Stenogramas galima rasti |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IX (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 414
STENOGRAMA
2024 m. rugsėjo 24 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas V. MITALAS
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas. Gerbiami kolegos, kviečiu užimti vietas. Pradedame rugsėjo 24 dienos rytinį Seimo posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis. Matau, kad jau du kolegos nori dėl darbotvarkės kalbėti, bet prieš tai norėčiau Seimo vardu ir savo vardu pasveikinti J. Pinskų, kuris visai neseniai minėjo gražų jubiliejų.
10.01 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2024 m. rugsėjo 24 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Dabar 1-1 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. M. Puidokas dėl darbotvarkės. Prašau.
M. PUIDOKAS (MSNG*). Noriu kreiptis į Seimo Pirmininkę. Kur jos vieša reakcija dėl A. Ramanausko viešų raginimų žudyti žmones, atimti iš jų vaikus? Jūsų koalicijos partnerių partijos narys tokį elgesį demonstruoja. Ar bus jūsų viešas atsakymas šiandien?
Aišku, analogiškas klausimas yra ir ponui G. Landsbergiui, nes jis yra jo partijos narys. Ar partijos pozicija sutampa, kad reikia žmones žudyti ir atimti iš jų vaikus? Ar tai yra tinkama Lietuvoje, kad tokie pasisakymai vis dar yra ir jie nėra viešai pasmerkiami aukščiausių mūsų šalies vadovų ir Seimo vadovų? Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamas Mindaugai, esu gavusi jūsų raštą ir į jį tikrai atsakysiu, tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad aš, kaip Seimo Pirmininkė, nesu atsakinga ir negaliu komentuoti kiekvieno Lietuvos piliečio pasisakymo, net jei jis man asmeniškai atrodo nepriimtinas. Neturiu tokios pareigos. Būtų sudėtinga visus sužiūrėti ir kiekvieną iš jų pakomentuoti.
V. Semeška norėtų.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Gerbiamam kolegai: nežinau, iš kokios planetos jis čia dar yra, bet tiktai informuosiu, kad tas asmuo nėra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys. Taigi, prašyčiau čia viešai nemeluoti, o galėtumėte atsiprašyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Dėl darbotvarkės. Įstatymo projektas dėl Visagino laisvosios ekonominės zonos steigimo neva prieštarauja Konstitucijai, tačiau pirmą kartą per mano keturių kadencijų darbą Seime ne pats tekstas prieštarauja Konstitucijai, o pati pateikimo procedūra prieštarauja Konstitucijai. Labai įdomus dalykas. Teisės departamento išvadoje parašyta, kad teikti šį klausimą turi savivaldybės taryba ir ūkio ministerija. Savivaldybės taryba pateikė ūkio ministerijai, ūkio ministerija nieko nedaro. Tokia labai įdomi situacija. Gal galėtumėte paaiškinti? Ačiū.
PIRMININKĖ. Ar jūs prašote įtraukti į darbotvarkę?
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Taip, aš prašyčiau.
PIRMININKĖ. Šiuo metu situacija yra tokia, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas turi apsvarstyti Teisės departamento išvadą, kaip ir visada darome tokiais atvejais, ir toliau jau bus kitas etapas.
Prašau. L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Yra rezervinis 1 klausimas, kuriuo yra įregistruotos Pensijų kaupimo įstatymo (II pensijų pakopos) pataisos, tačiau mes neturime Teisės departamento išvados. Įstatymas yra labai svarbus. Nesame net susipažinę ir tai šiandien skubos tvarka (vakar vakare dar nebuvo) įregistruotas įstatymas! Aš manau, šito įstatymo mes negalėtume net svarstyti dėl to, kad neturime išvados. Teisės departamento nėra, net nėra, aš dar pasižiūrėjau.
PIRMININKĖ. Gerbiama kolege, mano žiniomis, išvada jau yra. Taigi, visų projektų dėl II pakopos išvados jau yra. Tai galima pasitikrinti sistemoje.
L. NAGIENĖ (DFVL). Kodėl skubos tvarka, leiskite paklausti, kai reikia susipažinti?
PIRMININKĖ. Seimas apsispręs. Jūs siūlote išbraukti?
L. NAGIENĖ (DFVL). Aš tai siūlau išbraukti iš darbotvarkės.
PIRMININKĖ. Jūs siūlote išbraukti rezervinį?
L. NAGIENĖ (DFVL). Taip, rezervinį 1 klausimą.
PIRMININKĖ. Rezervinį 1 klausimą. Ačiū. T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, kas dar nespėjote, noriu anonsuoti galimybę dalyvauti interaktyvioje apklausoje kaip įvade į šiandien opozicijos rengiamą diskusiją apie įvairiausius Lietuvos socialinius rodiklius. Kas dar negalėjo, gali gauti lipduką iš manęs arba iš mano kolegų ir sudalyvauti čia, prie salės, esančioje apklausoje. Dar kokį pusvalandį tas stendas bus, o vėliau kviečiame aktyviai dalyvauti diskusijoje būtent dėl tų rodiklių per opozicinę darbotvarkę.
Aš taip pat prisidedu prie Laimos raginimo: iš tikrųjų gerbkite opoziciją, nesvarstykite projektų, kuriuos ištraukėte iš stalčiaus paskutinę naktį. Taip neturi būti normalioje… ypač kai svarstome tokius svarbius klausimus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui, gerbiamas Tomai. Seimas apsispręs. Kaip suprantu, L. Nagienė prašo išbraukti frakcijos vardu, tačiau matau tam tikrą prieštaravimą. Net ir vakar televizijos eteryje kalbėjome apie tai, kad jūs raginate, skatinate kuo greičiau valdančiuosius teikti projektą, ir tuoj pat sakote, kad norėtumėte braukti jį iš darbotvarkės. Tačiau Seimas tikrai apsispręs. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš manau, kad kaip tik racionalu, kai jau mes paliečiame tokį svarbų klausimą kaip II pensijų pakopa, į darbotvarkę įrašyti visus projektus. Man atrodo, pono L. Jonausko projekto dar nėra, bet jis neprašo įrašyti, tai čia kitas dalykas, o po to komitete kartu ir svarstoma, ir viskas vyksta vienu metu. Tai aš siūlyčiau tikrai palikti visus projektus, o ten turinys visiems yra aiškus, apie tuos pačius dalykus kalbama. Tikrai čia nėra sudėtinga Seimo nariams susigaudyti, kad ir dėl vakar įregistruoto projekto, ten tikrai kokių nors amerikų naujų nieks nesurašė.
Demokratų frakcijai dėkoju, kad perima reklamos principus iš mūsų. Mes dėjome lipdukus, kokie svarbiausi darbai padaryti, jūs dedate, ką dar reikia svarbaus padaryti. Puiku, kad mokotės, perimate.
PIRMININKĖ. Aš tik atkreipsiu dėmesį, kolegos, kad renginiai, akcijos, kurios vyksta Seimo posėdžių metu, yra paprastai derinamos su Seimo valdyba, tai nežinau, kaip šis interaktyvus renginys įsipaišo į tą mūsų įprastą formatą, nes visada tikrai suderiname akcijas įvairiausias, juo labiau kai jos yra rinkimiškai reklaminės. L. Kukuraitis.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkui. Aš tik pasakysiu, kad šitas interaktyvus diskusijos, kuri bus po pietų, pristatymas yra mūsų opozicinės darbotvarkės dalis, ir tikrai kviečiame dalyvauti, ar rinkiminis, ar ne. Mano vertinimu, apie socialinius klausimus turime kalbėti, ypač šiuo metu, kai jau galime skaičiuoti, kas per šią kadenciją pavyko, kas nepavyko.
