LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

SOCIALINIŲ REIKALŲ IR DARBO KOMITETAS

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 42, 67, 72³IR 153 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIVP-2991

2024-06-12 Nr. 103-P-24

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Paulė Kuzmickienė – komiteto pirmininkė, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Justas Džiugelis, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Rasa Petrauskienė, Audrius Petrošius (pavaduojantis Gintarę Skaistę), Algirdas Sysas, Jonas Varkalys; komiteto biuras: vedėja Ieva Kuodienė, patarėjos Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Indrė Žukauskaitė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji asmenys: Morgana Danielė – Seimo narė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: Indrė Akaveckienė – Teisėkūros grupės vyresnioji patarėja, Vilma Augienė – viceministrė, Ana Buzarevič – Šeimos ir vaiko teisių apsaugos grupės patarėja, Kristina Stepanova – Šeimos ir vaiko teisių apsaugos grupės vadovė; Vidaus reikalų ministerijos atstovai: Agneta Ladek – viceministrė, Sonata Mickutė – Viešojo saugumo politikos grupės vyresnioji patarėja; Audronė Bedorf – Vaiko teisių kontrolieriaus įstaigos vyriausioji patarėja, Alvyda Pupkovienė – Informatikos ir ryšių departamento direktoriaus pavaduotoja, Audronė Vareikytė – Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja, Egidijus Verenius – Valstybinės duomenų inspekcijos Teisės skyriaus vedėjas.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.1	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-07-12	2			Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 2 straipsniu keičiamo Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 67 straipsnio 2 dalies 11 punkte siūloma numatyti papildomą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą pranešti apie darbo vietos pakeitimą. Šis pranešimas turės būti teikiamas Valstybinei darbo inspekcijai. Siūlomas reguliavimas svarstytinas. Pirma, pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos ir asmeniui atidedant bausmės vykdymą (BK 75 straipsnis), todėl įpareigojimas pranešti apie darbo vietos pakeitimą kaip baudžiamojo poveikio priemonė galės būti taikoma ir atidėjus bausmės vykdymą. Bausmės ar jos dalies vykdymo atidėjimo atveju asmens (probuojamojo) priežiūrą vykdo probacijos tarnyba. Probacijos įstatymo 14 straipsnyje, įtvirtinančiame bendras probuojamųjų pareigas, nustatyta, kad probuojamasis turi pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Probuotojai, vykdydami probaciją turi teisę susipažinti su valstybės registruose esančiais duomenimis, tame tarpe ir su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, dėl asmenų įdarbinimo ar (ir) jų atleidimo. Taigi, sisteminė galiojanti teisinių normų analizė suponuoja išvadą, kad prabuojamajam jau yra įstatymiškai nustatyta pareiga pranešti apie savo darbinių santykių pradžią ir (ar) pabaigą ir šios pareigos kontrolė. Todėl atsižvelgiant į tai, svarstytinas siūlomos nuostatos tikslingumas. Antra, pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 8 dalį, darbo vieta apibrėžiama kaip vieta, kurioje asmuo dirba darbo sutartyje sulygtą darbą arba atlieka viešojo administravimo funkcijas. Todėl darbo vieta daugiau siejama su darbo teisiniais santykiais, kurie atsiranda sudarius darbo sutartį. Atkreiptinas dėmesys, kad darbo teisiniai santykiai („darbo vietos pakeitimas“) yra tik viena iš asmens užimtumo formų. Vadovaujantis Užimtumo įstatymo 3 straipsniu, asmuo yra laikomas užimtu, jeigu jis užsiima bent viena šių užimtumo formų veikla: dirba pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu; yra savarankiškai dirbantis asmuo; užsiima neatlygintinio užimtumo veikla. Taigi manytina, kad projektu siūloma BK 67 straipsnio 2 dalies 11 punkto formuluotė, įpareigojanti asmenį pateikti informaciją tik apie darbo teisinių santykių atveju atsirandančios „darbo vietos pakeitimą“, yra nepakankama projekto aiškinamajame rašte nurodytam tikslui – nustatyti papildomas priemones, galinčias prisidėti prie efektyvesnės rizikos grupės asmenų, teistų už veikas prieš nepilnamečius, kontrolės, nes teistas asmuo gali dirbti ne tik darbo sutarties pagrindu, bet ir vykdyti savarankišką ūkinę veiklą steigiant juridinį asmenį, sudarant paslaugų sutartis ar turint verslo liudijimą. Atkreiptinas dėmesys, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, už vaiko išnaudojimą pornografijai, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, vaiko pirkimą arba pardavimą, taip pat už kitus tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ar už analogiškas veikas, numatytas kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas, draudžiama dirbti, užsiimti savanoriška veikla ar verstis individualia veikla, susijusia su vaikais. Trečia, atsižvelgiant į Valstybinės darbo inspekcijos įstatyme nustatytą Valstybinės darbo inspekcijos kompetenciją (Valstybinė darbo inspekcija kontroliuoja, kaip laikomasi taisyklių, reguliuojančių darbo santykius, kurie atsiranda sudarius darbo sutartį, t. y. tarp šalių nustačius tarpusavio teises ir pareigas (Darbo kodekso 1 straipsnio 1 dalis), Valstybinė darbo inspekcija nėra tinkamas subjektas vykdyti nuosprendžius, kuriais būtų skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimas pranešti apie darbo vietos pakeitimą.	Atsižvelgti.
1.2	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-07-12	4			2. Projekto 4 straipsniu keičiamo BK 153 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti atsakomybę asmeniui, atlikusiam jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus dviem ar daugiau asmenų arba jeigu tvirkinimo veiksmus atliko ilgą laiką. Projekto nuostatos diskutuotinos. Pirma, pažymėtina, kad iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aiškus projektu siūlomos formuluotės „atliko tvirkinimo veiksmus dviem ar daugiau asmenų“ turinys, t. y. ar minėti tvirkinimo veiksmai turi sutapti laike (tuo pačiu metu atliekamas tvirkinimo veiksmas iškart su dviem ar daugiau asmenų), ar minėti veiksmai galėtų būti atliekami ir skirtingu laiku su skirtingu asmeniu, tačiau tokių asmenų (tvirkintojo aukų) būtų du ir daugiau. Projekto nuostatos atitinkamai tikslintinos pašalinant šį neaiškumą. Antra, pažymėtina, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą, jeigu kaltininkas tvirkinamuosius veiksmus atlieka prieš daugiau nei vieną asmenį, jo veiksmai atitinkamai kvalifikuojami atskirai pagal kiekvieną nusikalstamą veiką ir pagal BK 153 straipsnį skiriama bausmė už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai. Tuomet taikoma BK 63 straipsnio 1 dalies nuostata, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Taigi, pagal galiojantį teisinį reguliavimą, nustatyta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė galėtų būti sumuojama ir, pavyzdžiui, hipotetiškai pasiekti penkiolikos metų laisvės atėmimo suminę reikšmę už tris nusikalstamas veikas. Tuo tarpu analizuojamą straipsnį papildžius antra dalimi ir joje įtvirtinus siūlomo pobūdžio teisinį reguliavimą, šis reguliavimas gali būti vertinamas taip, jog apims visas asmens padarytas nusikalstamas veikas prieš daugiau nei vieną asmenį ir maksimali skirtina bausmė bus apribota septynerių metų laisvės atėmimo bausmės terminu. Tokiu būdu siūlomas teisinis reguliavimas ne griežtins atsakomybę, o ją švelnins. Trečia, kartu abejotina ir siūloma nuostata, kuria būtų nustatomas didesnis veikos pavojingumas, jeigu tvirkinamieji veiksmai truktų ilgą laiką, kadangi formuluotė „ilgą laiką“ yra subjektyvi, neaišku, kaip tai turėtų būti vertinama kvalifikuojant kaltininko veiksmus. Pastebėtina, kad ši sąvoka galėtų būti suprantama valandų, mėnesių, metų trukmės kontekste (pavyzdžiui, 24 valandos, du mėnesiai, dveji metai) todėl manytina, kad didesnis veiklos pavojingumas nuostatoje turėtų būti siejamas ne su sąvoka „ilgas laikas“, o su sistemiškumo požymiu, kaip tai, pavyzdžiui, nustatyta BK 145 straipsnio 2 dalyje, kurioje numatyta atsakomybė už sistemingą žmogaus bauginimą. Siūlytina projekto nuostatas atitinkamai tikslinti.	Pritarti.
1.3	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-07-12			*	3. Pastebėtina, kad BK 72⁴straipsnyje yra nustatyta eilė nusikalstamų veikų, už kurių padarymą teistiems asmenims yra skiriama baudžiamojo poveikio priemonė įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos. Vadovaujantis VTAPĮ 30 straipsnio nuostatomis, darbo su vaikais apribojimai taikomi asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, už vaiko išnaudojimą pornografijai, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, vaiko pirkimą arba pardavimą, taip pat už kitus tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ar už analogiškas veikas, numatytas kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas. BK 72⁴ straipsnio 1 dalyje nėra įtvirtinta dalis nusikalstamų veikų, už kurias nuteistiems asmenims būtų taikomas įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos, o būtent: BK 151¹straipsnis, numatantis atsakomybę asmenims, už lytinės aistros tenkinimą pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumą ir BK 152¹straipsnis, numatantis atsakomybę už jaunesnio negu šešiolikos metų asmens viliojimą. Svarstytina, ar galiojantis teisinis reguliavimas neturėtų būti patikslintas.	Atsižvelgti.
1.4	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-07-12	3		I	4. Projektas taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“. 4.1. Projekto pavadinime vietoj skaičiaus „72³“ įrašytinas skaičius „72⁴“, kadangi BK 72⁴straipsnyje įtvirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos, kuri ir keičiama teikiamu projektu. 4.2. Projekto 3 straipsniu keičiamo BK 72⁴straipsnis turėtų būti dėstomas nauja redakcija, kadangi įstatymo projektu siūloma keisti daugiau nei pusę šio straipsnio dalių.	Atsižvelgti.
1.5	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-07-12			*	5. Atsižvelgiant į tai, kad Teisingumo ministerija formuoja valstybės politiką baudžiamosios teisės, baudžiamojo proceso, suėmimo, bausmių ir probacijos vykdymo srityse, siūlytina dėl projektu siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo gauti Vyriausybės išvadą.	Pritarti.	Gautas Vyriausybės nutarimas 2023-10-30 Nr. 829.
2.	Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2023-07-12			*	Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42, 67, 72(3) ir 153 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2991 (toliau – Projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei teikiame pastabas ir pasiūlymus. Pažymime, kad Projektu keičiamos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) nuostatos (o būtent, BK 67 straipsnio 2 dalis bei 153 straipsnis) buvo notifikuotos Europos Komisijai kaip perkeliančios ir įgyvendinančios 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR, nuostatas (direktyvos 3 straipsnį, 24 straipsnio 1 dalį). Atsižvelgiant į tai, kad Projektu šios nuostatos keičiamos, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 135 straipsnio 4 dalies 2 punktu, turėtų būti rengiama ir vertinti pateikta Projekto ir atitinkamų Direktyvos 2011/93/ES nuostatų atitikties lentelė	Atsižvelgti.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Nr. g-2023-8993, 2023-10-17	4			Generalinė prokuratūra, susipažinusi su pateiktais derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42, 67, 723 ir 153 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2991 (toliau – BK projektas), Baudžiamojo proceso kodekso 342 ir 357 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2992, Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 982 straipsniu įstatymo projektu Nr. XIVP-2993 ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. 1- 1234 50 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2994, iš esmės šiems projektams pritaria ir teikia šį pasiūlymą. BK projekte siūloma papildyti galiojantį BK 153 straipsnį nauja dalimi, nustatančia atsakomybę už jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimą, kai šie veiksmai atliekami ilgą laiką ar dviem ir daugiau asmenų. Siūlytina atsisakyti sąvokos „ilgą laiką“, nes ji nėra apibrėžta ir gali būti skirtingai suprantama.	Atsižvelgti.
2.	Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Nr. g-2023-9311, 2023-10-26	4			1. Dėl BK projekto. Pritariame BK projekto tikslui – nustatyti papildomas priemones, galinčias prisidėti prie efektyvesnės rizikos grupės asmenų, teistų už nepilnamečio ar mažamečio asmens išžaginimą, seksualinį prievartavimą, nepilnamečio asmens privertimą lytiškai santykiauti, jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimą, taip pat už kitas nusikalstamas veikas, susijusias su vaiko seksualiniu išnaudojimu, vaikų pornografija ar prostitucija, t. y. už vaiko pirkimą arba pardavimą, vaiko išnaudojimą pornografijai, pelnymąsi iš nepilnamečio asmens prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo, pateikiamas kaip vaikas, stebėjimo, kontrolės užtikrinimo, tačiau atkreipiame dėmesį, kad BK projekto 4 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 2 dalyje siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas („Tas, kas atliko šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus dviem ar daugiau asmenų arba tvirkinimo veiksmus atliko ilgą laiką, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų.“) nėra aiškus. Pirmiausia iš BK projekto nuostatų neaišku, ar kalbama apie tvirkinimo veiksmų atlikimą tuo pačiu metu su dviem ir daugiau asmenų, ar turimi omenyje veiksmai, atliekami skirtingu laiku. Antra, nėra aišku, kaip formuluotė „ilgą laiką“ dėl savo subjektyvaus pobūdžio turėtų būti vertinama kvalifikuojant kaltininko veiksmus. Manytume, kad šiuo atveju didesnė atsakomybė (didesnis veiklos pavojingumas) galėtų būti sietina su vienu iš vertinamųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių – sistemingumu.	Pritarti.
3.	Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutas, Nr. g-2023-9314, 2023-10-26	1, 2, 3, 4			Iš esmės pritardami 2023-07-12 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktoms išvadoms dėl projekto Nr. XIVP-2991, manome, kad: · BK 42, 67, 72-4 straipsnių keitimo tikslingumas kelia abejonių. Nukentėjusiųjų apsaugos aspektu pranešimas apie darbo vietos pakeitimą nėra efektyvi apsaugos priemonė, nes darbo vietos (t. y., darbdavio pavadinimo, jo adreso) indikacija savaime niekaip neriboja potencialaus kaltininko kontakto su nukentėjusiuoju. Apsaugos efektas galimas nebent potencialių aukų atžvilgiu, bet vis tiek neaišku, kodėl siūloma įpareigoti pranešti tik apie darbo vietos pakeitimą, neapimant įsidarbinimo pirmą kartą ar po pertraukos, ar papildomo darbo kitoje darbovietėje, dirbant savarankiškai ar pan. Be to, valstybės institucijoms ir pagal galiojantį teisinį reguliavimą tampa žinoma apie darbo santykių pradžią ar pabaigą. · BK 153 straipsnio keitimo (papildymo) poreikis nėra pakankamai pagrįstas. Pirma, šios normos sankcija ir pagal galiojančią redakciją yra gana griežta, todėl kvalifikuotos sudėties poreikis neatrodo sistemiškai pagrįstas. Projekto rengėjai nepateikia jokių argumentų, kad dabartinė sankcija būtų nepakankamo griežtumo. Antra, aiškinamajame rašte teigiama, kad projekte siūloma „nustatyti asmens baudžiamąją atsakomybę už sisteminius tvirkinimo veiksmus daugiau nei vieno nepilnamečio atžvilgiu arba atliekamus ilgą laiko tarpą“. Toks teiginys nepagrįstas, nes baudžiamoji atsakomybė už tokias veikas jau yra numatyta galiojančiame BK, ji kiltų pagal BK 153 straipsnio galiojančią redakciją, kuri apima ir projekto siūlyme minimus veiksmus. Trečia, siūlomi kvalifikuojantys požymiai (“dviem ar daugiau asmenų”, “ilgą laiką”) yra visai nebūdingi BK XXI skyriaus nusikalstamų veikų konstrukcijoms. Taip pat sutinkame su Seimo Teisės departamento išsakyta nuomone, kad jų turinys keltų neaiškumų. Dėl šių priežasčių teikiamo projekto tikslingumas yra kvestionuotinas.	Pritarti.
4.	Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, Nr. g-2023-9372, 2023-10-27			*	Vaiko teisių apsaugos kontrolierė susipažino su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42, 67, 72³ ir 153 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2991, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 ir 357 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2992, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 98²straipsniu įstatymo projektu Nr. XIVP-2993 bei Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2994 ir pritaria projektais siekiamam tikslui – stiprinti vaikų apsaugą nuo seksualinio smurto, nustatant papildomas priemones asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, kuriomis pažeidžiama žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvė ir neliečiamumas ir kt., tobulinant galiojantį teisinį reglamentavimą, sprendžiant teisės aktų tinkamo įgyvendinimo problemas. Atsižvelgiant į siūlomus teisės aktų pakeitimus bei turint omenyje Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento pastabas, manytina, jog įstatymų projektus būtų tikslinga svarstyti kartu su Lietuvos Respublikos Vyriausybės (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) parengtais ir su suinteresuotomis institucijomis pradėtais svarstyti[1] Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 30, 36, 36³ ir 50 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 36⁶ straipsniu įstatymo bei Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektais (atitinkamai Nr. 23-12846 ir Nr. 23-12847), kuriais iš esmės keičiamos nuostatos dėl darbo su vaikais apribojimo, jų įgyvendinimo priežiūros, kontrolės bei atsakomybės taikymo. Dėl projektų Nr. XIVP-2991 ir Nr.XIVP-2992 Įstatymų projektų iniciatoriai siūlo Baudžiamajame kodekse (BK) įtvirtinti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimas pranešti apie darbo vietos pakeitimą bei šios priemonės vykdymą pavesti Valstybinei darbo inspekcijai, kuri, vykdydama Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme (VTAPĮ) nustatytas funkcijas, galėtų vertinti, ar darbdaviai tinkamai vykdo jiems minėtame įstatyme nustatytus įpareigojimus. Seimo Teisės departamentas vertindamas šį siūlymą, pažymėjo, kad baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos ir asmeniui atidedant bausmės vykdymą (BK 75 straipsnis) bei, kad šiais atvejais asmens (probuojamojo) priežiūrą vykdo probacijos tarnyba. Šiame kontekste, manytina, tikslinga paminėti, kad baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas pilnamečiams asmenims nėra privalomas bei, kad šios priemonės gali būti skiriamos ne tik asmeniui atidedant bausmės vykdymą, kaip pastebėjo Teisės departamentas, tačiau ir asmeniui (taip pat padariusiam kai kurias seksualinio pobūdžio nusikalstamas veikas prieš vaikus), kuris atleidžiamas nuo atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis). Atsižvelgiant į įstatymų projektų iniciatorių siūlymą minėtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymą pavesti Valstybinei darbo inspekcijai bei Teisės departamento nuomonę (svarstymą), jog šios priemonės vykdymas galėtų būti pavestas probacijos tarnybai ir (ar) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, turint omenyje, jog nuosprendis dėl baudžiamojo poveikio priemonės – teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo yra pateikiamas vykdyti probacijos tarnybai ir asmens darbovietės administracijai (Baudžiamojo proceso kodekso 342 straipsnio 4 dalies 8 punktas), jog baudžiamojo poveikio priemonės taikomos ribotą laiką, svarstytina, jog siūlomos priemonės vykdymo kontrolė galėtų būti pavesta (asmuo galėtų būti įpareigojamas pranešti apie darbo vietos pakeitimą) probacijos tarnybai. Tuo tarpu VTAPĮ 30 straipsnyje būtų įtvirtintas institucijų, kontroliuojančių VTAPĮ 30 straipsnio nuostatų dėl darbo su vaikais, savanoriškos veiklos, individualios veikos ir paslaugų, susijusių su vaikais, apribojimų (taikomo neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas) vykdymą bei vykdančių pažeidimų prevenciją, sąrašas.	Pritarti.
5.	Mykolo Romerio universiteto Teisės mokykla, Nr. g-2023-9411 2023-10-30	4			Mykolo Romerio universiteto Teisės mokykla (toliau – Teisės mokykla), atsakydama į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2023 m. spalio 3 d. raštą Nr. V-2023-13645 ,,Dėl įstatymų projektų Nr. XIVP-2991 „Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42, 67, 723 ir 153 straipsnių pakeitimo įstatymas“ bei Nr. XIVP-2992 „Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 ir 357 straipsnių pakeitimo įstatymas“ (toliau – Raštas), teikia Teisės mokyklos Baudžiamosios teisės ir proceso instituto doc. dr. Tomo Girdenio bei dr. Marinos Gušauskienės pastabas dėl įstatymų projektų. Cituojant prašome nurodyti šaltinį. I. Dėl projekto Nr. XIVP-2991 „Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42, 67, 723 ir 153 straipsnių pakeitimo įstatymas“ 1. Dėl Projekto 4 straipsnio. 153 straipsnio pakeitimas. Projekte siūloma papildyti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 153 straipsnį nauja kvalifikuota 2 dalimi: „2. Tas, kas atliko šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus dviem ar daugiau asmenų arba tvirkinimo veiksmus atliko ilgą laiką baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų“, atitinkamai numatant, kad „Buvusią 153 straipsnio 2 dalį laikyti atitinkamai 3 dalimi“. Iš esmės pritartina projekte siūlomai idėjai – griežtinti atsakomybę už kelių asmenų tvirkinimą bei ilgalaikį tvirkinimą, tačiau galima įžvelgti ir tam tikrų probleminių aspektų: 1.1.Visų pirma, BK 153 straipsnyje numatyta tvirkinimo sudėtis apima itin plataus pobūdžio veiksmus, t. y. nuo intelektinio tvirkinimo (pornografija, lyties organų demonstravimas, seksualinių santykių turėjimas vaiko akivaizdoje ir panašių veiksmų) iki fizinio tvirkinimo (vaiko lyties organų glostymas ir pan.). Akivaizdu, kad šie skirtingo pobūdžio veiksmai turi skirtingą poveikį vaiko psichikos sveikatai, jo normaliam vystymuisi. Pagal teismų praktiką net gana intensyvūs vaiko lyties organų glostymo atvejai, jei nenustatoma intervencija į lyties organus (mergaičių atžvilgiu) ar ejakuliacija (berniukų atžvilgiu) paprastai yra laikomi fiziniu tvirkinimu ir yra baudžiami pagal BK 153 straipsnį. Manytina, kad tokių fizinio pobūdžio tvirkinamųjų veiksmų pavojingumas turėtų būti artimas mažamečių ar nepilnamečių asmenų seksualinio prievartavimo pavojingumui. Tačiau taip nėra. Jaunesnio nei šešiolikos metų asmens tvirkinimas yra apysunkis nusikaltimas, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų, kai tuo tarpu nepilnamečio asmens seksualinis prievartavimas yra laikomas sunkiu nusikaltimu bei baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dešimties metų, o mažamečio seksualinis prievartavimas yra labai sunkus nusikaltimas baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki trylikos metų. Tokia atsakomybės takoskyra už labai panašaus pobūdžio veiksmus yra nelogiška ir turėtų būti ištaisyta. Siūlytina iš esmės peržiūrėti tvirkinimo normą (t. y. BK 153 str.), išskiriant ją į du pagal savo pavojingumą besiskiriančius nusikaltimus – intelektinį tvirkinimą bei fizinį tvirkinimą; už fizinį tvirkinimą numatant atsakomybę, artimesnę seksualiniam prievartavimui. 1.2. Su pirmuoju pasiūlymu yra susijusi ir sekanti pastaba. Projekto siūlymas numatyti tvirkinimą kvalifikuojantį požymius „du ir daugiau asmenų“, „veiksmai atlikti ilgą laiką“ už tai numatant laisvės atėmimo bausmę iki septynerių metų bei tokio pobūdžio veiksmus padarant sunkiu nusikaltimu, t. y. esmingai apribojant galimybes skirti alternatyvias laisvės atėmimui bausmes, taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ir pan., gali būti vertinamas teigiamai tik tuo atveju, jei tai yra susiję su fizinio tvirkinimo veiksmais, kurie savo prigimtimi yra panašūs į seksualinį prievartavimą. Tačiau šių požymių pavojingumas, pripažįstant veiką sunkiu nusikaltimu, intelektinio tvirkinimo atvejais yra abejotinas. Pagal teismų praktiką lyties organų demonstravimas vaikams mokyklos teritorijoje, t. y. viešoje vietoje, tačiau nenustačius konkrečių nukentėjusiųjų (t. y. nenustačius nukentėjusiųjų amžiaus) visai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, o yra vertinamas kaip administracinis nusižengimas. Nustačius nukentėjusiuosius, t. y. faktą, jog lyties organus matė 16 metų nesulaukęs asmuo, tokie veiksmai yra baudžiami pagal BK 153 straipsnį kaip tvirkinimas. Paprastai teismų praktikoje tokiais atvejais yra skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė arba skiriama laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant. Po Projekte siūlomo pakeitimo, nustačius, kad lyties organai buvo demonstruojami bent dviem 16 metų nesulaukusiems nukentėjusiesiems kaltininko veiksmai bus vertinami kaip sunkus nusikaltimas nepaliekant teismams realios galimybės skirti su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės. Taigi susidarys normalioje teisinėje sistemoje nepriimtina situacija, kai analogiški veiksmai (pavyzdžiui, viešas lyties organų demonstravimas) priklausomai nuo aplinkybių užtrauks arba administracinę atsakomybę, arba iškarto bus vertinama kaip realia laisvės atėmimo bausme baustinas sunkus nusikaltimas. Atsižvelgiant į tai, ir jei nebus atsižvelgta į pirmąjį siūlymą išskirti intelektinį bei fizinį tvirkinimą, siūlytina bent jau kvalifikuotoje dalyje numatyti, kad sunkiu nusikaltimu gali būti laikomas tik fizinis tvirkinimas. T. y. BK 153 straipsnyje siūlomoje 2 dalyje vietoje formuluotės „Tas, kas atliko šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus [...]“ numatyti „tas, kas atliko fizinio tvirkinimo veiksmus [...]“. 1.3. Kritikuotinas ir Projekte siūlomas kvalifikuojantis požymis, kad tvirkinimo veiksmai „atlikti ilgą laiką“. Bandymas apibrėžti „ilgo laiko“ požymį būtų beprasmiškas ir visada keltų problemų teismų praktikoje. Todėl siūlytina vartoti Baudžiamajame kodekse jau dabar vartotiną požymį – „sistemiškai“. 2. Dėl likusių Projekto straipsnių pastabų neturime.	Atsižvelgti.
6.	Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Nr. g-2023-9420, 2023-10-30	1, 2, 3, 4			Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42, 67, 72³ ir 153 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – BK projektas), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 ir 357 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – BPK projektas) projektų, teikiamos šios pastabos ir pasiūlymai: 1. Dėl BK ir BPK projektais siūlomais pakeitimais įtvirtinamos darbo vietos pakeitimo sąvokos atkreiptinas dėmesys į šios sąvokos sampratą – darbo vieta suprantama kaip vieta, kurioje asmuo dirba darbo sutartyje sulygtą darbą arba atlieka viešojo administravimo funkcijas (Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 8 punktas). Be to, darbo santykiai yra tik viena iš asmens užimtumo formų – asmuo gali dirbti ir savarankiškai, užsiimti neatlygintina užimtumo veikla ir pan. Atsižvelgiant į tai, taip pat į tai, kad pirmiau nurodyti BK pakeitimai iš esmės siejami su darbo su vaikais ribojimu, svarstytina dėl šios sąvokos tikslinimo susiejant ją su Vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatyme vartojamais terminais. 2. Dėl BK projektu siūlymo BK 153 straipsnio 2 dalyje kaip kvalifikuojantį požymį įtvirtinti požymį ilgą laiką atkreiptinas dėmesys į šio požymio neapibrėžtumą ir iš esmės vertinamąjį jo pobūdį. Pažymėtina, kad ilgas nusikalstamos veikos darymo laikas gali būti įvertinamas ir į jį atsižvelgiama vertinant nusikalstamos veikos pavojingumą. Taigi šio požymio įtvirtinimas BK 153 straipsnio 2 dalyje kelia pagrįstų abejonių dėl šio siūlymo tikslingumo. 3. Dėl BK projektu siūlymo BK 153 straipsnio 2 dalyje kaip kvalifikuojantį požymį įtvirtinti dviem ir daugiau asmenų atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymų pakeitimai turėtų būti daromi vadovaujantis sistemiškumo principu. Pažymėtina, kad šios pastabos ir pasiūlymai 2023 m. spalio 26–27 d. buvo apsvarstyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriuje.	Pritarti.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.1	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, nutarimas Nr. 829 2023-10-30	3, 4		*	Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. SV-S-1087 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 3–6 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: 1. Pritarti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42, 67, 72³ ir 153 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2991 (toliau – Įstatymo projektas Nr. 1) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 ir 357 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2992 (toliau – Įstatymo projektas Nr. 2) tikslui – nustatyti papildomas priemones, galinčias prisidėti prie efektyvesnės rizikos grupės asmenų, teistų už nepilnamečio ar mažamečio asmens išžaginimą, seksualinį prievartavimą, nepilnamečio asmens privertimą lytiškai santykiauti, jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimą, taip pat už kitas nusikalstamas veikas, susijusias su vaiko seksualiniu išnaudojimu, vaikų pornografija ar prostitucija, kontrolės užtikrinimo, tačiau nepritarti šioms Įstatymo projekto Nr. 1 ir Įstatymo projekto Nr. 2 siūlomoms teisinio reguliavimo priemonėms: 1.1. papildyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnį nauja dalimi, nustatančia atsakomybę už jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimą, kai šie veiksmai atliekami ilgą laiką ar dviem ir daugiau asmenų, nes Įstatymo projektu Nr. 1 ir Įstatymo projektu Nr. 2 siūlomas teisinis reguliavimas galimai sukurtų prielaidas nepagrįstai sušvelninti baudžiamąją atsakomybę už jaunesnių negu šešiolikos metų asmenų tvirkinimą, nes pagal dabar galiojančias Baudžiamajame kodekse įtvirtintas nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir bausmės skyrimo taisykles asmens padarytos nusikalstamos veikos prieš kelis jaunesnius nei šešiolikos metų asmenis būtų kvalifikuojamos atskirai ir bausmės skiriamos atskirai, todėl galutinė subendrinta bausmė galimai gali būti paskirta didesnė, nei Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma numatyti maksimali bausmė. Abejonių kelia ir naujai siūlomų požymių –„atliko tvirkinimo veiksmus dviem ar daugiau asmenų“, atliko tvirkinimo veiksmus „ilgą laiką“ – teisinis neapibrėžtumas, kas galimai nėra suderinama su teisinio principo turinio reikalavimais ir apsunkintų kaltininko veiksmų kvalifikavimą; 1.2. paskirti Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) atsakinga už nuosprendžių, kuriais būtų skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimas pranešti apie darbo vietos pakeitimą, vykdymą, nes, vadovaujantis galiojančiais įstatymais, Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijai nėra priskirta vykdyti teismo nuosprendžius. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 4 straipsniu Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijai priskirta nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų, darbuotojų saugos ir sveikatos, norminių darbo teisės aktų pažeidimų prevencija ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso, darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų laikymosi kontrolė. 2. Pritarti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 98² straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-2993 (toliau – Įstatymo projektas Nr. 3) ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2994 (toliau – Įstatymo projektas Nr. 4; toliau kartu – Įstatymų projektai) tikslui, tačiau pasiūlyti Seimui šių projektų nesvarstyti, nes Vyriausybė parengė ir jau yra pateikusi derinti suinteresuotoms institucijoms Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 30, 36, 36³ ir 50 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 36⁶ straipsniu ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektus (toliau – Vyriausybės įstatymų projektai), kuriais siūlomos platesnės apimties priemonės apsaugoti vaikus nuo nusikalstamų veikų ir seksualinio smurto ir įtvirtintas kitoks, nei siūloma Įstatymų projektais, kontrolės mechanizmas: 2.1. Siūlomas griežtesnis nusikaltimus padariusių asmenų apribojimas nuo darbo su vaikais, t. y. Vyriausybės įstatymų projektais siūloma įtvirtinti draudimą užsiimti profesine veikla ne tik asmenims, apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, už vaiko išnaudojimą pornografijai, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, vaiko pirkimą arba pardavimą, taip pat už kitus tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ar už analogiškas veikas, numatytas kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas, bet ir asmenims, padariusiems minėtas nusikalstamas veiklas, bet atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės. 2.2. Vyriausybės įstatymų projektais siūloma konkreti ir aiški kontrolės priemonė, t. y. yra įtvirtinamas neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodas – įrankis patikrinti, ar asmuo yra teistas už minėtas nusikalstamas veiklas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatoma pareiga darbdaviams, savanoriškos veiklos organizatoriams, taip pat juridiniams asmenims ar juridinio asmens statuso neturinčioms organizacijoms, pasitelkiančioms asmenį teikti paslaugas, neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodą tikrinti reguliariai, tačiau ne rečiau kaip kartą per metus, taip pat numatoma daugiau subjektų, atsakingų už šių reikalavimų laikymosi kontrolę. 2.3. Vyriausybės įstatymų projektais, siekiant kontrolės efektyvumo, siūloma už Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio reikalavimų vykdymo kontrolę ir pažeidimų prevenciją paskirti kelias institucijas: Valstybinę darbo inspekciją, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba) bei socialinės apsaugos ir darbo ministro, švietimo, mokslo ir sporto ministro, sveikatos apsaugos ministro ir kultūros ministro įgaliotas institucijas. 2.4. Vyriausybės įstatymų projektais taip pat siūloma numatyti administracinę atsakomybę už Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio reikalavimų nesilaikymą, tačiau siūloma diferencijuoti atsakomybę pagal pažeidimo pavojingumą ir sukeliamas pasekmes, taip pat yra numatyta daugiau subjektų, galinčių surašyti administracinio nusižengimo protokolus. 3. Jei būtų priimtas sprendimas Įstatymų projektus svarstyti Seime, siūloma tikslinti: 3.1. Įstatymo projekto Nr. 3 1 straipsnyje dėstomo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 98² straipsnio 1 dalyje aiškiai apibrėžti paslaugų gavėjo sąvoką ir nurodyti, kokie subjektai patenka į paslaugos gavėjo sąvoką, nes sankcijoje administracinėn atsakomybėn siūloma traukti paslaugų gavėjus, o, atsižvelgiant į tai, kad paslaugų gavėjų ratas gali būti labai platus, į jį taip pat patektų tiek vaikų tėvai, įtėviai, tiek patys vaikai, todėl siūlytina numatyti, kad vaiko tėvai, įtėviai ir vaikai į jį nepatenka. 3.2. Įstatymo projekto Nr. 4 1 straipsnio 1 dalimi pildomo 30 straipsnio 3¹ dalyje siūlytina atsisakyti įgaliojimo socialinės apsaugos ir darbo ministrui nustatyti atskirą darbo su vaikais laikymosi kontrolės tvarką, nes Valstybinė darbo inspekcija, atlikdama ūkio subjektų veiklos priežiūrą, vadovaujasi Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 11 straipsnyje nustatyta inspektavimo tvarka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo pagrindinėmis ūkio subjektų veiklos priežiūros nuostatomis. 4. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba neturi jokių įrankių taikyti teismo nuosprendžių nevykdymo teisinių pasekmių, todėl jai negali būti pavedama teismo nuosprendžių vykdymo funkcija, taip pat Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos veiklos tikslas nėra orientuotas į teismo nuosprendžių vykdymą, o išimtinai – į vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimą, gynimą ir apsaugą bei vaiko interesų užtikrinimą Lietuvos Respublikoje. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba gina ir užtikrina vaiko teises ir atstovauja vaiko teisėms ir teisėtiems interesams savivaldybių teritorijose visą parą. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo III skirsnyje nustatyta aiški Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos kompetencija vertinti konkretaus vaiko situaciją, gavus pranešimą apie šio vaiko galimus vaiko teisių pažeidimus. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, siekdama užtikrinti, kad būtų laikomasi Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnyje įtvirtintų darbo su vaikais apribojimų, turi įgaliojimus atlikti mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ir kitų institucijų, įstaigų ir įmonių, kurių prižiūrimas yra vaikas, patikrinimus ir atitinkamai už Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnyje įtvirtintų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą minėtų įstaigų ar įmonių vadovams ar kitiems jiems tolygiems asmenims surašyti administracinio nusižengimo protokolus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2023 m. liepos 12 d. išvadoje Nr. XIVP-2992 pateiktas pasiūlymas už teismo nuosprendžio vykdymą, kai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas pranešti apie darbo vietos pakeitimą, nurodyti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, nėra tinkamas.	Pritarti.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

1.1

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

nutarimas Nr. 829

2023-10-30

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. SV-S-1087 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 3–6 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Pritarti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42, 67, 72³ ir 153 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2991 (toliau – Įstatymo projektas Nr. 1) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 ir 357 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2992 (toliau – Įstatymo projektas Nr. 2) tikslui – nustatyti papildomas priemones, galinčias prisidėti prie efektyvesnės rizikos grupės asmenų, teistų už nepilnamečio ar mažamečio asmens išžaginimą, seksualinį prievartavimą, nepilnamečio asmens privertimą lytiškai santykiauti, jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimą, taip pat už kitas nusikalstamas veikas, susijusias su vaiko seksualiniu išnaudojimu, vaikų pornografija ar prostitucija, kontrolės užtikrinimo, tačiau nepritarti šioms Įstatymo projekto Nr. 1 ir Įstatymo projekto Nr. 2 siūlomoms teisinio reguliavimo priemonėms:

1.1. papildyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnį nauja dalimi, nustatančia atsakomybę už jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimą, kai šie veiksmai atliekami ilgą laiką ar dviem ir daugiau asmenų, nes Įstatymo projektu Nr. 1 ir Įstatymo projektu Nr. 2 siūlomas teisinis reguliavimas galimai sukurtų prielaidas nepagrįstai sušvelninti baudžiamąją atsakomybę už jaunesnių negu šešiolikos metų asmenų tvirkinimą, nes pagal dabar galiojančias Baudžiamajame kodekse įtvirtintas nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir bausmės skyrimo taisykles asmens padarytos nusikalstamos veikos prieš kelis jaunesnius nei šešiolikos metų asmenis būtų kvalifikuojamos atskirai ir bausmės skiriamos atskirai, todėl galutinė subendrinta bausmė galimai gali būti paskirta didesnė, nei Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma numatyti maksimali bausmė. Abejonių kelia ir naujai siūlomų požymių –„atliko tvirkinimo veiksmus dviem ar daugiau asmenų“, atliko tvirkinimo veiksmus „ilgą laiką“ – teisinis neapibrėžtumas, kas galimai nėra suderinama su teisinio principo turinio reikalavimais ir apsunkintų kaltininko veiksmų kvalifikavimą;

1.2. paskirti Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) atsakinga už nuosprendžių, kuriais būtų skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimas pranešti apie darbo vietos pakeitimą, vykdymą, nes, vadovaujantis galiojančiais įstatymais, Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijai nėra priskirta vykdyti teismo nuosprendžius. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 4 straipsniu Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijai priskirta nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų, darbuotojų saugos ir sveikatos, norminių darbo teisės aktų pažeidimų prevencija ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso, darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų laikymosi kontrolė.

2. Pritarti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 98² straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-2993 (toliau – Įstatymo projektas Nr. 3) ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2994 (toliau – Įstatymo projektas Nr. 4; toliau kartu – Įstatymų projektai) tikslui, tačiau pasiūlyti Seimui šių projektų nesvarstyti, nes Vyriausybė parengė ir jau yra pateikusi derinti suinteresuotoms institucijoms Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 30, 36, 36³ ir 50 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 36⁶ straipsniu ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektus (toliau – Vyriausybės įstatymų projektai), kuriais siūlomos platesnės apimties priemonės apsaugoti vaikus nuo nusikalstamų veikų ir seksualinio smurto ir įtvirtintas kitoks, nei siūloma Įstatymų projektais, kontrolės mechanizmas:

2.1. Siūlomas griežtesnis nusikaltimus padariusių asmenų apribojimas nuo darbo su vaikais, t. y. Vyriausybės įstatymų projektais siūloma įtvirtinti draudimą užsiimti profesine veikla ne tik asmenims, apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, už vaiko išnaudojimą pornografijai, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, vaiko pirkimą arba pardavimą, taip pat už kitus tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ar už analogiškas veikas, numatytas kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas, bet ir asmenims, padariusiems minėtas nusikalstamas veiklas, bet atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės.

2.2. Vyriausybės įstatymų projektais siūloma konkreti ir aiški kontrolės priemonė, t. y. yra įtvirtinamas neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodas – įrankis patikrinti, ar asmuo yra teistas už minėtas nusikalstamas veiklas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatoma pareiga darbdaviams, savanoriškos veiklos organizatoriams, taip pat juridiniams asmenims ar juridinio asmens statuso neturinčioms organizacijoms, pasitelkiančioms asmenį teikti paslaugas, neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodą tikrinti reguliariai, tačiau ne rečiau kaip kartą per metus, taip pat numatoma daugiau subjektų, atsakingų už šių reikalavimų laikymosi kontrolę.

2.3. Vyriausybės įstatymų projektais, siekiant kontrolės efektyvumo, siūloma už Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio reikalavimų vykdymo kontrolę ir pažeidimų prevenciją paskirti kelias institucijas: Valstybinę darbo inspekciją, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba) bei socialinės apsaugos ir darbo ministro, švietimo, mokslo ir sporto ministro, sveikatos apsaugos ministro ir kultūros ministro įgaliotas institucijas.

2.4. Vyriausybės įstatymų projektais taip pat siūloma numatyti administracinę atsakomybę už Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio reikalavimų nesilaikymą, tačiau siūloma diferencijuoti atsakomybę pagal pažeidimo pavojingumą ir sukeliamas pasekmes, taip pat yra numatyta daugiau subjektų, galinčių surašyti administracinio nusižengimo protokolus.

3. Jei būtų priimtas sprendimas Įstatymų projektus svarstyti Seime, siūloma tikslinti:

3.1. Įstatymo projekto Nr. 3 1 straipsnyje dėstomo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 98² straipsnio 1 dalyje aiškiai apibrėžti paslaugų gavėjo sąvoką ir nurodyti, kokie subjektai patenka į paslaugos gavėjo sąvoką, nes sankcijoje administracinėn atsakomybėn siūloma traukti paslaugų gavėjus, o, atsižvelgiant į tai, kad paslaugų gavėjų ratas gali būti labai platus, į jį taip pat patektų tiek vaikų tėvai, įtėviai, tiek patys vaikai, todėl siūlytina numatyti, kad vaiko tėvai, įtėviai ir vaikai į jį nepatenka.

3.2. Įstatymo projekto Nr. 4 1 straipsnio 1 dalimi pildomo 30 straipsnio 3¹ dalyje siūlytina atsisakyti įgaliojimo socialinės apsaugos ir darbo ministrui nustatyti atskirą darbo su vaikais laikymosi kontrolės tvarką, nes Valstybinė darbo inspekcija, atlikdama ūkio subjektų veiklos priežiūrą, vadovaujasi Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 11 straipsnyje nustatyta inspektavimo tvarka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo pagrindinėmis ūkio subjektų veiklos priežiūros nuostatomis.

4. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba neturi jokių įrankių taikyti teismo nuosprendžių nevykdymo teisinių pasekmių, todėl jai negali būti pavedama teismo nuosprendžių vykdymo funkcija, taip pat Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos veiklos tikslas nėra orientuotas į teismo nuosprendžių vykdymą, o išimtinai – į vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimą, gynimą ir apsaugą bei vaiko interesų užtikrinimą Lietuvos Respublikoje. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba gina ir užtikrina vaiko teises ir atstovauja vaiko teisėms ir teisėtiems interesams savivaldybių teritorijose visą parą. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo III skirsnyje nustatyta aiški Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos kompetencija vertinti konkretaus vaiko situaciją, gavus pranešimą apie šio vaiko galimus vaiko teisių pažeidimus. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, siekdama užtikrinti, kad būtų laikomasi Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnyje įtvirtintų darbo su vaikais apribojimų, turi įgaliojimus atlikti mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ir kitų institucijų, įstaigų ir įmonių, kurių prižiūrimas yra vaikas, patikrinimus ir atitinkamai už Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnyje įtvirtintų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą minėtų įstaigų ar įmonių vadovams ar kitiems jiems tolygiems asmenims surašyti administracinio nusižengimo protokolus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2023 m. liepos 12 d. išvadoje Nr. XIVP-2992 pateiktas pasiūlymas už teismo nuosprendžio vykdymą, kai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas pranešti apie darbo vietos pakeitimą, nurodyti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, nėra tinkamas.

Pritarti.

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Komitetas, pritardamas Įstatymo projekto tikslui, tačiau atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pateiktas pastabas šiam projektui, ir į tai, kad pritarta Vyriausybės pateiktiems Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 30, 36, 36³, 36⁴ ir 50 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 36⁶ straipsniu įstatymo projektui Nr. XIVP-3764 bei Administracinių nusižengimų kodekso 72 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3765, kuriais siūlomos platesnės apimties priemonės apsaugoti vaikus nuo nusikalstamų veikų ir seksualinio smurto bei įtvirtintas kitoks kontrolės mechanizmas, siūlo pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui Įstatymo projektą atmesti.

7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Paulė Kuzmickienė, Rima Baškienė.

Komiteto pirmininkė (Parašas) Paulė Kuzmickienė

Komiteto biuro patarėja A. Kazlauskienė