LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 589 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO 2072 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO
2023-11-14 Nr. XIVP-3278
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.
1. Projekto 1 straipsniu siūloma papildyti Administracinių nusižengimų kodeksą (toliau – ANK) 2072 straipsniu. Teikiamas siūlymas diskutuotinas.
Pirma, pažymėtina, kad projekto 1 straipsnyje dėstomo ANK 2072 straipsnio pavadinimas nėra tikslus, kadangi straipsnio pavadinimas turėtų būti konstruojamas taip, kad jis kuo tiksliau atspindėtų šio straipsnio administracinio nusižengimo sudėties dispozicijoje dėstomą formuluotę. Iš šio straipsnio 1 dalies blanketinės dispozicijos spręstina, kad atsakomybė pagal šį straipsnį kils asmenims, nesilaikantiems Atsiskaitymų grynaisiais pinigais apvalinimo įstatyme[1] nustatytų pareigų. Svarstytina, ar straipsnio pavadinimas neturėtų būti pakoreguotas, jame tiksliai nurodant įstatymo, reglamentuojančio atsiskaitymų grynaisiais pinigais apvalinimo tvarką pavadinimą, už kuriame nustatytų pareigų nesilaikymą numatoma administracinė atsakomybė.
Antra, pažymėtina, kad iš projekto nuostatų iki galo nėra aišku, už kokių konkrečių pareigų, nustatytų Atsiskaitymų grynaisiais pinigais apvalinimo įstatyme, nesilaikymą būtų taikoma administracinė atsakomybė. Atkreiptinas dėmesys, jog kartu su projektu teikiamame Atsiskaitymų grynaisiais pinigais apvalinimo įstatymo projekte reg. Nr. XIVP-3275(2) (toliau – projektas reg. Nr. XIVP-3275(2) nėra aiškiai įvardijamos pareigos, galima tik numanyti, jog kalbama apie pareigą laikytis Atsiskaitymų grynaisiais pinigais apvalinimo įstatyme nustatytos apvalinimo tvarkos atsiskaitant grynaisiais pinigais. Tuo tarpu projekto reg. Nr. XIVP-3275(2) 6 straipsnyje siūloma nustatyti, kad „ūkio subjektai, pažeidę šį įstatymą, atsako Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka“. Siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo abiejuose projektuose vienodintinos vartojamos formuluotės ir nustatytinas administracinės atsakomybės taikymas už tas pačias veikas. Be to, svarstytina, ar ANK 2072 straipsnio 1 dalies dispozicija negalėtų būti patikslinta atsižvelgus į projekto reg. Nr. XIVP-3275(2) nuostatas, numatančias atsiskaitymų už prekes (paslaugas) grynaisiais pinigais apvalinimo tvarką ir atvejus, kuriais apvalinimas netaikomas, pavyzdžiui, „Atsiskaitymų grynaisiais pinigais apvalinimo įstatyme nustatytos atsiskaitymų už prekes ar (ir) paslaugas grynaisiais pinigais apvalinimo tvarkos nesilaikymas ar netinkamas jos laikymasis“.
Trečia, atsižvelgus į projekte konstruojamas vieningas ANK administracinių nusižengimų sudėčių sankcijas, svarstytina, ar ANK 2072 straipsnio 1 dalies sankcijoje konstruojama formuluotė „arba juridinių asmenų vadovams“, neturėtų būti patikslinta atsisakant alternatyvios subjektų atsakomybės ir nurodant „ir juridinių asmenų vadovams“. Pastebėtina, kad tokia formuluotė teikiama ANK 2072 straipsnio 2 dalies sankcijoje.
2. ANK 2072 straipsnio 1 dalies sankcijoje administracinio nusižengimo subjektams nustatoma vienintelė nuobaudos rūšis – įspėjimas. Už pakartotinį nusižengimą asmenims nustatoma nuo vieno šimto iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų bauda; juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų eurų iki trijų tūkstančių eurų bauda. Taigi ANK 2072 straipsnio 2 dalies sankcijoje atskiriems subjektams nustatomos skirtingo dydžio baudos. Diskutuotina, ar minėto straipsnio 2 dalyje nustatytos sankcijos ir sankcijų ribos yra proporcingos ir pagrįstos, ypač įvertinus tai, kad ANK 2072 straipsnio 1 dalies sankcijoje, visiems administracinio nusižengimo subjektams numatoma vienintelė nuobaudos rūšis – įspėjimas, nors paprastai ANK sankcijose už padarytus nusižengimus asmenims ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nustatomi diferencijuoti piniginių baudų dydžiai. Be kita ko, vertinant už šį nusižengimą siūlomų nuobaudų dydžius, pažymėtina, kad ANK 207 straipsnio, numatančio atsakomybę už atsiskaitymų tvarkos pažeidimus, taip pat ir ANK 2071 straipsnio, numatančio atsakomybę už atsiskaitymų ar bet kokių kitų mokėjimų pagal sandorius grynaisiais pinigais tvarkos pažeidimus, sankcijose, net ir už pirmą kartą padaromus nusižengimus, yra nustatomos didesnės apatinės baudų ribos ir ne itin plačios baudų „žirklės“.
3. Pažymėtina, kad ANK 589 straipsnio 7 punkte ANK straipsniai, pagal kuriuos pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti tyrimą ir surašyti administracinio nusižengimo protokolus turi teisę Lietuvos banko pareigūnai, vardijami eiliškumo tvarka. Atsižvelgus į tai, turėtų būti patikslintos projekto 2 straipsniu keičiamo ANK 589 straipsnio 7 punkto nuostatos, ANK straipsnius išdėstant eiliškumo tvarka.
4. Atkreiptinas dėmesys, kad 2024 m. sausio 1 d. įsigalios Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 29, 212, 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 1884 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1949 4 straipsnis, kuriuo keičiamas ANK 589 straipsnio 66 punktas. Atsižvelgus į tai, projekto 2 straipsniu keičiamo ANK 589 straipsnio 66 punkto nuostatos derintinos su minėtu įstatymu.
5. Atsižvelgus į tai, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 851 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 7 punkte ir 8.1 papunktyje nurodyti Teisingumo ministerijos veiklos tikslai yra, be kita ko, formuoti valstybės politiką administracinių nusižengimų bylų teisenos srityje bei rengti minėtų sričių įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų projektus, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada.
Departamento direktorius Dainius Zebleckis
R. Dirgėlienė, tel. +370 5 209 6350, el. p. [email protected]
E. Drėgvaitė, tel. +370 5 209 6891, el. p. [email protected]
A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. +370 5 209 6164, el. p. [email protected]