Projektas Nr. XIVP-2937(2)
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
NUTARIMAS
DĖL VALSTYBĖS PAŽANGOS STRATEGIJOS „LIETUVOS ATEITIES VIZIJA „LIETUVA 2050“ PATVIRTINIMO
2023 m. d. Nr.
Vilnius
Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, nutaria:
1 straipsnis.
Patvirtinti Valstybės pažangos strategiją „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ (pridedama).
2 straipsnis.
Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gegužės 15 d. nutarimą Nr. XI-2015 „Dėl Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ patvirtinimo“.
3 straipsnis.
1. Siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei rengiant Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ įgyvendinamuosius planavimo dokumentus įvertinti:
1) Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. gruodžio 7 d. rezoliuciją Nr. XIV-732 „Dėl Lietuvos skaitmeninės ateities transformacijos ir skaitmeninio suverenumo“;
2) Lietuvos Respublikos Seimo 2023 m. birželio 15 d. rezoliuciją Nr. XIV-2075 „Dėl Lietuvos demografijos politikos ateities“.
2. Patvirtinus Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą „Dėl Lietuvos mokslo, technologijų ir inovacijų ilgalaikės politikos vystymosi krypčių patvirtinimo“, siūlyti Vyriausybei jį įvertinti rengiant Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ įgyvendinamuosius planavimo dokumentus.
4 straipsnis.
Siūlyti politinėms partijoms inicijuoti nacionalinį susitarimą dėl Valstybės pažangos strategijai „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ įgyvendinti būtinų viešojo sektoriaus įsipareigojimų ir viešojo finansavimo.
Seimo Pirmininkas
Teikia
Ateities komiteto vardu
komiteto pirmininkas Raimundas Lopata
· Seimo narys Valdas Rakutis, 2023-11-09:
Remiantis demokratijos bei švietimo būklės kintamaisiais išvedami 4 ateities scenarijai, vienas kurių yra siektinas („Šiaurinė žvaigždė“), o kiti trys iliustruoja mažiau sėkmingus vizijos sekimo rezultatus. Tačiau ateityje galime susidurti su nuo mūsų mažiau priklausančiais sukrėtimais, kurie iš esmės keistų valstybės raidą ir verstų koreguoti savo ateities lūkesčius.
Vertinant Rytų – Vakarų geopolitinę atskirtį, jų ribas, judėjimą, būtina pastebėti, kad esame ant jų kultūrinės ir politinės ribos. Šiuo metu ši riba daugmaž atitinka rytinę ES sieną bei Vakarų kryptį pasirinkusią Ukrainą bei Moldovą, tačiau ji juda ganėtinai greitai. Lietuva ganėtinai neseniai yra atgavusi nepriklausomybę, prisijungusi prie ES ir NATO, analogiška situacija mūsų kaimyninėse šalyse, o Ukrainos pasitraukimas iš Rusijos įtakos zonos įvyko tik 2014-aisiais. Atsižvelgiant į tai, projekto vizijoje turėtų būti numatyti trys scenarijai – juodasis, pilkasis ir baltasis.
Juodasis scenarijus numatytų Rytų – Vakarų kultūrinės ir politinės ribos stūmimąsi į Vakarus. Tai reikštų Ukrainos pralaimėjimą kare, Rusijos invaziją į Baltijos šalis bei Lenkiją ir galimą Lietuvos pralaimėjimą. Šis scenarijus turėtų numatyti Lietuvos pilietinio ir partizaninio pasipriešinimo planus, išeivijos vyriausybės suformavimą ir jos darbo priemones bei tikslus, taip pat kariavimą ne tik savoje, bet ir kaimyninių šalių teritorijoje. Turėtume nustatyti žmogiškus ir materialinius nuostolius įvykus juodajam scenarijui, taip pat atsižvelgti į galimus okupanto planus Lietuvos teritorijoje.
Jei įvyktų juodasis scenarijus, tautos išlikimo klausimas taptų pats svarbiausias. Dalis lietuvių pasitrauks į išeiviją ir susidurs su ištirpimo dominuojančioje kultūroje pavojumi, o kita dalis liks gyventi kerštingo priešo okupuotoje šalyje ir susidurs su tikėtina agresyvia rusinimo politika bei kolonizacija. Norint išlikti tokiomis sąlygomis reikalingas stiprus tautinis tapatumas, stiprios bendruomenės, pilietinė visuomenė, taip pat palankesnės demografinės tendencijos. Į Projektą būtina įtraukti tautos išlikimo strategiją, numatančią mūsų tautos atsparumo stiprinimą, kad ji būtų pasirengusi atsilaikyti gyvenimo išeivijoje bei okupacijoje sąlygomis. Verta paminėti, kad jau dabar daugiau nei milijonas lietuvių gyvena išeivijoje, todėl tautos išlikimo strategija yra aktuali netgi nemąstant apie juodąjį scenarijų. Kaip istorinį pavyzdį išeivijoje atsidūrusių lietuvių tautinio išlikimo programos vertėtų nurodyti Lietuvių chartiją, kurią 1949-aisiais paskelbė Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas.
Baltasis scenarijus numatytų Rytų – Vakarų kultūrinės ir politinės ribos stūmimąsi toliau į Rytus nuo Lietuvos sienų. Tai reikštų Baltarusijos demokratizaciją ir europinę integraciją, Ukrainos pergalę kare ir naujas Rusijos vystymosi perspektyvas po karo pabaigos. Baltasis scenarijus iš esmės keistų Lietuvos geopolitinę padėtį, panaikintų arba reikšmingai sumažintų Rusijos karinę grėsmę ir mūsų politinėje darbotvarkėje užleistų prioritetą kitoms politinėms, kultūrinėms bei saugumo problemomis, kurias šiame scenarijuje vertėtų apsvarstyti. Svarbu apsvarstyti pasikeitusias Rytų politikos gaires, kai esminiais uždaviniais draugiškų saitų plėtra su demokratiškomis Rytų kaimynėmis bei demokratijos plėtra tolimesnėje Eurazijos erdvėje.
Pilkasis scenarijus numatytų Rytų – Vakarų kultūrinės ir politinės ribos stabilumą. Rusijos grėsmė išliktų, pradėtų ryškėti Baltarusijos ir Rusijos izoliacijos vaisiai, padėtis Ukrainoje tebeliktų tokia, kokia yra. Pilkasis scenarijus turėtų aptarti įsisenėjusio Rytų – Vakarų konflikto, taip pat sustojusios ES plėtros į Rytus pasekmes. Turint omeny šiuo metu matomą globalios Vakarų įtakos silpnėjimą, šis scenarijus tikriausiai būtų labiau neigiamas nei teigiamas – jis reikštų Vakarų stagnaciją.