Bet aš tik pasakysiu, kur yra problema su šiuo iš vakaro registruotu įstatymu: mūsų socialinės apsaugos ir darbo ministras žadėjo, kad vyks diskusija su visuomene, jis pristatytas visuomenei derinti, kad eis per Vyriausybę, visas derinimo procedūras pereis. Dabar matome, kad tai nevyksta – atnešamas į Seimą išvakarėse ir visuomenė praktiškai to pažado negali realizuoti. Iš esmės yra gerai, kad ateina įstatymas, klausimas, ar tuo būdu, kaip buvo papasakota ir kaip visuomenė tikėjosi? Tai dėl to.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dar norėtų M. Lingė pakomentuoti. Prašau.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Vyriausybė savo darbo plano nekeičia, matyt, taip, kaip ir yra numatyta, projektas ir atkeliaus į Seimo salę, kai bus baigta derinti. Dėl šio Vyriausybės pagrindu parengto Seimo narių projekto yra pasiūlymas kartu diskutuoti. Kodėl gali siūlymus teikti tiktai opozicija, o valdantieji taip pat į tą darbotvarkę negalėtų įsikomponuoti su savo siūlymais, kaip reikėtų keisti ir koreguoti pensijų sistemą? Jeigu norime atviros diskusijos, norime išdėstymo kompleksiniu požiūriu, tai ir padiskutuokime kartu. Čiagi nėra problemos ir projektas bus pateiktas tiek valdančiųjų, tiek jūsų.
Pastaba tikrai dėl reklaminių akcijų. Man atrodo, tada ir kitoms politinėms partijoms savavališkai beliktų Seime pastatyti visus reklaminius stendus ir džiaugtis tais pasiekimais arba tomis priemonėmis, o turbūt nebūtų Seime tinkamiausia vieta. Čia turbūt galima vertinti, kad demokratų kolegoms šiek tiek skauda, kad jų laikotarpiu pensijos kilo tik 47 %, o prie I. Šimonytės – per 60 %. (Triukšmas salėje) (Plojimai)
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, aš matau, kad šis darbotvarkės svarstymas jau labai įsisiūbuoja. L. Nagienė. Prašom, jeigu galite, trumpai dėl darbotvarkės.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Iš tikrųjų replika. Įvertinkite infliaciją. Ir nereikia sakyti, kad pensija pakilo 60 %. O skurdas kaip išaugo! Kitas momentas – dėl pensijų kaupimo. Mes jau labai labai seniai laukiame, kad būtų Vyriausybės projektas. Kovo 7 diena jau yra seniai praėjusi. Nuo kovo 7 dienos daugiau negu pusę metų nesulaukiame, dar pavasario sesijoje buvo įregistruota mūsų įstatymo pataisa.
PIRMININKĖ. Dėl darbotvarkės T. V. Raskevičius.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Labas rytas, kolegos. Man, pamačius prie Seimo posėdžių salės Lietuvos antipažangos lentą, buvo nuoširdžiai gėda, nes, man atrodo, visų Seimo narių tikslas yra daryti, kad Lietuvoje gyventi būtų kaip galima geriau, o džiaugtis tam tikrais iššūkiais, man atrodo, tiesiog yra nepagarbu parlamento darbui.
Taip pat gerbiamam T. Tomilinui apie gimstamumo rodiklius. Kai Laisvės partija ir kiti progresyvūs kolegos Seime teikė pasiūlymus, kaip skatinti konkrečiai gimstamumą, leidžiant pagalbinį apvaisinimą vienišoms moterims ir nesusituokusioms poroms, jūsų visa frakcija balsavo prieš, o asmeniškai jūs nedalyvavote balsavime. Dabar jūs rodote, kad Lietuvoje blogas gimstamumas. Tai, užuot puoselėję tradicinių vertybių gynimo kultą, gal tikrai darykite žingsnius, kurie padėtų Lietuvos žmonėms susilaukti vaikų.
PIRMININKĖ. Apsispręskime balsuodami dėl darbotvarkės. (Balsas salėje) Gerai, T. Tomilinas. Prašom tęsti. T. Tomilinas
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiamas Tomai Vytautai, jeigu jūs visą savo energiją, visus savo performansus, kuriuos darėte Seime, skirtumėte socialinės politikos pažangai bent jau tiek, kiek esame padarę mes dėl vaiko pinigų, dėl įvairiausių programų… Žinote, tikrai jūsų energija buvo nukreipta į lengvų narkotikų ir savo pagrindinio klausimo atstovavimą. Jeigu jūs nors dalį tos energijos nukreiptumėte į Lietuvos šeimų problemas, tai tikrai mes turėtume ne tokius rodiklius, kokius matėte dabar prie Seimo salės.
PIRMININKĖ. Vertinimai išsakyti. Apsispręskime dėl pasiūlymo. L. Nagienė frakcijos vardu siūlo išbraukti iš šios dienos darbotvarkės rezervinį 1-1 ir rezervinį 1-2 klausimus, tai yra Pensijų kaupimo įstatymą ir lydimąjį. Kas pritariate išbraukimui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip. (Balsas salėje) Išvada jau yra.
Balsavo 106: už – 47, prieš – 49, susilaikė 10. Išbraukimui nepritarta, klausimas lieka šios dienos darbotvarkėje.
Dabar turėtume apsispręsti dėl kitų klausimų, sutikimo svarstyti šiandien tuos klausimus, kurie nebuvo įtraukti į rudens sesijos darbotvarkę. Pirmasis yra 1-21.1 ir 1-21.2 klausimai – Nacionalinio plėtros banko įstatymo projektas ir lydimasis. Ar galime?.. Ir 1-21.3 klausimas, dar vienas lydimasis, – Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo pakeitimas. Ar galime pritarti bendru sutarimu, kad šis klausimas būtų pateiktas šios dienos posėdyje? Galima. Ačiū.
Darbotvarkės 2-4 klausimas, tai yra Pensijų kaupimo įstatymo projektas, taip pat nėra įrašytas į rudens sesijos darbų programą. Ar galima pritarti jo svarstymui? Pritarta.
Darbotvarkės 2-11 klausimas – Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo pakeitimo projektas. Ar galime šiandien jį svarstyti? Ačiū, pritarta.
Dėl visos darbotvarkės. Ar galėtume jai pritarti bendru sutarimu? Balsuojame. Kas pritariate darbotvarkei, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 104: už – 83, prieš nebuvo, susilaikė 21. Darbotvarkei pritarta.
10.15 val.
Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo Nr. VIII-1443 2, 6, 7, 12, 16, 17, 18, 20, 21, 22, 35, 36, 43 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 211 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3991(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3991(2). Pranešėjas – A. Pocius. Kviečiu į tribūną. Ir, gerbiami kolegos, balsavimas dėl projektų prasidės 11 val. 20 min.
A. POCIUS (TS-LKDF). Labas rytas, gerbiama Pirmininke, gerbiami kolegos. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstė šį įstatymo projektą rugsėjo 18 dieną ir pritarė pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas patobulintam įstatymo projektui su keliais komiteto pasiūlymais. Balsavimo rezultatai yra: už – 9, niekas nesusilaikė, prieš nebuvo. Taigi pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje niekas neužsirašė kalbėti. Pasiūlymų nėra gauta. Taigi iš karto galime eiti prie motyvų dalies. Už norėtų kalbėti V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiama Seimo Pirmininke. Labai reikalingas ir savalaikis įstatymo projektas, nes išorinės grėsmės niekur nėra dingusios, karas, kaip žinome, Ukrainoje vyksta. Tiek teroristinė Rusija, tiek Baltarusija toliau vykdo agresiją prieš taikią, nepriklausomą valstybę, todėl yra akivaizdi grėsmė ir mūsų karininkams, mūsų kariams, tiems, kurie sugalvoja tyčia ar netyčia nuvažiuoti ir apsilankyti tokiose valstybėse, nes jie yra tiesioginiai taikiniai mums priešiškų valstybių. Kuo greičiau tokį įstatymo projektą priimsime, tuo saugesnė bus ir Lietuvos kariuomenė, tuo mažesnis bus pažeidžiamumas tų karininkų ir karių, kurie sąmoningai ar nesąmoningai važiuoja į tokias mums ir Vakarų civilizacijai nedraugiškas valstybes. Todėl kviečiu pritarti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonės išsakytos. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.17 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. XI-938 „Dėl Klaipėdos universiteto statuto patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-4027(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 1-3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. birželio 22 d. nutarimo „Dėl Klaipėdos universiteto statuto patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas. Pranešėja – J. Šiugždinienė. Ji pristatys išvadą po svarstymo. Prašau.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Laba diena, mieli kolegos. Komitetas svarstė ir pritarė iniciatorių pateiktam ir komiteto patobulintam Seimo nutarimo „Dėl Klaipėdos universiteto statuto patvirtinimo“ pakeitimo projektui ir komiteto išvadai bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą išvadą. Diskusijoje užsirašė kalbėti A. Pocius. Kviečiu į tribūną.
A. POCIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kadangi mūsų uostamiestyje yra tik vienas universitetas ir jis visame regione imasi iniciatyvų, įvairių projektų, neseniai įvykęs… Būtent nuo 2023 m. sausio 1 dienos, kai veiklą pradėjo Klaipėdos universiteto ligoninė ir universitetas yra tapęs dalininku, Klaipėdos universitetas tikrai sustiprėjo ir dabar tikrai labai jaučiami pokyčiai, atėjus naujam Klaipėdos universiteto ligoninės vadovui. Atvyksta daug jaunų gydytojų, atvyksta iš užsienio sugrįžusių su didele praktika, patyrusių gydytojų, todėl universitetas žengia naują etapą ir tikrai reikia paremti būtent šią universiteto iniciatyvą, patvirtinti universiteto statutą, kad universitetas galėtų toliau stiprėti. Aš manyčiau, kad Klaipėdos universitetas tikrai yra pajėgus plėsti savo veiklą, turi puikių ryšių su užsienio valstybių universitetais, todėl pritariu šiam siūlymui ir prašau palaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau diskusijoje niekas neužsirašė kalbėti. Dėl motyvų taip pat… Atsiprašau, pasiūlymų nebuvo gauta. Dėl motyvų užsirašė kalbėti A. Petrošius. Tačiau ne, ne. Taigi apsispręsime balsuodami numatytu laiku.
10.20 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4021(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-4021(2). Svarstymo stadija. Kviečiu J. Šiugždinienę, kad pristatytų komiteto išvadą po svarstymo.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Mieli kolegos, komitetas svarstė ir apsisprendė pritarti iniciatoriaus pateiktam ir komiteto patobulintam Mokslo ir studijų įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui ir komiteto išvadoms ir siūlyti projektą svarstyti skubos tvarka.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą išvadą. Diskutuoti norėtų V. Rakutis. Kviečiu į tribūną. Gerbiamas Valdai, kviečiu jus į tribūną kalbėti.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiami Seimo nariai, šis klausimas, kuris nagrinėjamas įstatyme, apie galimybę universitetams ir kolegijoms kartu dirbti pagal vieną teisinę bazę, yra labai svarbus ne tik taktiškai dėl to, kad atsiranda kolegijų, kurios dabar jungiasi prie universitetų, ar tai būtų Lietuvos jūreivystės akademija, ar tai būtų Marijampolės, bet ir iš principo yra labai svarbu todėl, kad Lietuva nėra labai didelė valstybė ir kai kuriais atvejais iškyla tokių praktinių problemų. Kadangi man asmeniškai teko kelerius metus dirbti prie to, kad Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija galėtų vykdyti dalį bendrų programų su Lietuvos jūreivystės mokykla, tai galiu pasakyti, kad šis įstatymas pašalina šitas nereikalingas kliūtis ir leidžia universitetams ir kolegijoms bendradarbiauti ten, kur to reikia studijų kokybei. Todėl siūlau palaikyti šitą projektą ir manau, kad universitetams ir kolegijoms bus lengviau bendradarbiauti.
PIRMININKĖ. Dėkoju, daugiau diskutuoti niekas neužsirašė, pasiūlymų nėra gauta. Dėl motyvų nėra užsirašiusių. Taigi apsispręsime balsuodami numatytu laiku.
10.22 val.
Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo Nr. X-1478 29, 31 straipsnių ir 6 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4050(2)ES (svarstymas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-4050(2). Pranešėja – I. Kačinskaitė-Urbonienė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (MSNG). Sveiki, kolegos, tiktai trumpai norėjau informuoti, kad Švietimo ir mokslo komitetas pritarė Vyriausybės inicijuotam įstatymo projektui. Čia yra direktyvos perkėlimas dėl Rumunijos slaugytojų, bendrosios praktikos slaugytojų profesinio pripažinimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju, diskutuoti užsirašiusių nėra, pasiūlymų nėra gauta ir dėl motyvų niekas neužsirašė. Taigi apsispręsime balsuodami numatytu laiku.
10.23 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 72 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2916 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4105(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso kelių straipsnių pakeitimo projektas Nr. XIVP-4105(2). Kviečiu pranešėją I. Haase.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip pagrindinis svarstė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72, 589 straipsnių pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir komiteto sprendimas – pritarti iniciatoriaus pateiktam įstatymo projektui, komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš, susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą išvadą. Diskutuoti niekas neužsirašė, pasiūlymų nėra gauta ir dėl motyvų nėra nieko. Apsispręsime balsuodami numatytu laiku.
10.24 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 113 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3672(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 vieno straipsnio pakeitimo projektas Nr. XIVP-3672(2). Ir vėl tribūnoje pranešėja I. Haase.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju. Komitetas kaip pagrindinis svarstė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 113 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3672(2) ir komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 113 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu: už – 6, prieš, susilaikiusių nėra.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Yra gauta Vyriausybės pataisa, kuriai komitetas… Prašau pakomentuoti, koks komiteto sprendimas.
I. HAASE (TS-LKDF). Yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymas dėl įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo. Komitetas pritarė iš dalies, įvertinęs Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą ir suderinęs nuostatą su Vyriausybės išvadų rengėjais. Patikslinta patobulinto projekto 2 straipsnio 2 dalis ir įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas išdėstytas taip, kad, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įstatymas įsigalioja 2025 m. sausio 1 d., o straipsnio 2 dalis – Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2024 m. spalio 31 d. ir susisiekimo ministras arba jo įgaliota institucija ar įstaiga iki 2024 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, ar galėtume pritarti komiteto nuomonei, tai yra pritarimui iš dalies šiam techniniam pakeitimui? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju. Diskusija. Atsiprašau, dėl motyvų niekas neužsirašė kalbėti. Taigi apsispręsime balsuoti numatytu laiku. Matau, kad mes geru pusvalandžiu jau lenkiame darbotvarkę.
10.26 val.
Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 3, 4, 5, 6, 8, 13, 15, 22, 28, 29, 30, 33, 351, 352, 357, 358, 3510 ir 37 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4157, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1691 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4158 (pateikimas)
Norėčiau pakviesti M. Lingę, kad pristatytų rezervinį klausimą, dėl kurio neseniai tvirtindami darbotvarkę apsisprendėme.
Matau, J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, kadangi opozicija skundėsi, kad mažai laiko susipažinti su projektu, aš frakcijos vardu paprašysiu pusvalandžio pertraukos, tada žinosime tikslų laiką. Kadangi klausimas svarbus, tada ateis visi, kas nori paklausti. Man atrodo, racionaliau dirbsime po pusvalandžio pradėję svarstyti.
PIRMININKĖ. Gerai Apsispręskime, ar galime bendru sutarimu pritarti pusvalandžio pertraukai? Nematau prieštaraujančių. Taigi 1 rezervinis ir 2 rezervinis klausimai bus svarstomi 11 valandą.
10.27 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Baltarusijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl investicijų skatinimo ir apsaugos denonsavimo“ projektas Nr. XIVP-4136(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 1-8 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Baltarusijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl investicijų skatinimo ir apsaugos denonsavimo“ projektas Nr. XIVP-4136. Pranešėjas – ne E. Zingeris, o Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Rugsėjo 20 dieną komitetas svarstė įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Baltarusijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl investicijų skatinimo ir apsaugos denonsavimo“ projektą ir pritarė jam bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskutuoti niekas neužsirašė, pasiūlymų taip pat nėra gauta. Motyvai. Dėl motyvų nėra. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.28 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės sutarties dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos denonsavimo“ projektas Nr. XIVP-4137(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės sutarties dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos denonsavimo“ projektas Nr. XIVP-4137. Prašau, gerbiamas Žygimantai.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Tą pačią rugsėjo 20 dieną svarstėme ir įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės sutarties dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos denonsavimo“ projektą. Taip pat pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Vėlgi diskutuoti niekas neužsirašė, pasiūlymų nėra. Dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė.
