nelabai geri, mes tai puikiai žinome.
Antra klausimo dalis. Europinė parama paskutinius dvejus metus daro labai didelę įtaką investicijoms ir iš esmės ekonomikos augimui. Mes planuojame, kad kitais metais europinė parama dar labiau padidės, kaip yra numatyta iš tikrųjų. Bet sakykite, breksitas ar kita ekonominė rizika, kuri yra dėl to, kad Centrinis Bankas…
PIRMININKĖ. Laikas.
K. GLAVECKAS (LSF). …atrodo, uždaro QE sistemą, pinigų spausdinimo sistemą. Ar negali būti taip, kad Europos parama gali būti pakoreguota mažinimo (…) ir tas iš tikrųjų gali labai atsiliepti ir mūsų visiems pajamų rodikliams, ir galų gale investicijoms, per investicijas – ir pajamoms? Ačiū.
PIRMININKĖ. Laikas.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Visų pirma ačiū už supratimą, jog kasmet finansų ministro uždavinys yra subalansuoti poreikius su galimybėmis. Manau, kad su ministrais tikrai radome patį geriausią balansą tarp investicijų į ateitį ir rezervo kaupimo.
Atsakant į klausimą dėl našumo, daug metų problema tikrai buvo aštri, mes siekėme tik 2/3 OECD vidurkio. Bet jeigu pažiūrėtume, kaip pastaruosius metus tai keitėsi, iš pradžių, kaip ir nemažai kitų šalių, užuot investavus į didesnį produktyvumą ir našumo didinimą, buvo tiesiog absorbuojama tuo metu laisva darbo jėga. Matome, jog nedarbo lygis mažėja labai sparčiai. Prasidėjus įtampai darbo rinkoje, kai atlyginimų augimas tapo tiek spartus, kad ėmė kelti klausimą, ar sugebėsime išlaikyti tą patį konkurencingumo lygį užsienio rinkose, sparčiai augo investicijos į našumo didinimą. Jeigu pažiūrėsime į praėjusius metus, Lietuvoje našumas augo sparčiausiai visoje Europos Sąjungoje. O šiemet tas procesas toliau tęsis, investicijos iš tiesų yra didelės ir daugiausia nulemtos privačių investicijų.
Kalbant apie riziką, susijusią su breksitu, žinoma, neapibrėžtumo yra nemažai, bet prognozuodami makroekonominį judėjimą ateityje šią riziką tikrai esame įvertinę. O kalbant apie lėšas dabartiniu programavimo laikotarpiu, tai esminės reikšmės iki 2020 metų, kada reikia sudaryti sutartis, ir iki 2023 metų, kuomet reikės jau galutinai investuoti visas lėšas, breksito poveikis neturėtų jokios esminės reikšmės.
Kalbant apie tikrai labai gerą klausimą dėl Centrinio Banko pasaulyje veiksmų, matome, kad Federalinis rezervų bankas tikrai jaučiasi pasiekiąs jau tą infliacijos lygį, į kokį orientuojasi, ir pradėjo didinti palūkanų normas. Tuo tarpu Europos Centrinis Bankas tikrai nežada kokių nors drastiškų veiksmų, kad pabrangintų pinigus, bent jau anksčiausiai, kada tie svarstymai galėtų būti, tai kitų metų pabaiga. Žinoma, stebėsime, kaip ta aplinka keisis.
PIRMININKĖ. Dėkojame. E. Pupinis. Žodis jums. Ruošiasi A. Matulas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, atsakydamas A. Kubiliui, jūs kažkaip gudriai sužongliravote, neva ministrė padarys stebuklus ir išspręs dėl kitų metų mokytojų atlyginimų. Tačiau elementari matematika tokia. Turbūt visi žinome, kad buvo skirta šiems keturiems mėnesiams 17 mln., tačiau kadangi iškilo tokių problemų, kurias dabar ministrė sprendžia, įmetė dar 10 mln., tai iš tikrųjų keturiems mėnesiams – 27 mln. Jūsų žinokite, kad kiti metai turės 12 mėnesių, tai yra visą tą sumą – 27 reikia dauginti mažiausiai iš trijų, tai yra 81 mln. Be tų pažadėtų dalykų, kurie buvo pernai žadėti, neva grįšime šiemet prie ikimokyklinio mokytojų atlyginimų didinimo, pagalbos mokytojų, specialistų didinimo. Kaip jūs siūlote ministrei padaryti tą stebuklą ir padidinti tą biudžetą? Ką reikėtų sumažinti? Gal jūs žinote? Aš abejoju, ar ministrė žino. Ačiū.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Ačiū, kad priminėte, kad yra 12 mėnesių, nereikės žibučių žiemą ieškoti ir tų 12 mėnesių.
O kalbėdamas apie skaičius tiesiog pakartosiu tai, ką pristačiau. Jei nesekėte atidžiai, tai švietimo sričiai finansuoti papildomai yra skirti 185 mln. Aš tikrai tikiu, kad švietimo ministrė juos panaudos efektyviausiu būdu.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia A. Matulas. Ruošiasi A. Kupčinskas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, žiūrint į PSDF biudžetą, augimas yra gana nemažas, bet kai pradedi analizuoti skaičius, matai, kad nelabai čia kas ir išeis su tais pažadais, su pažadų vykdymu. Pavyzdžiui, jūs teigiate, kad algoms didėja 172 mln., bet žinant, kad šių metų atlyginimų pakėlimui… reikės kitais metais skirti beveik 140 mln., tai lieka įsipareigojimams vykdyti – kitais metais algoms didinti tik 32 mln. Taip pat 2013 metų Konstitucinio Teismo sprendime aiškiai pasakyta: būtinoji pagalba reikalinga gyvybei gelbėti, išsaugoti ir turi būti apmokama iš valstybės biudžeto. Nė vieno lito… euro neskiriate. Asignavimai valstybės, vėl neatiduodate visų pinigų vykdyti funkcijoms, kurias valstybė pavedė PSDF. Biudžetas iš esmės daugiausiai auga dėl to, kad auga įmokos už savarankiškai mokančius žmones, įmoka didėja…
PIRMININKĖ. Jūsų laikas baigiasi.
A. MATULAS (TS-LKDF). …o skirtumas tarp valstybės draudžiamų įmokos ir savarankiškai mokančių vis dėlto procentiškai iš esmės nesiskiria.
PIRMININKĖ. Pone Matulai, klauskite!
A. MATULAS (TS-LKDF). Kaip jūs galėtumėte pakomentuoti tuos mano užduotus klausimus?
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimus. Bendrai paėmus, tiesiog noriu patikslinti. Paminėjote įmokoms už valstybės biudžeto lėšomis draudžiamus asmenis. Sakote, ten nė vieno euro. Iš tikrųjų 63 mln.
Kalbant apskritai apie finansavimo sveikatos apsaugos sričiai padidėjimą, tai yra beveik 280 mln. eurų papildomai. Tai tie įsipareigojimai, kurie buvo sutarti su medikų bendruomene, bus įgyvendinti. Neturiu pagrindo nepasitikėti sveikatos apsaugos ministru, su kuriuo tie įsipareigojimai buvo derinti ir dėl jų buvo sutarta.
A. MATULAS (TS-LKDF). Bet, ministre, Konstitucinio Teismo nutarimas…
PIRMININKĖ. Nesiginčysime. Pone Antanai, čia ne diskusijų vakaras. Klausia A. Kupčinskas. Ruošiasi J. Razma. (Balsai salėje) Visi vienodai lygūs. (Balsai salėje) Klausia A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, jūs paminėjote pradžioje, kad yra biudžeto perteklius, kad neteks gyventi iš greitųjų kreditų, savivaldybių pajamos auga. Bet jeigu pažiūrėsime, tai daugeliui savivaldybių teks gyventi iš greitųjų kreditų, nes 48 savivaldybėms iš 60 gyventojų pajamų mokesčio pajamos mažėja. Jeigu dar prisimintume 2016–2017 metus, tai prognozuojamų GPM įplaukų atėmimas iš savivaldybių biudžeto naudai sudarė 189 mln. litų. Akivaizdu, kad biudžeto didėjimas daugiausia pasireikš didmiesčiuose, o mažos savivaldybės, kurios jau dabar stengiasi pritraukti ir kvalifikuotus darbuotojus, ir mokytojus, ir suteikia būstą, ir kompensuoja persikėlimo išlaidas, iš tikrųjų ir toliau vargs.
PIRMININKĖ. Klauskite.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Kodėl jūs neatsižvelgėte į Lietuvos savivaldybių asociacijos teiktus pasiūlymus?
V. ŠAPOKA. Iš tikrųjų jūs nurodėte tik vieną šaltinį, yra begalė dotacijų ir reikia žiūrėti į bendrus skaičius. Paminėjote ankstesnius metus, tai 2016 metais papildomai 143 mln. eurų, jeigu į visus šaltinius žiūrėtume, 2017 metais – 142, taip, 2018 metais buvo šuolis – 277 mln. eurų, 2019 metais numatoma 154 mln. eurų. Na, kalbant apie tas savivaldybes, kurios turi numačiusios projektų, kurie arba didins pajamas, arba mažins išlaidas, numatoma galimybė pasiskolinti su sąlyga, kad nominalus subalansuotumas būtų per ketverius metus. Taip pat yra daug kitų šaltinių, kuriais remiantis būtų galima finansuoti būtinus projektus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Mieli kolegos, gerbkime vieni kitus ir klausti tik minutė. Klausia J. Razma. Ruošiasi A. Gelūnas. J. Razmos nėra. A. Gelūnas. Prašau. Ruošiasi R. Budbergytė.
A. GELŪNAS (LSF). Gerbiamas ministre, šiandien radijo laidoje minėjote, kad kultūrai finansavimas kyla 40 mln. Vis dėlto žvelgiant atidžiau, matyti, kad, pavyzdžiui, vien Filharmonijos veiklai, ne pirkimams, bet veiklai mažėja apie 90 tūkst. eurų. Tai kokia vis dėlto yra kultūros finansavimo padėtis būsimajame biudžete?
V. ŠAPOKA. Žinoma, kad aš atmintinai neprisiminsiu kiekvienos įstaigos, nes tai yra kultūros ministrės prerogatyva. Bendras finansavimas kultūros sričiai auga 40 mln. Beveik 10 mln. auga lėšos, skirtos kultūros srities darbuotojų atlyginimams didinti. O atsakydamas į klausimą tiesiog retoriškai paklausiu. Kai iš Seimo yra paskleidžiamas gandas, kad kultūros sričiai yra mažinama 15 %, neatsižvelgiant į faktinę situaciją, jog auga 40 mln., tai ar tikrai Seimo nariai tokiais dalykais turėtų užsiimti, puikiai žinodami, kaip vyksta derybų procesas?
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Klausia R. Budbergytė. Ruošiasi A. Sysas.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Gerbiamas ministre, matome, kad sektorinis finansavimas, jo didėjimas auga nominaliai, nes auga ekonomika, auga mūsų bendrasis vidaus produktas. Tačiau tikrai plika akimi matyti, kad yra nesprendžiamos sisteminės finansavimo problemos, kurios yra įsisenėjusios. Jūs matote prioritetą tik savo struktūrinių reformų, kurių kol kas mes nematome nei, sakykime, ir rezultato požiūriu, kas bus galų gale po tų įvykdytų struktūrinių reformų. Mano klausimas yra susijęs su ta įsisenėjusia problema, kurią turime dėl viešojo sektoriaus algų. Pareiginei bazinei algai didinti kitiems metams yra numatyta 1,29 % didėjimas. O pagal Finansų ministerijos prognozes infliacija sieks ne mažiau kaip 2,5 %, o gal net visus 3 %. Sakykite, ką jūs planuojate daryti? Nejaugi negalėjote surasti dar papildomai kokių 30 mln., kad išspręstumėte galų gale valstybės žmonių, dirbančių viešajame sektoriuje, perkamosios galios didinimo klausimą?
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Panašus klausimas buvo užduotas prieš keliolika minučių. Viešojo sektoriaus atlyginimų didinimui papildomai numatyta 280 mln. eurų.
Kalbant apie bazinį dydį, lyginti bazinio dydžio pokyčius su ankstesniais metais vis mažiau ir mažiau prasmės, nes priėmus Valstybės tarnybos pakeitimo įstatymą ir kitus susijusius teisės aktus atsiranda kur kas didesnis lankstumas didinti atlyginimus. Šiuo atveju su ministrais yra sutarta, kad tose srityse, kuriose vyks pertvarkos, tose srityse, kur bus numatomas optimizavimas kai kurių paslaugų, pavyzdžiui, buhalterinės apskaitos, personalo tvarkymo, darbuotojų poreikis tose srityse natūraliai mažėja, nes yra įkurtas Nacionalinis paslaugų centras. Tam, kad išlaikytume kompetentingus, kvalifikuotus ir pritrauktume naujų tarnautojų į tą sektorių, visos galimybės yra sudarytos – tiek finansinės, tiek numatytas lankstumas didinti atlyginimus tiems, kurie geriausiai dirba.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Sysas. Ruošiasi A. Maldeikienė.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Paimprovizuosiu dabar, nes buvau sugalvojęs visiškai kitko klausti, bet kai jūs pradėjote kalbėti apie lankstumą, aš labai norėčiau paklausti ir apie saugumą tų žmonių, kurie dirba mūsų valstybei, kurie kasdien eina į darbą čia, į Seimą, eina į ministerijas – Finansų ir kitas – ir atlieka savo pareigas. Kai jūs kalbate apie lankstumą, tai jūs tiesiai šviesiai pasakykite, kad bendras darbo užmokesčio fondas nekinta arba kinta labai nedaug, nes jeigu atskirai kalbėtume apie bazinį dydį, tai yra tiktai maždaug 10 mln. eurų. Vadinasi, kalbate apie tai, kad reikia atleisti dalį dirbančių žmonių visose įstaigose ir lanksčiai padidinti atlyginimą kitiems. Tada būtų suprantama Lietuvos gyventojams, apie ką mes čia kalbame, nes Valstybės tarnybos įstatymas būtent ir užprogramavo tokį dalyką.
Mano klausimas, kodėl bazinį dydį didinti apsistota tik ties 1,7?
PIRMININKĖ. Klauskite.
A. SYSAS (LSDPF). Mes vėl nepasiekiame to rezultato, kuris buvo 2008 metais, tai yra 1,83. Ačiū.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Pakartosiu, patikslinsiu. Viešojo sektoriaus atlyginimams didinti numatyta 282,1 mln. eurų – pedagogams, mokslo darbuotojams, medikams rezidentams, kultūros darbuotojams, biudžetinių įstaigų darbuotojams, statutiniams pareigūnams, teismams, prokurorams, socialiniams darbuotojams. Numatyti tie padidėjimai ir dar viršaus yra numatyta 50 mln. eurų atlyginimo bazės dydžiui ir minimaliai mėnesinei algai didinti. Manau, kad nespėjote susipažinti su skaičiais, tai komitete tikrai galėsime viską detaliai išdiskutuoti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Maldeikienė. Ruošiasi G. Steponavičius.
A. MALDEIKIENĖ (MSNG). Norėčiau paklausti, kokia suma biudžete yra numatyta Europos Sąjungos lėšomis finansuojamiems projektams kofinansuoti ir kokią vidutiniškai procentinę projekto dalį ketinama kofinansuoti, ypač trimetėje perspektyvoje, ne tiek 2019 metais, kiek 2020 ir 2021 metais?
V. ŠAPOKA. Suma numatyta, kaip įprastai, apie 2 mlrd. eurų. Jeigu kalbėtume apie greitį, matyt, to norėjote paklausti – apie investavimo greitį ir kofinansavimą, – matome, jog 2017 metais buvo pauzė, tikrai buvo nemažai projektų peržiūrėta ir sukurti nauji. Finansavimo greitis, investicijų greitis šiuo metu yra bene dvigubai spartesnis.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia G. Steponavičius. Ruošiasi Č. Olševskis.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Labai ačiū, gerbiamas ministre. Dėkui už pristatymą. Mano klausimas, pratęsiant jau kelių kolegų paliestą temą, – kitų metų mokytojų atlyginimai ir švietimo finansavimas. Šiais metais nuo rugsėjo 1 dienos skirti papildomi etatinio apmokėjimo ir klasės krepšelio pinigai. Nėra aišku, kaip ir kiek mokytojams tai atsilieps atlyginimų prasme. Tačiau, padalinus šią sumą iš mokytojų skaičiaus, jau dabar vidutiniškai išeitų 154 eurais didesnis kiekvienam mokytojui nei iki rugsėjo 1 dienos. Matant tuos tikslinius iš vienos skaidrių lentelės, kurią jūs pristatėte, šalia to bendro 185 mln. didėjimo šveitimui, etatinio eilutė buvo beveik 50 ir taip pat klasės krepšelio – 14, tai 64 mln. Kolegų klausimą patikslinu, kiek kitais metais vienam mokytojui vidutiniškai didės atlyginimai?
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Aš turbūt pakartosiu savo atsakymą. Nekartosiu to, ką jūs jau girdėjote ir matėte skaidrėse, tiesiog noriu patikslinti. Skaidrėse yra pateikta, kiek yra papildomai numatoma kokybės krepšeliui finansuoti, klasės krepšeliui finansuoti, o mokytojų etatiniam darbo apmokėjimui, taip, teisingai sakote – 50 mln. Pamiršote paminėti dėstytojus ir mokslo darbuotojus, kur papildomai numatyta 31 mln. Kaip situacija keisis kiekvienoje mokykloje ir į kokius vidurkius yra orientuojamasi, manau, švietimo ir mokslo ministrė jums tikrai detaliai paaiškins svarstant tą klausimą komitete.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia Č. Olševskis. Ruošiasi T. Tomilinas.
Č. OLŠEVSKI (LLRA-KŠSF). Ačiū pirmininkei. Klausimas ministrui dėl vaiko pinigų. Pernai, panaikinus NPD mechanizmą, pereita prie Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos siūlytos idėjos skirti vaiko pinigus. Nuo sausio 1 dienos visos šeimos, auginančios vaikus, gauna po 30 eurų. Ši suma buvo kritikuojama, faktiškai dauguma šeimų nepajautė pajamų padidėjimo, nes per PNPD buvo apimta, o per išmoką vaikui kompensuota. Lygiavertis praradimas.
Atsakydamas į kritiką tiek jūs, tiek premjeras sakė, kad vaiko piginus palaipsniui didinsime, ir iki 2020 metų biudžete bus pasiektas 100 eurų išmokos už kiekvieną vaiką dydis. Vertinant 2019 metų biudžete numatytą padidinimą tik 20 eurų, kyla abejonių, ar tikrai…
PIRMININKĖ. Laikas, kolega!
Č. OLŠEVSKI (LLRA-KŠSF). …mes spėsime. Trumpai sakant, klausimas toks: išsklaidykite abejones ir patvirtinkite, kad Vyriausybė tikrai pasieks užsibrėžtą ir visur išreklamuotą tikslą.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Kalbant apie vaiko pinigų įvedimą, tikrai matėme ir girdėjome labai daug manipuliacijų, kad štai yra naikinamas PNPD, užuot pripažinus klaidą dėl PNPD įvedimo, ne vaiko pinigų, nes PNPD pasinaudoti skurdžios šeimos visiškai negalėjo. Pertvarkius sistemą, panaikinus PNPD, įvedus vaiko pinigus, tikrai situacija yra daug geresnė dėl to, kad pinigai pasiekia visus, nepriklausomai nuo to, kokias pajamas gauna. Tai pripažino ir Europos Komisija ir savo ataskaitoje pabrėžė, kad tai yra veiksmingiausia skurdo mažinimo šeimose priemonė. Čia kalbant apie pirmą dalį.
Kalbant apie antrą dalį turime, žinoma, atsižvelgti į visą makroekonominę padėtį. Kitiems metams mes numatome 50 eurų, tai kainuos per 100 mln. Kalbant apie kelerius metus į priekį, žinoma, sieksime, kad tie vaiko pinigai būtų didinami ir toliau. Kokį tikslų skaičių pasieksime, žinoma, priklausys ne tik nuo Lietuvos. Lietuvoje makroekonominio disbalanso nėra, bet priklausys nuo to, kaip vystysis tarptautinė aplinka. Manau, kad kitais metais galėsime pasakyti tikslesnes prognozes į ateitį.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia T. Tomilinas. Ruošiasi A. Palionis.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, gerbiami kolegos, nepykite, klausimas bus apie tą patį – apie bazinį dydį, daug šiandien apie tai klausiama. Jūs rengiatės pasirašyti Nacionalinę kolektyvinę sutartį, jūs, kaip Vyriausybė, turiu omeny. Aš tiesiog noriu priminti, kad keli įstatymai, bent keli įstatymai, vienas iš jų Darbo kodeksas, numato, kad derybos dėl Nacionalinės kolektyvinės sutarties baigėsi, iki Finansų ministerijai pradedant rengti kitų metų biudžetą. Kaip šiais metais vyko derybos, man yra šiek tiek žinoma ir iš viešų liudijimų. Vasarą buvo sakoma, kad palaukite, Finansų ministerija dar neturi skaičių. Rudenį buvo pasakyta – Finansų ministerija turi skaičius, nieko keisti negalima. Ne visai derybos, bet profsąjungos, kiek žinau, sutiko. Nieko čia padaryti negalime, bet ar jūs tiesiog ketinate kitais metais preciziškai laikytis būtent šitos procedūros…
PIRMININKĖ. Kolega, laikas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). …kad iš pradžių derybos dėl bazinio dydžio…
PIRMININKĖ. Klauskite.
T. TOMILINAS (LVŽSF). …o paskui biudžetas?
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Puikiai žinote, jog už šitą sritį atsakingas kitas ministras, kuris taip pat čia stovės ir pristatys. Aš manau, kad būtų geriausia paklausti jo. O kalbant apie Finansų ministeriją, žinoma, nes prognozes mes darome du kartus per metus ir turime remtis tomis prognozėmis, kurios yra vėliausios, o kadangi pasaulio makroaplinkoje tų neapibrėžtumų vis daugėja, žinoma, kad turime būti preciziškai tikslūs, kad biudžetas išeitų maksimaliai subalansuotas. Bet apie pačią… Dėl derybų eigos, ar reikėtų kažkokių pokyčių, manau, kad ministras L. Kukuraitis tikrai bus apie tai pagalvojęs ir galės detaliau papasakoti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Palionis. Ruošiasi P. Gražulis.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Ministre, jūs paminėjote, kiek didėja asignavimai daugeliui dirbančiųjų pagal savo sritis. Aš gal norėčiau dėl sveikatos paklausti… Yra biudžeto įmokos į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą už valstybės draudžiamus asmenis, yra 44 % nuo užpraeitų metų vidutinio darbo užmokesčio bruto. Ar negalvojate ir nesvarstote pakeisti ir supaprastinti, ir suvienodinti? Dabar savarankiškai besidraudžiantys asmenys moka įmokas 9 % nuo MMA sumos. Jeigu taip per metus, šių metų faktas 432 eurai, valstybė už draudžiamą asmenį moka 321 šiais metais, ateinančiais metais natūraliai kyla. Ar nereikėtų suvienodinti ir valstybei ir mes išspręstume PSDF klausimą, kad trūksta lėšų, ir rezervo formavimą, ir gydytojų atlyginimus?
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Tikrai viena iš alternatyvų peržiūrėti tas transakcijas tarp skirtingų valstybės fondų vien jau iš tos pusės, kad sveikatos draudimo įmoka labiau panaši į mokestį negu į įmoką. Tikrai manau, kad šitą diskusiją verta pradėti. Įvairių tų diskusijų vyko, bet kadangi suprantame klausimo jautrumą ir tuos įsipareigojimus, dėl kurių buvo sutarta dėl medikų bendruomene, kad nesukeltume papildomos painiavos, buvo nutarta dabar tos sistemos tiesiog nekeisti ir tą diskusiją nukelti jau po biudžeto priėmimo, žvelgiant į ateitį.
