
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
EKONOMIKOS komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO KODEKSO 3, 4, 41, 7, 14, 23, 24, 25, 28 29 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, KODEKSO PAPILDYMO 61, 71 STRAIPSNIAIS, KETVIRTUOJU1 SKIRSNIU IR PRIEDO PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO XIIP-3979ES
2016 m. birželio 15 d. Nr. 108-P-22
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto nariai: R.Žemaitaitis, A.Skardžius, A.Mockus, S.Dmitrijev, Š.Gustainis, Z.Jedinskij, J.Razma. Komiteto biuro: vedėja R.Zabarauskienė; patarėjai: D.Šaltmeris, R.Duburaitė, R.Petkūnienė, L.Jasiukėnienė, R.Danė; padėjėjos Z.Jodkonienė ir G.Mickienė.
Kviestieji asmenys: Susisiekimo
ministerijos viceministras Arijandas Šliupas, Susisiekimo ministerijos Vandens
ir geležinkelių transporto politikos departamento direktorius Andrius Šniuolis,
Susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos
departamento Geležinkelių transporto skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita
Norkienė, Susisiekimo ministerijos teisės skyriaus atstovė Irma Kirklytė,
Susisiekimo ministerijos
Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento Vandens transporto
skyriaus vyriausioji specialistė Simona Vaitkūnienė, AB
,,Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Albertas
Šimėnas, AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ Plėtros departamento direktoriaus
pavaduotojas Plėtros skyriaus viršininkas Sigitas Kubilis, AB ,,Lietuvos
geležinkeliai“ atstovė Lina Jasinskeinė, Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus
pavaduotojas Giedrius Pūras, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos
Teisės departamento direktoriaus pavaduotoja Marina Lavrinavičiūtė,
Konkurencijos Tarybos Administracijos direktorė Ana Selčinskienė.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
Str. |
Str. d. |
P. |
|||||
|
1. |
Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas, 2016-02-15 |
1 |
|
|
1. Projekto 1 straipsniu Geležinkelių transporto kodekso (toliau - keičiamo kodekso) 3 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad geležinkelio įmonė (vežėjas) – licencijuota įmonė (juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens, kitos organizacijos padalinys), kurios veikla yra teikti keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo geležinkelių transportu vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugas ir užtikrinti trauką, taip pat įmonė (juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens, kitos organizacijos padalinys), kuri užtikrina tik trauką. Atkreipiame dėmesį, kad Civilinio kodekso 2.56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens atstovybė yra juridinio asmens padalinys. Pagal Civilinio kodekso 2.56 straipsnio 2 dalies nuostatas juridinių asmenų atstovybės ūkinės komercinės veiklos, tame tarpe pervežimo paslaugų, nevykdo. Juridinio asmens atstovybė turi teisę atstovauti juridinio asmens interesams ir juos ginti, sudaryti sandorius bei atlikti kitus veiksmus juridinio asmens vardu, vykdyti eksporto ir importo operacijas, tačiau tik tarp užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų, įsteigusių atstovybę, arba su ja susijusių įmonių, įstaigų ar organizacijų ir atstovybės. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų atitinkamai patikslinti. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, atitinkamai reikėtų patikslinti ir projekto 3 straipsniu siūlomas keičiamo kodekso 3 straipsnio 10 ir 13 dalių nuostatas. |
Pritarti. |
Siūloma Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso (toliau – Kodeksas) 3 straipsnio 5, 10 ir 13 dalis išdėstyti taip: <...>
,,5. Geležinkelio įmonė (vežėjas) – licencijuota įmonė (juridinis asmuo, kita
organizacija, juridinio asmens, kitos organizacijos filialas ,,10. Geležinkelių infrastruktūros valdytojas –
juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens, kitos organizacijos
filialas <...>
,,13. Geležinkelių paslaugų įrenginio operatorius – fizinis ar juridinis
asmuo, kita organizacija, juridinio asmens, kitos organizacijos |
|
|
|
1 |
|
|
2. Projekto 1 straipsniu keičiamo kodekso 3 straipsnio 13 dalyje siūloma apibrėžti sąvokos ,,geležinkelių paslaugų įrenginio operatorius“ turinį. Atkreipiame dėmesį, kad 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/24/ES kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė (toliau – Direktyva 2012/24/ES) 3 straipsnio 12 punkte minėtoji sąvoka yra apibrėžta kiek kitaip, nei ją siūloma apibrėžti keičiamo kodekso 3 straipsnio 13 dalyje. Direktyvos 2012/24/ES 3 straipsnio 12 punkte nurodoma, kad ,,paslaugų įrenginio operatorius“ – tai viešasis arba privatus subjektas, atsakingas už vieno ar daugiau paslaugų įrenginių valdymą. Tuo tarpu keičiamo kodekso 3 straipsnio 13 dalyje geležinkelių paslaugų įrenginio operatorius suprantamas ne kaip subjektas, atsakingas už paslaugų įrenginių valdymą, bet kaip subjektas, kuris pats valdo vieną ar daugiau paslaugų įrenginių. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar į keičiamą kodeksą yra tinkamai perkeltos Direktyvos 2012/34/ES nuostatos. |
Pritarti. |
Siūloma Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Kodekso 3 straipsnio 13 dalį išdėstyti taip: <...>,,13.
Geležinkelių paslaugų įrenginio operatorius – fizinis ar juridinis asmuo,
kita organizacija, juridinio asmens, kitos organizacijos filialas, kurie
|
|
|
|
3 |
1 |
|
3. Projekto 3 straipsnio 1 dalyje siūlomose keičiamo kodekso 41 straipsnio 4 dalies nuostatose pateikta nuoroda į keičiamo kodekso 23 straipsnio 6 dalį. Ši nuoroda tikslintina, nes projekto 8 straipsnyje pateiktoje keičiamo kodekso 23 straipsnio 6 dalyje nėra siūloma reglamentuoti specialiuosius viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo apskaitos reikalavimus. |
Pritarti. |
Siūloma Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo Kodekso 41 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4. Specialieji viešosios geležinkelių
infrastruktūros valdymo apskaitos reikalavimai nustatyti šio Kodekso 23
straipsnio 2
|
|
|
|
5 |
|
|
4. Projekto 5 straipsniu keičiamo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad geležinkelių transporto viešąjį administravimą vykdo Susisiekimo ministerija, Vyriausybės įgaliota institucija ir Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba. Atkreipiame dėmesį, kad projektu keičiamo kodekso 7 straipsnyje siūloma atsisakyti detalaus Susisiekimo ministerijos funkcijų reglamentavimo. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Susisiekimo ministerijos funkcijos būtų nustatytos jos nuostatose. Iš šio straipsnio nuostatų taip pat nėra aišku, kokias konkrečiai funkcijas vykdytų Vyriausybės įgaliota institucija. Ryšių reguliavimo tarnybos funkcijos projektu siūloma apibrėžti tiek keičiamo kodekso 7 straipsnyje, tiek kituose keičiamo kodekso straipsniuose. Taigi iš teikiamo įstatymo projekto nuostatų darytina išvada, kad vienų geležinkelių transporto viešąjį administravimą vykdančių institucijų funkcijos būtų apibrėžtos keičiamame kodekse, o kitų - poįstatyminiuose teisės aktuose. Be to, kaip jau buvo minėta, nėra pakankamai aišku, kokias konkrečiai funkcijas vykdytų Vyriausybės įgaliota institucija. Svarstytina, ar siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo bei aiškumo, visų institucijų funkcijos neturėtų būti apibrėžtos viename teisės akte - keičiamame kodekse. Jeigu nebūtų pritarta aukščiau išdėstytai pastabai, keičiamo kodekso 7 straipsnyje reikėtų aiškiai išdėstyti, kokias konkrečiai geležinkelių transporto viešojo administravimo funkcijas vykdytų Vyriausybės įgaliota institucija. |
Pritarti. |
Įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamą Kodekso 7 straipsnį išdėstyti taip: „7 straipsnis. Geležinkelių transporto viešojo administravimo subjektai 1. Geležinkelių transporto viešąjį administravimą vykdo Susisiekimo ministerija – Vyriausybės įgaliota institucija, šio straipsnio 3 dalyje nurodyta įstaiga ir Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba. 2. Susisiekimo ministerija formuoja valstybės politiką, taip pat organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą susisiekimo ministrui pavestoje geležinkelių transporto srityje. 3.Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos: 1) įgyvendina geležinkelių transporto politiką; 2) prižiūri, kaip juridiniai ir fiziniai asmenys laikosi Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, kitų teisės aktų, reglamentuojančių geležinkelių transporto eismo saugos klausimus, reikalavimų; 3) išduoda geležinkelio įmonės (vežėjo) licencijas, prižiūri, kaip laikomasi licencijuojamos veiklos sąlygų, prireikus sustabdo ir panaikina šių licencijų galiojimą; 4) išduoda saugos sertifikatus, suteikia įgaliojimus geležinkelių transporto eismo saugos srityje; 5) skiria viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus geležinkelio įmonėms (vežėjams); 6) nustato užmokesčio už minimalų prieigos paketą dydį; 7) atlieka eismo saugos institucijos ir kitas šiame Kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas. 4. Ryšių reguliavimo tarnyba yra geležinkelių transporto rinkos reguliuotoja (toliau – rinkos reguliuotojas). Ji atlieka Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto paslaugų rinkos stebėseną, reguliuoja šio straipsnio 3 dalyje nurodytos įstaigos, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių ir geležinkelio įmonių (vežėjų) santykius ir siekia, kad būtų sudarytos veiksmingos konkurencijos Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto paslaugų rinkoje egzistavimo ir plėtros sąlygos, taip pat sąlygos, padedančios užkirsti kelią viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui, geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriams piktnaudžiauti savo įtaka Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto paslaugų rinkoje. Ryšių reguliavimo tarnyba yra Lietuvos Respublikos nacionalinė reguliavimo institucija Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių visuomeninius santykius, susijusius su šio Kodekso reguliavimo dalyku, prasme.“ |
|
|
|
6 |
|
|
5. Projekto 6 straipsniu keičiamo kodekso 71 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad geležinkelių transporto rinkos reguliuotojas savo iniciatyva ar pagal pareiškėjų skundus neprivaloma išankstine ne teismo tvarka nagrinėja viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių, geležinkelio įmonių (vežėjų), institucijų, įstaigų ar organizacijų veiksmus ir (ar) neveikimą. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projektu keičiamo kodekso 71 straipsnyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą skundai dėl aukščiau minėtų subjektų veiksmų (neveikimo) vienu metu galėtų būti paduodami tiek geležinkelių transporto rinkos reguliuotojui, kuris skundus nagrinėtų išankstine neprivaloma ne teismo tvarka, tiek teismui. Pažymėtina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta, kad įstatymo numatytais atvejais skundas (prašymas) pirmiausia turi būti paduodamas administracinių ginčų komisijai ar kitai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai. Po to skundas gali būti paduodamas ir administraciniam teismui. Kitais atvejais skundas (prašymas) gali būti paduodamas pasirinktinai: administracinių ginčų komisijai arba tiesiogiai administraciniam teismui. Administracinių bylų teisenos įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad atskiroms administracinių ginčų kategorijoms įstatymai gali nustatyti ir kitas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijas. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar projekte nereikėtų nustatyti, kad geležinkelių transporto rinkos reguliuotojas išankstine neprivaloma skundų nagrinėjimo ne teismo tvarka nagrinėja tuos skundus dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių, geležinkelio įmonių (vežėjų), institucijų, įstaigų ar organizacijų veiksmų ir (ar) neveikimo, kurie tiesiogiai nėra pateikti teismui. Kitu atveju, to paties turinio skundus vienu metu galėtų nagrinėti dvi institucijos. |
Pritarti. |
Pažymėtina, kad pastaboje vartojama formuluotė „skundų nagrinėjimo neprivaloma išankstine ne teismo tvarka“ susiejama su Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ABTĮ) įtvirtintu administracinių ginčų sprendimu. Tačiau pažymėtina, kad pagal ABTĮ administraciniai ginčai – tai asmenų konfliktai su viešojo administravimo subjektais arba konfliktai tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų. Tuo tarpu pagal GTK 71 str. 1 d. 1 p. skundai galės būti paduodami dėl subjektų, kurie nelaikytini viešojo administravimo subjektais, veiksmų ar neveikimo. Todėl dėl šių subjektų veiksmų (neveikimo) negali kilti administraciniai ginčai ABTĮ prasme, o atitinkamai skundai dėl šių subjektų veiksmų (neveikimo) negali būti paduodami tiesiogiai administraciniam teismui. Formuluotė, vartojama projekte, t. y. „neprivaloma išankstine ne teismo tvarka“, sietina ne su skundų, kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme, o ginčų, kylančių iš civilinių teisinių santykių, sprendimu (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas, kt.). Atsižvelgiant į visą tai, GTK 71 str. 1 d. 1 p. brauktina nuostata „neprivaloma išankstine ne teismo tvarka", kaip dviprasmiška ir klaidinanti. Pažymėtina, kad atsisakius šios nuostatos taip pat būtų užtikrintas tinkamas Dir. 2012/34/EB 56 straipsnio nuostatų, susijusių su skundų nagrinėjimu, perkėlimas. Todėl siekiant teisinio aiškumo, siūloma Projekto 6 straipsniu keičiamo kodekso 71 straipsnio 1 dalies 1 punktą išdėstyti taip: ,,<...> 1) savo iniciatyva ar pagal