10.28 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės sutarties dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo denonsavimo“ projektas Nr. XIVP-4138(2) (svarstymas)
Trečiasis Užsienio reikalų komiteto yra darbotvarkės 1-10 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės sutarties dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo denonsavimo“ projektas Nr. XIVP-4138. Prašau.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū, Pirmininke. Tą pačią rugsėjo 20 dieną komitetas svarstė Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės sutarties dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo bei fiskalinių pažeidimų išvengimo denonsavimo projektą ir taip pat pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytas išvadas. Niekas neužsirašė kalbėti diskusijoje. Pasiūlymų nėra, dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė. Apsispręsime balsuodami.
10.29 val.
Įstatymo „Dėl Susitarimo dėl Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko įsteigimo 1 straipsnio pakeitimo dėl ribotos ir laipsniškos Banko operacijų geografinės aprėpties plėtros į Užsachario Afriką ir Iraką ir Susitarimo dėl Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko įsteigimo 12 straipsnio 1 dalies pakeitimo dėl įstatuose nustatyto kapitalo apribojimo įprastinėms operacijoms panaikinimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-3912(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-11 klausimas – įstatymo dėl susitarimo dėl Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko įsteigimo 1 straipsnio pakeitimo (ir taip toliau, ilgas pavadinimas) projektas Nr. XIVP-3912(2). A. Lydeka pristatys Užsienio reikalų komiteto išvadą. Prašau.
A. LYDEKA (LSF). Labai ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos Seimo nariai, Užsienio reikalų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, apsvarstė įstatymo „Dėl Susitarimo dėl Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko įsteigimo 1 straipsnio pakeitimo dėl ribotos ir laipsniškos Banko operacijų geografinės aprėpties plėtros į Užsachario Afriką ir Iraką ir Susitarimo dėl Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko įsteigimo 12 straipsnio 1 dalies pakeitimo dėl įstatuose nustatyto kapitalo apribojimo įprastinėms operacijoms panaikinimo ratifikavimo“ projektą ir jam pritarė bendru sutarimu. Kadangi buvo ir Seimo Teisės departamento pateikta išvada, tad komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskutuoti užsirašiusių nėra. Pasiūlymų nėra gauta. Dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė. Apsispręsime vėliau.
10.30 val.
Įstatymo „Dėl Tarptautinio rekonstrukcijos ir plėtros banko steigimo sutarties pakeitimo dėl skolinimo apribojimo panaikinimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-4024(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-12 klausimas – įstatymo „Dėl Tarptautinio rekonstrukcijos ir plėtros banko steigimo sutarties pakeitimo dėl skolinimo apribojimo panaikinimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-4024. Pranešėjas – A. Lydeka. Prašau.
A. LYDEKA (LSF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Kolegos, Užsienio reikalų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, apsvarstė šį pagarsintą įstatymo projektą ir bendru sutarimu jam pritarė. Sprendimas yra pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Vėlgi diskutuoti užsirašiusių nėra, pasiūlymų nėra gauta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.31 val.
Įstatymo „Dėl Protokolo dėl neteisėtos prekybos tabako gaminiais panaikinimo ratifikavimo“ Nr. XII-2732 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3980(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-13 klausimas – įstatymo „Dėl Protokolo dėl neteisėtos prekybos tabako gaminiais panaikinimo ratifikavimo“ pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3980. Pranešėjas – M. Matijošaitis, tačiau jo nematau salėje. Ar galėčiau A. Lydeką vėl paprašyti ateiti į tribūną? Prie tribūnos. Labai ačiū.
A. LYDEKA (LSF). Labai ačiū, gerbiama Pirmininke. Užsienio reikalų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, apsvarstė šį įstatymo projektą ir bendru sutarimu jam pritarė. Sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą išvadą. Diskutuoti niekas neužsirašė. Pasiūlymų nėra gauta, dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.32 val.
Įstatymo „Dėl Susitarimo dėl Tarptautinio žemės ūkio plėtros fondo steigimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-3957(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-14 klausimas – įstatymo „Dėl Susitarimo dėl Tarptautinio žemės ūkio plėtros fondo steigimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-3957. Pranešėjas, įrašytas darbotvarkėje, – E. Zingeris, tačiau jo salėje nėra. Ar galėtų A. Lydeka dar kartą pristatyti dar vieną Užsienio reikalų komiteto išvadą? Labai ačiū.
A. LYDEKA (LSF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Vėlgi Užsienio reikalų komitetas buvo pagrindinis komitetas svarstant šį įstatymo projektą. Apsvarstęs komitetas pritarė bendru sutarimu. Sprendimas – pritarti komiteto išvadai dėl komiteto patobulinto įstatymo projekto. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą išvadą. Diskutuoti niekas neužsirašė, pasiūlymų nėra gauta. Dėl motyvų taip pat užsirašiusių nėra. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku dėl darbotvarkės 1-14 klausimo. Primenu, kad balsavimo langas atsiveria 11 val. 20 min. Dar laiko turime.
10.33 val.
Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo Nr. VIII-947 1, 2, 9 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 61, 111 ir 20 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-3915(2)ES, Įmonių atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 231 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3916ES, Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo Nr. XIV-2811 3, 24 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4002(2)ES (svarstymas)
Toliau darbotvarkės 1-16.1 klausimas – Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo Nr. VIII-947 1, 2, 9 straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo naujais straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-3915(2). Pirmiausia pakviesiu G. Kindurį, kuris pristatys Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą dėl šio projekto.
G. KINDURYS (LVŽSF). Komitetas šį projektą svarstė ir priėmė sprendimą pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir į komiteto pasiūlymą. O komiteto pasiūlymas buvo pagal įstatymų projektus Nr. XIVP-3915 ir Nr. XIVP-3916 nustatyti teisinį reguliavimą. Jų nuostatos būtų taikomos skirtingam subjektų ratui. Dėl projekto Nr. XIVP-3915 nuostatos: toms didelėms įmonėms, kurias, be kita ko, sudaro valdybos ir (ar) stebėtojų tarybos; o dėl projekto Nr. XIVP-3916: toms didelėms įmonėms, kurioms sudaromos valdybos ir stebėtojų tarybos. Manytina, kad subjektų ratas turėtų būti suvienodintas. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą išvadą. Kviečiu T. V. Raskevičių, kad pristatytų Žmogaus teisių komiteto išvadą dėl Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo pakeitimo įstatymo projekto.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Laba diena, gerbiami Seimo nariai ir narės. Žmogaus teisių komitetas, kaip pagrindinis komitetas, Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą svarstė šių metų liepos 17 dieną. Komitetas pritarė tam tikriems pasiūlymams, pateiktiems dėl įstatymo projekto. Tai Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymui. Taip pat formulavo savo pasiūlymus. Atsižvelgdamas į šiuos siūlymus, pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Tokiam sprendimui komitete buvo pritarta bendru sutarimu, 6 komiteto nariams balsavus už.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą išvadą. Toliau dėl lydimųjų. Darbotvarkės 1-16.2 klausimas – Įmonių atskaitomybės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3916. Išvadą kviečiu pristatyti Z. Balčytį.
Z. BALČYTIS (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Audito komitetas, kaip pagrindinis komitetas, rugsėjo 18 dieną svarstė Įmonių atskaitomybės įstatymo pakeitimo projektą Nr. XIVP-3916. Dėl šio projekto buvo pateiktos trys Teisės departamento pastabos, kurioms komitetas pritarė. Komitetas bendru sutarimu, tai yra už – 4, prieš ir susilaikiusių nebuvo, priėmė sprendimą siūlyti šį projektą atmesti. Atsižvelgta į tai, kad, birželio 25 dieną priėmus naują Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymą, nuo liepos 1 dienos neteko galios keičiamas senasis Įmonių atskaitomybės įstatymas, pagal kurį ir buvo parengtas šis projektas. Taip pat į tai, kad Seimui pateiktas svarstyti analogiškas Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4002, kurio nuostatos suderintos su liepos 1 dieną įsigaliojusio naujo Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo nuostatomis. Siūlau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą išvadą. Gal išvadą dėl 1-16.3 klausimo taip pat galite pristatyti atskirai?
