Stenogramas galima rasti |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IX (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 408
STENOGRAMA
2024 m. rugsėjo 10 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN,
Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA ir
Seimo Pirmininko pavaduotojas Ž. PAVILIONIS
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Gerbiami kolegos, labas rytas. Prašom užimti savo vietas. Pradedame Seimo paskutinę rudens sesiją ir rugsėjo 10 dienos Seimo posėdį. (Gongas)
Giedamas Lietuvos valstybės himnas
Dėkoju. Toliau posėdžiui pirmininkaus pirmasis pavaduotojas J. Razma.
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKD*). Gerbiami kolegos, kaip jau įprasta, sesiją pradedame Seimo Pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen įžanginiu žodžiu. Tad ir kviečiu Seimo Pirmininkę į tribūną.
10.02 val.
Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen kalba Seimo IX (rudens) sesijos pradžios proga
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Gerbiami kolegos, šiandien, likus kone mėnesiui iki pirmojo rinkimų turo, pradedame paskutinę, jau ne pilną šios kadencijos Seimo sesiją, ir ji bus neišvengiamai susijusi su šiuo svarbiausiu kiekvienai politinei jėgai įvykiu.
Jau ne kartą buvo minėta, ir iš šios tribūnos taip pat, kad ši 2020–2024 metų Seimo kadencija buvo viena sudėtingiausių per visą nepriklausomos Lietuvos laikotarpį. Pagal iššūkių ir įtampų gausą ją galima palyginti nebent su pirmąja Aukščiausiąja Taryba – Atkuriamuoju Seimu, nebaigusiu savo kadencijos. Priešlaikinių Seimo rinkimų idėja buvo šmėkštelėjusi ir šios kadencijos metu, tačiau šįkart mums užteko racionalumo, kad išvairuotume valstybės laivą be radikalių, neapibrėžtų pasekmių turinčių sprendimų.
Kadencijos metu būta ir daugiau temperatūros šuolių šioje salėje, būta ir demaršų, tačiau kuomet tai nevirsta politinėmis krizėmis, lemiančiomis esminius sukrėtimus, vadinčiau tai visgi įprastu demokratiniu procesu, galimybe parodyti, kad užtenka išminties, pademonstravus emocijas, sugrįžti prie argumentų kalbos ir ieškoti, kas mus sieja, o ne ryškinti, kas skiria. Apskritai darbas ekstremaliomis aplinkybėmis ieškant optimalių sprendimų buvo šio laikotarpio ženklas.
Manau, pandemijos ir karantino, Baltarusijos režimo inspiruotos migrantų krizės, energetikos kainų šuolio, karo prieš Ukrainą sąlygomis sugebėjome laikytis pakankamai subalansuotos, labiau dialogu, o ne priešprieša grįstos politikos. Ji davė ir pozityvių, ir ilgesnę perspektyvą turėsiančių rezultatų, pavyzdžiui, partijų susitarimą dėl saugumo ir gynybos politikos, pasirašytą čia, Seime, 2022 vasarą, ir šių metų pavasario sesijos pabaigoje rastą susitarimą dėl gynybos finansavimo.
Deja, pastaruoju metu ne tik mūsų regione, bet ir visame pasaulyje didėjanti geopolitinė įtampa neišvengiamai kursto nerimą, didina nuovargį, dirgina norą išspręsti problemas vienu mostu. Tampa patrauklesnės radikalios idėjos, siūlančios pernelyg paprastus atsakymus į sudėtingus klausimus, nerealistiškai greitus sprendimus. Racionalios, atsakingos valstybinės politikos požiūriu, tai pavojingas akligatvis, kurio atžvilgiu, matyt, praverstų didžiausią žmonių pasitikėjimą turinčių politinių jėgų nusiteikimas į ateitį žvelgti pirmiausia per atsakomybės demokratijai prizmę.
Lietuva labai kryptingai daugiau nei tris dešimtmečius stiprėja. Tai yra nepaneigiama mūsų valstybės sėkmė. Šiuo rinkimų laikotarpiu, tikėtina, bus išsakyta nemažai ir kitokių vertinimų, tačiau juos verta priimti, kaip sakoma, su žiupsneliu druskos, nes duomenys ir skaičiai rodo ką kita, ir tai vis dažniau pastebi ir mūsų sėkmę pripažįstantys kaimynai, ir įvairiausi ek-spertai.
Pavasarį, pradėdami paskutinę pilną šios kadencijos Seimo sesiją, visi iš esmės sutarėme, kad pagrindinį dėmesį skirsime visa apimančiam saugumui, kuris, beje, tapo visos šios kadencijos raktažodžiu, kartu ir tikslu. Socialinis, emocinis, ekonominis ir, be abejo, nacionalinis saugumas kaip pagrindas, be kurio neįmanoma niekas.
Šį rudenį taip pat verta koncentruotis į su tuo susijusius sprendimus. Tam, be abejonės, reikia konstruktyvaus bendradarbiavimo – ir tarp politinių jėgų, ir tarp visų valdžios šakų. Konstruktyvumo mums reikės ir baigiant svarstyti jau pradėtus projektus, ir ruošiantis svarbiausio rudens projekto – 2025 metų biudžeto priėmimui. Tam reikia atsakingo valstybinio požiūrio, kurio pernelyg neišbalansuotų rinkimų finišo tiesioji.
Vienas žymus britų politologas yra sakęs: „Demokratinėje politikoje iš tiesų svarbūs tik du dalykai – rinkimai ir sprendimai, tačiau už tuos du dalykus dar svarbiau, kad politiniai sprendimai, daromi dėl rinkimų, nepersverstų sprendimų, daromų dėl jų pačių“. Išlaikykime tinkamą balansą ir visi kartu pasistenkime, kad rinkimų laikotarpis nesutrukdytų priimti būtinų sprendimų rudens sesijoje.
Ačiū už dėmesį. Linkiu visiems mums išminties pasirenkant, kas iš tiesų svarbu ir prasminga. Dėkui. (Plojimai)
10.07 val.
Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos sveikinimas Seimo IX (rudens) sesijos pradžios proga, perskaitytas Respublikos Prezidento patarėjo Pauliaus Baltoko
PIRMININKAS. Dėkoju Pirmininkei. Dabar Lietuvos Respublikos Prezidento G. Nausėdos sveikinimas, jį perskaitys patarėjas P. Baltokas.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininkė.
P. BALTOKAS. „Gerbiami Seimo nariai, sveikinu jus, susirinkusius į paskutinę šios kadencijos Seimo sesiją. Visi kartu nuėjote ilgą kelią, jame buvo visko – ir darnaus bendro darbo, ir nesutarimų, sklandžių priimtų sprendimų, reikalingų Lietuvos žmonėms, ir sėkmės neradusių idėjų.
Likus mėnesiui iki naujų Seimo rinkimų vis daugiau dėmesio teks konkurencinei kovai, vadinasi, politinė temperatūra dar labiau kais, neaplenkdama ir Seimo posėdžių salės. Naudodamasis proga, noriu jus paraginti nepamiršti to, kas svarbiausia. Išlaikykite prieš akis Lietuvos žmonių interesus, kad ir koks trumpas būtų iki rinkimų likęs laikas, išnaudokite jį svarbiausiems darbams užbaigti.
Išskirtinio Seimo ir mūsų visų dėmesio reikalauja sudėtinga geopolitinė situacija. Ir toliau turime dėti maksimalias pastangas Lietuvos saugumui stiprinti bei tęstiniams procesams užtikrinti. Kad ir kokia politinė dauguma formuosis po Seimo rinkimų, jai teks užduotis išlaikyti aiškią ir nedviprasmišką poziciją saugumo klausimais. Kviečiu visas politines partijas nesustoti ir toliau nuosekliai didinti išlaidas gynybai iki 3,5 % bendrojo vidaus produkto.
Karštų diskusijų iki šiol kelia II pensijų pakopa ir jos pokyčiai. Kad ir kokį pavidalą jie galiausiai įgytų, iš to daugiausia naudos turi gauti Lietuvos žmonės. Būtina didinti II pensijų pakopos patrauklumą užtikrinant tvarų sistemos veikimą. Bet kokie neryžtingi daliniai sprendimai šioje srityje gali dar brangiau kainuoti ateityje.
Negalime ilgiau ignoruoti ir kitų iššūkių, todėl rudens sesijai ketinu teikti teisėkūros iniciatyvas, be kita ko, skirtas vaikus auginančių šeimų padėčiai gerinti, atsakomybei už draudžiamų preparatų pardavimą nepilnamečiams griežtinti, savivaldos savarankiškumui prižiūrint ir plėtojant kelių infrastruktūrą didinti.
Tikiu, kad vis dar turime pakankamai laiko žmonių gyvenimui pagerinti, laiko tam yra visada, todėl linkiu, kad į paskutinę šios kadencijos diskusiją Seimo plenarinių posėdžių salėje jus lydėtų aiškus savo asmeninės atsakomybės suvokimas. Konstruktyviai ieškokite bendro sutarimo ir kantriai siekite aukštesnės politinės kultūros, kurią būtų galima perkelti į naujos kadencijos Seimą. Visiems didžiausios sėkmės!“
Pasirašo Lietuvos Respublikos Prezidentas G. Nausėda. (Plojimai)
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Dėkojame Respublikos Prezidentui.
Mieli kolegos, šiandieną Seime lankosi ir ką tik su Kaimo reikalų komiteto nariais susitiko JAV Pensilvanijos žemės ūkio sekretoriaus R. Redingo vadovaujama delegacija. Sveikiname atvykus! Welcome! (Plojimai)
Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen kalba dėl Nepriklausomybės Akto signataro Vlado Terlecko netekties
Prieš pereinant prie darbotvarkės, norėčiau jūsų dėmesio. Kolegos, rugsėjo pradžia buvo paženklinta didelėmis mūsų valstybei netektimis. Rugsėjo 6 dieną mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, ekonomistas, ilgametis Vilniaus universiteto dėstytojas V. Terleckas. Šviesaus atminimo signataras daug prisidėjo prie Lietuvos banko ir nacionalinės valiutos lito atkūrimo bei savarankiškos mūsų šalies pinigų ir kredito sistemos sukūrimo. Jo vadovaujama Lietuvos savarankiškos pinigų ir kreditų sistemos kūrimo grupė parengė daugelį bankininkystės įstatymų projektų. Be kitų apdovanojimų, V. Terleckas buvo apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio ir Karininko kryžiais, 2017 metais jam įteiktas Seimo apdovanojimas – Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalis „Tarnaukite Lietuvai“. Kviečiu Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro V. Terlecko atminimą pagerbti tylos minute.
Tylos minutė
Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen kalba dėl pirmojo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininko Juozo Žilio netekties
Rugsėjo 7 dieną netekome pirmojo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininko, teisininko, teisėtyrininko, konstitucionalisto, dėstytojo, profesoriaus daktaro J. Žilio. 1989 metais kartu su kitais Sąjūdžio dalyviais šviesaus atminimo J. Žilys rengė naujos Konstitucijos projektą, 1990–1991 metais su Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatais ir teisininkais – Lietuvos Respublikos Konstitucijos koncepcijos metmenis. Buvo darbo grupės Konstitucijos projektui parengti vadovas. Be to, dalyvavo rengiant pagrindinių įstatymų – Pilietybės, Referendumo, Savivaldos pagrindų, Prezidento rinkimų – ir kitų teisės aktų projektus. Jo indėlis į atkurtos nepriklausomos valstybės teisinio pagrindo sukūrimą yra didžiulis. Profesorių daktarą J. Žilį pažinojusiųjų atmintyje jis išliks kaip iškilus žmogus, aukščiausio lygio teisininkas, teisės normų kūrėjas, nuoširdus ir pagarbus pašnekovas, teisininkų bendruomenėje ir už jos ribų pelnęs didžiulę pagarbą. Pagerbkime J. Žilio atminimą tylos minute.
Tylos minutė
Turime apsispręsti dėl šios dienos posėdžių darbotvarkės. Taigi 1-3 klausimas – darbotvarkės… Atsiprašau, registracija. Taip, iš tiesų registracija. Registruojamės, kolegos.
Užsiregistravo 119 Seimo narių.
10.14 val.
Seimo 2024 m. rugsėjo 10 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tvirtinimas
Darbotvarkės 1-3 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Prašau. D. Asanavičiūtė.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Norėčiau paprašyti 2-4 klausimą išbraukti šiandieną iš darbotvarkės, ten dėl karo sistemos organizavimo.
PIRMININKĖ. Jūs iniciatorė?
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Taip, taip. Aš prašyčiau. Taip.
PIRMININKĖ. Ar galėtume bendru sutarimu iniciatorei prašant? Ačiū.
Ar galime apsispręsti dėl visos darbotvarkės? Galime bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
10.15 val.
Informaciniai pranešimai
Gerbiami kolegos, prieš pereinant prie darbotvarkės klausimų, dar vienas pareiškimas dėl balsų skaičiavimo grupės nuo rugsėjo 10 dienos iki spalio 10 dienos. A. Lydeka, Liberalų sąjūdžio frakcija, R. Miliūtė, Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“, I. Pakarklytė, Laisvės partijos frakcija, B. Pietkiewicz, Lietuvos regionų partijos frakcija, M. Puidokas, Mišri Seimo narių grupė, A. Sysas, Socialdemokratų partijos frakcija, G. Surplys, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija, A. Vyšniauskas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.
Kolegos, dar norėčiau viso Seimo vardu nuoširdžiai pasveikinti mūsų kolegą A. Bagdoną, kuris vos prieš porą dienų minėjo labai gražų jubiliejų. (Plojimai) O dabar pirmininkavimą posėdžiui norėčiau perduoti pirmajam pavaduotojui J. Razmai.
10.16 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IX (rudens) sesijos darbų programos patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-4110(2) (pateikimas)
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF). Gerbiami kolegos, pradėsime svarstyti mūsų darbotvarkės 4 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IX (rudens) sesijos darbų programos patvirtinimo“ projektą Nr. XIVP-4110(2). Pranešėja – Seimo Pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, paskutinės šios kadencijos Seimo IX sesijos programa yra gana ambicinga. Į 2 mėnesių darbų programą įtraukėme 309 įstatymų projektus, be lydimųjų. Siūlymų dėl rudens sesijos darbų programos pateikė Seimo komitetai, komisijos ir frakcijos. Respublikos Prezidentas siūlo svarstyti 7, o Vyriausybė 55 teisės aktų projektų paketus. Be abejo, pirmiausia koncentruosimės į prioritetinius klausimus. Tradiciškai svarbiausias rudens uždavinys – apsvarstyti ir priimti kitų metų valstybės ir savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus. Šioje sesijoje bent jau norėtume pradėti šiuos dokumentus svarstyti ir pereiti pirmąjį jų svarstymo Seime etapą. Be to, įstatymų pakeitimais sieksime didinti savivaldybių finansinį savarankiškumą, mažinti nelygybę mokesčių srityje, užtikrinti efektyvią mokesčių sistemą ir skatinti pažangias investicijas.
Natūralu, kad Seimo rudens sesijoje daug dėmesio bus skiriama nacionalinio saugumo klausimams. Tarp prioritetinių šios srities darbų – Lietuvos ir Vokietijos vyriausybių susitarimo dėl gynybos ratifikavimas. Jis reglamentuotų Vokietijos karinių pajėgų atvykimo ir išvykimo iš šalies aspektus, mokesčių, švietimo ir medicinos paslaugų teikimo, kitus su Vokietijos brigados dislokavimu susijusius klausimus.
Darbų programa numato Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo pataisas, kuriomis būtų įvestas draudimas su įslaptinta informacija dirbantiems valstybės pareigūnams vykti į Lietuvai nedraugiškas šalis. Taip pat numatyta svarstyti Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo pakeitimus, kuriais norima plėtoti organizacijos veiklą ir stiprinti jos pajėgumą. Elektros energetikos įstatymo pokyčiai bus orientuoti į siekį apriboti nacionaliniam ir energetiniam saugumui grėsmę keliančių valstybių tiekėjų ar gamintojų valdymo sistemų naudojimą saulės ir vėjo elektrinėse. Spręsdami nacionalinio saugumo klausimus, turime nepamiršti ir prigimtinių kiekvieno žmogaus teisių ir laisvių, nes tai yra taip pat neatsiejama saugumo dalis.
Seimo pavasario sesijoje sėkmingai pradėjome svarstyti ilgai laukto Tautinių mažumų įstatymo projektą. Tikiuosi, kad iki šios sesijos pabaigos mums taip pat pavyks jį sėkmingai apsvarstyti ir priimti. Užtikrinant žmonių su psichine negalia teises, pribrendo reikalas svarstyti ir neveiksnumo instituto atsisakymo klausimą. O štai įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimais bus siekiama skatinti užsieniečių, turinčių teisę gauti laikinąją apsaugą ar kuriems suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje, socialinę ir užimtumo integraciją.
Be to, šioje sesijoje numatoma priimti svarbių sprendimų ir kitose valstybės valdymo srityse. Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso ir Kriminalinės žvalgybos įstatymo pakeitimais bus siekiama sistemiškai peržiūrėti ir subalansuoti sankcijų sistemą, užtikrinti bausmių tarpusavio suderinamumą ir proporcingumą, išplėsti galimybes už nesunkius nusikaltimus taikyti daugiau alternatyvių bausmių. Numatomais Azartinių lošimų įstatymo pokyčiais siekiama mažinti nelegalių lošimų prieinamumą ir didinti lošėjų interesų apsaugą. Nauja Socialinių paslaugų įstatymo redakcija planuojama tobulinti asmeninės pagalbos teikimo tvarką. Bus svarstomi ir Pensijų kaupimo įstatymo pokyčiai, kad būtų patobulinta kaupimo sistema, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo pastabas, sudarant kaupiantiems asmenims galimybę tam tikrais atvejais išimti bent dalį sukauptų lėšų. Manau, jau visos parlamentinės partijos sutarė, kad tokie pokyčiai reikalingi, bet kartu stipriai skiriasi požiūris, kokios apimties turėtų būti naujas teisinis reguliavimas. Tikrai viliuosi, kad pavyks bent pradėti svarstyti žmonių lūkesčius atitinkantį projektą.
Vienu iš prioritetinių darbų įvardinčiau ir naujos redakcijos Miškų įstatymo svarstymą, kad būtų numatyta gamtos vertybių apsaugai palanki miškininkystė, rezervinių miškų įtraukimas į kompleksinę miškų ūkio veiklą, atsižvelgiant į klimato kaitos ir biologinės įvairovės iššūkius. Planuojami Pašto įstatymo pokyčiai, kad būtų peržiūrėtas universaliosios pašto paslaugos teikimo reguliavimas, o Viešojo administravimo įstatymo pakeitimais siekiama nustatyti proporcingas gyventojams ir verslams išduodamų leidimų sąlygas. Be to, šioje sesijos darbų programoje numatytos įstatymų pataisos, kurios įtvirtintų teisę žurnalistams neatlygintinai gauti duomenų iš Politinių organizacijų narių registro, siūlymai denonsuoti Lietuvos ir Rusijos bei Baltarusijos sutartis dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos, Seimo statuto pakeitimai ir daugelis kitų svarbių projektų.