pareiškėjų skundus |
|
|
|
6 |
|
|
6. Projekto 6 straipsniu keičiamo kodekso 71 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad geležinkelių transporto rinkos reguliuotojas, išnagrinėjęs pareiškėjų skundą ir pripažinęs, kad skundas yra pagrįstas, imasi šių veiksmų padėčiai ištaisyti – reikalauja pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą ar jo dalį ir apie priimtą sprendimą informuoti pareiškėją. Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra pakankamai aiški geležinkelių transporto rinkos reguliuotojo priimtų sprendimų teisinė galia, t. y. ar jie yra privalomojo pobūdžio ir sprendime nurodytas subjektas privalo juos vykdyti, ar reguliuotojo sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio. Taip pat nėra aišku, kokių konkrečiai teisinių priemonių turėtų imtis geležinkelių transporto rinkos reguliuotojas tuo atveju, jeigu jo priimtų sprendimų jame nurodyti subjektai nevykdytų. Projektas tobulintinas, pašalinant šiuos neaiškumus. |
Pritarti. |
Atsižvelgiant į pastabos pirmoje dalyje pateiktą pasiūlymą aiškiai apibrėžti geležinkelių transporto rinkos reguliuotojo sprendimų galią, siūloma Įstatymo projekto 6 straipsniu pildomo Kodekso 71 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: ,,<...> 2. Rinkos reguliuotojas,
nagrinėdamas pareiškėjų skundus, ne vėliau kaip per 42 dienas nuo dienos,
kurią buvo gauta visa atitinkamam skundui nagrinėti reikalinga medžiaga, privalo
priimti sprendimą, ir apie priimtą sprendimą informuoti pareiškėją,
ir, jeigu skundas pripažįstamas pagrįstu, Be to, siūloma Įstatymo projekto 6 straipsniu pildomo Kodekso 71 straipsnį papildyti naujomis 3 ir 4 dalimis ir jas išdėstyti taip: ,, 3. Sankcijų skyrimo ūkio subjektams principai: 1) rinkos reguliuotojas ūkio subjektui turi teisę skirti iki 15 000 eurų baudą, o jeigu toks pažeidimas yra trunkamasis arba tęstinis – iki 1 500 eurų baudą už kiekvieną pažeidimo vykdymo arba tęsimo dieną; 2) jeigu šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytas pažeidimas yra mažareikšmis, rinkos reguliuotojas turi teisę ūkio subjektui skirti įspėjimą; 3) skiriant ūkio subjektui sankciją, atsižvelgiama į pažeidimu padarytos žalos dydį, pažeidimo trukmę, ūkio subjekto atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes; 4) atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektas, padaręs pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms arba padėjo rinkos reguliuotojui tyrimo metu, arba atlygino nuostolius, arba pašalino padarytą žalą; 5) atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektas trukdė rinkos reguliuotojo įgaliotiems pareigūnams atlikti pareigas arba slėpė padarytą pažeidimą, arba tęsė pažeidimą nepaisydamas rinkos reguliuotojo įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus, arba pakartotinai per septynerius metus padarė pažeidimą, už kurį ūkio subjektui jau buvo paskirtos šiame Kodekse numatytos sankcijos; 6) už tą patį pažeidimą gali būti skiriama tik viena sankcija; sankcijos skyrimas neatleidžia ūkio subjekto, kuriam paskirta sankcija, nuo rinkos reguliuotojo sprendimo, už kurio nevykdymą paskirta sankcija, vykdymo; 7) už pažeidimą, nuo kurio padarymo dienos praėjo daugiau kaip penkeri metai, sankcija negali būti skiriama; 8) sankcijų dydžio nustatymo ir skyrimo tvarką nustato Vyriausybė. 4. Ūkio subjektui paskirtos sankcijos vykdymas: 1) ūkio subjektas rinkos reguliuotojo paskirtą baudą privalo sumokėti į valstybės biudžetą ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo rinkos reguliuotojo sprendimo skirti ūkio subjektui sankciją gavimo dienos; 2) jeigu yra rašytinis ūkio subjekto prašymas pratęsti baudos mokėjimo terminą, kadangi jis dėl objektyvių priežasčių negali sumokėti baudos, rinkos reguliuotojas turi teisę baudos mokėjimo terminą pratęsti trimis mėnesiais; 3) ūkio subjekto nesumokėta bauda išieškoma į valstybės biudžetą; rinkos reguliuotojo sprendimas priverstinai išieškoti baudą yra vykdomasis dokumentas, kuris pateikiamas vykdyti antstoliui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ne vėliau kaip per vienus metus nuo rinkos reguliuotojo sprendimo skirti ūkio subjektui sankciją priėmimo dienos; šis terminas pratęsiamas tokiam terminui, kokiam buvo atidėtas baudos mokėjimas ir sustabdytas priverstinis baudos išieškojimas.“
Buvusiais Įstatymo projekto 6 straipsniu pildomo Kodekso 71 straipsnį 10 straipsnio 3-8 dalis laikyti atitinkamai 5-10 dalimis.
|
|
|
|
6 |
|
|
7. Svarstytina, ar projekto 6 straipsniu pildomo kodekso 71 straipsnio 5 dalies 1 punktu pakankamai tiksliai yra perkelta Direktyva 2012/24/ES 56 straipsnio 7 dalis, pagal kurią „reguliavimo institucija nuolat ir bet kuriuo atveju bent kartą per dvejus metus konsultuojasi su krovinių ir keleivių vežimo geležinkeliais paslaugų naudotojų atstovais, siekdama atsižvelgti į jų nuomonę dėl geležinkelių transporto rinkos“. |
Pritarti. |
Siūloma Įstatymo projekto 6 straipsniu pildomo Kodekso 71 straipsnio 7 dalies 1 punktą išdėstyti taip: ,,7. Geležinkelių transporto rinkos reguliuotojo pareigos: 1) geležinkelių transporto rinkos reguliuotojas
privalo ne rečiau kaip kartą per 2 metus konsultuotis su keleivių, bagažo ir
(ar) krovinių vežimo geležinkelių transportu paslaugų naudotojų atstovais |
|
|
|
6 |
|
|
8. Iš projekto 6 straipsniu pildomo kodekso 71 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatos nėra aišku, kur rinkos reguliuotojas privalo paskelbti jo inicijuoto ir (arba) atlikto viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių, geležinkelio įmonės (vežėjo) audito ataskaitas. |
Pritarti. |
Siūloma Įstatymo projekto 6 straipsniu pildomo Kodekso 71 straipsnio 7 dalies 2 punktą išdėstyti taip: ,,7. Geležinkelių transporto rinkos reguliuotojo pareigos: <...> 2) rinkos reguliuotojas privalo savo interneto svetainėje paskelbti jo inicijuoto ir (arba) atlikto viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių, geležinkelio įmonės (vežėjo) audito ataskaitas; <...>“ |
|
|
|
6 |
|
|
9. Pagal projekto 6 straipsniu pildomo kodekso 71 straipsnio 8 dalies 1 punktą rinkos reguliuotojo funkcijos būtų finansuojamos iš geležinkelio įmonių (vežėjų) mokamų įmokų ir kitų valstybės biudžeto lėšų, jeigu nustatytų įmokų nepakanka. Ši projekto nuostata svarstytina keliais aspektais. Pirma, pagal Direktyvos 2012/34/ES preambulės konstatuojamosios dalies 77 įtrauką reguliavimo institucijos finansavimas turėtų būti atliekamas arba iš valstybės biudžeto arba iš sektoriaus įnašų. Antra, iš pateiktos nuostatos nėra aiškus valstybės biudžeto lėšų skyrimo mechanizmas, nes nuostata „prireikus“ suponuoja, kad paaiškėti, jog rinkos reguliuotojo funkcijoms finansuoti nustatytų įmokų nepakanka, gali ir biudžetinių metų viduryje, t. y. jau priėmus Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą. |
Pritarti. |
Siūloma Įstatymo projekto 6 straipsniu pildomo Kodekso 71 straipsnio 10 dalies 1 punktą išdėstyti taip: ,,8. Rinkos reguliuotojo funkcijų finansavimo tvarka: 1) rinkos reguliuotojo
funkcijos finansuojamos iš geležinkelio įmonių (vežėjų) mokamų įmokų
|
|
|
|
6 |
|
|
10. Projekto 6 straipsniu keičiamo kodekso 71 straipsnio 8 dalies 4 punkte pateikta nuoroda į ,,4 punkte nurodytą praėjusio ketvirčio įmokos sumą“. Siekiant aiškumo, pateiktą nuorodą reikėtų patikslinti, nes nėra aišku, į kurio konkrečiai keičiamo kodekso straipsnio bei jo dalies 4 punktą nuoroda yra pateikiama. |
Pritarti. |
Siūloma Įstatymo projekto 6 straipsniu pildomo Kodekso 71 straipsnio 10 dalies 4 punktą išdėstyti taip: ,,<...> 4) geležinkelio įmonėms (vežėjams),
laiku nesumokėjusioms šios dalies 3 punkte nurodytos einamųjų metų įmokos
sumos |
|
|
|
8 |
|
|
11. Projekto 8 straipsniu siūloma pakeisti keičiamo kodekso 14 straipsnio pavadinimą, iš jo išbraukiant žodžius ,,viešosios geležinkelio“. Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto siūlomo keičiamo kodekso 14 straipsnio turinio seka, kad minėtame straipsnyje siūloma reglamentuoti ne geležinkelių infrastruktūros, bet viešosios geležinkelių infrastruktūros objektus. Atsižvelgus į tai, manytina, kad ir straipsnio pavadinime siūlomo išbraukimo reikėtų atsisakyti. |
Nepritarti. |
Įstatymo projekto 8 straipsnio keičiamo Kodekso 14 straipsniu perkeliamos Direktyvos 2012/34/ES I priedo nuostatos, kurios pagal savo turinį reglamentuoja geležinkelių infrastruktūros objektų sąrašą. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų reglamentavimas aptariamame straipsnyje numatytos įvertinus Kodekse numatytą viešosios geležinkelių infrastruktūros priklausomybės, valdymo, naudojimo ir disponavimo ja specifiką, kurią būtina įvertinti keičiant Kodekso 14 straipsnį. Viešoji geležinkelių infrastruktūros sampratą apima geležinkelių infrastruktūros samprata. |
|
|
|
8 |
|
|
12. Projekto 8 straipsniu keičiamo kodekso 14 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad geležinkelių infrastruktūros objektai yra pėsčiųjų takai, geležinkelio kelių aptvėrimo sienos, tvoros aptvarai, priešgaisrinės juostos, šildymo prietaisai, bėgių sankirtos, užtvaros, kiti panašūs statiniai ir įrenginiai, jeigu jie yra geležinkelio kelio sankasos dalis. Atkreipiame dėmesį, kad nuostata ,,kiti panašūs statiniai ir įrenginiai“ nėra konkreti. Taikant kodeksą ji gali būti nevienodai aiškinama. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose pažymėjo, kad vienas iš esminių konstitucinio teisinės valstybės elementų – teisinis tikrumas ir aiškumas, kuris suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių; teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2014 m. liepos 11 d. nutarimai). Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad projekto 8 straipsniu keičiamo kodekso 14 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad keičiamo kodekso 14 straipsnio 1 dalyje nurodyti geležinkelių infrastruktūros objektai priskiriami viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams. Keičiamo kodekso 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešoji geležinkelių infrastruktūra yra Lietuvos valstybės nuosavybė. Viešoji geležinkelių infrastruktūra neprivatizuojama. Pažymėtina, kad, priėmus įstatymą, keičiamame kodekse nebūtų detaliai reglamentuojama, kurie konkrečiai objektai būtų priskiriami viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams. Taigi liktų neaišku, kurie konkrečiai objektai yra išimtinė valstybės nuosavybė. Svarstytina, ar siūlomus teisiniu reguliavimu nebūtų sudarytos prielaidos sumažėti turto, kuris pagal galiojančias keičiamo kodekso nuostatas gali būti tik valstybės nuosavybė, kiekiui. Todėl kyla abejonių, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus, išdėstytus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, reikėtų atitinkamai patikslinti ir projekto 8 straipsniu siūlomas keičiamo kodekso 14 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas. |
Pritarti iš dalies. |
Įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo Kodekso 14 straipsnio 1 dalies 2 punktą išdėstyti taip: ,,<...> 2) geležinkelio kelias ir
geležinkelio kelio pagrindas, sankasos ir pylimai, iškasos, drenažo kanalai
ir tranšėjos, mūrinės tranšėjos, pralaidos, sutvirtinimo sienos, apsauginiai
želdiniai, peronai ir prekių platformos keleivių geležinkelio stotyse ir
krovinių terminaluose; pėsčiųjų takai, geležinkelio kelių aptvėrimų sienos,
tvoros, aptvarai, priešgaisrinės juostos, šildymo prietaisai, bėgių
sankirtos, užtvaros nuo sniego
Vertinant šią pastabos dalį, siūlome išbraukti Įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo Kodekso 14 straipsnio 2 dalį: "2
|
|
|
|
8 |
|
|
13. Projekto 7 straipsniu keičiamo kodekso 14 straipsnio 1 dalies 5 punkte naudojamos sąvokos ,,gretbėgiai“, ,,grįžračiai“, kurių turinys keičiamame kodekse nėra atskleistas. Konstitucinis Teismas 2006 m. lapkričio 13 d. nutarime pažymėjo, kad įstatymų leidėjas gali apibrėžti įstatymuose vartojamų sąvokų turinį, tačiau iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžtas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu. Atsižvelgus į tai, keičiamame kodekse reikėtų apibrėžti aukščiau minėtų sąvokų turinį. |
Pritarti. |