Z. BALČYTIS (DFVL). Taip. Komitetas, kaip pagrindinis komitetas, rugsėjo 18 dieną svarstė Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-4002. Dėl šio projekto buvo pateikta viena Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas pritarė. Komitetas bendru sutarimu, tai yra už – 4, prieš ir susilaikiusių nebuvo, pritarė komiteto patobulintam projektui ir komiteto išvadai. Siūlau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytas išvadas. Kviečiu T. V. Raskevičių, kad pristatytų Žmogaus teisių komiteto išvadą dėl pirmo – darbotvarkės 1-16.3 klausimo.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Žmogaus teisių komitetas, kaip papildomas komitetas, Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo projektą svarstė šių metų liepos 17 dieną. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė, ir pritarti komiteto išvadoms. Komitete taip pat pritarta bendru sutarimu, 6 komiteto nariams balsavus už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Išvados pristatytos. Pasiūlymų nėra gauta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Taigi apsispręsime balsuoti numatytu laiku. Vėl lenkiame darbotvarkę.
10.39 val.
Seimo kontrolierių įstatymo Nr. VIII-950 1, 3, 4, 24 straipsnių ir III skirsnio pavadinimo pakeitimo bei Įstatymo papildymo 193 straipsniu ir priedu įstatymo projektas Nr. XIVP-4130 (pateikimas)
Matydama dabar ministrę salėje, aš norėčiau pakviesti A. Bilotaitę, kad pristatytų darbotvarkės 1-19 klausimą – Seimo kontrolierių įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-4130. Prašom.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Teikiame Seimo kontrolierių įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Jo tikslas yra, kad nacionalinio pranešėjo funkciją mes galėtume perduoti vykdyti Seimo kontrolierių įstaigai.
Kodėl tai yra siūloma? Siūloma todėl, kad šiuo metu Vidaus reikalų ministerija atlieka trijų tipų funkcijas. Jeigu kalbėtume apie valstybės politiką kovos su prekyba žmonėmis srityje, tai pirmiausia Vidaus reikalų ministerija formuoja politiką, taip pat vykdo ją, taip pat koordinuoja ir kartu atlieka ir nacionalinio pranešėjo funkciją. Tai nėra gera praktika, todėl mes, siekdami, kad tas nacionalinis pranešėjas būtų nešališkas ir kuo geriau atliktų šią savo funkciją (tą sako ir užsienio ekspertai, turime ir STRATAʼos analizę, taip pat tarėmės ir su Žmogaus teisių komitetu, kaip geriausiai užtikrinti šį funkcijos įgyvendinimą), esame priėmę sprendimą, įvertinę keturias alternatyvas, kad geriausias sprendimas būtų perduoti šią funkciją Seimo kontrolierių įstaigai. Ši Kontrolierių įstaiga turėtų analizuoti ir vertinti naujausias tendencijas, turėtų rinkti statistinius duomenis, rengti metinę situacijos apžvalgą ir informaciją, taip pat, žinoma, atstovauti įvairiuose tarptautiniuose ir nacionaliniuose formatuose. Mes taip siekiame pasiekti subalansuotą kovos su prekyba žmonėmis organizacinę sistemą Lietuvoje. Tiesiog kviečiu pritarti, nes tai, kad šiuo metu viskas (visos trys funkcijos) Vidaus reikalų ministerijos rankose, nėra geriausias modelis, mes siūlome jį patobulinti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Prekyba žmonėmis yra kriminalinis nusikaltimas. Šiaip kriminalinius nusikaltimus kontroliuoja Generalinė prokuratūra. Ar tikrai Seimo kontrolierius čia efektyviai galės kažką nuveikti, gaudamas tas teises, ar jis tik formaliai surinks statistinę informaciją ir tiesiog pateiks tą paveikslą, koks jis yra, bet realios įtakos, kad kažką ten paveiktų į gerąją pusę, neturės? Jūs minėjote, kad keturias alternatyvas svarstėte dėl tos funkcijos priskyrimo kitoms institucijoms. Kokios buvo tos trys likusios alternatyvos? Jei galite, pavardinkite.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Pirmiausia aš norėčiau pažymėti, gerbiamas Jurgi Razma, kad siūlymas yra ne atiduoti visas funkcijas Seimo kontrolierių institucijai, bet kas susiję su politikos formavimu, su vykdymu ir koordinavimu, tai lieka ir toliau Vidaus reikalų ministerijai, mes tikrai to neatsisakome. Bet, kalbant apie atstovavimą, apie stebėseną, kaip viskas atrodo Lietuvoje, situacijos analizę, tai tą mes siūlome atiduoti Seimo kontrolierių institucijai. Tai, man atrodo, yra labai svarbu pažymėti.
O kai kalbame apie papildomus resursus, mes matome, kad tai tikrai jų nepakels, tas, be to, numatyta ir kitame biudžete. Taip manau ir siūlau tiesiog pritarti.
PIRMININKĖ. Klausia G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, Pirmininke. Neatsakėte į gerbiamo Jurgio klausimą, kiek, kokios kitos institucijos buvo? Norėčiau pasiteirauti, kadangi tai visiškai nebūdingos Seimo kontrolieriaus funkcijos, kiek reikės papildomai žmonių priimti, kad šita analizė būtų atlikta, nes vis tiek Seimo kontrolierių institucija nėra labai didelė ir tai yra visiškai naujos funkcijos, nesusijusios su jų vykdoma veikla?
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Pirmiausia buvo suformuluotos keturios alternatyvos: pirmoji tai yra savarankiško administracinio padalinio esamoje institucijoje steigimas, antroji – funkcijų perkėlimas į Nacionalinę žmogaus teisių instituciją, trečioji – atskiros įstaigos steigimas ir ketvirtoji – funkcijos decentralizavimas, kai dalis funkcijų paliekama savarankiškosioms pareigybėms esamoje institucijoje. Tai buvo tokios keturios alternatyvos. Noriu pažymėti, kad analizę darė STRATA, vertino. Kalbant apie finansavimą, yra apskaičiuota, kad šiai funkcijai įgyvendinti yra 130 tūkst. poreikis, ir pažymėtina, kad Seimo kontrolierių įstaigai 2025 metais jau yra numatyta 125 tūkst. preliminarių asignavimų, o likusius 5,5 Seimo kontrolierių įstaiga parengs iš savo vidinių resursų. Noriu pažymėti, kad šitas sprendimas derintas ir su Seimo kontrolierių institucija, ir su Žmogaus teisių komitetu. Tikrai išanalizuota ir įvertinta, siekiant geriau užtikrinti šitą visą funkciją, nes kad tas Lietuvoje esantis modelis nėra tinkamas, pasisako ne tik užsienio ekspertai, bet, aišku, ir Lietuvos.
PIRMININKĖ. Dėkoju, jūs atsakėte į Seimo narių klausimus. Dėl motyvų po pateikimo niekas neužsirašė. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.45 val.
Turizmo įstatymo Nr. VIII-667 2 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3930(2) (svarstymas)
Dabar kviečiu… Dabar 1-17 darbotvarkės klausimas – Turizmo įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-3930(2). Pranešėjas – A. Bagdonas.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, Ekonomikos komitetas, kuris ir buvo iš esmės šio įstatymo pakeitimų teikėjas, apsvarstė šį klausimą ir balsavo 8 komiteto nariai, pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą komiteto išvadą. Diskusijoje niekas neužsirašė kalbėti, pasiūlymų nėra gauta. Taip pat dėl motyvų užsirašė kalbėti A. Bagdonas – motyvai už.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju dar kartelį, gerbiama Seimo Pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, šiuo Ekonomikos komiteto narių inicijuotu Turizmo įstatymo pakeitimu siekiama pakeisti įstatymo 2 ir 32 straipsnius. Šis pakeitimas skirtas kaimo turizmo paslaugų teikėjams, kuriems šiuo metu galiojantys pertekliniai ir neproporcingai dideli reikalavimai kelia, na, pakankamai didelę administracinę naštą, nes svečių registravimas yra nuo liepos 1 dienos įsigaliojęs, kad jie turi tą padaryti per 1 parą. Kaip ir minėjau, nuo liepos 1 dienos įvestas reikalavimas kasdien registruoti svečius elektroniniu būdu tapo dideliu iššūkiu atokiose vietovėse, kur nėra patikimo interneto ryšio, ir smulkiesiems verslininkams, kurie kartais stokoja ir technologinių žinių bei įrangos.