Projekte aprašyta IV strateginė ambicija jau išsamiai aprašo ruošimąsi ateičiai, atitinkančiai pilkąjį scenarijų, tačiau jį vertėtų papildyti. Vertinant pasiektus rezultatus, turime atsižvelgti ne tik į minkštąją, bet ir į kietąją galią. Reaguodama į baltąjį ir juodąjį scenarijus, IV strateginė ambicija turėtų numatyti naujas optimistines ir pesimistines perspektyvas..
Komiteto nuomonė - Nepritarti.
Komiteto argumentai:
Komiteto sprendimu dokumente atsisakoma skyriaus, aprašančio valstybės pažangos scenarijus, todėl šis pasiūlymas netikslingas.
Žr. Ateities komiteto pasiūlymą Nr. 8.
· Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2023-09-20:
Atsižvelgdami į tai kas išdėstyta, siūlome iš esmės peržiūrėti Lietuva 2050 IV skyriaus I skirsnyje išdėstytą strateginės ambicijos įgyvendinimo viziją ir tikslinti pagrindinių valstybės valdymo pokyčių sritis (27-32 puslapiai), numatant, kad:
- valstybės valdymas grindžiamas piliečių dalyvavimu sprendimų priėmimo procese;
- valstybės institucijos ir įstaigos sudaro sąlygas piliečiams dalyvauti valstybės valdyme ir būti išgirstiems;
- administracinių paslaugų teikimo procesai kuriami pasitelkiant dizaino mąstyseną ir atliepiant tikruosius piliečių poreikius.
Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.
Komiteto argumentai:
Iš dalies pritariant pasiūlymui, manytume, kad tikslinga redakcine tvarka peržiūrėti valstybės institucijų ir piliečių santykio atvaizdavimą projekte, neminint konkrečių metodų.
Komiteto pasiūlymas:
Strateginė ambicija esmingai peržiūrėta atsižvelgiant į pateiktą pasiūlymą, pabrėžiant visuomenės iniciatyvą, į(si)traukimą ir institucijų bendradarbiavimą su visuomene, Respublikos principais pagrįstą valdyseną, žr. p. 27-32.
· Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2023-09-20:
Atsisakyti nuostatos „Valstybės tarnyba stipri ir profesionali, darbas valstybei – prestižinis“ (28 puslapis) ir vietoj jos įtvirtinti nuostatą „Valstybės tarnyba veikia atliepdama gyventojų poreikius, užtikrindama administracinių ir viešųjų paslaugų teikimą gyventojui mažiausiomis sąnaudomis“.
Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.
Komiteto argumentai:
Pritartina patikslinti formuluotę, atsisakant prestižiškumo sąvokos, tačiau išlaikant valstybės tarnybos aukštos reputacijos ir patrauklumo idėją.
Komiteto pasiūlymas:
Pakeisti vizijos teksto p.28 formuluotes ir jas išdėstyti taip:
„Valstybės tarnyba stipri ir profesionali, atliepianti gyventojų poreikius, o jos darbas valstybei – prestižinis gerbiamas ir vertinamas.“
· Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2023-09-20:
Vizijoje Lietuva 2050 nustatyti 10-12 svarbiausių pokyčio rodiklių, suprantamų visuomenei ir aiškiai išmatuojamų.
Papildyti 1 priedo 4 eilutę ir numatyti siektiną rodiklio „Lietuvos, kaip pirmaujančios šalies, atpažįstamumas užsienyje“ reikšmę.
Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.
Komiteto argumentai:
Komitetas nusprendė nekeisti dokumento projekte esančio rodiklių rinkinio.
Pasiūlymas nustatyti rodiklio „Lietuvos, kaip pirmaujančios šalies, atpažįstamumas užsienyje“ reikšmę yra priimtinas.
Komiteto pasiūlymas:
Nekeisti projekte esančio rodiklių rinkinio. Prie rodiklio „Lietuvos, kaip pirmaujančios šalies, atpažįstamumas užsienyje“ pažymėti, kad jo skaičiavimo metodika bus nustatyta ateityje:
„(Rodiklio apibrėžimas ir siektina reikšmė bus nustatyti peržiūrint Nacionalinį pažangos planą (toliau – NPP)“.
· Sveikatos reikalų komitetas, 2023-09-27:
Papildyti „Lietuva 2050“ 1 priedą strateginės ambicijos (Ateičiai pasirengęs, atsparus ir laisvas žmogus, gyvenantis bendruomenėje, kuriai rūpi) nauju rodikliu „Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė“.
Komiteto nuomonė - Nepritarti.
Komiteto argumentai:
Komitetas nusprendė nekeisti vizijos „Lietuva 2050“ projekte esančio rodiklių rinkinio, jį vertindamas kaip pakankamą.
· Sveikatos reikalų komitetas, 2023-09-27:
Papildyti „Lietuva 2050“ 1 priedą strateginės ambicijos (Ateičiai pasirengęs, atsparus ir laisvas žmogus, gyvenantis bendruomenėje, kuriai rūpi) nauju rodikliu „Mirtingumas dėl savižudybių (atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų)“.
Komiteto nuomonė - Nepritarti.
Komiteto argumentai:
Komitetas nusprendė nekeisti vizijos „Lietuva 2050“ projekte esančio rodiklių rinkinio, jį vertindamas kaip pakankamą.
· Sveikatos reikalų komitetas, 2023-09-27:
Papildyti „Lietuva 2050“ 1 priedą strateginės ambicijos (Ateičiai pasirengęs, atsparus ir laisvas žmogus, gyvenantis bendruomenėje, kuriai rūpi) naujais rodikliais: „Legalaus alkoholio suvartojimas vienam gyventojui per metus (litrais absoliutaus alkoholio)“; „Tabako suvartojimas vienam gyventojui per metus (cigarečių skaičius)“; „Lietuvos gyventojų, per paskutinius 12 mėn. vartojusių narkotines ir psichotropines medžiagas, dalis (proc.)“; „Nutukusių vyrų dalis tarp Lietuvos 20-64 metų amžiaus vyrų, (proc.)“; „Nutukusių moterų dalis tarp Lietuvos 20-64 metų amžiaus moterų, (proc.)“.
Komiteto nuomonė - Nepritarti.
Komiteto argumentai:
Komitetas nusprendė nekeisti vizijos „Lietuva 2050“ projekte esančio rodiklių rinkinio, jį vertindamas kaip pakankamą.
· Audito komitetas, 2023-10-04:
Pakeisti VPS 2050 projekto VII skyriaus „Stebėsenos ir vertinimo“ dalies 2 paragrafą ir jį išdėstyti taip:
„Lietuvos ateities vizijos „Lietuva 2050“ įgyvendinimo sėkmė vertinama stebint ir analizuojant poveikio rodiklių (1 priedas), kurie apibūdina, atskleidžia visuomenės būklę ir jos pokyčius, kitimo tendencijas. „Lietuva 2050“ įgyvendinimo pažangą matuojančių poveikio rodiklių stebėseną ir analizę atlieka Vyriausybės kanceliarija kartu su Vyriausybės strateginės analizės centras centru (STRATA). Šių rodiklių švieslentė prieinama Valstybės duomenų valdysenos informacinėje sistemoje (VDV IS) ir skelbiama Vyriausybės interneto svetainėje.“
Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.
Komiteto argumentai:
Iš dalies pritariant pasiūlymui, manytina, kad tikslinga vizijos įgyvendinimo nuostatas išdėstyti bendriau.
Komiteto pasiūlymas:
Pakeisti vizijos teksto formuluotes p. 54 ir jas išdėstyti taip:
„Lietuvos ateities vizijos „Lietuva 2050“ įgyvendinimo sėkmė vertinama stebint ir analizuojant poveikio rodiklių (1 priedas), kurie apibūdina, atskleidžiaiančių visuomenės būklę ir jos pokyčius, kitimo tendencijas. Šie poveikio rodikliai yra perkeliami į NPP nustatant tarpines jų pasiekimo reikšmes pagal NPP įgyvendinimo trukmę. Lietuvos ateities vizijos „Lietuva 2050“ strateginių ambicijų, pamato ir pamatinių (jungiamųjų) principų įgyvendinimo pažangąai svarbūs rodikliai yra įtraukiami į NPP ir peržiūrimi (įtraukiami nauji svarbūs rodikliai, išbraukiami stebėsenai nebeaktualūs rodikliai, tikslinamos rodiklių siektinos reikšmės) kiekvieną kartą, kai pagal strateginio valdymo sistemos veikimą reglamentuojančius teisės aktus NPP yra peržiūrimas ir tvirtinami jo pokyčiai. matuojančių poveikio rodiklių stebėseną ir analizę atlieka Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA). Visų Ššių rodiklių švieslentė prieinama Valstybės duomenų valdysenos informacinėje sistemoje (VDV IS) ir skelbiama Vyriausybės interneto svetainėje.“
· Audito komitetas, 2023-10-04:
Pakeisti VPS 2050 projekto VII skyriaus „Stebėsenos ir vertinimo“ dalies 4 paragrafą ir jį išdėstyti taip:
„Sistemiškai ir reguliariai „Lietuva 2050“ įgyvendinimą vertina Vyriausybės kanceliarija kartu su STRATA per tarpinį arba baigiamąjį NPP vertinimą. Strateginių ambicijų ar jų atskirų dalių vertinimas gali būti inicijuojamas ir dažniau, norint įvertinti tuo metu aktualius jų įgyvendinimo aspektus, pvz., rezultatyvumą, naudingumą, kai kurių krypčių tinkamumą ar tęstinumo poreikį.“
Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.
Komiteto argumentai:
Iš dalies pritariant pasiūlymui, manytina, kad tikslinga vizijos įgyvendinimo nuostatas išdėstyti bendriau.
Komiteto pasiūlymas:
Žr. komiteto nuomonę prie Audito komiteto pasiūlymo Nr. 8.
· Audito komitetas, 2023-10-04:
Pakeisti VPS 2050 projekto VII skyriaus „Atsiskaitymo už pasiektą pažangą“ dalies 1 paragrafą ir jį išdėstyti taip:
„Lietuvos ateities vizijoje „Lietuva 2050“ numatytą pasiekti pažangą kartu su pažanga, pasiekta įgyvendinant NPP, ne rečiau kaip vieną kartą per metus vertina Valstybės pažangos taryba.“
Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.
Komiteto argumentai:
Manytina, kad vizijos tekste yra pakankamai atspindėtas NPP vaidmuo. Pasiūlymas vizijos pažangą vertinti kartu su pažanga, pasiekta įgyvendinant NPP, laikytinas atlieptu.
· Audito komitetas, 2023-10-04:
Pakeisti VPS 2050 projekto VII skyriaus „Atsiskaitymo už pasiektą pažangą“ dalies 2 paragrafą ir jį išdėstyti taip:
„Informacija apie „Lietuva 2050“ įgyvendinimą kiekvienais metais pateikiama Valstybės pažangos ataskaitoje, kurią rengia Vyriausybės kanceliarija kartu su Finansų ministerija Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais.“
Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.
Komiteto argumentai:
Iš dalies pritariant pasiūlymui, manytina, kad tikslinga vizijos įgyvendinimo nuostatas išdėstyti bendriau.
Komiteto pasiūlymas:
Pakeisti vizijos teksto p. 55 formuluotes ir jas išdėstyti taip:
„Informacija apie „Lietuvos ateities vizijos „Lietuva 2050“ įgyvendinimą kiekvienais metais pateikiama Valstybės pažangos ataskaitoje, kuriią yra rengiama Vyriausybės kanceliarija Viešojo sektoriaus atskaitomybės Lietuvos Respublikos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.“
· Švietimo ir mokslo komitetas, 2023-10-18:
Papildyti antrąją strateginę ambiciją „Ateičiai pasirengęs, atsparus ir laisvas žmogus, gyvenantis bendruomenėje, kuriai rūpi“ ir ją išdėstyti taip:
„Žmonės rūpinasi savo sveikata ir, naudodamiesi išplėtota infrastruktūra bei tam sudarytomis sąlygomis, gyvena sveikai ir fiziškai aktyviai naudodamiesi tam sudarytomis sąlygomis. Aukšto meistriškumo sportininkai turi geras sąlygas profesionaliai sportuoti ir ruoštis svarbiausiems startams. Ženkliai išaugo Lietuvos gyventojų bendra ir sveiko gyvenimo trukmė. <...>.“
Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.
Komiteto argumentai:
Iš dalies pritariant pasiūlymui, manytina, kad tikslinga redakcine tvarka papildyti visuomenės fizinio aktyvumo ir sporto veikloms skirtas vizijos nuostatas, akcentuojant jų tarpusavio ryšį ir bendrai naudojamos infrastruktūros vystymą.
Komiteto pasiūlymas:
Pakeisti vizijos teksto 35 p. formuluotes ir jas išdėstyti taip:
„ Žmonės rūpinasi savo sveikata, naudodamiesi išplėtota infrastruktūra bei tam sudarytomis sąlygomis, ir gyvena sveikai ir fiziškai aktyviai. , naudodamiesi tam sudarytomis sąlygomis.“
· Švietimo ir mokslo komitetas, 2023-10-18:
Papildyti veiksmų sąrašą, skirtų Saugiam ir sveikam gyvenimui reikalingų sąlygų plėtra ir užtikrinimas nauju punktu ir jį išdėstyti taip:
„Užtikrins, kad sportininkai turėtų kokybiškas sąlygas ruoštis nacionalinėms ir tarptautinėms varžyboms. Investuos į sporto infrastruktūrą, kuri bus prieinama ne tik profesionaliems sportininkams, bet ir visuomenei. Sudarys sąlygas fizinio aktyvumo veiklų prieinamumui ir plėtrai.“
Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.
Komiteto argumentai:
Iš dalies pritariant pasiūlymui, manytina, kad tikslinga redakcine tvarka papildyti visuomenės fizinio aktyvumo ir sporto veikloms skirtas vizijos nuostatas, akcentuojant jų tarpusavio ryšį ir bendrai naudojamos infrastruktūros vystymą.
Komiteto pasiūlymas:
Pakeisti vizijos teksto 37 p. formuluotes ir jas išdėstyti taip:
„Stiprins gyventojų sveikatą ir sudarys sąlygas ją išsaugoti, ugdydama visuomenės sveikatos raštingumą, sveikos gyvensenos nuostatas, aplinkai draugiškus vartojimo įpročius ir skatindama gyventojus įsitraukti į rūpinimąsi savo bei artimųjų sveikata. Užtikrins šiai sveikai gyvensenai ir fizinio aktyvumo veikloms būtinas sąlygas – plačiajai visuomenei ir profesionaliems sportininkams pritaikytą sporto infrastruktūrą, darnų judumą.ir aplinkai draugiškus vartojimo įpročius.“
· Švietimo ir mokslo komitetas, 2023-10-18:
Papildyti antrąją strateginę ambiciją „Ateičiai pasirengęs, atsparus ir laisvas žmogus, gyvenantis bendruomenėje, kuriai rūpi“ ir ją išdėstyti taip:
„Šiandien mūsų visuomenė sensta, mažėja valstybės gyventojų skaičius, vis dar didelė socialinė atskirtis. Kartu auga žinių žinojimo, t.y. mokslo žinių, joms suvokti, valdyti ir pritaikyti reikalingų kompetencijų, įgūdžių ir gebėjimų visumos, gebėjimų ir kūrybos, kaip gerovės šaltinių, reikšmė. Tad ypač svarbus tampa žmogaus visapusis išsilavinimas <...>“.
Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.
Komiteto argumentai:
Iš esmės pritariant pasiūlymui, siūlytina tikslinti formuluotę.
Komiteto pasiūlymas:
Pakeisti vizijos teksto 32 p. formuluotes ir jas išdėstyti taip:
„Šiandien mūsų visuomenė sensta, mažėja valstybės gyventojų skaičius, visuomenėje vis dar daug nepasitikėjimo, abejingumo viešiesiems reikalams, didelė socialinė atskirtis. Kartu didėja žinojimo – mokslo žinių, joms suvokti, valdyti ir pritaikyti reikalingų kompetencijų, įgūdžių ir gebėjimų visumos – reikšmė. žinių, gebėjimų ir kūrybos, kaip gerovės šaltinių, reikšmė.“
· Švietimo ir mokslo komitetas, 2023-10-18:
Papildyti antrąją strateginę ambiciją „Ateičiai pasirengęs, atsparus ir laisvas žmogus, gyvenantis bendruomenėje, kuriai rūpi“ ir ją išdėstyti taip:
„Šiandien mūsų visuomenė sensta, mažėja valstybės gyventojų skaičius, vis dar didelė socialinė atskirtis. Kartu auga žinių, gebėjimų ir kūrybos, kaip gerovės šaltinių, reikšmė. Tad ypač svarbus tampa žmogaus visapusis išsilavinimas (kurį suprantame ne tik kaip akademinių žinių, bet ir ateičiai reikalingų kompetencijų, pirmiausia kritinio mąstymo, bendradarbiavimo, kūrybiškumo ir komunikavimo, įgijimą bei nuolatinį atnaujinimą,), atsparumas ir gebėjimas pasirūpinti savimi ir kitais, kuriems prireikia pagalbos. <...>“
Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.
Komiteto argumentai:
Patikslinti formuluotes derinant su bendresnėmis kategorijomis, tokiomis kaip socioemocinės kompetencijos.
Komiteto pasiūlymas:
Pakeisti vizijos teksto 32 p. formuluotes ir jas išdėstyti taip:
„Tad ypač svarbus tampa žmogaus visapusis išsilavinimas, (kurį suprantame ne tik kaip akademinių žinių, bet ir ateičiai reikalingųo kompetencijų kritinio mąstymo, kūrybiškumo, bendradarbiavimo ir kitų socialinių emocinių kompetencijų įgijimą bei nuolatinį atnaujinimą), taip pat atsparumas ir gebėjimas pasirūpinti savimi ir kitais, kuriems prireikia pagalbos.“
· Švietimo ir mokslo komitetas, 2023-10-18:
Papildyti antrąją strateginę ambiciją „Ateičiai pasirengęs, atsparus ir laisvas žmogus, gyvenantis bendruomenėje, kuriai rūpi“ ir ją išdėstyti taip:
„Formaliojo ir neformaliojo švietimo programos ne tik suteikia reikalingų žinių apie pasaulį, bet ir remiasi daugialypio intelekto ugdymo principais, ugdo asmenį holistiškai, plėtodamos komunikavimo, kultūrinę, kūrybiškumo, pažinimo, kritinio mąstymo, pilietiškumo, skaitmeninę, socialinę, emocinę ir sveikos gyvensenos kompetencijas.“
Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.
Komiteto argumentai:
Pritarti kritinio mąstymo kompetencijos paminėjimui.
Komiteto pasiūlymas:
Pakeisti vizijos teksto 33 p. formuluotes ir jas išdėstyti taip:
„Formaliojo ir neformaliojo švietimo programos ne tik suteikia reikalingų žinių apie pasaulį, bet ir remiasi daugialypio intelekto ugdymo principais, ugdo asmenį holistiškai, plėtodamos komunikavimo, kultūrinę, kūrybiškumo, pažinimo, kritinio mąstymo, pilietiškumo, skaitmeninesę, socialinesę, emocinesę ir sveikos gyvensenos kompetencijas.“
· Švietimo ir mokslo komitetas, 2023-10-18:
Pakeisti veiksmų sąrašą, skirtų Ateičiai ir prasmingam gyvenimui pasirengusio asmens ugdymo sričiai ir jį išdėstyti taip:
„Užtikrins, kad mokykla kompensuotų turtinės nelygybės šeimose nulemtą mokymosi galimybių stoką ir kiekvienas mokinys bendrojo ugdymo programą baigtų įgijęs reikiamų bazinių žinių, o mokymosi procesą formuos siekdama atskleisti kiekvieno mokinio ir studento unikalų potencialą ir galias; pereis prie individualizuoto ir personalizuoto patirtinio ugdymo ir palaipsniui jį intensyvins pasitelkdamausi modernias technologijas, kurios prisidės ir prie naujų mokymo platformų atsiradimo, taikys inovatyvius mokymo metodus, atskleidžiančius kiekvieno individualius gebėjimus. <...>“.
Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.
Komiteto argumentai:
Atsižvelgiant į vizijos rengimo metu pasiektą bendrakūrėjų sutarimą, siūlytina palikti individualizuoto ir personalizuoto mokymo siekinius, neišskiriant patirtinio ugdymo metodo.
Komiteto pasiūlymas:
Pakeisti vizijos teksto 36 p. formuluotes ir jas išdėstyti taip:
„Užtikrins, kad mokykla kompensuotų turtinės nelygybės šeimose lemiamą mokymosi galimybių stoką ir kad kiekvienas mokinys bendrojo ugdymo programą baigtų įgijęs reikiamų bazinių žinių, o mokymosi procesą formuos siekdama atskleisti kiekvieno mokinio ir studento unikalų potencialą ir galias; pereis prie individualizuoto ir personalizuoto patirtinio ugdymo ir palaipsniui jį intensyvins pasitelkdama modernias technologijas, kurios prisidės ir prie naujų mokymo platformų atsiradimo. Taip pat taikys inovatyvius mokymo metodus, atskleidžiančius kiekvieno unikalius gebėjimus, tarp jų ir patirtinį ugdymą. Visiems –
susiduriantiems su mokymosi sunkumais, turintiems individualiųjų ugdymosi poreikių, gabiems mokiniams ir studentams – bus sudarytos sąlygos mokytis pagal savo tempą ir gebėjimus.“
· Švietimo ir mokslo komitetas, 2023-10-18:
Papildyti antrąją strateginę ambiciją „Ateičiai pasirengęs, atsparus ir laisvas žmogus, gyvenantis bendruomenėje, kuriai rūpi“ ir ją išdėstyti taip:
„Jaunimas noriai renkasi aukštąjį mokslą Lietuvoje, nes studijos ir čia vykdomi fundamentiniai ir taikomieji moksliniai tyrimai, į kuriuos įtraukiami ir jaunieji mokslininkai, konkuruoja pasauliniu mastu, yra tinkamai finansuojami. <...>“
Komiteto nuomonė - Nepritarti.
Komiteto argumentai:
Manytina, kad „mokslinių tyrimų“ sąvoka apima visą mokslinės veiklos spektrą. Jaunųjų mokslininkų įtraukimas į mokslinius tyrimus nėra vizijinis dalykas, tai yra dabarties realybė.
· Švietimo ir mokslo komitetas, 2023-10-18:
Papildyti antrąją strateginę ambiciją „Ateičiai pasirengęs, atsparus ir laisvas žmogus, gyvenantis bendruomenėje, kuriai rūpi“ ir ją išdėstyti taip:
„<...> Vykdomos integruotos su kitais universitetais studijų programos, plėtojamos doktorantūros studijos, įprasta praktika tampa akademinis judumas ir kreditų kaupimas, beveik neegzistuoja ribos tarp žinių kūrimo, perdavimo ir pritaikymo. <...>.“
Komiteto nuomonė - Nepritarti.
Komiteto argumentai:
Manytina, kad nėra pakankamo pagrindo išskirti tik trečiąją studijų pakopą.
· Švietimo ir mokslo komitetas, 2023-10-18:
Papildyti „Lietuva 2050“ 1 priedą nauju strateginės ambicijos „Ateičiai pasirengęs, atsparus ir laisvas žmogus, gyvenantis bendruomenėje, kuriai rūpi“ rodikliu „Bendros švietimui skirtos išlaidos, dalis nuo BVP, (ne mažiau kaip EBPO šalių vidurkis.)”.
Komiteto nuomonė - Nepritarti.
Komiteto argumentai:
Komitetas nusprendė nekeisti vizijos „Lietuva 2050“ projekte esančio rodiklių rinkinio, jį vertindamas kaip pakankamą.
· Švietimo ir mokslo komitetas, 2023-10-18:
Papildyti „Lietuva 2050“ 1 priedą nauju vizijos lygmens rodikliu, kuris atspindėtų perskirstymo per biudžetą lygį ir siektų EBPO šalių vidurkį.
Komiteto nuomonė - Nepritarti.
Komiteto argumentai:
Komitetas nusprendė nekeisti vizijos „Lietuva 2050“ projekte esančio rodiklių rinkinio, jį vertindamas kaip pakankamą.
· Kaimo reikalų komitetas, 2023-10-25:
Po Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą nurodyti ir Artimųjų Rytų karą.
Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.
Komiteto argumentai:
Iš dalies pritariant pasiūlymui, siūlytina redakcine tvarka patikslinti tekstą, kad jame atsispindėtų ir naujai kylantys kariniai konfliktai.
Komiteto pasiūlymas:
Pakeisti vizijos teksto 16 p. formuluotes ir jas išdėstyti taip:
„Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainąoje – per pastaruosius dešimtmečius
bene didžiausias išpuolis prieš demokratiją. jau pareikalavęs daugybės aukų, Tuo pačiu metu įsiplieskia ir gilėja kiti geopolitiniai konfliktai.“
· Kaimo reikalų komitetas, 2023-10-25:
Praplėsti dokumente pateikiamą situacijos analizę nurodytais faktoriais.
Komiteto nuomonė - Nepritarti.