Siūloma Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Kodekso 3 straipsnį papildyti naujais 19 ir 20 punktais: 19. Gretbėgis – papildomas geležinkelio kelio bėgis, kuris klojamas lygiagrečiai geležinkelio kelio bėgiui ir tam tikru atstumu nuo jo vėžės vidaus pusėje, skirtas geležinkelių riedmenų aširačių skersiniam poslinkiui riboti. 20. Grįžratis – ratas su geležinkelio kelio bėgiais geležinkelių riedmenims apgręžti ar paleisti į kitą geležinkelio kelią.“
Buvusias Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Kodekso 3 straipsnio 19–50 dalis laikyti atitinkamai 21–52 dalimis. |
|
|
|
8 |
|
|
14. Projekto 7 straipsniu keičiamo kodekso 14 straipsnio 1 dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad privažiuojamieji geležinkelio keliai, taip pat automobilių keliai yra viešosios geležinkelių infrastruktūros objektai, jeigu jie yra geležinkelio kelio sankasos dalis. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 1 straipsniu keičiamo kodekso 3 straipsnio 36 dalyje siūlomą nustatyti sąvokos ,,privažiuojamasis geležinkelio kelias“ apibrėžimą privažiuojamuoju geležinkelio keliu būtų laikomas toks geležinkelio kelias, kuris tiesiogiai ar per kitus geležinkelio kelius yra sujungtas su geležinkelio stotimi. Tuo tarpu pagal projektu siūlomas keičiamo kodekso 14 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas privažiuojamieji geležinkelio keliai būtų laikoma geležinkelio infrastruktūros objektu, jeigu jie yra geležinkelio sankasos dalis. Iš šių nuostatų nėra pakankamai aišku, kurie konkrečiai geležinkelio privažiuojamieji keliai būtų laikomi geležinkelio infrastruktūros objektu. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tobulintinos. |
Pritarti. |
Siūloma Įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo Kodekso 14 straipsnio 6 punktą išdėstyti taip: „6)
|
|
|
|
8 |
|
|
15. Projekto 7 straipsniu keičiamo kodekso 14 straipsnio 1 dalies 10 punkte siūloma nustatyti, kad ,,geležinkelių infrastruktūros valdytojo naudojami pastatai, taip pat pastatų, kuriuose parduodami bilietai, dalis“ yra geležinkelio infrastruktūros objektai, jeigu jie yra geležinkelio sankasos kelio dalis. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kurie pastatai būtų laikomi geležinkelio kelio sankasos dalimi. Be to, kyla abejonių, ar pastatų naudojimas (nenaudojimas) turėtų būti tas kriterijus, pagal kuriuos pastatai būtų priskiriami geležinkelių infrastruktūrai. Pažymėtina, kad pagal galiojančio keičiamo kodekso 14 straipsnio 7 punktą geležinkelio stotys, pastatai, statiniai ir įrenginiai, priskiriami viešajai geležinkelių infrastruktūrai pagal tai, ar jie reikalingi keleiviams, bagažui ar krovinių siuntėjams (gavėjams) aptarnauti. Be to, nėra aišku, kuri (kokio dydžio) pastato, kuriame parduodami bilietai, dalis turėtų būti priskirta geležinkelio infrastruktūros objektams. Projekto nuostatos tobulintinos, pašalinant šiuos neaiškumus. |
Pritarti iš dalies. |
Siūloma Įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo Kodekso 14 straipsnio 10 punktą išdėstyti taip: „10)
geležinkelių infrastruktūros valdytojo naudojami Aptariamoje nuostatoje nurodytas naudojimo požymis yra būtinas perkeliant Direktyvos 2012/34/ES I priedo 10 pastraipos nuostatą.
|
|
|
|
8 |
|
|
16. Projekto 7 straipsniu keičiamo kodekso 14 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros objektai yra šio straipsnio 1 dalyje nurodyti geležinkelių infrastruktūros objektai, išskyrus šio kodekso 5 straipsnio 2 dalyje nurodytus geležinkelių transporto objektus ir šio Kodekso 22 straipsnio 1 dalyje nurodytus privažiuojamuosius geležinkelio kelius, kurie gali priklausyti privatiems asmenims. Atkreipiame dėmesį, kad keičiamo kodekso 5 straipsnio 2 dalyje nėra išvardinti konkretūs geležinkelio infrastruktūros objektai. Minėto straipsnio 2 dalyje tik nurodoma, kad kiti geležinkelių transporto objektai nuosavybės teise gali priklausyti Lietuvos valstybei, savivaldybėms, Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių fiziniams ir juridiniams asmenims. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar vertinamąją projekto nuostatą reikėtų patikslinti. |
Pritarti. |
Aptariama nuostata patikslinta vertinant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 12 pastabos antrąją dalį (išbraukti 2 dalį). |
|
|
|
9 |
|
|
17. Projekto 8 straipsniu keičiamo kodekso 23 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad šio kodekso ir įstatymų, kuriuose reguliuojami valstybės turto valdymo teisiniai santykiai, nustatyta tvarka viešąją geležinkelių infrastruktūrą patikėjimo teise valdo, naudoja, ja disponuoja, įmonėms teikia su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymu ir priežiūra susijusias paslaugas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoja – akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai. Atkreipiame dėmesį, kad keičiamas kodeksas ir kiti įstatymai reglamentuoja ne tik valstybės turto valdymą, bet ir jo naudojimą bei disponavimą juo. Tuo tarpu iš vertinamosios projekto nuostatos seka, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas naudotųsi viešąja geležinkelio infrastruktūra, ją valdytų bei disponuotų vadovaudamasis teisės aktais, kurie reglamentuotų tik valstybės turto valdymą. Svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų atitinkamai patikslinti. |
Pritarti. |
Siūloma Įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamo Kodekso 23 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: ,,1. Šio Kodekso ir įstatymų, kuriuose reguliuojami valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisiniai santykiai, nustatyta tvarka viešąją geležinkelių infrastruktūrą patikėjimo teise valdo, naudoja, ja disponuoja, įmonėms teikia su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymu ir priežiūra susijusias paslaugas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoja – akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas atlieka atskiras akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ padalinys, nevykdantis šio Kodekso 10 straipsnio 1 dalyje nurodytos licencijuojamos veiklos.“
|
|
|
|
9 |
|
|
18. Projekto 8 straipsniu keičiamo kodekso 23 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas parengia ir tvarko patikėjimo teise valdomo viešosios geležinkelių infrastruktūros turto ir turto, kuris teisėtai valdomas kitais teisėtais pagrindais, sąrašą. Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, iki kada toks sąrašas turėtų būti parengtas. Svarstytina, ar tokį terminą nereikėtų nustatyti projekto 15 straipsnyje. |
Pritarti. |
Siūloma pakeisti Įstatymo projekto 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,, 1. Šis įstatymas, išskyrus 3 straipsnio 2 dalį, šio įstatymo 14 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 302 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalis ir šio straipsnio 10 dalį, įsigalioja 2016 m. lapkričio 1 d. 2. Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, šio įstatymo 14 straipsniu papildomo Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 302 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalys įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 3. Skundus, pateiktus rinkos reguliuotojui iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, taip pat skundus dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo patvirtintų rinkliavų už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas dydžių ir struktūros rinkos reguliuotojas nagrinėja pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusią tvarką. 4. Šio įstatymo 6 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 71 straipsnio 10 dalies nuostatos yra taikomos apskaičiuojant ir mokant 2017 metų ir vėlesnių metų geležinkelio įmonių (vežėjų) įmokas. 5. 2017 m. I ketvirtį rinkos reguliuotojo funkcijos finansuojamos iš valstybės biudžeto lėšų. 6. Patikėjimo teise valdomo viešosios geležinkelių infrastruktūros turto ir turto, valdomo kitais teisėtais pagrindais, sąrašą viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi parengti iki 2017 m. sausio 1 d. 7. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, nurodytos šio straipsnio 1 dalyje, sudarytos ir galiojančios viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutartys turi būti pakeistos, suderinant jas su šio įstatymo 9 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 23 straipsnio 13, 14 ir 16 dalyse nurodytomis nuostatomis ne vėliau kaip iki 2017 m. balandžio 1 d. 8. Pagal šį įstatymą apskaičiuojami ir mokami užmokestis už minimalųjį prieigos paketą, užmokestis už naudojimąsi geležinkelių paslaugų įrenginiais, juose esančiais geležinkelio keliais ir šiuose įrenginiuose teikiamomis paslaugomis, taip pat papildomomis ir pagalbinėmis paslaugomis 2017–2018 metų ir vėlesniais tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiais. 9. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos patvirtinti rinkliavų už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas dydžiai mokami ir surenkami pagal šių rinkliavų patvirtinimo metu galiojusią tvarką. 10. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras iki 2016 m. spalio 31 d., Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba – iki 2016 m. lapkričio 4 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ |
|
|
|
9 |
|
|
19. Projekto 8 straipsniu keičiamo kodekso 23 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui netaikomi įstatymuose, kuriuose reguliuojami valstybės turto valdymo teisiniai santykiai, nustatyti apribojimai dėl valstybei nuosavybės teise priklausančios viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas gali išnuomoti Vyriausybės nustatyta tvarka. Atkreipiame dėmesį, kad Konstitucinis Teismas 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarime yra pažymėjęs, kad iš Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies nuostatos ,,valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas“ įstatymų leidėjui kyla pareiga visus svarbiausius valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykių elementus nustatyti įstatymu. Atsižvelgus į tai, manytina, kad keičiamame kodekse, bet ne Vyriausybės priimtame poįstatyminiame teisės akte, turėtų būti įtvirtintos esminiai viešosios geležinkelio infrastruktūros objektų nuomos reikalavimai (nuomos būdai, maksimalūs nuomos terminai ir pan.). |
Pritarti. |
Siūloma Įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamo Kodekso 23 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: ,,6. Viešosios geležinkelių infrastruktūros
valdytojui netaikomi
1) ne aukciono būdu – asmenys, nuosavybės teise valdantys statinius (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus ir neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui), esančius tame pačiame viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklype (ar jo dalyje), kaip ir nuomojami viešosios geležinkelių infrastruktūros objektai – ne ilgesniam kaip 20 metų terminui (į šį terminą įskaitomas nuomos sutarties termino pratęsimas). Jeigu statinys, esantis tam pačiame viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimame valstybinės žemės sklype, kaip ir nuomojamas viešosios geležinkelių infrastruktūros objektas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), tokio statinio bendraturčiams išnuomojamos atitinkamos viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto dalys, proporcingai jų turimai nuosavybei; 2) ne aukciono būdu – valstybės institucijos ir įstaigos, kurių veikla viešosios geležinkelių infrastruktūros objektuose privaloma pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, išskyrus tuos atvejus, kai viešosios geležinkelių infrastruktūros objektai pagal šių institucijų ir įstaigų veiklą reglamentuojančius Lietuvos Respublikos įstatymus turi būti perduoti laikinai neatlygintinai naudotis – privalomos veiklos pagal Lietuvos Respublikos įstatymus vykdymo trukmei; 3) ne aukciono būdu – asmenys trumpalaikiams renginiams organizuoti (parodoms, sporto varžyboms, pasitarimams, seminarams, šventėms, kultūros renginiams, darbuotojų socialinėms reikmėms skirtiems renginiams ir panašiai), trumpalaikiams neatidėliotiniems darbams vykdyti (avarijų, stichinių nelaimių padariniams likviduoti ir panašiai) – trumpalaikių renginių ir trumpalaikių neatidėliotinų darbų vykdymo trukmei (bendra nuomos trukmė iki 30 kalendorinių dienų per metus); 4) ne aukciono būdu – asmenys, vykdantys viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų remonto, rekonstrukcijos ar naujų statinių statybos darbus – viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų remonto, rekonstrukcijos ar naujų statinių statybos darbų vykdymo trukmei (į šį terminą įskaitomas nuomos sutarties termino pratęsimas); 5) aukciono būdu – asmenys visais kitais atvejais, nenurodytais šios straipsnio dalies 1–4 punktuose – ne ilgesniam kaip 20 metų terminui (į šį terminą įskaitomas nuomos sutarties termino pratęsimas).“ Papildomai pažymėtina, kad 2016-05-19 Seime priimtas Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 23 ir 231 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2598(5).
