LIETUVOS RESPUBLIKOS

TRANSPORTO LENGVATŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1605 PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS KELIŲ TRANSPORTO KODEKSO 21 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO KODEKSO 34 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO 34 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai

Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo Nr. VIII-1605 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 1) parengtas siekiant didinti socialinį teisingumą ir skatinti pažeidžiamų visuomenės grupių (pensinio amžiaus asmenų, vaikų, šeimų su vaikais) galimybes naudotis viešuoju transportu ir didinti jų judumą, praplečiant transporto lengvatų gavėjų grupes. Be to, tobulinamas teisinis reguliavimas, naikinant moraliai pasenusias ir kitiems įstatymams prieštaraujančias nuostatas, siekiama sistemiškiau reglamentuoti transporto lengvatų vaikams taikymą, sudaryti galimybes geriau planuoti ir apskaityti išlaidas lengvatoms.

Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas Nr. 2), Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas Nr. 3) ir Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas Nr. 4) siekiama suderinti Kelių transporto kodekso, Geležinkelių transporto kodekso ir Vidaus vandenų transporto kodekso nuostatas, susijusias su siūlymu Įstatymo projekte Nr. 1 ir įtvirtinti keleivio teisę vietinio ir tolimojo susisiekimo maršrutais autobusais, vietinio susisiekimo maršrutais traukiniais ir laivais reguliariaisiais reisais Lietuvos teritorijoje nemokamai vežtis vaikus iki 3 metų (imtinai), jeigu jie neužima atskiros sėdimosios (ar miegamosios traukiniuose) vietos.

Įstatymo projekto Nr. 1 rengimą paskatinusios priežastys

1. Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatyme Nr. VIII-1605 išskirta senatvės pensininkų iki 70 m. amžiaus grupė, kuriai netaikoma jokia transporto lengvata nėra socialiai teisinga.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pensininkų skurdo rizikos lygis yra vienas didžiausių Lietuvoje. 2022 m. jis sudarė 39,5 proc. ir, palyginti su 2021 m., padidėjo 3,6 procentinio punkto. 65 m. ir vyresnio amžiaus žmonių skurdo rizikos lygis yra šiek tiek didesnis ir siekia 40,1 proc.

Pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimo duomenimis, 2022 m. su materialiniu nepritekliumi dažniausiai susidūrė 65 m. amžiaus ir vyresni asmenys – 22,6 proc. 41,7 proc. asmenų, gyvenančių dviejų asmenų namų ūkiuose, kuriuose bent vienas asmuo yra 65 m. ar vyresnis, neturėjo galimybės praleisti bent savaitės atostogų ne namuose. Pigesnės viešojo transporto paslaugos pensininkams galėtų paskatinti vyresnio amžiaus žmonių judumą ir pagerinti jų gyvenimo kokybę, galėtų paskatinti naudotis ir kitomis, toliau nuo namų teikiamomis viešosiomis paslaugomis.

2. Vaikų iki 18 m. amžiaus skurdo rizikos lygis, palyginti su ankstesniais metais, padidėjo 0,6 procentinio punkto ir 2022 m. sudarė 17,8 proc. Gyvenančių namų ūkiuose, kuriuos sudarė vienas suaugęs asmuo ir išlaikomi vaikai, skurdo rizikos lygis siekia 35,6 proc. Pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimo duomenimis, 2022 m. 38,5 proc. asmenų, gyvenančių vieno suaugusiojo su vienu ar daugiau vaikų namų ūkiuose, ir 43,4 proc. asmenų, gyvenančių dviejų suaugusių asmenų su trimis ir daugiau vaikų, neturėjo galimybės praleisti bent savaitės atostogų ne namuose. Namų ūkiuose, kuriuose gyveno vienas vaikas, tokios galimybės neturėjo kone dvigubai mažiau asmenų (24,1 proc.). Ypač tai aktualu kaimuose ir ne didžiuosiuose miestuose gyvenantiems gyventojams. Viena iš keliavimą ribojančių priežasčių yra ribotos galimybės naudotis viešuoju transportu. Šių žmonių judėjimas tarp savivaldybių yra labai ribotas ir viešojo transporto kainos nepadeda vaikams ir juos auginančioms šeimoms pasiekti reikiamų paslaugų ir keliauti po Lietuvą.

3. Transporto lengvatų įstatyme nustatyta, kad vaikams teisę į transporto nuolaidą nulemia ne tik amžius, bet ir mokymosi programa. Vaikams važiavimo bilietui taikomos nuolaidos dydis yra skirtingas ir priklauso nuo vaikų amžiaus, nuo vaiko mokymosi programos, nuo vaiko gyvenamosios vietos, nuo bilieto rūšies (vienkartinis ar terminuotas), taip pat nuo transporto priemonės, kuria vaikas važiuoja. Toks transporto lengvatų vaikams taikymas yra sudėtingas tiek transporto paslaugų tiekėjams, tiek vartotojams.

Vaikai nuo 10 m., vykstantys autobusais tolimojo susisiekimo maršrutais, neturi jokių nuolaidų, jei vyksta ne moksleivio pažymėjime nurodytu maršrutu nurodytomis dienomis. Pagal šiuo metu galiojantį Transporto lengvatų įstatymą vaikai yra prastesnėje situacijoje nei aukštųjų mokyklų studentai ar besimokantys pagal formaliojo profesinio mokymo programas. Esama sistema neskatina vaikų ir jų tėvų naudotis viešojo transporto paslaugomis, ypač vykstant viešuoju transportu tarp savivaldybių.

Nesimokančių 16–17 m. vaikų Lietuvoje yra nedaug – apie 2 tūkstančius (2021–2022 jų buvo 2096, 2022–2023 m. – 2191). Iš jų daugiau nei trečdalis iškrinta iš Lietuvos švietimo sistemos, nes išvyksta į užsienį. Nesimokantis jaunimas yra viena pažeidžiamiausių visuomenės grupių, jai taikomos užimtumo rėmimo programos, valstybė šią grupę suinteresuota įtraukti į darbo rinką arba sugrąžinti į švietimo sistemą, todėl transporto lengvatos jiems taip pat reikalingos. Transporto lengvatas susieti su mokymo programomis nėra tikslinga.

Atkreiptinas dėmesys, kad, siekiant užtikrinti švietimo prieinamumą, vaikų, kuriems paskirtas privalomas ikimokyklinis ugdymas, ir mokinių, gyvenančių kaimuose ir miesteliuose toliau nei 3 km nuo mokyklos, bei mokinių, turinčių mokymosi sunkumų ir nepajėgiančių atvykti savarankiškai į mokyklas, nemokamą vežimą į ugdymosi įstaigas ir iš jų reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas Nr. I-1489.

