aiškinamasis raštas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TARPTAUTINIŲ OPERACIJŲ, PRATYBŲ IR KITŲ KARINIO BENDRADARBIAVIMO RENGINIŲ ĮSTATYMO NR. I-555 5 IR 6 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Seimui pateiktas Seimo nutarimo projektas „Dėl NATO greitojo reagavimo pajėgoms, Jungtinėms ekspedicinėms pajėgoms priskirtų Lietuvos Respublikos karinių vienetų ir NATO ir Europos Sąjungos karinėse vadavietėse tarnybą atliekančių Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ Nr. XIVP-2258, kuriame siūloma reglamentuoti, kad Respublikos Seimas, vadovaudamasis <...> Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo (toliau – įstatymas) 6 straipsnio 2 ir 5 dalimis,<...> n u t a r i a: Siųsti nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. iki 440, o nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. – iki 541 Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų dalyvauti tarptautinėse operacijose, kai Šiaurės Atlanto Taryba priima sprendimą panaudoti NATO greitojo reagavimo pajėgas ir (arba) NATO karinių vadaviečių personalą tarptautinėje operacijoje arba Europos Sąjungos Taryba priima sprendimą panaudoti Europos Sąjungos karinių vadaviečių personalą tarptautinei operacijai.
Įstatymo 6 straipsnio 2 ir 5 dalyje reglamentuota, kad kitų valstybių teritorijose naudojamų kitos operacijos tikslais Lietuvos Respublikos karinių vienetų maksimalų dydį ir maksimalų jų buvimo kitų valstybių teritorijose laiką <...> nustato Lietuvos Respublikos Seimas, tačiau įstatyme nereglamentuota, kad Seimas nustato karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų dalyvavimą tarptautinėse operacijose. Atsižvelgiant, kad projekte reglamentuojama NATO greitojo reagavimo pajėgoms (toliau – NRF), priskirtų Lietuvos Respublikos karinių vienetų skaičius, o NRF yra Aljanso pirmo atsako pajėgos, galinčios vykdyti viso spektro operacijas ir misijas, įskaitant 5 straipsnio kolektyvinės gynybos operacijas, todėl būtina keisti ir įstatymo 5 straipsnį, reglamentuojantį kolektyvinės gynybos operacijas.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai
Seimo statuto projekto rengimą inicijavo NSGK komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ir komiteto narė Dovilė Šakalienė.
3. Kaip šiuo metu reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
Įstatyme reglamentuojama, kad Seimas sprendimą dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų išvykimo ir panaudojimo kolektyvinės gynybos ir kitos operacijos tikslais kitų valstybių teritorijose, taip pat dėl kitų valstybių karinių vienetų atvykimo ir panaudojimo kolektyvinės gynybos operacijos tikslais Lietuvos Respublikos teritorijoje priima Lietuvos Respublikos Seimas, Respublikos Prezidento teikimu priimdamas nutarimą.
4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Projekte siūloma numatyti, kad Seimas sprendimą dėl karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų išvykimo ir panaudojimo kolektyvinės gynybos ir kitos operacijos tikslais kitų valstybių teritorijose, taip pat dėl kitų valstybių karinių vienetų atvykimo ir panaudojimo kolektyvinės gynybos operacijos tikslais Lietuvos Respublikos teritorijoje priima Lietuvos Respublikos Seimas, Respublikos Prezidento teikimu priimdamas nutarimą.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Galimų neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai
Priimtas projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai.
7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Priimtas projektas neturės neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams
Projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priėmus projektą, kitų įstatymų priimti ar keisti nereikės.
10. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas
Projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų.
11. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei
Projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei.
12. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai
Priėmus projektą, kitų įstatymų priimti ar keisti nereikės.
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti
Papildomų lėšų nereikės.
14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Projekto rengimo metu specialistų vertinimų, rekomendacijų ir išvadų nebuvo gauta.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „nacionalinis saugumas“.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
Teikia
Seimo nariai:
Laurynas Kasčiūnas
Dovilė Šakalienė