Projektas Nr. XIVP-3748(2)
LIETUVOS RESPUBLIKOS
SPORTO ĮSTATYMO NR. I-1151 PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2024 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos sporto įstatymo Nr. I-1151 nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos sporto įstatymą Nr. I-1151 ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
SPORTO
ĮSTATYMAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas
1. Šis įstatymas nustato sporto principus, sporto sistemą ir jos valdymą, reglamentuoja valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų kompetenciją sporto srityje, sportininkų atstovo veiklą, reikalavimus fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto treneriams ir fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto instruktoriams, sporto organizavimą, asmenų sveikatos tikrinimą, sporto renginių saugumo reikalavimus, sporto finansavimą, antidopingo ir kovos su manipuliavimu aukšto meistriškumo sporto varžybomis politikos įgyvendinimą, valstybės skatinimą už pasiektus aukšto meistriškumo sporto laimėjimus.
2. Šis įstatymas netaikomas karių sporto veiklai, susijusiai su profesinei veiklai reikalingų fizinių ypatybių ugdymu.
3. Šis įstatymas statutinių valstybės tarnautojų profesinei veiklai ir šaulio tarnybai reikalingų fizinių ir psichinių ypatybių ugdymui, jų tobulinimui fiziniais pratimais (specialiajam fiziniam rengimui) taikomas tiek, kiek to nereglamentuoja kiti įstatymai, reglamentuojantys statutinių valstybės tarnautojų profesinę veiklą ir šaulio tarnybą.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Antidopingo taisyklių pažeidimas – ši sąvoka atitinka Tarptautinės konvencijos prieš dopingo vartojimą sporte 2 straipsnio 3 dalyje apibrėžiamą sąvoką „antidopingo taisyklių pažeidimas sporte“.
2. Aukšto meistriškumo sportas – asmens fizinės veiklos forma jaunių, jaunimo ir suaugusiųjų, išskyrus veteranus, amžiaus grupėse (pagal tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos ar paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams (pasaulio ar Europos) vadovaujančios organizacijos nustatytus amžiaus reikalavimus), kai pagal tam tikras taisykles varžantis su kitais asmenimis (individualiai arba komandoje) aukšto meistriškumo sporto varžybose (prireikus pasitelkiant gyvūnus ir (ar) technines priemones) siekiama nugalėti varžovus, taip pat veikla, kuria tobulinamos asmens fizinės ir psichinės savybės bei įgūdžiai, siekiant tinkamai pasirengti aukšto meistriškumo sporto varžyboms. Aukšto meistriškumo sportu taip pat laikoma asmens veikla, kuri, nors ir neatitinka nurodytų kriterijų, tačiau dėl susiklosčiusių tradicijų ar kitų aplinkybių visuotinai pripažįstama aukšto meistriškumo sportu.
· Jaunimo ir sporto reikalų komisija 2024-06-05:
Iš projektu keičiamo Sporto įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatytos aukšto meistriškumo sporto sąvokos apibrėžties ir atitinkamai kitų Sporto įstatymo straipsnių išbraukti intelekto negalią turinčių asmenų sportą ir studentų sportą (sporto judėjimams vadovaujančias organizacijas).
Pagrindiniam Švietimo ir mokslo komitetui kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija numatyti projektu keičiamame Sporto įstatyme nuostatas, užtikrinančias intelekto negalią turinčių asmenų sporto ir studentų sporto finansavimą valstybės biudžeto lėšomis.
Komiteto nuomonė - Nepritarti.
Komiteto argumentai:
Studentų sporto judėjimo finansavimas.
Studentų judėjimas yra aukšto meistriškumo sporto dalis, taip pat aukšto meistriškumo sportui priskirtinas savo sistema ir organizacine struktūra bei atitikimu Sporto įstatymo 19 straipsnyje nustatytiems kriterijams (10 kriterijų).
Šiuo metu studentų sporto judėjimui Lietuvoje vadovaujanti nevyriausybinė organizacija yra Lietuvos studentų sporto asociacija (toliau – LSSA), kuri yra Tarptautinės universitetų sporto federacijos (FISU) narė nuo 1993 m. liepos 8 d. ir Europos universitetų sporto asociacijos (EUSA) narė. Tarptautinis olimpinis komitetas nuo 1961 m. yra pripažinęs Tarptautinę universitetų sporto federaciją.
LSSA koordinuoja universitetų sporto veiklą, organizuoja Lietuvos studentų 23 sporto šakų čempionatus, Lietuvoje vykstančias Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos (SELL) žaidynes, yra atsakinga už sportininkų (studentų) vežimą į vyksiančias universiadas, už kuriose pasiektus laimėjimus (1–3 vietas), vadovaujantis Sporto įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 6 punktu, skiriamos valstybės premijos. LSSA, kaip ir kiti Sporto įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodyti subjektai (pvz., sporto šakų federacijos), siekiantys gauti valstybės biudžeto lėšų aukšto meistriškumo sporto programos įgyvendinti, turi atitikti Sporto įstatymo 19 straipsnyje nustatytus kriterijus.
Pažymėtina, kad universiadoje galima įvykdyti olimpinį normatyvą ir iškovoti kelialapį į olimpines žaidynes – 2023 metais olimpinį kelialapį iškovojo plaukikė Kotryna Teterevkova.
Studentų sportui finansuoti ŠMSM skirdavo iš priemonės, skirtos studijoms. Tačiau Valstybės kontrolė nustatė, kad toks finansavimas yra ydinga praktika, kai vienai organizacijai taikomas atskiras mechanizmas ir skiriamas atskiras finansavimas. Turi būti užtikrinta, kad lėšos nebūtų dubliuojamos (su sporto šakų federacijų aukšto meistriškumo sporto programomis), t. y. lėšų pasirengimui neskiriama, o skiriama tik atstovavimui varžybose. Todėl 2022 m. buvo priimti Sporto įstatymo pakeitimai, po kurių studentų sportas finansuojamas per aukšto meistriškumo sporto programas, kaip ir kitos sporto organizacijos (2023 m. buvo skirta 300 tūkst. Eur, 2024 m. – 400 tūkst. Eur).
Specialiosios olimpiados judėjimo finansavimas
Specialios olimpiados judėjimas finansuojamas per aukšto meistriškumo sportą. Taikoma tik išimtis dėl Pasaulinio antidopingo kodekso taikymo (kadangi kodekso draudžiamajame sąraše nurodyti vaistai specialiosios olimpiados sportininkų gali būti vartojami gydymo tikslais). Specialiosios olimpiados judėjimas aukšto meistriškumo sportui priskirtinas savo sistema ir organizacine struktūra bei atitikimu Sporto įstatymo 19 straipsnyje nustatytiems kriterijams (9 iš 10, nes, kaip minėta, taikoma išimtis dėl atitikimo Pasauliniam antidopingo kodeksui). Tarptautinis olimpinis komitetas yra pripažinęs Pasaulio specialiosios olimpiados komitetą ir remia jo veiklą.
Specialiosios olimpiados judėjimas, kaip ir kiti aukšto meistriškumo sporto judėjimai, turi aiškią sistemą: organizuojamos specialiosios olimpiados žaidynės, Europos bei Eurazijos specialiosios olimpiados, Lietuvoje įsteigta vienintelė organizacija, kuri vienija visus intelekto sutrikimus turinčius sportininkus – Lietuvos specialios olimpiados komitetas.
Specialiosios olimpiados judėjimą išbraukus iš aukšto meistriškumo sporto finansavimo sistemos, intelekto negalią turintys sportininkai būtų diskriminuojami, nes kitos negalios grupės (regos, klausos, judėjimo negalia ir kt.) yra priskiriamos aukšto meistriškumo sportui.
Valstybės kontrolė yra pažymėjusi, kad vienai organizacijai sukurti atskirą mechanizmą ir skirti atskirą finansavimą yra ydinga praktika.
3. Aukšto meistriškumo sporto atrankos varžybos (toliau – atrankos varžybos) – aukšto meistriškumo sporto varžybų ciklas, kurio metu siekiama atitikti tarptautinių subjektų nustatytas sąlygas ir įgyti teisę dalyvauti atitinkamų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų finaliniame etape.
4. Aukšto meistriškumo sporto pratybos (toliau – sporto pratybos) – aukšto meistriškumo sporto trenerio vadovaujama arba savarankiška sportininko veikla, kurios tikslas – pasirengti aukšto meistriškumo sporto varžyboms.
5. Aukšto meistriškumo sporto treneris – asmuo, vadovaujantis sportininko (-ų) aukšto meistriškumo sporto pratyboms, rengiantis jį (juos) aukšto meistriškumo sporto varžyboms ir (ar) jam (jiems) vadovaujantis šiose varžybose.
6. Aukšto meistriškumo sporto treniruočių stovykla – aukšto meistriškumo sporto pratybų proceso dalis, kai vykdomas tikslingas apibrėžtos trukmės sportininko (-ų) rengimas, siekiant įvertinti sportininko pasiektą parengtumo lygį ir šį lygį pakelti prieš konkrečias aukšto meistriškumo sporto varžybas.
7. Aukšto meistriškumo sporto varžybos – sporto šakos federacijos, kuri yra tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos narė, arba jos įgalioto juridinio asmens organizuojamas jaunių, jaunimo ar suaugusiųjų, išskyrus veteranus, amžiaus grupės sporto renginys arba tarptautinės aukšto meistriškumo sporto varžybos ar tarptautinių subjektų organizuojamos tarptautinės aukšto meistriškumo sporto varžybos, organizuojami kaip tos sporto šakos sporto varžybų sistemos sudedamoji dalis ir vykdomi pagal iš anksto paskelbtus nuostatus ir tarptautinės nevyriausybinės sporto organizacijos ar sporto šakos federacijos patvirtintas sporto šakos (šakų) taisykles (tiek, kiek tai neprieštarauja tarptautinės sporto šakos federacijos patvirtintoms taisyklėms).
8. Fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto instruktorius (toliau – instruktorius) – asmuo, talkinantis fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto treneriui.
9. Fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto trenerių arba instruktorių mokymai (toliau – mokymai) – teorinio ir praktinio mokymosi turinio elementų, laiduojančių fizinio aktyvumo arba aukšto meistriškumo sporto kompetencijų įgijimą, visuma.
10. Fizinio aktyvumo pratybos – fizinio aktyvumo trenerio vadovaujama aktyvi fizinė asmens (-ų) veikla, nesiekiant pasirengti aukšto meistriškumo sporto varžyboms ir (ar) dalyvauti jose.
11. Fizinio aktyvumo projektas – dokumentas, kuriame aprašoma laikina, ne nuolatinio pobūdžio juridinio asmens veikla, siekiant konkrečių, su fiziniu aktyvumu susijusių kiekybinių ir (ar) kokybinių rezultatų, nurodomi šios veiklos tikslai, uždaviniai ir priemonės, jų įgyvendinimo terminai, laukiami rezultatai ir jiems pasiekti reikalingos lėšos ir jų šaltiniai.
12. Fizinio aktyvumo treneris – asmuo, vadovaujantis asmens (-ų) fizinio aktyvumo veiklai ir (arba) šviečiantis visuomenę sporto, fizinio aktyvumo klausimais.
13. Fizinis aktyvumas – asmens fizinės veiklos forma, kuria siekiama tobulinti fizines ir psichines savybes bei įgūdžius neturint tikslo pasirengti aukšto meistriškumo sporto varžyboms ir (ar) dalyvauti jose, ugdyti socialinius įgūdžius ar stiprinti sveikatą, taip pat veikla šviečiant visuomenę sporto, fizinio aktyvumo ir jais pasiekiamo sveikatos stiprinimo klausimais.
14. Manipuliavimas aukšto meistriškumo sporto varžybomis – atitinka manipuliavimo sporto varžybomis sąvoką, apibrėžiamą 2014 m. rugsėjo 18 d. Europos Tarybos konvencijoje dėl manipuliavimo sporto varžybomis.
15. Nacionalinė antidopingo organizacija – nacionalinės antidopingo organizacijos statusą, kaip jis yra suprantamas Pasauliniame antidopingo kodekse, Lietuvoje atitinkanti Vyriausybės įgaliota įstaiga, atliekanti jai priskirtas funkcijas ir įgyvendinanti Pasaulinį antidopingo kodeksą.
16. Nacionalinė antidopingo programa – ketverių kalendorinių metų trukmės planavimo dokumentas, kuriame nurodomi nacionalinės antidopingo organizacijos veiklos, susijusios su Pasaulinio antidopingo kodekso įgyvendinimu, priemonės joms įgyvendinti, priemonių įgyvendinimo terminai, lėšų poreikis šio dokumento įgyvendinimo kiekvienų einamųjų kalendorinių metų laikotarpiu ir planuojami šių lėšų šaltiniai.
17. Nacionalinė fizinio aktyvumo programa – ketverių kalendorinių metų trukmės nacionalinės skėtinės nevyriausybinės organizacijos fizinio aktyvumo planavimo dokumentas, kuriame nurodomi švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus reikalavimus atitinkantys uždaviniai ir priemonės jiems įgyvendinti, priemonių įgyvendinimo terminai, priemonių įgyvendinimo vertinimo kriterijai ir jų reikšmės.
18. Nacionalinės antidopingo taisyklės – Pasaulinį antidopingo kodeksą ir tarptautinius standartus atitinkantis, su Pasauline antidopingo agentūra suderintas teisės aktas, reglamentuojantis sporto veiklos vykdymo sąlygas, kurių privalo laikytis sporto veikloje dalyvaujantys asmenys.
19. Sportas – visos asmens fizinės veiklos formos, kuriomis siekiama ugdyti ir tobulinti fizines ir psichines jo savybes bei įgūdžius ar stiprinti sveikatą.
20. Sportininkas – asmuo, kuris varžosi su kitais asmenimis aukšto meistriškumo sporto varžybose ir (ar) treniruojasi aukšto meistriškumo sporto pratybose, aukšto meistriškumo sporto treniruočių stovyklose, kurių tikslas – pasirengti aukšto meistriškumo sporto varžyboms.
21. Sporto bazė – statinys ar jo dalis, kurioje leidžiama fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto veikla.
22. Sporto bazių pagerinimo projektas – dokumentas, kuriame aprašoma laikina, ne nuolatinio pobūdžio juridinio asmens veikla, siekiant konkrečių, su sporto bazių pagerinimu susijusių kiekybinių ir (ar) kokybinių rezultatų, nurodomi šios veiklos tikslai, uždaviniai ir priemonės, jų įgyvendinimo terminai, laukiami rezultatai ir jiems pasiekti reikalingos lėšos ir jų šaltiniai.
23. Sporto klubas – juridinis asmuo ar jo padalinys, kurio tikslas – vienyti asmenis fiziniam aktyvumui, sveikai gyvensenai ir (ar) sportininkus, siekti kokybinių ir kiekybinių fizinio aktyvumo ir (ar) aukšto meistriškumo sporto rezultatų.
24. Sporto programa – ketverių kalendorinių metų trukmės aukšto meistriškumo sporto ir (ar) sporto šakų plėtojimo ir populiarinimo fizinį aktyvumą planavimo dokumentas, kuriame nurodomi juridinio asmens veiklos, nustatytos įstatuose, nuostatuose, statute ar kitame steigimo dokumente, tikslai, uždaviniai ir priemonės jiems įgyvendinti, priemonių įgyvendinimo terminai, priemonių įgyvendinimo vertinimo kriterijai, jų reikšmės, lėšų poreikis šio dokumento įgyvendinimo kiekvienų einamųjų kalendorinių metų laikotarpiu ir planuojami šių lėšų šaltiniai.
25. Sporto renginio dalyvis (toliau – dalyvis) – sporto renginyje dalyvaujantis asmuo, išskyrus žiūrovus.
26. Sporto renginio žiūrovas (toliau – žiūrovas) – asmuo, stebintis sporto renginį.
27. Sporto renginys – viešas renginys, kuriame populiarinamas sportas ir (arba) varžomasi.
28. Sporto šaka – sporto sritis, besiskirianti nuo kitų savitomis taisyklėmis, sportinės kovos metodais, technikos ir taktikos veiksmais, inventoriumi ir (ar) erdve, kurioje sportuojama. Sporto sritis taip pat laikoma sporto šaka ne dėl atitikties nurodytiems kriterijams, o dėl istoriškai susiklosčiusių aplinkybių ir (ar) visuotinio šios srities pripažinimo savarankiška sporto šaka. Sporto šakos skirstymą į disciplinas ir rungtis nustato tarptautinė (pasaulio) sporto šakos federacija.
