LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

 

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PENSIJŲ KAUPIMO ĮSTATYMO NR. IX-1691

1, 6, 8, 12 STRAIPSNIŲ IR JO PRIEDO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

 

2023-04-12 Nr. XIVP-2622

Vilnius

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1. Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnį ir jame atsisakyti nuostatos, kuri numato, kad šis įstatymas, be kita ko, nustato iš valstybės biudžeto lėšų už dalyvį mokamos pensijų įmokos mokėjimo organizavimo sąlygas bei tvarką Lietuvos Respublikoje. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad siūloma nuo 2024 m. sausio 1 d. nutraukti II pensijų pakopos finansavimą iš valstybės biudžeto (visų mokesčių mokėtojų pinigais). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalį, už vieną iš tėvų, auginantį vaiką iki 3 metų ir gaunantį vaiko priežiūros išmoką arba draudžiamą pensijų socialiniu draudimu valstybės lėšomis, į pensijų fondą pervedama 1,5 procento Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio dydžio pensijų įmoka iš valstybės biudžeto lėšų. Vienam iš tėvų, auginančiam daugiau negu vieną vaiką iki 3 metų, pensijų įmoka pervedama už kiekvieną vaiką. Pagal keičiamo įstatymo 8 straipsnio 4 dalį, mokėti pensijų įmokas dalyvio naudai gali ir dalyvio darbdavys (darbdaviai). Atsižvelgiant į šias nuostatas, keičiamo įstatymo 1 straipsnį siūlytina tikslinti atsižvelgiant į tai, kad šis įstatymas nustato dalyvio, valstybės biudžeto ir darbdavio lėšomis mokamos pensijų įmokos ir pensijų išmokų mokėjimo organizavimo sąlygas bei tvarką Lietuvos Respublikoje.

 

2. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies pakeitimo reikėtų atsisakyti, nes šioje dalyje reguliuojamas asmenų, tapusių dalyviais nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., pensijų įmokų atitinkamais metais šio įstatymo priede nustatytas dydis. Šios nuostatos jau yra įgyvendintos, todėl nustačius siūlomą teisinį reguliavimą jis būtų vertinamas kaip nustatantis teisės normų galiojimą ir taikymą atgal, tuo pačiu pažeidžiantis konstitucinį teisės principą, pagal kurį įstatymas atgal negalioja (Lex retro non agit).

3. Įstatymo projekto 5 straipsniu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo priedą ir jame atsisakyti 2019 – 2023 metais galiojusių iš valstybės biudžeto už pensijų fondo dalyvį mokėtų pensijų įmokų dydžių procentais nuo Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio. Pažymėtina, kad šie dydžiai buvo nustatyti ir taikomi 2019 – 2023 metais (pagal įstatymo projekto 6 straipsnį, įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas įsigaliotų 2024 m. sausio 1 d.), todėl įstatymo projekto 6 straipsniu siūlomo įstatymo priedo pakeitimo reikėtų atsisakyti, nes nustačius įstatymo projekte siūlomą keičiamo įstatymo priedo pakeitimą, jis būtų vertinamas kaip nustatantis teisės normų galiojimą ir taikymą atgal, tuo pačiu pažeidžiantis konstitucinį teisės principą, pagal kurį įstatymas atgal negalioja (Lex retro non agit).

Siekiant tinkamai apibrėžti nuo 2024 m. sausio 1 d. dalyvio lėšomis mokamas įmokas, jų mokėjimo pradžią, dydį ir šaltinį siūlytina nustatyti papildant keičiamo įstatymo priedą atskira eilute.

            4. Įstatymo projekto 6 straipsnio pavadinimą reikėtų tarpusavyje derinti su jo turiniu (6 straipsnyje įstatymo taikymą reguliuojančių normų nėra). Tobulinant šio straipsnio nuostatas atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog priėmus įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba turės priimti šio įstatymo projekto įgyvendinamuosius teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekto 6 straipsnis turėtų būti pildomas 2 dalimi, kurioje turėtų būti nustatytas pavedimas kompetentingoms institucijoms iki įstatymo įsigaliojimo priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Be to, ši dalis turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas, todėl 6 straipsnio 1 dalyje po žodžio ,,įstatymas“, po kablelio, įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. 

Jeigu būtų nuspręsta straipsnio nepildyti nuostatomis dėl įgyvendinamųjų teisės aktų, šio straipsnio vienintelė dalis turėtų būti nenumeruojama.

5. Pagal įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą būtų pakeista viena iš esminių dalyvavimo pensijų kaupime sąlygų – nutrauktas iš valstybės biudžeto lėšų už dalyvį mokamos pensijų įmokos mokėjimas. Svarstytina, ar toks reguliavimas atitiktų pensijų fondų dalyvių teisėtus lūkesčius, įvertinant tai, kad valstybė, prisidėdama valstybės biudžeto lėšomis prie kaupimo įmokos, skatino asmenis rinktis dalyvauti pensijų kaupime bei garantavo tam tikrą įmokų dydį ir ateityje. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas siejasi su visų valstybės institucijų pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų. Šis principas taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad darant esminius galiojančio teisinio reguliavimo pakeitimus, lemiančius asmenų teisinei padėčiai nepalankius padarinius, gali būti reikalinga numatyti ir tam tikrą pereinamąjį teisinį reguliavimą. (Konstitucinio Teismo 2013 m. vasario 15 d. nutarimas). Atsižvelgiant į tai svarstytina, ar dėl tokio teisinio reguliavimo nustatymo pensijų fondo dalyviui neturėtų būti nustatyta teisė nutraukti pensijų kaupimo sutartį.

6. Atsižvelgiant į tai, kad pensijų politikos formavimas yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kompetencija, dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė.

7. Atsižvelgiant į teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr.1R-388 redakcija) patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytas teisės technikos taisykles, įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamos 8 straipsnio 1 ir 2 dalys turėtų būti keičiamos atskirose įstatymo projekto 3 straipsnio dalyse (jeigu nebūtų atsisakyta 8 straipsnio 2 dalies pakeitimo).

 

 

Departamento direktorius                                                                                          Dainius Zebleckis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected]

J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]