LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 315
STENOGRAMA
2019 m. liepos 23 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
J. LIESYS ir A. NEKROŠIUS
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF*). Gerbiami kolegos, pradedame vakarinį posėdį. Registruojamės.
Dėkoju. Užsiregistravo 61 Seimo narys.
14.01 val.
Informaciniai pranešimai
Norėčiau perskaityti keletą pareiškimų. Tai Seimo posėdžių sekretoriatui, frakcijos „Tvarka ir teisingumas (Suvereni Lietuva)“ seniūnui R. Žemaitaičiui. „Informuoju, kad nuo 2019 m. liepos 23 d. išeinu iš frakcijos „Tvarka ir teisingumas (Suvereni Lietuva)“. Pagarbiai Seimo narė A. Širinskienė.“
Taip pat kitas pranešimas. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnui R. Karbauskiui. „Maloniai prašau mane nuo 2019 m. liepos 23 d. priimti į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakciją. Pagarbiai Seimo narė A. Širinskienė.“ Frakcijos seniūno pavaduotoja A. Norkienė informuoja, kad sutinka.
14.02 val.
Seimo nutarimo „Dėl Rimvydo Norkaus atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo ir šio teismo pirmininko pareigų“ projektas Nr. XIIIP-3728 (pateikimas)
Gerbiamieji Seimo nariai, pradedame nuo vakarinės darbotvarkės. Pirmu klausimu kviečiu į tribūną Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausiąją patarėją J. Šovienę, kuri mums pristatys klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Rimvydo Norkaus atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo ir šio teismo pirmininko pareigų“ projektą Nr. XIIIP-3728. Prašau pristatyti.
J. ŠOVIENĖ. Laba diena, gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai. Esu įpareigota pristatyti jums Respublikos Prezidento liepos 19 dienos dekretą, kuriuo, vadovaujantis Konstitucijos 115 straipsniu bei atsižvelgus į Teisėjų tarybos pritarimą, patarimą, R. Norkus teikiamas atleisti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo ir šio Teismo pirmininko pareigų dėl to, kad jis yra paskirtas į Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėjus. Respublikos Prezidentas dėkoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjui ir šio Teismo pirmininkui R. Norkui už reikšmingą indėlį į šio Teismo ir visos teismų sistemos veiklą. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame už pristatymą. Pirmasis norėtų paklausti M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama pranešėja, mes atleidžiame vieną svarbiausių pareigūnų Lietuvos teisingumo sistemos ir, aš manau, visai Lietuvai būtų svarbu žinoti, kas jį gali pakeisti. Klausimas yra, ar Lietuvos Respublikos Prezidentas yra numatęs kandidatą į šias pareigas ir kada planuoja teikti? Vis dėlto atleidus būtų gerai žinoti, kada mes pamatysime naują kandidatūrą. Jeigu jisai nėra numatęs konkretaus asmens, prašau įvardinti, kokiais kriterijais planuojate rinkti ir kokie tikslai bus formuluojami. Ačiū.
J. ŠOVIENĖ. Dėkui už klausimą. Šiandien esu įgaliota tik pristatyti Prezidento dekretą dėl gerbiamojo teisėjo R. Norkaus atleidimo. Taip, Respublikos Prezidentas svarsto kandidatus, bet daugiau nieko konkretaus negalėčiau atsakyti. Labai apgailestauju.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, norėčiau paklausti dėl Aukščiausiojo Teismo sprendimų. Juk dabar ta garsioji byla ir garsusis sprendimas, išlydint Prezidentę D. Grybauskaitę, su kadencijos pabaiga buvo priimtas, Aukščiausiojo Teismo kolegija iš septynių teisėjų priėmė sprendimą griauti pastatą, kurį galbūt būtų galima pritaikyti viešosioms reikmėms, Druskininkuose. Dabar, kiek žinau, ši nutartis yra skundžiama Žmogaus Teisių Teismui. Prieš tai buvęs sprendimas, atrodo, Molėtuose buvo, kad Žmogaus Teisių Teismas išgelbėjo statinį savininko naudai. Mano klausimas būtų toks: ar čia neįžvelgiate kokio nors intereso konflikto, kad vėlgi reikės Žmogaus Teisių Teisme gerbiamam ponui R. Norkui tai nagrinėti.
J. ŠOVIENĖ. Dėkui už klausimą. Teisėjas R. Norkus yra skiriamas ne Žmogaus Teisių Teismo teisėju, bet Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėju. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia K. Masiulis. Prašau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Mano klausimo M. Majauskas jau paklausė, bet aš, naudodamasis proga, noriu paklausti. Ir toliau jūs teiksite teisėjų kandidatūras. Ar tie teisėjai, kuriuos teiksite čia, buvo atrinkti dar esant D. Grybauskaitės kadencijai ir tik perimami naujo Prezidento, ar jie yra šio Prezidento surasti ir atrinkti?
J. ŠOVIENĖ. Galiu ir dabar atsakyti, bet norėjau pristatydama šiuos teisėjus pasakyti. Taip, Teisėjų atrankos komisija juos atrinko, tuoj pasakysiu, 2019 m. gegužės 6 d. sprendimu. Jie yra vieni iš dešimties tinkamiausių kandidatų, tačiau Respublikos Prezidentas G. Nausėda buvo su jais susitikęs, gavo Teisėjų tarybos patarimą dėl šių teisėjų skyrimo. Toks būtų mano atsakymas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame, jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Gal galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Siūlo balsuoti. Gerai, balsuojame, gerbiami kolegos. Kas pritaria šiam nutarimui, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę – prieš arba susilaiko.
Balsavo 81 Seimo narys: už – 80, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomų niekas nesiūlo. Siūloma svarstyti liepos 25 dieną. Daugiau pasiūlymų nėra. Galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
14.08 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Virginiją Liudvinavičienę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projektas Nr. XIIIP-3729 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Virginiją Liudvinavičienę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projektas Nr. XIIIP-3729. Prašau pristatyti.
J. ŠOVIENĖ. Dėkui, gerbiamas pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, taip pat esu įpareigota jums pristatyti penkis kandidatus į Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų pareigas. Visi penki kandidatai sėkmingai perėjo teisės aktuose numatytą teisėjų atrankos procedūrą, ir pretendentai Teisėjų atrankos komisijos sprendimu buvo pripažinti vienais tinkamiausių eiti Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų pareigas. Jų skyrimui šių metų liepos 19 dieną vienbalsiai pritarė Teisėjų taryba. Konstitucijos 112 straipsnio 3 dalis numato, kad Apeliacinio teismo teisėjai yra skiriami Prezidento Seimo pritarimu.
Todėl leiskite jums pristatyti pirmą kandidatę, tai yra V. Liudvinavičienė. Ji yra Vilniaus apygardos teismo teisėja, turi 18 metų teisinio darbo stažą. Teisinį darbą dirbo įvairiose institucijose, pavyzdžiui, Priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo departamente prie Vidaus reikalų ministerijos, Muitinės departamente prie Finansų ministerijos, Vyriausybės kanceliarijoje. Teisėjo pareigas eina nuo 2010 metų, teisėjos specializacija yra baudžiamosios bylos. Teisėjos kokybiniai ir kiekybiniai teisinės veiklos rodikliai iš esmės atitinka atitinkamus šalies apygardų teismų stabilumo rodiklius, o vidutinė nagrinėtų bylų trukmė atitinka arba yra žemesnė už atitinkamų teismų nagrinėtų bylų trukmę. Lietuvos Respublikos Prezidento nuomone, V. Liudvinavičienės turimi profesiniai įgūdžiai ir žinios, jos asmeninės ir dalykinės savybės, socialinės kompetencijos ir įvairiapusė teisinė patirtis leidžia jai pretenduoti į Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo pareigas. Todėl, vadovaudamasis Konstitucija, liepos 19 dienos dekretu Respublikos Prezidentas teikia Seimui pritarti V. Liudvinavičienės kandidatūrai į Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigas. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Norėtų paklausti M. Majauskas. Atsiprašau. (Balsas salėje) Dėkojame pranešėjai. Kviečiame į tribūną kandidatę, kuri atsakys į klausimus. Pagal Lietuvos Respublikos statuto 200 straipsnį, 7 ir 8 punktus, jums skiriama pasisakyti iki 10 minučių, o vėliau iki 15 minučių klausimai ir atsakymai. Prašom.
V. LIUDVINAVIČIENĖ. Laba diena, gerbiamas pirmininke, gerbiami Seimo nariai. Man didžiulė garbė, atsakomybė ir kartu jaučiu didžiulį jaudulį, stovėdama prieš jus. Tikrai noriu padėkoti Atrankos komisijai, noriu padėkoti Teisėjų tarybai, Jo Ekscelencijai Prezidentui už tai, kad įvertino mano darbą, mano kvalifikaciją ir mano šiandieninį gebėjimą užimti ir pretenduoti į aukštesnes, tai yra garbingas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo pareigas.
Prieš pradėdama teisėjo karjerą, aš dirbau kitose valstybės institucijose, Prezidento patarėja įvardino jas. Tikrai, manau, šita darbo patirtis buvo naudinga tuo, kad teko būti teismo salėje, bet kitoje barikadų pusėje, arba, kitaip pasakant, proceso dalyviu. Šiandien tikrai labai suprantu kiekvieną žmogų, kiekvieną žmogų, kaip jis jaučiasi, atėjęs į teismą, kiek jam yra svarbus teismo sprendimas, kiek jis liečia tą žmogų, jo artimuosius ir visą visuomenę iš esmės ir kaip svarbu pateikti argumentus, o po to juos gebėti paaiškinti paprasta kalba, kad kiekvienas suprastų.
Teisėja dirbu jau dešimti metai, šiuo metu nagrinėju baudžiamąsias bylas dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų. Paraleliai nagrinėju administracines bylas apeliacine instancija ir pirmos instancijos bylas apeliacine tvarka, taip pat kylančius klausimus ikiteisminio tyrimo metu.
Aš manau, kad tikrai kiekvieną bylą nagrinėju taip, kaip aš norėčiau, kad mano byla būtų išnagrinėta. Negailėdama savo jėgų, įsigilinu į bylą taip, kad tikrai ją pati gerai suvokčiau. Esu atsakinga, kruopšti, įsiklausanti, dėmesinga kiekvienam proceso dalyviui.
Prašau jūsų pritarimo ir pasitikėjimo manimi. Jeigu jūs pritarsite mano kandidatūrai, aš dirbau, dirbu ir dirbsiu savo darbą ateityje sąžiningai, atsakingai, vykdydama teisingumą ir tikrai norėdama, kad kiekvienas mano sprendimas būtų gerbiamas žmonių. Labai ačiū. Atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Dėkojame. Pirmasis klausia M. Majauskas. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama pranešėja, aš neabejoju, kad Tautos atstovybė jumis pasitikės, kviečiu jus pačią labiau pasitikėti savimi. Klausimą turiu apie tarėjus. Norėjau paklausti, kaip vertinate siūlymus į teismų darbą įtraukti tarėjus? Ar labiau remiate tą pusę, kuri teigia, jog taip, teismų darbas bus priartintas prie visuomeninių realijų, ar vis dėlto manote, kad taip bus galimai atskiestas teismų profesionalumas?
V. LIUDVINAVIČIENĖ. Aš vertinu teigiamai. Jeigu bus didesnis pasitikėjimas visuomenės, aš galvoju, kad tikrai nebus apsunkintas teismų darbas, teismai tikrai derinsis. Galbūt ne kiekvienoje byloje, atskirų kategorijų bylose galėtų būti tarėjai, bet aš labai teigiamai vertinu vien todėl, kad aš labai noriu, kad mūsų žmonės, mūsų visuomenė suprastų, kad teisėjai tikrai stengiasi, dirba atsakingai. Ir jeigu tik galvojate ir politikoje, taip, aš tikrai už.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia K. Masiulis. Ruošiasi R. Šarknickas.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš norėčiau tokio klausimo jūsų paklausti. Šiuo metu skamba, na, tebevyksta procesas prieš buvusius teisėjus arba advokatus ir panašiai dėl korupcijos dalykų. Man susidarė įspūdis, kad tam tikra dalis teisėjų tiesiog buvo susiję su advokatais ir, kai reikiamos bylos eidavo per jų rankas, būdavo priimami ne objektyvūs, o šališki sprendimai, o tai iš karto sugriauna pasitikėjimą teisine sistema.
Kiek platūs galėtų būti tokie sandoriai? Jūs vis tiek iš tos terpės, galite įsivaizduoti. Ir gal dar ką nors būtų galima padaryti, kad būtų galima labiau užkardyti tokius apgailėtinus dalykus, kad jie nevyktų, kad tai nesikartotų, nes vis dėlto čia ne vienas… tikriausiai ne visi ištraukti iš šešėlio, bet klausimas, kaip padaryti, kad taip negalėtų būti?
V. LIUDVINAVIČIENĖ. Dėkoju už klausimą. Atsitikęs šitas dalykas iš tikrųjų yra labai skaudus visų pirma kiekvienam teisėjui, visai teisėjų bendruomenei, manau, jis tikrai sukrėtė visą Lietuvą. Dabar galvoti apie tai, kad galbūt yra daugiau nesąžiningų žmonių, aš nedrįsčiau ir taip negalvoju. Tikrai nuoširdžiai tikiu, kad tai, kas nutiko… Palaukime pabaigos, pažiūrėkime, kaip čia viskas rutuliosis, kaip čia viskas vystysis. Jeigu yra daugiau tokių žmonių, kurie tikrai nėra verti teisėjo vardo, mano vertinimu, labai gerai, kad išlenda į dienos šviesą. Bet vertinti ir galvoti, kad jų daug yra ir būtent aš juos žinau arba jų yra aplink mane, aš tikrai taip nenorėčiau pasakyti. Aš labai nuoširdžiai tikiuosi, kad teisėjų nuoširdus, atsakingas darbas vykdant savo pareigas sugrąžins pasitikėjimą, kuris dabar iš tikrųjų žlugo. Tik tam reikės laiko, ir ne vienos dienos.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Laba diena. Dvejus su puse metų, šiek tiek daugiau teko matyti įvairius pristatymus. Jūsų prisistatymas yra labai nuoširdus, šiltas ir jaudinantis. Aš jums tik palinkėsiu ramybės, viskas gerai. Ačiū.
V. LIUDVINAVIČIENĖ. Labai jums ačiū.
PIRMININKAS. Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama teisėja (aš čia, priešais jus), pirmiausia noriu užtikrinti, kad mano balsas bus teigiamas. Kodėl? Todėl, kad jūs pasakėte, kad kiekvieną bylą nagrinėtumėte kaip savo. Vadinasi, visus išteisintumėte, teisingai? (Juokas salėje)
O dabar pats sunkiausias šios dienos klausimas. Kur jūs įgijote teisinį išsilavinimą, kokios aukštosios mokyklos, jūsų manymu, rengia geriausius teisininkus ir ar ne per daug jų rengiama, kaip dažnai yra kalbama? Ačiū.
V. LIUDVINAVIČIENĖ. Labai ačiū už klausimą. Aš aukštąjį išsilavinimą įgijau Mykolo Romerio universitete. Atsakant į jūsų klausimą, kuris universitetas yra geresnis, aš manau, Vilniaus universitetas puikus. Vienu metu buvo tikrai labai daug diskutuojama, kad Vilniaus universitete rengiami aukštesnio lygio teisininkai. Aš tikrai tam negaliu prieštarauti. Aš galvoju, visi universitetai ruošia puikiai, jeigu žmogus nori ruoštis puikiai. Ar ne per daug universitetų, negaliu pasakyti. Kol yra paklausa, tol, matyt, yra pasiūla.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Laba diena, gerbiama pretendente. Iš tiesų man irgi patiko jūsų prisistatymas, be to, žiūriu į jūsų CV – iš tiesų įspūdinga patirtis ir teismų veikloje, ir net Vyriausybėje patarinėjote. Turite didelę patirtį.
Noriu paklausti tokio pusiau teisinio, pusiau politinio administracinio klausimo. Štai jūs beveik pasiekėte vieną aukščiausių karjeros laiptelių – Apeliacinio teismo teisėja ketinate būti. Kaip jūs manote, ar atrankos sistema teismų sistemoje yra pakankamai skaidri, ar ji yra aiški? Galbūt jūs turėtumėte kokių pasiūlymų ją tobulinti, nes tiek 1999 metais, tiek 2006 metais dėl Teismų tarybos veiklos Konstitucinis Teismas turėjo daug pasiūlymų, kaip ją būtų galima skaidrinti? Štai klausimas apie karjerą, ar šiandien teisėjų bendruomenė pasitiki karjera teismų sistemoje ir kaip jūs siūlytumėte ją tobulinti? Ačiū.
V. LIUDVINAVIČIENĖ. Labai ačiū jums už klausimą. Matote, pradėsiu nuo to, kad pirmos instancijos teisme teisėjų yra labai daug. Mes niekada negalime visi pakliūti į apygardos teismą, į Apeliacinį teismą ar į Aukščiausiąjį Teismą. Tarp mūsų visada bus stipri konkurencija. Mes esame visi teisėjai, visi gana stiprūs, visi įgiję išsilavinimą.
Pasakyti, kad šiandien Atrankos komisija nėra skaidri, tikrai negalėčiau, nors aš tikrai prieš jus šiandien pretenduodama ne pirmą kartą esu. Ne pirmą kartą, kad atėjau į komisiją ir mane paskyrė, ir ta prasme ne mane rekomendavo. Tikrai taip nėra. Tobulinti, jeigu mes galvojame, kad yra kur, tai visada yra kur tobulinti. Anksčiau, tikrai žinau, žmonėms, ateinantiems iš kitų institucijų, tikrai buvo sunku ateiti, nes kriterijai buvo tokie, jog daugiau balų gaudavo žmonės tie, kurie yra teisėjo padėjėjai, prokurorai arba advokatai.
Tikrai teismų bendruomenė yra atvira šiuo klausimu ir padarė viską, kad lygiaverčiai kiekvienas žmogus, atitinkantis išsilavinimą, galėtų pretenduoti į teisėjus. Tai tikrai padaryta ir užtikrinta. Toliau tobulinti tikrai yra galimybė, bet šiandien man pasakyti, kas yra negerai… Aš nežinau, man atrodo, kad viskas yra gerai. Bet sakau: niekada nebūsime visi patenkinti, nes mūsų yra daug ir mes visi norime patekti aukščiau, tai yra natūralus noras siekti karjeros.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia K. Glaveckas. Prašau.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiama pretendente, aš tokį klausimą, gal nevisiškai tradicinį, bet gana laiku, manau. Jūs esate pretendentė į Apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų… Sakykite, ar jūs galėtumėte man priminti, kiek yra Baudžiamojo kodekso straipsnių ir kiek yra straipsnių Civiliniame kodekse? Labai ačiū.
Klausiu kaip profesorius, elementarūs dalykai, kurie turėtų būti žinomi. Ačiū.
V. LIUDVINAVIČIENĖ. Žinokite, gėda, tikriausiai laikydama jūsų egzaminą jo neišlaikyčiau. Tikrai negaliu pasakyti.
PIRMININKAS. Dėkojame už atsakymą. Klausia P. Gražulis. Prašau.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš klausimą pamąstyti. Teko būti Europos Tarybos delegacijos nariu. Europos Taryba tvirtina Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjus. Europos Tarybai pateikiami trys kandidatai. Kuris surenka daugiausiai balsų, tas ir tampa teisėju.
Lietuvoje yra tokia sistema, be abejonės, ne jūs ją sukūrėte, kad tiesiog Seimas turi rinktis iš vienos kandidatūros. Ar nebūtų teisingiau, kad mes žiūrėtume į demokratines šalis? Pavyzdžiui, Seimui būtų pateiktos trys kandidatūros. Tada galima gilintis tikrai nuoširdžiau į žmogaus istoriją, į priimtus sprendimus, jeigu buvo teisėjas. O dabar išeina visiškai formalus balsavimas. Aš jūsų nepažįstu, balsuoti prieš jus kaip ir nebūtų jokios prasmės, gilintis nėra prasmės, nes vienas kandidatas.
V. LIUDVINAVIČIENĖ. Labai ačiū už klausimą. Aš manau, visada yra gerai, kai galima rinktis iš daugiau kandidatų, o ne iš vieno. Bet aš galvoju, kad jeigu būtų politikų valia nuspręsti, kad nėra gera tvarka, kuri yra, tai ji turėtų būti keičiama.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir paskutinis klausia V. Juozapaitis. Prašau.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiama pretendente, jūsų pasisakymo metu keletą kartų nuskambėjo, kad jūsų svajonė – siekti kuo aukštesnės karjeros. Tai yra visiškai natūralu: žmogus turi tobulėti ir kilti aukštyn, bet vis dėlto teismai turbūt pirmiausia vykdo teisingumą. Sakykite, jūsų vertybių skalėje – sąžiningumas ar išsilavinimas, kuris yra prioritetas?
V. LIUDVINAVIČIENĖ. Man – sąžiningumas bet kurioje grandyje, kurioje aš bedirbčiau.
PIRMININKAS. Dėkojame, jūs atsakėte į visus klausimus.
V. LIUDVINAVIČIENĖ. Aš grįžusi tikrai dėl tų straipsnių pasitikslinsiu, man dabar jau pačiai gėda.
PIRMININKAS. Gerai, dėkoju. Galite užimti savo vietą. Frakcijos susipažins su kandidatais, komitetai apsvarstys pasiūlymus. Kaip pagrindinis komitetas siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir siūloma svarstyti liepos 25 dieną.
14.26 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Viliją Mikuckienę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projektas Nr. XIIIP-3730 (pateikimas)
Kitas klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Viliją Mikuckienę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projektas Nr. XIIIP-3730. Prašau J. Šovienę pristatyti kandidatūrą. Prašom.
