PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYBOS ĮSTATYMO NR. I-1240 1, 2, 3, 4, 5, 6, 111, 12, 14, 15, 17, 18, 22, 24, 26, 27, 271, 28, 34, 37, 39, 47, 49, 51, 521, 53, 55, 56, 57, 59 STRAIPSNIŲ, ŠEŠTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO, 1 PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 112, 272, 68 STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO NR. XIV-2413 37 STRAIPSNIO PAKEITIMO  PROJEKTO

NR. XIVP-3462

 

Eil. Nr.

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

Straipsnis

Straipsnio dalis

Punktas

1.     

3

1

 

 

Argumentai:

Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto pakeitimu buvo praplėsta asmenų galimybė įgyti statytojo teisę ir tais atvejais, kai jie nevaldo žemės sklypo nuosavybės teise, nuomos ar kitais teisės aktų nustatytais būdais, tačiau yra teisėti žemės sklypų (teritorijų) naudotojai. Šiuo pakeitimu siekta išspręsti ir tuos atvejus, kai teisėtais faktiniais žemės naudotojais yra statinių savininkai, kurie nori susiremontuoti jiems priklausančius statinius (pastatus, patalpas), kadangi šiuo metu statinių savininkams nėra nustatyta įstatyminė pareiga visais atvejais valdyti žemės sklypą, tačiau jie turi įstatyminę pareigą nuolat prižiūrėti ir atnaujinti statinius, kad jie atitiktų esminius statinio reikalavimus. Laikytina, kad žemės sklypų savininkų sutikimai yra pakankamas ir proporcingas sprendimais, užtikrinantis tinkamą santykį tarp statinių ir žemės sklypų savininkų.

Rengiant įgyvendinamuosius teisės aktus ir ruošiantis Statybos įstatymo pakeitimų įsigaliojimui buvo pastebėta, kad pakeista 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata nėra pakankamai aiški ir vienodai vertinama, todėl siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 1, 2, 3, 4, 5, 6, 111, 12, 14, 15, 17, 18, 22, 24, 26, 27, 271, 28, 34, 37, 39, 47, 49, 51, 521, 53, 55, 56, 57, 59 straipsnių, šeštojo skirsnio pavadinimo, 1 priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 112, 272, 68 straipsniais įstatymo (toliau – Statybos įstatymo pakeitimo įstatymas) 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti detaliau ir aiškiau.

 

Pasiūlymo tikslas:

Aiškiau išdėstyti nuostatą, apibrėžiančią statytojo teisės įgyvendinimo pagrindus ir reikalavimus.

 

Pasiūlymo esmė:

Atskirti atvejus, kai statybos darbais yra papildomai užstatomas žemės sklypas (statomas naujas ar rekonstruojamas statinys) ir šiais atvejais reikalauti žemės sklypo naudojimo teisės. Kitais atvejais, kurie nustatyti Statybos įstatyme ar kituose įstatymuose, aiškiai nurodyti, kad ir žemės sklypo savininko sutikimas yra pakankamas pagrindas statytojo teisei įgyti.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 3 straipsnio 1 dalyje išdėstyto Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) statytojas žemės sklypą (teritoriją), kuriame (kurioje) statomas naujas ar rekonstruojamas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir (ar) naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas, išskyrus aplinkos ministro nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.) ir yra gautas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas; vykdant kitus statybos darbus ar statinių pakeitimus privaloma gauti žemės sklypo (teritorijos) savininko ar valstybinės žemės patikėtinio sutikimą šiame įstatyme ar kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytais atvejais;“

2.     

4

 

 

 

 

 

Argumentai: 

Statiniuose vykdomos veiklos (naudojimo pagal paskirtį) kontrolė reikalauja neproporcingai didelių viešo administravimo resursų: dėl didelio pastatų paskirčių kiekio, kuriuose galimų veikų pobūdis panašus, tampa neaiškūs kriterijai kuriais remiantis būtų galima tiksliai nustatyti statinio naudojimą pagal paskirtį, o panaudojami resursai šiai funkcijai vykdyti neatitinka kontrolės tikslų.  Atsižvelgiant į tai, tikslinga sugrupuoti pastatų paskirtis pagal juose galimų vykdyti panašių veiklų pobūdį, o kontrolę vykdyti atsižvelgiant į pastatų paskirčių grupes ir teritorijų planavimo dokumentais suplanuotas žemės sklypų paskirtis ir naudojimo būdus. Toks kontrolės mechanizmas  sumažins viešojo administravimo resursų poreikį ir atlieps esminius tikslus – suplanuotos infrastruktūros poreikio užtikrinimą, statiniuose vykdomų veiklų suderinamumą.

Grupuojant pastatų ir jų dalių paskirtis į paskirčių grupes, papildoma, nereikalinga administracine našta tampa ir statybą leidžiančių dokumentų poreikis, kai veikla statinyje ar jo dalyje keičiama į savo pobūdžiu artimą veiklą nereikalaujančių esminių statybos darbų (atliekant tik statinio paprastojo remonto darbus arba neatliekant jokių statybos darbų), todėl statybos leidimo prievolė paliekama tik atvejais, kai keičiant statinio ar jo dalies paskirtį keičiasi jų priskyrimas atitinkamai statinių paskirčių grupei.

 

Pasiūlymo tikslas:

Sumažinti administracinę naštą viešojo administravimo subjektams, atliekant statinių naudojimo priežiūrą (tikrinant statinių naudojimą pagal paskirtį), taip pat sumažinti statybą leidžiančių dokumentų atvejų skaičių, keičiant statinio  ar jo dalies paskirtį, kai statinyje ar jo dalyje ketinama vykdyti veikla savo esme yra artima vykdomai veiklai ir atitinka žemės sklype suplanuotą žemės naudojimo būdo turinį.

 

Pasiūlymo esmė:

Vyriausybės įgaliotai institucijai numatoma pareiga nustatyti statinių paskirčių grupes atsižvelgiant į pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdus;

Tikslinamas statybą leidžiančio dokumento privalomumas, numatant jį tik atvejais, kai pakeitus statinio ar jo dalies paskirtį keičiasi statinio ar jo dalies priskyrimas atitinkamai statinių paskirčių grupei.

Tikslinamas viešojo administravimo subjektams, atliekantiems statinio naudojimo priežiūrą, pateikiamų su statinio paskirtimi susijusių ūkinės veiklos dokumentų, įrodančių statinio naudojimą pagal paskirtį vertinimas (naudojimas pagal paskirtį pagrindžiamas ir vertinamas  ūkinės veiklos dokumentais atitinkančiais paskirčių grupėje numatytas veiklas).

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 4 straipsnyje išdėstyto Statybos įstatymo 4 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Statinių klasifikavimą pagal jų naudojimo paskirtį pagal jai būdingus funkcinius, inžinerinius, socialinius, nekilnojamojo turto kadastro objektų kiekio, užimamo sklypo ir kitus požymius, statinių paskirčių grupes, atsižvelgiant į pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdus, nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo (kaip atskirus nekilnojamojo turto objektus suformuojant patalpas statinyje, statinius ir (ar) patalpas padalijant, atidalijant, sujungiant, perdalijant) tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.“

3.     

18

1

 

Argumentai: 

Žiūrėti 2 pasiūlymą.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Statybos įstatymo 2 straipsnio 37 dalyje nurodyta, kad pastatas, tai apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos. Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje nurodyta, kad statinys, tai nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Atsižvelgiant į tai siūloma patikslinti Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, nurodant, kad leidimas formuoti nekilnojamojo turto kadastro objektus yra išduodamas atliekant šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka užbaigto pastato padalijimą, atidalijimą, sujungimą, perdalijimą (amalgamaciją);

 

Pasiūlymo tikslas:

Žiūrėti 2 pasiūlymą.

 

Pasiūlymo esmė:

Žiūrėti 2 pasiūlymą.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 18 straipsnio 1 dalyje išdėstyto Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Statybą leidžiantys dokumentai yra:

1) leidimas statyti naują statinį:

a) naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai;

b) naujo nesudėtingojo gyvenamosios paskirties statinio statybai;

c) naujo nesudėtingojo II grupės statinio statybai mieste;

d) naujo nesudėtingojo II grupės statinio statybai konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje, kai Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje statoma ne sodyboje (sodyba suprantama taip, kaip ji apibrėžiama Saugomų teritorijų įstatyme);

e) naujo nesudėtingojo II grupės statinio statybai Pasaulio paveldo sąraše įrašytų kultūros ir gamtos paveldo objektų ar vietovių teritorijoje;

f) naujo nesudėtingojo II grupės statinio statybai kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje;

2) leidimas rekonstruoti statinį:

a) ypatingajam ar neypatingajam statiniui rekonstruoti;

b) nesudėtingajam gyvenamosios paskirties statiniui rekonstruoti;

c) nesudėtingajam II grupės statiniui rekonstruoti mieste;

d) nesudėtingajam II grupės statiniui rekonstruoti konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje, kai Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje statoma ne sodyboje (sodyba suprantama taip, kaip ji apibrėžiama Saugomų teritorijų įstatyme);

e) nesudėtingajam II grupės statiniui rekonstruoti Pasaulio paveldo sąraše įrašytų kultūros ir gamtos paveldo objektų ar vietovių teritorijoje;

f) nesudėtingajam II grupės statiniui rekonstruoti kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje;

g) rekonstruojant nesudėtingąjį statinį į neypatingąjį ar ypatingąjį statinį;

3) leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą;

4) leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą:

a) ypatingajam ar neypatingajam statiniui konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kai atliekamas esminis statinio išvaizdos keitimas (esminiu statinio išvaizdos keitimu laikomi pakeitimai, kurie pagal aplinkos ministro nustatytus kriterijus reikšmingai paveikia statinio architektūrinę išraišką);

b) kultūros paveldo statiniui;

c) ypatingajam ar neypatingajam statiniui kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje, kai atliekamas esminis statinio išvaizdos keitimas;

d) atliekant nesudėtingojo statinio kapitalinį remontą, kai keičiama statinio kategorija į neypatingąjį ar ypatingąjį statinį;

5) leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą:

a) ypatingajam ar neypatingajam statiniui konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kai atliekamas esminis statinio išvaizdos keitimas;

b) kultūros paveldo statiniui, kai atliekamas esminis statinio išvaizdos keitimas;

c) ypatingajam ar neypatingajam statiniui kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje, kai atliekamas esminis statinio išvaizdos keitimas;

d) valstybei svarbaus kultūrinio objekto statiniui, patvirtintam Vyriausybės nutarimu;

e) branduolinės energetikos objekto statiniui;

f) atliekant nesudėtingojo statinio paprastąjį remontą, kai keičiama statinio kategorija į neypatingąjį ar ypatingąjį statinį;

6) leidimas pakeisti ypatingojo ar neypatingojo statinio arba jo dalies paskirtį, kai dėl to keičiasi statinio ar jo dalies priskyrimas atitinkamai statinių paskirčių grupei;

61) leidimas formuoti nekilnojamojo turto kadastro objektus:

a) atliekant šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka užbaigto pastato statinio padalijimą, atidalijimą, sujungimą, perdalijimą (amalgamaciją);

b) šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka užbaigtame statinyje atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais formuojant naujas patalpas, atliekant atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais suformuotų patalpų padalijimą, atidalijimą, sujungimą, perdalijimą (amalgamaciją);

7) leidimas nugriauti statinį:

a) ypatingąjį statinį;

b) neypatingąjį statinį, pastatytą anksčiau kaip prieš 50 metų arba patenkantį į kultūros paveldo objekto teritoriją ar kultūros paveldo vietovę;

8) leidimas tęsti sustabdytą statybą, išskyrus atvejus, kai statyba tęsiama pašalinus savavališkos statybos padarinius.“

4.     

27

3

 

Argumentai: 

Žiūrėti 2 pasiūlymą.

 

Pasiūlymo tikslas:

Žiūrėti 2 pasiūlymą.

 

Pasiūlymo esmė:

Žiūrėti 2 pasiūlymą.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 27 straipsnio 3 dalyje išdėstyto Statybos įstatymo 49 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Viešojo administravimo subjektų, atliekančių statinio naudojimo priežiūrą, pareigūnai turi teisę reikalauti, kad statinio naudotojas pateiktų privalomuosius statinio techninės priežiūros dokumentus, nurodytus šio įstatymo 50 straipsnyje, su statinio paskirtimi susijusius ūkinės veiklos dokumentus, įrodančius, kad statinyje vykdoma veikla galima atitinkamoje paskirčių grupėje atitinka statinio paskirtį, kitus su statinio naudojimu susijusius dokumentus ir leistų atlikti jiems pavestas įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas kitas statinio naudojimo priežiūros funkcijas.“

5.     

9

2

 

 

 

 

 

Argumentai: 

Siekiant padidinti pasitikėjimą kitų specialistų sprendimus vertinančiais statybos dalyviais (statinio projekto ekspertizės vadovu, statinio projekto dalies ekspertizės vadovu, statinio ekspertizės vadovu, statinio dalies ekspertizės vadovu) ir jų atsakomybę, Statybos įstatymo pakeitimu buvo įtvirtintas pakopinis jų atestavimas, suteikiant teisę įgyti šiuos atestatus tik kai asmenys, siekiantys tapti ekspertizės vadovais, turi sukaupę patirties atitinkamoje veiklos srityje vadovaujant statybos techninės veiklos pagrindinėms sritims, kai darbo trukmė skaičiuojama pradedant nuo kvalifikacijos atestato įgijimo dienos. Užtikrinant nurodytus tikslus, siūloma detaliau nustatyti, kad kvalifikacijos atestatas turėtų būti įgytas atitinkamai ypatingojo statinio projekto vadovo, ypatingojo statinio projekto dalies vadovo, ypatingojo statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, ypatingojo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo, ypatingojo statinio statybos vadovo, ypatingojo statinio specialiųjų statybos darbų vadovo, ypatingojo statinio statybos techninės priežiūros vadovo arba ypatingojo statinio specialiųjų statybos darbų techninės priežiūros vadovo.

 

Pasiūlymo tikslas:

Pasitikėjimo statybos dalyviais (statinio projekto ekspertizės vadovu, statinio projekto dalies ekspertizės vadovu, statinio ekspertizės vadovu, statinio dalies ekspertizės vadovu) ir jų atsakomybės padidėjimas.

 

Pasiūlymo esmė:

Patikslinti Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalį.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 9 straipsnio 2 dalyje išdėstyto Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) turėti profesinės patirties atitinkamoje veiklos srityje, kai darbo trukmė skaičiuojama pradedant nuo šio įstatymo 2 straipsnio 1 arba 92 dalyje nurodyto išsilavinimo įgijimo dienos: ypatingojo statinio projekto vadovo, ypatingojo statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo ar ypatingojo statinio statybos techninės priežiūros vadovo – 5 metai; ypatingojo statinio projekto dalies vadovo, ypatingojo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo, ypatingojo statinio statybos vadovo, ypatingojo statinio specialiųjų statybos darbų vadovo, ypatingojo statinio specialiųjų statybos darbų techninės priežiūros vadovo – 3 metai; neypatingojo statinio statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovo – 2 metai profesinės patirties atitinkamoje statybos techninės veiklos srityje; turėti profesinės patirties atitinkamoje veiklos srityje vadovaujant statybos techninės veiklos pagrindinėms sritims, kai darbo trukmė skaičiuojama pradedant nuo kvalifikacijos atestato (bent vieno iš ypatingojo statinio projekto vadovo, ypatingojo statinio projekto dalies vadovo, ypatingojo statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, ypatingojo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo, ypatingojo statinio statybos vadovo, ypatingojo statinio specialiųjų statybos darbų vadovo, ypatingojo statinio statybos techninės priežiūros vadovo, ypatingojo statinio specialiųjų statybos darbų techninės priežiūros vadovo) įgijimo dienos: statinio projekto ekspertizės vadovo, statinio projekto dalies ekspertizės vadovo, statinio ekspertizės vadovo, statinio dalies ekspertizės vadovo – 2 metai; darbo patirties valstybės ir savivaldybių institucijose vykdant veiklą architektūros, statybos ir (ar) statybos valstybinės priežiūros srityse, jeigu pagal einamas pareigas jis tiesiogiai dalyvavo išduodant, rengiant, derinant ar tvirtinant tam tikrus statinio projektavimo ar statybos sričių dokumentus (projektinius pasiūlymus, specialiuosius architektūros reikalavimus, specialiuosius reikalavimus, statybą leidžiančius dokumentus, statybos užbaigimo aktus, deklaracijas apie statybos užbaigimą), rengiant normatyvinius statybos techninius ar normatyvinius statinio saugos ir paskirties dokumentus, rengiant architektus ar statybos inžinierius studijų ir mokslo įstaigoje, turint mokslo laipsnį ar pedagoginį vardą. Kai šie asmenys siekia eiti ypatingojo ir neypatingojo statinio statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas, išskyrus statinio projekto ekspertizės, statinio projekto dalies ekspertizės, statinio ekspertizės ar statinio dalies ekspertizės vadovų pareigas, darbo patirties valstybės ir savivaldybių institucijose trukmė skaičiuojama kaip ir profesinės patirties trukmė.“

6.     

15

3

 

 

 

 

 

Argumentai: 

Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 6-13 punktuose nurodyta, kad tam tikrais atvejais yra rengiami aprašai ar supaprastinti projektai. Statybos įstatymo 271 straipsnyje nurodyta, kad tikrinami projektiniai pasiūlymai. Atsižvelgiant į tai, kad gali kilti neaiškumų dėl 24 straipsnio 1 dalies 6-13 punktuose nurodytų projektų rengimo ir tikrinimo, siūloma patikslinti Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo 15 straipsnio 3 dalį.

 

Pasiūlymo tikslas:

Patikslinti nuostatas dėl Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 6-13 punktuose nurodytų projektų rengimo ir tikrinimo

 

Pasiūlymo esmė:

Pakeisti Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo 15 straipsnio 3 dalį.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 15 straipsnio 3 dalyje išdėstyto Statybos įstatymo 24 straipsnio 24 dalį ir 15 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:

„22. Nekilnojamojo turto registre registruotiems statiniams (jų dalims), kurie, turint statybą leidžiantį dokumentą, pradėti statyti iki 2010 m. sausio 1 d. ir neužbaigti ir kurių statybą leidžiantis dokumentas nebegalioja, leidžiama parengti statinių (jų dalių) rekonstravimo arba remonto projektus, aprašus ir pagal juos gauti statybą leidžiančius dokumentus. Statinių (jų dalių), kurie pradėti statyti iki 2010 m. sausio 1 d., statybos pradžia nustatoma vadovaujantis aplinkos ministro nustatyta tvarka.

23. Kai projektiniuose pasiūlymuose numatyta atskirus statinius statyti etapais, galima rengti atskirų statinių techninius darbo projektus.

24. Kai rengiamas šio straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose nurodytas statinio projektas ir šio įstatymo nustatyta tvarka privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, statinio projektas rengiamas dviem etapais: pirma rengiami projektiniai pasiūlymai, pagal kuriuos išduodamas statybą leidžiantis dokumentas, vėliau – techninis darbo projektas. Kai rengiamas šio straipsnio 1 dalies 6-13 punktuose nurodytas statinio projektas ar kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, statinio projektą galima rengti  vienu etapu, rengiant techninį darbo projektą, kuris atitinka abu statinio projekto rengimo etapus ir šiems etapams taikomus reikalavimus. Jei projektas rengiamas vienu etapu, statybą leidžiančiam dokumentui gauti, pranešant apie statybos pradžią, užbaigiant statybą pateikiamas šio straipsnio 1 dalies 6-13 punktuose nurodytas statinio projektas ar aprašas. Statinio projekto ir jo rengimo etapų sudėtį nustato aplinkos ministras.“

7.     

18

3

 

 

 

 

 

Argumentai: 

Gyvenamiesiems pastatams keliami aukštesni pastato energetinio naudingumo reikalavimai, taip pat ribojama galimybė žemės sklype statyti daugiau nei vieną gyvenamąjį namą. Nepanaikinus Statybos įstatymo 27 straipsnio 11 dalies 7 punkto, nebus galimybės užtikrinti šių nuostatų įgyvendinimo kontrolės. Taip pat ši nuostata leistų išvengti savivaldybių infrastruktūros mokesčio.

 

Pasiūlymo tikslas:

Palikti prievolę gauti statybą leidžiantį dokumentą keičiant nesudėtingojo statinio ar jo dalies paskirtį į gyvenamąją.

 

Pasiūlymo esmė:

Panaikinti Statybos įstatymo 27 straipsnio 11 dalies 7 punktą, suteikiantį teisę be statybą leidžiančio dokumento keisti nesudėtingojo statinio ar jo dalies paskirtį į gyvenamąją.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 18 straipsnio 3 dalyje išdėstyto Statybos įstatymo 27 straipsnio 11 dalį ir 18 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:

„11. Nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento, bet privaloma pranešti apie statybos pradžią, pateikiant šio įstatymo 272 straipsnio 5 dalyje išvardytus dokumentus šiais atvejais:

1) daugiabučio namo, viešojo pastato kapitaliniam remontui, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytus atvejus (kai privalomas statybą leidžiantis dokumentas);

2) daugiabučiame name ar viešajame pastate įrengiant, pertvarkant, išmontuojant pastato dujų, šildymo, aprūpinimo karštu vandeniu ar elektros bendrąsias inžinerines sistemas;

3) statant naują nesudėtingąjį II grupės statinį kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo vietovės apsaugos zonoje;

4) statant naują nesudėtingąjį II grupės statinį magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijoje;

5) rekonstruojant nesudėtingąjį II grupės statinį kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo vietovės apsaugos zonoje;

6) rekonstruojant nesudėtingąjį II grupės statinį magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijoje;

7) keičiant nesudėtingojo statinio ar jo dalies paskirtį į gyvenamąją;

87) griaunant neypatingąjį statinį, pastatytą ne anksčiau kaip prieš 50 metų arba nepatenkantį į kultūros paveldo objekto teritoriją ar kultūros paveldo vietovę.

12. Šio įstatymo nustatyta tvarka nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento ir (ar) pranešti apie statybos pradžią, kai statyba vykdoma krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose arba kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei ar jos padariniams pašalinti.“

8.     

18

5

 

 

 

 

 

Argumentai: 

Statybos įstatymo 27 straipsnio 3 dalies nuostata, kurioje pakeista, kad statybą leidžiančius dokumentus (toliau – SLD) naujų ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybai pajūrio juostoje vietoje Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau – Inspekcija) išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, gali būti klaidingai interpretuojama, kad kitais nuostatoje neišvardintais atvejais (pvz.,  rekonstruojant ar remontuojant statinius pajūrio juostoje) SLD išduoda ne savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas arba SLD neprivalomas. Todėl siūloma šioje dalyje atskirai nevardinti atvejų, kuriuos ir taip apima to paties straipsnio  2 dalis.

 

Pasiūlymo tikslas:

Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo patikslinimas.

 

Pasiūlymo esmė:

Siekiant aiškumo, patikslinti Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo 18 straipsnio 5 dalį.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti  18 straipsnio 5 dalyje išdėstyto Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Statybą leidžiančius dokumentus Lietuvos Respublikos teritoriniuose vandenyse, išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe (įskaitant atvejus, kai projektuojami statiniai (jų dalys) yra ir jūrinėje dalyje, ir sausumoje), taip pat įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus ir leidimus tęsti sustabdytą statybą išduoda Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Statybą leidžiančius dokumentus naujų ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybai pajūrio juostoje išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas.“

9.     

18

16

22

 

 

 

 

 

Argumentai: 

Pagal Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo (toliau – SIPĮ)  8 ir 9 straipsnių nuostatas savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius apskaičiuoja savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką arba su statytoju (užsakovu) sudaro savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį iki SLD išdavimo (kai jis privalomas). Statybos įstatyme nėra nuostatos, įpareigojančios savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorių (savivaldybės administraciją  ar savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtą ir (ar) paskirtą viešąjį juridinį asmenį) pateikti statytojui (užsakovui) apskaičiuotą įmoką išduodant SLD, o pagal 27 straipsnio 8 dalį  prašymas dėl SLD net nenagrinėjamas, jei nepasirašyta savivaldybės plėtros sutartis. Todėl skirtingų įstatymų reikalavimai ne visiškai sutampa, t. y. pagal Statybos įstatymą prašymas dėl SLD nenagrinėjamas, nors pagal SIPĮ sutartį privaloma pasirašyti iki SLD išdavimo procedūros pabaigos.

 

Pasiūlymo tikslas:

Siekiant aiškumo bei Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo ir Statybos įstatymo suderinamumo, patikslinti Statybos įstatymo nuostatą, kad sudarytą savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį privaloma pateikti iki SLD išdavimo procedūros pabaigos, o ne iki pradžios. Taip pat papildyti Statybos įstatymą nuostata, kad iki SLD procedūros pabaigos savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius privalo pateikti apskaičiuotą savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką.

 

Pasiūlymo esmė:

Patikslinti Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo 18 straipsnio 16 ir 22 dalis.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 18 straipsnio 16 dalyje išdėstyto Statybos įstatymo 27 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Jeigu pateikti ne visi statybą leidžiančiam dokumentui išduoti privalomi dokumentai ir (ar) vadovaujantis Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo nuostatomis nepasirašyta savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis, kai ji privaloma, ar prašantis išduoti statybą leidžiantį dokumentą asmuo negali įgyvendinti statytojo teisės pagal šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nustatytus reikalavimus, ar nepateikta informacija, patvirtinanti apie žyminio mokesčio už statybą leidžiančio dokumento išdavimą sumokėjimą, Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ įregistruotas prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą nenagrinėjamas ir apie tai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas (išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nustatytą atvejį) nuo prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą įregistravimo dienos pasinaudojant Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacine sistema „Infostatyba“ pranešama prašymą teikusiam asmeniui, nurodant prašymo nenagrinėjimo priežastis.“

 

Pakeisti 18 straipsnio 22 dalyje išdėstyto Statybos įstatymo 27 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:

„13. Šio straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai išduodami, savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui statybą leidžiančių dokumentų duomenis per 3 darbo dienas, praėjus nustatytam projektinių pasiūlymų patikrinimo terminui, registruojant ir šio straipsnio 151 dalyje nurodytus jų duomenis (dokumentus) paskelbiant Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, jeigu gauti visų projektinius pasiūlymus turėjusių patikrinti subjektų pritarimai. Kai valstybinės žemės patikėtinis yra statybą leidžiantį dokumentą išduodanti institucija, statybą leidžiančio dokumento išdavimas laikomas ir pritarimu statinių valstybinėje žemėje statybai. Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatyme nustatytais atvejais savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo apskaičiuoja savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką ir pateikia ją statytojui (užsakovui). Gavus nepritarimą (nepritarimų) ir (ar) kai valstybinės žemės nuomos sutartyje nėra nuostatų, suteikiančių galimybę valstybinėje žemėje statyti ir (ar) rekonstruoti statinius, ir (ar) kai Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatyme nustatytais atvejais statytojas (užsakovas) privalo, bet nesudaro savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo (projektinių pasiūlymų patikrinimo termino pabaigos), statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas ir statytojas apie tai per 3 darbo dienas praėjus projektinių pasiūlymų patikrinimo terminui per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ informuojamas nurodant neišdavimo priežastis ir pateikiant nepritarimo (nepritarimų) kopiją (kopijas). Šiame straipsnyje nustatyta tvarka pakartotinai teiktų pagal pastabas pakeistų projektinių pasiūlymų tikrinimo procedūras atlieka institucijos ar subjektai, nepritarę projektiniams pasiūlymams, taip pat institucijos ar subjektai, kurių kompetencija – projektinių pasiūlymų sprendinių, kuriems įtaką daro pakeistų projektinių pasiūlymų sprendiniai, patikrinimas; šiuo atveju tikrinimo procedūros atliekamos per 10 darbo dienų, skaičiuojant nuo dienos, kurią Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ pakartotinis prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą pažymimas kaip priimtas.“

10.  

20

 

 

 

 

 

 

Argumentai: 

Siekiant sumažinti administracinę naštą ir atsižvelgiant į tai, kad keičiama projektinių pasiūlymų sudėtis, siūloma patikslinti, ką tikrina savivaldybių administracijos tikrindamos projektinius pasiūlymus.

 

Pasiūlymo tikslas:

Administracinės naštos sumažinimas.

 

Pasiūlymo esmė:

Patikslinti Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo 20 straipsnį.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 20 straipsnyje išdėstytą Statybos įstatymo 271 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„271 straipsnis. Projektinius pasiūlymus tikrinančių subjektų kompetencija

1. Savivaldybių administracijos tikrina projektinius pasiūlymus. Sprendimą pritarti ar nepritarti projektiniams pasiūlymams priima savivaldybės vyriausiasis architektas. Tikrinama:

1) ar prašyme išduoti statybą leidžiantį dokumentą nurodytas statytojas atitinka šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytus reikalavimus statytojui (užsakovui) (kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas);

2) ar nėra juridinių faktų, kurie ribotų statybos galimybes ir pažeistų trečiųjų asmenų interesus;

3) ar pateikti visi privalomi dokumentai (kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas);

4) ar pateikti projektiniai pasiūlymai atitinka aplinkos ministro nustatytus reikalavimus (kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), ar projektinių pasiūlymų sudedamosios dalys projektiniai pasiūlymai atitinka aplinkos ministro nustatytas nustatytą projektinių pasiūlymų sudedamąsias dalis sudėtį, ar projektinius pasiūlymus pasirašė visi pasirašyti privalėję asmenys;

5) ar statinio projekto vadovas ir statinio projekto dalių vadovai turėjo teisę rengti statinio projektą (jo dalis) projektinius pasiūlymus;

6) ar statinio projektuotojas yra apsidraudęs šio įstatymo 42 straipsnyje nurodytu civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu;

7) ar atliktas šio įstatymo 37 straipsnyje numatytas visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą ir ar jis atitinka teisės aktų reikalavimus;

8) ar projektinių pasiūlymų sprendiniai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, ar projektinių pasiūlymų sprendiniai atitinka valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygas, kai šį statinį planuojama statyti išnuomotame valstybinės žemės sklype;

9) ar statinio architektūra atitinka architektūros kokybės kriterijus ir ar projektiniai pasiūlymai atitinka nustatytus specialiuosius architektūros reikalavimus (jeigu jie išduoti);

10) ar projektinių pasiūlymų sprendiniai, susiję su teisės aktuose nustatytais norminiais atstumais tarp statinių, tarp statinių ir sklypų (teritorijų) ribų, atitinka teisės aktų reikalavimus;

11) ar projektinių pasiūlymų sprendiniai atitinka Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, išskyrus tas, kurias pagal kompetenciją privalo patikrinti kiti šiame straipsnyje nurodyti subjektai;

12) ar projektinių pasiūlymų sprendiniai atitinka nurodytą statybos rūšį, statinio paskirtį ir kategoriją;

13) ar Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka paskelbta informacija apie ketinamus vykdyti elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros įrengimo darbus (jeigu tai privaloma pagal Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymą);

14) ar vadovaujantis Elektroninių ryšių įstatymu projektinių pasiūlymų sprendiniuose numatyta optimizuoti inžinerinių sistemų suderinamumo sprendinius;

1514) ar nustatytos ir projektiniuose pasiūlymuose pažymėtos dėl statytojo (užsakovo) žemės sklype numatomos vykdyti ar vykdomos ūkinės veiklos statinio projekte suprojektuotų statinių gretimų žemės sklypų ir (ar) teritorijų, kuriose nesuformuoti žemės sklypai, specialiosios žemės naudojimo sąlygos;

16) ar projektinių pasiūlymų sprendiniuose numatyti susidarysiančių įvairių rūšių statybinių atliekų tvarkymo būdai, panaudojimo statybvietėje sąlygos atitinka aplinkos ministro nustatytus statybinių atliekų tvarkymo reikalavimus;

1715) ar projektinių pasiūlymų, kuriuose numatyta keisti patalpų ar statinių paskirtį, sprendiniai atitinka aplinkos ministro nustatytus reikalavimus;

1816) ar projektinių pasiūlymų, kuriuose planuojamas naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimas ar esamų pertvarkymas (padalijimas, atidalijimas, sujungimas, perdalijimas (amalgamacija)), sprendiniai atitinka aplinkos ministro nustatytus reikalavimus;

1917) kaip savivaldybės saugomais paskelbtų kultūros paveldo statinio, taip pat statinio, suprojektuoto savivaldybės saugomu paskelbto kultūros paveldo objekto teritorijoje, savivaldybės saugoma paskelbtoje kultūros paveldo vietovėje, savivaldybės saugomu paskelbto kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo vietovės apsaugos zonose, projektiniai pasiūlymai atitinka nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą ir tvarkybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir specialiuosius paveldosaugos reikalavimus; kaip projektiniais pasiūlymais išsaugomas nekilnojamųjų kultūros vertybių ir jų aplinkos autentiškumas, šių vertybių vertingosios savybės; kaip projektiniai pasiūlymai, parengti kultūros paveldo objektų ar kultūros paveldo vietovių teritorijose arba jų apsaugos zonose, atitinka Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnyje nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir specialiuosius paveldosaugos reikalavimus (jeigu jie išduoti);

2018) ar projektuojamų susisiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų vietos (trasos) iki sklypo ribų (jeigu sklypas nesuformuotas, – iki projektuojamo statinio) atitinka teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir (ar) prisijungimo sąlygų reikalavimus ir nepažeidžia trečiųjų asmenų interesų.

2. Aplinkos ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga tikrina:

1) statinių, suprojektuotų valstybiniuose parkuose, saugomų teritorijų direkcijoms priskirtuose valstybiniuose draustiniuose, valstybiniuose rezervatuose, biosferos rezervatuose, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonose, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje, projektinius pasiūlymus. Tikrinama projektinių pasiūlymų sprendinių atitiktis reikalavimams, nustatytiems:

a) saugomos teritorijos teritorijų planavimo dokumentuose (statinio paskirties atitiktis žemės sklypo pagrindinei naudojimo paskirčiai, naudojimo būdui);

b) valstybinių parkų nuostatuose (statinių išdėstymo žemės sklype, leistinų žemės sklypo užstatymo rodiklių, statinių formų, tūrių, panaudotų medžiagų);

c) kituose veiklą saugomose teritorijose reglamentuojančiuose teisės aktuose;

2) atliekų tvarkymo objektų, kuriuose kaip kuras energijai gaminti gali būti naudojamos po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos energinę vertę turinčios atliekos ar planuojama jas naudoti, projektinius pasiūlymus;

3) projektinius pasiūlymus, kai statinio statyba arba statiniuose planuojama vykdyti ūkinė veikla patenka į Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo taikymo sritį. Tikrinama:

a) ar atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimas ir ar yra galiojanti atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvada, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (toliau šioje dalyje – atrankos išvada), ar yra galiojantis sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir nedarys reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai (toliau šioje dalyje – sprendimas);

b) kai planuojamai ūkinei veiklai atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, ar projektiniai pasiūlymai atitinka atrankos išvadoje nurodytą ūkinės veiklos mastą, fizines ir technines charakteristikas, ar suprojektuotos atrankos išvadoje nustatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti ir (ar) užkirsti jam kelią, arba

c) kai planuojamai ūkinei veiklai atliktas poveikio aplinkai vertinimas, ar projektiniai pasiūlymai atitinka sprendime nurodytą ūkinės veiklos mastą, fizines ir technines charakteristikas, ar bus įgyvendintos sprendime nustatytos sąlygos ir suprojektuotos sprendime nustatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, jam sumažinti, atkurti tai, kas pažeista, ir (ar) jam kompensuoti.

3. Kultūros ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga tikrina, kaip kultūros paveldo statinių, taip pat statinių, suprojektuotų kultūros paveldo objektų teritorijose, kultūros paveldo vietovėse arba jų apsaugos zonose, projektiniai pasiūlymai, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 19 punkte nurodytus atvejus, atitinka nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą ir tvarkybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir specialiuosius paveldosaugos reikalavimus (jeigu jie išduoti); kaip projektiniais pasiūlymais išsaugomas nekilnojamųjų kultūros vertybių ir jų aplinkos autentiškumas, šių vertybių vertingosios savybės; kaip projektiniai pasiūlymai, parengti kultūros paveldo objektų ar kultūros paveldo vietovių teritorijose arba jų apsaugos zonose, atitinka Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnyje nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas.

4. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga tikrina:

1) ypatingųjų ir neypatingųjų statinių projektinių pasiūlymų, rengiant šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 12, 13 punktuose nurodytus statinių projektus, atitiktį teisės aktuose nustatytiems visuomenės sveikatos saugos reikalavimams, išskyrus reglamentuojamus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, ar projektuojamų statinių paskirtis atitinka Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 53 straipsnio nuostatas, ar teisės aktuose nustatyta tvarka atliktas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas, ar dėl statytojo planuojamos ar vykdomos ūkinės veiklos nustatyta sanitarinės apsaugos zona. Statinių, kurių projektinius pasiūlymus privalo patikrinti Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga, sąrašą pagal jų naudojimo paskirtį nustato aplinkos ministras;

2) statinių projektinius pasiūlymus, kai statiniuose numatyta gaminti, naudoti (ir pakartotinai naudoti), saugoti (išskyrus jonizuojančiosios spinduliuotės generatorius, kurių sudėtyje nėra radioaktyviųjų medžiagų), perdirbti jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius ir (ar) tvarkyti (atlikti pradinį radioaktyviųjų atliekų ir (ar) pagrindinį radioaktyviųjų atliekų apdorojimą, jas saugoti) radioaktyviąsias atliekas.

5. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos įgaliota institucija, įstaiga ar valstybės valdoma įmonė tikrina:

1) projektinius pasiūlymus, kuriuose suprojektuota geležinkelių, valstybinės reikšmės kelių infrastruktūra, statinys geležinkelio kelių ir jų įrenginių, geležinkelių želdinių apsaugos zonoje ar susisiekimo ministerijos įgaliotos institucijos, įstaigos ar valstybės valdomos įmonės, atsakingos už geležinkelių transporto eismo ir eismo keliuose saugą valdomame žemės sklype bei šioje zonoje ar šiame žemės sklype planuojami bet kokios rūšies statinio statybos darbai. Tikrinama pagal geležinkelių transporto saugai svarbius kriterijus ir saugaus eismo automobilių keliais reikalavimus;

2) projektinius pasiūlymus, kai jiems parengti išduotos prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelio sąlygos arba kai projektiniuose pasiūlymuose suprojektuoti statiniai, inžineriniai tinklai ar kitos susisiekimo komunikacijos patenka į šio kelio statinį, kelio juostą ar kelio apsaugos zoną;

3) pagal Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo 13 straipsnį jos kompetencijai priskirtų statinių projektinius pasiūlymus;

4) Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste esančių statinių projektinius pasiūlymus pagal Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo nuostatas.

6. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba tikrina statomų naujų ar rekonstruojamų energetikos objektų (statinių) projektinius pasiūlymus (projektinių pasiūlymų sprendinių atitiktį energetikos objektų (išskyrus pastatus), įrenginių įrengimo, eksploatavimo, techninės saugos reikalavimams). Statinių, kurių projektinius pasiūlymus privalo patikrinti Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, sąrašą pagal jų naudojimo paskirtį nustato aplinkos ministras.

7. Susisiekimo komunikacijų savininkai, valdytojai ar naudotojai tikrina projektinius pasiūlymus, kai jie rengiami kelių juostose ar kelių apsaugos zonose.

8. Lietuvos kariuomenės vadas tikrina pagal Aviacijos įstatymo 13 straipsnį jo kompetencijai priskirtų statinių projektinius pasiūlymus.

9. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga tikrina pagal Aviacijos įstatymo 13 straipsnį jos kompetencijai priskirtų statinių projektinius pasiūlymus.

10. Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga tikrina:

1) projektinius pasiūlymus objektų, kuriuose planuojama įrengti šilumos gamybos ir (arba) šilumos ir elektros energijos gamybos (kogeneracinius) įrenginius, tiekiančius šilumą į centralizuoto šilumos tiekimo sistemas ir naudojančius atsinaujinančius ir (ar) vietinius energijos išteklius;

2) projektinius pasiūlymus statinių, kuriuose suprojektuotas naujas centrinio šilumos ar vėsumos perdavimo tinklas ir (ar) statinyje įrengiami nauji ir (ar) atnaujinami šilumos ir (ar) elektros energijos gamybos ar pramoniniai įrenginiai (kai šilumos ir (ar) elektros energijos gamybos įrenginių atnaujinimo išlaidos viršija 50 procentų investicijų, reikalingų naujam tos pačios galios šilumos ir (ar) elektros energijos gamybos įrenginiui statinyje įrengti), kurių bendra vardinė šiluminė galia ar pramoninės gamybos technologinio proceso metu nepanaudota šiluminė galia yra didesnė kaip 20 MW.

11. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija ar jos įgaliota institucija, ar įstaiga tikrina krašto apsaugos objektų apsaugos zonose projektuojamų statinių statybos, rekonstravimo ar statinių paskirties keitimo projektinius pasiūlymus pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 134 straipsnio nuostatas.

12. Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyba tikrina projektinius pasiūlymus statinių, kurie patenka į Vadovybės apsaugos tarnybos saugomų objektų apsaugos zonas, ir (ar) šiose zonose keičiama statinių (patalpų) paskirtis, neatsižvelgiant į atliekamų statybos darbų rūšį.

13. Magistralinio dujotiekio savininkas arba jo įgaliojimą turintis magistralinio dujotiekio valdytojas ar naudotojas tikrina projektinius pasiūlymus statinių, kurie patenka į magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas.“

11.  

21

 

 

 

 

 

Argumentai: 

Atsižvelgiant į tai, kad Statybos įstatymo pakeitimo įstatyme nėra nustatytas terminas per kurį inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų, prie kurių prijungiami sklypo ar kiti inžineriniai tinklai ir (ar) susisiekimo komunikacijos, savininkas (valdytojas) ar naudotojas, išduoda arba motyvuotai atsisako išduoti išvadą, kad techninio darbo projekto sprendiniai atitinka prisijungimo sąlygose nustatytus reikalavimus (kai rengiant statinio projektą buvo išduotos prisijungimo sąlygos), siūloma  patikslinti Statybos įstatymo pakeitimo įstatymą, nustatant šį terminą. Taip pat pažymėtina, kad šie veiksmai turi būti atliekami naudojantis Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“.

 

Pasiūlymo tikslas:

Nustatyti terminą per kurį inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų, prie kurių prijungiami sklypo ar kiti inžineriniai tinklai ir (ar) susisiekimo komunikacijos, savininkas (valdytojas) ar naudotojas, išduoda arba motyvuotai atsisako išduoti išvadą.

 

Pasiūlymo esmė:

Pakeisti Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo 21 straipsnį.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 21 straipsnyje išdėstyto Statybos įstatymo 272 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„272 straipsnis. Pranešimas apie statybos pradžią

1. Statytojas (užsakovas) privalo Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pranešti apie statybos pradžią, kai šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais privalomas statybą leidžiantis dokumentas, arba šio įstatymo 27 straipsnio 11 dalyje nurodytais atvejais.

2. Statytojas (užsakovas) gali pradėti statybos darbus, kai pranešant apie statybos pradžią jo pateikti šio straipsnio 5 dalyje nurodyti dokumentai aplinkos ministro nustatyta tvarka užregistruojami Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus.

3. Kai išduodant statybą leidžiantį dokumentą projektinius pasiūlymus patikrina Kultūros ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga pagal šio įstatymo 271 straipsnio 3 dalį arba Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga pagal šio įstatymo 271 straipsnio 4 dalies 2 punktą, arba Susisiekimo ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga, valstybės valdoma įmonė pagal šio įstatymo 271 straipsnio 5 dalies 1 punktą, statytojas (užsakovas) gali pradėti statybos darbus ne anksčiau kaip po 10 darbo dienų nuo pranešimo apie statybos pradžią (šio straipsnio 5 dalyje nurodytų privalomų dokumentų) užregistravimo Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Šioje dalyje nurodytais atvejais apie statytojo (užsakovo) užregistruotą pranešimą apie statybos pradžią ir pateiktus privalomus dokumentus Kultūros ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga arba Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga, arba Susisiekimo ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga, valstybės valdoma įmonė informuojamos per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“. Kultūros ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga arba Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga, arba Susisiekimo ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga, valstybės valdoma įmonė turi teisę patikrinti techninį darbo projektą ir, nustačiusios, kad techninio darbo projekto sprendiniai neatitinka teisės aktų ar kitų statinio projektui keliamų reikalavimų, privalo apie tai informuoti statytoją (užsakovą) ir kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos dėl patikrinimo Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Tokiu atveju statytojas (užsakovas) negali pradėti arba tęsti pradėtų statybos darbų ir privalo vykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka priimtus sprendimus.

4. Kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais privaloma pranešti apie statybos pradžią, statybos darbus galima vykdyti tik pagal statinio projekto, užregistruoto Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, sprendinius.

5. Pranešimą apie statybos pradžią sudaro šie dokumentai:

1) statybą leidžiantis dokumentas (kai jis privalomas pagal šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalį). Jeigu statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, turi būti pateikti šio įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 3, 4, 6, 7, 8, 9, 12, 14 punktuose nurodyti dokumentai;

2) projektiniai pasiūlymai, pagal kuriuos išduotas statybą leidžiantis dokumentas, parengti aplinkos ministro nustatyta tvarka ir sąlygomis. Jeigu statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, projektiniai pasiūlymai neteikiami;

3) techninis darbo projektas, pagal kurį bus vykdomi statybos darbai, parengtas aplinkos ministro nustatyta tvarka ir sąlygomis;

4) techninio darbo projekto ekspertizės aktas ir dokumentas, patvirtinantis, kad statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovas yra apsidraudęs šio įstatymo 45 straipsnyje nurodytu civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (kai statinio projekto ekspertizė privaloma pagal šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalį);

5) susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų, prie kurių prijungiami sklypo ar kiti inžineriniai tinklai ir (ar) susisiekimo komunikacijos, savininkų, valdytojų ar naudotojų išvada, kad techninio darbo projekto sprendiniai atitinka prisijungimo sąlygose nustatytus reikalavimus (kai rengiant statinio projektą buvo išduotos prisijungimo sąlygos). Inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkas (valdytojas) ar naudotojas išduoda arba motyvuotai atsisako išduoti išvadą, kad techninio darbo projekto sprendiniai atitinka prisijungimo sąlygose nustatytus reikalavimus (kai rengiant statinio projektą buvo išduotos prisijungimo sąlygos) per 10 darbo dienų nuo statytojo (užsakovo) prašymo išduoti šią išvadą gavimo ir reikalingų dokumentų pateikimo dienos;

6) statinio projekto priėmimo–perdavimo aktas, kuriuo statinio projektuotojas perdavė statinio projektą statytojui (užsakovui);

7) informacija apie pasirašytą savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį ar sumokėtą savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką, kai tai privaloma vadovaujantis Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo nuostatomis;

8) dokumentas, patvirtinantis atlyginimo už teisę statyti valstybinėje žemėje sumokėjimą į valstybės biudžetą, kaip nustatyta Žemės įstatymo 10 straipsnyje;

9) dokumentas, patvirtinantis šio įstatymo 1 priede nurodytos įmokos už savavališkos statybos įteisinimą sumokėjimą, ir dokumentai, pagrindžiantys šios įmokos apskaičiavimo dydį, savavališkos statybos atveju;

10) dokumentas, patvirtinantis šio įstatymo 1 priede nurodytos įmokos už nepranešimą apie statybos pradžią sumokėjimą, jeigu dėl tokios įmokos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme nustatyta tvarka buvo pateiktas privalomasis nurodymas;

11) informacija apie paskirtą statinio projekto vykdymo priežiūros vadovą, statinio statybos techninį prižiūrėtoją, statinio statybos vadovą, rangovą (generalinį rangovą) (kai jie turi būti šio įstatymo nustatyta tvarka);

12) informacija apie statybos organizavimo būdą: rangos, ūkio ar mišrųjį (dalį darbų atliekant rangos, dalį – ūkio būdu).

6. Už šio straipsnio 5 dalyje nurodytų dokumentų tikrumą atsako statytojas (užsakovas).

7. Apie pradedamus statybos darbus, siekiant sukurti galimybes visuomenei ginti teisę gyventi sveikatai ir gerovei tinkamoje aplinkoje, visuomenė informuojama per TPS „Vartai“ paskelbus Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ techninio darbo projekto (kai rengiama dviem etapais) sklypo sutvarkymo ir architektūrinę dalis arba statinio projekto projektą (kai rengiama vienu etapu) sklypo sutvarkymo ir architektūrinę dalis, išskyrus Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka įslaptintus statinio projekto dokumentus. Draudžiama skelbti vardą ir pavardę statytojo (užsakovo), kuris yra fizinis asmuo, ir kitų fizinių asmenų, išskyrus statinio projekto vadovą, statinio projekto dalių vadovus, statinio architektus, statinio projekto rengėjus, statinio projekto dalių rengėjus, statinio projekto ekspertizės vadovą, statinio projekto dalių ekspertizės vadovus, asmenis, dalyvaujančius išduodant specialiuosius reikalavimus, prisijungimo prie inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sąlygas, tikrinant statinio projektą. Draudžiama skelbti fizinių asmenų asmens kodą, gimimo datą, gyvenamąją vietą. Už duomenų pateikimą be draudžiamų skelbti asmens duomenų atsako asmenys, teikiantys duomenis (dokumentus) informacinėms sistemoms. Šioje dalyje minėtų duomenų ir (ar) dokumentų paskelbimą ir jo užbaigimą užtikrina informacinių sistemų tvarkytojai.“

12.  

30

 

1

 

Argumentai: 

Žiūrėti 11 pasiūlymą.

 

Pasiūlymo tikslas:

Žiūrėti 11 pasiūlymą.

 

Pasiūlymo esmė:

Žiūrėti 11 pasiūlymą.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 30 straipsnio 1 dalyje išdėstyto Statybos įstatymo 53 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Šio įstatymo 24, 27, 272, 28, 37 ir 39 straipsniuose nurodytos procedūros atliekamos, prisijungimo sąlygos išduodamos per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“. Informacija apie statybos dalyvių pateiktus prašymus, viešojo administravimo subjektų ir prisijungimo sąlygas išduodančių subjektų priimtus sprendimus viešinama Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Šioje dalyje nurodytos procedūros atliekamos ir informacija skelbiama aplinkos ministro nustatyta tvarka.“

13.  

34

 

 

 

 

 

 

Argumentai: 

2023 m. lapkričio 22 d. registruotas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 351, 352, 353, 354, 355, 357, 359 straipsnių pakeitimo įstatymas. 2024 m. kovo 8 d. registruotas Vyriausybės nutarimo (išvados) projektas dėl minimo pakeitimo įstatymo. Atsižvelgiant į tai siūloma patikslinti Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo 34 straipsnį, suderinant jį su pateiktais projektais.

 

Pasiūlymo tikslas:

Siekiant įstatymų suderinamumo patikslinti Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo 34 straipsnį, suderinant jį su pateiktais projektą.

 

Pasiūlymo esmė:

Patikslinti Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo 34 straipsnį.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 34 straipsnyje išdėstyto Statybos įstatymo 59 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„59 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už statinio (jo patalpų) naudojimą pažeidžiant nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimą ne pagal paskirtį

Už statinio (jo patalpų) naudojimą nustačius šio įstatymo 56 straipsnyje nurodytus pažeidimus ir (ar) pažeidžiant šiame ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimą ne pagal paskirtį, išskyrus atvejus, kai statinys (jo patalpos) Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka naudojamas (naudojamos) ne pagal paskirtį Už savavališkai pastatyto ar statomo statinio (jo patalpų) naudojimą ir (ar) nebaigto statinio (jo patalpų) naudojimą, išskyrus Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatytus atvejus, ir (ar) statinio (jo patalpų) naudojimą pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimą ne pagal paskirtį, išskyrus atvejus, kai statinys (jo patalpos) naudojamas (naudojamos) ne pagal paskirtį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka, skiriama bauda nuo trijų tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šiame straipsnyje numatytą pažeidimą, skiriama bauda nuo penkių tūkstančių penkių šimtų iki aštuoniolikos tūkstančių eurų.“

 

Teikia Seimo narys Simonas Gentvilas