LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Aplinkos apsaugos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MEDŽIOKLĖS ĮSTATYMO NR. IX-966 5, 6, 11, 13, 14 IR 15 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

Nr. XIIIP-435

2017-11-15 Nr. 107-P-37

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, komiteto nariai: Kęstutis Bacvinka, Juozas Imbrasas, Simonas Gentvilas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Rimantas Sinkevičius, Virginija Vingrienė.

Komiteto biuro vedėja Birutė Pūtienė, biuro patarėja Jolita Jakučionytė, biuro padėjėja Vida Katinaitė.

Kviestieji asmenys:  Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktoriaus pavaduotojas Algirdas Klimavičius, Sūduvos medžiotojų sąjungos pirmininkas Paulius Uleckas, Lietuvos medžiotojų sąjungos "Gamta" prezidentas Raimondas Ribačiauskas, Valdybos pirmininkas Gedvydas Pėtelis, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Bronius Bradauskas, pavaduotojas Eugenijus Tijušas, Lietuvos privačių miško savininkų asociacijos advokatas Algimantas Šindeikis.            

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-03-20	2	2		Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Siekiant suderinti įstatymuose vartojamas sąvokas ir atsižvelgiant į Administracinių nusižengimų kodekso 684 straipsnio 1 ir 2 dalis bei į kitose Medžioklės įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) nuostatose vartojamą sąvoką „medžiotojo bilietas“, siūlytume projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 8 punkte išbraukti du kartus vartojamus žodžius „Lietuvos Respublikos“.	Pritarti	redakcinė
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-03-20	1 N, 2, 4, 11 N			2. Projekto 1 straipsnio 3 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 5 straipsnio 6 dalies pirmojoje pastraipoje, projekto 6 straipsnyje pateiktose keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 ir 2 dalyse vartojama sąvoka ,,visuomeninės organizacijos, vienijančios medžiotojų klubus ir būrelius“. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2004 m. sausio 22 d. priėmė Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą Nr. IX-1969, kurio 19 straipsniu Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymą pripažino netekusiu galios. Asociacijų įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iki Asociacijų įstatymo įsigaliojimo įregistruotos visuomeninės organizacijos be atskiro perregistravimo yra laikomos juridiniais asmenimis, kurių teisinė forma yra asociacija. Atsižvelgus į tai, kad šiuo metu juridinių asmenų, kurių teisinė forma yra visuomeninė organizacija nėra, svarstytina, ar projekto 1 straipsnio 3 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 5 straipsnio 6 dalies pirmojoje pastraipoje ir projekto 6 straipsnyje pateiktose keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 ir 2 dalyse vartojama sąvoka ,,visuomeninės organizacijos“ neturėtų būti pakeista sąvoka ,,asociacijos“. Jei būtų pritarta šiai pastabai, atitinkamai projektu reikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 ir 19 dalis, 5 straipsnio pavadinimą, 8 straipsnio 3 dalį, 16 straipsnio 2 ir 4 dalis.	Pritarti iš dalies	Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projektą nauju 1 straipsniu įstatymo 2 straipsnio pakeitimas ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: 3. Bendro naudojimo medžioklės plotai – medžiotojų visuomeninių organizacijų asociacijos arba pavienių medžiotojų poreikiams tenkinti skirti medžioklės plotai. 2. Pakeisti 2 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip: 19. Medžiotojų visuomeninė organizacija asociacija – Visuomeninių organizacijų Asociacijų įstatymo nustatyta tvarka įsteigtas ir veikiantis Lietuvos Respublikos piliečių ir (ar) užsieniečių, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, susivienijimas, sudarytas bendriems narių poreikiams ir tikslams, susijusiems su medžiokle, tenkinti bei įgyvendinti.“. Pasiūlymas|: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamą įstatymo 5 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. Medžioklės reglamentavimas ir valstybės, savivaldybių institucijų bei medžiotojų asociacijų, visuomeninių organizacijų, vienijančių klubus ir būrelius, kompetencija“ Papildyti įstatymo projektą nauju 4 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: 3. Medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų pakeitimo projektus kiekvienoje savivaldybėje rengia šios savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti. Ši komisija sudaroma iš savivaldybės administracijos, aplinkos apsaugos, žemėtvarkos, valstybinius miškus prižiūrinčių institucijų, medžiotojų asociacijų visuomeninių organizacijų, vienijančių medžiotojų klubus ir būrelius, žemės, miško sklypų savininkų savivaldos organizacijų atstovų. Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti nuostatus tvirtina Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos aplinkos ir žemės ūkio ministrai.“ Papildyti įstatymo projektą nauju 11 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „11 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 16 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: 2. Aplinkos apsaugos departamento teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijoms pasiūlymus dėl asmenims suteiktos teisės medžioti panaikinimo gali pateikti Aplinkos apsaugos departamentas, policija, atitinkamos gydymo įstaigos, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija ir kitos medžiotojų visuomeninės organizacijos, kai paaiškėja šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos. 2. Pakeisti 16 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: 4. Aplinkos apsaugos departamento teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijos informaciją apie priimtus sprendimus panaikinti asmenims suteiktą teisę medžioti ir kitos institucijos informaciją apie medžiotojams skirtas nuobaudas privalo pateikti Aplinkos ministerijai ir medžiotojų asociacijoms visuomeninėms organizacijoms, kurių nariai yra šie asmenys.“. Atitinkamai patikslinti įstatymo projekto straipsnius.
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-03-20	11	1		3. Projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje siūloma atsisakyti konkrečios medžiotojų organizacijos – Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija – įvardijimo, taip pat siūloma atsisakyti nuostatos, kad medžiotojų visuomeninės organizacijos, vienijančios medžiotojų klubus ir būrelius, teikia Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijai siūlymus dėl asmenims suteiktos teisės medžioti panaikinimo. Atsižvelgiant į tai, ir siekiant suderinti įstatymo nuostatas tarpusavyje, svarstytina, ar projektu nereikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies nuostatų, nustatančių, kad „Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijai pasiūlymą dėl teisės medžioti, suteiktos tam tikram asmeniui, panaikinimo gali pateikti <...> Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija ir kitos medžiotojų visuomeninės organizacijos“.	Pritarti	Žr. į komiteto pasiūlymą prie TD 2 pastabos įstatymo 16 str. 2 d.
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-03-20	2	4	2)	4. Projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje siūloma atsisakyti nuostatos, nustatančios, jog medžiotojų visuomeninės organizacijos, vienijančios medžiotojų klubus ir būrelius, dalyvauja šio įstatymo nustatyta tvarka sudaromų komisijų darbe ir siūlo į jas savo atstovus. Atsižvelgiant į tai, ir siekiant suderinti įstatymo nuostatas tarpusavyje, svarstytina, ar projektu nereikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatų, kuriose nustatyta, kad į komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti sudėtį įeina ir medžiotojų visuomeninių organizacijų, vienijančių medžiotojų klubus ir būrelius, atstovai.	Pritarti iš dalies	Nekeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 5 straipsnio 6 dalies 2 punkto nuostatos (palikti kaip aktualioje redakcijoje). 8 straipsnio 3 dalis patikslinta prie TD 2 pastabos.
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-03-20	3			5. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Lietuvos Respublikos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatyta tvarka iš medžioklės plotų naudotojų mokamų mokesčių finansuojamoms priemonėms turi būti skiriama ne mažiau kaip 30 procentų lėšų, surinktų iš mokesčių už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą“. Atkeiptinas dėmesys, kad Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 11 straipsnio 2 dalis nustato, jog mokestis už medžiojamųjų gyvūnų išteklius įskaitomas: 70 procentų mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius – į savivaldybės, kurios teritorijoje išgaunami medžiojamųjų gyvūnų ištekliai, biudžetą ir teisės aktų nustatyta tvarka naudojamas Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiajai programai finansuoti, o 30 procentų – į valstybės biudžetą ir teisės aktų nustatyta tvarka naudojamas Aplinkos apsaugos rėmimo programai finansuoti. Pagal kartu su šiuo projektu teikiamą Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo Nr. VIII-2025 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-436) 1 straipsnį Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšas (įplaukas) sudaro 70 procentų medžioklės plotų naudotojų mokamo mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą. Todėl pagal galiojantį ir siūlomą teisinį reguliavimą nėra aišku, kiek procentų (30 ar 70) medžioklės plotų naudotojų mokesčių būtų įskaitoma į Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo programą. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kokį dydį lėšų sudarytų „ne mažiau kaip 30 procentų lėšų“ ir, ar jų pakaktų priemonėms, numatytoms Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte, finansuoti. Be to, siūlomose projekto nuostatose brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“.	Pritarta iš dalies	Komitetas pritarė Seimo narių Kęstučio Mažeikos, Dainiaus Gaižausko, Andriaus Palionio,  Aurimo Gaidžiūno, Audriaus Šimo, Jonas Jaručio pasiūlymui nustatyti kitokią lėšų už medžiojamųjų gyvūnų išteklių panaudojimą paskirstymo proporciją, t. y. 50 proc. lėšų skirti Aplinkos apsaugos rėmimo programai ir 50 proc. savivaldybės, kurios teritorijoje išgaunami medžiojamųjų gyvūnų ištekliai, aplinkos apsaugos rėmimo specialiajai programai.
6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-03-20	7		5) N	6. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 3 straipsnio 1 dalimi siūlomą keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatą, kad leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete galiojimas pasibaigia, kai „leidimą turėjęs fizinis ar juridinis asmuo atsisakė šio leidimo“, siūlytina formuluoti kaip leidimo panaikinimo pagrindą išdėstant jį keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies naujame punkte ir nurodant, kad leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete panaikinamas, jeigu medžioklės plotų naudotojas pateikia rašytinį prašymą panaikinti leidimą.	Pritarti iš dalies	Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamą įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nauju 5 punktu ir jį išdėstyti taip: „37 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 11 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) mirus fiziniam asmeniui arba likvidavus juridinį asmenį, kuriam buvo išduotas leidimas, arba leidimą turėjęs fizinis ar juridinis asmuo atsisakė šio leidimo;“. 2. Pakeisti 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:           „1) nesilaikė medžioklę reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, šiurkščiai arba sistemingai juos pažeisdamas arba (jei naudotojas yra juridinis asmuo – jo narys ar nariai) ne mažiau kaip du kartus per vienerius metus nubaudžiamas už medžiojimą, kai tai daro neblaivus;“. Papildyti 11 straipsnio 2 dalį 5 punktu ir jį išdėstyti taip: 5) pateikia rašytinį prašymą panaikinti leidimą.“
7.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-03-20	7	2		7. Projekto 3 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete panaikinamas, jeigu medžioklės plotų naudotojas ,,nesilaikė medžioklę reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, šiurkščiai arba sistemingai juos pažeisdamas arba (jei naudotojas yra juridinis asmuo – jo narys ar nariai) ne mažiau kaip du kartus per vienerius metus nubaudžiamas už medžiojimą, kai tai daro neblaivus“ (pabraukta mūsų). Atkreiptinas dėmesys, kad Administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad asmuo yra traukiamas administracinėn atsakomybėm už medžiojimą, kai tai daro neblaivus (nustatytas vidutinis (nuo 1,5 promilės iki 2,5 promilės) ar sunkus (nuo 2,5 promilės ir daugiau) neblaivumas) ar atsisakęs pasitikrinti dėl neblaivumo arba apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų asmuo. Taigi pagal Administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 5 dalies nuostatas asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn ne tik tuo atveju, kai nustatoma, kad jis medžioja neblaivus, bet ir tuo atveju, jeigu asmuo atsisako pasitikrinti dėl neblaivumo ar jis yra apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar vertinamąją projekto nuostatą nereikėtų atitinkamai papildyti arba pateikti nuorodą į Administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 5 dalyje nurodytą pažeidimą. Be to, siekiant suderinti įstatyme vartojamas sąvokas, šiose projekto nuostatose vietoj žodžio „naudotojas“ įrašytina formuluotė „medžioklės plotų naudotojas“.	Pritarti iš dalies	Nekeisti įstatymo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkto. Žr. prie TD 6 pastabos.
8.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-03-20	8	2		8. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje nėra apibrėžta koks juridinis asmuo gali būti medžioklės plotų naudotoju, svarstytina, ar nereikėtų tikslinti projekto 4 straipsniu siūlomų keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies nuostatų, nustatančių, kad žemės sklypų savininkai medžioklės plotų naudotoju gali būti tik įsteigę juridinį asmenį – medžiotojų klubą arba būrelį.	Pritarti iš dalies	1) atsisakyti nuorodos į konkrečią juridinio asmens formą („medžiotojų klubą arba būrelį“), paliekant šią formą neapibrėžtą; 2) atsižvelgiant į Vyriausybės 2017-07-12 nutarimu Nr. 599 pateiktą išvadą dėl šio projekto, koreguoti nuostatą, suteikiant teisinio aiškumo, kad fiziniams ir juridiniams asmenims taikomos vienodos sąlygos dėl minimalaus medžioklės plotų vieneto ir dėl žemės nuosavybės jame. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamą įstatymo 13 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Žemės sklypo ar keleto susisiekiančių sklypų, kuriuose medžioklė nėra uždrausta ir kurių bendras plotas yra didesnis kaip 1 000 ha, savininkas, kaip fizinis asmuo, arba savininkai, įsteigę juridinį asmenį – medžiotojų klubą arba būrelį – gali pateikti šio Įstatymo 8 straipsnyje numatytai komisijai prašymą, kad savininkų suformuotas naujas medžioklės plotų vienetas, kuriame daugiau nei 70 proc. žemės sklypų bendro ploto priklauso naują medžioklės plotų vienetą formuojantiems savininkams, šie sklypai būtų pripažinti medžioklės plotų vienetu, atitinkančiu šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Jeigu žemės sklypai pripažįstami medžioklės plotų vienetu ir tokio medžioklės plotų vieneto sudarymas nesuardo gretimų medžioklės plotų vienetų, ir jų savininkui, kaip fiziniam asmeniui, arba savininkų įsteigtam juridiniam asmeniui – medžiotojų būreliui arba klubui - pagal šio Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus gali būti išduotas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete, medžioklės plotų vieneto sudarymo projektas sudaromas ir patvirtinamas vadovaujantis šio Įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka, o leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išduodamas be šio Įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje numatyto konkurso.“. „3. Pavienis medžiotojas arba juridinį asmenį įsteigusi grupė medžiotojų, kurie nuosavybės teise valdo daugiau kaip 1 000 ha bendro ploto užimančius susisiekiančius žemės sklypus, kuriuose medžioklė neuždrausta, gali pateikti šio Įstatymo 8 straipsnyje nurodytai komisijai prašymą jų nuosavybės teise valdomos žemės pagrindu sudaryti naują medžioklės plotų vienetą, atitinkantį šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Ši komisija, vadovaudamasi šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytais principais ir kriterijais, įvertina, ar prijungiant ar atskiriant medžioklės plotų dalis, tačiau nepanaikinant egzistuojančių gretimų medžioklės plotų vienetų galima sudaryti ne mažesnį kaip 1 000 ha naują medžioklės plotų vienetą, kuriame ne mažiau kaip 70 procentų žemės ploto nuosavybės teise priklausytų prašymą sudaryti naują medžioklės plotų vienetą pateikusiam medžiotojui ar juridinį asmenį įsteigusiai medžiotojų grupei. Kai toks naujas medžioklės plotų vienetas sudaromas, prašymą pateikusiam medžiotojui ar grupės medžiotojų įsteigtam juridiniam asmeniui leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius šiame medžioklės plotų vienete išduodamas be šio Įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje numatyto konkurso. Šiuo atveju išduodamo leidimo įsigaliojimas numatomas nuo kito medžioklės sezono pirmos dienos.“
9.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-03-20	9, 12	1		9. Projekto 5 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad už laikomą medžioklės egzaminą turi būti sumokama nustatyto dydžio valstybės rinkliava. Be to, iš keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies siūloma išbraukti nuostatą, kad į teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisiją įtraukiami medžiotojai, turintys medžioklės trofėjų eksperto kvalifikaciją, specialų medžioklėtyros išsilavinimą arba ne trumpesnį kaip 5 metų medžioklės žinovo darbo stažą ar 5 metų darbo stažą aplinkosaugos, teisėsaugos, biologijos arba veterinarijos ir miškų ūkio srityse. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad rinkliavą siūloma nustatyti dėl to, kad už medžioklės egzamino organizavimą Aplinkos ministerija sumoka iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų, todėl egzaminą laikantys asmenys piktnaudžiauja šia situacija, tinkamai nepasiruošę, minėtą egzaminą laiko (perlaiko) ne tik po kelis, bet ir po keliolika kartų. Svarstytina, ar, siekiant pašalinti projekto aiškinamajame rašte nurodytas aplinkybes, įstatyme turėtų būti nustatyta ne valstybės rinkliava, bet nustatomas protingas terminas, pavyzdžiui, 6 mėnesiai, kuriam suėjus, neišlaikiusieji egzamino jį galėtų perlaikyti. Tuo atveju, jeigu būtų nepritarta aukščiau nurodytai pastabai, atkreipiame dėmesį, kad Rinkliavų įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konkrečius valstybinės rinkliavos dydžius nustato Vyriausybė. Atsižvelgus į tai, projekto 7 straipsnio 2 dalyje reikėtų įtvirtinti pasiūlymą Vyriausybei priimti įstatymą įgyvendinantį teisės aktą. Kartu atkreipiame dėmesį, kad iš įstatymo išbraukus reikalavimus asmenims, kurie galėtų būti paskirti į teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisiją, į pastarąją komisiją galėtų būti paskirti reikiamų žinių ar išsilavinimo neturintys asmenys. To pasekoje galėtų nukentėti egzaminų kokybė. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektu siūlomo išbraukimo nereikėtų atsisakyti.	Pritarti iš dalies	Pasiūlymas: 1. Pakeisti 14 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti ją taip: „3. Medžioklės egzaminą organizuoja ir teisę medžioti suteikia Aplinkos apsaugos departamento teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijos. Už laikomą Medžioklės egzaminą turi būti sumokama nustatyto dydžio valstybės rinkliava. Į komisiją įtraukiami medžiotojai, turintys medžioklės trofėjų eksperto kvalifikaciją, specialų medžioklėtyros išsilavinimą arba ne trumpesnį kaip 5 metų medžioklės žinovo darbo stažą ar 5 metų darbo stažą aplinkosaugos, teisėsaugos, biologijos arba veterinarijos ir miškų ūkio srityse.“. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „712 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. rugpjūčio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ministras iki  2018 m. liepos 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
10.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-03-20	2, 12	4, 2		10. Projekto 1 straipsnio 3 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 5 straipsnio 6 dalies 3 punkte ir projekto 7 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio ,,ministerija“ įrašytinas žodis ,,ministras“.	Pritarti	redakcinė
11.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-03-20				11. Atsižvelgiant į teisės technikos reikalavimus, projekto nuostatos tikslintinos: 11.1. įstatymo pavadinime žodis „įstatymas“ rašytinas naujos eilutės centre; 11.2. projekto 4 straipsnio pakeitimų esmės išdėstyme vietoj žodžio „dalią“ reikėtų įrašyti žodį „dalį“; 11.3. projekto 5 straipsnio 1 dalies pakeitimų esmės išdėstyme po žodžio „išdėstyti“ brauktinas žodis „ją“; 11.4. projekto 5 straipsnio 2 dalį reikėtų išdėstyti taip: „Pripažinti netekusiu galios 14 straipsnio 6 dalies 2 punktą“; 11.5. reikėtų atsisakyti projekto 6 straipsnio vienos struktūrinės dalies numeravimo.	Pritarti	redakcinė
12.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-03-20				12. Atkreipiame dėmesį, kad Seime yra registruotas Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 8, 13 ir 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-349), kurio 2 straipsniu Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 3 dalį siūloma išdėstyti kiek kitaip nei teikiamu įstatymo projektu. Todėl atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus: „Jeigu yra gauti keli to paties įstatymo tų pačių arba skirtingų straipsnių pakeitimo ar papildymo įstatymų projektai, jie Seimo posėdyje pateikiami ir nagrinėjami kartu, o Seimo paskirtas pagrindinis komitetas gali juos sujungti ir pateikti Seimui svarstyti vieną bendrą projektą”.	Pritarti iš dalies	Komitetas siūlo atmesti įstatymo projektą Nr. XIIIP-349.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Sūduvos medžiotojų sąjunga 2017-04-12				1. „Siūlome naudoti sąvoką PAŽYMĖJIMAS vietoje sąvokos BILIETAS...“ 1. Pakeisti 5 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:             „8) nustato duomenų pateikimo medžiotojų sąvadui ir sąvade sukauptos informacijos teikimo kitoms institucijoms tvarką, taip pat tvarko šį sąvadą nustato Lietuvos Respublikos medžiotojo bilieto pažymėjimo pavyzdinę formą ir Lietuvos Respublikos medžiotojo bilieto išdavimo, paėmimo ir grąžinimo tvarką;“. 2. „Siūlome šį punktą nenaikinti, o palikti tokios redakcijos kaip galiojančiame Medžioklės įstatyme. Medžiotojų dalyvavimas nustatytų komisijų darbe įtvirtina TEISĖKŪROS PAGRINDŲ ĮSTATYME nurodytų principų,...“ Pakeisti 5 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija, mMedžiotojų visuomeninės organizacijos, vienijančios medžiotojų klubus ir būrelius: 1) teikia institucijoms, priimančioms medžioklę reglamentuojančius teisės aktus, pasiūlymus dėl šių teisės aktų rengimo ir tobulinimo; 2) dalyvauja šio Įstatymo nustatyta tvarka sudaromų komisijų darbe ir siūlo į jas savo atstovus; 2) dalyvauja šio Įstatymo nustatyta tvarka sudaromų komisijų darbe ir siūlo į jas savo atstovus; 3. Nepritariame kolektyvinės atsakomybės principui. Atsižvelgus į tai, manytina jog šios problemos teisinis reguliavimas yra pakankamas. Pakeisti 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:             „1) nesilaikė medžioklę reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, šiurkščiai arba sistemingai juos pažeisdamas arba (jei naudotojas yra juridinis asmuo – jo narys ar nariai) ne mažiau kaip du kartus per vienerius metus nubaudžiamas už medžiojimą, kai tai daro neblaivus;“. 4.“...komisijos nariams nurodyti reikalavimai yra pertekliniai todėl siūlome po žodžių Už laikomą Medžioklės egzaminą turi būti sumokama nustatyto dydžio valstybės rinkliava įrašyti: Į komisijos sudėtį įtraukiami medžiotojų visuomeninės organizacijos (asociacijos) vienijančios medžiotojų klubus ir būrelius, deleguoti atstovai. Pakeisti 14 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti ją taip: „3. Medžioklės egzaminą organizuoja ir teisę medžioti suteikia Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisija. Už laikomą Medžioklės egzaminą turi būti sumokama nustatyto dydžio valstybės rinkliava.“.	Pritarti iš dalies	Žr. į pagal gautas pastabas ir pasiūlymus komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIIP-435 (2).
2.	Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyrius 2017-04-03, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Pasvalio skyrius 2017-05-08, Medžiotojų klubas „Verybės“ 2017-03-30, Kauno medžiotojų sąjunga 2017-05-02, Kelmės rajono medžiotojų ir žvejų draugija 2017-05-02, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija Jonavos skyrius 2017-05-02, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija Alytaus regiono medžiotojų organizacijos 2017-05-08				„...Mus neramina kai kurios Seime svarstomos medžioklės reglamentavimo iniciatyvos: 1. Medžiotojų organizacijų atstovų eliminavimas iš įvairių komisijų, įtakojančių su medžiokle susijusią veiklą. 2. Medžioklės plotų vienetų smulkinimas. Maksimalaus medžioklės ploto vieneto dydžio ribojimas ir lengvatinės sąlygos labai mažai stambiųjų žemės savininkų grupelei formuoti minimalius medžioklės plotų vienetus pablogintų stambiųjų medžiojamųjų gyvūnų populiacijų būklę. 3. Radikalus mokesčių už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą didinimas. 4. Medžiotojo bilieto formos keitimas. 5. Projekte numatyta sudaryti sutartis su žemės savininkais. Tai perteklinis reikalavimas, medžiojami žvėrys valstybės, mokesčius mokame Valstybei. Nepritariame ir mokesčio paskirstymui, 70 proc. valstybės biudžetui ir tik 30 proc. savivaldybių biudžetui...“	Pritarti iš dalies	Žr. į pagal gautas pastabas ir pasiūlymus komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIIP-435 (2).
3.	Audrius Gudžinskas (2017-05-11)				Kreipėsi dėl galimybės medžiotojams reguliuoti varninių paukščių skaičių taip mažinant ūkininkams daromą šių paukščių žalą.	Nepritarti	Medžioklės įstatymas nereglamentuoja paukščių medžioklės – tai nustatyta Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse.
4.	Lietuvos miško savininkų asociacija (2017-10-24) Žemės ūkio rūmai (2017-11-15)	8			Siūlome teikiamo įstatymo projekto pataisą dėl 13 str. 3 dalies - vietoje 70 proc. žemės sklypų nuosavybės reikalavimo - įrašyti 50 proc. ir patikslinti leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išdavimą, kai gaunamas  pripažinimas savininkų suformuotam naujam medžioklės plotų vienetui. 4 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 13 straipsnio 3 dalią ir ją išdėstyti taip: „3. Žemės sklypo ar keleto susisiekiančių sklypų, kuriuose medžioklė nėra uždrausta ir kurių bendras plotas yra didesnis kaip 1 000 ha, savininkas, kaip fizinis asmuo, arba savininkai, įsteigę juridinį asmenį – medžiotojų klubą arba būrelį – gali pateikti šio Įstatymo 8 straipsnyje numatytai komisijai prašymą, kad savininkų suformuotas naujas medžioklės plotų vienetas, kuriame daugiau nei 50 70 proc. žemės sklypų bendro ploto priklauso naują medžioklės plotų vienetą formuojantiems savininkams, būtų pripažinti medžioklės plotų vienetu, atitinkančiu šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Jeigu žemės sklypai pripažįstami medžioklės plotų vienetu ir tokio medžioklės plotų vieneto sudarymas nesuardo gretimų medžioklės plotų vienetų, ir jų savininkui, kaip fiziniam asmeniui, arba savininkų įsteigtam juridiniam asmeniui – medžiotojų būreliui arba klubui – pagal šio Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus gali būti išduodamastas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete, medžioklės plotų vieneto sudarymo projektas sudaromas ir patvirtinamas vadovaujantis šio Įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka, o leidimas naudoti medžiojamųjų Argumentai: A. Yra daug medžioklės plotų vienetų, kurie yra kadastrinėse vietovėse, kuriose vyrauja valstybiniai miškai. Tokiu atveju nebus net teorinės galimybės savininkams sudaryti savo medžioklės plotų vienetą, nes nesurinks 70 proc. nuosavybės. B. Dabartiniai medžioklės plotų vienetų naudotojai - sovietmečiu sukurti medžiotojų būreliai - neturi jokios nuosavybės, t.y. jų žemės nuosavybė yra - 0 proc. Neaišku, kokiais kriterijais apibrėžiamas reikalavimas žemės savininkams dėl 70 proc. nuosavybės bendro ploto dydžio. Manome, kad įstatymu nustatyti tokio masto skirtingi reikalavimai - dabartiniams būreliams - 0 proc., o savininkams - 70 proc. – pažeidžia proporcingumo principą. C. Siekiant teisinio aiškumo būtina aiškiai suformuluoti, kad kuomet yra nustatyta tvarka pripažįstamas naujai suformuotas medžioklės plotų vienetas, jam turi būti išduodamas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius.	Pritarti iš dalies	Pritarti pasiūlymo daliai dėl leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išdavimo privalomumo. Nepritarti pasiūlymo daliai dėl lengvatinės sąlygos nustatymo, kuria sumažinamas reikalavimas nuosavybės teise valdyti tik 50 proc. žemės medžioklės plotų vienete, nes tai paskatintų medžioklės plotų vienetų smulkinimą ir sukeltų grėsmę neracionaliai naudoti medžiojamųjų gyvūnų populiacijas. Be to, būtina atsižvelgti į teisėtų lūkesčių principo pažeidimo grėsmę, nes teisėti lūkesčiai gali būti pažeisti dėl to, kad į medžioklės plotų sutvarkymą investavęs naudotojas netektų teisės naudoti medžioklės plotus ir sukurtą infrastruktūrą pagal paskirtį, todėl patirtų nuostolių dėl teisinio reguliavimo pasikeitimo. Žr. į 13 str. 3 d. komiteto formuluotę patobulintame įstatymo projekte Nr. XIIIP-435 (2).

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo nariai Andrius Palionis, Artūras Skardžius, Juozas Olekas, Petras Čimbaras, Valentinas Bukauskas, Juozas Varžgalys, Sergejus Jovaiša, Remigijus Žemaitaitis, Leonard Talmont, Kazys Starkevičius, Viktoras Rinkevičius (2017-05-11)	2 (5)	4		Argumentai: Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija yra viena iš seniausių visuomeninių organizacijų, ji įkurta 1920 metais, yra Tarptautinės medžiojamųjų gyvūnų ir laukinės gyvosios gamtos išsaugojimo tarybos (CIC) viena iš steigėjų, atstovauja Lietuvą Europos Sąjungos medžioklės ir laukinės faunos apsaugos asociacijų federacijoje (FACE). Visuomeninės medžiotojų organizacijos, dalyvaudamos Medžioklės įstatymo numatytose komisijose atlieka nemažą dalį vyriausybės ir savivaldybių institucijoms numatytų funkcijų. Todėl siūlytina nustatyti platesnes Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos ir medžiotojų visuomeninėms organizacijoms platesnes teises.      Pasiūlymas: 3. Pakeisti 5 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija, mMedžiotojų visuomeninės organizacijos, vienijančios medžiotojų klubus ir būrelius: 1) teikia institucijoms, priimančioms medžioklę reglamentuojančius teisės aktus, pasiūlymus dėl šių teisės aktų rengimo ir tobulinimo; 2) dalyvauja šio Įstatymo nustatyta tvarka sudaromų komisijų darbe ir siūlo į jas savo atstovus; 3) organizuoja asmenims, kurie rengiasi medžioklės egzaminui, stažuotes ir medžiotojų mokymo kursus; 43) Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka organizuoja medžiotojų selekcininkų, medžioklės trofėjų ekspertų, ekspertų kinologų rengimą ir suteikia atitinkamą kvalifikaciją; 54) organizuoja medžioklės trofėjų apžiūras, rengia medžioklės trofėjų parodas, medžiotojų varžybas, simpoziumus, konferencijas; 6) teikia Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijai siūlymus dėl asmenims suteiktos teisės medžioti panaikinimo.“.	Pritarti iš dalies	Žr. į komiteto pasiūlytą 5 straipsnio 6 dalies redakciją. Pasiūlymas: 34. Pakeisti 5 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija, mMedžiotojų asociacijos visuomeninės organizacijos, vienijančios medžiotojų klubus ir būrelius: 1) teikia institucijoms, priimančioms medžioklę reglamentuojančius teisės aktus, pasiūlymus dėl šių teisės aktų rengimo ir tobulinimo; 2) dalyvauja šio Įstatymo nustatyta tvarka sudaromų komisijų darbe ir siūlo į jas savo atstovus; 3) organizuoja asmenims, kurie rengiasi medžioklės egzaminui, stažuotes ir medžiotojų mokymo kursus; 43) aplinkos ministro nustatyta tvarka organizuoja medžiotojų selekcininkų, medžioklės trofėjų ekspertų, ekspertų kinologų rengimą ir suteikia atitinkamą kvalifikaciją; 54) organizuoja medžioklės trofėjų apžiūras, rengia medžioklės trofėjų parodas, medžiotojų varžybas, simpoziumus, konferencijas;.“.
2.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimas Nr. 599 2017-07-12	2 (5)	4	2)	2. Projekto aiškinamajame rašte nenurodytos priežastys, dėl kurių Projekto 1 straipsnyje dėstomoje Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje siūloma atsisakyti nuostatų dėl medžiotojų visuomeninių organizacijų dalyvavimo komisijų darbe, atstovų į šias komisijas teikimo, taip pat tokių subjektų galimybės teikti siūlymus dėl asmenims suteiktos teisės medžioti panaikinimo. Juk Projekte nesiūloma keisti Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 8 straipsnio 3 dalies, nustatančios, kad į savivaldybės administracijos direktoriaus sudaromą komisiją medžioklės plotų vienetams sudaryti ir jų riboms pakeisti skiriami savivaldybės administracijos, aplinkos apsaugos, žemėtvarkos, valstybinius miškus prižiūrinčių institucijų, medžiotojų visuomeninių organizacijų, vienijančių medžiotojų klubus ir būrelius, žemės, miško sklypų savininkų savivaldos atstovai.	Pritarti
3.	Seimo nariai Gintautas Kindurys, Zenonas Streikus, Guoda Burokienė (2017-04-06)	3 (6)			ARGUMENTAI: Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta: „Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą lėšos už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą paskirstomos taip: 30 proc. patenka į Aplinkos apsaugos rėmimo programą, o 70 proc. į savivaldybės, kurios teritorijoje naudojami medžiojamieji gyvūnai, aplinkos apsaugos specialiąją programą. Tačiau atlikus analizę, paaiškėjo, kad nemažai savivaldybių metai iš metų šių lėšų nepanaudoja. Todėl siūloma nustatyti kitokią lėšų už medžiojamųjų gyvūnų išteklių panaudojimą paskirstymo proporciją, t. y. 70 proc. lėšų skirti Aplinkos apsaugos rėmimo programai, o 30 proc. savivaldybės, kurios teritorijoje naudojami medžiojamieji gyvūnai, aplinkos apsaugos specialiąją programą.“ Tačiau, tai, kad yra savivaldybių, kurios nepanaudoja visų minėtų lėšų, nėra blogybė, kadangi šių lėšų likutis yra keliamas į kitus metus ir gali būti naudojamas tik tai pačiai paskirčiai, t. y. pagal Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymą: „ finansiškai remti žemės sklypų, kuriuose medžioklė nėra uždrausta, savininkus, valdytojus ir naudotojus, įgyvendinančius žalos prevencijos priemones, kuriomis jie siekia išvengti medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos (želdinių apdorojimas repelentais, aptvėrimas tvoromis ar apsauginėmis juostomis, želdinių, gerinančių laukinių gyvūnų natūralias mitybos sąlygas, veisimas ir kitos priemonės), atlyginti vilkų ūkiniams gyvūnams padarytą žalą, įsigyti kartografinę ir kitą medžiagą, reikalingą pagal Medžioklės įstatymo reikalavimus rengiamiems medžioklės plotų vienetų sudarymo ar jų ribų pakeitimo projektams parengti“. Taigi, lėšos naudojamos ne tik prevencijos priemonėms, bet ir vilkų padarytos žalos atlyginimui, bei įsigyti kartografinę ir kitą medžiagą, reikalingą pagal Medžioklės įstatymo reikalavimus rengiamiems medžioklės plotų vienetų sudarymo ar jų ribų pakeitimo projektams parengti. Todėl natūralu, kad vienais metais šių lėšų reikia mažiau, o kitais gali reikėti žymiai daugiau (jei vilkų padaryta žala yra didesnė, jei prireikia rengti medžioklės plotų vienetų sudarymo ar jų ribų pakeitimo projektus). Savivaldybės iš anksto šių lėšų poreikio suplanuoti negali, nes neaišku, kokia einamaisiais metais bus vilkų padaryta žala, ar bus pateikta ir kiek pateikta prašymų parengti medžioklės plotų vienetų sudarymo ar jų ribų pakeitimo projektų. Be to, šių lėšų panaudojimą kasmet kontroliuoja Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo projektu siūloma lengvata žemės savininkams sudaryti savo medžioklės plotą: „Žemės sklypo ar keleto susisiekiančių sklypų, kuriuose medžioklė nėra uždrausta ir kurių bendras plotas yra didesnis kaip 1 000 ha, savininkas, kaip fizinis asmuo, arba savininkai, įsteigę juridinį asmenį – medžiotojų klubą arba būrelį – gali pateikti šio Įstatymo 8 straipsnyje numatytai komisijai prašymą, kad savininkų suformuotas naujas medžioklės plotų vienetas, kuriame daugiau nei 70 proc. žemės sklypų bendro ploto priklauso naują medžioklės plotų vienetą formuojantiems savininkams būtų pripažinti medžioklės plotų vienetu, atitinkančiu šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus“. Taigi įvedus reglamentavimą, kad ne visas 1000 (ir daugiau) ha turi priklausyti žemės savininkams, padaugės atvejų, kai savivaldybės komisijai reikės formuoti naujus medžioklės plotus bei keisti esamų ribas ir tam reikės papildomų lėšų.  Todėl įstatymo projekte numatytas lėšų savivaldybėms sumažinimas nuo 70  iki 30 procentų yra nepagrįstas. Taip drastiškai sumažinus lėšas savivaldybėms, jos neišgalės įgyvendinti įstatymu joms pavestų funkcijų finansuojamų iš lėšų, gautų už medžiojamųjų išteklių naudojimą. Atkreiptinas dėmesys, kad ir Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 11 straipsnio 2 dalis nustato, jog mokestis už medžiojamųjų gyvūnų išteklius įskaitomas: 70 procentų mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius – į savivaldybės biudžetą ir teisės aktų nustatyta tvarka naudojamas Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiajai programai finansuoti, o 30 procentų – į valstybės biudžetą ir teisės aktų nustatyta tvarka naudojamas Aplinkos apsaugos rėmimo programai finansuoti. Šis įstatymas nepateiktas keitimui. PASIŪLYMAS: Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:          „3. Žemės sklypų, kuriuose medžioklė neuždrausta, savininkai, valdytojai ir naudotojai turi teisę Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo ir Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatyta tvarka gauti finansinę paramą medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos prevencijos priemonėms įgyvendinti. Lietuvos Respublikos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatyta tvarka iš medžioklės plotų naudotojų mokamų mokesčių finansuojamoms priemonėms turi būti skiriama ne mažiau kaip 30 70 procentų lėšų, surinktų iš mokesčių už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą.“.	Pritarti iš dalies	Komitetas pritarė Seimo narių Kęstučio Mažeikos, Dainiaus Gaižausko, Andriaus Palionio,  Aurimo Gaidžiūno, Audriaus Šimo, Jonas Jaručio pasiūlymui nustatyti kitokią lėšų už medžiojamųjų gyvūnų išteklių panaudojimą paskirstymo proporciją, t. y. 50 proc. lėšų skirti Aplinkos apsaugos rėmimo programai ir 50 proc. savivaldybės, kurios teritorijoje išgaunami medžiojamųjų gyvūnų ištekliai, aplinkos apsaugos rėmimo specialiąją programą.
4.	Seimo nariai Andrius Palionis, Artūras Skardžius, Juozas Olekas, Petras Čimbaras, Valentinas Bukauskas, Juozas Varžgalys, Sergejus Jovaiša, Remigijus Žemaitaitis, Leonard Talmont, Kazys Starkevičius, Viktoras Rinkevičius (2017-05-11)	3 (6)			Argumentai: Savivaldybėms skirta medžioklės plotų naudotojų mokesčių dalis gali tiesiogiai pasiekti miško ir žemės savininkus ir padėti operatyviai spręsti medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos prevencijos ir atlyginimo problemas. Pasiūlymas: Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Žemės sklypų, kuriuose medžioklė neuždrausta, savininkai, valdytojai ir naudotojai turi teisę Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo ir Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatyta tvarka gauti finansinę paramą medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos prevencijos priemonėms įgyvendinti. Lietuvos Respublikos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatyta tvarka iš medžioklės plotų naudotojų mokamų mokesčių finansuojamoms priemonėms turi būti skiriama ne mažiau kaip 730 procentų lėšų, surinktų iš mokesčių už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą.“.	Pritarti iš dalies	Komitetas pritarė Seimo narių Kęstučio Mažeikos, Dainiaus Gaižausko, Andriaus Palionio,  Aurimo Gaidžiūno, Audriaus Šimo, Jonas Jaručio pasiūlymui nustatyti kitokią lėšų už medžiojamųjų gyvūnų išteklių panaudojimą paskirstymo proporciją, t. y. 50 proc. lėšų skirti Aplinkos apsaugos rėmimo programai ir 50 proc. savivaldybės, kurios teritorijoje išgaunami medžiojamųjų gyvūnų ištekliai, aplinkos apsaugos rėmimo specialiąją programą.
5.	Seimo nariai Kęstutis Mažeika, Dainius Gaižauskas, Andrius Palionis, Aurimas Gaidžiūnas, Audrys Šimas, Jonas Jarutis 2017-09-19	3 (6)			Argumentai: Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą lėšos už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą paskirstomos taip: 30 proc. patenka į Aplinkos apsaugos rėmimo programą, o 70 proc. į savivaldybės, kurios teritorijoje naudojami medžiojamieji gyvūnai, aplinkos apsaugos specialiąją programą. Tačiau atlikus analizę, paaiškėjo, kad nemažai savivaldybių metai iš metų šių lėšų nepanaudoja. Todėl siūloma nustatyti kitokią lėšų už medžiojamųjų gyvūnų išteklių panaudojimą paskirstymo proporciją, t. y. 50 proc. lėšų skirti Aplinkos apsaugos rėmimo programai ir 50 proc. savivaldybės, kurios teritorijoje išgaunami medžiojamųjų gyvūnų ištekliai, aplinkos apsaugos rėmimo specialiąją programą. Todėl kartu su keičiamais Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymu ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymu siūloma pakeisti ir Lietuvos Respublikos mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius įstatymą, kuriame siūloma 3 priedu nustatytus mokesčio už medžiojamuosius gyvūnus tarifus pagal medžioklės plotų kategorijas padidinti du kartus. Padidinus du kartus tarifus už medžiojamųjų gyvūnų išteklius ir pakeitus jų paskirstymo proporcijas, savivaldybių gaunamų lėšų kiekis nesumažės, o padidės. Siekiant suvienodinti Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo projekte, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo projekte ir Lietuvos Respublikos mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius įstatymo projekte lėšų už medžiojamųjų gyvūnų išteklių panaudojimo paskirstymo proporciją teikiame šį pasiūlymą. Pasiūlymas:             1. Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamą įstatymo 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti ją taip: „3. Žemės sklypų, kuriuose medžioklė neuždrausta, savininkai, valdytojai ir naudotojai turi teisę Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo ir Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatyta tvarka gauti finansinę paramą medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos prevencijos priemonėms įgyvendinti. Lietuvos Respublikos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatyta tvarka iš medžioklės plotų naudotojų mokamų mokesčių finansuojamoms priemonėms turi būti skiriama ne mažiau kaip 30 50 procentų lėšų, surinktų iš mokesčių už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą.“.	Pritarti
6.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimas Nr. 599 2017-07-12	3 (6)			6. Vertėtų atsisakyti Projekto 2 straipsnyje siūlomos nuostatos, kad Lietuvos Respublikos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatyta tvarka iš medžioklės plotų naudotojų mokamų mokesčių finansuojamoms priemonėms turi būti skiriama ne mažiau kaip 30 procentų (vietoj buvusių 70 procentų) lėšų, surinktų iš mokesčių už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą, ir palikti šiuo metu nustatytą šių lėšų paskirstymo santykį, nes savivaldybėms, netekusioms tokių lėšų, būtų sunkiau atlikti joms numatytas funkcijas: atlyginti ūkiniams gyvūnams vilkų padarytą žalą (2015 metais atlyginta beveik 113 tūkst. eurų, o 2016 metais – jau beveik 145 tūkst. eurų) ir finansuoti įgyvendinamas prevencijos priemones šiai žalai išvengti. Kadangi beveik visos lėšos sunaudojamos kompensacijoms išmokėti, lėšų aktyvioms šios žalos prevencijos priemonėms finansuoti nebelieka, todėl siūlymas pakeisti lėšų paskirstymo proporciją yra nepriimtinas.	Pritarti iš dalies	Komitetas pritarė Seimo narių Kęstučio Mažeikos, Dainiaus Gaižausko, Andriaus Palionio,  Aurimo Gaidžiūno, Audriaus Šimo, Jonas Jaručio pasiūlymui nustatyti kitokią lėšų už medžiojamųjų gyvūnų išteklių panaudojimą paskirstymo proporciją, t. y. 50 proc. lėšų skirti Aplinkos apsaugos rėmimo programai ir 50 proc. savivaldybės, kurios teritorijoje išgaunami medžiojamųjų gyvūnų ištekliai, aplinkos apsaugos rėmimo specialiąją programą.
7.	Seimo narys Aurimas Gaidžiūnas 2017-05-04	4 N (8)			Papildyti įstatymo projektą nauju 3 straipsniu ir jį išdėstyti taip: “3 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: 8 straipsnis. Medžioklės plotų vienetų sudarymas ir jų ribų keitimas 1. Medžioklės plotų vienetai sudaromi ir jų ribos keičiamos vadovaujantis medžioklėtvarkos principais, užtikrinant racionalų medžiojamųjų gyvūnų populiacijų valdymą, tinkamą medžiojamųjų gyvūnų apsaugą ir tvarkingą bei saugų medžiojimą, taip pat kad būtų išvengta didesnės medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos žmogaus ūkinės veiklos objektams. Medžioklės plotų vienetas turi apimti ne mažiau kaip 1000 ha vientisų medžioklės plotų, išskyrus atvejus, kai mažesni medžioklės plotų vienetai sudaromi Aplinkos ministerijos siūlymu mokslo ir mokymo tikslams arba kai tokie vienetai sudaromi Žemės ūkio ministerijos siūlymu žuvininkystės tvenkinių teritorijose. Medžioklės plotų vieneto vientisumo kriterijus ir reikalavimus medžioklės plotų vienetų riboms nustatyti tvirtina Aplinkos ministerija, vadovaudamasi šiais principais: 1) medžioklės plotų vienetų ribos turi eiti aiškiomis, gerai matomomis vietovėje gamtinėmis (upės, upeliai, ežerai ir griovos ne siauresni kaip 3 m, tvenkiniai, melioracijos grioviai ir kanalai ne siauresni kaip 3 m) arba dirbtinėmis (LR teritorijos siena, valstybinės reikšmės (magistraliniai, krašto, rajoniniai) ir vietinės reikšmės (viešieji ir vidaus) keliai, elektros linijos galingesnės nei 10 kV, kvartalinės linijos platesnės kaip 4 m)) ribomis, gerai matomomis vietovėje, tačiau negali būti nustatomos pamiške; arba kitomis ribomis (natūroje esantys upeliai, griovos, kanalai, melioracijos grioviai siauresni kaip 3 m, menamos vizualinės linijos, jungiančio du objektus), kurių bendras ilgis mažesniojo medžioklės plotų vienetų ribų perimetre negali sudaryti daugiau kaip 5 procentus ir negali būti ilgesnės kaip 500 m tarp dviejų besiribojančių medžioklės plotų vienetų; 2) keliai, geležinkelių ruožai, elektros perdavimo linijos, natūralūs bei dirbtiniai vandens srautai ir kiti panašūs objektai, jeigu jų forma, dydis bei statiniai ar įrenginiai juose netrukdo organizuoti medžioklės, nesuardo medžioklės plotų vienetų vientisumo, tačiau negali būti laikomi išilgine jungtimi tarp atskirų nutolusių medžioklės plotų vieneto dalių. Medžioklės plotų vienetų ribos pagal svarbą skirstomos į grupes: 1) I grupė – Lietuvos Respublikos siena, geležinkeliai, magistraliniai ir krašto keliai; 2) II grupė – regioniniai, vietiniai keliai (atsižvelgus į jų dangą ir plotį), upės, kvartalinės linijos (miško masyvuose didesniuose kaip 1500 ha); 3) III grupė – vidaus keliai (atsižvelgus į jų dangą ir plotį), upeliai, grioviai, kanalai, griovos, dujotiekio ar naftotiekio trasos, elektros perdavimo linijos galingesnės kaip 10 kV, kvartalinės linijos (masyvuose nuo 300 ha iki 1500 ha); 4) IV- grupė – kitos ribos (iki 500 m). Medžioklės plotų vienetų ribos privalo atitikti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas ribas. Medžioklės plotų vienetų ribos negali būti nustatomos pamiške, išskyrus atvejus kai pamiške eina I ar II grupės (išskyrus kvartalines linijas) ribos. 2. 4. Medžioklės plotų vienetai sudaromi ir jų ribos keičiamos šiais atvejais: 1) kai jie sudaromi medžioklės plotuose, kuriuose pagal šio Įstatymo reikalavimus nėra sudarytų medžioklės plotų vienetų arba kuriuos egzistuojančių medžioklės plotų naudotojai atsisakė naudoti; 2) egzistuojančius medžioklės plotų vienetus padalijant arba juos sujungiant, kai toks sudarymas atliekamas medžioklės plotų naudotojų susitarimu, šio straipsnio 1 dalyje nustatytais tikslais; 3) kai medžioklės plotų vieneto ribas arba teritorijas, kuriose leidžiama medžioti, būtina patikslinti, įsteigus pagal Saugomų teritorijų įstatymą naujas saugomas teritorijas arba pakeitus esamų saugomų teritorijų, kuriose medžioti draudžiama, ribas; 4) kai gaunamas atitinkamas medžioklėtvarkos projekto rengėjų siūlymas; 5) egzistuojančių medžioklės plotų vienetų ribos neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų. 3. 5. Medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų pakeitimo projektus kiekvienoje savivaldybėje rengia šios savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti. Ši komisija sudaroma iš savivaldybės administracijos, aplinkos apsaugos, žemėtvarkos, valstybinius miškus prižiūrinčių institucijų, medžiotojų visuomeninių organizacijų, vienijančių medžiotojų klubus ir būrelius, žemės, miško sklypų savininkų savivaldos organizacijų atstovų. Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti nuostatus tvirtina Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos. 6. Medžioklės plotų vienetų ribas neatitinkančias šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų reikalavimų, tikslina savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija, vadovaudamasi šiais principais:             1) ribos turi būti keičiamos besiribojančių medžioklės plotų vienetų naudotojų susitarimu. Nesant tokio susitarimo sprendimą dėl ribų tikslinimo priima medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų pakeitimo savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija; 2) ribos tikslinamos mažesniojo medžioklės plotų vieneto naudai;             3) jei tikslinant medžioklės plotų vieneto ribas vieno iš medžioklės plotų vieneto naudotojas netenka galimybės patekti iš vienos medžioklės plotų dalies į kitą, taip suardant medžioklės plotų vieneto vientisumą, ribos tikslinamos didesnio medžioklės plotų vieneto naudai; 4) Tikslinant medžioklės plotų vieneto ribas jame esančio miško plotas negali padidėti daugiau kaip: a) 100 procentų - kai medžioklės plotų vieneto dydis yra nuo 1000 ha - 1500 ha; b) 50 procentų - kai medžioklės plotų vieneto dydis yra nuo 1500 ha iki 3000; c) 25 procentais - kai medžioklės plotų vieneto dydis yra 3000 ha ir daugiau;             5) didesnis kaip 3000 ha medžioklės plotų vienetas negali sumažėti daugiau kaip 15 procentų bendro ir miško ploto;             6) mažesnis kaip 3000 ha medžioklės plotų vienetas negali sumažėti daugiau kaip 10 procentų bendro ir miško ploto; 7) naujai nustatomos medžioklės plotų vienetų ribos gali būti perkeltos: a) miško masyve - iki 1500 m; b) mišrioje teritorijoje (laukai, miškai) - kai miškingumas sudaro ne mažiau 20 procentų teritorijos - iki 2500 m; c) laukuose - kitos naudmenos sudaro ne daugiau 20 procentų - iki 3000 m;             8) medžioklės plotų vienetų ribos keliamos iki artimiausių šio straipsnio 1 dalyje nurodytų I ir II grupių medžioklės plotų vienetų ribų. Jei tokios galimybės nėra, ribos keliamos iki artimiausių šio straipsnio 1 dalyje nurodytos III grupės medžioklės plotų vienetų ribų. Jei tokios galimybės nėra, medžioklės plotų vienetų ribos nustatomos artimiausiomis šio straipsnio 1 dalyje nurodytos IV grupės medžioklės plotų vienetų ribomis, laikantis šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų; 9)  tarp medžioklės plotų vienetų atskirų dviejų masyvų, kuriuos skiria laukas, nesant šio straipsnio 1 dalyje nurodytų medžioklės plotų vienetų ribų linijų, medžioklės plotų vienetų ribos nustatomos padalijant lauką po lygiai, išvedus vizualinę liniją, kuri sujungtų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų I, II, III grupių artimiausias ribas. Šios ribos ilgis neribojamas, bet negali viršyti 5 procentų mažesniojo medžioklės plotų vieneto ribų perimetro. 7. Medžioklės plotų vienetų naudotojams susitarus, šio straipsnio 6 dalyje nurodyti reikalavimai netaikomi. 4. 8. Medžioklės plotų vieneto sudarymo ar jo ribų pakeitimo etapai: 1) pasiūlymo medžioklės plotų vienetui sudaryti ar jo riboms pakeisti pateikimas; 2) teisinės informacijos surinkimas ir grafinių bei ekologinių duomenų apie siūlomą sudaryti arba pakeisti medžioklės plotų vienetą parengimas; 3) informacijos apie parengtą preliminarų medžioklės plotų vieneto sudarymo ar jo ribų pakeitimo projektą paskelbimas šalies bei vietinėje spaudoje; 4) medžioklės plotų vieneto sudarymo ar jo ribų pakeitimo projekto tvirtinimas. 5. 9. Pasiūlymus medžioklės plotų vienetams sudaryti ar jų riboms pakeisti šio straipsnio 3 5 dalyje nurodytai komisijai teikia: 1) Aplinkos ministerija arba jos įgaliotos institucijos – dėl mokslo ir mokymo medžioklės plotų vienetų ir profesionalios medžioklės plotų vienetų bei dėl bendrojo naudojimo medžioklės plotų vienetų, jeigu yra gautas atitinkamas medžioklėtvarkos projekto rengėjų siūlymas; 2) Žemės ūkio ministerija arba jos įgaliotos institucijos – dėl medžioklės plotų vienetų žuvininkystės tvenkinių teritorijoje; 3) fiziniai ir juridiniai asmenys – dėl bendrojo naudojimo medžioklės plotų vienetų. 6. 10. Medžioklės plotų vienetai gali būti sudaromi ir jų ribos keičiamos šio straipsnio 3 5 dalyje nurodytos komisijos iniciatyva, kai tai yra būtina siekiant užtikrinti šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. 7. 11. Profesionalios medžioklės plotų vienetai bei mokslo ir mokymo medžioklės plotų vienetai sudaromi teritorijose, kuriose valstybinė žemė sudaro daugiau kaip 50 procentų, ir kitose teritorijose, būtinose keliamiems tikslams įgyvendinti medžioklėtvarkos požiūriu. 8. 12. Žuvininkystės tvenkiniams, kuriuose medžioklė plėtojama ribotai, priskiriami pramoniniai žuvininkystės tvenkiniai, kurių teritorijų sąrašą bei plotus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, taip pat kiti žuvininkystės tvenkiniai, kurių vientisas plotas ne mažesnis kaip 150 ha. Šiose teritorijose Žemės ūkio ministerijos siūlymu gali būti sudaromi specialūs medžioklės plotų vienetai, kuriuose žuvininkystės tvenkinių naudotojai Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių nustatyta tvarka reguliuoja žuvilesių paukščių gausą ir medžioja smulkiuosius medžiojamuosius gyvūnus. 9. 13. Komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo pasiūlymo sudaryti medžioklės plotų vienetą ar pakeisti jo ribas gavimo parengia preliminarų medžioklės plotų vieneto sudarymo arba jo ribų pakeitimo projektą, šio projekto dokumentus iškabina viešai prieinamose savivaldybės administracijos patalpose ir apie šio projekto parengimą paskelbia šalies ir vietinėje spaudoje. Suinteresuoti asmenys pastabas dėl parengto preliminaraus medžioklės plotų vieneto sudarymo arba jo ribų pakeitimo projekto pateikia komisijai medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo paskelbimo apie šį projektą šalies ir vietinėje spaudoje dienos. Visiems privačios žemės sklypų, kurie patenka į sudaromą medžioklės plotų vienetą, bet nepatenka į šio Įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodytas teritorijas, savininkams komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti registruotais laiškais išsiunčia informacinius pranešimus apie parengtą preliminarų medžioklės plotų vieneto sudarymo arba jo ribų pakeitimo projektą. Informaciniame pranešime privačios žemės sklypo savininkui taip pat nurodomos šio Įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatytos jo, kaip žemės sklypo savininko, teisės uždrausti medžioti jam priklausančiame žemės sklype, panaikinti ankstesnį draudimą medžioti arba nustatyti papildomas medžiojimo jam priklausančiame žemės sklype sąlygas, kuriomis jis gali pasinaudoti medžioklės plotų vieneto sudarymo ar jo ribų pakeitimo projekto rengimo metu arba bet kuriuo metu vėliau, ir pasekmės, kurios pagal šį Įstatymą atsirastų nepasinaudojus šiomis žemės sklypo savininko teisėmis ir jomis pasinaudojus. Žemės sklypo savininkui siunčiamo informacinio pranešimo ir žemės sklypo savininko rašytinio sprendimo pasinaudoti šio Įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatytomis teisėmis pavyzdinės formos nustatomos Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti nuostatuose. Jeigu žemės sklypo savininko rašytinio sprendimo pasinaudoti šio Įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje numatytomis teisėmis komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti negauna, laikoma, kad žemės sklypo savininkas neprieštarauja, kad jam priklausančiame žemės sklype bus laikinai medžiojama, ir nepageidauja nustatyti papildomas medžiojimo sąlygas. Žemės sklypo, kuriame jo savininkas uždraudė medžioti, plotas įskaitomas į medžioklės plotų, patenkančių į medžioklės plotų vienetą, bendrą plotą. Žemės sklypo savininko nustatytas draudimas medžioti jam priklausančiame žemės sklype neturi įtakos medžioklės plotų vieneto vientisumui. 10. 14. Pasibaigus šio straipsnio 9 dalyje nustatytam 3 mėnesių terminui, komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti ne vėliau kaip per 1 mėnesį išnagrinėja gautus suinteresuotų asmenų pasiūlymus, prireikus medžioklės plotų vieneto sudarymo arba jo ribų pakeitimo projektą pakeičia ar patikslina ir pateikia jį tvirtinti atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriui. Sprendimą dėl medžioklės plotų vieneto sudarymo arba jo ribų pakeitimo projekto patvirtinimo savivaldybės administracijos direktorius priima ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo projekto gavimo. Neatsiejamos tvirtinamo medžioklės plotų vieneto sudarymo arba jo ribų pakeitimo projekto dalys yra medžioklės plotų vieneto planas su pažymėtomis teritorijomis, kuriose medžioti draudžiama pagal šio Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatas, ir priedas, kuriame nustatyti medžioklės plotų dydis ir pasiskirstymas pagal tinkamumą medžiojamiesiems gyvūnams gyventi ir veistis. 11. 15. Medžioklės plotų vienetų, siūlomų sudaryti daugiau kaip vienos savivaldybės teritorijoje, sudarymo projektai rengiami kartu su kitų savivaldybių atitinkamomis komisijomis. Jeigu medžioklės plotų vieneto ribos peržengia vienos savivaldybės ribas, tokio medžioklės plotų vieneto sudarymo projektas turi būti patvirtintas visose savivaldybėse, į kurių teritoriją jis įsiterpia. 12. 16. Medžioklės plotų vieneto sudarymo arba jo ribų pakeitimo projekto rengimo metu ir vėliau gautus žemės sklypų savininkų sprendimus, nurodytus šio Įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje, komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo žemės sklypo savininko sprendimo gavimo perduoda Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui ir medžioklės plotų naudotojui, jeigu šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodytas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete konkrečiam asmeniui jau yra išduotas. Prieš perduodama žemės sklypo savininko sprendimą, komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti kreipiasi į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją prašydama pateikti informaciją apie nuosavybės teises į žemės sklypą. Tik įsitikinusi, kad sprendimą pateikė žemės sklypo savininkas arba reikiamus įgaliojimus turintis asmuo, komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti sprendimą perduoda Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui ir medžioklės plotų naudotojui. Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti veiksmus, susijusius su žemės sklypų savininkų sprendimais, nurodytais šio Įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje, reglamentuoja Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti nuostatai. Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentas žemės sklypo savininko sprendimą, gautą anksčiau, negu yra išduotas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete, prideda prie medžioklės plotų naudotojui išduodamo leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete. Žemės sklypų savininkų sprendimai yra privalomi medžioklės plotų naudotojams, kaip jų laikomasi, kontroliuoja Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentas. Tuo atveju, kai žemės sklypo savininkas pateikia sprendimą nustatyti papildomas medžiojimo sąlygas jam priklausančiame žemės sklype, medžioklės plotų naudotojas laikinai negali medžioti šiame žemės sklype tol, kol jis su žemės sklypo savininku sudarys rašytinę sutartį, nustatančią papildomas medžiojimo sąlygas, ir ją perduos Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui.“. Atitinkamai buvusius įstatymo projekto 3 – 7 straipsnius laikyti 4 – 8 straipsniais.	Pritarti iš dalies	Nepritarti tai pasiūlymo daliai, kuria medžioklės plotų vienetų ribų nustatymo ir vientisumo reikalavimai formuluojami įstatyme dėl jų techninio pobūdžio. Siūlytina palikti esamą reguliavimą, kai šiuose techninio pobūdžio reikalavimus nustatyti pavedama aplinkos ministrui. Žr. į komiteto pasiūlytą įstatymo 8 straipsnio pakeitimą. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projektą nauju 4 straipsniu įstatymo 8 straipsnio pakeitimas ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 8 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) kai gaunamas atitinkamas medžioklėtvarkos projekto rengėjų siūlymas arba medžioklės plotų vienetų ribos keičiamos šio straipsnio 3 dalyje nurodytos komisijos iniciatyva, kai tai yra būtina įgyvendinant šio straipsnio 1 dalies nuostatas;“. 2. Papildyti 8 straipsnio 2 dalį 5 punktu: „5) kai šio įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju pateikiamas šio straipsnio 3 dalyje nurodytai komisijai prašymas sudaryti naują medžioklės plotų vienetą.“ 3. Pakeisti 8 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų pakeitimo projektus kiekvienoje savivaldybėje rengia šios savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti. Ši komisija sudaroma iš savivaldybės administracijos, aplinkos apsaugos, žemėtvarkos, valstybinius miškus prižiūrinčių institucijų, medžiotojų asociacijų visuomeninių organizacijų, vienijančių medžiotojų klubus ir būrelius, žemės, miško sklypų savininkų savivaldos organizacijų atstovų. Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti nuostatus tvirtina Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos aplinkos ir žemės ūkio ministrai.“ 4. Pakeisti 8 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Medžioklės plotų vienetai gali būti sudaromi ir jų vienetų ribos keičiamos šio straipsnio 3 dalyje nurodytos komisijos iniciatyva, kai tai yra būtina siekiant užtikrinti medžioklės plotų vienetų ribos neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus dalies nuostatų. Šiuo atveju medžioklės plotų vienetų ribų pakeitimo projektų įsigaliojimas numatomas nuo kito medžioklės sezono pirmos dienos. Jeigu dėl šioje dalyje nurodytos priežasties rengiant medžioklės plotų vienetų ribų pakeitimo projektus negaunamas medžioklės plotų naudotojų sutikimas pakeisti medžioklės plotų vienetų ribas nedelsiant, medžioklės plotų vienetų ribų pakeitimo projektų įsigaliojimas numatomas, kai pasibaigia išduotų leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienetuose galiojimas.“
8.	Seimo narys Aurimas Gaidžiūnas 2017-05-04				Pakeisti įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „LIETUVOS RESPUBLIKOS MEDŽIOKLĖS ĮSTATYMO NR. IX-966 5, 6, 8, 11, 13, 14 IR 15 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTAS“	Pritarti
9.	Seimo nariai Gintautas Kindurys, Zenonas Streikus, Guoda Burokienė (2017-04-06)	4 N (8)	2 N	5) N	ARGUMENTAI: Įstatymo projekto 4 straipsniu siūlomas keisti Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 3 dalis, nurodant, kad „Žemės sklypo ar keleto susisiekiančių sklypų, kuriuose medžioklė nėra uždrausta ir kurių bendras plotas yra  didesnis kaip 1 000 ha, savininkas, kaip fizinis asmuo, arba savininkai, įsteigę juridinį asmenį – medžiotojų klubą arba būrelį – gali pateikti šio Įstatymo 8 straipsnyje numatytai komisijai prašymą, kad savininkų suformuotas naujas medžioklės plotų vienetas, kuriame daugiau nei 70 proc. žemės sklypų bendro ploto priklauso naują medžioklės plotų vienetą formuojantiems savininkams, būtų pripažinti medžioklės plotų vienetu, atitinkančiu šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus“. Tačiau Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta konkretūs atvejai, kada gali būti Medžioklės plotų vienetai sudaromi ir jų ribos keičiamos, t. y.: 1) kai jie sudaromi medžioklės plotuose, kuriuose pagal šio Įstatymo reikalavimus nėra sudarytų medžioklės plotų vienetų arba kuriuos egzistuojančių medžioklės plotų naudotojai atsisakė naudoti; 2) egzistuojančius medžioklės plotų vienetus padalijant arba juos sujungiant, kai toks sudarymas atliekamas medžioklės plotų naudotojų susitarimu, šio straipsnio 1 dalyje nustatytais tikslais; 3) kai medžioklės plotų vieneto ribas arba teritorijas, kuriose leidžiama medžioti, būtina patikslinti, įsteigus pagal Saugomų teritorijų įstatymą naujas saugomas teritorijas arba pakeitus esamų saugomų teritorijų, kuriose medžioti draudžiama, ribas; 4) kai gaunamas atitinkamas medžioklėtvarkos projekto rengėjų siūlymas. Taigi, jei žemės savininkai nori formuoti medžioklės plotų vienetą iš jiems priklausiančios žemės, o tam nepritaria esami medžioklės plotų naudotojai, žemės savininkams plotų vienetas net nebus pradėtas formuoti.  PASIŪLYMAS:   1. Papildyti įstatymo projektą nauju straipsniu, t. y. 8 straipsnio keitimu: „ 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 2 dalį papildant ją 5 punktu ir šį punktą išdėstyti taip: „5) kai žemės sklypo ar susisiekiančių sklypų savininkas, kaip fizinis asmuo, arba savininkai, vadovaudamiesi šio įstatymo 13 straipsnio 3 dalies nuostatomis pateikia šio straipsnio 3 dalyje nurodytai komisijai prašymą pripažinti jų suformuotą medžioklės ploto vienetą.“   2. Atitinkamai koreguoti Įstatymo projekto straipsnių eiliškumą.	Pritarti iš dalies	Komitetas pritaria pasiūlymui ir patikslina 8 straipsnio 2 dalies 5 punkto formuluotę.
10.	Seimo narys Simonas Gentvilas 2017-04-20	7 (11)			Argumentai: Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo Nr. IX-966 pakeitimo įstatymo projektu (toliau - Įstatymo projektas), o būtent, 11 straipsnio 2 dalies 1 punktu siūloma nustatyti, kad atsakomybė dėl neblaivių medžiojančių medžiotojų tektų ne tik asmeniškai jiems, bet ir medžiotojų kolektyvui, kuriame jie medžioja, t. y. medžiotojų būrelis ar klubas netektų leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete. Toks atsakomybės taikymas perkėlimas kitam subjektui yra nepagrįstas ir neteisėtas. Taip pat, siūlomas reglamentavimas sudaro nišą provokacijoms ar nepagrįstiems susidorojimams su niekuo dėtais kitais asmenimis - medžiotojų būreliais ar klubais. Pažymėtina, kad nuo siūlomos sankcijos nukenčia ne tik juridinis asmuo būrelis ar klubas, bet ir kiti asmenys, tų būrelių ar klubų nariai. Iš to seka, kad didesnes neigiamas atsakomybės pasekmes patiria ne pažeidėjai, o kiti, jokių pažeidimų nepadarę asmenys. Teisinė atsakomybė – tai teisės pažeidėjui daromas poveikis, pasireiškiantis pažeidėjo antivisuomeninio poelgio smerkimu ir teisinių sankcijų taikymu, dėl kurio pažeidimo padarymu kaltas asmuo patiria nepalankių moralinio, asmeninio, turtinio, fizinio, organizacinio pobūdžio padarinių. Todėl teisinės atsakomybės perkėlimo našta kitiems asmenims prieštarauja pačiam atsakomybės individualumo, tikslingumo ir teisingumo principams. Teisinės atsakomybės pagrindas yra teisės pažeidimo padarymo faktas. Pagal siūlomą reglamentavimą, nėra aišku už kokį pažeidimą taikoma atsakomybė – teisių suvaržymas, apribojimas – būreliui ar klubui, nes pažeidimo sudėties požymiai yra apibrėžiami tik fiziniam asmeniui, kuris medžioja neblaivus. Teisės pažeidėjas žino, kad daro teisės uždraustus veiksmus ir sąmoningai priešina savo valią valstybės valiai. Tai yra, veikia priešingai teisei ir kaltai. Teisinės atsakomybės subjektas – kaltas teisės pažeidimo padarymu asmuo, tačiau būrelis ar klubas jokiu būdu negali būti laikomas kaltu, nes jo valia nebuvo nukreipta veikti priešingai teisei. Pasiūlymas: Nekeisti 11 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir jį išdėstyti taip:     „1) nesilaikė medžioklę reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, šiurkščiai arba sistemingai juos pažeisdamas;”	Pritarti
11.	Seimo nariai Andrius Palionis, Artūras Skardžius, Juozas Olekas, Petras Čimbaras, Valentinas Bukauskas, Juozas Varžgalys, Sergejus Jovaiša, Remigijus Žemaitaitis, Leonard Talmont, Kazys Starkevičius, Viktoras Rinkevičius (2017-05-11)	7 (11)			Argumentai: Leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete medžioklės plotų naudotojams panaikinimas, kai medžioklės plotų naudotojas šiurkščiai pažeidžia įstatymą ar kai medžioklės plotų naudotojo narys ar nariai ne mažiau kaip du kartus per vienerius metus nubaudžiamas už medžiojimą, kai tai daro neblaivus yra nepagrįstai griežta sankcija. Siūlomas teisinis reguliavimas sukurtų situacija, kai už vienų narių nusižengimus taikomos sankcijos nepagrįstai apribotų kitų narių teises. Tokiu būdu būtų pažeidžiama nekaltumo prezumpcija, poveikio priemonių taikymo teisingumo ir proporcingumo principai. Todėl siūlytina atsisakyti Įstatymo projekte numatomų poveikio priemonių. Pasiūlymas: Panaikinti Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalį.	Pritarti
12.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimas Nr. 599 2017-07-12	7 (11)			3. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.87 straipsnį, tikslintina Projekto 3 straipsnyje dėstomame Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte vartojama formuluotė „juridinio asmens narys“.	Pritarti
13.	Seimo nariai Andrius Palionis, Artūras Skardžius, Juozas Olekas, Petras Čimbaras, Valentinas Bukauskas, Juozas Varžgalys, Sergejus Jovaiša, Remigijus Žemaitaitis, Leonard Talmont, Kazys Starkevičius, Viktoras Rinkevičius (2017-05-11)	8 (13)	1 (N)		Argumentai: Teikiami pasiūlymai sukuria palankesnes sąlygas plačiam ratui smulkiųjų žemės ir miško savininkų realizuoti medžiojimo teisę ir numato aiškesnę naujų medžioklės ploto vienetų formavimo tvarką, garantuojančią atsakingą medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą. Pasiūlymas: 1. Pakeisti 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Privačios žemės sklypo savininkas, kuris turi medžiotojo bilietą ir kuriam konkrečiame medžioklės plotų vienete nuosavybės teise priklauso ne mažiau kaip 70 ha miško arba žemės ūkio paskirties žemės, turi teisę tapti medžioklės plotų naudotojo medžiotojų kolektyvo nariu, prisiimdamas visas medžiotojų kolektyvo įstatuose numatytas pareigas ir teises, o medžioklės plotų naudotojas privalo priimti į medžiotojų kolektyvą narius per 30 dienų nuo jų prašymų pateikimo dienos.“.	Pritarti iš dalies	Nepritarti tai pasiūlymo daliai, kuria reikalaujama priverstinai tapti medžiotojų asociacijos nariu, taip pat kuria mažinamas žemės plotas, reikalaujamas valdyti nuosavybės teise, kad būtų galima medžioti kartu su medžioklės plotų naudotoju. Žr. į komiteto 13 str. 1 d. pakeitimą. Pasiūlymas: Pakeisti 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Privačios žemės sklypo savininkas, kuris turi medžiotojo bilietą ir kuriam konkrečiame medžioklės plotų vienete nuosavybės teise priklauso ne mažiau kaip 100 ha miško arba žemės ūkio paskirties žemės, turi teisę proporcingai nuosavybės teise valdomos žemės plotui naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius (medžioti) sudaręs sutartį su medžioklės plotų naudotoju dėl privačios žemės sklypo savininkui skiriamų sumedžioti gyvūnų skaičiaus nustatymo tvarkos, dėl tiesioginių ir proporcingų medžioklės plotų naudotojo išlaidų, susijusių su medžiojamosios gyvūnijos apsauga, medžioklės plotų priežiūra ir medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimu, kompensavimo tvarkos, dėl medžioklės dokumentų išdavimo privačios žemės sklypo savininkui ir jų grąžinimo, dėl kitų medžioklės organizavimo tvarkos reikalavimų vykdymo. Medžioklės plotų naudotojas per  30 dienų nuo privačios žemės savininko prašymo gavimo dienos privalo parengti šioje dalyje numatytos sutarties projektą ir pasiūlymą ją sudaryti pateikit privačios žemės sklypo savininkui. Nesudaręs šioje dalyje numatytos sutarties privačios žemės sklypo savininkas medžioti negali tapti medžioklės plotų naudotojo medžiotojų kolektyvo nariu, prisiimdamas visas medžiotojų kolektyvo įstatuose numatytas pareigas ir teises, o medžioklės plotų naudotojas privalo priimti į medžiotojų kolektyvą narius per 30 dienų nuo jų prašymų pateikimo dienos.“
14.	Seimo nariai Gintautas Kindurys, Zenonas Streikus, Guoda Burokienė (2017-04-06)	8 (13)	2		ARGUMENTAI: 4 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta: „Žemės sklypo ar keleto susisiekiančių sklypų, kuriuose medžioklė nėra uždrausta ir kurių bendras plotas yra didesnis kaip 1 000 ha, savininkas, kaip fizinis asmuo, arba savininkai, įsteigę juridinį asmenį – medžiotojų klubą arba būrelį – gali pateikti šio Įstatymo 8 straipsnyje numatytai komisijai prašymą, kad savininkų suformuotas naujas medžioklės plotų vienetas, kuriame daugiau nei 70 proc. žemės sklypų bendro ploto priklauso naują medžioklės plotų vienetą formuojantiems savininkams, būtų pripažinti medžioklės plotų vienetu, atitinkančiu šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.“ Žodis „keleto“ yra klaidinantis, nes galima suprasti, kad jau iš keliasdešimt sklypų formuoti medžioklės ploto vienetą jau negalima. PASIŪLYMAS: Išbraukti žodį „keleto“ kaip perteklinį ir pakeisti Įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Žemės sklypo ar keleto susisiekiančių sklypų, kuriuose medžioklė nėra uždrausta ir kurių bendras plotas yra didesnis kaip 1 000 ha, savininkas, kaip fizinis asmuo, arba savininkai, įsteigę juridinį asmenį – medžiotojų klubą arba būrelį – gali pateikti šio Įstatymo 8 straipsnyje numatytai komisijai prašymą, kad savininkų suformuotas naujas medžioklės plotų vienetas, kuriame daugiau nei 70 proc. žemės sklypų bendro ploto priklauso naują medžioklės plotų vienetą formuojantiems savininkams, būtų pripažinti medžioklės plotų vienetu, atitinkančiu šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Jeigu žemės sklypai pripažįstami medžioklės plotų vienetu ir tokio medžioklės plotų vieneto sudarymas nesuardo gretimų medžioklės plotų vienetų, ir jų savininkui, kaip fiziniam asmeniui, arba savininkų įsteigtam juridiniam asmeniui – medžiotojų būreliui arba klubui – pagal šio Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus gali būti išduotas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete, medžioklės plotų vieneto sudarymo projektas sudaromas ir patvirtinamas vadovaujantis šio Įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka, o leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išduodamas be šio Įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje numatyto konkurso.“.	Pritarti iš dalies	Žr. į komiteto pasiūlytą 13 str. 3 d. formuluotę patobulintame įstatymo projekte Nr. XIIIP-435 (2), kuriame komitetas išdėsto šią dalį nauja redakcija (žodžio „keleto“ nelieka).
15.	Seimo nariai Andrius Palionis, Artūras Skardžius, Juozas Olekas, Petras Čimbaras, Valentinas Bukauskas, Juozas Varžgalys, Sergejus Jovaiša, Remigijus Žemaitaitis, Leonard Talmont, Kazys Starkevičius, Viktoras Rinkevičius (2017-05-11)	8 (13)	2		2. Pakeisti 13 straipsnio 3 dalią ir ją išdėstyti taip: „3. Žemės sklypo ar keleto susisiekiančių sklypų, ne mažesnių nei 100 ha, kuriuose medžioklė nėra uždrausta ir kurių bendras plotas yra didesnis kaip 1 000 ha, savininkas, kaip fizinis asmuo, arba savininkai, įsteigę juridinį asmenį – medžiotojų klubą arba būrelį – gali pateikti šio Įstatymo 8 straipsnyje numatytai komisijai prašymą, kad savininko ar savininkų suformuotas naujas medžioklės plotų vienetas, kuriame ne mažiau nei 30 proc. bendro ploto sudarytų miškasdaugiau nei 70 proc. žemės sklypų bendro ploto priklauso naują medžioklės plotų vienetą formuojantiems savininkams, būtų pripažinti medžioklės plotų vienetu, atitinkančiu šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Jeigu žemės sklypai pripažįstami medžioklės plotų vienetu ir tokio medžioklės plotų vieneto sudarymas nesuardo gretimų medžioklės plotų vienetų, ir jų savininkui, kaip fiziniam asmeniui, arba savininkų įsteigtam juridiniam asmeniui – medžiotojų būreliui arba klubui – pagal šio Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus gali būti išduotas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete, medžioklės plotų vieneto sudarymo projektas sudaromas ir patvirtinamas vadovaujantis šio Įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka, o leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išduodamas be šio Įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje numatyto konkurso.“.	Nepritarti	Keliamas neįmanomas įvykdyti reikalavimas, kad medžioklės plotų vienetas būtų formuojamas tik iš didesnių kaip 100 ha sklypų, kurie turi būti susisiekiantys. Be to, reikalavimas užtikrinti ne mažiau kaip 30 proc. miško nuo bendro ploto gali būti neįvykdomas nedidelio miškingumo savivaldybėse. Žr. į komiteto pasiūlytą 13 str. 3 d. formuluotę patobulintame įstatymo projekte Nr. XIIIP-435 (2).
16.	Seimo narys Remigijus Žemaitaitis (2017-06-07)	8 (13)	2		Pasiūlymas: 1. Pakeisti 13 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti ją taip: „3. Žemės sklypo ar keleto susisiekiančių sklypų, kuriuose medžioklė nėra uždrausta ir kurių bendras plotas yra didesnis kaip 1 000 ha, savininkas, kaip fizinis asmuo, arba savininkai, įsteigę juridinį asmenį – medžiotojų klubą arba būrelį – gali pateikti šio Įstatymo 8 straipsnyje numatytai komisijai prašymą, kad savininko ar savininkų suformuotas naujas medžioklės plotų vienetas, kuriame ne mažiau nei 20 proc. bendro ploto sudarytų miškas daugiau nei 70 proc. žemės sklypų bendro ploto priklauso naują medžioklės plotų vienetą formuojantiems savininkams, būtų pripažinti medžioklės plotų vienetu, atitinkančiu šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Jeigu žemės sklypai pripažįstami medžioklės plotų vienetu ir tokio medžioklės plotų vieneto sudarymas nesuardo gretimų medžioklės plotų vienetų, ir jų savininkui, kaip fiziniam asmeniui, arba savininkų įsteigtam juridiniam asmeniui – medžiotojų būreliui arba klubui – pagal šio Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus gali būti išduotas išduodamas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete, medžioklės plotų vieneto sudarymo projektas sudaromas ir patvirtinamas vadovaujantis šio Įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka, o leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išduodamas be šio Įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje numatyto konkurso.“.	Nepritarti	Reikalavimas užtikrinti ne mažiau kaip 20 proc. miško nuo bendro ploto gali būti neįvykdomas nedidelio miškingumo savivaldybėse. Žr. į komiteto pasiūlytą 13 str. 3 d. formuluotę patobulintame įstatymo projekte Nr. XIIIP-435 (2).
17.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimas Nr. 599 2017-07-12	8 (13)	2		4. Projekto 4 straipsnyje dėstomoje Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad juridinio asmens – medžiotojų klubo ar būrelio, kurio savininkams (pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme vartojama formuluotė „asociacijos nariai“) priklausytų ne mažiau nei 70 procentų ploto, suformuotas naujas medžioklės plotų vienetas galėtų būti pripažįstamas atitinkantis Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, tačiau vartojama loginė jungtis „arba“ verčia manyti, kad tokiam juridiniam asmeniui nustatoma visiškai atskira elgesio taisyklė ir jam apskritai nebūtų taikomos nuostatos dėl mažiausio medžioklės ploto dydžio. Be to, asmenų lygybės principo požiūriu pažymėtina, kad Projekto aiškinamajame rašte nenurodytos objektyvios aplinkybės, dėl kurių kitokį teisinį reguliavimą siūloma nustatyti tik minėto juridinio asmens įsteigimui (tai yra nenurodyta, kodėl tokio reguliavimo nesiūloma nustatyti ir atskiriems fiziniams asmenims).	Pritarti
18.	Seimo nariai Andrius Palionis, Artūras Skardžius, Juozas Olekas, Petras Čimbaras, Valentinas Bukauskas, Juozas Varžgalys, Sergejus Jovaiša, Remigijus Žemaitaitis, Leonard Talmont, Kazys Starkevičius, Viktoras Rinkevičius (2017-05-11)	9 (14)	1		Argumentai: Kvalifikaciniai reikalavimai teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijos nariams yra kokybiško komisijos darbo garantas, todėl siūlytina nustatyti kvalifikacinius reikalavimus komisijos nariams. Pasiūlymas: 1. Pakeisti 14 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti ją taip: „3. Medžioklės egzaminą organizuoja ir teisę medžioti suteikia Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisija. Už laikomą Medžioklės egzaminą turi būti sumokama nustatyto dydžio valstybės rinkliava. Į komisiją įtraukiami medžiotojai, turintys medžioklės trofėjų eksperto kvalifikaciją, specialų medžioklėtyros išsilavinimą arba ne trumpesnį kaip 5 metų medžioklės žinovo darbo stažą ar 5 metų darbo stažą aplinkosaugos, teisėsaugos, biologijos arba veterinarijos ir miškų ūkio srityse.“.	Nepritarti	Egzaminas bus laikomas kompiuteriu.
19.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimas Nr. 599 2017-07-12	9 (14)	1		5. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo nuostatas ir esamą teisėkūros praktiką, svarbu, kad Lietuvos Respublikos medžioklės įstatyme būtų nurodyta pati institucijų teikiama paslauga, tačiau nuostata, kad turi būti mokama rinkliava, neprivaloma, todėl Projekto 5 straipsnyje dėstoma Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 14 straipsnio 3 dalies nuostata, kad už laikomą medžioklės egzaminą turi būti sumokama nustatyto dydžio valstybės rinkliava, laikytina pertekline.	Pritarti	:
20.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimas Nr. 599 2017-07-12	9 (14)			Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. SV-S-159 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 9 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo Nr. IX-966  5, 6, 11, 13, 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-435 (toliau – Projektas) ir pateikti šiuos siūlymus dėl teisinio reguliavimo priemonių tobulinimo: 1. Atsižvelgiant į Projekto 1 straipsnyje dėstomus Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 8 punkto pakeitimus, atitinkamai persvarstytinos / tikslintinos ir Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 14 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktų nuostatos.	Pritarti
21.	Seimo nariai Andrius Palionis Artūras Skardžius Juozas Olekas Petras Čimbaras Valentinas Bukauskas Juozas Varžgalys Sergejus Jovaiša Remigijus Žemaitaitis Leonard Talmont Kazys Starkevičius Viktoras Rinkevičius (2017-05-11)	10 (15)			Argumentai: Visuomeninės medžiotojų organizacijos turi ilgametę patirtį ugdyti savo narių saugaus elgesio medžioklėse įgūdžius, todėl racionalu išnaudoti jų potencialą ir šių įgūdžių kontrolei. Pasiūlymas: 1. Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „15 straipsnis. Medžiotojų mokymas 1. Asmenims, kurie rengiasi medžioklės egzaminui, medžiotojų mokymo kursus rengia Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija, kitos medžiotojų visuomeninės organizacijos, vienijančios medžiotojų klubus ir būrelius, ir biologinio profilio mokslo ir mokymo įstaigos. 2. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija, kitos mMedžiotojų visuomeninės organizacijos, vienijančios medžiotojų klubus ir būrelius, biologinio profilio mokslo ir mokymo įstaigos pagal Aplinkos ministerijos patvirtintas mokymo programas ir tvarką ruošia medžiotojus selekcininkus, medžioklės trofėjų ekspertus, ekspertus kinologus ir suteikia atitinkamą kvalifikaciją.“. 3. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija, kitos medžiotojų visuomeninės organizacijos, vienijančios medžiotojų klubus ir būrelius, Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka,  organizuoja savo narių saugaus elgesio medžioklėje ir šaudymo įgūdžių ugdymą ir reguliarų tų žinių ir įgūdžių egzaminavimą.“.	Pritarti iš dalies	Komitetas siūlo neišskirti iš medžiotojų asociacijų Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „610 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas 15 straipsnis. Medžiotojų mokymas ir medžiotojų sąvadas 1. Asmenims, kurie rengiasi medžioklės egzaminui, medžiotojų mokymo kursus rengia medžiotojų asociacijos visuomeninės organizacijos, vienijančios medžiotojų klubus ir būrelius, ir biologinio profilio mokslo ir mokymo įstaigos. 2. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija, kitos mMedžiotojų asociacijos visuomeninės organizacijos, vienijančios medžiotojų klubus ir būrelius, biologinio profilio mokslo ir mokymo įstaigos pagal Aplinkos ministerijos aplinkos ministro patvirtintas mokymo programas ir tvarką ruošia medžiotojus selekcininkus, medžioklės trofėjų ekspertus, ekspertus kinologus ir suteikia atitinkamą kvalifikaciją. 3. Informacija apie teisės medžioti asmenims suteikimą, medžiotojams suteiktas kvalifikacijas, skirtas nuobaudas arba teisės medžioti asmenims panaikinimą ir medžiotojo bilieto paėmimą kaupiama medžiotojų sąvade. Jį tvarko ir duomenų pateikimo šiam sąvadui bei sąvade sukauptos informacijos teikimo Aplinkos apsaugos departamento teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijoms bei kitoms institucijoms tvarką nustato Aplinkos ministerija. 3. Medžiotojų asociacijos, vienijančios medžiotojų klubus ir būrelius, aplinkos ministro nustatyta tvarka organizuoja savo narių saugaus elgesio medžioklėje ir šaudymo įgūdžių ugdymą ir reguliarų žinių ir įgūdžių patikrinimą.“

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Biudžeto ir finansų komitetas 2017-09-20				Pasiūlyti pagrindiniam komitetui pritarti pateiktam įstatymo projektui ir jį patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Seimo narių pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. (žr. Komiteto išvadas).	Pritarti
2.	Biudžeto ir finansų komitetas 2017-09-20	3 (6)			Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2017 m. kovo 20 d. išvados Nr. XIIIP-436 5 pastabą, komitetas siūlo išbraukti žodžius ,,Lietuvos Respublika“. Pasiūlymas: ,,1. Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamą įstatymo 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti ją taip: „3. Žemės sklypų, kuriuose medžioklė neuždrausta, savininkai, valdytojai ir naudotojai turi teisę Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo ir Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatyta tvarka gauti finansinę paramą medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos prevencijos priemonėms įgyvendinti. Lietuvos Respublikos Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatyta tvarka iš medžioklės plotų naudotojų mokamų mokesčių finansuojamoms priemonėms turi būti skiriama ne mažiau kaip 30 50 procentų lėšų, surinktų iš mokesčių už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą.“.	Pritarti
3.	Kaimo reikalų komitetas 2017-10-25				pritarti iniciatorių pateiktam  Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5, 6, 11, 13, 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui (Nr.XIIIP-435) ir Kaimo reikalų komiteto išvadai bei siūlyti Seimo paskirtam pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui projektą tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas,  Kaimo reikalų komiteto išvadą bei pasiūlymus	Pritarti iš dalies
4.	Kaimo reikalų komitetas 2017-10-25	3 (6)			Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas, Komitetas siūlo atsisakyti Projekto 2 straipsnyje siūlomos nuostatos, kad Lietuvos Respublikos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatyta tvarka iš medžioklės plotų naudotojų mokamų mokesčių finansuojamoms priemonėms turi būti skiriama ne mažiau kaip 30 procentų (vietoj buvusių 70 procentų) lėšų, surinktų iš mokesčių už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą. Siūloma palikti šiuo metu nustatytą šių lėšų paskirstymo santykį, nes savivaldybėms, netekusioms tokių lėšų, būtų sunkiau atlikti joms numatytas funkcijas: atlyginti ūkiniams gyvūnams vilkų padarytą žalą ir finansuoti įgyvendinamas prevencijos priemones šiai žalai išvengti. Kadangi beveik visos lėšos sunaudojamos kompensacijoms išmokėti, lėšų aktyvioms šios žalos prevencijos priemonėms finansuoti nebelieka, todėl siūlymas pakeisti lėšų paskirstymo proporciją yra nepriimtinas Pasiūlymas: ,,Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamą įstatymo 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti ją taip: „3. Žemės sklypų, kuriuose medžioklė neuždrausta, savininkai, valdytojai ir naudotojai turi teisę Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo ir Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatyta tvarka gauti finansinę paramą medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos prevencijos priemonėms įgyvendinti. Prevencijos priemonėms, kuriomis miško savininkai, valdytojai ir naudotojai siekia išvengti medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos miškui (želdinių apdorojimas repelentais, aptvėrimas tvoromis ar apsauginėmis juostomis, želdinių, gerinančių laukinių gyvūnų natūralias mitybos sąlygas, veisimas ir kitos priemonės) Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatyta tvarka iš medžioklės plotų naudotojų mokamų mokesčių finansuojamoms priemonėms finansuoti turi būti skiriama ne mažiau kaip 70 procentų lėšų, surinktų iš mokesčių už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą.“.	Nepritarti	Komitetas pritarė Seimo narių Kęstučio Mažeikos, Dainiaus Gaižausko, Andriaus Palionio,  Aurimo Gaidžiūno, Audriaus Šimo, Jonas Jaručio pasiūlymui nustatyti kitokią lėšų už medžiojamųjų gyvūnų išteklių panaudojimą paskirstymo proporciją, t. y. 50 proc. lėšų skirti Aplinkos apsaugos rėmimo programai ir 50 proc. savivaldybės, kurios teritorijoje išgaunami medžiojamųjų gyvūnų ištekliai, aplinkos apsaugos rėmimo specialiąją programą.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: pritarti įstatymo projektui, komiteto išvadoms dėl šio projekto bei teikti Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo Nr. IX-966 2, 5, 6, 8, 9, 10 11, 13, 14, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-435 (2) ir jo lyginamąjį variantą.

7.2. Pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Aplinkos apsaugos komitetas 2017-11-15	2 (5)	3	11	23. Pakeisti 5 straipsnio 2 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip: „11) sudaro arba paveda Aplinkos apsaugos departamentoui sudaryti teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijas:“.	Pritarti
2.	Aplinkos apsaugos komitetas 2017-11-15	5 N (9)			Argumentai: Papildyti įstatymo projektą nauju 5 straipsniu, kuris numatytų naujai sudarytam medžioklės plotų vienetui privalomai parengti medžioklėtvarkos projektą. Pasiūlymas: 5 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Papildyti 9 straipsnį 2 dalimi: „2. Šio Įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje numatytu atveju sudarytam naujam medžioklės plotų vienetui medžioklėtvarkos projektas turi būti parengtas per vienus metus nuo sprendimo sudaryti naują medžioklės plotų vienetą priėmimo. Parengus medžioklėtvarkos projektą, tikslinamos medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo sąlygos, nurodytos pagal šio Įstatymo 10 straipsnyje nustatytą tvarką išduotame leidime naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete.“	Pritarti
3.	Aplinkos apsaugos komitetas 2017-11-15	6 N (10)			Argumentai: Taip pat dėl teisinio aiškumo papildome įstatymo projektą nauju 6 straipsniu, kuris numatytų, kad leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius išduodamas be konkurso medžiotojams – žemės savininkams, kuriems sudaromas naujas medžioklės plotų vienetas. Pasiūlymas: 6 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Papildyti 10 straipsnio 2 dalį 4 punktu: „4) leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išduodamas medžiotojui ar grupės medžiotojų įsteigtam juridiniam asmeniui šio Įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje numatytu naujo medžioklės plotų vieneto sudarymo atveju.“ Atitinkamai buvusius įstatymo projekto 5-10 straipsnius laikyti 7-12 straipsniais. Papildyti įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „LIETUVOS RESPUBLIKOS MEDŽIOKLĖS ĮSTATYMO NR. IX-966 2, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 13, 14, 15 IR 16 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS“	Pritarti
4.	Aplinkos apsaugos komitetas 2017-11-15	9 (14)			Atsižvelgę į Vyriausybės nutarimo Nr. 599 1 pastabą, komitetas siūlo  įstatymo 14 straipsnio pakeitimus. Pasiūlymas: 59 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 14 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Medžioklės egzaminą organizuoja ir teisę medžioti suteikia Aplinkos apsaugos departamento teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijos. Į komisiją įtraukiami medžiotojai, turintys medžioklės trofėjų eksperto kvalifikaciją, specialų medžioklėtyros išsilavinimą arba ne trumpesnį kaip 5 metų medžioklės žinovo darbo stažą ar 5 metų darbo stažą aplinkosaugos, teisėsaugos, biologijos arba veterinarijos ir miškų ūkio srityse.“ 2. Pakeisti 14 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Aplinkos apsaugos departamento teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisija: 1) Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių aplinkos  ministro nustatyta tvarka išduoda medžiotojų bilietus; 2) šio Įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka nustatytais atvejais panaikina asmenims suteiktą teisę medžioti ir aplinkos ministro nustatyta tvarka paima medžiotojo bilietą.“ 23. Pripažinti netekusiu galios 14 straipsnio 6 dalies 2 punktą. „2) kasmet per medžiotojų visuomeninę organizaciją, vienijančią medžiotojų klubus ir būrelius, pateikti patikslintą informaciją medžiotojų sąvadui;“ 34. Pakeisti 14 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Asmenys, turintys užsienio šalyse išduotus analogiškus medžiotojo bilietui dokumentus, turi šio straipsnio 5 ir 6 dalyse numatytas teises ir pareigas. Nuolat Lietuvos Respublikoje negyvenantys užsieniečiai neprivalo vykdyti šio straipsnio 6 dalies 2 punkte nustatytos pareigos kasmet pateikti patikslintą informaciją medžiotojų sąvadui.“	Pritarti

8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 2.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: K. Mažeika.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.

PRIDEDAMA. Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo Nr. IX-966 2, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 13, 14, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-435 (2), jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                 Kęstutis Mažeika

Komiteto biuro patarėja Jolita Jakučionytė