LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTERIJA
____________________________________________________________________________________________________________________
|
Į |
|
|||
|
||||
|
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS NUTARIMO PROJEKTO |
||||
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija (toliau – ministerija), vykdydama Ministro Pirmininko pavedimą, įformintą Vyriausybės kanclerio 2021 m. liepos 21 d. rezoliucija Nr. S-2297, teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Seimo narių A. Bauros, S. Jovaišos, E. Pupinio, K. Bacvinkos 2020 m. gegužės 7 d., Seimo narių A. Papirtienės ir L. Jonaičio 2020 m. gegužės 12 d. pasiūlymų ir Seimo Švietimo ir mokslo komiteto 2020 m. gegužės 19 d. išvadoje išdėstytų pasiūlymų dėl Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 9, 10, 14, 17, 22, 23, 272 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 141 ir 142 straipsniais ir 2 priedu įstatymo projekto Nr. XIIIP-4637“ projektą (toliau – nutarimo projektas).
Nutarimo projektu siekiama įgyvendinti Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. vasario 17 d. sprendimo Nr. SV-S-46 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 16 punktą.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 9, 10, 14, 17, 22, 23, 272 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 141 ir 142 straipsniais ir 2 priedu įstatymo projekto Nr. XIIIP-4637 (toliau – Įstatymo projektas) siekis – įgyvendinti 2018 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/645, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/59/EB dėl tam tikrų kelių transporto priemonių kroviniams ir keleiviams vežti vairuotojų pradinės kvalifikacijos ir kvalifikacijos kėlimo ir Direktyva 2006/126/EB dėl vairuotojo pažymėjimų (toliau – Direktyva 2018/645), jos nuostatas įtraukiant į nacionalinius teisės aktus.
Siūlomu Įstatymo projektu būtų keičiamas formalusis vairuotojų profesinis mokymas, suteikiant jam neformaliojo suaugusiųjų švietimo statusą, tačiau Direktyva 2018/645 to nenumato, atvirkščiai, kaip tik ypatingą dėmesį skiria vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos suteikimo kokybei, mokymo turiniui atnaujinti, naujiems mokymo būdams ir šiuolaikinėms mokymo galimybėms naudoti. Pastebėtina, kad Įstatymo projektas prieštarauja pačios Direktyvos 2018/645 nuostatai, kad vairuotojų minimalus kvalifikacijos lygis turi būti panašus bent į Europos kvalifikacijų sąrangos 2 lygmenį, nustatytą 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijos (dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos kūrimo) II priede. Direktyvos 2003/59/EB 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės numato pradinės kvalifikacijos suteikimo sistemą. Jeigu vairuotojams yra būtina įgyti pradinę kvalifikaciją vežti krovinius ar keleivius, tai jos įgijimas negali prieštarauti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo nuostatoms. Pagal Profesinio mokymo įstatymo 31 straipsnį Kvalifikacijų tvarkymo institucija organizuoja profesinių standartų rengimą, nes pagal Švietimo įstatymo 391 straipsnio 5 dalį kvalifikacija privalo būti aprašyta atitinkamo sektoriaus profesiniame standarte, ją sudarančios kompetencijos gali būti įgyjamos mokantis pagal profesinio mokymo programą, teikiančią kvalifikaciją (Profesinio mokymo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), asmens įgytą kompetenciją vertina akredituota kompetencijų vertinimo institucija. Pastebėtina, kad mokymas akivaizdžiai atskirtas nuo kompetencijų vertinimo, kas, be kita ko, yra numatyta Direktyvoje 2003/59/EB. Svarbu pažymėti, kad 2022 m. sausio 1 d. įsigalioja naujas Asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1480 „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2015 m. sausio 14 d. įsakymo Nr. V-15 „Dėl Asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“, dar labiau užtikrinantis asmens įgytų kompetencijų vertinimo skaidrumą ir patikimumą. Asmens įgytą kvalifikaciją ir jos lygį patvirtina profesinio mokymo diplomas. Kitu atveju – periodinis vairuotojų mokymas (kvalifikacijos kėlimas, kai asmuo įgyja reikalingas papildomas kompetencijas arba atnaujina turimas žinias) galėtų būti vykdomas kaip neformalusis suaugusiųjų švietimas, nes šios programos kvalifikacijos nesuteikia. Pastebėtina, kad vykdant profesinio mokymo programas, teikiančias kvalifikaciją, visiems profesinio mokymo teikėjams privalu turėti licenciją, vadovaujantis Profesinio mokymo įstatymo 14 straipsniu bei Formaliojo profesinio mokymo licencijavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 822 „Dėl Formaliojo profesinio mokymo licencijavimo taisyklių patvirtinimo“, reikalavimai yra vienodi visiems profesinio mokymo teikėjams: tiek iš valstybės biudžeto finansuojamiems, tiek privatiems teikėjams, kurie turi teisę pasirinkti vykdyti formaliojo profesinio mokymo programą ar jos modulį, įregistruotą Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre. Šiuo metu licencijas, suteikiančias teisę vykdyti vairuotojų kroviniams ar keleiviams vežti mokymo programas, turi 66 profesinio mokymo teikėjai, iš jų – 14 valstybinių profesinio mokymo įstaigų, kiti yra privatūs profesinio mokymo teikėjai – uždarosios akcinės bendrovės ar kitų teisinių formų juridiniai asmenys. Socialinių partnerių išreikštas nuogąstavimas dėl dabar griežtų ir ribojančių reikalavimų licencijai gauti privatiems teikėjams ir galimai 4 valstybinių sektorinių profesinio mokymo centrų protegavimo yra nepagrįstas. Svarbu paminėti, kad nenorint vykdyti visos profesinio mokymo programos, galima gauti licenciją tik vienam, įstaigai aktualiam, moduliui.