J. ŠOVIENĖ. Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai. Antroji pretendentė V. Mikuckienė, Vilniaus apygardos teismo teisėja, turi 18 metų teisinio darbo stažą, teisėja dirba nuo 2010 metų. Iki tapdama teisėja dirbo Lietuvos apeliaciniame teisme konsultante, teisėjo padėjėja. Pretendentė yra ne tik teisininkė praktikė, bet kartu ir mokslininkė – 2008 metais jai suteiktas socialinių mokslų daktaro laipsnis. Nuo 2004 iki 2013 metų V. Mikuckeinė buvo Mykolo Romerio universiteto Civilinio proceso katedros lektorė. Respublikos Prezidentas, įvertinęs turimus duomenis apie teisėjos V. Mikuckienės kiekybinius ir kokybinius darbo rodiklius, įvairiapusę darbo patirtį, mano, kad teisėja gali sėkmingai pretenduoti į Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo pareigas. Todėl, vadovaudamasis Konstitucija, liepos 19 dienos dekretu Prezidentas teikia Seimui pritarti V. Mikuckienės skyrimui Lietuvos apeliacinio teismo teisėja. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kviečiu kandidatę į tribūną. Jums taip pat bus skiriama 10 minučių kalbėti ir 15 minučių atsakyti į klausimus. Prašom.
V. MIKUCKIENĖ. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Trumpai mane pristatė Prezidento patarėja. Naudodamasi proga, visų pirma norėčiau padėkoti už išreikštą pasitikėjimą ne tik Lietuvos Respublikos Prezidentui, Teisėjų tarybai, bet ir Atrankos komisijai. Ji jau (…) diskusijų kontekste yra reikšminga tuo, kad joje dalyvauja ne tik teismų sistemos atstovai, bet taip pat ir visuomenės atstovai, kurie turi galimybę pasisakyti dėl vieno ar kito teisėjo ne tik dalykinių savybių, kompetencijos, bet taip pat ir dėl asmeninių savybių, matyt, sprendžia, ar vienas ar kitas teisėjas, tiksliau, vienas ar kitas pretendentas, apskritai gali dirbti teisėjo darbą.
Negaišindama jūsų laiko norėčiau labai trumpai pristatyti savo dalykines savybes. Jos yra, be abejo, labai reikšmingos, kaip ir asmeninės savybės. Jeigu kalbėtume apie profesines savybes, norėčiau akcentuoti, kad jau devyniolikti metai dirbu teismų sistemoje, teisėjo karjeros siekiau itin nuosekliai. Dar studijų laikais turėjau galimybę susipažinti iš arčiau su teismo darbu atlikdama praktiką. Štai tuomet ir pažinau šią profesiją, čia ir susiformavo mano noras siekti būtent šios profesijos karjeros. Įvertinusi, kad tai yra ypač atsakingas, kaip jau minėjau, ir asmeninių savybių reikalaujantis darbas, dalyvavau konkurse, tapau Lietuvos apeliacinio teismo iš pradžių konsultante, vėliau padėjėja. Teko šiek tiek padirbėti ir teismo pirmininko tarnyboje.
Matydama, kad teismai iš tiesų nagrinėja tikrai sudėtingas bylas, įsigilinusi, galbūt taip sakyčiau, į praktinius aspektus, nusprendžiau siekti mokslininko karjeros – įstojau į doktorantūrą, sėkmingai apgyniau disertaciją tema „Bankroto bylų nagrinėjimo ypatumai“. Esu vadovėlio „Bankroto teisė“ bendraautorė, parašiusi ne vieną mokslinį straipsnį.
Taigi manau, kad mano dalykinės kompetencijos yra tinkamos užimti aukštesnes teismo pareigas. O dėl asmenybės, manau, esu iš tiesų subrendusi, susiformavusi asmenybė ir mano principai, įdiegtos asmeninės savybės yra tinkamos užimti teisėjo, aukštesnes teismo teisėjo pareigas.
Galbūt tiek. Lauksiu jūsų klausimų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Pirmasis klausia M. Majauskas. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiama kandidate, norėjau jūsų paklausti. Ar Seimo narių imuniteto nuo baudžiamojo persekiojimo siaurinimas ir perėjimas nuo absoliutaus imuniteto prie imuniteto, susieto su įtariamo nusikaltimo sunkumu, jūsų nuomone, būtų žingsnis teigiama linkme?
V. MIKUCKIENĖ. Manau, kad kiekvienas klausimas (visų pirma ačiū už klausimą) yra reikalingas diskusijų. Kiekvieną kartą, kai mes imamės reformuoti jau seniai priimtus teisės aktus ar, sakykime, normas, kurios taikomos ilgą laikmetį, reikia atlikti tam tikrą analizę, pasisemti užsienio patirties. Taigi…
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Konkretų atsakymą: taip ar ne?
V. MIKUCKIENĖ. Jūs norėtumėte konkrečiai? Reikia įvertinti, kaip jūs labai teisingai pastebėjote, atsižvelgiant į nusikaltimo sunkumą ir įrodymų apimtį. Jeigu yra akivaizdu, nors galioja nekaltumo prezumpcija, bet yra kokių akivaizdžių požymių, galbūt tokiu atveju būtų galima svarstyti apie imuniteto siaurinimą.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius. Prašau.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamoji kandidate į Apeliacinio teismo teisėjus, aš vis dėlto norėčiau paklausti, girdėdamas jūsų prisistatymą, kaip jums, kaip mokslininkei, pavyks derinti mokslininkės karjerą su Apeliacinio teismo teisėjos darbu, kadangi krūviai išties dideli, bylų nagrinėjimo laukiama ištisus metus? Kaip jums pavyks suderinti šias abi itin svarbias veiklas?
V. MIKUCKIENĖ. Ačiū. Iš tiesų labai geras klausimas. Norėčiau galbūt akcentuoti, kad štai jau nuo 2012 metų, kai pradėjau dirbti Vilniaus apygardos teismo teisėja, mokslinei, beje, ir pedagoginei veiklai skiriu daug mažiau laiko. Jūs teisingai pastebėjote, būtina dalintis savo žiniomis ir šviesti jaunąją kartą, nes būtent nuo jaunosios kartos priklauso požiūris į visas valdžias, esančias Lietuvoje: tiek į įstatymų leidžiamąją, tiek į vykdomąją, tiek į teisminę. Norint atlikti savo darbą ypač kokybiškai, ne visada tam užtenka laiko.
Bet šiuo metu galbūt akcentuosiu, kad nedėstau universitete, tiesiog dalyvauju kituose projektuose, tokiuose kaip Teisininkų dienos, Galimybių akademijos veikla, šiek tiek prisidedu, bet tai minimaliai užima mano tiesioginių pareigų vykdymo laiko, be to, tai dažniausiai jau darau po darbo.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiama pranešėja, jūs minėjote, kad apgynėte daktaro disertaciją, kurios tema buvo, kiek supratau, bankroto procedūros. Taip? Sakykite, jūs esate vedusi bankroto bylas ar ne?
V. MIKUCKIENĖ. Taip. Šiuo metu Vilniaus apygardos teisme mano specializacija – intelektinių bylų nagrinėjimo ypatybės, tačiau, be to, nagrinėjame ir visas kitas bylas, tarp jų ir bankroto. Kaip žinoma, Apeliaciniame teisme labai didelį darbo krūvį sudaro būtent iš bankroto teisinių sąlygų kilę ginčai. Todėl manau, kad tas mokslinis darbas nenueis perniek.
PIRMININKAS. Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama teisėja, noriu paklausti. Jūs 18 metų, sakėte, dirbote šioje sistemoje. Kokia yra teismo sistemos kaita skaidrumo prasme, nepotizmo mažėjimo prasme jūsų akimis, nes jūs tikrai atėjote per konkursą, stebite, kas darosi aplinkui. Tai ar pasistūmėta per paskutinę gerbiamos Prezidentės kadenciją šia linkme?
V. MIKUCKIENĖ. Be abejo, pokyčiai yra akivaizdūs, nėra ką slėpti. Paskutinis, galbūt taip drąsiai įvardinsiu, skandalas taip pat parodė, kad einama teisinga linkme. Iš tiesų skaudu, asmeniškai mus tai labai paveikė, ir mes, žinote, kaip sakoma, kažkur esame girdėję, kad vyksta negražūs dalykai, bet tikrai buvo labai skaudu sužinoti, kad tai vyksta šalia mūsų. Tai būtent rodo, kad teismai tampa atviresni. Pavyzdžiui, kad ir naujausios teismų pataisos, kurios šiuo metu buvo svarstomos, suteikia galimybę dar labiau teismams atsiverti. Pavyzdžiui, parenkant kadrus galima pasinaudoti nepriklausomo specialisto vertinimu, kaip aš jau ir minėjau ir akcentavau, kad yra svarbios ne tik dalykinės savybės, žmogaus kompetencija, bet ir asmeninės, tai yra ar asmuo yra principingas, sąžiningas. Labai svarbu, kad asmuo nepasiduotų tiek visuomenės, tiek žiniasklaidos poveikiui, ir tie pokyčiai, kaip ir minėjau, yra akivaizdūs.
PIRMININKAS. Klausia V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Klausimas gal ne visai dalykinis, gal daugiau prie žmogiškųjų savybių norėčiau sugrįžti. Jūs pretenduojate į vieną aukščiausių Lietuvoje teisminių institucijų, bet jūsų demonstruojamas jaudulys šiek tiek duoda pagrindo galvoti, ar jums ne per didelės pareigos, jeigu jūs taip jaudinatės prieš publiką, prieš kurią neverta jaudintis, nes vieną dieną galima apsikeisti vietomis, ir tie žmonės, kurie jus skiria, gali būti jūsų teisiamieji. Nors kol jie čia yra, vieni kitus kažkodėl išsuka, ir netgi imuniteto klausimas nėra diskutuojamas. Tiesiog toks žmogiškas patarimas – šiek tiek dalykinio tono ir oratorystės taip pat reikėtų nepamiršti arba bent arčiau mikrofono.
V. MIKUCKIENĖ. Ačiū už pastabas. Norėčiau šiek tiek replikuoti. Galbūt šiandien iš tiesų jaudinuosi ir, matyt, tai yra labai žmogiška savybė. Kita vertus, nesu politikė, todėl neturiu Dievo dovanos galbūt ir išmoktų savybių kalbėti labai sklandžiai. Teismo posėdyje teisėjui labai padeda teismo mantija, kiti aplinkui esantys reliktai. Jie nuasmenina asmenį, tuomet proceso dalyviai nemato nei moters, nei vyriškio, jauno ar simpatiško, o mato profesionalą su mantija, su ženklu, teismo posėdžių salėje taip pat yra vėliava, ir tai, be abejo, sukuria tam tikrą autoritetą ir stengiamės… bet į jūsų pastabą, kad reikia mažiau jaudintis, aš atsižvelgsiu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia V. Bakas. Prašom.
V. BAKAS (MSNG). Laba diena, gerbiama pretendente. Jūsų patirtis įspūdinga – jūs esate ir dėstytoja, jums, ko gero, yra paprasta kalbėti, kai kurie politikai gal galėtų pasimokyti iš dėstytojų. Bet mano klausimas yra apie karjerą, nuo kurios jūs pradėjote, tai yra nuo Atrankos komisijos ir panašiai. Žiūriu į Atrankos komisijos rezultatus, jūs surinkote 86 balus. Kiek suprantu, yra septintas rezultatas. Kaip jūs paaiškinsite, kas lėmė jūsų kandidatūros teikimą Seimui į Apeliacinio teismo teisėjus, nes tikrai rezultatas nebuvo aukščiausias?
Antras klausimas. Pagal tai, ką matau aprašyme, jūsų nagrinėtų bylų vidurkis yra aukštesnis, tai yra 590 dienų, negu šalies vidurkis ir Vilniaus apygardos vidurkis. Nežinau, ar teisingumas gali būti greitas. Bet gal irgi galite komentarą ir kaip tai galėtų keistis? Ar tai turėtų keistis?
V. MIKUCKIENĖ. Iš tiesų norėčiau galbūt šiek tiek paaiškinti, kodėl yra taip atsitikę, kad mūsų Vilniaus apygardos teisme visų dirbančių teisėjų vidutinis bylos nagrinėjimo lygis yra ilgesnis nei kitų apygardų teismuose.
Štai, pavyzdžiui, šiandien, prieš atvykdama į susitikimą su gerbiamaisiais Seimo nariais, atsidariau statistiką, kurią atsiuntė Nacionalinė teismų administracija. Ką gi ten pastebėjau? Tokią mažą smulkmeną, kad Vilniaus apygardos teismo darbo krūvio yra 9,4 koeficientas, o, pavyzdžiui, Panevėžio yra 4,3. Vadinasi, mūsų krūvis tiesiog yra dvigubai didesnis. Bet nesiskundžiu, tikrai ne.
Pirmiausia mano, kaip teisėjos, savybė yra ta, kad labai išsamiai stengiuosi įsigilinti į teisinį tarp šalių kilusį ginčą. Mano bylose, neduos pameluoti ir aukštesniųjų teismų pirmininkai, yra sudaroma ypač daug taikos sutarčių. Tai reiškia, kad aš stengiuosi, kad žmogus, išėjęs iš teismo, būtų patenkintas rezultatu.
Manau, norėdama apibūdinti ir pateikti receptą, kaip reikėtų pagerinti teismų įvaizdį apskritai visuomenėje, pirmiausia norėčiau pasakyti, kad teismo sprendimas privalo būti teisingas, argumentuotas ir sąžiningas. Nepakanka, kad teisėjas formaliai pritaiko teisės normą. Nepakanka, kad teisėjas remiasi vien tik teisine sąmone. Teisėjas taip pat turi priimti sprendimą, įvertinęs visas, pakartosiu, visas bylai reikšmingas aplinkybes, remdamasis savo vidiniu įsitikinimu ir sąžine.
Taigi galbūt atsakymas būtų toks, kad stengiuosi išsamiai išnagrinėti bylas, todėl iš tiesų tam kartais reikia daugiau pastangų, daugiau laiko. O galbūt čia ir mano, kaip mokslininkės, blogybė, kad aš rašydama sprendimą randu ir įvairiausių teorinių spragų. Tuomet kyla poreikis giliau analizuoti, aiškinti teisę, ieškoti kitų valstybių praktikos, kaip teisingai išspręsti, kad žmogui ateityje nekiltų… tai yra išsamiai išspręsti ginčą, kad ateityje tarp tų pačių šalių nebekiltų jokių ginčų. Gal atsakymas būtų toks.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiama pretendente, imponuoja, kad jūs esate mokslininkė. Ar buvo jūsų darbe atvejų, kad mokslininkės patirtis jums padėjo, išgelbėjo, ar tokį konkretų pavyzdį galėtumėte pasakyti?
Ir antras. Ar, stebėdama kolegų darbą Lietuvos teismuose, pastebėjote, kad yra didžiulė atskirtis, ar mažesnė, tarp teorijos ir praktikos Lietuvos teismuose? Ačiū.
V. MIKUCKIENĖ. Ačiū už klausimą. Iš tiesų mokslinė patirtis yra, be abejo, labai reikšminga. Ypač šiuo metu, kadangi dalis mano nagrinėjamų bylų yra prekių ženklų ir intelektinės nuosavybės apsaugos klausimais, šiose bylose tenka ypač daug taikyti užsienio teismų sprendimų, aiškinti direktyvas. Ir štai čia teisinis mokslinis darbas ir žinios, kurių įgijau, matyt, tobulindamasi savarankiškai, be abejo, padeda priimti teisingus sprendimus.
PIRMININKAS. Klausia J. Razma. Prašau.
V. MIKUCKIENĖ. Žinokite, kol kalbėjau, aš labai atsiprašau, išsimušiau iš vėžių. Gal jūs pakartotumėte dar klausimą.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Pakartosiu. Ar, stebėdama kolegų darbą Lietuvos teismuose, jaučiate atskirtį tarp teorijos ir praktikos teismuose?
V. MIKUCKIENĖ. Deja, taip, pasitaiko, bet stengiamės. Tam ir yra teismuose instancinė sistema, kad aukštesnės instancijos teismai, sakykime, patikslintų, pataisytų žemesniųjų teismų, gal klaidomis nepavadinsiu, bet gal, sakykime, nuomonių, argumentų trūkumą ir papildytų.
PIRMININKAS. Klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiama pretendente, norėčiau pasiteirauti jūsų pozicijos dėl teisėjų dalyvavimo socialiniuose tinkluose. Yra teisėjų, kurie aktyviai diskutuoja su visuomene, sakykime, toks teisėjas A. Cininas, turbūt visiems žinomas. Kiti neturi savo profilio feisbuke, jūs irgi, atrodo, neturite, nebent pseudonimu esate pasislėpusi, jūsų kolegė turi. Kiek jūs matytumėte čia teisėjui prasmės dalyvauti ar nedalyvauti ir kokie motyvai būtų?
V. MIKUCKIENĖ. Dalyvavimas socialiniuose tinkluose visada yra tam tikra rizika. Yra tam tikra rizika, kad tu net ir nenorėdamas gali išreikšti vieną ar kitą emociją ir pasisakyti visai visuomenei reikšmingu klausimu. Pavyzdžiui, vyksta kokia nors rezonansinė byla, o štai teisėjas kad ir uždarame draugų ratelyje diskutuoja apie vieną ar kitą teisėjo priimtą sprendimą, apie vieną ar kitą ikiteisminio tyrimo institucijų veiksmą ar spendimą. Manau, kad teisėjas asmeniniame gyvenime, be abejo, turi teisę dalyvauti, reikštis, tačiau tai turėtų atitikti tam tikrus etikos standartus. Galbūt teisėją, dalyvaujantį socialinėse erdvėse, matyčiau esant tokioms oficialioms darbo formoms, kai galima pasisakyti vienu ar kitu tiek teoriniu, tiek praktiniu klausimu, galbūt net ir padiskutuoti su įstatymų leidėjais dėl vienos ar kitos rengiamos įstatymo pataisos ar rengiamo sureguliuoti teisinio santykio.
PIRMININKAS. Ir paskutinis klausia K. Masiulis. Prašau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Noriu paklausti tokio dalyko. Kada čia Konstitucinis Teismas ėmė ir atėmė iš mūsų, iš parlamentarų, galimybę dirbti akademinį darbą? Sau pasiliko, iš mūsų atėmė, teisėjai gali. Tai aš noriu paklausti, ar netrukdo? O jeigu netrukto, gal padeda, o jeigu padeda, kaip padeda? Noriu paklausti, kaip jūs, kaip akademikė, manote: mums trukdytų ir kaip trukdytų?
V. MIKUCKIENĖ. Ačiū už klausimą. Iš tiesų aš jau šiek tiek minėjau, kad šiuo metu nedirbu pedagoginio darbo, nes pradėjus teisėjauti iš tiesų buvo sudėtinga suderinti kokybiškai eiti ir teisėjo pareigas, ir vykdyti pavestas užduotis, ir, sakykime, dirbti mokslinį darbą. Be abejo, kiek man teko dėstytojauti, tai yra didžiulė patirtis. Jaunoji karta yra labai imli, labai originali ir jų keliamos problemos, kai yra diskutuojama tiek apie teisės normų taikymą, tiek apie, sakykime, vienų ar kitų teisinių santykių kvalifikavimą, duoda peno pamąstymams. Iš tiesų pedagoginė veikla yra ir dalinimasis su jaunąja karta jau turimomis žiniomis, tai veda į priekį. Mano vertinimu, tai yra naudinga. Kaip ir Seimo nariams, matyt.
PIRMININKAS. Dėkojame pretendentei. Jūs atsakėte į visus klausimus, galite užimti savo vietą posėdžių salėje.
V. MIKUCKIENĖ. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomų nėra. Siūloma svarstyti liepos 25 dieną.
14.48 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Aleną Piesliaką Lietuvos apeliacinio teismo teisėju“ projektas Nr. XIIIP-3731 (pateikimas)
Toliau kviečiu į tribūną Respublikos Prezidento vyriausiąją patarėją J. Šovienę, ji pristatys mums kitą klausimą – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Aleną Piesliaką Lietuvos apeliacinio teismo teisėju“ projektą Nr. XIIIP-3731.
J. ŠOVIENĖ. Dėkui, pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, pristatau kandidatą Aleną Piesliaką, Vilniaus apygardos teismo teisėją, turintį 20-ies metų teisinio darbo stažą. Atrankos komisija vienbalsiai pripažino jį kaip tinkamiausią kandidatą į Apeliacinio teismo teisėjus. A. Piesliakas yra dirbęs Tardymo departamente, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, teisėjo pareigas eina nuo 2004 metų. Vidutinė teisėjo pirmoje instancijoje nagrinėtų baudžiamųjų bylų trukmė 2016–2018 metais yra reikšmingai trumpesnė už Apygardos teisme nagrinėtų bylų trukmę ir už šalies apygardų teismuose nagrinėtų bylų trukmę.
Nuosprendžių stabilumo rodikliai iš esmės atitinka atitinkamus šalies apygardų teismų rodiklius. Atrankos komisijos pateiktais duomenimis, A. Piesliakas apibūdinamas kaip sąžiningas, pareigingas, gebantis savarankiškai priimti sprendimus, spręsti problemas teisėjas. Papildomai pažymima, kad teisėjas turi puikius analitinius gebėjimus, sisteminį mąstymą, daug dėmesio skiria profesinei kvalifikacijai ugdyti.
Respublikos Prezidento vertinimu, kandidato darbo patirtis, aukščiausių teisėjų bendruomenės vertinimai ir išreikštas pasitikėjimas teikiamu kandidatu leis sustiprinti Apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus veiklos kokybę. Todėl, vadovaudamasis Konstitucija, liepos 19 dienos dekretu Respublikos Prezidentas teikia Seimui pritarti A. Piesliako skyrimui Lietuvos apeliacinio teismo teisėju. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjai. Kviečiu pretendentą į tribūną. Jums taip pat skiriama 10 minučių pasisakymui ir 15 minučių klausimams. Prašau.