4. Viešuoju keleiviniu transportu traukiniais ir autobusais tolimųjų reisų maršrutais šeimoms su vaikais keliauti nėra patrauklu, nes vaikams įstatymu nėra suteikiamos nuolaidos, jeigu jie važiuoja ne į mokyklą savaitgaliais ar švenčių dienomis. Transporto lengvatų įstatyme nėra numatyta lengvatų šeimoms. Atskiri vežėjai suteikia nuolaidas vaikams ar šeimoms, turinčioms šeimos kortelę savo nustatyta tvarka.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2021 m. vidutiniškai vienam Lietuvos gyventojui teko 58 kelionės autobusais. Daug daugiau kelionių autobusais tenka sostinės regione – 118, ir daug mažiau – tik 33 vienam gyventojui – Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione. Kai kuriose apskrityse šie skaičiai ypač maži. Pavyzdžiui, Utenos apskrityje gyventojas vidutiniškai per metus autobusu keliavo 9, Alytaus apskrityje – 2 kartus.

Nuolaidų suteikimas vaikams bet kuriuo transportu ne tik kelionėms į ugdymo įstaigas ir iš jų ir kartu keliaujančioms šeimoms savaitgaliais paskatintų naudotis viešojo keleivinio transporto paslaugomis ir suaugusiuosius.

5. Užsienio praktika taikant lengvatas yra labai įvairi. Daugelyje ES šalių visiems vaikams iki 14–15 m. teikiamos 50 proc. nuolaidos viešajam transportui. Vyresniems taikomos nuolaidos priklauso nuo tam tikrų kortelių turėjimo, kelionių dažnumo. Vienos dosniausių sistemų yra Liuksemburge ir Maltoje: šios šalys turi nemokamą viešąjį transportą visiems. Čekijoje traukinių ir autobusų viešajam transportui taikoma 75 proc. nuolaida visiems vaikams, studentams ir pensininkams. Slovakijoje traukinių transportui taikoma 100 proc. nuolaida visiems vaikams ir pensininkams. Prancūzijoje galima įsigyti fiksuotos nedidelės kainos terminuotus bilietus traukiniams vaikams ir jaunimui iki 27 m. (pavyzdžiui, metinį bilietą 2021 m. už 49 eurus). Didesni miestai turi atskiras savo viešojo transporto nuolaidų sistemas, kurios daug dosnesnės nei valstybinės. Pavyzdžiui, Taline visas viešasis transportas nemokamas visiems Talino gyventojams. Lisabonoje nemokamas transportas vaikams iki 12 m., studentams iki 23 m. ir senjorams, sulaukusiems 65 m. ir vyresniems.

6. Transporto lengvatų įstatyme numatyta, kad teisę įsigyti vienkartinį arba terminuotą vardinį tolimojo, vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais, keleiviniais traukiniais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais važiavimo bilietą su 80 proc. nuolaida turi:

– pasipriešinimo 1940–1990 m. okupacijoms dalyviai – kariai savanoriai, sukakę 70 metų ir vyresni;

– nuo 1939–1990 m. okupacijų nukentėję asmenys – politiniai kaliniai ir tremtiniai, buvę getų, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinių stovyklų kaliniai, sukakę 70 m. ir vyresni.

Jaunesni nei 70 m. pasipriešinimo 1940–1990 m. okupacijoms dalyviai – kariai savanoriai ir laisvės kovų dalyviai, nuo 1939–1990 m. okupacijų nukentėję asmenys – politiniai kaliniai ir tremtiniai, buvę getų, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinių stovyklų kaliniai ir Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjai, nukentėję nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, turi teisę įsigyti vienkartinį arba terminuotą vardinį tolimojo, vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais, keleiviniais traukiniais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais važiavimo bilietą su 50 proc. nuolaida.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. gruodžio mėn. duomenimis, I laipsnio valstybines pensijas gauna 47 pasipriešinimo 1940–1990 m. okupacijoms dalyviai – kariai savanoriai, kurių vidutinis amžius – 95 m. Valstybines pensijas gauna 1050 laisvės kovų dalyvių, kurių vidutinis amžius – 84 m.

Nukentėjusių asmenų valstybines pensijas, į kurias teisę įgyja ir gauna sukakę senatvės pensijos amžių Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjai, sužaloti 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos metu, bet dėl to nepripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, gauna 170 žmonių. Remiantis savivaldybių administracijų pateikta informacija, asmenų, kuriems buvo pripažintas nepriklausomybės gynėjo, nukentėjusio nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, teisinis statusas 2017 m. buvo 442 (netekę darbingumo, sužaloti). Nauji statuso pripažinimo atvejai yra pavieniai.

Politinių kalinių ir tremtinių, buvusių getų, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinių stovyklų kalinių didžioji dalis yra sukakę pensinį amžių. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 25 028 minėtai grupei priklausantys asmenys gavo valstybines pensijas. Jų amžiaus vidurkis buvo 80–85 m. Remiantis 2021 m. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, galėtų būti 1265 asmenys, kurie turi vieną iš šių statusų, tačiau dar nėra sukakę senatvės pensijos amžiaus.

Atsižvelgiant į mažą visų vieną ar kitą minėtą statusą turinčių gavėjų skaičių ir į tai, kad didžioji dalis pasipriešinimo 1940–1990 m. okupacijoms dalyvių – karių savanorių, laisvės kovų dalyvių, politinių kalinių ir tremtinių, buvusių getų, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinių stovyklų kalinių yra pensinio amžiaus ir vyresni, manytina, kad taikyti skirtingas nuolaidas atsižvelgiant į amžių (iki 70 ir nuo 70 m.) yra netikslinga.

7. Derinant projektus su institucijomis ir visuomene, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateikė pasiūlymą įtraukti dvi tikslines nuolaidų gavėjų grupes: Afganistano karo dalyvius ir asmenis, dalyvavusius likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius. Sistemiškai įvertinus asmenims, nukentėjusiems nuo 1939–1990 metų okupacijų, pagal Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymą teikiamas transporto lengvatas ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatyme įvardytas nuo 1939–1990 metų okupacijų nukentėjusių asmenų kategorijas, pažymėtina, kad daliai nukentėjusiųjų asmenų lengvatos buvo nenustatytos. Dauguma šių kategorijų asmenų transporto lengvatomis gali naudotis kaip sukakę senatvės pensijos amžių (buvę beglobiai vaikai, perkeltieji asmenys) arba kaip asmenys, kuriems nustatytas tam tikras darbingumo lygis (asmenys, kuriems buvo nustatytas darbingumo lygis dėl būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje metu, ar asmenys, nukentėję nuo minų, kuriems iki 2005 m. liepos 1 d. buvo pripažintas I, II ar III grupės invalidumas). Tačiau Afganistano karo dalyviai ir asmenys, dalyvavę likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius, transporto lengvata dėl amžiaus, jeigu asmeniui nėra nustatytas darbingumo lygis, negali naudotis.

2021 m. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, nukentėjusiojo asmens teisinis statusas kaip dalyvavusiems likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius buvo pripažintas 3500 asmenų. Iš jų šiuo metu dar nesukakę senatvės pensijos amžiaus apie 1100, daliai iš jų gali būti nustatytas darbingumo lygis. 2021 m. buvo 45 nauji šio statuso nustatymo atvejai. Nukentėjusiojo asmens teisinis statusas kaip būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje metu atlikusiems tarnybą Afganistane buvo pripažintas 1447 asmenims. Iš jų asmenų, kuriems šiuo metu dar nesukakęs senatvės pensijos amžius ir kuriems nėra nustatytas darbingumo lygis, yra apie 1300. 2021 m. buvo 21 naujas šio statuso nustatymo atvejis. Atsižvelgiant, kad galimas gavėjų skaičius nėra didelis, siūloma suteikti šiems asmenims teisę įsigyti važiavimo bilietą su 80 proc. nuolaida važiuojant bet kuriuo viešuoju keleiviniu transportu.

8. Transporto lengvatų įstatyme įtvirtintos sąvokos: vietinio susisiekimo traukiniai, tarptautinio susisiekimo traukiniai, tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusai, vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusai ir troleibusai, vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusai, reguliaraus susisiekimo laivai ir keltai. Geležinkelių transporto kodekse apibrėžti traukiniai ir keleivių, bagažo vežimo vietiniais arba tarptautiniais maršrutais paslaugos, Kelių transporto kodekse apibrėžtos autobuso, troleibuso sąvokos ir nustatyta, kas yra reguliarūs reisai, vietinio ir tolimojo susisiekimo maršrutai. Vidaus vandenų transporto kodekse pateiktame vidaus vandenų transporto priemonių klasifikavime yra nustatyta, kas vadintina vidaus vandenų laivu, keleiviniu laivu ir keltu. Be to, nustatyta, kad keleivių važiavimo laivais reguliariais reisais lengvatas ir vežėjų patirtų išlaidų (negautų pajamų) dėl keleiviams taikytų važiavimo reguliariais reisais lengvatų kompensavimo (atlyginimo) tvarką nustato Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymas.

Transporto lengvatų įstatyme apibrėžta vežėjo sąvoka dubliuoja Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatyme Nr. IX-747 vežėjo sąvokos apibrėžimą, o maršrutinių taksi sąvoka atkartoja Kelių transporto kodekse pateiktą tokią pačią sąvoką.

Transporto lengvatų įstatyme sąvokos apibrėžimas „Lengvieji automobiliai taksi – motorinės kelių transporto priemonės, skirtos keleiviams ir jų bagažui vežti, turinčios, įskaitant vairuotojo vietą, ne daugiau kaip 7 sėdimąsias vietas, įrengtą taksometrą bei atpažinimo ženklą – plafoną ir atitinkančios lengviesiems automobiliams taksi keliamus techninius reikalavimus.“ prieštarauja Kelių transporto kodekse pateiktai lengvojo automobilio taksi sąvokai, kuri nustato, kad tai yra motorinė kelių transporto priemonė, skirta keleiviams ir bagažui vežti, turinti ne daugiau kaip 9 sėdimąsias vietas, įskaitant vairuotojo vietą.

Skirtingos sąvokos ir skirtingos nuolaidos bilietui įsigyti, taikomos važiavimui miesto, priemiestinio susisiekimo maršrutais ir tolimojo susisiekimo maršrutais, sukuria kliūtis viešųjų kombinuotojo keleivių vežimo paslaugų plėtrai bei regioninių maršrutų kūrimuisi, tarpsavivaldybiniam bendradarbiavimui plėtojant viešojo transporto paslaugas.

9. Pastaraisiais metais įgyvendinamos sveikatos sistemos, švietimo ir mokslo sistemos reformos paremtos didesniu paslaugų jungimu ir jų lokalizavimu regionų ar rajonų centruose. Šių reformų įgyvendinimo sėkmę ir paslaugų pasiekiamumą lems tinkamas transporto paslaugų prieinamumas. Praplėsta nuolaidų viešajam transportui taikymo sritis galėtų padėti žmonėms pigiau pasiekti būtinas paslaugas.

10. Nepakankamai užtikrinamas teisinio reguliavimo aiškumas ir sistemiškumas reglamentuojant lengvatų teikimą atskiroms tikslinėms grupėms, ypač vaikams, sukelia papildomą administracinę naštą, mažina galimybes pasinaudoti žmonėms priklausančiomis lengvatomis, apsunkina tikslių duomenų gavimo ir teisingos apskaitos galimybes.

Įstatymo projekto Nr. 1 uždaviniai

1. Didinti viešojo transporto paslaugų prieinamumą pensinio amžiaus sulaukusiems asmenims ir suteikti teisę įsigyti važiavimo viešuoju keleiviniu transportu bilietą su 50 proc. nuolaida visiems Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytą socialinio draudimo pensijos amžių sukakusiems asmenims iki 80 m. amžiaus, turintiems pensininko pažymėjimą. Asmenys, sulaukę 80 m. ir daugiau, taip, kaip dabar yra nustatyta įstatyme, turėtų teisę įsigyti važiavimo viešuoju keleiviniu transportu bilietą su 80 proc. nuolaida.

2. Supaprastinti transporto lengvatų sistemą, išgryninant lengvatų rūšis ir paprasčiau įvardijant į jas teisę turinčių asmenų grupes.

3. Suteikti transporto lengvatą vaikams, todėl, kad jie yra vaikai, nepriklausomai, kur ir ar jie mokosi. Nustatyti, kad visi vaikai nuo 8 iki 18 m. arba vyresni kaip 18 m. asmenys, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai, iki šie asmenys baigs bendrojo ugdymo programą, taip pat akademinių atostogų, profesinio mokymo teikėjų suteiktų dėl ligos, nėštumo ar vaiko priežiūros, laikotarpiu, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 23 m., turi teisę:

a) įsigyti važiavimo bilietą viešuoju keleiviniu transportu vietinio miesto (priemiesčio) susisiekimo maršrutais su 80 proc. nuolaida;

b) įsigyti važiavimo bilietą su 50 proc. nuolaida viešuoju keleiviniu transportu, išskyrus autobusais ir troleibusais, važiuojančiais miesto (priemiesčio) susisiekimo maršrutais.

4. Suteikti teisę įsigyti važiavimo bilietą su 50 proc. nuolaida viešuoju keleiviniu transportu tėvams, įtėviams arba globėjams (rūpintojams), važiuojantiems kartu su vaikais savaitgaliais (šeštadieniais ir sekmadieniais) ir valstybinių švenčių dienomis.