Gerbiami kolegos, norėčiau, kad, žvelgdami į prabėgusius ketverius bendro darbo metus, pasidžiaugtume, kad, nepaisant krizių ir iššūkių, kuriems reikėjo neatidėliotinų mūsų sprendimų, pavyko esmingai pagerinti teisėkūros kokybę, tai, ką kadencijos pradžioje įvardinau kaip vieną pagrindinių prioritetų, kad parlamento tikslas turėtų būti ne didžiavimasis įstatymų projektų gausa, kaip neretai anksčiau būdavo, o jų kokybe, įsigilinimas į problematiką ir aktualių klausimų sprendimas iš esmės, o ne bėgte priimant tūkstančius įstatymų. Tai rodo ir šios sesijos darbotvarkė. Palyginti su praeitos kadencijos Seimo paskutinės sesijos darbotvarke, ji yra beveik 250 teisės aktų projektų trumpesnė. Per aštuonias Seimo sesijas priimta 317 teisės aktų mažiau, registruota 1 tūkst. 118 teisės aktų projektų mažiau. Trečdaliu sumažėjo teisės aktų, priimamų skubos ar ypatingos skubos tvarka, o ypatingos skubos taikymo atvejų sumažėjo net dešimt kartų. Ir tai vyko, nepaisant ypač sudėtingos sesijos konteksto, kadencijos konteksto, su kuriuo negali lygintis nei praėjusi, nei ankstesnės kadencijos. Šiandien noriu jums padėkoti už bendrą darbą ir palinkėti, kad ir šioje Seimo sesijoje dirbtume taip, kad turėtume progą čia susitikti jau po rinkimų. Dėkoju. Sėkmės. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju Seimo Pirmininkei. Dabar Vyriausybės teikiamus projektus pristatys Ministrė Pirmininkė. Ir dėl vedimo tvarkos – R. Tamašunienė. Prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Aš, matydama ekraną, noriu paklausti pirmininko. Yra dvi opcijos: pasisakymai ir klausti. Pagal užsirašiusiųjų pavardes matau, kad tikriausiai sumaišytos tos rubrikos. Kad būtų aiškumas, kada klausti, o kada pasisakyti, pirmininke, sureguliuokite. Ačiū.
PIRMININKAS. Aš neįsivaizduoju, kaip čia galima sumaišyti du žodžius, tai yra „klausti“ ir „pasisakyti“. Tai labai aiškūs ir skirtingi žanrai. Paklausti visi turės galimybę, nėra daug užsirašiusiųjų, jeigu kas nors ne taip užsirašė, gali pasitaisyti. Prašau, premjere.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Kadangi visi puikiai žinome, kad ši sesija yra trumpesnė, nei įprastai, tai Vyriausybė atitinkamai pagal tai modifikavo savo pasiūlymus dėl teisės aktų projektų, kuriuos siūlo Seimui svarstyti. Ir tokių teisės aktų projektų paketų per šią sesiją bus siūloma 55. Palyginimui: normalios tokios, na, tradicinio ilgio sesijos pasiūlymų sąrašas paprastai būdavo apie 90 paketų, tai atitinkamai dabar tas skaičius yra gerokai sumažintas ir į pasiūlymus yra įtraukti tie teisės aktai, kurie Vyriausybės jau yra pateikti Seimui. Tokių teisės aktų yra 57 % iš viso šito sąrašo, tai tikrai labai didelė dalis. Tie projektai yra įvairių stadijų, jie arba registruoti Seime, arba perėję pateikimą, o gal ir kai kurias kitas stadijas yra perėję tiesiog tam, kad jų svarstymai tęstųsi toliau. Du projektai Seimui bus pateikti po šios savaitės Vyriausybės posėdžio. Artimiausiu metu Vyriausybėje taip pat bus svarstomi aštuoni teisės aktų paketai, kurie bus teikiami Seimui.
Pagal mėnesius darbotvarkė pasiskirsto taip, kad didžiąją dalį darbotvarkės – 4/5 – yra siūloma svarstyti rugsėjo mėnesį dėl to, kad neretu atveju tai yra teisės aktai, kurie jau yra perėję vieną ar kelias stadijas ankstesnėse sesijose, o likusią dalį, labiausiai, aišku, susijusią su biudžetu, tiesiog dėl tradicinio laikotarpio spalio mėnesį. Taip pat yra trys įstatymų projektai dėl tarptautinių sutarčių su Rusija ir Baltarusija, jas Vyriausybė siūlo denonsuoti ir yra šiuo klausimu kreipusis į Respublikos Prezidentą. Jie yra nurodyti Vyriausybės siūlymuose, bet, aišku, Seimo galimybės svarstyti šiuos projektus priklausys nuo to, ar ir kada Respublikos Prezidentas pateiks šioms sutartims denonsuoti reikalingus teisės aktus Seimui, tačiau Vyriausybė tuos pasiūlymus į Seimo sesijos darbotvarkę yra įtraukusi.
Vertinant prioritetus arba pagal ką buvo teikiami siūlymai, tai, kaip aš ir minėjau, buvo pirmiausia siūloma toliau svarstyti tuos teisės aktus, kurie yra jau pradėti svarstyti, taip pat maksimaliai panaikinti atsilikimą derinant ir perkeliant Europos Sąjungos teisės aktus. Ir aš čia galiu pasidžiaugti, kad per šią kadenciją mums išties pavyko ištaisyti gana daug vėlavimų, perkelti nemažai teisės aktų ir išvengti sankcijų pagal Europos Sąjungos teisę. Atitinkamai norėtume per šią sesiją pabaigti tuos teisės aktų projektus, kurių suderinimas yra skubesnis. Aišku, ruduo yra biudžetinis, biudžetinis laikas, tai kaip ir visada Vyriausybė pateiks biudžeto projektą, kuris pirmą kartą bus teikiamas trimetis ir kurio priėmimo procedūras pabaigs kitas Seimas po rinkimų.
Tarp tematinių prioritetų turbūt paminėčiau, kas jau ir buvo šiandien ne kartą paminėta, gynybą ir saugumą. Siūlysime grįžti diskutuoti dėl teisės aktų, kurie yra susiję su saugumo klausimais. Be kita ko, tarp iniciatyvų išskirčiau Šaulių sąjungos įstatymo projektą, kuriuo ir toliau siūlome stiprinti šią labai svarbią organizaciją. Kadangi apskritai dėl saugumo klausimų Seime sugebame pasiekti didesnį ar mažesnį konsensusą dažniausiai, tai tikiuosi, kad tai pavyks padaryti ir šią sesiją. Taip pat, žinoma, svarbūs teisės aktai, dėl kurių diskusijos neabejotinai tęsis, tai atliekų tvarkymo sisteminė reforma, Miškų įstatymas, Pašto įstatymas. Ten, kadangi yra naujos redakcijos, daug pakeitimų, tai tos diskusijos turbūt bus ir intensyvios, ir ilgesnės, tačiau mes tikrai siūlome, nepaisant rinkimų laikotarpio, jas tęsti, taip pat ir dėl mokesčių reformos. Jeigu Seimui pavyks rasti kelią judėti pirmyn, tai taip ir daryti, jeigu diskusijos užtruks ilgiau, veikiausiai tuos klausimus perims būsimas Seimas.
Iš naujai planuojamų pateikti įstatymų pakeitimų išskirčiau pakeitimus, susijusius su elektros energetikos sistema, jais būtų siekiama sustiprinti kaupimo įrenginių saulės energijos elektrinėse ir vėjo elektrinėse naudojamos įrangos apsaugą tam, kad būtų išvengta grėsmių nacionaliniam saugumui; Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo būtų siūloma supaprastinti ir atpiginti vartotojui būsto paskolų refinansavimo procesą; Azartinių lošimų įstatymo pakeitimus, kuriais būtų tęsiamas probleminių lošėjų apsaugos stiprinimas ir siūloma mažinti nelegalių lošimų prieinamumą.
Taip pat, žinoma, negaliu nepaminėti pensijų II pakopos, dėl kurios po Konstitucinio Teismo sprendimo reikalingi tam tikri pakeitimai. Kaip jūs patys matote iš diskusijos ir patys tose diskusijose dalyvaujate, tie pakeitimai yra, kaip sakoma, nuo tvoros iki vakaro. Kai kam atrodo, kad labai gera mintis leisti žmonėms išeiti iš II pakopos visiems ir tuoj pat ir taip palikti rūpestį dėl jų senatvės gal kitoms valdžioms, o gal kitoms kartoms. Kitiems atrodo, kad sistemą svarbu išlaikyti tvarią. Tą, beje, šiandien ir Prezidento sveikinime turbūt girdėjote. Čia ir yra sunkiausias dalykas suderinti abu tikslus, kad būtų atlieptas Konstitucinio Teismo nutarimas, įvertintos individualios aplinkybės, bet taip pat ir užtikrintas sistemos tvarumas.
Kadangi įstatymų keitimais norima ne tik spręsti klausimus dėl atvejų, kai leidžiama pasitraukti iš II pakopos prieš laiką, bet taip pat spręsti ir kai kuriuos kitus klausimus, kurie daugeliui žmonių yra aktualūs ir kurie turi būti peržiūrėti, apie tai neseniai įvyko diskusija Trišalėje taryboje, joje tradiciškai nuomonės išsiskyrė, tačiau įvertinusi visas tas nuomones, kurios buvo išsakytos, Vyriausybė, manau, per artimiausias savaites parengs savo siūlymus ir pateiks juos Seimui.
Būtų gerai, kad ta diskusija būtų racionali ir mąstoma ne tik apie tai, kaip yra gerai leisti žmonėms kokius nors sprendimus priimti dabar savarankiškai per daug negalvojant apie savo ateitį, nes, kaip sakoma, politikai galvoja apie būsimus rinkimus, o geri politikai galvoja apie būsimas kartas. Linkiu visiems galvoti apie būsimas kartas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar gali pasisakyti frakcijų atstovai, jeigu pageidauja. Matau, T. Tomilinas, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas, pristatys šios frakcijos teikimus sesijai.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ šiai sesijai teikia 35 įstatymų projektus. Mes išgirdome Seimo Pirmininkės konstruktyvumo kvietimą. Tiesą pasakius, prieš kiekvieną sesiją maždaug toks kvietimas yra įgarsinamas, tačiau ši dauguma yra iš esmės neįgyvendintų, neužbaigtų reformų ir stipriai sukeltų lūkesčių dauguma.
Kiek teko matyti iš darbų programos, mes matome naują, pavyzdžiui, atliekų reformą, nors esame užstrigę su smarkiai pavėlavusiu Miškų įstatymu. Matau pastangas jau taisyti neseniai prastai įvykdytos valstybės tarnybos reformos klaidas, tačiau neįgyvendinta mokesčių reforma akivaizdžiai nesudarys prielaidų iš esmės pakoreguoti tą reformą taip, kad algos didėtų ne tik vadovams, bet ir visiems viešojo sektoriaus darbuotojams. Taigi mane, tiesą pasakius, nuoširdžiai stebina nuolatinis kvietimas būti konstruktyviems, kai iš daugumos dažniausiai opozicijos projektų atžvilgiu yra abejingumas, kai kurie projektai yra įšaldyti metų metus. Paminėsiu tik keletą.
L. Kukuraičio projektas dėl krizinio nėštumo – trejus metus įšaldytas, nevyksta jokių diskusijų. Taip pat išankstinių pensijų korekcijos, kurios labai reikalingos tam, kad žmonės nebūtų skriaudžiami ir visą gyvenimą negautų sumažintų pensijų, – vėl įšaldyta, įstrigę ir nejuda. Mes tuos projektus su viltimi įtraukėme į šios sesijos programą tikėdamiesi, kad bent jau kadencijos pabaigoje bus koks nors tas įgarsintas konstruktyvumas.
Mes siūlome įteisinti visos dienos mokyklą kaip atskirą mokyklos tipą sudarant prielaidas lanksčiau organizuoti ugdymo procesą. Yra V. Targamadzės keletas svarbių švietimo projektų. Taip pat siūlome įsteigti Švietimo tarybą, siekdami stiprinti piliečių dalyvavimą švietimo procesuose. Taip pat siūlome grįžti prie Labdaros ir paramos įstatymo nuostatos, kuri visai neseniai uždraudė skirti gyventojų pajamų mokesčio dalį valstybės įstaigoms. Norime, kad vis dėlto švietimo įstaigoms ta dalis būtų skirta, nes šis pokytis labai stipriai paveikė situaciją mokyklose, darželiuose.
Mes matome Vyriausybės neryžtingumą ir delsimą įgyvendinti Konstitucinio Teismo sprendimus, todėl mūsų frakcija (L. Kukuraitis, L. Nagienė) imasi lyderystės ir siūlo rimtus pokyčius, kurie atitinka būtent Konstitucinio Teismo sprendimą ir kartu grąžina patrauklumą II pensijų pakopai. Būtent to ir premjerė nori, visi to norime, kad tas patrauklumas būtų. Todėl reikia peržiūrėti gyventojų fondo išlaidas už lėšų administravimą. Iš tikrųjų tos išlaidos turi būti mažinamos. Reikia leisti žmonėms pasiimti iki vienerių metų atostogas, neribojant tų atostogų skaičiaus, nuolat, aišku, primenant žmogui, kad galima grįžti. Jeigu vieną kartą žmogus atsisako kaupti pensiją II pakopoje, jam jokio pakartotino automatinio įtraukimo neturėtų būti. Jeigu to nedaro valdžia, tą siūlo opozicija.
Ši sesija bus pagaliau tas laikas, kai galėsime ištaisyti seną skriaudą moksleiviams ir leisime jiems su nuolaida keliauti tarp miestų viešuoju transportu. Čia buvo ir Prezidento, ir daugumos atstovų iniciatyvos, ir mūsų, kaip Demokratų frakcijos, pasiūlymai. Turbūt reikia nustoti diskutuoti dėl, na, labai plačių nuolaidų, bet konkrečiai moksleiviams tą skriaudą ištaisyti reikia, nes labai keista, kai studentai keliauja su nuolaida, bet moksleivių mes neskatiname keliauti į muziejus, į Vilnių ir panašiai.
R. Baškienės pastangomis siūloma didinti maksimalaus kompensuojamojo darbo užmokesčio lubas vaiko priežiūros išmokoms apskaičiuoti nuo dabartinių 2 VDU iki 2,5 VDU. Labai svarbu, kad šiek tiek didesnes pajamas gaunantys tėvai būtų suinteresuoti imti vaiko priežiūros atostogas, gimdyti vaikus ir nebūtų taip stipriai nuskriausti, nes stipri vidurinė klasė, socialiai saugios šeimos yra, na, visos mūsų politikos pagrindas ir tikslas.
Tęsis diskusija dėl užimtumo, nedarbo socialinio draudimo, Darbo kodekso pataisų, kurias aš pateikiau. Norėčiau, kad mes grįžtume prie sunkiausiai dirbančių žmonių, tai yra pamaininį darbą, suminio darbo laiko apskaitos režimu dirbančių žmonių. Jie iš tikrųjų persidirba, jiems yra neįskaitomi viršvalandžiai, jie yra išnaudojami darbe. Mes privalome daryti pokyčius čia. Taip pat reikia atskiro dėmesio bedarbiams, vyresnio amžiaus bedarbiams ir jų socialinėms garantijoms.
Na, tiesą pasakius, Lietuva yra pavargusi nuo įvairiausių vertybinių karų, todėl bent prieš rinkimus turime grąžinti valstybės valdymą į ramybės ir profesionalumo būseną. Galbūt naivu, kad prieš rinkimus tai pavyks, bet vis dėlto mes, kaip demokratai, kaip Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, mūsų frakcija linki Seimui būtent tokios rinkimų nuotaikos. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Valstiečių ir žaliųjų frakcijos teikimus pristatys Seimo narys V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų ši darbų programa tokia simbolinė, paskutinė šios kadencijos. Nori nenori, reikia prisiminti visą šią kadenciją, kaip valdantieji valdė Lietuvą, ką jie darė ir kaip jie planuoja, kokių darbų imtis baigiantis paskutinei rudens sesijai. Iš tikrųjų tinka, labai geras yra posakis, kad blogam šokėjui ir batai maišo. Tai ir šiuo atveju labai gerai atsimenu premjerės žadžius, kodėl nepanaudojote europinių pinigų, patys suplanuojate panaudoti virš 3,5 mlrd., faktas – tik 1 mlrd. Premjerė gerai atsakė, per daug pinigų. Vadinasi, mokesčius lengviau didinti, negu panaudoti europinius pinigus.
Grįžkime į 2020 metus, ruduo, valstiečių Vyriausybė į Seimą atnešė biudžetą. Tenai jau buvo padarytas DNR planas dėl RRF’o lėšų panaudojimo. Ir į 2021 metų biudžetą jau buvo įtraukta beveik 1 mlrd. RRF’o lėšų, kad 2021 metais jau galėjome panaudoti tiek pinigų. Ką padarė valdantieji? Sugriovė tą planą. Žinoma, yra geras posakis: griauti lengviau nei statyti, didelio proto ir gabumų nereikia. Sugriovė. Tada netgi verslas per diskusijas klausia: kodėl jūs griaunate tai, kas sukurta, o ne koreguojate tai, kas jau padaryta? Nes korekcijas yra lengviau daryti, negu naują planą padaryti. Sakė, mes žinome, neaiškinkite, žinome, kaip padaryti. Tai 2021 metais gavome tik 160 mln. iš to milijardo.
Einame toliau. Tada Europa paklausia: parodykite tą savo naują gražų planą. Parodė, įkišo mokesčių reformą, kuriai nepritarė net koalicijos partneriai – nei liberalai, nei laisviečiai. Tada bandė prastumti per Seimą, nepaėjo. Dabar žiūrime į darbų programą, vėl įkišta mokesčių reforma. Tik man dabar klausimas: tai viena reforma guli Biudžeto ir finansų komiteto stalčiuose, už kurią nėra balsuojančių ir norinčių už ją balsuoti, tai ar Vyriausybė planuoja ką nors gražaus ir naujo atnešti? Turbūt ne. Aišku, nusimesti nuo savęs yra lengviau. Tai vat, į tuos darbus kai žiūri, tai supranti, kad šie politikai, kaip sakant, nevykdo netgi savo plano, tai ką jau kalbėti apie kitus darbus.
Ir dar buvo viena įdomybė. 2020 metų biudžete, atneštame valstiečių, nemokamam aukštajam mokslui buvo skirta dvigubai daugiau pinigų, ne 12,5 mln. o 25 mln. Tam dalykui sugrąžintų biudžetų konservatorių, liberalų ir konservatorių Vyriausybė pritarė, kad būtų dvigubai didesnė suma. Vadinasi, visi jaunuoliai, kurie mokosi aukštajame moksle, jau 2021 metais turėjo gauti nemokamą aukštąjį mokslą, nes skirta dvigubai daugiau pinigų. Tai ką jie padarė? Nusižengdami įstatymui, dvigubai padidino įkainį, kad studentai negautų nemokamo aukštojo mokslo. Mieli studentai, kurie studijuojate ir mokate už aukštąjį mokslą, atsiminkite, kad liberalkonservatoriai iš jūsų pavogė nemokamą aukštąjį mokslą, ir jie tai puikiai daro ir toliau. Čia nėra pavyzdys, kad nėra pinigų, pinigų yra, tiktai kokie prioritetai ir kokie tikslai. Bet, žinoma, jie vadovaujasi logika, kad tamsią tautą lengviau valdyti, tą ir daro. Tai darbai už juos kalba.
Dabar pažiūrėkime į kitus jų nuveiktus darbus per tą kadenciją. Ateina Ekonomikos ministerijos viceministrė į Biudžeto ir finansų komitetą, į parlamentinę kontrolę ir sako, prieš dvejus metus, Lietuvos ekonomikai trūksta 5 mlrd. paskolų, tiek trūksta ekonomikai, dūsta ekonomika, nes nėra finansų, nėra prieigos prie kapitalo. Tada klausiame: tai kada planuojate tai daryti?
Dabar prisiminkime, iš RRF’o lėšų beveik 2,5 mlrd. yra paskolinė dalis, mes galime juos pasiskolinti ir skolinti savo ekonomikai, verslui, kam reikia. Tai jie pagalvojo ir skyrė tik 1 mlrd., tą 1 mlrd. verslas suvalgė per savaitę. Toks yra finansinis badas. Mes turime INVEGA’ą. Tada klausiu ministrės: tai kiek INVEGA’ai didinsite limitus? Nes INVEGA’ai dabar yra supančiotos kojos, kaip arkliui, kad greitai nepabėgtų, kad galėtų tik šliaužti. Limitus padidino netgi 160 mln., o reikia 2–3 mlrd. mažiausiai. Vadinasi, turi sąlygas, turi galimybių, bet nedaro. Kodėl, pavyzdžiui, Vokietijoje yra valstybinis bankas, kuris užima 30 % rinkos, ir jie tai daro, skolina verslui tą, ką reikia.
2020 metais Seimas priėmė nutarimą, kad Vyriausybė turi kurti valstybinį banką. Tas nutarimas neatšauktas, jis galioja šiai Vyriausybei. Ši Vyriausybė per ketverius metus tą turėjo padaryti. Jeigu nenorėjo daryti, galėjo atšaukti tą nutarimą, atnešti čia, į Seimą, atšaukti ir taip išsilaisvinti nuo įstatymo. Ką įpareigoja daryti, nedarė. Tai tie visi darbai rodo, ką šie politikai daro ir koks jų pagrindinis tikslas, ir kuriuo keliu jie eis. Nes tie darbai viską parodo. Na, kaip sakoma, ne žodžiais, o darbais liberalkonservatoriai tėvynę myli. Tai ir įvertinkite, ką jie daro. Ir visi tie melai, kad Europa liepia daryti mokesčių reformą. Na, neliepia ji jokios reformos daryti. Patys susikūrėte tokį planą, jam kolegos nepritarė, ir patys jo neįgyvendinote. Na, tai ką, na, nevykėliai yra nevykėliai.
PIRMININKAS. R. Budbergytė pristatys Socialdemokratų frakcijos teikimą dėl darbų programos.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Labai ačiū. Mieli kolegos, aš labai tikiuosi, kad mes dar toje paskutinėje mūsų šios kadencijos Seimo sesijoje tikrai galėsime priimti ne vieną sprendimą, kuris gali prisidėti prie gyvenimo gerėjimo. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad turime tikrai toje programoje, kurią šiandien svarstome, projektų, kurie gali pagerinti gyvenimą Lietuvoje.
Tie teikiami projektai yra registruoti daugiau opozicijos atstovų negu Vyriausybės atstovų. Be jokios abejonės, nenoriu nuvertinti ir Vyriausybės pastangų ir darbų, tačiau, besibaigiant ketvirtiems mūsų bendro darbo metams, galiu tiktai konstatuoti ir, matyt, teks dar kartą konstatuoti, kad kai ateis opozicijos projektai (va, jau mano kolegos apie juos pasisakė, ir mūsų dabar paminėsiu, kokie projektai), jokio palaikymo, jokio Vyriausybės pritarimo mes nesulauksime. O opozicija tikrai, mano akimis žiūrint, dirbo, kaip sakoma, labai kolegiškai ir labai konstruktyviai, labai atsakingai visą šitą laiką, kad projektai, kurie yra svarbūs Lietuvai, svarbūs žmonėms, svarbūs, kad mūsų ekonomika judėtų, kad mes būtume saugūs, gynybos klausimais… Mes visą laiką sugebėjome paminti savo kokias nors politines oponavimo ambicijas ir būti konstruktyvūs.
Aš palinkėčiau mums šitoje sesijoje turėti daugiau susiklausymo ir suprasti, kad kai kurie klausimai tikrai yra Lietuvai labai svarbūs. Aš labai apgailestauju, kad vis tiek turiu pradėti kalbėti nuo to, ko ši Vyriausybė taip ir nesugebėjo padaryti per tuos metus. Pirmiausia tai maisto produktų kainų pažabojimas. Registruotas ir vienas opozicijos frakcijos projektas, kitas opozicijos frakcijos projektas, kuriuose buvo siūloma PVM lengvata maisto produktams, kad būtų sumažinta… jie nesulaukė jokio dėmesio, jokio pritarimo. Ir buvo kalbama tiktai skaičių kalba.
Tai iš tiesų nepagarba mūsų žmonėms. Godumo infliacija Lietuvoje yra tiek įsigalėjusi, kad jau iš tiesų šiandieną tie nepadaryti darbai, kurių nepadarė Vyriausybė nieko nedarydama kovoje su tuo, kad stambiesiems prekybininkams sudarytų sunkesnes sąlygas, kaip sakoma, užsidirbti pelnus, na, tikrai yra gėdinga dėmė. Tikriausiai tenka apgailestauti, bet mums teks imti pavyzdį net iš Jungtinių Amerikos Valstijų, kur 24 valstijos jau įsivedė tam tikrus apribojimus, kad nebūtų kainos… pasinaudojant pasiūla ir paklausa siekiama tam tikrų viršpelnių, kurių, aš neabejoju, kad mūsų šalyje tikriausiai, jeigu būtų atliktas objektyvus, išsamus šitos godumo infliacijos tyrimas, mes irgi nustatytume ne vieną atvejį, kai kainos taip drastiškai kyla, o, deja, algos ir pensijos tikrai nepasiekia tokio lygio, kaip šita godumo infliacija.
Apie viešųjų paslaugų nutolimą, apie tai, kad paslaugos tapo dar labiau neprieinamos, kad ta vadinamoji prichvatizacija vyko ir vyks, tikrai nenoriu plėstis ir kalbėti. Noriu tikrai atkreipti dėmesį į tai, ko mes labai tikėtumės, ką Vyriausybė galėtų išgirsti, ką siūlo bent jau Socialdemokratų frakcija. Tai, man atrodo, yra tikrai labai aktualus klausimas – šildymo PVM lengvata. Iš tiesų, kai mes kalbame apie tai, tai panašu, kad konservatoriams atrodo, kad Lietuvoje visi tapo tokie turtingi, jog iš esmės tokios lengvatos nebereikia mums turėti. Man atrodo, artėjantis šildymo sezonas įpareigoja mus sutelkti pastangas ir priimti pataisą, kad mes galėtume pasiūlyti žmonėms turėti PVM lengvatą šildymui.
Socialdemokratų frakcija yra įregistravusi ir opozicinėje darbotvarkėje tikrai siūlys II pakopos pensijų kaupimo pataisas. Mūsų siūlymai, mano supratimu, yra tikrai geresni negu tie, kurie teikiami Vyriausybės.
Taip pat socialdemokratai yra įregistravę Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo pataisą, kuria siūlo padidinti bazinės socialinės išmokos dydį. Dėl to išmoka vaikui galėtų padidėti iki 176 eurų. Noriu tiesiog priminti: vaikų skurdas Lietuvoje šiandieną siekia 17 %. Tai yra baisūs skaičiai.
Taip pat esame įregistravę pataisą, kad aplinkosaugininkams nebūtų leista stabdyti tų automobilių, kaip sakoma, drastiškai elgtis. Mūsų žmonės labiausiai nuogąstauja dėl ko, kad gali taip atsitikti ir paimti. Manau, gal bendromis pastangomis tokią pataisą vėlgi pavyks priimti. Jos labai laukia Lietuvos žmonės, aš tai žinau. Galvoju, gal ir valdantieji taip pat turėtų turėti blaivaus proto ir suprastų, kad reikia tam pritarti.
Mes siūlome dvigubai padidinti ir laidojimo pašalpos dydį. Laidojimo pašalpa siektų 880 eurų. Na, gal tokie pagrindiniai tie mūsų siūlymai.
Aš pati esu įregistravusi tokį gana įdomų projektą – Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pataisą, kad būtų įtvirtinta teisė mūsų žmonėms gauti tam tikras malonės kruopas iš stambiųjų prekybininkų. Kai apsitarnauja savitarnos kasose, žmonės patys dirba už kasininkus. Stambieji prekybos tinklai (atkreipiu dėmesį) galėtų suteikti tą malonę, galbūt norėtų savo didžiuliais pelnais pasidalinti su dirbančiais vartotojais – pirkėjais, dirbančiais vietoj kasininkų.
PIRMININKAS. Atsiprašau, laikas.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Tiesiog linkiu mums visiems santarvės, sėkmės ir susiklausymo šioje sunkioje paskutinėje sesijoje.
PIRMININKAS. Kas pageidavo pasisakyti, pasisakė.
Dabar pereisime prie klausimų ir atsakymų. Pradžioje galbūt premjerė norėtų atsakyti, nes čia klausimai ir priekaištai jau nuskambėjo kai kuriuose pasisakymuose. Jeigu pageidaujate. Tuomet klausimai eilės tvarka. D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Į šios sesijos darbų planą mano siūlymu įtrauktas įstatymo projektas Nr. XIVP-3367(2). Jame siūloma lengvatinį 5 % pridėtinės vertės mokesčio tarifą taikyti Lietuvos Respublikos teritorijoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. Šis įstatymas pateikimo stadiją perėjo kovo 28 dieną. Balandžio 30 dieną turėjo būti gauta Vyriausybės išvada. Birželio mėnesį mes turėjome Seime jį svarstyti. Praėjo 163 dienos. Vyriausybės išvados nėra.
Kokią darome išvadą? Čia tikriausiai reikia pacituoti kolegą Valdemarą, labai stipriai pasisakiusį, kaip mes Lietuvoje elgiamės su sveikata. Ar reikia tuos žodžius čia kartoti, ar galime gauti kokį nors realų atsakymą, kodėl taip yra slopinami įstatymai, skirti žmonių sveikatai stiprinti ir palaikyti? Ačiū.
PIRMININKAS. Jūs pasakykite, kieno klausiate. (Balsas salėje)
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Mūsų Vyriausybės pasirinkimas visuomet buvo žmonių pajamų didinimas. Jos augo gerokai labiau, negu augo infliacija. Tai reiškia, kad realūs atlyginimai Lietuvoje augo ženkliausiai EBPO. Tai yra matoma iš bendrosios statistikos, todėl įperkamumas jūsų įvardintų prekių šiuo laikotarpiu išaugo, o jūsų pateiktas įstatymas mažintų valstybės biudžeto pajamas ir, matyt, nespręstų tos problemos, kurią jūs siūlote išspręsti. Visgi žmonių pajamų augimas užtikrina, kad tų prekių įperkamumas augtų ženkliau. Vyriausybės išvada bus parengta ir galėsite svarstyti rudens sesijoje.
PIRMININKAS. Klausia R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Mano klausimas ir Seimo Pirmininkei, ir, greičiausiai, finansų ministrei. Į sesijos darbų programą įtraukti mokestiniai projektai, dėl kurių nėra sutarimo nei valdančiojoje daugumoje, nei jie sulaukė pritarimo Seime, bet jie yra mokestinės reformos dalis ir tapo tais spąstais bendram Lietuvos siekiui įlieti į savo ekonomiką RRF’o lėšas. Būtent tie įsipareigojimai priimti šitos valdančiosios daugumos koalicijos sutartyje, pakeičiant „Naujos kartos Lietuvos“ programą į savo programą. Tai aš noriu paklausti Pirmininkės: ar tie mokestiniai projektai tiesiog toks politinis žioplumas ir neapgalvotas veiksmas – ką turėjome, tą ir sudėjome į programą, kas likę neapsvarstyta iki galo, ir neketiname jų svarstyti, ar tai pragmatiškas gudravimas prieš Europos Komisiją teikiant mokėjimus ir siekiant vis dėlto gauti milijonines RRF’o lėšas, kurias dėl jūsų veiksmų realiai Lietuva gali prarasti? Ir ar tikrai bus tęsiamas tų mokesčių įvedimo šitoje sesijoje darbotvarkės tikslas, ar vis dėlto kokie nors kiti motyvai surašyti juos į darbų programą?
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju už klausimą. Visų pirma Vyriausybės teikiami projektai patenka į sesijos darbų programą. Tai nėra koks nors ypatingai aptartas koalicijoje reikalas, tai yra sesijos darbų programoje Vyriausybės iniciatyva. Tai pirma.
Antra, jei jūs klausiate manęs, konkrečiai manęs, ar reikia dar esminių kokių nors mokestinių pakeitimų šioje kadencijoje, sakyčiau, kad jau nebe, tačiau yra nebaigtų darbų, kuriuos tikrai reikėtų pabaigti, pavyzdžiui, padidinti PVM mokėtojo kartelę, tai irgi patenka į sąrašą mokestinių pakeitimų. Manau, kad tikrai dar turėsime ką svarstyti ir iki kadencijos pabaigos.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Būtų be galo keista, jeigu Vyriausybė, kuri pateikė Seimui įstatymų projektus, kurie nėra Seimo atmesti ar kaip nors kitaip jų svarstymas nėra baigtas, kažkaip imtų ir atsisakytų, kad tie projektai būtų toliau svarstomi. Niekas tikrai neturi jokio konkretaus lūkesčio dėl kokio nors rezultato kokią nors konkrečią datą, bet kodėl Seimas negalėtų toliau tęsti diskusijų, ypač kai dabar rinkimų debatuose ne iš vienos politinės jėgos girdėti apie tai, kaip tik mus išrinkite ir mokesčių reforma bus? Tai gal nereikia kankintis iki tų rinkimų pabaigos? Jeigu yra kur nors kokie nors sprendimai, dėl kurių galima rasti konsensusą, tai tą konsensusą galima rasti greičiau, juoba kad daug problemų mokesčių sistemoje, manau, žmonės mato gana akivaizdžiai, todėl neaišku, kodėl ta diskusija negalėtų tęstis. Kad ji bus būtinai rezultatyvi, nebūtinai taip, kaip nebuvo praėjusioje sesijoje, užpraėjusioje sesijoje, bet visada Vyriausybė siūlė šiuos klausimus į sesijos darbotvarkę ir niekada šiaip ar taip jums toks klausimas nekilo, o va štai dabar ėmė ir kilo.
PIRMININKAS. Klausia A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (MSNG). Gerbiami valdantieji, tarp prioritetų neišgirdau, tačiau šį šildymo sezoną baigiasi dvejus metus galiojęs nulinis pridėtinės vertės mokestis, taikytas centriniam šildymui, todėl gyventojai vėl turės mokėti 9 % ir tai neišvengiamai padidins jų išlaidas. Pripažinkime, kad per ketverius šios kadencijos metus jums nepavyko padaryti ko nors naudingo Lietuvai, tai gal bent jau baigiantis kadencijai būtina būtų priimti tokį įstatymą? Ir atkreipsiu dėmesį, kad tai nėra išgyvenimo ar prabangos dalykas, kompensacijas tikrai ne visi gauna ir ne visiems jos priklauso. Beje, ne visi turi ir antrą būstą Graikijos salose. Ar manote, kad tai neaktualu ir jums nesuprantama?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, aš nežinau, kiek jūs būstų turite ir kokiose salose ar dar kur, man tai, tiesą sakant, yra visai neįdomu. Bet aš tikrai žinau, kad šildymo kainos nuo to sezono, kada šita lengvata buvo nustatyta dvejiems metams dėl didžiulio kainų šoko, tikrai yra pasikeitusios. Jūs galbūt kartais nueikite į VERT’o puslapį, pažiūrėkite, jie kiekvieną mėnesį skelbia šildymo kainas. Tikrai mes jau visiškai pajėgūs grįžti prie tos sistemos, kurią turėjome iki kainų šoko, kada kompensacijos buvo teikiamos tiems žmonėms, kuriems reikalinga papildoma parama, o visiems kitiems gyventojams buvo taikomas lengvatinis, aš dar kartą pabrėšiu, 9 % pridėtinės vertės mokestis. Beje, dėl šitos lengvatos irgi yra įvairių diskusijų, nes tokią lengvatą gaunate galbūt ir jūs, jeigu turite butą daugiabutyje, ir kiti žmonės, kurie gali šildymo sąskaitą apsimokėti, o valstybės biudžetas netenka dalies pajamų, kurias galėtų skirti socialinėms programoms. Bet ta išlyga, kuri buvo nustatyta dvejiems metams, baigėsi balandžio mėnesį ir, prognozuojant dabartines šilumos kainas, tikrai nėra jokio pagrindo sakyti, kad situacija yra ekstremali. Socialinės paramos sistema yra ir išplėsta, ir supaprastinta, nes indeksuoti visi dydžiai, nuo kurių priklauso socialinė parama, supaprastintas prašymų teikimas, pats procesas padarytas daug patogesnis žmonėms, kuriems reikia paramos, Lietuvos Respublikos biudžetas ir perskirstymas per BVP yra nedidelis, todėl mes negalime sau leisti prabangos dėl netaiklių paramos priemonių.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamoji premjerė taip gražiai pašnekėjo apie palikimą ateities kartoms. Tai mano klausimas būtų gerbiamai Seimo Pirmininkei. Ne vienas Seimo Pirmininkas, su kuriuo dirbau, ką nors stengėsi palikti. Pavyzdžiui, puoselėdamas Seimo infrastruktūrą, V. Muntianas perstatė šiuos II rūmus ir Seimo nariai pagaliau išvydo dienos šviesą. A. Paulauskas susigrąžino iš olandų įmonės, fiktyvios įmonės, gražų sklypą dėl Seimo plėtros, kur buvo planuojama perkelti Seimo viešbutį, galbūt ir pačius garažus, ir taip toliau. Tai, gerbiamoji Pirmininke, jūs tokią gražią šypsenėlę nutaisiusi ir susitarusi po kilimu su Vilniaus miesto meru tiesiog apiplėšėte Seimą. Prisipažinkite, ir tai bus vienintelis turbūt jūsų ryškiausias darbas ir palikimas, ir visam laikui užkirsta galimybė Seimo plėtrai, jo infrastruktūrai.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Kolega, aš ne kartą esu atsakiusi į jūsų visiškai nepagrįstus klausimus ir kaltinimus dėl šios Seimo aikštelės, kuri, mano asmeniniu vertinimu, jau atrodo kur kas gražiau, negu atrodė daugelį metų, dulkėdama šalia Seimo.
O į pirmąją jūsų klausimo dalį galiu atsakyti taip: aš nesergu nei kažkokia gigantomanija, nei noru palikti po savęs paminklų. Man atrodo, kad kiekvienas iš mūsų darome tą darbą, už kurį esame atsakingi. Manau, kad pabaigsiu šią kadenciją manydama, kad dėjau visas pastangas, kad atlikčiau tą darbą tinkamai. Dėkoju.
PIRMININKAS. Klausia R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dėkoju. Norėčiau paklausti Seimo Pirmininkės. Gerbiamoji Pirmininke, jūs savo sveikinimo kalboje paminėjote labai svarbų žodį „konstruktyvumas“. Ir išties, žvelgiant į sesijos darbų programą ir į Seimo posėdžių grafiką, akivaizdu, suprantame, kad laiko posėdžiams neužteks ir visų klausimų, kuriuos planuojame, apsvarstyti tikrai nepavyks. Tačiau noriu paklausti: gal planuojate ilgesnius posėdžius, negu dabar numatyta ketvirtadienį iki 15 valandos? O galgi planuojate nenumatytus posėdžius, kad mes galėtume tikrai susidėlioti konstruktyviai savo būsimus darbus? Ačiū jums.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju už klausimą. Aš manyčiau, kad dabartinės artimiausios kelios savaitės, kuomet tikrai didelė dalis Seimo narių derina savo tiesiogines pareigas čia, Seimo salėje, ir su kampanijos vykdymu, yra gana pagrįstos, nes mes svarstome tuos klausimus, kurie ateina iš komitetų ir pagal eilę tikrai gali patekti į darbotvarkę. Mes pernelyg neforsuojame ir nemėginame tiesiog dirbtiniu būdu užpildyti darbotvarkių. Dėl to, manau, turime gana platų sutarimą Seime. Mano galva, aš tuos prioritetus esu įvardijusi jau ne kartą, tai yra biudžeto projekto pateikimas, tai yra kai kurių ypač svarbių klausimų, pradėtų ar tų, kurie susiję su saugumu, užbaigimas, tarkime, ir sutarties ratifikavimas su Vokietija dėl brigados priėmimo, ir keli kiti klausimai, tai jie tikrai darbotvarkėje bus. Tačiau aš manyčiau, kad kur kas geriau būtų, kad mes turėtume mažesnį ratą klausimų, bet juos kokybiškai išspręstume, negu ilgintume darbotvarkes tuo metu, kai tikrai dalies kolegų mintys, matyt, yra nebūtinai šioje Seimo salėje. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Mano klausimas švietimo ministrei. 2022 metais kreipiausi su dalimi kolegų į Konstitucinį Teismą ir jo buvo aiškiai pasakyta, ką turėtume padaryti įstatyme ir kas buvo numatyta. Numatyta, kad visi kriterijai turi būti perkelti konkrečiai į įstatymą. Dalis kriterijų, kiekybinių, taip, atsirado įstatyme 2023 metų rudens sesijoje ir buvo sudaryta darbo grupė, kuri peržiūrės (taip buvo konstatuota, aiškinta ministerijos), kuri įvertins dar kokybinius rodiklius, kurie turi atsidurti įstatyme. Tačiau iki šios dienos (ir dabar matau, peržiūrėjau planą) nėra atsižvelgta ir laukiame, kada mes turėsime kokybinius, nes mes žinome, koks šiandien vėl yra ginčas tik dėl kiekybinių rodiklių, apie kokybinius kažkodėl mes nekalbame. Ačiū.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Laima, už klausimą. Yra sukurta darbo grupė dėl kokybinių rezultatų, ji, mano žiniomis, lyg ir yra į pabaigą, finalizuojasi. Aš manau, čia apskritai kalbant apie geros mokyklos idėją ir visą koncepciją, mes turbūt negalime remtis tik akademiniais pasiekimais, bet tai yra platesnis klausimas. Dabar viešojoje erdvėje girdime daug įvairios informacijos ir įvairių karštų diskusijų apie tai, ar mokyklas turime kažkaip išrikiuoti, suskirstyti rangais pagal vienokius ar kitokius kriterijus, o ketvirtadienį ministerijoje bus atvira diskusija su švietimo lauko ir kitais suinteresuotais asmenimis, su švietimo lauko veikėjais, kad mes apsispręstume galutinai arba bent jau eitume prie finalinio proceso, kad sutartume, kuria kryptimi einame. Tada atitinkamai būtų viešinami ir duomenys ta kryptimi, kad atspindėtume tuos kokybinius reikalavimus ir kaip… Kartu, matyt, turėsime pakoreguoti ir įstatymą. Tai yra klausimo procesas. Ačiū, kad sekate klausimą.
PIRMININKAS. Dėkoju Vyriausybės nariams ir Seimo Pirmininkei. Atsakėte į visus klausimus. Dabar motyvai. Vienas – už, vienas – prieš. E. Gentvilas pasisakys už darbų programos projektą.
E. GENTVILAS (LSF). Visų pirma džiaugiuosi įvairiapusėmis pastangomis papuošti šitą sesijos darbų programą savo projektais. Tikrai ne su visais sutiksime, kai prieisime prie tų projektų svarstymo. Atskirai norisi paminėti gerą širdį prieš rinkimus demonstruojančias frakcijas ir politikus, kurie siūlo pašalpas visiems nuo gimimo iki pat laidojimo, pašalpas už šildymą, pašalpas už šaldymą. Kitaip sakant, jeigu priimtume visus tuos dalykus, tai mes tikrai ištaškytume valstybę.
Tikiuosi, kad svarstysime tuos klausimus, bet tikrai dalies jų nepriimsime. Manau, kad elgsimės atsakingai, nepaisydami to, kad už mėnesio rinkimai. Priimkime tuos dalykus kaip priešrinkiminius. Čia kalbu apie kolegų kai kuriuos kompensavimų vajus, pavyzdžiui, kompensuoti už savitarną. O kodėl bankai neturėtų man kompensuoti, kad aš pats savo kortelę papildau, nereikia eiti į banką. Bankas sutaupo pinigų, bet kažkodėl man nekompensuoja to, kad aš internetinėje bankininkystėje pervedu pinigus iš vienos savo kortelės į kitą. Tai viskas gerai, manau, bus smagi rudens sesija, daug linksmai pasišypsosime iš tų projektų, bet tikrai tikiuosi, kad ne visus priimsime.
Na ir svarbiausias dalykas: tikiuosi, kad svarstymo stadijoje mes nenueisime į tą populizmą – išbraukti iš sesijos darbų programos, neleisti įrašyti į sesijos darbų programą. Aš dabar jau pakritikavau kai kuriuos projektus, į kuriuos skeptiškai žiūriu, bet aš balsuosiu už tai, kad jie būtų įtraukti, svarstomi, o paskui atmesti. Tikiuosi, kad visi visų projektų atžvilgiu taip ir elgsimės. Ačiū.
PIRMININKAS. V. Ąžuolas užsirašė kalbėti prieš. Jo nėra.
Balsuosime, ar pritariame po pateikimo sesijos darbų programos projektui.
Balsavo 89: už – 62, prieš – 5, susilaikė 22. Projektui pritarta.
Pastebėsiu, kad pagal Seimo statutą darbų programos projektą svarsto visi komitetai papildomo komiteto režimu. Tai sėkmingo svarstymo! Lauksime dėl darbų programos gal ir pasiūlymų, papildymų. Svarstymo data numatoma už savaitės – rugsėjo 17 dieną. Tad šį trečiadienį reikėtų komitetams iš esmės planuoti tokį svarstymą.
11.11 val.
Pranešėjų apsaugos įstatymo Nr. XIII-804 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4088 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės punktas – Pranešėjo apsaugos įstatymo 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4088. Pateikimas. Pranešėja – teisingumo ministrė E. Dobrowolska.
E. DOBROWOLSKA (LF). Dėkoju už galimybę pateikti projektą. Projektu siekiama pašalinti Europos Komisijos identifikuotus trūkumus dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl asmenų, pranešančių apie Europos Sąjungos teisės pažeidimus, nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę bei kartu įgyvendinti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos darbo grupės dėl papirkimo sudarant tarptautinius verslo sandorius 2023 m. gruodžio 7 d. posėdyje patvirtintoje Lietuvos trečiojo etapo vertinimo ataskaitoje pateiktą rekomendaciją. Vadovaujantis būtent minėta direktyva turi būti užtikrintas draudimas daryti neigiamą poveikį juridiniams asmenims, kurie yra informaciją apie pažeidimą pateikusio asmens ar pranešėjo nuosavybė, kuriems šis asmuo dirba ar su kuriais yra kitaip susijęs su darbu susijusiomis aplinkybėmis.
Taip pat ir EBPO ataskaitoje pateikta rekomendacija Lietuvai užtikrinti, kad nuo teisinių veiksmų būtų apsaugotos ir audito įmonės, su kuriomis su darbu susijusiomis aplinkybėmis susijęs auditorius pranešė apie užsienio pareigūnų papirkimą. Nors kai kurios Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo straipsnyje nurodytos neigiamo poveikio priemonės pagal savo pobūdį ir galėtų būti taikomos juridiniams asmenims, tačiau įstatyme nėra tiesioginio įtvirtinimo daryti neigiamą poveikį tokiems juridiniams asmenims.
Be to, direktyvos straipsnyje reglamentuojama, kad su konkretaus pranešimo, informacijos apie pažeidimą tvarkymu akivaizdžiai nesusiję asmens duomenys nėra renkami, o jeigu jie būtų atsitiktinai surinkti, ištrinami nedelsiant. Nacionaliniuose teisės aktuose nuostatų, įpareigojančių nerinkti su konkrečios informacijos apie pažeidimą ar pranešimo tvarkymu akivaizdžiai nesusijusių asmens duomenų, o jeigu tokie duomenys būtų surinkti, juos ištrinti, nėra, todėl išlikusi spraga dėl direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę. Atitinkamai draudimo daryti neigiamą poveikį užtikrinimo mechanizmas iš esmės nekistų, tačiau būtų praplėstas subjektų ratas, kuriems draudžiama daryti neigiamą poveikį, įtraukiant juridinius asmenis, kurie yra informaciją apie pažeidimą pateikusio asmens ar pranešėjo nuosavybė, kuriems šis asmuo dirba ar su kuriais yra kitaip susijęs su darbu susijusiomis aplinkybėmis. Taip pat subjektams atsirastų įpareigojimas nerinkti akivaizdžiai su konkrečios informacijos apie pažeidimą ar pranešimo tvarkymu nesusijusių duomenų.
Įstatymo projektas yra suderintas su Kultūros ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Vidaus reikalų, Užsienio reikalų, Finansų ir kitomis ministerijomis, taip pat ir Generaline prokuratūra.
Mielai atsakyčiau į klausimus, jeigu tokių yra.
PIRMININKAS. Klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama ministre, taip, mes turime reaguoti į Europos Sąjungos, Europos Komisijos direktyvas, bet mūsų atveju dabar, kadangi yra draudžiama persekioti, prasiplečia tas ratas, bet visą laiką klausimas yra, kai draudžiama, tai kas kontroliuos ir kiek mes tam turime pajėgų. Vis dėlto yra papildomas įsipareigojimas mūsų teisėsaugai. Ar nemanote, nes čia tokie gana subtilūs tyrimai yra ir tas poveikis, suprantama, būna netiesioginis ir jis kitokio pobūdžio yra, tai kaip manote, ar užteks pajėgų kontroliuoti šitą procesą? Ačiū.
E. DOBROWOLSKA (LF). Dėkoju už tikrai svarbius klausimus. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad projektas yra derintas ir su Generaline prokuratūra. Tai nėra apimties plėtimas, tai yra būtent subjekto įvertinimas platesnis, bet jis nėra apimtimi. Kai žiūrėtume pagal vienetus, kiek tokių tyrimų arba pranešimų yra, neturėtų sudaryti keblumų. Be abejo, projektas bus svarstomas komitete, kur, tikėtina, galėtų dalyvauti ir Generalinė prokuratūra ir pasisakyti dėl resursų.
PIRMININKAS. Klausia B. Matelis.
B. MATELIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama ministre, aišku, gerai, kad mes įgyvendiname ir EBPO reikalavimus, Europos Komisijos teisės aktus pritaikome, bet ar jūs, rengdami to įstatymo pataisas, domėjotės VSD pranešėjo istorija ir ar domėjotės, kaip būtų galima pakeisti įstatymus, kad nenukentėtų patys pranešėjai? Nes VSD istorijoje, toje pranešėjo, aš dirbau toje laikinojoje komisijoje, iš tikrųjų turime labai aiškų pavyzdį, kai žmogus, apdovanotas valstybės apdovanojimais, garbingas žvalgybininkas, buvo nelabai mandagiai, bet tipo savo noru išprašytas iš darbo, jam buvo sudarytos tokios sąlygos, kad jis turėjo išeiti iš darbo. Manau, jis yra nukentėjęs žmogus. Štai Lietuva turi tokį pavyzdį, ką reiškia pranešti. Vadinasi, neteksi darbo ir savo statuso, ir taip toliau. Ar jūs nemanote, kad rengiant tuos įstatymus reikėjo kaip nors keisti šiek tiek plačiau?
E. DOBROWOLSKA (LF). Dėkoju už klausimą. Įstatymo projektas yra parengtas būtent pagal tas rekomendacijas, kur turime griežtus terminus, kada privalome įgyvendinti, ypač kai yra identifikuotas Europos Komisijos pažeidimas, tai mes turime greitai reaguoti. Kalbant apie komisijos išvadas, kurios liečia tiesioginį Pranešėjų apsaugos įstatymo reglamentavimą, žinau, kad Seimo valdyba ir komitetai galėtų įsivertinti ir, esant poreikiui, esame kalbėję netgi su komisijos darbo… pirmininku, esant poreikiui, darbo grupėje tikrai dalyvautų tiek institucijos, kurios galėtų pasakyti de facto, kur įvyksta keblumai arba klausimai, bet ir reglamentavimo atžvilgiu iš Teisingumo ministerijos mes esame pasiryžę deleguoti žmones į darbo grupę, kad galima būtų išsamiai vertinti, nes esminis klausimas, kiek yra reglamentavimo, kiek yra taikymo klausimas konkrečiu atveju. Tikrai tai nėra šio įstatymo projekto klausimas. Jeigu būtų darbo grupė, esame aptarę su pirmininku, kad mielai deleguotume žmogų, kuris dirba su Pranešėjų įstatymu, kuris puikiausiai žino tiek perkėlimo direktyvos istoriją, tiek reglamentavimo.
PIRMININKAS. Taip, atsakėte į visus klausimus, bet galite luktelti turbūt tribūnoje, nes kitą klausimą pristatysite. Dabar motyvai. Nėra užsirašiusių dėl motyvų. Kadangi dar yra balsavimo intervalas, galime balsuoti, ar pritariame šiam projektui po pateikimo.
Balsavo 86: už – 76, prieš – 1, susilaikė 9. Po pateikimo pritarta.
V. Bakas. Dėl vedimo tvarkos ar replika po balsavimo?
V. BAKAS (DFVL). Ne, dėl protokolo įskaitykite mano balsą už, nespėjau paspausti. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai, įrašysime į protokolą. Dabar sutariame… L. Nagienė. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Gerbiamas pirmininke, įskaitykite mano balsą už, tiesiog, nežinau, nenuspaudžiau.
PIRMININKAS. Gerai, įrašome į protokolą ir sutariame bendru sutarimu, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas pagrindinis ir svarstymo data – lapkričio 17 diena. Pritarta.
11.21 val.
Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės susitarimo dėl perdavimo tvarkos tarp Europos Sąjungos valstybių narių ir Islandijos bei Norvegijos ratifikavimo“ Nr. X-1526 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4094 (pateikimas)
Toliau teisingumo ministrė pristatys darbotvarkės 1-7 klausimą – įstatymo „Dėl Europos Sąjungos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės susitarimo dėl perdavimo tvarkos tarp Europos Sąjungos valstybių narių ir Islandijos bei Norvegijos ratifikavimo“ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-4094. Prašau.
E. DOBROWOLSKA (LF). Dėkoju. Atsižvelgiant į praktikoje kylančius nesklandumus, teikiamo įstatymo projektu siekiama patikslinti Lietuvos Respublikos pareiškimą, padarytą pagal Europos Sąjungos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės susitarimą dėl perdavimo tvarkos tarp Europos Sąjungos valstybių ir Islandijos bei Norvegijos.
Poreikis keisti įstatymą kilo dėl tos pačios priežasties, dėl kurios praeitą savaitę teikėme analogišką įstatymo projektą dėl santykio su Jungtine Karalyste, tai yra įstatyme vykdančiąja teismine institucija nurodytas tik Vilniaus apygardos teismas, tačiau vykdančiajai teisminei institucijai pagal susitarimą priskiriama ne tik sprendimo dėl arešto orderio priėmimo funkcija, bet ir kitos papildomos su arešto orderio vykdymu susijusios funkcijos, kurių dalį analogiškų instrumentų Europos arešto orderio vykdymo atveju pagal Baudžiamojo proceso kodeksą atlieka ne Vilniaus apygardos teismas, o Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra. Atitinkamai įstatymo projektu yra poreikis išplėsti vykdančiųjų teisminių institucijų sąrašą, įtraukiant paminėtas institucijas. Taip pat būtų sukurtos teisinės prielaidos sklandesniam teisminiam bendradarbiavimui baudžiamosiose bylose su Norvegijos Karalyste ir Islandija ir užtikrintas nacionalinės teisės sistemos nuoseklumas. Mielai atsakyčiau į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Klausti niekas neužsirašė. Balsavimo intervalas jau yra pasibaigęs. Dėl motyvų galėtų pasisakyti, bet niekas neužsirašė. Tuomet darome tuo klausimu pauzę iki balsavimo intervalo.
11.21 val.
Įstatymo „Dėl Berno konvencijos dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos ratifikavimo“ Nr. I-1351 2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-4095, 1998 metų Jungtinių Tautų Konvencijos dėl kovos su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta ratifikavimo įstatymo Nr. VIII-660 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4096, Įstatymo „Dėl Jungtinių Tautų Organizacijos konvencijos prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą ratifikavimo“ Nr. IX-794 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4097, Įstatymo „Dėl Susitarimo dėl neteisėtos prekybos jūra, įgyvendinančio Jungtinių Tautų Organizacijos konvencijos dėl kovos su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta 17 straipsnį, ratifikavimo“ Nr. IX-1025 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4098, Įstatymo „Dėl Konvencijos dėl nusikaltimų, padarytų tarptautiniu mastu saugomiems asmenims, įskaitant diplomatus, prevencijos ir baudimo už juos ratifikavimo“ Nr. IX-1084 2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-4099, Įstatymo „Dėl Tarptautinės konvencijos dėl kovos su terorizmo finansavimu ratifikavimo“ Nr. IX-1216 2 straipsnio pripažinimo neteksiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-4100, Įstatymo „Dėl Protokolo dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo bei baudimo už vertimąsi ja, papildančio Jungtinių Tautų Organizacijos konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, ratifikavimo“ Nr. IX-1525 2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-4101, Įstatymo „Dėl Protokolo prieš neteisėtą šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų gamybą ir prekybą jais, papildančio Jungtinių Tautų konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, ratifikavimo“ Nr. IX-2020 3 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-4102 (pateikimas)
Ir kitas ministrės teikiamas įstatymo „Dėl Berno konvencijos dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos ratifikavimo“ 2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-4095. Pateikimas. Prašom.
E. DOBROWOLSKA (LF). Dėkoju. Gerbiami kolegos, jeigu leisite, pateiksiu kaip bloką, nes nuo 1-8 iki 1-15 klausimo visi šie projektai tarpusavyje yra susiję.
Teikiame aštuonių įstatymų projektus, kuriais siekiame pakeisti ratifikuotų tarptautinių sutarčių ratifikavimo įstatymus, kuriuose numatytos išimtys Tarptautinio Teisingumo Teismo jurisdikcijai. Išvardintos aštuonios mūsų konvencijos ir teisės aktų projektai. Keičiamuose ar pripažinti netekusiais galios siūlomuose tarptautinių sutarčių ratifikavimo įstatymų straipsniuose įtvirtintos išlygos Tarptautinio Teisingumo Teismo jurisdikcijos taikymui neatitinka dabartinės geopolitinės situacijos bei neobjektyviai riboja galimybes efektyviai reaguoti į naujas išorines grėsmes. Be to, 2012 m. rugsėjo 18 d. priimtu įstatymu „Dėl privalomosios Tarptautinio Teisingumo Teismo jurisdikcijos pripažinimo“ Lietuvos Respublika pripažino: be specialaus dėl to sutarimo Tarptautinio Teisingumo Teismo privaloma jurisdikcija sprendžiant visus teisinius ginčus su bet kuria kita valstybe, priėmusia tokį patį įsipareigojimą pagal Tarptautinio Teisingumo Teismo statuto 36 straipsnio 2 dalį. Taigi tarp minėto įstatymo ir naikinamų ar keičiamų tarptautinių sutarčių ratifikavimo įstatymų nuostatų egzistuoja normų kolizija. Esu tikra, kad šie pakeitimai prisidės prie teisingumo. Mielai atsakyčiau į klausimus.
PIRMININKAS. Klausti jūsų nori vienas – tai S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama ministre, jūs šiandien tokia darbinga, teikiate visą seriją pataisų, tačiau man intuityviai atrodo, kad kažką nutylite, kelia kai kurių abejonių, tokių dvejonių šita serija pristatomų įstatymų, tarsi kažkas nutylima. Kokios priežastys, kad tik šiandien su visa šita serija? Ar vienintelė priežastis, kad pasikeitusi geopolitinė situacija? Ko nebuvo padaryta? Man regis, kiek aš pasidomėjau, kad Lietuva sąmoningai kai ko nepriimdavo, kai kuo abejodavo. Ar nėra tokių dalykų, kad neliktų tų abejonių? Nes, man rodos, nepakanka parašyti – straipsnį pripažinti netekusiu galios. Ir kadangi čia yra apie literatūrą ir meną, tai ar su savo kolega ministru S. Kairiu derinote šituos dalykus? Truputį konkretumo dar, jeigu galite. Kokios priežastys, kad šiandien einate į tribūną? Ačiū.
