 |
|
Lietuvos Respublikos Seimo Audito komitetui El. p. auditokt@lrs.lt
|
|
|
|
|
|||
|
|
|
|
|
||||
ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LABDAROS IR PARAMOS ĮSTATYMO NR. I-172
5, 11, 12 STRAIPSNIŲ
2017 m. vasario 24 d. Nr. 4-01-1577
Vadovaudamiesi
Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904
8 straipsnio nuostatomis savo iniciatyva atlikome Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo (toliau –
Įstatymas) Nr. I-172 5, 11, 12 straipsnių antikorupcinį vertinimą.
Atlikę vertinimą nustatėme, kad Įstatymas valstybės ir savivaldybių įmonėms, kuriose valstybei ir (ar) savivaldybei nuosavybės teise priklausančios akcijos visuotiniame akcininkų susirinkime suteikia daugiau kaip 50 procentų balsų, (toliau – valstybės ir savivaldybių valdomos įmonės) suteikia teisę teikti paramą skirti savo nuožiūra, ir tai laikytina korupcijos rizikos veiksniu.
Siekdami skaidresnio ir objektyvesnio paramos skyrimo iš valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių proceso teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
1. Įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad parama pagal šį įstatymą pripažįstama, jeigu ją teikia Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys, išskyrus politines partijas, politines organizacijas, valstybės ir savivaldybių įmones, biudžetines įstaigas, valstybės ir savivaldybių institucijas bei Lietuvos banką. Valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių parama pagal šį įstatymą yra pripažįstama, jeigu jos neturi mokestinių nepriemokų Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, taip pat įsiskolinimų su praleistais mokėjimo terminais Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui bei laiku neįvykdytų skolinių įsipareigojimų pagal paskolos sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, pasirašytus su Lietuvos Respublikos finansų ministerija, arba pagal sutartis su valstybės garantija.
Aktualu tai, kad 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Įstatymo pakeitimai[1], draudžiantys valstybės ir savivaldybių valdomoms įmonėms remti savo akcininkus ir su jais susijusius kitus juridinius asmenis[2]. Minėti įstatymo pakeitimai, nors ir skaidrina paramos skyrimo procesą, tačiau neužkerta kelio valstybės ir savivaldybių valdomoms įmonėms remti kitus paramos gavėjus, be to, Įstatymas valstybės ir savivaldybių valdomoms įmonėms suteikia teisę teikti paramą įstaigoms ir organizacijoms savo nuožiūra. Pagal dabar galiojančią praktiką įmonės akcininkai nustato rėmimo tvarką, o konkrečius sprendimus priima įmonės valdyba arba net pats vadovas savarankiškai, taip atsiranda galimybių elgtis neobjektyviai ir įmonės pelno dalį paskirstyti vadovams, akcininkams ar jų šeimų nariams palankioms organizacijoms ar įstaigoms, kuriems pagal Įstatymo 5 straipsnio 3 dalį nėra draudžiama skirti paramą arba skirti projektams, veikloms, kurie nėra naudingi visuomenei. Taip sudaromos prielaidos neskaidriai ir neracionaliai panaudoti viešąsias lėšas, todėl tai laikytina korupcijos rizikos veiksniu.
Siūlome:
1) Detaliai reglamentuoti valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių paramos teikimo sąlygas ir nustatyti skaidrią, bendrąją paramos teikimo tvarką.
2) Diskutuoti dėl specialiojo fondo įsteigimo, į kurį valstybės ir savivaldybės valdomos įmonės pervestų dalį savo pelno, skiriamo paramai, o fondo parama, taikant nustatytus kriterijus, būtų pervedama parinktoms remtinoms organizacijoms.
2. Įstatymo 11 straipsnyje nustatyti paramos apskaitos ir viešinimo esminiai principai, tačiau antikorupciniu požiūriu nėra pakankamo paramos apskaitos ir viešinimo teisinio reguliavimo, nes nėra nustatytų skaidrumui ir objektyvumui užtikrinti reikalingų priemonių:
2.1. Ne visi paramos teikėjai (juridiniai asmenys) privalo viešai skelbti apie suteiktą paramą, o ypač tais atvejais, kai parama teikiama su politikais susijusiems labdaros ir paramos fondams.
2.2. Valstybės ir savivaldybės valdomos įmonės, suteikusios paramą, neprivalo skelbti apie paramos lėšomis pasiektus rezultatus.
2.3. Paramos gavėjai neprivalo viešai skelbti apie gautą paramą ir apie paramos lėšomis vykdytą veiklą, pasiektus rezultatus.
Siūlome nustatyti, kad paramos gavėjai ir teikėjai savo interneto svetainėse ar socialinių tinklų paskyrose arba, jei tokių neturi, valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių interneto svetainėse privalėtų viešinti informaciją, susijusią su paskirtos paramos panaudojimu, t. y. remiamos veiklos aprašymą, gautos paramos sumą ir šaltinį, organizuojamų renginių nuotraukas ar vaizdo medžiagą, ataskaitas ir kitą aktualią informaciją.
Manome, kad prie tinkamo valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių teikiamos paramos duomenų sisteminimo ir viešinimo galėtų prisidėti Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programos įgyvendinimo 2015–2019 metų tarpinstitucinio veiklos plano[3] 1.1.1 punkte nustatytos priemonės: „viešinti informaciją apie valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pajamas, išlaidas elektroninėje erdvėje per tam sukurtą informacinę sistemą“ įgyvendinimas.
3. Įstatymo 12 straipsnyje nustatyta, kad paramos teikimą, gavimą ir naudojimą kontroliuoja valstybinė mokesčių inspekcija, kitos valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos, jei tai nustatyta įstatymuose.
Manome, kad minėtos įstatymo nuostatos nėra pakankamos, kadangi:
3.1. Neapibrėžta kieno nustatyta tvarka kontrolę vykdo valstybinė mokesčių inspekcija, valstybinė mokesčių inspekcija gali nekontroliuoti ar vykdyti kontrolę nepakankamai, pavyzdžiui: gali būti nevertinama, ar parama buvo skirta tikrai visuomenei naudingais tikslais.
3.2. Kitos valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos gali kontroliuoti paramos skyrimą, tačiau nėra apibrėžta kokios tos institucijos gali būti ir kokia tvarka jos tai gali daryti. Siūlome detalizuoti paramos teikimo kontrolės tvarką, nustatyti kontroliuojančius subjektus, jų kompetenciją ir pažeidimus padariusių asmenų atsakomybę.
Direktorius Saulius Urbanavičius
Valerij Keldanovič, tel. (8 706) 62 750, el. p. valerij.keldanovic@stt.lt