LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Biudžeto ir finansų komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 2023 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XVIP-2146

2022-11-07  Nr. 109-P-52

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Valius Ąžuolas, Algirdas Butkevičius, Antanas Čepononis, Vytautas Gapšys, Simonas Gentvilas, Liudas Jonaitis, Mykolas Majauskas, Matas Maldeikis, Vytautas Mitalas, Andrius Palionis, Juozas Varžgalys.

Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai Dalia Mudėnienė, Mindaugas Pečiulis, Audronė Čekanavičienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto / Komisijos nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-10-10				Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime.	Atsižvelgti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys		Komiteto / Komisijos nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Asociacija „Lietuvos keliai", 2022-10-12					<...>Asociacija „Lietuvos keliai" adekvačiai vertina esamą šalies geopolitinę situaciją, energetikos sektoriaus sukeliamus sunkumus ir Rusijos karo prieš Ukrainą sukeltą įtampą, tačiau konstatuoja, kad 2023 m. biudžete numatytas finansavimas kelių sektoriui niekaip neleis užtikrinti šalies kelių tinklo situacijos gerėjimo. Geriausiu atveju, bus užtikrinamas minimalus poreikis kelių degradacijai stabilizuoti, tačiau Gairėse numatytų kriterijų pasiekti, įskaitant tiltų ir viadukų būklės gerinimą, finansinių išteklių neužteks. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatavus kasmet blogėjančią Lietuvos kelių situaciją ir įvertinus, kad su 2023 m. Biudžeto projekte numatytu skirti finansavimu šalies kelių situacijos pagerinti niekaip nepavyks, raginame LR Seimą Kelių priežiūros ir plėtros programai 2023 m. skirti 700 mln. eurų, t. y., 157 mln. eurų daugiau nei buvo skirta 2022 m. Minėtų 700 mln. eurų finansavimo skyrimas leistų amortizuoti karo Ukrainoje sukeltą infliacijos įtaką, užtikrintų strateginių projektų: „Via Baltica" ruožo rekonstrukciją Marijampolė - Lietuvos siena, magistralinio kelio Nr. A14 Vilnius - Utena rekonstrukcijos projektą, leistų pradėti valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 130 Kaunas - Prienai - Alytus ruožo Kaunas - Prienai rekonstrukciją, bei pradėtų bent dalinai mažinti kelių tinklo nusidėvėjimą.	Svarstyti Vyriausybei
2.	Lietuvos pramoninkų konfederacija, 2022-10-21					<...> Atsižvelgiant į rašte išdėstytus argumentus, finansavimo poreikio svarbą, prašome svarstyti galimybę skirti 112,529 mln. Eur 2022 m. ir 149,105 mln. Eur 2023 m. valstybės biudžeto lėšų, siekiant užtikrinti nenutrūkstamą geležinkelių eismą, užtikrinti saugų keleivių, krovinių vežimą geležinkeliais.	Svarstyti Vyriausybei
3	Asociacijų sąjunga „Žuvininkų rūmai“, 2022-10-21					Ne vieną kartą esame aiškinę, kad: 2020-12-11 Seimo valdančioji dauguma IN CORPORE ir KELETAS PRISIPLAKĖLIŲ nutarė UŽDRAUSTI VERSLINĘ ŽVEJYBĄ. Jau greitai 2 metai kai politikai su valdžios institucijų ir padlaižių komandomis buldozeriu stumia žvejybos verslo uždraudimo įstatymų projektus ir balsuoja juos prastumti. Daugiau kaip prieš pusmetį Seimo finansų ir biudžeto komiteto pirmininkas M. Majauskas viešai pradėjo aiškinti, kad bus skirta 10 mln eurų pasitraukusiems iš verslo žvejų kompensavimui. Žvejai verslininkai nesirengia trauktis iš verslo. Tačiau politinis verslo draudimo elitas aiškina, kad tie pinigai bus skiriami verslo panaikinimui, kad žvejai mėgėjai sugautų daugiau žuvų. Lietuvos žmonės tokias pinigų skyrimo savokų manipuliacijas suprato, kad išvarius žvejus iš verslo daugiau balsų rinkimuose gaus iš žvejų mėgėjų, žvejų verslininkų naikinimo iniciatoriai ir norintys pasišildyti ant žvejų verslininkų kapų. IŠAIŠKĖJO, kad Europos komisija neleis skirti šių pinigų žvejybos verslo draudimui KAIP TĄ OPERACIJĄ BEPAVADINTŲ SEIMO VALDANČIOJI DAUGUMA IR PRISIPLAKĖLIAI. ŽINOMA, kad Vyriausybė Seimui pristatė 2023 metų biudžeto projektą. Manytina, kad šame projekte yra įdėti tie 10 milijonų, kuriuos valdančioji dauguma pažadėjo išvarytiems žvejams verslininkams nuostolių ir praradimų padengimui. Ne vieną kartą aiškinome, kad 2013-2015 metais uždraudus verslinę žvejybą Kauno mariose, Kruonio HAE Aukštutiniame baseine, ežeruose, nuomojamose telkiniuose, tvenkiniuose žvejai verslininkai patyrė nuostolių. Jiems nebuvo skirta nė cento už verslo sužlugdymą ir patirtus nuostolius. Prašome PERSONALIAI Seimo Pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, PERSONALIAI Ministrę Pirmininkę Ingridą Šimonytę, PERSONALIAI Finansų ministrę G. Skaistę ir PERSONALIAI Seimo Finansų ir biudžeto komiteto pirmininką M. Majauską PAAIŠKINTI , KURIOJE BIUDŽETO PROJEKTO SANDAROS VIETOJE YRA UŽPROGRAMUOTI TIE 10 MILIJONŲ EURŲ. Taip pat prašome biudžete numatyti lėšų 2013 – 2015 metų žvejybos verslui draudimo nuotoliams susidariusiems per 8 metus padengti. Žvejų verslininkų atstovai nuolatos lankysis Seimo komitetų, frakcijų, komisijų darbo grupių posėdžiuose, kuriuose bus svarstomas 2023 metų biudžeto projektas ir stengsis apginti savo interesus. PRAŠOME Seimo nesvarstyti Žuvininkystės įstatymo pakeitimo projektų kol nebus biudžete įtvirtinta žvejybos verslo uždraudimo kompensavimui lėšų.	Svarstyti Vyriausybei
4.	Lietuvos savivaldybių asociacija, 2022-10-21					LIETUVOS SAVIVALDYBIŲ ASOCIACIJOS TARYBA NUTARIMAS DĖL 2023 M. VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2022 m. spalio 20 d. Nr. TN-9 Vilnius Lietuvos savivaldybių asociacijos taryba, išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą (toliau – Projektas), nutaria:  1. Siūlyti Projekte numatyti galimybę kompensuoti savivaldybių padidėjusias išlaidas dėl elektros ir kitų energijos kainų augimo, nes iškilo grėsmė, kad savivaldybės negalės subalansuoti savo 2023 m. biudžetų, kadangi savivaldybėms prognozuojamas pajamų augimas gali nepadengti jų būtiniausių išlaidų didėjimo. Tam tikslui siūlyti papildyti Projekto 14 straipsnio 3 dalies 1 punktą tokia nuostata: „savivaldybių išlaidoms dėl energijos kainų augimo kompensuoti;“ 2. Siūlyti Projekte numatyti savivaldybėms papildomas lėšas socialinei paramai finansuoti, nes kompensacijų būsto šildymui poreikis ženkliai išaugs. 3. Siekiant mažinti savivaldybių skolinimosi investiciniams projektams kainą, siūlyti Projekte numatyti galimybę sukurti ir finansuoti vietos plėtrai skirtą skolinimosi priemonę (finansinį instrumentą, fondą ar programą). 4. Siekiant užtikrinti savivaldybių GPM pajamų autonomiją (stiprinti finansinį savarankiškumą) ir pašalinti NPD didinimo ir kitų centrinės valdžios sprendimų neigiamą įtaką savivaldybių biudžetams, siūlyti Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatyme sugrąžinti nuostatą, galiojusią iki 2018 m. ir numatančią 100 procentų kompensuoti savivaldybėms prognozuojamas GPM netektis, kurias nulemia centrinės valdžios sprendimai. 5. Siekiant sudaryti sąlygas savivaldybėms optimizuoti bendrojo ugdymo įstaigų tinklą, siūlyti Projekte numatyti 6 mln. eurų mokinių pavėžėjimo organizavimui ir 2 mln. eurų mokytojų pritraukimui į savivaldybių ugdymo įstaigas (2022 m. buvo skiriamos lėšos šiems tikslams). Siekiant paskatinti savivaldybes toliau optimizuoti ugdymo įstaigų tinklą, siūlyti Projekte numatyti galimybę savivaldybėms disponuoti nepanaudotomis mokinių ugdymo reikmėms finansuoti skirtomis tikslinėmis dotacijomis, negrąžinant jų į valstybės biudžetą (alternatyva - negrąžinant nustatytos dalies nepanaudotų dotacijų), jeigu jau yra pasiekti nustatyti šios funkcijos įgyvendinimo tikslai, rezultatai ar rodikliai. Tam tikslui siūlyti Projekto 3 straipsnio 4 dalį formuluoti taip: „4. Gautas ir nepanaudotas valstybės biudžeto dotacijų sumas savivaldybės grąžina asignavimų valdytojams, iš kurių jos buvo gautos, išskyrus nepanaudotą Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų dalį bei nepanaudotą mokinių ugdymui lėšų dalį, kurią savivaldybės gali naudoti kitoms švietimo reikmėms finansuoti (mokymo aplinkai gerinti), jeigu yra pasiekti nustatyti mokinių ugdymo funkcijos įgyvendinimo tikslai, rezultatai ar rodikliai.“ 6. Siūlyti užtikrinti šimtaprocentinį valstybinių funkcijų finansavimą, Projekte numatant pakankamas dotacijų sumas valstybės perduotoms savivaldybėms funkcijoms finansuoti, kurių dydis atitiktų pagal atitinkamas metodikas apskaičiuotus lėšų poreikius. 7. Siūlyti pratęsti iš valstybės biudžeto savivaldybėms 2011 ir 2013 metais suteiktų paskolų laikinam pajamų trūkumui padengti, susidariusiam dėl akcinės bendrovės banko „Snoras“, akcinės bendrovės Ūkio banko veiklos apribojimo ir banko licencijos atšaukimo, grąžinimo terminą bent jau iki 2025 m. gruodžio 31 d. (Projekto 13 straipsnio 2 dalyje numatytas terminas - iki 2023 m. gruodžio 31 d.).	Svarstyti Vyriausybei
5.	Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija, Lietuvos bibliotekininkų draugija, Lietuvos leidėjų asociacija, 2022-10-12					<...> Kviečiame LR Seimo Kultūros komiteto narius ir LR Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narius, svarstant ir priimant 2023 m. biudžetą atsižvelgti į anksčiau išdėstytus argumentus ir užtikrinti visuomenei knygų prieinamumą viešosiose bibliotekose skiriant papildomai 750 tūkst. Eurų bibliotekininkų fondams komplektuoti.	Svarstyti Vyriausybei
6.	Lietuvos verslo konfederacija, 2022-11-04					<...> Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašome: 1. Skirti tinkamą ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo prašomą finansavimą valstybei ir verslui svarbiems infrastruktūros tobulinimo projektams įgyvendinti bei viešajai geležinkelių infrastruktūrai išlaikyti, siekiant užtikrinti nenutrūkstam ą geležinkelių eismą ir saugų krovinių vežimą geležinkeliais.  2. Siekiant tvaraus ir ilgalaikio Vyriausybės programoje ir Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane nurodytų projektų ir priemonių įgyvendinimo, Seimo Biudžeto ir finansų ir Ekonomikos komitetus bei Susisiekimo ministeriją iš esmės nagrinėti ilgalaikio finansavimo užtikrinimo geležinkelio infrastruktūros modernizavimo projektams klausimą. LVK manymu, svarstytinas šių projektų finansavimo užtikrinimas įstatymu, remiantis finansavimo kelių priežiūrai ir plėtrai finansavimo užtikrinimo praktika.	Svarstyti Vyriausybei
7.	Gediminas Gemskis, 2022-11-04					<...>Prašau Seimo komitetuose svarstyti mano pasiūlymus dėl 2023 m. valstybės biudžeto, o Seimo narius prašau palaikyti mano pasiūlymus ir siekti įtikinti Vyriausybę, kad ji įtrauktų mano siūlomus dalykus į kitų metų biudžetą. Dėl energetikos kainų kompensavimo <...> Dėl valstybės saugumo stiprinimo. Dėl Lietuvos kariuomenės ir specialiųjų tarnybų finansavimo<...> Taip pat 2023 valstybės biudžete būtina numatyti pakankamai daug lėšų - kad sutvarkyti slėptuves ir gyventojų daugiabučių rūsius.<...> Dėl dujokaukių įsigyjimo<...> Dėl Prokuratūros ir Teismų finansavimo<...> Dėl Ukrainoje kariaujančių Lietuvos piliečių finansavimo<...>	Svarstyti Vyriausybei

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto / Komisijos nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Valstybės kontrolė,

2022-10-28

Įtempta geopolitinė situacija ir energetikos krizė lemia prastėjančią viešųjų finansų situaciją. Susidūrus su smarkiu elektros ir dujų kainų išaugimu, 2023 m. biudžeto projekte numatytos paramos priemonės gyventojams ir verslui. Tarptautinės organizacijos rekomenduoja taikyti trumpalaikes priemones, skirtas pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms. VK FI vertinimu, didžioji dalis su energetika susijusių priemonių, numatytų biudžeto projekte, nėra tikslinės. Politikos formuotojų sprendimais siekiamos priimti ilgalaikės priemonės toliau reikšmingai prisidėtų prie ilgalaikių išlaidų, nepadengtų pajamomis, augimo. Kylant palūkanų normoms, finansuoti deficitus ir refinansuoti jau turimus įsipareigojimus bus brangiau, o rizikos dėl ekonominės raidos išlieka reikšmingos, todėl ypač svarbu, kad sprendimai, didinantys išlaidas ir mažinantys pajamas, būtų pagrįsti.

Ekonomikos skatinimas esamomis aplinkybėmis yra reikalingas, tačiau, kylant palūkanų normoms, taikomos priemonės turėtų būti labiau tikslinės

· Parengtomis paramos priemonėmis nukrypstama nuo tarptautinių organizacijų rekomenduojamų principų

· Biudžeto projekte numatomas 2022–2023 m. valdžios sektoriaus deficitas yra artimas VK FI projektuojamam, tačiau dėl kylančių rizikų jis gali būti didesnis

· Augant ilgalaikėmis pajamomis nepadengtoms išlaidoms, būtinos konkrečios priemonės, siekiant 2024–2025 m. valdžios sektoriaus deficito mažėjimo

· Kylančios palūkanų normos lemia brangstantį deficito finansavimą

· Netaikant fiskalinės drausmės taisyklių, 2023 m. numatomas stiprus šalies ekonomikos skatinimas

parengtose paramos priemonėse nukrypstama nuo tarptautinių organizacijų rekomenduojamų principų

Tarptautinės organizacijos rekomenduoja taikyti energijos vartojimą mažinančias, tikslines ir laikinas paramos priemones. TVF pažymi, kad plataus masto paramos priemonės (pvz., kainų reguliavimas, subsidijos ar mokesčių mažinimai) yra brangios ir neefektyvios. Be to, neprisideda prie visuminės šių išteklių paklausos mažinimo ir atitinkamai skatina sparčiau augti kainas. EBPO pažymi, kad tokios priemonės iškraipo rinką, neskatina efektyvaus ir racionalaus energetinių išteklių panaudojimo. Tokios pačios nuomonės laikosi ir Europos Komisija (EK), teigdama, kad paramos priemonės turi būti laikinos ir orientuotos į labiausiai pažeidžiamas grupes. Europos fiskalinė valdyba pažymi, kad įprastas vidaus paklausos skatinimas apsunkina Europos Centrinio Banko (ECB) užduotį suvaldyti įsibėgėjančią infliaciją, didinant palūkanų normas^[1].

Esant numatytoms priemonėms, tvariomis pajamomis nepadengti ilgalaikiai įsipareigojimai 2023 m. sudaro daugiau nei vidutiniškai 2017–2021 m. Išliekant geopolitinei įtampai, aukštoms energijos kainoms, biudžeto projekte 2023 m. planuojamos ne tik laikinos išlaidų priemonės, bet toliau auga ir ilgalaikės išlaidos, kurios beveik visos skirtos gyventojų pajamų didinimui (1 pav.). Be to, numatytos ir ilgalaikės priemonės, mažinančios valdžios sektoriaus (VS) pajamas. VK FI vertinimu, bendroje 2023 m. diskrecinių[2] priemonių struktūroje papildomi finansiniai ištekliai ilgalaikio pobūdžio priemonėms sudarys apie 40 proc. (1 priedas).

1 pav. Reikšminga dalis valdžios sektoriaus balansą neigiamai veikiančių planuojamų priemonių 2023 m. yra ilgalaikės

Šaltinis – 2023 m. Lietuvos biudžeto projektas, VK FI skaičiavimai

VK FI vertinimu, pagal biudžeto projekte nurodytą informaciją, nelaikinų išlaidų, nepadengtų ilgalaikėmis pajamomis, suma 2023 m. išaugs 1153,3 mln. Eur (arba 1,6 proc. BVP). Pažymėtina, kad tokio pobūdžio išlaidos per 2017–2021 m. laikotarpį vidutiniškai sudarė 0,9 proc. BVP (2 pav.). Siekiant užtikrinti, kad vidutiniu laikotarpiu struktūrinis deficitas neaugtų ir nenukryptų nuo vidutinio laikotarpio tikslo, o skolos ir BVP santykis būtų tvarus, ateityje būtinos papildomos pajamų priemonės.

2 pav. Biudžeto projekte pateiktų valdžios sektoriaus išlaidų sandara rodo, kad 2023 m. sparčiau nei įprastai auga pajamomis nepadengtos ilgalaikės išlaidos

Šaltinis – VK FI skaičiavimai

Iš visų biudžeto projekte numatytų laikinųjų priemonių 2023 m., susijusių su energijos kainų švelninimu, yra apie 83 proc., su saugumu – 13 proc., o likusių – 5 proc. Dėl šios priežasties VK FI atliko laikinų, į kainų švelninimą orientuotų, priemonių analizę. Nagrinėjant priemonės buvo skirstomos į tikslines ir netikslines. Tikslinėmis pasirinkta vadinti tas, kurios yra skirtos tam tikrai gyventojų ar verslo grupei. Atkreiptinas dėmesys, kad priemonių priskyrimas tikslinei grupei nereiškia, kad VK FI tai laiko pagrįstomis priemonėmis. Ilgalaikės į gyventojų pajamų didinimą nukreiptos priemonės nebuvo analizuotos, nes sudėtinga atskirti, kuria dalimi gyventojų pajamos būtų didinamos, nesant energetinės krizės.

VK FI vertinimu, tik trečdalis 2023 m. laikinų energijos kainų įtakos švelninimo priemonių yra tikslinės. Tikslinėms priemonėms numatyta 29 proc., netikslinėms – 71 proc. finansinių išteklių. Numatytos išlaidų priemonės yra nukreiptos į gyventojų ir verslo, nukentėjusių nuo smarkaus dujų ir elektros kainų augimo, subsidijavimą. Numatytų pajamų priemonių didžiąją dalį sudaro mokestiniai atidėjimai ir lengvatos. Pajamų priemonės yra labiau orientuotos į tikslinę grupę, nei išlaidų priemonės (3 pav.). Bendrai laikinoms energijos kainų įtakos švelninimo priemonėms 2023 m. skirta apie 2 proc. BVP.

3 pav. Didžioji dalis biudžeto projekte numatytų energijos kainų įtakos švelninimo išlaidų priemonių 2022–2023 m. yra plačios aprėpties, o pajamų – tikslinės

Šaltinis – 2023 m. Lietuvos biudžeto projektas, VK FI skaičiavimai

PVM lengvatos taikymas iki 2023 m. vidurio maitinimo, kultūros, poilsio, sporto ir atlikėjų paslaugoms būtų menkai pagrįstas. PVM lengvata šioms veikloms buvo įvesta COVID-19 neigiamo poveikio pagrindu, kai dėl apribojimų šios įmonės negalėjo vykdyti veiklos. Tokia lengvata VK FI laikoma tiksline, nes nukreipta į tam tikrą sektorių, bet menkai pagrįsta. Esant numatytoms tiek tiesioginės pagalbos verslui, tiek netiesioginės pagalbos priemonėms didinant gyventojų pajamas, šios lengvatos pratęsimas dar pusmečiui atrodo perteklinis. Tokio pobūdžio lengvatos pažeidžia mokesčių neutralumo principą, nes iškreipia konkurenciją, todėl reikalingas tinkamas pagrindimas joms įvesti ir išlaikyti. Toks sprendimas taip pat prieštarauja Tarptautinio valiutos fondo (TVF)[3] ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO)[4] rekomendacijoms mažinti mokesčių lengvatas.

Svarbus tinkamas į ilgalaikio energijos vartojimo mažinimą nukreiptų investicijų įgyvendinimas. Didžiausios apimties (1,5 proc. BVP) netikslinė priemonė yra elektros ir dujų kainų padidėjimo subsidijavimas verslui ir gyventojams. Ši priemonė yra brangi biudžetui, nesiejama su labiausiai pažeidžiamomis grupėmis arba su buvusiu suvartojimu. Vis dėlto, siekiant padėti gyventojams amortizuoti išaugusias kainas, tokio pobūdžio laikina priemonė yra pateisinama. Be to, kadangi nustatomas dalinis kompensavimas, taip per padidėjusią kainą dalis gyventojų gali siekti taupyti energiją. VK FI nuomone, labai svarbu, kad ši, trumpuoju laikotarpiu energijos vartojimą mažinanti priemonė, būtų derinama kartu su kitomis, nukreiptomis į ilgalaikio energijos vartojimo mažinimą, nepaliekant nuošalyje klimato kaitos švelninimo tikslų. Pavyzdžiui, siekiant ilgalaikio ir tvaraus rezultato taupant energinius išteklius, verta skirti gerokai daugiau asignavimų energetinio efektyvumo didinimui. Remiantis diskrecinių išlaidų priemonių lentele[5] tokiam tikslui pasiekti, VK FI vertinimu, 2023 m. skirta apie 25 mln. Eur daugiau nei 2022 m. Iš biudžeto projekte pateiktos informacijos nėra galimybės tinkamai įvertinti, ar tokia priemonių dermė bus pasiekta. Dalį tikslų tikimasi finansuoti iš Europos Sąjungos paramos, tačiau kyla rizikų dėl jų plano įvykdymo.

Investicijų paspartėjimo tikimasi iš Europos Sąjungos paramos panaudojimo, kuris įprastai būna mažesnis nei planuojama. ES paramos vykdymas iš 2014–2020 m. finansinės perspektyvos šiuo metu siekia 75 proc. Įprastai apie 40 proc. paramos panaudoja valdžios sektorius, o ne valdžios sektorius 60 proc. Valdžios sektoriaus ES paramos panaudojimas 2018–2021 m. siekė 70 proc. plano. Kadangi nemaža dalis investicijų yra planuojama iš ES paramos, kyla rizika, kad biudžeto projekte pateiktų investicijų lygis bus mažesnis dėl įprastai mažesnio ES plano įgyvendinimo. Europos Komisija^[6] nurodo, kad vidutinio laikotarpio fiskaliniuose planuose turėtų būti numatoma skatinti ir išlaikyti nacionaliniu lygmeniu finansuojamas aukštos kokybės viešąsias investicijas, EBPO[7] taip pat pabrėžia, kad būtinas investicijų didinimas į mokslinę plėtrą ir žaliąją infrastruktūrą.

Siekiant didesnio skaidrumo dėl priemonių ir jų pasirinkimo, pasigendama detalesnės informacijos su biudžeto projektu teikiamoje medžiagoje. Valdžios sektoriaus diskrecinės pajamų ir išlaidų priemonės pagal ESA2010 klasifikaciją galėtų būti pateikiamos taip pat ir su atitinkamų metų biudžeto projektu, o ne tik vėliau Europos Komisijai teikiamoje medžiagoje[8]. Tai suinteresuotoms šalims leistų per ilgesnį laiką susipažinti su pateiktomis priemonėmis ir detaliau įvertinti jų įtaką valdžios sektoriaus finansų prognozėms. Taip pat kartu galėtų būti pateikta detalesnė informacija apie konkrečių pagalbos priemonių pasirinkimo priežastis ir alternatyvių priemonių vertinimą. Pavyzdžiui, kodėl buvo pasirinktos elektros kainų kompensacijos visiems gyventojams, nesiejant jų su skirtingų grupių elektros vartojimu. Jei tokie skaičiavimai būtų vieši, diskusijos viešojoje erdvėje galėtų būti išsamesnės ir produktyvesnės, orientuotos į efektyvesnių pasiūlymų teikimą.

Biudžeto projekte numatomas 2022–2023 m. valdžios sektoriaus deficitas yra artimas VK FI PROJEKTUOJAMAM, tačiau dėl kylančių rizikų jis gali būti didesnis

Projektuojamą šalies ekonominę raidą 2023 m. lydi išskirtinis neapibrėžtumas. Rugsėjo mėn. ekonominės raidos scenarijuje, kurio pagrindu parengtas 2023 m. šalies biudžeto projektas, numatoma, kad realiojo BVP augimas 2023 m. lėtės iki 1,4 proc. Tvirtindama šį scenarijų VK FI pažymėjo^[9], kad, lėtėjant pasaulio ekonomikos augimui ir išliekant įtemptai geopolitinei situacijai, šalies ekonominė raida priklausys nuo įvairių rizikos veiksnių. Iššūkiai energetikos srityje Europoje ir rekordiškai aukštos energetinių išteklių kainos gali stipriau, nei tikimasi, paveikti gamybos apimtis ir darbo rinką tiek Europoje, tiek Lietuvoje. Neatmetama, kad tokiu atveju 2023 m. Lietuvos ekonomika galėtų susitraukti. ECB didinamos palūkanų normos šalies vidaus paklausą gali sumažinti labiau, nei numatoma. Vis dėlto, ES valstybių narių vyriausybių sprendimai ir EK svarstomi struktūriniai pokyčiai ir intervencijos, susiję su aukštų energijos kainų problemų sprendimu, gali teigiamai veikti visos bendrijos ekonominę raidą. Spalio mėn. paskelbtose TVF ir EBPO prognozėse numatoma, kad Lietuvos realiojo BVP augimas 2023 m. išliks teigiamas ir sieks 1,1 ir 1,3 proc. atitinkamai.

Spaudimas priimti papildomas išlaidų priemones ir rizikos dėl vangesnės ekonomikos raidos gali lemti prastesnę, nei numatomą, viešųjų finansų būklę. VK FI projektuoja, kad 2022–2023 m. valdžios sektoriaus deficitai bus artimi biudžeto projekte nurodytiems ir sudarys atitinkamai 1,9 ir 4,9 proc. BVP. Neigiamų rizikų išsipildymas galėtų lemti ir didesnį deficitą 2023 m. Tokios rizikos susijusios su sprendimais dėl tam tikrų papildomų priemonių, nepadengtų papildomais pajamų šaltiniais pratęsimo ilgesniam laikotarpiui. Pavyzdžiui, kai kurios 2023 m. biudžeto projekte numatytos pagalbos priemonės yra 2023 m. I pusm., jos sudaro apie 430 mln. Eur. Be to, geopolitinė įtampa regione ir jos aštrėjimas gali prisidėti prie didesnio išlaidų poreikio krašto gynybai ir saugumui. VK FI vertinimu, jei šios rizikos išsipildytų, tai 2023 m., tikėtina, padidintų deficitą iki 6 proc. BVP, o skolą – iki 44,0 proc. BVP. Neatmestina tikimybė, kad, pasikeitus ekonominei aplinkai, ekonominė raida būtų vangesnė nei projektuota 2022 m. rugsėjo mėn. ekonominės raidos scenarijuje, tai sukurtų spaudimą papildomoms išlaidoms ir sumažintų valdžios sektoriaus pajamas.

Augant ilgalaikėmis pajamomis nepadengtoms išlaidoms, būtinos konkrečios priemonės, siekiant 2024–2025 m. valdžios sektoriaus deficito mažėjimo

Dėl galimų papildomų valdžios sektoriaus pajamas mažinančių sprendimų, VK FI vertinimu, 2024–2025 m. pajamų lygis, tikėtina, būtų mažesnis. Tarptautinės organizacijos (EK, TVF, EBPO) rekomendacijose Lietuvai pabrėžia, kad reikia siekti darbo jėgos apmokestinimo mažinimo. Tai iš dalies daroma dabar, koreguojant neapmokestinamą pajamų dydį (NPD), o tai mažina surenkamas pajamas iš gyventojų pajamų mokesčio. VK FI taikant prielaidą, kad NPD būtų papildomai didinamas ir 2024–2025 m., pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio būtų panašios į 2023 m. lygį. Biudžeto projekte numatytų PVM lengvatų pratęsimas taip pat mažintų iš jo gaunamas pajamas. 2024–2025 m. prognozuojamos valdžios sektoriaus pajamos gali būti iki 1 proc. BVP mažesnės, nei pateiktame 2023 m. biudžeto projekte su pritaikyta technine prielaida (2 priedo 1 lentelė). VK FI vertinimu, siekiant 2024–2025 m. numatyto pajamų augimo, reikalingos papildomos priemonės, didinančios pajamas.

Pastaruoju metu vienkartiniai veiksniai prisidėjo prie pajamų lygio didėjimo, todėl ateityje jos gali būti mažesnės, nei prognozuojama. VK FI yra minėjusi, kad 2021 m. ir, tikėtina, 2022 m. prie aukšto valdžios sektoriaus pajamų lygio prisidėjo įvairūs vienkartiniai veiksniai. Palankus ekonominis ciklas, sparčiai augusios makroekonominės pajamų bazės, vienkartinio pobūdžio netiesioginiai veiksniai (pvz., valstybės parama verslams ir gyventojams COVID-19 metu, galimas šešėlio mažėjimas dėl siekio atitikti reikalavimus valstybės paramai gauti) lėmė aukštesnes, nei įprastai, VS pajamas. Nelikus šių vienkartinių veiksnių, pajamos būtų mažesnės. Jei rizikos dėl vangesnės ekonominės raidos išsipildytų, tai lemtų prastesnį pajamų surinkimą 2024–2025 m. Ekonominė situacija galėtų paveikti įmonių pelnus, prekybos apyvartas neigiama kryptimi, o tai prisidėtų prie mažesnių pajamų iš pelno ir pridėtinės vertės mokesčių. Pajamas iš PVM galėtų didinti aukštesnis, nei prognozuojama, kainų lygis, tačiau dėl to galėtų lėtėti privatus vartojimas. Darbo užmokesčio lėtesnis augimas mažintų pajamas iš GPM.

Didėjantys įsipareigojimai dėl socialinių išmokų, atlygio darbuotojams ir šalies gynybos stiprinimo lems valdžios sektoriaus išlaidų augimą vidutiniu laikotarpiu. Atsižvelgus į įsipareigojimus ir tendenciją diskretiškai juos dar labiau didinti, VK FI projektuoja, kad tokiu atveju išlaidos kompensacijai dirbantiesiems vidutiniu laikotarpiu nemažėtų ir 2024–2025 m. siektų apie 11,2 proc. BVP (2 priedo 1 lentelė). Augimą didžiąja dalimi turėtų palaikyti įsipareigojimai didinti atlyginimus iki 2025 m. sveikatos[10] ir švietimo[11] sričių darbuotojams. Be to, atsižvelgiant į demografines tendencijas, atliktas analizes[12], VK FI vertinimu, šių sričių darbuotojų skaičiaus mažėjimas vidutiniu laikotarpiu nenumatomas. Siekiant konkurencingumo su privačiu sektoriumi ir atsižvelgiant į infliacijos dinamiką[13], tikėtina, augs ir kitų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai. Išliks didelis poreikis kitų ilgalaikių išlaidų, ypač susijusių su gynyba ar visuomenės senėjimu. Dėl numatytų ilgalaikių įsipareigojimų (pvz., pensijų indeksavimas, bazinių dydžių didinimas, nuo kurių priklauso įvairių išmokų bei pašalpų dydis) didinimo didesniu tempu nei BVP augimas, išlaidų socialinėms išmokoms santykis su BVP nemažės. Pavyzdžiui, 2023 m. numatant perviršį VSDF planuojama 5,8 proc. papildomai indeksuoti socialinio draudimo pensijos individualią dalį. Kryptis didinti senatvės pensijos socialinio draudimo įmokų ir išmokų ryšį yra teisinga, tačiau tai formuoja ilgalaikius įsipareigojimus, kuriuos reikės padengti pajamomis.

Kylančios palūkanų normos lemia brangstantį deficito finansavimą

Nenumatant papildomų pajamų šaltinių, valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis vidutiniu laikotarpiu, tikėtina, augs. VK FI, remdamasi TVF metodika[14], projektuoja, kad šis rodiklis 2022–2023 m. bus artimas 2023 m. biudžeto projekte numatomam lygiui ir sieks atitinkamai 39,0 ir 42,8 proc. BVP. Vis dėlto, prisiimti ilgalaikiai įsipareigojimai lems, kad 2025 m. skola, tikėtina, augs iki 44,7 proc. BVP (2 priedo 2 lentelė). VS skolos ir BVP santykį visu vidutiniu laikotarpiu labiausiai didins pirminis VS deficitas, tačiau jo poveikį švelnins realiojo BVP augimas ir neigiama realioji palūkanų norma, kurią veiks paspartėjusi infliacija (4 pav.). Projektuojama, kad, taikant finansinės paramos priemones gyventojams ir verslui, 2023 m. pirminis VS deficitas didins skolą 4,3 proc. BVP. Tuo tarpu palanki automatinė skolos dinamika[15] šio rodiklio augimą mažins 2,3 proc. BVP. Pažymėtina, kad prie 2023 m. skolos augimo prisidės išankstinis kaupimas euroobligacijų emisijos išpirkimui.

4 pav. Valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykį 2022–2025 m. labiausiai didins pirminis valdžios sektoriaus deficitas

Šaltinis – VK FI skaičiavimai

Kylančios palūkanų normos vidutiniu laikotarpiu didins valstybės skolos valdymo išlaidas. Šiuo metu vykstantis kainų šuolis skatina pasaulio centrinius bankus peržiūrėti palūkanų normas aukštyn, o vyriausybėms tai reiškia brangesnį skolinimąsi. 2022 m. spalio 19 d. duomenimis, Lietuvos Vyriausybės 10 m. trukmės obligacijų pajamingumas viršija 4 proc., o 2022 m. sausio 3 d. sudarė 0,5 proc.[16] Stebimas brangstantis skolinimasis ir Lietuvos vidaus rinkoje (5 pav.). Augant infliacijos lūkesčiams ir ECB didinant palūkanų normas, euro zonos vyriausybių vertybiniai popieriai (VVP) investuotojams tampa mažiau patrauklūs, todėl auga jų pajamingumas. Lietuvos VVP pajamingumą, kilus karui Ukrainoje, papildomai didina ir išaugusi geopolitinė rizika regione.

5 pav. Lietuvos Vyriausybės vertybinių popierių aukcionuose platinamų emisijų vidutinis svertinis pelningumas (pagal patenkintas paraiškas)* sparčiai kyla

* VVP aukcionuose platinami VVP: LR valstybės iždo vekseliai (trukmė neviršija vienų metų), LR Vyriausybės obligacijos ir euroobligacijos (trukmė viršija vienus metus). Aukcionuose platinamų VVP trukmė nevienoda, todėl tai prisideda prie vidutinio svertinio pelningumo svyravimų.

Šaltinis – Finansų ministerija, VK FI skaičiavimai

Lietuva, tapusi euro zonos dalimi, galėjo brangias euroobligacijų emisijas refinansuoti pigesnėmis. Laikui bėgant šių emisijų lieka vis mažiau. Pavyzdžiui, 2022 m. vasario mėn. Finansų ministerija išpirko paskutinę JAV doleriais denominuotą euroobligacijų emisiją, kurios metinė palūkanų norma siekė 6,625 proc.[17]. Vidutiniu laikotarpiu didėjant palūkanų normoms, refinansuojant VS skolą, turimas pigias VVP emisijas gali tekti keisti brangesnėmis. Tai reikštų didesnes VS skolos valdymo išlaidas. 2024 m. numatoma išpirkti 700 mln. Eur euroobligacijų emisiją, kurios kuponas siekia 3,375 proc. Tuo tarpu 2025 m. planuojama išpirkti 970 ir 750 mln. Eur emisijas, kurių kuponai siekia atitinkamai 0,25 ir 1,25 proc. VK FI projektuoja, kad išlaidos VS skolos palūkanų mokėjimams augs nuo 201 mln. Eur (0,3 proc. BVP) 2022 m. iki beveik 700 mln. Eur (0,9 proc. BVP) 2025 metais.

NETAIKANT FISKALINĖS DRAUSMĖS TAISYKLIŲ, 2023 M. NUMATOMAS STIPRUS ŠALIES EKONOMIKOS SKATINIMAS

Neįtraukiant su COVID-19 susijusių, energijos kainų augimo poveikio sušvelninimo ir kitų vienkartinių priemonių įtakos, fiskalinė politika skatina ekonomiką 2022–2023 m. VK FI numatant teigiamą produkcijos atotrūkį, projektuojamas –0,6 proc. BVP 2022 m. struktūrinio VS pirminio balanso (SPB) metinis pokytis (2 priedo 3 lentelė). Tai rodo, kad fiskalinė politika yra prociklinio skatinimo srityje. Tuo tarpu neigiamas SPB pokytis (–1,8 proc. BVP) 2023 m., ekonomikai esant žemiau savo potencialo, reiškia anticiklinės skatinančios fiskalinės politikos kryptį. Prie vienkartinių veiksnių priskiriant ne tik su COVID-19 susijusias, bet ir energijos kainų augimo poveikio sušvelninimo bei kitas laikinąsias priemones, fiskalinis impulsas 2022–2023 m. išlieka skatinantis (6 pav.). Vis dėlto, esantis neapibrėžtumas dėl ekonomikos raidos apsunkina ekonomikos ciklo padėties vertinimą.

6 pav. Fiskalinis impulsas 2022–2023 m. yra skatinantis ekonomiką tiek įtraukiant, tiek neįtraukiant laikinuosius veiksnius

* Prie kitų vienkartinių priemonių priskiriamos priemonės: pagalba nuo Rusijos karinių veiksmų besitraukiantiems Ukrainos žmonėms, fizinio barjero ir saugos sistemų įrengimas Lietuvos–Baltarusijos pasienyje, Lietuvos geležinkelių infrastruktūros palaikymas.

Šaltinis – Lietuvos statistikos departamentas, Finansų ministerija, VK FI skaičiavimai

Vyraujant išskirtinio neapibrėžtumo sąlygoms, fiskalinės drausmės taisyklių taikymas išlieka laikinai susiaurintas. Išskirtinės aplinkybės Lietuvoje pirmą kartą paskelbtos 2020 m. kovo mėn., prasidėjus COVID-19 pandemijai. 2022-09-20 VK FI paskelbė išvadą dėl susidariusios padėties atitikties išskirtinių aplinkybių sąvokai, kurioje tvirtina Finansų ministerijos inicijuotą išskirtinių aplinkybių, kurios buvo susidariusios dėl COVID-19 pandemijos, atšaukimą ir 2022 m. susiklosčiusios geopolitinės situacijos ir jos galimo neigiamo poveikio valdžios sektoriaus finansų būklei atitiktį išskirtinių aplinkybių sąvokai.

Atsižvelgiant į susiaurintą fiskalinės drausmės taisyklių taikymą, 2022–2023 m. valdžios sektoriaus biudžetai atitiks Konstituciniame įstatyme keliamus reikalavimus (1 lentelė)[18]. Išskirtinių aplinkybių laikotarpiu perteklinio VS ir VS išlaidų augimo ribojimo taisyklės nėra taikomos. VK FI įvertintas struktūrinis VSDF biudžeto balansas 2022 ir 2023 m. sieks atitinkamai 0,7 ir 0,5 proc. BVP. VSDF biudžetas atitinka Konstitucinio įstatymo (KĮ) 4 str. 3 d. keliamus reikalavimus, nes numatomas teigiamas struktūrinis balansas. Įvertintas struktūrinis PSDF biudžeto balansas 2022 ir 2023 m. sieks atitinkamai 0,0 ir 0,1 proc. BVP. Remiantis KĮ 4 str. 2 d., šio fondo biudžetas turi būti planuojamas taip, kad, sprendžiant pagal struktūrinio balanso rodiklį, jis būtų perteklinis arba subalansuotas. Savivaldybių biudžetų atitiktis fiskalinės drausmės taisyklėms bus vertinama 2023 m. I pusmetį.

1 lentelė. Fiskalinės drausmės taisyklių laikymasis 2022–2023 m.
Fiskalinės drausmės taisyklės	2022	2023
Perteklinio VS taisyklė	netaikoma	netaikoma
VS išlaidų augimo ribojimo taisyklė	netaikoma	netaikoma
VS priskiriamų biudžetų taisyklės, iš jų:
Valstybinio socialinio draudimo fondo		
Privalomojo sveikatos draudimo fondo		
Vietos valdžios subsektoriaus	nevertinama	nevertinama
 – taisyklės laikomasi,  – rizika taisyklės nesilaikyti
Šaltinis – VK FI skaičiavimai

Metams, kuriais susidaro išskirtinės aplinkybės, struktūrinio postūmio užduotys nenustatomos.

Atsižvelgti

2.

Lietuvos bankas,

2022-10-27

Remdamiesi Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, teikiame išvadą dėl Lietuvos Respublikos 2023 m. valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymuose numatomų rodiklių formuojamo valdžios sektoriaus (VS) balanso rodiklio galimo poveikio pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui, išskirtinį dėmesį skirdami išoriniam ūkio subalansuotumui ir ilgalaikiam VS finansų tvarumui. Vertinimas atliktas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimui pateiktu Lietuvos Respublikos 2023 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu ir kita su juo susijusia informacija (toliau – projektai)[19].

Projektuose suplanuoti VS biudžetų finansiniai rodikliai turės teigiamos įtakos įmonių ir gyventojų finansiniam atsparumui, tačiau didėsiantis valstybės įsiskolinimas apribos fiskalinę erdvę ir galimybes mažinti nenumatytų iššūkių poveikį ekonomikai ateityje. Poveikis kainų raidai bus juntamas, bet palyginti nedidelis: suplanuotos gyventojų pajamas didinančios priemonės (neįskaitant elektros ir dujų kompensacijoms numatytos sumos) infliaciją Lietuvoje 2023 m. padidins 0,2–0,6 proc. punkto, o 2024 m. – 0,1–0,7 proc. punkto. Svarbu pažymėti, kad šis dėl didėsiančios vidaus paklausos atsirandantis infliaciją didinantis poveikis 2023 m. gali būti nusvertas infliaciją mažinančio poveikio, atsirasiančio dėl suplanuotų elektros ir dujų padidėjusių kainų kompensacijų gyventojams ir verslui. Jeigu elektros ir dujų kompensavimo priemonės bus panaudotos visa planuojama apimtimi, jos turės reikšmingą (2–3 proc. punktų) mažinantį poveikį infliacijai 2023 m., ir tokiu atveju bendras biudžeto projekto poveikis infliaciją sumažins (1,8–2,4 proc. punkto).

Vertinant projektų poveikį vidutinei metinei infliacijai buvo analizuoti šie kainų raidą paveiksiantys sprendimai:

a) priemonės gyventojams ir verslui, skirtos išaugusių elektros ir dujų kainų poveikiui švelninti. 2023 m. numatyta gyventojams ir verslo subjektams skirti atitinkamai 812 mln. ir 234 mln. Eur dujų ir elektros kainų padidėjimo daliai kompensuoti;

b) priemonės, skirtos gyventojų pajamų didinimui. 2023 m. numatyta atlygiui VS darbuotojams papildomai skirti 560 mln. Eur (MMA, pareiginės algos bazinio dydžio ir mažiausių koeficientų kėlimui, papildomam atlygio kėlimui švietimo, kultūros, socialinės, sveiktos apsaugos darbuotojams ir pareigūnams). Taip pat apie 340 mln. Eur bus skirta socialinės paramos bazinių dydžių padidinimui, šalpos išmokų padidinimui, papildomai valstybinio socialinio draudimo pensijos individualiajai daliai indeksuoti bei būsto šildymo kompensacijoms mokėti;

c) pagalbos priemonės dėl Rusijos Federacijos karinės invazijos į Ukrainą. 2023 m. numatyta šioms priemonėms skirti 138 mln. Eur;

d) neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimas. Siūloma NPD padidinti nuo 540 iki 625 Eur, dėl to gyventojų pajamos 2023 m. bus 164 mln. Eur didesnės (VS pajamos iš GPM bus tokiu pačiu mastu mažesnės);

e) kitos priemonės. Numatoma skirti papildomų asignavimų krašto apsaugai (išlaidų gynybai procentui ties 2,52 proc. BVP palaikyti), taip pat skirti lėšų VSAT ginklams įsigyti, kibernetinio saugumo plėtros programai, karinio mobilumo paketui, NATO susitikimui Lietuvoje organizuoti, stiprinti Lietuvos institucijų parengtį krizinėms situacijoms ir kt. Tam iš viso numatyta skirti apie 275 mln. Eur;

f) didinami akcizų tarifai tabako produktams ir etilo alkoholiui. Pagal ankstesniais metais patvirtintą planą, 2023 m. padidės akcizo tarifai tabako produktams ir elektroninių cigarečių skysčiui, taip pat etilo alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams.