5. Visiems pasipriešinimo 1940–1990 m. okupacijoms dalyviams – kariams savanoriams ir laisvės kovų dalyviams, nuo 1939–1990 m. okupacijų nukentėjusiems asmenims – politiniams kaliniams ir tremtiniams, buvusiems getų, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinių stovyklų kaliniams, Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, nepaisant amžiaus, suteikti teisę įsigyti važiavimo bilietą su 80 proc. nuolaida viešuoju keleiviniu transportu.

6. Suderinti negalią turinčių žmonių, turinčių teisę į transporto lengvatą, apibrėžtis su 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiu Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymu.

7. Mažinti administracinę naštą viešojo keleivinio transporto organizatoriams, operatoriams, viešąjį transportą kontroliuojantiems pareigūnams ir sudaryti galimybes geriau apskaityti lengvatoms skiriamas lėšas ir patiriamas išlaidas, nustatyti tris aiškias transporto lengvatų rūšis: važiavimo bilietas su 100 proc. nuolaida, važiavimo bilietas su 80 proc. nuolaida ir važiavimo bilietas su 50 proc. nuolaida.

8. Atsisakyti Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymą Nr. IX-747, Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksą NR. I-1628, Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksą Nr. I-1534, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodeksą Nr. IX-2152 dubliuojančių nuostatų ir minėtuose teisės aktuose įtvirtintoms sąvokoms prieštaraujančių nuostatų.

Įstatymo projektų Nr. 2 , Nr.3 ir Nr. 4 rengimą paskatinusios priežastys ir uždaviniai

Siekiant užtikrinti reguliavimo sistemiškumą, suderinti Transporto lengvatų įstatymo ir Kelių transporto kodekso teisinį reguliavimą, atsisakyti besidubliuojančių nuostatų, numatytų Įstatymo projekte Nr. 1.

Įstatymo projektuose Nr. 3, Nr. 4 numatyti keleivio teisę atitinkamai traukiniuose ir laivuose nemokamai vežtis vaikus, jeigu jie neužima atskiros sėdimosios ar miegamosios vietos.

2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai

Įstatymo projektą inicijavo Lietuvos Respublikos Prezidentas. Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Ekonominės ir socialinės politikos grupė.

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai

Šiuo metu Įstatymo projekte Nr. 1 reguliuojami teisiniai santykiai

1. Transporto lengvatų įstatymo 3 straipsnyje šiuo metu yra numatyta trijų rūšių lengvatos:

1) teisė važiuoti nemokamai;

2) teisė įsigyti važiavimo bilietą su nuolaida;

3) teisė į transporto išlaidų kompensaciją.

2. Įstatymo 4 straipsnis reglamentuoja, kad nemokamai važiuoti bet kuria viešojo keleivinio transporto priemone turi teisę 2 vaikai iki 7 m., važiuojantys su suaugusiuoju, jei jie neužima papildomos sėdimos ar miegamos vietos. Ši nuostata neatitinka saugaus keliavimo reikalavimų, kai važiuojama tolimojo susisiekimo maršrutais. Pagal direktyvą 91/671/EEB ir ES šalių praktiką iki 3 m. vaikai gali būti vežami autobusuose be saugos diržų, arba bet kurie vaikai autobuse, kuriame leidžiama vežti stovinčius keleivius.

Taip pat 4 straipsnyje nurodoma, kad nemokamai bet kuria viešojo transporto priemone gali vykti keleivinį transportą kontroliuojantys pareigūnai.

3. Transporto lengvatų įstatyme įtvirtinta 12 sąvokų. Sąvokos „vietinio susisiekimo traukiniai“, „tarptautinio susisiekimo traukiniai“, „tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusai“, „vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusai ir troleibusai“, „vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusai“, „reguliaraus susisiekimo laivai ir keltai“ nėra visiškai teisingos kitų įstatymų atžvilgiu. Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse apibrėžtos traukinių ir keleivių, bagažo vežimo vietiniais arba tarptautiniais maršrutais paslaugos sąvokos, Kelių transporto kodekse apibrėžtos autobuso, troleibuso sąvokos ir nustatyta, kas yra reguliarūs reisai, vietinio ir tolimojo susisiekimo maršrutai. Vidaus vandenų transporto kodekse pateiktame vidaus vandenų transporto priemonių klasifikavime yra nustatyta, kas vadintina vidaus vandenų laivu, keleiviniu laivu ir keltu. Be to, nustatyta, kad keleivių važiavimo laivais reguliariaisiais reisais lengvatas ir vežėjų patirtų išlaidų (negautų pajamų) dėl keleiviams taikytų važiavimo reguliariaisiais reisais lengvatų kompensavimo (atlyginimo) tvarką nustato Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymas.

4. Transporto lengvatų įstatymo 5 straipsnyje numatyta 29 asmenų grupės, turinčios teisę į vieną ar kitą transporto nuolaidą (1 lentelė). Išskirtos vaikų grupės (kategorijos), galinčios gauti transporto lengvatas, persidengia, dubliuoja viena kitą. Pavyzdžiui, išskiriami vaikai nuo 7 iki 8 m., vaikai nuo 7 iki 10 m., vaikai nuo 7 iki 14 m. ir jiems nustatoma 50 proc. nuolaida skirtingoms viešojo transporto rūšims. Vaikai iki 10 m. su 50 proc. nuolaida gali važiuoti tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, keleiviniais traukiniais, laivais ir keltais, o pagal 5 straipsnio 3 dalį vaikams nuo 7 iki 8 m. vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais suteikiama teisė važiuoti su 50 proc. nuolaida (nenurodant bilieto rūšies), ir taip pat teisė į 50 proc. nuolaidą vienkartiniam bilietui ir 80 proc. – terminuotam vardiniam bilietui, jei vaikas mokosi. Jei tas pats vaikas gyvena miestelyje ir kaime ir važiuoja į neformaliojo švietimo įstaigą, jam kelionė kompensuojama 100 proc. iš savivaldybės biudžeto lėšų.

Toks painus asmenų grupių išskyrimas apsunkina galimybes pasinaudoti transporto lengvata ir ją tinkamai administruoti.

Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose vaikų išskyrimas pagal gyvenamąją vietą (gyvenantys vaikų globos įstaigose, vaikų globos namuose, vaikų socializacijos centruose) yra diskriminuojantis. Didžioji dalis vaikų yra globojami šeimose ir jie naudojasi tokiomis pačiomis transporto lengvatomis kaip visi mokiniai ar tam tikro amžiaus vaikai, nurodyti įstatymo 4, 5 ir 6 straipsniuose. Vaikų globos įstaigos išlaikomos iš savivaldybių biudžetų. Visiems vaikams iki 16 m. mokslas yra privalomas. Mokinių vežimą organizuoja ir už jį atsako savivaldybės ir jų įgaliotos įstaigos.

5. Transporto lengvatų įstatymo nuostatos, reglamentuojančios važiavimo išlaidų kompensavimą mokiniams, dubliuoja Švietimo įstatymo Nr. I-1489 nuostatas, skelbiančias, kad, siekiant užtikrinti švietimo prieinamumą, į mokyklą ir atgal nemokamai privalo būti vežami:

– kaimuose, miesteliuose toliau kaip 3 km nuo mokyklos gyvenantys mokiniai, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas, ir vaikai, kuriems paskirtas privalomas ikimokyklinis ugdymas;

– mokiniai, kurie turi specialiųjų ugdymosi poreikių ir nepajėgia patys atvykti į mokyklą mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo ar bendrojo ugdymo programas.

Minėtų mokinių vežimą į mokyklą ir atgal organizuoja valstybinės ir savivaldybės mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, kitų mokyklų – savininkas savo nustatyta tvarka. Mokinių vežimo mokykliniu autobusu tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras.

1 lentelė. Transporto lengvatų įstatyme nustatytos nuolaidos

	Nuolaidos gavėjų grupė	Nuolaida	Įstatymo straipsnis. Straipsnio dalis	Nuolaida kompensuojama iš valstybės biudžeto	Nuolaida kompensuojama iš savivaldybių biudžetų
1.	Keleivinį transportą kontroliuojantys pareigūnai	Nemokamai	4	Tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais, keleiviniais traukiniais	Vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais
2.	2 vaikai iki 7 m., vykstantys su vienu suaugusiuoju ir neužimantys atskiros sėdimosios ar miegamosios vietos	Nemokamai	4
3.	Negalią turintys vaikai ir juos lydintys asmenys (1+1 lydintis)	80 proc.	5.1.
4.	Asmenys, kuriems nustatytas 0–25 proc. darbingumo lygis ir šiam statusui prilyginami asmenys ir juos lydintys asmenys (1+1 lydintis)	80 proc.
5.	Asmenys, kuriems gydyti nuolat reikalinga hemodializė, ir juos lydintys asmenys (1+1 lydintis) ir onkologinėmis ligomis sergantys asmenys	80 proc.
6.	80 m. ir vyresni asmenys	80 proc.
7.	Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjai, kuriems nustatytas 30–55 proc. darbingumo lygis arba kuriems nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis (iki 2005 m. birželio 30 d. pripažinti II ar III grupės invalidais) dėl 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos	80 proc.
8.	Žuvusių Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjų šeimos nariai, nukentėję nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos	80 proc.
9.	Pasipriešinimo 1940–1990 m. okupacijoms dalyviai – kariai savanoriai, sukakę 70 m. ir vyresni	80 proc.
10.	Nuo 1939–1990 m. okupacijų nukentėję asmenys – politiniai kaliniai ir tremtiniai, buvę getų, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinių stovyklų kaliniai, sukakę 70 m. ir vyresni	80 proc.
11.	Asmenys, kuriems nustatytas 30–55 proc. darbingumo lygis	50 proc.	5.2.	Tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais, keleiviniais traukiniais	Reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais
12.	Pasipriešinimo 1940–1990 m. okupacijoms dalyviai – kariai savanoriai, jaunesni kaip 70 m., ir laisvės kovų dalyviai	50 proc.
13.	Nuo 1939–1990 m. okupacijų nukentėję asmenys – politiniai kaliniai ir tremtiniai, buvę getų, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinių stovyklų kaliniai, jaunesni kaip 70 metų	50 proc.
14.	Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjai, nukentėję nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos	50 proc.
15.	Asmenys nuo 70 iki 80 m. amžiaus	50 proc.
16.	Vaikai iki 7 metų	50 proc.	5.5	Tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, keleiviniais traukiniais	Vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais
17.	Vaikai nuo 7 iki 8 m.	50 proc.	5.3.	Tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, keleiviniais traukiniais	Vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais
17.	Vaikai nuo 7 iki 8 m.	50 proc. – vienkartiniam bilietui, 80 proc. –terminuotam vardiniam bilietui	5.6.		Vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais
18.	Vaikai nuo 7 iki 10 m.	50 proc.	5.4.	Tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, keleiviniais traukiniais	Reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais
19.	Mokiniai nuo 7 iki 14 m.	50 proc.	5.5(1)		Laivais ir keltais
20.	Mokiniai, kurie mokosi mokyklose pagal bendrojo ugdymo programas (išskyrus pilnamečius asmenis, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas)	50 proc. – vienkartiniam bilietui, 80 proc. –terminuotam vardiniam bilietui	5.3.		Vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais
20.			5.6.		Vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais
21.	Mokiniai, kurie mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, pavienio mokymosi forma savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu	50 proc.	5.3.	Tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, keleiviniais traukiniais	Vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais
22.	Mokiniai, besimokantys mokyklose, vykdančiose specializuoto ugdymo krypties programas	50 proc. – vienkartiniam bilietui, 80 proc. –terminuotam vardiniam bilietui	5.6., 5.7.		Vietinio (miesto, priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais
22.		50 proc.	5.7.	Tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, keleiviniais traukiniais	Reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais
23.	Aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys pagal nuolatinę arba dieninę studijų formą, Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių piliečiai bei jų šeimos nariai, studijuojantys Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos ekonominės erdvės valstybių aukštosiose mokyklose pagal nuolatinę arba dieninę studijų formą	50 proc.	5.3.	Tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, keleiviniais traukiniais	Vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais
23.		50 proc. – vienkartiniam bilietui, 80 proc. –terminuotam vardiniam bilietui	5.6.		Vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais
24.	Kaimuose ir miesteliuose gyvenantys bendrojo ugdymo programas vykdančių mokyklų 9–12 klasių (gimnazijų 1–4 klasių), profesinio mokymo įstaigų mokiniai, važiuojantys į mokyklą jos darbo dienomis iki 40 km mokinio pažymėjime nurodytu maršrutu	Savivaldybė kompensuoja visas važiavimo išlaidas	6.1.		Vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais, tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, keleiviniais traukiniais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais
25.	Kaimuose ir miesteliuose gyvenantys neformaliojo vaikų švietimo įstaigų mokiniai, važiuojantys į ugdymo įstaigą visomis dienomis iki 40 km mokinio pažymėjime nurodytu maršrutu	Savivaldybė kompensuoja visas važiavimo išlaidas	6.1.
27.	Kaimuose ir miesteliuose gyvenantys priešmokyklinio ugdymo ir 1–8 kl. mokiniai iki artimiausios atitinkamą bendrojo ugdymo programą vykdančios mokyklos	Savivaldybė kompensuoja visas važiavimo išlaidas	6.1.
28.	Mokiniai, gyvenantys vaikų globos įstaigose, vaikų socializacijos centruose, bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų bendrabučiuose, važiuojantys mokinio pažymėjime nurodytu maršrutu	Savivaldybė kompensuoja visą kainą	6.1.		Vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais, tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, keleiviniais traukiniais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais
29.	Mokiniai, gyvenantys vaikų globos namuose, važiuojantys mokinio pažymėjime nurodytu maršrutu	Savivaldybė kompensuoja visas važiavimo išlaidas	6.1.		Vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais

Šiuo metu Įstatymo projektuose Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4 reguliuojami teisiniai santykiai

1. Kelių transporto kodekso Nr. I-1628 21 straipsnyje šiuo metu yra besidubliuojančių nuostatų, įtvirtintų ir Transporto lengvatų įstatyme, kurios nustato:

1) kad keleivis turi teisę nemokamai vežtis 2 iki 7 m. vaikus, jeigu jie neužima atskiros sėdimosios vietos, reguliarių reisų vietinio (miesto ir priemiestinio) susisiekimo maršrutų autobusais ir troleibusais bei tolimojo susisiekimo maršrutų autobusais;

2) kad transporto lengvatomis turi teisę pasinaudoti asmenys, pateikę valstybinę kelių transporto priežiūrą atliekantiems pareigūnams, vežėjams arba jų įgaliotiems juridiniams asmenims, vykdantiems kelių transporto kontrolę, šią teisę liudijančius dokumentus, išskyrus atvejus, kai nėra abejonių, kad asmuo yra jaunesnis kaip 7 metų.

2. Įstatymo projektuose Nr. 3, Nr. 4 yra numatytos keleivio teisės atitinkamai traukiniuose ir laivuose, tačiau nenumatyta teisė nemokamai vežtis vaikus, jeigu jie neužima atskiros sėdimosios ar miegamosios vietos.

4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma keisti Transporto lengvatų įstatymo pavadinimą, nes Įstatyme nustatomos tik viešojo keleivinio transporto lengvatos, todėl neteisinga vadinti transporto lengvatomis, kai nėra nustatoma lengvatų jokioms kitoms transporto rūšims.

Įstatymo projekte Nr. 1 siūloma atsisakyti visų sąvokų, kurios yra apibrėžtos Kelių transporto kodekse, Geležinkelių transporto kodekse ir Vidaus vandenų transporto kodekse, besidubliuojančių ir dažnai nesutampančių apibrėžimų. Siūloma pateikti tik apibrėžimą, kaip įstatyme suprantami Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės, Šveicarijos Konfederacijos piliečio šeimos nariai ir apibrėžti viešojo keleivinio transporto sąvoką.

Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatyme Nr. IX-747 yra apibrėžta Viešojo transporto sąvoka. Viešasis transportas – keleivių, bagažo ir (arba) krovinių vežimo nustatytais maršrutais nustatytu laiku paslauga, teikiama visiems, kurie kreipiasi. Ja remiantis Įstatymo projekte Nr. 1 siūloma apibrėžti sąvoką „Viešasis keleivinis transportas – keleivių, bagažo vežimo nustatytais maršrutais nustatytu laiku paslauga, teikiama visiems, kurie kreipiasi“.

Projekto Nr. 1 3 straipsnyje aiškiau – punktais išdėstoma, kam įstatymas taikomas, taip pat nurodoma, kokiomis viešojo keleivinio transporto priemonėmis, atsižvelgiant į jas reglamentuojančius įstatymus, vykstant taikomos lengvatos.

Įstatymo projekte Nr. 1 siūloma nustatyti 3 lengvatų rūšis: 1) teisę įsigyti važiavimo bilietą su 100 proc. nuolaida; 2) teisę įsigyti važiavimo bilietą su 80 proc. nuolaida; 3) teisę įsigyti važiavimo bilietą su 50 proc. nuolaida. Bilieto įsigijimas su 100 proc. nuolaida sudarys galimybes gauti tikslesnius duomenis apie naudojimąsi viešuoju transportu bei tinkamai kompensuoti dėl lengvatų taikymo vežėjų patirtas išlaidas (negautas pajamas).

Projekto Nr. 1 5, 6 ir 7 straipsniuose nustatoma 18 tikslinių grupių, kurioms siūloma suteikti teisę įsigyti važiavimo bilietą vykti viešuoju keleiviniu transportu su atitinkamai 100, 80 ir 50 proc. nuolaida. Visos grupės nurodytos aiškinamojo rašto 2 lentelėje. Paryškintu šriftu pažymėtos tos grupės, kurių praplėsta apimtis, kurios yra naujos arba kurioms taikomos kitokios, nei galiojančiame įstatyme nustatytos, nuolaidos.

Atkreiptinas dėmesys, kad visoms grupėms, įskaitant vaikus, siūloma suvienodinti nuolaidas vienkartiniams ir terminuotiems vardiniams bilietams, taip mažinti administracinę naštą ir skatinti gyventojus dažniau naudotis viešuoju keleiviniu transportu. Todėl įstatymo projekte Nr. 1 nevardijamos bilietų rūšys ir visos kartu įvardijamos kaip važiavimo bilietas vykti viešuoju keleiviniu transportu.

Be to, siūloma atsisakyti teisės nemokamai naudotis viešuoju keleiviniu transportu kontrolę vykdantiems asmenims, nes darbo metu kontrolę vykdantys asmenys vyksta tarnybiniu transportu.

2 lentelė. Viešojo keleivinio transporto lengvatų įstatymo projekte siūlomos nuolaidos

	Nuolaidos gavėjų grupė	Nuolaida (proc.)	Įstatymo straipsnis. Straipsnio dalis	Nuolaida kompensuojama iš valstybės biudžeto	Nuolaida kompensuojama iš savivaldybių biudžetų
1.	Vaikai iki 3 metų (imtinai) amžiaus, užimant atskirą sėdimąją ar miegamąją vietą	100	5	Autobusais tolimojo susisiekimo maršrutais, keleiviniais traukiniais vietiniais maršrutais	Autobusais ir troleibusais vietinio (miesto ar priemiestinio) susisiekimo maršrutais, reguliariaisiais reisais vidaus vandenų laivais
2.	Vaikai nuo 4 iki 7 metų (imtinai)	100	5
3.	Negalią turintys vaikai ir juos lydintys asmenys (1+1 lydintis)	80	6.1
4.	Asmenys, kuriems nustatytas 0–25 dalyvumo lygis ir jiems prilyginami asmenys ir juos lydintys asmenys (1+1 lydintis)	80	6.1
5.	Asmenys, kuriems gydyti nuolat reikalinga hemodializė, ir juos lydintys asmenys (1+1 lydintis) ir onkologinėmis ligomis sergantys asmenys	80	6.1
6.	80 metų ir vyresni asmenys	80	6.1
7.	Asmenys, kurie dalyvavo likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius	80	6.1
8.	Žuvusių Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjų šeimos nariai, nukentėję nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos	80	6.1
9.	Pasipriešinimo 1940–1990 m. okupacijoms dalyviai – kariai savanoriai ir laisvės kovų dalyviai	80	6.1
10.	Nuo 1939–1990 m. okupacijų nukentėję asmenys – politiniai kaliniai ir tremtiniai, buvę getų, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinių stovyklų kaliniai	80	6.1
11.	Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjai, nukentėję nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos	80	6.1
12.	Asmenys, kurie būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje metu atliko tarnybą Afganistane	80	6.1
13.	Vaikai nuo 8 iki 18 metų	80	6.2		Autobusais ir troleibusais vietinio (miesto ar priemiestinio) susisiekimo maršrutais
14.	Vyresni kaip 18 metų asmenys, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai, arba jeigu jie mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programas, taip pat akademinių atostogų, profesinio mokymo teikėjų suteiktų dėl ligos, nėštumo ar vaiko priežiūros, laikotarpiu, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 23 metai	80	6.2
14.		50	7.2	Autobusais tolimojo susisiekimo maršrutais, keleiviniais traukiniais vietiniais maršrutais	Reguliariaisiais reisais vidaus vandenų laivais
15.	Aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys pagal nuolatinę studijų formą, Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių piliečiai bei jų šeimos nariai, studijuojantys Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos ekonominės erdvės valstybių aukštosiose mokyklose pagal nuolatinę arba studijų formą	50	7.2		Reguliariaisiais reisais vidaus vandenų laivais
16.	Asmenys, kuriems nustatytas 30–55 proc. dalyvumo lygis ir jiems prilyginami asmenys	50	7.1	Autobusais tolimojo susisiekimo maršrutais, keleiviniais traukiniais vietiniais maršrutais	Autobusais ir troleibusais vietinio (miesto ar priemiestinio) susisiekimo maršrutais, reguliariaisiais reisais vidaus vandenų laivais
17.	Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytą socialinio draudimo senatvės pensijos amžių sukakę asmenys, iki jiems sukaks 80 metų	50	7.1
18.	Tėvai, įtėviai arba globėjai (rūpintojai), važiuojantys kartu su vaikais savaitgaliais (šeštadieniais ir sekmadieniais) ir valstybinių švenčių dienomis	50	7.1

Įstatymo projektu Nr. 1 siūlomi pakeitimų nauda

1. Didesnis viešojo transporto paslaugų prieinamumas pensinio amžiaus sulaukusiems asmenims: visi pensinio amžiaus asmenys iki 80 m. turės teisę įsigyti važiavimo viešuoju keleiviniu transportu bilietą su 50 proc. nuolaida, o sulaukę 80 m. ir daugiau – važiavimo viešuoju keleiviniu transportu bilietą su 80 proc. nuolaida.

2. Teisę įsigyti važiavimo viešuoju keleiviniu transportu bilietus su 100 proc. nuolaida turės visi vaikai iki 7 m., o ne 2 vaikai, važiuojantys su suaugusiuoju ir neužimantys papildomos vietos.

3. Visi vaikai nuo 8 m. turės teisę:

a) įsigyti važiavimo bilietą su 80 proc. nuolaida autobusais ir troleibusais, važiuojančiais miesto (priemiesčio) susisiekimo maršrutais;

b) įsigyti važiavimo bilietą su 50 proc. nuolaida viešuoju keleiviniu transportu, išskyrus autobusais ir troleibusais, važiuojančiais miesto (priemiesčio) susisiekimo maršrutais.

4. Savaitgalių ir valstybinių švenčių dienomis tėvai, įtėviai arba globėjai (rūpintojai) kartu su vaikais galės įsigyti važiavimo viešuoju keleiviniu transportu bilietą su 50 proc. nuolaida.

5. Suteikta teisė įsigyti važiavimo viešuoju keleiviniu transportu bilietą su 80 proc. nuolaida visiems pasipriešinimo 1940–1990 m. okupacijoms dalyviams – kariams savanoriams ir laisvės kovų dalyviams, nuo 1939–1990 m. okupacijų nukentėjusiems asmenims – politiniams kaliniams ir tremtiniams, buvusiems getų, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinių stovyklų kaliniams, Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, nepaisant amžiaus.

6. Suderintos negalią turinčių žmonių, turinčių teisę į transporto lengvatą, apibrėžtys su 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiu Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymu.

7. Mažesnė administracinė našta viešojo keleivinio transporto organizatoriams, viešąjį transportą kontroliuojantiems pareigūnams ir sudaryta galimybė geriau apskaityti lengvatoms skiriamas lėšas ir patiriamas išlaidas.

8. Užtikrintas teisinis aiškumas, suderinti teisės aktai tarpusavyje nepaliekant besidubliuojančių ir viena kitai prieštaraujančių nuostatų.

Įstatymo projektų Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4 pakeitimas

Siūloma atsisakyti besidubliuojančių nuostatų ir pakeisti Kelių transporto kodekso Nr. I-1628 21 straipsnį. Projektuose Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4 įtvirtinta keleivio teisė nemokamai vežtis vaikus iki 3 metų (imtinai), jeigu jie neužima atskiros sėdimosios ar miegamosios (traukiniuose) vietos. Atkreiptinas dėmesys, kad įgyvendinant keleivio teisę vežtis vaikus nemokamai nebus galima apskaityti, kiek tokių vaikų vyks viešuoju keleiviniu transportu. Bilieto įsigijimas su 100 proc. nuolaida užimant atskirą vietą vaikams, kurį siūloma reglamentuoti Įstatymo projektu Nr.1, suteikia galimybę gauti tikslesnius duomenis apie naudojimąsi viešuoju transportu.

Bus užtikrintas teisinis reguliavimo aiškumas ir sistemiškumas bei siūlomų Įstatymo projekto Nr. 1 pakeistų nuostatų suderinamumas su Kelių transporto kodeksu, Geležinkelių transporto kodeksu ir Vidaus vandenų transporto kodeksu.

Siūloma, kad įstatymų paketas įsigaliotų nuo 2024 m. sausio 1 dienos.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.

6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai

Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir mažins prielaidas korupcijai.

7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai

Įstatymo projektas neturės reikšmingo poveikio verslo sąlygoms ir jo plėtrai.

8. Įstatymų projektų atitiktis strateginio lygmens planavimo dokumentams

Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Įstatymo projektas prisidėtų prie Nacionalinio pažangos plano 2030 m. (toliau – NPP) 5.4 uždavinio „gerinti skaitmeninį junglumą ir didinti susisiekimo infrastruktūros panaudojimo efektyvumą bei sektoriaus kuriamą vertę“ įgyvendinimo ir padėtų pasiekti nustatytą uždavinio rodiklį „Keleivių vežimas visų rūšių viešuoju transportu (2025 m. – 405 mln. keleivių, 2030 m. – 420 mln. keleivių)“. Taip pat prisidėtų prie NPP 6.1 uždavinio „Didinti energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių dalį ir alternatyviųjų degalų vartojimą transporto sektoriuje, skatinti darnų įvairiarūšį judumą ir mažinti transporto sukeliamą aplinkos taršą“ ir jo rodiklių įgyvendinimo sprendžiant Susisiekimo plėtros programoje, patvirtintoje Vyriausybės 2022 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 245, įvardintą nepopuliaraus viešojo transporto problemą.

9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios

Siekiant inkorporuoti įstatymo projektu siūlomas nuostatas į teisinę sistemą, kitų įstatymų priimti, galiojančių įstatymų keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.

10. Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka

Įstatymo projektai atitinka Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus.

11. Įstatymų projektų atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams

Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.

12. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2023 m. gruodžio 15 d. turės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 478 „Dėl Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo įgyvendinimo“.

13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti

Planuojant lėšas teikiamų įstatymų nuostatoms įgyvendinti, buvo susidurta su reikiamų duomenų trūkumu. Nuolaidų teikimo kaštai nėra skaičiuojami pagal tikslines grupes nei valstybės, nei centralizuotai savivaldybių lygmeniu. Duomenis turi tik atskiri vežėjų atstovai, tačiau jie taip pat nėra išsamūs.

2022 m. dėl taikytų transporto lengvatų tolimojo reguliaraus susisiekimo maršrutuose atlyginta iš valstybės biudžeto vežėjų negautų pajamų suma buvo 8 562 tūkst. eurų. 2022 m. iš viso buvo parduota 1 968,5 tūkst. bilietų su nuolaida, iš jų su 50 proc. nuolaida – 1 516,6 tūkst., su 80 proc. nuolaida – 451,9 tūkst. Vadovaujantis galiojančiomis Transporto lengvatų įstatymo nuostatomis ir atsižvelgiant į turimus duomenis, darytina prielaida, kad 50 proc. nuolaidos važiavimo bilietui didžiausia gavėjų grupė ir dažniausi viešojo transporto su nuolaida paslaugos vartotojai yra 70–79 m. amžiaus asmenys.

Atsižvelgiant į šiuos duomenis, dėl nuostatų, susijusių su 50 proc. transporto lengvatos suteikimu visiems pensinio amžiaus asmenims iki 80 m. amžiaus, įgyvendinimo, preliminariais skaičiavimais, iš valstybės biudžeto 2024 m. papildomai reikėtų apie 4,7 mln. eurų.

Įstatymo projekte Nr. 1 numatytai teisei įsigyti važiavimo viešuoju keleiviniu transportu bilietą su 80 proc. nuolaida visiems pasipriešinimo 1940–1990 m. okupacijoms dalyviams – kariams savanoriams ir laisvės kovų dalyviams, nuo 1939–1990 m. okupacijų nukentėjusiems asmenims – politiniams kaliniams ir tremtiniams, buvusiems getų, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinių stovyklų kaliniams, Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, nepaisant amžiaus, užtikrinti iš valstybės biudžeto preliminariai reikėtų iki 455 tūkst. eurų iš viso neatskaičius pensinio amžiaus asmenų ar jau teikiamų lengvatų kaštų.

Atsižvelgdami į Lietuvos geležinkelių pateikiamą informaciją apie šeimos kortelių turėtojams suteikiamų nuolaidų metinę kainą ir patiriamas išlaidas, galime preliminariai numatyti, kad per metus teisei į tėvų, įtėvių arba globėjų (rūpintojų) kartu su vaikais įsigyti važiavimo bilietą vykti viešuoju keleiviniu transportu su 50 proc. nuolaida savaitgaliais (šeštadieniais ir sekmadieniais) ir valstybinių švenčių dienomis užtikrinti gali reikėti apie 50 tūkst. eurų per metus.

Dėl nuostatų, susijusių su viešojo keleivinio transporto lengvatos suteikimu visiems vaikams, įgyvendinimo, papildomo poreikio lėšoms iš valstybės biudžeto 2024 m. neįmanoma apskaičiuoti dėl duomenų trūkumo. Nėra žinoma, kiek vaikų naudojasi viešojo keleivinio transporto paslauga, kokiais maršrutais jie važiuoja, kiek kainuoja nuolaidų teikimas vaikams dabar. Atsižvelgiant į įstatymų projektų derinimo su institucijomis metu Lietuvos keleivių vežimo asociacijos pateiktus preliminarius skaičiavimus, nuolaidų suteikimas vaikams iš valstybės biudžeto gali pareikalauti 1,5 -2,5 mln. eurų.

Poveikis savivaldybių biudžetams gali būti labai skirtingas. Iš savivaldybių biudžetų 2024 m. papildomai reikėtų lėšų ne visose savivaldybėse. Nemažai savivaldybių jau dabar taiko didesnes nuolaidas pensinio amžiaus asmenims ir vaikams. Dalis savivaldybių taiko 100 proc. nuolaidas visiems, besinaudojantiems pensininkams vietiniu (priemiestiniu) viešuoju transportu. Didelė dalis savivaldybių teikia pavėžėjimo paslaugas socialiai pažeidžiamiems asmenims, t. y. ir pensinio amžiaus gyventojams, tad kaštai dėl nuolaidų suteikimo viešuoju keleiviniu transportu keliaujantiems pensinio amžiaus asmenims neturėtų būti reikšmingi.

Pavyzdžiui, Vilniaus m. savivaldybėje, kurioje gyvena penktadalis visos Lietuvos vaikų, pradinukams taikoma didesnė nuolaida, nei numatyta dabar ir siūlomame projekte. Tad ši savivaldybė dėl vaikams suteikiamų nuolaidų išlaidų patirs tiek, kiek daugiau bus vaikų keleivių, perkančių vienkartinius bilietus, nes tik jiems nuolaida yra padidinta nuo 50 iki 80 proc. Rajoninės savivaldybės vaikų pavėžėjimą organizuoja vadovaudamosi Švietimo įstatymu. Kai kuriose mažose savivaldybėse nėra išvystyto viešojo keleivinio transporto. Tad jose prognozuoti poveikį biudžetui sunku.

14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados

Rengiant įstatymo projektą atsižvelgta į per 2023 m. kovo–balandžio mėnesiais vykusias konsultacijas su Vidaus reikalų ministerijos, Susisiekimo ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovais gautus pasiūlymus.

15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis

Reikšminiai Įstatymų projekto žodžiai yra „transporto lengvatos“, „viešasis keleivinis transportas“, „nuolaida“, „lengvatos“, „važiavimo bilietas su nuolaida“.

16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai

Nėra.