Įstatymo projektu siūlomas profesionalių vairuotojų rengimo modelis, kam prireiktų ne tik papildomų lėšų iš valstybės biudžeto (nėra paskaičiuota), bet ir iškreiptų jau veikiančią profesinio mokymo sistemą, apimančią pirminį ir tęstinį, formalųjį ir neformalųjį profesinį mokymą. Dėl šių priežasčių nutarimo projekte pritariama Seimo narių A. Bauros, S. Jovaišos, E. Pupinio, K. Bacvinkos 2020 m. gegužės 7 d., Seimo narių A. Papirtienės ir L. Jonaičio 2020 m. gegužės 12 d. pasiūlymams ir Seimo Švietimo ir mokslo komiteto 2020 m. gegužės 19 d. išvadose išdėstytiems pasiūlymams.
Be to, Įstatymo projektu keičiamas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vaidmuo formuojant profesinio mokymo politiką, organizuojant, koordinuojant ir kontroliuojant jos įgyvendinimą, kas prieštarauja Profesinio mokymo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1 punktui. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta anksčiau, nutarimo projektu siūloma pritarti Seimo narių pasiūlymams ir Seimo Švietimo ir mokslo komiteto 2020 m. gegužės 19 d. išvadoje išdėstytiems pasiūlymams išvadai dėl Įstatymo projekto.
Atsižvelgus į Direktyvos 2018/645 nuostatą, kad dėl skirtingos valstybių narių praktikos neatsirastų tarpusavio pripažinimo kliūčių ir nebūtų apribota vairuotojų teisė kelti kvalifikaciją valstybėje narėje, kurioje jie dirba, turėtų būti reikalaujama, kad valstybių narių valdžios institucijos tuo atveju, kai baigtas mokymas negali būti nurodytas vairuotojo pažymėjime, išduotų standartiniuose modeliuose nurodytos formos kvalifikacinę vairuotojo kortelę, nutarimo projektu taip pat siūloma pritarti Seimo narių pasiūlymams ir Seimo Švietimo ir mokslo komiteto 2020 m. gegužės 19 d. išvadai dėl sąvokos „vairuotojo kvalifikacijos kortelė“ įvedimo.
Siekiant užtikrinti nuoseklų vaikų ir mokinių privalomojo eismo saugumo pagrindų mokymo organizavimą, nutarimo projektu siūloma pritarti Seimo narių A. Papirtienės ir L. Jonaičio 2020 m. gegužės 12 d. pasiūlymui Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo Įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 1 punktą papildyti priešmokykliniu ugdymu.
Nutarimo projekte nepritariama Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto 2020 m. gegužės 19 d. išvadoje pateiktam pasiūlymui dėl Įstatymo projekto įsigaliojimo, nes nurodyta data nebėra aktuali.
Kadangi Lietuva nuo 2020 m. gegužės 22d. vėluoja perkelti direktyvą (ES) 2018/645 į savo nacionalinę teisę ir dėl to Europos Komisija prieš Lietuvą yra pradėjusi dvi Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūras dėl šios direktyvos neperkėlimo, todėl atsižvelgiant į tai siūlytina imtis priemonių paspartinti Įstatymo projekto taisymą, svarstymą bei priėmimą Seime.
Nutarimo projektas teisės aktų nustatyta tvarka buvo skelbiamas Lietuvos Respublikos Seimo Teisės aktų informacinės sistemos Projektų registravimo posistemėje.
Pastabas ir siūlymus pateikė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Teisingumo ministerijos teiktos pastabos ir siūlymai buvo suderinti darbo tvarka. Į Susisiekimo ministerijos teiktas pastabas ir argumentus neatsižvelgta, parengta derinimo pažyma. Nutarimo projektui pritarė Lietuvos vairuotojų rengimo įstaigų asociacija, Vairavimo mokytojų gildija ir Lietuvos profesinių sąjungų aljansas, nutarimo projektui nepritarė Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „LINAVA“, Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacija, Tarptautinio transporto ir logistikos aljansas. Nesuderintos pastabos ir argumentai pateikti derinimo pažymoje.
Nutarimo projekto rengimą koordinavo ministerijos Mokymosi visą gyvenimą departamento direktorius Julius Jakučinskas, tel. +370 656 03 011, el. p. Julius.Jakuč[email protected], pagrindinės rengėjos Profesinio mokymo skyriaus vedėja Joana Vilimienė, tel. (8 5) 219 1145, el. p. [email protected], ir Profesinio mokymo skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Švelnienė, tel. (8 5) 219 1215, el. p. [email protected].
PRIDEDAMA:
1. Nutarimo projektas, 3 lapai.
2. Derinimo pažyma, 10 lapų.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė
Dalia Švelnienė, tel. (8 5) 2191215, el. p. [email protected]