29. Sporto šakos federacija – narystės pagrindu įsteigta nevyriausybinė organizacija, kuri tam tikroje teritorijoje (visoje valstybės teritorijoje ar jos administraciniame vienete) yra vienintelė atsakinga už tam tikrą sporto šaką: plėtoja tą sporto šaką, atstovauja jos atstovų interesams, nustato jai būdingus reikalavimus ir (ar) užtikrina jų laikymąsi, rengia ir įgyvendina įvairias tos sporto šakos populiarinimo priemones.
30. Strateginė sporto šaka – sporto šaka, kurios plėtojimui remti valstybė teikia prioritetą.
31. Tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų projektas (toliau – tarptautinių sporto varžybų projektas) – dokumentas, kuriame aprašoma laikina juridinio asmens veikla, siekiant konkrečių, su tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų organizavimu Lietuvoje susijusių kiekybinių ir (ar) kokybinių rezultatų, nurodomi šios veiklos tikslai, uždaviniai ir priemonės, jų įgyvendinimo terminai, laukiami rezultatai ir jiems pasiekti reikalingos lėšos ir jų šaltiniai.
32. Tarptautinė sporto šakos federacija – nevyriausybinė organizacija, pasaulio ar Europos mastu nustatanti pagrindines sporto šakos taisykles ir narystės pagrindu vienijanti keliose valstybėse įsteigtas ir tose valstybėse veiklą vykdančias šios sporto šakos federacijas.
33. Teisėjas – asmuo, užtikrinantis sporto šakos tarptautinės nevyriausybinės sporto organizacijos ar sporto šakos federacijos patvirtintų taisyklių ir paskelbtų nuostatų (tiek, kiek tai neprieštarauja tarptautinės sporto šakos federacijos patvirtintoms taisyklėms) laikymąsi tos sporto šakos aukšto meistriškumo sporto varžybose.
34. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Tarptautinėje konvencijoje prieš dopingo vartojimą sporte, Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme, Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Pasauliniame antidopingo kodekse.
3 straipsnis. Sporto principai
Sporto veikla grindžiama šiais principais:
1) lygiateisiškumo; šis principas reiškia, kad visi asmenys, nepaisant jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, amžiaus, negalios, religijos ar tikėjimo, seksualinės orientacijos ir socialinės ar ekonominės padėties, turi lygias teises sportuoti; lygiateisiškumo principo pažeidimu nelaikomos atskiros sporto varžybos vyrams, moterims, asmenims su negalia, sporto varžybos pagal amžiaus grupes, dalyvių skaičiaus sporto varžybose ribojimas;
2) sporto renginių saugumo; šis principas reiškia, kad turi būti imamasi visų reikiamų priemonių, jog vykstant sporto renginiui būtų išvengta neigiamų padarinių asmens gyvybei, sveikatai, turtui ir nebūtų pažeidžiami teisės aktų nustatyti reikalavimai, o jeigu neigiamų padarinių atsiranda ar teisės aktų nustatyti reikalavimai pažeidžiami, – būtų užtikrinta, kad šie padariniai bus pašalinti (teisės aktų nustatyta tvarka bus atkurta) per įmanomai trumpiausią laiką, patiriant įmanomai mažiausią žalą;
3) antidopingo; šis principas reiškia, kad, siekiant apsaugoti sportininkų ir kitų asmenų, savo sveikatą stiprinančių fiziniu aktyvumu, sveikatą ir užtikrinti sąžiningą varžymąsi sporte, valstybės, savivaldybių institucijos ir įstaigos bei sporto srityje veikiančios nevyriausybinės organizacijos imasi kovos su antidopingo taisyklių pažeidimais priemonių;
4) manipuliavimo aukšto meistriškumo sporto varžybomis draudimo; šis principas reiškia, kad asmenims draudžiama manipuliuoti aukšto meistriškumo sporto varžybomis ir turi būti apsaugota visuomenės teisė į sąžiningas aukšto meistriškumo sporto varžybas bei užtikrintas sąžiningas sportininkų varžymasis aukšto meistriškumo sporto varžybose;
5) sporto veiklos nepertraukiamumo; šis principas reiškia, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, sporto srityje veikiančios nevyriausybinės organizacijos, vykdydamos savo veiklą, privalo sudaryti tokias sąlygas, kad asmenys galėtų nuolat sportuoti ir taip stiprinti savo sveikatą;
6) asmenų laisvo apsisprendimo ir pasirinkimo; šis principas reiškia, kad asmenys turi teisę laisvai pasirinkti fizinės veiklos formas ir sporto šakas, jungtis į asociacijas, vienijančias savo narius sporto pagrindu, užsiimti sporto veikla, kurios nedraudžia įstatymai;
7) visuomenės skatinimo dalyvauti fizinio aktyvumo veiklose; šis principas reiškia, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos skatina žmones kiek įmanoma platesniu mastu užsiimti sporto veikla.
II SKYRIUS
SPORTO SISTEMA IR JOS VALDYMAS
4 straipsnis. Sporto sistema
Sporto sistema apima šias sritis:
1) fizinį aktyvumą;
2) aukšto meistriškumo sportą.
5 straipsnis. Sporto stebėsena ir jos priemonės
1. Valstybės sporto stebėseną, vadovaudamosi švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamais sporto stebėsenos rodikliais ir jo nustatyta tvarka bei remdamosi Sporto registro informacinės sistemos duomenimis, vykdo Vyriausybės įgaliota įstaiga, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos, taip pat savivaldybių administracijos; stebėseną turi teisę vykdyti ir sporto šakų federacijos.
2. Statistinius fizinio aktyvumo ir aukšto meistriškumo sporto tyrimus atlieka švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos oficialiosios statistikos ir valstybės duomenų valdysenos įstatymu.
3. Sporto registro informacinės sistemos valdytoja yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, duomenų valdytoja – švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija. Įstaigos, ugdančios ir (ar) rengiančios sportininkus, sporto organizacijos, sporto bazių valdytojai, juridiniai asmenys, gaunantys valstybės biudžeto lėšų šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 21 straipsnio 3 dalyje nurodytoms programoms ir šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose ir 21 straipsnio 10 dalyje nurodytiems projektams, savivaldybių administracijos, nacionalinė antidopingo organizacija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenis Sporto registro informacinei sistemai privalo teikti Sporto registro informacinės sistemos nuostatuose nustatyta tvarka. Sporto registro informacinėje sistemoje registruojami duomenys apie sporto organizacijas, sportininkus, aukšto meistriškumo sporto trenerius, fizinio aktyvumo trenerius, aukšto meistriškumo sporto instruktorius, fizinio aktyvumo instruktorius, teisėjus ir sporto bazes.
6 straipsnis. Lietuvos Respublikos Seimo, Vyriausybės ir kitų valstybės institucijų ir įstaigų kompetencija sporto srityje
1. Seimas nustato sporto politikos vystymosi kryptis, tvirtindamas Valstybės pažangos strategiją ir priimdamas įstatymus.
2. Vyriausybė Nacionaliniame pažangos plane nustato sporto politikos strateginius tikslus ir (arba) pažangos uždavinius ir šiems uždaviniams įgyvendinti skirtas nacionalines plėtros programas, jose nustato pažangos priemones.
3. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija formuoja valstybės sporto politiką, dalyvauja rengiant Nacionalinį pažangos planą ir jame nustatant sporto politikos strateginius tikslus ir (arba) pažangos uždavinius, rengia sporto politikos pažangos uždavinius įgyvendinančias nacionalines plėtros programas, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jų įgyvendinimą.
4. Valstybės sporto politiką pagal šiame ir kituose įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytą kompetenciją įgyvendina švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija, kuri yra biudžetinė įstaiga ir kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
5. Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija atlieka šias funkcijas:
1) administruoja ir finansuoja sporto programas;
2) administruoja ir finansuoja nacionalines fizinio aktyvumo programas, nacionalinius ir regioninius fizinio aktyvumo projektus, sporto bazių pagerinimo projektus;
3) administruoja ir finansuoja tarptautinių sporto varžybų projektus;
4) administruoja ir finansuoja pradinį, pagrindinį ir vidurinį ugdymą, vykdomą kartu su sportiniu ugdymu, skirtu išskirtinių sportinių gabumų turintiems mokiniams;
5) teikia sporto šakų federacijų konsultavimo paslaugas, stiprina sporto šakų federacijų kompetencijas;
6) skatina sportininkus ir jų aukšto meistriškumo sporto trenerius už pasiektus aukšto meistriškumo sporto laimėjimus;
7) atlieka kitas šiame ir kituose įstatymuose nustatytas ar švietimo, mokslo ir sporto ministro pavestas funkcijas.
6. Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų ir organizacijų, jų valdomų valstybės informacinių išteklių, kitų asmenų informaciją, būtiną nustatytoms funkcijoms atlikti.
7. Kitos valstybės institucijos ir įstaigos atlieka šiame įstatyme, kituose įstatymuose ir Vyriausybės nutarimuose, reguliuojančiuose sporto sritį, joms pavestas funkcijas sporto srityje ir sudaro sąlygas plėtoti sportą.
7 straipsnis. Nacionalinė sporto taryba ir jos kompetencija
1. Nacionalinė sporto taryba yra kolegiali, valstybės politikos sporto srityje formavimo ir įgyvendinimo klausimais Seimui, Vyriausybei ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai patarianti institucija.
2. Nacionalinė sporto taryba svarsto ir teikia pasiūlymas dėl:
1) sporto politikos strateginių tikslų ir (arba) pažangos uždavinių;
2) šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų projektų finansavimo valstybės biudžeto lėšomis prioritetų;
3) šio įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje nurodytų bendrųjų vertinimo kriterijų detalizavimo;
4) galimų nacionalinių fizinio aktyvumo programų krypčių, tikslų, uždavinių;
5) sporto šakų pripažinimo strateginėmis sporto šakomis kriterijų;
6) poreikio organizuoti į tarptautinės sporto šakos federacijos kalendorių įtrauktus pasaulio ir (ar) Europos čempionatus, pasaulio ir (ar) Europos taurių finalinius etapus, dėl kurių organizavimo Lietuvoje šio įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nurodyti subjektai kreipėsi dėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pritarimo pateikimo tarptautinei sporto šakos federacijai ar tarptautiniam subjektui tarptautinės sporto šakos federacijos ar tarptautinio subjekto nustatyta tvarka;
7) kitų sporto sričių plėtros klausimų.
3. Nacionalinę sporto tarybą sudaro ir jos nuostatus tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Į Nacionalinę sporto tarybą švietimo, mokslo ir sporto ministro teikimu įtraukiami valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ir nacionalinių skėtinių nevyriausybinių organizacijų (toliau – skėtinė organizacija), veikiančių sporto politikos srityje, atstovai.
4. Nacionalinės sporto tarybos nariai turi būti nepriekaištingos reputacijos. Nacionalinės sporto tarybos nariams taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos.
8 straipsnis. Nacionalinė antidopingo organizacija ir jos veiklos finansavimas valstybės biudžeto lėšomis
1. Nacionalinė antidopingo organizacija atlieka šias funkcijas:
1) rengia nacionalinę antidopingo programą, kurią tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras;
2) rengia ir, suderinusi su Pasauline antidopingo agentūra, teikia švietimo, mokslo ir sporto ministrui tvirtinti nacionalines antidopingo taisykles ir jas įgyvendina;
3) nacionalinėse antidopingo taisyklėse nustatyta tvarka vertina, ar valstybės biudžeto lėšų prašantys juridiniai asmenys įgyvendina šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytą reikalavimą, ir apie šio reikalavimo įgyvendinimą teikia informaciją švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai;
4) koordinuoja Tarptautinės konvencijos prieš dopingo vartojimą sporte (toliau – Konvencija prieš dopingo vartojimą sporte), Europos Tarybos Antidopingo konvencijos ir Europos Tarybos Antidopingo konvencijos Papildomo protokolo įgyvendinimą;
5) vykdo dopingo kontrolę, laikydamasi Konvencijos prieš dopingo vartojimą sporte ir Pasaulinio antidopingo kodekso reikalavimų;
6) nustato antidopingo taisyklių pažeidimus, ištiria juos ir tyrimo rezultatus perduoda sankcijas taikantiems subjektams nagrinėti, antidopingo taisyklių nustatyta tvarka skelbia informaciją apie paskirtas sankcijas;
7) įgyvendina dopingo prevencines, informavimo ir švietimo priemones, skirtas kovai su dopingo vartojimu sporte;
8) bendradarbiauja su nacionalinėmis, kitų valstybių ir tarptautinėmis antidopingo bei kitomis organizacijomis, nacionalinėse antidopingo taisyklėse nustatyta tvarka teikia šioms organizacijoms informaciją;
9) nacionalinėse antidopingo taisyklėse nustatyta tvarka išduoda sportininkams leidimus vartoti gydymui;
10) atlieka kitas Konvencijoje prieš dopingo vartojimą sporte, Pasauliniame antidopingo kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas ir pareigas.
2. Nacionalinei antidopingo programai įgyvendinti valstybės biudžeto lėšos skiriamos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų.
3. Nacionalinė antidopingo organizacija savo interneto svetainėje skelbia šiuos einamųjų kalendorinių metų duomenis: nacionalinės antidopingo organizacijos metinio biudžeto sąmatą (išskiriant nacionalinės antidopingo organizacijos veiklai administruoti numatytas išlaidas), nacionalinę antidopingo programą, kuriai įgyvendinti prašoma valstybės biudžeto lėšų, nacionalinių antidopingo programų, kurioms įgyvendinti buvo skirta valstybės biudžeto lėšų, įgyvendinimo ataskaitas.
9 straipsnis. Kovos su manipuliavimu aukšto meistriškumo sporto varžybomis koordinavimas
1. Kovos su manipuliavimu aukšto meistriškumo sporto varžybomis koordinatoriaus funkcijas atlieka Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota įstaiga, kurios teisinė forma yra viešoji įstaiga. Šios įstaigos savininkė yra valstybė, o savininko teises ir pareigas įgyvendina Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
2. Kovos su manipuliavimu aukšto meistriškumo sporto varžybomis koordinatorius atlieka šias funkcijas:
1) koordinuoja sporto organizacijų ir valstybės institucijų bei įstaigų veiklą, susijusią su kova su manipuliavimu aukšto meistriškumo sporto varžybomis;
2) renka ir teikia sporto organizacijoms ir valstybės institucijoms bei įstaigoms, kurių veikla susijusi su kova su manipuliavimu aukšto meistriškumo sporto varžybomis, informaciją, aktualią kovojant su manipuliavimu aukšto meistriškumo sporto varžybomis;
3) kaupia, analizuoja ir apibendrina informaciją apie neįprastas ir (ar) įtartinas lažybas dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje vykstančių sporto varžybų;
4) teikia informaciją apie galimus teisės aktuose nurodytus sporto taisyklių pažeidimus teisėsaugos institucijoms arba sporto organizacijoms ir (arba) sporto lažybų organizatoriams;
5) nustato, analizuoja ir vertina su manipuliavimu aukšto meistriškumo sporto varžybomis susijusią riziką;
6) švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka vertina, ar valstybės biudžeto lėšų prašantys juridiniai asmenys įgyvendina šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytą reikalavimą, ir apie šio reikalavimo įgyvendinimą teikia informaciją švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai įstaigai;
7) bendradarbiauja su tarptautinėmis organizacijomis bei nacionalinėmis kovos su manipuliavimu aukšto meistriškumo sporto varžybomis platformomis, kaip jos suprantamos Europos Tarybos konvencijoje dėl manipuliavimo sporto varžybomis;
8) savo interneto svetainėje skelbia šiuos einamųjų kalendorinių metų duomenis: priemones, kuriomis įgyvendinama Europos Tarybos konvencija dėl manipuliavimo sporto varžybomis, jų terminus ir joms skirtas valstybės biudžeto lėšas, šių priemonių įgyvendinimą.
3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytų kovos su manipuliavimu aukšto meistriškumo sporto varžybomis koordinatoriaus funkcijų atlikimas yra finansuojamas iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir (ar) kitų lėšų.
10 straipsnis. Savivaldybių institucijų kompetencija sporto srityje
1. Savivaldybės atstovaujamoji institucija:
1) atsižvelgdama į Nacionaliniame pažangos plane nustatytus sporto politikos strateginius tikslus ir (arba) pažangos uždavinius, švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamą strateginių sporto šakų sąrašą, vietos bendruomenės poreikius, planuoja savivaldybės sporto plėtros priemones ir projektus, nustato savivaldybės biudžeto lėšomis finansuotinas sporto sritis, skatina viešojo ir privataus sektorių partnerystę sporto srityje;
2) nustato sporto srityje veikiančių fizinių ir juridinių asmenų veiklos finansavimo iš savivaldybės biudžeto kriterijus ir tvarką;
3) tvirtina programas ar projektus, skatinančius savivaldybės teritorijoje sporto srityje veikiančių fizinių ir juridinių asmenų veiklas.
2. Savivaldybės vykdomoji institucija:
1) analizuoja sporto būklę savivaldybėje, įgyvendina Nacionaliniame pažangos plane nustatytus sporto politikos strateginius tikslus ir (arba) pažangos uždavinius savivaldybėje bei savivaldybės sporto plėtros priemonių ir projektų jiems pasiekti įgyvendinimą;
2) vykdo sporto bazių ir infrastruktūros plėtrą, užtikrina jų teikiamų paslaugų prieinamumą vietos bendruomenei;
3) organizuoja vietos bendruomenės šviečiamąją veiklą apie fizinio aktyvumo naudą sveikatai, socialinių įgūdžių ugdymui;
4) rengia ir įgyvendina kitas fizinio aktyvumo ir aukšto meistriškumo sporto plėtojimo savivaldybėje priemones.
11 straipsnis. Sportininkų atstovas ir jo veikla
1. Sportininkų atstovas prižiūri, kaip yra užtikrinamas sportininkų teisių ir pareigų, susijusių su olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančių nevyriausybinių organizacijų, sporto šakų federacijų atliekamomis sportininkų rengimo ar jų dalyvavimo aukšto meistriškumo sporto varžybose, sporto pratybų, aukšto meistriškumo sporto treniruočių stovyklų organizavimo funkcijomis (išskyrus susijusių su nacionalinių antidopingo taisyklių įgyvendinimu), įgyvendinimas.
2. Į sportininkų atstovo pareigas gali pretenduoti Lietuvos Respublikos pilietis, turintis ne žemesnį kaip aukštąjį universitetinį išsilavinimą.
3. Sportininkų atstovą konkurso būdu į pareigas 4 metams skiria ir iš jų atleidžia švietimo, mokslo ir sporto ministras. Konkursas organizuojamas ir vykdomas Vyriausybės nustatyta tvarka. Sportininkų atstovas yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, kurią su juo sudaro ir nutraukia švietimo, mokslo ir sporto ministras. Tas pats asmuo sportininkų atstovo pareigas gali eiti ne daugiau kaip 2 kadencijas iš eilės. Jeigu sportininkų atstovo veikla per visus jo eitos kadencijos laikotarpiu atliktus vertinimus įvertinama kaip atitinkanti lūkesčius ir (ar) viršijanti lūkesčius, jis švietimo, mokslo ir sporto ministro sprendimu antrajai kadencijai gali būti skiriamas be konkurso.
4. Sportininkų atstovas veikia savarankiškai. Švietimo, mokslo ir sporto ministras užtikrina sportininkų atstovo veiklos ir organizacinį nepriklausomumą, veiklai reikalingus išteklius. Sportininkų atstovą techniškai ir ūkiškai aptarnauja Vyriausybės įgaliota įstaiga. Sportininkų atstovo darbo užmokesčio dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymu.
5. Sportininkų atstovas atlieka šias funkcijas:
1) nagrinėja sportininkų prašymus ir per ne ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos priima sprendimą. Dėl keliamų klausimų sudėtingumo arba dėl to, kad prireikia gauti papildomos informacijos, sprendimo priėmimo terminą sportininkų atstovas gali pratęsti 20 darbo dienų;
2) nagrinėja sportininkų skundus, gauto skundo pagrindu arba savo iniciatyva atlieka tyrimus dėl sportininkų teisių pažeidimų ir per ne ilgiau kaip 20 darbo dienų priima sprendimus dėl jų. Dėl skundo ar tyrimo aplinkybių sudėtingumo arba dėl to, kad nagrinėjant ar tiriant skundą prireikia gauti papildomos informacijos, skundo nagrinėjimo ar tyrimo atlikimo ir sprendimo priėmimo terminą sportininkų atstovas gali pratęsti du kartus ne ilgiau kaip po 20 darbo dienų nuo sprendimo atlikti tyrimą priėmimo dienos;
3) perduoda tyrimo medžiagą ikiteisminio tyrimo įstaigai ar prokurorui, jeigu nustato nusikalstamos veikos požymių;
4) kreipiasi į olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančias nevyriausybines organizacijas, sporto šakų federacijas ir įpareigoja jas nutraukti sportininkų teises pažeidžiančius veiksmus, pakeisti ar panaikinti su tuo susijusį aktą;
5) konsultuoja sportininkus apie jų teises ir pareigas;
6) įpareigoja olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančias nevyriausybines organizacijas, sporto šakų federacijas ištaisyti skundo nagrinėjimo ar tyrimo savo iniciatyva atlikimo metu nustatytus pažeidimus. Sportininkų atstovo sprendimą privalo nagrinėti ir įgyvendinti nurodytos sporto organizacijos, kurioms toks sprendimas adresuojamas, ir apie sportininkų atstovo sprendimo nagrinėjimo ir įgyvendinimo rezultatus informuoti sportininkų atstovą. Informacija sportininkų atstovui pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi įgyvendinant sportininkų atstovo sprendimą, bet ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo sportininkų atstovo sprendimo gavimo dienos;
7) teikia siūlymus (rekomendacijas) valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl sporto srities teisinio reglamentavimo tobulinimo, siekiant užkirsti kelią tyrimo metu nustatytiems pažeidimams kilti ateityje;
8) atlieka savo priimtų sprendimų įgyvendinimo stebėseną;
9) ne rečiau kaip du kartus per metus sportininkams, olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančioms nevyriausybinėms organizacijoms, sporto šakų federacijoms organizuoja mokymus apie sportininkų teises ir pareigas, priemones, skirtas užkirsti kelią galimiems pažeidimams ateityje;
10) Vyriausybės įgaliotos įstaigos interneto svetainėje viešina nuasmenintą apibendrintą informaciją apie gautų sportininkų prašymų ir skundų pobūdį, nustatytus pažeidimus, jų pobūdį, skaičių, priimtus sprendimus, pateiktus siūlymus (rekomendacijas), priemones, kurių imtasi siekiant nustatytų pažeidimų padariniams pašalinti ir užkirsti kelią tokiems pažeidimams ateityje, savo metinės veiklos ataskaitą, rengia apžvalgas apie nustatytus pažeidimus, priimtus sprendimus, pateiktus siūlymus (rekomendacijas).
6. Sportininkų atstovas dėl skundo ar tyrimo aplinkybių sudėtingumo gali pasitelkti specialių žinių turinčių ekspertų grupę, sudarytą švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Ekspertų grupės darbo reglamentą tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras. Ekspertų darbas ekspertų grupėje apmokamas valstybės biudžeto lėšomis Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka.
7. Sportininkų atstovui ir ekspertams taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos.
8. Sportininkų atstovas turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų ir organizacijų, jų valdomų valstybės informacinių išteklių, kitų asmenų informaciją, būtiną nustatytoms funkcijoms atlikti. Olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos, sporto šakų federacijos privalo bendradarbiauti su sportininkų atstovu ir teikti sportininkų atstovui jo prašomą informaciją, būtiną nustatytoms funkcijoms atlikti.
9. Nutrūkus sportininkų atstovo įgaliojimams, kol į sportininkų atstovo pareigas nepaskiriamas kitas asmuo, taip pat kai sportininkų atstovas atostogauja arba dėl kitų priežasčių (ligos, komandiruotės ir pan.) negali eiti savo pareigų, sportininkų atstovo funkcijas švietimo, mokslo ir sporto ministro pavedimu atlieka Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį.
10. Darbo sutartis su sportininkų atstovu, be Lietuvos Respublikos darbo kodekse numatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, nutraukiama ir tais atvejais, kai jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės, nebeatitinka nepriekaištingos reputacijos kriterijų arba teismas pripažįsta jį neveiksniu turtinių ir (ar) asmeninių neturtinių santykių srityse.
12 straipsnis. Organizacijos, veikiančios fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto srityje
1. Fizinio aktyvumo ir aukšto meistriškumo sporto organizacijos plėtoja Lietuvos Respublikoje olimpinį, paralimpinį, kurčiųjų sporto, specialiosios olimpiados ir sporto visiems judėjimus, fizinį aktyvumą, įvairias sporto šakas, sporto šakų grupes, taip pat vienija fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto srityje veikiančias organizacijas.
2. Gali būti steigiami sporto klubai, kurių tikslas – tenkinti interesus sporto srityje, vienyti asmenis fiziniam aktyvumui, sveikai gyvensenai, sporto plėtrai, siekti kokybinių ir kiekybinių sporto rezultatų.
13 straipsnis. Sportininkų, aukšto meistriškumo sporto trenerių ir teisėjų veikla
1. Sportininkui, aukšto meistriškumo sporto treneriui ar teisėjui darbo užmokestis ar atlygis už jų vykdomą veiklą gali būti mokamas pagal darbo, sporto veiklos arba paslaugų sutartis.
2. Paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos ir sporto šakų federacijos, įgyvendinančios sporto programas, privalo sudaryti švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytos formos sporto veiklos sutartis su sportininkais, kurie yra suaugusiųjų ar jaunimo amžiaus grupių nacionalinių rinktinių nariai ir (ar) gauna valstybės stipendiją.
3. Sporto veiklos sutartis turi būti rašytinė. Sporto veiklos sutartyje turi būti aptartos sutarties šalių teisės ir pareigos, atsakomybės, susijusios su sportininkų rengimu ir dalyvavimu sporto varžybose atstovaujant Lietuvos Respublikai, nacionalinių antidopingo taisyklių laikymusi, atlygis, sutarties šalių atsakomybė už sporto veiklos sutartyje nurodytų įsipareigojimų nevykdymą, sutarties galiojimo terminas, sutarties keitimo ir nutraukimo sąlygos, kuriose turi būti numatyta, kad sutartis nutraukiama, kai atsiranda šio įstatymo 27 straipsnio 7 dalyje nustatyti valstybės stipendijos nemokėjimo pagrindai, ginčų nagrinėjimo tvarka. Sporto veiklos sutartis gali būti neatlygintinė.
III SKYRIUS
FIZINIO AKTYVUMO IR AUKŠTO MEISTRIŠKUMO SPORTO TRENERIAI, FIZINIO AKTYVUMO IR AUKŠTO MEISTRIŠKUMO SPORTO INSTRUKTORIAI
14 straipsnis. Teisė vykdyti fizinio aktyvumo pratybas ar sporto pratybas
1. Fizinio aktyvumo ir sporto pratybas, išskyrus fizinio aktyvumo pratybas pagal ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo programas, gali vykdyti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto treneriai ir fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto instruktoriai, vadovaujami fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto trenerių, atitinkantys šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus reikalavimus, arba asmenys, kurių kitose valstybėse įgyta fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto trenerio ir fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto instruktoriaus profesinė kvalifikacija yra pripažinta pagal Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymą.
2. Teisę dirbti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto treneriu arba teikti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto trenerio paslaugas turi:
1) asmuo, įgijęs sporto kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją arba baigęs fizinio ugdymo mokytojų rengimo studijas ir įgijęs atitinkamą aukštojo mokslo kvalifikaciją arba jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją;
2) asmuo, turintis aukštąjį išsilavinimą ir švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka baigęs aukštojoje mokykloje mokymus, organizuotus nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 27 d., ir įgijęs fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto specialisto kompetencijų;
3) asmuo, turintis aukštąjį išsilavinimą ir sporto ministro nustatyta tvarka baigęs mokymus aukštojoje mokykloje, vykdančioje sporto studijų krypčių grupei priskiriamos studijų krypties studijas, ir įgijęs fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto trenerio kompetencijų.
3. Teisę dirbti instruktoriumi turi:
1) asmuo, atitinkantis šio straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus;
2) asmuo, įgijęs ne žemesnį nei vidurinį išsilavinimą ir švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka baigęs aukštojoje mokykloje mokymus, organizuotus nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 27 d., ir įgijęs fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto instruktoriaus kompetencijų;
3) asmuo, įgijęs ne žemesnį nei vidurinį išsilavinimą ir švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka baigęs mokymus aukštojoje mokykloje, vykdančioje sporto studijų krypčių grupei priskiriamos studijų krypties studijas, ir įgijęs fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto instruktoriaus kompetencijų;
4) asmuo, studijuojantis pagal sporto studijų krypčių grupės studijų ar fizinio ugdymo mokytojų rengimo studijų programą arba pagal studijų programą, apimančią fizinio aktyvumo srities mokymų turinio kompetencijas.
4. Asmenys, vykdantys fizinio aktyvumo pratybas pagal ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo programas, turi atitikti Švietimo įstatymo nustatytus reikalavimus. Asmenys, vykdantys fizinio aktyvumo pratybas pagal neformaliojo vaikų švietimo programas ar profesinio mokymo programas, turi atitikti Švietimo įstatymo ir šio straipsnio 2 arba 3 dalyse nustatytus reikalavimus. Asmenys, vykdantys fizinio aktyvumo ir (ar) sporto pratybas pagal formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas, turi atitikti Švietimo įstatymo ir šio straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus.
5. Europos Sąjungos valstybių narių piliečių, Europos ekonominės erdvės valstybių piliečių, Šveicarijos Konfederacijos piliečių, trečiųjų valstybių piliečių, siekiančių Lietuvos Respublikoje dirbti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto treneriais arba teikti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto trenerių paslaugas arba dirbti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto instruktoriumi, profesinės kvalifikacijos, įgytos kitose Europos Sąjungos valstybėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir Šveicarijos Konfederacijoje bei trečiosiose valstybėse, pripažįstamos Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nustatyta tvarka. Kitose valstybėse įgytas fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto trenerio, fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto instruktoriaus profesines kvalifikacijas pripažįsta Švietimo, mokslo ir sporto ministerija arba švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija.
6. Asmuo, išlaikęs Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 49 straipsnyje nurodytą bendrąjį profesinio pasirengimo testą, turi teisę dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos išduotame kompetencijos pažymėjime nurodytą kvalifikaciją.
7. Dirbti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto treneriu, fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto instruktoriumi ar teikti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto trenerio paslaugų negali asmuo:
1) teismo sprendimu pripažintas neveiksniu turtinių ir (ar) asmeninių neturtinių santykių srityse, – iki jo pripažinimo veiksniu turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse;
2) kuriam dėl manipuliavimo aukšto meistriškumo sporto varžybomis ar už antidopingo taisyklių pažeidimą buvo pritaikyta baudžiamoji atsakomybė arba atitinkamos sporto šakos federacijos arba nacionalinės antidopingo organizacijos sankcijos arba šios sankcijos buvo taikytos kartu su baudžiamąja atsakomybe. Jeigu už pažeidimą asmeniui buvo pritaikytos tik atitinkamos sporto šakos federacijos arba nacionalinės antidopingo organizacijos sankcijos, dirbti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto treneriu, fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto instruktoriumi ar teikti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto trenerio paslaugų asmuo negali nuo šių sankcijų taikymo termino pradžios iki jų galiojimo termino pabaigos. Jeigu už pažeidimą asmeniui buvo pritaikyta tiek baudžiamoji atsakomybė, tiek ir atitinkamos sporto šakos federacijos arba nacionalinės antidopingo organizacijos sankcijos, dirbti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto treneriu, fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto instruktoriumi ar teikti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto trenerio paslaugų asmuo negali atsižvelgiant į tai, kas įsiteisėjo anksčiau – teismo nuosprendis ar atitinkamos sporto šakos federacijos arba nacionalinės antidopingo organizacijos sankcijos, ir iki teistumo išnykimo ar panaikinimo arba atitinkamos sporto šakos federacijos, arba nacionalinės antidopingo organizacijos sankcijų galiojimo termino pabaigos (atsižvelgiant į tai, kas iš jų baigia galioti vėliau), jeigu pritaikyta tik baudžiamoji atsakomybė, – iki teistumo išnykimo ar panaikinimo;
3) teistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs, ar panaikintas, ar teistas už kitą tyčinį nusikaltimą, – jeigu teistumas neišnykęs ar nepanaikintas;
4) dirbantis su nepilnamečiais asmenimis, teistas už Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytus nusikaltimus, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs, ar panaikintas;
5) kuris piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis;
6) dirbantis su nepilnamečiais asmenimis, jeigu jam teismo sprendimu apribota tėvų valdžia, – laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo laikotarpiu.
8. Draudžiama priimti į darbą teisės dirbti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto treneriu arba fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto instruktoriumi ar teikti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto trenerio paslaugas neturintį asmenį arba sudaryti sporto veiklos ar paslaugų sutartį su asmeniu, neturinčiu teisės teikti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto trenerio paslaugas arba vykdyti fizinio aktyvumo pratybų ar sporto pratybų.
9. Fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto treneriai ir fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto instruktoriai švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka privalo tobulinti įgytas kompetencijas.
10. Aukšto meistriškumo sporto trenerių, dirbančių valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose, kvalifikacinių kategorijų suteikimo tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras.
11. Fizinio aktyvumo ir aukšto meistriškumo sporto trenerių, fizinio aktyvumo ir aukšto meistriškumo sporto instruktorių veiklos teisėtumo priežiūrą, tikrindama šią veiklą vykdančių asmenų atitiktį šio straipsnio 1–3 ir 7 dalyse nustatytiems reikalavimams, vykdo švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija.
IV SKYRIUS
SPORTAS ŠVIETIMO SISTEMOJE
15 straipsnis. Sporto organizavimas švietimo sistemoje
1. Įgyvendinant ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, vaikams užtikrinamas fizinis aktyvumas visą ugdymosi laikotarpį ne mažiau kaip po dvi valandas per dieną.
2. Įgyvendinant pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas ir vykdant pirminį profesinį mokymą mokykline profesinio mokymo organizavimo forma, yra privalomos ne mažiau kaip trys fizinio ugdymo pamokos per savaitę. Įgyvendinant pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, turi būti sudaryta galimybė mokiniui pasirinkti neformaliojo švietimo programą, skirtą fizinio aktyvumo veikloms vykdyti. Pradinis, pagrindinis ir vidurinis ugdymas gali būti vykdomas kartu su sportiniu ugdymu, skirtu išskirtinių sportinių gabumų turintiems mokiniams. Bendrojo ugdymo mokyklose švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka gali būti steigiamos klasės, skirtos mokiniams, kurie yra sportininkai, rengiami pagal paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančių nevyriausybinių organizacijų ar sporto šakų federacijų įgyvendinamas sporto programas.
3. Sporto neformaliojo vaikų švietimo programos rengiamos ir įgyvendinamos Švietimo įstatymo nustatyta tvarka.
4. Aukštosios mokyklos nustatyta tvarka visose pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programose turi būti sudaryta galimybė pasirinkti dalyką, skirtą studijuojančių asmenų fizinio aktyvumo veiklai.
5. Mokinių, besimokančių pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, fizinio pajėgumo nustatymas vykdomas sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka, suderinta su švietimo, mokslo ir sporto ministru.
V SKYRIUS
SPORTO PRATYBOSE, SPORTO VARŽYBOSE, FIZINIO AKTYVUMO PRATYBOSE AR KITUOSE SPORTO RENGINIUOSE DALYVAUJANČIŲ ASMENŲ SVEIKATA IR SAUGUMAS
16 straipsnis. Asmenų sveikatos tikrinimas
1. Prieš nepilnamečiam asmeniui pradedant lankyti tam tikras sporto pratybas, šio asmens atstovai pagal įstatymą privalo užtikrinti, kad nepilnametis asmuo pasitikrintų sveikatą asmens sveikatos priežiūros įstaigose.
2. Sporto pratybas lankantys ir (ar) sporto varžybose dalyvaujantys nepilnamečiai sportininkai privalo periodiškai tikrintis sveikatą asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Sveikatos tikrinimo reikalavimus sportininkams, periodiškumą ir tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras.
3. Sportininkų, kurie per paskutinius 2 metus iki kreipimosi į asmens sveikatos priežiūros įstaigas dėl sveikatos tikrinimo išvados dalyvavo kultivuojamos sporto šakos nacionaliniame čempionate ar tarptautinėse sporto varžybose, kurios yra tos sporto šakos sporto varžybų sistemos sudedamoji dalis, ir šiame straipsnyje nurodytų nepilnamečių asmenų sveikatos tikrinimas asmens sveikatos priežiūros įstaigose apmokamas valstybės biudžeto lėšomis, jeigu kultivuojamos (ketinamos kultivuoti) sporto šakos tarptautinė (pasaulio) federacija yra pasirašiusi Pasaulinį antidopingo kodeksą.
17 straipsnis. Sporto pratybų, sporto varžybų, fizinio aktyvumo pratybų ir kitų sporto renginių organizavimo reikalavimai
1. Sporto pratybų, sporto varžybų, fizinio aktyvumo pratybų ir kitų sporto renginių organizatoriai, informuodami apie renginį (pratybas), kartu privalo nurodyti galimas rizikas asmens gyvybei ir (ar) sveikatai, kurios gali kilti dalyviui renginio (pratybų) metu, ir rekomenduoti prieš dalyvavimą renginyje (pratybose) pasitikrinti sveikatą asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Nepilnamečiams asmenims, kurie nepasitikrino sveikatos asmens sveikatos priežiūros įstaigose ar kurie pagal gautą išvadą negali dalyvauti pasirinktose sporto pratybose, sporto varžybose, sporto pratybų, sporto varžybų organizatoriai privalo neleisti dalyvauti sporto pratybose, sporto varžybose.
2. Asmeniui leidžiama dalyvauti sporto pratybose, sporto varžybose, fizinio aktyvumo pratybose ir kitame sporto renginyje tik tuo atveju, kai jis arba jo atstovai pagal įstatymą raštu (įskaitant elektroninį būdą) deklaruoja, kad buvo supažindintas (supažindinti) su šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija ir prisiima atsakomybę už sveikatos būklę dalyvaujant tokiame renginyje, išskyrus nepilnamečius asmenis, kuriems sveikatos tikrinimas yra privalomas.
18 straipsnis. Sporto pratybų, sporto varžybų, fizinio aktyvumo pratybų ir kitų sporto renginių saugumo užtikrinimas
1. Sporto pratybų, sporto varžybų, fizinio aktyvumo pratybų ir kitų sporto renginių organizatoriai atsako už dalyvių ir žiūrovų saugumą šių renginių metu. Organizuodamas sporto renginį, jo organizatorius privalo patvirtinti organizuojamo renginio nuostatus ir saugumo taisykles ir savivaldybės atstovaujamosios institucijos nustatyta tvarka bei atvejais gauti savivaldybės vykdomosios institucijos arba jos įgaliotos savivaldybės administracijos leidimą organizuoti sporto renginį. Sporto renginio organizatorius, prieš vykdydamas technikos sporto šakų (pvz., automobilių, motociklų, laivų, lėktuvų ir kt.) sporto renginį privačiose ar viešose vietose, privalo apie tai informuoti nacionalinę ir (ar) tarptautinę (pasaulio) tos technikos sporto šakos federaciją.
2. Sporto varžybos, kurios priskiriamos prie didesnės rizikos sporto renginių, rengiamos tik visuomeninės paskirties statiniuose, atitinkančiuose tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos nustatytus tos sporto šakos reikalavimus.
3. Sporto renginio nuostatuose nurodomas renginio tikslas (-ai), vykdymo vieta ir laikas, programa, dalyviai, prireikus – reikalavimai dalyviams, laimėtojų nustatymo būdai ir kita tik tam renginiui aktuali informacija. Sporto renginio organizatorius tvirtina sporto renginio saugumo taisykles, kuriose nurodomos dalyvių ir žiūrovų saugumo renginio metu užtikrinimo priemonės.
4. Sporto renginio saugumo taisyklėse turi būti aptartos žiūrovų ir dalyvių patekimo į renginio vietą ir išvykimo iš renginio vietos sąlygos, žiūrovų zona (-os), nurodytos vietos ir objektai, į kuriuos draudžiama patekti žiūrovams ir (ar) dalyviams, evakavimosi iš renginio vietos keliai, saugaus elgesio renginio metu sąlygos, konkrečios priemonės, skirtos tvarkai ir saugumui renginio teritorijoje ir jos prieigose užtikrinti, jeigu renginio metu planuojama pasitelkti medicinos, valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistus, – jų dislokacijos vieta renginio teritorijoje, kita su organizuojamo renginio specifika susijusi informacija.
5. Apie organizuojamus didesnės rizikos sporto renginius renginio organizatorius privalo ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų iki numatomo renginio pradžios raštu informuoti atitinkamą policijos įstaigą, įsteigtą teritoriniu principu (toliau – policijos įstaiga), ir pateikti jai sporto renginio saugumo taisykles. Kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, ar sporto renginys yra didesnės rizikos, nustato vidaus reikalų ministras. Policijos įstaiga ne vėliau kaip per 4 darbo dienas nuo pranešimo ir sporto renginio saugumo taisyklių gavimo dienos teikia renginio organizatoriui rekomendacijas dėl tinkamų saugumo sporto renginio metu užtikrinimo priemonių, taip pat dėl renginio teritorijos prieigų ribų. Apie policijos įstaigos rekomendacijų įgyvendinimą sporto renginio organizatorius turi informuoti policijos įstaigą ne vėliau kaip likus 5 darbo dienoms iki sporto renginio pradžios.
6. Policijos pareigūnai gali laikinai sustabdyti arba nutraukti sporto pratybas, sporto varžybas, fizinio aktyvumo pratybas ir kitą sporto renginį, kai kyla reali grėsmė (pvz., riaušės, teroro aktas ir kt.) visuomenės saugumui ir būtina nedelsiant imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias žalai atsirasti. Jeigu sporto renginio organizatoriaus taikomos saugumo sporto renginyje užtikrinimo priemonės neatitinka policijos įstaigos pateiktų rekomendacijų ir dėl to kyla pagrįsta grėsmė dalyvių ir (ar) žiūrovų gyvybei arba sveikatai, sporto renginys turi būti sustabdytas, iki jo organizatorius ar organizatoriaus atstovai imasi būtinų priemonių, siekiant užkirsti kelią grėsmei žmonių saugumui.
7. Prieš sporto renginį dalyviams ir žiūrovams turi būti sudaryta galimybė susipažinti su sporto renginių saugumo taisyklėmis. Organizatorius dalyvius ir žiūrovus informuoti apie saugaus elgesio sporto renginio metu reikalavimus gali viena ar keliomis informavimo formomis: pateikdamas spausdintinę medžiagą, paskelbdamas juos savo interneto svetainėje, socialiniuose tinkluose, kituose informacijos šaltiniuose, įvairiais įspėjamaisiais ženklais sporto renginio vietoje. Papildomai organizatorius gali taikyti ir kitokias dalyvių ir žiūrovų informavimo formas.
8. Sporto varžybų, priskiriamų prie didesnės rizikos sporto renginių, organizatoriai privalo užtikrinti, kad šių renginių saugumą užtikrinantys asmenys turėtų tinkamą kvalifikaciją asmens ir turto apsaugos veiklai vykdyti.
9. Dalyviai ir žiūrovai turi laikytis organizatoriaus nustatytų saugumo reikalavimų ir draudimų, nurodytų sporto renginio saugumo taisyklėse.
10. Sporto pratybų, sporto varžybų, fizinio aktyvumo pratybų ir kitų sporto renginių, vykstančių vandenyje, metu turi būti asmuo (-ys), atsakingas (-i) už asmenų saugumą vandenyje.
VI SKYRIUS
SPORTO FINANSAVIMAS
19 straipsnis. Sporto finansavimo šaltiniai
Sporto finansavimą sudaro:
1) valstybės biudžeto lėšos;
2) savivaldybių biudžetų lėšos;
3) kitos lėšos.
20 straipsnis. Fizinio aktyvumo ir sporto bazių pagerinimo finansavimas valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis
1. Fizinis aktyvumas ir sporto bazių pagerinimas valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka skiriant lėšų:
1) nacionalinėms fizinio aktyvumo programoms;
2) nacionaliniams ir regioniniams fizinio aktyvumo projektams;
3) sporto bazių pagerinimo projektams.
2. Švietimo, mokslo ir sporto ministras, įvertinęs šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytus Nacionalinės sporto tarybos pasiūlymus, tvirtina nacionalinių fizinio aktyvumo programų sąrašą ir nustato joms keliamus reikalavimus (įskaitant tikslus ir siektinus rezultatus). Nacionalinės fizinio aktyvumo programos iš sąrašo atrenkamos ir valstybės biudžeto lėšomis finansuojamos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.
3. Švietimo, mokslo ir sporto ministras nacionalinėms fizinio aktyvumo programoms reikalavimus nustato taikydamas šiuos kriterijus:
1) aktualumas visuomenei, atsižvelgiant į Nacionaliniame pažangos plane nustatytus sporto politikos strateginius tikslus ir (arba) pažangos uždavinius;
2) veiksmingumas tikslinei nacionalinės fizinio aktyvumo programos grupei;
3) finansinis pagrįstumas;
4) efektyvus valdymas;
5) įgyvendinimas ne mažiau kaip pusėje Lietuvos savivaldybių.
4. Nacionalines fizinio aktyvumo programas teikiančios skėtinės organizacijos, siekiančios šioms programoms įgyvendinti gauti valstybės biudžeto lėšų, turi atitikti šiuos kriterijus:
1) atitikti Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme skėtinei nacionalinei nevyriausybinei organizacijai keliamus reikalavimus;
2) vienyti ne mažiau kaip 20 nevyriausybinių organizacijų;
3) steigimo dokumente turi būti įtvirtinta skėtinės organizacijos valdymo organų narių rotacija, numatant ne daugiau kaip 2 kadencijas po 4 metus arba 4 kadencijas po 2 metus iš eilės;
4) skėtinė organizacija turi būti atlikusi praėjusių kalendorinių metų finansinių ataskaitų auditą ir švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka pateikusi nepriklausomo auditoriaus išvadą;
5) skėtinė organizacija turi įsipareigoti skirti ne mažesnio kaip švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyto dydžio (dalį nuo skirtų valstybės biudžeto lėšų sumos) nuosavų ar kitų šaltinių lėšų bendrąjį finansavimą nacionalinei fizinio aktyvumo programai įgyvendinti;
6) skėtinė organizacija savo interneto svetainėje turi skelbti šiuos einamųjų kalendorinių metų duomenis (išskyrus duomenis, kuriuos įstatymai draudžia viešinti): metinio biudžeto sąmatą (išskiriant skėtinės organizacijos veiklai administruoti numatytas išlaidas), strateginį veiklos planą, nacionalinę fizinio aktyvumo programą, kuriai įgyvendinti prašoma valstybės biudžeto lėšų, nacionalinių fizinio aktyvumo programų, kurioms įgyvendinti buvo skirta valstybės biudžeto lėšų, įgyvendinimo ataskaitas.
5. Šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodyti projektai, sudarius Sporto rėmimo fondą, finansuojami švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Nacionalinis fizinio aktyvumo projektas turi būti įgyvendinamas ne mažiau kaip penkiose savivaldybėse iš ne mažiau kaip dviejų Lietuvos apskričių, regioninis fizinio aktyvumo projektas – vienoje Lietuvos apskrityje. Ne mažiau kaip 10 procentų valstybės biudžeto lėšų, skirtų šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytiems projektams finansuoti, skiriama asmenų su negalia fizinio aktyvumo plėtrą skatinantiems projektams įgyvendinti.
6. Nacionaliniai ir regioniniai fizinio aktyvumo projektai ir sporto bazių pagerinimo projektai atrenkami konkurso būdu taikant šiuos bendruosius vertinimo kriterijus:
1) projekto aktualumo ir svarbos;
2) projekto veiksmingumo, poveikio ir tęstinumo;
3) projekto finansinio ir ekonominio pagrindimo;
4) projekto valdymo efektyvumo.
7. Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija, administruodama šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytas programas ir projektus švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka:
1) organizuoja ir atlieka projektų atranką (vertina administracinę atitiktį ir turinio bei išlaidų pagrįstumą), priima sprendimus dėl projektų atitikties švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytiems administracinės atitikties kriterijams, rengia išvadas dėl projektų tinkamumo finansuoti vertinimo ir teikia jas komisijai;
2) organizuoja ir atlieka programų atranką (vertina administracinę atitiktį ir turinio bei išlaidų pagrįstumą) ir priima sprendimus dėl programų atitikties švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytiems reikalavimams;
3) priima sprendimus dėl valstybės biudžeto lėšų skyrimo projektams ir programoms įgyvendinti;
4) sudaro švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytos formos valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų projektų ir programų įgyvendinimo sutartis;
5) vykdo projektų ir programų įgyvendinimo priežiūrą, išlaidų pagrįstumo ir teisėtumo vertinimą įgyvendinamose programose ir projektuose ir dėl jų priima sprendimus;
6) prižiūri projektų tęstinumo įsipareigojimų vykdymą įgyvendinus projektus;
7) nustato pažeidimus, priima sprendimus dėl veiksmų, susijusių su nustatytais pažeidimais, atlieka pažeidimų tyrimus dėl projektų ir programų įgyvendinimo ir projektų tęstinumo įsipareigojimų vykdymo;
8) atlieka kitas šiame įstatyme ir švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytas funkcijas.
8. Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai lėšos šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytiems projektams administruoti skiriamos iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai fiziniam aktyvumui finansuoti skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir negali viršyti 4 procentų atitinkamai šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytiems projektams skiriamų lėšų metinės dalies.
9. Komisija įvertina jai švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos pateiktus tinkamus valstybės biudžeto lėšomis finansuoti šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytus projektus ir teikia rekomendacinius pasiūlymus švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai dėl konkrečių šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų projektų finansavimo.
10. Komisijos personalinę sudėtį ir komisijos nuostatus tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras. Komisiją sudaro 7 nariai. Į komisiją po vieną skiriami trijų valstybės institucijų atstovai ir vienas Lietuvos savivaldybių atstovas. Tris atstovus į komisijos narius, atstovaujančius sporto organizacijoms, įskaitant vieną asmenų su negalia sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančių nevyriausybinių organizacijų atstovą, skiria Nacionalinė sporto taryba.
11. Komisijos nariai turi būti nepriekaištingos reputacijos. Komisijos nariams taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos.
12. Švietimo, mokslo ir sporto ministras nustato šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytų programų ir projektų finansavimo valstybės biudžeto lėšomis proporcijas, finansavimo valstybės biudžeto lėšomis administravimo išlaidoms skiriamų lėšų dydį, bendrojo finansavimo dydį (dalį nuo skirtų valstybės biudžeto lėšų sumos) iš šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytų programų ir projektų vykdytojo nuosavų lėšų ar kitų šaltinių, tvirtina šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų projektų finansavimo valstybės biudžeto lėšomis prioritetus ir specialiuosius vertinimo kriterijus, detalizuoja šio straipsnio 6 dalyje nurodytus bendruosius projektų vertinimo kriterijus.
13. Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija savo interneto svetainėje skelbia su šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytomis programomis ir projektais susijusią informaciją: programas ir projektus pateikusių subjektų sąrašus, programų ir projektų pavadinimus, nustatytus reikalavimus atitinkančių programų ir projektų turinio santraukas, prašomų skirti lėšų sumas, sprendimus dėl projektų atitikties nustatytiems administracinės atitikties kriterijams, projektų turinio vertinimo rezultatus, sprendimus dėl valstybės biudžeto lėšų programoms ir projektams skyrimo (neskyrimo) ir šių sprendimų motyvus, programoms ir projektams skirtų lėšų dydžius, projektų trukmę, informaciją apie programų ir projektų įgyvendinimo rezultatus, valstybės biudžeto lėšų mokėjimo sustabdymą, mokėjimo sustabdymo panaikinimą ir (ar) mokėjimo atnaujinimą ar mokėjimo nutraukimą.
14. Savivaldybės vykdomoji institucija savivaldybės atstovaujamosios institucijos nustatyta savivaldybės biudžetų lėšomis finansuojamų fizinio aktyvumo projektų ir sporto bazių pagerinimo projektų finansavimo tvarka vykdo savivaldybei pateiktų fizinio aktyvumo projektų ir sporto bazių pagerinimo projektų atranką ir priima sprendimus dėl jų bendrojo finansavimo.
21 straipsnis. Aukšto meistriškumo sporto ir sporto šakų plėtojimo ir populiarinimo per fizinį aktyvumą finansavimas valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis
1. Aukšto meistriškumo sportas ir sporto šakų plėtojimas ir populiarinimas per fizinį aktyvumą finansuojamas valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis. Aukšto meistriškumo sportas ir sporto šakų plėtojimas ir populiarinimas per fizinį aktyvumą valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, skiriant lėšų šio straipsnio 3 dalyje nurodytų subjektų pateiktoms sporto programoms įgyvendinti bei įstaigai, sudarančiai sąlygas rengti sportininkus, išlaikyti. Aukšto meistriškumo sportas ir sporto šakų plėtojimas ir populiarinimas per fizinį aktyvumą savivaldybių biudžetų lėšomis finansuojamas savivaldybių atstovaujamųjų institucijų nustatyta tvarka.
2. Švietimo, mokslo ir sporto ministras, įvertinęs Nacionalinės sporto tarybos pasiūlymus, nustato iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų finansuojamų strateginių sporto šakų kriterijus 4 metams. Švietimo, mokslo ir sporto ministras tvirtina strateginių sporto šakų sąrašą, valstybės biudžeto lėšomis finansuojamoms sporto programoms gali nustatyti bendrojo finansavimo dydį (dalį nuo skirtų valstybės biudžeto lėšų sumos) iš nuosavų lėšų ar kitų šaltinių.
3. Valstybės biudžeto lėšomis finansuojamos olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančių nevyriausybinių organizacijų, sporto šakų federacijų atliekamos funkcijos, susijusios su sportininkų rengimu ir jų dalyvavimu tarptautinėse aukšto meistriškumo sporto varžybose, sporto pratybų, aukšto meistriškumo sporto treniruočių stovyklų, sporto renginių organizavimu, išskirtinių sportinių gabumų turinčių jaunučių, jaunių, jaunimo amžiaus grupių asmenų atranka ir rengimu, klubinės veiklos plėtojimu ir stiprinimu, Pasaulinio antidopingo kodekso įgyvendinimu, brutalaus žiūrovų elgesio prevencijos, kovos su manipuliavimu aukšto meistriškumo sporto varžybomis vykdymu, fizinio aktyvumo veiklomis (atstovaujamos sporto šakos ar šioje dalyje nurodyto sporto judėjimo), veiklomis, skatinančiomis atstovaujamos sporto šakos ar sporto judėjimo plėtojimą per fizinį aktyvumą. Tuo tikslu olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos, sporto šakų federacijos privalo parengti sporto programas, numatydamos priemones, susijusias su šioje dalyje nurodytų funkcijų atlikimu, ir atitikti šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytus kriterijus.
4. Regos, klausos, judėjimo negalią turinčių asmenų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančių nevyriausybinių organizacijų, sporto šakų federacijų parengtose sporto programose nurodytoms aukšto meistriškumo sporto veikloms finansavimas skiriamas iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai aukšto meistriškumo sportui skirtų valstybės biudžeto asignavimų, fizinio aktyvumo veikloms – iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai fiziniam aktyvumui skirtų valstybės biudžeto asignavimų, taikant šiuos bendruosius vertinimo kriterijus:
1) aukšto meistriškumo sportui:
a) sportininkų laimėjimai tarptautinėse aukšto meistriškumo sporto varžybose, kurių sąrašą nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras;
b) sporto šakos aukšto meistriškumo sporto varžybose dalyvaujančių sportininkų skaičius;
c) šio straipsnio 3 dalyje nurodytų subjektų vadybos ir veiklos rezultatai;
2) sporto šakoms plėtoti ir populiarinti per fizinį aktyvumą:
a) fizinio aktyvumo pratybų ir jose dalyvaujančių asmenų skaičius;
b) fizinio aktyvumo renginių ir juose dalyvaujančių asmenų skaičius;
c) veiklos, skirtos šviesti visuomenę sporto šakos, sporto vertybių, fizinio aktyvumo ir juo pasiekiamo sveikatos stiprinimo klausimais;
d) šio straipsnio 3 dalyje nurodytų subjektų vadybos ir veiklos rezultatai.
5. Švietimo, mokslo ir sporto ministras detalizuoja šio straipsnio 4 dalyje nurodytus bendruosius vertinimo kriterijus, nustato valstybės biudžeto lėšų skyrimo šio straipsnio 3 dalyje nurodytų subjektų pateiktoms sporto programoms proporcijas (šio straipsnio 4 dalyje nurodytų bendrųjų vertinimo kriterijų ir jų detalizavimo) ir taikomus svorio koeficientus. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytų bendrųjų vertinimo kriterijų detalizavimas gali būti peržiūrėtas pasibaigus vasaros olimpinėms, vasaros paralimpinėms žaidynėms, kai tokie kriterijų detalizavimo pakeitimai gali iš esmės pakeisti regos, klausos, judėjimo negalią turinčių asmenų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančių nevyriausybinių organizacijų, sporto šakų federacijų finansinę padėtį.
· Seimo narė I. Kačinskaitė-Urbonienė 2024-06-20:
Atsižvelgiant į tai, kad nėra aišku, kaip ir kur yra panaudojamos sportininkams nutrauktos mokėti stipendijų lėšos, taip pat į tai, kad jei stipendiją gavo nacionalinės rinktinės narys, gali būti sutrikdytas komandos pasirengimas kitoms varžyboms, manytina, kad tos sporto šakos federacijos gali geriausiai panaudoti lėšas, susijusias su sportininkų pasiruošimu, ypatingai komandinio sporto atžvilgiu. Siūlytina nutrauktos mokėti stipendijai skirtas lėšas nukreipti į tą sportininką rengusios sporto šakos federaciją.
Pasiūlymas
Papildyti Projekto 19 straipsnį nauja 6 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„6. Tuo atveju, kai sportininkui valstybės stipendijos mokėjimas nutraukiamas dėl šio įstatymo 26 straipsnio 7 dalyje nurodytų aplinkybių, biudžetiniais metais, kuriais valstybės stipendijos mokėjimas sportininkui buvo nutrauktas, likusi neišmokėta valstybės stipendijos suma skiriama sporto šakos federacijai, rengusiai šį sportininką pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytą tvarką. Šias valstybės biudžeto lėšas sporto šakos federacija gali naudoti tik jos įgyvendinamoje sporto programoje numatytoms priemonėms, susijusioms su sportininkų rengimu.“
Komiteto nuomonė - Pritarti.
Komiteto pasiūlymas:
pritarta bendru sutarimu.
6. Strateginių sporto šakų kriterijų ir sporto programų 4 metų laikotarpis gali būti pratęstas atsižvelgiant į laikotarpį, trunkantį nuo vienų olimpinių, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių ar specialiosios olimpiados iki kitų tos pačios kategorijos žaidynių.
7. Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija ir įgaliotos kompetentingos savivaldybių institucijos ir (ar) įstaigos savo interneto svetainėse skelbia su sporto programomis susijusią informaciją: programas pateikusių subjektų sąrašus, programų pavadinimus, nustatytus reikalavimus atitinkančių programų turinio santraukas, prašomų skirti lėšų sumas, programų turinio vertinimus, sprendimus dėl lėšų skyrimo (neskyrimo) ir šių sprendimų motyvus, informaciją apie programų įgyvendinimo rezultatus, valstybės biudžeto lėšų mokėjimo sustabdymą, mokėjimo sustabdymo panaikinimą ir (ar) mokėjimo atnaujinimą ar mokėjimo nutraukimą.
8. Į tarptautinės sporto šakos federacijos kalendorių įtrauktų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų organizavimas Lietuvoje finansuojamas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, skiriant valstybės biudžeto lėšų šio straipsnio 3 dalyje nurodytų subjektų pateiktiems tarptautinių sporto varžybų projektams.
9. Tarptautinių sporto varžybų projektai atrenkami taikant šiuos bendruosius vertinimo kriterijus:
1) tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų aktualumo ir svarbos;
2) tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų vietos sporto šakos tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų sistemoje;
3) tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų finansinio ir ekonominio pagrindimo;
4) sporto bazės, kurioje vyks tarptautinės aukšto meistriškumo sporto varžybos, būklės;
5) tarptautinės sporto šakos federacijos veiklos, tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų dalyvių;
6) tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų sklaidos;
7) partnerystės;
8) kovos su dopingo vartojimu sporte.
10. Švietimo, mokslo ir sporto ministras tvirtina tarptautinių sporto varžybų projektų finansavimo valstybės biudžeto lėšomis vertinimo specialiuosius kriterijus ir detalizuoja šio straipsnio 9 dalyje nurodytus bendruosius vertinimo kriterijus, nustato tarptautinių sporto varžybų projektų administravimo išlaidoms skiriamų lėšų dydį. Valstybės biudžeto lėšomis finansuojamiems tarptautinių sporto varžybų projektams švietimo, mokslo ir sporto ministras gali nustatyti bendrojo finansavimo dydį (dalį nuo skirtų valstybės biudžeto lėšų sumos) iš projekto vykdytojo nuosavų lėšų ar kitų šaltinių.
11. Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija savo interneto svetainėje skelbia su tarptautinių sporto varžybų projektais susijusią informaciją: projektus pateikusių subjektų sąrašus, projektų pavadinimus, nustatytus reikalavimus atitinkančių projektų turinio santraukas, prašomų skirti lėšų sumas, projektų turinio vertinimo rezultatus, sprendimus dėl lėšų skyrimo (neskyrimo) ir šių sprendimų motyvus, projektams skirtų lėšų dydžius, projektų trukmę, informaciją apie projektų įgyvendinimo rezultatus, valstybės biudžeto lėšų mokėjimo sustabdymą, mokėjimo sustabdymo panaikinimą ir (ar) mokėjimo atnaujinimą ar mokėjimo nutraukimą.
22 straipsnis. Kriterijai, kuriuos atitinkantis juridinis asmuo turi teisę gauti valstybės biudžeto lėšų sporto programai ar tarptautinių sporto varžybų projektui įgyvendinti
1. Sporto šakos federacija, siekianti gauti valstybės biudžeto lėšų šio įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nurodytai sporto programai ar šio įstatymo 21 straipsnio 8 dalyje nurodytiems tarptautinių sporto varžybų projektams įgyvendinti, turi atitikti šiuos kriterijus:
1) atitikti Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme nevyriausybinėms organizacijoms keliamus reikalavimus ir Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme asociacijoms keliamus reikalavimus;
2) būti atsakinga už visų Lietuvos Respublikoje kultivuojamų atstovaujamos sporto šakos disciplinų plėtrą (tuo atveju, kai tos sporto šakos tarptautinė (pasaulio) sporto šakos federacija atstovavimą leidžia ir sporto šakos disciplinų principu, valstybės biudžeto lėšų sporto programoms įgyvendinti gali gauti kelios tos sporto šakos federacijos, kurios yra atsakingos tik už vienos ar kelių tos sporto šakos disciplinų plėtrą);
3) per paskutinius 4 metus iki kreipimosi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją ar švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją dėl sporto programos finansavimo dienos ne mažiau kaip vienas federacijos atstovaujamos sporto šakos (sporto šakos disciplinos) sportininkas atstovavo Lietuvos Respublikai olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir (ar) Europos suaugusiųjų čempionatuose (atitinkamai pasaulio, Europos taurės finalinėse varžybose ir (ar) Europos žaidynėse, jeigu tos sporto šakos pasaulio ir (ar) Europos suaugusiųjų čempionatai nevykdomi, o vietoj jų rengiamos atitinkamai tos sporto šakos pasaulio, Europos taurės finalinės varžybos ir (ar) Europos žaidynės) ar dalyvavo į šias sporto varžybas organizuojamose atrankos varžybose;
4) yra narė atstovaujamos sporto šakos tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos (arba, kai yra tarptautinės sporto šakos federacijos leidimas, narė tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos, kuruojančios tik konkrečią sporto šakos discipliną ir esančios atstovaujančios sporto šakos tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos nare), kuri:
a) turi ne mažiau kaip 55 valstybėse iš ne mažiau kaip 4 žemynų veikiančius narius;
b) yra pasirašiusi Pasaulinį antidopingo kodeksą;
c) per paskutinius 4 metus iki sporto šakos federacijos kreipimosi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją ar švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją dėl programos finansavimo dienos surengė tos sporto šakos pasaulio suaugusiųjų čempionatą (arba tos sporto šakos pasaulio taurės finalines varžybas, jeigu tos sporto šakos pasaulio čempionatai nevykdomi, o vietoj jų rengiamos tos sporto šakos pasaulio taurės finalinės varžybos), kuriame kartu su atrankos varžybomis į jį dalyvavo ne mažiau kaip 16 valstybių atstovai iš ne mažiau kaip 3 žemynų;
· Seimo narys
M. Matijošaitis, 2024-06-19:
Pakeisti Įstatymo projekto 21 straipsnio 1 dalies 4 c punktą ir jį išdėstyti taip:
,,c) per paskutinius 4 metus iki sporto šakos federacijos kreipimosi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją ar švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją dėl programos finansavimo dienos surengė tos sporto šakos pasaulio suaugusiųjų čempionatą (arba tos sporto šakos pasaulio taurės finalines varžybas, jeigu tos sporto šakos pasaulio čempionatai nevykdomi, o vietoj jų rengiamos tos sporto šakos pasaulio taurės finalinės varžybos), kuriame kartu su atrankos varžybomis į jį dalyvavo ne mažiau kaip 16 12 valstybių atstovai iš ne mažiau kaip 3 žemynų;“
Komiteto nuomonė - Nepritarti.
Komiteto argumentai:
Reikalavimas dėl teisės gauti valstybės premiją, kai sporto varžybose varžėsi ne mažiau kaip 16-os valstybių sportininkai, galioja nuo 2000 m. Toks valstybių skaičius buvo pasirinktas siekiant nustatyti, kelių valstybių dalyvavimas sudaro sąlygas konkurencingam čempionatui organizuoti. Tuo metu buvo nutarta, kad konkurencingas čempionatas yra tuomet, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 1/3 Europos valstybių, todėl buvo pasirinktas skaičius 16. 16-os valstybių dalyvavimas sporto varžybose vertinamas ir skiriant kvalifikacines kategorijas treneriams bei skiriant lėšas sporto šakų federacijų aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti. 16 valstybių yra minimalus pasaulyje išplėtotų sporto šakų svarbiausių AMS varžybų (pasaulio, Europos čempionatų) finalinio etapo dalyvių skaičius, tiek individualiose, tiek komandinėse, tiek ir komandinių sporto žaidimų rungtyse. Kai kur sportininkai atstovauja save, o ne valstybę (pvz., kai kuriose techninėse sporto šakose sportininkai savarankiškai registruoja save, o ne valstybę). Varžybose esant nažiau dalyvių, sportininkai gali lengviau laimėti medalius, iš vienų varžybų atsivežti net po keliolika medalių (alyš, kyokushin, kt.) ir valstybės premijų galėtų būti skirta keliskart daugiau nei olimpinių sporto šakų sportininkams (pvz., galima kelti klausimą, jei pasaulio čempionate nedalyvauja bent 16 valstybių, ar tai tikrai pasaulio čempionatas).
Balsavimo rezultatai: už – 1, prieš – 2, susilaikė – 7.
d) yra pripažinusi šią federaciją vienintele tos sporto šakos (tos sporto šakos disciplinos) atstove Lietuvos Respublikoje, palaikančia santykius su tarptautine (pasaulio) sporto šakos federacija (arba, kai yra tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos leidimas, – su tarptautine (pasaulio) sporto šakos federacija, kuruojančia tik konkrečią sporto šakos discipliną);
5) turi savo įstatuose nustatyta tvarka patvirtintas plėtojamos sporto šakos sporto varžybų saugumo taisykles;
6) turi savo įstatuose nustatyta tvarka patvirtintą etikos kodeksą ir veiklos dokumentuose yra įtvirtinusi atsakomybę už etikos, Pasaulinio antidopingo kodekso ir antidopingo taisyklių pažeidimus, manipuliavimą sporto varžybomis, brutalų elgesį sporto varžybų metu bei vykdydama veiklą laikosi šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytų principų;
7) turi savo įstatuose nustatyta tvarka patvirtintą strateginį veiklos planą, kuriame numatyti sporto šakos federacijos tikslai ir planuojami rezultatai per artimiausių 4 metų laikotarpį ir su kuriuo turi derėti sporto šakos federacijos teikiama sporto programa;
8) turi sporto šakos federacijos interneto svetainėje skelbti šiuos einamųjų kalendorinių metų duomenis (išskyrus duomenis, kuriuos įstatymai draudžia viešinti): federacijos priimamus sprendimus, susijusius su visų amžiaus grupių nacionalinių rinktinių, sudarymu (tarp jų ir šių rinktinių sudarymo kriterijus), federacijos metinio biudžeto sąmatą (išskiriant federacijos veiklai administruoti numatytas išlaidas), federacijos oficialų sporto renginių kalendorių, etikos kodeksą, strateginį veiklos planą, sporto programą, kuriai įgyvendinti prašoma valstybės biudžeto lėšų, sporto programų, kurioms įgyvendinti buvo skirta valstybės biudžeto lėšų, įgyvendinimo ataskaitas, nuorodą į nacionalinės antidopingo organizacijos interneto svetainę arba nacionalinėse antidopingo taisyklėse nurodytą informaciją jose nustatyta tvarka;
9) turi įsipareigoti skirti ne mažesnio kaip švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyto dydžio (dalį nuo skirtų valstybės biudžeto lėšų sumos) nuosavų ar kitų šaltinių lėšų bendrąjį finansavimą sporto programoms įgyvendinti;
10) sporto šakos federacijos steigimo dokumente yra įtvirtinta sporto šakos federacijos valdymo organų narių rotacija, numatant 2 kadencijas po 4 metus arba 4 kadencijas po 2 metus tam pačiam asmeniui ir 4 metų pertrauką šioms kadencijoms pasibaigus. Atsižvelgiant į tarptautinės nevyriausybinės sporto organizacijos nustatytas taisykles, sporto šakos federacijos valdymo organų narių kadencijos laikas gali būti pratęstas einamų pareigų tarptautinės nevyriausybinės sporto organizacijos valdymo organuose, kurių nariai turi balsavimo teisę, laikotarpiui;
11) yra atlikusi praėjusių kalendorinių metų finansinių ataskaitų auditą ir švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka yra pateikusi nepriklausomo auditoriaus išvadą;
12) yra suformavusi nacionalinę rinktinę, vadovaudamasi savo patvirtintais ir viešai paskelbtais objektyviais, skaidriais ir nediskriminaciniais nacionalinės rinktinės sudarymo kriterijais, ir sudariusi sporto veiklos sutartis su sportininkais, kaip nustatyta šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje. Tuo atveju, kai šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nurodyta sporto veiklos sutartis su sportininku nesudaroma dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo sporto šakos federacijos, laikoma, kad sporto šakos federacija atitinka šiame punkte nurodytą kriterijų.
13) juridinio asmens įstatuose nėra nuostatų, ribojančių teisę bet kokį ginčą spręsti Lietuvos Respublikos ginčų nagrinėjimo institucijose.
2. Sporto šakos federacijai siekiant gauti valstybės biudžeto lėšų atliekamai funkcijai, susijusiai su klubinės veiklos plėtojimu ir stiprinimu, sporto klubui mutatis mutandis taikomi šio straipsnio 1 dalies 6 ir 8 punktai, taip pat jis turi atitikti šiuos kriterijus:
1) turi būti sporto šakos federacijos dalyvis ar dalyvio dalyvis;
2) turi dalyvauti sporto šakos federacijos organizuojamuose sporto šakos nacionaliniuose čempionatuose;
3) turi įgyvendinti sporto šakos federacijos parengtą šio įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nurodytą sporto programą;
4) turi būti sudaręs sutartis su aukšto meistriškumo sporto treneriais, atitinkančiais šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje ir sporto šakos federacijos nustatytus reikalavimus, sporto programai įgyvendinti;
5) turi turėti nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomą ar naudojamą sporto pratyboms ir sporto varžyboms būtiną infrastruktūrą sporto programai įgyvendinti.
3. Olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančioms nevyriausybinėms organizacijoms, siekiančioms gauti valstybės biudžeto lėšų šio įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nurodytoms sporto programoms įgyvendinti, mutatis mutandis taikomi šio straipsnio 1 dalies 6–12 punktuose nustatyti kriterijai, išskyrus intelekto negalią turinčių asmenų sporto judėjimui vadovaujančią organizaciją, kuriai netaikomas šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytas reikalavimas savo veiklos dokumentuose įtvirtinti atsakomybę už Pasaulinio antidopingo kodekso ir antidopingo taisyklių pažeidimus, be to, tarptautinės nevyriausybinės sporto organizacijos, kurių narėmis yra olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos ar judėjimo negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos, turi būti pasirašiusios Pasaulinį antidopingo kodeksą.
· Seimo nariai: V. Alekna, A. Kupčinskas, S. Jovaiša, A. Petrošius, 2024-06-20:
1. Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3. Olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančioms nevyriausybinėms organizacijoms, siekiančioms gauti valstybės biudžeto lėšų šio įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nurodytoms sporto programoms įgyvendinti, mutatis mutandis taikomi šio straipsnio 1 dalies 6–12 punktuose nustatyti kriterijai, išskyrus:,
1) olimpiniam judėjimui Lietuvoje vadovaujančią nevyriausybinę organizaciją, kuriai netaikomas šio straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytas reikalavimas steigimo dokumente įtvirtinti valdymo organų nariui (nariams), kuris (kurie) yra Tarptautinio olimpinio komiteto narys (nariai), rotaciją;
2) intelekto negalią turinčių asmenų sporto judėjimui vadovaujančią organizaciją, kuriai netaikomas šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytas reikalavimas savo veiklos dokumentuose įtvirtinti atsakomybę už Pasaulinio antidopingo kodekso ir antidopingo taisyklių pažeidimus.“
Komiteto nuomonė - Pritarti.
Komiteto pasiūlymas:
už – 5, prieš – 0, susilaikė – 4.
23 straipsnis. Finansavimo valstybės biudžeto lėšomis neskyrimo pagrindai ir išmokėtų lėšų grąžinimas
1. Valstybės biudžeto lėšos šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 21 straipsnio 3 dalyje nurodytoms programoms (toliau – programos) ir šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose ir 21 straipsnio 8 dalyje nurodytiems projektams (toliau – projektai) įgyvendinti negali būti skiriamos, jeigu:
1) juridinio asmens veikla sustabdyta ar apribota įstatymų nustatytais pagrindais;
2) juridinis asmuo nėra įvykdęs įsipareigojimų, susijusių su mokesčių mokėjimu (išskyrus atvejus, kai mokesčių administratoriaus sprendimu mokestinės nepriemokos mokėjimas yra atidėtas ir (arba) išdėstytas per tam tikrą laikotarpį ir šio sprendimo pagrindu sudaryta nevyriausybinės organizacijos ar kito asmens ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis);
3) juridiniam asmeniui taikomas turto areštas ir išieškojimas galėtų būti nukreiptas į projektui ar programai įgyvendinti skirtas valstybės biudžeto lėšas, juridinis asmuo yra likviduojamas arba dėl juridinio asmens pradėtos bankroto procedūros ir išieškojimas galėtų būti nukreiptas į projektui ar programai įgyvendinti skirtas valstybės biudžeto lėšas;
4) juridinis asmuo, prašydamas valstybės biudžeto lėšų, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis arba suklastotus dokumentus;
5) juridinis asmuo, naudodamas valstybės biudžeto lėšas, buvo neįvykdęs valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties su ta pačia valstybės institucija, priimančia sprendimą dėl valstybės biudžeto lėšų skyrimo projektams ar programoms, ar netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties pažeidimas arba valstybės institucija yra gavusi informaciją apie kitų valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarčių su kitomis valstybės institucijomis neįvykdymą ar netinkamą jų įvykdymą ir tai buvo esminis valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarčių pažeidimas, ir nuo šių pažeidimų paaiškėjimo dienos yra praėję mažiau kaip 3 metai; šis punktas netaikomas, jeigu nuo esminių valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties sąlygų pažeidimo padarymo dienos iki jo paaiškėjimo dienos yra praėję daugiau kaip 5 metai;
6) juridinis asmuo prašo skirti valstybės biudžeto lėšų sporto programai įgyvendinti, tačiau jis neįgyvendina nacionalinių antidopingo taisyklių, šios programos priemonės nedera su Pasauliniu antidopingo kodeksu ir nacionalinėmis antidopingo taisyklėmis arba tos sporto šakos tarptautinė sporto šakos federacija, kurios nariu yra juridinis asmuo, yra nepasirašiusi Pasaulinio antidopingo kodekso;
7) juridinis asmuo prašo skirti valstybės biudžeto lėšų sporto programai įgyvendinti, tačiau jis nesilaiko kovos su manipuliavimu aukšto meistriškumo sporto varžybomis taisyklių, kurias tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras;
8) juridinio asmens vadovas, kolegialaus valdymo organo nariai, asmuo, turintis teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorį, finansininkas (finansininkai) ar kitas (kiti) asmuo (asmenys), tvarkantis (tvarkantys) juridinio asmens apskaitą:
a) yra teistas už sunkų ir (ar) labai sunkų nusikaltimą, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs, ar panaikintas, arba teistas už nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, už korupcinio pobūdžio nusikaltimą arba nusikaltimą, susijusį su dopingo medžiagų neteisėtu disponavimu, platinimu ar lenkimu (įtraukimu) jas vartoti, – jeigu teistumas neišnykęs ar nepanaikintas;
b) yra baustas administracine nuobauda arba jam yra pritaikyta administracinio poveikio priemonė už neteisėtą vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla ar už su asmens darbo, socialinėmis teisėmis bei su asmens lygiateisiškumu susijusius pažeidimus, komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos, viešųjų pirkimų tvarkos, ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos, apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo arba mokesčių ar kitų įmokų apskaičiavimo, mokėjimo tvarkos, buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą ir nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos nepraėjo vieni metai;
c) turi jam pritaikytas atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijas už manipuliavimą aukšto meistriškumo sporto varžybomis arba antidopingo organizacijos sankcijas už antidopingo taisyklių pažeidimą ir jų galiojimo terminas yra nepasibaigęs;
9) juridinis asmuo buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nepraėjo 10 metų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;
10) juridinis asmuo, atlikęs praėjusių kalendorinių metų finansinių ataskaitų auditą, pateikė nepriklausomo auditoriaus neigiamą išvadą;
11) juridinis asmuo ilgiau negu 12 mėnesių Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikė metinės finansinės atskaitomybės dokumentų;
12) juridinis asmuo 12 mėnesių neteikia duomenų Sporto registro informacinei sistemai Sporto registro informacinės sistemos nuostatuose nustatyta tvarka ir nėra įregistravęs objektų Sporto registro informacinės sistemos nuostatuose nustatyta tvarka.
2. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės atsiranda priėmus sprendimą skirti valstybės biudžeto lėšų projektui ar programai įgyvendinti, valstybės biudžeto lėšų mokėjimas sustabdomas, o šiomis aplinkybėmis išmokėtos valstybės biudžeto lėšos atitinkamai finansavimą skyrusių institucijų ar įstaigų nustatyta tvarka ir per nustatytus terminus turi būti grąžintos į valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutartyje nurodytą valstybės iždo sąskaitą; jų negrąžinus, išmokėtos lėšos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka. Jeigu aplinkybės išnyksta nepasibaigus projekto ar programos įgyvendinimo terminui, valstybės biudžeto lėšų mokėjimas atnaujinamas projektams ar toms programos priemonėms, kurių vykdymo terminai nėra pasibaigę, įgyvendinti; priešingu atveju priimamas sprendimas nutraukti valstybės biudžeto lėšų mokėjimą projektui ar programai įgyvendinti.
24 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių dalyvavimas rengiant sportininkus
1. Valstybė steigia įstaigą, kuri sudarytų sąlygas sportininkams rengti.
2. Savivaldybės gali steigti įstaigas, kurios rengtų sportininkus ar sudarytų sąlygas jiems rengti.
3. Savivaldybių biudžetų lėšomis finansuojamų sportininkų rengimo įstaigų ir organizacijų veiklos reglamentavimo rekomendacijas tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras.
VII SKYRIUS
VALSTYBĖS SKATINIMAS UŽ PASIEKTUS AUKŠTO MEISTRIŠKUMO SPORTO LAIMĖJIMUS
25 straipsnis. Valstybės skatinimas už pasiektus sporto laimėjimus
Valstybė užtikrina lygiateisiškumo principo įgyvendinimą ir skatina sportininkus ir jų trenerius už pasiektus sporto laimėjimus, atsižvelgdama į skirtingą atrankos varžybų, kvotų šalims sistemą, varžybų rangą, šalių ir dalyvių skaičių sporto varžybose.
26 straipsnis. Valstybės premijos už pasiektus aukšto meistriškumo sporto laimėjimus
1. Sportininkams ir jų aukšto meistriškumo sporto treneriams už šio straipsnio 2 dalyje nurodytus aukšto meistriškumo sporto laimėjimus (toliau – laimėjimai) valstybės premijų dydžius, vadovaudamasi šio įstatymo 25 straipsnyje nustatytais kriterijais, nustato Vyriausybė.
2. Asmuo turi teisę gauti valstybės premiją, jeigu jis, pagal tam tikros sporto šakos tarptautinės (pasaulio) federacijos ar kitų tarptautinių sporto organizacijų nustatytas taisykles atstovaudamas Lietuvos Respublikai, tapo šio rango varžybų:
1) olimpinių žaidynių 1–8 vietos laimėtoju, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1–4 vietos laimėtoju, specialiosios olimpiados žaidynių 1–3 vietos laimėtoju;
2) tos sporto šakos pasaulio ar Europos čempionatų (atitinkamai pasaulio, Europos taurės finalinių varžybų ar Europos žaidynių, jeigu tos sporto šakos pasaulio ir (ar) Europos suaugusiųjų čempionatai nevykdomi, o vietoj jų rengiamos atitinkamai tos sporto šakos pasaulio, Europos taurės finalinės varžybos ar Europos žaidynės) 1–3 vietos laimėtoju, į paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programą įtrauktos rungties pasaulio ar Europos asmenų su negalia čempionatų 1–3 vietos laimėtoju;
3) universiados 1–3 vietos laimėtoju.
3. Valstybės premija skiriama tik tuo atveju, jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodytų sporto varžybų sporto rungtyje, kurioje buvo pasiektas laimėjimas, varžėsi ne mažiau kaip 16 valstybių atstovai (ši sąlyga netaikoma į olimpinių, paralimpinių ar kurčiųjų arba specialiosios olimpiados žaidynių programas įtrauktoms rungtims) ir laimėjimas buvo pasiektas nurungiant ne mažiau kaip 1/3 varžovų.
· Seimo narys
M. Matijošaitis, 2024-06-19:
Pakeisti Įstatymo projekto 25 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Valstybės premija skiriama tik tuo atveju, jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodytų sporto varžybų sporto rungtyje, kurioje buvo pasiektas laimėjimas, varžėsi ne mažiau kaip 16 12 valstybių atstovai (ši sąlyga netaikoma į olimpinių, parolimpinių ar kurčiųjų arba specialiosios olimpiados žaidynių programas įtrauktoms rungtims) ir laimėjimas buvo pasiektas nurungiant ne mažiau kaip 1/3 varžovų.“
Komiteto nuomonė - Nepritarti.
Komiteto argumentai:
Reikalavimas dėl teisės gauti valstybės premiją, kai sporto varžybose varžėsi ne mažiau kaip 16-os valstybių sportininkai, galioja nuo 2000 m. Toks valstybių skaičius buvo pasirinktas siekiant nustatyti, kelių valstybių dalyvavimas sudaro sąlygas konkurencingam čempionatui organizuoti. Tuo metu buvo nutarta, kad konkurencingas čempionatas yra tuomet, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 1/3 Europos valstybių, todėl buvo pasirinktas skaičius 16. 16-os valstybių dalyvavimas sporto varžybose vertinamas ir skiriant kvalifikacines kategorijas treneriams bei skiriant lėšas sporto šakų federacijų aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti. 16 valstybių yra minimalus pasaulyje išplėtotų sporto šakų svarbiausių AMS varžybų (pasaulio, Europos čempionatų) finalinio etapo dalyvių skaičius, tiek individualiose, tiek komandinėse, tiek ir komandinių sporto žaidimų rungtyse. Kai kur sportininkai atstovauja save, o ne valstybę (pvz., kai kuriose techninėse sporto šakose sportininkai savarankiškai registruoja save, o ne valstybę). Varžybose esant nažiau dalyvių, sportininkai gali lengviau laimėti medalius, iš vienų varžybų atsivežti net po keliolika medalių (alyš, kyokushin, kt.) ir valstybės premijų galėtų būti skirta keliskart daugiau nei olimpinių sporto šakų sportininkams (pvz., galima kelti klausimą, jei pasaulio čempionate nedalyvauja bent 16 valstybių, ar tai tikrai pasaulio čempionatas).
Balsavimo rezultatai: už – 1, prieš – 2, susilaikė – 7.
4. Tuo atveju, kai į olimpinių, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programas įtrauktoje rungtyje, kurioje buvo pasiektas laimėjimas, varžėsi mažiau negu 12 varžovų, išskyrus atvejus, kai tarptautinė sporto šakos federacija ar tarptautinė nevyriausybinė sporto organizacija apribojo varžovų skaičių, nustatydama mažesnį negu 12 varžovų skaičių, Vyriausybė už pasiektą laimėjimą nustato mažesnį valstybės premijos dydį tokiomis proporcijomis, kiek varžovų trūksta iki 12 varžovų. Kai tarptautinė sporto šakos federacija ar tarptautinė nevyriausybinė sporto organizacija apribojo varžovų skaičių, nustatydama į olimpinių, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programas įtrauktoje rungtyje mažesnį negu 12 varžovų skaičių, tačiau dalyvavo mažesnis negu nustatytas varžovų skaičius, Vyriausybė už tokį pasiektą laimėjimą nustato mažesnį valstybės premijos dydį tokiomis proporcijomis, kiek varžovų trūksta iki tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos ar tarptautinės nevyriausybinės sporto organizacijos apriboto varžovų skaičiaus.
5. Sportininkui ar (ir) aukšto meistriškumo sporto treneriui už šio straipsnio 2 dalyje nurodytus laimėjimus valstybės premija neskiriama, o paskirta valstybės premija nemokama, jeigu:
1) sprendimo dėl valstybės premijos skyrimo priėmimo metu jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
2) šio straipsnio 2 dalyje nurodyti laimėjimai buvo anuliuoti dėl manipuliavimo aukšto meistriškumo sporto varžybomis, dopingo preparatų vartojimo ar dopingo metodų taikymo.
6. Valstybės premijas moka švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai. Jeigu šio straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės paaiškėja išmokėjus sportininkui ar aukšto meistriškumo sporto treneriui skirtą valstybės premiją, valstybės premiją gavęs asmuo privalo ją grąžinti švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai.
7. Valstybės premijų skyrimo, mokėjimo ir grąžinimo tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras.
8. Informacija apie asmenims skirtas valstybės premijas skelbiama švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos interneto svetainėje.
27 straipsnis. Valstybės stipendijos mokėjimo sąlygos ir tvarka
1. Sportininkas turi teisę šiame straipsnyje nurodytomis sąlygomis gauti kas mėnesį mokamą valstybės stipendiją, jeigu jis, turėdamas Lietuvos Respublikos pilietybę ir atstovaudamas Lietuvos Respublikai, tapo:
1) olimpinių žaidynių 1–16 vietos laimėtoju arba 17–24 vietos laimėtoju, jeigu į olimpines žaidynes sportininkas pateko dalyvaudamas į olimpines žaidynes organizuojamose atrankos varžybose;
2) į olimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties pasaulio čempionatų (arba užėmė atitinkamą vietą tos sporto šakos sportininkų reitinge, jeigu tos sporto šakos pasaulio čempionatai nevykdomi, o geriausias tos rungties sportininkas nustatomas pagal tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos sudaromą sportininkų reitingą); (toliau – pasaulio čempionatas) 1–16 vietos laimėtoju;
3) į olimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties Europos čempionatų (toliau – Europos čempionatas), Europos žaidynių (jeigu atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai), paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1–8 vietos laimėtoju;
4) į olimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties pasaulio jaunimo čempionatų (arba užėmė atitinkamą vietą tos sporto šakos sportininkų (jaunimo) reitinge, jeigu tos sporto šakos pasaulio jaunimo čempionatai nevykdomi, o geriausias tos rungties sportininkas nustatomas pagal tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos sudaromą sportininkų (jaunimo) reitingą) (toliau – pasaulio jaunimo čempionatas) ar Europos jaunimo čempionatų (toliau – Europos jaunimo čempionatas), jaunimo olimpinių žaidynių 1–6 vietos laimėtoju;
5) į paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programą įtrauktos rungties pasaulio asmenų su negalia čempionatų (arba užėmė atitinkamą vietą tos sporto šakos sportininkų reitinge, jeigu tos sporto šakos pasaulio asmenų su negalia čempionatai nevykdomi, o geriausias tos rungties sportininkas nustatomas pagal tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos sudaromą sportininkų reitingą) (toliau – pasaulio asmenų su negalia čempionatas) 1–6 vietos laimėtoju;
6) į paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programą įtrauktos rungties Europos asmenų su negalia čempionatų (toliau – Europos asmenų su negalia čempionatas), pasaulio jaunimo asmenų su negalia čempionatų (arba užėmė atitinkamą vietą tos sporto šakos sportininkų (jaunimo asmenų su negalia) reitinge, jeigu tos sporto šakos pasaulio jaunimo asmenų su negalia čempionatai nevykdomi, o geriausias tos rungties sportininkas nustatomas pagal tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos sudaromą sportininkų (jaunimo asmenų su negalia) reitingą) (toliau – pasaulio jaunimo asmenų su negalia čempionatas) ar Europos jaunimo asmenų su negalia čempionatų (toliau – Europos jaunimo asmenų su negalia čempionatas) 1–3 vietos laimėtoju.
2. Valstybės stipendiją turi teisę gauti šie sportininkai:
1) olimpinių, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1–4 vietos, pasaulio čempionatų, pasaulio asmenų su negalia čempionatų 1–3 vietos laimėtojai – 57 bazinių socialinių išmokų dydžio;
2) olimpinių, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 5–8 vietos, pasaulio čempionatų, pasaulio asmenų su negalia čempionatų 4–6 vietos, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jeigu tos sporto šakos Europos čempionatai neorganizuojami), Europos asmenų su negalia čempionatų 1–3 vietos laimėtojai – 43 bazinių socialinių išmokų dydžio;
3) olimpinių žaidynių 9–12 vietos, pasaulio čempionatų 7–9 vietos, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jeigu tam tikros sporto šakos Europos čempionatai neorganizuojami) 4–6 vietos laimėtojai – 37 bazinių socialinių išmokų dydžio;
4) olimpinių žaidynių 13–16 vietos, pasaulio čempionatų 10–12 vietos laimėtojai – 35 bazinių socialinių išmokų dydžio;
5) olimpinių žaidynių 17–24 vietos, pasaulio čempionatų 13–16 vietos, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jeigu tam tikros sporto šakos Europos čempionatai neorganizuojami) 7, 8 vietos laimėtojai – 31 bazinės socialinės išmokos dydžio;
6) pasaulio jaunimo čempionatų, jaunimo olimpinių žaidynių, Europos jaunimo čempionatų, pasaulio ir Europos jaunimo asmenų su negalia čempionatų 1–3 vietos laimėtojai – 20 bazinių socialinių išmokų dydžio;
7) pasaulio jaunimo čempionatų, jaunimo olimpinių žaidynių, Europos jaunimo čempionatų 4–6 vietos laimėtojai – 15 bazinių socialinių išmokų dydžio.
3. Jeigu yra kelios šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, sportininkas turi teisę vienu metu gauti tik vieną valstybės stipendiją savo pasirinkimu.
4. Sportininkas, tapęs olimpinių žaidynių 1–16 vietos, paralimpinių, kurčiųjų žaidynių ar pasaulio čempionatų 1–6 vietos, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jeigu tam tikros sporto šakos Europos čempionatai neorganizuojami) 1–3 vietos, pasaulio asmenų su negalia čempionatų 1 vietos laimėtoju, turi teisę valstybės stipendiją gauti 4 metus nuo tam tikro laimėjimo pasiekimo dienos, jeigu dėl valstybės stipendijos skyrimo į švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją jis kreipėsi ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio laimėjimo pasiekimo dienos. Jeigu sportininkas dėl valstybės stipendijos skyrimo į švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją kreipėsi vėliau kaip per 3 mėnesius nuo tam tikro laimėjimo pasiekimo dienos, jam valstybės stipendija skiriama tik nuo šio kreipimosi dienos iki dienos, kai sueina 4 metų terminas, skaičiuojant nuo šio laimėjimo pasiekimo dienos.
5. Sportininkas, tapęs olimpinių žaidynių 17–24 vietos, pasaulio čempionatų 7–16 vietos, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jeigu tam tikros sporto šakos Europos čempionatai neorganizuojami) 4–8 vietos, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 7, 8 vietos, pasaulio asmenų su negalia čempionatų 2–6 vietos, Europos asmenų su negalia čempionatų 1–3 vietos, pasaulio jaunimo čempionatų, jaunimo olimpinių žaidynių, Europos jaunimo čempionatų 1–6 vietos, pasaulio jaunimo asmenų su negalia ar Europos jaunimo asmenų su negalia čempionatų 1–3 vietos laimėtoju, turi teisę valstybės stipendiją gauti iki kitų tos pačios kategorijos tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kurios vyksta po tų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kuriose buvo pasiektas tam tikras laimėjimas, paskutinės dienos, bet ne ilgiau kaip 2 metus, jeigu dėl valstybės stipendijos skyrimo į švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją jis kreipėsi ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo tam tikro laimėjimo pasiekimo dienos. Jeigu sportininkas dėl valstybės stipendijos skyrimo į švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją kreipėsi vėliau kaip per 3 mėnesius nuo tam tikro laimėjimo pasiekimo dienos, jam valstybės stipendija skiriama tik nuo jo kreipimosi dienos iki kitų tos pačios kategorijos tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kurios vyksta po tų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kuriose buvo pasiektas tam tikras laimėjimas, paskutinės dienos, bet ne ilgiau kaip 2 metams (skaičiuojant nuo tam tikro laimėjimo pasiekimo dienos).
6. Jeigu paskutiniais valstybės stipendijos, paskirtos vadovaujantis šio straipsnio 4 ar 5 dalimi, mokėjimo metais turėjusios vykti šio straipsnio 1 dalyje nurodytos tarptautinės aukšto meistriškumo sporto varžybos, kuriose turėtų galimybę dalyvauti valstybės stipendiją gaunantis sportininkas, nukeliamos dėl priežasčių, nepriklausančių nuo šias tarptautines aukšto meistriškumo sporto varžybas organizuojančių subjektų valios, valstybės stipendijos mokėjimas pratęsiamas iki kitų tos pačios kategorijos tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kuriose pasiekto laimėjimo pagrindu sportininkui mokama valstybės stipendija, paskutinės dienos, bet ne ilgiau kaip 2 metams (skaičiuojant nuo paskutinės valstybės stipendijos, paskirtos pagal šio straipsnio 4 ar 5 dalį, mokėjimo dienos). Jeigu sportininkas pratęstos valstybės stipendijos gavimo laikotarpiu nedalyvauja bent vienose iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kuriose jis turėjo galimybę dalyvauti, sportininkas išmokėtą pratęstą valstybės stipendiją grąžina švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai, o jos negrąžinus, valstybės stipendijos suma išieškoma iš valstybės stipendijos gavėjo įstatymų nustatyta tvarka. Išmokėta pratęsta valstybės stipendija nėra grąžinama, jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytose tarptautinėse aukšto meistriškumo sporto varžybose nedalyvaujama dėl aplinkybių, kurių sąrašą nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras.
7. Sportininkui šio straipsnio 1 dalyje nurodyta valstybės stipendija neskiriama, o paskirtoji nemokama, kai atsiranda bent viena iš šių aplinkybių:
1) jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;
2) jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
3) valstybės stipendijos gavimo metu sportininkas manipuliuoja aukšto meistriškumo sporto varžybomis ir už šį pažeidimą jam yra pritaikytos tam tikros nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijos arba šios sankcijos taikomos kartu su baudžiamąja atsakomybe (jeigu už pažeidimą sportininkui yra pritaikytos tik atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijos, valstybės stipendija nemokama nuo šių sankcijų taikymo termino pradžios iki jų galiojimo termino pabaigos. Jeigu už pažeidimą sportininkui taikoma tiek baudžiamoji atsakomybė, tiek ir tam tikros nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijos, valstybės stipendijos mokėjimas nutraukiamas atsižvelgiant į tai, kas įsiteisėjo anksčiau – teismo nuosprendis ar nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijos, ir valstybės stipendija nemokama iki teistumo išnykimo ar panaikinimo arba tam tikros nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijų galiojimo termino pabaigos (atsižvelgiant į tai, kas iš jų baigia galioti vėliau)), jeigu pritaikyta tik baudžiamoji atsakomybė, – iki teistumo išnykimo ar panaikinimo;
4) jis gauna valstybinę pensiją (nuo sprendimo skirti valstybinę pensiją dienos) arba vieną iš Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme numatytų išmokų: ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros (už visą išmokos mokėjimo laikotarpį, kuriam priimtas sprendimas skirti atitinkamą išmoką);
5) jeigu laimėjimas, kurio pagrindu buvo skirta valstybės stipendija, buvo anuliuotas dėl manipuliavimo aukšto meistriškumo sporto varžybomis, antidopingo taisyklių pažeidimo;
6) valstybės stipendijos gavimo metu nustatoma, kad sportininkas pažeidė nacionalines antidopingo taisykles ir už tai jam yra pritaikytos antidopingo organizacijos sankcijos arba šios sankcijos taikomos kartu su baudžiamąja atsakomybe (jeigu už antidopingo taisyklių pažeidimą sportininkui yra pritaikytos tik antidopingo organizacijos sankcijos, valstybės stipendija nemokama nuo šių sankcijų taikymo termino pradžios iki jų galiojimo termino pabaigos. Jeigu už antidopingo taisyklių pažeidimą sportininkui taikoma tiek baudžiamoji atsakomybė, tiek ir antidopingo organizacijos sankcijos, valstybės stipendijos mokėjimas nutraukiamas atsižvelgiant į tai, kas įsiteisėjo anksčiau – teismo nuosprendis ar antidopingo organizacijos sankcijos, ir valstybės stipendija nemokama iki teistumo išnykimo ar panaikinimo arba antidopingo organizacijos sankcijų galiojimo termino pabaigos (atsižvelgiant į tai, kas iš jų baigia galioti vėliau)), jeigu pritaikyta tik baudžiamoji atsakomybė, – iki teistumo išnykimo ar panaikinimo;
7) jis, pasiekdamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą laimėjimą, nurungė mažiau varžovų, negu nurodyta šio įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje;
8) jis baigia sportininko karjerą;
9) jis sporto varžybose atstovauja (ar sporto pratybose rengdamasis toms sporto varžyboms ketina atstovauti) kitai valstybei;
10) jis per 2 metus nuo tam tikro laimėjimo pasiekimo dienos nesudalyvauja bent vienose šio straipsnio 1 dalyje nurodytose tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybose (išskyrus atvejus, kai jis tarptautinėse aukšto meistriškumo sporto varžybose nedalyvavo dėl aplinkybių, kurių sąrašą nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras);
11) jis nėra sudaręs sporto veiklos sutarties su šio įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nurodytais subjektais, įgyvendinančiais sporto programas, kaip nustatyta šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje, ir ilgiau nei vienus metus nesilaiko sportininko rengimo aukšto meistriškumo sporto varžyboms plano, išskyrus dėl pagrįstų priežasčių, kurių sąrašą nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras. Tuo atveju, kai šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nurodyta sporto veiklos sutartis nesudaroma su šio įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nurodytais subjektais dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo sportininko, laikoma, kad sportininkas yra sudaręs sporto veiklos sutartį, ir valstybės stipendija sportininkui yra skiriama, o paskirtoji – mokama.
8. Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka šio straipsnio 1 dalyje nurodytas valstybės stipendijas iš valstybės biudžeto lėšų skiria ir moka švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų.
9. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas valstybės stipendijas mokanti švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija turi teisę neatlygintinai gauti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų informaciją apie sportininkams, kuriems skirta valstybės stipendija, mokamas šio straipsnio 7 dalies 4 punkte nurodytas išmokas. Sportininkas privalo pranešti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą valstybės stipendiją mokančiai švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai apie šio straipsnio 7 dalies 1–3 ir 5–9 punktuose nurodytas aplinkybes, sportininkas ir (ar) sporto šakos federacija – apie šio straipsnio 7 dalies 10 ir 11 punktuose nurodytas aplinkybes per 5 darbo dienas nuo jų atsiradimo dienos. Jeigu sportininkas apie nurodytas aplinkybes nepraneša laiku ir dėl to valstybės stipendija permokama, permokėtos valstybės stipendijos sumą sportininkas privalo grąžinti švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai, o jos negrąžinus, permokėtos valstybės stipendijos suma išieškoma iš valstybės stipendijos gavėjo įstatymų nustatyta tvarka.
10. Šio straipsnio 7 dalies 5 punkte nurodytu atveju sportininkas privalo grąžinti visą anuliuotų laimėjimų pagrindu jam išmokėtos valstybės stipendijos sumą, o jos negrąžinus, išmokėtos valstybės stipendijos suma išieškoma iš valstybės stipendijos gavėjo įstatymų nustatyta tvarka.
11. Sportininkas apie baigiamą karjerą informuoja švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.
12. Informacija apie sportininkams skirtas valstybės stipendijas skelbiama švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos interneto svetainėje.
28 straipsnis. Rentos buvusiems sportininkams mokėjimo sąlygos ir tvarka
1. Lietuvos Respublikos pilietis, baigęs sportininko karjerą, turi teisę šiame straipsnyje nurodytomis sąlygomis gauti rentą, jeigu jis turėdamas Lietuvos Respublikos pilietybę ir atstovaudamas Lietuvos Respublikai arba iki 2009 m. sausio 1 d. įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę ir iki pilietybės įgijimo yra tapęs:
1) olimpinių žaidynių 1–3 vietos laimėtoju;
2) į olimpinių žaidinių programą įtrauktos rungties pasaulio čempionatų 1 vietos laimėtoju;
3) paralimpinių, kurčiųjų žaidynių, kai yra organizuojamos atrankos varžybos ir yra nustatyta kvotų šalims sistema, 1, 2 vietos laimėtoju arba, kai nėra organizuojamos atrankos varžybos arba nėra taikoma kvotų šalims sistema, 1 vietos laimėtoju.
2. Sportininkas, pasiekęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą laimėjimą, turi teisę gauti 27 bazinių socialinių išmokų dydžio rentą per mėnesį.
3. Baigusiam sportininko karjerą asmeniui renta neskiriama, o paskirtoji nemokama, kai atsiranda bent viena iš šių aplinkybių:
1) jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;
2) jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
3) jis rentos gavimo metu manipuliuoja aukšto meistriškumo sporto varžybomis ir už šį pažeidimą jam buvo pritaikytos atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijos arba šios sankcijos buvo taikytos kartu su baudžiamąja atsakomybe (jeigu už pažeidimą sportininkui buvo pritaikytos tik atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijos, renta nemokama nuo šių sankcijų taikymo termino pradžios iki jų galiojimo termino pabaigos. Jeigu už pažeidimą sportininkui buvo pritaikyta tiek baudžiamoji atsakomybė, tiek ir atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijos, rentos mokėjimas nutraukiamas atsižvelgiant į tai, kas įsiteisėjo anksčiau – teismo nuosprendis ar nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijos, ir renta nemokama iki teistumo išnykimo ar panaikinimo arba atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijų galiojimo termino pabaigos (atsižvelgiant į tai, kas iš jų baigia galioti vėliau)), jeigu pritaikyta tik baudžiamoji atsakomybė, – iki teistumo išnykimo ar panaikinimo;
4) jis gauna valstybinę pensiją (nuo sprendimo skirti valstybinę pensiją dienos);
5) jeigu laimėjimas, kurio pagrindu skirta renta, buvo anuliuotas dėl manipuliavimo aukšto meistriškumo sporto varžybomis, antidopingo taisyklių pažeidimo;
6) rentos gavimo metu sportininko karjerą baigusiam asmeniui buvo pritaikytos antidopingo organizacijos sankcijos už antidopingo taisyklių pažeidimus arba šios sankcijos buvo taikytos kartu su baudžiamąja atsakomybe (jeigu už antidopingo taisyklių pažeidimą asmeniui buvo pritaikytos tik antidopingo organizacijos sankcijos, renta nemokama nuo šių sankcijų taikymo termino pradžios iki jų galiojimo termino pabaigos. Jeigu už antidopingo taisyklių pažeidimą asmeniui buvo pritaikyta tiek baudžiamoji atsakomybė, tiek ir antidopingo organizacijos sankcijos, rentos mokėjimas nutraukiamas atsižvelgiant į tai, kas įsiteisėjo anksčiau – teismo nuosprendis ar antidopingo organizacijos sankcijos, ir renta nemokama iki teistumo išnykimo ar panaikinimo arba antidopingo organizacijos sankcijų galiojimo termino pabaigos (atsižvelgiant į tai, kas iš jų baigia galioti vėliau)), jeigu pritaikyta tik baudžiamoji atsakomybė, – iki teistumo išnykimo ar panaikinimo;
7) jis, pasiekdamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą laimėjimą, nurungė mažiau varžovų, negu nurodyta šio įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje;
8) jis atnaujina sportininko karjerą, apie tai informuodamas švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.
4. Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka rentas skiria švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija, moka Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų.
5. Rentos gavėjas privalo pranešti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą rentą mokančiai Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie šio straipsnio 3 dalyje nurodytas aplinkybes per 5 darbo dienas nuo jų atsiradimo dienos.
6. Rentos gavėjas privalo atitinkamai Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai grąžinti rentos sumą, kuri jam buvo išmokėta esant šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms aplinkybėms.
7. Informacija apie asmenims skirtas rentas skelbiama švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos interneto svetainėje.
29 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų apdovanojimai už nuopelnus sporto srityje
Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos turi teisę steigti apdovanojimus už asmenų nuopelnus sportui iš reprezentacinių valstybės ar savivaldybių institucijų ar įstaigų lėšų. Kokie asmenys turi teisę gauti šiuos apdovanojimus, sprendžia ir apdovanojimų tvarką nustato apdovanojimus įsteigusios valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos.“
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 13 dalį, įsigalioja 2025 m. sausio 1 d.
2. Asmenys, iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėję dalyvauti mokymuose, suteikiančiuose teisę dirbti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto specialistu, aukštojoje mokykloje, vykdančioje sporto krypties studijų programas, ir juos pabaigę įsigaliojus šiam įstatymui, laikomi įgijusiais fizinio aktyvumo arba aukšto meistriškumo sporto trenerio kompetencijas.
3. Asmenys, iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos baigę mokymus, suteikiančius teisę dirbti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto specialistu, aukštojoje mokykloje, vykdančioje sporto krypties studijų programas, laikomi įgijusiais fizinio aktyvumo arba aukšto meistriškumo sporto trenerio kompetencijas.
4. Mokytojai, iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos vykdę fizinio aktyvumo pratybas ir (ar) aukšto meistriškumo sporto pratybas pagal neformaliojo vaikų švietimo ar formalųjį švietimą papildančio ugdymo ar profesinio mokymo programas, tačiau neatitinkantys šio įstatymo 1 straipsnyje keičiamo Sporto įstatymo 14 straipsnio 4 dalies reikalavimų, turi teisę dirbti iki 2030 m. rugsėjo 1 d., jeigu ne vėliau kaip per 2 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos jie pradėjo studijuoti pagal sporto studijų krypties grupės programą ar fizinio ugdymo mokytojų rengimo studijų programą arba turintys aukštąjį išsilavinimą – lankyti mokymus aukštojoje mokykloje, vykdančioje sporto studijų krypčių grupei priskiriamos studijų krypties studijas. Su mokytojais, per šį laikotarpį neįgijusiais reikiamo išsilavinimo ar kompetencijų, arba nepradėjusiais studijuoti pagal šioje dalyje nurodytas studijų programas ar lankyti mokymų aukštojoje mokykloje, darbo sutartis nutraukiama Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka.
5. Mokytojai, iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos vykdę aukšto meistriškumo sporto pratybas pagal formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas ir įgiję fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto specialisto arba fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto instruktoriaus statusą pagal Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1540 2 straipsnio 7 dalies nuostatas arba švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka baigę mokymus, suteikiančius teisę dirbti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto specialistu, aukštojoje mokykloje, ir turintys ne mažesnį kaip 3 metų stažą dirbant pagal formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas, turi teisę vykdyti aukšto meistriškumo sporto pratybas pagal formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas ir (ar) fizinio aktyvumo pratybas pagal neformaliojo vaikų švietimo programas.
6. Mokytojai, iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos vykdę fizinio aktyvumo pratybas pagal neformaliojo vaikų švietimo programas ir įgiję fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto specialisto arba fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto instruktoriaus statusą pagal Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1540 2 straipsnio 7 dalies nuostatas arba švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka baigę mokymus, suteikiančius teisę dirbti fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto specialistu ar instruktoriumi aukštojoje mokykloje, ir turintys ne mažesnį kaip 3 metų stažą dirbant pagal neformaliojo vaikų švietimo programas, turi teisę vykdyti fizinio aktyvumo pratybas pagal neformaliojo vaikų švietimo programas.
7. Sportininkai, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos paskirtos ir mokamos valstybės stipendijos pagal Sporto įstatymo 24 straipsnį ir toliau mokamos po šio įstatymo įsigaliojimo dienos, privalo ne vėliau kaip iki 2025 m. liepos 1 d. sudaryti sporto veiklos sutartis su šio įstatymo 1 straipsnyje keičiamo Sporto įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nurodytais subjektais.
8. Sportininkams, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos paskirtos valstybės stipendijos pagal Sporto įstatymo 24 straipsnio 5 dalį, toliau jos mokamos pagal šio įstatymo 1 straipsnyje keičiamo Sporto įstatymo 27 straipsnio 4 dalį.
9. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos sudarytoms sutartims taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Sporto įstatymo nuostatos. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pateikti asmenų prašymai ar skundai (ginčai) dėl šių sutarčių baigiami nagrinėti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Sporto įstatymo nuostatas.
10. 2027 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Sporto įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 10 punkto redakcija:
„10) sporto šakos federacijos steigimo dokumente yra įtvirtinta sporto šakos federacijos vienasmenio valdymo organo rotacija, numatant 2 kadencijas po 4 metus arba 4 kadencijas po 2 metus tam pačiam asmeniui ir 4 metų pertrauką šioms kadencijoms pasibaigus, ir kolegialaus valdymo organo narių rotacija, numatant 2 kadencijas po 4 metus arba 4 kadencijas po 2 metus, ir šioms kadencijoms pasibaigus kolegialus valdymo organas atnaujinamas ne mažiau kaip puse narių. Atsižvelgiant į tarptautinės nevyriausybinės sporto organizacijos nustatytas taisykles, sporto šakos federacijos valdymo organų narių kadencijos laikas gali būti pratęstas einamų pareigų tarptautinės nevyriausybinės sporto organizacijos valdymo organuose, kurių nariai turi balsavimo teisę, laikotarpiui;“.
· Seimo narė I. Kačinskaitė-Urbonienė 2024-06-20:
Kadangi federacijų vienasmeniams ir kolegialiems valdymo organams yra keliamas rotacijos reikalavimas, manytina, kad išimčių neturi būti taikoma, nes gali įvykti tokia situacija, kai dalis kolegialaus organo narių rotacija tiesiog nevyks. Siūlytina išbraukti diskriminacinę nuostatą ir atsisakyti galimybės kolegialaus valdymo organo nariams išvengti rotacijos.
Pasiūlymas
Išbraukti 2 straipsnio 10 dalį:
„10. 2027 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Sporto įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 10 punkto redakcija:
„10) sporto šakos federacijos steigimo dokumente yra įtvirtinta sporto šakos federacijos vienasmenio valdymo organų narių organo rotacija, numatant 4 kadencijas po 2 metus arba 2 kadencijas po 4 metus arba 4 kadencijas po 2 metus tam pačiam asmeniui ir 4 metų pertrauka šioms kadencijoms pasibaigus, ir kolegialaus valdymo organo narių rotacija, numatant 2 kadencijas po 4 metus arba 4 kadencijas po 2 metus ir šioms kadencijoms pasibaigus kolegialus valdymo organas atnaujinamas ne mažiau kaip puse narių;“.
Komiteto nuomonė - Nepritarti.
Komiteto argumentai:
Sporto šakų federacijos yra asociacijos, jos vadovaujasi Asociacijų įstatymu. Sporto įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad ne mažiau kaip pusė kolegialaus valdymo organo narių būtų perrinkta, tačiau sporto šakos federacija, būdama asociacija, gali nuspręsti perrinkti ir visus kolegialaus valdymo organo narius.
Toks pasiūlymas Sporto įstatymo projektu teikiamas siekiant užtikrinti sporto šakos federacijos veiklos tęstinumą ir kad sporto organizacijų visi valdymo organų nariai nepasikeistų vienu metu.
Balsavimo rezultatai: už – 2, prieš – 0, susilaikė – 6.
11. Asmuo, nuo 2023 m. sausio 1 d. ėjęs iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Sporto įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodyto subjekto vienasmenio valdymo organo nario pareigas ne trumpiau kaip 4 metus iš eilės, laikomas ėjusiu šio įstatymo 1 straipsnyje keičiamo Sporto įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nurodyto subjekto vienasmenio valdymo nario pareigas vieną 4 metų kadenciją arba dvi 2 metų kadencijas iš eilės, ir nuo 2027 m. sausio 1 d. tas pats asmuo gali eiti šias pareigas tik vieną 4 metų kadenciją arba dvi 2 metų kadencijas iš eilės, kurioms pasibaigus tam asmeniui yra taikoma 4 metų pertrauka vienasmeniame valdymo organe.
12. Aukšto meistriškumo sporto programos, pateiktos juridinių asmenų pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusias Sporto įstatymo 18 straipsnio nuostatas ir nebaigtos nagrinėti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, baigiamos nagrinėti ir sprendimus dėl jų priima švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusį teisinį reguliavimą.
13. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, švietimo, mokslo ir sporto ministras, švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos direktorius, nacionalinės antidopingo organizacijos direktorius, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius iki 2024 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas