|
|
6
|
1
|
|
Argumentai:
Nustačius privalomą kreditų
skaičių, nėra tikslingas studijų trukmės metais nustatymas, kuris kartu su
kreditų skaičiumi suponuoja tik vientisąsias studijas, kas sukurtų prielaidas
diskriminuoti studijų programas, kurios nėra vienpakopės (t. y. atskirai suteikia
bakalauro ir magistro kvalifikacinius laipsnius)
Pasiūlymas:
Pakeisti
įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Architektas turi būti baigęs ne trumpesnes kaip penkerių metų (ne
mažiau kaip 300 studijų kreditų apimties) universitetines
architektūros krypties nuolatinės formos studijas ir įgijęs atitinkamą bakalauro
bei magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę aukštojo mokslo
kvalifikaciją (vienpakopį universitetinį teisinį išsilavinimą).“
|
|
|
21
|
3
|
|
Argumentai:
Architektūros įstatymo 6
straipsnio 1 dalis nustato, kad architektas
turės būti baigęs ne trumpesnes kaip penkerių metų universitetines
architektūros krypties nuolatinės formos studijas ir įgijęs atitinkamą bakalauro
ir magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę aukštojo mokslo
kvalifikaciją (po vientisųjų studijų).
Tai reiškia, kad po įstatymo įsigaliojimo bus
pradėti kelti aukštesni reikalavimai architektui, nes šiuo metu tam pakanka
turėti atitinkamos krypties bakalauro laipsnį. Tačiau įstatymo projekto baigiamosios
nuostatos nenustato jokio pereinamojo laikotarpio, per kurį asmenys, turintys
tik atitinkamos krypties bakalauro kvalifikacinį laipsnį, galėtų siekti įgyti
magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę kvalifikaciją, ir įstatymo
projekto baigiamosios nuostatos (21 straipsnis) asmenų,
baigusių ar pradėjusių universitetines architektūros studijas Lietuvos
Respublikos aukštosiose mokyklose iki šio įstatymo įsigaliojimo, rengimą
prilygina šiame įstatyme nustatytiems architektų rengimo reikalavimams (t. y.
de facto pirmosios pakopos studijos (vien tik bakalauro studijos),
baigtos pvz. 2016
metais, prilyginamos dvi pakopas vienijančioms vientisosioms studijoms (t. y.
bakalauro ir magistro studijoms kartu sudėjus), baigtoms po 2017 m. liepos 1
d, kai įsigalioja įstatymas).
Toks reguliavimas, nenustatant pereinamojo
laikotarpio, per kurį asmenys, užsiimantys architekto veikla iki įstatymo
įsigaliojimo ir turintys tik bakalauro kvalifikacinį laipsnį, turėtų įgyti
magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam lygiavertį išsilavinimą, pažeidžia
asmenų lygiateisiškumo principą ir sukuria išskirtines sąlygas asmenims šiuo
metu jau užsiimantiems architekto veikla bei riboja konkurenciją
architektūros paslaugų rinkoje, apsunkindamas patekimą į rinką naujiems
subjektams, kuriems uždedama prievolė įgyti aukštesnį kvalifikacinį laipsnį.
Dėl to yra būtina nustatyti pereinamąjį laikotarpį kvalifikacinio laipsnio
įgijimui ir visiems asmenims nustatyti vienodus kvalifikacinius rekalavimus.
Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 21 straipsnio 3 dalį ir
ją išdėstyti taip:
“3. Asmenų,
baigusių ar pradėjusių universitetines architektūros studijas Lietuvos
Respublikos aukštosiose mokyklose iki šio įstatymo įsigaliojimo, rengimas
prilyginamas architektų rengimui pagal šiame įstatyme nustatytus
reikalavimus. Šiame įstatyme nurodyti asmenys, kurių profesinei
veiklai iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo taikomas architektūros krypties
bakalauro kvalifikacinio laipsnio arba jam lygiavertės aukštojo mokslo
kvalifikacijos reikalavimas ir kurių profesinei veiklai nuo šio įstatymo
įsigaliojimo pradedamas taikyti architektūros
krypties magistro kvalifikacinio laipsnio arba jam lygiavertės aukštojo
mokslo kvalifikacijos reikalavimas, architektūros krypties magistro kvalifikacinį
laipsnį arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją turi įgyti iki 2023
metų liepos 1 dienos.”
|