|
|
|
|
9 |
|
|
20. Galiojančio keičiamo kodekso 23 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad lėšas, gautas iš viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas privalo apskaityti atskirai ir naudoti tik viešosios geležinkelių infrastruktūros priežiūrai, atnaujinimui, modernizavimui ir plėtrai. Keičiamo kodekso 8 straipsniu aukščiau nurodytą nuostatą siūloma išbraukti. Pažymėtina, kad šią nuostatą išbraukus, lieka neaišku, kokiems konkrečiai tikslams viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas galėtų naudoti lėšas, gautas už valstybei išimtinės nuosavybės teise priklausančio turto nuomą. Kyla abejonių, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus, išdėstytus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siūlomo išbraukimo nereikėtų atsisakyti. |
Pritarti. |
Siūloma Įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamo Kodekso 23 straipsnį papildyti 11 dalimi: ,,11. Lėšas, gautas iš viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas privalo apskaityti atskirai ir naudoti tik viešosios geležinkelių infrastruktūros priežiūrai, atnaujinimui, modernizavimui ir plėtrai. <...>“ |
|
|
|
10 |
|
|
21. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną su asmenų teisėmis susijęs teisinis reguliavimas turi būti nustatytas įstatyme, projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 7 punkte, atsižvelgiant į Direktyvos 2012/34/ES 27 straipsnio 1 dalį, turėtų būti nustatyta viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo pareiga paskelbti Tinklo nuostatus. |
Pritarti.
|
Siūloma Įstatymo projekto 10 straipsniu keičiamo Kodekso 24 straipsnio 7 punktą išdėstyti taip: <...> 7) parengti ir
Be to, atitinkamai siūloma tikslinti Įstatymo projekto 6 straipsniu pildomo Kodekso 71 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: 1. Geležinkelių transporto rinkos reguliuotojo funkcijos: 1) savo iniciatyva ar pagal pareiškėjų skundus
neprivaloma išankstine ne teismo tvarka nagrinėja viešosios geležinkelių
infrastruktūros valdytojo, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių, geležinkelio
įmonių (vežėjų), institucijų, įstaigų ar organizacijų veiksmus ir (ar)
neveikimą, įskaitant pagal kompetenciją priimtus sprendimus dėl teisės
naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra, geležinkelių paslaugų
įrenginiais ir juose teikiamomis paslaugomis sąlygų
geležinkelio įmonėms (vežėjams) apribojimo, Tinklo nuostatų, kuriuos privalo
parengti ir |
|
|
|
16 |
|
|
22. Projekto 15 straipsnio 4 dalyje siūloma pateikti nuorodą į šio įstatymo 6 straipsniu papildomo Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 71 straipsnio 9 dalį. Atkreipiame dėmesį, kad teikiamo įstatymo projekto 6 straipsnyje pateiktas keičiamo kodekso 71 straipsnis struktūrinės dalies, pažymėtos 9 numeriu, neturi. Atsižvelgus į tai, pateiktą nuorodą reikėtų patikslinti. |
Pritarti. |
Siūloma Įstatymo projekto 16 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: ,,16 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas (...) „4. Šio įstatymo 6 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 71 straipsnio 10 dalies nuostatos yra taikomos apskaičiuojant ir mokant 2017 metų ir vėlesnių metų geležinkelio įmonių (vežėjų) įmokas. (...)“. |
|
|
|
16 |
|
|
23. Projekto 16 straipsnio 5 dalyje nurodama, kad 2016 m. III ir IV ketvirtį rinkos reguliuotojo funkcijos finansuojamos iš valstybės biudžeto. Iš projekto aiškinamojo rašto matyti, kad šiam tikslui iš 2016 m. valstybės biudžeto turės būti skiriama papildoma pinigų suma. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį „Mokesčių įstatymai, kiti įstatymai ir teisės aktai bei jų pakeitimai, darantys įtaką atitinkamų biudžetinių metų biudžeto pajamoms, asignavimams ir valstybės skolai, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas“. |
Pritarti. |
Siūloma Įstatymo projekto 16 straipsnį išdėstyti taip: ,,16 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas 11. Šis įstatymas, išskyrus 3 straipsnio 2 dalį, šio įstatymo 14 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 302 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalis ir šio straipsnio 10 dalį, įsigalioja 2016 m. lapkričio 1 d. 2. Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, šio įstatymo 14 straipsniu papildomo Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 302 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalys įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 3. Skundus, pateiktus rinkos reguliuotojui iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, taip pat skundus dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo patvirtintų rinkliavų už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas dydžių ir struktūros rinkos reguliuotojas nagrinėja pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusią tvarką. 4. Šio įstatymo 6 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 71 straipsnio 10 dalies nuostatos yra taikomos apskaičiuojant ir mokant 2017 metų ir vėlesnių metų geležinkelio įmonių (vežėjų) įmokas. 5. 2017 m. I ketvirtį rinkos reguliuotojo funkcijos finansuojamos iš valstybės biudžeto lėšų. 6. Patikėjimo teise valdomo viešosios geležinkelių infrastruktūros turto ir turto, valdomo kitais teisėtais pagrindais, sąrašą viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi parengti iki 2017 m. sausio 1 d. 7. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, nurodytos šio straipsnio 1 dalyje, sudarytos ir galiojančios viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutartys turi būti pakeistos, suderinant jas su šio įstatymo 9 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 23 straipsnio 13, 14 ir 16 dalyse nurodytomis nuostatomis ne vėliau kaip iki 2017 m. balandžio 1 d. 8. Pagal šį įstatymą apskaičiuojami ir mokami užmokestis už minimalųjį prieigos paketą, užmokestis už naudojimąsi geležinkelių paslaugų įrenginiais, juose esančiais geležinkelio keliais ir šiuose įrenginiuose teikiamomis paslaugomis, taip pat papildomomis ir pagalbinėmis paslaugomis 2017–2018 metų ir vėlesniais tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiais. 9. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos patvirtinti rinkliavų už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas dydžiai mokami ir surenkami pagal šių rinkliavų patvirtinimo metu galiojusią tvarką. 10. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras iki 2016 m. spalio 31 d., Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba – iki 2016 m. lapkričio 4 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ |
|
|
|
|
|
|
24. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Direktyvos 2012/34/ES 56 straipsnio 9 dalį savo sprendimų vykdymą reguliavimo institucija turi užtikrinti tinkamų nuobaudų, įskaitant pinigines baudas, taikymą. Pažymėtina, jog kiek tai susiję su administraciniais nusižengimais, Ryšių reguliavimo tarnybai yra suteikti reikiami įgaliojimai taikyti baudas. Tuo tarpu neaiškumų kyla su ekonominių sankcijų skyrimo ūkio subjektams geležinkelių transporte. Akcentuotina, kad Elektroninių ryšių įstatymo 72- 76 straipsniuose Ryšių reguliavimo tarnybai numatyti įgaliojimai, kiek tai susiję su elektroninių ryšių veikla, t. y. aiškiai reglamentuojama įstatymo laikymosi priežiūros procedūra, ekonominių sankcijų dydis, skyrimo tvarka, vykdymas ir kt. tik tiems ūkio subjektams, kurie nesilaiko vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygų ir t.t. Atsižvelgiant į tai, atkreipiame dėmesį, jog Geležinkelių transporto kodekse Ryšių reguliavimo tarnybai kaip rinkos reguliavimo institucijai nėra suteikiami įgaliojimai taikyti tinkamas nuobaudas (ekonomines sankcijas). |
Pritarti. |
Siūloma Įstatymo projekto 6 straipsniu pildomo Kodekso 71 straipsnį papildyti naujomis 4 ir 5 dalimis ir jas išdėstyti taip: ,,3. Sankcijų skyrimo ūkio subjektams principai: 1) rinkos reguliuotojas ūkio subjektui turi teisę skirti iki 15 000 eurų baudą, o jeigu toks pažeidimas yra trunkamas arba tęstinis – iki 1 500 eurų baudą už kiekvieną pažeidimo vykdymo arba tęsimo dieną; 2) jeigu šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytas pažeidimas yra mažareikšmis, rinkos reguliuotojas turi teisę ūkio subjektui skirti įspėjimą; 3) skiriant ūkio subjektui sankciją atsižvelgiama į pažeidimu padarytos žalos dydį, pažeidimo trukmę, ūkio subjekto atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes; 4) atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektas, padaręs pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms arba padėjo rinkos reguliuotojui tyrimo metu arba atlygino nuostolius arba pašalino padarytą žalą; 5) atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektas trukdė rinkos reguliuotojo įgaliotiems pareigūnams atlikti pareigas arba slėpė padarytą pažeidimą arba tęsė pažeidimą nepaisydamas rinkos reguliuotojo įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus arba pakartotinai per septynerius metus padarė pažeidimą, už kurį ūkio subjektui jau buvo paskirtos šiame Kodekse numatytos sankcijos; 6) už tą patį pažeidimą gali būti skiriama tik viena sankcija; sankcijos skyrimas neatleidžia ūkio subjekto, kuriam paskirta sankcija, nuo rinkos reguliuotojo sprendimo, už kurios nevykdymą paskirta sankcija, vykdymo; 7) už pažeidimą, nuo kurio padarymo dienos praėjo daugiau kaip penkeri metai, sankcija negali būti skiriama; 8) sankcijų dydžio nustatymo ir skyrimo tvarką nustato Vyriausybė. 4. Ūkio subjektui paskirtos sankcijos vykdymas: 1) ūkio subjektas rinkos reguliuotojo paskirtą baudą privalo sumokėti į valstybės biudžetą ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo rinkos reguliuotojo sprendimo skirti ūkio subjektui sankciją gavimo dienos; 2) jeigu yra rašytinis ūkio subjekto prašymas, kad jis dėl objektyvių priežasčių negali sumokėti baudos, rinkos reguliuotojas turi teisę baudos mokėjimo terminą pratęsti trimis mėnesiais; 3) ūkio subjekto nesumokėta bauda išieškomos į valstybės biudžetą; rinkos reguliuotojo sprendimas priverstiniai išieškoti baudą yra vykdomasis dokumentas, kuris pateikiamas vykdyti antstoliui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ne vėliau kaip per vienerius metus nuo rinkos reguliuotojo sprendimo skirti ūkio subjektui sankciją priėmimo dienos; šis terminas pratęsiamas tiek laiko, kiek buvo atidėtas baudos mokėjimas ir sustabdytas baudos priverstinis išieškojimas.“ |
|
|
|
|
|
|
25. Projektas koreguotinas atsižvelgiant į teisės technikos taisykles: 25.1. pavadinime vietoj žodžių „PRIEDO PAPILDYMO“ įrašytini žodžiai „PRIEDO PAKEITIMO“. |
Pritarti. |
Siūloma Įstatymo projekto pavadinimą išdėstyti taip: ,, LIETUVOS RESPUBLIKOS GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO KODEKSO 3, 4, 41, 7, 11, 14, 23, 24, 25, 28, 29 STRAIPSNIŲ, PRIEDO PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO 61, 71 STRAIPSNIAIS, KETVIRTUOJU1 SKIRSNIU ĮSTATYMAS“ |
|
|
|
2 |
|
|
25.2. Projekto 2 straipsnio dėstymo esmę reikėtų išdėstyti taip: „Pakeisti 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:“ |
Pritarti. |
Siūloma Įstatymo projekto 2 straipsnį išdėstyti taip: ,,2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 1
„1) nediskriminacinė Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsteigtų ir saugos sertifikatą įgijusių geležinkelio įmonių (vežėjų) prieiga prie viešosios geležinkelių infrastruktūros, geležinkelių paslaugų įrenginių ir šiuose įrenginiuose teikiamų paslaugų;“. |
|
|
|
2 |
|
|
25.3. 7 straipsniu keičiamo kodekso 14 straipsnio 1 dalies 1 punkte po žodžio ,,straipsnio“ įrašytini žodžiai ,,šios dalies“. |
Pritarti. |
Siūloma Įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo Kodekso 14 straipsnio 1 dalies 1 punktą išdėstyti taip: ,,1. Geležinkelių infrastruktūros objektai yra šie: 1) žemės sklypas, kurį užima bet kuris kitas šio straipsnio šios dalies 2–10 punktuose nurodytas geležinkelių infrastruktūros objektas; <...>“ |
|
|
|
15 |
|
|
25.4. Projekto 15 straipsnio 1 dalyje vietoj skaičiaus „15“ įrašytinas žodis „šio“. |
Pritarti. |
|
|
|
|
|
|
|
26. Svarstytina, ar atsižvelgiant į tai, kad keičiamame kodekse reglamentuojami ne tik visuomeniniai santykiai, susiję su geležinkelių infrastruktūra, bet ir su geležinkelių paslaugų įrenginiais, svarstytina, ar nereikėtų atitinkamai pakeisti ir Geležinkelių transporto kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir taikymo įstatymo 4 straipsnio „Geležinkelių transporto kodekso taikymas“. |
Pritarti. |
Siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir taikymo įstatymo 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,LIETUVOS RESPUBLIKOS GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO KODEKSO PATVIRTINIMO, ĮSIGALIOJIMO IR TAIKYMO ĮSTATYMO IX-2152 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Geležinkelių transporto kodeksas taikomas santykiams, atsirandantiems iš naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra, geležinkelių infrastruktūros valdymo, naudojimo ir disponavimo ja, geležinkelių paslaugų įrenginių valdymo, keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo Lietuvos Respublikos geležinkelių transportu, išskyrus šiame straipsnyje nustatytas išimtis. Kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nurodytiems santykiams taikomi tiek, kiek šis Kodeksas nenustato kitaip.“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. liepos 1 d.“ |
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
Str. |
Str. d. |
P. |
|||||
|
1. |
Ryšių reguliavimo tarnyba, 2016-04-19 |
6 |
3 |
|
„3. Sankcijų skyrimo ūkio
subjektams principai: 2) ūkio subjektui, padariusiam pakartotinį arba sunkų pažeidimą šios dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, rinkos reguliuotojas turi teisę skirti baudą iki 5 procentų bendrųjų metinių pajamų iš geležinkelių transporto veiklos, o jeigu tokios veiklos mastą sunku apskaičiuoti arba neįmanoma, -- iki 145 000 eurų; 3) ūkio subjektui, kuris
nepateikia informacijos šio straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatyta tvarka ir
sąlygomis (neteisingos informacijos pateikimas taip pat laikomas informacijos
nepateikimu), kliudo rinkos reguliuotojo įgaliotiems pareigūnams atlikti
pareigas ar nevykdo rinkos reguliuotojo teisėtų reikalavimų, rinkos
reguliuotojas turi teisę skirti iki 15 000 eurų baudą, o jei toks pažeidimas
yra trunkamas arba tęstinis – iki 1 500 eurų baudą už kiekvieną pažeidimo
vykdymo (tęsimo) dieną; |
Nepritarti. |
RRT siūlymas taikyti ekonomines sankcijas už
geležinkelių transporto veiklos sąlygas nustatančių teisės aktų nesilaikymą, informacijos nepateikimą
ir pan., nepagrįstai išplečia Direktyvos nuostatos perkėlimą į
nacionalinę teisę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad praktikoje nėra buvę
atvejų, kad ūkio subjektai nevykdytų rinkos reguliuotojo sprendimų, todėl
siūlymas taikyti ekonomines sankcijas už geležinkelių transporto veiklos
sąlygas nustatančių teisės aktų nesilaikymą,
informacijos nepateikimą rinkos reguliuotojui yra laikytinas nepagrįsta
priemone, suvaržysiančia ūkio subjektus daugiau, negu to reikia teisinio
reguliavimo tikslams pasiekti. |
|
|
|
|
|
|
„10. Rinkos reguliuotojo
funkcijų finansavimo tvarka: |
Nepritarti. |
Patikslinimui nepritariama ir siūloma numatyti vieną rinkos reguliuotojo finansavimo šaltinį. Kad turi būti vienas finansavimo šaltinis (arba valstybės biudžeto lėšos, arba rinkos dalyvių įmokos) pastabose nurodė ir LR Seimo Teisės departamentas. Papildomai pažymima, kad pritarta geležinkelio įmonių (vežėjų) įmokos skaičiavimo bazės patikslinimui dėl priežasčių, kurias nurodė LG teikdami pasiūlymą dėl šios bazės tikslinimo. |
|
|
Ryšių reguliavimo tarnyba, 2016-05-25 |
6 |
10 |
1 |
„10. Rinkos reguliuotojo funkcijų finansavimo tvarka: 1) rinkos reguliuotojo
funkcijos finansuojamos iš geležinkelio įmonių (vežėjų) mokamų įmokų ir
valstybės biudžeto lėšų. Geležinkelio įmonės (vežėjo) įmoka
apskaičiuojama pagal šios įmonės (vežėjo)
|
Pritarti iš dalies. |
10 dalies 1 punktą išdėstyti taip: „10. Rinkos reguliuotojo funkcijų finansavimo tvarka: 1) rinkos reguliuotojo
funkcijos finansuojamos iš geležinkelio įmonių (vežėjų) |
|
|
|
6 |
10 |
2 |
„2) |
Pritarti. |
|
|
|
|
6 |
10 |
3 |
3) geležinkelio įmonės
(vežėjai) privalo pervesti
|
Pritarti. |
|
|
2. |
Susisiekimo ministerija, 2016-05-25 |
7N |
|
|
Argumentai: 2007 m. birželio 13 d. Europos Komisijos reglamento Nr. 653/2007 dėl Europos bendros saugos sertifikatų ir paraiškų dokumentų pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/49/EB 10 straipsnį formos naudojimo ir dėl saugos sertifikatų, išduodamų pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/14/EB, galiojimo (OL 2007 L 153, p. 9) (toliau – Reglamentas) III priede esančių paraiškų pildymo gairėse nurodyta, kad iš esmės pasikeitus geležinkelio įmonės veiklos rūšiai ir mastui, saugos sertifikatas visiškai arba iš dalies pakeičiamas arba papildomas, todėl būtina pateikti paraišką dėl saugos sertifikato pakeitimo/papildymo. Tuo tarpu kreiptis dėl saugos sertifikato atnaujinimo reikia tik vienu atveju - praėjus 5 metams nuo saugos sertifikato išdavimo. Siekiant užtikrinti tinkamą Reglamento taikymą, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 3-446(1.5 E) ,,Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. sausio 23 d. įsakymo Nr. 3-37 „Dėl Geležinkelio įmonių (vežėjų) ir geležinkelių infrastruktūros valdytojų saugos sertifikavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo” buvo pakeistos Geležinkelio įmonių (vežėjų) ir geležinkelių infrastruktūros valdytojų saugos sertifikavimo taisyklės ir patikslinti saugos sertifikato A ir (ar) saugos sertifikato B dalių (-ies) bei įgaliojimų geležinkelių transporto eismo saugos srityje pakeitimo ir atnaujinimo atvejai, nustatyti saugos sertifikato A ir (ar) saugos sertifikato B dalių (-ies) bei įgaliojimų geležinkelių transporto eismo saugos srityje papildymo atvejai. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės rinkliavų įstatymo 4 straipsnio 1 dalį valstybės rinkliava imama už įstatymuose, Europos Sąjungos reglamentuose ar sprendimuose nustatytas institucijų teikiamas asmenims paslaugas, todėl siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso (toliau – Kodeksas) 11 straipsnio 5 ir 6 dalis ir nustatyti teisinį pagrindą rinkti valstybės rinkliavą už saugos sertifikatų ir įgaliojimų eismo saugos srityje papildymą. Pasiūlymas: Pakeisti Kodekso 11 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,5. Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos priima sprendimus: 1) dėl saugos sertifikatų, nurodytų šio straipsnio 3 dalyje, išdavimo Lietuvos Respublikoje registruotoms geležinkelio įmonėms (vežėjams), taip pat įmonėms, nurodytoms šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje, šių sertifikatų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo, atnaujinimo, papildymo ir pakeitimo; 2) dėl saugos sertifikatų liudijimų, nurodytų šio straipsnio 3 dalies 2 punkte, išdavimo kitų Europos Sąjungos valstybių narių geležinkelio įmonėms (vežėjams), šių liudijimų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo, atnaujinimo, papildymo ir pakeitimo; 3) dėl įgaliojimų geležinkelių transporto eismo saugos srityje suteikimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo, atnaujinimo ir pakeitimo.“ Pakeisti Kodekso 11 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,6. Saugos sertifikatų ir įgaliojimų geležinkelių transporto eismo saugos srityje išdavimo ir suteikimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo, atnaujinimo, papildymo ir pakeitimo tvarką nustato susisiekimo ministras.“ |
Pritarti. |
|
|
|
|
13 |
|
|
Argumentai: 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė (OL 2012 L 343, p. 32) (toliau – Direktyva 2012/34/ES) 38 straipsnyje nustatyta, kad infrastruktūros pajėgumai skiriami pareiškėjams, o ne geležinkelio įmonėms (vežėjams), Direktyvos 2012/34/ES 38 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje numatyta sąlyga, kad jei vykdoma pareiškėjo, kuris nėra geležinkelio įmonė, veiklą pajėgumus naudoja geležinkelio įmonė, tai nėra pajėgumų pardavimas. Be to, pagal Direktyvos 2012/34/ES 38 straipsnio 2 dalį teisė naudotis konkrečiais pajėgumais kaip traukinio linija pareiškėjams gali būti suteikta ne ilgesniam kaip vieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui, todėl naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartis turi būti kasmet sudaroma, o ne atnaujinama, pagal Direktyvos 2012/34/ES 41 straipsnio 1 dalį naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartis turi būti sudaroma dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų panaudojimo, o ne dėl jų skyrimo. Siekiant užtikrinti tinkamą minėtų Direktyvos 2012/34/ES nuostatų įgyvendinimą nacionalinėje teisėje, siūloma patikslinti Kodekso 29 straipsnį.
Pasiūlymas Pakeisti Kodekso 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip: 29 straipsnis. Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimas 1. 2. Viešosios geležinkelių
infrastruktūros pajėgumai
3. 4. Viešosios geležinkelių infrastruktūros
valdytojas ir geležinkelio įmonė (vežėjas) sudaro naudojimosi viešąja
geležinkelio infrastruktūra sutartį vieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio
galiojimo laikotarpiui ir nustato geležinkelio
įmonės (vežėjo) ir
viešosios geležinkelių infrastruktūros
valdytojo teises ir pareigas dėl šio Kodekso 7 straipsnio 1 dalyje nurodytos
Vyriausybės įgaliotos institucijos paskirtų viešosios geležinkelių
infrastruktūros pajėgumų 5. Viešosios geležinkelių infrastruktūros
valdytojas ir 6. Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų
skyrimo principai, paraiškų skirti šiuos pajėgumus (atsisakyti
|
Pritarti iš dalies. |
Kodekso 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip: 29 straipsnis. Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimas 1. 2. Viešosios geležinkelių
infrastruktūros pajėgumai
3. 4. Viešosios geležinkelių infrastruktūros
valdytojas ir geležinkelio įmonė (vežėjas) sudaro naudojimosi viešąja
geležinkelio infrastruktūra sutartį vieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio
galiojimo laikotarpiui ir nustato geležinkelio
įmonės (vežėjo) ir
viešosios geležinkelių infrastruktūros
valdytojo teises ir pareigas dėl šio Kodekso 7 straipsnio 5. 6. Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų
skyrimo principai, paraiškų skirti šiuos pajėgumus (atsisakyti Pasiūlymų pagrindimas |
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:.