A. PIESLIAKAS. Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Esu teikiamas į Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigas. Leiskite jums prisistatyti.
Teisininko profesiją aš įgijau 1998 metais, esu baigęs tuometinį Teisės universitetą, šiuo metu Mykolo Romerio universitetas. Iš karto po baigimo pradėjau dirbti Specialiųjų tyrimų tarnyboje tardytoju, ten dirbau iki 2004 metų. Tada išlaikęs egzaminą tapau Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo teisėju. Šias pareigas ėjau iki 2013 metų, kai, įvykus teismų reformai, Vilniuje buvę teismai buvo sujungti į vieną teismą ir 2013 metais buvau paskirtas Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotoju. Buvau atsakingas už baudžiamąsias bylas ir administracinių teisės pažeidimų bylas, už jas nagrinėjančius teisėjus, darbo organizavimą. Šias pareigas ėjau iki 2016 metų. Tuomet buvau paskirtas Vilniaus apygardos teismo teisėju ir nuo 2016 metų sausio mėnesio dirbu Baudžiamųjų bylų skyriuje, nagrinėju baudžiamąsias bylas.
Be savo profesinės veiklos, nuo 2003 iki 2012 metų Mykolo Romerio universiteto Baudžiamosios teisės katedroje dirbau lektoriumi. Esu vieno baudžiamosios teisės tema parašyto straipsnio autorius ir dviejų straipsnių bendraautoris. Manau, kad mano 15 metų teisėjo stažas ir 20 metų bendras teisinio darbo stažas man padės sėkmingai vykdyti pareigas Lietuvos apeliaciniame teisme. Tiek būtų prisistatymo.
PIRMININKAS. Dėkojame už prisistatymą. Pirmasis klausia M. Majauskas. Prašau, Mykolai.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis kandidate, jūs, kaip buvęs STT pareigūnas, esu tikras, esate susipažinęs su Seimo nario apkaltos procedūra. Po nepavykusių Seimo narių apkaltų pasigirdo raginimų supaprastinti šią procedūrą taip, jog Konstitucinio Teismo sprendimas dėl sulaužytos priesaikos būtų pakankamas Seimo nario mandatui atimti, taip užkertant kelią situacijoms, kai Seimo nario priesaiką sulaužęs asmuo gali būti paliekamas toliau eiti Seimo nario pareigas, net ir Konstituciniam Teismui priėmus sprendimą, kad jisai iš tikrųjų yra sulaužęs. Kaip jūs žiūrėtumėte į tokį siūlymą?
A. PIESLIAKAS. Ačiū už klausimą. Aš manyčiau, kad priesaikos sulaužymas turbūt turėtų būti ta priežastis, kuri užkirstų kelią toliau eiti tas pareigas.
PIRMININKAS. Klausia K. Masiulis. Prašau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš norėčiau jūsų paklausti kaip žmogų, patyrusį baudžiamosiose bylose, dar ir STT dirbusį. Kaip čia įvyksta, ar čia viskas gerai su teismais, su teisėtvarka, kad tos korupcinės bylos, kurias mes turėjome, tarkime, A. Zuokas, „Rubikonas“, kokios buvo pačios garsiausios bylos, iš esmės baigėsi labai nedaug kuo. A. Zuokas sako – teistas, taip, bet už gerus darbus. Ir vienas teistas žmogus vadovauja Socialdemokratų partijai. Ir nieko. Ar čia taip ir turi būti, ar čia kas nors neveikia, gal galite pasamprotauti, kas čia iš tikro yra?
A. PIESLIAKAS. Kas čia galėtų neveikti, net nežinau. Čia turbūt gal visuomenės požiūris, pakantumas kitiems žmonėms. Bausmė turbūt… Jeigu teismas paskyrė bausmes ir mes, visuomenė, pasitikime teismais, manau, kad bausmės paskirtos tokios adekvačios jo asmenybei ir buvusiam įvykiui. Jeigu teismas paskyrė tokią bausmę, aš nedrįsčiau sakyti, kad bausmė buvo neteisinga. Nemanau, tikrai esu tikras, kad šiais atvejais ir didžiojoje dalyje, absoliučioje daugumoje atvejų bausmės nėra nuperkamos.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kandidate, šešerius metus dirbote STT, matau, kad ir ypatingų bylų tardytojas buvote. Gal mums primintumėte (prieš 15 metų tą instituciją palikote, bet vis tiek buvo tam tikras įdirbis), kokias jums bylas teko tirti STT, gal kokias nors ryškesnes, kurios pasiekė teismą?
A. PIESLIAKAS. Specialiųjų tyrimų tarnyba buvo įkurta 1997 metais, aš pradėjau dirbti 1998 metais. Tai buvo tik pati pradžia. Iš tikrųjų to įdirbio… nes kiekviena baudžiamoji byla yra kriminalinės žvalgybos paseka, ypač jeigu kalbame apie Specialiųjų tyrimų tarnybos bylas. To kriminalinės žvalgybos įdirbio dar buvo labai mažai, tokiomis bylomis, kuriomis galėčiau pasigirti, kad iš tikrųjų skambėjo per visą Lietuvą, negalėčiau. Prieš pat išeidamas dalyvavau, kaip gerbiamas Seimo narys K. Masiulis minėjo, A. Zuoko byloje, esu atlikęs veiksmus, iš dalies tyriau tą bylą ir kaip tik tuo metu jau išeidinėjau į teismą.
PIRMININKAS. Klausia K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Mano linksmesnis klausimas bus. 15 metų teisėjo patirtis yra didelė patirtis. Norėčiau paklausti, kokia labiausiai įsimintina byla, kurią nagrinėjote, arba kurios… galbūt tegul būna labiausiai įsimintina, kurią nagrinėjote, gal buvo pirma įsimintina, bet gal kita, kuri nebūtinai rezonansinė buvo, tačiau kuri teisėsaugos ateičiai sukūrė geresnį pagrindą, nes dėl tų nusikaltimų, kurie padaryti, geras teismo sprendimas taip pat yra prevencija į ateitį.
A. PIESLIAKAS. Aš galbūt pasakysiu. Man labiausiai įsiminė nerezonansinė byla, apie tą bylą greičiausiai be manęs niekas nežino. Tai buvo narkotikų laikymo byla. Buvo jaunuolis, mes paskui šnekėjome su juo, jis mokyklą baigė aukso medaliu, paskui įstojo į aukštąją mokyklą ir aukštojoje mokykloje pirmame kurse jam kažkas pasiūlė narkotikų. Po to jo gyvenimas ritosi žemyn, kai aš jį teisiau už narkotikų laikymą, buvo praėję 15 metų nuo to laiko. Jis pirmą kartą tada buvo apsivogęs. Man ta byla morališkai paliko labai slogų įspūdį, kaip žmogus nuo gero, protingo, aukso medaliu mokyklą baigusio žmogaus nusirito iki narkomano ir pradėjo vogti, kaip tam tikros narkotinės medžiagos gali paveikti žmogaus likimą. Šita byla man tikrai labai įsiminė ir aš ypač jaunimui, ypač draugų vaikams dažnai papasakoju apie šitą įvykį, kad užkirsčiau kelią tokiems dalykams.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Laba diena, gerbiamas pretendente. Iš tiesų vertinu jūsų darbo patirtį Specialiųjų tyrimų tarnyboje ir, matyt, matote dabartinę tarnybos veiklą, taip pat matote, kad net trys Apeliacinio teismo teisėjai yra įtariami galimai padarę nusikaltimus. Mano klausimas būtų toks. Jūs kalbėjote apie visuomenės pakantumą. Aš matau tam tikrą teismų pakantumą korupcines veikas darantiems asmenims, aukštiems pareigūnams. Kaip jūs manote, ar vagystė iš sodo namelio arba buto yra pavojingesnis nusikaltimas nei vagystė iš iždo arba pareigūno piktnaudžiavimas? Ar jūs, būdamas Apeliacinio teismo teisėju, išdrįstumėte skirti laisvės atėmimo realią bausmę aukštiems pareigūnams, teisėjams, kurie sulaužė savo priesaiką ir išdavė valstybę ir visuomenę? Kaip manote, ar reali laisvės atėmimo bausmė už korupcines veikas yra ne per griežta asmenims, kurie jas daro?
A. PIESLIAKAS. Dėkui. Aš atsakydamas gal nuo vidurio pasakysiu, kad tikrai išdrįsčiau paskirti laisvės atėmimo bausmę žmogui, nepaisydamas jo pareigų, ir tikrai net ir pačių aukščiausių pareigų žmonėms, jeigu jie iš tikrųjų verti, jeigu pati situacija rodo, kad laisvės atėmimo bausmė yra ta vienintelė ir tinkama bausmė skirti toje situacijoje tam žmogui. Kalbant apie visuomenės pakantumą korupcijai, nemanau, kad visuomenė labai pakanti. Esu tikras, kad visuomenė nepakanti ir teisėjai nepakantūs. Atsakiau.
PIRMININKAS. Klausia K. Glaveckas. Ruošiasi J. Razma.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamas pretendente, toks bendro pobūdžio klausimas. Jūs čia gerai atsakinėjote. Sakykite, iš tikrųjų daugelis bylų, skirtingai, pavyzdžiui, nei Jungtinėse Amerikos Valstijose ar kitur, pas mus tęsiasi labai ilgą laiką. Jeigu palygintume kaštus ir naudą arba bausmę, neišvengiamumą bausmės, tai pas mus daugelis bylų, ypač pagrindinės, didžiosios bylos, tęsiasi dešimtmečius beveik. Darbo partijos ir kitų. Sakykite, ką jūs matote ir kaip galėtumėte pasiūlyti iš tikrųjų pamąstyti, kad tas laiko tarpas tarp nusikaltimo ar įstatymo pažeidimo ir bausmės paskyrimo būtų iš tikrųjų sutrumpintas kelis kartus ir atitinkamai kaštai būtų sumažinti? Pavyzdžiui, kai byla vyksta dešimt metų, faktiškai kaštai biudžeto yra milžiniški. Lygiai tas pats yra dabar. Ką reikėtų pakeisti, kad iš tikrųjų tas procesas būtų gerokai greitesnis, negu yra dabartiniu metu? Ačiū.
A. PIESLIAKAS. Dėkui. Aš manau, kad iškyla dilema tarp kaštų ir teisingumo. Aš manau, kad teisingumas valstybei turėtų būti svarbiau negu kaštai. Ką padaryti, kad būtų sumažinti tie terminai? Aš matau, kad tarptautinės organizacijos daro tyrimus ir sako, kad bylų terminas Lietuvoje yra gana trumpas. Negalėčiau pasakyti apie ikiteisminio tyrimo terminus, bet teisme irgi būtų galima sumažinti tam tikromis administracinėmis priemonėmis terminus, ypač kai į teismą ateina byla dėl sunkių nusikaltimų, dėl nusikalstamų susivienijimų, kur kaltinama daug žmonių.
Dabar esu siūlęs, kad tokias bylas turėtų nagrinėti kolegija, jai daugiau nieko neskirtų, ji turėtų imti tą vieną bylą ir skirtų po savaitę posėdžius, bandytų kuo greičiau ją nagrinėti, nes kai nuo nusikaltimo padarymo iki nuosprendžio praeina dešimt metų, tai nėra gerai. Tada ir pats bausmės neišvengiamumo principas šiek tiek šlubuoja, ir visuomenei nėra labai gerai. Visuomenė laukia teisingumo rezultato.
PIRMININKAS. Klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Čia vienoje publikacijoje skaitau, kad jūs buvote, o gal ir tebesate teisėju vadinamojoje R. Pakso ir G. Vainausko byloje, ir kas retai, man atrodo, būna, prokuroras jums reiškė nušalinimą, visiems teisėjams reiškė, motyvuodamas tuo, kad jisai yra kaip ir diskriminuojamas, lyginant su kitais bylos dalyviais. Gal galite pasakyti, kaip baigėsi šio reikalavimo nagrinėjimas, ar šiuo metu tebesate teisėju šioje byloje?
A. PIESLIAKAS. Taip, esu toje pačioje kolegijoje. Mes tada nenusišalinome ir byla vyksta toliau.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus.
A. PIESLIAKAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Galite grįžti į savo vietą. Siūlomi komitetai: Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomo nėra. Siūloma svarstyti tradiciškai liepos 25 dieną.
15.04 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Vytautą Zelianką Lietuvos apeliacinio teismo teisėju“ projektas Nr. XIIIP-3732 (pateikimas)
Į tribūną kviečiu J. Šovienę, kuri mums pristatys kitą klausimą – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Vytautą Zelianką Lietuvos apeliacinio teismo teisėju“ projektą Nr. XIIIP-3732. Pašau.
J. ŠOVIENĖ. Dėkui, pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, V. Zelianka, kitas pretendentas Vilniaus apygardos teismo teisėjas. Pretendentas turi 20 metų teisinio darbo stažą. Atrankos komisijai įvertinus turimus duomenis apie teisėjo V. Zeliankos kiekybinius ir kokybinius darbo rodiklius, kompetenciją, organizacinius gebėjimus bei profesinę kultūrą, teigiama, kad jis gali sėkmingai pretenduoti į Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo pareigas. Lietuvos Apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai šį pretendentą išreitingavo tarp tinkamiausių kandidatų į Lietuvos apeliacinį teismą ir skyrė jam pirmą–antrą vietas kartu su anksčiau pristatyta teisėja V. Mikuckiene.
Pirmąja apeliacine instancija teisėjo priimtų sprendimų stabilumo vidurkiai yra artimi atitinkamiems šalies apygardų teismų stabilumo rodikliams. Respublikos Prezidentas, sutikdamas su Teisėjų atrankos komisijos ir teisėjų bendruomenės išreikštu pasitikėjimu pretendentu, vadovaudamasis Konstitucija, liepos 19 dienos dekretu teikia Seimui pritarti V. Zeliankos skyrimui Lietuvos apeliacinio teismo teisėju. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kviečiu pretendentą į tribūną. Jums taip pat bus skiriama 10 minučių kalbėti ir 15 minučių atsakyti. Prašom.
V. ZELIANKA. Laba diena, gerbiamas pirmininke, Seimo nariai. Aš esu teisėjas V. Zelianka, Vilniaus apygardos teisme dirbu nuo 2008 metų pabaigos. Pradėjau dirbti 1999 metais Apylinkės teisme pirmos instancijos teismo teisėju. Netrukus po to, kai baigiau teisės mokslus Vilniaus universitete, kryptingai siekiau šios profesijos, nes iki to daugelį metų atstovavau teismuose valstybės institucijai, ir tas darbas man atrodė tikrai labai tinkamas.
Ir štai nuo 1999 metų aš esu daugiau ar mažiau sėkmingai teismuose, jaučiuosi įgijęs tam tikrą patirtį, profesinį patyrimą, tam tikrus gebėjimus, kurie, aš tikiuosi, leistų man dirbti ir Lietuvos apeliaciniame teisme. Vilniaus apygardos teisme aš dirbu išimtinai su civilinėmis bylomis, pirmiausia komercinėmis bylomis. Mano kryptingas darbas ir specializacija, ypač tai, kuo aš domiuosi ir kam skiriu daug savo profesinio tobulėjimo, yra intelektinės nuosavybės bylos, prekių ženklai, patentai, autorių teisių bylos ir taip toliau. Viena paskutinių garsesnių bylų, kurias nagrinėjome, – vadinamoji „Linkomanijos“ byla. Čia buvo mano išnagrinėta byla. Tos bylos iš tikrųjų yra labai sudėtingos tuo, kad Lietuvos teismų praktika šiuo klausimu yra labai ribota ir daugelį dalykų mes turime pasisemti iš europinio reglamento arba tarptautinės teismų praktikos. Tai verčia mus, aišku, stipriai pasitempti dirbant toje srityje ir mokomasi, todėl tenka nemažai laiko praleisti ir atstovaujant Lietuvai, ir diskutuojant su kitų valstybių teisėjais… mokymąsi už Lietuvos ribų. Tikiuosi, jeigu dirbčiau Apeliaciniame teisme, tęsti šią savo specializaciją, bet, aišku, be jokių problemų dirbu ir su kitomis bylomis, kurios yra susijusios su civilinio proceso bylomis.
PIRMININKAS. Dėkojame už prisistatymą. Pirmasis klausia M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kandidate, apie Baudžiamąjį kodeksą turiu klausimą. Šiuo metu už narkotikų kontrabandą, nepriklausomai nuo narkotinių medžiagų kiekio, baudžiama kaip ir už ginklų, sprogmenų arba radioaktyviųjų medžiagų kontrabandą, tai yra laisvės atėmimu nuo 3 iki 10 metų. Sunkus nusikaltimas. Tuo tarpu paradoksali situacija, kai gatvėje įsigijus kanapių gresia bauda arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, o atsisiuntus paštu suktinę – nuo 3 iki 10 metų laisvės atėmimo bausmė be galimybės atidėti. Tokia pakankamai sudėtinga problema, ypač tarp jaunimo, dažnai besinaudojančio internetine prekyba ir visiškai nesuvokiančio, kad narkotinių medžiagų atsisiuntimas internetu iš kaimyninių valstybių užtraukia atsakomybę ne tik pagal disponavimą, bet ir kontrabandą, kuri nediferencijuoja kiekio. Tai reiškia, jeigu tu veži toną kokaino per sieną, yra tokia pati bausmė kaip atsisiuntus suktinę internetu. Ar nemanote, jog šią situaciją reikėtų taisyti?
V. ZELIANKA. Aš prisipažinsiu, nesu labai įsigilinęs į šitą klausimą, kadangi nedirbu su šitomis bylomis. Bet kiek aš žinau, kiek tenka bendrauti su mūsų teismo teisėjais, kurie tokių bylų turi, esu girdėjęs ne iš vieno teisėjo, kad tai iš tikrųjų yra problema, teisėjai tai suvokia kaip problemą. Kiek suprantu, bando spręsti net ir dabartiniais įstatymais, taiko visokias mažesnes bausmes, atidėjimus ar kažką. Kiek aš suprantu, mėginu pasakyti. Bet suprantu, kad teisėjai tai suvokia kaip problemą iš tikrųjų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Jūs turite didžiulę teisėjo patirtį – 20 metų. Tikrai galite atsakyti į klausimą apie ikiteisminius tyrimus ir kokybę bylų, kurios pasiekia teismą. Ar nėra taip, kad daugelis bylų iš tikrųjų būna ne visai paruoštos, išaiškintos ir pasiekia teismą, po to teismui, aišku, gali grąžinti, yra sudėtinga, nes reikalaujama lyg ir teisingumo, nes kiekvienas įtariamasis lyg jau yra kaip ir nusikaltėlis traktuojamas. Ką jūs siūlote, kad būtų gerinamas ikiteisminis tyrimas? Šiuo metu atsitinka taip, kad vairuotojas nuteisiamas už kontrabandą bauda, iš kitos pusės jums sakoma, kodėl tokia maža bausmė, o iš tikrųjų tas, kas organizavo tą kontrabandą, lieka laisvėje.
V. ZELIANKA. Ačiū. Aš minėjau, kad mano darbas yra nesusijęs su baudžiamųjų bylų, kurios yra nagrinėjamos po ikiteisminio tyrimo, nagrinėjimu. Pats asmeniškai paskutinę baudžiamąją bylą esu išnagrinėjęs turbūt kokiais 2002 ar 2001 metais, dar galiojant seniems kodeksams. Bet, taip, tokių kalbų teisėjų bendruomenėje yra, taip pat ir apie ikiteisminį tyrimą. Aš negaliu pasakyti, kad ikiteisminis tyrimas yra linksniuojamas kaip netinkamas ir kad teisėjai būtent taip vertina arba sako apie tai, kas vyksta, iki perduodant bylą į teismą. Bet tam tikrų nesklandumų, matyt, yra. Kiek aš suprantu, nemaža problema yra prokuroro vaidmuo procese.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Salamakinas. Prašau.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas pretendente, klausimas galbūt pasirodys ir retorinis, bet aš noriu jūsų paklausti kaip labiausiai patyrusį iš visos teikiamos komandos, nors visi kiti irgi patyrę. O mano klausimas toks.
Visuomenės požiūris į teismų ikiteisminį tyrimą. Pažiūrėkime, koks vyksta veiksmas. Iškeliama atseit pretendento į merus byla, jisai tąsomas, pasėdi, po to vyksta rinkimai, tauta… vos ne privilegiją įgauna šitas pretendentas, žiūriu į P. Urbšį, ir jis laimi rinkimus, toliau eina pareigas. Aš susidarau tokią nuomonę, kad turbūt reikia, kad kiekvienam pretendentui iškeltų bylą ir jis tikrai laimės rinkimus į savivaldybių merus. Jis gauna tarsi kaip privilegiją. Kaip jūs žiūrite į visą šitą, atleiskite, velniavą? Aš kažko nesuprantu.
V. ZELIANKA. Šituo klausimu kaip teisėjas aš nelabai turiu ką atsakyti, bet kaip pilietis aš jaučiuosi nelabai jaukiai, matydamas tokią situaciją, kadangi mano darbas išmokė mane tam tikros pagarbos ir paklusnumo įstatymui ir suvokimo, kas gerai ir kas blogai, taip pat ir per teisėtumo prizmę. Kaip pilietis aš į tai žiūriu… Jeigu jūs užduodate tokį klausimą, aš turbūt panašiai kaip jūs jaučiuosi.
PIRMININKAS. Klausia A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (MSNG). Labai dėkui. Gerbiamas kandidate, jeigu teisingai prisimenu, per pastaruosius dešimt metų, tai per paskutines dvi kadencijas, šioje tribūnoje kaip kandidatas jūs stovite turbūt antrą ar trečią kartą, jeigu nesuklysiu. Visus kartus Seimas nepritarė jūsų kandidatūrai. Ir štai vėl jūs čia, ir teikia ta pati nueinanti Prezidentė, kuri tą patį darė jau du ar tris kartus. Mano klausimas gal būtų labiau psichologinis, bendražmogiškas. Kur jūsų gerų santykių su nueinančia Prezidente ir jos administracija paslaptis, ar sutinkate, kad galbūt gali atrodyti, kad toks gestas gali atrodyti kaip nueinančios Prezidentės primygtinis norėjimas atsidėkoti jums už kažką. Jeigu sutiktumėte su tokia prielaida, galbūt įtariate, už ką tas atsidėkojimas galėtų būti?
V. ZELIANKA. Esu buvęs šioje tribūnoje jau du kartus, aiškaus atsakymo, kodėl man teko ateiti antrą ir kodėl aš dabar esu trečią kartą, aš nesu gavęs tiesiai į akis, bet, kita vertus, aš norėčiau paprieštarauti ir pasakyti, kad vis dėlto atrankos procedūros buvo užbaigtos, ir pasirinkimas padarytas dabartinio Prezidento. Būtent dabartinis Prezidentas pasirinko tuos kandidatus, kurie šiandieną yra prieš jus. Aš pats dalyvavau susitikime, kai buvo pakviesti visi šie žmonės, kurie čia šiandieną yra prieš jūsų akis, ir pokalbis su Prezidentu vyko. Žinau, kad tai buvo jo sprendimas. Aš tik tiek galiu pasakyti.
O jeigu pažiūrėtume į istoriją, po paskutinio nesėkmingo teikimo, kuris buvo, aš jau dabar neatsimenu, galbūt 2014 metais, aš nedalyvavau atrankose, kol buvau pirmininku, ir tai buvo sąmoningas pasirinkimas – aš vykdžiau savo kaip pirmininko pareigas ir nenorėjau jų apleisti. Pabaigęs kadenciją aš nutariau nebekandidatuoti toliau, dirbau tai, kas man labiausiai patinka – eiliniu teismo teisėju, ir vėliau vykusiose atrankose aš nė karto nebuvau niekur teikiamas prieš tai buvusios Prezidentės.
PIRMININKAS. Klausia P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Mano klausimas buvo labai panašus kaip ir A. Mazuronio, bet jūs išsklaidėte šiek tiek abejones, kad visi, ne tik jūs, esate dabartinio Prezidento kandidatai, tai šiek tiek lengviau ant dūšios yra. Suprantate, nes Prezidentės teisingumą mes žinome: saviems – viskas, kitiems – įstatymas. Be abejonės, naudojosi šita teise ir tai žino net eiliniai žmonės.
Mano kitas klausimas. Kad būtų nepriklausomi bent Aukščiausiojo Teismo teisėjai, ar neturėtų būti jie renkami, kaip renkamas Seimas, pavyzdžiui, ar nebūtų gerai, kad ir generalinis prokuroras būtų renkamas, tada teisėjas tikrai jaustųsi nuo nieko nepriklausomas – tik nuo tautos?
V. ZELIANKA. Jeigu tai yra klausimas, aš apie tai turiu šiek tiek savo nuomonę. Yra valstybių, kur teisėjai yra renkami. Vargu ar surasime, kur teisėjai yra renkami į aukščiausius teisėjų postus, aš nežinau tokių valstybių. Tose valstybėse, kur yra teisėjų rinkimai, neretai yra prikišama toms sistemoms, kad teisėjų rinkimų biudžetas viršija vėliau jų gaunamą atlyginimą. Tai irgi kažką sako ir sukuria naujas problemas. Be to, tai yra visai kitų teisinių sistemų tradicija, kurios aš nežinau, mes vis dėlto esame kontinentinės europinės teisės sistemos tradicija ir mes įprastai sekame tais pavyzdžiais, kuriuos diktuoja mūsų senoji lotyniškoji kontinentinė teisė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamas pretendente, sakykite, ar jūs buvote susitikęs ir kalbėjotės su gerbiamu mūsų naujai išrinktu Prezidentu G. Nausėda, jeigu kalbėjotės, apie ką? Ačiū.
V. ZELIANKA. Taip, aš kalbėjau su naujuoju Prezidentu, ir tai buvo būtent tas momentas, kai man buvo duota žinoti, kad aš esu atrenkamas iš tų žmonių, kurie gali būti teikiami ir bus teikiami Seimui pritarti mano skyrimui į Apeliacinį teismą po to, kai aš kandidatavau. Apie ką mes kalbėjomės? Mes kalbėjomės labai panašiomis temomis, kurios yra nagrinėjamos šiandieną čia, posėdžių salėje, apie teismų problemas.
PIRMININKAS. Klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Lietuvos istorijoje yra tik dveji metai, kai socialinė atskirtis Lietuvoje mažėja. Tai 2008–2009 metų krizė. Tuomet Seimas vadinamojo naktinio mokesčių pakeitimo metu sumažino atlyginimus sau, teisėjams, valstybės pareigūnams. Teisėjai labai greitai atsistatė. Teisinga tai buvo?
V. ZELIANKA. Aš nežinau ir man, kaip teisėjui, labai sunku įvertinti teisėjų bendruomenės veiksmus, o ypač jeigu tai yra ne teisėjų bendruomenės, o teismo sprendimas. Tai yra jeigu mūsų Konstitucinis Teismas daro tam tikrą išvadą apie Konstitucijos normų galiojimą, aš esu linkęs manyti, kad aukščiausio lygio žmonės profesionalai, kurie dirba tenai, duoda tas išvadas pagrįstai, remdamiesi Konstitucija, ne kokiais nors kitais argumentais. Aš įpratęs taip manyti ir kitaip aš nelabai įsivaizduoju savo darbą, jeigu aš pradėčiau mąstyti kitaip.
Šita prasme, aš manau, galbūt problema yra ta, kad teisėjų klausimas atėjo pirmiau arba kad jis apskritai atėjo į teismą. Kai buvo klausimų apie tai, kai teisėjų bendruomenėje buvo diskusijų apie tai, reikia eiti į teismą ar ne, man atrodė, didžioji problema yra ne ta, kaip teisme bus išspręstas tas klausimas, o tai, kad situacija privesta iki to, kad teisėjai eina į teismą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas teisėjau, žiniasklaidoje nemažai rašoma apie jums formuluojamus kaltinimus, kuriuos teikia teisėja I. Štuopienė, sakydama, kad patiria jūsų spaudimą, kad norite ją sužlugdyti morališkai ir profesiškai, ir taip toliau. Ar toje situacijoje jūs viską neigiate, ar ką nors ir savikritiškai galite pasakyti apie tas aplinkybes?
V. ZELIANKA. Tas klausimas buvo nagrinėjamas Teisėjų etikos ir drausmės komisijoje. Yra Teisėjų etikos ir drausmės komisijos išvada tuo klausimu. Kadangi tai yra mano paties asmeninis klausimas, kur teisėja išreiškė nepasitenkinimą mano kažkada atliktomis pareigomis kaip teismo pirmininko, tai buvo dar prieš keletą metų, man net nelabai etiška kalbėti savo paties klausimu. Bet, kita vertus, kaip aš sakau, viena vertus, yra jau duotas atsakymas, kita vertus, jeigu aš suprantu, o, atrodo, teisingai suprantu, po to, kai aš tas pareigas palikau ir nedariau jokios įtakos vėlesniems sprendimams dėl teisėjų vertinimo, panašu, kad tie vertinimai tęsiami toliau tokie arba panašūs, kaip aš dariau, jau kitų atėjusių pirmininkų.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiamas teisėjau, jūs minėjote, kad esate civilinės teisės ir intelektinės nuosavybės bylų specialistas. Intelektinės nuosavybės bylos suponuoja autorių teisių gynybą, ir kuomet įvyksta plagiavimas, dažniausiai vadinamas, kaip jūs žiūrite į plagiavimą Seime, kur yra kuriami įstatymai, ir Seimo narys, vienas ar grupė, teikia kažkokį įstatymo projektą, jį sukuria, tuomet tie, kurie turi daugiau balsų, jį atmeta ir kitą dieną, arba po kažkiek laiko, teikia lygiai tokį patį, pakeitę vieną kablelį arba vieną žodį. Ar čia netaikytinas intelektinės nuosavybės apsaugos mechanizmas? Ačiū.
V. ZELIANKA. Aš bijau, kad atsakymas yra ne, ir tai yra numatyta pačiame įstatyme.
PIRMININKAS. Gerbiamas pretendente, atsakėte į visus klausimus. Galite grįžti į savo darbo vietą.
V. ZELIANKA. Ačiū.
PIRMININKAS. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti liepos 25 dieną.
15.23 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Agnę Tikniūtę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projektas Nr. XIIIP-3733 (pateikimas)
Kviečiu J. Šovienę pateikti paskutinę kandidatūrą. Tai klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Agnę Tikniūtę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projektas Nr. XIIIP-3733. Prašom.
J. ŠOVIENĖ. Dėkui, pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, A. Tikniūtė nuo 2014 metų dirba Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Tyrimų grupės konsultante, specializuojasi įmonių teisės, civilinės atsakomybės ir sutarčių teisės srityse. Yra įgijusi socialinių mokslų teisės daktaro laipsnį, dirbusi Mykolo Romerio universitete lektore, docente, katedros vedėja. 2013–2014 metais buvo Vytauto Didžiojo universiteto prodekanė. Nuo 2014 metų rugsėjo iki šiol yra minėto universiteto docentė. Pretendentė, kaip mokslininkė, pripažintuose tarptautiniuose leidiniuose yra publikavusi nemažai teisinių straipsnių, kelia savo profesinę kvalifikaciją užsienio šalių universitetuose skaitydama paskaitas, taip pat savo mokslinių tyrimų pagrindu vedė mokymus teisėjams, advokatams, valstybės tarnautojams.
A. Tikniūtė yra apibūdinama kaip aukštos kvalifikacijos, visada tinkamai ir laiku atliekanti savo pareigas, vertinama kolektyvo narė, išsiskirianti netradiciniu mąstymu, giliomis įžvalgomis, originalumu, akcentuojama jos kompetencija civilinės teisės srityje. Respublikos Prezidento vertinimu, atsižvelgiant į turimus duomenis apie pretendentės A. Tikniūtės profesinę kompetenciją, mokslinę, pedagoginę veiklą, asmenines ir dalykines savybes, ji gali sėkmingai pretenduoti į Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigas. Vadovaudamasis Konstitucija, liepos 19 dienos dekretu Lietuvos Respublikos Prezidentas teikia Seimui pritarti A. Tikniūtės kandidatūrai į Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus. Dėkui.
PIRMININKAS. Kviečiu pretendentę į tribūną. Jums taip pat kalbėti skiriama 10 minučių ir 15 minučių klausimams. Prašom. Toliau posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininko pavaduotojas J. Liesys.
A. TIKNIŪTĖ. Laba diena, gerbiami Seimo nariai, gerbiamas pirmininke. Mano biografija buvo gana išsamiai pristatyta. Aš, skirtingai negu prieš mane prisistatę kolegos, ateinu iš liaudies, ne iš teismų sistemos, ir tikrai tikiuosi, kad mano mokslo įdirbis, mano žinios, mano komercinės teisės specializacija galėtų būti naudinga Apeliaciniam teismui. Aš esu labai dėkinga, kad Atrankos komisija, Teisėjų taryba ir gerbiamas Prezidentas įvertino mano galimybes teigiamai. Laukiu klausimų.
PIRMININKAS (J. LIESYS, LSF). Laba diena, gerbiama pretendente, jūsų nori klausti devyni Seimo nariai. M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama kandidate, kadangi, kaip sakėte, ateinate iš liaudies, turime vertybinį klausimą, nes dėl patirties ir kompetencijos nekyla jokių abejonių. Klausimas, ar nemanote, kad tos pačios lyties asmenų partnerystės turėtų būti įteisintos įstatymu? (Balsai salėje)
A. TIKNIŪTĖ. Aš atsakyčiau taip: kaip teisininkė aš nematau jokių kliūčių, kad tai būtų padaryta. Tačiau ar tai turi būti padaryta dėl vertybių, yra visiškai kitas klausimas. Be abejo, čia ne vieta ir ne laikas plačiau plėstis. Aš neslepiu savo vertybinių pažiūrų, kad aš žiūriu į tokį reguliavimą atsargiai.
PIRMININKAS. Klausia V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Laba diena, gerbiama pretendente. Na, iš tiesų su ta liaudimi jūs gerai pasakėte, bet vis tiek visi kandidatai, kurie čia šiandien buvo, turi įspūdingą darbo praktiką teismuose, – ir apylinkių teismo teisėjai, ir apygardų teismo teisėjai, mokslininkai, apsigynę disertacijas. Štai jūs jau skiriama… iš pradžių dalyvavote atrankoje į Vilniaus apygardos teismą, po to Kauno apygardos teisme dalyvavote atrankoje, kiek aš suprantu. Dabar štai tas jūsų paskyrimas į trečią pakopą – Apeliacinio teismo teisėjus. Kaip jūs manote, be patirties iš viso teismuose ar tai yra privalumas, ar tai trūkumas? Kartu, aišku, ir Prezidento patarėjai norėtųsi užduoti klausimą, ar čia reikia laukti pasikeitusios tradicijos, nes, aš žiūriu, į Atrankos komisijos rezultatus, tai buvo keturi prieš (…).
PIRMININKAS. Laikas.
V. BAKAS (MSNG). Buvo žmonių, kurie daugiau surinko taškų ir jie net neteikiami čia. Kaip dėl tos patirties yra, ar tai privalumas, ar trūkumas? Ačiū.
A. TIKNIŪTĖ. Visų pirma aš norėčiau patikslinti, kad aš šeštus metus visu etatu dirbu Aukščiausiame Teisme konsultante. Tad su bylų rengimu ir motyvų projektų rašymu, ir su sistema iš vidaus aš esu tikrai susipažinusi. Be abejo, galbūt kažkokiu praktiniu aspektu, palyginti su prieš tai buvusiais kolegomis, mano patirtis yra kiek mažesnė, tačiau dalykine prasme aš tikrai jaučiuosi, kad galėčiau dirbti apeliacinės instancijos teisme, būtent įmonių teisės srityje, kadangi specializacija tokio aukšto lygio teismui irgi yra būtina. Aš iš savo patirties galėčiau ją užtikrinti. Taip išdidžiai pasakysiu, tai būtų toks atsakymas.
O dėl įvertinimo. Negaliu komentuoti, kodėl buvau pasirinkta aš, galbūt tai irgi lėmė ta aplinkybė, kad teismai siekia kažkiek atvirumo ir įsileisti žmonių, kurie nėra sistemos dalis.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ar irgi noriu sugrįžti prie vertybinio klausimo, gal net dviejų klausimų, kurių jau klausiau. Aš kaip tik manau, kad tokių žmonių kaip jūs reikia ypač stipriai teismų sistemai. Jeigu būtų mano valia, po teismų skandalo, po tokių korupcinių bylų, kurios čia dabar keliamos, po to, kai išteisinami įvairūs korupcionieriai, po to, kai teisėjai paskiria sau, atsistato sau atlyginimus krizės metu, nepaisydami nieko, ciniškai ir neetiškai taip elgiasi, aš šalinčiau visą teisėjų sistemą in corpore.
Aš noriu jūsų paklausti dabar to paties, ko klausiau ir anų. Ar tikrai etiška buvo krizės akivaizdoje atstatyti sau atlyginimus, pasinaudoti savo kolegų galimybe ir visą tą grandinę pereiti? Ar tikrai nėra taip, kad mes matome korupcijos byloje tik ledkalnio viršūnėlę, o visa kita dar plūduriuoja ir baimės išpūstomis akimis žiūri, kas ten dedasi, užkliudys mane, neužkliudys. Kaip su tokiais elgtis, kaip tokią sistemą valdyti? Aš tokių kaip jūs labai daug norėčiau, kad…
A. TIKNIŪTĖ. Dėl atlyginimų atstatymo, žinote, kaip pasakyti, gal aš čia susilaikysiu nuo komentaro dėl to, kad klausimas, ar man būtų etiška tokiame kontekste kaip nors kritiškai kalbėti apie kolegas. O apskritai jūsų antras klausimas buvo… (Balsai salėje) …apie korupciją.
PIRMININKAS. Matote, ilgai klausėte, sunku atsakyti, reikia laiku visko spėti klausti.
A. TIKNIŪTĖ. Man sunku spręsti, kokio masto tai yra reiškinys. Aš norėčiau tikėti, kad jis nėra didelio masto, bet žvelgiant į teisinės sistemos struktūrą, kokia ji yra teismų sistemos, koks nors tobulėjimas ir situacijos taisymas galimas tik iš vidaus, dėl to procesas yra tikrai lėtas. Aš manau, kuo daugiau teisinė sistema taps aiški, vieninga ir skaidri, tuo iš principo tai bus neįmanoma daryti, net ir norint to. Tai yra žmogaus bloga valia turi būti eliminuota skaidria sistema.
Mano būtų toks matymas šito proceso, kadangi vis dėlto teisėjo karjera yra iki gyvenimo galo arba iki pensijos. Kito kelio nelabai yra kaip tik per vidinės tvarkos sudarymą, kad tai taptų neįmanoma.
PIRMININKAS. Jūsų nori klausti V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiama pretendente, jūs taip įdomiai prisistatėte – kaip kandidatė iš liaudies. Gal šiek tiek patikslintumėte, kas tai yra liaudis ir kokiame kontekste kiti pretendentai atrodo, iš kur jie yra? Ar jūs turite omeny savo filologijos studijų išsilavinimą. Bet aš norėjau paklausti konkrečiai dėl išsilavinimo, čia tiesiog patikslinti. Jūs baigėte VDU, gavote teisės magistro kvalifikacinį laipsnį 2002 metais, lygiai tas pats parašyta 2007 metais – VDU teisės magistras. Ar tie du magistrai skirtingi? Ir kaip galima?.. Tiesa, galima, taip. 2006 metais daktaro laipsnis ir po to įgytas magistras, kažkas čia įdomu.
A. TIKNIŪTĖ. Čia klausimas ne man, o klausimas dėl teisinio reguliavimo. Vytauto Didžiojo universiteto Teisės mokykla buvo sukurta pagal Harvardo modelį kaip postgraduate studijos trejų metų tiems žmonėms, kurie jau turi aukštąjį išsilavinimą. Mūsų teisinė sistema tokio modelio nepriėmė. Kai žmonės, įgiję šitą išsilavinimą, pabandė tapti teisėjais, jiems buvo atsakyta. Jie tą sprendimą ginčijo Konstituciniame Teisme ir gavo sprendimą, kuriame buvo aiškiai pasakyta, kad mūsų išsilavinimas neatitinka teisėjui keliamų kvalifikacinių reikalavimų, ir buvo patikslinta, ko mums trūksta, tame nutarime. Tada Vytauto Didžiojo universitetas savo absolventams organizavo išlyginamąsias studijas, kad mes atitiktume Konstitucinio Teismo nutarimo reikalavimus. Šiuo atveju čia buvo tiesiog mūsų ėjimas paskui valstybės reikalavimus, o aš iš karto po magistro stojau į doktorantūrą, dirbau ir mokiausi Mykolo Romerio universitete, ir mokslo prasme mano kelias buvo nuoseklus, tiesiog pačių dokumentų, kurių reikėjo vėliau, gavimas atrodo gana paradoksaliai, bet čia jau, taip sakant, ne mano kelio priežastis, bet teisinio reguliavimo vingrybių.
O dėl liaudies aš turiu omeny tai, kad visi gerbiami teisėjai, kurie kandidatuoja į Apeliacinį teismą, pradėjo savo karjerą, gal ne visi, bet dauguma, nuo pirmos instancijos, kai kurie nuo antros, o aš įžūliai bandau pradėti nuo Apeliacinio teismo.
PIRMININKAS. Ačiū už atsakymus. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). (Nutrūksta garso įrašas)
PIRMININKAS. Netrukus mes išsiaiškinsime, dar liko keletas minučių, ir bandysime posėdį pratęsti. Svarbiausia, kad liko dar keturi kolegos, kurie norėtų paklausti pretendentės. Tai yra vienintelis būdas, kad galima bus klausti… (Balsai salėje) O gal atsisakote klausimų? Čia kiti dalykai, bet po penkių minučių pradėsime posėdį ir tada nuspręsime, ką daryti. (Balsai salėje)
Pertrauka
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, praėjo penkios minutės, techninė situacija nepasikeitė į gera. Ar galime šnekėti taip, kad tie keturi Seimo nariai, kurie užsirašė klausti, atsisakytų klausti teisėjos? Mes galėtume įskaityti, kad jie prisistatė ir mes išgirdome jų nuomonę. Galime tai padaryti bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Galime.“) Labai ačiū. Tada susitiksite frakcijose ir tai būtų Teisės ir teisėtvarkos komiteto aptarimas. Svarstysime 25 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Labai ačiū.
Dėkojame teisėjams ir visiems prisistačiusiems. Frakcijose apsitarsite pagal užrašytą laiką. (Balsai salėje)
Gerbiami kolegos, kadangi šį klausimą baigėme, mums liko dar nemažai klausimų, yra problema, tad siūlyčiau 15 minučių pertrauką iki 16 valandos. Reikalinga dar skaičiavimo komisija. Iki 16 valandos skelbiu kavos pertrauką. (Balsai salėje)
Pertrauka
PIRMININKAS. Mikrofonai jau veikia, užsidega ir ekranai, netrukus, matyt, pasieksime ir gerų rezultatų.
Gerbiami kolegos, kol aparatūra pradės veikti, gali atsitikti taip, kad dirbsime prie šoninių mikrofonų ir centrinio. Aš norėčiau supažindinti, kad balsų skaičiavimo komisijai priklauso A. Ažubalis, K. Bacvinka, A. Dumbrava, K. Glaveckas, A. Mazuronis, D. Šakalienė, L. Talmontas. Tie kolegos, kurie išvardinti, bandys skaičiuoti balsus mechaniškai, tai yra rankos pakėlimu ir sudėjimo metodu. Matematika tokia. Na, bus paprasta.
16.14 val.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 5, 6, 10, 12, 14, 15, 16, 19, 20, 21, 24 straipsnių pakeitimo ir 18 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-2622GR (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti ), Prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymo Nr. I-1093 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2630GR (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti ) (pateikimas)
Gerbiami kolegos, tęsiame posėdį pasunkintomis sąlygomis. Labai prašyčiau dėmesio ir konstruktyvus darbo. Mums dabar reikia išspręsti du klausimus, kuriuos mums pristatys S. Krėpšta, Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas. Aš paaiškinsiu, kaip tai bus.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir 18 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas ir antras – Prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas.
Veikia kraštiniai mikrofonai. Kas norės klausti gerbiamojo pranešėjo, stovės gyvoje eilėje. Pradėsime skaičiuoti nuo kairės į dešinę ir bandysime tokiu būdu. Įrašas per šoninius mikrofonus yra, veiks. Ir skaičiavimo komisija, kurią paskelbiau. Paskui reikės skaičiuoti, bus bendras balsavimas dėl abiejų, nes jie yra susiję, todėl užteks vieno balsavimo. Jeigu iki to laiko mūsų aparatūra neveiks, mes, baigę šiuos klausimus, matyt, vakarinį posėdį baigsime.
Gerbiami kolegos… (Balsai salėje) Aš nežinau, kas mus puola, bet atsakymas vienas – mes nieko nebijome, nes mes turime nuostabią armiją, naują kariuomenės vadą ir net Vyriausybę. Taigi viskas gerai.
Prašom, gerbiamas patarėjau, pristatyti klausimą. (Balsai salėje) Aš pasakiau, kaip bus: kas norės klausti, kelia ranką ir eina prie šoninio mikrofono. (Balsai salėje)
S. KRĖPŠTA. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamas posėdžio pirmininke, šiandien esu įpareigotas jums pristatyti du teisės aktus. Pradėsiu nuo pirmojo.
Šių metų liepos 23 dienos dekretas, kuriuo Seimui grąžinamas pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. liepos 9 d. priimtas Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas. Grąžindamas šį įstatymą, Respublikos Prezidentas siūlo panaikinti išimtį politinėms partijoms neatlygintinai naudotis valstybės ir savivaldybių turtu.
Šio liepos 9 dieną priimto įstatymo nuostatos yra svarbus postūmis efektyvesnio valstybės turto valdymo prasme, tačiau numatyta išimtis politinėms partijoms yra tam tikras šaukštas deguto. Mes galvojame, tai nėra suderinama su tam tikromis racionalaus valstybės turto valdymo ir atsakingo valdymo nuostatomis, įtvirtintomis Konstitucijoje. Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad valstybės turtas turi būti tvarkomas taip, kad tarnautų bendrajai tautos gerovei, visos visuomenės interesams, ir turi būti tvarkomas racionaliai.
Kalbėdamas apie politines partijas, norėčiau pabrėžti, kad politinės partijos yra neabejotinai vienas svarbiausių demokratijos ramsčių, tuo pat metu valstybė jas turėtų remti laikydamasi skaidrumo ir objektyvumo reikalavimų. Rėmimas netiesiogiai, tai yra suteikiant nemokamą turtą, nėra skaidri rėmimo forma. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad įstatymo leidėjui pasirinkus politines partijas finansuoti biudžeto lėšomis, kyla pareiga nustatyti tokį politinių partijų finansavimo modelį, kuriuo būtų užtikrintas tinkamas ir skaidrus valstybės biudžeto lėšų naudojimas. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad politinių partijų finansavimo šaltiniai yra labai aiškiai apibrėžti Politinių partijų įstatyme, ir šiuo įstatymu nėra numatyta galimybė netiesiogiai finansuoti politines partijas panaudos pagrindais suteikiant joms neatlygintinai valdyti ir naudotis valstybės ir savivaldybių turtu.
Be to, Valstybės kontrolė valstybinio audito ataskaitoje yra konstatavusi, kad valstybės turto valdymas turi užtikrinti didžiausią naudą visuomenei, o turto perdavimas panaudos tikslais neatlygintinai kelia abejonių ir turėtų būti maksimaliai apribotas. Verta pridurti, kad nuostatai leisti politinėms partijoms panaudos būdu naudotis valstybės ir savivaldybių turtu, prieš priimant įstatymą liepos 9 dieną, nepritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos Seimo Audito komitetas.
Atsižvelgdamas į šio įstatymo veto motyvus, Respublikos Prezidentas kviečia jus, gerbiamieji Seimo nariai, pritarti veto ir iš esmės užtikrinti, kad būtų žengtas svarbus žingsnis efektyvesnio valstybės turto valdymo linkme į priekį, kartu nenumatant papildomų nepagrįstų išimčių. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, galima bus klausti dėl abiejų. Per šoninį mikrofoną, kas prieina, tam duodu žodį. Prašom. M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, ačiū už turto valdymo pamokas ir sveikinu su pirmuoju Prezidento veto. Tačiau puikiai žinome, kad vien veto gerovės nesukursime. Priminsiu, ką žadėjo Lietuvos Respublikos Prezidentas, penkis konkrečius dalykus. Pirma – sumažinti pajamų ir socialinę nelygybę artėjant prie Vokietijos ir Skandinavijos šalių lygio, 2 mlrd. padidinti biudžeto mokestines pajamas, užtikrinti, kad vidutinis darbo užmokestis pakiltų iki 85 % sostinės regiono vidurkio, ir dar kelis konkrečius dalykus. Mano klausimas, ar planuoja Prezidentas jūsų vaidmeniu ar dar kažkieno pasinaudoti įstatymo iniciatyvos teise teikti konkrečius siūlymus, kaip kurti gerovės valstybę galbūt rudens sesijoje, galbūt dar dabar, ar vis dėlto apsiribosite vien tiktai veto?
S. KRĖPŠTA. Be abejo, Respublikos Prezidentas yra rimtai žiūrintis į savo pažadus. O kalbant apie šį konkretų įstatymo projektą, jeigu turtas būtų valdomas efektyviau ir nereikalingas turtas būtų išnuomojamas arba parduodamas kaip nereikalingas, tai, be abejo, prisidėtų prie pilnesnio biudžeto. Nors ir mažas žingsnelis į priekį, tai būtų žingsnelis į priekį gerovės valstybės link.
PIRMININKAS. Ačiū už klausimą, ačiū už atsakymą. Gerbiamas Simonas.
S. GENTVILAS (LSF). Laba diena, gerbiamas patarėjau. Norėjau paklausti. Iš dviejų vetuotų įstatymų šis atrodo mažiau pagrįstas visų pirma lyginant su kitomis išimtimis kitų asociacijų, kurios turi teisę į nemokamą valstybės turtą. Politinės partijos yra apribotos finansavimo šaltiniais, jos negali gauti komercinių pajamų, gyventojai išorėje taip pat tik kai kuriais aspektais gali per deklaracijas ir tiek, kiek gali skirti – 1 arba 2 % GPM, prisidėti prie politinių partijų tobulėjimo. Ar jūs neįžvelgiate, kad jūs politines partijas visiškai atribojate nuo tų asociacijų, kurios turi išimtį gauti kitų pajamų? O politinėms partijoms yra be galo suvaržyta, iš kur jos gali gauti piniginių lėšų.
Yra daug sankcionuotų partijų, kurios buvo nubaustos už galimus papildomus šaltinius, ir politinės partijos yra dabar tokioje patinėje situacijoje, kai staiga po kitų metų mes visiškai neturėsime lėšų, dauguma ypač neparlamentinių partijų, išlaikyti savo skyrius ir savo veiklą. Ar nemanote, kad tai bus reikšminga problema politinių partijų judėjimams visoje Lietuvoje?
S. KRĖPŠTA. Aš manyčiau, kad jūsų paminėta problema politinių partijų finansavimo, be abejo, turėtų būti sprendžiama tinkamomis priemonėmis. Tai yra atskiras įstatymas, kuris reguliuoja, kaip turėtų būti finansuojamos politinės partijos. Šitas įstatymas kalba apie valstybės ir savivaldybių turto fiktyvų valdymą. Mes galvojame, kad kuo mažiau yra išimčių neatlygintinai tokį turtą teikti, tuo tas valdymas yra efektyvesnis.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamas K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Noriu pratęsti Simono klausimą. Iš tikrųjų partijos yra labai svarbi ir labai vertinga valstybės dalis, ir būtų gerai, kad jos taip ir būtų vertinamos. Jeigu jūs peržiūrėtumėte įvairių išimčių, kurių yra įvairiuose įstatymuose, sąrašą, tai ten yra keistų dalykų. Tarkime, centrinis bankas, G. Nausėda buvo bankininkas, o Lietuvos centrinis bankas nemoka turto mokesčių. Ar verta?..
Jeigu jūs pažiūrėtumėte visas tas mokestines landas, ten jų apstu, nesupranti, kodėl turėtų taip būti. Tvarkykite, jeigu jau taip liberaliai esate nusiteikę ir nepalikti išimčių. Tačiau partijos, kurios yra dotuojamos, matyt, priims tą smūgį, išgyvens, bet yra partijų, kurios nedotuojamos, tai jos pasmerkiamos. Ar tikrai čia apgalvotas ėjimas, aš labai abejoju, aš nepalaikysiu jo.
S. KRĖPŠTA. Ačiū už klausimą. Aš pakartosiu, kad šitas pasiūlymas buvo svarstomas ilgai ir nuosekliai, tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybė kalbėjo ir svarstė, tiek komitetai. Tikrai buvo išdiskutuotas ir pradiniu pasiūlymu buvo nepritarta šitai išimčiai partijoms, tai yra buvo nesuteikiama teisė partijoms gauti patalpas nemokamai, ir buvo siekiama žengti žingsnį efektyvesnio turto valdymo link.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia gerbiamas E. Pupinis. Ruošias A. Sysas ir B. Bradauskas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas pranešėjau, demokratija kainuoja ir viena iš tokių sudedamųjų dalių – veikimas regionuose politinių skyrių. Kaip žinoma, iš tikrųjų dauguma partijų baigė savo rinkimų kampanijas su tam tikromis skolomis. Tai viena iš klausimo dalių, norėčiau paklausti, ar Prezidentas pasiruošęs siūlyti didesnį finansavimą partijoms, kad vis dėlto ta veikla nenutrūktų?
Antras dalykas, ar Prezidentas tiksliai žino, kaip tos patalpos naudojamos, ar jos yra paklausios, nes dauguma patalpų, kurios išlaikomos politinių partijų, vien dėl komunalinių išlaidų iš esmės nėra paklausios, jų nėra kur dėti ir jos niekam nereikalingos. Iš tikrųjų ar nemanote, kad vis dėlto kaštai savivaldybėms dėl gero norėjimo ne sumažės, o padidės vien todėl, kad politinės partijos nemokės už komunalinius patarnavimus?
S. KRĖPŠTA. Ačiū už klausimą. Apie ateities planus, susijusius su kitomis temomis, negu šiandien svarstome, nenorėčiau plėstis. O kalbant apie tų patalpų panaudojimą, aš turiu informacijos apie valstybės turto panaudojimą tiek Pramonės ir amatų rūmams, tiek politinėms partijoms – to turto yra. Vienas dalykas, to turto yra nuomos kaštai, kitas dalykas, yra valstybinė strategija nereikalingą turtą realizuoti. Pardavus tą turtą, tikrai būtų gaunamos ženklios lėšos, kurios viršytų milijoną eurų.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia gerbiamas A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, iš dalies aš sutinku su tuo, ką jūs pasakėte pristatydamas savo grąžintą įstatymą, tai yra kad tokiais atvejais yra gana daug subjektyvumo, priklausomai nuo to, kas yra savivaldos valdžioje. Vieniems gali duoti geresnį kambarį, kitiems blogesnį, kriterijų nėra arba jie labai subjektyvūs. Su tuo aš sutinku.
Mano klausimas būtų: kai jūs teikėte šį siūlymą, kad neturėtų būti partijoms išimčių gaunant savivaldybių ir valstybinį turtą, ar buvo diskutuojama apie kitokią, na, didesnę paramą partijoms, nes vis tiek tai yra demokratijos garantas. Ir visiškai sutinku su kolegomis, kad jeigu mes kokią nors paramą mažiname, turime surasti kelius, kaip pagerinti partijų funkcionavimą ir jų egzistavimą. Ar prezidentūroje jau yra kokių nors planų šia linkme? Ačiū.
S. KRĖPŠTA. Tai vėlgi pažymėsiu, kad apie kitas temas šiuo metu negalėčiau konkrečiau pasisakyti, bet, be abejo, šis klausimas buvo vertinamas iš visų pusių, kaip minėjau, buvo vertinama tiek Valstybės kontrolės ataskaita ir rekomendacijos, tiek Seimo komiteto išvados, tiek ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvados, kurios vieningai šitą išimtį siūlė naikinti arba tiesiog jos neįteisinti.
PIRMININKAS. Dabar klausia gerbiamas J. Razma. Ruošiasi gerbiamas B. Bradauskas. Eilės tvarka. O jūs atėjote daug vėliau, kolega.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs turbūt pasisakote už sąžiningą partijų konkurenciją. Jeigu imtume tą svarbų parametrą – apsirūpinimą patalpomis, vienos partijos padėtis šiuo požiūriu būtų išskirtinė, aš turiu omeny Socialdemokratų partiją. Ji yra labai daug patalpų privatizavusi lengvatinėmis sąlygomis pirminio privatizavimo laikotarpiu. Tuo aspektu tą konkurenciją sąžiningesnę daro tai, kad kitos partijos gali panaudos būdu gauti patalpas. Kai to nelieka, ta partija, kuri pasinaudojo lengvatine tvarka, įgyja tokį pranašumą, kurio mes niekaip kitais finansavimais neamortizuojame. Ar vis dėlto nemanote, kad mano minėta aplinkybė galėtų versti jus persigalvoti?
S. KRĖPŠTA. Ačiū už klausimą. Mes manome, kad kiekviena problema turėtų būti sprendžiama tinkamomis priemonėmis. Jeigu yra finansavimo problema, ji turėtų būti sprendžiama finansavimo priemonėmis ir visais kitais įstatymais. O čia mes galvojame apie efektyvų valstybės ir savivaldybių turto valdymą. Šitais įstatymais buvo panaikinta daug išimčių, pavyzdžiui, Odontologų rūmai taip pat nebetenka galimybės nemokamai gauti patalpas, ir kitos sritys. Čia tik vienas pavyzdys. Mes galvojame, tų išimčių turėtų būti kuo mažiau.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia gerbiamas B. Bradauskas. Ruošiasi V. Kamblevičius ir tada gerbiamas A. Kupčinskas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Noriu replikuoti gerbiamam Jurgiui. Iš tikrųjų socialdemokratai negavo veltui patalpų, jas įsigijo. Tuo metu privatizacija vyko bendra tvarka ir jokių lengvatinių sąlygų vieniems ar kitiems nebuvo. Todėl čia visiškai nepalyginami dalykai. Ir tikrai aš sveikinu Prezidento veto, nes visi turi būti lygūs ir nuomoti patalpas, ir mokėti nuomą, kaip ir moka visos organizacijos. Bet vienintelė išlyga galėtų būti didelę negalią turintiems žmonėms, kurie buriasi į kokias nors organizacijas, kurių užimtumo laikas ir taip toliau… Šitam aš pritarčiau, o partijoms – teisingai, gerai.
S. KRĖPŠTA. Ačiū už klausimą ir komentarą. Aš tik trumpai pakomentuočiau, kad įstatyme yra daug organizacijų, kurios gali gauti neatlygintinai patalpas, tarp jų yra organizacijos, asociacijos, susijusios su sveikatos apsauga ir neįgaliaisiais asmenimis.
PIRMININKAS. Klausia gerbiamas V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTSLF). Man atrodo… Čia žiūrėk. Man atrodo, kad prieš pateikiant šį klausimą jums pirmiausia reikėjo pasitarti su Valstybės kontrole. Jūs turbūt žinote, kad šiuo metu už 3 mlrd. eurų yra neparduotų patalpų. Jūs teisingai kalbate, sakote: jei mes parduosime. Bet dar už 3 mlrd. neparduota ir jūs dar didinsite tą skaičių. Jūs turbūt net nežinote, kad šitų patalpų išlaikymas, administravimas kainuoja apie 120 mln., kiek pinigų išmetame veltui ir jūs dar didinate. Jums reikia pasitarti su Valstybės kontrole, čia jūs darote akibrokštą.
S. KRĖPŠTA. Ačiū už klausimą. Mūsų siūlymas yra, šalia kitų argumentų, paremtas ir Valstybės kontrolės 2018 m. sausio 24 d. valstybiniu auditu ir jo rekomendacijomis, kurios aiškiai sako, kad įvairių išimčių, teikiant turtą neatlygintinai, turėtų būti kuo mažiau ir jos turėtų būti ribojamos.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinis klausia gerbiamas A. Kupčinskas. Prašom.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, iš tikrųjų partijų filialų tikrai yra daug visose savivaldybėse ir pačių partijų ne viena dešimtis, o Prekybos, pramonės ir amatų rūmų yra kitokia situacija. Be to, yra ir istorinės aplinkybės, nežinau, ar jums jos žinomos, tai yra kad Prekybos, pramonės ir amatų rūmai neturėjo, tiksliau, ir negalėjo susigrąžinti savo istoriškai valdytų rūmų dar nuo tarpukario laikų. Aš manau, kad panaudos suteikimas būtų tam tikras istorinis teisingumas ir kompensacinis mechanizmas, nes dabar tose patalpose įsikūrusios ar švietimo, ar kultūros įstaigos ir Prekybos, pramonės ir amatų rūmai, skirtingai negu Žemės ūkio rūmai, negalėjo susigrąžinti savo iki Antrojo pasaulinio karo valdytų rūmų.
Ar jums žinoma šita aplinkybė dėl Prekybos, pramonės ir amatų rūmų? Be to, jie veikia regioniniu principu ir ne kiekvienoje savivaldybėje. Ačiū.
S. KRĖPŠTA. Ačiū už klausimą. Tai liečia kitą įstatymą, kurį turbūt pristatysiu po to. Žinutė yra tokia, kad Prekybos, pramonės ir amatų rūmų pats tikslas yra vis dėlto vienyti verslo organizacijas. Iš esmės tai yra savanoriški susivienijimai tarp fizinių asmenų ir verslo organizacijų. Akivaizdu, kad jeigu tokie yra pagrindiniai organizacijų tikslai, jie turėtų veikti verslo pagrindu ir galėtų civilizuotai apmokėti savo patalpas nuomodamiesi.
PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi čia dėl dviejų projektų klausimas, tai galima dar vieną klausimą. Gerbiamas M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, jūs minėjote, kad privatizavus patalpas už gautas lėšas bus kuriama gerovės valstybė. Norėjau jūsų paprašyti patikslinti, kokios lėšos bus gautos, privatizavus Prekybos, pramonės ir amatų rūmų ir partijų disponuojamas patalpas, nes konkrečiai įvardinote jas ir už jas būtų kuriama gerovė. Kiek liks iki 2,2 mlrd. Prezidento įvardintų lėšų, kuriomis bus padidintas biudžetas, ir kaip planuojate surinkti likusias lėšas? Ačiū.
S. KRĖPŠTA. Ačiū už klausimą. Aš norėčiau pabrėžti, kad siūlomas įstatymų paketas iš principo ir mūsų papildomas veto visų pirma koncentruojasi į efektyvų turto valdymą ir efektyvaus turto valdymo principus. Tas mažas žingsnelis, surenkant papildomų lėšų į biudžetą, aišku, bendra apimtimi ir lyginant su valstybės biudžetu nėra labai didelis, bet tai vis dėlto žingsnis į gerovės valstybės pusę, o ne nuo jos.
PIRMININKAS. Ir paskutinis klausia E. Pupinis. Po atsakymo atliksime kai kurias procedūras. Prašau, gerbiamas Edmundai.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Čia buvo pranešėjo kalbėta apie Prekybos, pramonės ir amatų rūmus, Prezidento vetavimo dokumentuose numatyta, kad kai kurios deleguotos funkcijos yra pavestos vykdyti Prekybos, pramonės ir amatų rūmams. Iš tiesų ar bus kaip nors bandoma atlyginti už tai, ar vėlgi tai bus pačių rūmų reikalas, nes kitų tokių nėra, išskyrus Žemės ūkio rūmus, bet jie turi patalpas, atsikūrę nuosavybę po nacionalizacijos?
S. KRĖPŠTA. Ačiū už klausimą. Norėčiau pabrėžti, kad Prekybos, pramonės ir amatų rūmai vykdo daugelį funkcijų ir tos deleguotos funkcijos yra dvi. Jos tikrai sudaro labai mažą visų funkcijų dalį. Mano žiniomis, už tam tikras šitas funkcijas yra imamas mokestis. Mes galvojame, kad vis dėlto nėra pagrįsta išimtis suteikta šiems Prekybos, pramonės ir amatų rūmams neatlygintinai naudotis patalpomis.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamam pranešėjui, kad pristatė ir atsakė į visus klausimus, kolegoms už kantrybę. Dėkojame. Aš dabar išjungiu tribūną.
Gerbiami kolegos, labai atsargiai prašyčiau padaryti vieną procedūrą, jeigu galima. Labai lėtai ištraukite korteles, bet aš rodysiu. Šita pusė po truputėlį traukia, neskubėkite, nes bijome, kad neužlūžtų. Dabar prašom vidurinis, šitas kraštas ir šitas. Dabar prašom lėtai įdėti korteles. Įdėjote? Pabandome. Registruojamės. Nedega? Dar nedega. Yra šansas, kad veiks, kolegos. Registruojamės, lėtai registruojamės, neskubėkite. Registruojamės kortelėmis, nes mikrofonai jau dirba.
Užsiregistravo 84 Seimo nariai.
Pradėjo dirbti visa mūsų sistema. Jūsų mikrofonai jau veikia, jeigu turėsite už ir prieš dėl motyvų, kalbėsime ne per šoninius, o per savo mikrofonus.
Gerbiami kolegos, ne vėliau kaip, cituoju 165 straipsnį: „Ne vėliau kaip kitą posėdžių dieną Seimas balsavimu turi nuspręsti, ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, ar laikyti įstatymą nepriimtu.“ Dėl motyvų yra užsirašiusių už. Prašom. M. Majauskas. Aš kartoju. Už yra grąžintą įstatymą svarstyti iš naujo, jeigu balsuosite prieš – laikyti įstatymą nepriimtu. Jeigu nesusitarsime kitaip bendru sutarimu. Tai čia mes dar kalbėsime. Dabar gal galime sutarti bendru sutarimu, tai čia kitas dalykas, bet dabar motyvai. M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tiesų veto šiuo atveju, kalbant konkrečiai apie Prekybos, pramonės ir amatų rūmus, iš dalies kalbant ir apie partijas, yra teisinga linkme. Iš tiesų partijos naudojasi patalpomis ir partijos galėtų tiesiog naudotis gavusios finansavimą ir nuomotis patalpas, lygiai taip pat ir Prekybos, pramonės amatų rūmai gali naudotis patalpomis surinkę lėšas iš savo narių. Žingsnis iš tiesų yra gerovės valstybės link, tačiau kol kas, atrodo, tik parodomasis. Man atrodo, būtų svarbu, kad iš prezidentūros mes matytume ne tik veto, bet ir įstatymo iniciatyvos teisę, pasinaudojant labai konkrečiais siūlymais, kaip bus didinamas valstybės biudžetas, kaip bus kuriama ta valstybės gerovė, apie ką Prezidentas daug žadėjo.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, kadangi yra du įstatymų projektai, tai bus galima du – už, du – prieš. Tai bus keturi–keturi. Bet niekas neužsirašė, aš matau, tik tris pas mane rodo už ir du rodo prieš. Tai paskui bus galima dar užsirašyti. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, įvardinkite, apie kurį įstatymą mes kalbame. (Balsai salėje) Ne apie abu, mes turime balsuoti dėl vieno ir dėl kito. (Balsai salėje) Čia du skirtingi dalykai, du įstatymai grąžinti. Kolega kalba ir apie vieną, ir apie kitą dalyką vienu metu.
PIRMININKAS. Jie yra abu susiję.
A. SYSAS (LSDPF). Niekuo jie nesusiję, čia du skirtingi įstatymai. Kad jūs sujungėte numeriu, tai nereiškia, kad jie tą patį reiškia. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Yra tos pačios nuostatos, ir jie abu yra susiję. Prašom. Gerbiamas K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Vis dėlto jūs klystate. Aš norėčiau pritarti veto dėl Prekybos, pramonės ir amatų rūmų. Manau, kad tas visas įvairias išimtis, daugelį jų, reikia naikinti, teisingas žingsnis, bet reikia panaikinti išimtis ir kituose įstatymuose, mokestiniuose įstatymuose, apie ką jau kalbėjau per šoninį mikrofoną. Bet dėl partijų finansavimo nenorėčiau pritarti. Aš manau, kad didžiosios partijos, tokios kaip mūsų partija, iškęs ir išgyvens. Dėl to būtų galima kalbėti apie dotacijų padidinimą. Bet mažos partijos kai kurios veikia tik viename rajone, yra įtakingos, svarbios ir panašiai. Tai joms ką, nereikia patalpų, nereikia veikti, nereikia administracijos ar kažką organizuoti? Man keistas toks požiūris.
Politinė sistema negali gyvuoti beorėje erdvėje, jai reikia finansavimo. Tas finansavimas yra be galo suvaržytas, Lietuvoje įskaidrintas. Dabar, esant tokiems sunkiems suvaržymams partijų finansavimo, dar atimti iš jų ir patalpas – tai kam mes atveriame kelią? Mes atsibusime taip, kaip atsibudo vokiečiai. Kursis įvairūs dariniai, nauji, populistiniai. Jie vadinsis visaip kitaip, bet ne partijomis, ir jie dar, ko gero, ir gaus paramą ir patalpas. Tikrai taip negali būti daroma, čia yra klaidingas siūlymas.
PIRMININKAS. Prašau.
J. BERNATONIS (LSDDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, jeigu aš teisingau supratau, tai yra du skirtingi įstatymai ir du dekretai. Aš neįsivaizduoju, mes galime šiandien už visą darbotvarkę vieną kartą nubalsuoti ir viską priimti. (Balsas salėje: „Teisingai, ir viską…“) Turime kiekvieną klausimą nagrinėti atskirai ir atskirai balsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū už pastabas. Bet esmė kokia? (Balsai salėje) Atsiprašau. Prašau.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Gal galėčiau patikslinti. Tai buvo paketas įstatymų, Prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymas buvo lydimasis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, disponavimo įstatymo. Todėl jeigu viename atsitiks vienaip, o kitame kitaip, tai Seimas teisėkūros srityje dar kartą parodys aukštąjį pilotažą.
PIRMININKAS. Ačiū už nuomonės išdėstymą. Dar kartą kartoju, kad mes tikrai balsuosime už abu, tik bus jūsų sprendimas, jūsų nuomonė. Dar J. Razma nori.
J. RAZMA (TS-LKDF). Vis dėlto mes kaip nors ramiai susitarkime dėl to jų priklausomumo ar nepriklausomumo. Jeigu tas pagrindinis įstatymas nustato, kad Prekybos, pramonės ir amatų rūmams gali būti lengvata dėl patalpų, jeigu jų įstatymas tai numato, tai tą numatantį įstatymą mes galime ir vienaip, ir kitaip priimti. Taigi yra visiškai nepriklausomas balsavimas. O pirmajame yra partijos, taip.
PIRMININKAS. Visa bėda ta, kad, kaip ką tik aiškiai pasakė Ingrida, yra priimtas paketas, kurio negalima išardyti. Tai kaip jūs galite dabar?.. Viename įstatyme yra ta pati nuostata, kitame įstatyme yra lygiai ta pati nuostata. Prašom, motyvai už – P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Sutinku su visais Lietuvos Respublikos Prezidento dekrete išdėstytais argumentais, kodėl nereikia įteisinti vienos verslo asociacijos pranašumo kitų analogiškų asociacijų atžvilgiu. Prisipažinsiu, iki šios dienos vidudienio buvau suabejojęs, ar po šiuo veto neslypi tik Lietuvos verslo konfederacijos siekis panaikinti Prekybos, pramonės ir amatų rūmams suteiktą išskirtinę privilegiją. Kadangi Prezidentas šiandien vetavo nuostatą, susijusią ir su partijomis, tai galiu pasakyti tik viena – kad Prezidentas iš tikrųjų demonstruoja savo nepriklausomumą, ir jis bando vis dėlto pradėti kurti gerovės valstybę nuo privilegijų naikinimo.
Žinoma, lieka atviras klausimas, kodėl tame pačiame įstatyme priimtos ydingos nuostatos, tiek dėl Prekybos, pramonės ir amatų rūmų ir partijų, yra vetuotos ne vienu dekretu… ar dviem. Būtent dabar tai Seimo salėje sukelia sumaištį.
Aš matau tam tikrą valdžios partijų norą. Valdžios partija tai yra viena – konservatorių ir socialdemokratų, jūs pasikeisdami valdėte šitą valstybę ir jūs, pasinaudodami tomis privilegijomis, gavote didžiausią naudą. Taip, jūs nenorite paleisti to iš savo rankų, jūs nenorite paleisti savo privilegijų, bet tai nieko bendro neturi su ta gerovės valstybe, kurią nori turėti žmonės.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar Kęstutis norėjo porą minčių. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš norėčiau, kad jūs paaiškintumėte, kaip bus galima balsuoti, kad pritartume veto dėl Prekybos, pramonės ir amatų rūmų ir nepritartume, tarkime, dėl partijų. (Balsas salėje: „Neįmanoma.“) Jeigu tai neįmanoma, tada tas dekretas defektuotas, tai čia galima jų prirašyti daug tada.
PIRMININKAS. Kalbama ne apie dekretą, mes įstatymą pasiūlėme gerbiamam Prezidentui, kuris mums atsiuntė dekretus. Prašom. Gerbiamas B. Bradauskas – už. (Balsai salėje) Gerai, prašom, gerbiamas Kupčinskai.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, mano dabar laikas. Kolegos, aš norėčiau priminti, dėl ko atsirado Prekybos, pramonės ir amatų rūmai. Prisiminkime, kad nuosavybės teisės į turtą atkurtos tiek religinėms bendruomenėms, tiek gyventojams, tiek tiems patiems Žemės ūkio rūmams kompensuotas turtas, jeigu jis neišliko, sakykime, kaip komunistų partijos turtas ar šiaip teisingumas yra atkurtas. O Prekybos, pramonės ir amatų rūmų atžvilgiu teisingumas nėra atkurtas. Jeigu mes kalbame apie gerovės valstybę, neužmirškime, kad taip pat turime kalbėti ir apie teisingumo valstybę. Būtent todėl ši išlyga atsirado dėl šių rūmų, dėl šios asociacijos.
P. Urbšiui noriu pasakyti, kad Lietuvos verslo konfederacija neveikė tarpukariu, neturėjo jokio turto ir tai yra nesulyginami dalykai. Todėl kokio nors istorinio teisingumo šios asociacijos atžvilgiu nėra kaip ir atkurti. Noriu dar kartą atkreipti dėmesį, dėl ko buvo šios išlygos ir šios pataisos dėl Prekybos, pramonės ir amatų rūmų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamas B. Bradauskas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Aš jau sakiau, bet dar pasikartosiu. Kažkodėl labai lengvai ranką įkišame į valstybės kišenę, kažkodėl nenorime pasidairyti po privačias kišenes. Kiekviena partija turi aibę rėmėjų, stambių verslininkų, tad galima susitarti su jais, kad jie suteiks patalpas. (Balsai salėje: „Negalima.“) Na, tai svarstyti reikia. Noriu dar kartą pabrėžti, kad patalpų privatizacija prasidėjo valdant kam? Gal priminti, ponai konservatoriai? Jūsų privatizacija, čekinė privatizacija, kur turtas buvo išdalintas, išgrobstytas veltui, kas priėjo prie jo. Tai jūs nutarėte tada kitaip. Socialdemokratai tegul perka, o jūs gavote patalpas veltui panaudos būdu. Tai dabar pirkite ir jūs. Mes nusipirkome, pirkite ir jūs, ir jokių čia nebus problemų. Aš manau, kad tikrai šitas veto yra reikalingas, ir aš jį palaikau. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – gerbiamas S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, giliai nustebino B. Bradauskas, jis galėtų pamoralizuoti savo Neringos kolegas socialdemokratus ir jiems apie tikrąjį valstybės turto švaistymą papasakoti, kai valstybiniai butai yra pernuomojami po 30 metų subsidijuota kaina. Atsiperkamumas per dieną šimtaprocentinis. Gerbiamas Broniau, gal išsiųskite žinią savo Neringos kolegoms apie tikrąjį turto švaistymą.
Dabar apie politines partijas. Teisingai buvo pasakyta kolegų konservatorių – demokratija kainuoja, kainuoja ir nevyriausybinės veiklos. Įstatyme išvardyta aibė labdaros fondų, asociacijų, kurie turi teisę patalpas gauti nemokamai, bet politinių partijų mes negalime padaryti gatvės politikais arba pastatyti į greta esančią eilę su komitetais, kurie, vedami stiprių, pinigų turinčių verslo lyderių, susitikinėja įmonių patalpose, ir vaidinti, kad mes kuriame demokratišką ir diskusiją skatinančią visuomenę. Pasižiūrėkime dabar Šilutėje ar Rietave, ar Skuode patalpos tikrai nebus išnuomojamos už šimtus tūkstančių ar kažkiek, jos bus už šimtus eurų gal išnuomojamos. Bet mes atimsime iš politinių partijų erdvę veiklai, susirinkimų erdvę ir erdvę, kuri tikrai nepernuomojama kaip Broniaus kolegų socialdemokratų Neringos savivaldybėje komerciniais tikslais. Aš manau, kad Prezidentas turi dabar, pasakęs vieną A, ateiti su siūlymu B ir pasakyti, kaip jis įsivaizduoja Lietuvos demokratinę plėtrą ir politinių partijų veiklą, nes šitas vetavimas suduos rimtą smūgį politinių partijų veiklai, nes tai pareikalaus milžiniškų kaštų, kurių šiandien politinės partijos neturi pagal politinių partijų finansavimo nuostatas ir negali priimti nei aukų, nei, gerbiamasis Broniau, neturi stambių verslo rėmėjų, kuriuos galimai jūs žinote ar pažįstate. Kas kita dėl Prekybos, pramonės ir amatų rūmų, ten galima įžvelgti aiškų vetavimo principą.
PIRMININKAS. Ačiū. Laikas.
S. GENTVILAS (LSF). Kviečiu iš esmės rimtai apsvarstyti, ar tikrai pritarti veto.
PIRMININKAS. Prašau, dėl vedimo tvarkos. Dar yra du pasisakyti: vienas – už, vienas – prieš.
J. BERNATONIS (LSDDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, kadangi mums kilo neaiškumų, Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija kreipiasi į Etikos ir procedūrų komisiją, kad būtų išaiškinta, ar vienu balsavimu galima spręsti dėl dviejų Prezidento dekretų.
PIRMININKAS. Ar jūs siūlote dabar daryti pertrauką ir kviesti Etikos ir procedūrų komisiją aiškinti? (Balsai salėje) Mes girdime, mes dar kartą aiškiname, kad mes balsuosime tik alternatyviu balsavimu. Tai yra visas paketas, kuris eina šiuo metu, jis pateiktas prezidentūros atstovo, pranešėjo, ir jeigu mes įstatymą grąžinsime arba iš naujo svarstysime, tai bus du variantai ir balsuosime atskirai. Bet jeigu mes nubalsuosime skirtingai, tai nieko neišeis, kolega. Prašau.
J. BERNATONIS (LSDDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, aš norėčiau patikslinti, ar tas jūsų vadinamasis paketas buvo grąžintas vienu dekretu, ar dviem dekretais? (Balsas salėje: „Mes ne už dekretus balsuojame.“)
PIRMININKAS. Teisingai sako.
J. BERNATONIS (LSDDF). Mes balsuojame už grąžintą įstatymą ir jeigu grąžinta dviem dekretais, tuomet turime balsuoti atskirai. Jeigu netikite tuo, galime paklausti. Netikite Etikos ir procedūrų komisija, paklauskime Konstitucinio Teismo. Tiesiog nedarykite procedūrinių klaidų, nes tai negalios.
PIRMININKAS. Prašau, gerbiamoji R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Mieli kolegos, I. Šimonytė paaiškino iš esmės ir tie, kurie klausėte, puikiai supratote. Taigi jų komitetas svarstė, aiškinosi, kad buvo pagrindinis įstatymo projektas ir lydimasis įstatymo projektas, jie susiję ir nuostatos jų susijusios. Tad jeigu mes priimsime vieną vienaip, kitą kitaip, atsidursime ceitnote.
Dar, kolegos, pirmoje stadijoje mes nekalbame apie atmetimą. Mes kalbame, ar grąžinti įstatymą iš naujo svarstyti, ar laikyti nepriimtu. Jeigu laikoma nepriimtu, tai reiškia, kad lieka anas senasis. Akivaizdu, kad šiandien balsavimas labai paprastas – grąžinti įstatymą svarstyti iš naujo. Komitetas išanalizuoja, pažiūri ir mes ketvirtadienį grįžtame prie galutinės išvados.
Aš nežinau, kaip kitaip paaiškinti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis, dar gal galima Ingridai, kaip džentelmenas leisite paklausti? Gerai. Prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš tik noriu papildyti gerbiamąją R. Baškienę. Išties pagrindinis įstatymas… Jeigu būtų tokia Seimo valia, pavyzdžiui, šiandien vieną grąžinti svarstyti, o kito negrąžinti, išties būtų labai labai keistas sprendimas, nes tie įstatymai tarpusavyje susiję nuorodomis. Jau po to Seimas svarstydamas, ką daryti, antru balsavimu spręs dėl kiekvieno įstatymo atskirai. Tačiau dabar priimti vieną sprendimą dėl vieno, o kitą sprendimą dėl kito būtų tikrai nesusipratimas, nes tie įstatymai yra tarpusavyje susiję neatsiejama gija.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinis gerbiamas A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Ingrida šiek tiek jau nuėjo tą žingsnį, kurį norėjau pasakyti. Kad mes susiejame kelis įstatymus į krūvą, tai gal mes ir balsuosime galutinėje stadijoje iš karto už abu? Šitas… Mes dirbtinai sukuriame precedentą, nes jūs pažiūrėkite į dekretą – numeriai skirtingi.
PIRMININKAS. Gerai. Paskutiniai pasisako. A. Skardžius – už.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, pirmininke. Išties valstybės turto valdymas ir jo panaudojimas – itin svarbus dalykas. Kaip matote, suskaldė net vieningas konservatorių gretas, vieni pasisako už, kiti – prieš. Bet aš norėjau tiesiog atkreipti dėmesį į kolegų diskusiją, kas svarbiausia partijoms dėl būstinių nuomos arba įsigijimo kokiu nors kitokiu būdu. Pasirodo, kai kurių partijų praktika rodo, kad galima kokiai nors statybinei bendrovei suteikti išskirtines sąlygas, ir ji pasirūpina labiausiai prestižinėje miesto vietoje, šalia prezidentūros, turėti puikiausius rūmus. Tad susimąstykite, gerbiami kolegos. O šiaip džiaugiuosi, kad konservatoriai skilo šiuo atveju.
PIRMININKAS. Ir gerbiamas E. Pupinis. Nėra E. Pupinio. (Balsai salėje) Atsiprašau, aš pripratęs, atleiskite, Edmundai.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Dėkui. Iš tikrųjų niekas čia nieko nesuskaldė, paprasčiausiai galbūt daugiau ginčų yra dėl Prekybos, pramonės ir amatų rūmų, dėl partijų ne tiek. Bet aš noriu pasakyti, kad yra du dekretai ir turbūt, ko gero, vis tiek reikės balsuoti atskirai, nes viename įstatyme yra tokia nuoroda, kad Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai gali gauti lengvatą, jeigu tai numato jų įstatymas. Tik tiek, jeigu nenumato, tai ir negaus. O kitas esminis Prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymas numato, kad būtų suteikiamos patalpos. Manau, tai du gana skirtingi dalykai, o sąsajos tarp tų įstatymų labai mažos.
Kalbant apie politines partijas, vis dėlto čia buvo nemažai išsakyta. Keli aspektai. Vienas, kurį labai pabrėžė P. Urbšys, nes jis nenori, kad būtų partijoms duodamos patalpos pagal panaudą, nes tokiu būdu įvairios asociacijos, kurios dalyvauja politiniame gyvenime, turi tam tikrą prioritetą ir gauna paramą iš verslo. Savaime suprantama, konkuruodami su politinėmis partijomis, šiuo atveju tie, kurie eina į rinkimus be politinių partijų, turi tam tikrą prioritetą.
Antras dalykas. Jeigu jau iš tikrųjų yra keičiamos žaidimo taisyklės vidury metų, reikėtų kalbėti, kokioje situacijoje atsidurs politinės partijos, kurios gyvena nuo rinkimų iki rinkimų, ir su skolomis. Šiuo atveju faktiškai Prezidentas, siūlydamas tokius dalykus, turi galvoti apie tai, kaip užtikrinti demokratiją ir politinių partijų išgyvenimą, ypač regionuose. Jeigu žlugdome toliau, savaime suprantama, toks sprendimas nemanau, kad sukurs gerovės valstybę, na, nebent mato gerovės valstybę be demokratinių partijų.
PIRMININKAS. Dar nori Kęstutis išsakyti ir gerbiama Ingrida. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš noriu nuraminti A. Skardžių. Tikrai darbo konservatorių partijos dėl tokio skilimo neatsiras.
PIRMININKAS. Gerbiama Ingrida.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš nesiimu vertinti dekretų surašymo kokybės, bet vis dėlto noriu patikslinti tai, ką ponas E. Pupinis ką tik minėjo. Jeigu veto dėl valstybės turto disponavimo būtų pritarta, nuoroda į specialiųjų įstatymą išnyks ir todėl atsiras dviejų įstatymų prieštara. Jeigu galiu apeliuoti į kokį nors sveiką protą, vis dėlto prašyčiau Seimą svarstyti šį veto kaip paketą.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, suprantu, yra du pasiūlymai. Aš siūlau alternatyvą. Kas už tai, kad balsuotume atskirai, balsuosime taip – už, kas už kaip paketą, balsuosime minus, tai yra kitaip. Dar kartą prašyčiau. Aš atsiklausiu Seimo. Gerbiami kolegos, kas už tai, kad mes balsuotume dėl Prezidento veto atskirai, balsuojame už, kas už tai, kad dėl Prezidento veto kartu kaip paketo, balsuosime prieš. Prašom, dar nori. Prašau.
P. URBŠYS (MSNG). Dėl vedimo tvarkos. Gerbiamas J. Bernatonis frakcijos vardu pasakė, kad kreipsis į Etikos ir procedūrų komisiją išsiaiškinti, ar galima atskirai, ar kartu. Dabar jūs, kaip posėdžio pirmininkas, kažkodėl nusprendžiate, kad balsuosime mes, ir mes nežinome, ar tas balsavimas bus teisėtas.
PIRMININKAS. Problema yra tokia, kad nuostata yra tokia. Statuto 165 straipsnio 2 punktas – kad ne vėliau kaip kitą posėdžio dieną, tai yra šiandien, Seimas balsavimu turi nuspręsti, ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, ar laikyti įstatymą nepriimtu.
Taigi, gerbiami kolegos, balsuojame. Kas balsuoja už, tai balsuoja, kad dekretas bus balsuojamas atskirai kiekvienas, kas balsuoja prieš, – kaip paketas. Prašome balsuoti. Vėliau balsuosime dėl atmetimo arba nepripažinimo. Dabar dėl balsavimo motyvų.
Užsiregistravo 82 Seimo nariai. Balsavo 79 Seimo nariai: už – 19, prieš – 60. Vadinasi, balsuosime kaip dėl paketo.
Gerbiami kolegos, balsuosime vėl alternatyviai. Ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo – balsuojame už, ar laikyti įstatymą nepriimtu – balsuojame prieš arba kitaip. Balsuojame. Jeigu laikysime nepriimtu, tai įstatymas bus nepriimtas, ką sakė R. Baškienė.
Užsiregistravo 81 Seimo narys. Balsavo 81 Seimo narys: už – 68, prieš – 13. Svarstysime grąžintą įstatymą iš naujo. Ir bus abu Audito komitete. Svarstymas bus šio mėnesio 25 dieną. Ačiū.
17.02 val.
Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 9, 15 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3576(2) (svarstymas)
Kitas mūsų klausimas – Seimo rinkimų įstatymo 9, 15 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3576. Prašom, gerbiamoji Guoda Burokiene.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komitetas apsvarstė įstatymo projektą ir bendru sutarimu pritarė įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskusija. M. Majauskas. Prašom. Aš manau, kad labai daug kalbančių, gal užteks tiek, kiek nurodyta, 10 minučių? Spėsime per 10 minučių. (Balsas salėje: „Užteks.“) Užteks. Bendru sutarimu. Ačiū.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Pabandysiu glaustai ir eisiu iš karto prie esmės. Mes visi puikiai žinome, kaip yra formuojamos apygardos. Pagal esamą rinkėjų skaičių. Konstitucinis Teismas yra sakęs, kad rinkėjų skaičius apygardose negali skirtis 10 %. Rinkėjų skaičius apygardose yra maždaug apie 35 tūkst. ir kadangi aktyvumas yra labai panašus per apygardas, tai ir rinkėjų skaičius, ir dalyvavusių žmonių rinkimuose skaičius nelabai keičiasi.
Naujamiesčio apygarda yra formuojama kitu principu, tai yra formuojama principu: tiek, kiek yra gyventojų Naujamiestyje, ne tiek, kiek eina balsuoti, o tiek, kiek jų yra, ir pridedama tiek, kiek ateina užsienyje balsuoti gyventojų. Tai yra Naujamiesčio apygardoje nominaliai yra 22 tūkst., o užsienyje atėjo ir dalyvavo, o ne užsienyje užsiregistravo, 13 tūkst. Sudeda abi šitas dalis, gauna 35 tūkst. idealią apygardą ir ją patvirtina. Taip buvo iki šiol.
Tačiau mes dabar matome, kad užsienyje dalyvavusių asmenų, rinkėjų, skaičius reikšmingai išaugo. Aš imsiu ne pirmąjį Prezidento turą, kai buvo referendumas dėl dvigubos pilietybės, ir, galima sakyti, tai motyvavo asmenis ateiti ir balsuoti, o imsiu antrąjį turą. Antrojo turo metu dalyvavo, 44 tūkst. atėjo. Tai dabar galime įsivaizduoti, jeigu mes tuos antrojo turo piliečius sudėtume visus į vieną apygardą, išeitų, kad viena apygarda – 44 tūkst. piliečių išrinktų vieną Seimo narį. O paimkime Antakalnio apygardą – ten vieną Seimo narį išrenka maždaug apie 18–19 tūkst. Išeina taip, kad yra pažeidžiamas asmens balso lygiateisiškumo principas, nes užsienyje dalyvavę asmenys išrenka… jų balsas yra du kartus mažiau vertingas negu kad Lietuvos teritorijoje esančių piliečių, nes ten 44 tūkst. renka vieną asmenį, o čia renka maždaug 18–19 tūkst. vieną Seimo narį.
Remiantis paskutiniais rinkimais, tais, kurie įvyko čia visai neseniai, tai yra antruoju Prezidento rinkimų turu, 44 tūkst. piliečių turėtų rinkti ne vieną Seimo narį, bet du Seimo narius. Man atrodo, čia būtų gerai priimti įstatymą kuo greičiau ir sulaukti Konstitucinio Teismo išaiškinimo, nes Konstitucinis Teismas yra labai aiškiai pasakęs, kad skirtumas tarp apygardų negali būti didesnis nei 10 %, tačiau čia jis kalbėjo apie esantį rinkėjų skaičių, kuris nelabai varijuoja ir skiriasi nuo ateinančių ir dalyvaujančių, nes visur aktyvumas yra labai panašus. Tačiau kai kalbame apie užsienio apygardą, mes matome, kad ten, be jokios abejonės, esančių rinkėjų skaičius gali būti apie 200 tūkst. ir daugiau, tačiau ateina dalyvauti gerokai mažiau.
Todėl jeigu mes norime suformuoti apygardą, mes negalime formuoti apygardos pagal ten esančių rinkėjų skaičių, mes turime imti pagal faktiškai ateinančių balsuoti rinkėjų skaičių. Jeigu imame pagal faktiškai balsuojančių skaičių, turi būti ne viena, o mažiausiai dvi apygardos. Čia mes galime kraipyti galvą, galime turėti skirtingas nuomones, bet Konstitucinis Teismas yra pasakęs, kad apygardų dydis negali skirtis daugiau negu 10 %. Mano siūlymas, rekomendacija ir kvietimas, gerbiami kolegos, priimti vienokį ar kitokį sprendimą, viena ar dvi, ar trys, o gal balsuosite, kad nė vienos apygardos, bet priimti sprendimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad Konstitucinis Teismas laiku galėtų pasakyti, kiek gali ir turi būti apygardų pagal tai, kiek iš tikrųjų ateina žmonių balsuoti per Seimo rinkimus, ir taip, jog būtų išlaikytas kiekvieno balso lygiateisiškumo principas. Kad nebūtų taip, kad Lietuvoje viena apygarda renka vieną Seimo narį su 18 tūkst. žmonių, o užsienio apygarda renka vieną Seimo narį su 44 tūkst. faktiškai ateinančiais balsuoti žmonėmis. Kviečiu labai rimtai pamąstyti apie tai. Ačiū.
PIRMININKAS. Na, vos ne penkios minutės. Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš irgi norėčiau pritarti šiam siūlymui, nors, kaip ir Mykolas, siūliau formaliai įsteigti daugiau apygardų, nes daugybė šalių… Prancūzijoje yra 7, Italijoje yra 12. Šis klausimas, bent jau kai mes rengėme referendumą, buvo vienas iš labiausiai kaitinančių mūsų piliečių jausmus užsienyje pozityviąja prasme, jie norėjo dalyvauti. Todėl siūlau pritarti visiems, tai bus pirmas žingsnis. Galbūt ateityje mums reikėtų gerai pagalvoti, kaip organizuoti rinkimus toje užsienio apygardoje. Konsulinis departamentas labai skundžiasi, kad iš esmės yra paralyžiuotas tuo metu ir negali vykdyti kitų valstybei svarbių funkcijų. Galbūt mes galėtume sugalvoti kokį nors kitą būdą, galbūt anksčiau ar vėliau susitarsime dėl internetinio balsavimo, tačiau padarykime šį pirmą žingsnį, pasitarkime dėl įgyvendinimo, o vėliau galbūt ateis laikas ir dar keletui apygardų.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamas K. Masiulis. Ruošiasi J. Razma.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tai aš irgi buvau, paklausė ką tik, tas iniciatorius, kuris organizavo kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, kad apygardoje gyventojų skaičius nesiskirtų daugiau kaip 10 %. Bet ėjo kartu tos iniciatyvos, Seimas man nepritarė, VRK nepritarė, aš tada kreipiausi, ir Konstitucinis Teismas išaiškino taip, kaip dabar jau yra. Nepagalvojau, kad reikėjo kreiptis dėl užsienyje gyvenančių lietuvių, bet lygiai taip pat aš tada siūliau ir čia, ir VRK siūliau sudaryti apygardą užsienyje gyvenantiems lietuviams, atskirą apygardą. Remiuosi užsienio patirtimi. Prancūzijoje – septyni, Kroatijoje (tokia pati valstybė kaip Lietuva) yra trys apygardos. Pažiūrėkime, kaip dalyvauja. Prancūzijoje dalyvauja vos keli procentai užsieniečių. Vadinasi, iš tikrųjų mažiau išrenka. Bet tai yra specifinė, tai yra eksteritoriali apygarda, kitokia. Čia mes turime teritoriją, geografiją, viskas labai aišku. Ten visai kitaip veikia, bet mes sudarome sąlygą žmonėms, kurie kitaip gyvena, bet išlaiko santykį su Lietuva, nori išlaikyti, kad jie gautų atstovavimo galimybę.
Jeigu norime padidinti dalyvavimą, sutinku, kad reikia to norėti, reikia to siekti, padarykime dar vieną žingsnį, eksperimentą – leiskime balsuoti internetu šitiems žmonėms, kurie gyvena toje apygardoje. Jiems. Pabandykime ir pamatysite, nereikės jiems ten vargti su konsulatais, su dar kažkuo, su laiškais, išaugs aktyvumas. O mes pabandytume, kaip veikia internetinis balsavimas: yra atakų, nėra atakų ir panašiai. Mes turėtume galimybę eksperimentuoti, padaryti tam tikrą eksperimentą.
Dabar mes daug iečių laužome. Paklauskime tų užsienyje gyvenančių lietuvių, kurie yra mūsų piliečiai. Jie nori tokios apygardos. Dabar dirbtinai juos priskirti prie Naujamiesčio. Tai tada Naujamiestis. Kas ten yra per atstovai? Pusiau tokie, pusiau tokie. Išrinktas, neišrinktas, jis užsieniečių atstovas ar atstovauja Naujamiesčiui. (Balsas salėje) Atstovas, aš sutinku, kad atstovas, reaguodamas į Jurgio repliką, bet vis tiek nėra toks vienalytis atstovas, koks būtų tų užsienyje gyvenančių lietuvių, jeigu jis būtų specialiai taip ir rinktas, taip ir atstovautų, greičiausiai ir būtų galbūt toks žmogus.
Aš siūlau žengti šitą žingsnį, dėl kurio mes diskutuojame, bent aš, jau tikrai gerą dešimtmetį, čia jau trečią kadenciją. Sveikinu, nes matau ryžtą Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete, kuriame tenka dirbti, aš daugelį kolegų matau, kad yra tokio ryžto ir nusiteikimo. Aš sveikinu valstiečius, jeigu jie taip padarys, tai yra tikrai geras žingsnis.
PIRMININKAS. Kadangi aš paskelbiau gerbiamąjį Jurgį, prašyčiau glaustai, nes paskui jūsų pataisos eis. Ačiū.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, čia labai dramatiškai ir pakeltais balsais kalbame apie teikiamas pataisas. Aš pasakyčiau, kad jos yra nulinės reikšmės, nes pagal dabar galiojantį įstatymą, kaip paaiškėjo, jeigu užsienyje gyvenančių ir balsuojančių mūsų piliečių yra daugiau negu ribinis vienos apygardos skaičius, pagal galiojantį įstatymą automatiškai tie, kurie dabar priskirti Naujamiesčio apygardai, vieni ir užpildo tą apygardą. Tiesiog vilniečių čia neišeis prirašyti, nes nelieka vietos. Ir dar reikės galvoti, nebent keisti įstatymą, kur dėti tuos, kurie netelpa į tą vieną apygardą.
Aš apgailestauju, kad mes šitą klausimą svarstome labai skubotai, nes konstituciškai jis yra gana sudėtingas. Pirmas klausimas, kurį turėjome iškelti, kiek apskritai įrašyti į rinkėjų sąrašus užsienyje gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių. Į šitą klausimą mes normaliai neatsakome. Šiaip yra du ribiniai atvejai: įrašyti visus, kurie deklaravo ten, ir tai bus gana daug, ir, matyt, čia bus tas atvejis, kaip sakė Kęstutis, kai kuriose šalyse, kai taip įrašoma, paaiškėja, kad dalyvauja tik keli procentai. Bet, ko gero, toks įrašymas atitiktų Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio balsas rinkimuose turi būti lygiavertis. Bet mes to klausimo rimčiau nepanagrinėjome.
Aš manau, kad buvo paprastas kelias kreiptis į Konstitucinį Teismą išaiškinimo dėl to nutarimo, kurį inicijavo K. Masiulis ir kiti kolegos, kad Konstitucinis Teismas išaiškintų, kaip turi būti įrašyti užsienyje gyvenantys Lietuvos Respublikos piliečiai į rinkėjų sąrašus ir kiek jų yra. Ar taip, kiek mes pamatome vienuose ar kituose paskutiniuose rinkimuose, ar kažkaip kitaip. Tai vienas klausimas.
Kitas klausimas, ar tikrai visi užsienyje gyvenantys Lietuvos Respublikos piliečiai nori būti taip traktuojami kaip tos atskiros apygardos balsuotojai? Taip, be abejo, aš manau, kad tie, kurie planuoja savo ateitį, gyvenimą užsienyje, savo vaikų perspektyvą ten, taip, ko gero, jie nori, kad jų interesai būtų tiksliau suvokti ir tas atstovavimas būtų išreikštas turint jiems atskirą apygardą ar apygardas. Bet aš manau, kad yra nemažai išvykusių, kurie tą išvykimą tvirtai suvokia kaip laikiną ir jiems tikrai labiau rūpi, kas atstovaus gyventojų interesams kur nors Rokiškyje, Skuode ar Ignalinoje, kur jie ruošiasi grįžti, o ne taip, kaip dabar laikinai čia kažkokiems jų interesams atstovauti jiems atsidūrus užsienyje.
Mano siūlymai, kuriuos aš trumpai pristatysiu, yra tuo ir grįsti, kad vis dėlto būtų sudaryta galimybė užsienyje gyvenantiems lietuviams, jeigu jie jaučia ryšį su kitomis apygardomis, užsiregistruoti balsuoti ten, neneigiant tos atskiros apygardos vien mūsų išeiviams.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar laikas baigėsi, kalbame jau daugiau kaip 14 minučių. Dabar vienu kartu gal prašysime J. Razmos dėl pataisų, o paskui G. Burokienė pasakys komiteto nuomonę. Gerai? Prašom. Gal visas keturias pataisas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš jau trumpai paminėjau savo siūlymo esmę, nes aš manau, kad mes labai skubotai čia viską sprendžiame ir tikrai neturime mūsų piliečių, gyvenančių užsienyje, apklausų. Turime tik Pasaulio lietuvių bendruomenės vadovybės poziciją dėl atskiros apygardos. Mano pasiūlymas tos atskiros apygardos neneigtų, tik paliktų jos įforminimą tokį, kaip yra dabar. Kas pageidautų, balsuotų toje apygardoje, kurios teritorija yra Seimas. Kadangi rinkėjų skaičius balsavusių užsienyje yra ryškiai padidėjęs, jie nesunkiai tą apygardą užpildytų.
Tačiau mano pataisa palieka galimybę tiems, kurie nori balsuoti kitose apygardose, ten būti ir įrašytiems. Aš suprantu, kad tai Vyriausiajai rinkimų komisijai sukelia nelengvus administravimo uždavinius, įvairių biuletenių siuntinėjimą, bet manau, kad tai nėra toks jau sudėtingas uždavinys. Ši mano pataisa iš esmės leistų svarstyti, jeigu panašiu keliu eitume, ir tam tikrą užsienyje gyvenančių piliečių dalyvavimą ir savivaldos rinkimuose, lygiai taip pat jiems leidžiant balsuoti, jeigu jie jaučia ryšį su kuria nors savivaldybe.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamam Jurgiui. Dabar 10 palaikančių yra? Gal kilstelėkite rankas, man nereikės jungti aparato. Ačiū, yra. G. Burokienė – komiteto nuomonė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomonė – nepritarti, nes pasiūlymas prieštarauja esminiam projekto tikslui sudaryti galimybę užsienyje esantiems rinkėjams turėti savo atskirą rinkimų apygardą. Aš noriu paneigti pono J. Razmos pasiūlymą, sakymą, kad Pasaulio lietuvių bendruomenė neišreiškė savo pozicijos. Jie jau daug metų, atrodo, 10 metų, prašo šito, ir galų gale Seimas išgirdo. Pasaulio lietuvių bendruomenė daug metų nuolat prašo Seimo sudaryti sąlygas steigti atskirą vienmandatę Seimo rinkimų apygardą užsienyje balsuojantiems Lietuvos Respublikos piliečiams.
Taip pat noriu priminti ponui J. Razmai (jis tikriausia nespėjo ateiti į mūsų komitetą), kad buvo svarstoma leisti išvykusiems iš apygardos balsuoti savo teritorijoje, bet kadangi Vyriausioji rinkimų komisija susiduria su dideliais sunkumais, nutarta išbandyti elektroninį balsavimą ir jau tada leisti jiems balsuoti savo apygardose. Mes neatsisakome šito, tiesiog žiūrime į ateitį.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamai Godai už komiteto nuomonės išreiškimą. Dabar motyvai, kas pritaria pataisoms. Prašom. Gerbiamas P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Kad ta ateitis nebūtų horizontas, kur tu artėji ir vis tas horizontas tolsta, o kad vis dėlto būtų aišku, kada tai būtų galima padaryti, nes akivaizdu, kad didelė dalis Lietuvos Respublikos piliečių, kurie gyvena užsienyje, yra deklaravę savo gyvenamąją vietą Lietuvoje. Kita dalis Lietuvos Respublikos piliečių jau yra išsiregistravę. Iš tikrųjų dėl vienmandatės mes daugiau sprendžiame problemą išsiregistravusiųjų, bet jeigu mes galvojame apie tuos piliečius, kurie nenutraukė savo saitų su gyvenamąja vieta ir nori kurti tą valstybę nuo tos vietos, kur jie gyvena ir kur jie registruoti, tikrai tas pasiūlymas yra geras.
Bet aš tikiuosi, kad vis dėlto, balsuodami vienaip ar kitaip už šitą pasiūlymą, mes įsipareigosime grįžti prie šito klausimo rudens sesijoje. Tikrai nebijokime suteikti galimybę Lietuvos Respublikos piliečiams balsuoti elektroniniu būdu, būtent tiems, kurie gyvena užsienyje ir įregistravę savo gyvenamąją vietą Lietuvoje. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – V. Vingrienė. Prašau.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, apskritai šios įstatymo pataisos, dėl kurios pataisą dabar teikia gerbiamas J. Razma, tikslas ir yra sukurti apygardą užsienio lietuviams, tai būtent diasporos apygardą, ką ir kitos šalys taiko. Rinkėjų, gyvenančių už Lietuvos ribų, aktyvumas iki šiol buvo gana nedidelis, nes nebuvo atstovaujama jų interesams.
Be abejo, mes turime tikrai įtraukti savo gyventojus, kurie gyvena už Lietuvos sienų, ir neatskirti jų arba sieti tiesiog su kažkokia konkrečia apygarda. Mes turime turėti apygardą arba netgi ne vieną. Dabar paskutinių Prezidento rinkimų rezultatai parodė, kad mes galėtume ateityje ir dvi apygardas kurti ar net ir daugiau. Bet iš tiesų, kad šiuo metu būtų tinkamai atstovaujama užsienio lietuviams ir kad jie galėtų turėti savo atstovą iš išeivijos, aš tikrai siūlyčiau nepritarti gerbiamojo J. Razmos siūlymui ir balsuoti už šitą pasiūlymą, kad iš tiesų mes tinkamai pajungtume svetur gyvenančius mūsų piliečius tikrai bendradarbiauti ir nedarytume jokių atskirčių tarp Lietuvoje ir už jos sienų gyvenančių tautiečių.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, nuomonės išsiskyrė. Kas pritariate Jurgio pataisoms, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate kitaip. Balsuojame.
Užsiregistravo 73 Seimo nariai. Balsavo 72 Seimo nariai: už – 16, prieš – 33, susilaikė 23. Dėl visų keturių pataisų – nėra pritarta.
Dėl viso. Prašau. M. Majauskas – motyvai dėl viso.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Aš norėčiau dėl viso pasisakyti ir pakartoti argumentą, kad būtų gerai priimti įstatymą kuo greičiau, gauti Konstitucinio Teismo išaiškinimą ir kreiptis visam Seimui, kad nekiltų abejonių ir neliktų abejonių iki pat Seimo rinkimų, nes, priėmę vieną ar kitą nuostatą, mes nežinosime iš tikrųjų, kokia ji yra teisinga iki galo. Kaip minėjau šiandien, stebėdami antrojo Prezidentų rinkimų turo aktyvumą, matydami 44 tūkst. piliečių, matome, kad į užsienio apygardą telpa daugiau kaip dvi apygardos, dvi vienmandatės apygardos, nes primenu, kad čia, Lietuvoje, Lietuvos teritorijoje, balsuoja ir renka vieną Seimo narį maždaug 18 tūkst. piliečių. Užsienio apygardoje, pasaulio lietuvių apygardoje, – 44 tūkst.
Kviečiu priimti įstatymo projektą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą išsiaiškinti, kaip iš tikrųjų turi būti formuojama užsienio apygarda ir kiek ten turėtų būti apygardų iš tiesų.