Siūlomas pakeitimas suteiktų daugiau lankstumo leidžiant registraciją vykdyti ne dažniau kaip kartą per mėnesį, pritaikant ją pagal teikėjų galimybes ir veiklos specifiką. Šis sprendimas sumažintų administracinę naštą, padėtų užtikrinti duomenų teikimo taisyklingumą ir prisidėtų prie kaimo turizmo paslaugos plėtros. Tai kviečiu palaikyti šį Ekonomikos komiteto inicijuotą pakeitimą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.48 val.
Odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo Nr. I-1246 2, 11 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3096(4), Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 2 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3097(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-18.1 klausimas bei lydimasis – Odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-3096. Kviečiu L. Slušnį, kuris pirmiausia pristatys išvadą dėl 1-18.1 klausimo.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Laba diena. Pagrindinio komiteto išvada dėl Odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo pakeitimo projekto Nr. XIVP-3096(3). Buvo pritarta visiems pakeitimams bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Yra gauta Vyriausybės… Vyriausybės pasiūlymas yra gautas. Prašau pakomentuoti komiteto nuomonę dėl Vyriausybės pasiūlymo.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Taip. Dabar nesusipažinęs esu… Vyriausybės išvada čia yra. Komiteto nuomonė ir pasiūlymas yra pritarti iš dalies. Ir pateiktas pasiūlymas, kaip tą pritarimą, kaip tą iš dalies pataisyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti bendru sutarimu komiteto nuomonei dėl pritarimo iš dalies?
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Iš dalies, taip.
PIRMININKĖ. Nematau prieštaraujančių. Ačiū, pritarta. Dėl šio projekto diskusijoje niekas neužsirašė kalbėti. Pasiūlymų daugiau nėra. Dėl motyvų užsirašiusių nėra.
Toliau norėčiau paprašyti, kad pristatytumėte 1-18.2 klausimą, tai yra komiteto išvadą dėl 1-18.2 klausimo.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Dėl Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 2 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3097. Pagrindinio komiteto išvada yra pritarta bendru sutarimu. Sprendimas yra įstatymo projektą Nr. XIVP-3097 atmesti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Seimas apsispręs balsuoti numatytu laiku. Dėl motyvų niekas neužsirašė.
Darbotvarkės 1-20 klausimas – Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 pakeitimo projektas Nr. XIVP-4132. Bet nėra pranešėjo, nematau šiuo metu salėje.
10.51 val.
Nacionalinio plėtros banko įstatymo projektas Nr. XIVP-4145, Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4146, Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo Nr. XIV-2647 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4147 (pateikimas)
Tada pradėsime svarstyti 1-21.1 klausimą – Nacionalinio plėtros banko įstatymo projektą Nr. XIVP-4145. Tai yra pagrindinis ir du lydimieji. Kviečiu finansų ministrę G. Skaistę, kad pristatytų šį projektą.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Laba diena. Noriu pristatyti pagrindinį Nacionalinio plėtros banko įstatymą ir du lydimuosius. Keičiamas iš esmės pavadinimas, nes nacionalinių plėtros įstaigų konsolidacija buvo reforma, kuri buvo vykdoma pastaruosius ketverius metus. Jos metu buvo sujungtos į vieną keturios nacionalinės plėtros įstaigos, kurių prieš tai buvo įstatymas „Nacionalinių plėtros įstaigų įstatymas“. Siūloma pakeisti į pavadinimą „Nacionalinio plėtros banko įstatymas“ kartu pakeičiant sąvokas šiame įstatyme.
Šios reformos metu buvo sujungtos, kaip minėjau, keturios nacionalinės plėtros įstaigos: VIPA, VIVA, INVEGA ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondas. Bendrai jų įstatinis kapitalas buvo padidintas keturis kartus – nuo 50 mln. iki 200 mln. eurų. Įstaiga pradėjo vykdyti plačias finansines priemones, kurios yra remiamos RRF’o lėšomis. Tai ir priemonė „Milijardas verslui“, taip pat kelių šimtų milijonų eurų vertės atsinaujinančios energetikos paskolų priemonė tiek verslui, tiek viešajam sektoriui.
Savo esme nacionalinė plėtros įstaiga, kuri yra sujungta, padidinta ir išplėstos jos veiklos sritys, atitinka nacionalinio plėtros banko funkcijas, jas turi ir kitos valstybės. Pavyzdžiui, toksai Nacionalinis plėtros bankas yra tiek Lenkijoje, tiek Prancūzijoje, tiek Vokietijoje. Sakyčiau, kad savo esme ši nauja institucija, sujungta, sustiprinta, atitinka nacionalinio plėtros banko sąvoką. Man atrodo, tai būtų aiškiau visuomenei, nes „nacionalinė plėtros įstaiga“ yra toks pavadinimas, kuris, matyt, galėtų tikti daugeliui institucijų. O kai pasakai „nacionalinis plėtros bankas“, akivaizdu, kad tai yra valstybei priklausanti institucija, kuri investuoja į valstybei svarbias sritis, tačiau daro tai paskolų forma. Ateini į banką, gauni paskolą dažnai lengvatinėmis sąlygomis, nes tai yra dažnai daroma su Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama, ir tos lėšos gali būti panaudotos ne vieną kartą, bet kelis kartus, taip pat pritraukiant ir privačių investuotojų, sutelkiant didesnį kapitalą vienoje institucijoje, kad būtų galima daugiau finansų skirti valstybei svarbioms sritims.
Pastaruoju metu tikrai didelės lėšos buvo skirtos atsinaujinančiai energetikai, inovatyvaus verslo plėtrai, bet taip pat neužmirštas ir žemės ūkio segmentas, kuris buvo svarbus Žemės ūkio paskolų garantijų fonde. Savo esme ši institucija atitinka nacionalinio plėtros banko vaidmenį, kokį jį turi kitose valstybėse. Šią instituciją ir toliau prižiūrėtų Lietuvos bankas, kaip tai vyksta ir dabar, todėl įstatymo projektu tiesiog siūloma suteikti pavadinimą, kuris savo esme labiau atitinka tai, ką ši įstaiga jau šiuo metu daro.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti keturi Seimo nariai. Pirmasis klausia V. Ąžuolas. Ruošiasi E. Pupinis.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiama ministre, aš suprantu, kad prieš rinkimus reikia kažką gražaus padaryti, bet yra toks posakis: „Ta pati panelė, tik kita skarelė“. Jeigu pakeisime INVEGA’os pavadinimą, kas nuo to pasikeis? Jeigu prie pavadinimo pridėsime „nacionalinis“, kas nuo to pasikeis? Bet jūs gal geriau skaičiais įvardinkite, kokie buvo limitai šių visų institucijų prieš sujungimą ir kiek jūs tuos limitus padidinote, nes dabar INVEGA yra limitais supančiota kaip arklys. Ekonomikos ir inovacijų ministerija jau prieš pusantrų metų sakė, kad Lietuvos ekonomikai reikia 5 mlrd. įvairių paskolų ir garantijų, bet jūs, kiek mačiau, praeitą biudžetą pateikdama, tuos limitus padidinote tik 160 mln. Tai ar ir toliau tą INVEGA’ą laikysite kaip supančiotą arklį?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Sakyčiau, kad priemonių ratas tikrai prasiplėtė, kadangi buvo paskirta ir RRF’o paskolos dalis priemonei „Milijardas verslui“, taip pat yra keli šimtai milijonų paskirta atsinaujinančios energetikos priemonei, kuri taip pat yra iš „Naujos kartos Lietuvos“ plano, tai naujų finansinių priemonių tikrai turi. Taip pat buvo padidintas ir įstatinis įstaigos kapitalas nuo 50 mln. iki 200 mln., tai tikrai įstaiga gali pritraukti ir papildomo privataus kapitalo ir taip vykdyti savo veiklą.
Tuo tarpu tiesioginis skolinimasis ir jo limitas, kuris yra panaudotas, veikia valdžios sektoriaus balansą. Turbūt jį reikia skaičiuoti rengiant kiekvienų metų valstybės biudžeto projektą. Tikiu, kad ateinančiais metais parengtame projekte taip pat stengsimės atsižvelgti į augančius poreikius, nes tikrai norisi suteikti šiai įstaigai kuo daugiau galimybių vykdyti tą veiklą, kurią jinai turi vykdyti.
