AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

PARAMOS BŪSTUI ĮSIGYTI AR IŠSINUOMOTI ĮSTATYMO NR. XII-1215 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:

Įstatymo projekto tikslas yra nustatyti, kad parama asmenims ir šeimoms būstui įsigyti galėtų būti teikiama kartu su savivaldybės ir (ar) pelno siekiančio juridinio asmens finansine parama.

Analogiškas reguliavimas 2019 m. gegužės 30 d. Seime buvo įtvirtintas kitame paramą būstui reglamentuojančiame teisės akte – Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatyme (Nr. XIII-1281). Todėl tikslinga šią nuostatą perkelti ir į Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą. Dabartinė situacija, kai pagal vieną įstatymą regionuose prie paskatos jaunoms šeimoms pirmajam būstui įsigyti verslas ir savivaldybės prisidėti gali, tačiau šeimoms ar asmenims, kurie pagal kitą teisės aktą atitinka turto/pajamų ir kitus paramos gavimo reikalavimus, bet verslo ar savivaldybių paramos tikėtis negali, nėra teisinga.

Priėmus įstatymo projektą, šeimoms ir asmenims būtų suteikiamos didesnės finansinės galimybės įsigyti nuosavą būstą, savivaldybės ir verslas galėtų pritraukti/išlaikyti reikiamų profesijų specialistus. Įstatymo pakeitimas prisidėtų ir prie šalies demografinės padėties gerinimo. 

Todėl įstatymo projektu siekiama nustatyti, jog asmenims ir šeimoms, kurie atitinka visus įstatyme nurodytus reikalavimus, parama būstui įsigyti, teikiant subsidijas valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti, galėtų būti teikiama kartu su savivaldybės ir (ar) pelno siekiančio juridinio asmens finansine parama. Paramos teikimo tvarką ir sąlygas nustatytų savivaldybių tarybos ir (ar) pelno siekiančio juridinio asmens valdymo organai. Bendra paramos dalis negalėtų būti didesnė negu 50 procentų įsigyjamo būsto vertės.

2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:

Įstatymo rengėjas – Seimo narys Edmundas Pupinis.

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:

Pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 5 straipsnio 7 dalį, parama būstui įsigyti, teikiant subsidijas valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti, finansuojama iš valstybės biudžeto. Galimybės prie paramos prisidėti savivaldybėms ar pelno siekiantiems juridiniams asmenims įstatyme numatyta nėra.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:

Įstatymo projektu siūloma nustatyti, jog parama būstui įsigyti, teikiant subsidijas valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti, galėtų būti teikiama kartu su savivaldybės ir (ar) pelno siekiančio juridinio asmens finansine parama. Paramos teikimo tvarką ir sąlygas nustatytų savivaldybių tarybos ir (ar) pelno siekiančio juridinio asmens valdymo organai. Bendra paramos dalis negalėtų būti didesnė negu 50 procentų įsigyjamo būsto vertės.

Laukiami rezultatai: padidėjusios asmenų ir šeimų finansinės galimybės įsigyti nuosavą būstą, pagyvėjusi nekilnojamo turto rinka, išaugusios savivaldybių ir verslo galimybės išsaugoti ar privilioti reikiamus specialistus, galimai mažesni emigracijos mastai.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiamo atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:

Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.

6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:

Įstatymo įgyvendinimas korupcijai ir kriminogeninei situacijai įtakos neturės.

7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:

Įstatymo projekte siūlomi pakeitimai verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės.

8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galio:

Priėmus įstatymo projektą, keisti teisės aktų nereikės.

9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:

Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos reikalavimų ir atitinka bendrines lietuvių kalbos normas.

10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:

Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos teisės aktus.

11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:

Įstatymo projektui įgyvendinti naujų įstatymo projektų parengti nereikės.

12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):

Papildomų valstybės lėšų įstatymui įgyvendinti nereikės. Savivaldybių galimai skiriamos lėšos priklausys atskirai nuo kiekvienos savivaldybės.

13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:

Nėra.

14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:

Būstas, parama, kreditas, parama būstui, savivaldybė.

16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:

Nėra.

Teikia

Seimo narys                                                                                                  Edmundas Pupinis