PIRMININKAS. Yra kita nuomonė – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš ne prieš pačią idėją, kad atsirastų papildoma apygarda užsieniečiams, bet kaip ir kada tai darome? Pratęsta sesija, penkios valandos vakaro, svarstome fundamentalų dalyką, ar atsiranda nauja apygarda, ar ne, ir kalbame taip fragmentiškai, na, čia greitai pravarome, sukuriame. Kieno sąskaita, kas gali man atsakyti? Tai bus padaryta vienmandatininkų sąskaita ar daugiamandatininkų sąskaita? Kam mažinti? Jeigu kalbame apie tai, kad apskritai valstiečiai išėjo su iniciatyva 121, gal čia apskritai Seimo narių per daug? Gal reikėtų peržiūrėti visą rinkimų sistemą? Na, ydinga mūsų rinkimų sistema.
Mes dabar turėsime trejus rinkimus trijose apygardose. Gal galime europietiškai susitvarkyti, kad nebūtų neeilinių rinkimų, kad galime rinkti asmenybes per vienus rinkimus – ir per partijos sąrašus, ir per asmenybes. Kitos šalys tai susitvarkė. Galbūt šį Rinkimų įstatymą peržiūrėti kardinaliai ir nedaryti vienos pataisos ad hoc neatsakant į kitus klausimus. Aš manau, visada reikia žiūrėti sistemingai, ką mes iš to išlošiame. Dabar man daugiau neaiškumų negu aiškumų. Nors sakau, kad aš prieštarauju, aš kreipiuosi į visus čia susirinkusius, kad apsvarstytume.
Anoje kadencijoje mes buvome beveik sutarę, kad reikia keisti rinkimų sistemą. Pirmiausia tie neeiliniai rinkimai sukviečia labai mažai žmonių, tai kainuoja pinigus, tai kainuoja laiką, tai kainuoja parašų rinkimą, eina minios Žirmūnuose, minios kitos apygardose. Na, padarykime normalią tvarką, jeigu mums reikia tikrų rinkimų. Tokie atskiri momentai ne skatina žmones dalyvauti rinkimuose, o kaip tik juos atbaido, nes mes čia darome tokias kosmetines pataisas vasarą, kai visi stengiasi, kad tik greičiau, kad tik nuo galvos, o ne į esmę. Todėl tikrai nepritarsiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi nuomonės skiriasi ir čia kieno sąskaita, sakoma, aš esu šiandien paskelbęs, kad čia yra svarstymas. Nuomonės išsiskyrė, gerbiami kolegos, balsuojame. (Balsai salėje) Už visą, taip.
Užsiregistravo 74 Seimo nariai, balsavo 73: už – 61, prieš – 2, susilaikė 10. Po svarstymo pritarta.
Gerbiami kolegos, kadangi laikrodukai tiksi ir gerbiamas P. Urbšys dar nori, ir M. Majauskas. Aš noriu jūsų atsiklausti, ir jūs siūlykite. Kadangi yra pora svarbių klausimų, siūlau pratęsti dar pusvalandį, ir tada gal spėsime kai ką padaryti, nes reikia ir komisijos pirmininkus patvirtinti, ir kitus dalykus. Prašau, gerbiamas Majauskai.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Aš gal atsakysiu kolegai A. Sysui: kviesčiau nedramatizuoti. Yra gana nesudėtingai sprendžiama situacija. Vilniaus teritorijoje ir Vilniuje teritorijos apygardoms priskirtų rinkėjų skaičius yra reikšmingai išaugęs, ir čia neišvengiamai turi atsirasti bent kelios apygardos. Viena iš tų apygardų labai nesudėtingai gali būti skiriama užsienio piliečiams, gali būti ir dvi, o tai reikštų, kad dar viena papildoma Vilniaus apygarda taip pat turėtų atsirasti. Taigi čia labai nesudėtingai tas dalykas yra sprendžiamas, ir nereikėtų dramatizuoti, tik pasigilinti.
PIRMININKAS. Prašau. Gerbiamas P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Keista klausyti, kai kalbant apie nemokamą galimybę naudotis partijoms būtinėmis yra pasakoma: demokratija kainuoja. Kai kalbama apie rinkimus, kur sudarytų platesnes galimybes žmonėms balsuoti, bet tai susiję su didesnėmis išlaidomis, pasako: čia yra išlaidavimas. Bet tikrai nesinorėtų, kad mes sudarytume iliuziją Lietuvos Respublikos piliečiams, gyvenantiems užsienyje, kad jeigu išrinks čia vieną supermeną, iš esmės pasikeis situacija. Iš esmės pasikeis situacija, kai kiekvienas, kuris bus išrinktas į Seimą, jaus pareigą atstovauti ir tiems Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie gyvena užsienyje. Todėl, aš manau, jeigu mes tiktai susikoncentruosime į vienmandačių apygardų kūrimą, mes tos problemos tikrai neišspręsime.
PIRMININKAS. Gerbiamas A. Sysas. Atsiprašau. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Kaip buvęs profsąjungos atstovas, reikalauju baigti posėdį, kadangi darbo diena baigėsi. Jeigu norite pratęsti, aiškiai įvardinkite, kokius įstatymus norite svarstyti, nes jau jūs sakėte, kad du reikia priimti. Jie buvo abu grąžinami. Juos jau prastūmėme. Dabar prastūmėme dar vieną dėl savivaldos, tai yra dėl rinkimų. Ką dar norite prastumti?
PIRMININKAS. Gerai, tuoj atsakysiu, ką mes stumsime, bet dar gerbiamas A. Vinkus nori pasakyti.
A. VINKUS (LSDDF). Kadangi ponas A. Sysas už mane yra turbūt vyresnis, jis jau nuvargo, aš dar nenuvargau, tai noriu replikuoti.
Pirmiausia labai malonu, kad ir ponas Ž. Pavilionis, ir ponas M. Majauskas, ir ponia G. Burokienė – visi mes, visos pusės, sutariame. Aš galiu pasakyti, kad čia ne vien D. Henke, Pasaulio lietuvių bendruomenės, pareiškimas. Balandžio 10 dieną buvo priimta rezoliucija dėl šios apygardos sukūrimo Pasaulio lietuvių bendruomenės ir Seimo komisijos posėdyje Konstitucijos salėje.
Antra. Liepos mėnesį, liepos pradžioje, Nidoje (mes dalyvavome kartu su kai kuriais Seimo nariais – ir ponas S. Gentvilas, V. Juozapaitis ir kiti) buvo 26 pasaulio valstybių lietuvių bendruomenių pirmininkų ir jaunimo organizacijų pirmininkų suvažiavimas. Jie įpareigojo ir prašė manęs patvirtinti Seimui, kad jų visų bendra nuomonė – jie prašo jūsų patvirtinti tą rinkimų apygardą.
PIRMININKAS. Ačiū už išreikštas nuomones. Gerbiami kolegos, bendru sutarimu sutariame, kad pusvalanduką, nes reikia… (Balsai salėje) Norite balsuoti? Reikia priimti dėl komisijos pirmininkų būtinai ir, manau, nėra daug pataisų, mes galėtume Laisvės kovų… tai yra atmintinų dienų, vaiko teisių ir galbūt spėsime politikų… Kas už tai, kad posėdį pratęstume pusę valandos, prašom balsuoti.
Ačiū. Posėdis pratęsiamas pusę valandos.
17.33 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. XIII-54 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3736 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Gerbiama Rima Baškiene, kviečiame jus į tribūną pristatyti klausimą – Seimo nutarimo dėl Seimo komisijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo projektą.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Svarbus, labai atsakingas ir labai rimtas darbas, kad mums reikia patvirtinti Seimo nutarimu išrinktą Etikos ir procedūrų komisijos pirmininką A. Matulą. Žinome, pažįstame ilgametį, sąžiningą, atsakingą kolegą. Aišku, gailimės, kad R. Tamašunienė turi užleisti šias pozicijas, dirbo labai puikiai, jai nuoširdžiai dėkojame. O Antanui… ir viso Seimo prašau patvirtinti ir pritarti jo kandidatūrai. Linkime sėkmės darbe.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis Antanas turi vieną klausimą. K. Masiulis nori paklausti gerbiamą pirmininkę.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Man gaila Ritos, o jai kokį ministro postą siūlote ar ką?
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dabar kartu ir sugalvokime, jūsų siūlymai bus labai svarbūs ir reikalingi. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. Galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Ačiū, pritarta.
Svarstymas. Dėl motyvų. Bendru sutarimu galime? Ačiū, pritarta.
Priėmimas. Vienas straipsnis. Nėra. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 67, balsavo 67: už – 65, prieš nėra, susilaikė 2.
Gerbiami kolegos, mes turime ką tik išrinktą naują Etikos ir procedūrų komisijos pirmininką gerbiamą A. Matulą. Labai sveikiname ir dėkojame R. Tamašunienei, kuri eina, už jai atliktą darbą. Matau du laimingus žmones, ir mes patenkinti, kad jie šiandieną gerai bendradarbiauja ir vienas kitam perduos patirtį. A. Matulas tikrai girdėjo, gal turės pasakyti porą žodžių visiems kolegoms, kad po to nereikėtų klausinėti, iš karto pasakys, kas yra jo mintyse.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, visai netikėtai užimu tą postą kaip pareigą ir tikrai pasižadu tinkamai organizuoti, ne vadovauti komisijai, bet tinkamai organizuoti komisijos darbą ir būti visiems vienodai teisingas. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū.
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3574. Atsiprašau.
17.36 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. XIII-1648 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Laisvės kovų ir valstybinės istorinės atminties komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3721(3) (svarstymo tęsinys ir priėmimas)
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. lapkričio 15 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Laisvės kovų ir valstybinės istorinės atminties komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas. Prašom, gerbiama Rima Baškiene.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Bus antrasis variantas, nes pakeitimai įvykę dėl to, kad frakcija „Tvarka ir teisingumas“… Dabar mes labai atsakingai laikysimės kvotų ir, manau, eisime teisingu keliu, pavyzdžiai buvo pateikti, ko nereikia daryti. Tai J. Imbrasas užleidžia A. Jankuvienei, ir čia susitvarkome, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė išbraukiama ir dirbs kitose komisijose, L. Staniuvienė – Valstiečių ir žaliųjų sąjungos kvota ir J. Olekas dabar dirba Europos Parlamente, todėl jį reikia išbraukti iš šios komisijos, kuriai šauniai vadovauja A. Gumuliauskas. Linkime sėkmės.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime, gerbiami kolegos, bendru sutarimu pritarti po svarstymo? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta.
Priėmimas. Du straipsniai. 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Galime!“) 2 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu išbraukti pavardes? Ačiū. Dėl viso motyvai. P. Gražulis. Deja, nematau. Nėra. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 67, balsavo 67: už – 66, prieš nėra, susilaikė 1. Nutarimas priimtas. (Gongas)
17.38 val.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 3, 4, 9, 12, 14, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 41, 42, 43, 49, 50 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 361, 362, 363, 364, 365 straipsniais ir 38, 39, 40 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XIII-2035 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3692(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2, 3, 4, 9, 12, 14, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 41, 42, 43, 49, 50 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3692(2). R. Šalaševičiūtė. Prašom.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiami kolegos, aš primenu, kad per pateikimą mes Vaiko teisių pagrindų įstatyme tik pataisėme „kvalifikaciją“ į „kompetenciją“, kas susiję su policijos pareigūnais, komitetas bendru sutarimu pritarė šiam projektui.
PIRMININKAS. Po svarstymo niekas neužsirašė. Galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta.
17.39 val.
Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3574(3) (svarstymas)
Kitas – Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3574(3). Teikėja R. Šalaševičiūtė. Prašom. Svarstymas.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Čia taip pat primenu, kad tai yra lydimasis Darbo kodekso 123 straipsnio projektas. Jeigu priimtume per priėmimą, ir šitas eitų kartu. Todėl čia tik techniškai reikia pasivyti pagrindinį įstatymą. Balsuota buvo už – 6, prieš – 1.
PIRMININKAS. Yra motyvai. Prašom. P. Saudargas. Nėra. G. Skaistė. Nėra. R. J. Dagys. Yra.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiami kolegos, turime kelis aspektus. Pagrindinis yra tas, kad turi pasivyti įstatymų projektai, nes pagrindinis yra svarstymo stadijos. Jeigu mes vienaip ar kitaip nubalsuosime dėl Vėlinių, turės atitinkamai būti ir šitas įstatymas pakoreguotas, negali būti ir laisva diena, ir atmintina diena. Čia yra techninis dalykas. Bet jis, aišku, susijęs ir su mūsų pagrindiniu apsisprendimu.
Aš manau, komitetas padarė teisingą apsisprendimą šią dieną padaręs ne darbo diena. Daug pasakojimų apie prarastą BVP ir visa kita. Iš tikrųjų tokio pagrindimo neturi, nes ne vieną dieną prarandame. Tos šventės, žinote, sukasi visą laiką, mūsų kalendorius. Turime 7,5 laisvų dienų, dabar skaičiuojame, tai atitinka Europos Sąjungos vidurkį, o ne 15, kaip čia kai kas kalba, tiesiog neįsigilinę į tuos dalykus.
Aš manau, šiaip ar taip, ta diena yra mūsų tradicinė diena ir paprastai žmonės nedirba. O jeigu kolegos nori kitą dieną panaikinti, galima tą dalyką spręsti. Juo labiau įstatymo projektas bus svarstomas, iki priėmimo stadijos visas pataisas galima registruoti, norint pašalinti kokią kitą dieną. Šiuo atveju, aš manau, turime apsispręsti būtent dėl Vėlinių dienos, tai yra gili mūsų tradicija, nes tikrai graži šventė, nedaug valstybių tokias turi ir mes turėtume palaikyti šitą dalyką. O dėl kitų švenčių tikslingumo galima apsispręsti, teikiant pataisas dėl pagrindinio įstatymo priėmimo stadijoje.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, neapgaudinėkime savęs, čia ne techninis sprendimas. Iš esmės įvedame vieną papildomą ne darbo dieną. Apie tai reikia kalbėti. Nesvarbu, kad čia lydimasis, nelydimasis, bet iš principo tai papildoma ne darbo diena.
Noriu atkreipti dėmesį, kad sena Vyriausybė, kuri jau nuėjo, dabar jau naujas premjeras, tas pats senas, nepritarė šitam siūlymui. Jeigu mes prisaikdinę ir pritarę šiandien naujam premjerui darome vėl skirtingus sprendimus, negu jis teikia Seimui, mes labai keistai atrodome, ypač Seimo dauguma, kuri taip džiaugsmingai balsavo ir gyrėsi, kokiais balsais mes balsuojame už Ministrą Pirmininką. Tas Ministras Pirmininkas prieš tokius siūlymus buvo.
Aš noriu, kad mes galvotume, ką darome. Suprantu, kad apskritai geriausia nedirbti ir gauti daug daug pajamų. Bet viskas turi tam tikrą balansą. Sutinku, kad mes tikrai ne 15 dienų ilsimės, bet jau tada aš linkęs kalbėti apie papildomas atostogas žmogui, kuris pats panaudos, o ne valstybės dirbtinai kuriamas išeigines dienas.
PIRMININKAS. Kadangi dėl svarstymo nuomonės kardinaliai išsiskyrė, balsuojame.
Užsiregistravo 65 Seimo nariai. Balsavo 64 Seimo nariai: už – 48, prieš – 5, susilaikė 11. Po svarstymo pritarta.
17.44 val.
Tikslinių kompensacijų įstatymo Nr. XII-2507 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3481(2) (svarstymas)
Kitas mūsų siūlomas projektas – Tikslinių kompensacijų įstatymo 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3481. Pranešėjas – gerbiamas A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Buvo gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabų, kurioms mes pritarėme, taip pat Europos teisės departamento, gauta Lietuvos Vyriausybės išvada, kuri iš esmės pritaria siūlomam įstatymo projektui. Komitetas pritarė patobulintam įstatymo variantui bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvų nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje: Galime!“) Ačiū, pritarta.
17.45 val.
Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3373(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3373(2). Pranešėja – R. Šalaševičiūtė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komitetas apsvarstė pateiktą projektą, jį papildė numatydamas kitą įsigaliojimo datą – 2020 m. sausio 1 d. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš nėra, susilaikė 2.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai. S. Šedbaras. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolegos, aš tik noriu priminti, kad mes, atrodo, čia patvirtinome, ir Vyriausybė yra priėmusi visą ikiteisminio administracinio ginčo nagrinėjimo koncepcijos programą, taip siekdami kiek galima nukrauti krūvį nuo brangiau kainuojančių teismų, administracinių teismų. Todėl Administracinių ginčų komisijos, Mokestinių ginčų komisijos ir panašių ikiteisminio nagrinėjimo institucijų reikšmė ir atsakomybė ateityje tikrai labai išaugs. Norėdami pritraukti žmones… tai tikrai kainuos pigiau negu administraciniai teismai. Aš iš esmės palaikau šitokį siūlymą.
PIRMININKAS. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Na, aš ne tiek, kad būčiau prieš šitą konkretų projektą, kuriuo didinami pareiginės algos koeficientai Mokestinių ginčų komisijos nariams, bet prieš chaotišką tokių klausimų sprendimą. Tai vienas pasirūpina viena kategorija darbuotojų, kitas – kita, o vis dėlto reikalinga pasižiūrėti į visą sistemą ir vienu kartu išspręsti. Dabar, aišku, tos komisijos narių atlyginimų koeficientai stipriai didinami, beveik dvigubai, nuo 9,5 iki 17. Tai vėl nematant visos sistemos labai sunku pasakyti, ar tiek reikia, ar šiek tiek mažiau, ar šiek tiek daugiau. Yra problema dėl tokių klausimų sprendimų fragmentiškumo. Todėl iš tikrųjų sudėtinga balsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi nuomonės išsiskyrė, balsuojame.
Užsiregistravo 63, balsavo 63: už – 57, prieš – 1, susilaikė 5. Po svarstymo pritarta.
17.48 val.
Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 301 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2640(2) (svarstymas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2640(2). Pranešėja – gerbiama A. Širinskienė. Gerbiamas Šedbarai, nėra A. Širinskienės, gal pakeisite?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš esmės čia yra lydimasis įstatymo projektas, kuriam mes jau esame po svarstymo pritarę (Administracinių bylų teisenos įstatymo pataisoms), jis truputį čia atsiliko. Pagrindiniu paskirtas komitetas svarstė jį liepos 16 dieną ir visiems 8, dalyvavusiems komiteto posėdyje, balsavus už, pritarė patobulintam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Norite balsuoti. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 63 Seimo nariai. Balsavo 62 Seimo nariai: už – 54, prieš – 1, susilaikė 7. Po svarstymo pritarta.
J. Džiugelis. Prašau.
17.50 val.
Socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1530(2)VK, Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 12, 20, 22, 24, 25, 35, 41, 42, 45, 47 ir 48 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 302 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1531(2), Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1532(2) (svarstymas)
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Dėl vedimo tvarkos. Pirmiausia jau baigėsi posėdžio pratęstas laikas. O antras dalykas, dėl socialinių įmonių viso paketo. Pirmiausia visai neseniai buvo registruota nauja redakcija. Tikrai dar kolegos neturėjo laiko susipažinti su juo. Antras dalykas, dėl naujos redakcijos yra registruota nemažai siūlymų, todėl prašau frakcijos vardu daryti pertrauką iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Supratau, ką jūs pasakėte, bet esmė yra ta, kad mes turime tik 10 minučių ir mūsų dar laukia Seimo narių pareiškimai ir pranešimai. Bet čia yra paketas, toks didelis, 76 lapai, yra daug pataisų. Ar mes galime pradėti, ar perkeliame į kitą dieną ir darome pertrauką? Bendru sutarimu galime sutarti? Ačiū.
Gerbiamas A. Sysas dar kažką norėjo mums pasakyti.
A. SYSAS (LSDPF). Norėčiau padėkoti už darbą, jeigu darome pertrauką dėl Socialinių įmonių įstatymo.
PIRMININKAS. Taip, iki kito posėdžio.
17.51 val.
Seimo narių pareiškimai
Kitas mūsų klausimas – Seimo narų pareiškimai. Prašom, vienas pareiškimas.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Gerbiami kolegos, grupė Seimo narių, 26 Seimo nariai, kreipėsi pareiškimu į Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką poną S. Skvernelį dėl pastato, esančio Turistų gatvėje 13, Druskininkuose, perėmimo visuomenės reikmėms. Pareiškimo tekstas.
„Mes, Lietuvos Respublikos Seimo nariai, atsižvelgdami į vienareikšmišką visuomenės nepritarimą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 12 d. nutarčiai, kuria buvo galutinai nuspręsta barbariškai nugriauti pastatą, esantį Druskininkuose, Turistų gatvėje 13, palaikome Lietuvos žmonių nuomonę, kad pastato griovimas yra kraštutinė ir nepagrįsta priemonė.
Manome, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas, neleidžiantis statyti gyvenamosios paskirties pastato Druskininkuose, Turistų gatvėje 13, apgynė valstybės saugomus interesus, yra pakankama priemonė viešajam interesui apginti, tačiau drastiškas sprendimas griauti visuomenės poreikiams tinkamą naudoti pastatą yra nepateisinamas ir neracionalus.
Esame įsitikinę, kad sunaikinti pasmerkto pastato panaudojimas visuomenės labui atitiktų protingumo principus ir užtikrintų viešąjį interesą, todėl prašome jūsų nedelsiant ieškoti būdų, kaip būtų galima išsaugoti ir perimti šį įrengtą ir miestą puošiantį pastatą visuomenės reikšmėms.“ Pasirašo 26 Seimo nariai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau pareiškimų nėra. Registruojamės.
Užsiregistravo 59 Seimo nariai. Šios dienos vakarinį posėdį baigiame. (Gongas) Ačiū visiems.
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTSLF – frakcija „Tvarka ir teisingumas (Suvereni Lietuva)“.