Šie pakeitimai turės tiek tiesioginį, tiek netiesioginį poveikį vidutinei metinei infliacijai, nes paveiks tam tikrų prekių grupių kainas, taip pat didins gyventojų pajamas ir skatins vidaus paklausą. Dėl šių sprendimų visumos vidutinė metinė infliacija 2023 m. bus maždaug 0,2–0,6 proc. punkto didesnė, palyginti su scenarijumi, jei tokie sprendimai nebūtų priimti, o 2024 m. – maždaug 0,1–0,7 proc. punkto didesnė. Tačiau, atsižvelgiant į naujausias kainų tendencijas dujų ir elektros rinkose (pvz., atsiradusius nemažus skirtumus tarp vidutinės 2022 m. spalio mėn. elektros kainos NordPool biržoje, Lietuvos banko pagal naujausią informaciją apie ateities sandorius įvertintos galimos reguliuojamos kainos ir projektuose suplanuotoms kompensacijoms apskaičiuoti naudotos vidutinės elektros kainos prielaidas, žr. A ir B pav.), sumažėjusią, palyginti su suvartotu kiekiu prieš metus, dujų paklausą Europoje ir Azijoje bei EVT sprendimą įvesti kainų lubas elektros gamybai naudojamoms dujoms, gali nutikti taip, kad išaugusių elektros ir dujų kainų kompensacijos gyventojams ir verslui nebus panaudotos visa suplanuota apimtimi 2023 m. (projektuose iš viso gyventojams ir verslui 2023 m. tam numatyta atitinkamai 812 mln. ir 234 mln. Eur).

A pav. Elektros kainos rinkoje ir tikėtinas kompensacijų gyventojams poreikis	B pav. Elektros kainos rinkoje ir tikėtinas kompensacijų verslui poreikis
Šaltiniai: Nordpool, Nasdaq ir Lietuvos banko skaičiavimai.	Šaltiniai: Nordpool, Nasdaq ir Lietuvos banko skaičiavimai.

2023 m. projektuose numatytas VS deficitas, o kartu ir bendras vidaus paklausos fiskalinis skatinimas galėtų būti mažesni, jeigu suplanuota kompensacinė priemonė būtų taiklesnė, o elektros ir dujų padidėjusių kainų signalas ekonomiškai pajėgiausiems gyventojams būtų perduodamas didesne apimtimi. Tai būtų galima pasiekti, jei padidėjusių elektros ir dujų kainų kompensavimo mechanizmas būtų siauresnis, tikslesnis ir socialiai teisingesnis. Projektuose planuojama elektros ir dujų kainų kompensacijas taikyti visiems namų ūkiams, neatsižvelgiant į jų gaunamas pajamas ar elektros suvartojimą. Šiai priemonei planuojama skirti 812 mln. Eur (1,1 proc. BVP), nenumatant papildomų biudžeto pajamų šaltinių šioms papildomoms biudžeto išlaidoms finansuoti. Todėl siūlome planuojamą elektros ir dujų kainų padidėjimo dalies kompensavimo schemą papildyti: pirma, pajamų kriterijais, kurie padėtų identifikuoti asmenis, kuriems paramos reikia labiausiai; antra, minimalų būtiną elektros ir dujų suvartojimą vienam asmeniui nusakančiais rodikliais – taip būtų nustatytas mechanizmas, kuris sudarytų sąlygas kompensuoti tik minimalaus poreikio neviršijančio elektros bei dujų suvartojimo sąskaitos padidėjimą, o už nustatytą minimalų suvartojamą kiekį viršijantį suvartojimą būtų mokama visa kaina (t. y. siūlome nustatyti panašų mechanizmą, kuris taikomas geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijų atveju). Taip pat atkreipiame dėmesį, kad didėjančių kainų signalas keičia vartotojų paskatas vartoti, o elektros ir dujų kainų padidėjimo kompensavimas, priešingai, mažina namų ūkių ir verslo paskatas imtis energijos taupymo arba efektyvesnio jos naudojimo priemonių. Šis aspektas ypač aktualus tais atvejais, kai gyventojai ar verslas būtų ekonomiškai pajėgūs tokias priemones įgyvendinti, todėl siūlome svarstyti galimybę bent dalį elektros ir dujų kainų padidėjimo kompensavimui numatytų lėšų skirti efektyvesnio šių resursų panaudojimo alternatyvoms skatinti.

Siūlomas dujų ir elektros kainų padidėjimo dalies kompensavimo mechanizmas visiems gyventojams atrodo platus ir įvertinus projektuose teikiamus sprendimus papildomai didinti gyventojų pajamas (kelti VS darbuotojų darbo užmokestį, socialinio draudimo pensijas, bazinius socialinės paramos dydžius). Projektuose planuojama padidinti MMA, kelti pareiginės algos bazinį dydį, mažiausius koeficientus, kurie taikomi viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčiui apskaičiuoti. Be to, numatomi papildomi atlyginimų padidinimai švietimo, kultūros, socialinės apsaugos ir sveikatos apsaugos darbuotojams, vidaus tarnybos sistemos pareigūnams. Atsižvelgiant į socialinio draudimo pensijų indeksavimo tvarką ir 2023–2024 m. planuojamą pensijų socialinio draudimo perteklių, numatoma 2023 m. socialinio draudimo pensijas indeksuoti pagal pagrindinį ir pagal papildomo indeksavimo mechanizmus, todėl socialinio draudimo pensijoms mokėti skirtos lėšos suplanuotos 13,4 proc. didesnės. Projektuose didinamos lėšos ir socialinei paramai: su bazine socialine išmoka ar valstybės remiamų pajamų dydžiu susietoms pažeidžiamiausių gyventojų grupių išmokoms, šalpos pensijoms, tikslinėms kompensacijoms ir valstybės pensijų bazei padidinti numatoma papildomai skirti 238 mln. Eur.

Projektuose numatytas NPD didinimas yra žingsnis tinkama linkme, vis dėlto jis iki galo neišnaudoja NPD, kaip fiskalinės priemonės, potencialo, o su šiuo sprendimu susiję pajamų netekimai nėra dengiami pastoviomis pajamomis iš kitų šaltinių. NPD yra taikli priemonė, nes ji padidina mažiausias pajamas gaunančiųjų pajamas ir didina paskatas dalyvauti darbo rinkoje. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad projektuose numatyto NPD didinimo nuo 540 iki 625 Eur nepakaks iki galo išnaudoti NPD priemonės potencialą. Lietuvos bankas jau anksčiau yra siūlęs[20] padidinti NPD formulės konstantą, kad sumažėtų santykinė mokesčio našta mažiau uždirbantiems ir dėl to padidėtų pajamų mokesčio progresyvumas. NPD dydį prilyginus MMA dydžiui, NPD nustatymo mechanizmas taptų automatinis ir depolitizuotas. Taip pat pabrėžiame, kad NPD didinimas yra nuolatinis mokesčių sistemos pakeitimas, kuriam turėtų būti numatytas ilgalaikis papildomas finansavimo šaltinis. Lietuvos banko teiktas pasiūlymas tokį finansavimo šaltinį numatė (pvz., keičiant pačią NPD formulę sumažinti NPD mokestinės lengvatos gavėjų skaičių tarp didesnes pajamas uždirbančiųjų), tačiau siūlome svarstyti ir kitokius biudžeto pajamas tvariai galinčius padidinti sprendimus (pvz., atsisakant nepagrįstų mokesčių lengvatų, peržiūrint nekilnojamojo turto apmokestinimą ir kt.).

Būdami nuoseklūs ir toliau iš principo nepritariame PVM lengvatinių tarifų įvedimui, tačiau, matydami prastėjančias ekonomikos perspektyvas, pasisakome tik už laikiną jau įvestų PVM lengvatų pratęsimą, kaip paramą verslui lengviau išgyventi patiriamą aukštų energijos kainų šoką. Atkreipiame dėmesį, kad aplinkybės, kurioms švelninti buvo įvesta laikina PVM lengvata maitinimo paslaugoms, šiuo metu iš esmės nebeaktualios: maitinimo sektoriaus ekonominiai rodikliai yra geri ir viršija lygį, stebėtą prieš pandemiją (2019 m.). Vis dėlto, turint galvoje prastėjančias ekonomikos augimo perspektyvas ir maitinimo įmonių patiriamą aukštų energijos kainų šoką, laikinas PVM lengvatos pratęsimas pusmečiui papildomų pajamų netekimų valstybės biudžetui nesukeltų (dėl šiuo metu taikomos PVM lengvatos maitinimo veiklai negautos biudžeto pajamų sumos sudaro apie 120 mln. Eur per metus) ir papildomai nepablogintų maitinimo įmonių situacijos. Tačiau PVM lengvatos pratęsimas maitinimo įmonėms ir toliau turi būti laikinas ir tikslingas, o energijos šoko poveikiui pasibaigus laikina PVM lengvata turėtų būti panaikinta.

Finansinio stabilumo požiūriu, siūlomos aukštos infliacijos ir energetikos kainų padarinius Lietuvos gyventojams ir verslui švelninančios priemonės, tikėtina, mažins privačiojo sektoriaus kredito riziką, taip slopinant neigiamą energetinės krizės poveikio persidavimą šalies finansų sistemai, tačiau didesnis valstybės skolinimosi poreikis ir augančios skolos tvarkymo sąnaudos ilgainiui gali sukelti skolos tvarumo iššūkių. Padidėjusios energetinės išlaidos turi reikšmingos įtakos gyventojų finansinei padėčiai ir vartojimui, tad priemonės, dėl kurių sparčiau didės mažiau pasiturinčių namų ūkių pajamos, o dalis energijos kainų padidėjimo namų ūkiams bus kompensuojama, mažins gyventojų turimų finansinių įsipareigojimų nevykdymo tikimybę, kuri, Lietuvos banko vertinimu, nepalankaus ekonomikos scenarijaus atveju, išaugtų nuo 0,6 iki 1,9 proc. Projektuose siūlomos dujų ir elektros kainų padidėjimo dalį kompensuojančios priemonės taip pat mažins dėl aukštų energijos kainų labiau pažeidžiamų įmonių išlaidas ir padidins eksportuojančių įmonių konkurencingumą, taip apribojant tokių įmonių nuostolingos veiklos, laikino veiklos stabdymo ar net bankroto tikimybę. Dėl šių priežasčių siūlomi biudžeto pakeitimai mažins tikėtinus kredito įstaigų nuostolius dėl gyventojų ir įmonių finansinių įsipareigojimų nevykdymo bei sumažins neigiamų poveikio kanalų nekilnojamojo turto ir kredito rinkoms išsipildymo tikimybę. Kita vertus, kaip jau minėta aukščiau, valstybės parama turėtų būti taikoma tikslingai, t. y. labiausiai energetikos kainų padidėjimo paveiktiems gyventojams ir įmonėms, kas sumažintų VS papildomo skolinimosi poreikį. VS skolos augimas ateityje privalo būti suvaldytas, siekiant išlaikyti fiskalinę erdvę skolintis nenumatytiems ekonomikos iššūkiams, tokiems kaip pandemija ar karo nulemti padariniai. Kitu atveju valstybės skola ilgainiui gali tapti netvari ir ribojanti ekonominį potencialą.

Numatomas VS skolos ir BVP santykis reikšmingai padidės ir 2023 m. pabaigoje sieks 43 proc. (3,9 proc. punkto daugiau nei 2022 m. pabaigoje), tad išaugsianti valstybės skola ir ženkliai per metus pabrangusi valstybės įsipareigojimų finansavimo kaina didins skolos tvarkymo iššūkius. 2023 m. planuojama pasiskolinti 6,7 mlrd. Eur (apie 85 % daugiau nei 2022 m., bet 15 % mažiau nei COVID-19 pandemijos pradžioje 2020 m.), beveik trečdalį visos sumos (2 mlrd. Eur) planuojama pasiskolinti vidaus rinkoje. Atsižvelgiant į padėtį rinkoje ir pajėgumus skolinti 2022 m., Lietuvos banko vertinimu, vidaus rinka 2023 m. turėtų būti pajėgi paskolinti LR Vyriausybei numatomą sumą, kuri siekia apie 4 proc. bankų sektoriaus 2022 m. II ketv. turėto turto. Bankai ir kiti finansų rinkos dalyviai yra sukaupę gana nemažas likvidžiųjų lėšų atsargas, o įmonės ir gyventojai – reikšmingas likvidžiųjų lėšų ir indėlių bankuose sumas, kurių investavimas į vis didesnę grąžą duodančius Lietuvos vyriausybės vertybinius popierius (VVP) turėtų tapti dar patrauklesnis. Kita vertus, 10 m. Lietuvos VVP pajamingumas per metus išaugo daugiau kaip 4 proc. punktais ir, naujausiais duomenimis, siekia beveik 5 proc., tad naujas skolinimasis 2023 m. valstybei bus ženkliai brangesnis nei 2022 m., o visos valstybės skolos tvarkymo sąnaudos, prognozuojama, padidės beveik dvigubai (0,2 proc. punkto iki 0,5 proc. BVP). Be to, Lietuvos–Vokietijos 10 m. VVP pajamingumų skirtumas pastaruoju metu ženkliai išaugo (iki 248 bazinių punktų, 2022 m. spalio 25 d. duomenimis, o per metus padidėjo 200 bazinių punktų) ir aplenkė atitinkamą Italijos–Vokietijos VVP pajamingumų skirtumą, taip pat didėjo ir pajamingumų skirtumas nuo Latvijos ir Estijos 10 m. VVP, o nuo žemesnį kredito reitingą ir didesnę valstybės skolą turinčios Lenkijos VVP – sumažėjo. Vis dėlto Lietuvos valdžios sektoriaus įsiskolinimas vis dar nepasieks 2021 m. pabaigoje fiksuoto 43,7 proc. santykio ir išliks vienas mažiausių Europos Sąjungoje – tai turėtų išsaugoti investuotojų pasitikėjimą dėl Lietuvos skolos grąžinimo galimybių ir mažinti tikimybę dėl staigaus rizikos priedų išaugimo.

Manome, kad valstybės teikiama finansinė paskata regionuose pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms nėra naudojama tikslingai ir gali prisidėti prie disbalansų gyvenamojo nekilnojamojo turto rinkoje formavimosi, tad ši paskata turėtų būti įvertinta tikslingumo ir poveikio būsto rinkai atžvilgiu. Šios paskolos su paskata ir parama sudarė didelę dalį viso būsto paskolų srauto vietovėse šalia didžiųjų Lietuvos miestų: Vilniaus ir Kauno apskrityse ši dalis 2021 m. išaugo iki 8 proc., o Klaipėdos apskrityje – iki 18 proc. Dėl to būtina įvertinti dabartinių kriterijų, pagal kuriuos nustatomos vietovės, kuriose galima įsigyti būstą su paskata, tikslingumą ir šiai paskatai skiriamų valstybės lėšų sumą. Svarbu pabrėžti, kad galimybės su paskata nusipirkti būstą arti didžiųjų miestų (pvz., Vilniaus, Kauno, Klaipėdos rajonuose) ir savo ekonominę veiklą vykdyti didžiuosiuose miestuose iš esmės neatitinka paskatos tikslo dėl regionų vystymosi skatinimo ir galimai prisideda prie disbalansų prie didžiųjų miestų esančių rajonų būsto rinkose formavimosi, nes paskolų su valstybės teikiama finansine paskata ir parama srautas sudaro vis didesnę viso naujų būsto paskolų srauto dalį (11,4 % 2021 m., palyginti su 6,9 % 2020 m.).

Atsižvelgti

3.

Kretingos rajono savivaldybės meras,

2022-10-11

Kretingos rajono savivaldybė informuoja, kad Kretingos dvaro sodybos grafų Tiškevičių rūmuose veikiantis Kretingos muziejus yra vienas iš lankomiausių krašto istorinės atminties muziejų pajūrio regione. Siekiant labiau didinti Žiemos sodo-oranžerijos, vienintelio tokio architektūros statinio Lietuvoje žinomumą, prieinamumą lankytojams ir jį pritaikyti kokybiškoms kultūrinio turizmo paslaugoms teikti, Kretingos muziejus nuo 2021 metų vykdo projektą „Kretingos dvaro sodybos grafų Tiškevičių rūmų Žiemos sodo-oranžerijos modernizavimas, pritaikant jį neįgaliųjų reikmėms“.

Kretingos dvaro rūmų Žiemos sodo-oranžerijos tvarkybos (remonto) darbams Paveldotvarkos 2021–2023 metų programoje suplanuota 370 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų ir 252 tūkst. eurų savivaldybės lėšų.

2022 m. rugpjūčio mėnesį perskaičiavus pasirašytų rangos sutarčių tvarkybos ir tvarkomųjų darbų kainas, projekto vertė yra 1 271 162,44 Eur, iš jų: tvarkybos darbų vertė 716 161,43 Eur, tvarkomųjų darbų vertė 555 001,01 Eur.

Per 2021 metus tvarkybos darbų padaryta už 114 400,00 Eur, iš jų 80 000,00 Eur buvo finansuota Kultūros infrastruktūros centro lėšomis ir 34 400,0 Eur savivaldybės biudžeto lėšomis. 2022 metais iki gruodžio 20 d. planuojama atlikti darbų už 363 000,00 Eur sumą, iš jų 254 100,0 Eur bus finansuota Kultūros infrastruktūros centro lėšomis ir 108 900,0 Eur savivaldybės biudžeto lėšomis. Lėšų poreikis 2023 metams – 238 761,43 Eur, iš jų 167 133,00 Eur bus finansuota Kultūros infrastruktūros centro lėšomis, 71 628,43 Eur planuojama skirti iš savivaldybės biudžeto lėšų.

Atitinkamai tvarkomųjų darbų per 2021 m. atlikta už 127 600,0 Eur sumą. Planuojama iki 2022 m. gruodžio 20 d. panaudoti 250 tūkst. Eur lėšų. Lėšų poreikis tvarkomiesiems darbams 2023 metams – 177 401,01 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad Paveldotvarkos 2021–2023 metų programoje suplanuotas finansavimas sudaro tik 29,1 proc. viso objektui reikiamo finansavimo, prašome svarstyti galimybes skirti finansavimą 2022 metams savivaldybės biudžeto lėšomis planuojamiems vykdyti darbams finansuoti 358 900,0 Eur

Bendra tvarkybos ir tvarkomiesiems darbams užbaigti reikiama lėšų suma 2023 metais yra 249 029,44 Eur.

Projekto įgyvendinimo metu atliekamas Žiemos sodo-oranžerijos aliuminio konstrukcijos su dvigubais stiklo paketais keitimas, oranžerijos konstrukcijų montavimas, apsauginių žaliuzių nuo saulės įrengimas, tiltelio ant oranžerijos remontas ir restauracija, vandens filtrų baseinams įrengimas, vėdinimo-rekuperacijos sistemos įrengimas, oranžerijos apšvietimo sistemos, pandusų žmonėms su negalia, keltuvo iš 2 į 3 aukštą įrengimas, remonto darbai po kapitalinių pertvarkymų, projektavimo, techninės priežiūros ir kitos su investicijomis į ilgalaikį turtą susijusios paslaugos.

Po projekto įgyvendinimo padidės dvaro, kaip patrauklaus turizmo ženklo vertė, atsiras galimybė lankytojams užtikrinti visavertį poilsį botanikos ekspozicijoje, kur galima ne tik pasigrožėti augalais, baseinuose plaukiojančiomis žuvimis, pasiklausyti skambančios kamerinės muzikos ar nuo krioklio olos krentančio vandens, bet ir labiau plėtoti edukacinę, kultūrinę ir švietėjišką veiklą. Sukurta kokybiška infrastruktūra sustiprintų lankytojų emocinį įspūdį ir padidintų šio objekto žinomumą.

Subalansuotas temperatūrų režimas leis pritraukti daugiau lankytojų ir prailginti jų buvimo laiką ekspozicijoje, pagerės ekspozicijoje esančių augalų priežiūra ir jų estetinė būklė, atsiras galimybė organizuoti daugiau edukacinių užsiėmimų, daugiau renginių ir atidaryti naujų parodų. Bus padidintas ne tik įvairių renginių ir užsiėmimų skaičius, bet ir jų įvairovė. Padidės paslaugų prieinamumas neįgaliesiems, įdiegus priemones, sudarančias galimybes patekti į ekspozicines erdves: edukaciniuose užsiėmimuose, organizuojamuose Žiemos sode, Žiemos sodo ekspozicijos 2 ir 3 aukštuose.

Atsižvelgiant į pateiktą informaciją, prašome Jus apsvarstyti galimybę investicijų projektui „Kretingos dvaro sodybos grafų Tiškevičių rūmų Žiemos sodo-oranžerijos modernizavimas, pritaikant ją neįgaliųjų reikmėms“ įgyvendinti 2022 metams skirti 358,9 tūkst. Eur finansavimą, 2023 metams – 249 tūkst. Eur finansavimą.

Svarstyti Vyriausybei

.

4.

Kupiškio rajono savivaldybė,

2022-10-10

Sveikatingumo ir sporto komplekso, K. Šimonio g. 1A, Kupiškio mieste statyba pradėta 2020 metais. Projektas parengtas 2016 metais. Investicinį projektą sudaro dvi dalys: Pirmas darbo etapas - baseino statyba. Darbų vertė 6593 tūkst. eurų iš jų Savivaldybės dalis sudaro 1319 tūkst. eurų. Planuojama, kad iki 2022 metų pabaigos I etapo (baseino) statyba bus baigta. Antras darbų etapas - universalios sporto sales statyba. Darbų vertė, ją perskaičiavus 2020 metų kainomis, sudarė 10684 tūkst. eurų.

Patikslinus II etapo darbų sąmatą 2022 metų kainomis, reikalingos lėšos sudaro 12800 tūkst. eurų. Atsižvelgiant į tai, kad ištęsiant darbų finansavimą, darbai labai pabrangsta, keičiasi statybų techniniai reglamentai ir reikalavimai, prašome rasti galimybė skirti dalį prašomo finansavimo 2023 metams ir numatyti lėšas II etapo (universali sporto salė) darbų pradžiai iki 1 mln. eurų.

Svarstyti Vyriausybei

5.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba,

2022-10-12

Susipažinę su 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu, teikiame pastabas. Norime atkreipti dėmesį, kad planuojant 2023 metų biudžeto asignavimus nebuvo atsižvelgta į tai, kad 2022 metais Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymas buvo keičiamas du kartus ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (toliau – Tarnyba) kompetencijos buvo išplėstos, siekiant užtikrinti apsaugą nuo diskriminacijos didesniam ratui žmonių (įstatymų pakeitimai pristatomi žemiau). Pažymėtina, kad jau anksčiau plečiant Tarnybos kompetencijas, nebuvo skirtas tam būtinas finansavimas. Ir nors labai vertiname, kad Tarnybai buvo skirtas finansavimas prevencinėms ir švietėjiškoms priemonėms, lygių galimybių užtikrinimo sklaidai, tačiau didelį susirūpinimą kelia tai, kad šioms veikloms įgyvendinti taip pat reikalingi žmogiškieji resursai, kurių Tarnybai nepakanka, o papildomų lėšų tam numatyta nebuvo.<...> Užtikrinant įvairių ombuds tipo (kontrolierių) institucijų nepriklausomumą, būtina užtikrinti ir pakankamus išteklius šių institucijų veikimui. Didinant skirtingų institucijų asignavimus darbo užmokesčiui, svarbu atsižvelgti, kad tarp panašaus tipo institucijų darbuotojų darbo užmokesčio vidurkių nesusidarytų nepagrįstos disproporcijos. Tuo pačiu užtikrinant kontrolės institucijų nepriklausomumą, joms priskiriant papildomas funkcijas, į tai turėtų būti atsižvelgiama planuojant kitų metų biudžeto projektą.

Atkreiptinas dėmesys, kad susidariusi neaiški tvarka rengiant kitų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, kai Lietuvos Respublikos Seimui atskaitingų nepriklausomų institucijų biudžeto poreikis nėra vertinamas ar derinamas atsižvelgiant į papildomas įstatymines funkcijas. <...>

Taip pat 2022 m. birželio 28 d. priimtas Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 2, 7 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas Nr. XIV-1192[21], kuriuo Lygių galimybių įstatymas papildomas nauju diskriminacijos draudimo pagrindu – šeiminė padėtis (įtraukiama į socialinės padėties apibrėžimą). Šiuo įstatymu perkeliamos 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/1158 dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, kuria panaikinama Tarybos direktyva 2010/18/ES nuostatos, įtvirtinama apsauga nuo diskriminacijos dėl tėvystės atostogų, atostogų vaikui prižiūrėti, nemokamų atostogų, skirtų sergančiam šeimos nariui ar kartu su darbuotoju ar valstybės tarnautoju gyvenančiam asmeniui slaugyti (prižiūrėti), suteikimo ir lankstaus darbo grafiko nustatymo. Pažymėtina, kad dėl šių papildomų funkcijų, prognozuojamas ženklus skundų ir konsultacijų dėl šeiminės padėties išaugimas. Dėl šių pavestų papildomų funkcijų įgyvendinimo Tarnybai darbo užmokesčiui kasmet reikalingas papildomas 30 tūkst. eurų finansavimas, kaip nurodyta aiškinamjame rašte. Šio pakeitimo projekto aiškinamajame rašte buvo nurodytas papildomas asignavimų poreikis bei pateiktas Finansų ministerijos siūlymas įgyvendinti projekte numatytas veiklas jau iš skirtų biudžeto asignavimų tik 2022 metais, atsižvelgiant į numatytą įsigaliojimo datą (2022 m. rugpjūčio 1 d.), bet ne visus ateinančius metus.

Be to pažymime, kad dar 2016, 2017, 2018 metais Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai priskyrus papildomas funkcijas, joms įgyvendinti finansavimas darbo užmokesčiui nebuvo skirtas.

Prašytume atsižvelgti į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir rasti galimybę Tarnybai skirti būtinus asignavimus darbo užmokesčiui.

Pažymėtina, kad pastaraisiais metais dėl darbo krūvio buvo mažinamos kai kurios Tarnybos veiklos. Todėl neturime jokių galimybių perskirstyti darbų ir taip mažame Tarnybos darbuotojų kolektyve. Neskyrus papildomo finansavimo, Tarnyba bus priversta apriboti savo veiklą, įskaitant darbuotojų ir tarnautojų dalyvavimą įvairiose stebėsenos darbo grupėse ar stebėsenos komitetuose, kur jų dalyvavimas privalomas remiantis ES reglamentais, negalės suteikti konsultacijų laikantis įstatymų numatytų terminų, užtikrinti lygių galimybių gynimo, gali kilti rizika padidėti skundų prieš Lietuvos valstybę administraciniuose teismuose skaičius ir kt.

Svarstyti Vyriausybei

6.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras,

2022-10-18

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras ( toliau – Centras ) 2022 metams gavo iš valstybės biudžeto 3766 tūkst. eurų finansavimą, iš kurių darbo užmokesčiui skirta 2571 tūkst. eurų. Pagal pateiktą 2023 metų biudžeto projektą Centrui planuojama skirti 3936 tūkst. eurų finansavimą, iš kurių darbo užmokestis sudaro 2587 tūkst. eurų. Bendras centro finansavimas kyla 170 tūkst. eurų, arba 4,5 %, bet darbo užmokesčio fondas didėja tik 16 tūkst. eurų, arba 0,6 %. Tokia situacija susidarė todėl, kad 2023 metų biudžeto projekte Centrui 150 tūkst. eurų sumažintos darbo užmokesčio lėšos, kurios 2022 metams buvo skirtos Centro darbuotojų darbo užmokesčio pakėlimui Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu. Jeigu bus patvirtintos projekte numatytos 2587 tūkst. eurų darbo užmokesčio lėšos, Centrui teks atleisti apie 11 Centro darbuotojų, tuo tarpu Centrui deleguojamų naujų funkcijų pastoviai didėja. 2022 metų rudens sesijoje Seime svarstomas Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas  įstatymo projektas, pagal kurį Centrui deleguojama nemažai naujų funkcijų, kurių įgyvendinimui prašome 6 etatų ir 124 tūkst. eurų papildomo finansavimo.

 Memorialo žuvusiems Balchašo lageryje Kazachstane pastatymui Centras prašo 135 tūkst. eurų, arba bent skirti 50 tūkst. eurų žuvusių Lietuvos politinių kalinių palaidojimo vietos aptvėrimui, sutvarkymui ir paminklinio ženklo pastatymui.

 Centras prašo skirti 90 tūkst. eurų įrengti liftą muziejuje Aukų g. 2 A  neįgaliems asmenims ir senjorams,  nes tai privaloma pagal teisės aktus, be to, tai labai apriboja galimybes patekti į muziejų garbaus amžiaus asmenims bei politiniams kaliniams ir tremtiniams.

 Centras jau 30 metų renka, kaupia, tiria, sistemina ir viešina šalies gyventojų represavimo duomenis. Sukauptas didelis anketų ir kartotekų rinkinys, išleistas leidinys „Lietuvos gyventojų genocidas“ (6 tomai, 11 knygų), archyvuose saugoma dideli popierinio formato dokumentų kiekiai, kuriuos būtina kuo greičiau skaitmeninti ir sukurti Centro sukauptų duomenų informacinę sistemą, tam reikalinga apie 200 tūkst. eurų.

 Nuo 2022 m. Centras pradėjo kurti žuvusių Lietuvos partizanų giminaičių biologinių mėginių (DNR) banką. Jame tikimasi sukaupti ne mažiau  kaip 40-50 tūkst. DNR mėginių. Siekiama, kad būtų surasti bent  keli kiekvieno žuvusio ar dingusio be žinios  šiuo metu gyvenantys  giminaičiai. Siekiama sukurti  sistemą, kuri leistų kiekvieno dabar gyvenančio partizano giminaičio DNR automatiškai palyginti su  archeologinių kasinėjimų metu surastais pavyzdžiais. Tokiam dideliam   informacijos kiekiui  apdoroti ir analizuoti reikalinga atitinkama (speciali) kompiuterinė programa. Mūsų žiniomis, Jungtinėse Amerikos Valstijose tūkstančiams žuvusiųjų palaikų identifikuoti  naudojama kompiuterinė programa M-FISys - Mass Fatality Identification System  – masinių mirčių aukų identifikavimo sistema. Ji buvo sėkmingai panaudota identifikuojant tūkstančių amerikiečių, žuvusių 2001 m. rugsėjo 11 d. per teroristinį Al-Qaeda’os išpuolį Niujorke, palaikus, taip pat nustatant 2001 m. lapkričio mėn. prie Niujorko įvykusios „American Airlines“ lėktuvo katastrofos aukų palaikus.  M-FISys programinės įrangos kaina sudaro apie 150 tūkst. eurų.

Prašome Jus rasti galimybę Centrui skirti 2023 metams papildomai 274 tūkst. eurų darbo užmokesčiui ir 575 tūkst. eurų kitoms išvardytoms veikloms, pagal priede pateiktus Centro papildomo finansavimo poreikio paskaičiavimus.

Svarstyti Vyriausybei

7.

Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba,

2022-10-25

Kultūros paskirties pastato (archyvo) O. Milašiaus g. 23, Vilniuje statybos darbai pradėti 2020 m. liepos 29 d. Užbaigti statybos darbus, atlikti statinių registravimo procedūras numatoma 2023 m. gegužės 28 d.

Baigus statybos darbus pastato įrengimui ir eksploatavimui reikalingos šios papildomos lėšos:

1. Pastato priežiūros personalo darbo užmokesčiui metams 240 000 eur	240000		Eur		1. Pastato priežiūros personalo darbo užmokesčiui metams		240000	Eur
2. Komunalinėms išlaidoms metams 300 000 eur		300000		Eur		2. Komunalinėms išlaidoms metams			300000	Eur
3. Baldams ir įrangai 256 520 eur		256520		Eur		3. Baldams ir įrangai			256520	Eur

Svarstyti Vyriausybei

8.

Lietuvos mokslų akademija,

2022-10-25

Lietuvos mokslų akademija, siekdama vykdyti 2011-05-19 Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. XI-1397 patvirtintame LMA statute (papildyta  2018-06-06  LRS nutarimu Nr. XIII-419) iškeltus tikslus, leidžia aštuonis periodinius mokslo žurnalus.

Žurnalai išsiskiria giliomis tradicijomis, jiems rengti sutelkti skirtingoms Lietuvos ir užsienio mokslo institucijoms atstovaujantys autoriai, redaktoriai ir recenzentai. Žurnalai leidžiami keturis kartus per metus spausdintine ir elektronine forma. Juose publikuojami originalūs straipsniai svarbiausiais biologijos, ekologijos, chemijos, fizikos, energetikos, filosofijos, sociologijos, lituanistikos, istorijos, menotyros, žemės ūkio mokslų ir kt. klausimais. Visi straipsniai recenzuojami, jiems priskiriami intelektinės nuosavybės skaitmeninių objektų identifikatoriai (DOI) ir užregistruojami „Crossref“ agentūroje.  Mokslo žurnalai yra prenumeruojami ir skelbiami atvirosios prieigos platformoje, teikiami šalies ir užsienio mokslo institucijoms pagal mainų programas. Žurnalai yra pripažinti tarptautiniu mastu, įtraukti į įvairias tarptautines mokslines informacijos duomenų bazes.

Iki šių metų trečiojo ketvirčio žurnalų leidybai LMA gavo finansavimą iš ESF.  Pasibaigus ESF lėšomis finansuojamam „Periodinių mokslo leidinių leidyba ir jos koordinavimas“ projektui ir 2023 m. negaunant papildomo finansavimo aštuonių mokslo žurnalų leidybai, LMA turės atsisakyti šių žurnalų leidybos. O tai turės neigiamos įtakos Lietuvos mokslininkų mokslo pasiekimų viešinimui.

Siekiant išsaugoti mokslo populiarinimo žurnalų leidybą LMA Leidybos skyriaus darbo apmokėjimui papildomai reikės 145,0  tūkst. eurų kasmet. Elektroninės leidybos ir spausdinimo kaštams, „Sodros“ mokesčiams metams reikės 34,0 tūkst. eurų. LMA periodinių mokslo žurnalų leidybai  išsaugoti papildomai 2023 m. prašome skirti  179,0 tūkst. eurų.

LR Vyriausybės 2011-09-28 nutarimu Nr. 1135 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 118 „Dėl išmokų Lietuvos mokslų akademijos nariams ir jų mokėjimo tvarkos“ pakeitimo“ numatyta LMA nariams emeritams ir darbo santykių neturintiems vyresniems kaip 65 metų LMA tikriesiems nariams skirti iki 10 bazinių socialinių išmokų dydžio mėnesines išmokas. Vidutiniškai kasmet išmokas gauna 63 tokie LMA nariai (šiuo metu išmokos dydis neatskaičius mokesčių – 235,30eurų). Siekiant 2023 m. mokėti bent 75 proc.  LRV nutarime numatytos maksimalios išmokos dydžio išmokas  (367,50, eurų neatskaičius mokesčių), LMA metams papildomai reikia 99,9 tūkst. eurų.

Lietuvos mokslų akademija papildomai 2023 metams prašo skirti 278,9 tūkst. eurų.

Svarstyti Vyriausybei

9.

Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba,

2022-10-24

Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba (toliau - Tarnyba) 2022 m. vasario 14 d. raštu Nr. S-24 „Dėl Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos 2023 metų veiklos finansavimo“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę dėl Tarnybos 2023 m. veiklos finansavimo, kuriuo argumentuotai prašyta skirti 17 tūkst. eurų darbo užmokesčiui ir 33 tūkst. eurų kitoms išlaidoms (viso 50 tūkst. eurų). Į šiame rašte išdėstytą informaciją nebuvo atsižvelgta: 1) Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. liepos 27 d. rašto Nr. (2.33-04)-6K2204594 duomenimis, 2023 metams Tarnybai planuojama skirti 10 tūkst. eurų: 1 tūkst. eurų darbo užmokesčiui (šiuo atveju valstybės tarnautojams ir valstybės pareigūnui apmokėti tik 1 proc. priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą) ir 9 tūkst. kitoms išlaidoms (iš jų 6 tūkst. apmokėti komunalines išlaidas dėl padidėjusių energetinių išteklių). 2) Lietuvos Respublikos 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto (2022-10-07, Nr. XIVP-2146) duomenimis, 2023 metams Tarnybai planuojama skirti 18 tūkst. eurų: 6 tūkst. eurų darbo užmokesčiui (atsižvelgiant į planuojamą bazinio pareiginės algos dydžio pakėlimą nuo 181 iki 186 eurų 2023 metais) ir 12 tūkst. eurų kitoms išlaidoms (atsižvelgiant į kylančias energijos produktų kainas). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, 2023 metams Tarnybai planuojama skirti lėšas apmokėti tik pagrindines sąnaudas, neatsižvelgiant j Tarnybos 2022 m. vasario 14 d. raštą Nr. S-24: 17 tūkst. eurų siekiant padidinti Tarnybos darbuotojų darbo užmokestį (2 valstybės tarnautojams, kurių pareigybei keliamas aukštasis universitetinis išsilavinimas teisės studijų kryptyje ir 2 darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, turintiems daktaro mokslo laipsnį, kurių darbo užmokesčiui valstybės biudžeto lėšų pakanka tik 1,5 pareigybei (1,5 etatui) apmokėti), ir 33 tūkst. eurų siekiant organizuoti Europos mokslinių tyrimų sąžiningumo tarnybų tinklo narių vizitą ir Tarnybos veiklos 10-mečio renginius ir tokiu būdu tinkamai reprezentuoti Tarnybos veiklą nacionaliniu ir tarptautiniu mastais (viso 50 tūkst. eurų). Pažymėtina, kad Tarnyba, kaip ir kitos Europoje veikiančios suinteresuotosios šalys, konkuruoja tarptautiniu mastu dėl veiklų finansavimo mokslinių tyrimų etikos / sąžiningumo srityje, kurios, be kita ko, priskirtinos Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. XI-1583, (toliau - Tarnybos nuostatai) įtvirtintiems Tarnybos uždaviniams ir funkcijoms. Be to Seimo kanceliarijoje GAUTA 2022-10-24 Nr. G-2022-8846 2 Tarnybos siūlymu Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155, 1.6.7 papunktyje įtvirtintas rodiklis - „Atnaujinti ir įgyvendinti aukštųjų mokyklų dėstytojų kompetencijų tobulinimo gaires, orientuojantis į akademinio personalo nuolatinį kompetencijų tobulinimą, prioritetą teikiant užsienio kalbos, skaitmeninėms, akademinės etikos ir didaktikos kompetencijoms". Atsižvelgiant į poreikį tobulinti aukštųjų mokyklų dėstytojų kompetenciją akademinės etikos srityje ir įvertinus partijų susitarimo dėl Lietuvos švietimo politikos (2021-2030 m.) nuostatas dėl mokslinės veiklos finansavimo didinimo, matyti, kad ne tik bus atliekama daugiau mokslinių tyrimų, bet ir didės Tarnybos darbuotojų darbo krūvis įgyvendinant neetiško elgesio prevencijos priemones. Atsižvelgiant j tai, kas išdėstyta, ir j tai, kad akademinės etikos ir su akademinės etikos nuostatų įgyvendinimu susijusių procedūrų laikymosi skatinimas bei neetiško elgesio prevencijos priemonių įgyvendinimas priskirtinas prie Tarnybos darbuotojų aukštos kompetencijos reikalaujančių veiklų, ir siekiant Tarnybos veiklos kokybės užtikrinimo, būtina užtikrinti, kad minėtų specialistų pareigybės (2 etatai) būtų visiškai finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis. Taip pat pažymėtina, kad darbo rinkoje teisininko vidutinis neto darbo užmokestis per mėnesį nuo 2022 m. vasario mėn. iki 2022 m. spalio mėn. padidėjo, t. y. atitinkamai svyravo nuo 872 eurų iki 2 097 eurų bei nuo 936 eurų iki 2 406 eurų (žr. https://www.manoalga.lt/atlyginimuinformaciia/teise-ir-teises-aktai/teisininkas). Be to, nuo 2021 m. spalio mėn. iki dabar konkursas užimti vyriausiojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojo) pareigas buvo skelbtas 10 kartų: neįvyko konkursas dėl to, jog nebuvo kandidatų arba kandidatai neatvyko į konkursą; nuo 2022 m. vasario mėn. iki dabar konkursas užimti patarėjo (karjeros valstybės tarnautojo) pareigas buvo skelbtas 8 kartus: daugiausia atvejų, kad konkursas neįvyko dėl to, jog nebuvo kandidatų, keli atvejai - kandidatai neatitiko bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų, o vienas atvejis - atsisakė eiti valstybės tarnautojo pareigas ir nėra kitų pretendentų, surinkusių 6 ar daugiau balų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad skundų nagrinėjimas dėl galimų akademinės etikos pažeidimų priskirtinas prie sudėtingų klausimų dėl teisinių veiklų pobūdžio ir atsižvelgiant į teisininkų darbo užmokesčio didelį tarpsektorinį konkurencingumą, būtina didinti minėtų specialistų (pretendentų į minėtas pareigybes) darbo užmokestį siekiant jų suinteresuotumo darbu Tarnyboje ir Tarnybos veiklos kokybės užtikrinimo. Kitu atveju, Tarnybos veikla - skundų dėl galimų akademinės etikos pažeidimų nagrinėjimas - netrukus taps iš esmės neįgyvendinama. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimo Nr. 1016 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 10 ir 11 straipsnių bei 1, 2, 3, 4 ir 5 priedų pakeitimo įstatymo projekto pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ 3 priede numatytas darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų didinimas, tačiau planuojant Tarnybos 2023 metų biudžetą į tai neatsižvelgta. Tarnybos skaičiavimais, priėmus minėtą įstatymą ir atsakingai jį įgyvendinant Tarnybos biudžetas darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo užmokesčiui turėtų būti didinamas ne mažiau kaip 32 tūkst. eurų. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis nustato, kad „kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą". Pažymėtina, kad žemesnės galios teisės aktai negali prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir turi atitikti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintus principus. Paminėtina, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso 2 straipsnio 1 dalyje nustatyti darbo santykių teisinio reglamentavimo principai ir nurodoma, kad darbo santykiai reglamentuojami vadovaujantis teisingo apmokėjimo už darbą, teisėtų lūkesčių apsaugos ir visokeriopos darbo teisių gynybos principais. Lietuvos 3 Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus (toliau - kontrolierius) pavadavimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 19 dalyje, jog prireikus kontrolierių pavaduoja Lietuvos Respublikos Seimo valdybos sprendimu paskirtas asmuo, atitinkantis kontrolieriui keliamus reikalavimus. Paminėtina, kad šiuos reikalavimus gali atitikti ir kitas (kitos įstaigos) valstybės pareigūnas, tačiau Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nenumatytas apmokėjimas už valstybės pareigūno pavadavimą, nes nurodoma, kad valstybės pareigūnų darbo užmokestis susideda iš: pareiginės algos, priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus ir vienkartinės priemokos. Paminėtina, kad Tarnybos nuostatų 16 punkte nustatyta, kad kontrolierius leidžia įsakymus dėl darbo užmokesčio priedo pavaduojančiam asmeniui nustatymo savo atostogų, komandiruočių, kvalifikacijos tobulinimo metu ir kitais atvejais, tačiau Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - Kodeksas) 139 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad darbo užmokestį, be kita ko, sudaro ir priemoka už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą. Be to, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 9 straipsnyje nenustatyta, kad papildomų pareigų vykdymas laikytinas neatlygintina veikla; valstybės pareigūnų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose paprastai nustatomas draudimas, susijęs su valstybės pareigūno pareigų vykdymu. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 10 straipsnyje nustatyta, kad „Seimo kontrolieriaus pareigos nesuderinamos su jokiomis kitomis renkamomis ar skiriamomis pareigomis valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, taip pat su darbu juridiniuose asmenyse. Seimo kontrolierius negali gauti kito atlyginimo, išskyrus jam nustatytą pagal einamas pareigas ir užmokestį už mokslinį bei pedagoginį darbą aukštosiose mokyklose ar valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigose, už neformalųjį suaugusiųjų švietimą bei autorinį atlyginimą už kūrybinį darbą.“ Iš to darytina išvada, kad kitos įstaigos valstybės pareigūnas neturėtų pavaduoti kontrolieriaus, nes pavadavimas laikytinas papildomu darbu, o kontrolieriui būtų ribojama įgyvendinti teisę į atostogas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, jog šiuo atveju kitam valstybės pareigūnui už padidėjus; krūvį kontrolieriaus pavadavimo metu turėtų būti mokama priemoka, atsižvelgiant į Tarnybos finansines galimybes (tam taip pat būtina numatyti lėšas), ir siūlome šią teisinę koliziją spręsti pavaduojančio asmens naudai. Be to, Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 3 straipsnio 9 dalis nustato, kad „ valstybės pareigūnų, einančių institucijos vadovo pareigas, darbo užmokestis šiame straipsnyje apibrėžtais atvejais yra 15 procentų didesnis negu toje įstaigoje didžiausią darbo užmokestį gaunančio valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, darbo užmokesčio per praėjusius kalendorinius metus vidurkis". Sis teisinis reglamentavimas riboja galimybes pritraukti kompetentingus asmenis dirbti Tarnyboje ir Tarnybos darbuotojams kelti darbo užmokestį ar skatinti, kai valstybės pareigūnų (šiuo atveju kontrolieriaus) darbo užmokestis sistemiškai neperžiūrėtas daugiau kaip 10 metų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes dėl lėšų poreikio Tarnybos darbuotojų darbo užmokesčiui, prašome 2023 metais papildomai numatyti 70 tūkst. eurų darbo užmokesčiui ir 30 tūkst. eurų kitoms išlaidoms (iš viso 100 tūkst. eurų) (neatskaičius mokesčių) siekiant nustatyti teisės aktus atitinkantį Tarnybos darbuotojų darbo užmokestį ir tokiu būdu sudaryti sąlygas užtikrinti Tarnybos darbuotojų darbo užmokesčio tarpsektorinį konkurencingumą ir stabilumą bei užtikrinti Tarnybos veiklą.