Komiteto argumentai:
Globalių tendencijų analizėje šie faktoriai jau yra įvertinti.
· Kaimo reikalų komitetas, 2023-10-25:
Kalbamoje formuluotėje išbraukti žodį „nacionalinę“.
Komiteto nuomonė - Nepritarti.
Komiteto argumentai:
Mokslas ir inovacijos kaip veiklos sritys yra tarptautiški, tačiau juos įgalinančios institucinės, finansinės ir reguliacinės ekosistemos gali būti tiek nacionalinės, tiek regioninės, tiek tarptautinės.
· Kaimo reikalų komitetas, 2023-10-25:
Patikslinti formuluotę, tiesiogiai nurodant dalyvaujamąją demokratiją kaip technologijų ir inovacijų diegimo valdymo sistemoje galimybę ir siekinį.
Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.
Komiteto argumentai:
Iš dalies pritariant pasiūlymui, tikslinga redakcine tvarka sustiprinti piliečių įsitraukimo į valstybės valdymą akcentus, nesiribojant tik dalyvaujamosios demokratijos forma.
Komiteto pasiūlymas:
Pakeisti vizijos teksto 14 p. formuluotes ir jas išdėstyti taip:
„Galiausiai technologijų raida paveiks ir politinių procesų (įskaitant tarptautinę ir saugumo politiką) raidą. Pažangiųjų technologijų ir inovacijų diegimas valdymo sistemose ateityje gali turėti būti ypač svarbųus vaidmenį formuojant piliečių lūkesčius atliepiančią, įtraukią demokratiją ir skaidrią politiką, stiprinant viešųjų paslaugų teikimo sistemas ir decentralizuojant sprendimų priėmimo procesus.“
· Kaimo reikalų komitetas, 2023-10-25:
Paminėti konkrečius piliečių įsipareigojimo ir įnašo į valstybės vystymosi krypčių įgyvendinimą būdus, tokius kaip socialiai teisingų mokesčių mokėjimą (pvz., kanalizuojamų vandenų taršos mokestis ne tik verslui, bet ir gyventojams).
Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.
Komiteto argumentai:
Iš dalies pritariant pasiūlymui, manytina, kad tikslinga redakcine tvarka įtraukti mokestinės moralės ir kitus piliečių atsakomybės ir įsipareigojimo valstybei akcentus.
Komiteto pasiūlymas:
Žr. komiteto nuomonę apie Kaimo reikalų komiteto pasiūlymą Nr. 34.
· Kaimo reikalų komitetas, 2023-10-25:
1 eilutėje paminėti konkrečią išskirtinai svarbią viešosios politikos inovaciją – elektroninį balsavimą.
Komiteto nuomonė - Nepritarti.
Komiteto argumentai:
Manytina, kad tai įgyvendinimo lygmens priemonė, dėl kurios kol kas nėra politinio sutarimo, todėl ją minėti vizijos tekste netikslinga.
· Kaimo reikalų komitetas, 2023-10-25:
Tarp strategiško, lankstaus ir efektyvaus valdymo diegimo priemonių paminėti viešojo valdymo institucijų mažinimą arba atsisakymą.
Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.
Komiteto argumentai:
Iš dalies pritariant pasiūlymui, tikslinga redakcine tvarka sustiprinti strategiško, lankstaus ir efektyvaus valdymo akcentus, neišskiriant vien tik institucijų mažinimo priemonės.
Vizijoje orientuojamasi į skaitmeninių valstybės sistemų konsolidaciją ir veikimą vieno langelio principu (p. 25), pabrėžiama viešojo valdymo institucijų orientacija į efektyvumą (kas apima ir adekvatų resursų paskirstymą).
Komiteto pasiūlymas:
Pakeisti vizijos teksto 30 p. formuluotes ir jas išdėstyti taip:
„Investuos į šalies IT sektorių ir duomenų apdorojimo sistemas, siekdama į vartotoją orientuotos, vieno langelio principu veikiančios e. valstybės. Standartizuos viešąsias paslaugas, vadovaudamasi iš karto kaip skaitmeninės kuriamos valdžios koncepcija, judėdama sąveikumo ir integruotų sistemų link.“
· Kaimo reikalų komitetas, 2023-10-25:
4 pastraipoje prieš žodį „hibridines“ įrašyti žodžius „kibernetines ir“.
Komiteto nuomonė - Nepritarti.
Komiteto argumentai:
Redakcine tvarka peržiūrėtas sąvokų vartojimas – hibridinės atakos sąvoka apima ir skaitmenines bei kibernetines atakas.
· Kaimo reikalų komitetas, 2023-10-25:
6 pastraipoje žodį „Institucionalizuos“ pakeisti žodžiu „Personalizuos“.
Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.
Komiteto argumentai:
Iš dalies pritariant pasiūlymui, siūlytina atsižvelgti kompleksiškai tikslinant skirsnio redakciją pagal URM pasiūlymus.
Komiteto pasiūlymas:
Pakeisti vizijos teksto 31 p. formuluotes ir jas išdėstyti taip:
„Kurs atvirą, skaidrią, profesionalią, patikimą, (paremta duomenimis ir įrodymais) ir dezinformacijai bei manipuliacijoms informacija atsparią viešosios komunikacijos erdvę. Institucionalizuos viešąją komunikaciją, kad ji būtų profesionali, patikima (paremta duomenimis ir įrodymais), kuri tarnaustų atviros valdžios principams, išmaniai sumaniai išpanaudostų technologines naujoves., tarnautų kaip atsvara dezinformacijai. Taikys priemones, skirtas visuomenei geriau pažinti visuomenę ir atliepti jos lūkesčiamsius atliepti, atitinkamai pritaikydamaant viešąją komunikaciją.“
· Kaimo reikalų komitetas, 2023-10-25:
3, 7 eilutėse greta žodžio „ugdymas“ įrašyti žodžius „ir ugdymasis“.
Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.
Komiteto argumentai:
Iš dalies pritariant pasiūlymui, manytina, kad tikslinga įtraukti saviugdos kategoriją.
Komiteto pasiūlymas:
Pakeisti vizijos teksto 33 p. formuluotes ir jas išdėstyti taip:
„ateičiai pasirengusio ir gebančio kurti prasmingą gyvenimą prasmingam gyvenimui pasirengusio asmens ugdymo, kuris pirmiausia sietinas su švietimu ir kultūra, neapsiribojant vien formaliąja Lietuvos švietimo sistema, ir kurio tikslas – įvairiapusės, išsilavinusios, kūrybiškos, turinčios sveiką savivertę, atsparios, empatiškos, bendruomeniškos ir nuolat besimokančios asmenybės ugdymas ir saviugda;“
· Kaimo reikalų komitetas, 2023-10-25:
Poskyrio „Strateginę ambiciją įgyvendinusioje Lietuvoje“ 1 eilutėje po žodžio „leidžia“ įrašyti žodžius „pagal gebėjimus“.
Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.
Komiteto argumentai:
Iš dalies pritariant pasiūlymui, siūlytina redakcine tvarka patikslinti formuluotes, kad būtų išvengta perdėtai optimistinių konotacijų.
Komiteto pasiūlymas:
Pakeisti vizijos teksto 33 p. formuluotes ir jas išdėstyti taip:
„Visiems prieinamas kokybiškas švietimas sudaro sąlygas kiekvienam išlavinti asmeninius gebėjimus, susikurti savo kaip Lietuvos piliečio kultūrinę tapatybę, atrasti ir savarankiškai bei pagal gebėjimus pasirinkti gyvenimo kelią, gyventi prasmingą gyvenimą visais amžiaus tarpsniais. Sukurta integrali ir atvira ugdymosi sistema tarnauja asmeniui: ji suteikia laisvam žmogui būtinų akademinių žinių, kultūrinių, pilietinių, socialinių emocinių ir politinių kompetencijų, finansinio, medijų, sveikatos ir aplinkosauginio raštingumo įgūdžių, ugdo savarankišką, atsakingą ir su kitais gebančią bendradarbiauti asmenybę. Visiems prieinamas kokybiškas švietimas leidžia laisvai rinktis gyvenimo kelią ir gyventi prasmingą gyvenimą visais amžiaus tarpsniais. Įgyvendinta švietimo sistemos transformacija sukūrė integralią ugdymosi sistemą, kuri ne tik suteikia žmogui būtinų akademinių žinių, kultūrinių kompetencijų, finansinį, sveikatos ir aplinkosauginį raštingumą, bet ir ugdo savarankišką, pilietišką, atsakingą ir su kitais gebančią bendradarbiauti asmenybę.“
· Kaimo reikalų komitetas, 2023-10-25:
Kalbamą pastraipą po žodžio „lankstumą“ papildyti formuluote „skatins artes liberales studijas“.
Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.
Komiteto argumentai:
Pritarti artes liberales kategorijos įtraukimui, redakcine tvarka paieškoti tinkamos formuluotės.
Komiteto pasiūlymas:
Pakeisti vizijos teksto 36 p. formuluotes ir jas išdėstyti taip:
„Vykdys Lietuvos aukštojo mokslo sistemos konkurencingumą didinančias programas, skatins aukštojo mokslo tarpdiscipliniškumą ir lankstumą, artes liberales studijas, į visas programas integruos socialinių ir humanitarinių mokslų bei kultūrinio ugdymo komponentų.“
· Seimo narė Liuda Pociūnienė, 2023-12-12:
Patikslinti valstybės pažangos vizijos „Lietuva 2050“ antrosios pažangos krypties formuluotes, skirtas aukštajam mokslui, ir jas išdėstyti taip:
„Vykdys Lietuvos aukštojo mokslo sistemos tarptautinį konkurencingumą didinančias programas, skatins aukštojo mokslo tarpdiscipliniškumą tarpkryptiškumą ir lankstumą, artes liberales studijas, į visas programas integruos stiprindama socialinių ir humanitarinių mokslų bei kultūrinio ugdymo komponentųus studijose, derindama ir integruodama juos su gamtos ir fizinių mokslų disciplinomis, bus atvira universitetų intelektinei lyderystei rengiant visuomenės pažangai svarbius sprendimus.“
Komiteto nuomonė - Pritarti.
Komiteto pasiūlymas:
už – 14, prieš – 0, susilaikė – 0.
· Kaimo reikalų komitetas, 2023-10-25:
6 pastraipoje po žodžio „žmogų“ įterpti formuluotę „pakankamą sveikatos apsaugos sistemos finansavimą ir“.
Komiteto nuomonė - Nepritarti.
Komiteto argumentai:
Vizijoje nuosekliai vengiama išskirti kurį nors sektorių finansavimo požiūriu.
· Kaimo reikalų komitetas, 2023-10-25:
3 iš apačios pastraipoje po žodžių „Vyriausybės lygiu“ įterpti „bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis organizacijomis ir bendruomenėmis“.
Komiteto nuomonė - Nepritarti.
Komiteto argumentai:
Šioje teksto vietoje kalbama apie Vyriausybės politikos nuostatas.
· Kaimo reikalų komitetas, 2023-10-25:
7 pastraipos 1 sakinį pratęsti formuluote „skatins sąmoningą ir atsakingą mokesčių mokėjimą“.
Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.
Komiteto argumentai:
Iš dalies pritariant pasiūlymui, siūlytina redakcine tvarka įtraukti mokestinės moralės akcentus.
Komiteto pasiūlymas:
Pakeisti vizijos teksto 22 p. formuluotes ir jas išdėstyti taip:
„Ji yra atpažįstama kaip brandžios demokratijos valstybė, kuriai būdinga su stipria demokratinėe politinėe kultūra. Jos piliečiai pasitiki savimi, vienas kitu ir savo valstybeės valdžios institucijomis, pasižymi aukšta mokestine morale ir yra aktyviai įsitraukę į bendrą reikalą – savo valstybės valdymą ir kūrimą.“
Pakeisti vizijos teksto 41 p. formuluotes ir jas išdėstyti taip:
„ Įdiegs horizontaliai ir vertikaliai teisingą ir į plačią mokestinę bazę orientuotą mokesčių sistemą, skatinančią aukštą mokestinę moralę. Be kita ko, jJi užtikrins pakankamas valstybės biudžeto pajamas socialinei nelygybei valdyti visais žmogaus gyvenimo etapais <...>“
· Kaimo reikalų komitetas, 2023-10-25:
3 iš apačios pastraipoje formuluotę „skatins pereiti prie ekosistemų regeneravimo“ pakeisti formuluote „skatins palaikyti ir plėtoti ekosistemas“.
Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.
Komiteto argumentai:
Egzistuoja žemės ūkio taršos įrodymai.
Komiteto pasiūlymas:
Pakeisti vizijos teksto 41 p. formuluotes ir jas išdėstyti taip:
„Integruos ekologinio tvarumo ir saiko klausimus nuostatas į verslo skatinimo, pramonės ir infrastruktūros plėtros politikos programas. Stiprins kompetencijas ir pajėgumus, siekdama mažinti išteklių naudojimą pramonėje. Plėtos atsakingą ir konkurencingą žemės ūkį ir maisto gamybą, skatindama pereiti prie ekosistemų regeneravimo skatins palaikyti ir plėtoti ekosistemas, atkurti pažeistus jų elementus. Tinkamai įvertins ir įveiklins ekosisteminių paslaugų potencialą bei užtikrins gyventojų apsirūpinimą maistu.“
· Kaimo reikalų komitetas, 2023-10-25:
4 iš apačios eilutėje žodį „apsirūpinimą“ pakeisti žodžiu „aprūpinimą“.
Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.
Komiteto argumentai:
Šioje teksto vietoje kalbama apie valstybės apsirūpinimą maistu.
Komiteto pasiūlymas:
Siekiant išvengti dviprasmybės, nurodytoje eilutėje išbraukti žodį „gyventojų“, paliekant žodį „apsirūpinimą“. Žr. komiteto nuomonę apie Kaimo reikalų komiteto pasiūlymą Nr. 51.
· Kaimo reikalų komitetas, 2023-10-25:
7 pastraipoje žodį „klimato“ keisti terminu „ekologinio“.
Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.
Komiteto argumentai:
Manytina, kad klimato ir ekologinės krizės nėra tapačios, todėl siūloma neišbraukti žodžio „klimato“, bet formuluoti „klimato, ekologinio“.
Komiteto pasiūlymas:
Pakeisti vizijos teksto 46 p. formuluotes ir jas išdėstyti taip:
„Sustiprins krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo ir prevencijos sistemą, parengdama nacionalines energetinio, skaitmeninio, ekonominio, klimato, ekologinio, kosmoso ir epidemiologinio saugumo darbotvarkes.“
· Kaimo reikalų komitetas 2023-10-25:
Patikslinti 5 pastraipos formuluotę „Sieks, kad Lietuva būtų prieinama ir skaitmeninėje erdvėje...“.
Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.
Komiteto argumentai:
Iš dalies pritariant pasiūlymui, siūlytina atsižvelgti redakcine tvarka, tikslinant sąvokas.
Komiteto pasiūlymas:
Pakeisti vizijos teksto 47 p. formuluotes ir jas išdėstyti taip:
„Stiprins Lietuvos prieinamumą skaitmeninėje erdvėje, Sieks, kad Lietuva būtų prieinama ir skaitmeninėje erdvėje, kad jos istorija bei kultūra būtų lengviau ir labiau pažįstamaini ir kitakalbiam pasauliui.“
· Kaimo reikalų komitetas 2023-10-25:
Keisti kalbamą žodį tinkamesniu sinonimu, pavyzdžiu, „vientisa“, „visa“.
Komiteto nuomonė - Nepritarti.
Komiteto argumentai:
Rengėjų požiūriu, siūlomas pakeitimas įvestų nereikalingą teritorinio homogeniškumo asociaciją, prieštaraujančią įvairovės išsaugojimui.
Komitetas siūlo nekeisti projekte vartojamo žodžio.
· Kaimo reikalų komitetas, 2023-10-25:
2 iš apačios pastraipą išdėstyti nauja redakcija: „Vystys kokybinę aplinkosaugą, tikslingai ir kompleksiškai, dermėje su žmonių ir bendruomenių interesais puoselėdama saugomus objektus, teritorijas ir vertybes.“
Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.
Komiteto argumentai:
Iš dalies pritariant pasiūlymui, siūlytina patikslinti teksto redakciją.
Komiteto pasiūlymas:
Pakeisti vizijos teksto 50 p. formuluotes ir jas išdėstyti taip:
„Didins realiai funkcionuojančių saugomų teritorijų plotą Derindama gyventojų, bendruomenių ir viešąjį interesus spręs apie efektyvią apsaugą užtikrinančių saugomų teritorijų vystymą ir sujungs jas ekologiniais koridoriais.“
· Seimo nariai:, Lukas Savickas ir kiti 2023-12-12:
Pakeisti Projektu Nr. XIVP-2937(2) tvirtinamos Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ III skyriaus penktojo skirsnio „Sujungta šalis, darni ir subalansuota plėtra“ dalies „Sugyvenimo su gamta srityje“ ketvirtą pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„Derindama gyventojų, bendruomenių ir viešąjį interesus spręs apie efektyvią apsaugą užtikrinančių saugomų teritorijų vystymą ir plės efektyvią apsaugą užtikrinančias saugomas teritorijas, sujungs jas ekologiniais koridoriais.“
Komiteto nuomonė - Pritarti.
Komiteto pasiūlymas:
už – 15, prieš – 0, susilaikė – 0.
· Užsienio reikalų komitetas, 2023-11-08:
V skyriuje „Valstybės ateities vizija“ įtvirtinti, kad demokratija yra vienas esminių Lietuvos Respublikos garantų ir atsižvelgiant į tai būtų plėtojamos šalies politinės (vidaus ir tarptautinės), ekonominės, švietimo, sveikatos ir socialinės politikos ir kt. kryptys.
Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.
Komiteto argumentai:
Iš dalies pritariant pasiūlymui, siūlytina kalbant apie vizijos pamatą redakcine tvarka sustiprinti demokratijos akcentus.
Komiteto pasiūlymas:
Pakeisti vizijos teksto p. 44 nuostatas ir jas išdėstyti taip:
„Lietuva gali tikslingai paremti savo partnerių pastangas atnaujinti ir plėsti taisyklėmis ir demokratinėmis vertybėmis grindžiamąįstą tarptautinę tvarką <...>.“
· Žmogaus teisių komitetas, 2023-11-16:
V skyriuje „Valstybės ateities vizija“ įtraukti atskirą poskyrį skirtą žmogaus teisėms ir laisvėms įtvirtinant, kad pagarba žmogaus teisėms ir laisvės yra mūsų visuomenės klestėjimo pamatas. Numatyti rodiklius, matuojančius žmogaus teisių situaciją šalyje ir planuojamus pasiekti rezultatus.
Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.
Komiteto argumentai:
Iš dalies pritariant pasiūlymui, siūlytina redakcine tvarka sustiprinti žmogaus teisių akcentus, neįtraukiant atskiro poskyrio.
Komiteto pasiūlymas:
Žmogaus teisių (neišskiriant konkrečių teisių ir jas suprantant taip kaip jos yra suprantamos Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje) vaidmuo išryškintas visame dokumente, pirmojoje ir ketvirtojoje strateginėse ambicijose.