PIRMININKAS. Klausia P. Gražulis. Ruošiasi J. Olekas.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamas ministre, kai stebi biudžetą, iš tikro ir mokytojams, ir gydytojams, ir minimalus atlyginimas didėja, ir neapmokestinamojo minimumo taip pat keliama riba, bet opozicija vis tiek yra nepatenkinta. Kai valdė A. Kubilius, mažino pensijas, skolinosi po 10 % metinių palūkanų, tarnavo bankams, skolinosi net ir po 12 %, tada jie buvo patenkinti. Kas čia yra, kaip jūs manote, kodėl opozicija, atrodo, turėtų pasidžiaugti, kad didinami visose srityse, šakose atlyginimai, vis tiek nepatenkinta? Ar čia pavydo jausmas, kad jie nemokėjo tvarkytis su tuo biudžetu? Kokia priežastis?
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Matyt, kiekvieno Seimo nario sąžinės reikalas, kaip reaguoti į vieną ar kitą pasiūlymą. Tiesiog turbūt trumpai tiek.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Olekas, ruošiasi V. Ąžuolas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamasis ministre, jūs pristatote ne tik savo požiūrį, bet pristatote turbūt visos Vyriausybės kitų metų biudžetą, teikimą, todėl mano klausimas iš dviejų dalių.
Čia jau kalbėta apie medikų atlyginimą. Jums turbūt žinoma, kad sveikatos ministras yra pasirašęs su profesinėmis sąjungomis tarpsektorinį susitarimą. Jame yra numatytas medikų… didėjimas ir yra siekis, kad 2020 metais gydytojų atlyginimas būtų trys vidutiniai šalies darbo užmokesčiai. Jeigu tas tempas bus toks, kokį jūs dabar čia teikiate dėl valstybės įmokų didėjimo, jis niekaip negalės pasiekti. Ar jūs turite kokius nors skaičiavimus, kad dar po metų gydytojo atlyginimas galėtų pasiekti tuos tris vidurkius?
Čia jau buvo klausta. Dar skurdesnis atlyginimas turbūt kultūros darbuotojų. Ar kultūros ministrė teikė jums pagrindimą, kad tų 40 mln…
PIRMININKĖ. Laikas, kolega!
J. OLEKAS (LSDPF). …užtektų ir kultūros darbuotojų atlyginimams pakelti? Ačiū.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Jūsų kolega Seimo narys yra šalia. Aš turiu jo patvirtinimą, kad tų finansų, kurie yra alokuoti kitais metais (ir pats išdėstymas per keletą metų), pakaks įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus medikų bendruomenei. Neturiu pagrindo netikėti.
Kalbant apie kultūros sritį. Jeigu susumuotume lėšas, atlyginimams padidinti yra skirta beveik 10 mln. ir orientacija į tai, kad iš visų šaltinių būtų surinkta 75 eurų padidinimas, tas yra numatyta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. Ąžuolas. Ruošiasi D. Šakalienė.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamasis ministre, jau šįryt sklinda visokie gandai, kad smulkiajam verslui su šiuo biudžetu tarsi didėja mokesčiai. Toks klausimas būtų. Gal tai labiau susiję su tuo, kad sujungiami kartu mokesčiai ir dėl to reikia perskaičiuoti tam tikrus koeficientus, dydžius ir visa kita? To ženklaus didėjimo gal nebus?
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Ypač prieš šių metų biudžeto pateikimą ir net, matome, pateikimo dieną yra paleista įvairiausių gandų gandelių. Tikiuosi, kad šį kartą bent jau ne iš Seimo.
Tikrai detaliai ministras L. Kukuraitis pristatys pakeitimus, kurie yra susiję su „Sodros“ įmokomis užsiimantiems individualia veikla. Žinome, kad, sujungus „Sodros“ įmokas, pati įmoka sudarys 19,5, o individualiam verslui – kur kas didesnę, nors pati apmokestinimo bazė dvigubai mažesnė. Kaip teisingai pasakėte, siekiant atliepti tuos techninius pakeitimus, tas ir yra daroma, tam, kad ta našta iš esmės nepasikeistų, nes jeigu tų pakeitimų nebūtų, našta išaugtų.
PIRMININKĖ. Ačiū. D. Šakalienė klausia, ruošiasi V. Kravčionok.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Dėkui už pristatymą, ministre. Iš tiesų turiu labai skausmingą klausimą. Labai didelius skaičius ir labai mažus skaičius tame pačiame klausime.
Turbūt jūs esate girdėjęs, Europos lyčių lygybės institutas jau kuris laikas praneša, kad 31 % moterų Lietuvoje patiria fizinę ir seksualinę prievartą ir Lietuvai tai kasmet kainuoja 600 mln. eurų. Tai yra nuostoliai, kuriuos patiria mūsų valstybė. Nepaisant to, nepaisant moterų organizacijų prašymų, nepaisant specializuotų pagalbos centrų tinklo prašymų pagaliau moterims užtikrinti reikalingą pagalbą, 2 mln. eurų niekaip neradote. Kai pas jus atėjo socialinės apsaugos ir darbo ministras L. Kukuraitis, prašydamas būtent 2 mln. eurų, paverčiant skaičiais, tai yra maždaug 40 eurų vienai moteriai, nukentėjusiai nuo smurto, suteikti pagalbą metams, jūs tų pinigų neradote.
PIRMININKĖ. Laikas, kolege.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Aš norėčiau paklausti. Žiūrint į šį biudžetą, ar iš tiesų 600 mln. eurų nuostolio ir 2 mln. eurų pagalba yra skaičiai, kurių jūs negalite šiame biudžete sutvarkyti?
V. ŠAPOKA. Aš tiesiog pradžioje noriu išsklaidyti tą piešiamą vaizdą, kad ateina ministrai, ko nors paprašo ir finansų ministras neduoda. Viskas vyksta kitaip. Iš pradžių yra nustatomos strateginės kryptys, išskiriami prioritetai ir alokuojamos didžiulės sumos. O socialinės apsaugos srityje jūsų minėtas ministras valdo asignavimus milijardais. Dėl tokių dalykų, kad ateina ir finansų ministras neduoda, tai yra duodami pinigai, kiekvienas ministras sudėlioja savo srityje, kam, kiek ir kur reikia skirti. Aš manau, tokio svarbaus klausimo, kurį jūs uždavėte, tiesiog būtinai paklauskite socialinės apsaugos ir darbo ministro. O prisidengti, kad kam nors papildomai neduodama, finansų ministru, na, tą argumentą mes girdime nuolat, bet kiekvienas ministras turi prisiimti atsakomybę už savo sritį ir tinkamai nusistatyti prioritetus.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Klausia V. Kravčionok. Ruošiasi M. Mackevičius.
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Ačiū. Gerbiamas ministre, ar nemanote, kad Lietuvos regionai sustiprėtų, jeigu dalis asmens mokesčių eitų tiesiogiai į savivaldybę pagal gyvenamąją vietą? Dabar veikia centralizuota sistema, kai centrinė valdžia sprendžia, kiek GPM gaus savivaldybė. Yra net juokaujama, kad ministerijoje yra vienintelis žmogus, kuris sukūrė skaičiavimo metodiką ir kuris vienintelis tą metodiką supranta. Ar, jūsų nuomone, pasenusi yra, neefektyvi ta donorų ir centralizuotų sprendimų sistema? Aš turiu omeny, pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybę, kai Konstitucinis Teismas pripažino, kad buvo nuskriausta savivaldybė ir buvo pridėta tų mokesčių. Jeigu Konstitucinis Teismas nepasisakytų…
PIRMININKĖ. Laikas, kolege.
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Ačiū.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų ta tvarka nėra lengva, džiaugiuosi, kad bent vienas žmogus ją supranta, aišku, čia, žinoma, juokaujant. Bet pokyčių įvyko tiek tvirtinant praėjusių metų biudžetą, kad neiškiltų tokių situacijų, kaip buvo su Vilniaus miesto savivaldybe. Kokie pokyčiai numatomi papildomi, kad iš tikrųjų ne vien tik esminis rodiklis būtų gyventojų skaičius, bet ir priklausytų nuo to, koks darbo užmokesčio fondas, koks jo pokytis vyksta, kad tai paskatintų savivaldybes kurti tokią investicinę aplinką, kad ateitų investuotojai ir kurtų ne šiaip darbo vietas, o gerai apmokamas darbo vietas, kad tie atlyginimai būtų mokami oficialiai. Kitaip tariant, savivaldą reikia įtraukti ir į kovą su šešėliu, nes iš tikrųjų, kuomet yra paskirstoma pagal formulę, na, tikrai savivaldybės nesijaučia įpareigotos siekti tų pokyčių, kuriuos aš minėjau. Ši tvarka įsigalios nuo 2020 metų, bet priimame dabar, kad savivaldybės žinotų, nuo ko ateityje priklausys jų finansavimo pokyčiai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir paskutinis klausia M. Mackevičius. Prašau, kolega.
M. MACKEVIČ (LLRA-KŠSF). Ačiū. Viskas lyg ir aišku, bet analizuojant skaičius kyla klausimas. Ar planuojamas deficitas yra dar kokia nors norma ir atitinka fiskalinę drausmę?
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų tai valstybės biudžetas išliks deficitinis kaip ir pernai, o bendrai konsoliduoti viešieji finansai bus pertekliniai – 0,4 % nuo BVP. Absoliučia išraiška tai sieks beveik 200 mln. eurų tam, kad ateinančių metų pabaigoje iš visų valstybinių fondų rezervo suma pasiektų apie 1,5 mlrd. eurų.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamasis ministre. Jūs atsakėte į visus, gausiai Seimo nariai norėjo paklausti, ilgas sąrašas buvo, atsakėte į visus klausimus.
Gerbiamieji kolegos, kaip pagrindinis siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomi – visi komitetai. Galime pritarti? Galime. Siūloma svarstyti: pirmasis svarstymas – lapkričio 22 dieną, antrasis svarstymas – gruodžio 6 dieną. Galime pritarti? Bendru sutarimu pritariame. Dėkoju.
11.10 val.
Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 172 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2716 (pateikimas)
Paskelbusi kitą darbotvarkės klausimą – Pelno mokesčio įstatymo projektą Nr. XIIIP-2716 ir paprašiusį jį pristatyti V. Šapoką, pirmininkavimą plenariniam posėdžiui perduodu Seimo Pirmininko pavaduotojui A. Nekrošiui. Linkiu sėkmės.
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF). Dėkoju visiems. Ministre, prašau pristatyti projektą.
V. ŠAPOKA. Taigi pristatysiu Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 172 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
Trumpai, kas projekte yra siūloma. Siūloma pratęsti šiuo metu taikomos pelno mokesčio lengvatos filmų gamybai galiojimo terminą penkeriems metams iki 2023 m. gruodžio 31 d. ir padidinti filmų gamybos išlaidų finansavimo privačiomis kitų subjektų lėšomis procentinį dydį nuo 20 % iki 30 %, reaguojant į mokestinių paskatų geografijos išplėtimą, konkurencinę aplinką regione ir, žinoma, šalies ekonomikos pokyčius.
Kalbant apie poveikį biudžetui, tai šis netekimas nebūtų esminis, tačiau tai būtų tik tiesioginis netekimas iš pelno mokesčio, jis būtų kompensuotas pritraukiant aktyvias papildomas investicijas į Lietuvą. Kadangi jau turime kelerių metų praktiką, tai tikrai galime tiksliai prognozuoti. 2018 metais vykdytas lengvatos ekonominio poveikio tyrimas parodė, kad lengvata įvykdė jai keltus tikslus, yra naudinga Lietuvai ir tikslinga ją pratęsti. Per 2014–2017 metų laikotarpį į kino gamybą Lietuvoje investuota 8,53 mln. eurų suma. Beveik 1 mln. eurų nacionaliniams filmams, 2,79 mln. eurų bendros gamybos filmams ir 4,78 mln. eurų užsienio gamintojų filmams.
Tarptautinėje praktikoje, kaimyninėse valstybėse pastebimas tikrai aktyvus konkuravimas šitoje srityje siekiant pritraukti užsienio filmų gamintojus, todėl Lietuva dėl mažiau palankios lengvatos filmų gamybai taptų nekonkurencinga. Štai, pavyzdžiui, Lenkijoje šiais metais pradės veikti mokesčių lengvatos schema, pagal kurią gamintojai galės susigrąžinti iki 25 % filmo, gaminto Lenkijoje, biudžeto išlaidų. Šiai programai numatytas 25 mln. eurų metinis biudžetas. Latvijoje galiojanti mokestinė paskata taip pat leidžia susigrąžinti iki 25 % patirtų išlaidų, o Estijoje nuo 2016 metų veikianti schema leidžia filmų gamintojams susigrąžinti iki 30 % išlaidų sumos, patirtos filmavimo šalyje metu. Taigi tikrai manau, kad yra pagrįsta Lietuvoje šitos lengvatos galiojimą pratęsti ir išplėsti. Kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Ministre, dėkojame. Pirmasis nori paklausti K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamas ministre, aš manau, kad iš tikro reikėtų pritarti, bet toks klausimas būtų gal nevisiškai susijęs, bet… Europos Sąjunga dabar iš esmės, Europos Taryba eina ta linkme, kad visa pelno apmokestinimo bazė būtų suvienodinta Europos Sąjungos valstybėse. Taip? Pelno bazė, mokesčių skaičiavimo bazė. Sakykite, kaip reikalai su ta direktyva ir kaip ji galės paveikti mūsų įmonininkų konkurencingumą?
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą, tikrai ypač aktualus, nes, viena vertus, tai viena iš indikacijų, jog bandoma kėsintis į nacionalinių valstybių narių sprendimus, kurie yra susiję su mokesčiais. Tai vienas dalykas, viena raudona vėliavėlė. Kita raudona vėliavėlė, kaip iš tikro tai paveiks, pakeitus pelno mokesčio apmokestinimo bazę? Nuomonių yra tikrai įvairių. Kaip keisis tie pinigų srautai tarp susijusių įmonių ir ar tai nėra pirmasis žingsnis į pelno mokesčio apmokestinimo pačių tarifų vienodinimą? Tų raudonų vėliavėlių yra tikrai per daug, kad mes su džiaugsmu pultume dėkoti Europos Komisijai šioje srityje. Mes reiškiame labai daug abejonių įvairiais formatais dėl tokių siūlymų ir tikrai nematome galimybės, kad artimiausiu metu būtų sutarta Europos Sąjungos mastu dėl šito.
PIRMININKAS. Užsirašė klausti A. Palionis, tačiau jo salėje nematau. Klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, pritariu pelno mokesčio lengvai ir išplėtimui kino industrijai. Man atrodo, tai yra tikrai labai teisingas ir sveikintinas žingsnis. Aš norėjau paklausti apie kitą mokesčio lengvatą, kurią mes girdėjome iš ministro pirmininko visai neseniai, tai apie PVM lengvatą malkoms. Tai yra susiję su kitų metų biudžetu. Čia to nematau. Ar galite patikslinti, ar Vyriausybė planuoja teikti, ar čia jau yra įtraukta į planuojamą kitų metų projektą, ar čia vis dėlto, na, kaip lietuviška patarlė sako, pažadai – kaip vėjas lauke.
V. ŠAPOKA. Atkreipiu dėmesį, kad dabar svarstome kitą klausimą. Kartu su biudžetu jūsų minėtas mokesčio pakeitimas nėra pateiktas. Manome, kad Seime diskusija šiuo klausimu turėtų įvykti, tikrai svarstysime tą variantą, apie kurį jūs kalbėjote.
PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl motyvų dėl viso projekto niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl įstatymo projekto.
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 86, prieš nėra, susilaikė 3. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomų niekas nesiūlo. Matau R. Šarknicką. Prašom per šoninį mikrofoną.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Kadangi tai liečia ir kultūrą, kiną, mes – kaip papildomas komitetas.
PIRMININKAS. Kultūros komitetą siūlote kaip papildomą?
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Ir siūloma svarstyti lapkričio 22 dieną.
11.18 val.
Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 5, 10 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 101 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2717 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 5, 10 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 101 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2717. Ministre, prašom pristatyti.
V. ŠAPOKA. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projekte siūloma įtvirtinti papildomą finansinį rodiklį ekonominei aplinkai gerinti, siekiant sukurti savivaldybėms paskatas plėtoti ekonominę veiklą ir taip prisidėti prie pertvarkos kryptingai nukreipiant regionų plėtrą siekiant įgyvendinimo. Dalis gyventojų pajamų mokesčių prieaugio, tai yra 20 %, bus paskirstoma savivaldybėms, kuriose darbo užmokesčio fondo rodiklis, apimantis darbuotojų skaičiaus veikiančiose įmonėse ir darbo užmokesčio rodiklius, didės.
Projekte siūlomas savivaldybėms tenkančios gyventojų pajamų mokesčio dalies paskirstymo mechanizmas parodys savivaldybėms, kad nuo 2020 metų jų pajamos priklausys ne tik dėl viešųjų paslaugų finansavimo, bet ir nuo to, kokie yra savivaldybės ekonominės veiklos rezultatai. Tai paskatins savivaldybes imtis aktyvesnių veiksmų, siekiant sukurti sąlygas verslo steigimuisi, kurti naujas darbo vietas, pritraukti investicijų, padidinti savivaldybių suinteresuotumą, ekonominių rodiklių gerėjimą ir, žinoma, skatinti šešėlio mažinimą. Taip pat išskirtina, kad pagal esamą gyventojų pajamų paskirstymo tvarką GPM savivaldybėms skirstomas pagal gyvenamąją vietą, siūlomas gyventojų pajamų dalies paskirstymo mechanizmas, papildomos paskatos už darbo vietos kūrimą, todėl bus palanku savivaldybėms, kuriose kuriamos naujos darbo vietos ir dirba asmenys, gyvenantys ne tik savo savivaldybėje.
PIRMININKAS. Pirmasis klausia M. Majauskas. Ruošiasi K. Glaveckas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Ministre, vėlgi man atrodo, kad labai reikalingas sprendimas, kuris motyvuotų savivaldybes kurti darbo vietas, nes dažnai jos atrodo labai abejingos, ypač regionuose, rajonuose. Bet vis dėlto norėčiau paklausti apie didmiesčius, kur mes matome, kad didelė dalis gyventojų galbūt gyvena rajone ir komutuoja, migruoja kiekvieną dieną iš rajono į miestą, dirba ir naudojasi miesto viešosiomis paslaugomis, bet vis dėlto gyventojų pajamų mokestį sumoka ten, kur yra registruoti. Galite patikslinti, kaip tiksliai čia keisis? Ar tai reiškia, kad jeigu jis dirba mieste ir pagal jo darbo vietą bus mokamas gyventojų pajamų mokestis, ir ta savivaldybė gaus, ar vis dėlto gaus ten, kur jis yra registruotas ir kur gyvena?
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Išties daugelį metų galioja… Nepaisant to, kad tvarka tikrai yra gana sudėtinga, nes priklauso nuo viešųjų paslaugų finansavimo, esminis rodiklis būdavo gyventojų skaičius, nepriklausomai nuo to, kur tas gyventojas dirba. Ir per diskusijas vienoms savivaldybėms turbūt jau dešimtmečius buvo palankiau, kad pagal gyvenamąją vietą, o kitoms savivaldybėms – pagal darbo vietą. (Triukšmas salėje) Šiuo atveju mes išlaikome tą rodiklį pagal gyventojų skaičių, natūralu – ten, kur daugiau gyventojų, viešųjų paslaugų poreikis didesnis, kartu įvedame papildomą rodiklį. Jis turės įtakos 20 % nuo GPM perskirstymo pokyčio, tad tas 20 % priklausys nuo darbo užmokesčio fondo pokyčio.
PIRMININKAS. Klausia K. Glaveckas. Ruošiasi G. Skaistė.
K. GLAVECKAS (LSF). Iš tikrųjų reikia pritarti tokiam siūlymui, čia atitinka ir bendrus rinkos ekonomikos, ir efektyvesnio siekimo principus. Sakykite, ar nebus taip, kad skurdžios savivaldybės, kitaip sakant, kurios turi mažai galimybių investuoti arba mažai žmonių liko, netaps dar skurdesnės po tokio dalyko? Ar numatytas koks nors kompensavimo mechanizmas irgi tuo atveju, kai ne nuo savivaldybės priklauso, kad, pavyzdžiui, nėra investicijų dėl infrastruktūros – nėra geležinkelio, dar ko nors? Nes tokia situacija tikrai bus, aš net neabejoju.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Tikrai diskutuojant dėl šitos pertvarkos tokių klausimų kilo. Mes kalbame apie dalį nuo pokyčio. Natūralu, kad jeigu iš vienų regionų žmonės migruoja į kitus, ten ir poreikis tų viešųjų paslaugų taip pat mažėja, ir reikia ieškoti optimizavimo šaltinių. O kalbant apie paskatas, jos tikrai yra būtinos, ir aš tikrai labai palaikau. Manome, kad šitas variantas yra labiausiai subalansuotas, jis nenuskriaudžia, bet atspindi tas realijas. Jeigu savivaldybė smarkiai susitraukia, natūralu, kad ir tas finansavimas negali taip pat sparčiai augti kaip ir kitose.
PIRMININKAS. Klausia G. Skaistė. Ruošiasi J. Olekas.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Mano klausimas būtų, ar bandėte modeliuoti situaciją pagal praėjusių metų rezultatus, kokios būtų papildomos savivaldybių pajamos, jeigu būtų šita formulė pritaikyta prie pokyčių, kurie buvo praėjusiais metais. Kiek man teko žiūrėti atlyginimų pokytį ir atlyginimų dydį atskirose savivaldybėse, išties matyti tam tikra koreliacija, kad ten, kur atlyginimai dideli, paprastai ir auga kasmet daugiau tiek procentiškai, tiek absoliučia suma negu tose savivaldybėse, kuriose atlyginimai maži. Ir jie dažniausiai auga tiek procentiškai, tiek visiška, absoliučia suma mažiau negu tose sėkmingose savivaldybėse. Ar tai nebus tų sėkmingųjų dar papildomas startas, o tiems, kuriems nelabai sekasi, jokių prošvaisčių iš tikrųjų nėra? (Šurmulys salėje)
V. ŠAPOKA. Taip, kad išvengtume tokios rizikos, tikrai mes modeliavome tas situacijas. Bet, kalbant apie tas didžiąsias savivaldybes, jų finansams yra taikomi kur kas griežtesni reikalavimai. Net ir jei tie rodikliai reikštų, kad didėtų jų pajamos, to jie negalėtų išleisti dėl to, kad jų balansai turi būti struktūriškai subalansuoti. Kitaip tariant, šiuo metu valstybė taupo, tai ir didžiosios trys savivaldybės taip pat taupo ir turi būti struktūriškai subalansuotos. Šis struktūrinis subalansavimas leidžia išvengti problemos, kuri galėtų kilti.
PIRMININKAS. Klausia J. Olekas. ruošiasi A. Butkevičius.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamasis ministre, ačiū už pristatymą. Jūs čia taip gudriai aiškinamajame rašte esate parašę, kad gyventojų pajamų mokesčio dalies paskirstymo tvarkos pakeitimai buvo pristatyti Lietuvos savivaldybių asociacijai. Bet mano klausimas būtų: o kokia buvo jų nuomonė? Kiek žiūriu į įstatymo projektą, matau, kad savivaldybėms mažėja gyventojų pajamų mokesčio kompensacijos už tuos sprendimus, kurie priimami Vyriausybės ar net Seimo, mažėja. Anksčiau buvo kompensuojamos tokios netektys. Kaip jūs minėjote, dalis mažesnių pasienio savivaldybių, kurios neturi tokių galimybių, objektyviai, man atrodo, neturi galimybių ekonomikos didesnės plėtros, dabar tikrai patirs tam tikrus nuostolius po šito pakeitimo, todėl tikrai būtų labai svarbi Lietuvos savivaldybių asociacijos nuomonė. Tai kokia ji buvo?
V. ŠAPOKA. Kad nesuplaktume visų visų klausimų į vieną, vieni pakeitimai, kurie vyko su praėjusių metų biudžetu, priimti. Šiuo atveju nesiūlome jų keisti. Savivaldybės galvotų dėl to sutarto varianto, koks buvo sutartas praėjusiais metais, galbūt reikėtų jį peržiūrėti. Mes manome, kad kol kas to daryti nereikėtų. O kalbant apie dalinį susiejimą su savivaldybių ekonominiu aktyvumu, tai palaikymas yra.
Kitas dalykas, savivaldybės taip pat kelia klausimą dėl skolinimosi galimybių, jos taip pat numatytos, galbūt mažesnės, nei kad savivaldybės pageidautų, bet vis dėlto mes turime ieškoti to subalansuoto varianto.
Kalbant apie darbo užmokesčio fondo taikymą, tai jis įsigalios nuo 2020 metų, kad savivaldybės matytų kryptį, kad nebūtų taip, kad nubaustume, pavyzdžiui, už praeities neveikimą. Manau, kad ir artėjant jau kitų metų pabaigai… Ar reikės kokių nors pokyčių esant šiai naujai formulei, manau, tie realūs skaičiai, kokie bus, indikuos, ar reikia pakeitimų, ar ne.
PIRMININKAS. Klausia A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (LSDDF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Gerbiamas finansų ministre, mano klausimas būtų toks. Savivaldybių asociacija kreipėsi ir lyg ir paaiškino, kad nesuradote galutinio susitarimo dėl GPM pasidalinimo.
Antra mintis buvo išsakyta, kad ateinančiais metais savivaldybių biudžeto pajamų augimas bus mažesnis negu šiais metais. Planuojate apie 160 mln. eurų augimą, o šiais metais buvo 240 mln.
Ir trečias toks aspektas, kad sugriežtinate skolinimosi sąlygas, kiekvienai atskirai savivaldybei bus skaičiuojama. Ar nebūtų galima pritaikyti bendrą konsoliduotą sistemą ir įgyvendinti kokią nors skolinimosi programą, kiek apskritai skolinasi savivaldybės, ir kad būtų galima nustatyti toms savivaldybėms, kurios įgyvendina tarptautinius projektus, Europos Sąjungos projektus, finansuojama, kad joms nebūtų užkirstas kelias gauti didesnę galimybę pasiskolinti?
V. ŠAPOKA. Pradėsiu nuo savivaldybėms aktualaus klausimo dėl skolinimosi. Dėl visų detalių, nes jos nereikalauja įstatymų pakeitimų, o dėl žemesnio lygmens teisės aktų diskusija dar nėra baigta. Savivaldybės taip pat puikiai supranta, kad, atveriant galimybę pasiskolinti, papildomai nukrypstant nuo balanso, ji turi būti tikrai labai kontroliuojama, kad neįvyktų dalykų, kokių yra įvykę, nes, tiesiai šviesiai, turime prasiskolinusių savivaldybių. Dėl tos tvarkos diskusija dar vyksta, koks turėtų būti procentas bendrai konsoliduotai ir galbūt regionų mastu ten, kur tikrai, jeigu savivaldybė nedidelė, jų lėšų nepakaktų.
Kalbant apie Europos Sąjungos investicijas, jau dabar yra keletas šaltinių, kurie padengia faktiškai visas sritis. Tai yra skiriama dotacija iš valstybės biudžeto dėl ES projektų, šitas skolinimasis apimtų kitus projektus. Taip pat yra infrastruktūros projektai, kuriuos koordinuoja Ūkio ministerija, – vėlgi papildomas finansavimo šaltinis.
O kalbant apie pačius finansavimo skaičius, iš tiesų padidėjimas yra mažesnis negu pernai, nes pernai mes turėjome skurdo mažinimo ir regionų finansinio savarankiškumo prioritetus, tai tas šuolis buvo tikrai didelis. Jeigu pasižiūrėtume į 2017 metus, tas padidėjimas buvo kur kas mažesnis ir ateinančių metų padidėjimas bus mažesnis negu 2018 metais, bet didesnis negu 2017 metais. Negalima turėti visų visų prioritetų vienu metu.
PIRMININKAS. Ministre, dėkojame, jūs atsakėte į visus klausimus. Nuomonė prieš – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Norėčiau atkreipti dėmesį ypač tų Seimo narių, kurie rinkti regionuose. Šis įstatymas padidins perskirstymą tikrai ne regionų naudai, o galbūt tų didmiesčių, kurie dabar ir taip yra pakankamai atitrūkę nuo regionų. Manau, po Europos Sąjungos finansavimo atotrūkis dar padidėjo, o šis įstatymas dar didins atotrūkį, nes iš tikrųjų turbūt kai kuriuose miestuose nieko nereikia daryti, kad ten būtų daugiau investuojama. Apskritai ten, kur yra susitelkusios valstybinės institucijos, didžiųjų įmonių, bankų ir panašiai institucijos, perskirstymas 20 % – tam tikras smūgis mažosioms savivaldybėms.
Antras dalykas. Iš tikrųjų ekonominį efektyvumą per tokį trumpą laikotarpį sudėtinga įvertinti. Manyčiau, tai turėtų būti ne kokia nors formulė, kuri kirstų vienodai visoms savivaldybėms, ypač regionuose, o turėtų būti atskira metodika, kurioje matytume tą augimą galbūt per penkerių metų laikotarpį ir taip toliau. Tokiu būdu būtų perskirstomas pajamų mokestis. Ši paprasta formulė ne veltui turbūt buvo aptariama Savivaldybių asociacijoje, manau, dar bus aptariama ir tikrai padarys neigiamą poveikį regionams. Todėl aš nepritariu.
PIRMININKAS. Nuomonė už – V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Mieli kolegos, iš tikrųjų labai gerai skatinti savivaldybes surinkti daugiau mokesčių, kurti daugiau darbo vietų. Deja, turime ir kitą medalio pusę. Dalis savivaldybių yra vadinamosios pasyvios savivaldybės, kurios nelabai stengiasi surinkti ir ką nors daugiau daryti. Bet jas skatina viena palikta spraga – jeigu savivaldybė nesurenka biudžeto, jai 90 % to nesurinkimo yra kompensuojama. Iš tikrųjų reikėtų atsižvelgti į visas situacijas ir dar labiau skatinti tas savivaldybes. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Visi motyvai išsakyti. Kviečiu balsuoti dėl įstatymo projekto.
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 65, prieš – 1, susilaikė 27. Po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Niekas daugiau nieko nesiūlo. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Siūloma svarstyti lapkričio 22 dieną.
11.35 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2019 metų, 2020 metų ir 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių“ projektas Nr. XIIIP-2718 (pateikimas)
Kitas projektas – Seimo nutarimo „Dėl 2019 metų, 2020 metų ir 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių“ projektas Nr. XIIIP-2718. Ministre, prašau pristatyti.
V. ŠAPOKA. Gerbiami Seimo nariai, kartu su 2019 metų biudžeto projektu teikiami Seimo nutarimu tvirtinami trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos, neįskaitant savivaldybių biudžetams skirtų valstybės biudžeto asignavimų, planuojami rodikliai, pajamos ir asignavimai. Nuo 2019 metų su pensijų socialinio draudimo įmokomis nesusijusi pensijų dalis bus finansuojama valstybės biudžeto lėšomis, atsižvelgiant į tai, socialinių draudimo įmokų tarifo dalis skirta bendrai pensijai finansuoti. Jeigu tiksliau, 9,36 procentinio punkto perkeliama į gyventojų pajamų mokestį. Dėl šios priežasties labai išaugs tiek pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio, tiek valstybės biudžeto asignavimai Valstybinio socialinio draudimo fondui. Į tai noriu atkreipti dėmesį.
Pažymėtina, kad planuojami 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos asignavimai, palyginti su Seimo 2017 m. gruodžio 12 d. nutarimu patvirtintais 2019 metų planuojamais asignavimais, yra 1,5 mlrd. eurų didesni. Pagrindinė asignavimų padidėjimo priežastis – būtent bendrosios pensijos finansavimas valstybės biudžeto lėšomis. Kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pirmasis klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, aš suprantu 2019 metų didėjimą, bet kai žiūrime į pajamų augimą 2020 metais, tai labai optimistinis išeina ten apie 6 % jūsų pajamų didėjimas. Teikiamas. Tuo labiau kad pasaulyje pasigirdo kalbų ir jos mažina bendrą pasaulinį augimą. Ar ne per optimistiškai užsibrėžti būtent ne 2019 metai, o 2020 metai ir toliau, ir 2021 metai? Ačiū.
V. ŠAPOKA. Ačiū. Reikia atkreipti dėmesį, kad tie rodikliai yra su Europos Sąjungos lėšomis. Šiuo atveju nei pesimistas, nei optimistas, o tiesiog šie skaičiai yra objektyviai prognozuojami. Tai manau, kad detaliai kiekvieną skaičių galima bus komitetuose išanalizuoti ir pasižiūrėti, iš ko jis sudarytas.
PIRMININKAS. Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, aš dabar noriu taip į ateitį pasižiūrėti. Tie įsipareigojimai, kurie yra duoti įvairioms grupėms (ir vėl aš grįžtu prie savo kolegų gydytojų), tai man dar kartą patvirtino, kol čia jūs atsakinėjote į klausimus, kad tas susitarimas yra toksai, kad 2020 metais gydytojams turėtų būti trys vidutiniai atlyginimai. Be abejo, čia labai didelės sumos pinigų ir jeigu būtų noras, geranoriškumas, tai užtektų tiems gydytojams tų projektų. Bet kaip jūs, žinodamas vidinę sandarą tų projektų, manote, ar medikai tikrai nebus nuvilti? Ačiū.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Kadangi nekantrauja kitas ministras ir jis pristatys šiuos klausimus (turėkime omeny, kad šis projektas apima valstybės biudžetą ir savivaldybių), manau, kad sulaukime ir tikrai atsakys.
PIRMININKAS. Klausia A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, aš žiūriu į jūsų tas prognozes, ypač į 2020 metų, ir kartu prisimenu jūsų pačių pateiktus skaičius, kai čia buvo svarstoma mokesčių reforma. Jūs sąmoningai priėmėte sprendimus mažinti mokesčius, dėl ko tiek kitais metais Lietuva nesusirinks potencialiai galimų 600 mln. eurų, o 2020 metais dar 600 mln. eurų. Kitaip sakant, 2020 metais galėtų būti pajamos 1 mlrd. 200 mln. eurų didesnės ir vietoj 13,2 mlrd. galima būtų rašyti 14,4 mlrd.
Mano klausimas toks. Gerbiamas ministre, kaip jūs paaiškintumėte, kodėl valdančioji dauguma, visi valstiečiai balsuoja už tokius įstatymus ir tokius skaičius? Ar jie nesupranta, ką jūs padarėte ir ko jie atsisakė, to 1 mlrd. 200 mln., ar jūs turite kokią nors šantažo priemonę, na, visus valstiečius vesti į tokią kolektyvinę savižudybę 2020 metais per Seimo rinkimus?
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Tiesiog siūlyčiau tokių sąvokų kaip „savižudybė“ nevartoti, nes Lietuvoje šitas klausimas labai jautrus.
Kalbant apie skaičius, kuriuos paminėjote, tai tikrai nežinau, kaip jūs juos suskaičiuojate. O kalbant apie tai, kodėl Seimas nubalsavo mažinti su darbo santykiais susijusią mokestinę naštą, tai ne užgaida, o būtinybė, nes Lietuva daugelį metų tiesiog per smarkiai apmokestindavo dirbančiuosius. Šitie mokesčiai yra būtent dirbančiųjų. Nesvarbu, kas ten juos perveda. Jeigu pažiūrėtume į kaimyninių šalių patirtį, į Estiją, į Lenkiją, na, negalime mes tikėtis, kad dirbančių žmonių Lietuvoje daugės, jeigu pas mus apmokestinimo lygis yra vienas iš aukščiausių Europos Sąjungoje.
PIRMININKAS. Klausia A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kadangi nespėjau dėl prieš tai buvusio klausimo paklausti, aš pasinaudosiu proga ir paklausiu dėl savivaldybių biudžetų nustatymo metodikos. Viskas gerai, kad yra registruotas toks pasiūlymas. Palaikau, bet šitoje visoje grandinėje svarbią dalį ir funkcijų atlieka įstaigų, įmonių buhalteriai, kurie kiekvienais metais užpildo savo įmonės darbuotojų deklaracijos formą (dabar neatsimenu kokią) ir nurodo jų savivaldybės kodą, kur jie gyvena pagal registraciją. Pritarus šitam pasiūlymui dėl tų 20 %, tai bus labai aktualu, nes kai kurių įmonių buhalteriai net nesivargina. Įmonė yra Vilniuje ir užrašo Vilniaus kodą, o žinant, kad darbo jėga dabar labai migruoja tarp savivaldybių, tai reikėtų pasižiūrėti ir šitą grandinę. Ar tikrai reikia imti tuos registracijos adreso duomenis iš tos formos, ar reikėtų eiti į asmenų registrą mokesčių administratoriui prieš paskirstant pinigus? Čia tokia tik pastaba.
V. ŠAPOKA. Ačiū už dėmesio atkreipimą. Tikrai patikrinsime, kaip užtikrinti, kad duomenys apie tą darbo užmokesčio fondo rodiklį atspindėtų tą realybę. Klausia V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Aš taip pat, ministre, dėl prieš tai buvusio klausimo nespėjau paklausti, tai dabar paklausiu. Savivaldybės yra labai aktyvios, geros, bet yra ir pasyvių savivaldybių, kurios nesistengia nei darbo vietų kurti, nei mokesčių daugiau surinkti. Dabar yra tam tikra spraga palikta, kad jeigu savivaldybė biudžeto nesurenka, tai jai 90 % to nesurinkimo yra kompensuojama. Kaip galvojate, ar tos spragos nereikėtų šiek tiek pakeisti, kad savivaldybės tikrai būtų suinteresuotos surinkti tuos biudžetus ir atsakingai planuoti?
V. ŠAPOKA. Aš manau, kad dabartinis variantas yra gana gerai subalansuotas, nes jeigu vis dėlto mes labai smarkiai, taip sakant, skriausime už neveikimą, o kartais, pavyzdžiui, ir dėl objektyvių priežasčių, kurios nepriklauso nuo veikimo ar neveikimo, tai tikrai ta situacija būtų pabloginta tiek, kad šiuo atveju valstybė, taip sakant, veiktų prieš savivaldybę. O kad, pavyzdžiui, savivaldybės pajamos, kartu ir išlaidos auga lėčiau arba galbūt išlieka panašaus lygio, ne taip, kaip kitose savivaldybėse, tai tą veikimą ar neveikimą papildomai vertina ir rinkėjai per savivaldos rinkimus. Aš manau, kad vis dėlto turime laikytis šito subalansuotumo.
PIRMININKAS. Ir paskutinis klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, iš tiesų jūs gelbėdami savo tam tikromis reformomis skurdžiausią neva sluoksnį į skurdą stumiate tuos, kurie dirba ir gana skurdžiai jaučiasi, ypač žmonės, dirbantys valstybės tarnyboje. Ar nemanote, jeigu situacija pablogės?.. Jūs minėjote savo pranešimuose, kad iš tikrųjų nėra BVP augimas kažkoks stabilus ir gali būti problema. Ar jūs pasiruošęs grįžti prie klausimo ir jį spręsti, kad būtų galima galiausiai išmokėti atlyginimus mokytojams, kad jų situacija netaptų dar blogesnė? Ačiū.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą, bet jis turbūt nesusijęs su tuo trimečiu planu, apie kurį dabar kalbame. Manau, kad detaliai komitetuose apsvarstysime visus siūlymus, kad ir kokie jie būtų, gilindamiesi į kiekvieną sritį. Čia mes kalbame apie bendrus konsoliduotus skaičius trejiems metams į priekį.
PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvai dėl viso. Nuomonė prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Vis dėlto tenka konstatuoti, jog šis biudžetas – ateinančių ir dar ateinančių, ir dar ateinančių metų – yra toks, na, paprastai pasakius, atimtų galimybių biudžetas. Atimtų galimybių iš visuomenės turėti kokybišką sveikatos apsaugą, kokybišką švietimą. Visa tai yra dėl to, kad buvo priimta tokia tikrai, sakyčiau, libertarinė mokesčių reforma, dėl kurios valstybė neteks labai reikšmingų pajamų, tai yra keli šimtai milijonų eurų kiekvienais metais, kuriais galėtų būti finansuojamos švietimo paslaugos, sveikatos paslaugos. Dabar tokios galimybės nebus, todėl gydytojai ir toliau emigruos, mokytojai, pedagogai ir toliau bus nepatenkinti, o žmonėms beliks toliau patiems susimokėti už slaugytojo paslaugą, susimokėti už korepetitorius. Yra atimta galimybė iš gyventojų turėti kokybiškas paslaugas, o mes ir toliau visi turėsime susimokėti už jas patys iš savo kišenės. Todėl kviečiu nepalaikyti šio projekto.
PIRMININKAS. Visi motyvai išsakyti. Kviečiu balsuoti dėl Seimo nutarimo projekto.
Balsavo 90 Seimo narių: už – 63, prieš – 3, susilaikė 24. Pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomų niekas nesiūlo. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Siūloma svarstyti gruodžio 6 dieną.
11.47 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 2, 13, 15, 24, 62, 64, 781, 1151 straipsnių, 2 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 91 ir 261 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-2567ES (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 kai kurių straipsnių, 2 priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 91 ir 261 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-2567. Prašom, ministre, pristatyti.
V. ŠAPOKA. Gerbiami Seimo nariai, šiuo projektu siekiama nuo 2019 m. sausio 1 d. perkelti ir įgyvendinti naujausius PVM direktyvos pakeitimus dėl keleto dalykų, pirmiausia dėl vadinamųjų kuponų apmokestinimo. Kai kupono išleidimo metu galima aiškiai nustatyti, kokia apmokestinimo PVM tvarka taikytina su juo susijusiam prekių ar paslaugų teikimui, tokio kupono perleidimas bus laikomas pačiu prekių, paslaugų teikimu. Kitais atvejais PVM būtų apskaičiuojamas, kai faktiškai perduodamos pačios prekės ar suteikiamos paslaugos.
Kitas sprendžiamas klausimas, irgi susijęs su direktyvos įgyvendinimu, tai kitų valstybių narių neapmokestinamiesiems asmenims teikiamų telekomunikacijų, transliavimo ar elektroninių paslaugų apmokestinimas. Tokių paslaugų apmokestinimo tvarka būtų patikslinama nustatant, kad tokios paslaugos pirkėjo valstybėje bus apmokestinamos tik viršijus 10 tūkst. eurų ribą, o suteiktos neviršijant nurodytos ribos apmokestinamos paslaugų teikėjo valstybėje. Taip pat siūloma aiškiau reglamentuoti kai kuriuos kitus PVM apmokestinimo tvarkos aspektus atsižvelgiant į naujausią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką.
Taip pat atkreipiu dėmesį, kad Seimo kanceliarijos Teisės departamentas yra pateikęs išvadą, techninių pastabų. Jos bus vertinamos jau komitete.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pirmasis klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamasis ministre, teikiate Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas, o Seime yra įregistruota nemažai tų pataisų. Kadangi šiandien sakėte, kad į biudžetą numatoma surinkti apie 500 mln. į rezervą per kitų metų augimą, ar nemanytumėte, kad būtų tikslinga plačiau įvertinti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą ir galbūt tam tikrose vietose amortizuoti žmonių nuostolius, kuriuos patiria dėl didelių kainų augimo. Čia buvo minėtos malkos, biokuras, galbūt kai kurie maisto produktai, kaip mūsų kaimyninėje valstybėje Lenkijoje. Kaip jūs kaip finansų ministras šiandien galėtumėte atsakyti į tą klausimą, nes pakankamai daug sukaupėte rezerve? Ar negalima būtų šiek tiek amortizuoti žmonių netekimą arba didesnes išlaidas, kurias jie turi dėl kainų augimo? O kitaip mes jų negalime sureguliuoti. Ačiū už atsakymą.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Kadangi PVM apmokestinimo sistema, sutikime, sudaro didžiąją dalį valstybės biudžeto, eksperimentuoti gal ir galima, bet labai atsargiai. Štai latviai paeksperimentavo – kai kurioms prekėms nustatė lengvatinius tarifus, ir ką jie mato? Jie mato, kad kainos nesumažėjo, jos iki šiol didesnės negu Lietuvoje ir davė vienintelį dalyką – praradimą į biudžetą ir didesnę pelno maržą prekybininkams. Tuos skaičius mes, žinoma, įvertinome.
Kalbant apie kitas pasirinktas prekes, reikia vertinti labai individualiai. Čia aš jau apskritai kalbu. Ar kainos yra reguliuojamos, ar ne, ar paklausa elastinga, ar ne – visus tuos dalykus, nes, kalbant apie rezervus, tie rezervai susidaro iš kelių šaltinių: ir „Sodros“ rezervas, ir sveikatos rezervas, ir bendras stabilizavimo rezervas. Kalbant apie perkamąją galią, taip, žinoma, ji didės, nes ir toliau numatomas gana spartus atlyginimo augimas. Infliacija yra lėtėjanti, atlyginimų augimas numatomas vidutiniškai 7,2, o infliacija – apie 2,5. Vis dėlto reikėtų nepamiršti, kad yra pastangos didinti žmonių pajamas taip pat ir per neapmokestinamo pajamų dydžio išplėtimą, per minimalios mėnesinės algos didinimą ir, žinoma, pensijų indeksavimą, kuris taip pat bus smarkiai didesnis negu kad infliacija. Kompleksiškai reikia žiūrėti.
PIRMININKAS. Klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, jūs labai teisingai pastebėjote, kad kai kuriomis mokesčių lengvatomis pasinaudoja daugiau prekybininkai, nei tai atitenka galutiniam vartotojui, o valstybės biudžetas netenka reikšmingų pajamų. Pratęsiant gerbiamo J. Oleko klausimą apie pridėtinės vertės mokestį ir lengvatą, kurią siūlote saugoti, pritarsite ją taikyti malkoms. Aš norėjau pasitikslinti. Žinoma, kad jau yra PVM lengvata centralizuotam šildymui, kuris yra teikiamas valstybės, teikiamas neefektyviai, nuo jo atsijungti negali ir jis yra reguliuojamas, vadinasi, visa PVM lengvata atitenka vartotojui, ar esate apskaičiavę, kaip atrodytų PVM lengvata malkoms? Kokia dalis prekybininkams atitektų, kokia dalis atitektų vartotojui žinant, kad Vyriausybė šiam dalykui yra pasirengusi pritarti, nes Ministras Pirmininkas sakė, kad tokiam dalykui pritars.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Apskritai įvertinus medieną, briketus ir visas kitas rūšis to, kas gali būti sudeginta panašaus pobūdžio katiluose, maksimalus netekimas galėtų būti apie 10 mln. eurų, apimant viską. Kalbant apie malkas, tai sudarytų tikrai nedidelę dalį. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį? Malkos yra ta sritis, kur šešėlis tikrai yra didžiulis. Jeigu tai padėtų ištraukti iš šešėlio, gali būti, kad to nuostolio nebūtų. Iš statistikos dabartiniu metu galima tik išskirti… Ekspertiniu vertinimu, tai sudarytų maždaug apie milijoną, truputį… (Balsai salėje) Na, tikrai sudėtinga tiksliai prognozuoti, tai būtų daugiau spėliojimas, nes tikrai yra didžiulis šešėlis.
PIRMININKAS. Klausia A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, mano klausimas vėl labai paprastas. Ar jūs esate paklusnus žmogus? Ar jūs klausotės premjero, ar premjeras turi jums kokią nors galią? Na, premjeras pasakė, bus PVM mažesnis malkoms. Tai dabar kur tas sumažinimas įstatyme? Aš to nematau.
Dabar antras dalykas. Premjeras garsiai pasakė, kad kovos su kainomis. Čia buvo daug pranešimų, kaip bus ta žiauri kova daroma, ir čia mes tikrai linkime premjerui sėkmės, laukiame tų sumažėjusių kainų, bet, ką ir J. Olekas sakė, ir jūs atsakėte, infliacija kitais metais 2,5 %, kitaip sakant, kainos augs. Tai ar jūs neįsiklausote į premjero žodžius, ar abejojate premjeru ir kodėl jūs, kai premjeras buvo išvykęs į Japoniją, naudodamasis galimybe, kad einate premjero pareigas, atsakėte į mano klausimus premjerui dėl kainų, kokios bus kainos kitų metų gegužės 1 dieną? Atsakėte labai aiškiai, kad ne tik kad kainos nesumažės, bet, cituoju jūsų žodžius, štai jūsų žodžiai: jūs kviečiate nespekuliuoti galimybėmis rinkos ekonomika apibrėžti tam tikras kainų ribas. Kitaip sakant, jūs pasakėte, kad kovoti su kainomis apskritai negalima. Aš tai supratau kaip nurodymą premjerui, kad nustokite kalbėti apie kainas.
PIRMININKAS. Laikas. (Balsai salėje)
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Baigiu čia pat. Tai, gerbiamas ministre… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Atsakykite. Ministre, atsakykite, jeigu klausia. (Balsai salėje)
V. ŠAPOKA. Ačiū už šou. Pirma, truputį nepataikėte su klausimu. Aš pristačiau PVM direktyvos įgyvendinimą dėl kuponų apmokestinimo ir telekomunikacijų transliavimo. Jeigu kiekvienu klausimu galima klausinėti apie bile ką, tai bile kas ir išeis. Paminėjote atspirties tašką, kad infliacija augs, atsiprašau, infliacija kitais metais mažės. Jeigu atsispiriama nuo klaidingų duomenų, tai atitinkamai klausimas taip pat negali būti tikslus.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, skirtingai nuo A. Kubiliaus, aš neužduosiu jums paprasto klausimo, aš sudėtingesnį, susietą su kuponais. Pirmiausia aš norėčiau paklausti. Kai jūs pristatote įstatymus, gal jūs galėtumėte įvardinti, nes jūs pasakėte, kad bus šešios reformos. Tų visų, kurias išvardinote, aš nevardinsiu, bet man labai patiko, kad yra kovos su šešėlio mažinimu reforma, yra tokia reforma jūsų įvardinta. Tai ar šitas įstatymas prisidės prie šitos reformos, jeigu neprisidės, tai gal galėtumėte įvardinti, kuris įstatymas, nes jūs kalbėjote, kad gyventojai galės pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio lengvata iki 400 gaudami lengvatines paslaugas autoservise, kitas paslaugas, kirpyklose ar kažkur, kur šešėlis klesti ir viskas vyksta grynais. Tai mano klausimas. Ar šitas įstatymas sietinas su šešėlio mažinimo reforma? Ačiū.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Tie reformų įstatymai, kurie buvo būtini, priimti pavasario sesijoje. Tuos dalykus, kuriuos paminėjote dėl 400 eurų ir kitų, daug dalykų nereikalauja įstatymų pakeitimų, o tik poįstatyminių teisės aktų. Kalbant apie šį projektą, tai jis yra susijęs su direktyvos įgyvendinimu ir sakyti, kad šitas projektas reikšmingai prisidėtų prie Lietuvos šešėlio mažėjimo, tikrai būtų netikslu. Tai yra labiau techninis pakeitimas bendros PVM sistemos Europoje tobulinimo, tikrai nesureikšminčiau šito projekto, bet mes jį privalome įgyvendinti, nes tai yra ES teisės dalis.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš tikrai noriu apie kuponus paklausti. Ar aš teisingai supratau? Dabar jūs bandote reglamentuoti ir suprantu, kad iki šiol asmenys, prekiaujantys daugiatipiais kuponais ne savo vardu, išvengdavo prievolės sumokėti už atlygį PVM mokestį. Ir mes išspręsime šitą problemą. Ar ne taip suprantu?
V. ŠAPOKA. Šiuo atveju reikėtų atkreipti dėmesį, nes čia bandoma vienu metu ir spręsti tą problemą, kurią jūs paminėjote, ir administracinę naštą mažinti. Šiuo metu kitų valstybių narių neapmokestinamiesiems asmenims suteiktos paslaugos apmokestinamos pirkėjo valstybėje nuo pirmo euro. Čia jeigu mes kalbame apie telekomunikacijų, transliavimo ar elektronines paslaugas.
Jeigu kalbame apie kuponus, reikia konkrečiai žiūrėti kiekvieną situaciją, kokia vyksta su prekių ir paslaugų judėjimu. Numatoma, kad prisidės, bet sakyti, jog reikšmingas poveikis bus, tai ne.
PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Atsakėte į visus klausimus.
Motyvai dėl viso. Nuomonė už – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kviečiu palaikyti ministro pastangas spręsti kuponų problemas ir įvertinti jo jautrumą dėl malkų. Turbūt jisai pasižiūrėjo „Dviračio žinių“ vieną laidą, kurioje viena moteriškė labai sielojosi, kad jau nusipirko malkų su PVM ir dabar S. Skvernelis padarys be PVM. Tam, kad tai moteriškei nebūtų taip liūdna, pozicija yra pakoreguota ir viskas yra gerai. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Visi motyvai išsakyti. Kviečiu balsuoti dėl šio projekto.
Balsavo 89 Seimo nariai, prieš nėra, susilaikė 1. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomų niekas nesiūlo. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Siūloma svarstyti lapkričio 22 dieną.
12.03 val.
Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2, 4, 5, 11, 17, 30, 39, 55 straipsnių, 3 priedėlio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 301 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2613ES, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 8, 13, 27 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2614 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 įvairių straipsnių, 3 priedėlio pakeitimo ir įstatymo papildymo 301 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2613ES. Kartu pristatykite ir lydimąjį projektą Nr. XIIIP-2614. Prašau, ministre.
V. ŠAPOKA. Gerbiami Seimo nariai, Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo esmė – vėlgi perkelti Europos Sąjungos direktyvos, kuria nustatoma kovos su mokesčių vengimu praktika, nuostatas.
Pirma. Nustatyti palūkanų ribojimo taisyklę siekiant užkirsti kelią pelno perkėlimui, vykstančiam dėl pelną mažinančių palūkanų mokėjimo tarp įmonių, ir skatinti didesnį verslo finansavimą per nuosavą kapitalą.
Antras dalykas. Nustatyti bendrą kovos su piktnaudžiavimu taisyklę siekiant užtikrinti, kad pelno mokesčio lengvatomis ir kitomis išimtimis nebūtų pasinaudota tais atvejais, kai yra siekiama mokestinės naudos, ir tai yra pagrindinis arba vienas iš pagrindinių sandorio tikslų.
Trečias. Pakeisti kontroliuojamųjų užsienio vienetų pajamų, pozityviųjų pajamų apmokestinimo taisykles siekiant didesnio jų efektyvumo tais atvejais, kai siekiant mokestinės naudos Lietuvos įmonių pajamos dirbtinai perkeliamos į kontroliuojamuosius užsienio vienetus, įregistruotus ar kitaip organizuotus mažesnio apmokestinimo lygio valstybėse.
Ketvirtas. Patikslinti galiojančią pelno mokesčio lengvatą mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros pagrindu sukurtų išradimų komercializavimui, siekiant užtikrinti jos visapusišką suderinamumą su EBPO ir ES principais žalingos mokesčių praktikos srityje, nustatant šių principų būtinuosius elementus aiškiai pačiame Pelno mokesčio įstatyme.
Kartu yra teikiamas lydimasis projektas, tai Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimas. Jis keičiamas tiek, kiek tai susiję su Kontroliuojamųjų užsienio vieneto pajamų, tą minėjau, apmokestinimo taisyklių pakeitimais Pelno mokesčio įstatyme, nes minėtos taisyklės analogiškos Pelno mokesčio įstatyme išdėstytoms taisyklėms, šiuo metu taikomos ir nuolatiniams Lietuvos gyventojams. Kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju už pristatymą. Klausia A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš dėl palūkanų noriu pasitikslinti. Ar čia gali būti taip, kad šis projektas yra skirtas daugiau finansinėms institucijoms, kurios galimai per motinas uždirbtas pajamas išsikelia į kitas šalis, kur yra mažesni mokesčiai ?
V. ŠAPOKA. Čia, matyt, ne vien tik finansų, gana plačiai yra bandoma tuo dalyku naudotis. Taip.
PIRMININKAS. Dėkoju, jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl motyvų dėl viso niekas neužsirašė. Prašau balsuoti dėl abiejų įstatymų projektų.
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 89, prieš nėra, susilaikė 3. Po pateikimo pritarta. Dėl abiejų projektų kaip pagrindinis yra siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas, papildomų, matau, niekas nesiūlo. Galima pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Siūloma svarstyti lapkričio 22 dieną.
12.07 val.
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2019 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2719, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 10, 15, 16, 24, 32 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2720, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2, 3, 8, 10, 11, 12, 13, 19, 25, 35 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-823 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2721, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 6 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2722, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2723, Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo Nr. VIII-366 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2724, Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6, 16, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1341 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2725, Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 2, 3, 6, 8, 13, 15 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1340 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2726, Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2727, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2728, Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 19, 33, 59 ir 60 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2729 (pateikimas)
Į tribūną kviečiu ministrą L. Kukuraitį, kuris mums pristatys – Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2019 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2719. Prašau.
L. KUKURAITIS. Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, norėčiau pristatyti kartu su visais lydimaisiais teisės aktais.
PIRMININKAS. Taip.
L. KUKURAITIS. Teikiame Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2019 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą. Projektas parengtas atsižvelgiant į Finansų ministerijos paskelbtą ekonominės raidos scenarijų 2019–2021 metams, vadovaujantis galiojančiomis Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatomis bei įvertinus kartu teikiamus įstatymų pakeitimų projektus. Biudžeto projekte taip pat įvertintas numatomas pensijų indeksavimas 2019–2021 metais. Dėl mokesčių konsolidavimo 2019 metais keičiami socialinio draudimo įmokų tarifai. Bendrasis draudėjų įmokų tarifas mažėja iki 1,47 %, apdraustųjų bendrai įmokų tarifas didėja iki 12,52 % ir atskiroms draudimo rūšims pasiskirsto taip. Draudėjų įmokų tarifai: nedarbo socialiniam draudimui – 1,31 %, terminuotoms sutartims – 2,03 %, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui – 0,16 %. Apdraustųjų įmokų tarifai: pensijų socialiniam draudimui – 8,72 %, ligos socialiniam draudimui – 2,09 %, motinystės socialiniam draudimui – 1,71 %.
„Sodros“ biudžeto projekte įvertinta, kad nuo 2019 metų išlaidos bendrajai pensijos daliai bus finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis, o apdraustųjų pensijų socialinio draudimo įmokomis bus finansuojama individualioji pensijos dalis. Taip pat pensijos indeksuojamos pagal apskaičiuotą indeksavimo koeficientą. Savarankiškai dirbantys asmenys socialinio draudimo įmokas mokės nuo 100 % apmokestinamųjų pajamų. Dėl mokesčių reformos toks įmokų bazės pakėlimas didelio poveikio jų mokestinei naštai neturės. Socialinio draudimo įmokos 2019 metais bus skaičiuojamos nuo sumos, ne didesnės kaip 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių, taikomų apdraustųjų 2019 metų socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti.
Taip pat įvertinta tai, kad nepervedamos lėšos į pensijų fondus, neskiriama lėšų aktyvios darbo rinkos priemonėms finansuoti ir siekiant sumažinti neigiamą ligos socialinio draudimo rūšies balansą, įmokų tarifas šiai draudimo rūšiai didinamas 1 procentiniu punktu. Taip pat 0,3 procentinio punkto didinamas įmokos tarifas nedarbo draudimui atitinkamai mažinant įmokos į ilgalaikio darbo išmokų fondą tarifą.
Bendrosios pajamos. Prognozuojama, kad 2019 metais „Sodros“ biudžeto pajamos sieks 4 mlrd. 455,5 mln. eurų, tai bus 3,6 %, arba 154,2 mln. eurų didesnės, nei laukiama 2018 metais. Išlaidos. Prognozuojama, kad 2019 metais „Sodros“ biudžeto išlaidos viršys 4 mlrd. 43,4 mln. eurų ir bus 0,3 %, arba 28,9 mln. eurų, mažesnės, nei laukiamos 2018 metais, nes nuo 2019 metų nepervedamos lėšos į pensijų fondus, o aktyvios darbo rinkos politikos priemonės bus finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis.
Metų rezultatas. Einamųjų metų pajamos viršys išlaidas 412,1 mln. eurų. Pajamos plačiau. Pajamų didėjimui daugiausia įtakos turės apdraustųjų darbo užmokesčio didėjimas. Įvertinus sąlyginio darbuotojų skaičiaus kitimą, numatoma, kad 2019 metais apdraustųjų, draudžiamų visomis draudimo rūšimis, skaičius mažės 0,3 %, arba 3,6 tūkst. žmonių, ir sieks 1 mln. 330,4 tūkst. žmonių. Prognozuojama, kad apdraustųjų, draudžiamų visomis socialinio draudimo rūšimis, metinė draudžiamųjų pajamų bazė, įvertinant įstatymų pataisų ir mokesčių reformos įtaką, palyginti su 2018 metais, padidės 38,2 %, iš jų 28,9 % dėl mokesčių reformos ir 7,2 % dėl šalies ekonominio augimo ir sieks 17,7 mlrd. eurų. Įvertinus, kad draudžiamųjų asmenų socialinio draudimo įmokos 2019 metais bus skaičiuojamos nuo sumos, ne didesnės kaip 120 šalies vidutinių darbo užmokesčių, metinė draudžiamųjų pajamų bazė mažėja 82 mln. eurų, arba 0,6 %.
Numatoma, kad savarankiškai dirbančių asmenų socialinio draudimo įmokos, įvertinus siūlomas įstatymo pataisas bus 66,2 mln. eurų, savarankiškai dirbančių asmenų, mokančių socialinio draudimo įmokas, skaičius, prognozuojama, nesikeis ir bus 59 tūkst.
Asignavimų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų suma bendrajai pensijų daliai kompensuoti pagal 2019 metų priskaičiuotas pensijų sumas bus 1 mlrd. 719,7 mln. eurų. Pinigų srautuose nurodoma 1 mlrd. 722,1 mln. eurų asignavimų suma, įvertinus 2017 metų valstybės biudžeto 2 mln. 385 tūkst. eurų nepadengtą asignavimų skolą bendrajai pensijų daliai kompensuoti.
Išlaidos plačiau. Didžiausią „Sodros“ išlaidų dalį – 77 % visų išlaidų sudarys išlaidos socialinio draudimo pensijoms. Pensijoms numatyta skirti 3 mlrd. 111,7 mln. eurų, arba 181,9 mln. eurų, arba 6,2 % daugiau, nei laukiama 2018 metais. Šių išlaidų didėjimą lemia numatomas pensijų didinimas 7,6 % pagal apskaičiuotą indeksavimo koeficientą 2019 metams. Prognozuojama, kad 2019 metais vidutinė metinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą sieks 358,27 euro, tai bus 26,52 euro, arba 8 % didesnė, negu 2018 metais. 7,6 % augimas dėl pensijų indeksavimo, 0,4 % dėl perskaičiavimo, kuris įvyko šiais metais.
Vidutinės senatvės pensijos turint būtinąjį stažą ir apdraustųjų vidutiniškai mėnesio draudžiamųjų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, santykis 2019 metais bus 32,2 %, arba 9,1 procentinio punkto mažesnis nei 2018 metais. Tačiau eliminavus mokesčių reformos įtaką darbo užmokesčio augimui šis santykis būtų 41,5 %, arba 0,2 procentinio punkto didesnis nei 2018 metais.
Ligos ir socialinio draudimo išlaidos 2018 metais sieks 332,9 mln. eurų ir tai bus 6,9 mln. eurų, arba 2,1 % didesnis nei 2018 metų atitinkamos išlaidos. Šios draudimo rūšies išlaidos sudarys 8,2 % visų „Sodros“ išlaidų.
Motinystės socialinio draudimo išmokoms 2019 metais numatoma panaudoti 344,1 mln. eurų, tai yra 20 mln. eurų, arba 6,2 %, daugiau negu 2018 metais. Šios išlaidos sudarys 8,5 % visų fondo biudžeto išlaidų.
Nedarbo socialiniam draudimui numatoma skirti 144,1 mln. eurų, arba 3,5 % visų išlaidų. Išlaidos bus 49 mln., arba 25,4 %, mažesnės negu 2018 metais laukiama, nes nuo 2019 metų aktyvios darbo rinkos politikos priemonės bus finansuojamos valstybės biudžeto ir Europos struktūrinių lėšų… lėšomis. Prognozuojama, kad nedarbo socialinio draudimo išmokų gavėjų skaičius, mažėjant nedarbo lygiui, taip pat mažės.
Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išlaidos sudarys 30,1 mln. eurų, arba 0,7 % visų išlaidų. Išlaidos nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui bus 10 %, arba 2,7 mln. eurų, didesnės, nei laukiama 2018 metais.
Veiklos sąnaudos, prognozuojama, įvertinus Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais deleguotas funkcijas, sudarys 79,7 mln. eurų ir bus 3,3 mln. eurų, arba 4,3 %, didesnės, nei laukiama 2018 metais. Šių išlaidų didėjimą lemia programinės įrangos ir eksploatavimo sąnaudų augimas, išmokų mokėjimo sąnaudų bei darbo užmokesčio fondo augimas.
Fondo administravimo įstaigų finansavimo sąnaudos 2019 metais sieks 7,6 mln. eurų, fondo administravimo įstaigų sąnaudų dalis fondo biudžeto išlaidose 2018 metais sudarys 1,8 %, o įvertinus veiklos pajamas už pavestų kitų funkcijų vykdymą – 1,7 % visų fondo išlaidų. Nuo 2019 metų fondo administravimo įstaigos perima kai kurių naujų funkcijų vykdymą – šalpos pensijų ir pensijų priemokų skyrimą ir mokėjimą, transporto išlaidų kompensavimą ir specialiųjų lengvųjų automobilių įsigijimo išlaidų kompensavimo mokėjimą šalpos pensijų gavėjams, tačiau etatų skaičius iš esmės nesikeičia ir išlieka 2018 metų lygio. Darbo užmokesčio fondas 2019 metais planuojamas 52,4 mln. eurų, tai yra 40 % didesnis negu 2018 metais, nes šį augimą lemia mokesčių reforma ir naujų Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų įgyvendinimas. Darbo užmokesčio fondą sudaro 65,8 % visų veiklos sąnaudų.
Kartu su „Sodros“ 2019 metų biudžeto projektu teikiamas svarstyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymas. Juo siūloma nustatyti, kad savarankiškai dirbantys asmenys socialinio draudimo įmokas moka nuo 100 % apmokestinamųjų savo poreikiams išsiimamų pajamų, šiuo metu moka nuo 50 %. Savarankiškai dirbančių asmenų socialinio draudimo įmokos kalendoriniais metais negali būti mokamos nuo didesnės negu praėjusių metų 43 vidutinių darbo užmokesčių sumos, šiuo metu yra 28.
Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos vykdo neįgalumo nustatymo kontrolės funkciją, kai Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priima sprendimą dėl asmeniui neįgalumo lygio, nedarbingumo ar darbingumo lygio nustatymo. Duomenys apie draudėją, apdraustąjį asmenį, socialinio draudimo išmokos gavėją, pateikti „Sodros“ įtaigoms, turi būti tvarkomi vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinama direktyva.
Siūlomais pakeitimais, susijusiais su savarankiškai dirbantiems asmenims taikomomis apmokestinamomis pajamomis, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos bei socialinio draudimo įmokų bazė, siekiama nustatyti, kad dėl pokyčių, susijusių su mokesčių ir pensijų reformomis, šie asmenys galėtų užtikrinti adekvačias socialines garantijas, tačiau svarbu pabrėžti, kad mokestinė našta šiems asmenims ženkliai nesikeis.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo straipsnio pakeitimo projektu siūloma nustatyti, kad jeigu pirmaisiais vaiko auginimo metais dirbančios mamos darbo užmokestis yra lygus arba didesnis už 50 % apskaičiuotos vaiko priežiūros išmokos dydį, apdraustajam mokama 50 % dydžio vaiko priežiūros išmoka.
Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo, Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų, Sveikatos draudimo, Nedarbo socialinio draudimo, Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų bei Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymų pakeitimai yra daugiau techninio pobūdžio ir jie sureguliuoja santykius dėl nuo 2019 metų įsigaliosiančios mokesčių reformos.
Socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimo projektu siūloma atsisakyti maksimalaus neperskaičiuotos pensijos dydžio, neperskaičiuotų pensijų, neribojant. 2018 metų balandžio mėnesio „Sodros“ valdybos duomenimis, apribotas neperskaičiuotas senatvės pensijas gavo septyni gavėjai, apribotas neperskaičiuotas invalidumo pensijas gavo 732 gavėjai. Remdamiesi tuo, kad neperskaičiuotų pensijų gavėjų, kurių gaunamos pajamos didesnės už maksimalios neperskaičiuotos pensijos ribą, lyginant su socialinio draudimo senatvės, netekto darbingumo ir invalidumo pensijų gavėjais, kuriems pensijos paskirtos ar perskaičiuotos pagal Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymą, yra labai mažai, ir tuo, kad ši teisės norma buvo aktuali būtent vykdant iki 1995 m. sausio 1 d. pensijų perskaičiavimą, siūlytume maksimalaus neperskaičiuotos pensijos dydžio atsisakyti kaip nebeaktualaus.
Kartu įstatymo projektu siūloma nustatyti ankstesnį senatvės ir netekto darbingumo pensijų naujinimo terminą. Pensijų naujinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos turėtų atlikti gavusios duomenis apie praėjusiais kalendoriniais metais asmenų įgytą stažą ir apskaitos vienetų skaičių, bet ne vėliau kaip iki liepos 1 dienos. Apskaičiavus naują socialinio draudimo pensijų dydį gavėjams būtų išmokėtas ir nuo kalendorinių metų sausio 1 dienos susidaręs pensijų dydžių skirtumas.
Toks yra paketas. Prašom pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Pirmasis klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, turiu du klausimus jums. Pirmas: kaip bus užtikrinta, kad perskaičiuojant atlyginimus, pritaikant naujus tarifus po mokesčių sujungimo, visas mokesčių sumažinimas atitektų darbuotojams? Kokios yra numatytos baudos ir ar tos baudos yra pakankamai atgrasančios darbdavius nuo tokio galimo sukčiavimo, nes visi žinome, kad visiems turės būti perskaičiuojamos?
Antras klausimas. Šiandien matėme pasirodžiusią informaciją apie tai, jog socialinio draudimo tarifai savarankiškai dirbantiems bus taikomi ne nuo 50 %, o nuo 100 % apmokestinamos bazės. Suprantama, tai yra dėl to, kad pasikeitė įmokų tarifai, ir, nepritaikius didesnio, mokesčiai reikšmingai sumažėtų. Jeigu visiems mokesčiai mažėja, kodėl jūs nenorėjote pritaikyti kokio nors tarpinio tarp 50 % ir 100 % varianto, kuris užtikrintų, kad vis dėlto mokesčiai mažėtų taip, kaip ir visiems kitiems mažėja, taip skatinant žmones dirbti savarankiškai? Du klausimai.
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimus. Pirmasis. Nuostata yra įrašyta įstatyme, kad darbdavys mokestinę reformą privalo daryti darbuotojo naudai. Jeigu tik bus pažeidimų, bus labai aišku ir skaidru, kur skambinti ir informuoti, kad inspekcijos tarnybos išreikalautų, tada teisiniu būdu būtų galima kompensuoti, taip pat nubausti darbdavį. Kol kas baudų dydžiai nenustatyti.
Savarankiškai dirbančių bazė yra padidinama nuo 50 % iki 100 % turint galvoje, kad socialinio draudimo tarifas sumažėja dvigubai. Taip išeina, kad kai kurioms grupėms mokesčiai lyg ir išauga vienu ar keliais procentais, kai kurioms grupėms ženkliai sumažėja. Deja, šiandien visoje diskusijoje mes girdime tik apie padidėjimą vienu ar keliais procentais, bet niekas neklausia, kodėl turintiems verslo liudijimus sumažėja 41 %. Nėra būdo, kaip užtikrinti to padidėjimo, bent jau per „Sodros“ tarifų sistemą. Kad kitoms grupėms mokesčiai sumažėja irgi trečdaliu, nė vienas neklausia, o apie išaugančiu vienu ar keliais procentais…
Iš tiesų tai yra techninis klausimas ir reikia, kad mes apsispręstume Seime, nes galime surasti tinkamą procentą, tai būtų turbūt 97,1 % mokestinės bazės, bet ar mes norėtume taip sujaukti mokestinę sistemą, kuri ir taip yra gana sudėtinga, ir versti savarankiškai dirbančius apskaičiuoti savo pajamas nuo, pavyzdžiui, mokestinės bazės, kuri yra 97,1 %, ne nuo 100 %, ne nuo 50 %, ne nuo 80 %, bet nuo 97,1 %. Ar mes norime sumažinti mokestinę naštą savarankiškai dirbantiems?
Jeigu mes bazės nepadidintume nuo 50 % iki 100 %, savarankiškai dirbantis nuo kitų metų mokėtų trečdaliu mokesčių mažiau, negu moka šiais metais. Turint galvoje, kokia yra netolygi ir neteisinga mokestinė sistema, ypač tai, kad ją iškreipia savarankiškai dirbantys su samdomo darbo santykiu… Mano galva, mes turėtume siekti maksimalaus tolygumo. Net ir šiuo atveju, pakėlus 100 %, tai yra daugiau techninis pakeitimas, kuris pakelia kai kuriems mokestį priklausomai nuo pajamų keliais eurais ar keliomis dešimtimis eurų. Jinai bent jau, mano galva, suteikia daug daugiau aiškumo, kad tiek samdomi darbuotojai, tiek savarankiškai dirbantys moka nuo 100 % bazės sodrinę įmoką, nes „Sodra“, sodrinės įmokos yra tiesiogiai susijusios su garantijomis. Ar mes norime, kad žmonės turėtų tas pačias garantijas ir rūpintųsi savo ateitimi tiek dėl pensijos, tiek dėl ligos ir motinystės? Čia tikrai galima atrasti tą procentą, bet ar norime sujaukti mokestinę sistemą daugiau, negu sujaukta, ir turime nuspręsti. Mūsų siūlymas buvo padaryti maksimaliai skaidriai ir daugiau šito klausimo nekelti. Mokestinė bazė yra ta pati – 100 %, tarifas yra tas pats – 19,5 % ir daugiau bent jau iš „Sodros“ pusės prie mokesčių nelįsti.
PIRMININKAS. Ministre, norėčiau priminti, kad atsakymai turėtų būti glaustesni, nes paklausti tikrai yra daug norinčių ir visi gali nespėti.
Klausia M. Navickienė. Nėra. R. J. Dagys. Prašau.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, pristatydamas „Sodros“ biudžetą, jūs pateikėte tuos skaičius, kuriuos numato dabartinis įstatymas pagal dabartinę esančią reformą, bet jeigu mes jos toliau laikysimės, puikiai žinote, kad santykinis nuvertėjimas pensijų, lyginant su vidutine alga, ir toliau mažės… Kol kas nematyti jokių ambicijų ir noro tą pakreipti, nes tai, ką jūs kalbate apie socialinio draudimo mokesčius, santykinai neišlygina tos naštos, nors mes visi konferencijose linksime galva, kad iš tikrųjų reikia tą daryti, kad visi turi būti solidarūs dėl pensininkų išlaikymo, bet šito čia nėra. Vadinasi, toks pateiktas jūsų paketas rodo, kad ir toliau santykinai „Sodros“ pensijos nuvertės.
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Socialinio modelio kontekste buvo sudaryta labai aiški formulė, kai pensija susiejama su darbo užmokesčio fondu per septynerius metus. Jeigu vienais metais santykis darbo užmokesčio ir pensijų yra į neigiamą pusę pensijų atžvilgiu, kitais metais, kai darbo užmokesčio augimas bus lėtesnis, pensijos augs greičiau. Būtent tai ir užtikrina įstatyme įtvirtintas skaičiavimas. Iš esmės pensijos turėtų augti kartu su darbo užmokesčio lygiu vienodai, bet septynerių metų laikotarpiu.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas.
L. KUKURAITIS. Apie savarankiškai dirbančius.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, po priimtų reformų, tarifo mažinimo „Sodros“ pajamos mažėjo, todėl mano klausimas ir buvo paruoštas apie tai, ko jūs pats pasiprašėte. Kodėl jūs pats sakote ir kodėl jūs toleruojate netolygią ir nesąžiningą įmokų sistemą, kuri egzistuoja Lietuvoje, kai dalis Lietuvos piliečių naudojasi tomis pačiomis socialinio draudimo lengvatom ir, deja, moka ženkliai mažiau? Ir ar nebuvo kaip tik laikas, kai galima buvo pakelti ir sulyginti, ir panaikinti tą netolygumą ir nesąžiningumą, apie kurį jūs pats kalbate ir nieko nedarote?
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Šiuo metu, kai jau mes bazinę pensiją perkeliame į valstybės biudžetą, dalis įmokų mokama per GPM. Sodrinę dalį – 19,5 % mes išlyginame ir savarankiškai dirbantiems, ir samdomą darbą dirbantiems. Lygiai taip pat išlyginame ir bazę – tiek tie, tiek tie mokės nuo 100 % bazės, išskyrus tai, kad savarankiškai dirbantys ir toliau turės teisę atsiskaityti trečdalį – 30 % pajamų, kurios skirtos išlaidoms, reikalingoms savarankiškai veiklai vykdyti. Mano galva, čia yra ženklus pasistūmėjimas. Dabar, jeigu mes norime tolygumo ar mokestinio tam tikro sąžiningumo, tai turėtume spręsti per GPM.
PIRMININKAS. Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, kadangi visas paketas įstatymų, aš noriu pasiteirauti dėl pačios „Sodros“ administravimo ir administravimo naštos, kuri tenka medikams pildant įvairius nedarbingumo lapelius, pažymas ir kitką, nes Privalomojo sveikatos draudimo fondas sumoka už lėšų surinkimą „Sodrai“, o „Sodra“ nesumoka medikams už darbą. Ar jūs matote kokių nors galimybių pakeisti, kad nebūtų reali našta neapmokama tiems, kurie tą darbą realiai dirba? Ačiū už atsakymą.
L. KUKURAITIS. Ačiū už klausimą. Tai gal nėra visai susiję su „Sodros“ biudžetu, bet šitas klausimas turėtų būti sprendžiamas bendrai abiejų sistemų: tiek socialinės apsaugos, tiek sveikatos sistemos. Jeigu yra papildomų funkcijų, už jas turi būti sumokama. Dabar klausimas, iš kokių šaltinių? Klausimas, iš kokių šaltinių. Tikrai su sveikatos ministru turėtume surasti.
PIRMININKAS. Klausia A. Butkevičius. Ruošiasi R. Baškienė.
A. BUTKEVIČIUS (LSDDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, mano klausimas būtų apie rezervo sukaupimą kitais metais ir koks rezervo dydis šiuo metu yra Socialinio draudimo fonde, nes finansų ministras kalbėjo labai ambicingai, kad kitais metais jo planas yra, kad rezervas sudarytų iki 1,5 mlrd. eurų. Aišku, aš nekalbu vien apie jūsų biudžetą. Bet maždaug kokia dalis yra numatyta jūsų biudžete sukaupti rezervą? Ačiū.
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Šiais metais planuojame, kad rezervas pasieks 220 mln., pridėjus kitų metų – planuojamas 412 mln. perteklius, tai būtų 632 mln. Bet, žinoma, tai yra prognozės.
PIRMININKAS. Klausia R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiamasis ministre, kalbėdamas apie smulkųjį verslą jūs labai žaismingai teigiate, kad kai kurioms grupėms padidės, kai kurioms pamažės, kelios dešimtys eurų galbūt nieko nereiškia. Manau, kad tai vertina kiekvienas žmogus ir tokie teiginiai kelia nusistebėjimą. Klausimas, kiek išaugs smulkiojo verslo apmokestinimas? Tai būtų viena.
Antra. Dalis pensininkų negavo šiemet žadėto pensijų padidinimo įvertinant darbo stažą virš 30 metų, nes jie išėjo į pensiją iki 1994 metų ir jų pensijos buvo suskaičiuotos pagal anksčiau galiojusią tvarką. Ar teisingumo atkūrimas įmanomas dar šiemet, ar tai numatoma padaryti 2019 metų biudžete?
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimus. Dėl pirmo. Žiūrint, kurią grupę smulkiųjų verslininkų mes turime. Kaip ir minėjau, asmenims, dirbantiems pagal verslo liudijimus (jų šiuo metu yra 46 tūkst.), apmokestinimas sumažės 41 %, tai yra gana didelė dalis. Didžiausia kita dalis, tai yra savarankiškai dirbantys, pagal individualią veiklą. Tokių žmonių dirba iki 70 tūkst. ir jų našta beveik nesikeičia. Atsižvelgiant į tai, kokias pajamas žmogus deklaruoja per metus, gali jam arba sumažėti mokestinė našta, arba padidėti, priklauso nuo to, kaip skaičiuojamas PSD mokestis. Galimas ir augimas, ir mažėjimas. Tas lenteles mes paviešiname.
Kiti asmenys. Pagal autorinę numatyta, kad augimas būtų 2,9 %. Tokių žmonių mes turime 7 tūkst. 600. Galima būtų surasti mokestinę bazę, nuo kurios būtų skaičiuojama, bet, sakiau, jinai turėtų būti labai tiksli tam, kad nė euru nesumažėtų ir nė euru nepadidėtų, bet tada mes turėtume dar labiau iškreiptą mokesčių sistemą, kur mokestinė bazė būtų skaičiuojama, pavyzdžiui, nuo 97,1 %. Mano galva, tiek patiems individualiai dirbantiems, tiek tiems, kurie juos samdo, administracinė našta būtų labai didelė. Tiesiog skaičiuoti nuo tos kablelinės mokestinės bazės.
Galima surasti sprendimų, tikrai galime ieškoti, kad tas didėjimas vienu ar keliais procentais neįvyktų. Tai, kas skelbiama spaudoje, kad kai kam netgi trečdaliu išauga, yra netiesa. Reikėtų tikrai sėsti ir specialistų lygiu pažiūrėti, palyginti. Mūsų specialistai, „Sodros“ specialistai tokių skaičiavimų niekaip negauna. Didžiausias padidėjimas, koks yra įmanomas, tai mažųjų bendrijų nariams ir individualių įmonių savininkams – iki 5,9 %. Tokių, tiesa, yra 3 tūkst. 400 Lietuvoje. TŪB ir KŪB nariams, kurių yra 74 Lietuvoje, – irgi 5,9 %. Irgi galima ieškoti, kokia ta mokestinė bazė būtų su tomis procento dalimis, kad mes išlygintume, lygiai techniškai padarytume. Kaip ir minėjome, birželio mėnesį techniškai bandysime sudėlioti taip, kad mokestinė našta nei mažėtų, nei augtų. Vieniems mažėja, kitiems auga, nes, deja, mes savarankiškai turime labai skirtingą mokestinę tvarką. Dėl to vieniems paauga, kitiems pamažėja. Sprendimo, kaip išlyginti, surasti tuos sprendimus, siūlant vieną variantą, nėra. Galime siūlyti skirtingus, bet, sakau, netvarkos mokestinėje sistemoje gali atsirasti daugiau.
Dėl antrojo klausimo. Iš tiesų yra 18 tūkst. žmonių, kurie negauna padidintų pensijų po perskirstymo, pensijų perskaičiavimo, nors stažas yra didesnis. Pagal visus skaičiavimus, pagal tą metodiką, kuri buvo įvesta, kai kuriems tų žmonių net turėjo būti sumažintos pensijos, bet buvo išlaikytas politinis sprendimas, kad išlaikome bent jau tą patį lygį, nesumažiname pagal naująją skaičiavimo metodiką, bet išlaikome. Dabar dėl tų 18 tūkst. ieškome spendimų, galvojame, kaip galėtume pagelbėti, padidinti, jeigu jau išaugo visiems, turintiems stažą. Tačiau yra niuansų, nes kai kuriems jau dabar, perskaičiavus pagal stažą, išaugo euru, kitiems – aštuoniais eurais, dar kitiems – daugiau. Koks tada santykis su tais, kuriems išaugo euru, kaip padidinti 18 tūkst. ir kokia suma, mes čia turime surasti labai saliamonišką sprendimą. Kaip išlaikyti tą teisingumą ir surasti papildomų priemokų, iš tiesų yra didelis galvosūkis, bet mes prie to dirbame ir galbūt komitete galėsime dėl to daugiau padiskutuoti.
PIRMININKAS. Paskutinė klausia V. Ačienė.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš vėl grįšiu prie tos mūsų regioninės politikos. Yra smarkus rodiklių padidėjimas, kas liečia vidutinį darbo užmokestį, tiksliau lubos padidėjo nuo 28 iki 43, jeigu aš gerai suprantu. Bet ir tai yra tie 43 vadinamieji VDU. Bet kaip ir minėjau, regiono VDU ir bendras VDU labai skiriasi. Pagal statistinius duomenis regionuose vidutinis darbo užmokestis yra 639–670. Ar nemanote, kad vis dėlto turėtų būti diferenciacija šiuo atveju? Ačiū.
L. KUKURAITIS. Ačiū už klausimą. Tas padidinimas nuo 28 iki 43 iš tiesų yra techninis, matematinis skaičiavimas, kaip keičiasi, kai mažėja „Sodros“ tarifas, įmokų tarifas. Mūsų galva, tai yra teisingas dydis, bet jeigu sakote, kad turime skirtyti pagal regionus, šio siūlymo mes čia neatnešėme, to nesvarstėme. Jeigu jūs manote, kad tai yra teisinga, reikia turbūt Seime tą diskusiją pradėti.
PIRMININKAS. Dėkoju, ministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl motyvų dėl viso užsirašė tik prieš M. Majauskas, bet nematau salėje, todėl kviečiu balsuoti po pateikimo dėl visų šių įstatymų projektų.
Balsavo 90 Seimo narių: už – 63, prieš nėra, susilaikė 27. Projektams po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinis komitetas dėl visų projektų – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Kaip papildomi yra tik dėl dviejų projektų, tai yra dėl projekto Nr. XIIIP-2719 kaip papildomi siūlomi Audito komitetas, Biudžeto ir finansų komitetas, o dėl projekto Nr. XIIIP-2725 kaip papildomas siūlomas Sveikatos reikalų komitetas. Daugiau siūlymų nematau. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Siūloma svarstyti lapkričio 22 dieną.
12.39 val.
Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 1, 6, 7, 9, 13, 14, 15, 17, 18, 21 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2733 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2733. Ministre, prašom pateikti.
L. KUKURAITIS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Šio įstatymo projekto tikslas, siekiant mažinti vaikų skurdą ir socialinę atskirtį, nuosekliai didinti finansinę paramą vaikus auginančioms šeimoms. Įstatymo projektu siūloma padidinti universalias išmokas vaikui, tai yra vaikų pinigų dydį nuo 30 iki 50 eurų. Prognozuojama, kad, padidinus universalios išmokos vaikui dydį nuo 30 iki 50 eurų, vaikų skurdo rizikos lygis sumažėtų 4,3 procentinio punkto. Šeimų, kuriose vienas iš tėvų augina vieną ar daugiau vaikų, skurdo rizikos lygis sumažėtų 4,2 procentinio punkto, šeimų, kuriose abu tėvai augina tris ir daugiau vaikų, tai yra daugiavaikių šeimų, skurdas sumažėtų 9,2 procentinio punkto, bet turime skaičiuoti, kad dabar daugiavaikių šeimų skurdas sudaro 32 %, o po vaiko pinigų padidinimo būtų 23 %. Toks skaičiavimas čia nustatytas.
Taip pat šiuo įstatymu siūloma nustatyti vienodo dydžio – 20 eurų papildomai skiriamą išmoką vaikui, mokamą vaikams, auginamiems ir (arba) globojamiems gausiose ir nepasiturinčiose šeimose nepriklausomai nuo vaikų amžiaus. Tai būtų papildoma išmoka – 20.
Taip pat nustatyti savivaldybei teisę priimti sprendimą dėl tikslingo vienkartinės išmokos įsikurti panaudojimo, gavus socialinio darbuotojo rekomendaciją dėl jos panaudojimo. Dėl vaikų, jaunuolių, kurie išeina iš globėjų, iš globos įstaigų, siūlomas papildymas, kam jie dar galėtų panaudoti tas lėšas, tai yra įtraukiama automobilio nusipirkimo galimybė ir tam tikra didesnė išmokos į rankas suma – ne 38, o 76 eurai.
Visi šie pakeitimai, planuojama, įsigaliotų nuo sausio 1 dienos. Papildomai vaiko pinigų išmokai reikėtų apie 130 mln. eurų. Išmoką vaikui gautų apie 507 tūkst. vaikų.
Prašome pritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkojame, ministre. Pirmasis buvo užsirašęs M. Majauskas, bet salėje nematau. Tai klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, gerai, kad jūs didinate tas išmokas, nors, aišku, ne taip ambicingai kaip praėjusį kartą pristatydamas biudžetą – tikrai nepasiekėme 100 eurų, liko 50. Bet mano klausimas susijęs su jūsų papildomais išmokėjimais. Vaiko pinigai yra demografinė priemonė, jie, kaip jūs teisingai pasakėte, mokami visiems be išlygų. Socialinės paramos problema buvo sprendžiama, ir teisingai sprendžiama, MPNPD apmokestinimo lygiu toms šeimoms, kurioms reikia tą daryti. Tai buvo teisinga ir neiškreipta sistema. Dabar jūs viską mėginate spręsti šiuo įstatymu ir tokiu atveju rizikuojame ateityje prarasti tą demografinio skatinimo dedamąją ir vėl pereiti prie socialinio rėmimo sistemos.
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Kalbant apie NPD, dabar jau mes matome, kiek šeimų paprašė vaiko pinigų. Šiuo metu yra 477 tūkst., jau dabar finansuojame, vaiko pinigus gauna dvigubai daugiau, negu gaudavo taikant NPD lengvatą. Tai reiškia, kad NPD lengvata pasinaudodavo tos šeimos, kurios turėdavo teisę pasinaudoti, tai būdavo didesnes pajamas turinčios. Kaip tik NPD lengvata didindavo šeimų nelygybę, nes skurdžios šeimos ir taip turėdavo mažas pajamas, o plius dar neprisitaikydavo NPD lengvatos. Tai dabar matydami, kaip gausiai šeimos registruojasi ir kiek šeimų pasiekia vaiko pinigai, kurie nepasiekdavo taikant NPD lengvatą, mes matome, kad tai yra teisingas būdas, ypač jei mes neturtingoms šeimoms pridedame papildomai 20, tai reiškia, kad už kiekvieną neturtingą vaiką šeimoje bus mokama 70 eurų, lygiai taip pat kaip už kiekvieną daugiavaikės šeimos vaiką irgi 70 eurų. Tokiu būdu ir skatiname demografiją, ir sprendžiame skurdo problemą. Aš suprantu, kad turime ieškoti paskatų, kaip toms šeimoms dirbti, ir čia turbūt jau yra kitas klausimas, kitas sprendimas, kuris turėtų būti užimtumo skatinimo politikos priemonė.
PIRMININKAS. Klausia T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamasis ministre, dėkoju jums ir visai Vyriausybei už nuoseklumą. Mano klausimas. Metų pradžioje buvo labai daug triukšmo dėl to, kad yra sudėtinga sistema, neveikia, stringa, techniškai sunku užpildyti prašymą. Kiek suprantu, dabar per 500 tūkst. vaikų jau paprašė tų pinigų ir gauna beveik tiek pat. Ar techninė pusė šitos reformos jau galutinai sutvarkyta?
Ir kitas klausimas. Gal galėtumėte priminti? Du trumpi klausimai. Prašau priminti, kas atsitinka šeimoms, kurios piktnaudžiauja, kurios gauna pinigus ir tampa asocialiomis ir panašiai? Tiesiog priminkite.
L. KUKURAITIS. Gerai. Ačiū už klausimą. Naudodamasis proga pasakysiu, kad šeimoms nereikės papildomai registruotis ar prašyti šitų lėšų. Joms bus padidinta automatiškai, nebent šeimose kas nors keistųsi – atsirastų naujas vaikas, deklaruotų kitą gyvenamąją vietą, tada reikėtų užpildyti naują prašymą. Bet visiems šimtams tūkstančių nereikėtų prašyti papildomai.
Antras dalykas. Skaičius, kurį jūs sakote, virš 500 tūkst. Taip, rugpjūčio mėnesį mes jau buvome pasiekę 512 tūkst. vaikų, ir tai didžiausias skaičius, kurį turėjome, tačiau rugsėjo mėnesį ženkliai krito iki 470 tūkst., nes išėjo visa karta, kuri baigė mokslus, ir dėl to sumažėjo. Papildomai atsirado šiek tiek, bet ne taip ženkliai – dabar mes turime 477 tūkst.
Dėl piktnaudžiavimo. Jau ir dabar socialiniai darbuotojai atvejo vadybininkai, kurie nuo liepos 1 dienos atsirado visoje Lietuvoje, atvejo vadybininkų tinklas, jau dabar turi diskreciją, teisę tiek socialinės paramos lėšas, socialines išmokas, tiek vaiko pinigus naudoti kartu su šeima vaiko naudai, šeimos naudai. Šita diskrecija yra ir socialiniai darbuotojai savivaldybėse ja naudojasi, kad pinigai būtų geriausiai panaudoti.
PIRMININKAS. Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, aš norėčiau paklausti jūsų apie ateities ambiciją, nes šiandien jūs sakote, kad nuo 30 iki 50 ir galbūt 20 dar daugiavaikėms nepasiturinčioms. Mano žiniomis (praeitą savaitę vyko toks Baltijos šalių socialdemokratų susitikimas), Estijos kolegos informavo, kad jie trijų vaikų šeimai skiria 500 už vaiką, jeigu jie turi. Mes kažkada diskutavome, ginčijomės 100 pasiekti. Kaip jūs matote, kokia čia yra vizija ir kokiais žingsneliais mes galbūt eisime į priekį su vaiko pinigais? Ačiū už atsakymą.
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Iš tiesų svarbu matyti perspektyvą ir turbūt šeimoms svarbu matyti, kad galėtų planuoti ir drąsiau žiūrėti į ateitį. Ta politinė ambicija, kuri buvo pasakyta, – dar per šią kadenciją pasiekti 100 eurų. Jos link nuosekliai ir einama. Kai mes planavome trimečius biudžetus, irgi buvo numatyti papildomi asignavimai vaiko pinigams, kad mes 2021 metais priartėtume prie 100 eurų. Aišku, labai reikia žiūrėti bendrąsias prognozes, galimybes ir taip toliau, tačiau tą žingsnį turime daryti. Dėl trečio vaiko aš su jumis sutinku. Lietuvoje egzistuoja trečio vaiko problema. Jeigu kalbėtume apie demografinę situaciją, palyginti su kitomis šalimis, pas mus yra per mažai trečių vaikų. Turime paskatinti šeimas, kad atsirastų tie tretieji vaikai, ir ta išmoka turėtų būti dar didesnė.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, jūsų aiškinamajame rašte ir paskelbtoje skurdo ataskaitoje yra žiaurūs skaičiai, kad mūsų vaikų skurdo rizikos lygis yra net 25,7 2017 metais ir mes ženkliai atsiliekame, arba viršijame skurdo lygį, palyginti su mūsų kaimynėmis šalimis. Sveikintini visi tie žingsniai, kurie daromi, bet mano klausimas būtų toks. Ar skaičiavote, kaip keistųsi mūsų vaikų skurdo lygis po šitų padidinimų? Ačiū.
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Taip, skaičiavome, 4,3 % sumažėtų vaikų skurdas. Kai kurioms grupės, ypač daugiavaikėms šeimoms, kurios turi du tėvus, skurdas sumažėtų arti 10 %, vadinasi, nuo 30 kelių iki 20 kelių procentų. Tai rodo, kad kai kuriose grupėse, pavyzdžiui, vienišo tėvo, vienišos motinos šeimose, skurdo gylis yra gana didelis, pridėję lėšų ne tiek daug šeimų ištraukiame iš skurdo teritorijos. Tikrai turėtume dar daugiau dėti paramos.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, jūs paminėjote, kad vaiko pinigus gauna daugiau, negu buvo registruotasi per NPD ir per mokestinę sistemą buvo kompensuota. Iš tikrųjų tai rodo ir tam tikrą simptomą, kad dabar gauna tie žmonės, kurie nedirba, o gal išvis nedirbs. Vėlgi tai ne tik vaikų pinigų problema, tai ir kompensacijų problema, apskritai visos socialinės sistemos. Kai kada būna tokie skaičiai, kad dirbti nelabai apsimoka, nes geriau gauti visas tas išmokas. Tai vėlgi jūs užsiminėte tiktai apie tai, kad ką nors reikėtų daryti. Gal turite ką nors konkretaus? Galbūt iš dalies grįžti prie neapmokestinamojo dydžio didinimo už vaikus, nes iš tikrųjų galime prisižaisti vėl iki to, kad norinčių gauti išmokas bus dar daugiau.
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Tai, kad didelė dalis šeimų nepasinaudodavo neapmokestinamu pajamų dydžiu, yra susiję ir su tuo, kad jie gaudavo labai mažas pajamas, pavyzdžiui, minimalų mėnesinį atlygį. Jeigu turėdavo daugiau vaikų, jau nebegalėdavo pasinaudoti. Šiuo atveju būdavo skriaudžiamos tos šeimos, nes dirba, stengiasi gauti pajamas ir net negauna lengvatos.
Šiuo atveju, kai jūs kalbate apie tai, kad skatiname lyg ir priklausomybę nuo paramos, būtent šie vaiko pinigai nėra įtraukiami į pajamas, nuo kurių skaičiuojamos išmokos. Ką tai reiškia? Kad tu gali dirbti, uždirbti ir vaiko pinigus turėti. Taip mes kaip tik skatiname, kad žmonės dirbtų ir gautų šitas pajamas. Jos nesumažės, vaiko pinigai nesumažėja dirbant.
PIRMININKAS. Klausia G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Sveiki, ministre. Aš norėjau tiesiog priminti Valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkimų programą, kur buvo parašyta, kad plėsime papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio paramą, taikymą šeimoms, kurios turi du ir daugiau vaikų. Ir taip pat buvo kalbama, kad 2018 metais vaiko pinigai bus 60 eurų. 2018 metais vaiko pinigai buvo 30 eurų, dabar tikimasi 50, kaip suprantu, o PNPD išvis nėra. Ar yra ambicija vis dėlto grįžti prie Valstiečių ir žaliųjų sąjungos programos, nes matome, kad pajamų nelygybės rodikliai ne gerėja – blogėja.
Tai, ką Vyriausybė kalbėjo savo numatytoje programoje, kad sumažins pajamų nelygybės rodiklius iki europinio vidurkio, man šiandien pagal dabartinius teikiamus projektus neatrodo, kad turėtų būti tokios tendencijos. Ar yra ambicija grįžti prie programos, kuri buvo parašyta prieš rinkimus?
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio nėra (bent jau Vyriausybėje) tokių svarstymų. Žinau, kad Seime jų buvo kilę, ir galbūt čia ir galėtų ta diskusija vykti, bet Vyriausybė to nesvarsto. Vyriausybė turi ambiciją didinti vaiko pinigus ir viršyti tuos pažadus, kurie buvo duoti rinkimuose.
PIRMININKAS. Ir paskutinis klausia J. Narkevičius.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Gerbiamas ministre, ne paslaptis, kad techninis tų 20 eurų administravimas sukelia neigiamą poveikį, deja, kai kurios šeimos gauna dar mažiau. Tačiau sveikintinas jūsų tolesnis ryžtas palaikyti mūsų Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos siūlymą didinti tas išmokas, tačiau nesuprantamas jūsų kuklus ryžtas.
Klausimas būtų toks: tai, kad 20 eurų išmokėjimo padidėjimą iki 50 suvalgys infliacija, yra akivaizdu, ar jūs išanalizavote Lenkijos valstybės gerąją patirtį, kur buvo iš karto išmokėta 120 eurų, pasiektas efektas, padidintas biudžeto surinkimas ir atrasta lėšų iš karto šeimoms suteikti būtent teigiamą paramą? Ačiū.
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų analizavome ne tik Lenkijos, bet ir kitų šalių, aplinkinių šalių tendencijas ir tikrai vis daugiau šalių renkasi universalias vaiko išmokas. Lenkai tikrai yra priekyje kalbant apie120 eurų sumą. Bet reikia pasakyti, kad ji skiriama nuo antrojo vaiko, už pirmąjį testuojama pagal pajamas. Šiuo atveju mes einame prie universalesnės išmokos, kad visi gauna tą pačią, bet diferencijuojame tiktai pagal vaikų skaičių šeimoje ir pagal pajamas, esančias šeimoje.
Dabar ambiciją jau pristačiau, kad per keletą metų priartėtume bent prie 100 eurų, ir tai yra pirmas žingsnis ją įgyvendinti.
PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Motyvai dėl viso. Nuomonė prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Na, sunku iš tikrųjų nepritarti išmokų vaikams didinimui ir tikrai pritarsiu, bet išsakysiu kelias abejones. Pirma, vaikai negyvena vakuume. Vaikai labai aktyviai ir intensyviai naudojasi viešosiomis paslaugomis, tai yra darželiai, mokyklos, poliklinikos, ligoninės, bibliotekos, muziejai. Mes, nefinansuodami tų sričių, atimame galimybę iš šeimų turėti kokybiškas paslaugas. Šiandien mes galėtume užtikrinti kokybišką ir reikiamą finansavimą švietimui, kad mokytojas būtų patenkintas, tada bus ir vaikas patenkintas, bus ir šeima patenkinta, kad vaikas, atėjęs į polikliniką, gautų kokybišką paslaugą, jisai nesirgtų, jisai bus patenkintas, šeima bus patenkinta, visiems dėl to bus geriau.
Dabar mes atimame galimybę iš šeimų turėti tas kokybiškas paslaugas, mes paimame tuos pinigus ir tiesiog duodame šeimoms, vaikams, kad jie vėliau eitų ir nusipirktų tas paslaugas. Bet, būkime atviri, juk ne visur tos paslaugos egzistuoja. Juk ne visada rajone gausi kokybišką (net ir už pinigus) sveikatos paslaugą, ne visuomet galbūt gausi ir kokybišką švietimą už pinigus. Vis dėlto lieka abejonių, užuot užtikrinę kokybiškas sveikatos, švietimo paslaugas šeimoms ir tiems patiems vaikams, mes einame libertariniu keliu, kai nesame tikri, kaip tie pinigai galų gale bus panaudoti.
PIRMININKAS. Nuomonė už – T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, labai džiaugiuosi šia tęsiama reforma ir džiaugiuosi, kad šiuo sprendimu mes galime toliau griauti ilgai dominavusius socialinės politikos stereotipus. Mes ką tik kalbėjome apie tai, kad visiškai sugriovėme šitą sistemą, mitą, kad čia sunkiai kas nors techniškai tvarkoma – 500 tūkst. vaikų gauna pinigus, jokių problemų nėra. Nėra jokio girtuokliaujančių tėvų piktnaudžiavimo, nes yra atvejo vadyba. Savivaldybėse seniai veikia globojančios socialinės apsaugos sistema, kai girtuokliaujantiems tėvams padeda, bet kartu ir išmokų neduoda, piktnaudžiauti jomis.
Ir, svarbiausia, mes griauname baisiausią mitą, kad parama pasinaudoja tinginiai. Aš tik noriu jums priminti, per daug metų, kai didėjo emigracija, didėjo skurdas, blogėjo mūsų socialiniai rodikliai, mūsų socialinė politika stovėjo vietoje, jai nedidėjo išlaidos. Pašalpos ženkliai krito. Mes, turėdami skurdą ir emigraciją, mažinome pašalpas pastaruosius dešimt metų. Dabar šiuo sprendimu mes universalizavome sistemą ir įrodome praktiniu pavyzdžiu, kad statistinis lietuvis yra darbštus, dirbantis ir nori bent vieną vaiką ar du vaikus išauginti. Jis nėra tinginys. Mes turime dirbančių žmonių skurdą ir šiuo sprendimu mes dar labiau pradėsime spręsti.
Šiuolaikinė visuomenė yra labiau egoistiška negu mūsų tėvų ar senelių karta, jinai labiau vartotojiška, jinai nenori auginti vaikų ir visiškai normalu, tai vyksta visose kitose civilizuotose valstybėse, kad valstybė moka net atskirą atlyginimą per vaiko pinigus už vaikų auginimą, kad tai nebūtų vien prabanga. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Visi motyvai išsakyti. Kviečiu balsuoti dėl šio projekto.
Balsavo 91 Seimo narys: už – 89, prieš nėra, susilaikė 2. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomų niekas nesiūlo. Siūloma svarstyti lapkričio 22 dieną. Replika po balsavimo – R. J. Dagys. Prašau.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis Tomai, nepaisant to, kokios vyriausybės buvo, statistiškai, santykinai, lyginant su mūsų visomis biudžeto išlaidomis, per visas vyriausybes kaip tik toms skirtoms… išmokos socialinėms sritims, matuojant nuo BVP, augo. Baikite pasakas pasakoti!
PIRMININKAS. Dėkoju. Pereiname prie darbotvarkės. Ar norite dar? T. Tomilinas. Prašom. Buvo paminėta pavardė
T. TOMILINAS (LVŽSF). Reikia pataisyti kolegą, nes į mane buvo kreiptasi. Nuo BVP mažėjo, nuo biudžeto buvo labai stabilu arba gal šiek tiek augo. Pažiūrėkite į statistiką. O dar aš pasakysiu: svarbiausia, kad mažėjo socialinės pašalpos, mažėjo, smarkiai mažėjo.
13.00 val.
Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2019 metais, įstatymo projektas Nr. XIIIP-2735 (pateikimas)
PIRMININKAS. Dėkoju. Grįžtame prie darbotvarkės. Nutraukiame diskusijas. Toliau darbotvarkėje Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2019 metais, įstatymo projektas Nr. XIIIP-2735. Prašau, ministre, pristatyti.
L. KUKURAITIS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, šio įstatymo tikslas – patvirtinti 2019 metų pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį – 173 eurus, įvertinus mokesčių reformą. Bazinis dydis didinamas 1,29 %, tai yra nuo 132,5 iki 134,2 euro, tai yra 1,71 euro daugiau, ir atitinkamai padidintas įskaičiuojant 28,9 % dydžio socialinio draudimo tarifą, kuris su mokesčių reforma perkeliamas į darbuotojo dalį.
Jeigu nebūtų priimtas įstatymas dėl pareiginės algos bazinio dydžio nustatymo 2019 metams, įstatymai nenumatytų galimybės taikyti 2018 metams nustatytą pareiginės algos bazinį dydį, kuris šiuo metu yra 132,5 euro. Nustačius 173 eurų bazinį dydį, 180 tūkst. darbuotojų pareiginės algos padidėtų nuo 8 iki 55 eurų per mėnesį, nuo mažiausiai uždirbančio valstybės tarnautojo, specialisto iki Konstitucinio Teismo teisėjo. Tam 2019 metų valstybės biudžete numatyta 33,4 mln. eurų. Prašome šitam projektui pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Pirmasis klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, gerbiami Seimo nariai, noriu atkreipti dėmesį tų, kurie nelabai įdėmiai klausosi, ką mes dabar čia priimame. Noriu atkreipti dėmesį, kad tie iš jūsų, kuriems bus mokamas atlyginimas pagal šitą bazinį koeficientą ir kurie draudėtės pilnai – pagal 2+2+2 formulę, kadangi kaupimas padarytas kaip privalomas… administruojamas mokestis, bazinis dydis padidėja 1,7 %, o dėl to privalomumo 4 % mes netenkame 3 %, tai santykinai jūs į rankas po Naujųjų metų gausite mažiau. Nenustebkite: ne daugiau, o mažiau, nes jums mokestinė bazė išauga, lyginant su dabartiniu būdu, dabartiniu skaičiavimu, trimis punktais. Aš klausiu dabar, kodėl jūs taip viešąjį sektorių… žadate jiems ne tik nepadidinti, bet iš esmės sumažinti realiai gaunamas pajamas?
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Iš tiesų čia patikslinant. Šalia to, kad yra ir pensijų kaupimo reforma (iš tiesų daliai žmonių atsiranda įtraukimo į pensijų fondus galimybė, kurią žmonės gali rinktis, nedalyvauti kaupimo fonduose, tokiu būdu tos lėšos liktų asmeniui), papildomai dar yra ir mokesčių reforma, kuri sumažina darbo apmokestinimą keletu procentų. Sudėjus bendrai tiek bazinio dydžio augimą, tik mokesčių reformos dalį, net jeigu liktumėte dalyvauti pensijų fonduose, kur irgi augimas iki 3 % yra išskaidomas per šešerius metus, realiai padidėjimas būtų 0,3 %, tada lėšos į rankas būtų didesnės.
Bet jeigu kalbama apskritai apie visą viešąjį sektorių, tikrai turime kalbėti, kad algos yra per žemos. Jeigu mes norime geros kokybės iš viešojo sektoriaus, atitinkamai, šalia mokestinės reformos, šalia vaiko pinigų, atskiroms grupėms einama didinimo keliu, kaip ir valstybės tarnautojų pagal Valstybės tarnybos įstatymą, iš apačios, mažiausias pajamas gaunantiems yra didinama.
Lygiai taip pat statutiniams, STT, švietimo darbuotojams, sveikatos darbuotojams, kurie pristatyti su valstybės biudžetu, socialiniams darbuotojams, lėšos visam viešojo sektoriaus darbo užmokesčiui tikrai yra gerokai didinamos. Ne bazinį dydį pakeliant šiuo atveju, pakeliant bazinį dydį 33,4 mln., bet taip pat yra dešimtys, o kai kur ir šimtai milijonų dedami į viešąjį sektorių.
PIRMININKAS. Klausia K. Glaveckas. Jo salėje nėra. J. Razma. Prašom klausti, Jurgi.
J. RAZMA (TS-LKDF). Vis dėlto, ministre, ar, Vyriausybei svarstant šį klausimą, pirminis jūsų siūlymas toks ir buvo dėl tokio bazinio dydžio? Ar vis dėlto jūs nematote, kad per daugelį metų nuo krizės pradžios labai jau atsiliko bazinis dydis ir kartu valstybės tarnautojo atlyginimas, lyginant su kitais parametrais, kaip minimali mėnesinė alga ir kai kurių kitų darbuotojų atlyginimai, kurie buvo specialiais įstatymais padidinti? Ar nematote čia dar erdvės diskutuoti, nes Seime, beje, kiek žinau, buvo įregistruoti projektai su kitu, tai yra didesniu, baziniu dydžiu, tik kažkodėl jie į darbotvarkę neįrašyti?
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų tas sumažinimas, kuris įvyko krizės metu dėl bazinio dydžio, iki pat šios kadencijos nė karto nebuvo pajudintas. Tai šioje kadencijoje mes šiais metais padidinome ir dar kitais metais planuojame. Vadinasi, baziniu dydžiu pradėjome rūpintis ir jau rūpinamės taip, kaip galime šiuo metu. Pirminis variantas buvo net mažesnis pasiūlytas, bet šis suderėtas dydis buvo sutartas, yra sutarta dėl kolektyvinės sutarties su profesinėmis sąjungomis, šią sutartį netrukus pasirašysime. Kalbant apie didinimą, didesnį didinimą, aišku, viskas yra siejama su valstybės biudžeto galimybėmis ir šie svarstymai turėtų vykti kartu su valstybės biudžeto galimybių svarstymu.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, jūs neblogai įvaldėte skaičių žongliravimą. Jūs čia skaičiais mus užmušote, pristatydamas ne vieną įstatymą. Yra daug trafaretinių frazių, man labai patiko „ženkliai didinamas“. Tai mano klausimas dėl ženklaus didinimo. Kiek šiandien gauna, nes jūs paminėjote, socialinis darbuotojas? Koks yra socialinio darbuotojo vidurkis šiandien? Ir kaip ženkliai padidės po šių metų biudžeto priėmimo? Galite pasakyti skaičiais, ne frazėmis?
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Valstybės biudžete kitais metais yra numatytas socialiniams darbuotojams, dirbantiems su šeimomis, kurios būtent dotuojamos iš valstybės biudžeto, 15 % augimas, lygiai kaip kad ir toliau planuojame 2020 metais ir 2021 metais. 2020 metais jau pasivysime ir aplenksime vidutinį darbo užmokestį, 2021 metais jis bus būtent aplenktas. Atvejo vadybininkams (atvejo vadybininkams) papildomai yra numatyta plius 30 %, tiek atvejo vadybininkų skaičiaus augimui, kad krūvį mažintume, kad darbas būtų kokybiškesnis, taip pat darbo užmokesčio didinimui. (Balsai salėje) Dabar už visų kitų socialinių darbuotojų savivaldybėse algų didinimą atsakingi savivaldybių merai, nes jie visiškai organizuoja socialines paslaugas. Savivaldybių administracijos tarybos, nes jie organizuoja socialines paslaugas.
PIRMININKAS. Klausia G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Man iš principo labai keistai atrodo profesinių sąjungų derybos dėl bazinio dydžio. Šiandien skaitome straipsnį, kad buvo išsiderėtos papildomos atostogos ir dėl to profesinės sąjungos pritarė bazinio dydžio keitimui. Turėdamas omenyje, kad profesinėms sąjungoms priklauso mažiau kaip 10 % viešojo sektoriaus darbuotojų, kuriuos paveikė šis bazinio dydžio keitimas, ar nemanote, kad reikėtų iš principo atsieti derybas dėl bazinio dydžio ir derybas dėl kitų socialinių garantijų, nes šiuo atveju atrodo, kad buvo nueita tokiu keliuku, kad gausiu papildomų atostogų ir mandagiai pritarsiu tam, ką Vyriausybė siūlo, nes vis tiek nieko geresnio turbūt nesitikiu išsiderėti? Ar nemanote, kad reikėtų tuos dalykus šiek tiek atskirti, nes tai nėra tapatūs dalykai, jie visiškai neturi vienodos vertės?
L. KUKURAITIS. Kolektyvinės derybos numatytos Darbo kodekse dėl bazinio dydžio, kaip mes jas turėtume, įgyvendintume ir ten būtų sutarta dėl bazinio dydžio. Dabar tai yra apskritai pirmas kolektyvinis derėjimasis nacionaliniu lygmeniu, tai yra apskritai pirma kolektyvinė sutartis, nacionalinė kolektyvinė sutartis, apimanti visą sektorių, kurią pasirašysime mūsų istorijoje. Kadangi tai buvo pirmoji, formavosi tokia tvarka, toks būdas, nes greičiausiai ir profesinės sąjungos, matydamos, kad nėra numatyta kitų kolektyvinių nacionalinio lygio susitarimų, procesų, derybų, įtraukė ir kitus aspektus. Ar tai yra tinkamas būdas, ar ne, tikrai galime diskutuoti. Profesinėms sąjungoms ir jų nariams sudaromos tam tikros papildomos sąlygos, tai yra leidžiama pagal Darbo kodeksą kolektyvinėmis sutartimis dėl to susitarti ir tokiu būdu skatinti, kad kiek galima daugiau žmonių jungtųsi dėl bendrų interesų, taptų profesinių sąjungų nariais ir atstovautų savo interesams, ir pasiektume tokią situaciją, kai profesinės sąjungos atstovaus didžiajai daliai ne tik viešojo sektoriaus, bet ir privataus sektoriaus. Tada mes tikrai turėsime visai kitokią pilietinę visuomenę ir kitokius darbo užmokesčius.
PIRMININKAS. Klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, pagal pateiktą projektą mes matome, kad valstybės, savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis augs, ir jis augs 1,29 %. Taip pat gerai žinome, kad infliacija yra reikšmingai didesnė, šiuo metu ji apie 2,4 %, prognozuota apie 2,6 % šiais metais, kitais metais gali būti apie 2,2 %, priklauso nuo to, kas prognozuoja. Ar mes teisingai suprantame, kad valstybės tarnautojas, biudžetininkas ateinančiais metais gyvens blogiau, nes bus priimtas augimas tik 1,9 %, o infliacija bus daug didesnė ir jo perkamoji galia sumažės. Vadinasi, jis ateinančiais metais galės nusipirkti, gauti paslaugų, prekių mažiau, nei kad gali šiais metais?
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Jeigu žiūrima tik į šiuos du skaičius, tai tada taip būtų teisinga matematiškai. Bet yra ir kiti skaičiai ir kitos lėšos, skiriamos viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčiui didinti. Mokestinė reforma mažina darbo apmokestinimą, todėl daugiau liks į rankas, papildomai išplečia neapmokestinamąjį pajamų dydį tam tikrai grupei, vadinasi, vidurinei klasei, atitinkamai pagal specializuotus įstatymus – sveikatos, švietimo socialinės srities sektoriams, pareigūnams ir kitiems papildomai bus didinamos algos. Valstybės tarnybos įstatymas irgi didina algas, ypač tiems, kurie gauna mažiausiai. Kai visa tai susumuojame, tai tikrai galime pasakyti, kad viso viešojo sektoriaus darbuotojams kitais metais darbo užmokestis augs netgi pagal santykį su infliacija.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausiančių nėra. G. Skaistė – motyvai prieš.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Na, pagal santykį su infliacija biudžetininkams atlyginimai tikrai neaugs. Planuojama infliacija yra 2,2 %, o didinimas yra 1,9 %. Tai akivaizdu, kieno nenaudai yra šitas pakeitimas. Noriu pasakyti, kai jūs kalbate apie didinimą tam tikroms kategorijoms, bet tai ir yra didinimas tam tikroms kategorijoms. O didžiajai daliai biudžetininkų atlyginimai realia verte tikrai sumažės. Kalbant apie tai, kad kažkam skiriame, kažkam neskiriame, kaitaliojame šakutes, tai reikia įvertinti, kad mes tokiu būdu tiesiog griauname egzistuojančią sistemą. Anksčiau buvo nustatytos kažkokios šakutės, kiek biudžetininko darbas vertas pagal santykį su kitu biudžetininku, o šiuo atveju mes tiesiog tiems, kurie yra patogesni ar kurie labiau triukšmauja, pakeliame šakutes, o tie, kurie yra tylūs ir geri, gauna 1,29 % daugiau. Tai, mano nuomone, yra visiškas nonsensas įvertinant tai, kad apskritai atlyginimai kyla apie 12 % per metus ir viešasis sektorius tampa visiškai nekonkurencingas, žiūrint į realią vertę, su privačiu sektoriumi. Šiandien jau matome viešojo sektoriaus tokias skyles, kur žmonės iš tikrųjų nebenori į tas vietas eiti. Tai ir muitinė, ir darželių darbuotojai, yra pilna sričių, kurios tiesiog uždaromos, pavyzdžiui, darželių grupės, nes tiesiog neatsiranda nė vienos auklėtojos, kuri norėtų už tokį atlyginimą dirbti. Tokia yra viso viešojo sektoriaus sistema. Jeigu mes geriname situaciją kažkokiems medikams, mokytojams, bet nematome tos tyliosios daugumos, mano nuomone, tai yra tikrai labai klaidingas kelias ir tikrai nederėtų juo eiti. Tiesiog noriu priminti, kad buvo priimtas mūsų pačių Seime nutarimas grąžinti bazinį dydį į 2009 metų lygį ir jūs visi balsavote už. Tuo tarpu šiandien, ką siūlome, tai yra tiesiog parodija.
PIRMININKAS. Motyvai už – S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėkui. Noriu patikslinti šiek tiek kalbėjusius prieš tai, nes tai, kas didinama baziniu dydžiu, taip, gal ne visai kompensuoja infliacijos, bet turime įvertinti, kad tas mokestinės naštos mažinimas (tai nevienareikšmiškai gali būti vertinama, aš tai suprantu) irgi yra pajamų didinimas, ir nei daug, nei mažai, bet maždaug 5 %. Kartu sudėjus tai yra 6 % su viršum ir tai du tris kartus viršija infliacijos didėjimą.
Buvo sakyta, kad neva privalomas dalyvavimas pensiniame kaupime yra pajamas mažinantis veiksnys, bet neužmirškime, kad išėjus į pensiją tai yra taip pat pajamos, tai yra pajamų atidėjimas pensijai. Be to, tai nėra privaloma daryti. Taigi suplakti kelis dalykus į vieną vietą ir nesuprasti, kad pajamos didėja visiems, taip pat ir valstybės tarnautojams, yra nesusipratimas, todėl siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Motyvai visi išsakyti. Kviečiu balsuoti dėl šio įstatymo projekto.
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 65, prieš – 11, susilaikė 16. Po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Sveikatos… atsiprašau, Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kaip papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Papildomų daugiau niekas nesiūlo. Galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Siūloma svarstyti lapkričio 22 dieną.
13.17 val.
Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 9 straipsnio, 1, 2, 3, 4 ir 5 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2736 (pateikimas)
Kitas klausimas – Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 9 straipsnio, 1, 2, 3, 4 ir 5 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2736. Prašau, ministre, pristatyti.
L. KUKURAITIS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, teikiu įstatymo projektą, kurio tikslas – padidinti valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo prieduose numatytus minimaliuosius pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus siekiant, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. įgyvendinant mokesčių reformą ir nustačius 555 eurų minimalią mėnesinę algą ir 173 eurų pareiginės algos bazinį dydį koeficientų dydžiai eurais nebūtų mažesni už nustatytą MMA ir atitiktų Darbo kodekso 141 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad MMA – mažiausias leidžiamas atlygis už nekvalifikuotą darbą.
Vyriausybei nustačius minimalią mėnesinę 430 eurų dydžio algą, visų nekvalifikuotų darbuotojų pareiginės algos padidėtų 30 eurų, todėl įstatyme ir siūloma kvalifikuotiems darbuotojams, specialistams, struktūrinių padalinių vadovams ir jų pavaduotojams bei įstaigų vadovų pavaduotojams, kuriems šiuo metu taikomi minimalių koeficientų dydžiai, pareiginės algos pastoviąją dalį padidinti taip pat vidutiniškai 30 eurų. Minėtų darbuotojų biudžetinėse įstaigose dirba apie 40 tūkst. Įstatymo projektui įgyvendinti numatoma skirti 16 mln. eurų įstatymo projekto prieduose numatytiems minimaliems pareiginės algos dydžiams padidinti. Numatoma, kad šis įstatymas įsigaliotų 2019 m. sausio 1 d. Prašome įstatymo projektui pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pirmasis klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, šiek tiek nesąžiningai nepadoru net lyginti – va tiems 30 ir čia. Jūs gi padidinote, jūsų valdžia padidino prokurorams nuo 600 iki 1 tūkst. eurų per mėnesį, labai panašiai STT darbuotojams, žvalgams. Tai yra mėnesinis padidinimas, o šitie vargšai ir per metus nesurinks tiek, kiek minimum padidinote kai kurioms grupėms. Čia esminis dalykas.
Ir ką tik pritarėte po pateikimo bazinio dydžio didinimui, tai vėlgi mes matome, kaip didėja tai grupei, kuriai padidinote koeficientus, tai yra prokurorams ar STT darbuotojams, ir kiek didės tiems patiems savivaldybės, ministerijų ar Seimo darbuotojams? Kaip jūs į tai pats žiūrite? Pirma, reikia galbūt visiems, kaip ir toms grupėms, 20 % padidinti koeficientus, o po to didinti… o ne selektyviai – vieniems pasirinktinai didiname daug, o kitiems visiškai kruopeles numetame. Ačiū.
L. KUKURAITIS. Ačiū už klausimą. Iš tiesų jau Seimo narė G. Skaistė atkreipė į tai dėmesį, kad turėdami bendrą bazinį dydį ir bendrąją sistemą tam tikroms grupėms yra didinama skirtingai. Deja, šiuo metu sistema dar nebuvo visiškai subalansuota, visiškai įgyvendinta, o dabar jau ji yra išbalansuojama. Šiuo požiūriu aš sutinku. Mūsų ministerijos nuomone… Daugeliu atžvilgiu, kai buvo siekiama didinti individualiai pagal specialiuosius įstatymus, mes siekėme, kad būtų didinama bendrai. Deja, nueita šiuo keliu, ir mes dabar turime tokią skirtingą sistemą – tiek mokytojams, tiek sveikatos sistemai, tiek socialiniams darbuotojams yra atskirai ir skirtingai didinama, ir ne tik toms grupėms, kurias jūs įvardijote. Kaip ir minėta, yra grupių, kurioms specialiaisiais įstatymais nėra didinama, ir turime užtikrinti bent jau minimalų augimą kartu su minimalios algos didėjimu.
PIRMININKAS. Klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, kai reikia kaip nors mažus atlyginimus gelbėti krizės sąlygomis, aš suprantu, kad tai yra būtinybė, būna tokių dalykų, bet dabar krizės nebėra, augimas vyksta, o mes toliau einame tuo pačiu keliu: keliame minimalias algas, bet paliekame, įšaldome šiek tiek aukštesnes. Tai yra požiūrio į žmones klausimas. Tai gal išvis su šitomis grupėmis, kurioms siūlome, tiesiog nebežaiskime, pasakykime, kad jūs visi, nepriklausomai, ką dirbate, gaunate minimalią algą, ir viskas, ir nereikės mums čia niekada kankintis – ką nors diferencijuoti, koeficientus kelti, nes mes jau prie tos sistemos priėjome. Pagrindinė masė ir gaus tą minimalią algą arba arti jos. Ar čia mes, manote, einame teisingu keliu?
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų minimalios algos gavėjų Lietuvoje labai mažėja ir tai susiję tiek su Darbo kodekso nuostatomis, kad už kvalifikuotą darbą negalima mokėti minimalios algos, tiek su „Sodros“ grindų atsiradimu. Tad tiek gaunančių iki minimalios, tiek minimalios ženkliai Lietuvoje mažėja. Šiuo atveju keičiamos tik šakutės, bet pagal tų šakučių ribas taip pat galima mokėti ir aukštutines ribas, ir visas kitas ribas. Už tai atsakingi tie, kurie valdo valstybės ar savivaldybių biudžetų asignavimus.
PIRMININKAS. Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis ministre, ar nemanytumėte, kad būtų tikslinga sugrįžti prie to mūsų pasiūlymo, kurį jūs, Vyriausybė, svarstėte ir iš esmės pritarėte, kur šis šakučių pakėlimas yra numatytas visiems darbuotojams, tiems, kurie dar nepapuolė į atskirų grupių didinimą. Taip bent jau būtų atrištos rankos, kad pagal finansinius išteklius, jeigu yra pinigėlių, galėtų būti atlyginimai padidinti, nes dabar jūs pateikiate siūlymą tik labai nedidelei daliai, tai yra vadovams ir tam tikrai grupei. Kadangi svarstome šį įstatymo projektą, gal mes galėtume pabandyti sujungti tuos projektus, komitete svarstyti juos kartu ir pabandyti galbūt tą šakučių pakėlimo skalę išplėsti? Ačiū už atsakymą.
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų šakutės yra pakankamai didelės. Kai kur jos turi ribas: nuo didžiausios iki žemiausios ribos yra trys kartai, ir tikrai daugeliu atveju tų šakučių nepasiekiamas ne tik kad vidurys, o aukščiausia riba… Kol kas sistema yra labai lanksti. Klausimas, jeigu mes norime labiau reguliuoti atlyginimus, ar neturėtume kaip nors siaurinti šakučių ir diferencijuoti pagal darbo pobūdį. Taip būtų daugiau reguliavimo. Šiuo atveju palikta labai lanksti sistema visiems, kurie valdo darbo užmokesčio fondus. O tie darbo užmokesčio fondai kai kuriose srityse ženkliai auga dėl papildomų valstybės asignavimų, ir čia jau tikrai turės visą teisę tiek savivaldybių tarybos, tiek darbdaviai, direktoriai, vadovai padidinti darbo užmokestį iki viršutinių ribų. Toks būtų atsakymas.
PIRMININKAS. Klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, daug girdime kalbų ir aiškinimų apie šakutes, bet man čia labiau panašu į peilį, peilį tų, kurie dirba daugiausiai, sunkiausiai, ilgiausiai. Labiausiai kvalifikuotų specialistų, vadovų, turinčių didžiausią patirtį, dirbančių didžiausiu krūviu, limitas ir maksimali suma, kiek gali gauti, yra įšaldoma, nesikeičia. Mes tiktai plokštiname situaciją ir tuos, kurie dirba daugiausiai, ilgiausiai, sunkiausiai, savotiškai demotyvuojame. Mano klausimas: kodėl, keldami apatinę ribą, mes nepakeliame ir viršutinės, kad motyvuotume tuos, kurie, kaip ir minėjau, dirba sunkiausiai, ilgiausiai ir daugiausiai?
L. KUKURAITIS. Ačiū už klausimą. Tie, kurie dirba sunkiausiai, ilgiausiai ir daugiausiai, greičiausiai jau gauna labai aukštas… palyginus tas šakutes, aukštesnę ribą. Šiuo atveju rūpinamės tais, kurie yra vadovai, bet gauna žemiausią ribą. Tai nėra ta, kuri atitinka nekvalifikuotą darbą, ji yra aukštesnė negu MMA, bet kadangi būtent ir rūpinamės tais, kurie dirba daug, o gauna mažai, kad kartu su MMA augimu paaugtų ir jiems visiems, kurie gauna mažiausias ribas. Šiuo atveju rūpinamės mažiausiai uždirbančiais, kad jų santykis su nekvalifikuotu darbu nesikeistų blogąja prasme. O tos ribos į dydį tikrai yra visiškai naudotinos ir tikiuosi, kad darbdaviai taip ir darys.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, čia atliktas paprasčiausiai matematinis veiksmas – vienoje lentelėje po 0,18, kitoje lentelėje – 0,21. Dabar aš norėčiau paklausti. Vis dėlto mes įstatymu keičiame atlyginimo dydį, o kokiu būdu yra kompensuojama savivaldybėms, jos vis tiek turės atsižvelgti į šitą įstatymą, ir ar iš tikrųjų pervedimas… yra imamas vidurkis tų šakučių, ar kažkoks kitoks principas? Jis irgi nėra pakankamai aiškus, kai jūs sakote, kad galima didinti pagal šakučių ribas, tai iš tikrųjų reikia turėti iš ko didinti. Mes nustatome tas šakutes, o pinigus ne visada pervedame. Šiuo atveju, kaip bus pasielgta? Ačiū.
L. KUKURAITIS. Dėkui. Tai yra apskaičiuota pagal konkrečius duomenis, kuriuos teikia savivaldybės, ir bus skaičiuojama pagal konkrečios savivaldybės poreikius ir tos lėšos, tie 16 mln., taip ir bus paskirstytos.
PIRMININKAS. Klausia T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, mano klausimas apie bazinį dydį ir apie biudžetininkų apmokėjimą buvo finansų ministrui, bet aš klausiau apie derybas ir jis mane nukreipė pas jus, sako, kad jis nenori komentuoti tų derybų. Galbūt galėtumėte jūs šiek tiek pakomentuoti, nors aš suprantu, kad, be finansų ministro, Finansų ministerijos dalyvavimo, derybos yra labai sunkios ir beveik beprasmės. Mes iš tikrųjų turime situaciją, kad derybos vyko po biudžeto sukūrimo arba po preliminaraus biudžeto projekto sukūrimo. Ar kitais metais mes galime tikėtis, kad vis dėlto derybos dėl bazinės algos ir dėl tokių dalykų vyktų prieš pradedant planuoti biudžetą? Kartoju tą klausimą ir noriu jūsų nuomonės.
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Iš tiesų tai irgi buvo kolektyvinių derybų objektas, kada prasidėtų kitų metų derybos, ir sutarta, kad derybos prasidės kitų metų pirmą ketvirtį, vadinasi, iki biudžeto svarstymo dar ministerijų, o ir vyriausybiniu lygmeniu.
PIRMININKAS. Daugiau klausiančių nėra. Motyvai dėl viso. Nuomonė prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, mano argumentai kažkiek persidengia su mano jau pateiktu klausimu. Iš tikrųjų augant ekonomikai ir didėjant finansinėms galimybėms, eiti į tolesnį apmokėjimo tvarkos suplokštinimą, apmokėjimo šitam sektoriui… Tai turės visiškai liūdnas pasekmes ir emigracijos požiūriu, ir visais kitais, ir demotyvaciniu, ir pasitikėjimo valstybe, ir kitais klausimais. Kokią mes čia dabar sistemą kuriame? Bus kategorija darbuotojų, kurie tiesiog gaus visi vienodai, kažkiek, ir tuo viskas turėtų baigtis.
Demotyvacinė sistema tikrai atsiras.
O kitas dalykas, kai mes bazinį dydį, faktiškai net infliacijos nekompensavome, kas viską skaičiuojant yra daugiklis, pabrėžiu, daugiklis iš visų kitų išvestinių priedų ir priedelių, visi yra dauginami iš bazinio dydžio, tai ta aritmetika visiškai aiški šiuo atveju. Nuo daugiklio viskas priklauso, iš kiek padauginsi savo teises gauti ką nors. Mes tiesiog kuriame visiškai ydingą sistemą, nuo kurios mes… jau ne vieną kartą, ne vienu savo nutarimu, čia pasižadėjimais ir panašiai žmonėms sakėme, kad mes iš šitos sistemos išeisime, ir vis darome laikiną priemonę. Ta laikinoji priemonė, mes tą pradėtą laikiną priemonę toliau taikome ir vėl sprendžiame tik mažųjų atlyginimų kėlimą palikdami visą sistemą nepaliestą. Iš esmės iš žmonių atimame viltį, kad ir su šia Vyriausybe, ir su šia dauguma tikrai šis klausimas bus nesprendžiamas. Toks požiūris į žmones juos tikrai motyvuoja išvažiuoti iš Lietuvos ir ypač išeiti iš viešojo sektoriaus. Mes dabar tą turime.
PIRMININKAS. Laikas!
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Neaišku, kas toliau dirbs valstybėje.
PIRMININKAS. Motyvai už – A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Iš tikrųjų kas gali būti prieš bet kokį didinimą, jei pridedama bent pora dešimčių eurų. Kiekvienas žmogus, taip pat ir čia, kuriam reguliuojamas minimalus atlyginimas, be abejo, pasisakys už. Aš irgi pasisakau už.
Tačiau atkreipkite dėmesį, kolegos, kad mes metai iš metų vis peržiūrime šį įstatymą ir skirtumai tarp tų mūsų labai rimtai svarstomų kategorijų yra viena šimtoji. Pasižiūrėkite į C lygį su profesinio darbo patirtimi iki dvejų, penkerių, dešimties metų ir taip toliau. Koks skirtumas tarp tų kategorijų? 0,01 %. Algos išraiška tai būtų kiek? 5 eurai, jei neklystu, 4 eurai? Dar mažiau, štai sako.
Gal reikia baigti šį žaidimą, likviduoti tas kategorijas, kurios iš tikrųjų šiuo atveju jokios pridėtinės vertės neduoda. Iš tikrųjų tik imitacija, kad labai skiriasi tarp kvalifikacijų tos šakutės. Manau, reikia duoti tiems žmonėms ir šaukštą ir iš esmės šį įstatymą pakeisti, kad jis turėtų ir pridėtinę vertę, ir išties tie žmonės, kuriuos jis liečia, pajaustų tikrai didelį skirtumą.
Kita vertus, apskritai valstybės tarnyba diskredituojama, kai rašoma, kad valstybės tarnyboje yra 40 tūkst. žmonių, kurie gauna iš esmės minimalų atlyginimą. Atsiprašau, iš tikrųjų tai yra visiška nesąmonė. Bet taip yra.
PIRMININKAS. Laikas!
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Siūlau baigti tuos žaidimus ir teikiant įstatymą, galbūt svarstymo metu iš esmės pakeisti jį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Kviečiu pasisakyti dėl šio įstatymo projekto balsuojant.
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 65, prieš – 2, susilaikė 22. Po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomų niekas nesiūlo. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Siūloma svarstyti lapkričio 22 dieną.
Kadangi pagal darbotvarkės planą jau turėtume pradėti Vyriausybės pusvalandį, likusius tris klausimus siūlau svarstyti vakarinėje darbotvarkėje penktu, šeštu ir septintu klausimais. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
13.34 val.
Vyriausybės valanda
Pradedame Vyriausybės pusvalandį. Norėčiau informuoti, kad nedalyvauja krašto apsaugos ministras R. Karoblis, nes yra išvykęs į komandiruotę Vokietijoje. Pirmasis pagal sąrašą klausia G. Landsbergis.
Toliau posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininko pavaduotojas J. Liesys.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Premjere, šiandien buvote 14 valandą kviestas į bendrą opozicinių frakcijų pasitarimą. Atsakinėdamas salėje iš tribūnos vengėte atsakyti į klausimą, išsisukinėjote ir netgi melavote, kad jums negalioja Vyriausybės kanceliarijos darbo reglamentas. Gyrėtės, kad turite teisininko išsilavinimą, bet turėtumėte žinoti, kad teisės aktai, kaip ir įstatymai, galioja visiems Lietuvos piliečiams vienodai. Ministre Pirmininke, jūs suprantate, kad, atsisakydamas dalyvauti bendruose demokratiniuose procesuose ir diskutuoti dėl to, atsakyti į užduotus klausimus, jūs galite nepalikti opozicijai jokios kitos išeities, kaip tik imtis formalių nepasitikėjimo procedūrų, tokių kaip interpeliacijos komisijos, arba vadovautis kitomis Statuto normomis, kurios priverstų jus prisiimti atsakomybę už tai, kad jūs Seimo nariams ir visiems Lietuvos piliečiams sakote netiesą.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Gerbiamas Gabrieliau Landsbergi, jūs sakydamas, kad aš sakau netiesą, sakote netiesą. Vyriausybė savo veikloje vadovaujasi visais įstatymais, tai yra ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymu, ir Vyriausybės darbo reglamentu. Yra įstatymų hierarchija, yra įstatymai, poįstatyminiai aktai ir yra sprendimai, kurie reguliuoja įstaigos vidaus darbo tvarką. Noriu paminėti, dar kartą priminti, kad Vyriausybė, vykdydama savo funkcijas, atlieka visas jas, kas yra pavesta įstatymu, ir kokią pareigą ar funkciją suponuoja įstatymai. Aš jums į klausimus atsakiau ir jūsų teiginiai apie melavimą, ar sakymą netiesios, kaip ir minėjau, yra netiesa ir melas.
Dabar dėl pakvietimo. Jūs turbūt puikiai suprantate, esate jaunas, išsilavinęs žmogus, jeigu tikrai nuoširdžiai norima vieno ar kito susitikimo, yra tvarka, kada paskambina į Sekretoriatą, paklausia ir suderina, ar galėtų būti toks susitikimas, tada suderina laiką, vietą, temą, ir susitikimas tikrai vyksta produktyviai, jis yra nuoširdus. Kada iš žiniasklaidos sužinoma, kad kviečia ir dar po to pakomentuojama, kokiais tikslais kviečiama, tai aš į klausimus atsakiau ir tikrai nenorėčiau dalyvauti, to, kas nėra numatyta Seimo statute… O opozicija, taip, jūs turite visas galimybes, tai, kas suteikta įstatymu ir Seimo statutu, galite ir realizuoti. Ačiū.
PIRMININKAS (J. LIESYS, LSF). Labai trumpai.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Gerbiamas Pirmininke, vakar buvo paskambinta į jūsų Sekretoriatą, sužinota, kad šiandien visą dieną esate Seime, klausimai buvo perduoti, atsakymas iš jūsų sekretorės buvo gautas, kad atsakymai yra gauti. Taigi, Ministre Pirmininke, jūs arba melagis, arba bailys. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Na, tiesiog aš gal susilaikysiu nuo komentaro, nes jūs savo veidą vis labiau ir labiau demonstruojate Lietuvos žmonėms. Manau, tai yra didžiulis pliusas.
PIRMININKAS. Gerai. Klausia gerbiama V. Čmilytė-Nielsen. Ruošiasi J. Olekas.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas Ministre Pirmininke, pastarosiomis savaitėmis labai daug buvo kalbėta apie ištrintą įrašą ir apie tai, ar visuomenės teisė žinoti yra absoliuti. Iš tiesų, peržvelgus valdančiosios daugumos iniciatyvas šioje srityje, išaiškėja labai aiški žodžio laisvės ribojimo ir žiniasklaidos silpninimo tendencija. Tai ir Žiniasklaidos registro sukūrimas, ir iniciatyvos reguliuoti pozityvių žinių proporcijas žiniasklaidoje, ir registro duomenų žiniasklaidai apribojimas, ir galų gale ketinimai keisti LRT valdymo modelį. Ta proga noriu jūsų paklausti, kiek jums, gerbiamas premjere, yra svarbi žodžio laisvė ir ar iš šios valdančiosios daugumos sulauksime bent vienos ne kontrolę didinančios, ne politizuojančios, o žiniasklaidą stiprinančios iniciatyvos?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Tai yra labai svarbūs dalykai, dėl to nesiginčijama. Jūs klausdama šiek tiek netiksliai paminėjote, kad žiniasklaidai nebuvo nei vienos dienos, nei vienos minutės uždrausta arba apribota galimybė gauti informaciją iš registro. Tiesiog viskas, kas mūsų valstybėje vyksta, šios valdančiosios daugumos noras yra vienintelis, kad būtų laikomasi įstatymų.
Kas buvo per 28 metus? Buvo visko. Mes dabar tai ir matome, visokias iniciatyvas. Buvo mažinami PVM, tiksliau, didinami spaudai tokiu būdu „remiant“ žiniasklaidą. Buvo momentas, kai buvo tiesiog piktybiškai neskiriamas finansavimas LRT, šitai televizijai, kai tai priklausė nuo Vyriausybės politinės valdžios. Tai irgi buvo daroma. Aš tikrai nematau nė vieno šiandien požymio, kuris leistų sakyti, kad dauguma kovoja su žiniasklaidos laisve. Ne, žiniasklaidos laisvė kaip tik mūsų yra gerbiama, bet tai turi būti daroma laikantis įstatymo.
Dabar, kadangi ne visi žmonės tą girdi, man atsakinėjant jums į klausimą, vėl G. Landsbergis įžeidinėja, iš vietos replikuoja. Tai tiesiog irgi rodo tam tikrą politinio lyderio kultūrą.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas premjere. Klausia J. Olekas. Ruošiasi Z. Jedinskis.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas premjere, mums, kaip Seimo nariams, jums turbūt kaip Vyriausybės nariui ir vadovui, ne tas pats, kas vyksta jūsų vadovaujamos Vyriausybės kanceliarijoje. Mūsų žiniomis, dabar vyksta patikrinimas, kaip ten buvo su tuo įrašo trynimu, ir jūs turbūt jau dabar gal susipažinote per tą laiką, kad egzistuoja ir toks Vyriausybės kanceliarijos reglamentas, kuriame labai aiškiai parašyta, kad pasibaigus pasitarimams (aš ne viską skaitau) skaitmeninius įrašus Dokumentų valdymo skyrius įkelia į saugyklos katalogą. Ir jis bent jau iki to mėnesio pabaigos ir dar penkios dienos po to turėtų pasilikti ir tik po to būti perkeltas į kompaktinius diskus. Taip buvo ir mums dar dirbant ministrais, ir taip dabar yra jūsų kanclerio patvirtintame reglamente. Aš dabar tiesiog jūsų klausiu, ar jūs jau pasidomėjote, ar čia ne kokia nors diversinė veikla, kad naujai patvirtintas reglamentas ir kažkas nesilaiko? Ar čia kokia nors kibernetinė ataka? Kas čia atsitiko, kad staiga automatiškai, ne pagal kokį nors nurodymą, priešingai negu egzistuojantys norminiai aktai tie įrašai buvo, kaip jūs sakote, ištrinti? Ačiū už atsakymą.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Gerbiamas kolega, man tikrai tenka apgailestauti, nes dirbome vienoje Vyriausybėje, kaip jūs formuluojate klausimą. Kai aš buvau tribūnoje, sakėte netiesą, kad klausėte ir turėjote kompaktą išklausyti Vyriausybės pasitarimą. Po to tą patį pakartojote žiniasklaidai. Dar kartą aš galiu pasakyti, tą patvirtina ir XVI Vyriausybės kancleris, kad jūs galėjote išklausyti tiktai posėdžio, tai, kas yra numatyta Vyriausybės įstatyme. Posėdžio įrašai daromi, videoįrašai, garso įrašai. Jie yra saugomi ir archyvuojami. Visa kita, ta procedūra, ta tvarka buvo ne vienerius metus, ji yra tokia. Kai tiktai yra pasirašomas visas Vyriausybės pasitarimų protokolas, tai yra įvykdoma automatiškai. Kaip ten kas vyksta, iš tikrųjų, kaip jūs paminėjote, jeigu reikalingas tyrimas, jis yra pradėtas, ir paaiškės, bet niekas nepasikeitė. Mes nieko nekeičiame. Kaip dirbome XVI Vyriausybėje ir ankstesnėje, taip ir dabar ta pati tvarka yra, tai, ką reglamentuoja įstatymas. Yra ginčas dėl įstatymo taikymo ir bus kreipimasis į teismą. Teismas padės galutinį tašką ir paaiškins.