Svarstyti Vyriausybei

10.

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba,

2022-10-24

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – STT, Tarnyba) susipažinusi su 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2146 (toliau – Projektas) ir įvertinusi STT numatytus asignavimus, 2022 m. spalio 17 d. raštu Nr. 4-01-8307 „Dėl pasiūlymų 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2146“ informavo Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (toliau – NSGK) dėl Tarnybai 2023 metams būtinų papildomų 1.285 tūkst. EUR. <...>720 tūkst. Eur pareigybių sąraše likusioms 22 papildomoms pareigybėms finansuoti, 380 tūkst. Eur Informacinių sistemų vystymui ir duomenų saugumui užtikrinti, 30 tūkst. Eur socialinei kampanijai, skatinančiai prisiimti atsakomybę už skaidrumo kūrimą, nukreiptai į plačiąją visuomenę, 155 tūkst. Eur sutartiniams įsipareigojimams vykdyti.

Svarstyti Vyriausybei

11.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo biblioteka,

2022-10-21

Informuojame, kad pagal šiuo metu turimą informaciją Lietuvos Respublikos Seimui pateiktame Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos (toliau - Nacionalinė biblioteka) 2023 m. biudžete nėra numatyta 200 000 Eur suma elektroninių mokslo duomenų bazių prenumeratai. Negavus lėšų Nacionalinė biblioteka negalės įsigyti mokslo duomenų bazių prenumeratos ir tokiu būdu negalės užtikrinti mokslinės bibliotekos statuso, nes atėję lankytojai neturės prieigos prie esminių mokslo šaltinių. 2021 m. buvo kreiptasi į Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministeriją dėl Nacionalinės bibliotekos įtraukimo į institucijų, finansuojamų iš ministerijos lėšų, sąrašą, tačiau šis prašymas buvo atmestas, nepriklausomai nuo to, kad Nacionalinė biblioteka yra mokslo institucija ir turi teisę būti įtraukta į šį sąrašą. Dėl šios priežasties buvo prašoma skirti atskirai Nacionalinei bibliotekai prenumeratai lėšų, kurios būtinos institucijos veikloms įgyvendinti. Taip pat informuojame, kad biudžete nėra skirta lėšų Lietuvos integralios bibliotekų informacinės sistemos (LIBIS) priežiūrai ir palaikymui (Nacionalinė biblioteka teikė 400 tūkst. Eur lėšų poreikį). Po LIBIS informacinės sistemos modernizavimo buvo įgyvendintas duomenų bazių konsolidavimas ir perkėlimas į valstybės debesiją. Informacinė sistema yra vieninga sistema, kuria naudojasi daugiau nei 1000 visos Lietuvos bibliotekų ir per 1,1 mln. šalies gyventojų. 2022 m. LIBIS buvo vykdoma centralizuotos priežiūros ir palaikymo paslauga, tačiau negavus lėšų tokia paslauga nebebus vykdoma visoms bibliotekoms. Tuo atveju, jei pavienės Lietuvos bibliotekos rastų lėšų kitais metais įsigyti priežiūros ir palaikymo paslaugas savo reikmėms, LIBIS sistemos priežiūros procesas būtų apsunkintas, kiltų gerokai didesnės rizikos valstybės debesijos kibernetiniam saugumui.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, prašome rasti galimybes finansuoti 2023 metų mokslinių bazių prenumeratos (200 000 Eur) ir Lietuvos integralios bibliotekų informacinės sistemos (LIBIS) centralizuotos priežiūros ir palaikymo paslaugas (400 000 Eur).

Svarstyti Vyriausybei

12.

Lietuvos kinematografininkų sąjunga,

2022-10-21

Kino sritis yra viena tvariausių kultūros ir kūrybinių industrijų, savyje apimanti tiek kino meną ir jo sklaidą, bendradarbiavimą su kitomis kultūros šakomis ar socialinių-ekonominių santykių sritimis. Greta savo meninės ir kūrybinės vertės, kinas kartu yra ir veiklos sritis, skatinanti ekonomikos augimą, atvykstamąjį turizmą, kurianti naujas ir išlaikanti esamas darbo vietas, generuojanti prekių ir paslaugų apyvartą, pritraukianti užsienio investicijas bei itin svariai prisidedanti prie Lietuvos kultūros eksporto bei šalies įvaizdžio kūrimo ir jos vardo garsinimo pasaulyje. Svarbu pastebėti, jog Lietuvos kino sektorius per pastaruosius 10 metų išaugo kone 5 kartus, o tai pagrindžia ne tik į Lietuvą pritraukiamų užsienio investicijų filmų kūrimui ir gamybai (kai išlaidos patiriamos Lietuvoje) lėšų apimtys, tačiau ir pasiekiami išskirtiniai meniniai mūsų šalies kino talentų rezultatai. Pastaraisiais metais itin išaugo lietuvių kūrėjų filmų, kurie pristatomi tarptautiniuose A klasės festivaliuose, skaičius. Vien 2021 m. net 19 skirtingų kategorijų lietuviškų filmų buvo įtraukti į tokių renginių programas. 2022-aisiais metais Kanų kino festivalio programoje nuskambėjo netgi dviejų lietuvių režisierių pavardės ir jų filmų pavadinimai – Manto Kvedaravičiaus „Mariupolis 2” (gavo ir specialųjį Kanų dokumentinio kino žiuri prizą) ir Vytauto Katkaus „Uogos”. Prisiminus ir praėjusių metų neeilinę sėkmę Venecijos kino festivalyje, kai Lauryno Bareišos “Piligrimai” tapo konkursinės programos “Horizontai” nugalėtoju, o Sauliaus Baradinsko “Techno, mama” dalyvavo trumpametražių filmų konkursinėje programoje ar Sergejaus Loznicos “Mr Landsbergis. Sugriauti blogio imperiją” Tarptautinio Amsterdamo dokumentinių filmų festivalio pagridninio prizo laimėjimą, atrodytų, kad lietuviškų filmų gausa pagrindiniuose Pasaulio festivaliuose tampa mums įprasta tradicija. Tačiau neretai to net tinkamai neįvertiname, nepagalvojame, kiek Pasaulio šalių konkuruoja siekdamos tokio pripažinimo ir savo kultūros pristatymo galimybės. Akivaizdu, kad Lietuvos kino sektorius pasiekė tam tikrą brandą – šiuo metu galime matyti kuriančius tiek senuosius, jau legendiniais tapusius autorius, tiek ir jaunosios kartos atstovus, sulaukiančius pripažinimo ir tarptautinėje erdvėje. Tokiems pasiekimams būtinas milžiniškas viso sektoriaus įdirbis, sukuriamų filmų originalumas ir įvairovė, aukštas profesionalumo lygis bei Seimo kanceliarijoje GAUTA 2022-10-21 Nr. G-2022-8758 pastovus siekis pristatyti savo kūrinius tarptautinėje erdvėje. Tačiau kartu būtinas ir deramas valstybės finansavimas, leidžiantis realizuoti kuo daugiau kūrybiškai vertingų ir originalių kino projektų. Europoje susiklosčiusi kultūros ir kartu kino srities paramos ir skatinimo sistema grindžiama valstybės dėmesiu ir skiriamu finansavimu kultūros, taip pat ir kino projektų įgyvendinimui. Deja, tačiau siekdami realizuoti kūrybines idėjas ir iniciatyvas kino srityje turime tikėtis ir valstybės dėmesio, nes Lietuvos, kaip mažos kalbinės rinkos specifika, taip pat milžiniška konkurencija su kitų Europos valstybių kūrėjais neleidžia kino projektų įgyvendinimo galimybių sieti tik su komercine filmų sėkme. Valstybės finansavimas sudaro esminį pagrindą nekomercinio kino kūrybos procese, o daugeliu atveju tik tai leidžia kūrėjams veikti nepriklausomai ir laisvai realizuoti savo idėjas, nebūnant įtakotiems komercinių filmų platintojų ar turinio sklaidos platformų valdytojų. Šiais bruožais Europos, o kartu ir Lietuvos, kino sritis labai skiriasi nuo kitų Pasaulio kraštų. Svarbu atkreipti dėmesį, kad Lietuvos kino sektorius nuolatos veikia peržengdamas Lietuvos ribas, konkuruoja su kitų šalių produkcija, lėšų pritraukimu, o projektų finansavimui jau ir šiuo metu pasitelkiama tiek tarptautinių fondų (Eurimages, Creative Europe „Media“), tiek ir kitų užsienio valstybių parama. Galima paminėti pavyzdžius vien iš 2022 m. kuriamų filmų - Marijos Kavtaradzes „Slow“, kuriamas kartu su Švedijos ir Ispanijos valstybine parama, Karolio Kaupinio „Badautojų namelis“ – su Čekijos valstybine parama, Giedrės Žickytės „Für Irena“ – su Creative Europe „Media“, Eurimages bei Estijos ir Bulgarijos valstybine parama, Manto Kvedaravičiaus „Mariupolis 2“ – su Prancūzijos ir Vokietijos valstybine parama, Tomo Vengrio „Penkios su puse meilės istorijos, nutikusios viename Vilniaus bute“ – su Eurimages bei Latvijos ir Airijos valstybine parama. Todėl ypač svarbu, kad ir Lietuvoje jos kino sektoriaus tvariai plėtrai būtų sukurtos palankios valstybinės paramos sąlygos, ypač atsižvelgiant į tai, kad analogiška parama ir valstybės dėmesys kinui daugelyje Europos valstybių kasmet stabiliai auga. Būtina paminėti, kad ir Europos Sąjunga savo pastarojo meto dokumentuose akcentuoja Europinio turinio konkurencingumo didinimą bei jo sklaidą pasauliniu lygiu. Lietuva prie šių siekių gali prisidėti užtikrindama bent jau ne blogesnes sąlygas Lietuvos kino sektoriaus atstovams nei yra sukurtos kitose Europos valstybėse. Apmaudu, bet šiuo atveju paminėtina, kad Lietuva, nors ir yra didžiausia Baltijos šalis bei ekonomika, tačiau valstybinis kino finansavimas Lietuvoje 2022 m. (bendras metinis kino sričiai skiriamas finansavimas per Lietuvos kino centrą - 8 254 000 Eur) yra kone perpus mažesnis nei Estijoje (2022 m. Estijoje skirta 13 032 042 Eur) ir tik vos didesnis nei Latvijoje (2022 m. Latvijoje skirta 7 455 298 Eur). Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuva, gaudama sąlyginai mažiausią valstybinį finansavimą kino sričiai pagal gyventojų skaičių, savo kino sektoriaus apimtimi sugeba vis tiek išlikti didžiausia ir tarptautinėje erdvėje labiausiai matoma bei pasiekianti ženklesnių laimėjimų, lyginant su Estija ir Latvija. Kino srities projektų įgyvendinimui labai didelį poveikį turi ir faktinės aplinkybės, jog metinė infliacija Lietuvoje š. m. rugsėjo mėn. augo dar sparčiau nei liepos ir rugpjūčio mėn. ir sudarė 22,5 proc. (rugpjūčio mėn. – 21,1 %). Išorės veiksniai – išaugusios energijos išteklių kainos rinkose – turėjo didžiausią įtaką kainų raidai tiek tiesiogiai veikdamos energijos kainas visam kino sektoriui, tiek didindamos visų kitų prekių ir paslaugų savikainą. Dėl prekių ir paslaugų kainų augimo ir kvalifikuotų specialistų kino srityje atlygio didėjimo per pastaruosius 3 metus kino projektų įgyvendinimo kaštai Lietuvoje palaipsniui išaugo beveik 40 proc. Tai reiškia, kad nedidėjant valstybės finansavimui kino projektams, tokios pat apimties biudžeto finansavimas kitąmet leistų įgyvendinti net trečdaliu mažiau kino projektų. Pastaruoju metu taip pat girdime apie tam tikrus sisteminius pokyčius kultūros projektų valstybinio finansavimo srityje. Kaip galime suprasti, nuo 2023 m. Lietuvos kino centrui bus pavesta administruoti valstybinį finansavimą projektams, kurie sulaukia ES programos „Kūrybiška Europa“ paprogramės „Media“ paramos. Iki šiol tokiems projektams per metus būdavo skiriama apie 250 tūkst. Eur. Be to, šiemet buvo sulaukta Lietuvos kultūros tarybos vertinimų projektams konstatuojant, kad nemažai anksčiau iš šios įstaigos programų finansavimą gaudavusių kino projektų turėtų būti finansuojami išskirtinai Lietuvos kino centro. Tokie sprendimai turės poveikį, nes nemažai pareiškėjų papildomai kreipsis dėl finansavimo 2023 m. į Lietuvos kino centrą. Taip pat suvokiame, kad Lietuvos kino centras yra viešojo administravimo institucija, kurios darbuotojams numatomas atlyginimų didėjimas dėl didinamo bazinio dydžio atlyginimų skaičiavimui. Šios ir dar kitos priežastys lemia tai, kad net ir numatant Lietuvos kino centrui papildomą kino finansavimą 2023 m., net apie 0,5 mln. Eur sudaranti suma reikalinga naujiems, papildomiems finansavimo poreikiams, kurie nėra susiję su šiuo metu Lietuvos kino centro administruojamomis priemonėmis ir kino srities projektų esamu finansavimu. Siekiant išlaikyti 2022 m. valstybės finansuotų kino projektų apimtį ir skaičių, užtikrinti pasiektą Lietuvos kino sektoriaus paramos lygį bei norint realizuoti pastaraisiais metais augantį Lietuvos kino srities kūrybinį potencialą ir palengvinti Lietuvos kino kūrėjų konkurencines sąlygas, prašytume palaikymo bei valstybės institucijų sprendimų artimiausiu metu, kurie 2023-2024 m. leistų įgyvendinti šiuos veiksmus:

1. Padidinti kino srities projektų finansavimą, skiriamą konkursiniu būdu per Lietuvos kino centrą, 2023 m. tam skiriant papildomai 3 mln. Eur, o 2024 m. – numatant dar papildomai 2,5 mln. Eur;

2. Jau 2022 m. Lietuvos Respublikos Seimo rudens sesijoje priimti sprendimus dėl Pelno mokesčio lengvatos filmų gamybai pratęsimo (dabar numatytas jos galiojimas iki 2023 m. gruodžio 31 d.), esamos lengvatos taikymą pratęsiant iki 2028 m. gruodžio 31 d. Galima paminėti, kad ši lengvata 2020 m. sudarė sąlygas į Lietuvą pritraukti daugiau nei 27 mln. Eur užsienio investicijų, susijusių su filmų gamyba, o 2021 m. – net 38 mln. Eur užsienio investicijų. Savalaikis sprendimų priėmimas sudarys galimybes iš anksto planuoti bendradarbiavimą bei projektų vykdymą Lietuvoje, o kartu toliau didinti pritraukiamas investicijas.

Svarstyti Vyriausybei

13.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba,

2022-10-20

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau - VMVT), atsižvelgdama į numatytus maksimalių asignavimų limitus 2023 m., teikia papildomą informaciją apie valstybės biudžeto asignavimų poreikį, reikalingą tinkamam funkcijų vykdymui. VMVT prioritetiniu poreikiu išlieka darbo užmokesčio tinkamas finansavimas. Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad 2019-2021 m. įsigaliojus naujiems teisės aktams (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymas), kurių pagrindu keitėsi minimalūs pareiginių algų koeficientai: - nuo 2019 m. padidėjo 696 valstybės tarnautojų, - nuo 2020 m. padidėjo 78 valstybės tarnautojų, vykdančių valstybinę pasienio maisto ir veterinarinę kontrolę, ir 570 darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, - nuo 2022 m. padidėjo 460 darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, pareiginių algų minimalūs koeficientai bei keitėsi minimalios mėnesinės algos bei bazinis dydžiai Bendras lėšų poreikis aukščiau minėtų tiesės aktų reikalavimų įgyvendinimui per metus sudaro apie 4382,6 tūkst. Eur, tačiau iki 2022 m. skirtas tik dalinis finansavimas - 3159,0 tūkst. Eur. VMVT kreipėsi į Lietuvos Respublikos finansų ministeriją dėl trūkstamo finansavimo - 1 224,0 tūkst. Eur skyrimo, tačiau 2023 m. buvo skirta tik dalis trūkstamų lėšų, t.  y. 600,0 tūkst. Eur. Lėšų trūkumas minėtų teisės aktų įgyvendinimui išlieka 624,0 tūkst. Eur. Taip pat atkreipiame Jūsų dėmesį dar ir į tai, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. keičiasi ir įsigalioja nauji darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, pareiginių algų minimalūs koeficientų, minimalios mėnesinės algos bei bazinis dydžiai. Šie pakeitimai paliečia visus VMVT ir pavaldžios įstaigos Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto darbuotojus. Skirtas finansavimas - 920,0 tūkst. Eur, tačiau lėšų poreikis sudaro apie 1 203,0 tūkst. Eur, papildomas lėšų trūkumas 2023 m. darbo užmokesčio išlaidoms sudaro apie 283,0 tūkst. Eur. nepakankamo darbo užmokesčio finansavimo imasi visų galimų priemonių optimizuodama įstaigos vidinius išteklius, t. y. nevykdo konkursų į atsilaisvinusias darbo vietas (laisvų pareigybių yra apie 180 pareigybių (apie 15 proc.)) ir tokiu būdu užtikrina atsiskaitymus už darbą dirbantiesiems. Svarbu pažymėti ir tai, kad VMVT kasmet deleguojamos papildomos kontrolės funkcijos, tačiau paskelbus konkursus į laisvas darbo vietas, įjuos neateina dalyviai (2021 m. buvo paskelbta 215 konkursų į laisvas darbo vietas, iš kurių 140 neįvyko, t. y. net 65 proc. konkursų, atrankų į laisvas darbo vietas, neįvyko), nes siūlomi pareiginių algų koeficientai nėra patrauklūs. Papildomas finansavimas pareiginių algų koeficientams didinti ir skatinti VMVT, kaip darbdavio patrauklumą, per paskutinius 5 metus VMVT nebuvo skirtas, tačiau infliacija ir vartojimo prekių kainos per šį laikotarpį nuolat didėja. Taip pat VMVT, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos tikslą - gyvūnų gerovės kontrolės stiprinimas bei įgyvendindama Konfiskuotų ar kitaip valstybei perduotų ūkinių gyvūnų ir gyvūnų augintinių perėmimo, įtraukimo į apskaitą, įkainojimo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo, nugaišinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2021 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 3D-284 „Dėl Konfiskuotų ar kitaip valstybei perduotų ūkinių gyvūnų ir gyvūnų augintinių perėmimo, įtraukimo į apskaitą, įkainojimo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo, nugaišinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, pavestas VMVT, kitų valstybės institucijų ir savivaldybių administracijų konfiskuotų ir valstybei perduotų gyvūnų realizavimo, perdavimo, grąžinimo, saugojimo (laikymo) funkcijas, vykdo sustiprintą gyvūnų augintinių (šunų ir kačių) veisėjų vykdomos veiklos kontrolę, didelį dėmesį skirdama galimai nelegalią ūkinę komercinę veiklą vykdančių gyvūnų augintinių veisėjų ir prekiautojų kontrolei bei žiauraus elgesio su gyvūnais ir jų kankinimo prevencijai ir kontrolei. Per 2021-2022 metus, iš 40 gyvūnų savininkų, 33 atvejais VMVT pareigūnų sprendimais ir 7 atvejais kitų valstybės institucijų sprendimais, buvo konfiskuoti ir VMVT realizuoti 427 gyvūnai. Šiuo metu VMVT vykdo 4 administracinių nusižengimų tyrimus dėl 26 gyvūnų konfiskavimo. Per 2021 metus VMVT dalyvavo 22-juose Pirmos instancijos teismo, 10-yje Apeliacinio teismo ir 1-ame Lietuvos aukščiausiojo teismo teisminiuose procesuose. 2022 metais VMVT dalyvavo 9-iuose Pirmos instancijos teismo, 2-juose Apeliacinio teismo ir 2-juose Lietuvos aukščiausiojo teismo teisminiuose procesuose. VMVT pažymi, kad daugeliu atvejų VMVT pareigūnų priimtus sprendimus dėl gyvūnų konfiskavimo administracinius nusižengimus padarę asmenys, gindami savo interesus, apskundžia teismams. Bylų nagrinėjimo laikotarpiu, kuris VMVT praktikoje užtruko nuo (trumpiausias) 1,5 mėn. iki (ilgiausias) 13 mėn., gyvūnai, paimti iš jiems nesaugios aplinkos arba iš nelegalią ūkinę komercinę veiklą vykdžiusių ūkio subjektų, perduodami ir laikomi gyvūnų globėjų. Atsižvelgiant į tai, kad visais atvejais iš nesaugios aplinkos paimti gyvūnai būna ligoti, sužaloti, išsekę ir laikinosios globos laikotarpiu gyvūnams būtina suteikti skubią pagalbą ir gydymą, tinkamą šėrimą ir priežiūrą, vieno gyvūno saugojimo (laikymo, gydymo, ženklinimo, registravimo ir kt.) kaina parai sudaro apie 10 eur. VMVT patirtos faktinės išlaidos funkcijos įgyvendinimui šiai dienai sudaro 75,7 tūkst. Eur ir iki metų pabaigos gali siekti iki 100,0 tūkst. Eur. VMVT skirti asignavimai tik 2022 m. - 50,0 tūkst. Eur. Atsižvelgiant į esamą situaciją, informuojame, kad VMVT neturi pakankamai asignavimų šios funkcijos įgyvendinimui 2023 m. Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad neskyrus pakankamo finansavimo aukščiau minėtiems poreikiams, VMVT negalės užtikrinti darbuotojų kompetencijos didinimo, nesukurs patrauklių darbo pasiūlymų, ko pasėkoje nukentės kontrolės funkcijų vykdymas tiek maisto saugos, tiek gyvūnų gerovės srityse. VMVT atlyginimai yra vieni mažiausių lyginant su kitomis valstybės tarnybos įstaigomis, todėl labai sunku pritraukti darbuotojus. Išlieka rizika, kad nebus tinkamai pasiruošta BREXIT sertifikavimui ir naujų eksporto rinkų atvėrimui (klausimynų pildymui, teisės aktų ir atitikčių vertinimui). Svarbu paminėti tai, kad iš VMVT vykdomos veiklos (eksportas, importas, tranzitas, sertifikavimas ir kt.), kasmet į valstybės biudžetą surenka daugiau pajamų - 2019 m. surinkta 7 804 tūkst. Eur, 2020 m. - 9 896 tūkst. Eur, 2021 m. - 10 008 tūkst. Eur t.y surinkimas išaugo apie 2 200 tūkst. Eur per metus. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, maloniai prašome rasti galimybę 2023 m. skirti VMVT papildomus asignavimus darbo užmokesčiui - 907,0 tūkst. Eur ir konfiskuotų gyvūnų realizavimo, perdavimo, grąžinimo, saugojimo (laikymo) funkcijai - 100,0 tūkst. Eur.

Svarstyti Vyriausybei

14.

Nacionalinė šeimos taryba,

2022-10-20

Nacionalinė šeimos taryba, įvertinusi Lietuvos Respublikos 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Nacionalinei šeimos tarybai skirtas lėšas, atkreipia dėmesį, kad numatomi skirti asignavimai, palyginus su 2022 m., daugiau 2 tūkst. eurų - komunalinėms paslaugoms apmokėti ir 2 tūkst. eurų - darbo užmokesčiui dėl pareiginės algos bazinio dydžio padidinimo, yra nepakankami įstaigos minimaliam išlaikymui. Taryba pažymi, kad Nacionalinė šeimos taryba ir Nacionalinė sveikatos taryba - Lietuvos Respublikos Seimo įsteigtos ir jam atskaitingos valstybės institucijos, kurios atlieka panašias funkcijas ir padeda Seimui formuoti bei įgyvendinti valstybės politiką išskirtinėse nacionalinės svarbos srityse - šeimos politikos ir sveikatos politikos. Tarybų pirmininkų, Tarybų sekretoriato darbuotojų darbas apmokamas iš valstybės biudžete Tarybų išlaikymui skirtų lėšų įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Seimo Valdybos sprendimu patvirtintas didžiausias leistinas pareigybių skaičius Nacionalinės šeimos tarybos sekretoriate - 5. Nacionalinės sveikatos tarybos sekretoriate - 4. Tačiau, 2022 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme Nacionalinei sveikatos tarybai skirta 12 tūkst. eurų. daugiau vykdomų funkcijų užtikrinimui negu Nacionalinei šeimos tarybai, o teikiamame 2023 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte XIVP-2146 Nacionalinei šeimos tarybai numatyta tik 69 tūkst. eurų, tuo tarpu Nacionalinei sveikatos tarybai numatyta 82 tūkst. eurų, nors institucijoms pavestos funkcijos yra analogiškos. Palyginimui 2022 m. skirti valstybės biudžeto asignavimai: Įstaigos Iš viso Iš jų darbo Iš jų Tarybos narių kelionės į pavadinimas tūkst. Eur užmokesčiui Tarybos posėdžius Vilniuje tūkst. Eur transporto išlaidoms kompensuoti Seimo kanceliarijoje GAUTA 2022-10-20 Nr. G-2022-8694 2 (pagal teisės aktus) tūkst. Eur Nacionalinė šeimos taryba 67 61 0 Nacionalinė sveikatos taryba 78 64 4,5 Palyginimui 2023 nt numatomi skirti valstybės biudžeto asignavimai: Įstaigos pavadinimas Iš viso tūkst. Eur Iš jų darbo užmokesčiui tūkst. Eur Iš jų Tarybos narių kelionės į Tarybos posėdžius Vilniuje transporto išlaidoms kompensuoti (pagal teisės aktus) tūkst. Eur Nacionalinė šeimos taryba 69 63 0 Nacionalinė sveikatos taryba 82 66 0 Šiuo metu Taryba pagal Valstybės turto panaudos sutartį LR Seimo kanceliarijai už suteiktas komunalines paslaugas 2022 m. spalio 15 d. skolinga— 1 125,35 Eur., o Tarybos asignavimų likutis komunalinėmis paslaugoms - 0,02 et. Taryba informuoja, kad 2022-09-14 gautas LR Seimo kanclerio raštas Nr. S-2022-3847 „Dėl skolos sumokėjimo", kuriuo prašoma Tarybos pateikti informaciją, kada aukščiau minėta skola bus sumokėta. Deja, Taryba neturi lėšų skolos padengimui. Dokumento data Dokumento Nr. Dokum ento suma EUR Apmokėta suma EUR Neapmokėta suma EUR Apmokėjimo terminas 2022-03-31 Bendra neapmokėta suma 1 125,35 EUR Taryba atkreipia dėmesį, kad didžiausią Tarybos įstaigos išlaikymui (išlaidoms) skiriamų valstybės biudžeto asignavimų dalį sudaro mokesčiai už komunalines (elektros energijos, šilumos energijos ir pan.) paslaugas, be to, į šią sumą nepatenka Tarybos analitinei funkcijai (tyrimams), numatytai Šeimos stiprinimo įstatyme, atlikti reikalingos lėšos, nors tai turėtų būti pagrindinė Tarybos veikla. Taip pat teisės aktai numato, kad 15 Tarybos narių transporto išlaidos į Tarybos posėdžius Vilniuje kompensuojamos Tarybos lėšomis, tačiau Tarybos nariams, kurie savo pareigas atlieka 3 nenutraukdami darbo santykių pagrindinėje darbovietėje, Taryba dėl lėšų trūkumo negali kompensuoti vykimo į posėdžius išlaidų. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Taryba maloniai prašo rasti galimybę padėti Tarybai išspręsti iškilusias finansines problemas ir 2023 m. biudžete papildomai numatyti Tarybai - 10,0 tūkst. Eur minimaliam įstaigos išlaikymui, skolų padengimui ir pavestų funkcijų vykdymui.

Svarstyti Vyriausybei

15.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija,

2022-10-18

Informuojame, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau - Komisija, VTEK), susipažino su Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - Ministerija) ir Lietuvos Respublikos vyriausybės (toliau - Vyriausybė) 2022 m. spalio 7 d. Lietuvos Respublikos Seimui teiktu derinti 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu (toliau - Projektas). Komisija, įvertinusi Projekte numatytus skirti jai asignavimus darbo užmokesčiui 2023 metams, pabrėžia, kad nebuvo atsižvelgta skirti lėšas pagal Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. balandžio 21 d. priimtą sprendimą Nr. SV-S-84 „Dėl Seimo valdybos 2005 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. 170 „Dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, didžiausio leistino skaičiaus44 pakeitimo44, Komisijai numatytiems papildomiems 5 (penkiems) etatams finansuoti. Pažymėtina, kad Komisija gavusi finansavimą minėtiems etatams, į laisvas pareigas konkurso arba tarnybinio kaitumo būdu galėtų priimti karjeros valstybės tarnautojus. Paaiškiname, kad vidutiniškai vienos darbo vietos kaina metams būtų -24 000 Eur, o visų 5 (penkių) darbo vietų kaina -120 000 Eur. Skaičiuojant buvo atsižvelgta į numatomą pareiginės algos koeficientą, 2022 metams nustatytą pareiginės algos bazinį dydį, vidutinį valstybės tarnybos stažą bei darbdavio mokamą įmoką „Sodrai44. Lietuvos Respublikos Seimo valdyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, 2021 m. balandžio 21d. vienbalsiai priėmė sprendimą Nr. SV-S-84 „Dėl Seimo valdybos 2005 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. 170 „Dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, didžiausio leistino skaičiaus44 pakeitimo44, kuriuo Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai skirti papildomi 5 etatai. Šie etatai Komisijai buvo skirti atsižvelgiant į įgyvendintus projektus (sukurtas Privačių interesų registras (PINREG), lobistinės veiklos deklaravimui skirta Skaidrių teisėkūros procesų informacinė sistema (SKAIDRIS)) bei tolesnį poreikį išsamiai duomenų analizei bei prevencinei veiklai. Norėtume atkreipti Jūsų dėmesį, kad Komisija 2021 m. balandžio 28 d. raštu Nr. S-1328- (2.5) „Dėl lėšų poreikio papildomiems etatams finansuoti44 kreipėsi į Ministeriją ir Vyriausybę bei 2021 m. gegužės 7 d. raštu Nr. S-1415-(2.5) „Dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2022- 2024 m. strateginio veiklos plano projekto44 bei 2022 m. balandžio 29 d. raštu Nr. S-786-(2.5) „Dėl Seimo kanceliarijoje GAUTA 2022-10-18 Nr. G-2022-8612 2 Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2023-2025 m. strateginio veiklos plano projekto" kreipėsi j Ministeriją, su prašymais dėl minėto finansavimo skyrimo. Informuojame, kad Komisijai 2021 metams buvo skirta 140 000 Eur asignavimų modernizuoti Lobistinės veiklos duomenų tvarkymo sistemai. Kadangi 2020-06-26 buvo priimtas Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo Nr. VIII-1749 pakeitimo įstatymas Nr. KUISI 70, sistema pervadinta į Skaidrių teisėkūros procesų informacinę sistemą, o šios sistemos modernizavimo darbai buvo pabaigti 2022 m. vasario mėn. Tolesnis papildomas finansavimas šios sistemos palaikymui, plėtojimui nuo 2023 metų valstybės biudžete nėra numatytas. Atsižvelgiant į tai, kad iškils būtinybė informacinę sistemą prižiūrėti, koreguoti ir pritaikyti patogesniam naudojimui reaguojant į galimas klaidas, procesų pokyčius dėl teisinio reguliavimo pasikeitimų, o taip pat augančius kibernetinio saugumo reikalavimus, prašome kasmet nuo 2023 metų šios sistemos infrastruktūros palaikymui skirti po 20 000 Eur (apie 10 proc. nuo sistemos diegimo vertės). VTEK 2021 m. liepos mėn. baigė Privačių interesų registro (toliau - PINREG) sukūrimo projektą, kuris buvo vykdomas pagal 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 10 prioriteto „Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas" priemonės Nr. 10.1.2-ESFA-V-916 „Nacionalinių kovos su korupcija priemonių įgyvendinimas" finansuojamas veiklas. Tolesnis papildomas finansavimas šio registro infrastruktūros palaikymui, plėtojimui nuo 2023 metų valstybės biudžete taip pat nėra numatytas. Atsižvelgiant į tai, kad būtina PINREG prižiūrėti, reaguoti į galimas klaidas, tobulinti funkcionalumus atsižvelgiant į registro vartotojų (deklaruojančiųjų, taip pat atitinkamose institucijose paskirtų įgaliotų asmenų, prižiūrinčių deklaravimo procesą) poreikius, taip pat nuolat naujinti atsižvelgiant į galimas kibernetinio saugumo grėsmes, prašome kasmet skirti PINREG infrastruktūros palaikymui 125 000 Eur metams (apie 10 procentų nuo PINREG diegimo paslaugų vertės). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, prašome, svarstant Projektą, numatyti Komisijai trūkstamus 120 000 Eur skirtiems etatams finansuoti, 20 000 Eur Skaidrių teisėkūros procesų informacinės sistemos infrastruktūros palaikymui bei 125 000 Eur metams PINREG infrastruktūros palaikymui, viso: 265 000 Eur.

Svarstyti Vyriausybei

16.

Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,

2022-10-17

Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga 2022-05-20 raštu Nr. (1.18.-2021)2-332 informavo Žmogaus teisių komitetą, kad biudžeto asignavimų poreikis 2023 metams sudaro 754 tūkst. eurų, iš kurių 602 tūkst. numatyti darbo užmokesčiui, 7 tūkst. ilgalaikiam turtui įsigyti (daliniam kompiuterinės ir kitos biuro įrangos atnaujinimui). Lyginant su 2022 metams patvirtintais valstybės biudžeto asignavimais, padidėjimas sudaro 90 tūkst. eurų arba 11,9 % (darbo užmokesčio didėjimas - 8,8 %) ir pasiskirsto sekančiai: 53 tūkst. eurų - dalies neužimtų etatų finansavimui (įstaigoje yra 24 etatai, užimti 16,5. Dėl neteisėtos migracijos mastų bei karo pabėgėlių iš Ukrainos srautų ženkliai išaugo vykdomos vaiko teisių užtikrinimo bei nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų įgyvendinimo stebėsenos (lankymosi apgyvendinimo bei paslaugų teikimo vietose) apimtys, atliekamų tyrimų skaičius bei jų apimtys (švietimo, socialinė, sveikatos priežiūros ir kt. sritys). Šių funkcijų vykdymo efektyvumui reikalingas papildomas bent 2 laisvų etatų finansavimas. 7 tūkst. eurų - daliniam kompiuterinės ir biuro įrangos atnaujinimui, siekiant sudaryti sąlygas darbuotojams ir tarnautojams dirbti nuotoliniu būdu (didžioji dauguma darbuotojų karantino laikotarpiu organizuojant nuotolinį (hibridinį) darbą naudojo asmeninę kompiuterinę įrangą, interneto ir ryšio priemones). 15 tūkst. eurų - švietimo priemonės finansavimui. Poreikis švietimo priemonei susijęs su migracijos bei karo pabėgėlių srautais, vykdant informacijos apie vaiko teises, jų užtikrinimo ir gynimo mechanizmus sklaidą šiose tikslinėse grupėse ir juos priimančioje visuomenėje. Išlaidas didina poreikis pritaikyti švietimo priemones įvairioms kalbinėms grupėms (vertimai ir pan.) 15 tūkst. eurų - su įstaigos išlaikymu susijusiems paslaugų įkainių pokyčiais (elektros energijos, šildymo, kitų komunalinių paslaugų įkainių didėjimu). Atkreipiame dėmesį, kad ankstesniais laikotarpiais dėl galiojusio karantino ir nuotolinio darbo organizavimo buvo maksimaliai sumažintos išlaidos, susijusios su įstaigos išlaikymu (išlaidos komunalinėms paslaugoms, pastato šildymui (esanti atskira katilinė visada leido reguliuoti šildymo apimtis, jas maksimaliai sumažinant savaitgaliais ir nakties metu), elektros sąnaudos ir kt. 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte realus asignavimų poreikis iš esmės neatsispindi ir didžiąja dalimi susijęs su horizontaliais (asignavimų padidėjimais ir sudaro 738 tūkst. eurų, iš jų 585 tūkst. eurų darbo užmokesčiui. Prašyta asignavimų suma Tikslinė paskirtis skirta asignavimų suma 53 tūkst. eurų 2 neužimtiems valstybės tarnautojų etatams finansuoti 15 tūkst. eurų 15 tūkst. eurų visuomenės švietimui ir informacijos apie vaiko teises sklaidai 15 tūkst. eurų kitos, su įstaigos išlaikymu susijusios išlaidos (paslaugos ir prekės) 7 tūkst. eurų 7 tūkst. eurų daliniam kompiuterinės ir biuro įrangos atnaujinimui Įvertindami taupymo bei skiriamų asignavimų limitų nustatymo priežastis ir poreikj, svarstant 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2146, prašome apsvarstyti galimybę patenkinti prašymą dėl nurodyto asignavimų poreikio, susijusio su įstaigos išlaikymu bei dalinimu kompiuterinės ir biuro įrangos atnaujinimu bei skirti papildomai 15 tūkst. eurų (nustatant bendrą asignavimų sumą 753 tūkst. eurų, iš jų 585 tūkst. eurų darbo užmokesčiui).

Svarstyti Vyriausybei

17.

Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos,

2022-10-26

<...>Šiuo metu susidarė grėsminga padėtis, kad dėl mažų darbuotojų atlyginimų Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - Migracijos departamentas) nebegalės atlikti savo funkcijų ir užtikrinti, kad į Lietuvą ir Europos Sąjungą nepatektų nepageidaujami asmenys. Daug konkursų į laisvas darbo vietas neįvyksta arba tenka rinktis iš blogiausių kandidatų. Dėl mažų atlyginimų nepavykstant pritraukti reikalingų darbuotojų, likusiems darbuotojams auga darbo krūvis, klaidų tikimybė ir paskata darbuotojams ieškoti darbo kitur. Migracijos departamento darbuotojų kaita didėja nuo 12 proc. 2020 m., 14 proc.2021 m. iki 29 proc. 2022 metais. Daugumos darbuotojų Migracijos departamente amžius yra apie 50 m., darbuotojai sensta, o kvalifikuotos pamainos jiems paruošti nepavyksta, nes jaunimas ateina ir neilgai trukus išeina iš darbo, susiradę geriau apmokamą darbą. Svarbiausia priežastis kodėl darbuotojai palieka Migracijos departamentą yra nekonkurencingi atlyginimai. Lietuvos Respublikoje vidutinis atlyginimas „į rankas" yra 1116 EUR, o tuo tarpu Migracijos departamento darbuotojų, turinčių aukštąjį išsilavinimą ir mokančių kelias užsienio kalbas, vidutinis atlyginimas nesiekia 1000 eurų „į rankas". 2022 m. Migracijos departamente buvo atliktas tyrimas, kurio rezultatai parodė, jog 83 proc. darbuotojų yra nepatenkinti savo mažu atlyginimu ir teigia patiriantys skurdą ar gyvenantys ties išgyvenimo riba. Migracijos departamento darbuotojų atlyginimai neatlaiko konkurencijos nei su privataus, nei su kitų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimais. Paradoksalu, kad Migracijos departamentas kiekvienais metais iš rinkliavų surenka į valstybės biudžetą daug daugiau lėšų nei reikia jo veiklai išlaikyti (2022 m. - 27 mln. Eur). Dar labiau Migracijos departamento darbuotojų darbą apsunkins tai, kad nuo 2023 m. keičiasi prašymų nagrinėjimo terminai ir prisideda naujos funkcijos, t. y. bus didinamas krūvis ir bylų nagrinėjimo greitis, esant tokiam pačiam arba dėl darbuotojų kaitos mažėjančiam darbuotojų skaičiui. Dėl Rusijos agresijos Ukrainoje sukeltos sudėtingos geopolitinės padėties Migracijos darbuotojų, kurie atsakingi už leidimų užsieniečiams atvykti į Lietuvą ir Europos Sąjungą išdavimą ir užsieniečių kontrolę Lietuvoje, darbo krūviai augs. Be to, nepadidinus darbuotojų darbo užmokesčio bei netapus patraukia kvalifikuotiems darbuotojams įstaiga, nekuriant kompetentingos ir stiprios institucijos užprogramuojamos ateityje galimos klaidos vykdant užsieniečių kontrolę, jų patikrą, priimant svarbius sprendimus, susijusius tiek su nacionaliniu, tiek su ES saugumu, ypač, kai saugumo klausimas šiuo metu aštrėja (karas Ukrainoje, bėgantys iš Baltarusijos ir Rusijos opozicijos veikėjai, tiek bijantys karinės mobilizacijos) ir procedūros sudėtingėja. 2021-11-10 Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdžio protokolu Nr. 104-P-70 buvo nutarta, kad planuojant 2023 m. valstybės biudžetą numatyti Migracijos departamentui ne mažesnį nei 1 300 tūkst. Eur darbo užmokesčio fondo augimą. Tokia suma darbuotojo atlyginimą 2023 m. padidintų tik 12 proc., kai šiais metais infliacija jau siekia 24 proc. Vadinasi 2021 m. numatyta skirti suma net nepadengia esamos infliacijos. Atsižvelgiant į augančias kainas, didėjančią infliaciją, manome, kad Migracijos departamento darbo užmokesčio fondo augimui 2023 m. turi būti skirta mažiausiai 2,5 mln. Eur, o siekiant realiai stiprinti instituciją - 3 mln. Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad kitais metais numatytas darbo užmokesčio fondo didėjimas yra skirtas papildomų etatų, skirtų naujoms funkcijoms vykdyti, atlyginimų mokos fondui, o ne realiam Migracijos darbuotojų darbo užmokesčio didėjimui, t. y. ir naujai atėję darbuotojai (jei pavyks kvalifikuotus darbuotojus pritraukti) taip pat gaus nekonkurencingą atlyginimą bei ilgai neužsibus. Dar kartą primename, kad Migracijos departamento veikla yra tiesiogiai susijusi tiek su nacionaliniu, tiek su visu ES saugumu, todėl nemokant atlyginimo, kuris užtikrintų tinkamą reikalingų darbuotojų skaičių, silpninamas Lietuvos ir ES saugumas. Prašome imtis veiksmų, kad Migracijos departamento darbuotojų atlyginimai būtų padidinti ir taptų konkurencingi.

Svarstyti Vyriausybei

18.

Lietuvos nacionalinis muziejus,

2022-10-14

Lietuvos nacionalinis muziejus (toliau - Muziejus) įgyvendina investicinį projektą „Kultūros paslaugų kokybės gerinimas Lietuvos nacionalinio muziejaus Naujojo arsenalo padalinyje" (toliau - Investicinis projektas). Įgyvendinant šį projektą 2023 metų IV ketvirtyje bus uždarytas Naujojo arsenalo pastatas (toliau - Pastatas) kapitalinio remonto darbams atlikti. Pastate 850 m2 ploto užima saugyklos, kurios jau seniai nėra tinkamos eksponatams saugoti. Ruošiantis pastato kapitalinio remonto darbams šios saugyklos ir visos pastoviose Naujojo arsenalo ekspozicijose eksponuojamos vertybės turi būti iškraustytos į saugoti tinkamas patalpas. Muziejus tinkamų patalpų muziejaus vertybėms saugoti neturi, todėl minėtų eksponatų saugojimui 2022 m. liepos 4 d. buvo sudaryta „Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį" Nr. 2022/07/04- G8G/173 dėl naujų patalpų (toliau - Saugyklų) adresu Galinės g. 8, Galinės k., Vilniaus raj. Sutartis sudaryta septynių metų laikotarpiui. Nuo 2022 m. vasaros į naujas išnuomotas saugyklas yra iškeliami eksponatai iš planuojamų uždaryti remontui patalpų ir kiti Muziejaus eksponatai, kuriems jau ilgą laiką trūko tinkamų saugojimui patalpų. Pagal pasirašytą sutartį Saugyklos nuoma sudarys 7893,67 eurus per mėnesį, 94 724,04 eurų per metus. Saugykloje užtikrinamas tinkamas mikroklimatas eksponatų saugojimui, todėl šildymo, vėdinimo, elektros energijos ir kitos komunalinės paslaugos kainuos 36 000 eurų per metus. Bendrai visos nuomos ir eksploatavimo paslaugų sąnaudos sudarys 131 000,0 eurų per metus. Pagal patvirtintą 2022 m. metų išlaidų sąmatą Muziejaus biudžete buvo numatytos lėšos Muziejaus naujų patalpų nuomai ir jų eksploatacinėms išlaidoms. Tačiau planuojamame 2023 m. metų Muziej aus biudžete tokių išlaidų nėra numatyta, nors j os būtinos užtikrinti muziej inių vertybių saugumą, prisiimtų įsipareigojimų vykdymą ir sėkmingą investicinio projekto įgyvendinimą. Todėl prašome Seimo kanceliarijoje GAUTA 2022-10-14 Nr. G-2022-8529 atsižvelgti į aukščiau išdėstytus argumentus ir skirti 2023 m. papildomai 131 000,0 Eur nuomos ir eksploatavimo paslaugų išlaidoms padengti.

Svarstyti Vyriausybei

19.

Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija,

2022-10-12

<...>Viso 2023 metams dar papildomai reikia 258 tūkst. Eur, iš jų:

1. Darbo užmokesčiui - 239 tūkst. Eur:

1.1. Išanalizavus kitų biudžetinių įstaigų nustatytus ir skelbiamus atlyginimus, Statistikos departamento viešai skelbiamą darbo užmokestį pagal ekonominės veiklos rūšis bei valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės (toliau – IAE) svetainėje skelbiamą informaciją apie siūlomą darbo užmokestį pretendentams į neužimtas panašias į VATESI pareigybes, matome, kad VATESI 2022 m. pagrindinių kategorijų darbuotojų darbo užmokesčio vidurkis yra 11 proc. mažesnis už kitų biudžetinių įstaigų ir Statistikos departamento viešai skelbiamus ir 13÷18 proc. mažesnis už IAE atitinkamų kategorijų darbuotojų atlyginimų dydžius. Skyrus papildomus 55 tūkst. Eur asignavimus, vis dar nepasiektume bendrojo šalies atlyginimų pagal ekonominės veiklos rūšis lygio. VATESI trūkstama suma sudarytų 153 tūkst. Eur.

1.2. VATESI netenkant specialistų dėl nepakankamo darbo užmokesčio, siekiant išlaikyti esamus specialistus, jau keletą metų yra naudojamos neužimtų etatų lėšos dirbančių darbuotojų darbo užmokesčiui. Tokiu būdu pilnam visų VATESI turimų funkcijų vykdymui yra susidaręs darbo užmokesčio fondo lėšų trūkumas 74 tūkst. Eur, kuris sumažėja po maksimalių asignavimų limituose numatomų skirti 17 tūkst. Eur darbo užmokesčiui. Tokiu būdu dar lieka papildomas lėšų poreikis 57 tūkst. Eur.

1.3. Papildomų funkcijų vykdymui reikalingos lėšos pagal planuojamo Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 53 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nuostatas, kurios VATESI nuo 2023 metų numato papildomas funkcijas:

1) pritarti ar nepritarti kitos veiklos BEO sanitarinės apsaugos zonose vykdymui, tai yra įsitikinti, ar kita veikla nesutrikdys BEO veiklos;

2) atlikti kitos veiklos patikrinimą, siekiant nustatyti, ar veiklai vykdyti yra gautas VATESI pritarimas, ar nepasikeitė veikla, kuriai vykdyti buvo gautas VATESI pritarimas;

3) taikyti poveikio priemones: stabdyti ar atšaukti pritarimus kitos veiklos vykdymui, tirti administracinius nusižengimus ir kt.

Šioms funkcijoms vykdyti, neviršijant Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto maksimalaus VATESI etatų skaičiaus, reikalingas 1 etatas ir atitinkamos lėšos jo darbo užmokesčiui. Koeficientas 10,18 su 15 m. stažu ir padidinti 11 proc. – 29 tūkst. Eur.

2. Įstaigos išlaikymui – 19 tūkst. Eur:

2.1.Papildomas asignavimų poreikis darbdavio socialinio draudimo mokesčiams, susijusiems su lėšų poreikiu darbo užmokesčiui, sudarytų - 4 tūkst. Eur.

2.2. Suinteresuotoms šalims vizualinės informacijos sukūrimo paslaugų įsigijimui lėšų poreikis – 15 tūkst. Eur.

Prašome išnagrinėti galimybę papildomai skirti aukščiau nurodytas VATESI veiklai užtikrinti būtinas lėšas.

Svarstyti Vyriausybei

20.

Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyba,

2022-10-12

Teikiame Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos pasiūlymus 2023 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2146:

Tūkst. Eur

Išlaidų pavadinimas	LRV skirta lėšų projekte	Realus lėšų poreikis	Skirtumas, kurio trūksta, lyginant su projektu
Išlaidos, iš jų darbo užmokestis	24 589,0 19 026,0	24 814,0 19 026,0	225,0
Turtui įsigyti	2 307,0	2 307,0
Iš viso:	26 896,0	27 121,0	225,0

225,0 tūkst. Eur papildomas poreikis susidarė gyvenamųjų patalpų nuomos išlaidų išmokoms, įvertinus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 841 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 27 d. nutarimo Nr. 1393 „Dėl Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo“ (toliau – Nutarimas) nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. patvirtintus naujus socialinių ir kitų garantijų, susijusių su darbu Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir specialiose misijose, dydžius (Nutarimo 1 ir 2 priedas). Vadovaujantis 2020 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 656 „Dėl Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo įgyvendinimo“ ir įsigaliojus Nutarimui buvo perskaičiuotos Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnams socialinių ir kitų garantijų, susijusių su darbu Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, išmokos.

Svarstyti Vyriausybei

21.

Teisėjų taryba,

2022-10-12

<...>Suprasdama daug iššūkių keliančią bendrą valstybės situaciją, Teisėjų taryba prašo rasti galimybę 2023 m. Teismams papildomai skirti 1 365 tūkst. eurų, iš jų 865 tūkst. eurų darbo užmokesčiui, pabrėždama, kad Teismų realūs poreikiai 2023 m. yra žymiai didesni (vien teismų personalo darbo užmokesčiui ne mažiau 6 mln. eurų), todėl prašoma minimali suma padėtų tik dar labiau negilinti teismų kritinės finansinės būklės.

Svarstyti Vyriausybei

22.

LR Seimo kontrolierių įstaiga,

2022-10-18

Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komitete buvo ne kartą pasiektas konsensusas dėl poreikio užtikrinti tinkamą ombudsmenų institucijų finansavimą, kuris leistų veiksmingai Įgyvendinti šioms institucijoms priskirtas funkcijas. Rengiant 2023 m. biudžetą Seimo kontrolierių įstaigos (toliau - įstaiga) papildomų asignavimų, ypač darbo užmokesčio fondui, poreikis ir jį pagrindžiantys argumentai buvo pateikti Finansų ministerijai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei (be kita ko, 2022 m. rugsėjo 2 d. raštas Nr. 3D-1955, 2022 m. rugsėjo 12 d. raštas Nr. 3D -2005), taip pat buvo aptarti susitikimuose su Teisingumo ministre ir Finansų viceministru. Vis dėlto, papildomi asignavimai Seimo kontrolierių įstaigai buvo skirti tik pagal vadinamąjį „horizontalųjį“ principą, t. y. į darbo užmokesčio fondą įtraukiant lėšas, skirtas padengti lėšų poreikį, nulemtą:

 1) planuojam o biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio pokyčio;

2) Įstaigos tarnautojų valstybės tarnybos stažo pokyčių<...>

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus prašytum e dar kartą atsižvelgti į pateiktus argumentus ir teikti siūlymą Vyriausybei į 2023 m. asignavimus LR Seimo kontrolierių įstaigai įtraukti bent 64 tūkst. eurų dviems pareigybėms įstaigos Žmogaus teisių biure finansuoti.

Svarstyti Vyriausybei

23.

Viešųjų pirkimų tarnyba,

2022-10-28

Įvertinusi Viešųjų pirkimų tarnybai (toliau – Tarnyba) 2023 m. numatomą skirtą asignavimų dydį, Tarnyba atkreipia dėmesį, kad skirta bendra asignavimų suma yra ženkliai mažesnė nei faktiškai reikalinga Tarnybos tinkamam funkcijų atlikimui bei turimiems įsipareigojimams vykdyti.<...>

Apibendrinant tai, kas aukščiau išdėstyta, Tarnybos prašomos papildomos lėšos yra:

	Pareigybių skaičius	Darbo užmokestis, metinis/Eur	Darbdavio soc.draudimas metinis/Eur	Bendra suma, Eur
Darbo užmokesčio fondas	5	143134,80	2075,46	145210,26
Kitos išlaidos: (Darbo vietų sukūrimas 5 darbuotojams)				8000,00
Viso:				153210,26

Svarstyti Vyriausybei

24.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracija,

2022-10-27

Ateinančiais, 2023 m., minėsime „Lituanicos“ skrydžio devyniasdešimtąjį jubiliejų. 1933 m. liepos viduryje S. Dariaus ir S. Girėno atliktas ir, deja, tragiškai pasibaigęs skrydis yra ne tik vienas iš savo laikotarpio skrydžių rekordų, tačiau ir tapęs globalią Lietuvą ir visą lietuvių tautą vienijančiu simboliu.

Klaipėdos rajono savivaldybė šią istorinę sukaktį planuoja paminėti organizuodama šventinį renginį ir praplėsdama Stepono Dariaus gimtinės infrastruktūros elementus, kurie pasitarnaus objekto lankomumo ir žinios apie tautos didvyrius Steponą Darių ir Stasį Girėną plėtrai, lankytojų patogumui ir teikiamų paslaugų kokybei.

Siekdami deramai paminėti skrydžio jubiliejų ir užtikrinti renginių ir infrastruktūros kokybę prašome Jūsų skirti Klaipėdos rajono savivaldybei 20 tūkst. eurų šventinio renginio organizavimui ir 250 tūkst. eurų arklidės-vežiminės atstatymo projektui įgyvendinti.

 Užtikriname, kad Savivaldybė atitinkamai prisidės prie šių veiklų, planuodama ir tvirtindama 2023 m. biudžetą.

Svarstyti Vyriausybei

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto / Komisijos nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo narys

Gintautas Paluckas,

2022-10-12

Argumentai:

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – departamentas) Utenos skyriaus patalpos (toliau – patalpos) ir patekimas į jas nėra pritaikytas judėjimo negalią turintiems asmenims.

Prie įėjimo į patalpas nėra įrengtas pandusas, keltuvas ar pritaikytas kitas technologinis sprendimas, leidžiantis judėjimo negalią turinčiam asmeniui lengvai patekti į patalpas. Tai apsunkina judėjimo negalią turinčių asmenų aptarnavimą, diskriminuoja juos, sukelia papildomų nepatogumų.

2021 m. birželio 9 d. raštu Nr. SN(P4)-S42 „Dėl patekimo į Utenos skyrių pritaikymo judėjimo negalią turintiems asmenims“ buvo kreiptasi į departamentą dėl galimybės patekimą į patalpas pritaikyti judėjimo negalią turintiems asmenims. Departamentas 2021 m. birželio 14 d. raštu Nr.

10K-18374 „Dėl patekimo į pastatą judėjimo negalią turintiems asmenims“ informavo, kad pandusui įrengti yra reikalingas papildomas 17 tūkst. eurų finansavimas.

Atsižvelgiant į tai, kad 2022 m. rugsėjo mėnesį Lietuvoje fiksuojama 24,1 proc. metinė infliacija, siūloma Vidaus reikalų ministerijai papildomai skirti 21 100 Eur.

Pasiūlymas:

Siūloma Vidaus reikalų ministerijai skirti 21 100 eurų patekimo į patalpas Utenoje, adresu Maironio g. 4-1, pritaikymui neįgaliesiems.

Svarstyti Vyriausybei

2.

Seimo narys

Antanas Vinkus,

2022-10-13

Argumentai:

Kretingos dvaro sodybos grafų Tiškevičių rūmuose veikiantis Kretingos muziejus yra vienas iš lankomiausių krašto istorinės atminties muziejų pajūrio regione. Per metus čia atvyksta apie 130 tūkst. lankytojų. 2019 m. sudaryta komisija įvertino Kretingos dvaro sodybos Tiškevičių rūmų Žiemos sodo-oranžerijos stiklinių konstrukcijų būklę bei nustatė, kad oranžerijos aliumininė konstrukcija yra fiziškai susidėvėjusi, neatitinka šilumos ir mechaninio atsparumo normatyvinio reikalavimo, stiklo paketai pažeisti, dalis iš jų suskilę, išdužę, nehermetiški, medinis išorinis tiltelis virš oranžerijos yra pažeistas puvinio, todėl netinkamas eksploatuoti, stiklo paketų ir aliuminio konstrukcijų rėmo sujungimai yra nesandarūs, pralaidūs krituliams.

Muziejaus žinomumą ir išaugusį lankomumą lėmė tai, kad per pastaruosius dešimtmečius Europos Sąjungos struktūrinių fondų bei valstybės lėšomis buvo restauruoti 6 paminkliniai pastatai ir įrengtos 7 naujos ekspozicijos. Tačiau šių lėšų nepakako Žiemos sodo-oranžerijos restauracijai.

      Bendra Kretingos dvaro sodybos grafų Tiškevičių rūmų žiemos sodo kapitalinio remonto (tvarkybos ir tvarkomieji darbai) projekto vertė

1 271 tūkst. eurų, iš jų tvarkybos (remonto) darbai – 716 tūkst. eurų, tvarkomieji darbai – 555 tūkst. eurų.

Projektas dalinai buvo įgyvendinamas Kultūros infrastruktūros centro ir savivaldybės biudžeto lėšomis. Prognozuojama, kad iki 2022 m. pabaigos bus atlikta darbų už 855 tūkst. eurų, tačiau visų darbų apmokėjimui trūksta lėšų, nes Paveldotvarkos 2021-2023 metų programoje suplanuotas finansavimas sudaro vos 29 proc. visos reikiamos finansavimo apimties. 

Finansavimui iš Valstybės investicijų programos gauti buvo parengtas investicijų projektas „Kretingos dvaro sodybos grafų Tiškevičių rūmų Žiemos sodo-oranžerijos modernizavimas, pritaikant ją neįgaliųjų reikmėms“, tačiau finansavimas nebuvo skirtas. Dėl šios problemos įstrigo bendra viso projekto įgyvendinimo eiga.

Įvertinant tai, kas išdėstyta, siūloma:

Pasiūlymas:

Skirti 249 tūkst. eurų Kretingos rajono savivaldybės investicinio projekto „Kretingos dvaro sodybos grafų Tiškevičių rūmų Žiemos sodo-oranžerijos modernizavimas, pritaikant ją neįgaliųjų reikmėms“ finansavimui.

Lėšų šaltinis:

Kultūros ministerijai ar Ekonomikos ir inovacijų ministerijai skirtos investicinės lėšos.

Svarstyti Vyriausybei

3.

Seimo narys

Gintautas Paluckas,

2022-10-17

Argumentai:

Atsižvelgiant į aštuonioliktosios Vyriausybės programos 62.3. punktą, siekiama gerinti visų amžiaus grupių asmenų įsitraukimą į fizines veiklas ir formuoti poreikį sportuoti visą gyvenimą.

Utenoje esančių Krašuonos ir Smėlio kvartalų bendruomenėms, Utenos Krašuonos progimnazijai ir futbolo klubui „Utenis“ ypatingai svarbus objektas – Utenos Krašuonos progimnazijos stadionas, kurį Utenos rajono savivaldybė pradėjo rekonstruoti 2022 metais.

Utenos rajono savivaldybė yra numačiusi Krašuonos progimnazijos stadioną pritaikyti tiek futbolo mėgėjų, tiek ugdymo įstaigos, tiek vietos bendruomenės poreikiams.

Iki rekonstrukcijos pradžios stadionas buvo netinkamas sportinei veiklai: stadiono danga nelygi, duobėta, aikštėje buvo nesuformuoti nuolydžiai, po lietaus telkšojo balos. Stadiono veja vietomis buvo išnykusi. Stadionas neturėjo apšvietimo. Bėgimo takai susidėvėję, duobėti, kraštai nelygūs, nutrupėję.

Pilnai įgyvendinus projektą, bus sutvarkyta stadiono teritorija, įrengta pilnų matmenų futbolo aikštė su dirbtine danga, bėgimo takai, apšvietimas, kvadrato ir tinklinio aikštelės, vaikų žaidimų aikštelė, tribūna žiūrovams.

Toks objektas užtikrins sąlygas Utenos miesto bendruomenei aktyviai leisti laisvalaikį, prisidės prie Vyriausybės programos 62.3. punkto nuostatų įgyvendinimo.

2022 metais Utenos rajono savivaldybė pradėjo įgyvendinti Krašuonos progimnazijos stadiono rekonstrukciją, šiais metais savivaldybės biudžete tam skyrė 1 mln. eurų.

Sėkmingai užbaigti stadiono rekonstrukcijos darbams papildomai yra reikalingi 430 tūkst. eurų, kuriuos prašoma skirti iš valstybės 2023 m. biudžeto bei taip prisidėti prie svarbaus Utenos miesto bendruomenės infrastruktūros objekto užbaigimo.

Planuojama projekto įgyvendinimo pabaiga – 2024 metai.

Utenos rajono savivaldybės administracija yra parengusi Utenos Krašuonos progimnazijos sporto paskirties inžinerinių statinių V. Kudirkos g. 5, Aukštaičių g., Utena, rekonstravimo techninį projektą.

Pasiūlymas:

Siūloma skirti 430 000 eurų Utenos Krašuonos progimnazijos sporto paskirties inžinerinių statinių V. Kudirkos g. 5, Aukštaičių g., Utena, rekonstravimo projekto užbaigimui.

Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto įplaukos ir skolintos lėšos.

Svarstyti Vyriausybei

4.

Seimo narys

Gintautas Paluckas,

2022-10-17

Argumentai:

2023 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų patvirtinimo projekte niekur nėra minimas neformalus suaugusių švietimas ir tęstinis mokymasis, ir konkrečiai - programos, kuriomis būtų finansuojami Trečiojo amžiaus universitetai. Trečiojo amžiaus universitetų veiklos buvo finansuojamos konkursiniu būdu. 2016 ir 2017 metais valstybė vykdė Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programų konkursą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis 2016 m.  tokiu būdu buvo finansuotos 36 pareiškėjų pateiktos paraiškos, už 289 700 Eur. Iš jų tiesiogiai Trečiojo amžiaus universitetams (toliau – TAU) skirta: Medardo Čoboto TAU (6103 Eur), Utenos TAU (4922 Eur), Marijampolės TAU (6102 Eur) ir Visagino TAU (3465 Eur). 2017 m. konkurso būdu finansuotos 42 pareiškėjų pateiktos paraiškos. Bendra finansavimo suma – 254 350 Eur. Iš jų tiesiogiai skirta: Medardo Čoboto TAU (5265 Eur), Marijampolės TAU (8 000 Eur) ir Birštono TAU (5 934 Eur). Lėšos buvo skirtos TAU klausytojų kompetencijų plėtotei didinti, kultūriniams ir kitiems poreikiams tenkinti. Pvz., Medarto Čoboto TAU vykdė pilietiškumo ugdymui skirtą programą „Kovo 11-osios Akto signatarų keliais“, Birštono TAU vykdė informacinių technologijų mokymus „Išmanus senjoras“. Taip pat buvo vykdomos programos skirtos senjorams, kurias įgyvendino ne TAU.

2018–2020 m. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dėl lėšų stygiaus neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programų konkursų nevykdė.

Kaip nurodo Švietimo mokslo ir sporto ministerija, „Aštuonioliktosios Vyriausybės programoje yra numatyta sukurti programas senjorams geriau įsitraukti į formalų ir neformalų mokymąsi“, tačiau iki šiol ši programa nėra sukurta ar įdiegta.

Trečiojo amžiaus universitetai yra vienas efektyviausių tokio įsitraukimo būdų, nes atliepia senjorų poreikius, jų domėjimosi sritis ir dažnai veiklas organizuoja tie patys senjorai, taigi ši institucija juos įgalina.

Trečiojo amžiaus universitetai veikia beveik visoje šalyje, tai yra decentralizuotos, vietinės iniciatyvos, kurios neturi didelių administracinių kaštų ir duoda itin didelę visuomeninę naudą.

Teikiame siūlymą atkurti šią neformaliojo švietimo priemonę.

Pasiūlymas:

2023 metų biudžete 500 tūkst. eurų padidinti asignavimus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programų konkursiniam finansavimui užtikrinti.

Lėšų šaltinis: 

Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką, viršplaninės biudžeto pajamos iš konfiskuoto turto realizavimo ir baudų už administracinės teisės pažeidimus, Valstybės investicijų programos sutaupytos (nepanaudotos) lėšos.

Svarstyti Vyriausybei

5.

Seimo narė

Ligita Girskienė,

2022-10-18

Argumentai:

Atsižvelgiant į gautą prašymą iš prof. Domo Kauno gautą prašymą dėl tinkamo lietuvių rašytojos Ievos Simonaitytės 125-mečio paminėjimo siūlau pritarti šiai idėjai dėl žemiau įvardintų priežasčių.

Ievos Simonaitytė -  Klaipėdos krašto rašytoja, autobiografinių apysakų ir romanų kūrėja. I. Simonaitytė laikoma žymiausia Klaipėdos krašto gyvenimo vaizduotoja lietuvių prozoje. Ji ypatingai prisidėjo prie Lietuvos literatūros garsinimo. 125-mečio minėjimo progai paminėti nebuvo skirta pakankamai dėmesio, tačiau mokslininkai yra surinkę labai daug įdomios informacijos apie jos asmeninį gyvenimą. Visgi tam, kad būtų tinkamai įamžinta ši ypatingai svarbi Lietuvos kūrėja būtina atlikti Ievos Simonaitytės gyvenimo ir kūrybos tyrimus iš iki šiol nenaudotų arba mažai naudotų šaltinių. Šie darbai buvo pradėti 2021 m. ir būtų užbaigti 2023 m. Siūloma išleisti du leidinius – Ievos Simonaitytės bibliotekos katalogą su įvadine studija ir rodyklėmis (atliktų Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka) ir Ievos Simonaitytės neskelbtų laiškų ir archyvinių dokumentų originalų bei vertimų iš vokiečių kalbos skaitmeninės kolekcijos publikaciją (Vilniaus universiteto bibliotekai).

Pasiūlymas:

Skirti 16 800 eurų Ievos Simonaitytės 125-mečio minėjimui skirtų leidinių išleidimui:

10 500 eurų - Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo bibliotekai

6 300 eurų - Vilniaus universiteto bibliotekai.

Lėšų šaltinis:

Valstybės rezervo lėšos, sumažinti finansavimą VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai.

Svarstyti Vyriausybei

6.

Seimo nariai:

Andrius Bagdonas, Vytautas Gapšys, Aušrinė Norkienė, Zigmantas Balčytis, Romualdas Vaitkus, Antanas Vinkus, Ieva Kačinskaitė- Urbonienė, Vaida Giraitytė –

Juškevičienė,

Kęstutis Vilkauskas, Deividas Labanavičius, Ligita Girskienė, Algirdas Stončaitis, Rasa Budbergytė, Rūta Miliūtė, Rima Baškienė, Ričardas Juška, Laima Nagienė, Laima Mogenienė, Lukas Savickas, Vilija Targamadzė, Linas Kukuraitis,

2022-10-19

Argumentai:

Kuršių Nerijai tapus UNESCO pasaulio paveldo dalimi ir Lietuvos įvaizdžiu ženklu pasaulyje, svarbu investuoti į visapusį pusiasalio išsaugojimą ir strateginių objektų atnaujinimą.

Vienas tokių statinių – Preilos krantinė, kurios rekreacinės zonos kranto ruožas yra kritinės būklės. Vietomis krantinė griūna, keldama pavojų Preilos gyventojams ir Kuršių Nerijos svečiams. Krantinėje taip pat reikalinga infrastruktūra – apšvietimas, pėsčiųjų, dviračių takai.

Neringos m. savivaldybė jau yra parengusi 1.5 km dalies krantinės rekonstrukcijos projektą, kuriam įgyvendinti iš viso reikalinga 10 mln. eurų suma. Rekonstruojant Preilos krantinę, bus įrengiami pėsčiųjų, dviračių takai, apšvietimas, rekonstruojama pati krantinė ir pirsas. Preilos krantinė naudojama išskirtinai gyvenvietės viešosioms reikmėms, siekiant apsaugoti krantą nuo vandens ir ledo ardomojo poveikio.

Pasiūlymas:

Neringos miesto savivaldybei 2023 m. valstybės biudžete papildomai skirti 1 mln. eurų Preilos krantinės rekonstravimo darbo projekto parengimui bei pirmojo rekonstrukcijos darbų etapo įgyvendinimui.

Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto įplaukos ir pajamos, gautos iš Neringos  savivaldybėje parduodamo valstybinio turto.

Svarstyti Vyriausybei

7.

Seimo narys Jonas Pinskus,

2022-10-20

Argumentai:

VšĮ Širvintų ligoninė teikia stacionarines ir ambulatorines, būtinosios pagalbos ir planines, nemokamas ir mokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Įstaiga savo veiklą vykdo nuo 1997 m.  Nuo šio laiko ligoninės pastatas drastiškai nusidėvėjo. 2020 m. kovo mėn. atlikus VšĮ Širvintų ligoninės pastato apžiūrą defektiniame apžiūros akte buvo nustatyta eilė pastato dalių, konstrukcijų ir įrenginių defektų: į patalpas patenka vanduo,  sienose yra didėjančių įtrūkimų, laiptai suirę, nesaugūs, lietaus ir nuotekų vamzdynai nesandarūs, šilumos tiekimo vamzdynas susidėvėjęs, ventiliacija, liftai neveikia ir kt. Pastatas ir toliau dėvisi ir nustatyti defektai dėl lėšų trūkumo nėra pašalinti. Po 2017 m. vasarą įvykusios stiprios liūties rūsys ir jame esantys įrenginiai buvo užlieti ir paskelbta ekstremali situacija. Tai ženkliai paspartino pastato nusidėvėjimą ir padidinimo avarinės situacijos tikimybę.

Širvintų rajono savivaldybė siekia teikti kokybiškas paslaugas. Paslaugų prieinamumas ir kokybė pirmiausiai siejasi su saugia, modernia aplinka. Dauguma paslaugų teikiamos patalpose, kurios neremontuotos jau 30 metų t. y. nuo pastato statybos pradžios.

Siekiant pagerinti sveikatos apsaugos situaciją, Širvintų rajono savivaldybės yra parengusi projektą „Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo didinimas Širvintų rajono savivaldybėje“. Įgyvendinus projektą, būtų įdiegtos energijos taupymo priemonės, kurios leis pasiekti „B“ energinio naudingumo klasę, įrengti gydytojo, elektroterapijos/ fizioterapijos, ergoterapijos, logopedo, psichoterapijos/relaksacijos kabinetai ir hidroterapija, įrengtos slaugos ir paliatyviosios pagalbos paslaugoms teikti reikalingos patalpos, įsigyta sveikatos paslaugoms teikti skirta įranga. Šiuo metu yra parengtas investicijų projektas ir yra rengiamas techninis projektas, kuris bus baigtas rengti iki š. m. gruodžio mėn.

Pasiūlymas:

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, 2023 metų biudžete skirti  6 569 299,00 eurų projektui „Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo didinimas Širvintų rajono savivaldybėje“.

Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto viršplaninės pajamos ir skolintos lėšos.

Svarstyti Vyriausybei

8.

Seimo narys Jonas Pinskus,

2022-10-20

Argumentai:

Kernavės miestelio Pajautos gatvė yra viena ilgiausių ir didžiausia eismo intensyvumu, taip pat jungiamoji trasa tarp Kernavės miestelio ir turistų gausiai lankomo turistinio-poilsinio tako „Ateik, žmogau, tyla priglausiu“, Balto kalno, nuo kurio atsiveria Neries kilpų kraštovaizdis. Šių vietų nepraleidžia aplankyti į Kernavės miestelį atvykę svečiai, tačiau Pajautos g. kelio būklė prasta, nėra saugaus eismo užtikrinančių priemonių.

Širvintų rajono savivaldybė yra parengusi Pajautos gatvės atkarpos kapitalinio remonto aprašą, tai būtų pirmas žingsnis Kernavės infrastruktūros kompleksinio sutvarkymo.

Pasiūlymas:

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, Kernavės miestelio   Pajautos g. sutvarkymo darbams – kelio dangos atnaujinimui, kelio ženklinimui, pėsčiųjų tako įrengimui, gatvės apšvietimo įrengimui 2023 metų biudžete skirti  768 515 eurų.

Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto viršplaninės pajamos ir skolintos lėšos.

Svarstyti Vyriausybei

9.

Seimo narys Jonas Pinskus,

2022-10-20

Argumentai:

Širvintų rajono savivaldybė yra parengusi projektą „Širvintų pradinės mokyklos ugdymo erdvių modernizavimas“. Jo tikslas – Širvintų pradinės mokyklos patalpų plėtra. Pastačius pradinės mokyklos priestatą, būtų sudarytos galimybės formuoti papildomas klases, kuriose būtų įrengtos informacinių technologijų klasės, klasės kitų dalykų mokymui, erdvi valgykla.

Širvintų pradinė mokykla yra vienintelė pradinio ugdymo įstaiga mieste. Joje pilnai sukomplektuotos visos klasės, patalpų užimtumas išnaudotas maksimaliai, todėl susiduriama su didelėmis ugdymo organizavimo ir kokybės problemomis, ugdymo procesą tenka organizuoti koridoriuose, bendrojo naudojimo patalpose. Taip sukuriami netolygumai tarp švietimo įstaigų šalyje. Problemos dėl patalpų trūkumo kyla ir mokyklos valgykloje. Moksleiviai valgykloje netelpa, valgo ir mokyklos koridoriuje. Taip pat būtina atlikti sporto aikštyno remontą.

Pasiūlymas:

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, projektui „Širvintų pradinės mokyklos ugdymo erdvių modernizavimas“ įgyvendinimui 2023 metų biudžete skirti  2 946 000,00 eurų.

Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto viršplaninės pajamos ir skolintos lėšos.

Svarstyti Vyriausybei

10.

Seimo narys Jonas Pinskus,

2022-10-20

Argumentai:

Širvintų mieste veikia ir ikimokyklinio ugdymo paslaugas teikia tik vienas lopšelis-darželis, kuriame yra 18 grupių, kuriose ugdomi 367 vaikai, šiuo metu į darželį pretenduoja 155 vaikai, tačiau esamoje situacija yra galimybė priimti tik 45 vaikus, ko pasėkoje nėra galimybės Širvintų mieste suteikti ikimokyklinio ugdymo paslaugų visiems to norintiems rajono gyventojams.  Savivaldybė savo lėšomis įrengė dvi papildomas grupes, tačiau esamo ikimokyklinio ugdymo poreikio jos neužtikrina.

Problema gali būti sprendžiama pastatant lopšelio-darželio „Boružėlė“ (Vilniaus g. 53, Širvintos) priestatą. Širvintų rajono savivaldybė neturi galimybės įgyvendinti projekto savivaldybės biudžeto lėšomis dėl Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatytų skolinimosi limitų.

Pasiūlymas:

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, Širvintų lopšelio-darželio „Boružėlė“ (Vilniaus g. 53, Širvintos) priestato statybai 2023 metų biudžete skirti 1 800 000, 00 eurų.

Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto viršplaninės pajamos ir skolintos lėšos.

Svarstyti Vyriausybei

11.

Seimo nariai:

Aušrinė Norkienė,

Aurelijus Veryga,

Rimantė Šalaševičiūtė, Guoda Burokienė, Eugenijus Jovaiša, Giedrius Surplys,

Ligita Girskienė,

Deividas Labanavičius, Gintautas Kindurys,

2022-10-20

Argumentai:

2023 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų patvirtinimo projekte, Generalinei prokuratūrai numatyti asignavimai yra nepakankami Generalinės prokuratūros veiklos vykdymui, nes iš numatytų asignavimų nėra galimybės finansuoti Institucijos veiklai būtinas ir svarbias priemones, tai yra:

1. 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio pakeitimai, pagal kuriuos tuo atveju, kai asmuo išteisinamas, jo patirtos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokato arba advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės lėšų. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 27 d. nutarimą Nr. 429 „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo“, teismo priteistas lėšas per 20 dienų privalo atlyginti Generalinė prokuratūra, laisvų disponuojamų lėšų atstovavimo išlaidoms apmokėti neturi.

2. Įgyvendindama Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 41 straipsnio 1 dalies nuostatas ir Valstybės saugumo departamento 2022 m. pateiktas išvadas Generalinė prokuratūra steigia Įslaptintos informacijos ryšių ir informacinę sistemą ĮIRIS, kuri steigiama ir tvarkoma vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu, Įslaptintos informacijos ryšių ir informacinių sistemų steigimo ir įteisinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 820 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo įgyvendinimo“, ĮIRIS steigimo tikslas – sudaryti sąlygas Generalinėje prokuratūroje, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apygardų prokuratūrose apdoroti įslaptintą informaciją, žymimą slaptumo žyma ,,Slaptai“, informacinių technologijų priemonėmis ir užtikrinti apdorojamos įslaptintos informacijos apsaugą, slaptumą, vientisumą, autentiškumą, prieinamumą teisėtiems įslaptintos informacijos naudotojams. ĮIRIS veikimui užtikrinti yra reikalinga sukurti įslaptintos informacijos apdorojimo galimybę naudojant informacinių technologijų pagrindu veikiančios infrastruktūros visumą, kurią sudaro kompiuteriai, išoriniai įrenginiai ir programinė įranga.

3. Dalis pastatų neatitinka privalomų darbo sąlygų reikalavimų, todėl reikalinga nedelsiant pašalinti statinių defektus ir trūkumus. Neatidėliotinai būtina atlikti šiuos remonto darbus: Kapitalinį pastato remontą Vytauto g. 55, Tauragėje (315 kv. m). kur dirbantiems prokurorams ir darbuotojams neužtikrinamos net elementarios darbo sąlygos, pastatas šildomas elektra, dėl prastos langų, durų, sienų būklės švaistomi energijos ištekliai.

Būtina atlikti stogo remontą Šilutėje Įrengti kondicionavimo sistemą ir atlikti vidaus patalpų remontą Maironio g. 30, Kaune (3 265 kv. m). Pakeisti vaizdo kameras ir įrašymo įrangą prokuratūros pastatuose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Utenoje, Rokiškyje.

2017 m. buvo atliktas Generalinės prokuratūros ir Vilniaus apygardos prokuratūros pastato Rinktinės g. 5A, Vilniuje, apsaugos vertinimo auditas kur  pagal patvirtintą audito priemonių įgyvendinimo planą reikalinga pertvarkyti įvažiavimą į teritoriją įrengiant naują kelio užtvarą, kuris valdytųsi automatiškai nuo automobilių numerių, vaizdo kamera identifikuotų visus atvykstančius automobilius ir fiksuotų jų numerius, taip pat papildomai prie įvažiavimo įrengti telefonu atidaromus vartus atvykusiems svečiams susisiekti su prokuratūros apsaugos darbuotoju.

4. Šiuo metu 28 iš 39 prokuratūros valdomų ir naudojamų tarnybinių automobilių yra 14–16 metų senumo, todėl būtina atnaujinti tarnybinių automobilių parką bei pagal veiklos nuomą būtina atnaujinti bent 20 tarnybinių automobilių parką..

5. Būtin įsigyti Valstybės ir tarnybos paslaptį sudarančių dokumentų naikinimo įrangą, kuri būtų  didelio našumo nes būtų skirta skubiam valstybės ir tarnybos paslaptį sudarančių dokumentų sunaikinimui karo padėties ar kitų ekstremalių grėsmių atveju.

6. Skirtų 811 tūkst. Eurų asignavimų komunalinėms išlaidoms dėl padidėjusių energetinių išteklių kainų nepakanka, nes įstaiga jau šiais metais patyrė įsiskolinimą už paslaugas. Ženkliai išaugus komunalinių paslaugų kainoms, papildomai reikalingas 1 mln. Eurų šioms reikmėms.

7. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į nuo 2022 m. spalio 1 d. įsigaliosiantį teisinį reglamentavimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio pakeitimas) budinčių prokurorų skaičius turės būti padidintas dvigubai (atsižvelgiant į teismų darbą, organizuoti budėjimą ne tik sekmadieniais, bet ir šeštadieniais), todėl būtina atsižvelgti į tai, kad Prokurorų darbo užmokesčiui už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, pasibaigus darbo dienai bus reikalingos piniginės lėšos. Neužtikrinus galimybės gauti ir apmokėjimą už prokurorų darbą, kai reikia dirbti poilsio ir švenčių dienomis, naktį ir viršvalandžius, prokuratūra susidurs su sunkumais skiriant budėti prokurorus ir negalės tinkamai užtikrinti teisės aktuose pavestų funkcijų atlikimo

8. Įvertinus tai, kad Generalinė prokuratūra iš socialinėms išmokoms skirtų lėšų darbuotojams moka darbdavio socialines išmokas už pirmas dvi laikino nedarbingumo dienas, išeitines išmokas ir kitas materialines pašalpas. Darbuotojams mokamų darbdavio socialinių išmokų dydis kasmet didėja, nes mokami teisės aktais nustatyti išmokų dydžiai skaičiuojami nuo darbuotojų pareiginės algos. Mokamų socialinių išmokų suma per metus padidėjo 80 tūkst. Eurų

9. Prokuratūroje tarnaujantiems prokurorams (606), valstybės tarnautojams (209) ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis (268), nustatytas darbo užmokestis 2022 metais sudaro 35 745,2 tūkst. Eurų. 2023 metais numatytas pokytis 261 tūkst. Eurų yra nepakankamas. Siekiant užtikrinti darbo užmokesčio mokėjimą, papildomai reikia 870 tūkst. Eurų darbo užmokesčiui ir 13 tūkst. Eurų darbdavio socialinio draudimo įmokoms – iš viso 883 tūkst.

Pasiūlymas:

2023 metų biudžete  4122 tūkst. Eurų padidinti asignavimus Generalinei prokuratūrai, ir vietoj numatytų 41084 tūkst. Eurų, skirti 45206 tūkst. eurų paskirstant juos sekančiai: Išlaidos 44524 tūkst. Eurų, iš jų darbo užmokesčiui 37121 tūkst. Eurų, turtui įsigyti 682 tūkst. Eurų.

Lėšų šaltinis: 

Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką, viršplaninės biudžeto pajamos iš konfiskuoto turto realizavimo ir baudų už administracinės teisės pažeidimus, Valstybės investicijų programos sutaupytos (nepanaudotos) lėšos.

Svarstyti Vyriausybei

12.

Seimo narys

Kęstutis Vilkauskas,

2022-10-25

Argumentai:

Siekiant patenkinti Elektrėnų savivaldybės, o taip pat ir aplinkinių savivaldybių (Trakų rajono, Kaišiadorių rajono ir kt.) gyventojų laisvalaikio, sveikatinimo ir aktyvaus poilsio poreikius, tikslinga įgyvendinti parengtą Vievio laisvalaikio ir aktyvaus poilsio centro įkūrimo projektą, pritaikant tam socialinę-inžinerinę infrastruktūrą minėtų savivaldybių bendruomenių narių aktyvaus poilsio, fizinio tobulėjimo ir pramogų veiklai bei numatant perspektyvinę zoną komplekso komercinei ir įvairiapusei plėtrai. Įgyvendinus šį projektą  bus įrengti stadionas-futbolo aikštė (su 500 sėdimų vietų tribūnomis), mažoji futbolo aikštė su dirbtine danga ir mažoji futbolo aikštė su natūralia žole, tenisų kortai (4 vienetai), krepšinio aikštelė, bendruomenės susirinkimo vieta (aikštė ir / ar amfiteatras), vaikų žaidimo zona, lauko treniruoklių zona, pėsčiųjų takai, automobilių aikštelė ir kt. Saugumui užtikrinti bus sumontuotas teritorijos ir sporto aikščių apšvietimas, įrengtos teritorijos garso ir vaizdo stebėjimo sistemos, teritorijos įrenginiai pritaikyti žmonėms su negalia.

Pasiūlymas:

Skirti Elektrėnų savivaldybei Vievio laisvalaikio ir aktyvaus poilsio centro įkūrimo projekto įgyvendinimui 2023 metais 500 000 Eur.

Lėšų šaltinis:

Gautos viršplaninės valstybės biudžeto pajamos ir skolintos lėšos. 

Svarstyti Vyriausybei

13.

Seimo nariai:

Andrius Bagdonas,

Laima Mogenienė, Gintautas Paluckas,

Ieva Pakarklytė,

Deividas Labanavičius,

Kazys Starkevičius,

Lukas Savickas,

2022-10-25

Argumentai:

2019 m. atvykusių turistų išlaidos Lietuvoje sudarė 978 mln. eurų, tuo tarpu 2021 m. - tik 370 mln. eurų. Atvykusių turistų skaičius atitinkamai sumažėjo nuo 1,74 mln. 2019 m. iki 0,47 mln. 2021 m. Tai lėmė pandemija ir jos metu šalyje taikyti gana griežti atvykimo bei veiklos ribojimai.

Kaip rodo duomenys, atvykstamojo turizmo atsigavimas Lietuvoje yra gana lėtas – palyginus 2022 m. sausio – rugpjūčio duomenis su atitinkamu 2019 m. laikotarpiu atvykusių turistų skaičius siekia tik 40-50%. Viena to priežasčių yra Rusijos karas prieš Ukrainą, keliantis baimę daliai potencialių turistų dėl menko šalies žinomumo bei sąlyginai sumažėjusio patrauklumo globalioje konkurencijoje dėl turistų. Be to, šalies rinkodarai ir toliau numatomos gana nedidelės lėšos, palyginus su kitomis panašiomis šalimis. Kitąmet Lietuvoje turizmo rinkodarai planuojama skirti 1,8 mln. eurų iš valstybės biudžeto ir 0,6 mln. eurų iš ES fondų, kai palyginimui Estijoje - 12 mln. eurų iš valstybės biudžeto ir 14 mln. eurų iš ES fondų.

Tad siekiant skatinti atvykstamąjį turizmą ir taip užtikrinti valstybės biudžeto įplaukų augimą bei einamosios sąskaitos deficito mažėjimą, siūloma valstybės biudžete papildomai numatyti lėšų, kurios būtų tiesiogiai skiriamos atvykstamojo turizmo skatinimo programai bei šalies turizmo rinkodarai.

Pasiūlymas:

2023 m. valstybės biudžete papildomai skirti 2 mln. eurų atvykstamojo turizmo skatinimo programai, sudarant galimybes joje dalyvauti ir verslo sektoriui, taip pat - 8 mln. eurų šalies turizmo rinkodarai.

Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto įplaukos.

Svarstyti Vyriausybei

14.

Seimo narė

Ieva

Kačinskaitė  -  Urbonienė,

2022-10-25

Argumentai:

Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenis vartotojų kainų pokytis, lyginant 2020 m. sausio 1 d. ir 2022 m. rugsėjo 1 d. laikotarpį yra 31,9 proc. Atitinkamai, jei apžvelgsime neformaliam vaikų švietimui (NVŠ) skiriamų lėšų dinamiką, pastaruosius 2021, 2022 metus ji nesikeitė ir suplanuotos lėšos 2023 m. išlieka tame pačiame lygmenyje ir yra 17 mln. Eur.

Skaičiuojama, kad vidutiniškai šios lėšos padengia 35 proc. mokinių dalyvavimą NVŠ ir tai ne tik nepatenkina esamo vaikų ir jaunuolių poreikio NVŠ, bet taip pat neužtikrina ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų galimybių gauti NVŠ krepšelį.

Neabejotinai, apskaičiuotas NVŠ krepšelio dydis, kurio minimali riba yra 15 Eur, o maksimali kompensuojama suma yra 20 Eur, nebeatitinka rinkos realių, nes užsiėmimų kainos pastaruosius metus nuosekliai kilo.

Todėl atsižvelgiant į šiuos argumentus, taip pat į tai, kad šiuolaikiniame ugdymo procese ypatingas dėmesys turi būti skiriamas lavinimui už formaliojo švietimo įstaigos ribų, siūloma didinti NVŠ skiriamas lėšas 31,9 proc., kas leistų didinti NVŠ prieinamumą didesniam vaikų skaičiui, taip pat didinti krepšelio viršutines ribas bent iki 25 Eur.

Pasiūlymas:

Siūloma padidinti NVŠ krepšelį 2023 m. ir vietoje 17 mln. eurų 2023 m. biudžete skirti 22,4 mln. eurų ir tokiu būdu leisti NVŠ krepšeliu pasinaudoti daugiau vaikų, įskaitant ir ikimokyklinio amžiaus vaikus bei didinant NVŠ krepšelio viršutinę ribą bent iki 25 Eur, atsižvelgiant į vartotojų kainų pokytį.

Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką ir iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų.  

Svarstyti Vyriausybei

15.

Seimo narys

Vidmantas Kanopa,

2022-10-26

Argumentai:

2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto 5 priede gyventojų pajamų mokesčio dalis minimaliems koeficientams padidinti Rokiškio rajono savivaldybei numatyta 11 tūkst. eurų. Dėl subjektyvių priežasčių Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai buvo pateikta informacija, neįvertinus savivaldybės pavaldžių biudžetinių įstaigų poreikio. Patikslinus informaciją, Rokiškio rajono savivaldybei minimalių koeficientų padidinimui reikalinga suma sudaro 497,0 tūks. eurų.

Pasiūlymas:

2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme Rokiškio rajono savivaldybei skirti 497,0 tūkst. eurų  minimaliems koeficientams padidinti.

Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto įplaukos ir skolintos lėšos.

Svarstyti Vyriausybei

16.

Seimo narės

Monika Ošmianskienė

Morgana Danielė

Silva Lengvinienė,

2022-10-27

Argumentai:

Lietuvoje egzistuoja grupė asmenų su negalia, kuri yra išskirtinai diskriminuojama ir gauna ypatingai mažas šalpos neįgalumo pensijas, lygias tik 1 šalpos pensijos bazės dydžiui (toliau – ŠPB), t.y. 173 Eur. 

Šis dydis yra vienodas tiek sunkios, tiek vidutinės negalios atveju. O lengvą negalią turintys negauna nieko. Be to, ši grupė asmenų su negalia yra vienintelė, kuri netenka šalpos neįgalumo pensijos tuo atveju, jei įsidarbina. Tai asmenys, kurie negalią įgijo būdami vyresni nei 24 metai ir neturėdami minimalaus darbo stažo.

LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atlieka Minimalių pajamų studiją, po kurios, remdamasi mokslininkų rekomendacijomis dėl minimaliųjų pajamų sistemos pertvarkos, imsis rengti atitinkamus teisės aktų pakeitimus. Tačiau tai įvyks geriausiu atveju kitais metais. Tuo tarpu žmonėms gyventi reikia čia ir dabar.

 Pasiūlymas:

Įvertinus faktą, kad Lietuvoje yra dviženklė metinė infliacija, o elektros ir dujų kainos siekia neregėtas aukštumas, buvo parengtos Šalpos pensijų įstatymo pataisos, kuriomis siūloma sunkią negalią turintiems žmonėms, kurie negalią įgijo po to, kai jiems sukako 24 metai ir neturėjo minimaliojo darbo stažo, šalpos neįgalumo pensiją padidinti iki 1,82 ŠPB (tiek gauna darbingo amžiau vaikystėje negalią įgiję ir 75 procentų darbingumo netekę asmenys) jau nuo 2023 m. sausio mėn. Projektui prašoma skubos.  

Sodros duomenimis, įstatymo projektas turės įtakos 403 asmenims, o tai iš valstybės biudžeto pareikalaus papildomų 836628 Eur, jei šalpos pensijų bazės dydis išliks 173 Eur arba 894660 Eur, jei šalpos pensijų bazės dydis padidės iki 185 Eur.

Svarstyti Vyriausybei

17.

Seimo narys

Gintautas Paluckas,

2022-10-26

Argumentai:

 Nacionaliniai matavimo vienetų etalonai, kurių iš viso patvirtinta 13, yra valstybės nuosavybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais už etalonų tinkamą funkcionavimą ir plėtojimą yra atsakingi du Lietuvos įnstitutai:

 1)      Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir mokslo technologijų centras (FTMC kuria ir išlaiko 8 aukščiausio šalyje metrologinio lygio matavimo vienetų etalonus),

2)      Lietuvos energetikos institutas (LEI – 5 aukščiausio šalyje metrologinio lygio matavimo vienetų etalonus).

Vadovaujantis LR Metrologijos įstatymo 31 straipsniu, etalonų kūrimo, tobulinimo ir išlaikymo veikla yra finansuojama iš valstybės biudžeto ir (arba) kitų lėšų.

 Metinis bazinis finansavimo dydis skirtas etalonų funkcijų vykdymo užtikrinimui nuo 2008 metų dėl ekonominės krizės buvo sumažintas 2012 metais: FTMC nuo 284 tūkst. eurų iki 103 tūkst. eurų, LEI nuo 133 tūkst. eurų iki 66 tūkst. eurų.

 Pagal FTMC ir LEI teiktus skaičiavimus, su kuriais buvo ir yra supažindintos institucijos, valstybės skiriamas finansavimas etalonų išlaikymui nėra pakankamas. Institutai yra atsidūrę aklavietėje, nes brangsta kaštai, finansavimo poreikis labai aktualus, o dvi Institutų veiklą kuruojančios ministerijos, tai yra (1)Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir (2)Ekonomikos ir inovacijų ministerija neranda sutarimo, kuri iš jų turėti numatyti ir skirti asignavimus etalonų, tai yra valstybinio turto, išlaikymui užtikrinti.

 Dar 2021 m. teiktam pasiūlymui numatyti didesnį finansavimą etalonų išlaikymui 2022 m. biudžete pritarta nebuvo.

 2022 m. vasario 15 d. 2022 m. vasario 15 d. ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu Nr. 4-258 „Dėl Darbo grupės nacionalinių matavimo vienetų etalonų kūrimo, tobulinimo ir išlaikymo sistemos Lietuvoje įvertinimo klausimams spręsti sudarymo“ buvo sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė nacionalinių matavimo vienetų etalonų kūrimo, tobulinimo ir išlaikymo sistemos Lietuvoje įvertinimo klausimams spręsti.

 2022 spalio 19 d. iškėlus klausimą Ekonomikos komiteto posėdyje dėl finansavimo etalonų išlaikymui, EIMIN atstovai pasisakė žinantys klausimą, o kanclerė patikino komiteto narius, kad asignavimai bus skiriami iš vidinių ministerijos resursų.

 Vis dėlto, spalio 21 d. Ekonomikos komitetui persiųsti papildomi dokumentai, kuriuose, nepaisant raštiško Ministerijos išdėstymo, kad jų, tai yra Ministerijos, manymu reikalinga skirti papildomus asignavimus FTMC ir LEI nacionalinių etalonų išlaikymo funkcijai užtikrinti:

•       555 tūkstančių eurų FTMC nacionalinių etalonų išlaikymo funkcijai  užtikrinti,

•       292 tūkstančių eurų LEI nacionalinių etalonų išlaikymo funkcijai, užtikrinti.

 Toliau tame pačiame Ministerijos Ekonomikos komitetui pateiktame rašte dėstoma, kad „Sprendimas dėl lėšų poreikio ir pagrįstumo etalonų plėtrai turėtų būti suformuotas po išsamesnės analizės planuojamos 2025 metais“.

 Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu etalonai finansuojami iš mokslui skirtų lėšų, kad klausimas keltas tarpinstituciniu lygmeniu buvo dar praėjusiais metais, tačiau neišspręstas, taip pat atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybės sprendimo atsisakyti etalonų dar nėra, teikiame siūlymus padidinti asignavimus FTMC ir LEI.

Pasiūlymai:

1.       2023 metų biudžete numatyti skirti 555 tūkstančių eurų VšĮ Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centrui nacionalinių etalonų išlaikymo (ir atnaujinimo) funkcijai užtikrinti.

2.       2023 metų biudžete numatyti skirti 292 tūkstančių eurų VšĮ Lietuvos energetikos institutui nacionalinių etalonų išlaikymo funkcijai užtikrinti.

Lėšų šaltinis: 

Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką, viršplaninės biudžeto pajamos iš konfiskuoto turto realizavimo ir baudų už administracinės teisės pažeidimus, Valstybės investicijų programos sutaupytos (nepanaudotos) lėšos.

Svarstyti Vyriausybei

18.

Seimo narys

Viktoras Fiodorovas,

2022-10-26

Argumentai:

Tvirtinant 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą nurodyta, kad Kėdainių rajono savivaldybės kultūros centro pastato Kėdainiuose, J. Basanavičiaus g. 24, rekonstravimui 2023 m. valstybės biudžete bus skirta 300 000 eurų. Nagrinėjant Lietuvos Respublikos 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų projektų aiškinamojo rašto 4 priedą Kėdainių rajono savivaldybės kultūros centro pastato rekonstravimui 2023 m., iš valstybės biudžeto skiriama 300 000 eurų, o likusi suma 150 000 eurų perkelta į 2024 metus.

Pasiūlymas:

Padidinti Lietuvos Respublikos 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų projektų aiškinamojo rašto 4 priede nurodytą finansavimą Kėdainių rajono savivaldybės kultūros centro pastato Kėdainiuose, J. Basanavičiaus g. 24, rekonstravimui iki 450 000 eurų 2023 metais.

Lėšų šaltinis:

Sumažinti valstybės skolos aptarnavimui skiriamus asignavimus.

Svarstyti Vyriausybei

19.

Seimo narys

Gintautas Paluckas,

2022-10-27

Argumentai:

 Šiuo metu valstybės centrinio biudžeto finansavimas mėgėjiško tradicinio liaudies meno kolektyvams yra labai kuklus.

 Padidinus asignavimus šiai kultūros sričiai, būtų sudarytos galimybės pagerinti aprūpinimą tautiniais kostiumais ir instrumentais meno mėgėjų kolektyvus, ypač veikiančius regionuose. Didesni asignavimai leistų surengti daugiau ir geresnės kokybės kvalifikacijos kursų kultūros darbuotojams, padidinti premijas mėgėjų meno kolektyvams pagal kategorijas (šiuo metu jos siekia vos 600-800 eurų kolektyvui per metus).

 Geresnis finansavimas leistų užtikrinti veiklos tęstinumą ir aprūpinimą, padėtų padengti kelionių į festivalius, komunalinių mokesčių ir kitus kaštus, reikalingus šiems kolektyvams veikti visavertiškai.

Šiuo metu tokius kolektyvus kuruoja savivaldybių kultūros centrai, metodinę pagalbą, pagalbą įsigijant instrumentus ir kostiumus, premijas moka Nacionalinis kultūros centras, kuris yra pavaldus Kultūros ministerijai.

Pasiūlymas:

2023 metų biudžete 900 tūkst. eurų padidinti asignavimus Kultūros ministerijai, kurie tiesiogine dotacija būtų skirti Lietuvos nacionaliniam kultūros centrui.

Lėšų šaltinis: 

Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką, viršplaninės biudžeto pajamos iš konfiskuoto turto realizavimo ir baudų už administracinės teisės pažeidimus, Valstybės investicijų programos sutaupytos (nepanaudotos) lėšos. 

Svarstyti Vyriausybei

20.

Seimo narys

Jonas Jarutis

Vidmantas Kanopa

Andrius Bagdonas

Valdemaras Valkiūnas,

2022-10-27

Argumentai:

2020 m. Kupiškyje, K. Šimonio g. 1A, buvo pradėta Sveikatingumo ir sporto komplekso statyba. Projektas parengtas 2016 metais. Investicinį projektą sudaro dvi dalys: pirmas darbų etapas – baseino statyba, kur darbų vertė 6 mln. 593 tūkst. eurų, iš jų savivaldybės dalis sudaro 1 mln. 319 tūkst. eurų. Planuojama, kad I darbų etapas bus baigtas iki 2022 metų pabaigos.

Antras darbų etapas – universalios sporto salės statyba. 2020 m. perskaičiavus darbų sąmatą darbų vertė yra 10 mln. 684 tūkst. eurų, tačiau patikslinus II etapo darbų sąmatą 2022 metų kainomis, reikalingos lėšos išaugo ir sudaro  12 mln. 800 tūkst. eurų. Jei darbai užtruks ilgesnį laiką, jų kaina padidės. Svarbu pažymėti ir tai, kad keičiasi statybų techniniai reglamentai ir reikalavimai, kas apsunkina numatyto projekto realizavimo galimybes.

Pasiūlymas:

Siūloma, Lietuvos Respublikos 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2146 papildyti ir skirti 1 mln. eurų, Kupiškio miesto, K. Šimonio g. 1A, Sveikatingumo ir sporto komplekso II etapo (universali sporto salė) statybos darbų pradžiai.

Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto įplaukos ir skolintos lėšos.

Svarstyti Vyriausybei

21.

Seimo narys

Saulius Skvernelis,

2022-10-27

Argumentai:

2018 metais Palangos miesto savivaldybei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu Nr. 857 „Dėl turto perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise Palangos miesto savivaldybei“, iš VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos buvo perduotas valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise, valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas - Šventosios jūrų uostas.

Šventosios jūrų uosto rekonstrukcija numatyta vykdyti etapais, viso objekto statybos skaičiuojamoji kaina yra beveik 80 mln. Eur.

Išnagrinėjus žvejų poreikius ir parengus reikiamą techninę dokumentaciją, kad Šventosios uostas atitiktų vietos žvejų lūkesčius, uosto atstatymas pradėtas nuo infrastruktūros žvejams sukūrimo. Palangos miesto savivaldybės administracija 2018 m. pateikė projekto „Žvejybos infrastruktūros plėtra Šventosios jūrų uoste“ paraišką ES finansavimui gauti, o 2019 m. spalio 30 d. buvo pasirašyta paramos sutartis su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos dėl priemonės „Žvejybos uostai, iškrovimo vietos, aukcionų patalpos ir priedangos. Investicijos į žvejybos uostų ir aukcionų patalpų arba iškrovimo vietų ir priedangų gerinimą“ įgyvendinimo. Projekto įgyvendinimui skirta 1,7 mln. Eur suma. 2021 m. kovo 16 d. Palangos miesto savivaldybės administracija pasirašė rangos sutartį dėl minėto projekto rangos darbų įgyvendinimo, rangos sutartyje numatyta darbų kaina - 3,387 mln. Eur. Savivaldybei tenkanti skirtumo suma daugiau negu 1,6 mln. Eur. Darbus planuojama pabaigti iki 2022 m. pabaigos.

Šventosios jūrų uosto rekonstrukcija yra svarbi ne tik Vakarų Lietuvos regiono ekonominei plėtrai, bet ir reikšminga Lietuvos kaip jūrinės valstybės įvaizdžio formavimui, taip pat Vakarų Lietuvos regionui šis objektas yra itin svarbus ne tik ekonominiu, bet ir socialiniu, turizmo plėtros požiūriu.

Pažymėtina ir tai, kad Šventosios jūrų uostas yra įtrauktas į aštuonioliktos Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo priemonių planą.

Įgyvendinus žvejybos infrastruktūros sukūrimo darbų etapą, kitas laukiantis Šventosios jūrų uosto atstatymo etapas – molų įrengimo darbai (2014 m. kainomis sąmata yra virš 37 mln. Eur), tačiau finansavimas molams statyti kol kas nėra skirtas, o vien savo lėšomis Palangos miesto savivaldybė juos įrengti negalės, todėl tikslinga molams statyti reikiamas lėšas numatyti valstybės biudžete, jas išdėstant tolygiomis dalimis, 2023 metais numatant 12 mln. Eur sumą.

Atkreiptinas dėmesys, kad prašomas finansavimas tik vienam iš Šventosios jūrų uosto rekonstrukcijos etapų, tačiau yra pats reikšmingiausias uosto rekonstrukcijos užbaigimui ir jo įveiklinimui. Kol molai nebus įrengti, tolesni uosto statybos darbai netektų prasmės, juo labiau kad molai, be savo pagrindinės funkcijos, atiliktų ir kitą ne mažiau svarbią – stabdytų smėlio migraciją, tai padėtų spręsti Baltijos pajūrio žemyninės dalies aplinkosaugines problemas.

Nacionalinės svarbos objektas reikalauja didelių investicijų, kurių Savivaldybė vien tik savo ištekliais nėra pajėgi užtikrinti. Be to spartus statybos darbų kainų augimas rinkose, ilgesnis projekto įveiklinimo tęstinumas būtų nuostolingas ir valstybei, ir savivaldybei.

Pasiūlymas:

2023 metų valstybės biudžete skirti 12 mln. Eur. Šventosios jūrų uosto molų įrengimo darbams.

Lėšų šaltinis:

Viršplaninių biudžeto pajamų ir pajamų gautų iš akcizų už alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius panaudojimas.

Svarstyti Vyriausybei

22.

Seimo nariai:

Aurelijus Veryga,

Ligita Girskienė,

Rimantė Šalaševičiūtė,

Asta Kubilienė,

Arvydas Nekrošius,

2022-10-27

Argumentai:

2023 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų patvirtinimo projekte, Sveikatos apsaugos ministerijai numatyti asignavimai yra nepakankami  Sveikatos apsaugos ministerijos ir jai pavaldžių institucijų veiklos vykdymui, nes iš numatytų asignavimų nėra galimybės finansuoti Institucijos veiklai būtinas ir svarbias priemones, tai yra:

1.      Ministerija nuolat akcentavo pacientų pavėžėjimo platformos vystymo svarbą, kad kiekvienas pacientas galėtų pasiekti gydymo įstaigą ir iš jos grįžti, tačiau šios platformos vystymui trūksta 2000 tūkst. Eurų;

2.      742 tūkst. Eurų trūksta apmokėjimui už embrionų saugojimą;

3.      Pandemijos metu buvo nuolat akcentuojamas SAM pavaldžių institucijų darbuotojų trūkumas ir jų darbo užmokesčio problemos. Su rimtais žmogiškųjų išteklių iššūkiais susiduria tiek Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, tiek Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, tiek kitos pavaldžios institucijos. Joms darbo užmokesčio fondui trūksta 2661 tūkst. Eurų;

4.      591 tūkst. Eurų trūksta kritiniam SAM pavaldžių įstaigų išlaikymui;

5.      1204 tūks. Eurų trūksta Valstybės medicinos rezervui papildyti. Ši sritis vykstant karui Ukrainoje yra kritiškai svarbi, nes Lietuva privalo būti pasirengusi ne tik kariniais pajėgumais atremti priešo grėsmes, bet ir būti užsitikrinusi, kad toms grėsmėms yra pasirengusi ir sveikatos priežiūros sistema;

6.      Nors nuolat akcentuojamas poreikis spartinti naujų vaistų registraciją Lietuvoje ir jų įtraukimą į kompensavimo sistemą, tačiau vaistų paraiškų vertinimui trūksta 174 tūkst. Eurų;

7.      840 tūkst. Eurų trūksta žemo slenksčio paslaugų finansavimui;

8.     Pasiūlymas:

2023 metų biudžete 8212 tūkst. eurų padidinti asignavimus Sveikatos apsaugos ministerijai, paskirstant juos pagal aukščiau pagrindime išdėstytas sritis.

Lėšų šaltinis: 

Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką, Valstybės investicijų programos sutaupytos (nepanaudotos) lėšos, Valstybės skolintos lėšos.

Svarstyti Vyriausybei

23.

Teikia

Seimo nariai:

Laima Nagienė

Algirdas Butkevičius

Rima Baškienė

Saulius Skvernelis

Tomas Tomilinas

Algirdas Stončaitis

Laima Mogenienė

Kęstutis Mažeika

Vilija Targamadzė

Vidmantas Kanopa

Kęstutis Vilkauskas

Andrius Palionis

Liudas Jonaitis

Stasys Tumėnas

Dainius Kepenis

Arvydas Nekrošius

Petras Gražulis

Aurelijus Veryga

Vytautas Gapšys

Vaida Giraitytė-Juškevičienė

Ieva Kačinskaitė-Urbonienė

Remigijus Žemaitaitis

Rita Tamašunienė

Česlov Olševski

Linas Jonauskas

Tomas Bičiūnas

Gintautas Kindurys,

2022-10-27

Argumentai:

Dėl ženkliai sumažėjusio finansavimo nuo 2008 metų nėra pakankamai tvarkoma ir vystoma visa Lietuvos kelių infrastruktūra, daugelio kelių būklė yra prasta ir toliau blogėja. Beveik 40 procentų valstybinės reikšmės kelių būklė yra bloga arba labai bloga. Neskiriant reikiamo finansavimo, kelių nusidėvėjimas didėja, jų defektai progresuoja, todėl lėšų poreikis kasmet vis auga. Neremontuotose keliuose didėja eismo saugumo rizika, avarijų tikimybė, sunaudojama daugiau degalų, didėja CO2 emisija.

Vien dėl pakilusių energetikos, žaliavų kainų ir papildomo lėšų poreikio padidėjusiam darbo užmokesčiui, skyrus kitų metų biudžete numatytą finansavimą, kelių priežiūros ir remonto darbų kitąmet būtų atlikta dar mažiau nei šiais metais.

Kelių infrastruktūros gerinimas ir plėtra yra itin svarbi transporto ir logistikos sektoriaus plėtojimui, asmenų judumo ir saugumo užtikrinimui, investicijų pritraukimui, ekonominių ir socialinių skirtumų tarp regionų mažinimui bei darbo vietų kūrimui.

Analizuojant Lietuvos kelių transporto infrastruktūros finansavimo santykį su valstybės biudžetu per paskutinius 15 metų, aiškiai matyti, kad kelių finansavimas sumažėjo perpus ir šiuo metu siekia patį žemiausią lygį per visą minėtą laikotarpį. Per šį laikotarpį finansavimas keliams, lyginant su valstybės pajamomis iš akcizo už automobilių kurą, sumažėjo beveik 40 procentų. 2023 metais numatomas kelių finansavimas sudarytų net mažiau nei 50 procentų pajamų, gautų už automobilių sunaudojamo kuro akcizą, kurio pagrindinė paskirtis turėtų būti transporto kelių sistemos priežiūra ir plėtra.

Todėl būtina kuo skubiau užtikrinti reikiamą finansavimą kelių priežiūrai ir tvarkymui skiriant visas pajamų, surenkamų iš automobilių degalams taikomo akcizo mokesčio, lėšas.

Pasiūlymas:

Siekiant, kad 2023  metais kelių priežiūrai ir remontui būtų skiriamos visos prognozuojamos valstybės biudžeto pajamos iš gautinų automobilių degalams taikomo akcizo mokesčių, t. y. 1,2  mlrd. eurų, siūloma Kelių priežiūros ir plėtros programai papildomai skirti 657 mln. eurų.

Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo mokesčių, mokamų už energinius produktus.

Svarstyti Vyriausybei

24.

Seimo nariai: 

Laima Nagienė

Algirdas Butkevičius

Saulius Skvernelis

Rima Baškienė

Tomas Tomilinas

Algirdas Stončaitis

Lukas Savickas

Kęstutis Mažeika

Vilija Targamadzė

Vidmantas Kanopa

Kęstutis Vilkauskas

Liudas Jonaitis

Andrius Palionis

Stasys Tumėnas

Dainius Kepenis

Arvydas Nekrošius

Petras Gražulis

Aurelijus Veryga

Vytautas Gapšys

Vaida Giraitytė-Juškevičienė

Ieva Kačinskaitė-Urbonienė

Remigijus Žemaitaitis

Romualdas Vaitkus

Linas Jonauskas

Tomas Bičiūnas

Gintautas Kindurys,

2022-10-27

Argumentai:

Lietuvos Respublikos 2023 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto Nr. XIVP – 2146 ir su juo susijusių teisės aktų projektų aiškinamojo rašto 4 priede išskirti tęstiniai investicijų projektai, kuriems 2023 metais nesiūloma skirti lėšų. Tarp šių projektų išskiriami septyni Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos investicijų projektai, iš kurių šeši susiję su sporto infrastruktūra.

Atsižvelgiant į tai, kokie investicijų projektai yra išskiriami, matyti, kad yra atsisakoma finansuoti projektus, kurie yra projektinėje stadijoje, t.y. projektai, kurių faktinės statybos nėra pradėtos. Be kita ko, lėšos, kurios buvo paskirtos šiems projektams iki 2025 metų, t.y. 21 615 tūkst. eurų, yra perskirstytos jau vykdomiems investicijų projektams taip finansuojant jų pabrangimą atsisakytų investicinių projektų lėšomis.

Manytina, kad tokia situacija, kuomet yra nebeskiriamos lėšos ir iš esmės stabdomas jau suprojektuotas, gavęs tęstinį finansavimą investicijų projektas, vien dėl to, kad faktinės statybos yra nepradėtos, o lėšos yra perskirstomos projektams, kurie jau yra pradėti, visiškai nevertinant, kokia yra šių projektų statybų stadija, statybų pabrangimo pagrįstumo (kai kurių projektų pabrangimas net tris kartus viršija numatytą projekto bendrą vertę) bei konkretaus investicijų projekto reikšmingumo ir reikalingumo konkrečiam miestui ar regionui, neatitinka proporcingumo principo bei pažeidžia teisėtų lūkesčių principą.

Atsižvelgiant į tai, siūlome šiuos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos investicijų projektus įtraukti į 2023 metais finansuojamų projektų sąrašą ir 2023 metais skirti jiems trečdalį numatyto finansavimo, t. y. 7 000 tūkst. eurų.

Pasiūlymas:

Skirti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos investicijų projektams: baseino pastato Klaipėdos r., Gargžduose statybai, sporto ir kultūros komplekso Tauragėje statybai, sporto ir sveikatingumo komplekso Biržuose statybai, universalios arenos Švenčionėliuose įkūrimui, sporto komplekso su 50 m baseinu Elektrėnuose rekonstravimui ir Mažeikių sporto ir pramogų centro Mažeikiuose statybai 2023 metų biudžete 7 000 tūkst. eurų.

Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto įplaukos ir skolintos lėšos.

Svarstyti Vyriausybei

25.

Seimo nariai:

Laima Nagienė

Tomas Tomilinas

Linas Kukuraitis

Algirdas Stončaitis

Lukas Savickas

Kęstutis Mažeika

Vilija Targamadzė

Kęstutis Vilkauskas

Vidmantas Kanopa

Liudas Jonaitis

Andrius Palionis

Stasys Tumėnas

Dainius Kepenis

Arvydas Nekrošius

Petras Gražulis

Aurelijus Veryga

Vytautas Gapšys

Vaida Giraitytė-Juškevičienė

Ieva Kačinskaitė-Urbonienė

Remigijus Žemaitaitis

Rita Tamašunienė

Česlov Olševski

Linas Jonauskas

Tomas Bičiūnas

Gintautas Kindurys,

2022-10-27

Argumentai:

2023 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Nr. XIVP – 2146 numatoma Lietuvos Respublikos teismams skirti 90 726 tūkstančius eurų, iš jų 80 857 tūkstančius eurų darbo užmokesčiui. Atsižvelgiant į teismų situaciją Lietuvoje, manome, kad šie asignavimai yra per maži ir negali patenkinti net minimalaus esamo lėšų poreikio.

Dėl vis priimamo sprendimo ženkliai daugiau didinti minimalią mėnesinę algą (toliau – MMA) negu bazinį dydį ir nedidinant koeficientų, kurie sudaro pagrindą kvalifikuotų teismų darbuotojų pareiginio atlyginimo skaičiavimui, susidaro tokios situacijos kuomet pagalbinio personalo, atliekančio kvalifikacijos nereikalaujantį darbą, atlyginimai praktiškai vis labiau priartėja prie valstybės tarnautojų pareigybių atlyginimų dydžio. Nuo tokio sprendimo ypatingai nukenčia pareigybės, kurių koeficientai nežymiai viršija MMA, konkrečiai – teismų padėjėjų pareigybė. Tokia situacija prieštarauja lygiateisiškumo ir proporcingumo principui ir teismai neturi finansinių resursų tokią situaciją ištaisyti. Tam, kad būtų galima bent minimaliai, t.y. 0,5 procento, padidinti pareiginės algos koeficientus, teismams papildomai reikėtų 865 tūkstančių eurų darbo užmokesčiui.

Pašto paslaugų įsiskolinimas už 2022 metus siekia virš 1 milijono eurų. Prognozuojama, kad atsižvelgiant į naujas pašto paslaugų kainas situacija tik blogės. Todėl reikalinga papildomai skirti teismams 500 tūkstančius eurų įsiskolinimui už pašto paslaugas padengti.

Taigi, siūlome papildomai skirti Teismams bent 1 365 tūkstančių eurų.

Pasiūlymas:

Siūloma papildomai skirti Teismams 1 365 tūkstančių eurų darbo užmokesčiui ir skolai už pašto paslaugas padengti.

Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto įplaukos ir skolintos lėšos.

Svarstyti Vyriausybei

26.

Seimo nariai

Liudas Jonaitis

Julius Sabatauskas

Jonas Pinskus

Rimantė Šalaševičiūtė

Asta Kubilienė

Antanas Vinkus

Aurelijus Veryga

Arvydas Nekrošius

Guoda Burokienė

Algirdas Stončaitis

Saulius Skvernelis

Laima Mogenienė

Artūras Skardžius

Domas Griškevičius

Kęstutis Vilkauskas

Vidmantas Kanopa

Aušrinė Norkienė

Ieva Kačinskaitė-Urbonienė

Stasys Tumėnas

Valentinas Bukauskas

Robertas Šarknickas

Linas Jonauskas

Algirdas Sysas

Eugenijus Sabutis

Vilija Targamadzė,

2022-10-27

Argumentai:

Siekiant įgyvendinti valstybės tikslus, įskaitant kelių tinklo kokybinius pokyčius ir užbaigti esamą bei pradėti įgyvendinti naują žvyrkelių asfaltavimo programą, būtina tęsti projektus, kelių būtinosios priežiūros ir valstybinės reikšmės kelių plėtros bei rekonstrukcijos darbus.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos atliktų tyrimų duomenys aiškiai rodo, kad daugiau kaip trečdalis,  t.y. 39,72 proc. šalies kelių, buvo blogos ir labai blogos būklės. Reikia nepamiršti, kad saugūs ir tinkamos būklės keliai yra visos visuomenės interesas, kuriam privalu skirti deramą dėmesį ir tinkamą finansavimą.

Papildomos investicijos padidintų visuotinio tinklo junglumą ir sudarytų geresnes susisiekimo sąlygas regionų gyventojams ir įmonėms. Neskyrus šių lėšų, didėja rizika programos neįgyvendinti laiku ir nepradėti kitų valstybinės reikšmės kelių su žvyro danga projektų įgyvendinimo.

Pažymėtina, kad dėl Rusijos karinių veiksmų Ukrainoje sukeltų žaliavų ir kelių tiesimo, rekonstrukcijos ir remonto veiklose naudojamų medžiagų kainų pakilimo, nustatytiems strateginiams tikslams pasiekti nepakanka 2023 m. biudžeto projekte nurodyto preliminaraus lėšų poreikio. Vien šiais metais sudarytų rangos sutarčių indeksavimui dėl neplanuotai išaugusių statybinių medžiagų ir energetinių resursų kainų, preliminariais vertinimais, prireiks papildomų lėšų.

Pasiūlymas:

Siūloma žvyrkelių per gyvenvietes asfaltavimui ir kelių priežiūrai bei plėtrai papildomai skirti 188,9 mln. eurų.

Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizų už degalus ir kelių naudotojo mokestį (vinjetes);

Valstybės biudžeto įplaukos ir skolintos lėšos.

Svarstyti Vyriausybei

27.

Seimo nariai

Tomas Tomilinas

Aurelijus Veryga

Ieva Kačinskaitė-Urbonienė

Gintautas Paluckas

Algirdas Stončaitis

Laima Mogenienė

Lukas Savickas

Kęstutis Mažeika

Laima Nagienė

Rima Baškienė

Algirdas Butkevičius

Saulius Skvernelis

Vilija Targamadzė,

2022-10-22

Argumentai:

Nuo 2023 liepos 1. įsigalios Greitosios medicinos pagalbos
(toliau – GMP) centralizacija. GMP brigadų skaičių planuojama padidinti nuo 231 iki 241, o budėjimo vietų skaičių – nuo 94 iki 123 visoje Lietuvoje. Vieninga GMP tarnyba bus pavaldi SAM ir turės penkis regioninius padalinius. Rajonų poliklinikos žino, jog greitosios tuoj taps ministerijos atsakomybe, tad nebeturi intereso investuoti į įrangos atnaujinimą, rūpintis greitųjų komplektacija, skirti tam papildomų lėšų. Ministerija, savo ruožtu, finansinius įsipareigojimus perims tik centralizacijai prasidėjus. Laukianti centralizacija yra geras sprendimas, tačiau laikas iki jos gali tapti pačiu pavojingiausiu tiems, kam prireikia skubios medikų pagalbos.

2022 m. metinis GMP finansavimas sudaro apie 89 800 000 eurų, t. y. vidutiniškai po 388745 eurų kiekvienai iš 231 GMP brigados. Vien tik išlaidos degalams ir elektrai sudaro apie 5 procentus finansavimo. Per pastaruosius metus šios išlaidos išaugo beveik dvigubai. Taip pat ženkliai padidėjo vaistų, įrangos, GMP automobilių įsigijimo ir remonto išlaidos bei kitos būtinos išlaidos. Todėl papildomas finansavimas šioms reikmėms turėtų būti ne mažesnis kaip 20 000 eurų kiekvienai brigadai.

Be to, pagal kolektyvines sutartis darbuotojų darbo užmokestis nuo 2022 m. sausio 1 d. turi būti didinamas 13,7 proc. (kadangi 2022 m. MMA lyginant su 2021 m. padidėjo nuo 642 eur iki 730 eur.). Išlaidos darbo užmokesčiui sudaro apie 80 proc. finansavimo sumos. Todėl dėl darbo užmokesčio padidėjimo kiekvienos brigados finansavimas turi būti padidintas dar 42606,45 eurais (388745 x 80% x 13,7%).

Tokiu būdu, vidutiniškai vienos GMP brigados finansavimas 2023 metais turėtų padidėti 62606,45 eurais, kas pagal turimą brigadų skaičių sudarytų 14 462 090 eurų. Bendra finansavimo suma (nekeičiant brigadų skaičiaus ir darbo užmokesčio koeficientų) sudarytų 104262090 eurų. Šiuo metu 2023 m. valstybės biudžete numatyta skirti 92 469 000 eurų GMP, t.y. numatomas vos 3 mln., nepakankamas, augimas esminių funkcijų vykdymui. Tai reiškia, kad vyks taupymas darbuotojų sąskaita, o pacientų gyvybėms, ypač regionuose grės pavojus, todėl siūlome skirti trūkstamus 10 mln. eurų GMP esminių funkcijų vykdymui.

Pasiūlymas:

2023 m. valstybės biudžete papildomai skirti 10 000 000 (10 mln.) eurų Greitosios medicinos pagalbos paslaugoms.

Lėšų šaltinis:

Gautos viršplaninės valstybės biudžeto pajamos ir skolintos lėšos.

Svarstyti Vyriausybei

28.

Seimo nariai:

 Valentinas Bukauskas

 Vytautas Gapšys

Argumentai: „Pastato Telšių, Respublikos g. 28, modernizavimas pritaikant Telšių menų mokyklos reikmėms“Telšių meno mokykloje šiuo metu mokosi per 600 moksleivių. Mokykloje  vyksta aktyvi po pamokinė veikla įvairiose meno šakose, kuriami santykiai pagrįsti pasitikėjimu tarp mokinių, mokytojų ir tėvų. Mokiniai dalyvauja įvairiuose šalies bei tarptautiniuose konkursuose, festivaliuose, šventėse. Aktyviai dalyvauja bendruomenės renginiuose.

 Mokyklos veiklos prioritetai: bendradarbiavimo ir pasitikėjimo kultūros plėtra, dėmesys kiekvieno mokinio individualių gebėjimų ugdymui, mokyklos pažanga savitumo link.

 Pastato Telšių, Respublikos g. 28, modernizavimas finansuojamas iš Telšių rajono savivaldybės, Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir LR švietimo, mokslo ir sporto ministerijos valstybės investicijų programos. Pagal ES struktūrinių fondų programą, projekto pabaiga numatyta 2023 metais. LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija iš valstybės investicijų programos 2023 metais numatė skirti 600 000 eurų, o 2024 metais 1 046 000 eurų.

Kad objektas būtų laiku priduotas ir įgyvendinti įsipareigojimai 2023 metais,  reikalinga iš 2023 m biudžeto skirti 1 646 000 eurų.

Pasiūlymas:

Prie numatytų 2023 metais 600 000 eurų, siūloma papildomai skirti 1 046 000 eurų „pastato Telšių, Respublikos g. 28, modernizavimas pritaikant Telšių menų mokyklos reikmėms“

Lėšų šaltinis:

Valstybės valdomų įmonių dividendų.

Svarstyti Vyriausybei

29.

Seimo nariai      

Viktoras Fiodorovas

Valentinas Bukauskas

Vytautas Gapšys,

2022-10-27     

Argumentai:

Jau keletą metų Trečiojo amžiaus universitetų (TAU) skirtingose savivaldybėse veiklos nėra finansuojamos konkursiniu būdu iš LR švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimų. Tam taip pat tam nėra numatyta speciali programa TAU finansavimui.

LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija žada TAU veiklas finansuoti iš Europos Sąjungos skiriamų finansavimo šaltinių ir nuo 2023 iki 2030 m. skirti 2 mln. Eur. Planuojama, kad tai tenkins TAU poreikį, kuris yra apie 300 tūkst. kasmet.

Visgi LR Seimo švietimo ir mokslo komitete buvo patvirtinta, kad tikėtina, kad artimiausias europinis finansavimas TAU turėtų pasiekti 2023 m. antroje pusėje, tačiau kol kas programos nėra tiksliai suplanuotos, o finansavimas skirtas. Tai kelia didžiulį nerimą dėl TAU veiklos tęstinumo ir vyresnio amžiaus žmonių neformaliojo švietimo, senjorų užimtumo užtikrinimo. Manytina, kad pusmetį nefinansuojant veiklų gali būti sudėtinga išlaikyti TAU veiklų nuoseklumą, taip pat kyla pagrįstų abejonių, ar apskritai bus spėta skirti Europos Sąjungos finansavimą kitais metais.

Tam, kad būtų užtikrintas bazinis TAU veiklų finansavimas 2023 m. siūloma skirti 300 tūkst. Eur neformaliajam suaugusiųjų švietimui finansuoti ir tikslingai finansuoti TAU veiklas atskirose savivaldybėse.

 Pasiūlymas: 

2023 metų biudžete numatyti 300 tūkst. Eur specialiai 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos valdomai švietimo plėtros programos priemonei, kuri būtų nukreipta konkrečiai į neformalųjį suaugusiųjų švietimą bei Trečiojo amžiaus universitetų, veikiančių skirtingose savivaldybėse, tolygų finansavimą pagal veikloje dalyvaujančių vyresniojo amžiaus žmonių (senjorų) skaičių atskirose savivaldybėse.

 Lėšų šaltinis:

Valstybės investicijų programos sutaupytos (nepanaudotos) lėšos. 

Svarstyti Vyriausybei

30.

Seimo nariai

 Eugenijus Sabutis

Orinta Leiputė

Liudas Jonaitis

Vidmantas Kanopa

Kęstutis Vilkauskas

Gintautas Paluckas

Linas Jonauskas

Tomas Bičiūnas

Algirdas Sysas

Julius Sabatauskas,

2022-10-27

Argumentai:

Siekiant išvengti galimų situacijų, kai papildomi pajėgumai mūsų šalyje negali būti dislokuoti labai operatyviai, būtina papildomai finansuoti vieną iš svarbiausių Lietuvos gynybinių elementų – transporto infrastruktūrą, užtikrinančią ne tik Lietuvos kariuomenės, bet ir NATO sąjungininkų karinės technikos sklandų judėjimą.

 Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas tiems kelių infrastruktūros projektams, kurių panaudojimas būtų intensyviausias ir prie kurių jau šiuo metu įsikūrę gynybiniai vienetai. Vieni jų – Jonavos rajone Ruklos miestelyje esantys Lietuvos kariuomenė kariniai padaliniai ir prie jų prijungtos NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės.

 Reaguojant į Rusijos karinius veiksmus ir besikeičiančią saugumo situaciją, NATO priešakinių pajėgų kovinė grupė nuolat didinama papildomais kariais. Papildomas pajėgas į Ruklą atsiuntė Vokietija. Be šių valstybių, šiuo metu NATO priešakinių pajėgų kovinėje grupėje jau tarnauja kariai ir iš kitų Aljanso valstybių.  Svarbu akcentuoti, kad šios valstybės prie Lietuvos bei viso regiono gynybos prisideda ne tik savo kariais, bet ir kartu su jais atvykstančia technika bei kariniu transportu, todėl būtina pažymėti, kad didžiausias karinės technikos judėjimas vyksta taip pat Rukloje ir prie jos įsikūrusiame kariniame poligone.

 Vykstant didelio masto karinėms pratyboms ir esant intensyvesniam karinės technikos judėjimui, pastebima, kad šiuo metu esanti kelių infrastruktūra sunkiai užtikrina sklandžią logistiką į minėtą poligoną, nes vienintelis kelias, einantis į Ruklą, galimai neatitinka nei saugumo, nei eismo reikalavimų. Kelio danga yra itin prastos kokybės, o sunkioji karinė technika ją tik blogina, todėl gyvybiškai svarbu  plėsti esminius transporto projektus, kurie leistų lengviau priimti paramą iš NATO sąjungininkų bei užtikrintų Lietuvos kariuomenės planus.

 Pabrėžtina, kad Susisiekimo ministerija kartu su Krašto apsaugos ministerija taip atkreipia dėmesį į šią kritinę situaciją ir pabrėžia būtinybę užtikrinti geras karinio mobilumo sąlygas Lietuvoje, kad mūsų šalies ir sąjungininkų pajėgos neužstrigtų dėl prastos susisiekimo infrastruktūros, nes karinė technika turi judėti itin mobiliai.

Šių ministerijų iniciatyva buvo suderintas prioritetinių projektų sąrašas, kurį Susisiekimo ir Krašto apsaugos ministerijos pateikė antrajam kvietimui dėl dvigubos paskirties – civilinės ir karinės – transporto infrastruktūros vystymo, kurie finansuojami pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (angl. CEF). Tarp šių aiškiai identifikuotų šalies karinio mobilumo dvigubos paskirties transporto infrastruktūros vystymo prioritetų yra ir Jonavos pietrytinio aplinkkelio tiesimo projektas.

 Taip iš esmės keičiant kryptį ir galutinai įtvirtinant strateginį siekį, kad Lietuva šiuo metu privalo vystyti tuos kelių, geležinkelių, oro uostų bei jūrų uosto infrastruktūros projektus, kurie leistų užtikrinti strateginės svarbos sąjungininkų pajėgų sklandų ir greitą judėjimą. Tokią sąlygą ne kartą yra iškėlę ir mūsų NATO partneriai – būtina gerinti Lietuvos, kaip karinę paramą priimančios šalies, infrastruktūrą.

 Taip pat būtina pabrėžti, kad Lietuvos pirminis tikslas šiuo metu yra sudaryti kuo palankesnes sąlygas atsirasti brigados dydžio vienetui, kuriame branduolį sudarytų vokiečių kariai. Tam, kad būtų paspartintas kritinės infrastruktūros įrengimas, Seimas svarstys įstatyminius pakeitimus, susijusius su sudėtingų procedūrų supaprastinimu. Įstatymai taip pat leistų atsisakyti tam tikrų teritorijų planavimo dokumentų, sutrumpėtų terminai statybą leidžiančių dokumentų išdavimui.

 Siekiant, kad brigados dydžio vienetas su mechanizuotųjų pėstininkų batalionais, sunkiąja karine technika, lauko ar lengvąja artilerija, ryšių, priešlėktuvinės ir kitos gynybos sistemomis  atsirastų Lietuvoje, reikalingi ne tik minėti procedūriniai supaprastinimai, bet ir geresnės sąlygos kariams priimti, nei yra dabar, ypatingai, kai kalbame apie kelius ir tiltus, kurie turi būti pritaikyti sunkios karinės technikos gabenimui.

 Jonavos aplinkkelio įrengimas galėtų tapti vienas iš tų „namų darbų“, kuriuos Lietuva įsipareigojo padaryti tam, kad mūsų šalyje būtų dislokuotos nuolatinės pajėgos. Šio projekto įgyvendinimas  taptų itin svarbiu gynybiniu elementu, kuris užtikrintų Rukloje esančių Lietuvos kariuomenės padalinių ir dislokuotų NATO karių mobilumą ir greitesnį reakcijos laiką.

 Akcentuotina, kad vystant infrastruktūros objektus iš šio fondo lėšų ne mažiau kaip pusę reikalingų lėšų turi numatyti paraiškas teikiančios valstybės.

 Dėl aukščiau išvardintų priežasčių prašau išspręsti klausimą dėl Jonavos pietrytinio aplinkkelio projekto finansavimo, numatant reikiamas lėšas iš valstybės biudžeto šiam projektui įgyvendinti.

Pasiūlymas:

Skirti 15 mln. Eur Jonavos pietrytinio aplinkkelio ir jungiamųjų kelių tiesimo bei sankryžų įrengimo (Kelio A6 Kaunas-Zarasai-Daugpilis ruožas 27,866-34,595 km.) darbams.

Lėšų šaltinis: 

Krašto apsaugos ministerijai skiriami asignavimai iš 2023 m. valstybės biudžeto.

Svarstyti Vyriausybei

31.

Seimo nariai:

 Lukas Savickas

Kęstutis Mažeika

Laima Nagienė

Rima Baškienė

Algirdas Butkevičius

Saulius Skvernelis

Linas Kukuraitis

Algirdas Stončaitis

Laima Mogenienė,

2022-10-27

Argumentai:

Kauno „Žalgirio“ klubas yra vienas iš pretendentų surengti 2023 metų Eurolygos finalo ketverto varžybas Kauno mieste. Šiam renginiui suorganizuoti reikalingas kelių milijonų eurų finansavimas. Kauno miesto savivaldybė yra užtikrinusi finansinę paramą, tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybė šiam renginiui finansavimo neskyrė.

