|
Argumentai:
Sveikatos reikalų
komitete yra svarstomas Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6 straipsnio
pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2936. Šiam įstatymo projektui 2023 m.
rugsėjo 28 d. registruotas Pasiūlymas dėl įstatymo įsigaliojimo termino
atidėjimo iki 2025 m. sausio 1 d. Įstatymo įsigaliojimo termino atidėjimas
iki šios datos gali žymiai paveikti valstybės biudžetą ir lemti 20 proc.
aukštos kvalifikacijos darbuotojų pasitraukimą iš Lietuvos dėl sveikatos
priežiūros paslaugų neprieinamumo darbuotojų sutuoktiniams ar registruotiems
partneriams.
2022 metais
Viešosios įstaigos „Investuok Lietuvoje“ atliktos apklausos metu nustatyta,
kad neįgyvendinus įstatymo projektu siūlomo pokyčio laiku, tiesioginių
užsienio investicijų įmonės prognozuoja 20 proc. aukštos kvalifikacijos
darbuotojų pasitraukimą iš Lietuvos dėl sveikatos priežiūros paslaugų
neprieinamumo darbuotojų sutuoktiniams ar registruotiems partneriams.
Įvertinus vienos didžiausių iš Investuok Lietuvoje apklaustų įmonių atvejį,
20 proc. darbuotojų pasitraukimas vien iš šios įmonės lemtų ~4,5 mln. eurų
grynųjų pajamų nuostolį iš valstybės biudžeto (neįvertinus valstybės
investuotų administracinių ir finansinių resursų, susijusių su iki šiol
atliktu specialisto pritraukimu, migracija ir integracija).
Šiuo metu jau
stebimas išduodamų (pakeičiamų) ES Mėlynųjų kortelių ir atvykstančių aukštos
kvalifikacijos specialistų skaičiaus mažėjimas lyginant su praėjusiais metais:
Migracijos departamento duomenimis, 2023 m. laikini
leidimai gyventi išduoti (pakeisti) 1 439 aukštos kvalifikacijos specialistams.
Migracijos metraščio
duomenimis, 2022 m. užsieniečiams, ketinantiems dirbti Lietuvos
Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, buvo
išduoti (pakeisti) 4 145 leidimai laikinai gyventi
(atitinkamai 2021 m. išduota (pakeista) 1428).
T. y., šiais
metais stebima 2,8 karto mažiau atvykstančių arba
liekančių Lietuvoje aukštos kvalifikacijos specialistų.
Atvykusiems
specialistams išlaikyti ir toliau dirbti aukštos pridėtinės vertės sektoriuose
būtinos priemonės, skirtos palankesniam sutuoktinių ir registruotų partnerių sveikatos
priežiūros paslaugų prieinamumo teisiniam reguliavimui. Pažymėtina, kad sprendimai
išvykti iš Lietuvos į kitas valstybes priimami kompleksiškai, vertinant ir nepakankamai
palankias aplinkybes, susijusias su ribotu sutuoktinių sveikatos paslaugų
prieinamumu. Be to, jau Lietuvoje gyvenančių specialistų ir šeimos narių
išlaikymo kaštai yra mažesni lyginant su jų pritraukimo į Lietuvą priemonių
įgyvendinimo kaštais.
Skaičiuojama, kad
šiuo metu Lietuvoje gyvenantys iš užsienio persikėlę aukštos kvalifikacijos
specialistai 2023 m. bendrai lems 85,8 mln. eurų grynųjų biudžeto pajamų
iš darbo santykių bei sumokamo PVM, atėmus išlaidas viešosioms paslaugoms.
Įgyvendinus
pokytį būtų tikimasi išlaikyti iš užsienio pritrauktų aukštos kvalifikacijos
specialistų augimą, kurie lemtų didėjančias valstybės biudžeto pajamas iš
darbo santykių bei sumokamą PVM. Taip pat būtų sudaromos sąlygos didinti
dirbančiųjų dalį pažangiųjų technologijų gamybos ir žinioms imliuose paslaugų
sektoriuose Lietuvoje, transformuoti ekonomiką, didinti produktyvumą ir
Lietuvos konkurencingumą.
Pasiūlymas: pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Įstatymo
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1. Šis
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. sausio
liepos 1 d.
2.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2023 m. gruodžio 31 d. 2024
m. birželio 30 d.
priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
|