LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS TARNYBOS STATUTO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

2023-12-13 Nr. XIVP-3172(2)

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1. Pagrįstumo ir teisinio reguliavimo sistemiškumo bei nuoseklumo požiūriu diskutuotina projekto 1 straipsnyje dėstomo Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 15 straipsnio 2 dalies nuostata, numatanti, kad gavus jau nustatytų šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų duomenų (dėl asmens nelojalumo Lietuvos valstybei), sprendimą dėl asmens tinkamumo vidaus tarnybai priimtų centrinės statutinės įstaigos vadovas savo nuožiūra, kai pagal Statuto 10 ir 11 straipsnius, paaiškėjus šiai aplinkybei asmuo net negalėtų būti priimamas mokytis į profesinio mokymo įstaigą arba privalėtų būti iš jos šalinamas. Galbūt šioje dalyje siekiama nustatyti tokį reguliavimą, pagal kurį asmens tinkamumas tarnauti vidaus tarnyboje centrinės statutinės įstaigos vadovo sprendimu būtų vertinamas tik tuo atveju, kai būtų gauti duomenys, tik leidžiantys įtarti galimą asmens nelojalumą Lietuvos valstybei (t. y. kai duomenų turinys ir patikimumas dėl galimo nelojalumo dar turėtų būti įvertintas). Jeigu ir siekiama nustatyti tokį reguliavimą, Statuto 15 straipsnio 2 dalis turėtų būti dėstoma taip: „Gavus Statuto 9 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytų duomenų, sudarančių pagrindą manyti, kad asmens tarnyba vidaus tarnybos sistemoje būtų nesuderinama su Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesais, arba Statuto 15 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytų galimai kompromituojančių duomenų apie šį asmenį, sprendimą dėl asmens tinkamumo vidaus tarnybai, įvertinęs gautus duomenis, priima centrinės statutinės įstaigos vadovas“.

2. Siekiant teisės akto glaustumo, Statuto 17 straipsnio 2, 5 ir 6 dalyse siūlytina atsisakyti pasikartojančios nuostatos, kad siuntimų išdavimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su teisingumo ir finansų ministrais, nes tai jau nustatyta Statuto 10 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, vietoj žodžių „Vidaus reikalų ministro nustatyta ir su teisingumo ir finansų ministrais suderinta tvarka“ siūlome įrašyti žodžius „Statutinės įstaigos“.

3. Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad Statuto 27 straipsnis reglamentuoja būtent pareigūnų atranką į laisvas pareigūnų vietas, šio straipsnio 8 dalyje vietoj formuluotės „asmens, skiriamo į pareigūno pareigas“ vartotina formuluotė „pareigūno, skiriamo į kitas pareigūno pareigas“.

4. Siekiant teisinio aiškumo, reikėtų aiškiau reglamentuoti Statuto 55 straipsnio 12 dalies nuostatų, numatančią, kad centrinės statutinės įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į skirtus valstybės biudžeto asignavimus ir pareigūnų darbo apmokėjimo sistemos nuostatas, pareigūnams gali nustatyti didesnius pareiginės algos koeficientus, nes nėra aišku, nei kokiose statutinėse įstaigose (ar šioje centrinėje statutinėje įstaigoje, ar jai pavaldžiose, ar visose toje statutinių įstaigų sistemoje) pareigas einantiems pareigūnams gali būti didinami koeficientai, ar koeficientai šiuo atveju didinami visiems be išimties pareigūnams, ar, vis dėlto, būtų vykdomas individualus koeficientų didinimas. Taip pat nėra aiškus toks koeficientų didinimo pagrindas ir tokio koeficientų didinimo santykis su kitomis Statuto nuostatomis, numatančiomis pareigūnų pareiginės algos koeficientų didinimo pagrindus esant konkrečioms ir aiškiai apibrėžtoms sąlygoms. Pažymėtina, kad pagal Statuto 55 straipsnio 1 dalį, pareigūno pareiginės algos koeficientą nustato pareigūną į pareigas skiriantis asmuo, todėl nėra aiškus šios nuostatos santykis su minima Statuto 55 straipsnio 12 dalies nuostata, implikuojančia, kad centrinės statutinės įstaigos vadovas gali nustatyti konkrečius koeficientus net ne savo vadovaujamoje įstaigoje tarnaujantiems pareigūnams.

5. Statuto 56 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punkto nuostatomis siekiama nustatyti, kad į vidaus tarnybos stažą papildomai būtų įskaitytas darbo laikas tam tikrose institucijoje ar tam tikrose pareigose dirbant pagal darbo sutartį (šiuo metu numatyta, kad toks laikas įskaičiuojamas, jeigu buvo dirbama Darbo sutarties įstatymo pagrindais, t.y. iki 2003 m. sausio 1 d.). Siūlomas reguliavimas svarstytinas ir tobulintinas dėl šių priežasčių.

Pirma, pažymėtina, kad pareigūnams, kitaip nei darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, taikomi tam tikri apribojimai, nustatomi reikalavimai stojant į statutinę tarnybą, jų kvalifikacijos, sveikatos būklės, fizinio pasirengimo reikalavimai. Be to, pareigūnai duoda priesaiką. Todėl nustačius, kad darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, laikas įskaitomas į vidaus tarnybos stažą, būtų paneigiama vidaus tarnybos sistemos pareigūno teisinio statuso specifika bei pažeistas esamų pareigūnų ir pretendentų į vidaus tarnybą, kuriems minėti reikalavimai yra taikomi, lygiateisiškumo principas.

Antra, siūlomas reguliavimas tarpusavyje nedera su Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktais, kuriuose yra nustatyti kitokie laikotarpiai, kurie įskaitomi į tarnybos laiką, suteikiantį teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d. nutarime konstatuota, kad „įstatymų leidėjas, nustatydamas, kokiems asmenims skiriama ir mokama pareigūnų ir karių valstybinė pensija, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo ir mokėjimo pagrindus bei sąlygas, taip pat šios pensijos dydžius, yra saistomas konstitucinio socialinės darnos imperatyvo, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principų. Jeigu įstatymų leidėjas, nustatydamas pareigūnų ir karių pensiją už tarnybą, neatsižvelgtų į pareigūnų ir karių tarnybos specifiką, konkrečių pareigų pobūdį bei kitas reikšmingas aplinkybes, tokios pensijos skyrimas ir mokėjimas taptų privilegija“. Taigi, svarstytina, ar siūlymas į tarnybos stažą (įskaitant ir pareigūno pensijai gauti) įskaičiuoti laikotarpius, kuriais asmuo ėjo pareigas, nepriskirtas statutinėms pareigoms, derėtų su konstitucinio socialinės darnos imperatyvo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais.

Departamento direktorius                                                                                      Dainius Zebleckis

E. Drėgvaitė, tel. +370 5 209 6891, el. p. [email protected]

J. Meškienė, tel. +370 5 209 6089, el. p. [email protected]

E. Mušinskis, tel. +370 5 209 6356, el. p. [email protected]

J. Raškauskaitė, tel. +370 5 209 6842, el. p. [email protected]

I. Šambaraitė, tel. +370 5 209 6850, el. p. [email protected]