Tokio pobūdžio renginiai sulaukia didelio žiūrovų iš visos Europos skaičiaus. Atvykę krepšinio sirgaliai dažnu atveju yra linkę ne tik stebėti rungtynes, bet ir aplankyti Lietuvos lankytinas vietas, pasinaudoti laisvalaikio pramogomis bei kitomis paslaugomis. Ne retai viešnagė trunka ilgiau nei trunka renginys ir tai didina viešbučių sektoriaus pajamas.

Siekiant skatinti atvykstamąjį turizmą ir taip užtikrinti valstybės biudžeto įplaukų augimą bei didinti šalies žinomumą, siūloma skirti 1 mln. valstybės biudžeto lėšų 2023 metų Eurolygos finalo ketverto varžybų organizavimui Kauno mieste.

Pasiūlymas:

2023 m. valstybės biudžete skirti 1 mln. eurų 2023 metų Eurolygos finalo ketverto varžybų organizavimui Kauno mieste.

Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto viršplaninės pajamos ir skolintos lėšos.

Svarstyti Vyriausybei

32.

Seimo nariai:

 Lukas Savickas

Kęstutis Mažeika

Laima Nagienė

Rima Baškienė

Algirdas Butkevičius

Saulius Skvernelis

Linas Kukuraitis

Tomas Tomilinas

Domas Griškevičius

Algirdas Stončaitis

Laima Mogenienė

Argumentai:

Šiuo metu Lietuvoje geležinkeliai yra vieni mažiausiai elektrifikuotų Europoje. Šalyje elektrifikuoti geležinkelio keliai sudaro tik 8 proc. viso tinklo. Kuriant draugišką aplinkai transporto sistemą, Vyriausybė yra numačiusi iki 2030 m. įgyvendinti geležinkelių infrastruktūros tinklo elektrifikavimą. Tokiu būdu į aplinką išmetamų teršalų kiekiai sumažėtų 150 tūkst. tonų per metus, 30 proc. sumažėtų degalų ir 40 proc. eksploatacijos sąnaudos. Tai ženkliai leistų padidinti geležinkelių transporto konkurencingumą.

2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuojamiems projektams užbaigti reikalingos valstybės biudžeto lėšos bendrajam finansavimui (2014–2020 m. ES fondų lėšomis įgyvendinamiems investicijų projektams „Vilniaus geležinkelio mazgo elektrifikavimas“ ir „Ruožo Kaišiadorys - Klaipėda (Draugystės st.) elektrifikavimas“).

Suprasdami darnios, ekologiškos ir Europos Sąjungos žaliojo kurso kryptį atitinkančios transporto infrastruktūros vystymo poreikį, siūlome 2023 m. valstybės biudžeto projekte numatyti  papildomas lėšas geležinkelių infrastruktūros tinklo elektrifikavimui.

Pasiūlymas:

2023 m. valstybės biudžete skirti 36 mln. eurų Lietuvos geležinkelių infrastruktūros tinklo elektrifikavimui.

Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto viršplaninės pajamos ir skolintos lėšos.

Svarstyti Vyriausybei

33.

Seimo nariai:

Lukas Savickas

Kęstutis Mažeika

Laima Nagienė

Rima Baškienė

Algirdas Butkevičius

Saulius Skvernelis

Linas Kukuraitis

Tomas Tomilinas

Algirdas Stončaitis

Laima Mogenienė,

2022-10-27

Argumentai:

2019 m. atvykusių turistų išlaidos Lietuvoje sudarė 978 mln. eurų, tuo tarpu 2021 m. - tik 370 mln. eurų. Atvykusių turistų skaičius atitinkamai sumažėjo nuo 1,74 mln. 2019 m. iki 0,47 mln. 2021 m. Tai lėmė pandemija ir jos metu šalyje taikyti gana griežti atvykimo bei veiklos ribojimai.

Kaip rodo duomenys, atvykstamojo turizmo atsigavimas Lietuvoje yra gana lėtas – palyginus 2022 m. sausio – rugpjūčio duomenis su atitinkamu 2019 m. laikotarpiu atvykusių turistų skaičius siekia tik 40-50%. Viena to priežasčių yra Rusijos karas prieš Ukrainą, keliantis baimę daliai potencialių turistų dėl menko šalies žinomumo bei sąlyginai sumažėjusio patrauklumo globalioje konkurencijoje dėl turistų. Patrauklumo sumažėjimo priežastis yra ribotas skrydžių kiekis.

Siekiant skatinti atvykstamąjį turizmą ir taip užtikrinti valstybės biudžeto įplaukų augimą bei einamosios sąskaitos deficito mažėjimą, siūloma gerinti susisiekimą oro keliu ir valstybės biudžete papildomai numatyti lėšų Lietuvos skrydžių skatinimo programos įgyvendinimui. Tokiu būdu būtų gerinamos susisiekimo paslaugos ir Lietuvos pasiekiamumas oro transportu bei pritraukiamos investicijos.

Skrydžių skatinimo modelis galėtų būti pradedamas įgyvendinti nuo 2023 m. vasaros skrydžių sezono pradžios, sudarant sutartis su oro linijų bendrovėmis dėl skrydžių vykdymo pirmaisiais 4 tiksliniais maršrutais (iš Vilniaus oro uosto į Amsterdamą, Londoną (Hitrou) ir Krokuvą ir iš Palangos oro uosto į Amsterdamą). Iš viso pagal parengtą verslo planą siūloma sudaryti sutartis su oro linijų bendrovėmis dėl 14 tikslinių maršrutų. Šios programos įgyvendinimas modelio įgyvendinimas suteiktų Lietuvai didelę ekonominę ir socialinę naudą.

Pasiūlymas:

2023 m. valstybės biudžete papildomai skirti 5,9 mln. eurų Lietuvos skrydžių skatinimo programai įgyvendinti.

Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto viršplaninės pajamos ir skolintos lėšos.

Svarstyti Vyriausybei

34.

Seimo  nariai                                       

Lukas Savickas

Kęstutis Mažeika

Laima Nagienė

Rima Baškienė

Algirdas Butkevičius

Saulius Skvernelis

Linas Kukuraitis

Tomas Tomilinas

Domas Griškevičius

Algirdas Stončaitis

Laima Mogenienė,

2022-10-27

Argumentai:

Nacionalinė pažangos planas 2021-2030 numato įdiegti efektyvią ir veiksmingą suaugusiųjų mokymosi visą gyvenimą sistemą. Šiuo metu EBPO, Europos Komisijos, Pasaulio bankas ir kitos tarptautinės institucijos dažnai nurodo, kad Lietuva nedaro pažangos mokymosi visą gyvenimą rodikliuose. 2019 duomenimis per paskutines 4 savaites besimokiusių asmenų dalis 55-74 metų amžiaus grupėje sudarė vos 3,4 proc., tuo tarpu Lietuva numato pasiekti 8 proc. rodiklį iki 2030 metų. Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymo 13 straipsnis numato, kad trečiojo amžiaus universitetas vyresnio amžiaus asmenų neformaliajam švietimui ir tęstiniam mokymuisi vykdyti, jų žinių, kompetencijos plėtotės ir kultūriniams poreikiams tenkinti gali gauti konkurso būdu valstybės paramą, tačiau tokios paramos beveik nėra. Pavyzdžiui, Mokymosi visą gyvenimą finansavimo 2018-2020 m.  plane (šimtas milijonų eurų) tik 1,06 proc. sudarė lėšos, skirtos savivaldybėse įgyvendinti bendrųjų kompetencijų ugdymo programas suaugusiesiems,  0,7 proc. sudarė lėšos senjorų mokymosi galimybių plėtrai. Siekiant suvaldyti hibridinio karo, dezinformacijos grėsmes bei paskatinti neformalaus suaugusiųjų švietimo plėtrą, būtina nuosekliai stiprinti trečiojo amžiaus universitetų teisinį statusą ir autonomiją, investuoti į jų veiklą. Šiuo metu trečio amžiaus universitetų veikla įtraukia apie 12 tūkstančių klausytojų per metus.

Pasiūlymas:

2023 m. valstybės biudžete papildomai skirti 350 tūkstančių eurų Trečiojo amžiaus universitetų veiklai ir jų plėtrą visoje šalyje.

Lėšų šaltinis:

Gautos viršplaninės valstybės biudžeto  pajamos ir skolintos lėšos. 

Svarstyti Vyriausybei

35.

Seimo nariai:

 Lukas Savickas

Kęstutis Mažeika

Laima Nagienė

Rima Baškienė

Algirdas Butkevičius

Saulius Skvernelis

Linas Kukuraitis

Tomas Tomilinas

Domas Griškevičius

Algirdas Stončaitis

Laima Mogenienė,

2022-10-27

Argumentai:

Nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo nuostatos, numatančios teisinį pagrindą įsteigti Darnaus judumo fondą. Šis fondas sudaromas siekiant tikslingai ir nepertraukiamai, ne trumpiau kaip iki 2030 metų, finansuoti alternatyviųjų degalų ir juos naudojančių transporto priemonių infrastruktūros įsigijimą, naudojimą, įrengimą, modernizavimą ir plėtrą, taip pat finansuoti vidaus degimo varikliais varomų transporto priemonių, išskyrus visai netaršias ir netaršias transporto priemones, ribojimą.

Fondo lėšos galės būti skiriamos miestų Darnaus judumo plano priemonėms finansuoti, alternatyviaisiais degalais varomų transporto priemonių naudojimui skatinti, alternatyviųjų degalų ir transporto infrastruktūros kūrimui ir plėtrai, vidaus degimo varikliais varomų transporto priemonių ribojimams miestuose įrengti, vidaus degimo varikliais varomoms transporto priemonėms perdaryti į alternatyviaisiais degalais varomas transporto priemones, aplinkos oro taršos mažinimo priemonių įgyvendinimui finansuoti, visuomenės informavimo, švietimo priemonėms įgyvendinti ir priemonių, susijusių su darnaus judumo plėtra, įgyvendinimui finansuoti.

Pažymėtina, kad automobilių registracijos mokestis jau galioja keletą metų, tačiau iš jo gautos pajamos niekada nebuvo nukreiptos darnaus judumo priemonėms įgyvendinti.

Taigi, Darnaus judumo fondą įsteigti įpareigoja ne tik Alternatyviųjų degalų įstatymo 30 str., bet ir įsipareigojimas Europos Komisijai įgyvendinant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva “ rodiklius. Darnaus judėjimo fondo įsteigimas yra būtina sąlyga siekiant gauti išmokėjimus iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo.

 Pasiūlymas:

2023 m. valstybės biudžete skirti 30 mln. eurų Darnaus judumo fondui finansuoti.

Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto viršplaninės pajamos ir skolintos lėšos.

Svarstyti Vyriausybei

36.

Seimo nariai

Kęstutis Mažeika

Saulius Skvernelis

Algirdas Butkevičius

Zigmantas Balčytis

Tomas Tomilinas

Domas Griškevičius

Vilija Targamadzė

Laima Nagienė

Lukas Savickas

Algirdas Stončaitis

Laima Mogenienė

Rima Baškienė

Vigilijus Jukna,

2022-10-27

Argumentai:

Nors 2023 m. biudžete numatytas didesnis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos finansavimas, bet jis nepadengs poreikio, kuris atsiranda dėl Viešojo sektoriaus darbuotojų pareiginės algos bazinio dydžio, minimalios mėnesinės ir minimalių pareiginės algos koeficientų padidėjimo padengti.

 2019-2022 m. įsigaliojus naujoms teisės aktų (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymas) nuostatoms, 2019 m. padidėjo 696 valstybės tarnautojų, 2020 m. padidėjo 78 valstybės tarnautojų, vykdančių valstybinę pasienio maisto ir veterinarinę kontrolę, ir 570 darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, 2022 m. padidėjo  460 darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį,  pareiginių algų minimalūs koeficientai bei keitėsi minimalios mėnesinės algos bei bazinis dydžiai. Bendras lėšų poreikis aukščiau minėtų tiesės aktų reikalavimų įgyvendinimui per metus sudaro apie 4382,6 tūkst. Eur, tačiau iki 2022 m. skirtas tik dalinis finansavimas - 3159,0 tūkst. Eur. 2023 m. skirta papildomai dar 600,0 tūkst. Eur, tačiau trūkumas išlieka 624,0 tūkst. Eur.

Nuo 2023 m. sausio 1 d. keičiasi ir įsigalioja nauji darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį,  pareiginių algų minimalūs koeficientų, minimalios mėnesinės algos bei bazinis dydžiai. Šie pakeitimai paliečia visus VMVT ir pavaldžios įstaigos-Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto darbuotojus. Skirtas finansavimas – 920,0 tūkst. Eur, tačiau lėšų poreikis sudaro apie 1 203,0 tūkst. Eur, papildomas lėšų trūkumas 2023 m. darbo užmokesčio išlaidoms sudaro apie 283,0 tūkst. Eur.

Taupant darbo užmokesčio lėšas, nėra užpildyti etatai, kurie būtini tinkamai kontrolei vykdyti. Šiuo metu nėra užimta 180 pareigybių. Net ir paskelbus konkursus į juos neateina dalyviai, atlyginimų koeficientų didinimui per 5 metus nebuvo skirtos papildomos lėšos (2021 m. buvo paskelbta 215 konkursų į laisvas darbo vietas, iš kurių 140 neįvyko, t. y. net 65 proc. konkursų, atrankų į laisvas darbo vietas, neįvyko), tačiau per tą laikotarpį kainos ir infliacija nuolat auga. Todėl siekiant užtikrinti tinkamą darbo apmokėjimą VMVT darbo užmokesčio fondą reikėtų padidinti 907 tūkst. Eur.  

Be to VMVT yra pavesta nauja VMVT, kitų valstybės institucijų ir savivaldybių administracijų konfiskuotų ir valstybei perduotų gyvūnų realizavimo, perdavimo, grąžinimo, saugojimo (laikymo) funkcija. VMVT  vykdo sustiprintą  gyvūnų augintinių (šunų ir kačių) veisėjų vykdomos veiklos kontrolę, didelį dėmesį skirdama galimai nelegalią ūkinę komercinę veiklą vykdančių gyvūnų augintinių veisėjų ir prekiautojų kontrolei bei žiauraus elgesio su gyvūnais ir jų kankinimo prevencijai ir kontrolei.   Per 2021-2022 metus, iš 40 gyvūnų savininkų, 33 atvejais VMVT pareigūnų sprendimais ir 7 atvejais kitų valstybės institucijų sprendimais, buvo konfiskuoti ir VMVT realizuoti 427 gyvūnai.

Šiuo metu  VMVT vykdo 4 administracinių nusižengimų tyrimus dėl 26 gyvūnų konfiskavimo. VMVT patirtos faktinės išlaidos funkcijos įgyvendinimui šiai dienai sudaro 75,7 tūkst. Eur ir iki metų pabaigos gali siekti iki 100,0 tūkst. Eur. VMVT skirti asignavimai tik 2022 m. - 50,0 tūkst. Eur. Atsižvelgiant į esamą situaciją, informuojame, kad VMVT neturi pakankamai asignavimų šios funkcijos įgyvendinimui 2023 m.  Todėl siekiant užtikrinti tinkamą funkcijos įgyvendinimą VMVT asignavimus reikėtų padidinti 100 tūkst. Eur.

 Pasiūlymas:

1.      Skirti VMVT papildomą finansavimą išlaidoms susijusioms su darbo užmokesčiu dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo ir infliacijos -  907,0 tūkst. Eurų.

2.      Skirti VMVT papildomą finansavimą išlaidoms susijusioms su gyvūnų gerovės kontrolės stiprinimu -  100,0 tūkst. Eurų.

VMVT asignavimus pakeisti sekančiai:
„Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba	39 393 40 400	37 550 38 557	26 348 27 255	1843 1843

“

Lėšų šaltinis:

Siūlome skirti iš padidinto finansavimo priemonės – paramai pasėlių draudimo įmokoms kompensuoti. Šiai  priemonei papildomai planuojama skirti 1,9 mln. eurų.

Svarstyti Vyriausybei

37.

Seimo nariai

Algirdas Stončaitis

Zigmantas Balčytis

Algirdas Butkevičius,

2022-10-27

Argumentai:

Šilutės rajono savivaldybėje Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos administruojamame parke prie Atmatos upės žiočių kairiajame krante yra suprojektuotas statyti Nemuno deltos apžvalgos bokštas (toliau – Apžvalgos bokštas). Apžvalgos bokštas projektuojamas vakarų Lietuvoje, Kuršių marių pietrytinėje pakrantėje, Nemuno deltos regioniniame parke, ties Atmatos (Nemuno) santaka į Kuršių marias. Nemuno deltos parkas – tai salos, vandenys, pavasario ir rudens potvynių užliejamos pievos, pelkės ir miškai. Projektuojama teritorija šiuo metu pasiekiama vandens transportu iš Kuršių Nerijos, Uostadvario, Rusnės, Mingės kaimo ir kt. ir per žemyninę dalį - Šilutę (20km). Apžvalgos bokštas sudarys galimybes iš kitos perspektyvos pamatyti Kuršių neriją, plačiau suvokti Nemuno deltos kraštovaizdį (Nemuno deltos atšakas, apžvelgti Kuršių marias, Kniaupo įlanką, Ventės ragą, Krokų lankos ežerą, užliejamas pievas). Didins šio krašto patrauklumą užsienio turistams bei Lietuvos žmonėms.

Pasiūlymas:

Atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes, skirti Apžvalgos bokšto statybai 1,5 mln. Eur.

Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto viršplaninių biudžeto pajamos ir skolintos lėšos.

Svarstyti Vyriausybei

38.

Seimo nariai

Algirdas Stončaitis

Zigmantas Balčytis

Algirdas Butkevičius,

2022-10-27

Argumentai:

Kelių plėtra bei priežiūra yra neatsiejama mūsų kasdienio gyvenimo dalis. Valstybinės reikšmės krašto kelias Nr. 141 Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda yra respublikinis kelias, kuriuo vyksta itin intensyvus eismas. Šio kelio išasfaltavimas sudarytų dideles prielaidas ekonominiam vystymuisi, kaimyninių regionų progresui bei darbo rinkos plėtrai. Visa tai duotų didelę naudą pačiai valstybei.

Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 141 Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda ruožų nuo 195,40 km iki 200,945 km ir nuo 200,945 km iki 205,184 km asfaltavimui reikalingi apie 7,84 mln. eurų.

Pasiūlymas:

2023 m. skirti valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 141 Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda ruožų nuo 195,40 km iki 200,945 km ir nuo 200,945 km iki 205,184 km asfaltavimui 7,9 mln. eurų.

Lėšų šaltinis:

Iš Susisiekimo ministerijai skirtų asignavimų.

Svarstyti Vyriausybei

39.

Seimo nariai

Algirdas Stončaitis

Zigmantas Balčytis

Algirdas Butkevičius,

2022-10-27

Argumentai:

Šilutės rajono savivaldybės administracija, vykdydama Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo 7 str. 3 p. nuostatas siekiant užtikrinti žemės savininkų ir kitų naudotojų žemėje esančių melioracijos statinių funkcionavimą bei vadovaudamasi LR žemės ūkio ministro 2013 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. 3D-211 susiduria su lėšų poreikiu polderių sistemų eksploatacijai. Išaugus ir tebekylant elektros kainoms, situacija tampa kritine ir tam reikalingos papildomos lėšos. 2022 m. dėl labai didelio pavasario potvynio buvo pralaužti ir nuplauti pylimai, užneštos griovių vagos, dėl liūčių taip pat padaryta didelė žala pylimams ir grioviams, kurie, trūkstant lėšų eksploatacinėms išlaidoms, 2022 m. nebuvo tinkamai prižiūrimi.

Polderių sistemų priežiūrai reikalingas papildomas finansavimas. Negavus lėšų, teks stabdyti siurblinių darbą, vanduo nebus pašalinamas iš polderių, ūkininkai negaus numatytų pajamų, atsiras potvynių ir avarijų grėsmė gyventojų saugumui.

Pasiūlymas:

2023 m. valstybės biudžete papildomai skirti 1,5 mln. eurų Šilutės rajono savivaldybės polderių eksploatacijai.

Lėšų šaltinis:

Gautos viršplaninės valstybės biudžeto  pajamos ir skolintos lėšos.  

Svarstyti Vyriausybei

40.

Seimo nariai:

 Aurelijus Veryga,

Ligita Girskienė,

Rimantė Šalaševičiūtė,

Asta Kubilienė,

Arvydas Nekrošius,

2022-10-27

Argumentai:

2023 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų patvirtinimo projekte, Sveikatos apsaugos ministerijai numatyti asignavimai yra nepakankami  Sveikatos apsaugos ministerijos ir jai pavaldžių institucijų veiklos vykdymui, nes iš numatytų asignavimų nėra galimybės finansuoti Institucijos veiklai būtinas ir svarbias priemones, tai yra:

1.      Ministerija nuolat akcentavo pacientų pavėžėjimo platformos vystymo svarbą, kad kiekvienas pacientas galėtų pasiekti gydymo įstaigą ir iš jos grįžti, tačiau šios platformos vystymui trūksta 2000 tūkst. Eurų;

2.      742 tūkst. Eurų trūksta apmokėjimui už embrionų saugojimą;

3.      Pandemijos metu buvo nuolat akcentuojamas SAM pavaldžių institucijų darbuotojų trūkumas ir jų darbo užmokesčio problemos. Su rimtais žmogiškųjų išteklių iššūkiais susiduria tiek Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, tiek Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, tiek kitos pavaldžios institucijos. Joms darbo užmokesčio fondui trūksta 2661 tūkst. Eurų;

4.      591 tūkst. Eurų trūksta kritiniam SAM pavaldžių įstaigų išlaikymui;

5.      1204 tūks. Eurų trūksta Valstybės medicinos rezervui papildyti. Ši sritis vykstant karui Ukrainoje yra kritiškai svarbi, nes Lietuva privalo būti pasirengusi ne tik kariniais pajėgumais atremti priešo grėsmes, bet ir būti užsitikrinusi, kad toms grėsmėms yra pasirengusi ir sveikatos priežiūros sistema;

6.      Nors nuolat akcentuojamas poreikis spartinti naujų vaistų registraciją Lietuvoje ir jų įtraukimą į kompensavimo sistemą, tačiau vaistų paraiškų vertinimui trūksta 174 tūkst. Eurų;

7.      840 tūkst. Eurų trūksta žemo slenksčio paslaugų finansavimui;

Pasiūlymas:

2023 metų biudžete 8212 tūkst. Eurų padidinti asignavimus Sveikatos apsaugos ministerijai, paskirstant juos pagal aukščiau pagrindime išdėstytas sritis.

Lėšų šaltinis: 

Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką, Valstybės investicijų programos sutaupytos (nepanaudotos) lėšos, Valstybės skolintos lėšos.

Svarstyti Vyriausybei

41.

Seimo narės

Ieva Pakarklytė

Morgana Danielė,

2022-10-28

Argumentai:

Šiuo metu pagalba nuo seksualinio smurto nukentėjusiems asmenims teikiama fragmentiškai, tad pagalbą norintys gauti asmenys turi kreiptis į ne vieną instituciją. Net ir tokiu atveju, teikiama pagalba yra nevisavertė – pagrindinis dėmesys skiriamas įrodymų surinkimui ir fizinių pasekmių likvidavimui, tačiau emocinė ir psichologinė pagalba, jeigu ir yra skiriama, dažnai būna neatliepianti specifinių nuo tokio pobūdžio smurto nukentėjusių asmenų poreikių.

Seksualinio smurto patyrimas tebeturi stigmą, atgrasančią nemažą dalį jį patyrusių asmenų kreiptis pagalbos. Atskirų, nebendradarbiaujančių institucijų nepilnavertiškai teikiama pagalba dar labiau apsunkina nukentėjusiųjų sprendimą kreiptis dėl jos suteikimo. Siekiant spręsti seksualinio smurto sukeltų ilgalaikių padarinių problemą sistemiškai, būtina investuoti į kompetentingai teikiamą kompleksinę pagalbą.

Visų pirma, Lietuvoje veikiančios įvairios pagalbos institucijos šiuo metu negali suteikti visos būtinos pagalbos – seksualinio smurto problema yra specifinė, todėl pagalbos teikimui reikalingos specifinės žinios bei infrastruktūra. Būtina optimizuoti visą pagalbos sistemą, kuri leistų papildomai netraumuojant nukentėjusių asmenų surinkti įrodymus apie patirtą seksualinį smurtą, gauti greitą ir kompetentingą medicinos pagalbą bei ilgalaikę ir specifinę psichologinę pagalbą. Savo funkciją tinkamai atlieka specializuotos kompleksinės pagalbos centrai, dirbantys su smurtą ir prievartą artimoje aplinkoje patyrusiais asmenimis, tačiau šių centrų teikiamos paslaugos nėra pritaikytos seksualinį smurtą patyrusiems asmenims. Dėl šios priežasties svarbu užtikrinti paralelias pagalbos paslaugas antram pagalbos žingsniui, kad medikai turėtų kur nukreipti nukentėjusius asmenis ilgalaikės pagalbos teikimui.

Antra, atsižvelgiant į šiandieninę politinę situaciją matyti, kad besitęsiant Rusijos pradėtam karui Ukrainoje, į Lietuvą atvyko tūkstančiai karo pabėgėlių, tarp kurių yra daugybė asmenų, patyrusių seksualinę prievartą. Jiems reikalinga specializuota kompleksinė pagalba, nes be tinkamos pagalbos ši trauma sukelia ilgalaikes pasekmes jų gerovei, psichologinei ir fizinei sveikatai.

Trečia, atsižvelgiant į esamą reglamentavimą, medicininė pagalba prievartą patyrusioms moterims yra teikiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2021 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. V-1756 „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo galimai seksualinį smurtą patyrusiems moteriškosios lyties asmenims aprašo patvirtinimo“. Ji yra nepakankama, kadangi minimas teisės aktas numato tik išimtinai biomedicinines priemones, surenkant prievartos įrodymus bei vykdant ligų ir neplanuoto nėštumo prevenciją – iš esmės nepasisakoma apie seksualinio išnaudojimo traumos psichologinių pasekmių valdymą bei krizės intervenciją, jau nekalbant apie reikiamos pagalbos suteikimą seksualinį smurtą patyrusiems vyrams. Tai parodo, jog dabartinė pagalbos apimtis nėra pakankama ir reikalauja didesnių investicijų.

Bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis organizacijomis buvo gautas jų vertinimas, jog nuo seksualinio smurto nukentėjusiems asmenims teikti platesnės apimties paslaugas, vykdyti specialistų mokymus kvalifikacijos kėlimą reikėtų bent 400 000 eurų.

Pasiūlymas:

 Siūlome padidinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai numatytus asignavimus ir skirti 400 000 eurų specializuotos kompleksinės pagalbos nuo seksualinio smurto nukentėjusiems asmenims teikti ir finansavimą šioms paslaugoms palaipsniui didinti tolesnių metų valstybės biudžetuose.

Lėšų šaltinis:

Viršplaninių biudžeto pajamų ir pajamų, gautų iš akcizų už alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius, panaudojimas.

Svarstyti Vyriausybei

42.

Seimo narys

Kęstutis Vilkauskas,

2022-10-28

Argumentai:

Trakų rajono savivaldybė dar 2010 m. spalio 28 d. priėmė sprendimą Nr. S1-255 „Dėl Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto paminklo“. Trakų rajono savivaldybės tarybos mero 2010 m. lapkričio 25 d. potvarkiu P2-91 „Dėl darbo grupės sudarymo“ sudarius darbo grupę prasidėjo veikla (darbai), skirta parinkti vietą paminklui ir sukurti patį paminklą, parengti  architektūrinės dalies projektą (statybos (techninį) projektą). Šie darbai buvo vykdomi keletą metų. Paminklą Lietuvos Didžiajam kunigaikščiui Vytautui sukūrė skulptorius profesorius Gediminas Karalius. VGTU Urbanistikos katedros Urbanistinės analizės mokslo laboratorijos architektas profesorius Algis Vyšniūnas ir VGTU AF Urbanistikos katedros doktorantas Petras Džervus sukūrė architektūrinės dalies projektą. Yra parengtas ir inžinerinio statinio paminklo Lietuvos Didžiajam kunigaikščiui Vytautui Karaimų saloje (Trakų mieste) statybos (techninis projektas).

Tikimasi, kad Karaimų saloje (Trakų mieste), kuri yra kultūros vertybės - Trakų senamiesčio dalis, pastačius paminklą Lietuvos Didžiajam kunigaikščiui Vytautui ir sutvarkius šios salos aplinką bei socialinę-inžinerinę infrastruktūrą, kad ji patraukli ir patogi Lietuvos gyventojams ir svečiams iš užsienio šalių, Trakų miestas taps dar labiau turistų lankoma vieta, bus patenkinti žmonių kultūriniai poreikiai, finansinę naudą gaus ir Trakų rajono savivaldybė, ir visa Lietuva (valstybės biudžetas).

Paminklo Lietuvos Didžiajam kunigaikščiui Vytautui Karaimų saloje (Trakų mieste) statybos (techninio) projekto įgyvendinimui reikalingos investicijos – apie 600 000 Eur. Trakų rajono savivaldybė finansinių galimybių pilnai įgyvendinti šį projektą neturi.

Pasiūlymas:

Skirti Trakų istorijos muziejui inžinerinio statinio Paminklo Lietuvos Didžiajam kunigaikščiui Vytautui Karaimų saloje (Trakų mieste) statybos (techninio) projekto įgyvendinimui viso 600 000 Eur., tame skaičiuje 2023 metais – 100 000 Eur. 

Lėšų šaltinis:

Gautos viršplaninės valstybės biudžeto pajamos ir skolintos lėšos. 

Svarstyti Vyriausybei

43.

Seimo nariai

Eugenijus Sabutis

Kęstutis Vilkauskas,

2022-10-31

Argumentai:

Lietuvos Respublikos 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2146 (toliau – Biudžeto projektas) 4 priede „Lietuvos Respublikos 2023 metų valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams“ numatomas nepakankamas finansavimas savivaldybių atliekamos priešgaisrinės saugos funkcijos vykdymui.

 Biudžeto projekte planuojama skirti 39 125 tūkst. Eur. Ši suma nepakankama nuo 2023-01-01 ženkliai ir visapusiškai didinamam savivaldybių ugniagesių darbo užmokesčiui mokėti.

 Vyriausybė 2022 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2022 m. sausio 1 d. padidino minimalią mėnesinę algą 110 eurų nuo šiuo metu nustatytos 730 Eur. iki 840 Eur. sumos. Tai yra 14% algos didėjimas nuo 2022 metų, tuo tarpu dotacija savivaldybių biudžetams nuo 2023 metų didėja tik apie 5 proc. (nuo 37 278 tūkst. Eur. 2022 m. iki 39 125 tūkst. Eur. 2023 m.).

 Savivaldybių ugniagesių darbo užmokesčio didėjimas sąlygojamas ne tik didėjančia minimalia mėnesine alga. Be minimalios mėnesinės algos didinimo, Vyriausybės kartu su Biudžeto projektu Seimui pateiktuose Lietuvos Respublikos  valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2023 metais, įstatymo projekte Nr. XIVP-2132, Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 10 ir 11 straipsnių bei 1, 2, 3, 4 ir 5 priedų pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-2142 numatomas savivaldybių ugniagesių pareiginės algos bazinio dydžio didėjimas 5 eurais nuo 181 Eur. iki 186 Eur. bei pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento didėjimas 0,4 dydžiu nuo esamo minimalaus 4,7-5 iki 5,1-5,4.

 Papildomai pažymėtina, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą, gerai ir labai gerai įvertintų ugniagesių darbo užmokestis privalomai kasmet turi būti didinamas 5-15 procentų.

Iš viso minimalus lėšų poreikis 2023 metams minėtam savivaldybių ugniagesių darbo užmokesčio didėjimui ir būtinųjų apsaugos priemonių įsigijimui: 4,252 mln. Eur. Biudžeto projekte, palyginti su 2022 metais, dotacijų suma savivaldybių priešgaisrinei saugai padidinta tik 1,847 mln. Eur., trūkumas 2,405 mln. Eur.

Pasiūlymas:

Papildomai skirti ne mažiau kaip 2,405 mln. Eur savivaldybių atliekamai priešgaisrinei funkcijai vykdyti, t. y. didėjančiam savivaldybių ugniagesių darbo užmokesčiui mokėti ir gyvybiškai būtinai ugniagesio apsaugos įrangai įsigyti.

Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo mokesčio, gautos viršplaninės biudžeto pajamos, pajamos iš administracinių baudų arba iš Vidaus reikalų ministerijai skiriamų asignavimų.

Svarstyti Vyriausybei

44.

Seimo nariai      

Viktoras Fiodorovas

Vaida Giraitytė – Juškevičienė,

2022-11-03

Argumentai:

2021 m. duomenimis, Lietuvoje socialinių paslaugų srityje dirba per 14 tūkst. darbuotojų. Biudžetinėse įstaigose, seniūnijose bei vaikų globos namuose dirba apie 2 tūkst. socialinių darbuotojų. Socialinių paslaugų įstaigose dirba socialiniai darbuotojai, individualios priežiūros darbuotojai ir kiti socialinių paslaugų srities darbuotojai. Šiuolaikinėje visuomenėje socialinis darbuotojas tai – socialinės aplinkos tyrėjas, socialinių pokyčių skatintojas ir socialinio gyvenimo vadybininkas. Socialinį darbą Lietuvoje išskirtinai dirba tik socialiniai darbuotojai. Socialinis darbas visuomenei yra naudingas arba labai naudingas, – taip sakė didžioji dauguma (77 proc.)

 visuomenės. Atlikta apklausa parodė, kad penktadalis šalies gyventojų vienaip ar kitaip yra susidūrę su socialiniu darbuotoju. Respondentai mano, kad socialinio darbuotojo veikla naudinga visuomenei, nes šios profesijos atstovai rūpinasi vienišais senoliais, socialinis darbuotojas prisideda prie neįgaliųjų integracijos visuomenėje, o trečdalis mano, kad socialinio darbuotojo veikla yra naudinga kuriant geresnę visuomenės psichologinę sveikatą.

Socialiniai darbuotojai nuolat bendrauja su riziką patiriančiais asmenimis, tenka nemažai patirti kelionės išlaidų vykdant darbo funkcijas, todėl siūloma kompensuoti kelionės išlaidas socialinių paslaugų srityje dirbantiems asmenims.

Pasiūlymas:

Lietuvos Respublikos 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2146 papildyti ir skirti

5500000 mln. eurų socialinių paslaugų srities darbuotojų kelionės išlaidoms kompensuoti.

Lėšų šaltinis:

Valstybės investicijų programos sutaupytos (nepanaudotos) lėšos.

Svarstyti Vyriausybei

45.

Seimo narys

Algimantas Dumbrava,

2022-11-03

Argumentai:

Visagino savivaldybė siekdama skatinti visuomenę būti fiziškai aktyvia įgyvendina projektą „Gerinti sąlygas ugdyti fiziškai aktyvią visuomenę remontuojant, atnaujinant (modernizuojant) ir (arba) rekonstruojant esamų sporto bazių infrastruktūrą Visagino savivaldybėjė.” Bendra įgyvendinamo projekto vertė 800 000 Eur, savivaldybės poreikis iš valstybės biudžeto lėšų 320 000 Eur.

Pasiūlymas:

Skirti 320 tūkst. Eur remontuoti, atnaujinti (modernizuoti) ir (arba) rekonstruoti esamų sporto bazių infrastruktūrą Visagino savivaldybėjė.

Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką, viršplaninės biudžeto pajamos, Valstybės investicijų programos sutaupytos (nepanaudotos) lėšos.

Svarstyti Vyriausybei

46.

Seimo narys

Algimantas Dumbrava,

2022-11-03

Argumentai:

Sparčiai senstant visuomenei regionuose, Visagino savivaldybė įgyvendina projektą: „Senjorų dienos centro kūrimas gerinant gyvenimo kokybę pasienio regionuose“ (Interreg). Įgyvendinamo projekto vertė 415 542 Eur, savivaldybės poreikis iš valstybės biudžeto lėšų 150 000 Eur.

Pasiūlymas:

Skirti 150 tūkst. Eur senjorų dienos centro pastato Vilties g. 1, Visagine modernizavimui.

Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką, viršplaninės biudžeto pajamos, Valstybės investicijų programos sutaupytos (nepanaudotos) lėšos.

Svarstyti Vyriausybei

47.

Seimo narys

Algimantas Dumbrava,

2022-11-03

Argumentai:

Visagino savivaldybė siekdama optimizuoti lėšas skirtas savivaldybės pastatų išlaikymui, įgyvendina projektą: „Atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimo skatinimas, aplinkai palankių technologijų diegimas.“ Projekto vertė 362 909 Eur. Savivaldybės poreikis iš valstybės biudžeto lėšų 244 827 Eur.

Pasiūlymas:

Skirti 244 827 Eur saulės elektrinėms įrengti ant Visagino savivaldybei priklausančių pastatų.

Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką, viršplaninės biudžeto pajamos, Valstybės investicijų programos sutaupytos (nepanaudotos) lėšos.

Svarstyti Vyriausybei

48.

Seimo nariai:

Domas Griškevičius

Rima Baškienė

Stasys Tumėnas

Liudas Jonaitis

Algirdas Butkevičius

Aurelijus Veryga

Andrius Mazuronis

Valius Ąžuolas

Aidas Gedvilas,

2022-11-03

Argumentai:

Svarbiam Šiaulių regiono projektui finansuoti prašome skirti papildomas lėšas geležinkelio atšakai, vedančiai į Šiaulių regiono ekonominį mazgą (Šiaulių LEZ ir Šiaulių oro uostą) ir Lietuvos kariuomenės valdomų teritorijų prieigas bei krovos aikštelėms. Šiaulių savivaldybei bendradarbiaujant kartu su Susisiekimo ministerija buvo nutiesta dalis reikalingos geležinkelio vėžės (1,4 km), tačiau jos negalima naudoti tol kol ji nėra užbaigta.

Geležinkelio ir krovos infrastruktūrai įrengti pagal sąmatinius skaičiavimus lėšų poreikis siekia 23 mln. eurų. Dalį reikiamų investicijų Šiaulių miesto savivaldybė yra suplanavusi skirti iš savo biudžeto lėšų, dalį lėšų pritraukė iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir įgyvendina projektą Nr. 07.1.1-CPVA-V-906-01-0011 ,,Investicinės aplinkos gerinimas Šiaulių laisvojoje ekonominėje zonoje ir jos prieigose“. Siekiant neprarasti Europos Sąjungos lėšų (apie 5,5 mln. eurų), projekto veiklas būtina užbaigti iki 2023 m. spalio mėnesio. Norint pasiekti šį tikslą, reikia užtikrinti trūkstamą finansavimą, kuris šiuo metu siekia 14 mln. eurų.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija 2022-06-06 rašte Nr. 1D-3089 (4 priedas) nurodė, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija turi užtikrinti, jog iki 2022 m. rugsėjo 30 d. bus sudaryta rangos darbų sutartis. Šiuo metu Šiaulių miesto savivaldybė vykdo rangos darbų viešųjų pirkimų procedūras ir vertina potencialių rangovų pateiktus pasiūlymus, tačiau, neturėdama reikiamų finansinių išteklių, neturės galimybės įvykdyti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įpareigojimo ir pasirašyti rangos sutarties.

ES lėšomis nefinansuojamas bėgių įrengimas. Šiaulių savivaldybė yra numačiusi pagal finansines galimybes skirti 3 mln. Eurų iš Šiaulių miesto biudžeto.

Pasiūlymas:

2023 m. valstybės biudžete skirti 14 mln. eurų Šiaulių geležinkelio atšakai ir krovos infrastruktūrai, vedančiai į Šiaulių regiono ekonominį mazgą (Šiaulių LEZ ir Šiaulių oro uostą) ir Lietuvos kariuomenės valdomų teritorijų prieigas.

Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto viršplaninės pajamos ir skolintos lėšos.

Svarstyti Vyriausybei

49.

Seimo nariai                

Kęstutis Mažeika

Saulius Skvernelis

Algirdas Butkevičius,

2022-11-03      

Argumentai:

Seniai tęsėsi diskusijos dėl Marijampolės daugiafunkcės sporto arenos statybos. Apmaudu, kad vienintelis Sūduvos regionas neturi tinkamos arenos, tiek sporto, tiek ir kultūros renginiams. Arenai jau skirtas sklypas, konkurso būdu išrinktas projektas ir jau baigiami projektavimo darbai.

Techniniam projektui rengti 260 tūkst. Eur skirta iš Savivaldybės biudžeto lėšų.

Daugiafunkcė sporto arena pagerins savivaldybės sporto, kultūros, švietimo, laisvalaikio ir sveikatingumo paslaugų kokybę bei padidins šių paslaugų prieinamumą gyventojams. Arenoje bus  sukurta daugiafunkcė infrastruktūra, kurioje bus įrengta FIBA Europe reikalavimus atitinkanti krepšinio salė su ne mažiau kaip 3000 sėdimų vietų. Universali salė bus pritaikyta sporto (taip pat ir neįgaliųjų), kultūros, laisvalaikio ir sveikatingumo renginiams, taip pat rankinio, salės futbolo, tinklinio varžyboms ir atitiktų minėtų sporto šakų tarptautinių federacijų keliamus reikalavimus bei turės apšilimo zonas. Numatytos viešos erdvės maitinimo paslaugoms teikti, vykdyti spaudos konferencijas, parodas.

Pasiūlymas:

Lietuvos Respublikos 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2146 papildyti ir skirti 12 mln. Eur. daugiafunkcinei sporto arenai.

Lėšų šaltinis:

Valstybės investicijų programos, valstybės tarnybos reformos sutaupytos (nepanaudotos) bei skolintos lėšos.

Svarstyti Vyriausybei

50.

Seimo nariai                

Kęstutis Mažeika

Tomas Tomilinas

Ligita Girskienė ,

2022-11-03     

Argumentai:

Aplinkos ministerijos suplanuotas ir Vyriausybės patvirtintas 2023-aisiais aplinkos apsaugos sistemos finansavimo siūlymas neatsižvelgia į šios dienos infliacijos augimą, tikėtiną infliacijos augimą bei į augantį vidutinį mėnesinį darbo užmokestį. Planuojamas biudžetas neužtikrins aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės sistemos darbuotojų (pareigūnų) teisėtų lūkesčių dėl atlygio didėjimo ir motyvavimo.

Rengiant projektą visiškai neįvertinti probleminiai aspektai Aplinkos apsaugos departamente prie AM (toliau – AAD):

-          iš 435 AAD kontrolę atliekančių specialistų, maždaug 20 proc. gauna 750-850 eurų (į rankas) atlyginimą (be priedų ir priemokų), 33 proc. – iki 950 eurų, 29 proc. – iki 1000 eurų. Vadinasi, net 82 proc. AAD darbuotojų atlyginimas (be priedų ir priemokų) yra nuo 750 iki 1000 eurų. Toks darbo užmokestis yra visiškai nekonkurencingas, nemažai AAD specialistų, įgavę patirties aplinkosaugoje, išeina į kitas institucijas, ypač dažnai randa darbus savivaldybėse, kur atlyginimas iš karto yra ženkliai didesnis nei AAD.

-          Institucijoje apie 40 pareigybių yra neužimta. Šių neužimtų pareigybių krūvis gula ant likusių darbuotojų pečių. Aplinkosaugininkai gina viešąjį interesą net tik su nekonkurencingu darbo užmokesčiu, bet ir turi padidintą darbo krūvį.

Analogiška situacija yra ir Aplinkos apsaugos agentūroje prie AM (toliau – AAA), kur maži atlyginimai, dideli darbo krūviai, trūksta finansavimo darbuotojams skatinti už pasiektus metinius rezultatus ir motyvuoti.

 Pasiūlymas:

Lietuvos Respublikos 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2146 papildyti ir skirti 2,42 mln. Eur Aplinkos apsaugos departamento darbo užmokesčio fondui ir 1,34 mln. Eur Aplinkos apsaugos agentūros darbo užmokesčio fondui.

Lėšų šaltinis:

Valstybės investicijų programos, valstybės tarnybos reformos sutaupytos (nepanaudotos) bei skolintos lėšos.

Svarstyti Vyriausybei

51.

Seimo narys

Linas Jonauskas,

2022-11-03    

Argumentai:

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro duomenimis, viena pagrindinė 1-19 metų amžiaus vaikų ir jaunuolių iš visų mirties priežasčių Lietuvoje yra išorinės mirties priežastys (61poc.), iš kurių viena dažniausių – skendimai (16 proc.).

Išankstiniai Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenys rodo, kad 2021 metais Lietuvoje nuskendo mažiausiai 144 žmonės. Iš jų – septyni vaikai ir jaunuoliai iki 19 metų. „Eurostat“ duomenimis, Europoje Lietuva kartu su Latvija pirmauja mirčių nuo skendimo statistikoje.

          Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šiuo metu finansuoja tik apie 8 tūkstančių pradinių klasių mokinių plaukimo pamokas per metus. Tačiau vien tik antrų klasių moksleivių Lietuvoje yra per 30 tūkstančių. VšĮ Lietuvos plaukimo federacijos informacijos ir paslaugų biuro duomenimis, praėjusiais mokslo metais „Mokausi plaukti“ projektas vyko 29 šalies baseinuose, 25 savivaldybėse. Valstybės lėšomis yra finansuojami 18 užsiėmimų, likusieji – savivaldybių ir kitomis lėšomis. Projekto koordinatoriai skaičiuoja, jog jau dvyliktus metus gyvuojančiame projekte iš viso dalyvavo daugiau nei 65 tūkst. antros klasės mokinių.

  Mokymas plaukti yra viena iš efektyviausių vaikų skendimo prevencinių priemonių, todėl siūloma kiekvienam pradinių klasių mokiniui, teisės aktų nustatyta tvarka, iš valstybės biudžeto finansuoti vienkartinę 18 valandų trukmės mokymosi plaukti vasaros stovyklą.

Pasiūlymas:

2023 metų biudžete papildomai numatyti 

13 091 550 eurų asignavimus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai 87277 antrų-ketvirtų klasių mokinių 18 valandų vasaros plaukimo mokymosi stovyklų finansavimui.

Lėšų šaltinis: 

Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už degalus, baudų už administracinės teisės pažeidimus, kiti valstybės biudžeto šaltiniai.

Svarstyti Vyriausybei

52.

Seimo narys

Linas Jonauskas,

2022-11-03    

Elektrėnų ledo rūmai buvo atidaryti prieš 46 metus – 1976 metais, prieš dešimt metų jie buvo rekonstruoti. Juose telpa 2 tūkst. žiūrovų. Tai – pirmoji ledo arena Lietuvoje. 2000 m. pagal Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų reformą įsteigus Elektrėnų savivaldybę, jai AB „Lietuvos elektrinė“ perdavė visuomeninės paskirties objektus, tarp jų ir ledo rūmus.

2008 m. liepos 18 d. projektas „Ledo rūmų Elektrėnuose plėtra“ įtrauktas į Valstybės planuojamų turizmo objektų sąrašą, Elektrėnų ledo rūmai yra paskelbti nacionalinės svarbos objektu.

2012 m. baigta rūmų rekonstrukcija, kainavusi daugiau nei 15 mln. litų. Baigus rekonstrukciją čia vėl pradėjo žaisti namų komanda „SC Energija“, daugkartinė Lietuvos ledo ritulio federacijos, aukščiausiojo diviziono čempionė.

Nuo 2016 m. balandžio 9 d. ledo rūmuose veikia Dariaus Kasparaičio ledo ritulio mokykla.

Šiandien dėl išaugusių elektros sąnaudų Elektrėnų ledo rūmams gresia uždarymas. Elektrėnų ledo rūmuose yra ir ledo ritulio komanda „Elektrėnų energija“, kurios, uždarius areną, neliktų.

Siekiant išsaugoti Elektrėnų ledo rūmus veikiančius, siūloma skirti finansavimą arenos 2023 metų elektros sąnaudoms padengti.

Pasiūlymas:

2023 metų biudžete papildomai numatyti 150 000 eurų asignavimus Elektrėnų ledo rūmų elektros sąnaudoms finansuoti.

Lėšų šaltinis: 

Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už degalus, baudų už administracinės teisės pažeidimus, kiti valstybės biudžeto šaltiniai.

Svarstyti Vyriausybei

53.

Seimo narys

Linas Jonauskas,

2022-11-03    

1. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolėje eilę metų jaučiamas pareigūnų trūkumas. Naujos funkcijos, per didelis krūvis ir mažas atlyginimas dažną pareigūną paskatina ieškotis kito darbo. Dabartinis atlyginimas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų nemotyvuoja. Taip pat maži atlyginimai neleidžia užpildyti trūkstamas darbo vietas. 

Tam, kad darbuotojus, turinčius aukštą kvalifikaciją, ilgametę patirtį aplinkosaugoje, galima būtų išlaikyti darbo vietose, reikalinga kelti jų koeficientą, kuris suteiktų galimybę darbuotojams išmokėti bent 1000 eurų atlyginimą (neto). Tam papildomai Aplinkos apsaugos departamentui reikia 2.5 mln. eurų.  Taip pat reikėtų numatyti 1.4 mln. išlaidas priedams už stažą, kurie padėtų išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus aplinkosaugos sistemoje.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba dėl naujų užduočių („NATURA 2000“ tinklo formavimas, ataskaitų EK rengimas, saugomų teritorijų plėtra pagal LRV programą ir kt.)  jaučia 10 papildomų etatų trūkumą. Jų išlaikymui reikėtų apie 240 tūkst. eur papildomų lėšų.

Todėl siūlome numatyti didesnį finansavimą Aplinkos ministerijai, Aplinkos apsaugos departamento bei Valstybinės saugomų teritorijų  tarnybos darbuotojų atlyginimų didinimui.

Pasiūlymas:

2023 metų biudžete papildomai numatyti 4 140 000 eurų asignavimus Aplinkos ministerijai, Aplinkos apsaugos departamento ir Valstybinės saugomų teritorijų ir jos direkcijų tarnautojų atlyginimų didinimo, naujų etatų finansavimui.

Lėšų šaltinis: 

Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už degalus, baudų už administracinės teisės pažeidimus, kiti valstybės biudžeto šaltiniai.

Svarstyti Vyriausybei

Seimo narys

Linas Jonauskas,

2022-11-03    

2. Siekiant didinti Lietuvos gyventojų susidomėjimą saugomomis teritorijomis, skatinti tvarų turizmą, siūloma prie 33 saugomų teritorijų direkcijų įrengti elektromobilių įkrovimo aikšteles (prie Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos, Anykščių regioninio parko direkcijos, Asvejos regioninio parko direkcijos, Aukštadvario regioninio parko direkcijos, Biržų regioninio parko direkcijos, Dieveniškių istorinio regioninio parko direkcijos, Dubysos regioninio parko direkcijos, Kamanų valstybinio gamtinio rezervato direkcijos, Kauno marių regioninio parko direkcijos, Krekenavos regioninio parko direkcijos, Kurtuvėnų regioninio parko direkcijos, Metelių regioninio parko direkcijos, Nemuno deltos regioninio parko direkcijos, Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos, Neries regioninio parko direkcijos, Pagramančio regioninio parko direkcijos, Pajūrio regioninio parko direkcijos, Panemunių regioninio parko direkcijos, Rambyno regioninio parko direkcijos, Salantų regioninio parko direkcijos, Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcijos, Sirvėtos regioninio parko direkcijos, Tytuvėnų regioninio parko direkcijos, Varnių regioninio parko direkcijos, Veisiejų regioninio parko direkcijos, Ventos regioninio parko direkcijos, Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcijos, Vištyčio regioninio parko direkcijos, Žagarės regioninio parko direkcijos, Žuvinto biosferos rezervato direkcijos).  

Vienos elektromobilių įkrovimo stotelės įrengimo kaina – 5 tūkst. eur. Iš viso prie 33 direkcijų įrengti po vieną elektromobilių įkrovimo stotelę kainuotų 165 tūkst. eur.

Pasiūlymas:

2023 metų biudžete 165 tūkst. eurų padidinti asignavimus Aplinkos ministerijai, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai elektromobiliams įkrauti skirtos infrastruktūros įrengimui.

Lėšų šaltinis: 

Valstybės biudžeto įplaukos iš automobilių taršos mokesčio, Klimato kaitos specialiosios programos lėšų, gautų už apyvartinius taršos leidimus.

Svarstyti Vyriausybei

Seimo narys

Linas Jonauskas,

2022-11-03    

3. 28 iš 33 saugomų teritorijų – nacionalinių ir regioninių parkų, rezervatų – direkcijų pastatuose, lankytojų centruose ir pagalbinėse patalpose naudojama iš saulės energijos pagaminta elektra. Saulės elektrinėms įsigyti ir įrengti Vyriausybė valstybinių parkų direkcijoms 2021-iems metams skyrė 511 tūkst. eurų.

Šiuo metu saulės elektrinių dėl lėšų trūkumo neįsirengė 5 valstybinės direkcijos. Likusiose direkcijose saulės elektrinių įrengimui reikėtų 70 tūkst. eurų.

Siekiant užtikrinti projekto tęstinumą, didinti valstybinės įstaigų, naudojančių atsinaujinančius energijos išteklius, skaičių, siūloma skirti finansavimą įrengti saulės  elektrines likusioms 5 direkcijoms.

Pasiūlymas:

2023 metų biudžete 70 tūkst. eurų padidinti asignavimus Aplinkos ministerijai, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai įsigyti ir saugomų teritorijų direkcijų pastatuose įsirengti saulės elektrines.

Lėšų šaltinis: 

Valstybės biudžeto įplaukos iš automobilių taršos mokesčio, Klimato kaitos specialiosios programos lėšos, gautos už apyvartinius taršos leidimus.

Svarstyti Vyriausybei

54.

Seimo narys

Juozas Baublys,

2022-11-03

Argumentai: 

Varėnos „Ąžuolo“ gimnazija - viena didžiausių savivaldybės mokyklų ir vienintelė gimnazija Varėnos mieste.

Gimnazijos pastatai yra senos statybos (1966 m.) ir nebuvo modernizuoti. Dėl šios priežasties pastatų eksploatacijos kaštai labai dideli.

Atlikus sienų termoizoliacijos darbus, pakeitus stogą, atnaujinus elektros instaliacijos sistemą, bent iš dalies modernizavus specializuotas ugdymosi patalpas, būtų taupomos gimnazijos ir savivaldybės biudžeto lėšos, ženkliai pagerėtų mokinių mokymosi ir darbuotojų darbo sąlygos, pasikeistų mokymosi aplinkų estetinis vaizdas - jos taptų moderniomis ir šiuolaikiškomis, kas yra itin svarbu ir aktualu gimnazijai.

Pasiūlymas:

Skirti 70 tūkst. Eur Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijos mokyklos paskirties pastatų modernizavimo projektui parengti ir bendrajai ekspertizei atlikti

Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką, Valstybės investicijų programos sutaupytos (nepanaudotos) lėšos, viršplaninės biudžeto pajamos.

Svarstyti Vyriausybei

55.

Seimo narys

Juozas Baublys,

2022-11-03

Argumentai:

Varėnos rajono savivaldybė, siekdama tinkamai įamžinti Dainavos apygardos partizaninį judėjimą ir partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago atminimą, įgyvendina projektą „Memorialo Dainavos apygardos partizanams atminti Merkinės miestelyje, Varėnos rajone, sutvarkymas“.

Memorialo teritorijoje, užimančioje apie 1,5 ha plotą, amžino poilsio atgulę apie 139 partizanai, ryšininkai ir jų rėmėjai, yra pastatyta koplyčia ir apie 160 kryžių. Šiuo metu tai yra teritoriniu atžvilgiu didžiausias memorialas Lietuvoje partizanams ir tremtiniams atminti, tačiau jis nėra deramai sutvarkytas ir pritaikytas vietos bendruomenei bei turistams iš Lietuvos ir užsienio lankyti.

2018 m. buvo parengtas memorialo komplekso koplyčios tvarkybos darbų projektas. 2020 m., gavus 50 tūkst. Eur finansavimą iš valstybės biudžeto ir skyrus 12,5 tūkst. Eur iš savivaldybės biudžeto, buvo parengti viso memorialo komplekso ir muziejaus pastato techniniai projektai bei pradėti koplyčios tvarkybos darbai.

Pažymėtina, kad Projektu siekiama sukurti erdvę, kuri reprezentuotų ne tik Varėnos krašto ar Dzūkijos, bet ir Lietuvos istoriją, partizaninį judėjimą, pagyvintų regiono kultūrinį gyvenimą, padidėtų ne tik šių objektų lankytojų srautas, bet ir turistų srautas visoje Pietų Lietuvoje.

Varėnos rajono savivaldybė finansinių galimybių pilnai įgyvendinti šį visai Lietuvai svarbų projektą neturi.

Pasiūlymas:

Skirti tęstiniam projektui „Memorialo Dainavos apygardos partizanams atminti Merkinės miestelyje, Varėnos rajone, sutvarkymas“ 250 tūkst. Eur memorialo inžinerinių statinių remonto darbams pradėti.

Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką, Valstybės investicijų programos sutaupytos (nepanaudotos) lėšos, gautos viršplaninės biudžeto pajamos.

Svarstyti Vyriausybei

56.

Seimo nariai

Linas Kukuraitis

Tomas Tomilinas,

2022-11-04

3

5 N

Argumentai:

Šiuo laikotarpiu Lietuvoje itin svarbu mažinti administracinę naštą nepasiturintiems gyventojams bei savivaldybių administracijoms. Tačiau to kas daroma šiuo metu nepakanka siekiant užtikrinti kiek įmanoma didesnį gerai veikiančios šildymo bei vandens išlaidų kompensavimo sistemos prieinamumą. Kadangi piniginės paramos teikimas yra savarankiška savivaldybių funkcija, dėl išplėstos prieinamumo apimties ir rekordiškai išaugusių energetinių kainų, savivaldybės turės papildomai dengti išaugusias kompensavimo išlaidas. Normalu, kad tai slopina savivaldybių administracijų motyvaciją skatinti žmones naudotis kompensacijomis, o neturint aktyvaus savivaldybių įsitraukimo, sunku tikėtis Vyriausybės siekiamo pasinaudojimo kompensacijomis. Norint, kad savivaldybės pilna apimtimi įsitrauktų į priemonės plėtrą, reikia sukurti įstatyminę garantiją, kad visos lėšos, kurios papildomai išleidžiamos kompensacijoms, būtų grąžinamos.

Pasiūlymas:

Papildyti 3 straipsnį 5 dalimi:

5. Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 5 straipsnio 2 punktu savivaldybių teikiamos paramos patiriamos išlaidos, viršijančios kiekvienos savivaldybės 2021 m. šios paramos rūšies išlaidų lygį, Vyriausybės nustatyta tvarka savivaldybėms kompensuojamos iš valstybės biudžeto.

Lėšų šaltinis: 

Viršplaninės kompensacijos už elektrą gyventojams ir verslui bei kitas finansavimas.

Svarstyti Vyriausybei

57.

Seimo nariai

Linas Kukuraitis

Tomas Tomilinas,

2022-11-04

Argumentai:

Šiuo metu  esant sunkiai ekonominei padėčiai visuomenėje kokybiškas ir tvarus socialinių paslaugų teikimas gyventojams yra itin svarbus.

Remiantis naujai tvirtinamu Socialinės reabilitacijos neįgaliesiems bendruomenėje finansavimo iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų tvarkos aprašu nuo 2023 m. sausio 1 d. numatomas akredituotų žmonių su negalia užimtumo centrų veiklos finansavimas gali iš esmės sutrikdyti daugelio NVO teikiamas paslaugas žmonėms su negalia.

Skaičiuojant pagal šių metų lygį, pagal siūlomą modelį, kai lėšos įstaigoms skaičiuojamos pagal įstaigų deklaruotą vietų skaičių, nevyriausybinei organizacijai, vykdančiai dienos užimtumą 25 žmonėms su negalia tektų apie 13,8 tūkst. eurų metams, t. y. po 6,9 tūkst. iš valstybės ir savivaldybių biudžetų. Turint tokį finansavimą, jokių kokybiškų ir tvarių  socialinių paslaugų neįmanoma suteikti.

Pasiūlymas:

2023 metų biudžete numatytą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansavimo dalį skirtą socialinės reabilitacijos neįgaliesiems bendruomenėje finansavimui padidinti dvigubai, t. y. iki 10,252 mln. eurų.

Lėšų šaltinis: 

Viršplaninės kompensacijos už elektrą gyventojams ir verslui bei kitas finansavimas.

Svarstyti Vyriausybei

58.

Seimo nariai

Linas Kukuraitis

Tomas Tomilinas,

2022-11-04

Argumentai:

Senstant visuomenei Lietuva kartu su visa Europa susiduria su sunkumais siekiant išlaikyti pensinio amžiaus asmenų orias pajamas. Sekdama kitų Europos valstybių teisine patirtimi Lietuva 2019 metais pasiryžo įvykdyti pensijų reformą. Norint užtikrinti stabilų pensijų augimą, mažėjant dirbančiųjų (ilgalaikės demografinės prognozės) nebeužtenka remtis vien iš darbo mokesčių surenkamomis pajamomis. Todėl buvo nuspręsta pensijos mokėjimą padalinti į dvi dalis „Sodros“ ir valstybės biudžetams. Pagrindinė valstybinė dalis turėjo remtis ne tik GPM surenkamomis pajamomis, bet ir kitais mokesčiais (akcizo mokesčiai, PVM ir t.t). Tai turėjo užtikrinti stabilų  senatvės pensijų augimą, remiantis ne tik darbo jėgos, bet ir kitais valstybės renkamais mokesčiais.

Tačiau 2023 metų biudžeto projekte netęsiami reformos metu apibrėžti siekiai. “Sodros” ir valstybinio biudžeto finansuojamų skirtingų pensijų indeksavimo augimo disproporcijos aiškiai rodo, kad ne tik, kad nepridedama iš kitų surenkamų mokesčių, bet pagrindinei daliai neskiriama ir visa darbo mokesčiais surenkama dalis. „Sodros“ (individuali) dalis kils 16%, o valstybės biudžeto (pagrindinė) - 9%, nors abi finansuojamos iš tų pačių darbo mokesčių. Jeigu „Sodros“ surenkamos įmokos ir ateities projekcijos leidžia pensijas didinti 16%, kodėl iš valstybės biudžeto didinama tik 9%? Siekiant išlyginti jau anksčiau sutartą balansą tarp valstybės ir „Sodros“ biudžeto pensijų mokėjime, siūloma pagrindinės dalies indeksavimą pakelti iki 16%, skiriant 170 milijonų eurų lėšų pensijų išmokėjimui. Tai kiekvieno pensininko pensiją padidintų apie 17 Eur /mėn.

Pasiūlymas:

2023 m. valstybės biudžete papildomai skirti 170 milijonų eurų Pagrindinės pensijos dalies indeksavimui iki 16%.

Lėšų šaltinis:

Gautos gyventojų pajamų mokesčio bei kitų mokesčių (PVM, akcizų) pajamos.

Svarstyti Vyriausybei

59.

Seimo narys

Jonas Varkalys,

2022-11-07

Argumentai: Siekiama užtikrinti nuoseklų darbų tęstinumą ir pratęsti Plungės rajono Kulių gimnazijos pastato remonto darbus. Kulių gimnazija pastatyta 1957 m., rekonstruojama nuo 2007 m. (tvirtintos pastato konstrukcijos, atlikti kiti remonto darbai), tačiau vis dar neatitinka higienos normų reikalavimų, gimnazijos aplinka nesudaro tinkamų sąlygų švietimo veiklų organizavimui ir vykdymui. Pažymėtina, kad mokinių skaičius gimnazijoje išlieka stabilus.

Pasiūlymas:

Siūloma skirti 410 tūkst. eurų „Plungės r. Kulių gimnazijos, Aušros g. 24, Kuliai, Plungės r. remontui“.

Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto įplaukos už parduotą valstybinę žemę.

Svarstyti Vyriausybei

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto / Komisijos nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Aplinkos apsaugos komitetas, 2022-10-26					Pritarti pateiktam Lietuvos Respublikos 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2146.	Atsižvelgti
2.	Ateities komitetas, 2022-10-31					Pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-2146 Atkreipti Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, Finansų ministerijos, Statistikos departamento dėmesį į Valstybės pažangos tarybos ir jos koordinacinės grupės patvirtintą būtinybę 2023 m. sukurti tinkamą organizacinį pagrindą ir finansuoti Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ parengimui ir įgyvendinimui (stebėsenai) reikalingų longitudinių – panelinių Lietuvos ilgalaikio socialinio tyrimo ir Šeimos ir gimstamumo tyrimo bandomąsias reprezentatyvias gyventojų apklausas, o nuo 2024 m. suteikti šiems tyrimams tvarų ilgalaikį finansavimą.	Svarstyti Vyriausybei
3.	Audito komitetas					1. Pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2146, tačiau, atsižvelgiant į Valstybės kontrolės 2022 m. spalio 28 d. išvadoje Nr. BPE-9 ,,Dėl struktūrinio postūmio užduoties“ ir Lietuvos banko 2022 m. spalio 27 d. išvadoje Nr. S 2022/(22.7.E-3600)-12-5062 „Dėl Lietuvos Respublikos 2023 metų valdžios sektoriaus balanso rodiklio poveikio pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui“ pateiktus pastebėjimus, ypač atkreipiant dėmesį į reikšmingai augsiantį valdžios sektoriaus deficitą, taip pat ženkliai didėsiančią valstybės skolą bei jos finansavimo kaštus, kas ilgesnio laikotarpio perspektyvos atžvilgiu gali apriboti fiskalinę erdvę ir nenumatytų iššūkių atveju mažinti valstybės galimybes švelninti jų poveikį ekonomikai ateityje, raginti Vyriausybę: 1) atsižvelgiant į tai, jog tiek tarptautinių organizacijų, tiek Lietuvos institucijų ekspertų vertinimu elektros ir dujų kainų kompensavimo mechanizmas, kai jis taikomas visiems namų ūkiams, nevertinant jų gaunamų pajamų ar suvartojamo energijos kiekio, yra per platus, brangus, neefektyvus ir neskatinantis energijos taupymo ir investicijų į atsinaujinančių energetikos išteklių naudojimą, užtikrinti, kad tokių visiems subjektams skirtų horizontalių kompensacinių priemonių taikymas būtų laikinas, ir, gerėjant situacijai, sustabdytas arba atitinkamai pakoreguotas, orientuojantis į labiausiai pažeidžiamas grupes; 2) didėjant atotrūkiui tarp valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų, kartu pabrėžiant būtinybę valdyti tvariais finansavimo šaltiniais nepadengtų ilgalaikių išlaidų augimą, neatidėlioti ir inicijuoti reikiamus pokyčius, siekiant sukurti subalansuotą, stabilią ir paprastą mokestinę sistemą su socialiai teisinga ir ekonomikai augti palankia mokesčių struktūra, taip pat viešųjų finansų subalansavimo tikslais atlikti sisteminę viešųjų išlaidų peržiūrą; 3) akcentuojant viešųjų finansų subalansavimo bei tvarumo svarbą, neatidėlioti ir parengti ilgalaikę valdžios sektoriaus skolos valdymo strategiją su patvirtintu veiksmų planu, kuris ekonomikos augimo laikotarpiu numatytų tvarią fiskalinės erdvės politiką, užtikrinančią valstybės skolos mažinimo ateityje kryptį bei priemones. 2. Vadovaujantis Seimo statuto 59^1straipsnio 1 dalies 5 punktu ir Seimo statuto 173 straipsnio 1 dalimi, pagal kurias Seimo Audito komitetas vertina bei teikia išvadą ir pasiūlymus dėl valstybės biudžeto projekto nuostatų, susijusių su Valstybės kontrolei siūlomų valstybės biudžeto asignavimų atitiktimi Valstybės kontrolės poreikiams, įvertinus valstybės biudžeto projektą ir jame Valstybės kontrolei numatytų skirti asignavimų dydį bei institucijos poreikius, įvertinta, kad 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Nr. XIVP-2146 Valstybės kontrolei numatyti asignavimai (10 016 tūkst. Eur) atitinka institucijos poreikius ir užtikrins Valstybės kontrolės įstatymu numatytų uždavinių pagal valstybės kontrolieriaus tvirtinamą veiklos planą įgyvendinimą. Pasiūlymų nėra.	Atsižvelgti
4.	Ekonomikos komitetas, 2022-10-24					Pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-2146 ir Komiteto pasiūlymams. Argumentai: Lietuvos keliai, asociacijos kreipimasis „Dėl 2023 m. valstybės biudžeto ir skiriamo finansavimo tinkamai Lietuvos kelių būklei užtikrinti“ (2022-10-12 Nr. G-2022-8414). Pasiūlymas: numatyti 2023 metams papildomą 157 mln. Eur finansavimą Kelių priežiūros ir plėtros programai įgyvendinti. Lėšų šaltinis: Finansų ministerija turėtų atitinkamai subalansuoti 2023 metų biudžeto išlaidas.	Svarstyti Vyriausybei
						Argumentai: Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos kreipimasis „Dėl Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai 2023 metams reikalingų papildomų lėšų“ (2022-10-12 Nr. G-2022-8430). Pasiūlymas: Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai 2023 metams numatyti papildomą 258 tūkst. Eur finansavimą. Lėšų šaltinis: Finansų ministerija turėtų atitinkamai subalansuoti 2023 metų biudžeto išlaidas.	Svarstyti Vyriausybei
5.	Europos reikalų komitetas, 2022-11-04					Pasiūlymai pagrindiniam Komitetui: 6.2.1. atsižvelgti į Komiteto 2022 m. rugsėjo 30 d. priimtą sprendimą Nr. 100-P-97, kad Seimo specializuoti Komitetai, svarstydami Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą arba šio įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, turi atsižvelgti į paskutines ES Tarybos rekomendacijas; 6.2.2. atsižvelgti į Užsienio reikalų ministerijos Europos reikalų komitetui pateiktą asignavimų poreikį; 6.2.3. atsižvelgti į Seimo kanceliarijos asignavimų poreikį; 6.2.4. atkreipti dėmesį, kad vidutiniu laikotarpiu svarbu siekti stabilizuoti Lietuvos valdžios sektoriaus skolos augimą ir palaipsniui mažinti valdžios sektoriaus deficitą, kad būtų išlaikytas finansų tvarumas; 6.2.5. atkreipti Vyriausybės dėmesį, kad vyraujant svarioms neigiamoms rizikoms viešieji finansai turi būti naudojami ypač atsakingai, todėl nuo plataus masto paramos ekonomikai pandemijos laikais turi būti pereinama prie laikinų, tikslinių, į pažeidžiamiausias visuomenės grupes orientuotų priemonių, reikalingų vidutinės trukmės fiskaliniam tvarumui užtikrinti; 6.2.6. atkreipti Vyriausybės dėmesį, kad tvariam, efektyviam Lietuvos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano priemonių įgyvendinimui svarbu investicijų ir struktūrinių reformų sparta ir įgyvendinimo kokybė.	Svarstyti Vyriausybei
6.	Kaimo reikalų komitetas, 2022-10-26					Pritarti Lietuvos Respublikos 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2146 ir komiteto išvadoms pagal Kaimo reikalų komiteto kuruojamas sritis, siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui įstatymo projektą tobulinti, atsižvelgiant į Kaimo reikalų komiteto pasiūlymus:
						Argumentai: VMVT pavesta funkcija – konfiskuotų gyvūnų realizavimo, perdavimo, grąžinimo, saugojimo (laikymo). Patirtos faktinės išlaidos funkcijos įgyvendinimui šiai dienai sudaro 75,7 tūkst. Eur ir iki metų pabaigos gali siekti iki 100 tūkst. Eur. VMVT skirti asignavimai tik 2022 m. – sudaro 50 tūkst. Eur. Atsižvelgiant į esamą situaciją, VMVT trūksta asignavimų šios funkcijos įgyvendinimui 2023 m. Pasiūlymas: 2023 m. Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai papildomai skirti 100 tūkst. Eur konfiskuotų gyvūnų realizavimo, perdavimo, grąžinimo, saugojimo (laikymo) funkcijai užtikrinti. Lėšų šaltinis: Iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vykdomos veiklos (eksportas, importas, tranzitas, sertifikavimas ir kt.) kasmet į valstybės biudžetą surenkamos pajamos.	Svarstyti Vyriausybei
						Argumentai: Pastaruosius kelerius metus lėšos valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) žemės ūkio funkcijoms vykdyti buvo numatomos mažesnės, negu apskaičiuotos pagal Lėšų, skirtų valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) žemės ūkio funkcijoms atlikti, apskaičiavimo metodiką, kuri patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. birželio 12 d.  įsakymu Nr. 3D-240 „Dėl valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) žemės ūkio funkcijoms atlikti skirtų lėšų apskaičiavimo metodikų patvirtinimo“. Šios lėšos skiriamos savivaldybių žemės ūkio skyriuose ir seniūnijose dirbančių darbuotojų darbo užmokesčiui, socialinio draudimo įmokoms, kitų darbų, prekių ir paslaugų išlaidoms apmokėti, patirtoms vykdant valstybės deleguotąsias žemės ūkio funkcijas. Patvirtinus Metodiką 2006 m., vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje, kuris sudaro didžiąją dalį skiriamų lėšų, buvo 500 Eur (1 731 Lt), ir nuo to laiko padidėjo bene tris su puse karto (2022 m. – 1 780,5 Eur). Kasmet didėjant vidutiniam mėnesiniam darbo užmokesčiui, didėjo ir poreikis savivaldybių žemės ūkio skyriuose ir seniūnijose dirbančių darbuotojų darbo užmokesčiui, tačiau papildomos lėšos nebuvo skiriamos. Lėšos, apskaičiuotos pagal Metodiką, proporcingai sumažintos kiekvienai savivaldybei. Pagal Metodiką, 2023-2025 m. pilnaverčiam valstybinių žemės ūkio funkcijų vykdymui kasmet reikėtų papildomai po 9, 93 mln. Eur. Lietuvos savivaldybių asociacijos duomenimis, 2023-2025 m. kasmet papildomai skiriant bent po 2 mln. Eur., būtų galima bent iš dalies suvaldyti susidariusią situaciją neatleidžiant darbuotojų, kurie Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginio plano įgyvendinimo laikotarpiu taps ypatingai svarbūs siekiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje numatytų ir ES mastu keliamų Žaliojo kurso tikslų. Būtent savivaldybių žemės ūkio skyriuose ir seniūnijose dirbantys žemės ūkio specialistai taps konsultantais ir pagalbininkais, padedančiais ūkininkams pasirinkti tinkamas ekoschemas ir įgyvendinti geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) standartus, kurie pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginį planą bus privalomi visiems ūkininkams, norintiems gauti ES paramą. Pasiūlymas: 2023 m. papildomai skirti 2 000 tūkst. Eur valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) žemės ūkio funkcijoms vykdyti (savivaldybėse ir seniūnijose dirbančių žemės ūkio specialistų darbo užmokesčiui). Lėšų šaltinis: įplaukos iš valstybinės žemės nuomininkų už galimybę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ir įrenginius valstybinėje žemėje nekeičiant žemės paskirties, pagal 2021 m. kovo 1 d. įsigaliojusio Žemės įstatymo Nr. I-446 9 ir 24 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 9^1 straipsniu įstatymo Nr. XIV-717 nuostatas. Preliminariai planuojama, kad per 2022 m. į valstybės ir savivaldybių biudžetus bus surinkta apie 2 mln. Eur.
7.	Kultūros komitetas 2022-10-31					Pritarti Lietuvos Respublikos 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2146 Komiteto kuruojamose srityse ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Kultūros komiteto pateiktus pasiūlymus dėl  papildomų asignavimų skyrimo, kuriems pritarė komitetas:
						Argumentai: 2020 m. atliktas Bibliotekų fondo valdymo tyrimas parodė, kad daugiau kaip 60 procentų viešųjų bibliotekų fonduose esančių dokumentų yra 10 metų ir senesni leidiniai (Vakarų Europos valstybių viešosiose bibliotekose 10–15 metų senumo leidiniai sudaro tik iki 10 procentų). Viešosiose bibliotekose ypač trūksta skaitomiausių kūrinių, paskutinių naujienų, kurias skaitytojai nori perskaityti čia ir dabar, tačiau yra priversti laukti mėnesių mėnesiais. Ypač sudėtinga situacija yra mažesnėse, kaimo bibliotekose – dėl riboto finansavimo knygoms įsigyti daugelis knygų mažesniųjų bibliotekų net nepasiekia. Lietuvos mokyklose vaikams trūksta grožinės literatūros laisvalaikio skaitymams, nes mokykloms neskiriamas tiesioginis finansavimas knygoms įsigyti, tad vienintelė galimybė – knygas rasti viešosiose bibliotekose. Raštingumas yra bet kokio mokymosi pagrindas, tačiau jis yra neįmanomas be skaitymo: turtingi ir įvairūs bibliotekų fondai reikalingi ne pačioms bibliotekoms ar leidėjams, o Lietuvos visuomenei. Pažymėtina, kad knygos brangsta ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse – per 2021–2022 metus vien popieriaus kaina kilo 80 proc. Žmonės knygų perka mažiau, nes dėl infliacijos jų perkamoji galia mažėja, tad dažniau knygas skolinasi iš bibliotekų. Kasmet numatomas mažesnis finansavimas (2021 m. – 1.06 EUR gyventojui; 2022 m. – 1 EUR gyventojui, 2023 m. numatyta – 0.96 EUR gyventojui) – tai dar mažiau naujų knygų, prastesnės galimybės jas rasti viešosiose bibliotekose. Siekiant ES vidurkio (vienam gyventojui – 1,22 euro) 2023 metams papildomai reikia 750 tūkst. EUR, t. y. iš viso turėtų būti planuojama 3.462 tūkst. Eur suma. Pasiūlymas: Skirti papildomai 750 tūkst. eurų LR Kultūros ministerijai bibliotekų fondams formuoti. Lėšų šaltinis: Papildomus 750 000 eurų skirti iš viršplaninių Valstybės biudžeto pajamų arba  pajamų, gautų iš akcizų už alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius, panaudojimas.	Svarstyti Vyriausybei
						Kino sritis greta savo meninės ir kūrybinės vertės, kartu yra ir veiklos sritis, skatinanti ekonomikos augimą, atvykstamąjį turizmą, kurianti naujas ir išlaikanti esamas darbo vietas, generuojanti prekių ir paslaugų apyvartą, pritraukianti užsienio investicijas bei itin svariai prisidedanti prie Lietuvos kultūros eksporto bei šalies įvaizdžio kūrimo ir jos vardo garsinimo pasaulyje. Svarbu pastebėti, jog Lietuvos kino sektorius per pastaruosius 10 metų išaugo kone 5 kartus, o tai pagrindžia ne tik į Lietuvą pritraukiamų užsienio investicijų filmų kūrimui ir gamybai (kai išlaidos patiriamos Lietuvoje) lėšų apimtys, tačiau ir pasiekiami išskirtiniai meniniai mūsų šalies kino talentų rezultatai. Lietuva, nors ir yra didžiausia Baltijos šalis bei ekonomika, tačiau valstybinis kino finansavimas Lietuvoje 2022 m. (bendras metinis kino sričiai skiriamas finansavimas per Lietuvos kino centrą - 8 254 000 Eur) yra kone perpus mažesnis nei Estijoje (2022 m. Estijoje skirta 13 032 042 Eur) ir tik vos didesnis nei Latvijoje (2022 m. Latvijoje skirta 7 455 298 Eur). Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuva, gaudama sąlyginai mažiausią valstybinį finansavimą kino sričiai pagal gyventojų skaičių, savo kino sektoriaus apimtimi sugeba vis tiek išlikti didžiausia ir tarptautinėje erdvėje labiausiai matoma bei pasiekianti ženklesnių laimėjimų, lyginant su Estija ir Latvija.  Pasiūlymas: Skirti  papildomai 1 000 tūkst. Eurų nuo pateiktos sumos įstatymo projekte  Nr. XIVP – 2146, kino valstybiniam finansavimui, skiriamam per Lietuvos kino centrą.  Lėšų šaltinis: Papildomus 1 000 000 Eurų skirti iš viršplaninių Valstybės biudžeto pajamų arba pajamų, gautų iš akcizų už alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius, panaudojimas.	Svarstyti Vyriausybei
						Argumentai: Lietuvos nacionalinis muziejus (toliau – Muziejus) įgyvendina investicinį projektą „Kultūros paslaugų kokybės gerinimas Lietuvos nacionalinio muziejaus Naujojo arsenalo padalinyje“ (toliau – Investicinis projektas). Įgyvendinant šį projektą 2023 metų IV ketvirtyje bus uždarytas Naujojo arsenalo pastatas (toliau – Pastatas) kapitalinio remonto darbams atlikti. Pastate 850 m² ploto užima saugyklos, kurios jau seniai nėra tinkamos eksponatams saugoti. Ruošiantis pastato kapitalinio remonto darbams šios saugyklos ir visos pastoviose Naujojo arsenalo ekspozicijose eksponuojamos vertybės turi būti iškraustytos į saugoti tinkamas patalpas. Muziejus tinkamų patalpų muziejaus vertybėms saugoti neturi, todėl minėtų eksponatų saugojimui 2022 m. liepos 4 d. buvo sudaryta „Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį“ Nr. 2022/07/04-G8G/173 dėl naujų patalpų (toliau – Saugyklų) adresu Galinės g. 8, Galinės k., Vilniaus raj. Sutartis sudaryta septynių metų laikotarpiui. Nuo 2022 m. vasaros į naujas išnuomotas saugyklas yra iškeliami eksponatai iš planuojamų uždaryti remontui patalpų ir kiti Muziejaus eksponatai, kuriems jau ilgą laiką trūko tinkamų saugojimui patalpų. Pagal pasirašytą sutartį Saugyklos nuoma sudarys 7893,67 eurus per mėnesį, 94 724,04 eurų per metus. Saugykloje užtikrinamas tinkamas mikroklimatas eksponatų saugojimui, todėl šildymo, vėdinimo, elektros energijos ir kitos komunalinės paslaugos kainuos 36 000 eurų per metus. Bendrai visos nuomos ir eksploatavimo paslaugų sąnaudos sudarys 131 000,0 eurų per metus. Pasiūlymas: skirti Lietuvos nacionaliniam muziejui 2023 m. papildomai 131 000 Eur nuomos ir eksploatavimo paslaugų išlaidoms padengti. Lėšų šaltinis: 131 000 Eurų skirti iš viršplaninių Valstybės biudžeto pajamų arba pajamų, gautų iš akcizų už alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius, panaudojimas.	Svarstyti Vyriausybei
						Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos (toliau - Nacionalinė biblioteka) 2023 m. biudžete nėra numatyta 200 000 Eur suma elektroninių mokslo duomenų bazių prenumeratai. Negavus lėšų Nacionalinė biblioteka negalės įsigyti mokslo duomenų bazių prenumeratos ir tokiu būdu negalės užtikrinti mokslinės bibliotekos statuso, nes atėję lankytojai neturės prieigos prie esminių mokslo šaltinių. 2021 m. buvo kreiptasi į Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministeriją dėl Nacionalinės bibliotekos įtraukimo į institucijų, finansuojamų iš ministerijos lėšų, sąrašą, tačiau šis prašymas buvo atmestas, nepriklausomai nuo to, kad Nacionalinė biblioteka yra mokslo institucija ir turi teisę būti įtraukta į šį sąrašą. Dėl šios priežasties buvo prašoma skirti atskirai Nacionalinei bibliotekai prenumeratai lėšų, kurios būtinos institucijos veikloms įgyvendinti. Pasiūlymas: skirti Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai 2023 m. papildomai 200 000 Eur elektroninių mokslo duomenų bazių prenumeratai. Lėšų šaltinis: 200 000 Eurų skirti iš viršplaninių Valstybės biudžeto pajamų arba pajamų, gautų iš akcizų už alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius, panaudojimas.	Svarstyti Vyriausybei
						Lietuvos centrinio valstybės archyvo įgyvendinamo investicijų projekto „Archyvų komplekso pastato Vilniuje, O. Milašiaus g. 23, statyba“ pabaiga numatyta 2023 metais. Statytojo teigimu, pastato įregistravimo procedūros turėtų būti baigtos iki 2023-06-01, tačiau rengiant investicinį projektą buvo įtrauktas 2 aukštų saugyklų įrengimas (stelažai, jų montavimas), taigi likę 8 aukštai, skirti dokumentų saugykloms, skaitykloms, edukacinėms erdvėms lieka neįrengti. Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba ne kartą kreipėsi į Kultūros ministeriją, Finansų ministeriją ir Vyriausybės kanceliariją nurodydama šį poreikį, tačiau lėšos skirtos nebuvo. Pasiūlymas: skirti papildomų 500 000 Eurų lėšų baigiamo statyti archyvų komplekso pastato Vilniuje, O. Milašiaus g. 23, įrengimui ir eksploatavimui. Lėšų šaltinis: 500 000 Eurų skirti iš viršplaninių Valstybės biudžeto pajamų arba pajamų, gautų iš akcizų už alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius, panaudojimas.	Svarstyti Vyriausybei
						Vadovaujantis Valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymo 5 straipsniu, pagrindinės Valstybinės kultūros paveldo komisijos (toliau – Paveldo komisija) funkcijos yra susijusios su kultūros paveldo apsaugos politikos ir strategijos formavimo ir įgyvendinimo klausimais. Svarbu pažymėti, jog 2017 m. priėmus naujos redakcijos Valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymą buvo deleguota naujų funkcijų, tačiau jų vykdymui papildomo finansavimo nebuvo skirta. Pasiūlymas: skirti Valstybinės kultūros paveldo komisijos uždaviniams įgyvendinti papildomai  90 tūkst. Eurų. Lėšų šaltinis: 90 000 Eurų skirti iš viršplaninių Valstybės biudžeto pajamų arba pajamų, gautų iš akcizų už alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius, panaudojimas.	Svarstyti Vyriausybei
8.	Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2022-10-28	14	3	1		Pritarti Lietuvos Respublikos 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2146 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: 6.2.1. Vyriausybei užtikrinti darbo užmokesčio 2023 m. mokėjimą nelegalios migracijos procesų valdymui laikinai papildomai priimtiems į darbą Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams, kurie bus įtraukti į pagal esamas grėsmes aktualizuotą tarnybos struktūrą. 6.2.2. Vyriausybei apsvarstyti galimybę Projekto 14 straipsnio 3 dalies 1 punktą papildyti nuostata, numatančia teisę nepažeidžiant nustatytų fiskalinės drausmės taisyklių skolintis krašto apsaugos sistemos finansavimui (užtikrinti ne mažiau kaip 2,52 proc. ir ne daugiau kaip 3 proc. BVP skyrimą), siekiant operatyviai užtikrinti NATO sąjungininkų pajėgų priėmimą Lietuvoje. 6.2.3. Atkreipti Vyriausybės dėmesį į tai, kad 2023 metais įsigaliojus Žvalgybos įstatymo pakeitimams Valstybės saugumo departamentui papildomai reikėtų numatyti 4 mln. eurų šiems pakeitimams įgyvendinti. 6.2.4. Argumentai: Atsižvelgiant į dėl Rusijos karo Ukrainoje sukeltos sudėtingos geopolitinės padėties Migracijos departamento prie VRM darbuotojų, kurie yra atsakingi už leidimų užsieniečiams atvykti į Lietuvą ir Europos Sąjungą išdavimą ir užsieniečių kontrolę Lietuvoje, žymiai padidėjusį darbo krūvį, nekonkurencingą atlyginimą ir dėl to pastaraisiais metais reikšmingai išaugusią Migracijos departamento darbuotojų kaitą, be kita ko, siekiant užtikrinti, kad į Lietuvą ir Europos Sąjungą nepatektų nepageidaujami asmenys, kai nacionalinio saugumo klausimas dėl paskelbtos mobilizacijos Rusijoje šiuo metu aštrėja ir užsieniečių patikros, jų kontrolės procedūros sudėtingėja, kartu laikantis nuoseklaus požiūrio, kai 2021-11-10 Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto protokoliniu sprendimu Nr. 104-P-70 buvo nutarta, kad planuojant 2023 m. valstybės biudžetą numatyti Migracijos departamentui ne mažesnį nei 1 300 tūkst. Eur darbo užmokesčio fondo augimą, Migracijos departamentui būtina numatyti proporcingą kitų vidaus reikalų sistemos įstaigų atžvilgiu darbo užmokesčio fondo augimą. Pasiūlymas: Migracijos departamentui prie VRM skirti ne mažiau kaip 1 300 tūkst. eurų darbo užmokesčio fondo augimui.  Lėšų šaltinis: Dėl pradėjusių mažėti pasaulinių energetinių išteklių kainų atitinkamai mažėja kompensavimo verslui išlaidos.	Svarstyti Vyriausybei
						Argumentai: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (toliau - Centras) atlieka daug visuomenei ir valstybei svarbių funkcijų. Šiuo metu Centras vykdo valstybei ir visuomenei svarbią užduotį – kuria žuvusių Lietuvos partizanų giminaičių biologinių mėginių (DNR) banką, kuriame tikimasi sukaupti ne mažiau kaip 40-50 tūkst. DNR mėginių. Biologinių mėginių bankas sudarytų galimybę efektyviau vykdyti žuvusių partizanų palaikų atpažinimą ir deramą palaidojimą. Tokiam dideliam   informacijos kiekiui apdoroti ir analizuoti reikalinga atitinkama (speciali) kompiuterinė įranga (pvz. M-FISys - Mass Fatality Identification System – masinių mirčių aukų identifikavimo sistema), kurios kaina sudaro apie 150 tūkst. eurų. Formuojant 2022 m. biudžetą buvo atsižvelgta į susidariusią didelę disproporciją tarp Centro ir kitų viešojo sektoriaus įstaigų darbuotojų atlyginimų koeficientų, todėl atlyginimų pakėlimui buvo skirta 150 tūkst. eurų. Tačiau 2023 m. biudžeto projekte ši suma nebeskiriama, todėl norint išlaikyti atlyginimų dydį 2022 m. lygyje reikėtų atleisti 11 darbuotojų, nors Centrui įstatymais priskiriamų funkcijų nuolat daugėja (pvz. Centrui prisidėjo Laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo komisijos aptarnavimo funkcijos, šiuo metu Seime svarstomas Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo projektas XIVP-1778, kurį priėmus Centrui bus numatytos papildomos funkcijos). Pasiūlymas: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui papildomai skirti 150 tūkst. eurų įsigyti programinę įrangą pokario kovų aukoms atpažinti ir 150 tūkst. eurų išlaikyti Centro darbuotojų darbo užmokestį 2022 m. lygyje.  Lėšų šaltinis: Dėl pradėjusių mažėti pasaulinių energetinių išteklių kainų atitinkamai mažėja kompensavimo verslui išlaidos.	Svarstyti Vyriausybei
						Argumentai: Valstybės saugumo departamento papildomas poreikis 2023 m. biudžete sudaro 4 968 tūkst. eurų, reikalingų žvalgybos pajėgumams palaikyti bei veiklos tęstinumui užtikrinti.  Pasiūlymas: Valstybės saugumo departamentui papildomai skirti  4 968 tūkst. eur žvalgybos pajėgumams palaikyti bei veiklos tęstinumui užtikrinti.  Lėšų šaltinis: Dėl pradėjusių mažėti pasaulinių energetinių išteklių kainų atitinkamai mažėja kompensavimo verslui išlaidos.	Svarstyti Vyriausybei
						Argumentai: Atsižvelgiant į korupcijos kaip grėsmės nacionaliniam saugumui aktualumo padidėjimą Europos Sąjungos regione, išaugusią tarptautinio papirkinėjimo riziką dėl Europos Sąjungos sankcijų paketo Rusijai, būtinybę stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą tiriant korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas ir siekiant užtikrinti tam pakankamus Specialiųjų tyrimų tarnybos pajėgumus, reikalingi papildomi valstybės biudžeto asignavimai, kurie finansuotų 22 naujas pareigybes (720 tūkst. eur). Taip pat siekiant užtikrinti Specialiųjų tyrimų tarnybai keliamų reikalavimų dėl  informacijos saugumo, informacinių sistemų veikimo patikimumo, veiklos tęstinumo atitikimą ir užbaigti dubliuojančių tarnybos IS/RN duomenų centrų diegimą, tarnybai būtini papildomi valstybės biudžeto asignavimai informacinių sistemų vystymui ir duomenų saugumui užtikrinti - 380 tūkst. eur. Atkreiptinas dėmesys, kad STT informacinių sistemų modernizavimui užsitęsus laike, tikėtina, jis taps brangesniu dėl padidėjusių kainų bei poreikio derinti anksčiau įsigytą bei perkamą techninę įrangą. Pasiūlymas: Specialiųjų tyrimų tarnybai papildomai skirti 1 100 tūkst. eur papildomoms pareigybėms, informacinių sistemų vystymui ir duomenų saugumui užtikrinti.  Lėšų šaltinis: Dėl pradėjusių mažėti pasaulinių energetinių išteklių kainų atitinkamai mažėja kompensavimo verslui išlaidos.	Svarstyti Vyriausybei
9.	Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2022-10-27					Pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui atsižvelgti į Komiteto pasiūlymus: 1. Siūlyti skirti papildomai, lyginant su įstatymo projektu (perskirstyti), 10 tūkst. eurų asignavimų Nacionalinė šeimos tarybai – šiai įstaigai minimaliai išlaikyti, skoloms padengti ir pavestoms funkcijoms vykdyti. Lėšų šaltinis: iš asignavimų, numatytų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos programai 09.02 „Socialinės išmokos“. 2. Siūlyti skirti papildomai, lyginant su įstatymo projektu, 15 tūkst. eurų asignavimų Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai – šiai įstaigai minimaliai išlaikyti: kitoms, su įstaigos išlaikymu susijusioms išlaidoms (paslaugoms ir prekėms) bei kompiuterinei ir biuro įrangai dalinai atnaujinti.  3. Įvertinti ir spręsti dėl Lietuvos savivaldybių asociacijos kreipimosi antro prašymo - dėl papildomų lėšų socialinei apsaugai finansuoti skyrimo iš sutaupytų piniginės socialinės paramos lėšų.  4. Siūlyti Vyriausybei į kiekvienų ateinančių metų valstybės biudžeto projekto planavimo, rengimo ir tvirtinimo procedūras labiau įtraukti Seimui atskaitingas institucijas, siekiant patenkinti realų šių institucijų finansavimo poreikį. Atkreiptinas dėmesys, kad kasmet Seimui svarstant ateinančių metų valstybės biudžeto projektą, Seimui atskaitingos institucijos prašo skirti papildomus asignavimus (lyginant su projektu) joms pavestoms funkcijoms vykdyti, tačiau jų prašymus svarstantys komitetai neturi pakankamai duomenų apie galimus lėšų šaltinius būtinus nurodyti atliepiant institucijų asignavimų poreikį.	Svarstyti Vyriausybei
10.	Sveikatos reikalų komitetas, 2022-10-26					Sprendimas: grąžinti 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą XIVP-2146 Vyriausybei patobulinti, atsižvelgiant į Sveikatos reikalų komiteto pasiūlymus: 6.2. Pasiūlymai:      . 6.2.1. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, pateiktais 2022 m. spalio 12 d. Sveikatos reikalų komiteto posėdyje posėdyje, 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte trūksta (nėra numatyta skirti) 16,9 mln. asignavimų Sveikatos apsaugos ministerijai ypatingai svarbių veiklų finansavimui. Atsižvelgus į tai,  teikiame šiuos Komiteto pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Sveikatos apsaugos ministerijai: Pasiūlymai Lietuvos Respublikos Vyriausybei: 1)   Siekiant užtikrinti Žemo slenksčio kabinetų, skirtų infekcinių ligų kontrolei vykdyti tarp narkotikus vartojančių asmenų, veiklos tęstinumui, skirti Sveikatos apsaugos ministerijai 840 tūkst. Eurų Žemo slenksčio kabinetų finansavimui; 2)  Siekiant sumažinti paraiškų dėl įtraukimo į kompensuojamųjų vaistų sąrašą vertinimo eiles, skirti Sveikatos apsaugos ministerijai 174 tūkst. Eurų, reikalingų  5 pareigybių finansavimui užtikrinti; 3)  Siekiant Valstybės medicinos rezervą pritaikyti poreikiams, išryškėjusiems karo Ukrainoje metu, skirti Sveikatos apsaugos ministerijai 1 204 tūkst. Eurų Valstybės medicinos rezervo formavimui. 4)   Siekiant įgyvendinti 2022 m. gegužės 24 d. priimtą Lietuvos Respublikos Pagalbinio apvaisinimo įstatymo Nr. XII-2608 1, 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 10, 14, 15 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 15^1 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1116 nuostatas, pagal kurias dvejus metus nuo pagalbinio apvaisinimo pradžios embrionų saugojimas lytinių ląstelių banke Vyriausybės nustatyta tvarka finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis, skirti Sveikatos apsaugos ministerijai 742 tūkst. Eurų embrionų saugojimo užtikrinimui; 5)   Siekiant padengti Ekstremalių sveikatai situacijų centro, Valstybinės teismo medicinos tarnybos, Higienos instituto, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, Nacionalinio transplantacijos biuro, Valstybinės akreditavo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos, Lietuvos bioetikos komiteto darbo užmokesčio fondo trūkumą, skirti Sveikatos apsaugos ministerijai  2 661 tūkst. Eurų šių įstaigų finansavimui (darbuotojų išlaikymui); 6)    Siekiant užtikrinti skaitmeninės platformos ESVIS (Ekstremalių situacijų valdymo informacinė sistema) funkcionalumus, užtikrinant licencijos įsigijimą, gyventojų pavėžėjimo paslaugos registracijos bei pačios sistemos palaikymą, skirti Sveikatos apsaugos ministerijai  1 200 tūkst. Eurų (bendras poreikis sudaro 4 006 tūkst. Eurų, tačiau likusią sumą rekomenduojama Sveikatos apsaugos ministerijai finansuoti savo lėšomis).  Pasiūlymai Sveikatos apsaugos ministerijai: 1) Atsižvelgiant į tai, kad Pažangos priemonės veikloms (Psichikos veiklų stiprinimui ir stigmos mažinimui) nebuvo skirta 1417 tūkst. Eurų (neskirta 840 tūkst. Eurų komunikacijos kampanijai ir 577 tūkst. Eurų savižudybių prevencijai), finansuoti šias veiklas Sveikatos apsaugos ministerijos lėšomis; 2) Atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos Vaikų dienos stacionarui išlaikyti nebuvo skirta 185,3 tūkst. Eurų, lėšų trūkumą padengti Sveikatos apsaugos ministerijos lėšomis; 3) Atsižvelgiant į tai, kad Visuomenės sveikatos biurų darbuotojų darbo užmokesčiui nebuvo skirta 2 000 tūkst. Eurų, lėšų trūkumą padengti Sveikatos apsaugos ministerijos lėšomis; 4) Atsižvelgiant į tai, kad kritiniui Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžių įstaigų – Ekstremalių sveikatai situacijų centro ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos išlaikymui nebuvo skirta 591 tūkst. Eurų, lėšų trūkumą dengti iš Sveikatos apsaugos ministerijos sutaupytų lėšų; 5) Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo skirta 3 000 tūkst. Eur tarptautinių įsipareigojimų (Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai COVID sekoskaitai vykdyti) vykdymui, finansuoti šių įsipareigojimų įgyvendinimą iš Sveikatos apsaugos ministerijos lėšų; 6) Siekiant užtikrinti skaitmeninės platformos ESVIS (Ekstremalių situacijų valdymo informacinė sistema) funkcionalumus, užtikrinant licencijos įsigijimą, gyventojų pavėžėjimo paslaugos registracijos bei pačios sistemos palaikymą, užtikrinti šiam tikslui Sveikatos apsaugos ministerijos lėšomis 2 806 tūkst. Eurų finansavimą (bendras poreikis sudaro 4 006 tūkst. Eurų, tačiau likusią sumą siūloma Vyriausybei finansuoti valstybės biudžeto lėšomis). 6.2.2. Atsižvelgiant į tai, kad Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui darbo užmokesčiui 2023 metams numatomi mažesni valstybės biudžeto asignavimai, lyginant su 2022 metais, taip pat į tai, kad departamentui pavesta atlikti naujas funkcijas - leidimų moksliniams tyrimams, susijusiems su narkotikais, leidimų pluoštinių kanapių gaminių gamybai išdavimu, šių veiklų priežiūros, taip pat augančiu prižiūrimų ūkio subjektų skaičiumi, siūlyti Vyriausybei papildomai Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui skirti 44 tūkst. Eurų (iš viso 1318 tūkst. Eurų, iš jų darbo užmokesčiui 1026 tūkst. eurų.)  6.2.3. 2023 m. planuojama metinė valstybės biudžeto įmoka, mokama už vieną draudžiamąjį valstybės lėšomis (537,7 EUR) yra apie 3 kartus mažesnė už planuojamą dirbančio asmens metinę PSD įmoką (1602 EUR) ir apie 1,3 karto mažesnė už planuojamą metinę savarankiškai PSD įmokas mokančiojo asmens įmoką (703,6 EUR). Pabrėžtina, kad nors už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis sumokamos mažiausios  PSD įmokos, jų sveikatos priežiūra PSDF biudžetui kainuoja brangiausiai. Atkreiptinas dėmesys, kad šių planuojamas valstybės lėšomis draudžiamųjų asmenų skaičius – 1,46 mln. Valstybės lėšomis draudžiamų asmenų sveikatos priežiūros išlaidos ženkliai viršija lėšas, kurias valstybės biudžetas perveda į PSDF biudžetą už šių asmenų sveikatos draudimą. Siekiant mažinti privalomojo sveikatos draudimo įmokų dydžio netolygumus pagal subjektus, kurie šias įmokas moka, siūlyti Vyriausybei ieškoti galimybių artimiausiais metais didinti valstybės biudžeto įmokos, mokamos už vieną draudžiamąjį valstybės lėšomis, dydį, priartinant šį dydį prie PSD įmokos, kurią moka savarankiškai dirbantys asmenys, dydžio. 6.2.4. Siūlyti Vyriausybei spręsti dėl 6569299  eurų skyrimo investiciniam projektui „Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo didinimas Širvintų rajono savivaldybėje“. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto viršplaninės pajamos ir skolintos lėšos.	Svarstyti Vyriausybei
11.	Švietimo ir mokslo komitetas, 2022-10-27					Argumentai: LR Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai darosi sunku užtikrinti tinkamą skundų nagrinėjimo procesą, nes, dėl žemo atlyginimo, kvalifikuoti specialistai nesirenka darbo šioje Tarnyboje. Nuo 2021 m. spalio mėn. iki dabar konkursas užimti vyriausiojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojo) pareigas buvo skelbtas 10 kartų: konkursas neįvyko dėl to, jog nebuvo kandidatų arba kandidatai neatvyko į konkursą. Nuo 2022 m. vasario mėn. iki dabar konkursas užimti patarėjo (karjeros valstybės tarnautojo) pareigas buvo skelbtas 8 kartus: daugiausia atvejų, kad konkursas neįvyko dėl to, jog nebuvo kandidatų, keli atvejai – kandidatai neatitiko bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų, o vienas atvejis – atsisakė eiti valstybės tarnautojo pareigas ir nėra kitų pretendentų, surinkusių 6 ar daugiau balų. Atsižvelgiant į tai, kad skundų nagrinėjimas dėl galimų akademinės etikos pažeidimų priskirtinas prie sudėtingų klausimų dėl teisinių veiklų pobūdžio ir atsižvelgiant į teisininkų darbo užmokesčio didelį tarpsektorinį konkurencingumą, būtina didinti minėtų specialistų (pretendentų į minėtas pareigybes) darbo užmokestį siekiant jų suinteresuotumo darbu Tarnyboje ir Tarnybos veiklos kokybės užtikrinimo. Kitu atveju, Tarnybos veikla – skundų dėl galimų akademinės etikos pažeidimų nagrinėjimas – netrukus taps iš esmės neįgyvendinama.  Pasiūlymas: Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai papildomai skirti 17 tūkst. eurų, kurie būtų skirti darbuotojų darbo užmokesčiui. Lėšų šaltinis: MTEP numatytos lėšos.	Svarstyti Vyriausybei
						Argumentai: Siekiant paskatinti bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarką pagal pakeistas Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisykles (LRV 2011-06-29 nutarimas Nr. 768 su vėlesniais pakeitimais), būtina padėti savivaldybėms organizuoti mokinių pavėžėjimą į toliau nuo namų esančias švietimo įstaigas. Valstybė ilgą laiką rėmė šios funkcijos įgyvendinimą centralizuotai įsigydama ir perduodama savivaldybėms geltonuosius autobusus, todėl būtiną šią paramą toliau tęsti. Pasiūlymas: Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai papildomai numatyti 6 mln. Eur mokinių pavėžėjimui organizuoti. Lėšų šaltinis: Skolintos lėšos, valstybės rezervo lėšos.	Svarstyti Vyriausybei
						Argumentai: Spalio 5 d. Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje buvo pateikta ŠMSM informacija, kad siekiant įgyvendinti Švietimo įstatymo nuostatas dėl visuotinio ikimokyklinio ugdymo užtikrinimo, planuojamos 27,7 mln. Eur. vertės investicijos į ikimokyklinio ugdymo infrastruktūrą. Patvirtintos regioninės pažangos priemonės, įtrauktos į Švietimo plėtros programą ir Regionų plėtros programą, Nr. Nr. 12-003-03-01-23 (RE) „Padidinti ugdymo prieinamumą atskirtį patiriantiems vaikams“ finansavimo gairės. Priemonė bus finansuojama pagal 2021-2027 m. Europos Sąjungos fondų investicijų programą. Nėra aišku, ar 27,7 mln. Eur bus investuojami iki pat 2027 m., ar per trumpesnį laikotarpį. Taip pat nėra aišku, kokios konkrečios išlaidos numatomos 2023 metais, nes jau nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. visi keturmečiai turi turėti galimybę lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigas savo savivaldybėse. Seimo priimti įstatymai turi būti įgyvendinami, todėl būtina tam reikalingas lėšas numatyti valstybės biudžete jau 2023 metais. Pasiūlymas: Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai papildomai numatyti 8 mln. eurų, kurie būtų skirti investicijoms į ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklo savivaldybėse plėtrą (naujų įstaigų/priestatų projektavimo darbams). Lėšų šaltinis: Gautos viršplaninės valstybės biudžeto pajamos ir skolintos lėšos, valstybės rezervo lėšos.	Svarstyti Vyriausybei
12.	Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2022-10-21					Siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Teisės ir teisėtvarkos komiteto sprendimams dėl Lietuvos Respublikos 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2146 (išvadų lentelėje) ir siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei svarstyti dėl asignavimų skyrimo šioms Teisės ir teisėtvarkos komiteto kuruojamoms institucijoms: 1. Konstituciniam Teismui papildomai skirti 40 tūkst. eurų leidinio, skirto Konstitucinio Teismo 30 metų sukakčiai paminėti, išleidimui ir jo pristatymui. Lėšų šaltinis: padidinti 2023 metų valstybės biudžeto pajamas, atitinkamai didinant pajamas iš akcizų degalams ir tabakui. 2. Teisėjų Tarybai papildomai skirti 1 365 tūkst. eurų išlaidoms, iš jų 865 tūkst. eurų darbo užmokesčiui ir 500 tūkst. eurų pašto paslaugų išlaidoms. Lėšų šaltinis: padidinti 2023 metų valstybės biudžeto pajamas iš geresnio administracinių baudų administravimo, o taip pat iš žyminio mokesčio surinktos lėšos. 3. Generalinei prokuratūrai papildomai skirti 3000 tūkst. eurų išlaidoms, iš jų: 1 300 tūkst. eurų prokuratūros pastatų remontui, 150 tūkst. eurų ĮIRIS steigimui, 1 milijonas eurų komunalinėms paslaugoms, 35 tūkst. eurų vienam valstybės ir tarnybos paslaptį sudarančių dokumentų naikinimo įrenginiui  įsigyti ir 515 tūkst. eurų darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms. Lėšų šaltinis: padidinti 2023 metų valstybės biudžeto pajamas, atitinkamai didinant pajamas iš akcizų degalams ir tabakui, o taip pat iš priteistų lėšų pagal prokurorų ieškinius ginant viešąjį interesą. 4. Vadovybės apsaugos tarnybai papildomai skirti 225 tūkst. eurų gyvenamųjų patalpų nuomos išlaidų išmokoms (nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. patvirtintus naujus socialinių ir kitų garantijų, susijusių su darbu LR diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir specialiose misijose, dydžius). Lėšų šaltinis: biudžeto lėšų perskirstymas.	Svarstyti Vyriausybei
13.	Užsienio reikalų komitetas, 2022-10-27					Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIVP-2146 ir Užsienio reikalų komiteto išvadoms.	Atsižvelgti
14.	Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2022-10-27	14	3	1		Argumentai: Drastiškai augant elektros, dujų, šilumos energijos ir kitoms kainoms, auga ir savivaldybių biudžetų išlaidos. Įstatymo projekte savivaldybėms prognozuojamas pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) augimas vidutiniškai yra apie 12 proc., daugelio mažesnių savivaldybių pajamų iš GPM augimas nesieks ir 10 proc. Be to, esant dabartinei ekonominei situacijai ir vertinant ekspertų teikiamas prognozes, kyla rizika, kad pajamos iš nekilnojamojo turto ar žemės mokesčių neaugs, nes savivaldybėms reikės mažinti šiuos mokesčius ar teikti lengvatas siekiant padėti mokesčių mokėtojams išgyventi ekonominį sunkmetį. Atsižvelgiant į tai, kyla didelė rizika, kad daugumos savivaldybių būtiniausių išlaidų poreikio augimas gerokai pralenks jų pajamų augimą ir savivaldybės nepajėgs vykdyti joms įstatymais numatytų įpareigojimų gyventojams. Tikslinga įstatymo projekte numatyti priemones šiai rizikai valdyti, t. y. galimybę kompensuoti savivaldybių padidėjusias išlaidas dėl elektros ir kitų energijos kainų augimo, ir užtikrinti savivaldybių galimybes subalansuoti 2023 m. biudžetus. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 14 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) skolintis valstybės vardu, kai yra poreikis ir kai dėl to nėra pažeidžiamos šio įstatymo 11 ir 21 straipsnių nuostatos: su valstybės skola susijusioms išlaidoms apmokėti; priemonėms, finansuojamoms iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, bendrai finansuoti, su šių priemonių įgyvendinimu susijusioms išlaidoms (tarp jų dėl netinkamo pridėtinės vertės mokesčio) apmokėti; Europos Sąjungos teisės aktais numatytai nacionalinei paramai žemės ūkio subjektams teikti; nenumatytoms įmokoms į Europos Sąjungos biudžetą mokėti; nenumatytoms išlaidoms dėl einamaisiais biudžetiniais metais vykdomo referendumo ir (arba) rinkimų apmokėti; Lietuvos Respublikos įsipareigojimams, susijusiems su naryste NATO, vykdyti (užtikrinti iki 2,52 procento bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) skyrimą), kai atsiranda papildomų lėšų poreikis Finansų ministerijai paskelbus BVP prognozę Lietuvos Respublikai; Lietuvos Respublikos įsipareigojimams, susijusiems su Europos Sąjungos politikos įgyvendinimu, vykdyti, įskaitant rezervinių lėšų sukaupimą ir (arba) paskolinimą, kaip tai numatyta Europos Sąjungos teisės aktuose, Europos Sąjungos institucijų ar organizacijų sprendimuose ir (arba) su tuo susijusiose sutartyse ar susitarimuose; išlaidoms, susijusioms su nepaprastosios padėties, ekstremaliųjų situacijų likvidavimu, jų padarinių šalinimu ir padarytų nuostolių padengimu iš dalies, kai nepakanka valstybės rezervo ir Vyriausybės rezervo lėšų, apmokėti; išlaidoms, susijusioms su atstovavimu Lietuvos Respublikai (Vyriausybei) užsienio ginčų sprendimo institucijose, įskaitant teisinių išvadų dėl jų sprendimų apskundimo parengimą, teisinių išvadų dėl sprendimų apskundimo gavimą ir atstovavimą Lietuvos Respublikai (Vyriausybei) atliekant kitus veiksmus, susijusius su Lietuvos Respublikos (Vyriausybės) interesų gynimu (bet tuo neapsiribojant), apmokėti; arbitražų ar teismų sprendimams, kurių pagrindu Lietuvos valstybei kyla pareiga mokėti sumas, vykdyti; šalies geležinkelių infrastruktūros išlaikymo išlaidoms, atsiradusioms dėl sankcijų Baltarusijos Respublikai taikymo ir dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą nutrūkus krovinių srautui ar verslo santykiams; karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo infrastruktūros projektų valstybinės reikšmės keliuose ir geležinkeliuose išlaidoms apmokėti; nenumatytoms išlaidoms dėl nuostolingų keleivių vietinio susisiekimo geležinkelių maršrutų, kai siekiama užtikrinti viešųjų paslaugų teikimą gyventojams, kompensuoti; išlaidoms dėl pasaulinių elektros ir dujų kainų augimo elektros ir dujų kainų daliai buitiniams ir nebuitiniams vartotojams kompensuoti; išlaidoms, susijusioms su dalyvavimu Europos Sąjungos ir tarptautinėse iniciatyvose, skirtose pagalbai Ukrainai, ir pagalbos Ukrainos gyventojams, nukentėjusiems dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą, teikimu, apmokėti, savivaldybių išlaidoms dėl išaugusių energijos išteklių kainų kompensuoti;“	Svarstyti Vyriausybei
						Argumentai: Valstybės įgyvendinamų reformų rezultatai priklauso ir nuo joms įgyvendinti skirto finansavimo. Siekiant sudaryti sąlygas savivaldybėms optimizuoti bendrojo ugdymo įstaigų tinklą, būtina užtikrinti finansavimą mokinių pavėžėjimui organizuoti ir mokytojams į savivaldybių ugdymo įstaigas pritraukti. Pasiūlymas: Skirti papildomus 6 mln. eurų asignavimų mokinių pavėžėjimo organizavimui ir 2 mln. eurų asignavimų mokytojų pritraukimui į savivaldybių ugdymo įstaigas. Lėšų šaltinis: Biudžeto lėšų perskirstymas.	Svarstyti Vyriausybei
		3	4			Argumentai: Siekiant paskatinti savivaldybes toliau optimizuoti ugdymo įstaigų tinklą, tikslinga įstatymo projekte numatyti galimybę savivaldybėms disponuoti nepanaudotomis mokinių ugdymo reikmėms finansuoti skirtomis tikslinėmis dotacijomis, negrąžinant jų į valstybės biudžetą, jeigu jau yra pasiekti nustatyti tikslai, rezultatai ar rodikliai. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Gautas ir nepanaudotas valstybės biudžeto dotacijų sumas savivaldybės grąžina asignavimų valdytojams, iš kurių jos buvo gautos, išskyrus nepanaudotą Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos, ir bendrojo finansavimo lėšų dalį ir nepanaudotą mokinių ugdymui lėšų dalį, kurią savivaldybės gali naudoti kitoms švietimo reikmėms finansuoti (mokymo aplinkai gerinti), jeigu yra pasiekti nustatyti mokinių ugdymo funkcijos įgyvendinimo tikslai, rezultatai ar rodikliai.“	Svarstyti Vyriausybei
						Argumentai: Iki šiol daugelį metų valstybinių funkcijų finansavimui savivaldybėms būdavo skiriamos mažesnės valstybės biudžeto tikslinių dotacijų sumos, negu apskaičiuotas lėšų poreikis pagal ministerijų patvirtintas metodikas (savivaldybėms tekdavo iš dalies finansuoti valstybines funkcijas savo biudžetų lėšomis). Kasmet skiriamos dotacijos bent jau nemažėdavo, tačiau 2023 metams numatyta apie 5 mln. eurų mažesnė tikslinių dotacijų suma valstybės deleguotoms funkcijoms finansuoti palyginti su 2022 m. Dotacijos mažinamos, nors funkcijų nesumažėjo. Negana to, numatomas ir funkcijų apimties augimas, pvz., Seimui priėmus naujos redakcijos Civilinės saugos įstatymą. Atkreiptinas dėmesys, kad Memorandumo 7 straipsniu politinės partijos įsipareigoja užtikrinti šimtaprocentinį valstybinių (valstybės perduotų savivaldybėms) funkcijų finansavimą. Toks įsipareigojimas pagrįstas ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo formuojama doktrina. Konstitucinis Teismas, 2002 m. sausio 14 d. nutarime konstatavo, kad jeigu įstatymais savivaldybėms perduodamos valstybės funkcijos, taip pat jeigu joms įstatymais arba kitais teisės aktais sukuriamos pareigos, turi būti numatomos ir šioms funkcijoms (pareigoms) reikalingos lėšos, taip pat kad jeigu biudžetiniams metams nepasibaigus savivaldybėms perduodamos dar ir kitos valstybės funkcijos (nustatomos pareigos), tam taip pat turi būti skiriamos lėšos. Šimtaprocentinis valstybės deleguotų funkcijų finansavimas yra numatytas ir Aštuonioliktosios Vyriausybės programoje (181.3 punktas). Pasiūlymas: Skirti papildomus asignavimus savivaldybių biudžetams, užtikrinant šimtaprocentinį valstybės deleguotų funkcijų finansavimą.  Lėšų šaltinis: Biudžeto lėšų perskirstymas.	Svarstyti Vyriausybei
						Argumentai: 2023 m. biudžete numatytas finansavimas kelių sektoriui niekaip neleis užtikrinti šalies kelių tinklo situacijos gerėjimo. Geriausiu atveju, bus užtikrinamas minimalus poreikis kelių degradacijai stabilizuoti, tačiau Gairėse numatytų kriterijų pasiekti, įskaitant tiltų ir viadukų būklės gerinimą, finansinių išteklių neužteks. Neskyrus papildomo finansavimo, išauga rizika, kad bus nepasiekti Lietuvos Respublikos strateginio planavimo dokumentuose numatyti tikslai, susiję su kelių infrastruktūros plėtra. Pasiūlymas: Numatyti 2023 metams papildomą 157 mln. eurų finansavimą Kelių priežiūros ir plėtros programai įgyvendinti. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos.	Svarstyti Vyriausybei
						Argumentai: Siekiant užtikrinti nuo 2020 m. sausio 1 d. pasikeitusio teisinio reguliavimo įgyvendinimą, Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) reikalingi papildomi žmogiškieji resursai. Seimo valdyba 2021 m. padidino VTEK didžiausią leistiną pareigybių skaičių nuo 25 iki 30 (5 vnt.), tačiau nei 2021 m., nei 2022 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymuose nebuvo numatyta lėšų naujoms pareigybėms finansuoti. Susiklosčiusi situacija kelia grėsmę, kad VTEK negalės pasiekti jai iškeltų tikslų ir uždavinių ir tinkamai vykdyti įstatymais jai pavestų funkcijų. Siekiant užtikrinti tinkamą funkcijų vykdymą, būtini ir sklandžiai veikiantys skaitmeniniai įrankiai. Skaitmeninių įrankių veiklai palaikyti ir tobulinti reikalingos lėšos. Pasiūlymas: Numatyti 2023 metams papildomą finansavimą Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, iš viso papildomai skirti 265 000 eurų, iš jų – 120 000 eurų darbo užmokesčiui.  Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos.	Svarstyti Vyriausybei
						Argumentai: VRK veiklą reglamentuojančiame konstituciniame įstatyme – Lietuvos Respublikos rinkimų kodekse, įsigaliojusiame 2022 m. rugsėjo 1 d., VRK yra numatytos naujos papildomos svarbios funkcijos, kurių VRK iki šiol nevykdė. Jų atlikimui užtikrinti, būtina numatyti atitinkamą finansavimą. Pasiūlymas: Numatyti 2023 metams papildomą 320 000 eurų finansavimą Vyriausiajai rinkimų komisijai joje dirbančių valstybės tarnautojų ir darbuotojų darbo užmokesčiui. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos.	Svarstyti Vyriausybei
15.	Žmogaus teisių komitetas, 2022-10-24					Pritarti Lietuvos Respublikos 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2146 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti, atsižvelgiant į pasiūlymus, kuriems Žmogaus teisių komitetas pritarė.
						Argumentai: Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos funkcijos nuo 2008 metų buvo plečiamos daugybę kartų (2016, 2017, 2018, du kartus 2022 metais), didžiausias leistinas Tarnybos pareigybių skaičius nuo to laiko nebuvo didinamas nė karto. Dėl darbo užmokesčiui skiriamo nepakankamo finansavimo, Tarnyba iki šiol neturėjo galimybės jų užpildyti, o atsiradusias papildomas funkcijas buvo priversta paskirstyti tarp darbuotojų, jau turinčių maksimalų darbo krūvį. Pasiūlymas: Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai skirti papildomus 60 tūkst. eurų darbo užmokesčiui.	Svarstyti Vyriausybei
						Argumentai: Seimo kontrolierių įstaiga dėl resursų stokos neturi objektyvių galimybių veiksmingai įgyvendinti jai priskirtas nacionalinės prevencijos institucijos ir nacionalinės žmogaus teisių institucijos funkcijas. Kadangi ne visos pareigybės yra „padengtos biudžeto asignavimais, todėl  nėra galimybių užpildyti pareigybių, kurios yra būtinos, siekiant veiksmingai vykdyti bent vieną iš dviejų minėtų Seimo kontrolierių įstatymu Seimo kontrolieriams pavestų mandatų. Pasiūlymas: Seimo kontrolierių įstaigai skirti papildomus 64 tūkst. eurų darbo užmokesčiui.	Svarstyti Vyriausybei
						Argumentai: Būtų siekiama sudaryti sąlygas darbuotojams ir tarnautojams dirbti nuotoliniu būdu (didžioji dauguma darbuotojų karantino laikotarpiu organizuojant nuotolinį (hibridinį) darbą naudojo asmeninę kompiuterinę įrangą, interneto ir ryšio priemones). Prašomos lėšos įstaigos išlaikymui, susijusios su paslaugų įkainių pokyčiais (elektros energijos, šildymo, kitų komunalinių paslaugų įkainių didėjimu). Pasiūlymas: Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai skirti papildomus 15 tūkst. eurų (nustatant bendrą asignavimų sumą 753 tūkst. eurų, iš jų 585 tūkst. eurų darbo užmokesčiui) įstaigos išlaikymui bei dalininiam kompiuterinės ir biuro įrangos atnaujinimui.	Svarstyti Vyriausybei
16.	Jaunimo ir sporto reikalų komisija, 2022-10-26					Argumentai: Lietuvos Respublikos sporto įstatymo (toliau – Įstatymas) 12 straipsnio 2 dalis nustato, kad įgyvendinant pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas ir vykdant pirminį profesinį mokymą mokykline profesinio mokymo organizavimo forma, yra privalomos ne mažiau kaip trys fizinio ugdymo pamokos per savaitę. Be to, mokiniui turi būti sudaryta galimybė pasirinkti neformaliojo švietimo programą, skirtą fizinio aktyvumo veikloms vykdyti. Įgyvendinant šią nuostatą dėl lėšų stygiaus Įstatyme numatytas tris privalomas fizinio ugdymo pamokas buvo planuojama įvesti palaipsniui. 2019-2020 mokslo metais privaloma trečioji fizinio ugdymo pamoka įvesta papildomai visose 6-ose klasėse. 2020-2021 mokslo metais tokia pamoka įvesta 7-oms ir 8-oms klasėms. Tačiau 2021-2022 ir 2022-2023 mokslo metais papildoma trečioji fizinio ugdymo pamoka nebuvo įvesta vyresnėms klasėms ir Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo planas nebuvo vykdomas. Papildomai skiriamai fizinio ugdymo pamokai iki šios Vyriausybės darbo pradžios nebuvo skirtas reikalingas papildomas finansavimas. Papildomoms fizinio ugdymo pamokoms buvo naudojamos valandos (pamokos), skirtos vaikų neformaliojo švietimo veikloms organizuoti. Tokiu būdu fizinio ugdymo pamokų skaičius padidėjo, bet sumažėjos vaikų neformaliajam švietimui skirtų valandų (pamokų) skaičius. Mokyklose ženkliai pakito neformaliojo vaikų švietimo užsiėmimų pasiūla, sumažėjo veiklų skaičius. Kyla mokytojų nepasitenkinimas dėl mažėjančių valandų neformaliajam vaikų švietimui. Nuo Įstatymo įsigaliojimo tik 2021 m. valstybės biudžete buvo numatytos ir skirtos papildomos lėšos reikalingos trečiajai fizinio ugdymo pamokai, 8-ose klasėje finansuoti. 2022 m. valstybės biudžete trečiajai fizinio ugdymo pamokai lėšos nebuvo skirtos, todėl fizinio ugdymo pamokų skaičius išliko nepakitęs ir šiuo metu tik 1–8 klasių mokiniams per savaitę skiriamos 3 fizinio ugdymo pamokos. Neabejotina fizinio aktyvumo svarba žmogaus ir ypač vaikų sveikatai. Deja, tik trečdalis vaikų yra pakankamai fiziškai aktyvūs, kasmet blogėja jų sveikata ir fizinis pajėgumas. Siekiant, kad gerėtų Lietuvos mokinių sveikata, fizinis pajėgumas ir raštingumas, būtina didinti privalomų fizinio ugdymo pamokų skaičių ir bent palaipsniui įgyvendinti minėtą Įstatymo nuostatą. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skaičiuoja, kad papildomos vienos fizinio ugdymo pamokos įvedimui nuo 2023-2024 mokslo metų visoms 9-oms (I gimnazijos) klasėms 2023 metais (4 mėn.) reikėtų 2,34 mln. eurų, o ir 10-oms (II gimnazijos) klasėms dar tiek pat (2x2,34 mln. eurų), t. y. viso kitų metų valstybės biudžete reikėtų numatyti  4,68 mln. eurų. Pasiūlymas: Skirti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai papildomai 4,68 mln. eurų privalomos trečios fizinio ugdymo pamokos įvedimui visose 9 (I gimnazijos) ir 10 (II gimnazijos) klasėse. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš padidinto loterijų ir lošimų mokesčio (lošimų mokesčio bazei nuo 2023 m. sausio 1 d. taikomas 18 proc. loterijų ir lošimų mokesčio tarifas).	Svarstyti Vyriausybei

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

Pažymėtina, kad 2023 metų biudžeto projektas parengtas atsakingai, siekiant užtikrinti spartų pajamų augimą, aukštų energijos kainų kompensavimą ir visapusišką pagalbą verslui. Lietuvos banko skaičiavimais įgyvendinus numatytas priemones ateinančių metų infliacija bus iki 2 procentinių punktų mažesnė.

Numatytas spartus pensijų ir minimalios mėnesinės algos augimas, kuris sieks apie 30 proc. per dvejus metus. Mėnesio pajamos po mokesčių ateinančiais metais vidutiniškai didės 120 eurų kultūros darbuotojams ir statutiniams pareigūnams, 150 eurų mokytojams, 160 eurų rezidentams, 170 eurų gydytojams. Taip pat sparčiai didinamas bazinis dydis, nuo kurio skaičiuojami viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai.

Energijos kainų augimo poveikiui gyventojams ir verslui švelninti numatyta daugiau kaip 1mlrd. eurų. Įvertinus Lietuvos banko ir Valstybės kontrolės pastabas, Komitetas siūlo padidėjusių elektros ir dujų kainų kompensavimo priemonę padaryti taiklesne, susiejant kompensaciją su minimalaus suvartojamo kiekio, už kurį būtų skiriama kompensacija, kriterijais.

Pagalba verslui apima energijos išteklių kompensavimą, mokesčių atidėjimą, lengvatines paskolas ir paramą investicijoms. Mokesčių atidėjimas, kaip pasiteisinusi skubi pagalbos priemonė turėtų būti prieinama kuo platesniam ratui įmonių susidūrusių su ekonominiais iššūkiais. Svarbu pabrėžti, jog ekonominio neapibrėžtumo laikotarpiu stabili mokestinė aplinka padeda išsaugoti darbo vietas ir kuria palankią aplinką naujoms investicijoms.

Nepaisant reikšmingo valdžios sektoriaus deficito, valstybės skolos ir BVP santykis (43 proc.) išlieka vienas mažiausių visoje ES. Tačiau augančios palūkanos didins valstybės skolos valdymo išlaidas ir atitinkamai mažins viešojo sektoriaus finansavimo galimybes. Valstybės kontrolės vertinimu skolos aptarnavimo išlaidos per ateinančius trejus metus gali padidėti iki 500 milijonų eurų. Todėl papildomos valstybės biudžeto išlaidos nepadengtos tvariais pajamų šaltiniais turi būti atidžiai įvertintos.

Lietuvos banko skaičiavimais sumažėjus energijos išteklių kainoms, subsidijų poreikis gali būti 450 mln. eurų mažesnis. Atitinkamai turėtų būti patikslinti 2023 metų biudžeto išlaidų ir deficito rodikliai. Pasitvirtinus nepalankiam ekonominės raidos scenarijui, būtina pasilikti fiskalinę erdvę papildomam ekonomikos skatinimui. Todėl mažesnės išlaidos energijos išteklių kompensavimui neturėtų būti keičiamos naujais įsipareigojimais.

Svarstant Seimo narių ir Seimo komitetų pasiūlymus, atsižvelgti į  Valstybės kontrolės pastabas, kad jau šiuo metu didelė dalis ilgalaikių įsipareigojimų nėra padengta tvariomis pajamomis. Papildomų išlaidų augimas turi būti atidžiai pasvertas, prioritetą skiriant krašto gynybos pajėgumams stiprinti, infliacijos mažinimo priemonėms ir pažeidžiamiausių visuomenės narių apsaugai. Siekiant tvaraus ekonomikos augimo, naujų darbo vietų kūrimo ir spartaus atlyginimų augimo, svarbu užtikrinti reikšmingas ilgalaikes investicijas į švietimo paslaugų kokybės didinimą bei mokslinius tyrimus.

Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikiant Seimui antrajam svarstymui pataisytą įstatymo projektą atkreipti dėmesį į aukščiau pateiktus pastebėjimus, įvertinti Valstybės kontrolės 2022 metų spalio 28 d. išvadoje Nr. BPE-9 ,,Dėl struktūrinio postūmio užduoties“, Lietuvos banko 2022 metų spalio 27 d. išvadoje Nr. S 2022/(22.7.E-3600)-12-5062 „Dėl Lietuvos Respublikos 2023 metų valdžios sektoriaus balanso rodiklio poveikio pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui“ pateiktas pastabas (pasiūlymus) ir Komiteto išvadą.

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Mykolas Majauskas, Liudas Jonaitis, Algirdas Butkevičius.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.

Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas

Biudžeto ir finansų komiteto biuro vyriausioji specialistė Audronė Čekanavičienė

---

[1] Assessment of the fiscal stance appropriate for the euro area in 2023. Prieiga per internetą: https://ec.europa.eu/info/system/files/efb_assessment_of_euro_area_fiscal_stance.pdf.

[2] Diskrecinėse priemonėse pateikiami joms skiriamų lėšų pokyčiai, o ne visa jų kaina tam tikrais metais.

[3] Prieiga per internetą: https://www.imf.org/en/Publications/CR/Issues/2022/07/27/Republic-of-Lithuania-2022-Article-IV-Consultation-Press-Release-and-Staff-Report-521360.

[4] Prieiga per internetą: https://finmin.lrv.lt/lt/naujienos/ebpo-politine-misija-ministre-g-skaiste-su-ekspertais-aptare-preliminarias-rekomendacijas-lietuvai.

[5] Prieiga per internetą: https://economy-finance.ec.europa.eu/system/files/2022-10/2023_dbp_lt_lt.pdf.

[6] 2022 m. kovo 2 d. Europos Komisijos komunikatas Tarybai. Prieiga per internetą: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52022DC0085&from=EN.

[7] EBPO. Prieiga per internetą: https://www.oecd.org/economy/lithuania-economic-snapshot/.

[8] Prieiga per internetą: https://economy-finance.ec.europa.eu/economic-and-fiscal-governance/stability-and-growth-pact/annual-draft-budgetary-plans-dbps-euro-area-countries/draft-budgetary-plans-2023_en.

[9] VK FI 2022 m. rugsėjo 20 d. paskelbė išvadą dėl ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimo Nr. BPE-8. Prieiga per internetą: https://www.valstybeskontrole.lt/LT/Product/24110/isvada-del-ekonomines-raidos-scenarijaus-tvirtinimo.

[10] Kolektyvinė sutartis dėl sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio didinimo 2022–2024 m.: Prieiga per internetą: https://sam.lrv.lt/uploads/sam/documents/files/%C5%A0akos%20kolektyvin%C4%97%20sutartis.pdf.

[11] Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinėje sutartyje numatytas 10,0 proc. darbo užmokesčio didinimas 2023–2024 m. Prieiga per internetą: https://www.svietimoprofsajunga.lt/wp-content/uploads/2021/11/2017-m.-lapkricio-22-d.-Lietuvos-svietimo-ir-mokslo-sakos-kolektyvines-sutarties-pakeitimas.pdf.

[12] Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro atlikta analizė, 2019 m. Prieiga per internetą: https://strata.gov.lt/images/tyrimai/Sveikatos%20specialistu%20poreikio%20tyrimas.pdf. 

[13] TVF pastaba, kad aukštame infliacijos fone viešojo sektoriaus atlyginimai turėtų augti. 2022-10-12 Fiscal Monitor. Prieiga per internetą: https://www.imf.org/-/media/Files/Publications/fiscal-monitor/2022/October/English/text.ashx.

[14] TVF aiškinamosios pastabos „Staff Guidance Note for Public Debt Sustainability Analysis in Market-Access Countries“, 2013-05-09. Prieiga per internetą: https://www.imf.org/external/np/pp/eng/2013/050913.pdf.

[15] Jei numatoma realioji palūkanų norma yra didesnė už realiojo BVP augimą, automatinė skolos dinamika yra teigiama ir ji didina skolą. Ir atvirkščiai, jei ekonomika auga sparčiau, nei numatoma realioji palūkanų norma, ši dinamika yra neigiama ir mažina skolą.

[16] Prieiga per internetą: www.tradingeconomics.com.

[17] Prieiga per internetą: https://finmin.lrv.lt/lt/naujienos/lietuva-ispirko-paskutine-jav-doleriu-euroobligaciju-emisija.

[18] Detalų taisyklių laikymosi vertinimą galima rasti interneto puslapyje kartu su šia išvada pateiktoje MS Excel darbaknygėje. Prieiga per internetą: https://www.valstybeskontrole.lt/LT/BiudzetoStebesena.

[19] Lietuvos Respublikos 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas, Nr. XIVP-2146, 2022 m. spalio 7 d., plačiau: čia.

Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2023 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas, Nr. XIVP-2143, 2022 m. spalio 7 d., plačiau: čia.

2023 m. Lietuvos biudžeto projektas, pateiktas Europos Komisijai, 2022 m. spalio 17 d., plačiau: čia.

[20] Lietuvos banko pozicija dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo Lietuvoje, 2021 m. liepos 23 d., plačiau: čia.

[21] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/36c56052f88011ecbfe9c72e552dd5bd?jfwid=qt54ci7ui