LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Kaimo reikalų komitetas

 

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS REFORMOS įstatymo Nr. I-1607 8, 9, 15, 16, 17, 18, 19 ir 20 STRAIPSNIŲ pakeitimo

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-2771

 

2023-06-07 Nr. 110-P-19

Vilnius

 

1.      Komiteto posėdyje dalyvavo: Viktoras Pranckietis – Komiteto pirmininkas, Vidmantas Kanopa – Komiteto pirmininko pavaduotojas, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Jonas Gudauskas, Vigilijus Jukna, Kęstutis Mažeika, Sergejus Jovaiša.

2.  Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

 

Eil. Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22

1(9)

3(15)

4(16)

5(17),

6(18),

7(19)

 

(1,2),

(8),

(1,10),

 

 

4(4)

 

 

1.         Projekto 1 straipsnyje dėstomo Žemės reformos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 9 straipsnio 1, 2 dalyse, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 8 dalyje, projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 ir 10 dalyse, projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnyje, projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnyje, projekto 7 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje siūloma išbraukti nuostatą, kad keičiamame įstatyme nustatytas funkcijas atlieka Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, ją pakeičiant nuostata, kad tas pačias funkcijas atlieka Vyriausybės įgaliota institucija.

            Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Žemės įstatymo (ir kituose lydimuosiuose įstatymų pakeitimų projektuose) pakeitime atsisakoma konkrečių institucijų pavadinimų, visos institucijos įvardijamos kaip „Vyriausybės įgaliota institucija“ ar „Vyriausybės įgaliota institucija ir (ar) įstaiga“, nenurodomi „politiką įgyvendinančių“ institucijų pavadinimai, kad Vyriausybė galėtų spręsti ir tokiu būdu užtikrinama, kad pasikeitus institucijos pavadinimui nebus poreikio keisti daugelio įstatymų vien dėl pasikeitusio pavadinimo. Pažymėtina, kad rengiant ir teikiant teisės aktų projektus turėtų būti laikomasi teisėkūros ekonomiškumo principo, kas reikštų, kad turi būti siekiama mažinti priimamų teisės aktų skaičių, ir teisėkūros tvarumo, konkrečiu atveju įvertinant, ar tikslinga atitinkama teisinio reguliavimo keitimo intervencija <...>“. Kyla abejonių, ar siekis sumažinti priimamų teisės aktų skaičių, keičiant įstatyme nurodytos institucijos pavadinimą, yra labiau svarbus už siekį, kad priimami teisės aktai būtų labiau suprantami, aiškūs tiems asmenims, kuriems ir yra adresuojamos teisės aktų normos, t. y. „teisės vartotojams“. Svarstytina, ar pagrįsta valstybės instituciją, kuri yra konkrečiai įvardinta galiojančio keičiamo įstatymo nuostatose ir ji, atsižvelgiant į projekto aiškinamojo rašto nuostatas, ir toliau vykdys analogiškas funkcijas, įvardinti Vyriausybės įgaliota institucija. Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, kurioje nustatytos viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo formos, 1 punkto b papunktyje įtvirtinta, kad viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikti įstatymų įgaliotos valstybės institucijos priimtu teisės aktu, kai tame teisės akte, vadovaujantis įstatymu, reglamentuojančiu bendrą tam tikros visuomenės gyvenimo srities viešojo administravimo subjektų sudarymo ir veiklos tvarką, nurodomas veikiantis ar numatomas steigti viešojo administravimo subjektas (jo pavadinimas ir teisinė forma) ir šiam subjektui nustatomi konkretūs viešojo administravimo įgaliojimai. Taigi, pagal minėtą Viešojo administravimo įstatymo nuostatą subjektas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus, galėtų būti nurodytas poįstatyminiame teisės akte, jeigu tokia galimybė yra įtvirtinta įstatyme, tačiau tokiu atveju ir viešojo administravimo įgaliojimai taip pat nurodomi tame pačiame poįstatyminiame teisės akte. Todėl kyla abejonių, ar projektu keičiamame įstatyme siūloma viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo forma atitinka Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pažymėtina ir tai, kad keičiamame įstatyme pakeitus institucijos pavadinimą, poįstatyminiai teisės aktai, juos derinant su pakeisto įstatymo nuostatomis, taip pat turėtų būti keičiami, vietoj juose nurodyto konkretaus institucijos pavadinimo nurodant, kad atitinkamas funkcijas vykdo Vyriausybės įgaliota institucija. Tai teisinį reguliavimą padarytu dar mažiau aiškesniu.

            Apibendrinant tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar projekte nuostata „Vyriausybės įgaliota institucija“ neturėtų būti pakeista nurodant konkrečią valstybės instituciją – Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos.

 

Iš dalies pritarti.

Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas, ne kartą pažymėjo, kad tik įstatymų leidėjas gali nustatyti svarbiausius valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisių turinio elementus (Konstitucinio Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutarimas); valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn turi būti grindžiamas įstatymu, įstatymuose turi būti inter alia nustatytos valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn, ir šių institucijų įgaliojimai perduoti minėtą turtą, taip pat šio turto perdavimo sąlygos ir tvarka (inter alia Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2007 m. gegužės 23 d., 2014 m. spalio 9 d., 2022 m. balandžio 7 d. nutarimai). Atsižvelgiant į Konstitucinio teismo išaiškinimą, Žemės įstatymo 8, 9, 11 ir 32 straipsniuose nurodyta konkreti valstybės institucija, turinti įgaliojimus disponuoti valstybinės žemės sklypais.

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22

2(9)

2(9)

3(15)

4(16)

5(17),

7(19)

1(3),

2(4),

(8),

1(1),

 

4(4)

 

 

 

 

2.         Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybės įgaliotos institucijos kompetencijai priklausančiais klausimais teisės aktus ir privalomos galios administracinius sprendimus priima šios institucijos vadovas, projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje po žodžių „Vyriausybės įgaliotos institucijos“ reikėtų įrašyti žodį „vadovo“.

     Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 daliai, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 8 daliai, projekto 4 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 daliai, projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsniui, projekto 7 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 19 straipsnio 4 daliai.

 

Pritarti.

 

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22

4

2

 

3.         Svarstytina, ar projekto 4 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 16 straipsnio 5 dalies antrojo sakinio „Iki 2015 m. birželio 30 d. kvalifikacijos pažymėjimas gali būti išduotas ir aukštesnįjį išsilavinimą turinčiam asmeniui, jeigu jis atitinka kitus šioje dalyje nustatytus kvalifikacinius reikalavimus“ nereikėtų atsisakyti, kaip praradusio aktualumą.

 

Pritarti.

 

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22

6(18)

(3)

 

4.         Siekiant suderinti projekte ir su juo susijusiuose projektuose vartojamas formuluotes, projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio „skyrių“ įrašytini žodžiai „administracijos padalinių“.

 

Pritarti.

 

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22

7(19)

(10)

 

5.         Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 10 dalies nuostatų turinys neatitinka šio straipsnio pavadinimo, nes pagal straipsnio pavadinimą šiame straipsnyje yra reglamentuojama skundų dėl žemės reformos vykdytojų sprendimų pateikimo ir nagrinėjimo tvarka, o šio straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti skundų dėl valstybinės žemės patikėtinių veiklos, susijusios su valstybinės žemės patikėjimo teisės įgyvendinimu, tvarką, t. y. pagal šias projekto nuostatas būtų nagrinėjami ir skundai dėl visų valstybinės žemės patikėtinių veiklos, nebūtinai susijusios su žemės reformos vykdymu. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos.

 

Pritarti.

 

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22

7(19)

3(31)

 

6.         Iš projekto 7 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 19 straipsnio 31 dalies nuostatų nėra aišku, kokie žemės sklypai (valstybinės žemės sklypai ir (ar) privačios žemės sklypai) turimi omenyje, kokios savivaldybės institucijos galėtų teikti šiose projektuose minimus prašymus. Siekiant pašalinti šiuos neaiškumus, projekto nuostatos tikslintinos.

 

Pritarti.

 

7.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22

2

 

 

7.         Siekiant suderinti projekto 2 straipsnio pavadinimą su šio straipsnio turiniu, projekto 2 pavadinimą reikėtų išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas”.

Pritarti.

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos Respublikos Žemės ūkio rūmai, 2023-05-15 Nr. 1.02- 0225; Lietuvos geodezininkų ir matininkų sąjunga, 2023-05-30

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

4(16)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

(3)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

N

 

 

Argumentai:

1) Žemės reformos žemėtvarkos projektai rengti nuo 1991 m., jų sprendiniai dažnu atveju, atvaizduoti be kompiuterinių priemonių, neturint kokybiškos kartografinės medžiagos ir pakankamos informacijos, tiksliai nustatyti paženklinto riboženklio padėtį taip pat ne visuomet pavykdavo, kas lėmė grafines žemės reformos projekto sprendinių parengimo klaidas.

2) Netiksli kartografinė medžiaga ir ribų nužymėjimas vietoje ženkliai  apsunkina kadastrinius matavimus, kurie turi būti atliekami nepažeidžiant žemės reformos principo - vietovėje paženklintos (ne projekte suprojektuotos) žemės sklypų ribos atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos.

3) Galiojantis Žemės reformos įstatymas nenumato galimybės atliekant kadastrinius matavimus ištaisyti žemės reformos metu padarytų klaidų. Susiklostė skirtinga administravimo praktika sukurianti prielaidas asmenų diskriminavimui - vienu atveju, NŽT padaliniai rengia išvadą, pripažindami žemės reformos klaidas, kitu - įpareigoja žemės sklypo savininką (jo samdytą matininką) pakeisti vietovėje naudojamas žemės sklyporibas(dirbamusplotus,deklaruojamasteritorijas)pagalreformosmetuklaidingaiparengtą žemės reformos žemėtvarkos projektą, kas prieštarauja įstatyme įtvirtintam ribų nekintamumo principui. Nesant NŽT pritarimo, savininkas tik teismo keliu gali įrodinėti savo tiesą (reformos metu suprojektuotų sklypų ydingumą).

4) Žemės ginčai yra viena dažniausių ginčų rūšių tiek nacionaliniuose teismuose, tiek ir Europos Žmogaus Teisių Teisme bylose prieš Lietuvą. Teisminis ginčas dažnai kyla ne apskaitos (kadastro duomenų nustatymo) lygmenyje, bet žemės ribos fakto nustatymo pagrindu, t.y. ginčijamas žemės reformos žemėtvarkos projekto turinio sprendinys.

 

Pasiūlymai:

1. Papildyti įstatymo 16 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Žemės reformos žemėtvarkos projektus gali rengti Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos ekonominės erdvės valstybių (toliau – valstybė narė) piliečiai, kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktų jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, valstybėje narėje įsteigti juridiniai asmenys ar kitos organizacijos, ar jų padaliniai. Valstybių narių piliečiai, kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktų jiems suteiktomis judėjimo teisėmis, gali rengti žemės reformos žemėtvarkos projektus turėdami jiems nustatyta tvarka išduotus kvalifikacijos pažymėjimus žemės reformos žemėtvarkos projektams rengti (toliau – kvalifikacijos pažymėjimas) arba kitos valstybės narės išduotą kvalifikacijos pažymėjimą ar kitą dokumentą, kuriuo suteikiama teisė rengti žemės reformos žemėtvarkos projektus. Valstybėse narėse įsteigti juridiniai asmenys ar kitos organizacijos, ar jų padaliniai gali rengti žemės reformos žemėtvarkos projektus, kai jų specialistas, dirbantis pagal darbo ar civilinę sutartį ir rengiantis žemės reformos žemėtvarkos projektus, turi jam nustatyta tvarka išduotą kvalifikacijos pažymėjimą arba kitos valstybės narės išduotą kvalifikacijos pažymėjimą ar kitą dokumentą, kuriuo suteikiama teisė rengti žemės reformos žemėtvarkos projektus. Tuo atveju, jeigu valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo turi kitos valstybės narės kompetentingos institucijos išduotą kvalifikacijos pažymėjimą arba kitą dokumentą, įrodantį, kad jis turi teisę rengti žemės reformos žemėtvarkos projektus, reikalavimas tokį pažymėjimą gauti iš naujo netaikomas. Žemės reformos projektų dalių sprendinių tikslinimą, ištaisant sprendinių klaidas, gali atlikti Žemės įstatymo 41 str. 3 d. 2 p. nurodyti asmenys, turintys Žemės reformos projekto rengėjo teises.“

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pritarti

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pagal pasiūlytą redakciją žemės reformos projektų tikslinimą negalėtų atlikti asmenys, rengiantys žemėtvarkos schemas (nurodyti Žemės įstatymo 41 str. 3 d. 1 p.), todėl siūlomą redakciją patikslinsime, kad minėtų projektų patikslinimą atlieka „ir“

 Žemės įstatymo 41 str. 3 d. 2 p. nurodyti asmenys (rengiantys kaimo plėtros žemėtvarkos projektus, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektus, žemės konsolidacijos projektus, karinės infrastruktūros projektus).

 

 

 

2.

Lietuvos Respublikos Žemės ūkio rūmai, 2023-05-15 Nr. 1.02- 0225; Lietuvos geodezininkų ir matininkų sąjunga, 2023-05-30

7(19)

1(1)

 

2. Papildyti įstatymo 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

 „1. Žemės reformai reikalingi žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami ir tvirtinami Vyriausybės nustatyta tvarka pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką, suderintą su žemės ūkio ministru. Kai priėmus sprendimą dėl žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti parinktos teritorijos ribų patvirtinimo pateikta iki 10 prašymų atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius, suteikti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valstybinę žemę, aplinkos ministro, suderinus su žemės ūkio ministru, nustatyta tvarka pagal šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą rengiami žemės sklypų planai, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektams. Žemės reformos projektas turi būti patikslintas, ištaisant projekto sprendinių klaidas, kai aprašytos žemės sklypo savybės (plotas, kraštinių linijų ilgiai) neatitinka sprendinių brėžinyje išbrėžtos žemės sklypo figūros parametrų; kai žemės sklypas tarp ribų posūkio taškų ir riboženklių nesudaro vieno uždaro kontūro. Atliekant suprojektuoto žemės sklypo projekto tikslinimą (klaidos taisymą) rengiami žemės sklypų planai, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektams.“

 

Pritarti iš dalies.

Siūloma papildyti Žemės reformos įstatymą nauja 20 straipsnį 2 dalimi:

„2. Patvirtinto žemės reformos žemėtvarkos projekto techninės klaidos – spausdinimo, skaičiavimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitos klaidos, kurias galima pašalinti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir trečiųjų asmenų teisėtų interesų, taisomos vadovaujantis Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintos metodikos nustatyta tvarka.“

 

3.

Lietuvos Respublikos Žemės ūkio rūmai, 2023-05-15 Nr. 1.02- 0225; Lietuvos geodezininkų ir matininkų sąjunga, 2023-05-30

7(19)

2(3)

 

3. Pakeisti ir papildyti įstatymo 19 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Žemės sklypų, suprojektuotų grąžinti natūra bendrosios nuosavybės teise, padalijimo projektai, projektinių sprendinių tikslinimas (klaidų taisymas) rengiamas piliečių lėšomis žemės ūkio ministro kartu su aplinkos ministruo nustatytatvarka“.

 

Nepritarti

Žemės reformos žemėtvarkos projektų tikslinimas turi būti atliekamas žemės reformos projektų organizatoriaus lėšomis, kadangi klaidingai parengtų projektų tikslinimo našta negali būti perkelta sklypų savininkams.

 

4.

Lietuvos Respublikos Žemės ūkio rūmai, 2023-05-15 Nr. 1.02- 0225; Lietuvos geodezininkų ir matininkų sąjunga, 2023-05-30

8(21)

(11)

N

4. Papildyti įstatymo 21 straipsni nauja 11 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„11. Rengiant žemės sklypo projekto patikslinimą (klaidos taisymą) žemės sklypai vietovėje ženklinami nekilnojamojo turto kadastro nuostatų numatyta tvarka, atliekant suprojektuoto sklypo kadastrinius matavimus“.

Nepritarti

Perteklinis siūlymas, kadangi parengus žemės reformos projekto patikslinimą, kaip ir patvirtinus žemės reformos projektą, bus atliekami patikslinto žemės sklypo kadastriniai matavimai Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka, kurio metu nustatomos ir riboženkliais paženkinamos sklypo ribos vietovėje.

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam Žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 8, 9, 15, 16, 17, 18, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2771;

6.2. Pasiūlymai: pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Lietuvos geodezininkų ir matininkų sąjungos pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė ar pritarė iš dalies.            

7. Balsavimo rezultatai: už – bendru sutarimu.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: J. Gudauskas.

 

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                                                Viktoras Pranckietis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Komiteto biuro patarėja Gintarė Remeikienė