E. DOBROWOLSKA (LF). Gerbiamas kolega, labai geras klausimas. Tą padaryti Lietuva turėjo seniausiai, kai mes pripažinome Tarptautinio Teisingumo Teismo jurisdikciją. Tada turėjo būti kiekvienos ministerijos namų darbai ir higiena – peržiūrėti savo konvencijas, numatyti, ką mes ir įsipareigojome, pripažinti Tarptautinio Teismo jurisdikciją. Deja, tai nebuvo padaryta laiku, kad kiekviena konvencija būtų laiku pakeista.
Aktualizavus klausimą dėl tarptautinės atsakomybės, kai mes turime teisės klausimų – Rusijos, Baltarusijos, dėl karo nusikaltimų – peržiūrėjimą kaip namų darbą, visas mūsų turimas konvencijas, visus įsipareigojimus, tai mes padarome senus namų darbus. Dabar iš esmės vienas įstatymas kitam prieštarauja, nes laiku nebuvo sutvarkyta. Tai yra ta higiena, kuri, esu tikra, yra labai svarbi, ypač kai Lietuva per pastaruosius metus tapo labai aktyvi ir Tarptautiniame Teisingumo Teisme. Anksčiau mes buvome tik pasyvūs stebėtojai, o šiuo metu mes dalyvaujame byloje Ukrainos pusėje būtent prieš Rusiją tam, kad iš tikrųjų karo nusikaltimus (tiek dėl Genocido konvencijos) iš esmės būtų galima įvertinti pagal tarptautinę teisę. Esu tikra, tai yra laiku nepadaryta higiena, bet dabar mes galime susitvarkyti. Tikrai turinio prasme dėl meno kūrinių niekas nėra paslėpta, o su gerbiamu kultūros ministru ir kitomis šakinėmis ministerijomis, kurios susiję su tomis konvencijomis, mes esame suderinę, be pastabų.
PIRMININKAS. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Tai vėlgi dėl šio projekto darome pauzę ir prašysiu ministrės teikti kitą projektą. (Balsas salėje) Absoliučiai visi? (Balsas salėje) Ačiū už patikslinimą. Tuomet dėl visų projektų nuo 1-9 iki 1-15 klausimo darome pauzę. Dabar aš pats turėčiau pateikti projektą, bet pirmininkaudamas to negaliu padaryti. Kol pasikeis posėdžio pirmininkas, aš prašysiu I. Haase pateikti 1-17 klausimą – Administracinių nusižengimų kodekso pataisų projektą Nr. XIVP-4103. Toliau posėdžiui pirmininkaus Ž. Pavilionis.
11.27 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 196 ir 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 1961 straipsniu įstatymo Nr. XIV-2576 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4103 (pateikimas)
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Teikiu įstatymo projektą. Naujo teisinio reglamentavimo šiuo projektu tikrai nesiekiama, tiesiog yra siekiama suderinti Seimo priimtų įstatymų nuostatų įsigaliojimą ir taikymą vienu metu. Seimas 2024 m. balandžio 25 d. priėmė įstatymų projektų paketą. Tai Lietuvos Respublikos privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymą ir lydimuosius įstatymus, tarp kurių buvo ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 196 ir 589 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 1961 straipsniu įstatymas Nr. XIV-2576. Priėmimo metu buvo pakoreguota įstatymo įsigaliojimo data. Vietoj 2025 m. gegužės 1 d. nustatyta 2026 m. gegužės 1 d. Tai padaryta visame pakete, išskyrus minėtą įstatymą Nr. XIV-2576, jame liko pirminė įsigaliojimo data – 2025 m. gegužės 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad nuostatos visame priimtų įstatymų pakete yra susijusios ir turėtų įsigalioti vienu metu, būtina koreguoti priimto įstatymo Nr. XIV-2576 įsigaliojimo datą, pakeisti jo 4 straipsnį.
PIRMININKAS (Ž. PAVILIONIS, TS-LKDF). Klausti norinčių nėra. Dėl motyvų irgi nėra. Labai ačiū. Balsuosime per numatytą balsavimo langą.
11.28 val.
Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo Nr. VIII-1102 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4051 (pateikimas)
Dabar tuomet 1-16 klausimas – Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4501. Pranešėjas – J. Razma. Prašau, Jurgi.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, pretekstą teikti šį įstatymo projektą lėmė tai, kad šis Laikinųjų tyrimo komisijų įstatymas gana seniai priimtas ir beveik nekeistas. Pagal jį dirbant kad ir paskutinei mūsų laikinajai tyrimo komisijai išryškėjo tam tikros spragos, neapibrėžtumai. Be to, yra ne vienas Konstitucinio Teismo pasisakymas dėl laikinųjų tyrimo komisijų darbo, jie įstatyme iki šiol nebuvo įgyvendinti. Todėl ir teikiu jums šį projektą, kuris neformaliai buvo derintas ir su teisėsaugos institucijomis, kriminalinę žvalgybą vykdančiomis institucijomis. Netvirtinu, kad absoliučiai viskas jiems čia patinka, bet bent jau kokių nors didelių priekaištų jie dabar neišsako dėl to, kaip ten tie jautrūs klausimai yra čia sureguliuoti. Įgyvendinant Konstitucinio Teismo sprendimą ir ten išdėstytas doktrinines nuostatas, susijusias su komisijų sudarymo pagrindais, čia, projekte, įrašoma, kad Seimas gali sudaryti laikinąją tyrimų komisiją įvertinęs, kad klausimas, dėl kurio siūloma sudaryti komisiją, yra ypatingos valstybinės svarbos, jis nebuvo ištirtas ir nėra kitos institucijos, kuri galėtų tą klausimą ištirti.
Taip pat projekte yra nustatomi kriterijai, kuriais vadovaudamasi Generalinė prokuratūra, Valstybės kontrolė, Valstybės saugumo departamentas ar ikiteisminio tyrimo įstaiga galėtų nesutikti, kad Seimo laikinoji tyrimų komisija… kad būtų galima susipažinti su tam tikra komisijai reikalinga informacija. Yra įstatyme parašoma, kad komisija, prašydama informacijos iš tų institucijų, turėtų išdėstyti aiškius motyvus, kodėl būtent tokia informacija yra reikalinga. Atsisakymas pateikti taip pat turi būti motyvuotas.
Taip pat įstatyme tiksliau aprašoma pareiga komisijai teikti ir gauti neatlygintinai valstybės informacinių sistemų ir registrų duomenis, kviesti į komisijos posėdžius asmenis ir valstybės pareigūnus. Yra pasakoma, kad gali asmuo į posėdį neatvykti, jeigu jis turi atstovą, kuris gali atsakyti į visus klausimus ir žino visą tą informaciją, kuri komisijai rūpi.
Taip pat įstatyme siūloma reglamentuoti ginčų sprendimo tvarką, kai nesuteikiama teisė susipažinti su informacija. Kalbama, aišku, apie kriminalinės žvalgybos duomenis ar valstybės paslaptį sudarančius duomenis. Čia, įstatyme, yra pasakyta, kad sprendžiama vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu, kuriame, kaip žinome, yra numatyta, kad Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija daro esminius sprendimus tais klausimais. Tuo atveju, jeigu kiltų ginčas dėl ikiteisminio tyrimo duomenų, yra siūloma nustatyti, kad sprendimas atsisakyti leisti komisijai susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui pagal atitinkamas Baudžiamojo kodekso 181 straipsnyje nustatytas taisykles. Taip pat yra įrašyta pareiga komisijos nariui nusišalinti, jeigu komisijoje tiriamas klausimas yra susijęs su jo privačiais interesais.
Atskirai projekte yra reglamentuotas Respublikos Prezidento liudijimas. Manau, tai padaryta su derama pagarba Prezidento institucijai, numatant įvairius liudijimo būdus: ir nuotoliniu būdu, ir komisijai nuvykstant į Prezidento rezidenciją. Žinoma, išlieka ir tie patys būdai, kurie būdingi kitiems asmenims, pabrėžiant, kad liudijimas turi būti Prezidento sutikimu.
Yra ir daugiau smulkių patikslinimų, jų aš nevardinsiu. Manau, tikrai buvo įvertintos visos problemos, kurios iškilo dirbant paskutinei komisijai, tarp jų ir dėl komisijos išvadų tvirtinimo, nes dabar, kaip žinote, yra dvi galimybės: arba Seime tvirtinti visas komisijos išvadas, arba jų netvirtinti. Čia yra pasiūlomas platesnis spektras, kad būtų galima tvirtinti su išlygomis, kad būtų galima komisijai pratęsti darbą ir nurodyti, ką ji turi padaryti. Tai, na, tada čia Seimui atsiranda tikrai tokios lankstesnės galimybės būtent reaguoti į vienokį ar kitokį komisijos darbo rezultatą. Dėkui.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Jūsų nori paklausti nemažai Seimo narių. Gerbiama A. Širinskienė. Prašau, gerbiama Agne!
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Tai vis dėlto, gerbiamas Jurgi, aš kaip suprantu, tas noras persekioti Prezidentą ir planuoti tyrimus dar kitai kadencijai, matyt, tęsiasi, nes kitaip sunku būtų paaiškinti tą jūsų siekį sudėti į laikinosios komisijos reguliavimą išimtinai Prezidento klausimus. Ne ministrams, tarkime, ne kažkam, bet atskiras normas kuriate Lietuvos Respublikos vadovui. Ar jūs nemanote, kad vis dėlto diskreditavus Prezidento tyrimą taip, kaip padarėte jūs, tiesiog reikėtų, na, kurį laiką atvėsti ir, matyt, jau nieko nebesiūlyti, leidžiant kitam Seimui pateikti pasiūlymus, nes ant karštųjų tas darbas atrodo tikrai labai neskaniai?
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiama kolege, na, jūs skaitykite projektą. Aš kaip tik siūlau nustatyti privilegijas Prezidentui dėl jo liudijimų, nes jeigu neparašyčiau tų išlygų, tai išeitų, kad jam dėl liudijimų galioja tos pačios nuostatos kaip ir kitiems valstybės tarnautojams ar pareigūnams. Dabar aš aiškiai parašau, kad reikalingas jo sutikimas, aiškiai parašau, kad gali būti tokie variantai, kad komisija nuvyksta pas jį patį, o ne jis kviečiamas į komisijos posėdį. Nesuprantu, kur jūs čia matote išpuolį prieš Prezidentą? Kaip tik yra viskas padaryta, kad būtų kuo patogiau Respublikos Prezidentui, jeigu kada nors iškils toks poreikis liudyti. Mes nežiūrėkime atgal, žiūrėkime į priekį. Kas buvo praeityje, tai čia mano projektas nieko pakeisti negali.
PIRMININKAS. (Garso įrašo negirdėti)
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Kiek suprantu, posėdžio pirmininkas norėjo suteikti man žodį, neišgirdau to, bet kadangi mikrofonas įjungtas, ačiū. Gerbiamas Jurgi, turbūt skaitėte Teisės departamento pastabas, iš tikrųjų labai daug pastabų: ir principai išmėtyti po visą projektą eklektiškai, tai viename straipsnyje, tai kitame, užuot išdėsčius viename straipsnyje, ir yra tokių prieštaravimų Seimo statutui, nes ir Seimo statutas reguliuoja Seimo padalinių sudarymo tvarką, jų įgaliojimus, funkcijas, kompetenciją. Tai šitą irgi reikės. Tai arba jūs paliekate po pateikimo komitetams sutvarkyti dar… O iš tikrųjų, ko gero, reiks kurti netgi darbo grupę, aš sakyčiau, nes šitame projekte reikia daug pataisymų. Iš kitos pusės, aš matau, kad komisija bus bedantė, iš to, ką jūs pateikėte, kad ta komisija negalės atlikti iš esmės jokių tyrimų.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš taip nematau, kad komisija būtų bedantė. Na, tai jūs pasižiūrėkite į dabar galiojantį įstatymą, kokią aš svarbią komisijos teisę nuimu, vargu ar galėsite tą rasti. Teisės departamento pastabų yra nemažai, bet daugelis jų lengvai įgyvendinamos, jos yra techninio pobūdžio. Manau, Teisės ir teisėtvarkos komitetui čia nebūtų labai sudėtinga.
Sutinku su pastaba, kad būtų prasminga parengti ir nedideles Seimo statuto pataisas, bet nesutikčiau, kad Laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo svarbios nuostatos būtų reglamentuojamos Seimo statute, nes Seimo statutas vis dėlto turi labiau reglamentuoti tuos dalykus, kurie yra tik mūsų Seimo vidinė virtuvė. Laikinosios tyrimo komisijos išeina į išorę, kviečia privačius asmenis, tai mes tokių dalykų Seimo statute tikrai negalime reglamentuoti. Ir, kaip žinome, Seimo statutas turi tą išlygą, kad jį pasirašo ne Respublikos Prezidentas, o Seimo Pirmininkas. Tikrai manyčiau, kad svarbias laikinųjų tyrimo komisijų nuostatas turėtų aprobuoti Respublikos Prezidentas savo parašu. Taigi aš nemanau, kad čia daug ką reikėtų kelti į Seimo statutą.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Jūsų nori paklausti gerbiama R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Ačiū jums už atsakytus kolegoms pastebėjimus. Tačiau aš paklausiu truputėlį kitu kampu, manydama, kad Seimo narys neturi slėptis už Seimo nario mandato. Gerbiamas vicepirmininke, sakykite, kokia jūsų nuomonė dėl Seimo nario neliečiamybės panaikinimo apskritai? Tada mums nereiktų nei tokių, nei kitokių komisijų.
J. RAZMA (TS-LKDF). Laikinosios tyrimo komisijos čia nėra orientuotos tik į Seimo nario kokių nors didelių pažeidimų tyrimus. Gali būti ir tokių atvejų, žinoma. Seimo narys niekaip čia negalės slėptis už mandato, kai bus kviečiamas liudyti į komisiją, to tikrai nėra numatyta. Jam yra ir atsakomybė už melagingus liudijimus, visa kita. Čia galbūt nereikėtų painioti su ikiteisminiu tyrimu, kai jis pradedamas įtariant Seimo narį. Šitie momentai šiuo projektu nesprendžiami. Jūsų iškeltas klausimas dėl Seimo nario neliečiamybės yra aktualesnis būtent dėl ikiteisminio tyrimo dalykų. Čia yra reikalinga, aš manau, gili teisinė, konstitucinė diskusija, tai nėra toks paprastas klausimas. Su mano projektu aš čia nematyčiau tiesioginių sąsajų.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Jūsų dar norėtų paklausti gerbiamas K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, vertinant Teisės departamento, turbūt jūs susipažinęs, daugybę pastabų, ar nemanote, kad galbūt neišbaigtas šis jūsų projektas, kai kurios pastabos yra pakankamai reikšmingos ir reikėtų galbūt neapkrauti Seimo kanceliarijos tokiu darbu, bet vis dėlto grįžti ir tą projektą patobulinti? Ačiū.
J. RAZMA (TS-LKDF). Žinoma, aš galėčiau projektą patobulinti, bet, kaip minėjau, nematau čia kokių nors komitetui sunkiai įveikiamų pastabų. Teisės ir teisėtvarkos komitetas turi kvalifikuotus patarėjus, ir gal geriau, kad projektas nebus šiaip ar taip vien mano rankose. Kaip tik komitete, aš manau, galės būti platesnės diskusijos.
O Teisės departamentui, kaip suprantu, labai nepatinka, kad aš įrašiau, jog jis turi įvertinti komisijos išvadas. Tai supykęs, kad gaus papildomo darbo, tikrai nepagailėjo man čia pastabų. Aš čia, žinoma, taip šiek tiek pajuokaudamas sakau, bet aš manau, kad naudingas dalykas bus, jeigu Teisės departamentas vis dėlto parašys pastabas dėl visos komisijos išvados, o ne dėl vieno sakinio nutarimo projekte – pritarti ar nepritarti išvadai. Tuo labiau kad teikiamu projektu, kaip žinote, yra siūloma, jog Seimas galėtų išvadoms pritarti su išlygomis, iš dalies. Todėl čia Teisės departamento pastabos galbūt irgi gali lemti, kad atskiri laikinosios tyrimo komisijos išvadų punktai galėtų būti nepritariami Seime. Žodžiu, aš tikiuosi, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas neatsisakys imtis to projekto. Tikiuosi, kad ir jūs tam pritarsite.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Pagal numatytą laiką paskutinė klausia gerbiama L. Nagienė. Prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas vicepirmininke, iš tikrųjų skaitant visas pastabas ir peržiūrėjus labai matosi susikirtimai, kaip ir kolega minėjo, kad Statutui prieštarauja kai kurie net ir straipsniai. Kas konkrečiai lėmė jums ir kokia iniciatyva, kad jūs teikėte tokią įstatymo pataisą? Iš viso visiškai nauja redakcija, matau, visiškai nauja redakcija. Dėl kokios priežasties? Koks buvo pagrindinis tokio įstatymo motyvas?
J. RAZMA (TS-LKDF). Tai aš minėjau tas priežastis, tai yra išryškėjusios galiojančio įstatymo spragos ir neapibrėžtumai, kai dirbo mūsų paskutinė laikinoji tyrimų komisija, ir pasižiūrėjau, kad yra ne vienas Konstitucinio Teismo nutarimas, kuris galiojančiame įstatyme nėra įgyvendintas. Kadangi man tenka šiokia tokia atsakomybė už Seimo struktūrų veiklos koordinavimą, tai ir yra toks, kaip sakyti, pareigos jausmas pamėginti šią sritį šiek tiek sutvarkyti. Manau, kad ne toks jau blogas tas projektas. O Teisės departamento pastabos, na, yra vertos dėmesio ir, kaip minėjau, bus galima registruoti nedidelę Seimo statuto pataisą, kuri Teisės departamento ryškinamas problemas išspręs.
PIRMININKAS. Labai ačiū pranešėjui. Klausimų laikas baigtas. Dabar dėl balsavimo motyvų nori pasakyti keli Seimo nariai. Už pasisako gerbiamas A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš suprantu gerbiamo J. Razmos ir visų konservatorių norą pratęsti pranešėjo komisijos darbą iš naujo, kad ir besibaigiant kadencijai, žinant, kad jau reikės atsisveikinti su valdančiąja dauguma, na, tiesiog įkąsti Prezidentui. Bet aš įžvelgiu ir gerų procesų – galbūt pavyktų atgaivinti ir darbą komisijos, kurią Konstitucinio Teismo pirmininkas su visa savo komanda, tai ponas D. Žalimas, numarino ir uždraudė Seime tirti Landsbergių šeimos verslą ir visus kitus procesus. Aš kalbu apie komisiją dėl politikų įtakos valstybės vykstantiems procesams, jos įmonėms ir visa kita. Tai tiesiog noriu pasidžiaugti. Sako, nėra to blogo, kad neišeitų į gera.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Dabar prieš pasisako gerbiama A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Sako, kad raganų medžioklė pasibaigė Europoje sudeginus paskutinę raganą, tai buvo XIX amžiaus pradžioje. Kad ir kaip būtų apmaudu, bet, pasirodo, konservatoriams ta raganų medžioklė persikėlė ir į XXI amžių. Dabar matome labai puikų pavyzdį, kuomet stengiamasi kaip nors įkąsti Lietuvos Respublikos Prezidentui.
Jūsų tyrimo komisija nepasiekė jokio tikslo. Prezidentas antrą kadenciją pradėjo su 75 % žmonių pasitikėjimu, tai dabar jūs bandote keisti teisės aktus, kad, kaip Jurgis, gerbiamas J. Razma, dalino interviu, Prezidentas negalėtų atsisakyti liudyti. Bet yra elementari žmogaus teisė neliudyti prieš save ir žmogus gali tuo pasinaudoti.
Tai kodėl jūs išeidami dar bandote kandžiotis, bandote keisti kitai kadencijai teisės aktus ir toliau įsikandę vėlgi tą patį žmogų. Bandyti kažkaip ar apdergti, ar pažeminti iš tikrųjų labai nesolidu. Visiškai diskreditavote laikinąsias komisijas, padarėte taip, kad niekas netiki tyrimais ir visi mato ir matė, kad tie tyrimai yra visiškai politizuoti. Negana to, jūs dar išeidami bandote Seimui primesti įstatymo projektą, kuris vėlgi yra sukoncentruotas į tą patį Lietuvos Respublikos Prezidentą su keliais tiesiog kosmetiniais kitais pataisymais visai situacijai pridengti. Tai išties yra apmaudu ir labai tikiuosi, kad kolegos ten ant tos tokios meškerės, mestos konservatorių, eilinį kartą nepasimaus.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Motyvai išsakyti. Balsuosime numatytu laiku.
11.50 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 2072 straipsniu įstatymo Nr. XIV-2518 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4104 (pateikimas)
Dabar 1-17 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 2072 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-4104. Pranešėja yra gerbiama I. Haase. Prašau.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Šiuo įstatymo projektu naujo teisinio reglamentavimo nesiekiama. Kaip jau ir anksčiau esu minėjusi, tai yra tiesiog suderinamos Seimo priimtų įstatymų nuostatos. Seimas 2024 m. kovo 28 d. priėmė Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 2072 straipsniu įstatymą, kuriame su kitais straipsniais buvo keičiamas ir 589 straipsnio 66 punktas, ir įstatymas įsigalios 2025 m. gegužės 1 d.
Vėlesniais Seimo priimtais įstatymais, tai yra Nr. XIV-2653, Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio, priedo pakeitimo ir kodekso papildymo 1885 5 straipsniu įstatymas Nr. XIV-2681, taip pat įstatymas Nr. XIV-2922, buvo keičiamas Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio 66 punktas ir priimti pakeitimai įsigaliojo 2024 m. liepos 1 d., 2024 m. liepos 2 d., 2024 m. rugpjūčio 1 d.
Vėliau priimtų ir anksčiau įsigaliojusių įstatymų nuostatų nėra anksčiau priimto, bet dar neįsigaliojusio įstatymo redakcijoje. Siekiant suderinti priimtus įstatymus būtinos priimto, bet dar neįsigaliojusio Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 2072 straipsnio įstatymu Nr. XIVP-2518 2 straipsnio pataisos. Jų nepriėmus, vienas iš nustatytų teisinių reguliavimų gali būti paneigtas kitu teisiniu reguliavimu ir taip sukurtos teisinės reguliavimo spragos.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Paklausti norinčių nėra. Dėl motyvų kalbėti nėra norinčių. Balsuosime, kai bus balsavimo langas.
11.52 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 72 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2916 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4105 (pateikimas)
Galbūt tada gal galėtumėte, gerbiama Irena, pristatyti dar vieną klausimą. Darbotvarkės 1-19 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 75 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4105. Prašau.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju. Kaip ir esu minėjusi prieš tai, kad šiuo įstatymo projektu naujo teisinio reglamentavimo nesiekiama. Vėlgi būtina suderinti Seimo priimtų įstatymų nuostatas. Šių metų liepos 11 dieną buvo priimti du įstatymai, tai įstatymas Nr. XIV-2904 ir įstatymas Nr. XIV-2916. Abiem įstatymais yra keičiamas Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio 49 punktas, tačiau nustatoma skirtinga įsigaliojimo data. Todėl ir norima suderinti Seimo priimtų įstatymų nuostatas.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Klausiančių nėra, kalbančių dėl motyvų taip pat nėra.
11.53 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. XIV-69 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-4072(2) (pateikimas)
Gal mes, nes dar nepradėjome balsavimo lango, dar galėtume vieną rezervinį klausimą – Seimo nutarimo dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarimo dėl komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo projektą Nr. XIVP-4072. Pranešėjas – gerbiamas J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, neeilinėje Seimo sesijoje atlikome kai kurių komitetų sudėties pakeitimus, tai natūralu, kad paskui reikia priimti dabar teikiamą nutarimo projektą dėl komitetų narių pavaduotojų, nes formaliai pakeitimai yra neišvengiami. Čia keičiasi kai kurie pavaduotojai Ekonomikos komitete, Socialinių reikalų ir darbo komitete, Teisės ir teisėtvarkos komitete.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Klausiančių nėra, pasisakančių dėl motyvų taip pat nėra. Labai ačiū pranešėjui.
11.54 val.
Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4107 (pateikimas)
Kadangi balsavimo langas dar vis neprasidėjo, siūlytume svarstyti klausimą iš mūsų popietinės darbotvarkės – Žuvininkystės įstatymo 7 straipsnio pakeitimo projektą Nr. XIVP-4107. Pranešėjas bus K. Navickas, nes Kazio nėra. Prašau.
K. NAVICKAS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiamos Seimo narės, Seimo nariai. Įstatymo pakeitimas labai nesudėtingas. Jo esmė ta, kad pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą yra nurodyta, kad jeigu yra ribojama žuvininkystė Baltijos jūroje, kompensacijas gali mokėti tik valstybės įmonės. Bet situacija yra pasikeitusi, per tą laiką pasikeitė ir Valstybinio uosto teisinis statusas, tapo akcine bendrove. Uostas plečiasi, yra išimami iš žvejybos zonų du barai, ir natūralu, kad kompensacijos taip, kaip yra numatytos, turėtų būti sumokėtos. Įstatymo pakeitimas yra, kad vietoj „valstybės įmonės“ būtų „valstybės ir savivaldybių valdomos įmonės“, tai tokia įstatymo pakeitimo esmė. Ačiū. Jeigu bus klausimų, atsakysiu.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Jūsų norėtų paklausti gerbiamas K. Mažeika. Jo nėra salėje. Tada dėl balsavimo motyvų. Taip pat nėra norinčių. Balsuosime, kai bus balsavimo langas.
11.56 val.
Seimo narių pareiškimai
Kadangi laiko vis dar turime, tai galbūt galėtume išklausyti gerbiamų Seimo narių pareiškimų. Pirmas kalba gerbiamas A. Skardžius. Pareiškimai. Turime tiesiog laiko iki balsavimo. Prašau. (Šurmulys salėje) Mes turime dar 14 minučių.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, tikrai neužimsiu daug laiko, bet man kelia nerimą negerėjanti situacija Lietuvos energetikos sistemoje, tai yra skirstomajame tinkle.
Ką tik praūžęs uraganas, arba vidutinė audra, taip vertinant ekspertų, kalbant ekspertų žodžiais, padarė išties nemažai žalos vien dėl to, kad, kaip Valstybės kontrolė ne kartą konstatavo savo audituose, elektros tinklas nugyventas, neatstatomas laiku, atstatymas vėluoja, o pinigai, surinkti atstatymui, pavagiami. Paprasčiausiai reikia mokėti dividendus, ir iš karto iškraustomos vartotojų kišenės. Kada jau prokuratūra susidomi, pradeda tyrimus, tada pažadama tuos pinigus grąžinti, bet grąžinama iš padidėjusio tarifo. Tai yra toks įgyvendinamas dabar planas, na, kad tie pinigai, 160 mln., būtų grąžinti.
Bet pastarosiomis dienomis degė kelios transformatorinės, tai yra labai reikšminga elektros tinklo infrastruktūros dalis, tai yra transformatorinės. Keisčiausia, kad jokios ESO tinklo reakcijos nebuvo. Tiesa, vadovas į feisbuką parašė tiktai man žinutę, kad tai neva ne jų transformatorinės, nors visoje žiniasklaidoje buvo aiškiai pasakyta – ESO darbuotojų, nurodytas jų amžius ir taip toliau. Galų gale tai yra elektros tinklo dalis. Kaip tos transformatorinės atsirado nesuderinus su ESO?
Atsivertę dar kartą Valstybės kontrolės ataskaitą, kurią nagrinėjome komitete, matome, kad beveik 400 transformatorinių yra nugyventos, jeigu tiksliai, tai 392, kurios žemina vidutiniame ir žemos įtampos tinkluose nuo 110, 35 ir 10 kilovoltų. Tai yra seno tipo, Šiaulių ir Minsko tipo, kurių 22 %, iš jų penktadalis, yra seno alyvinio tipo jungtuvų ir 20 % galios transformatorių neturi įtampos reguliatorių arba jis yra rankinis.
Tai štai kas vyksta su tomis įtampomis: specialistų neturi, laiku nerenovuoja, pinigai, skirti renovacijai, keliauja kur? Keliauja akcininkams, privatiems akcininkams, kurių dividendai kiekvienais metais didinami 3 %. Toks yra šventas įsipareigojimas valstybės valdomiems tinklams. Tai valstybė nevaldo tų tinklų, uodega vizgina šunį.
Todėl atkreipiu dėmesį į nacionalinio saugumo klausimą, kad ne tik perdavimo tinklai, bet skirstymo tinklai ir jų infrastruktūra yra nudėvėta. Ir tai yra pats didžiausias energetinio nacionalinio saugumo klausimas, kurį turi svarstyti ir Vyriausybė, ir parlamentiniai komitetai. Ir atstatyti tą nusidėvėjusią infrastruktūrą, o ne tik melžti energetikos įmones, kurios užskolintos turbūt po 5 EBITDA’as penkerius metus į priekį tam, kad mokėtų dividendus.
Tai gali patikrinti premjerė ir mus čia informuoti, pranešti apie būklę, apie užskolinimą. Ir skolinamasi tam, kad mokėtų dividendus. Aš manau, teisė, tai yra slaptų akcininkų lūkesčiai gauti tuos dividendus… ir jiems nesvarbu – karas, maras. Kodėl Estijos vyriausybė valstybiniam energetikos tinklui „Eesti Energia“ nurodė penkerius metus nemokėti jokių dividendų, viską investuoti ir kompensuoti nuostolius, kuriuos patyrė per energetinę krizę prasidėjus karui, būtent vartotojams, tiek verslui, tiek buitiniams vartotojams. O pas mus energetinis skurdas yra didžiausias, lobsta akcininkai, kurių valdančiųjų daugumoje – ne vienas. Tiesa, vieną iš Finansų ministerijos išmetė, ir tai visuomenei pradėjus spaudimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Dabar norėtų pasisakyti gerbiamas V. Ąžuolas. Prašom. Nėra salėje. Tada galbūt yra D. Kepenis? Irgi nėra. Palaukite.
Techninė pertrauka, nes mes turime 7 minutes iki balsavimo lango. Skelbiu techninę pertrauką iki 12 val. 10 min., nes nėra kitų klausimų pranešėjų.
Pertrauka
PIRMININKAS. Gerbiamieji, grįžtame į mūsų rytinę sesiją. Dabar, balsuosime dėl visų jau pristatytų klausimų, daugybės teisinių klausimų.
12.10 val.
Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės susitarimo dėl perdavimo tvarkos tarp Europos Sąjungos valstybių narių ir Islandijos bei Norvegijos ratifikavimo“ Nr. X-1526 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4094 (pateikimo tęsinys)
Skelbiu pirmąjį balsavimą dėl įstatymo „Dėl Europos Sąjungos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės susitarimo dėl perdavimo tvarkos tarp Europos Sąjungos valstybių narių ir Islandijos bei Norvegijos ratifikavimo“ projekto Nr. XIVP-4094. Balsuojame.
Už – 94, prieš nėra, susilaikė 1.
Pagrindinis komitetas – URK’as. Papildomas komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti spalio 1 dieną. Ar galime pritarti? Pritarta.
12.11 val.
Įstatymo „Dėl Berno konvencijos dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos ratifikavimo“ Nr. I-1351 2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-4095, 1998 metų Jungtinių Tautų Konvencijos dėl kovos su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta ratifikavimo įstatymo Nr. VIII-660 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4096, Įstatymo „Dėl Jungtinių Tautų Organizacijos konvencijos prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą ratifikavimo“ Nr. IX-794 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4097, Įstatymo „Dėl Susitarimo dėl neteisėtos prekybos jūra, įgyvendinančio Jungtinių Tautų Organizacijos konvencijos dėl kovos su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta 17 straipsnį, ratifikavimo“ Nr. IX-1025 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4098, Įstatymo „Dėl Konvencijos dėl nusikaltimų, padarytų tarptautiniu mastu saugomiems asmenims, įskaitant diplomatus, prevencijos ir baudimo už juos ratifikavimo“ Nr. IX-1084 2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-4099, Įstatymo „Dėl Tarptautinės konvencijos dėl kovos su terorizmo finansavimu ratifikavimo“ Nr. IX-1216 2 straipsnio pripažinimo neteksiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-4100, Įstatymo „Dėl Protokolo dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo bei baudimo už vertimąsi ja, papildančio Jungtinių Tautų Organizacijos konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, ratifikavimo“ Nr. IX-1525 2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-4101, Įstatymo „Dėl Protokolo prieš neteisėtą šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų gamybą ir prekybą jais, papildančio Jungtinių Tautų konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, ratifikavimo“ Nr. IX-2020 3 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-4102 (pateikimo tęsinys)
Toliau visas blokas klausimų, kuriuos pristatė ministrė E. Dobrowolska. Tai yra projektai Nr. XIVP-4095, Nr. XIVP-4096, Nr. XIVP-4097, Nr. XIVP-4098, Nr. XIVP-4099, Nr. XIVP-4100, Nr. XIVP-4101 ir Nr. XIVP-4102. Kadangi buvo pristatyti kaip paketas įgyvendinant įvairias tarptautinės teisės normas, ar galėtume tuomet balsuoti dėl visų kartu? Skelbiu balsavimą dėl tų projektų.
Už – 101, prieš nėra, susilaikė 6.
Dėl visų šių projektų pagrindinis bus Užsienio reikalų komitetas, o papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Visų jų svarstymo data bus spalio 1 diena. Ar galime pritarti? Niekas neprieštarauja. Labai ačiū.
12.12 val.
Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo Nr. VIII-1102 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4051 (pateikimo tęsinys)
Dabar gerbiamo Jurgio pristatytas klausimas – Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo Nr. VIII-1102 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4051. Skelbiu balsavimą.
Už – 57, prieš – 28, susilaikė 24. Įstatymui po pateikimo pritarta.
Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 5 dieną. Galime pritarti?
12.13 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 196 ir 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 1961 straipsniu įstatymo Nr. XIV-2576 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4103 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-17 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 196 ir 589 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 1961 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-4103. Skelbiu balsavimą.
Už – 103, prieš – 1, susilaikė 5.
Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Svarstymo data – spalio 15 diena. Galime pritarti? Niekas neprieštarauja, pritarta.
12.14 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 2072 straipsniu įstatymo Nr. XIV-2518 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4104 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-18 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 2072 straipsniu įstatymo Nr. XIV-2518 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4104. Skelbiu balsavimą.
Už – 107, prieš nėra, susilaikė 4.
Pagrindinis komitetas – Teisės teisėtvarkos komitetas. Svarstymo data – spalio 15 diena. Niekas neprieštarauja? Pritarta.
12.15 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 72 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2916 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4105 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-19 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 72 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4105. Skelbiu balsavimą.
Už – 112, prieš – 2, susilaikė 1.
Pagrindinis komitetas – Teisės teisėtvarkos komitetas. Svarstymo data yra rugsėjo 24 diena. Nieks neprieštarauja? Priimtas.
12.16 val.
Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4107 (pateikimo tęsinys)
Dabar dar vienas punktas iš popietinės darbotvarkės, tai yra 2-3 klausimas – Žuvininkystės įstatymo 7 straipsnio pakeitimo projektas Nr. XIVP-4107. Skelbiu balsavimą.
Už – 96, prieš – 2, susilaikė 18.
Pagrindinis komitetas – Kaimo reikalų komitetas. Svarstymo data – lapkričio 7 diena. Niekas neprieštarauja? Priimta.
12.16 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. XIV-69 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-4072(2) (pateikimo tęsinys, svarstymas, priėmimas)
Ir dar vieną rezervinį klausimą apsvarstėme. Po pateikimo galbūt galima būtų bendru sutarimu dėl Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo? Ačiū, pritarta.
Svarstymas. Diskutuoti užsirašiusių nėra. Dėl motyvų nėra. Galima pritarti bendru sutarimu.
Priėmimas. Dabar dėl straipsnių. 1 straipsnis. Ar galima pritarti bendru sutarimu? Labai ačiū. 2 straipsnis. Ar galima pritarti bendru sutarimu? Labai ačiū. Ir 3 straipsnis. Ar galima pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl viso nėra norinčių kalbėti. Galima pritarti bendru sutarimu. Balsuojame… Atsiprašau, skelbiu balsavimą.
Šio nutarimo priėmimas
Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
12.18 val.
Užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio atsakymai į Seimo narių klausimus (pagal Seimo statuto 208 straipsnio 13 ir 14 dalis)
Tai mes šiek tiek sutaupėme laiko ir galbūt galėtume?.. (Balsai salėje) Ministre, ar jūs galėtumėte pristatyti savo atsakymus dabar, anksčiau laiko, ir tada liktų tiktai klausimai? Prašau. Tai šiuo metu užsienio reikalų ministras G. Landsbergis atsakys į Seimo narių klausimus. Kaip žinome, pagal Statuto 208 straipsnį numatyta atsakymui ne daugiau kaip 20 minučių. Prašau.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, tai pagal Statuto prievolę atsakau į pateiktus klausimus. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad preambulėje, klausimuose skambančios insinuacijos ir kaltinimai yra visiškai neteisingi, nepagrįsti ir nekorektiški bei demagogiškai manipuliatyvūs. Nepaisydamas to, ką paminėjau, gerbdamas Statutą, pateikiu savo atsakymus.
Kaip jau pateikiau paaiškinimus viešai, mano sutuoktinė vasaros rezidencijos pradėjo žvalgytis per pandemiją, 2020 metais, konkreti vieta akiratyje atsirado 2021 metais. Kiekvienas įsigijęs kokį nors nekilnojamąjį turtą, ypač ne savo valstybėje, supranta, kad nekilnojamasis turtas nėra įgyjamas akimirksniu, o procesas trunka ilgą laiką. Teisiškai privaloma informacija apie įgytą vasaros rezidenciją buvo pateikta bei viešai prieinama turto deklaracijoje iš karto įgijus turtą.
Keliamos interpretacijos, kad valdžia nesiruošia ginti valstybės ir bėgs iš šalies, neturi nieko bendro su realybe. Visų pirma būtent ši Vyriausybė turėjo atkaklumo stiprinti Lietuvos saugumą: pasiektas sprendimas dėl nuolatinio Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje; valstybės gynybos finansavimas padidėjo nuo 1 mlrd. eurų iki 2,3 mlrd. eurų – dabar Lietuva krašto apsaugai skiria virš 3 % bendrojo vidaus produkto; pastatėme 550 kilometrų ilgio ir 4 metrų aukščio sieną su Baltarusija, kuri saugo nuo nelegalios migracijos; patvirtinome reformą, kuri augins šauktinių skaičių. Be to, mano du sūnūs – vienas yra pabaigęs savanoriškąją tarnybą, antrasis ją atlieka. Pirmasis jau yra rezervo karys, antrasis tokiu taps pabaigęs tarnybą. Jiedu būtų vienoje iš pirmųjų linijų, jeigu Lietuvai kiltų realus karinis pavojus. Jokia kita Vyriausybė Lietuvoje nėra tiek investavusi į šalies gynybą. Taip pat ir aš, kaip Vyriausybės narys, ginu Lietuvą tais instrumentais, kuriuos man suteikė rinkėjai. Tai ketinu daryti ir toliau, darys ir mano šeima.
Antra. Kaip ir minėjau anksčiau, mano šeima niekada neslėpė informacijos apie įgytą turtą. Teisiškai privaloma informacija apie įgytą rezidenciją buvo pateikta bei viešai prieinama turto deklaracijoje iš karto įsigijus turtą.
Trečia. Savo statusu nesinaudojau, nuolaidų negavau. Dar sykį noriu pabrėžti ir pažymėti, kad jūsų klausimuose skambančios insinuacijos yra nekorektiškos, nepagrįstos, neteisingos ir propagandiškai manipuliatyvios. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū ministrui. Pagal Statutą pirmumo teisę užduoti klausimus turi pasirašę reikalavimą asmenys, bet ir kalbėti pirmas užsirašė A. Skardžius. Prašau, gerbiamas Artūrai.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamas ministre, išties nereikėtų slėptis už sūnų plačių pečių, už žmonos sijono ar premjerės sijono, bėgant nuo atsakomybės, ir paaiškinti parlamentarams, atsakyti į žurnalistams rūpimus klausimus. Gerbiamas ministre, kodėl būtent tuo laiku, kai visa tauta rengėsi tai galimai invazijai (ačiū Dievui, kad Lietuvos neištiko toks likimas kaip Ukrainos), jūs tiesiog susiruošėte tepti slides ir pasislėpti savo bunkeryje? O žurnalistų tyrimai vis dėlto atskleidžia, kad šios jūsų nuostabios rezidencijos aplinkoje nekilnojamojo turto kainos yra kartais didesnės negu tas ne pilnas 1 mln. eurų, sumokėtas už tokią…
PIRMININKAS. Laikas!
A. SKARDŽIUS (MSNG). …nuostabią rezidenciją.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Iš tikrųjų į klausimus, kuriuos jūs taip sumalėte į vieną krūvą, aš jau atsakiau. Tiktai man labai smagu, kaip jūs savo ir savo kolegų rolės ruošiantis tuomet artėjančiam karui stengiatės neprisiminti. Būtent tiek aš, tiek mano kolegos įspėjome apie artėjantį karą, kvietėme jam ruoštis, siūlėme įvesti sankcijas. Atsiverskite pranešimus spaudai. Beveik neabejoju, ir savo, savo kolegų, pavyzdžiui, pono G. Palucko, kurie visi tuomet kalbėjo apie tai, kad jokio karo nebus, pavojus neegzistuoja, ruoštis nereikia, su Rusija ir Baltarusija draugauti privalome… Neabejoju, kad jūs ir dabar tą patį mąstote. Tiesą sakant, pirmiausia, jeigu kalbame apie karą, pirmiausia aš galiu kalbėti iš tribūnos taip, kaip man atrodo esant reikalinga. Aš norėčiau sužinoti, ar jūsų požiūris nuo karo pradžios į Rusiją ir Baltarusiją, kurioms verbaliai atstovavote daugiau kartų turbūt negu bet kas iš šitos salės, pasikeitė, ar jūs dabar kitaip jau žiūrite į Rusiją, ar jūs pritariate sankcijų politikai, ar vis dėlto likote ištikimas savo pirminėms nuostatoms? Kai turėsite progą, keiskimės vietomis, atsakykite į tuos klausimus.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Kitas narys, kuris paklaus, yra gerbiamas A. Gedvilas. Prašau.
A. GEDVILAS (MSNG). Gerbiamas ministre, 2 min. 39 sek. – rekordas šioje salėje atsakinėjant į iš anksto suformuluotus klausimus. Deramų atsakymų taip ir negavome, o, atvirai tariant, mažai ir tikėjomės. Jeigu jie būtų galimi tokie, jūs turbūt būtumėte seniai paaiškinęs. Bet ką ten atsakinėti, kai faktai kalba patys už save. Šių metų pradžioje pasirodė informacija, kad į Lietuvą žengia naujos Graikijos oro linijos, kurios startuoja reguliariais skrydžiais tarp Vilniaus ir Atėnų. Kaip žinome, jūsų šeima yra Graikijos Eginos saloje vilos savininkė, beje, oro uostas – 50 kilometrų nuo Atėnų. Prašau pasakyti, ar šie atsiradę tiesioginiai skrydžiai į Graikiją yra jūsų pastangų pasekmė? Kaip jums būtų patogiau keliauti ir kiek tai kainavo Lietuvai?
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Iš tikrųjų pirmą kartą girdžiu klausimą, į kurį iš tikrųjų norėčiau atsakyti, iš jūsų. Norėčiau prisiimti laurus ir dėl didėjančio turistų skaičiaus, ir dėl oro linijų skrydžių, bet turbūt nebūčiau teisingas ir nebūtų tikslu, jeigu aš tą padaryčiau būtent taip atsakydamas į klausimą. Jeigu jūs manote, jeigu jums taip atrodo, tai, tiesą sakant, tam tikra prasme pagiria mane ir mano darbą, bet, deja, jūsų teiginiai vis tiek yra, kaip ir įprastai jums atsitinka, šiek tiek atitrūkę nuo realybės.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Dabar klausia gerbiama A. Širinskienė. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Man atrodo, mes jau girdėjome visą vasarą jūsų logorėją apie cirko ponius, žirafas, dabar dar išgirdome logorėją apie G. Palucką. Tikrai ne to susirinkome. Graikijoje yra nekilnojamojo turto mokestis, tai informuokite, kiek sumokėjote nekilnojamojo turto mokesčio įsigijęs tą savo sodybėlę – vilą?
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Tiek, kiek reikalauja įstatymai.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Dabar noriu atsiprašyti gerbiamo Viliaus. (Balsai salėje) Čia ministro teisė.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Tiek, kiek reikalauja įstatymai.
PIRMININKAS. Gerai, dabar pagal eiliškumą V. Ąžuolas. Prašau. Nes jisai pasirašė kreipimąsi. Prašau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, turbūt ministras ir skaidrumas turėtų būti kartu. Praeitoje kadencijoje, kai turėjome parlamentinę tyrimo komisiją, Š. Stepukonis paliudijo, kad su jūsų šeimos verslu prasuko sandorį – sklypą už 1 eurą. Taip padėjo išvengti mokesčių valstybei, nes tai yra apsimestinis sandoris, neatitinkantis rinkos vertės. Ar jūs ir toliau vykdote tokius sandorius, kurie neatitinka rinkos vertės, ar jūs ir toliau tai darote, ar kažkas pasikeitė?
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Na, Seimo narys ir padorumas irgi šiek tiek turėtų būti susiję ir klausimais būtų gerai vis tiek kažkaip formuluoti nors ką nors su realybe susieto.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Toliau pagal eiliškumą yra užsirašiusi klausti gerbiama L. Nagienė. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, žinote, klausantis jūsų atsakymų, taip trupučiuką šypsena yra. Bet mano klausimas apie žmonos verslą – privačias mokyklas. Gal galite pakomentuoti, nuo kada šitas verslas yra toks pelningas iš valstybės biudžeto, ar čia yra didelis tėvų indėlis, kai tokias pajamas ir tokį pelną turi ir jūs galite įsigyti vilą už vos ne milijoną eurų?
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Dėl verslo aplinkybių aš negaliu nieko komentuoti, nedalyvauju verslo reikaluose jokia forma. Mano supratimu, turtas, kuris yra deklaruotas, ir yra deklaruotos pajamos, pats kalba apie galimybes, kokios yra. Viskas.
PIRMININKAS. Paskutinė iš reikalavimą pasirašiusių Seimo narių paklaus R. Budbergytė ir tuomet grįšime prie mūsų įprasto sąrašo. Prašau, gerbiama Rasa.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Gerbiamas ministre, mes, tie, kurie uždavėme jums klausimus, esame įpareigoti Seimo statuto klausti tik ta tema, kuria klausimai yra užduoti. Aš tikėjausi iš jūsų pagarbos Seimui, kad ir jūs, kaip ministras, Seimo narys, atsakydamas į užduotus klausimus, kalbėsite tik apie tai, kas yra ta tema, tai yra jūsų ta vila, tas pirkinys, kodėl jūs galbūt vengėte atsakyti į tuos klausimus. Ir vis dėlto šiandien, stovėdamas tribūnoje, jūs taip pat pradėjote kalbėti apie kitus dalykus kaip tikras, kaip sakoma, komunikacijos specialistas, politinės strateginės komunikacijos specialistas, kalbėti ne apie dalyko esmę. Ir žinote, man taip atrodo, kad klausimas, kurį norėčiau jums užduoti: ar jūs vis dar jaučiate pagarbą šiam Seimui, ar nejaučiate? Ar jaučiate tik panieką, net ir būdamas šio Seimo dalimi? Ačiū.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Gerbiama kolege, dabar jūsų klausimas galėtų būti lygiai taip pat suformuluotas ir daliai žmonių, kurie uždavė man klausimus. Kiek iš jūsų, šiandien uždavusių klausimus, uždavė klausimus, kurie buvo suformuluoti raštu? Net jūs pati, tiesą sakant, nesuformulavote klausimo iš to, ką surašėte. Tai kaip tada reikėtų man atsakyti į klausimus, kai jūs, net bandydama formuluoti klausimą, neužduodate klausimo apie turinį?
Dabar apie turinį. Pagal Statutą klausimai turėtų būti užduodami ministrui. Ministras yra iškviečiamas į tribūną kalbėti apie savo darbą. Buvo klausimų, kurie buvo susiję su mano darbu. Aš atsakiau. Nesinaudojau, neprašiau, negavau. Daugiau neturiu ką pridurti. Vienintelis ponas A. Gedvilas, kuris suformulavo klausimą apie darbą: ar aš savo pastangomis galėjau atvesti oro linijas į Vilnių? Būčiau norėjęs, bet neturiu tokių pajėgumų. Tai čia yra klausimas, kuris yra susijęs su mano darbu.
Dabar visa kita, kas yra užduodama, yra politinio šou dalis. Ir apie kokius nors įgūdžius ar ten, kaip jūs sakėte, viešųjų ryšių… Gerbiama ponia, jūs organizuojate politinį šou, aš esu priverstas dalyvauti. Gerbiu Seimo statutą, ateinu čia, geriausiais būdais atsakau, kaip aš galiu. Jeigu man yra užduodamas klausimas, kuris man leidžia atsakyti taip, kaip aš manau, kad yra teisinga, aš jį pasirinksiu ir atsakysiu. Lygiai taip pat, neabejoju, darytumėte ir jūs, ir kai jūs suformuluojate šį klausimą.
Kai kurie klausimai yra įžeidūs. Ir jūs pasirašėte po kai kuriais klausimais, kurie yra tiesiogiai įžeidūs, įžeidžiantys mane ir mano artimiausius žmones. Tuos, kurie yra savo parašu ir priesaika pasakę, kad jie gins šią valstybę. Daugiau turbūt negu daugelis iš mūsų čia esančių, daugiau negu aš. Jie yra įžeidžiami šiame rašte. Jie nenusipelnė to, nes kiekvieną kartą, kiekvieną savaitgalį jie eina į treniruotes, eina į būrį, kuriam priklauso, atlikti tarnybą. Kalbu apie savo sūnus. Ir jie šiandien turi klausytis apie tai, kur jūsų parašas yra po insinuacijomis, kad jie neva negintų valstybės. Tai yra nepagarba. Tai yra nepagarba tiems žmonėms, kurie šiandien yra pasirinkę savo krauju ginti šią valstybę.
PIRMININKAS. Ačiū ministrui. (Plojimai) Kitas Seimo narys yra V. Semeška. Prašom, Viliau.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, ką padarė G. Landsbergis? Ar jis įsigijo namą, neteisėtai pastatytą Lietuvos draustinyje? Ar jis įsigijo kažkokio turto kopose prie jūros? Ar įsigijo turto Baltarusijoje? Ar įsigijo turto Šiaurės Korėjoje? O jeigu jis būtų įsigijęs sodybą, ne pačią brangiausią, dabar sodybos kainuoja 1 mln. ir daugiau? O jeigu būtų įsigijęs butą Vilniaus centre už 1,5 mln. ir daugiau?
Juk tai yra rinkimų kampanija ir tai akivaizdu. Ministre, jūs tapote eiline rinkimų kampanijos auka. Blogai, kad auka tampa jūsų šeima, jūsų vaikai. Bet, kaip minėjo ponas A. Gedvilas, jūs, kaip ministras, tikrai esate žinomas visame pasaulyje ir…
PIRMININKAS. Laikas.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). …matyt, vien dėl to yra atvestos ir Graikijos oro linijos. Įsigykite turto ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, greičiau turėsime…
PIRMININKAS. Laikas.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). …tiesioginius skrydžius. Ačiū.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Neturiu daug ko atsakyti. Turbūt nei jums, nei man nėra pirma rinkimų kampanija. Žinau, kokią emociją sukelia mano pavardė, atsidūrusi faktiškai prie bet kokios antraštės ar netgi ant taikinio, kurį pats ponas A. Skardžius irgi yra kartą atsinešęs ir su ponia A. Širinskiene tikrai turėjo didelę pramogą, parodė sušaudytą taikinį. Esu dalyvavęs įvairiose tokiose operacijose, sakykime, politinėse. Neišgąsdino praeitos, neišgąsdino ši. Išgyvenome ne tokius dalykus.
PIRMININKAS. Prašom. Jūsų norėtų paklausti D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Turbūt nedaugelis mūsų tautiečių prisimena vieną Seimo nutarimą, kuris kalbėjo apie tai, apie teroristinės organizacijos požymių turinčią vieną partiją. Buvo kalbama apie jūsų partiją, apie vadinamuosius konservatorius. Dabar mes klausomės jūsų pareiškimo. Jūs sakote: privalo būti suformuotas „sanitarinis kordonas“ nepraleisti radikalių jėgų į Vyriausybę. Yra ir kitokių radikalių jėgų, kurios turi tokių panašių požymių kaip šita partija. Gal galite jas įvardinti? Ačiū.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū už šitą klausimą. Tikrai vėlgi, siekdamas atliepti ponios R. Budbergytės iškeltą standartą, turėčiau, negalėčiau atsakyti netgi į jūsų klausimą, nes tai niekaip nesusiję su tuo, kas yra pateikta, bent jau man. Bet kadangi jūs klausiate apie radikalias partijas… Taip, Lietuva šiandieną susiduria su radikalių politinių jėgų stiprėjimu. Tą mes matėme labai aiškiai per Europos Parlamento rinkimus, matome tuos veikėjus čia šiandien salėje. Tie veikėjai yra antisemitiniai, dažnai antiukrainietiški, dažnai prorusiški. Jie ketina dabar būti išrinkti į naują Seimą, formuoti Vyriausybę ir kai kurios kairiosios partijos mano, kad viskas gerai.
Šiandien, aš manau, tokių partijų, kurios yra už valstybę, pareiga pasakyti, kad šitų partijų būsimose koalicijose nebus, vyriausybėse nebus. Toks yra uždavinys šiandien politinių jėgų. Aš dėl to kviečiu kolegas ir bičiulius socialdemokratus išdrįsti ir tą pasakyti labai aiškiai vieną kartą, kad mes su radikalais į koalicijas neisime, tokios politinės jėgos neformuos Vyriausybės. Ir toms politinėms idėjoms, kurioms kartais ir jūs atstovaujate, pone Kepeni, joms šitoje salėje nebus duota tribūna. Apie tai yra kalbama. Ačiū, kad paklausėte šitą klausimą.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Kitas norėtų paklausti Seimo narys gerbiamas S. Jovaiša. Prašau.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, pastaruoju metu tenka girdėti, kad tokie daikčiukai kaip dronai dažnai skraido virš privačių teritorijų ir, matyt, neleistinai nufilmuoja įvykius, gali užfiksuoti tam tikrus šeimyninius. Ukrainos kare tokius dronus vadina baba jaga, lietuviškai boba ragana. Tai kas sėdėjo ant šluotos, kokia boba ragana, kuri filmavo jūsų tą gyvenamą objektą ne Lietuvoje, ir kodėl jis nebuvo numuštas, jeigu sūnūs taip gerai ruošiasi Tėvynės gynybai?
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Ponia A. Širinskienė šiandien irgi istorijos pamokų prisiminimų pagauta prisiminė, kad lyg ir raganų yra jau Lietuvoje, o Vakarų Europoje yra išnykusios nuo XIX amžiaus, atrodo, tokią jinai datą minėjo. Tačiau akivaizdu, kad tai iš tikrųjų klaidinga nuostata. Mes matome jūsų minėtų dronų valdytojų ir čia, ir Seime. Matome, deja, ir žiniasklaidoje. Ir akivaizdu, kad niekas nesiūlo susidoroti, bet identifikuoti ir tada, kai reikia, izoliuoti, manau, yra teisinga taktika.
PIRMININKAS. Ir paskutinis klausia gerbiamas M. Maldeikis.
M. MALDEIKIS (TS-LKDF). Laba diena. Ministre, norėjau tokį platesnį klausimą visame šitame kontekste. Kai vyko visa šita istorija, tuo metu buvo diskusija dėl Komisijos nario paskyrimo iš Lietuvos, ir visame šitame kontekste būtent tai, kas vyko, jums neprimena tipiško V. Tomkaus ir G. Vainausko stiliaus tokios komunikacijos ir veikimo būdo Lietuvoje? Tai, ką matėme ankstesniais laikais, kad visa tai sugrįžo dabar, ir tai, ką mes matėme, buvo tokia priemonė politiškai susidoroti su tais, su kuriais tu negali susidoroti diskusijoje ar tiesiog negali, neturi galimybės pažiūrėti jam į akis ir pasakyti, kad jis stipresnis už tave.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Buvo laikai, turbūt dar iki įsitraukiant į politiką, kuomet dienraščiai, tokie kaip save vadinę gal dienraščiais „Lietuvos rytas“ ar „Respublika“, kuriems vadovavo ir kai kurie Prezidento patarėjai, iš tikrųjų buvo tie, kurie nuspręsdavo ir politikų likimus, apibrėždavo politinį lauką ir sakydavo, kad laikraščiu gali tiek politiko, tiek musės, vadinasi, karjerą užbaigti.
Tie laikai baigėsi, vienareikšmiškai, metodai liko, faktas, aš manau, kad tie metodai yra tikrai atėję ir iš žiniasklaidos, ir kartais gali žmogų iš žiniasklaidos išimti, bet tos žiniasklaidos iš to žmogaus išimti negali. Tie žmonės yra pasklidę visur, metodai išlieka, bet, deja, galia yra visai kita. Technologinė revoliucija, socialinių tinklų įsigalėjimas, šiaip nuomonių demokratizacija vis dėlto lėmė, kad viena nuomonė dažnai nebėra tas dalykas, kuris suformuotų visą politinį lauką. Nebesame ten.
Čia yra pagrindinė žinia, kurią aš, atsakydamas į kitą klausimą, bandžiau pasakyti. Taip, tai nėra pirmas kartas, kai taip yra daroma, bet, deja, efektas to yra visai kitoks, negu būdavo anksčiau. Tikiuosi, kad tą žmonės, organizuojantys arba stovintys už to, irgi taip pat supranta.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Pagal Statutą numatytas klausimų ir atsakymų laikas baigėsi. Dabar, kaip žadėta, Seimo narių pareiškimai. (Balsas salėje)
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Tegul per šoninį dar paklausia.
PIRMININKAS. Prašau.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas G. Landsbergis turbūt perspjovė savo senelį, kuris į tautą žiūrėjo kaip į šunaują. Aš matau, kad G. Landsbergis, į politiką ateidamas 2014 metais, į tautą žiūrėjo per pistoleto vamzdį ir matė Lietuvą kaip taikinį. Tai pažiūrėkite, kokia buvo 2014 metų G. Landsbergio reklama. Apmaudu, kad Landsbergių klanui buvo įkalta paskutinė vinis. Čia turbūt ne jis, G. Landsbergis, spręs, ką tauta pasirinks, ir nereikėtų jam susitapatinti su tauta. Tiesiog gražiai susirinkti savo žaislus, pasiimti savo smėlio dėžės žaidimų partnerius ir susivynioti savo meškeres. To jam ir linkiu. Tokiu… (Balsai salėje) Teko dar matyti. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Labai ačiū už nuomonę.
Dabar gerbiamas V. Semeška norėtų sureaguoti? (Balsai salėje) Prašau tvarkos salėje.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke, tiesiog temperatūrai sumažinti. Šiandien galime pasveikinti Vilniaus Pavilnio progimnazijos moksleivius, aštuntokus, kurie netrukus bus devintokai. Atėjo į Seimą. Visi pasveikinkime. Sveiki atvykę! Labai ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Labai ačiū. Ir gerbiamas E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ir dar labiau temperatūrai sumažinti ar net atšaldyti. Gerbiamas Žygimantai, atrodo, tai pirmas posėdis, kuriam jūs pirmininkaujate, ir visai neblogai. Sveikinu, sveikinu! (Plojimai)
PIRMININKAS. Labai jums ačiū. Dabar pareiškimai. Kolegoms tik norėjau pasakyti, kad per pertrauką komitetai išsirinks mūsų naujuosius pirmininkus tiek Užsienio reikalų komiteto, tiek Ekonomikos, o 14 valandą bus posėdis ir, tikėtina, iškart prasidės balsavimas. Tik noriu įspėti.
12.43 val.
Seimo narių pareiškimai
Dabar pareiškimai. Prašau.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Vėlgi noriu kalbėti apie Lietuvos sveikatą. Šiandien girdėjote finansų ministrės atsakymus. Ji pareiškė, kad atpiginti daržoves iki 5 %, kaip kad yra Lenkijoje arba Latvijoje, mes negalime, matai, biudžetas praras 105 mln. eurų. Latviai nepraranda, lenkai nepraranda, lietuviai praras.
Aš dabar jau tikrai 100 % (anksčiau, manau, kad 99 %) esu įsitikinęs, kad Lietuvoje veikia tam tikras susivienijimas, kurį anksčiau įvardindavau kaip vyrparprefaralkonikonarkopresmedmafija. Dabar iššifruoju: vyriausybinis, parlamentinis, prezidentinis, medicininis, farmacinis, nikotino, alkoholio, narkotikų, spaudos ir maisto susivienijimas, kuris daro viską, kad lietuviai kuo daugiau ir ilgiau sirgtų.
Tai, ką mes šiandien matėme, Vyriausybė delsė 163 dienas, nepateikė savo išvados dėl to Seimo įstatymo, kurį mes turėjome svarstyti jau birželio mėnesį. Kovo 28 dieną mes jį buvome priėmę po pateikimo, balandžio 30 dieną turėjome gauti Vyriausybės išvadą. Jos nebuvo, iki šiol dar nėra. Birželio mėnesį turėjome svarstyti ir jau dabar galėjome jį priimti. Deja, bijau, kad jis ir šioje kadencijoje bus nepriimtas.
Vadinasi, mūsų lietuviai ir toliau bus pasmerkti pirmauti Europoje širdies ir kraujagyslių susirgimų srityje, nes šie susirgimai, kaip jums yra žinoma, yra tiesiogiai susiję su mūsų maisto vartojimu. Dar plius galiu čia kitas ligas pridėti. Mūsų valdantieji viską padarė, kad tas sergamumas toliau sėkmingai augtų ir mes neapleistume lyderių Europoje… Mes jau keturis su puse karto viršijame šiomis ligomis sergančiųjų Europos vidurkį.
Aš dabar noriu paraginti mūsų kolegas. Aš jau raginau prieš metus, kviečiau. Kiekvienoje frakcijoje yra bent po vieną žmogų, suprantantį šitą reikalą, kuo skiriasi gydomoji medicina nuo sveikatos tausojimo ir stiprinimo. Mes šiandien visus pinigus tvarkyti esame atidavę gydomosios medicinos atstovams. Jie sėkmingai kaip sumanydami tuos pinigus leidžia. Kuo daugiau jų gauna, tuo didesni nuostoliai valstybei yra daromi. Pažiūrėkime, ką padarė mūsų valdantieji Klaipėdos ligoninėje. Dabar yra skolingi biudžetui 17 mln. Aš noriu paraginti jau dabar, nelaukdamas rinkimų, nelaukdamas naujos kadencijos, kiekvienoje frakcijoje yra tai suprantančių žmonių, griežtai susivienyti, pateikti tokį tarppartinį susitarimą: jeigu mes laikysime vienoje kišenėje visą finansavimą, skirtą gydomajai medicinai ir sveikatos tausojimui, vadinasi, vaikų sveikatai, vaikų sportui, kūno kultūrai, mitybos klausimams, ekologijai, tol mes toliau sėkmingai pirmausime Europoje.
Aš dabar tik noriu priminti. Jeigu mes šiandien neinvestavome 1 euro į sveikatos tausojimą ir stiprinimą, mums rytoj bus reikalingi 34 eurai gydymui. Jeigu šiandien neinvestavome 1 mln. eurų, rytoj mes ieškosime 34 mln. Toks yra santykis, jį pateikė Pasaulio bankas. Mes iki šiol viską darome priešingai, kad toliau sėkmingai sirgtume. Aš noriu priminti vieną mūsų susirinkimą prieš aštuonerius metus. Daugumos partijų atstovai susirinko į Pervalką. Mes surašėme Pervalkos deklaraciją, ką mes, partijos, turime padaryti Seime, kad Lietuva taptų sveikiausia Europos šalimi. Tokia, kokią numatė Vydūnas ir mūsų Lietuvos šviesuoliai K. Dineika, S. Šalkauskis, A. Maceina, V. Sezemanas, tokie mūsų išminčiai kaip vyskupas M. Valančius, O. Varapickaitė. Štai jie visi apie tai kalbėjo, jie teikė kelius. Mes viską padarėme, kad tais keliais neitume. Todėl kviečiu dabar tuos, kurie mane girdite, tiek Seimo politikus, tiek tuos žmones, kurie klausosi, nedelsdami turime kurti tarppartinį nepolitinį susivienijimą, kuris neleistų jau po rinkimų elgtis taip, kaip dabar, kad viskas būtų vienoje kišenėje ir toliau Lietuva nenumaldomai pirmautų Europoje ir pasaulyje ne tik pagal savižudžius ir girtuoklius, bet ir pagal mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Labai ačiū D. Kepeniui. Ar gerbiamas V. Ąžuolas norėtų kalbėti? Jūs buvote užsirašęs. Prašau, Valiau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Viena iš švietimo diskusijų yra prievartinis įtraukusis ugdymas. Kaip sakant, visi tampa ekspertais, visi viską žino, bet nežino tos medalio pusės, kuri iš tikrųjų yra. Viena iš merių pasisakė, kokia bus tvarka, kaip ji darys. Nesilaikys to prievartinio įtraukiojo ugdymo, darys tai, kas geriausia vaikams.
Ką daro kitos savivaldybės? Kitos savivaldybės daro tą patį. Jos viešai nesako, bet daro tai, ko reikia vaikams. Kas iš tikrųjų atsitiko nuo šios rugsėjo 1-osios? Anksčiau Švietimo įstatymas sakė labai aiškiai: mokykla, kuri neturi sąlygų specialiųjų poreikių vaikų ugdymui, mokymui ir tobulėjimui, gali tokių vaikų nepriimti. Tada tas vaikas buvo nukreipiamas į kitą mokyklą, kuri turi visas sąlygas. Labai paprastas pavyzdys. Jeigu ateina vaikas, turintis judėjimo negalią, o mokykla neturi lifto, keltuvo, durų plotis, sanitariniai mazgai neatitinka reikalavimų, elementariai jis negali judėti po mokyklą. Ta mokykla jį nukreipdavo mokytis kitur.
Ką dabar padarė ministerija, kai jau buvo priimtas tas įstatymo pakeitimas, kad mokyklos privalo priimti, netgi neturėdamos sąlygų? Neturėdamos sąlygų… (Balsai salėje) Nemeluoju. Švietimo įstatyme yra parašyta aiškiai, kad privalo priimti. Tada ministrė visur viešai sako: per ketverius metus įtraukiajam ugdymui mes skyrėme 600 mln., neva skyrėme. Tai dabar žiūrėkite, Akmenės rajone… (Balsas salėje) Per „Žinias“ pasakyta, per „Žinias“ pasakyta iš jūsų gauta informacija, 600 mln. Akmenės rajono pavyzdys. (Balsas salėje) Akmenės rajono pavyzdys. Akmenės rajone nėra nė vienos mokyklos, kuri atitiktų įtraukiojo ugdymo sąlygas. Yra vienintelė specialioji mokykla, kuri jau gyvuoja apie 40 metų. Ten specialiųjų poreikių vaikai su dideliais trūkumais yra mokami ir gauna visas sąlygas. Tada norėjo viena mokykla iš ministerijos gauti europinių pinigų, kad padarytų liftus, keltuvus, duris, viską sutvarkytų. Ką pasiūlė ministerija? 1 mln. Projekto vertė – 3 mln. vienai mokyklai! Tai savivaldybė, neturėdama papildomų 2 mln., atsisakė šio projekto. Vadinasi, savivaldybėje nebus nė vienos mokyklos, išskyrus specialiąją mokyklą, kuri galėtų priimti, pavyzdžiui, vaiką su judėjimo negalia. Ir tada pasakykite, ministre, kodėl jūs padarėte išimtį privačioms mokykloms? Privačioms mokykloms nereikia vykdyti?.. (Balsai salėje) Kaip nėra, yra išimtis, jos gali nepriimti. Tai dabar gerai, ministre, tada jums paprastas klausimas: kaip mokyklai priimti vaiką su judėjimo negalia – su judėjimo negalia! – jeigu nėra keltuvo, lifto, durų, sanitarinių mazgų ir visų priemonių? Nėra, neskirta pinigų. Kaip reikia ugdyti tuos vaikus?
Ir tada paprastas klausimas, pavyzdys. Aš bendrauju, mūsų rajone yra „Lietuvos vaikai“, jie prašo, pavyzdžiui, kad savivaldybė duotų autobusą, kad jie nuvežtų vaikus į mažą kaimo mokyklą, kur tie vaikai jaustųsi gerai. Meras taip ir padarė: davė autobusą, nuvežė. Jūsų sprendimu mažas mokyklas reikia naikinti, nes kai yra iki 200 vaikų, lėšų nei atnaujinimui negausi, niekam negausi, tos mokyklos yra už borto. Ką daro didelės mokyklos? Toks vaikas, papuolęs į didelę klasę, neturi nei padėjėjų, nei kitų specialistų, kad gautų paslaugą. Tai tą vaiką nukreipė į mažas kaimo mokyklas. Ką jūs padarėte? Jeigu klasėje nėra aštuonių vaikų, finansavimo negausi. Jeigu dvi klasės tokioje mokykloje, tai neleidžiama savivaldybei net prisidėti prie tos klasės, bet toje pačioje privačioje mokykloje maža klasė finansuojama. Tai jūs vėl žlugdote tą galimybę tiems vaikams papulti į tą mažą klasę ir ten gauti visas paslaugas. Kodėl jūs taip elgiatės? Tyčia elgiatės, kad tas verslas būtų geresnis? Tai nustokime tyčiotis iš tų vaikų, kuriems reikia gauti paslaugas, visas reikalingas paslaugas, o ne tas apsimestines, ką mes turime. Aš galiu pateikti pavyzdį: mokykla, 600 vaikų, švietimo pagalbos specialistų turėtų būti mažiausiai aštuoni pagal reikalavimus. Yra finansuojami keturi penki etatai. Netgi tų dabar specialiųjų poreikių vaikų yra apie 15. Iš valstybės, taip, tai jūs turite užtikrinti specialiųjų poreikių finansavimą. Ne, jūs turite užtikrinti, jeigu norite daryti prievartinį įtraukujį ugdymą. Tai jūs neužtikrinate netgi to, nėra specialistų, kiek reikia, ir jūs sakote, kad tuos vaikus reikia būtinai priimti. Tai ką jūs darote, kodėl jūs kenkiate tiems patiems vaikams? Vaikas bus įmestas į didžiulę klasę ir negaus reikiamos švietimo pagalbos, negaus reikiamų paslaugų, nes jūsų toks tikslas? Iš pradžių duokite, visoms mokykloms padarykite, kad jos atitiktų įtraukųjį ugdymą, gautų visas sąlygas, ir tada padarykite…
PIRMININKAS. Laikas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). …prievartinį įtraukųjį ugdymą.
PIRMININKAS. Laikas. Labai ačiū. Dabar norėtų reaguoti gerbiama ministrė. Prašom.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Neturiu vilties, kad mano atsakymą ponas V. Ąžuolas prisegs prie savo ką tik išsakyto pasisakymo, bet aš noriu pasakyti, kad jisai didele dalimi sakė netiesą. Pirma, maišė skaičius – apie 600 mln. ir 100 mln. Niekada nebuvo kalbama, nežinau, iš kur jūs tokius skaičius traukiate, aš visą laiką sakydavau, kad nuo 2019 metų 100 mln. padaugėjo skiriamos lėšos įtraukiajam ugdymui, dabar 2024 metams yra apie 164 mln. skiriama.
Dabar kitas dalykas. Įtraukusis ugdymas yra savivaldybės funkcija, valstybė ir taip prisideda dideliu kiekiu pinigų. Dažnu atveju savivaldybės nebūtinai prisideda, negaliu pasakyti dabar dėl Akmenės, galėsime padiskutuoti, bet irgi reikia suprasti, kad tai nėra vien valstybės atsakomybė, juoba kad pagal mūsų įstatymus įtraukusis ugdymas yra savivaldybei deleguota funkcija. Valstybė to nepaiso ir prisideda gana ženkliai.
Dabar dėl mokyklų pritaikymo. Aš tikiuosi, kad ir jūs pats pavasario sesijoje balsavote už tą įstatymą, kuris ir įtvirtino tą išimtį. Jeigu mokykla… Taip, tai, ką jūs sakote, yra teisinga, jeigu mokykla nėra pritaikyta ir visos rajono mokyklos, jų infrastruktūra turbūt negali būti pritaikyta vaikams su judėjimo negalia, su fizine negalia. Taip, tai nėra kažkokio aklo dalyko, tai tada savivaldybė gali pasiūlyti kitokį būdą, kaip užtikrinti ugdymo procesą tokiam vaikui. Tai jūs neklaidinkite ir nesakykite, kad šitos išimties nėra, nes mes įstatyme ją įtvirtinome. Dar buvo čia įvairios kritikos iš kitų Seimo narių, kad mes atsitraukėme nuo įtraukiojo, tai aš manau, kad ir jūs pats balsavote už tą įstatymą. Jeigu nėra galimybės užtikrinti tinkamą įtraukųjį ugdymą, savivaldybė turi pasiūlyti kitokį sprendimą.
Dabar dėl pritaikymo infrastruktūros. Turėsiu pasitikslinti, ar Akmenės rajone yra bent viena „Tūkstantmečio mokykla“, bet jos irgi… Prašau? (Balsai salėje) Ne, ne, bet „Tūkstantmečio mokyklų“ idėja buvo resursus sutelkti į tas mokyklas, kurios galėtų užtikrinti visą spektrą dalykų: nuo laboratorijų, nuo fizinio pritaikymo iki kitų dalykų, kad nebūtų tokių situacijų, kaip jūs dabar sakote, kad jūsų rajone nėra nė vienos mokyklos, kuri turėtų pandusą. Tai labai linkiu tikrai neklaidinti ir bendrai kažkaip susitelkus padėti visiems Lietuvos piliečiams ir vaikams.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Manau, pietų proga dar galėsite pabendrauti tomis… Ir gerbiama Seimo narė V. Targamadzė. Prašau.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Visų pirma kai kurios privačios mokyklos iš tiesų priima vaikus, kurie turi negalią, SEKO vaikų, kiek žinau, nelabai, bet jos turi galimybę testuoti ir nepamirškime, kad tai yra mokama, gauna tiktai klasės krepšelį. Tai čia yra labai, na, rimtas signalas, kad reikia viską iki galo sutvarkyti, subalansuoti sistemą. Taip, yra bendruomeninės mokyklos, taip pat privačios, kurios iš tikrųjų netgi kompensuoja tai, ko nepadaro mūsų neprivataus sektoriaus mokyklos, bet reikia sukoordinuoti iš viso pagalbą vaikui ir mokytojams bei švietimo pagalbos specialistams. Labai fragmentuotai yra veikiama ir tos lėšos didelės, kad ir 164 mln., yra iššvaistomos, kai nėra koordinacijos. Tai tikrai nereikėtų čia dabar kaltinti vieniems kitų, bet reikėtų susitelkti, nes šiandien vaikai yra jau mokykloje ir jiems reikia pagalbos, mokytojams ir švietimo specialistams pagalbos.
Dėl „Tūkstantmečio mokyklų“, neklaidinkite jūs abu, atsiprašau. Yra keturios kryptys ir viena iš jų yra įtraukusis ugdymas, kur iš tikrųjų galima ir infrastruktūrai – įsirengti liftams ir keltuvams. Ačiū.
PIRMININKAS. Pareiškimų šiaip laikas baigtas. Aš labai norėčiau gal apsiriboti paskutiniu pareiškimu, nes jūs jau tikrai darėte pareiškimą. Tai paskutiniai du pasisakymai ir turime baigti posėdį. Prašau.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Labai trumpai reaguoju į V. Targamadzės pasakymą. Absoliučiai pritariu ir manau, kad mes viena kitai neprieštaraujame ir dėl „Tūkstantmečio mokyklų“ prigimties, kad tai yra įvairios kryptys ir pati mokykla, pati savivaldybė nusprendžia, ko jai labiausiai reikia. Bet dėl privačių – įstatymas galioja tiek privačioms, tiek valstybinėms mokykloms vienodai. Kai kurios ikimokyklinės, pavyzdžiui, privačios įstaigos būtent ir tvėrėsi, susikūrė dėl to, kad jų vaikai jautėsi nesaugiai ar nepakankamai gerai valstybinėse mokyklose. Kai kuriose tokiose ugdymo įstaigose, privačiose ugdymo įstaigose, koncentracija, sakykime, įtraukiojo ugdymo yra net didesnė negu valstybinėse. Bet mes galėsime… Privaloma, įstatymas visiems vienodas.
PIRMININKAS. Aš siūlau pietų metu tikrai aptarti tas problemas. Paskutinis Dainius. Prašau. Dėl vedimo tvarkos.
D. KEPENIS (LVŽSF). Noriu pasveikinti gerbiamą Ž. Pavilionį šiandien su debiutu pirmininko poste. (Plojimai)
PIRMININKAS. Labai ačiū.
D. KEPENIS (LVŽSF). Linkiu ir toliau būti tokiam pat demokratiškam, koks buvote šiandien.
PIRMININKAS. Labai ačiū jums.
D. KEPENIS (LVŽSF). Jeigu norite pasiekti aukštąjį savo pareigų pilotažą, tai aš jūsų vietoje va jūsų partijos pirmininkui šiandien būčiau pasakęs tokį vieną lotynų posakį, kad geriausia gynyba ne visuomet yra puolimas – kartais reikia klausytis, ko žmonės klausia, ir nebūtinai pulti juos atgal. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū ir skanių pietų visiems. 14 valandą balsavimas. Labai ačiū. Skelbiu rytinio posėdžio pabaigą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRPF – Lietuvos regionų partijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.