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
Str. |
Str. d. |
P. |
|||||
|
1. |
Seimo nariai A.Skardžius, A.Mockus, J.Razma, 2016-05-13 |
1
|
2 |
|
Argumentai: Pagal 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė (OL 2012 L 343, p. 32) (toliau – Direktyva 2012/34/ES), 3 straipsnio 23 punktą pamatinis susitarimas – pagal viešąją ir privatinę teisę sudarytas teisiškai privalomas bendro pobūdžio susitarimas, nustatantis pareiškėjo ir infrastruktūros valdytojo teises ir pareigas dėl infrastruktūros pajėgumų paskirstymo ir mokesčių ėmimo per ilgesnį negu vieną tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpį. Įvertinus minėtą bendrojo susitarimo sampratą ir atsižvelgus į tai, kad pagal Direktyvos 2012/34/ES 7 straipsnio 2 dalį, esant integraliam geležinkelių infrastruktūros valdymo modeliui, viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimą, užmokesčio už minimalų prieigos paketą dydžio nustatymą privalo vykdyti nepriklausomas nuo geležinkelio įmonės (vežėjo) subjektas, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas (AB „Lietuvos geležinkeliai“) bendrojo susitarimo pagal priskirtą kompetenciją sudaryti, taip pat teises bei pareigas dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo per vieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpį naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartyje nurodyti negalės. Dėl šios priežasties tikslintina bendrojo susitarimo samprata ir Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso (toliau – GTK) 29 straipsnio 4 ir 5 dalys, reglamentuojančios naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra ir bendrojo susitarimo sudarymą nustatant, kad bendrasis susitarimas turi būti sudaromas ne su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju, o su viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus skiriančia ir užmokesčio už minimalųjį paketą dydį nustatančia įstaiga (Valstybine geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos). Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo GTK 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Bendrasis susitarimas dėl viešosios
geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo (toliau – bendrasis
susitarimas)
– susitarimas, nustatantis |
Pritarti. |
|
|
|
|
5 |
1 |
|
Argumentai: Siūlomu reglamentavimu sukuriamas teisinis neaiškumas: - neaišku, kokiai Vyriausybės įgaliotai institucijai bus pavestos Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos funkcijos, nurodytos GTK 7 straipsnio 4 dalyje; - neaišku, ar visos GTK 7 straipsnio 4 dalyje numatytos Valstybinės geležinkelio inspekcijos funkcijos bus pavestos Vyriausybės įgaliotai institucijai ir kokia bus šių funkcijų apimtis. Šį neaiškumą panaikina Vyriausybės įgaliotos institucijos ir jai priskiriamų funkcijų nurodymas įstatyme (GTK). Tai ypač svarbu vertinant esminių viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų, kuriuos šiuo metu pagal GTK 7 straipsnio 4 dalies 5 ir 6 punktus, 25 straipsnio 3 dalies ir 29 straipsnio 1 dalį yra pavestos Valstybinei geležinkelio inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos, vykdymo reglamentavimą, būtiną užtikrinant Direktyvos 2012/34/ES 7 straipsnio 2 dalies reikalavimų perkėlimą. Pažymėtina, kad Seimo kanceliarijos Teisės departamentas savo 2016 m. vasario 15 d. išvadoje Nr. XIIP-3979 dėl GTK projekto pažymėjo, kad svarstytina, ar siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo bei aiškumo, visų institucijų (ne tik Susisiekimo ministerijos bei Ryšių reguliavimo tarnybos) funkcijos neturėtų būti apibrėžtos viename teisės akte – GTK. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad siūlomas reglamentavimas prieštarauja kitiems GTK straipsniams (pvz., GTK 29 straipsnio 1 daliai, kur Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos tiesiogiai įvardijama, kaip vykdanti vieną iš esminių geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų (viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimas), ir šiuos nuostatos projektu nesiūloma keisti. Be to, įvertinus tai, kad GTK projekto atitinkamuose straipsniuose (pvz., GTK projekto 9 straipsniu keičiamo GTK 23 straipsnio 2 ir 4 dalys ir kt.) įtvirtina sampratą „Vyriausybės įgaliota institucija“, turint omenyje Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją, o GTK projekto 5 straipsniu keičiamo GTK 7 straipsnio 1 dalyje ir GTK projekto 6 straipsniu keičiamo GTK 7 straipsnio 1 dalyje nurodyti visi trys subjektai plačiąja prasme yra institucijos, siekiant aiškumo tikslinga patikslinti GTK projekto 5 straipsniu keičiamo GTK 7 straipsnio 1 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti GTK projekto 5 straipsniu keičiamo GTK 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Geležinkelių transporto viešąjį administravimą
vykdo Susisiekimo ministerija – Vyriausybės įgaliota institucija,
|
Pritarti. |
|
|
|
|
5 |
4 |
|
Argumentai: Tie patys, kaip ir dėl pasiūlymo pakeisti GTK projekto 5 straipsniu keičiamo GTK 7 straipsnio 1 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti GTK projekto 5 straipsniu keičiamo GTK 7 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Ryšių reguliavimo tarnyba yra geležinkelių
transporto rinkos reguliuotoja (toliau – rinkos reguliuotojas), kuri atlieka
Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto paslaugų rinkos stebėseną,
reguliuoja šio straipsnio 1 dalyje nurodytos |
Pritarti. |
|
|
|
|
5 |
1 |
|
Argumentai: Tie patys, kaip ir dėl pasiūlymo pakeisti GTK projekto 5 straipsniu keičiamo GTK 7 straipsnio 1 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti GTK projekto 5 straipsniu keičiamo GTK 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Geležinkelių transporto viešąjį administravimą
vykdo Susiekimo ministerija – Vyriausybės įgaliota institucija, |
Pritarti. |
|
|
|
|
5 |
3 |
|
Argumentai: Tie patys, kaip ir dėl pasiūlymo pakeisti GTK projekto 5 straipsniu keičiamo GTK 7 straipsnio 1 dalį.
Pasiūlymas: Palikti galiojančią GTK 7 straipsnio 3 dalies redakciją, tačiau patikslinti šios dalies 6 punktą: „3. Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos: 1) įgyvendina geležinkelių transporto politiką; 2) prižiūri, kaip juridiniai ir fiziniai asmenys laikosi Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, kitų teisės aktų, reglamentuojančių geležinkelių transporto eismo saugos klausimus, reikalavimų; 3) išduoda geležinkelio įmonės (vežėjo) licencijas, prižiūri, kaip laikomasi licencijuojamos veiklos sąlygų, prireikus sustabdo ir panaikina šių licencijų galiojimą; 4) išduoda saugos sertifikatus, suteikia įgaliojimus geležinkelių transporto eismo saugos srityje; 5) skiria viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus geležinkelio įmonėms (vežėjams); 6) nustato
|
Pritarti. |
|
|
|
|
5 |
4 |
|
Argumentai: Tie patys, kaip ir dėl pasiūlymo pakeisti GTK projekto 5 straipsniu keičiamo GTK 7 straipsnio 1 dalį.
Pasiūlymas: Pakeisti GTK projekto 5 straipsniu keičiamo GTK 7 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Ryšių reguliavimo
tarnyba yra geležinkelių transporto rinkos reguliuotoja (toliau – rinkos
reguliuotojas), kuri atlieka Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto
paslaugų rinkos stebėseną, reguliuoja šio straipsnio 1 dalyje nurodytos |
Pritarti. |
|
|
|
|
6 |
6 |
1 |
Argumentai: Tie patys, kaip ir dėl pasiūlymo pakeisti GTK projekto 5 straipsniu keičiamo GTK 7 straipsnio 4 dalį.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 6 straipsniu GTK papildomo 71 straipsniu 6 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) rinkos reguliuotojas turi teisę gauti iš
viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių paslaugų
įrenginių operatorių, geležinkelio įmonių (vežėjų), šio Kodekso 7 straipsnio |
Pritarti. |
|
|
|
|
6 |
8 |
|
Argumentai: Pagal GTK projekto 6 straipsniu Kodeksą papildančio 71 straipsnio 8 dalyje numatytą reglamentavimą neaišku, kokiais kriterijais vadovaujantis bus identifikuojamos pajamos, nurodytos GTK projekto 6 straipsniu GTK papildančio 71 straipsnio 8 dalies 1 punkte: ar jos apima ir tas pajamas, kurios gaunamos minėtas paslaugas teikiant už Lietuvos ribų, kadangi paslaugos teikimas nesibaigia pasienyje su užsienio valstybe; taip pat neaišku, kokiu būdu bus identifikuojamos kitų Europos Sąjungos valstybių narių geležinkelio įmonių (vežėjų) pajamos, įvertinus tai, kad didžiąją dalį šių keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugų teikimo pajamų jos gauna už Lietuvos ribų. Nenustačius keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugų teikimo pajamų identifikavimo kriterijų, sukuriamas reglamentavimas, kuris galimai diskriminuos Lietuvos geležinkelio įmones (vežėjus) kitų Europos Sąjungos geležinkelio įmonių (vežėjų) atžvilgiu. Be to, galimi atvejai, kai geležinkelio įmonės (vežėjai) krovinius veža savo reikmėms, naudodamosi viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais, vadinasi, iš šios veiklos keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugų teikimo pajamų negauna, todėl tokiais atvejais įmokų rinkos reguliuotojui tokios geležinkelio įmonės (vežėjai) nemokės, kas vertintina, kaip nepagrįstai neteisinga geležinkelio įmonių (vežėjų), kurios keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugų teikimo pajamas gauna, atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad geležinkelio įmonės (vežėjai) teikia įvairias paslaugas, kurios nebūtinai yra keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimas geležinkelių transportu, tačiau su tuo gali būti susijusios (pvz., ekspedijavimas, krova, tuščių vagonų vežimas, krovinių saugojimas ir pan.), todėl praktikoje įgyvendinant aptariamas GTK projekto nuostatas, visada kiltų neaiškumai, nuo kokių geležinkelio įmonės (vežėjo) pajamų skaičiuoti geležinkelio įmonės (vežėjo) įmokas, mokėtinas rinkos reguliuotojui. Įvertinus nurodytus neaiškumus, geležinkelio įmonių (vežėjų) įmokai nustatyti siūloma pasirinkti kitą bazę (kriterijų), t.y., prekinių ir keleivinių traukinių tonkilometrius bruto Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto tinkle. Šis rodiklis yra viešai prieinamas, jis naudojamas užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžiui nustatyti, be to, prireikus, šio rodiklio duomenis rinkos reguliuotojo nurodymu gali būti įpareigotos pateikti geležinkelio įmonės (vežėjai) ar viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas. GTK projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „Ryšių reguliavimo tarnyba numato steigti geležinkelių transporto rinkos reguliavimo struktūrinį padalinį, kurį sudarytų 5 pareigybės. Šio padalinio veiklos finansavimui per metus (įskaitant 5 proc. papildomas būtinąsias darbo užmokesčio sąnaudas horizontalioms funkcijoms vykdyti) reikės 187,5 tūkst. eurų, iš jų: 175,9 tūkst. eurų išlaidoms ir 1,6 tūkst. eurų turtui įsigyti“. Įvertinus tai, kad rinkos reguliuotojo reguliuojamų subjektų ratas yra nedidelis (viena veiklą vykdanti geležinkelio įmonė (vežėjas), taip pat tai, kad dabartinis rinkos reguliuotojas (Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba) iki šiol nėra gavusi jo kompetencijai priskirto skundo, nėra pagrindžiamų priežasčių, kodėl rinkos reguliuotojas (Ryšių reguliavimo tarnyba) rinkos reguliuotojo funkcijoms vykdyti turėtų steigti 5 etatus. Atsižvelgus į šį nepagrįstumą, siūlomas rinkos reguliuotojui mokamos įmokos dydis (4 eurai už 1 milijoną tonkilometrių bruto) apytiksliai užtikrintų rinkos reguliuotojui apie 106 tūkst. eurų finansavimą per metus (atitinkamai leistų steigti 2–3 etatus rinkos reguliuotojui vykdyti). Manytina, kad siūlomas rinkos reguliuotojo finansavimas leistų rinkos reguliuotojui vykdyti Direktyvoje 2012/34/ES numatytas funkcijas bei pernelyg nedidintų finansinės naštos geležinkelių ūkio subjektams, kurie privalės šį finansavimą užtikrinti. Prireikus, ateityje pasikeitus situacijai geležinkelių transporto rinkoje (t.y., atsiradus naujiems šios rinkos dalyviams) ir atitinkamai padidėjus rinkos reguliuotojo darbui, būtų galima svarstyti siūlomos rinkos reguliuotojo finansavimo padidinimo klausimą.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 6 straipsniu GTK papildomo 71 straipsniu 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Rinkos reguliuotojo funkcijų finansavimo tvarka: 1) rinkos reguliuotojo
funkcijos finansuojamos iš geležinkelio įmonių (vežėjų) mokamų įmokų
2) rinkos
reguliuotojas apskaičiuoja šios dalies 1 punkte nurodytas įmokas už
kiekvieną ketvirtį ir per vieną mėnesį pasibaigus ketvirčiui 3) geležinkelio įmonės
(vežėjai) privalo pervesti 4) geležinkelio įmonėms
(vežėjams), laiku nesumokėjusioms šios dalies 3 punkte nurodytos 5) rinkos reguliuotojas pagal šią dalį gautas įmokas privalo įmokėti į valstybės biudžetą ir tvarkyti Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka; 6) geležinkelio įmonių (vežėjų) sumokėtos įmokos naudojamos tik rinkos reguliuotojo funkcijoms finansuoti.“ |
Pritarti. |
Svarstymo komitete metu nuspręsta įmokos dydį nustatyti 5 (vietoj 4) eur eurai už vieną milijoną tonkilometrių bruto, įmokos dydį, skaičiuojant pagal įmonės praėjusių metų (vietoj ketvirčio) faktinę darbo apimtį. Atitinkamai patikslinti 10 dalies 3 punktą: „3) geležinkelio įmonės (vežėjai) privalo pervesti
po ketvirtadalį šios dalies 2 punkte nurodytos einamųjų metų įmokos
sumos į rinkos reguliuotojo sąskaitą
|
|
|
|
9 |
13 |
|
Argumentai: Pagal reglamentavimo turinį Direktyvos 2012/34/ES 30 straipsnio ir V priedo nuostatos, reglamentuojančios viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutarties sudarymą, nuostatos yra susijusios su viešosios geležinkelių infrastruktūros finansavimu, o ne vien tik su užmokesčio už minimalų prieigos paketą nustatymą. Be to, aptariamos nuostatos savo turiniu yra įstatymo, o ne Vyriausybės nutarimo reglamentavimo dalyku. Atsižvelgus į tai, Direktyvos 2012/34/ES 30 straipsnio ir V priedo nuostatos turi būti įtvirtintos GTK. Be to, Įstatymo projekte siūloma atsisakyti GTK 23 straipsnio 8 dalyje numatytos nuostatos, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutartyje nustatomų priemonių įgyvendinimas užtikrinamas valstybės biudžeto lėšomis, sukuria teisinį neaiškumą ir netikrumą: - neaišku, ar tokį finansavimą nustatys Vyriausybė tvirtindama užmokesčio už minimalų prieigos paketą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką; - Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad valstybės biudžeto asignavimai gali būti skiriami subjektams, kuriems galimybė biudžeto lėšas gauti numatyta jų veiklos sritį reglamentuojančiuose įstatymuose. Neįtraukus į GTK aiškaus reglamentavimo, sukuriamas teisinis netikrumas, nes kyla rizika, kad aptariamo valstybės biudžeto finansavimo viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas gali negauti, nes tam nebus teisinio pagrindo. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamo GTK 23 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip: „13. 1) viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutarties taikymo sritis, susijusi su viešąja geležinkelių infrastruktūra ir geležinkelių paslaugų įrenginiais, nurodytais Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse ir valdomais viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, ir apimanti visus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo aspektus, įskaitant jau eksploatuojamos viešosios geležinkelių infrastruktūros techninę priežiūrą ir atnaujinimą (prireikus – ir naujos viešosios geležinkelių infrastruktūros statybą); 2) skiriamų valstybės biudžeto lėšų paskirstymo struktūra, pagal kurią skirstomos lėšos už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas (minimalųjį prieigos paketą, geležinkelių paslaugų įrenginiuose teikiamas ir šio Kodekso 303 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas paslaugas), viešosios geležinkelių infrastruktūros techninę priežiūrą bei atnaujinimą ir už tai, kad būtų atlikti uždelsti viešosios geležinkelių infrastruktūros techninės priežiūros ir atnaujinimo darbai (prireikus, gali būti įtraukta skiriamų valstybės biudžeto lėšų paskirstymo naujai viešajai geležinkelių infrastruktūrai struktūra); 3) į viešosios geležinkelių infrastruktūros naudotojus orientuoti veiklos tikslai, pateikti kaip rodikliai ir kokybės kriterijai, apimantys, pavyzdžiui, tokius elementus: traukinių eksploatavimo charakteristikos (pavyzdžiui, traukinių greitis geležinkelių linijose, patikimumas, klientų pasitenkinimas), geležinkelių tinklo pajėgumas, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklos apimtis, geležinkelių transporto eismo saugos lygis, aplinkos apsauga; 4) techninės priežiūros darbų, kurie dėl lėšų stokos gali būti neatlikti, kiekį ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo turtą, kuris bus nenaudojamas ar naudojamas iš dalies, ir tai turės įtakos viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo finansiniams rezultatams; 5) priemones viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo išlaidoms mažinti; 6) viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo pareigas teikti ataskaitas (ataskaitų turinys ir jų teikimo dažnumas), įskaitant informaciją, kurią reikia skelbti kasmet; 7) sutartą viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutarties galiojimo trukmę, kuri turi sutapti ir būti suderinta su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo strateginio veiklos plano, teisės aktuose nustatytą viešosios geležinkelių infrastruktūros apmokestinimo sistemą ir reikalavimus; 8) taisykles, pagal kurias būtų priimami sprendimai, esant dideliems viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo sutrikimams ir įvykus geležinkelių transporto katastrofoms, geležinkelių transporto eismo įvykiams ar geležinkelių transporto riktams, įskaitant šių įvykių padarinių likvidavimo planus, viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutarties nutraukimo prieš terminą ir viešosios geležinkelių infrastruktūros naudotojų informavimo laiku taisykles; 9) taisomąsias priemones, kurių reikia imtis, jeigu kuri nors iš viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutarties šalių pažeidžia savo sutartinius įsipareigojimus arba išskirtinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su valstybės finansavimo neskyrimu ar nepakankamu skyrimu (tai apima naujų derybų dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo sutarties ir šios sutarties nutraukimo prieš terminą sąlygas ir tvarką).“ |
Pritarti. |
|
|
|
|
9 |
14N |
|
Argumentai: Būtina į GTK perkelti Direktyvos 2012/34/ES 30 straipsnio 5 dalies nuostatą, susijusią su pasiūlymu pakeisti Įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamo GTK 23 straipsnio 8 dalį. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamo GTK 23 straipsnį nauja 14 dalimi ir ją išdėstyti taip: „14. Viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo sutarties sąlygos ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos įsipareigojimai dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui pagal viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutartį skiriamo valstybės biudžeto finansavimo privalo galioti visą laikotarpį, nurodytą šio straipsnio 13 dalyje.“ |
Pritarti. |
|
|
|
|
9 |
15N |
|
Argumentai: Būtina į GTK perkelti Direktyvos 2012/34/ES 30 straipsnio 6 dalies nuostatą, susijusią su pasiūlymu pakeisti Įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamo GTK 23 straipsnio 8 dalį.
Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamo GTK 23 straipsnį nauja 15 dalimi ir ją išdėstyti taip: „15. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas per 5 (penkias) darbo dienas nuo kreipimosi į juos dienos privalo pareiškėjams ir pateikusiems prašymą potencialiems pareiškėjams pateikti informaciją dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutarties. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas savo interneto svetainėse skelbia viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutarties projektą ir nurodo per kokį terminą galima pareikšti nuomonę dėl šios sutarties turinio. Pasirašyta viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo sutartis skelbiama Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo interneto svetainėse per 1 (vieną) mėnesį nuo šios sutarties pasirašymo dienos.“ |
Pritarti. |
|
|
|
|
9 |
16N |
|
Argumentai: Būtina perkelti Direktyvos 2012/34/ES 9 straipsnio 4 dalies nuostatas, kurios susijusios su šios direktyvos 30 straipsnio ir V priedo nuostatomis, reglamentuojančiomis viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutartį, kurias siūloma perkelti aukščiau nurodytu pasiūlymu pakeisti Įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamo GTK 23 straipsnio 8 dalį. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamo GTK 23 straipsnį nauja 16 dalimi ir ją išdėstyti taip: „16. Šio straipsnio 13 dalyje nurodytoje sutartyje numatomas valstybės biudžeto finansavimas turi būti pakankamas, kad, esant įprastoms verslo sąlygoms, per laikotarpį, neviršijantį 5 (penkerių) metų, bus išlaikytas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo pajamų (gautų iš užmokesčio, papildomų pajamų iš kitos komercinės veiklos, negrąžinamų pajamų iš privačių šaltinių ir valstybės biudžeto lėšų) ir sąnaudų balansas.“ Buvusią Įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamo GTK 23 straipsnio 9 dalį laikyti 17 dalimi. |
Pritarti. |
|
|
|
|
10 |
|
5 |
Argumentai: Pagal Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo GTK 3 straipsnio 29 punktą minimalus prieigos paketas – paslaugos, kurias sudaro prašymų skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus tvarkymas; teisės naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra pagal paskirtus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, taip pat iešmais, elektros energijos tiekimo įrenginiais traukos srovei užtikrinti tuo atveju, kai yra tokie įrenginiai, suteikimas; traukinių eismo valdymas, kuris apima ir signalizavimą, reguliavimą, traukinių eismo tvarkymą; informacijos apie traukinių judėjimą, taip pat visos kitos informacijos, reikalingos norint pradėti teikti paslaugą arba paslaugai, kuriai buvo skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai, teikti, perdavimas ir teikimas. Atsižvelgus į šią sampratą, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas teikia tik dalį šių paslaugų, kitą dalį – nepriklausomas subjektas, kuriam pavestos esminių viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų vykdymas (šiuo metu Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos). Dėl šios priežasties tikslintinas įstatymo projekto 10 straipsniu keičiamo GTK 24 straipsnio 5 punktas. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 10 straipsniu keičiamo GTK 24 straipsnio 5 punktą iš jį išdėstyti taip: „5) teikti minimalųjį prieigos paketą sudarančias paslaugas, kurių teikimas šiuo Kodeksu nepriskirtas šio Kodekso 7 straipsnio 3 dalyje nurodytai įstaigai;“. |
Pritarti. |
|
|
|
|
10 |
|
6 |
Argumentai: Tie patys, kaip ir dėl pasiūlymo pakeisti GTK projekto 5 straipsniu keičiamo GTK 7 straipsnio 1 dalį.
Pasiūlymas: Pakeisti GTK projekto 10 straipsniu keičiamo GTK 24 straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) atlikti paraiškų skirti viešosios geležinkelių
infrastruktūros pajėgumus naudotis geležinkelio įmonėms (vežėjams) techninį
vertinimą ir pateikti išvadas šio Kodekso 7 straipsnio
|
Pritarti. |
|
|
|
|
10 |
|
8 |
Argumentai: Teisingumo ministerija ir Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos savo išvadose GTK projektui išreiškė abejones dėl GTK projekto nuostatų, reglamentuojančių užmokesčių už minimalų prieigos paketą surinkimą, pagrįstumo: - Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, išnagrinėjęs Direktyvos 2012/34/ES reikalavimus dėl užmokesčių už minimalų prieigos paketą surinkimą, pažymėjo, kad „geležinkelio paslaugas teikianti įmonė negalėtų būti paskirta atsakinga už sprendimų dėl mokesčių dydžių nustatymą ir sprendimų dėl mokesčių surinkimo priėmimą, tačiau tai nereiškia, kad tokia įmonė negalėtų faktiškai atlikti mokesčių surinkimą (nepriimant su tuo susijusių jokių sprendimų). Dėl šios priežasties manome, kad už mokesčių surinkimą atsakingas subjektas iš esmės galėtų būti ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas“; - Teisingumo ministerija pažymėjo, kad „iš esmės keltinas klausimas dėl rinkliavos už minimalų prieigos paketą surinkimo funkcijos priskyrimo Valstybinei geležinkelio inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos tikslingumo, pastebint, jog šiuo atveju valstybės institucijai būtų pavedamas ūkio subjektui – akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ – skirto atlyginimo administravimas, nors iš Direktyvos 2012/34/ES tokios nuostatos neišplaukia“. Minėtų Teisingumo ministerijos ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos abejonių nepanaikina ir GTK projekto patikslinimas numatant, kad užmokestį už minimalų prieigos paketą renka Vyriausybės įgaliota institucija. Priešingai, tokiu reglamentavimu sukuriamas teisinis neaiškumas (neaiškus užmokesčio už minimalų prieigos paketą mokėjimo mechanizmas, šio užmokesčio lėšų statusas: koks bus šių lėšų surinkimo teisinis mechanizmas, įvertinus tai, kad toks mechanizmas neturi praktinių pavyzdžių, kadangi Vyriausybės įgaliota institucija surinks kitam subjektui skirtas lėšas, kurių ji negalės naudoti savo reikmėms, nes pagal Direktyvos 2012/34/ES 31 straipsnio 1 dalį rinkliavos už minimalų prieigos paketą turi būti naudojamos tik geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklai finansuoti, koks finansinis dokumentas bus pagrindu pervesti šias lėšas Vyriausybės įgaliotai institucijai, o iš jos – viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui, kas ir kokiu pagrindu dengs lėšų pervedimo išlaidas ir pan., kas išrašys sąskaitą užmokesčiui už minimalų prieigos paketą sumokėti, kai paslaugas geležinkelio įmonei (vežėjui) teiks viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, o užmokestis už minimalųjį prieigos paketą bus mokama Vyriausybės įgaliotai įtaigai; kas ir kokia tvarka mokės pridėtinės vertės mokestį ir kiti neaiškumai). Atsižvelgus į tai, tikslinga numatyti reglamentavimą šį užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą surinkimo mechanizmą, patikslintą pagal minėtas Teisingumo ministerijos ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pastabas: Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos užmokestį už minimalųjį prieigos paketą apskaičiuotų ir priimtų sprendimą dėl užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą surinkimo, o viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas jį surinktų. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 10 straipsniu keičiamo GTK 24 straipsnio 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) pateikti šio Kodekso 7 straipsnio |
Pritarti. |
|
|
|
|
10 |
|
9N |
Argumentai: Tie patys, kaip ir dėl pasiūlymo pakeisti Įstatymo projekto 10 straipsniu keičiamo GTK 24 straipsnio 8 punktą.
Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 10 straipsniu keičiamą GTK 24 straipsnį nauju 9 punktu ir jį išdėstyti taip: „9) vadovaujantis šio Kodekso 7 straipsnio 3 dalyje nurodytos įstaigos priimtu sprendimu rinkti užmokestį už minimalų prieigos paketą“. Atitinkamai GTK projekto 10 straipsniu keičiamo GTK 24 straipsnio 9 punktą laikyti 10 punktu. Buvusį Įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamo GTK 23 straipsnio 9 punktą laikyti 10 punktu. |
Pritarti. |
|
|
|
|
11 |
7 |
|
Argumentai: Tie patys argumentai, kaip ir dėl pasiūlymo pakeisti Įstatymo projekto 10 straipsniu keičiamo GTK 24 straipsnio 8 punktą. Pasiūlymas: Pakeisti GTK projekto 11 straipsniu keičiamo GTK 25 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.
Užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydį
nustato ir konkrečios geležinkelio įmonės (vežėjo) mokėtino užmokesčio už
minimalųjį prieigos paketą dydį apskaičiuoja, sprendimą dėl užmokesčio už
minimalų prieigos paketą surinkimo priima |
Pritarti. |
|
|
|
|
11 |
8 |
|
Argumentai: Tie patys argumentai, kaip ir dėl pasiūlymo pakeisti Įstatymo projekto 10 straipsniu keičiamo GTK 24 straipsnio 8 punktą. Pasiūlymas: Pripažinti netekusia galios Įstatymo projekto 11 straipsniu keičiamo GTK 25 straipsnio 8 dalį: „ |
Pritarti. |
|
|
|
|
11 |
8N |
|
Argumentai: Direktyvos 31 straipsnio 2 dalis nustato, kad infrastruktūros valdytojas privalo įrodyti geležinkelio įmonėms (vežėjams), kad geležinkelių infrastruktūros mokestis, kurį geležinkelio įmonė (vežėjas) turi sumokėti pagal pateiktas sąskaitas, atitinka metodologiją, taisykles ir tam tikrais atvejais tinklo nuostatuose nustatytas skaičiavimo sistemas. Atsižvelgus į Direktyvos 2012/34/ES 7 straipsnio 2 dalies reikalavimus dėl esminių geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų vykdymo, minėtas Direktyvos 2012/34/ES 31 straipsnio 2 dalies nuostatos turi būti priskirtos užmokestį už minimalų prieigos paketą nustatančiai įstaigai (Valstybinei geležinkelio inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos).
Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 11 straipsniu keičiamą GTK 25 straipsnį nauja 8 dalimi ir ją išdėstyti taip: „8. Šio Kodekso 7 straipsnio 3 dalyje nurodyta įstaiga privalo įrodyti geležinkelio įmonei (vežėjui), kad užmokestis už minimalų prieigos paketą, kurį geležinkelio įmonė (vežėjas) turi sumokėti pagal pateiktas sąskaitas, atitinka šio straipsnio 2 dalyje nurodytas taisykles ir Tinklo nuostatus, jeigu informacija apie šias taisykles Tinklo nuostatuose buvo nurodyta.“ |
Pritarti. |
|
|
|
|
12 |
3 |
|
Argumentai: GTK 28 straipsnio 3 dalis nustato įmonių, kurios manevruoja ir važiuoja į geležinkelių infrastruktūros objektų statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ir iš jos, naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sąlygas: turėti saugos sertifikatą ir GTK nustatyta tvarka būti apsidraudusioms civilinės atsakomybės draudimu. Tačiau aptariamų įmonių veiklos pobūdis viešojoje geležinkelių infrastruktūroje skiriasi: - įmonės, kurios manevruoja, nevažiuoja į pagrindines geležinkelio linijas, todėl negauna minimalųjį prieigos paketą sudarančių paslaugų, o naudojasi geležinkelių paslaugų įrenginiais (taip pat ir viešajai geležinkelių infrastruktūrai priklausančiais geležinkelių paslaugų įrenginiais – kaupiamaisiais kelynais, traukinių formavimo ir manevravimo įrenginiais, krovinių terminalais ir kitais įrenginiais), kurie nurodyti ir jų naudojimosi sąlygos nustatytos Įstatymo projekto 11 straipsniu papildomo GTK ketvirtajame1 skirsnyje; - įmonės, kurios važiuoja į geležinkelių infrastruktūros objektų statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ir iš jos, kaip ir geležinkelio įmonės (vežėjai), naudojasi pagrindinėmis geležinkelio linijomis. Atsižvelgus į nurodytų įmonių praktinį naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra ir siekiant suderinti GTK nuostatas, reglamentuojančias naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sąlygas, su nauju Įstatymo projektu siūlomu naudojimosi geležinkelių paslaugų įrenginiais reglamentavimu, tikslinga GTK 28 straipsnio 3 dalyje numatytas įmones išskirti ir nustatyti joms skirtingas naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sąlygas. t.y.: - įmonių, kurios manevruoja, teisę naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra, susieti tik su prieigos prie geležinkelių paslaugų įrenginiais ir juose teikiamomis paslaugomis užtikrinimu, t.y. įmonės turės tiesioginius santykius su geležinkelių paslaugų įrenginio valdytojais (tais atvejais, kai paslaugų įrenginiai priklauso viešajai geležinkelių infrastruktūrai – su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju), atitinkančius Kodekso ketvirtojo1 skirsnio reikalavimus. Taip pat, siekiant eliminuoti ar minimizuoti galimos žalos viešajai geležinkelių infrastuktūrai atsiradimo riziką, tikslinga įmonėms, kurios manevruoja, taikyti šiuo metu GTK 28 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus: turėti saugos sertifikatą ir būti apsidraudus civilinės atsakomybės draudimu; - įmonių, kurios važiuoja į geležinkelių infrastruktūros objektų statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ir iš jos, naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sąlygas nustatyti tokias pačias, kaip, kad jos GTK 28 straipsnio 1 dalimi, 25 ir 29 straipsniais nustatytos geležinkelio įmonėms (vežėjams), išskyrus reikalavimą turėti geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją. Šis reglamentavimas užtikrina maksimaliai ekonomišką ir saugų viešosios geležinkelių infrastruktūros naudojimą.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 12 straipsniu keičiamo GTK 28 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. |
Pritarti. |
|
|
|
|
13 |
1 |
|
Argumentai: Atsižvelgus į tai, kad Lietuvoje viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus paskirto ne viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, o šiuos pajėgumus skirianti įstaiga, naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartis turi būti sudaroma ne dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo, o dėl šių pajėgumų naudojimo. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 13 straipsniu keičiamo GTK 29 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Viešosios geležinkelių infrastruktūros
valdytojas ir geležinkelio įmonė (vežėjas) sudaro naudojimosi viešąja
geležinkelio infrastruktūra sutartį vieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio
galiojimo laikotarpiui ir nustato geležinkelio įmonės (vežėjo) ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo
teises ir pareigas dėl šio Kodekso 7 straipsnio 3 dalyje nurodytos
įstaigos paskirtų pajėgumų |
Pritarti. |
|
|
|
|
13 |
2 |
|
Argumentai: Argumentai tie patys, kaip ir dėl pasiūlymo pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo GTK 3 straipsnio 2 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 12 straipsniu keičiamo GTK 29 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. |
Pritarti. |
|
|
|
|
16 |
3 |
|
Argumentai: Siekiant užtikrinti finansinių duomenų patikimumą, jų palyginamumą su kitais periodais, bet kokie apskaitos pakeitimai turi būti daromi nuo atitinkamų finansinių metų pradžios. Atitinkamai nuostatų, sąlygosiančių struktūrinius integralios įmonės pertvarkymus, įgyvendinimui turi būti nustatytas pereinamasis laikotarpis. Atsižvelgus į tai, GTK projekte turi būti nustatytas pereinamasis laikotarpis, būtinas pasirengti ir įgyvendinti reikalavimus dėl atskiros geležinkelių paslaugų įrenginių valdymo ir šio valdymo apskaitos. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 16 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Šio įstatymo 3
straipsnio 2 dalis ir 14 straipsniu papildomo Lietuvos Respublikos
geležinkelių transporto kodekso 302 straipsnio 3, 4, 5 ir
6 |
Pritarti. |
|
|
|
|
16 |
8 |
|
Argumentai: Šiuo metu užmokesčiai už naudojimąsi geležinkelių paslaugų įrenginiais, juose esančiais geležinkelio keliais ir šiuose įrenginiuose teikiamomis paslaugomis yra susiję su rinkliavomis už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas. Įvertinus tai, u turi būti susiejamas ir užmokesčių už naudojimąsi geležinkelių paslaugų įrenginiais, juose esančiais geležinkelio keliais ir šiuose įrenginiuose teikiamomis paslaugomis, taip pat papildomomis ir pagalbinėmis paslaugomis apskaičiavimas ir surinkimas. Be to, pereinamasis laikotarpis būtinas ir dėl tų geležinkelių paslaugų įrenginių, kurie nėra viešosios geležinkelių infrastruktūros objektai, o Įstatyme numatytas reglamentavimas dėl šių įrenginių apmokestinimo yra visiškai naujas. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 16 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Pagal šį įstatymą apskaičiuojam |
Pritarti. |
|
6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
Str. |
Str. d. |
P. |
|||||
|
1. |
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2016-03-24 |
|
|
|
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 3, 4, 41, 7, 14, 23, 24, 25, 28, 29 straipsnių pakeitimo, Kodekso papildymo 61, 71 straipsniais, ketvirtuoju1 skirsniu ir priedo papildymo įstatymo projektui Nr. XIIP-3979ES ir siūlyti pagrindiniam komitetui šį projektą tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė, ir šiuos komiteto pasiūlymus: |
Pritarti. |
|
|
|
|
5 |
|
|
Argumentai: Projekto 5 straipsniu keičiamo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad geležinkelių transporto viešąjį administravimą vykdo Susisiekimo ministerija, Vyriausybės įgaliota institucija ir Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, tačiau projektu keičiamo kodekso 7 straipsnyje siūloma atsisakyti detalaus Susisiekimo ministerijos funkcijų reglamentavimo, be to, iš šio straipsnio nuostatų nėra aišku, kokias konkrečiai funkcijas vykdytų Vyriausybės įgaliota institucija. Ryšių reguliavimo tarnybos funkcijos projektu siūloma apibrėžti tiek keičiamo kodekso 7 straipsnyje, tiek kituose keičiamo kodekso straipsniuose. Netikslinga vienų geležinkelių transporto viešąjį administravimą vykdančių institucijų funkcijas apibrėžti keičiamame kodekse, o kitų - poįstatyminiuose teisės aktuose. Pasiūlymas: Tikslinti projekto 5 straipsniu keičiamo kodekso 7 straipsnio ir kitų projekto straipsnių nuostatas taip, kad viename teisės akte – keičiamame kodekse būtų aiškiai apibrėžtos Susisiekimo ministerijos, Vyriausybės įgaliotos institucijos ir Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos funkcijos, vykdant geležinkelių transporto viešąjį administravimą.
|
Pritarti. |
Įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamas Kodekso 7 straipsnis patikslintas, nurodant konkrečias valstybės institucijas ir jų funkcijas.
|
|
|
|
6 |
|
|
Argumentai: Projekto 6 straipsniu pildomo kodekso 71 straipsnio 8 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad rinkos reguliuotojo funkcijos būtų finansuojamos iš geležinkelio įmonių (vežėjų) mokamų įmokų ir kitų valstybės biudžeto lėšų, jeigu nustatytų įmokų nepakanka. Tokia projekto nuostata tikslintina, nes: 1. siūlymas rinkos reguliuotojo funkcijas finansuoti iš geležinkelio įmonių (vežėjų) mokamų įmokų kelia abejonių, ar bus užtikrinamas Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktu įtvirtintas objektyvumo principo įgyvendinimas; 2. pažymėtina, kad Seimo Valdyba 2015 m. kovo 25 d. sprendimu SV-S-981 pasiūlė Vyriausybei parengti ir pateikti Viešojo administravimo įstatymo pakeitimo ar kito įstatymo projektą, reglamentuojantį bendrąsias nuostatas dėl ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių viešojo administravimo subjektų veiklos finansavimo iš prižiūrimų ūkio subjektų mokamų įmokų, t.y. pasiūlyta įstatymu įtvirtinti bendruosius principus, kuriais remiantis ūkio subjektai gali būti papildomai apmokestinti už savo priežiūrą. 3. iš siūlomos nuostatos nėra aiškus valstybės biudžeto lėšų skyrimo mechanizmas. Pasiūlymas: Projekto 6 straipsniu pildomo kodekso 71 straipsnio 8 dalies 1 punktas tikslintinas atsižvelgiant į nurodytus argumentus. |
Pritarti. |
Įstatymo projekto nuostata patikslinta (6 str. 10 d.). Be to: Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio „Viešojo administravimo principai“ 2 punkte įtvirtintas objektyvumo principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. Pažymėtina, kad rinkos reguliuotojų funkcijų finansavimo iš reguliuojamų ūkio subjektų mokamų įmokų praktika yra taikoma tiek Lietuvoje (pagal šį modelį finansuojamos tokios institucijos, kaip Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, Lietuvos radijo ir televizijos komisija, Lietuvos bankas ir kt.), tiek kitose ES valstybėse. Šis finansavimo modelis atitinka Direktyvos 2012/34/ES nuostatas (jos preambulės konstatuojamosios dalies 77 pastraipos nuostata leidžia numatyti geležinkelių transporto rinkos reguliuotojo finansavimą tiek valstybės biudžeto, tiek geležinkelių transporto rinkos dalyvių įmokų, siekiant, kad būtų skiriamas tinkamas finansavimas, užtikrinantis geležinkelių transporto rinkos reguliuotojo nepriklausomumą).
|
7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai.
7.2. Pasiūlymai:
8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
9. Komiteto paskirti pranešėjai: A.Mockus.
10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.
PRIDEDAMA: komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis