LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO                                                      

KAIMO REIKALŲ KOMITETAS                       

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KOOPERATINIŲ BENDROVIŲ (KOOPERATYVŲ)

ĮSTATYMO NR. I-164 PIRMOJO SKIRSNIO, 8, 10, 11, 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 8¹, 13¹ STRAIPSNIAIS

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3466

2024-05-15 Nr. 110-P-16

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Viktoras Pranckietis - Komiteto pirmininkas, Vidmantas Kanopa - Komiteto pirmininko pavaduotojas, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Jonas Gudauskas, Sergejus Jovaiša, Vigilijus Jukna.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto  nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-02-14	1 (2)	(10)		1. Projekto 1 straipsnyje dėstomo Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 10 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką „su kooperatine bendrove susiję asmenys“.  Projekto aiškinamajame rašto nurodoma, kad „siūlymas taikyti narių susietumo kriterijų galimai užkardytų kooperatinių bendrovių, turinčių didelį skaičių susijusių asmenų, kūrimąsi. Tokios kooperatinės bendrovės gali manipuliuoti narių skaičiumi, kai vienas šeimos ar kitų susijusių asmenų ūkis padalijamas į kelis atskirus mažesnius ūkius ir taip pasiekiamas minimalus kooperatinės bendrovės narių skaičiaus kriterijus. Siūloma taikyti susietumo kriterijų tik pripažintoms žemės ūkio kooperatinėms bendrovėms, nes jos bei jų nariai turi galimybę gauti papildomų balų Europos Sąjungos skiriamos paramos žemės ūkiui priemonėse, kitaip nei nepripažintos kooperatinės bendrovės ar jų nariai, kurie neturi galimybės gauti papildomų balų“. Iš projekto aiškinamojo rašto nuostatų darytina išvada, kad turimas tikslas apibrėžti ne su kooperatine bendrove susijusius asmenis, bet nustatyti, kurie kooperatinės bendrovės nariai yra laikomi tarpusavyje susiję. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalies nuostatų nereikėtų patikslinti, nes pagal jas iš esmės visi kooperatinės bendrovės nariai būtų laikomi susijusiais su kooperatine bendrove asmenimis, ir nustatyti, kokiais ryšiais susiję kooperatinės bendrovės nariai būtų laikomi susijusiais kooperatinės bendrovės nariais, t. y. apibrėžti sąvoką „susiję kooperatinės bendrovės nariai“.	Pritarti
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-02-14	1			2. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo Pirmojo skirsnio 3^1 straipsnyje siūloma nustatyti, kad teisę būti pripažinta žemės ūkio kooperatine bendrove turi įregistruota kooperatinė bendrovė, jeigu su kooperatine bendrove susiję asmenys sudaro ne daugiau kaip 40 procentų kooperatinės bendrovės narių. Atsižvelgiant į pirmoje pastaboje išdėstytus argumentus, svarstytina, ar vietoj nuostatos „su kooperatine bendrove susiję asmenys“ neturėtų būti pakeista nuostata „susiję kooperatinės bendrovės nariai“. Be to, kyla abejonių dėl siūlomos nustatyti naujos sąlygos pagrįstumo ir tikslingumo. Kaip galima suprasti iš projekto aiškinamojo rašto nuostatų, tokią sąlygą siūloma nustatyti atsižvelgiant į tai, kad susiję atitinkamais ryšiais tokių kooperatinių bendrovių nariai „turi galimybę gauti papildomų balų Europos Sąjungos skiriamos paramos žemės ūkiui priemonėse, kitaip nei nepripažintos kooperatinės bendrovės ar jų nariai, kurie neturi galimybės gauti papildomų balų“. Pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą naujos sąlygos galėtų neatitikti kooperatinės bendrovės, kurios turi daugiau kaip 40 procentų susijusių kooperatinės bendrovės narių, tačiau projekto aiškinamajame rašte nurodytas neigiamas pasekmes dėl kooperatinės bendrovės nepripažinimo kooperatine žemės ūkio bendrove patirtų ne tik susiję kooperatinės bendrovės nariai, bet ir tie kooperatinės bendrovės nariai, kurie atitinkamais ryšiais nebūtų susiję su kitais kooperatinės bendrovės nariais. Taigi, neigiamas pasekmes patirtų visi tokių kooperatinių bendrovių nariai. Be to, nėra aišku, kokiais argumentais remiantis susijusiems kooperatinės bendrovės nariams siūloma nustatyti būtent ne didesnį nei 40 procentų, o ne kitą procentinį dydį atitinkantį reikalavimą. Kita vertus, svarstytina, ar tai, kad kai kurie kooperatinės bendrovės nariai yra tarpusavyje susiję, savaime yra pagrįstas pagrindas riboti kooperatinės bendrovės teises būti pripažintai kooperatine žemės ūkio bendrove. Pastebėtina ir tai, kad analogiškas reikalavimas kooperatinių bendrovių nariams nebūtų taikomas kooperatinę bendrovę pripažįstant miškų ūkio kooperatine bendrove, kaip tai yra nustatyta keičiamo įstatymo 3^2 straipsnyje. Konstitucinis Teismas aiškindamas Konstitucijos 46 straipsnio nuostatas yra pažymėjęs, kad pagal Konstituciją valstybė negali neribotai kištis į asmens ūkinę veiklą; valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą, turi laikytis asmens ir visuomenės interesų derinimo principo, užtikrinti ir privataus asmens (ūkinės veiklos subjekto), ir visuomenės interesus, siekti ne atskirų asmenų gerovės, bet būtent bendros tautos gerovės, kuri neturi būti priešpriešinama paties ūkio subjekto, kurio veikla yra reguliuojama, taip pat asmenų, įsteigusių, valdančių tą ūkio subjektą arba kitaip su juo susijusių, gerovei, jų teisėms ir teisėtiems interesams; ūkinės veiklos tarnavimu tautos gerovei negalima grįsti ar pateisinti tokio jos reguliavimo, kuriuo tam tikro ūkio subjekto teisės ir teisėti interesai būtų ribojami daugiau, nei būtina viešajam interesui užtikrinti, ūkio subjektams būtų sudarytos nepalankios, nevienodos ūkininkavimo sąlygos, būtų varžoma jų iniciatyva, nesudaroma galimybių jai reikštis (2010 m. rugsėjo 29 d., 2011 m. sausio 6 d., 2013 m. liepos 7 d. nutarimai). Be to, pagal Konstituciją valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą, privalo paisyti konstitucinio ūkio subjektų lygiateisiškumo reikalavimo, tiesiogiai susijusio su Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintu visų asmenų lygiateisiškumo principu, antraip ūkinės veiklos teisinio reguliavimo nebūtų galima laikyti tarnaujančiu bendrai tautos gerovei (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2009 m. kovo 2 d., 2013 m. gegužės 24 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas atitinka Konstitucinio Teismo nutarimuose suformuotą oficialiąją konstitucinę doktriną.	Pritarti
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-02-14	2(8)	(6)		3.    Projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad kooperatinės bendrovės nariai investuotojai yra kooperatinės bendrovės nariai. Atkreiptinas dėmesys, kad nuostata, jog kooperatinės bendrovės nariais investuotojais gali tapti tik kooperatinės bendrovės nariai yra įtvirtinama projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje, įtvirtinant kooperatinės bendrovės nario investuotojo apibrėžtį, bei projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 8^1 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje siūlomas teisinis reguliavimas nėra perteklinis.	Pritarti
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-02-14	3 (9,10)			4.    Projektu siūlomu teisiniu reguliavimu kooperatinės bendrovės nariais investuotojais galėtų būti ir asmenys, kurie su kooperatine bendrove negalėtų vykdyti apyvartos dėl to, kad neturėtų objektyvios galimybės jos vykdyti (pavyzdžiui, žemės ūkio kooperatinės bendrovės narys investuotojas nebūtų susijęs su žemės ūkio veikla). Projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 8^1 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad kooperatinės bendrovės narys laikomas nariu investuotoju nuo investavimo sutarties pasirašymo dienos iki sutarties pabaigos dienos. Vadovaujantis minėta projekto nuostata, pasibaigus investavimo sutarties terminui, kooperatinės bendrovės narys investuotojas liktų kooperatinės bendrovės nariu ir jam atsirastų pareiga vykdyti apyvartą su kooperatine bendrove. Atsižvelgiant į tai, iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokį teisinį statusą kooperatinėje bendrovėje turėtų narys investuotojas pasibaigus investavimo sutarčiai tuo atveju, kai jis dėl objektyvių aplinkybių neturėtų galimybės pradėti vykdyti apyvartos su kooperatine bendrove. Svarstytina, ar dėl šios priežasties neturėtų būti tikslinamos ir keičiamo įstatymo 9 ir 10 straipsnių nuostatos, reglamentuojančios narystės pasibaigimo pagrindus ir atsiskaitymo su buvusiu kooperatinės bendrovės narių tvarką, nustatant naują kooperatinės bendrovės nario statuso pasibaigimo pagrindą, susiejant jį su investavimo sutarties pabaiga.	Pritarti
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-02-14	3 (8^1)			5.Projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 8^1 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad kooperatinės bendrovės narys laikomas nariu investuotoju nuo investavimo sutarties pasirašymo dienos. Atkreiptinas dėmesys, kad sutarties pasirašymas ne visada gali sutapti su sutarties įsigaliojimu. Sutartyje gali būti nustatyta ir vėlesnė jos įsigaliojimo data. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 8^1straipsnio 1 dalies antrajame sakinyje žodžio „pasirašymo“ nereikėtų pakeisti žodžiu „įsigaliojimo“. Pritarus aukščiau išdėstytai pastabai, vadovaujantis tais pačiais argumentais, projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 8^1 straipsnio 2 dalies 2 punkte vietoj žodžio „pasirašymo“ įrašytinas žodis „įsigaliojimo“.	Pritarti
6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-02-14	3(8^1)	(2)		6.    Pagal projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 8^1 straipsnio 2 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą kooperatinėje bendrovėje turėtų būti sudarytas kooperatinės bendrovės narių investuotojų žurnalas, į kurį kooperatinės bendrovės įstatų nustatyta tvarka būtų  įrašomi duomenys apie kooperatinės bendrovės narius investuotojus. Atkreiptinas dėmesys, kad projekte nėra nurodomas subjektas, atsakingas už tokio žurnalo pildymą ir duomenų apie kooperatinės bendrovės narius investuotojus įtraukimą į jį. Svarstytina, ar toks subjektas, pavyzdžiui, kooperatinės bendrovės vadovas, neturėtų būti nurodytas keičiamame įstatyme.	Pritarti
7.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-02-14	3(8^1)	(3)		7.    Projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 8^1 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad kooperatinės bendrovės nariai investuotojai turi sudaryti mažiau kaip 20 procentų visų kooperatinės bendrovės narių skaičiaus. Pagal projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 8^1 straipsnio 1 dalies nuostatas kooperatinės bendrovės nariai, kurie nori tapti nariais investuotojais, su kooperatine bendrove turi pasirašyti investavimo sutartį. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais kriterijais būtų atrenkami kooperatinės bendrovės nariai, pageidaujantys su kooperatine bendrove sudaryti investavimo sutartį, jeigu pageidavimus sudaryti tokias sutartis pareikštų daugiau kaip 20 procentų kooperatinės bendrovės narių. Manytina, kad tokie kriterijai turėtų būti nustatyti keičiamame įstatyme.	Pritarti
8.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-02-14	4(10)	(5)		8.    Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad pasibaigus asmens narystei kooperatinėje bendrovėje, jam būtų grąžinamas įneštas pajinis įnašas ir išmokamos kitos lėšos proporcingai dienų, kurias asmuo buvo kooperatinės bendrovės nariu finansiniais metais, kuriais pasibaigė jo narystė kooperatinėje bendrovėje skaičiui, tuo atveju, jeigu dėl jų išmokėjimo už tuos metus yra priimtas narių susirinkimo sprendimas. Atkreiptinas dėmesys, kad asmens narystė kooperatinėje bendrovėje gali baigtis ir metų pradžioje, todėl tikėtina, kad narių susirinkimo sprendimo dėl lėšų išmokėjimo einamųjų finansinių metų pradžioje dar nebūtų. Atsižvelgiant į tai, iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kaip ir kada minėtu atveju kooperatinė bendrovė galėtų įvykdyti savo pareigą atsiskaityti su buvusiu savo nariu.	Pritarti
9.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-02-14	6(13^1)	(2)	(1-4)	9.    Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 13^1 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose siūloma nustatyti investavimo sutarties sudėtinių dalių sąrašą, tačiau nėra aišku, ar turimas tikslas nustatyti baigtinį investavimo sutarties sudėtinių dalių sąrašą, ar tik privalomas sutarties sudėtines dalis. Svarstytina, ar projekto nuostatos nereikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą.	Pritarti
10.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-02-14	6(13^1)	(2)	(2)	10.     Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 13^1 straipsnio 2 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad investavimo sutartyje nurodomas investicijos terminas. Iš šios projekto nuostatos turinio nėra pakankamai aišku, ar investavimo sutartyje turėtų būti nurodomas terminas, iki kurio kooperatinės bendrovės narys investuotojas įsipareigoja atlikti sutartyje nustatytas investicijas į kooperatinę bendrovę, ar turimas omenyje paties investavimo  į kooperatinę bendrovę trukmė (terminas), kuriam pasibaigus investicija grąžinama ją atlikusiam kooperatinės bendrovės nariui. Atsižvelgiant į tai, vertinamoji projekto nuostata tikslintina taip, kad būtų aiškūs teisinio reguliavimo tikslai.	Pritarti
11.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-02-14	8	1		11.Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija), projekto 8 straipsnio 1 dalyje po žodžių „šis įstatymas“ įrašytini žodžiai „išskyrus šio straipsnio 4 dalį“.	Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Žemės ūkio kooperatyvas „Lietuviškas pienas“ 2024-04-10	*			Išanalizavę Kooperatyvinių bendrovių įstatymo teikiamą projektą Nr. I-164, manome, kad šis įstatymo projektas yra neišdiskutuotas plačiame ir mišriame kooperatyvų rate, o aptartas.ir pateiktas siaurame interesantų rate. Pagal ŽŪM  2024-03-31 duomenis, Lietuvoje yra 57 pripažinti kooperatyvai ir panašus kiekis nepripažintų kooperatyvų. Visi glaudžiai susiję su skirtingomis žemės ūkio sritimis: pienininkai, mėsininkai, augalininkai, grūdininkai, mišrūs ir kt., ir kiekvienas yra unikalus, kiekviename kooperatyve pirminė kooperacijos idėja – vienyti, telkti, teikti paslaugas savo nariams – ekonominiams, socialiniams ir kultūriniams poreikiams tenkinti. Priėmus šį įstatymą iš pripažintų kooperatyvų sąrašo iškristų galimai apie 15 kooperatyvų, naujų pripažintų kooperatyvų neatsirastų. Manome, kad reguliarios įstatymo pataisos nuo 2015 metų nepadeda dirbantiems pagal skaidrų kooperacijos modeli tapti pripažintais kooperatyvais, kad įstatymo pakeitimu siekiama monopolizuoti esamus kooperatyvus ir yra didinama atskirtis tarp pripažintų ir nepripažintų kooperatyvų reikalavimais ir kriterijais, apribojami kooperatyvai dėl dydžio, parduodamų produktų ar paslaugų, giminystes ryšių. Manome, kad Lietuvos Respublikos valdantieji, įstatymo iniciatoriai ir kūrėjai neskatina kooperacijos ir pažeidžia visų kooperatyvų teises, o skatina tik vieno modelio ribotą kooperaciją be konkurencijos, kai yra naudojamasi ūkininkais kaip silpnąja rinkos grandimi, kuri neturi pakankamai galimybių ir gebėjimų derėtis ir dėl to neteisingai paskirstomos naudos grandinėje. įstatymo projekte atsiradę terminai: narys investuotojas, patronuojančios įmonės ir jų grupės - abejotini terminai kooperatyvui, galimai dėl pelno mokesčio lengvatų. Reikia atsakingai peržiūrėti visą įstatymą ir jo projektą išdiskutuojant platesniame rate ir apie reikalavimų ir kriterijų punktus, kaip didžiausią įstatymo stabdį siekiant pripažinto kooperatyvo statuso. Prašome stabdyti ir grąžinti tobulinti šį kooperacijos įstatymo projektą, kitu atveju – žala kooperacijai bus negrįžtama. Palaikykite ir paremkite sąžiningą kooperacijos vystymąsi unikalumą ir nepriklausomybę.	Pritarti
2.	Kooperatyvas „Kėdainių krašto cukriniai runkeliai“ 2024-04-11	*			"Kėdainių krašto cukriniai runkeliai" kooperatyvo pastabos dėl   kooperatyvų įstatymo numatomų pakeitimų: - Lietuvos valstybė skatindama kooperatyvų veiklą, numato 5% pelno mokestį. Ši ir kitos lengvatos masina didžiuosius rinkos žaidėjus. - Įstatyme atsirandantis investuotojas kelia realias grėsmes, esminiams kooperatyvo lygiateisiškumo principams. - Pažeidžiamas esminis kooperatyvų narių lygiateisiškumo principas, sluoksniuojant kooperatyvo narius. -Užkertamas kelias tvariai narių kartų kaitai (žinių ir tradicijų perdavimas). Įžvelgiame asmens diskriminacijos užuomazgų. - Perdėtai ir netikslingai suvaržoma kooperatyvo ūkinė veikla. Papildomai apsunkinamas kelias, siekiantiems pripažinto kooperatyvo statuso. - Kooperatyvų įstatymas panašėja į Uždarųjų Akcinių Bendrovių įstatymą. Jeigu kooperatyvas "išauga" kooperatyvų įstatymą ir panašėja į Uždarąją Akcinę Bendrovę, tai keičiamas kooperatyvų įstatymas ar organizacijos registracijos forma?	Pritarti
3.	Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacija „Kooperacijos kelias“ 2024-04-15	*			Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacija „Kooperacijos kelias“ (toliau – „Kooperacijos kelias“) ir Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacija (toliau – LŽŪKA) (toliau – Asociacijos) teikia apibendrintas įžvalgas dėl Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo Nr. I-164 pirmojo skirsnio, 8, 10, 11, 17 str. pakeitimo ir Įstatymo papildymo 8^1, 13^1 straipsniais įstatymo projekto Nr. 23-15813(3) (toliau – Projektas).  Asociacijos pritaria teisės akto Projektui dėl žemiau nurodytų priežasčių:  1) Projektu sprendžiama kooperatinių bendrovių narių susietumo problema, kai didžioji dalis šių narių yra susiję tarpusavyje giminystės ar verslo ryšiais. Galiojančiame teisės akte nėra ribojamas narius susietumas, todėl praktika rodo, kad kooperatinės bendrovės, siekdamos mokestinių lengvatų, manipuliuoja narių skaičiumi ir kuria mažus darinius („pseudo kooperatyvus“) t. y.  kai vienas šeimos ar kitų susijusių asmenų ūkis padalijamas į kelis atskirus mažesnius ūkius ir taip pasiekiamas minimalus kooperatinės bendrovės narių skaičiaus kriterijus. Asociacijų požiūriu, tokie dirbtinai sukurti dariniai neatliepia visuotiniai pripažintų kooperacijos principų ir vertybių ir diskredituoja kitus aktyvius žemės ūkio kooperatyvus. Todėl Susijusių asmenų sąvokos nustatymas (sudaro ne daugiau kaip 40 proc. visų kooperatinės bendrovės narių) padės išgryninti žemės ūkio kooperatyvus, kurie veikia pagal tradicinius kooperacijos principus ir efektyviau/tikslingiau panaudoti jiems skiriamą investicinę paramą.  2) Kooperatinių bendrovių nario investuotojo apibrėžimas Projekte, jo teisių ir pareigų nustatymas bei kitos su tuo susijusius sąlygos sudarys galimybes kooperatinėms bendrovėms praplėsti savo skolinimosi galimybes. Atkreiptinas dėmesys, kad kooperatinės bendrovės galės pačios apsispręsti/pasirinkti ar pageidauja savo kooperatyve turėti šio statuso narius, taip pat siekiant apsaugoti kooperatyvų narius ir išlaikyti kooperacijos principus yra įvestas ribojimas tokio statuso nariams (ne daugiau kaip 20 proc. visų narių).  Asociacijų požiūriu, narių investuotojų atsiradimas leis paskatinti žemės ūkio kooperatyvų gamybos, perdirbimo ir realizacijos plėtrą, kadangi tai leis pritraukti papildomo pajinio kapitalo, kuris galės būti naudojamas kooperatyvo investicijoms ir kurs pridėtinę vertę visiems kooperatyvo nariams. Taip pat šis įtvirtinimas leis nariams, kurie dėl įvairių objektyvių/subjektyvių priežasčių nutraukia ūkininkavimo veiklą ir nevykdo apyvartos su kooperatyvu ir toliau likti kooperatyve su kitu statusu – nario investuotoju ir tokiu būdu (kita teisine forma) dalyvauti kooperatyvo veikloje ir gauti jam priklausančias naudas. 3) Palankiai vertiname kitus Projekte numatytus pakeitimus susijusius su pelno ar nuostolių skirstymu tarp narių bei kitus techninius keitimus, kurie turės teigiamą įtaką kooperatyvų valdymui. Atkreipiame dėmesį, kad Projektas buvo rengtas ir derintas ne vienerius metus, todėl visi suinteresuoti asmenys turėjo galimybę dalyvauti Projekto rengime ir teikti siūlymus visuose Projekto rengimo etapuose. Asociacijos, kaip socialiniai partneriai, buvo įtraukti ir  aktyviai dalyvavo rengiant Projektą t. y. teikė siūlymus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sudarytoje darbo grupėje šalies kooperacijos būklei įvertinti ir pasiūlymams dėl kooperacijos plėtros pateikti, dalyvavo viešuose Projekto svarstymuose darbo tvarka bei teikė siūlymų pagrindimus tarpinstituciniuose pasitarimuose ir kt.  Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, prašome Jūsų pritarti Projektui.	Nepritarti	Komitetas siūlo įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti.
4.	Kooperatyvas „Lietuviški javai“, 2024-04-16	*			Išanalizavę Lietuvos Respublikos kooperatyvinių bendrovių įstatymo teikiamą projektą Nr. 1-164, manome, kad šį įstatymo projektą reikia išdiskutuoti plačiame ir mišriame kooperatyvų rate. Matome poreikį dar kartą atsakingai peržiūrėti visą įstatymą ir jo projektą argumentuotai išdiskutuoti platesniame rate aptariant kiekvieną naujai planuojamą įvesti įstatymo punktą.  Prašome stabdyti ir grąžinti tobulinti šį kooperacijos įstatymo projektą. Palaikykite ir paremkite sąžiningą kooperacijos vystymąsi.	Pritarti
5.	Klaipėdos universiteto profesorius habil. dr. Julius Ramanauskas 2024-04-23	*			Siūlau: 1. Peržiūrėti ir pakeisti kai kurias kooperatyvų (kooperatinių bendrovių) įstatymo nuostatas: - išgryninti įstatyme Kooperatyvų (kooperatinių bendrovių) sąvoką. (Pvz., (Kooperatyvas – tokia (ir TIK tokia) įmonė, kurioje apyvarta su nariais yra ne mažesnė kaip 80 proc. Priešingu atvejų kooperatyvas turi būti reorganizuotas į kitos rūšies įmonę, pvz., UAB; - apsispręsti ir naudoti visų ruošiamų ir naudojamų dokumentų terminologiją. Ne kooperacija, t. y. apskritai bendradarbiavimas (angl. cooperation). bet – juridinio asmens statusą turinti įmonė – kooperatyvas (angl. co-op)...; - įteisinti komanditinius kooperatyvus Ir turi būti būtent KOMANDITORIAI, bet ne NARIAI_INVESTUTOTOJAI, nes VISI koop. nariai yra investuotojai...; - kam reikalingas 1 straipsnio 1 punktas: „Lietuvos valstybė palaiko kooperatinį judėjimą, ..... įteisina jų nepriklausomumą“? Tai rašykime ir UAB įstatyme 1 straipsnį: „Lietuvos valstybė palaiko UAB...“ ; - parengti kooperatyvų atskaitomybės pavyzdinius dokumentus, atsižvelgiant į kooperatyvų ypatumus. (Ypač svarbu įvertinti koop. narių dalyvavimo mastus apyvartoje). - Panaikinti Kooperatyvų įstatyme PRIPAŽINIMO žemės ūkio kooperatyvais straipsnius. Jei kooperatyvo nariai užsiima žemės ūkio produkcijos auginimu, gamyba, o kooperatinė įmonė – perdirbimu, prekyba, aprūpinimu trąšomis, kombinuotaisiais pašarais ir pan. bei teikia įvairias paslaugas nariams (ūkininkams, ŽŪB), tai yra žemės ūkio kooperatyvas. Tai fiksuojama kooperatyvo registracijos metu. Dabar beprasmiškai gaištamas ir kooperatyvų administracijos, ir tikrintojų laikas. Jei norima suteikti kooperatyvams prioritetą gauti ES paramą, tai gali būti įvardinti NMA taisyklėse (ne įstatyme) pirmumo kriterijai: pvz., kooperatyvo narių skaičius, apyvarta ir pan. - beje, rekomenduoju susipažinti su kitų šalių kooperatyvų įstatymais. (Kitose šalyse neteko rasti PRIPAŽINIMO žemės ūkio kooperatyvais taisyklių)... Rejestre registruojami žemės ūkio kooperatyvai (ne namų statybos, vartotojų, miškininkystės ir pan.), tai kam dar juos pripažinti?? - visiškai nesuprantama nauja sąvoka „susiję asmenys“. Kam ji reikalinga? Vienintelis tikslas – duoti darbo tikrintojams... Ir dar. Būtina remti gamintojų organizacijas (GO), kurių: - pripažinimo GO siekia kooperatyvai; - galutiniuose produktuose žaliava sudaro didžiausią lyginamąjį svorį; - vadovai (nariai) išklausė GO skirtus mokymo kursus; - didesnis narių skaičius.	Pritarti
6.	Žemės ūkio kooperatyvas „Lietuviškas pienas“ 2024-05-03	*			Reiškiame didžiulį nusivylimą dėl komunikacijos stokos iš įstatymo rengėjų ir sumanytojų, kad ruošiami projektai yra vykdomi slaptai ir siaurai grupei. Supratome, kad laisvoje Lietuvoje neasocijuotos organizacijos negali būti girdimos ir dalyvauti ruošiamuose projektuose. Patekti į tokias asociacijas, kuriose įsisenėjus tvarka ir nėra vadovų kaitos - su savo nuomone irgi neįmanoma. Manome, kad pats kooperacijos įstatymas pažeidžia kooperuotų asmenų teisę būti lygiems. Įstatyme atsiradęs terminas „pripažintas“ kooperatyvas griauna pamatines kooperacijos vertybes tokias, kaip tenkinti narių ekonominius, socialinius ir kultūrinius poreikius. Iš to kyla natūralus klausimas: kodėl akcinių bendrovių įstatyme nėra pripažintos ar nepripažintos akcinės bendrovės? Manome, kad yra integruojamos sąvokos kurios jau yra akcinių bendrovių įstatyme: narys investitorius, patronuojanti įmonė, dukterinės įmonės ir kt. Dauguma kooperatyvų yra maži, pažeidžiami ir turi valstybės paramą ir pelno mokesčio lengvatą. Panašu, kad „didieji žaidėjai“ siekia pasinaudoti valstybės paskatinimu. Taip pat manome, kad nario investitoriaus poreikis – galimai kontroliuoti kooperatyvo veiklą per balsus valdančiajam organui. Reikalavimuose ir kriterijuose yra susiaurinamas kooperatyvų veiklos pobūdis, nes Lietuvos Respublikoje, daugiau įstatymų reglamentuojančių kooperatyvų veiklą nėra. Klausimas: ar šiais pertekliniais reikalavimais nestabdoma kooperatyvų veikla, steigimasis ir augimas? Norime priminti, kad net žemės ūkio kooperatyvuose – kooperatinė veikla nėra tik paslaugos žemės ūkiui, taip pat yra vykdoma pirkimų/pardavimų tiesiogiai nesusijiusių su žemės ūkio veikla, savo nariams. Norime pabrėžti, kad šiomis pastabomis nesiekiam niekam pakenkti, o siūlome įstatymo projektą persvarstyti konstruktyviai, platesnėje interesantų grupėje.	Pritarti
7.	Lietuvos galvijų gerintojų asociacija 2024-05-07	*			Pagal ŽŪM  2024-03-31 duomenis, Lietuvoje yra 57 pripažinti kooperatyvai ir panašus kiekis nepripažintų kooperatyvų. Visi glaudžiai susiję su skirtingomis žemės ūkio sritimis: pienininkai, mėsininkai, augalininkai, grūdininkai, mišrūs ir kt., ir kiekvienas yra unikalus, kiekviename kooperatyve pirminė kooperacijos idėja – vienyti, telkti, teikti paslaugas savo nariams – ekonominiams, socialiniams ir kultūriniams poreikiams tenkinti. Priėmus šį įstatymą iš pripažintų kooperatyvų sąrašo iškristų galimai apie 15 kooperatyvų, naujų pripažintų kooperatyvų neatsirastų. Manome, kad reguliarios įstatymo pataisos nuo 2015 metų nepadeda dirbantiems pagal skaidrų kooperacijos modeli tapti pripažintais kooperatyvais, kad įstatymo pakeitimu siekiama monopolizuoti esamus kooperatyvus ir yra didinama atskirtis tarp pripažintų ir nepripažintų kooperatyvų reikalavimais ir kriterijais, apribojami kooperatyvai dėl dydžio, parduodamų produktų ar paslaugų, giminystes ryšių. Prašome stabdyti ir grąžinti tobulinti šį kooperacijos įstatymo projektą, kitu atveju – žala kooperacijai bus negrįžtama. Palaikykite ir paremkite sąžiningą kooperacijos vystymąsi unikalumą ir nepriklausomybę.	Pritarti
8.	Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacija 2024-05-09	*			Lietuvos  žemės ūkio kooperatyvų asociacija (toliau – LŽŪKA) informuoja, kad buvo priimtas vienbalsiai sprendimas teikti siūlymą aukščiau minėtą įstatymo projektą grąžinti LR žemės ūkio ministerijai tobulinti.	Pritarti
9.	Žemės ūkio rūmai 2024-05-13	*			Rūmai   pritaria teisės akto Projektui dėl žemiau nurodytų priežasčių: 1)Projektu   sprendžiama  kooperatinių  bendrovių  narių   susietumo  problema,  kai didžioji dalis šių narių yra susiję tarpusavyje  giminystės  ar verslo ryšiais. Galiojančiame  teisės akte nėra ribojamas narius susietumas, todėl praktika rodo, kad kooperatinės bendrovės manipuliuoja narių skaičiumi, kai vienas  šeimos ar kitų susijusių asmenų ūkis padalijamas  į kelis atskirus mažesnius ūkius ir taip pasiekiamas  minimalus  kooperatinės  bendrovės  narių skaičiaus kriterijus. Rūmų požiūriu, tokie dirbtinai sukurti dariniai neatliepia visuotiniai  pripažintų  kooperacijos principų ir vertybių bei diskredituoja  kitus aktyvius žemės ūkio kooperatyvus.  Todėl,  susijusių   asmenų sąvokos nustatymas ir tokių asmenų  skaičiaus ribojimas  (ne daugiau  kaip 40 proc. visų kooperatinės bendrovės narių), padės išgryninti pripažintus žemės ūkio kooperatyvus ir efektyviau/tikslingiau panaudoti jiems skiriamą investicinę paramą. Pažymime, kad susietų asmenų sudarytas kooperatyvas  ar jo narys taip pat turės teisę gauti paramą, tačiau negalės naudotis nustatytu prioritetu. 2)Kooperatinių   bendrovių   nario   investuotojo   apibrėžimas   Projekte,   jo   teisių   ir   pareigų nustatymas bei kitos su tuo susijusius sąlygos  sudarys  galimybes  kooperatinėms  bendrovėms praplėsti savo skolinimosi  galimybes.  Rūmų  požiūriu,  narių investuotojų  atsiradimas  leis paskatinti žemės ūkio kooperatyvų gamybos,  perdirbimo  ir realizacijos plėtrą, kadangi tai leis pritraukti papildomo  pajinio   kapitalo, kuris galės būti   naudojamas  kooperatyvo  investicijoms  ir kurs pridėtinę vertę visiems kooperatyvo  nariams.  Taip  pat šis įtvirtinimas leis nariams, kurie dėl įvairių objektyvių/subjektyvių priežasčių nutraukia ūkininkavimo veiklą ir nevykdo apyvartos su kooperatyvu  ir toliau likti kooperatyve su kitu statusu - nario investuotoju  ir tokiu  būdu (kita teisine forma) dalyvauti kooperatyvo veikloje ir gauti jam priklausančias naudas. Pažymime, kad Projekte numatoma laisvanoriška galimybė kooperatyvui apsispręsti dėl narių investuotojų  kooperatyve  poreikio  bei nustatytas narių investuotojų  skaičiaus   ribojimas   (ne daugiau kaip 20 proc. visų kooperatinės bendrovės narių). 3)Palankiai vertiname kitus Projekte numatytus pakeitimus susijusius su pelno ar nuostolių skirstymu tarp narių bei kitus techninius  pakeitimus,  kurie turės teigiamą  įtaką kooperatyvų valdymui. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, prašome Jūsų pritarti Projektui.	Nepritarti	Komitetas siūlo įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Specialiųjų tyrimų tarnyba 2024-05-07	1			Atlikus Projekto antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad numatomas teisinis reguliavimas ydingas antikorupciniu požiūriu, kadangi sprendimus dėl naujo nario investuotojo ar esamo kooperatinės bendrovės nario tapimo investuotoju galėtų priimti vienas asmuo, dėl ko galėtų būti neužtikrintas sprendimo priėmimo objektyvumas ir skaidrumas.	Pritarti

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų  pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo Ekonomikos komiteto išvada  2024-04-17				Siūlyti Seimo paskirtam pagrindiniam komitetui grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti, įvertinant suinteresuotų asmenų pasiūlymus, nuogąstavimus ir abejones. Ypač dėl naujo kooperatinės bendrovės dalyvio – nario investuotojo – įteisinimo būtinumo ir pagrįstumo. Dviejų statusų atsiradimas kooperatinių bendrovių narių tarpe yra abejotinas. Be to, siūlomas reguliavimas galimai pažeidžia bendrovės narių lygiateisiškumą bei santykių vientisumą.	Pritarti

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo Nr. I-164 pirmojo skirsnio, 8, 10, 11, 17 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 8¹, 13¹ straipsniais įstatymo projektą Nr. XIVP-3466 grąžinti iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į papildomo Seimo Ekonomikos komiteto, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadas, taip pat į Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijų ir mokslininkų pateiktas pastabas.

7.2. Pasiūlymai: iniciatoriams papildomai parengti Žemės ūkio kooperatyvų įstatymo projektą ir parengtus įstatymo projektus suderinti su Konkurencijos taryba.

8. Balsavimo rezultatai: už – 6 , prieš – 0 , susilaikė – 0.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Jonas Gudauskas.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                                                Viktoras Pranckietis

Komiteto biuro patarėja Donata Černiavskienė

Komiteto biuro patarėjas Rolandas Juknevičius