PIRMININKAS. Klausia Z. Jedinskis. Ruošiasi G. Skaistė.
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Ačiū, pirmininke. Aš noriu paklausti sveikatos apsaugos ministrą. Gerbiamas ministre, ar jus tenkina iš biudžeto skirtos lėšos sveikatos apsaugai? Čia pirmas klausimas.
Antras klausimas. Kadencijos pradžioje jūs žadėjote, kad kovosite su korupcija, kyšininkavimu. Įpusėjus kadencijai, kiek procentų sumažėjo korupcija, kyšininkavimas? Jeigu negalite procentais, tai gal žymiai, nežymiai? Tiesiog noriu jūsų įvertinimo. Ačiū.
A. VERYGA (LVŽSF). Supratau. Labai ačiū už abu klausimus. Turbūt jeigu kiekvieną iš čia esančių ministrų paklaustumėte, ar jie norėtų, kad jų biudžetas būtų didesnis, tai taip, norėtume ir žinotume, kur panaudoti, bet taip jau yra valstybėje, kad visi turime būti šiek tiek nelaimingi. Jeigu klausimas, ar norėtųsi daugiau sveikatai pinigų, tai, žinoma, visada norėtųsi ir, manau, visiems norėtųsi.
Dabar dėl korupcijos. Iš tikrųjų mažėja ir žmonių, kurie norėtų duoti kyšį, kurie turi intencijų duoti kyšį sveikatos priežiūros sistemai. Aš dabar tiksliai procentų neprisiminsiu, bet galėčiau juos tikrai surasti ir jums pateikti, nes tos apklausos yra vykdomos reguliariai. Tiesiog nesitikėjau tokio klausimo, tikrai atmintinai tų skaičių nežinau. Bet tendencijos nėra blogos, ypač jaunoji karta yra tikrai nenusiteikusi ir priimti kyšių, todėl ji kelia klausimus dėl atlyginimų ir kitus panašius klausimus.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Dar kažko nori G. Landsbergis. Ar turite klausimų?
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Dėl posėdžio vedimo tvarkos, gerbiamasis pirmininke.
PIRMININKAS. Prašau.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Seniūnų sueigoje šiandien rytą buvo labai aiškiai patvirtinta, darbotvarkės tvirtinimo metu buvo patvirtinta, kad Vyriausybės pusvalandis bus skirtas opozicijai. Aš noriu priminti, kad frakcijos, kurios yra pasirašiusios pritarimo valdančiosios daugumos sutartis arba pritaria ir yra mažumoje, netraktuojamos kaip opozicija. Taigi suteikdami žodį šiandien mažumos atstovams jūs pažeidžiate tai, kas buvo sutarta per Seniūnų sueigą. Prašau išbraukti gerbiamą A. Dumbravą iš klausiančiųjų sąrašo ir pridėti tris ar keturias minutes prie klausimų laiko, kuris būtų skirtas opozicijai.
PIRMININKAS. Atsakau, A. Dumbravos apskritai nėra sąraše ir jisai negaus žodžio. (Balsai salėje) Nėra čia. Aš neturiu.
Klausia gerbiama G. Skaistė. Ruošiasi E. Gentvilas.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Mano klausimas premjerui ta pačia tema, kuri turbūt daugeliui kelia nerimą. Mes visi Seimo nariai, tapę Seimo nariais, davėme priesaiką ir sakėme tokius žodžius kaip gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus bei sąžiningai tarnauti demokratijai. Konstitucijos 25 straipsnyje parašyta, kad neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Ir jūs, žinodamas visuomenės informavimo normų laikymąsi prižiūrinčios institucijos Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos poziciją, kad tas įrašas turėtų būti paviešintas, vis dėlto apsisprendėte jo neviešinti.
Ar suvokiate, kad tokiais savo veiksmais galėjote sulaužyti priesaikos žodžius ir paminti tas teises, kurias garantuoja Konstitucija? Ypač tas klausimas turbūt aktualus žinant šito Seimo pomėgį organizuoti apkaltos procedūras ir kitus dalykus. (Šurmulys salėje)
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Iš tikrųjų stebina tas jūsų noras prisiimti, nors, matyt, neturėtų stebinti. Tai jūs buvote įpratę nuo pat valstybės atkūrimo, kad tik jūs galite spręsti ir sprendžiate, kas pažeidžia įstatymus, sulaužo priesaiką, Konstituciją, ir jums įstatymų nereikia. Noriu priminti, kad be Visuomenės informavimo įstatymo yra ir kitų įstatymų, specialių įstatymų ir jokių… Bandymas pasakyti, kad buvo kažkokie nurodymai duodami kažkam, yra jūsų toliau skleidžiamas melas. Visos procedūros atliekamos taip, kaip yra numatyta mūsų įstatyme ir laikantis visų įstatymų ir poįstatyminių aktų. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. P. Gražulis – dėl vedimo tvarkos.
P. GRAŽULIS (MSNG). Dėl vedimo tvarkos.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Norėčiau dar paminėti, kadangi žiūrovai nemato, tai vėl replikuoja gerbiamasis G. Landsbergis, įžeidinėja, na, tiesiog, kad žmonės žinotų. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Prašau labai trumpai.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, dėl vedimo tvarkos. Aš noriu jūsų paklausti, kiek kartų galima užduoti tą patį klausimą? Dvi savaites, mėnesį, šimtą? Būkite konstruktyvus ir gal leistumėte, kadangi esu Mišrioje grupėje. Paprašykite G. Landsbergio, kad man suteiktų galimybę paklausti.
PIRMININKAS. Ačiū. Atsakysiu į klausimą. Aš neturiu teksto, kurio klaus, deja, ir negaliu niekaip sulyginti. Klausia E. Gentvilas. Ruošiasi A. Sysas.
E. GENTVILAS (LSF). Atsakymas gerbiamam P. Gražuliui: na, ko norime, to klausiame ir kiek kartų mums reikia, tiek klausiame.
Dar kartą cituoju Vyriausybės reglamentą, gerbiamasis premjere, Vyriausybės kanceliarijos reglamentą, kuriame kalbama ir apie posėdžius, ir apie pasitarimus, ir sakoma, kad saugo Vyriausybės kanceliarijos archyve. Tokį klausimą jums praėjusį kartą cituodamas reglamentą pateikė A. Kubilius. Jūs pasakėte, kad, na, esmė tokia: jūsų, Kubiliau, Vyriausybės sprendimai buvo padaryti įvairūs ir pripažinti antikonstituciniais.
Tai nėra atsakymas. Aš noriu išgirsti atsakymą. Visų pirma jūs pabrėžėte ir pats ką tik, kad laikosi Vyriausybė ir įstatymų, ir poįstatyminių aktų. Tačiau ar jūs pripažįstate, kad toks Vyriausybės kanceliarijos reglamentavimas egzistuoja, kad yra Vyriausybės kanceliarijos archyve saugomi kompaktiniai diskai su įrašyta pasitarimų informacija.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Gerbiamas Eugenijau, nežinau, kaip dar kartą jums pabandyti paaiškinti, bet vis tiek aš pabandysiu. Dar kartą noriu priminti, kad Vyriausybės įstatyme… (Balsai salėje) (Triukšmas salėje) Matote, norėčiau labai jums atsakyti, bet negaliu, žmonės yra, taip reaguoja, gal leis atsakyti. Vyriausybės įstatyme ir Vyriausybės darbo reglamente, tai yra įstatyme ir norminiame poįstatyminiame akte, nustatyta privaloma tik Vyriausybės posėdžių transliacija, garso įrašų darymas, perkėlimas ir saugojimas, tačiau visa tai nenustatyta dėl Vyriausybės pasitarimų. Pažymiu, kad tik Vyriausybės posėdžių garso įrašų darymas ir jų saugojimas yra Vyriausybės kanceliarijai pavestoji viešoji funkcija ir pareiga, ją įgyvendindama Vyriausybė privalo teikti informaciją asmenims, vadovaudamasi (…) įstatymais. Manau, kad turėtų būti vieną kartą suprantama, kad tai, kas yra įstatymuose, tai yra Vyriausybės įstatyme ir Vyriausybės darbo reglamente, reglamentuoja mūsų veiklą.
PIRMININKAS. G. Skaistė turi klausimą.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Eilės tvarka. G. Skaistė. Prašom.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš tiesiog noriu atkreipti dėmesį, kadangi premjeras ne kartą įgarsino, ką tyliai sako G. Landsbergis, noriu įvardinti, ką sako ponas Petras, tyliai kiekvieną kartą, kai žmogus užduoda klausimą, – tą patį per tą patį ir trukdo užduoti klausimą. Ką noriu pasakyti, žinant jūsų pomėgį siųsti žmones gydytis, aš siūlyčiau pasiūlyti tam žmogui, kuriam iš tikrųjų to reikia.
PIRMININKAS. Pats Petras priims klausimą, geriau gal be pavardžių. Prašom, A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš norėčiau, jeigu galima, šiek tiek rimčiau. Aš matau kažkokią didelę problemą, kažkas įvykę su premjeru, ar po Japonijos, ar R. Karbauskis kažką padarė šiandien, nes kai užduodamas klausimas apie Vyriausybės kanceliariją, premjeras kažkodėl to žodžio „kanceliarija“ neišgirsta. Jis vis mums bando aiškinti apie Vyriausybės įstatymą ir Vyriausybės darbo reglamentą. Vyriausybės kanceliarijos reglamentas yra teisės aktas, kurio niekas neatšaukė, jis yra galiojantis ir privalomas Vyriausybės kanceliarijai. Premjerui noriu priminti, kad Vyriausybės kanceliarija yra ta institucija, kuri dirba tame pačiame pastate, kur dirba ir premjeras. Mūsų klausimas vėl ir vėl nuolat tas pats ir pasikartojantis. Vyriausybė kanceliarija yra dirbanti organizacija: ar ji dirba pagal savo reglamentą, ar ji dirba pagal premjero nurodymus? (Balsai salėje)
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Taip, aš visiškai sutinku, gerbiamasis Juozai Bernatoni, dabar tikrai dirba ir dirba. Tai yra jūsų nuomonės pareiškimas, kuris nieko bendro neturi su tuo, kas yra įtvirtinta įstatymuose.
PIRMININKAS. Kažko Petras labai nepatenkintas. Labai trumpai. Prašom.
P. GRAŽULIS (MSNG). Kadangi konservatoriai paminėjo mano vardą, aš noriu pasakyti, kad rezoliucija jau užregistruota, kad reikia jus gydyti, ir aš manau, kad valdančioji dauguma priims, nes jūs šimtą kartų klausiate, klausote atsakymus ir vėl tą patį kartojate. Tikrai kažkas su sveikata ne taip, jau greičiausiai sergate Alcheimerio liga.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas. Ruošiasi M. Navickienė.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Petrai, įtrauk ir mane į sąrašą. Gerbiamas premjere, nieko asmeniško, tai yra mūsų biznis, toks mūsų darbas. Ir nereikia čia pykti, lieti, mėtyti žaibus. Aš suprantu, kad kiekvienas dirbame savo darbą. Mes sėdime posėdžių salėje, yra posėdžio pirmininkas, kartais sėdi Seimo Pirmininkas, jie nedaro įrašo, įrašą daro Seimo kanceliarija, tie įrašai išlieka, juos gali stebėti ir dabar stebi, nes yra „Seimas tiesiogiai“, viską mato žmonės, kas turi laiko žiūrėti mūsų darbelį. Mano klausimas: vis tiek yra teisės aktas, kurį jūs norite ignoruoti, tai yra Vyriausybės kanceliarijos reglamentas, kuriame parašyta, kad kažką reikia saugoti. Tai mano klausimas, ar jūs ką nors saugote, ar jūs įpareigosite kanclerį panaikinti šitą dokumentą atgaline data? Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Nieko asmeniško. Bandau dar kartą paaiškinti. Vyriausybės kanceliarija saugo tą kažką, kas pagal Vyriausybės įstatymą ir Vyriausybės darbo reglamentą turi būti saugoma. (Balsai salėje) Be abejo, posėdžiai. Pasitarimai iki to momento, kol pasirašomas protokolas, ir tada automatiškai vyksta procedūros.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia M. Navickienė. Ruošiasi A. Gelūnas. A. Gelūno nematau, tai gerbiamasis M. Majauskas.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas premjere, aš irgi noriu sugrįžti prie to kanceliarijos reglamento ir to melo aspekto, galimos melo anatomijos. Jeigu yra, jeigu aš teisingai suprantu, kanceliarijos reglamentas, tai jo reikia laikytis. Aš suprantu, kad ir jūs, ir jūsų kabineto žmonės sako, kad to nereikia daryti ar kad to nėra. Kurioje vietoje čia tas melas įsijungia ir kodėl nevykdote to darbo reglamento, kuris yra kaip ir jūsų pačių patvirtintas? Aiškiau gal galite tą paaiškinti, nes aš, pavyzdžiui, tikrai nelabai suprantu. (Balsai salėje) P. Gražuliui nebent aišku, man tikrai ne.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Aš pabandysiu dar kartą paaiškinti. Visa tai, kas saugoma ir kas turi būti saugoma, reglamentuoja Vyriausybės įstatymas ir Vyriausybės darbo reglamentas. Jeigu Vyriausybės kanceliarija neturi tokio dokumento, tai yra kaip posėdžio protokolą saugoti, ji ir negali jo saugoti. Neturi posėdžio, neturi! (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Atsakymas nuskambėjo. Klausia M. Majauskas. Ruošiasi G. Vaičekauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas Ministre Pirmininke, aš gal paprašysiu tik patikslinti. Kanceliarija nesilaiko savo priimtos tvarkos ir mano klausimas, ar jūs pasitikite kanceliarijos vadovu, kuris nesilaiko savo priimtos tvarkos?
Ir antras klausimas. Kas ten tokio baisaus tame įraše buvo, kad jūs taip slepiate? Kas ten tokio ypatingo buvo, kad tą reikėjo skubos tvarka ištrinti? Gal jūs galėtumėte patikslinti, apie ką buvo kalbama ir kas ten tokio yra, kad taip reikėjo skubėti sunaikinti tą įrašą?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Dar kartą bandau jums paaiškinti. Kanceliarija daro tai, kas jai yra pavesta daryti. Aš visiškai pasitikiu ir kancleriu, ir kanceliarija. Jeigu jūs norite paklausti ko nors, kas ten kaip vyko, tai tiesiog ir klauskite. Atsakymus gausite, ir viskas. (Balsai salėje) O ką paklausėte? Formuluokite klausimą! (Balsai salėje) Na… (Balsai salėje) Aš žinau, kad kanceliarijos aplinka ir kabinetai galėtų daug papasakoti, jeigu galėtų pasakoti, kai jūs buvote kanceliarijoje, kas ten vykdavo.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamam premjerui. Klausia G. Vaičekauskas. Ruošiasi J. Sabatauskas. Paskutinis klausimas Juliaus.
G. VAIČEKAUSKAS (LSF). Gerbiamasis premjere, klausimas bus ne apie kanceliariją, tad atsipūskite šiek tiek. Kreipiuosi į jus, kaip į Valstybinės eismo saugumo komisijos pirmininką. Sakykite, kaip galėjo atsitikti, kad iš LRT eterio dingo radijo ir televizijos laidos apie saugų eismą „Sankryža“ ir „Keliai. Mašinos. Žmonės“? Sakykite, čia yra kaip nors susiję su viešinimo pinigais, kuriuos jūs ruošiatės atimti iš žurnalistų? Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Labai ačiū už klausimą. Labai džiugu, kad jūs puikiai suprantate žiniasklaidos laisvę ir visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą. Pagal jūsų logiką aš suprasčiau, kad premjeras ar Vyriausybė turėtų priimti nutarimą ir priversti visuomeninį transliuotoją transliuoti tas laidas, kurių nori Vyriausybė. Deja, čia mūsų supratimas apie žodžio laisvę ir žiniasklaidos misiją skiriasi.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas premjere, iš tiesų savo atsakymus jūs čia, Seime, kai stovėjote tribūnoje per ankstesnį posėdį, mums grindėte Konstitucija, Vyriausybės įstatymu ir pasakėte, kad Konstitucijoje nieko nepasakyta apie pasitarimus, jų įrašus ir panašiai. Iš tiesų kaip teisininkas jūs puikiai žinote, kad Konstitucija nėra koks nors kanceliarijos darbo aprašas, nėra instrukcija, kuri būtų smulki, kad ten pagrindiniai principai ir postulatai. Tačiau grįžtu prie poįstatyminio akto, kuris vadinasi „Vyriausybės kanceliarijos reglamentas“, cituoju jo 74 straipsnį, pažodžiui cituoju: „Pasibaigus posėdžiams ir pasitarimams, jų skaitmeninius įrašus Dokumentų valdymo skyrius įdeda į numatytą duomenų saugyklos katalogą. Šiais įrašais redagavimo pogrupis naudojasi rašydamas posėdžio ir pasitarimo protokolus. Kalendoriniam mėnesiui pasibaigus per 5 darbo dienas Dokumentų valdymo skyrius įrašus perkelia į kompaktinius diskus ir saugo Vyriausybės kanceliarijos archyve.“ Klausimas toks: ar šito reglamento straipsnio…
PIRMININKAS. Paskubėkite klausti.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …nesilaiko kanceliarija, nes iš jūsų patarėjo nuskambėjo, kad automatiškai jie ištrinami. Kokiu potvarkiu ir kokiu dokumentu remiantis automatiškai jie ištrinami? Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Gaila man, gerbiamas kolega, lyg ir abu baigėme tą patį universitetą, įgijome teisininko išsilavinimą. Norėčiau tik priminti, kad be Konstitucijos, ką jūs čia bandėte pasakyti, kad turėtų tiesiogiai būti taikytina Konstitucija Vyriausybės…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ne, jūs bandėte tai pasakyti.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ne, jūs taip sakėte. (Balsai salėje)
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Aš citavau jus.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). …Vyriausybės kanceliarijos darbo reglamentui, tai aš noriu paminėti. Dar kartą sakau, Vyriausybės kanceliarijoje saugomi tie dokumentai, kurie pagal Vyriausybės įstatymą ir Vyriausybės darbo reglamentą yra pateikiami saugoti. Tas ir vyksta toliau. O procedūros, kaip techniškai viskas toliau…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Tai kaip atsitiko, kad automatiškai viskas buvo ištrinta?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Taip neatsitiko, taip vyksta ne vienerius metus.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausimai baigti, atsakymus visi gavome. Leiskite pasakyti, kad Vyriausybės pusvalandis… Ar turite dar? (Balsai salėje) Aš sakau, klausimai baigėsi. Prašau. J. Razma, taip? Yra. Prašau. Paskutinis klausimas, gerbiamieji, J. Razmos. Mes turime, mes dar turime dvi minutes laiko. (Balsai salėje) Tiek, kiek vėlavome. Prašau. Klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas premjere, šiandien yra viena vyraujanti tema – dėl to posėdžio įrašo. Jūs esate viešai sakęs, kad neturite ko slėpti dėl savo kalbėjimo tame posėdyje, ir, manau, turite pakankamai gerą atmintį. Gal jūs galite čia dabar viešai pakartoti tai, ką sakėte tame posėdyje?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Gana ilgai užtruktų… tiesiog mano pokalbio ir visų, nes kalbėjau ne vienas aš. Bet motyvas buvo vienas – išspręsti klausimą, kuris susidarė per „ilgametę“ tradiciją, kai neteisėtai iš Registrų centro atskiri subjektai nemokamai gaudavo, ne tik kad nemokamai, bet ir neteisėtai, nes buvo gaunami tie duomenys, kurie kitais įstatymais yra teikiami tik teisėsaugos institucijoms. Buvo sprendžiama, kaip tą klausimą išspręsti.
Tiesiog tokia diskusija buvo ir visi ministrai, aš savo nuomonę išsakiau. Nebuvo nieko kalbama nei apie žurnalistus, nei apie žurnalistų teisę gauti ar ne. Buvo kalbama ir apie organizacijų arba įmonių misiją, ar tikrai žiniasklaidos priemonės siekia pelno, ar nesiekia pelno, ar turėtų būti remiamos nemokamai tos žiniasklaidos priemonės, kurios yra kitų organizacijų, stambių verslo grupių sudėtinė dalis. Tokia diskusija buvo. Apie žodžio laisvę, apie ribojimą nebuvo nieko.
Dar daugiau. Buvo pritarta įstatymo projektui iš esmės, bet diskusijose atsirado dar daug variantų, kur reikėjo patobulinti, tai atsispindi ir Vyriausybės pasitarimo protokole. Antra, buvo nepritarta būdui, kuriuo buvo siūloma laikinai išspręsti problemą, tai yra priimti Vyriausybės pasitarimo protokolu pavedimą Registrų centrui, kad jis darytų neteisėtus veiksmus. Buvo pavesta per savaitę surasti teisėtą būdą, kaip būtų galima išspręsti klausimą, ir viskas.
PIRMININKAS. Kadangi mes turime dar vieną vienintelę minutę, tikrai paskutinis klausia L. Balsys. Prašyčiau Vyriausybės dar kantrybės, nes pavėlavome penkias minutes.
L. BALSYS (LSDPF). Labai ačiū, gerbiamas (…). Gerbiamas premjere, labai labai trumpai. Ar, jūsų manymu, Kanceliarijos darbo reglamentas kaip nors prieštarauja Vyriausybės darbo reglamentui ir Vyriausybės įstatymui? O kitas trumpas klausimėlis. Jūs ginate viešai teisę į neviešus posėdžius. Aš tikrai tam pritariu ir palaikyčiau, ne viskas turi būti vieša. Bet kodėl tuomet jūs šito pasitarimo nepaskelbėte uždaru? Yra labai paprastas būdas – paskelbi, kad uždaras, ir jis yra uždaras.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Gerbiamas kolega, Vyriausybės pasitarimai nėra uždari. Tai yra pasitarimai, į juos kviečiami dėl atitinkamų klausimų tik tie, kurie pareiškė norą ateiti dėl jiems rūpimo klausimo. Yra tokia darbo forma, kuri susiklostė gana seniai, ji yra reikšminga ir naudinga, tikrai tai nėra tas formatas, kai visą laiką turėtų būti vykdoma transliacija. Tai yra Vyriausybės posėdžiai, taip ir elgiamasi, nieko slapto ten nėra, išskyrus tuos atvejus, kai mes svarstome su valstybės paslaptimis susijusius dalykus. Tai yra daroma arba posėdyje, arba pasitarime, tada automatiškai jis yra uždaras. Bet tokia forma yra ir nematau nieko blogo. Toliau tai, kas turi būti padaryta – pasitarimo įrašai daromi dėl protokolo rašymo, surašomas protokolas ir jis yra paskelbiamas. Pasirašomas elektroniniu būdu ir paskelbiamas. Viskas. Misija tuo ir baigiasi.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamam premjerui už atsakymą. Ačiū Vyriausybei už atsakymą. Laikas išseko.
14.05 val.
Informaciniai pranešimai
Aš turiu dar kelis pranešimus. Norėčiau perskaityti kelis pareiškimus.
Lietuvos Respublikos Seimo narys R. Andrikis informuoja, kad nuo šių metų spalio 18 dienos pasitraukia iš Lietuvos Respublikos Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“.
Antras pareiškimas, kad pas mus įkurta Tarpparlamentinė grupė su Libano Respublika. Pirmininke išrinkta gerbiama R. Šalaševičiūtė, pirmininkės pavaduotoja – A. Norkienė. (Balsas salėje) A. Norkienė.
Skelbiu rytinį posėdį baigtą. (Balsai salėje) Registruojamės. (Gongas) (Balsas salėje) Galiu pakartoti: iš frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ gerbiamas R. Andrikis pasitraukė nuo šios dienos. Aš skaičiuoju – nuo 18 dienos.
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.