Bet, sakyčiau, šio pavadinimo pakeitimas, kas yra turbūt šio pasiūlymo esmė, jau turbūt ir pristatydama pasakiau, kad, mano nuomone, ši įstaiga jau dabar vykdo nacionalinio plėtros banko funkcijas, tiesiog, man atrodo, kad šio pavadinimo suteikimas duotų visiems daugiau aiškumo, ką išties veikia ši įstaiga. Tokia yra šio įstatymo esmė.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi A. Širinskienė.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama ministre, iš tiesų Žemės ūkio paskolų garantijų fondas savo laiku, krizės metais, atliko labai didelį vaidmenį, kuomet ūkininkai negaudavo paskolų ir galėdavo iš to fondo gauti, grąžinti, paskui tai tapo paties fondo lėšomis. Iš tikrųjų projektas geras, tačiau norėčiau pasiteirauti.
Lenkai padarė kitus sprendimus, jie sukūrė tokį fondą keliams tiesti. Aišku, džiaugiamės, kad kelias Utena–Vilnius jau juda į priekį, nereikės nieko daugiau šiuo atveju, bet ar neįmanoma vystyti tą projektą vis dėlto einant kaip ir lenkų keliu, pasinaudojant tuo banku? Lenkai irgi daro kai kuriuos kelius mokamus ir kitus sprendimus priima. Ar negalės šis fondas dalyvauti tokiame procese, nes iš esmės, jeigu kelius administruojanti įmonė skolintis negali, nes viskas eina į valstybės skolą, ar šis fondas galės daryti tokias operacijas? Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Lenkijos pavyzdys rodo, tikrai pasižiūrėjome su kolegomis įdėmiau į tą pavyzdį, taip pat jų skola veikia valdžios sektoriaus balansą, kaip tai yra ir pas mus, jiems skolos limitas, kiek jie gali skolintis, taip pat yra nustatomas drauge su valstybės biudžetu, kaip ir mūsų nacionalinės plėtros įstaigos atveju. Todėl, matyt, jeigu nedidinamos apskritai apimtys naujais pajamų šaltiniais ar tiesiog leidimu daugiau skolintis, kas veikia mūsų biudžeto balansą, labiau toks fondas kaip lenkų yra naudingas apyvartinėms lėšoms, nes lėšas galima šiek tiek laisviau tarp metų naudoti. Na, o jeigu norima Lietuvoje tikrai labiau sistemiškai daugiau lėšų skirti keliams, visgi turbūt reikėtų kalbėti apie naujus pajamų šaltinius, kurie galėtų papildyti tokį fondą.
Šiaip esame su tuometine INVEGA, dabar jau ILTE, nacionaline plėtros įstaiga, diskutavę, kaip galima būtų prisidėti prie mūsų transporto sektoriaus, na, kelių tvarkymo. Matyt, yra segmentų, kur galima būtų vystyti projektus, ypač ten, kur yra atsiperkantys projektai, tarkim, uostai, oro uostai, kur galima, matyt, būtų turėti tam tikras finansines priemones, kurios padėtų uždengti pinigų srautus, bet tai reiškia, kad tai turėtų būti priemonė, kuri, na, ilgu laikotarpiu vis tiek atsiperka. Tuo tarpu kelių asfaltavimas yra šiek tiek kitokio tipo išlaidos.
PIRMININKĖ. Klausia A. Širinskienė. Ruošiasi G. Burokienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Klausiausi jūsų vakar debatuose ir jūs sugebėjote toje pačioje laidoje pasakyti, kad tai yra tik formalus pavadinimo pakeitimas, ir lygiai taip pat toje pačioje laidoje pasidžiaugti, kad įvyko labai daug pokyčių. Vis dėlto norėtųsi išgirsti, nes dabar matome tą formalų pavadinimo pakeitimą, kokie pokyčiai vyko sujungiant agentūras? Kad susijungė skirtingi fondai, skirtingi biudžetai į vieną, mes visi suprantame. Kokie dar pokyčiai įvyko be pavadinimo ir pinigų sudėjimo į vieną krūvą?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Na, turbūt pinigų sudėjimas į vieną krūvą yra didelė pridėtinė vertė. Jeigu kalbėtume apskritai apie institucijos pokyčius, tai per šiuos metus tapo vienu juridiniu asmeniu, tai yra viena valdymo struktūra. Akivaizdu, kad sprendimai priimami nuosekliau, juos bendriau derinant tarpusavyje. Verslui paslaugos yra teikiamos vieno langelio principu, vadinasi, ne keturios skirtingos institucijos atsako į kylančius klausimus, bet vienoje institucijoje galima rasti visus atsakymus.
Yra telkiamos ir kompetencijos, ir žinios, kartais yra segmentų, kur galima išgauti sinergiją tarp skirtingų sričių. Pavyzdžiui, anksčiau žemės ūkis galėdavo gauti priemones tik Žemės ūkio paskolų garantijų fonde, o į verslui skirtas priemones negalėdavo pretenduoti. Dabar yra konstruojamos priemonės, kuriomis gali pasinaudoti visi, tarp jų ir inovatyvus žemės ūkio verslas gauna priemones, kurios anksčiau būdavo skirtos inovatyviam verslui.
Sakyčiau, yra ieškoma sinergijų, kuriomis anksčiau nebuvo galima pasinaudoti. Ir kartu šios reformos metu buvo padidintas įstatinis kapitalas nuo 50 mln. iki 200 mln., pasinaudojant ir RRF’o priemone. Tai sutelktas įstatinis kapitalas leidžia pritraukti daugiau privataus kapitalo, institucinių investuotojų, tokių kaip Europos investicijų banko ar Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko lėšos, ir kartu pritraukti daugiau privataus kapitalo, galima šias priemones pasiūlyti ir Lietuvos verslui, viešajam sektoriui ir gyventojams, kurie taip pat gali pasinaudoti atskiromis priemonėmis per šią plėtros įstaigą.
Sakyčiau, kad pokyčių buvo daug. Yra bendra viena strategija, vienas valdymas, galima pasinaudoti sinergijomis tarp atskirų segmentų ir kartu masto efektas, turint didesnį įstatinį kapitalą, daugiau finansinių priemonių, daugiau privataus kapitalo. Sakyčiau, pokyčiai buvo tikrai sisteminiai ir tas buvo programuota jau ir praėjusios Vyriausybės kadencijos metu, nes Vyriausybės darbų programoje buvo įrašyta šita reforma, tačiau, matyt, dėl politinių diskusijų tarp atskirų ministerijų nepavyko jos įgyvendinti. Man atrodo, tikrai sisteminis darbas, kuris duos efektą mūsų ekonomikai.
PIRMININKĖ. Klausia G. Burokienė. Ruošiasi A. Palionis.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Labai ačiū, Pirmininke. Gerbiama ministre, jūs vis sakote „privačios lėšos, privačios lėšos“. Gal galite atsakyti į klausimą, kiek privačių lėšų jūs daugiau planuojate pritraukti į šitą banką?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Dėl pavadinimo tikrai esmingai šita situacija nepasikeis. Kaip minėjau, man atrodo, tai tiesiog duos daugiau aiškumo, kas čia per institucija yra, tiek ir verslui, kuris pretenduoja gauti paskolų, tiek ir viešajam sektoriui, kuris taip pat gauna paskolų. Kas duoda efektą pritraukiant privatų kapitalą, tai jau įvykdyta reforma, ir tai yra pirmiausia turbūt padidintas įstatinis kapitalas, tai finansiniams rodikliams yra labai svarbus dėmuo. Jisai padeda pritraukti privataus kapitalo iš kitų institucinių investuotojų.
Kaip minėjau, Europos investicijų bankas domisi atskiromis priemonėmis, pavyzdžiui, renovacijos paskolos, kurios yra teikiamos, taip pat Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas. Tai sverto efektas, tikimės, kad tikrai išaugs. Prieš tai, prieš reformą, jis nebuvo įkvepiantis, jis tikrai buvo žemesnis negu kitose valstybėse. Tikimės, kad visos šios priemonės tikrai duos efektą ir turėtume išauginti pritrauktas lėšas keletą kartų.
PIRMININKĖ. Ir paskutinis klausia A. Palionis.
A. PALIONIS (LRPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Norėčiau dar pakartoti Valiaus klausimą dėl limitų, taip ir neišgirdome atsakymo. Nes suprantame, kada limitai yra išnaudoti, tai kad ir kokia įstaiga būtų, jinai yra bejėgė. Bet dar papildomai prie to norėčiau paklausti dėl Žemės ūkio paskolų garantijų fondo. Žiūrint visas šitas įstaigas prieš sujungimą, jinai turėjo tokį išskirtinumą, kad jos finansinės priemonės nebus laikoma valstybės pagalba ir buvo tai notifikuota, kas liečia žemės ūkio priemones. Tai ar dabar šitame bendrame junginyje irgi notifikuosite, kad žemės ūkiui skiriamos priemonės nebus laikomos valstybės pagalba?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Konkrečiai negaliu pasakyti, bet šiaip bendrai jungiant įstaigas buvo išsakytas lūkestis tiek darbo grupės dalyviams, tiek ir dalyvavusiems jungimo procese, tiek ir naujai įstaigos vadovybei, kad tikslas išsaugoti visus pliusus, kuriuos turėjo žemės ūkis, ir tą prioritetinį dėmesį, kurį jisai turėjo Žemės ūkio paskolų garantijų fonde, nes tikslas išgauti sinergiją, turėti daugiau priemonių, bet tikrai ne susilpninti tas priemones, kurias iki šiol turėjo žemės ūkis. Iš principo žvelgiant, manau, kad tikrai bus stengiamasi išlaikyti visus bonusus, kuriuos turėjo iki šiol.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Dėl motyvų užsirašė kalbėti už E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, daug kas čia kalbėjo apie banką, kuriam valstybė turėtų tam tikrą įtaką. Iš tikrųjų labai smagu, kad, sujungus kelis fondus, kelias organizacijas, atsiranda galimybės tokio banko, kuris gali skolintis ir daryti tam tikrus projektus, ir didesnius projektus. Aišku, proceso metu žiūrėsime. Reikėtų tobulinti teisinę bazę, nes čia jau buvo užsiminta apie Žemės ūkio paskolų garantijų fondą, su kuriuo teko susidurti dirbant komiteto pirmininku. Jis buvo tam tikras išsigelbėjimas ypač sunkiais laikais, kuomet bankai nenorėjo skolinti, kofinansuoti net europinių projektų, nes, savaime suprantama, kriziniais atvejais reikia tam tikrų didesnių garantijų, o privatūs bankai nenorėjo to imtis.
Manyčiau, kad tas sprendimas padidinti įstatinį kapitalą ir padidinti šio nacionalinio plėtros banko tam tikras didesnes finansines galimybes, tai iš tikrųjų reikia žiūrėti, galbūt pritrauks ir privačių lėšų ir, savaime suprantama, turėsime aparatą, kurį būtų galima vystyti, tobulinti. Siūlau tikrai pritarti, nes ir kai kurių kitų turbūt čia esančių politinių partijų buvo ta idėja, tačiau jokių sprendimų nebuvo priimta. Nors idėjos yra senos, sprendimų nebuvo. Net ir praeitoje Vyriausybėje buvo daug daug kalbama, tačiau sprendimų jokių nebuvo. Čia vienas žingsnis, kuris galės būti tobulinamas, ir iš tikrųjų plečiamos galimybės. Siūlau pritarti.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Tokiems dalykams negalima pritarti, nes ta pati panelė, tik nauja skarelė. 2020 metais Seimas priėmė nutarimą, kad Vyriausybė turi įkurti valstybinį banką. Ši Vyriausybė nevykdė to nutarimo ir neįkūrė jokio nacionalinio banko. Dabar prie INVEGA’os pavadinimo prilipdė žodį „nacionalinis“, dar prilipdė „bankas“, o esmė nesikeičia visiškai. Kodėl ministrė negali išstenėti, kiek limitus padidino? Jūs įdėjote 150 mln. RRF’o lėšų, padidinote įstatinį kapitalą, bet ką reiškia 200 mln.? Jie galės tik 2 mlrd. apyvartą daryti. Ekonomikos ministerija prieš pusantrų metų pasakė: Lietuvos ekonomikai trūksta 5 mlrd. paskolų. INVEGA’os apyvarta turi būti ne 2 mlrd., o 7 mažiausiai.
Bet finansų ministrė kaip tą arklį supančiojo, kad jis negalėtų paeiti. Prieš tai buvo trys supančioti arkliai, dabar padarėte vieną supančiotą arklį, kad jis negalėtų paeiti. Jeigu tokio cirko norite ir išdūrinėti žmones, na, išdūrinėkite, gerai, bet esmė nepasikeitė. Ministre, tai pasakykite, kiek limitus padidinote? Jūs padidinote tik 160 mln. limitus. Tai ką jūs sakote? Jūs toliau jiems neleidžiate dirbti? Tai kaip galima balsuoti už tokią nesąmonę? Ir nustokite išdūrinėti žmones, kad jūs vykdote 2020 metų nutarimą. Jūs nieko nevykdote, apgaudinėjate, tik pavadinimą keičiate.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti. Apsispręsime balsuodami numatytu laiku, jau netrukus.
11.08 val.
Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 3, 4, 5, 6, 8, 13, 15, 22, 28, 29, 30, 33, 351, 352, 357, 358, 3510 ir 37 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4157, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1691 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4158 (pateikimo tęsinys)
Dabar jau suėjo pusvalandis pertraukos. Norėčiau į tribūną pakviesti M. Lingę, kuris pristatys rezervinį 1-1 ir rezervinį 1-2 klausimus – Pensijų kaupimo įstatymo projektą ir lydimąjį.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Kadangi šiandien darbotvarkėje turime ne vieną projektą, kuriuo siūloma keisti pensijų kaupimo sistemos reguliavimą, yra prasminga turėti ir didesnį pasirinkimų, pasiūlymų variantą. Taigi su kolegomis parengėme Vyriausybės rengiamo projekto pagrindu šį teikiamą paketą iš dviejų įstatymų, kol galutinai Vyriausybės projektas pereis visas procedūras ir atkeliaus į Seimą darbine tvarka.
Taigi pagrindiniai teikiamo projekto tikslai ir siūlymai būtų šie. Pirmasis ir pagrindinis yra siekis įgyvendinti Konstitucinio Teismo šių metų kovo 24 dienos nutarimą ir leisti dėl svarbių priežasčių nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime išimtiniais atvejais, kartu nepažeidžiant viešojo intereso, kad visa senatvės pensijų sistema veiktų darniai.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija inicijavo viešą konsultaciją, kurioje dalyvavo virš 3 tūkst. žmonių, ir 93 % apklausos dalyvių pasisakė už tai, kad pagrindinės priežastys nutraukti pensijų kaupimą turėtų būti sunkios ligos, sunkios būklės bei sunki negalia. Todėl siūloma nustatyti dalyvio teisę atsiimti iš karto visą sukauptą pensijų turtą dėl šių svarbių priežasčių: pirma, kai pensijų kaupimo dalyviui yra paskirta paliatyvioji pagalba; kai pensijų kaupimo dalyvis serga sunkia liga, įrašyta į sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą sunkių ligų sąrašą (šis siūlymas leistų pasinaudoti galimybe baigti dalyvavimą pensijų kaupime abiem tėvams, kadangi pajamų suma reikalinga vaiko būklei pagerinti, ir būtų galima atgauti šias mokėtas įmokas nusprendus nutraukti); ir trečioji priežastis – jei dalyviui yra nustatyta sunki negalia, tai dabar vadinamasis 70 % ir didesnis netektas dalyvumas.
Kitas projekto tikslas yra nustatyti pensijų kaupimo dalyviams palankesnes sąlygas, susijusias su įtraukimo į pensijų kaupimą mechanizmu. Siūloma atsisakyti įtraukimo į pensijų kaupimą kas trejus metus, iki asmeniui sukaks 40 metų, tai yra siūloma nustatyti, kad pilnamečiai valstybiniu socialiniu draudimu draudžiami asmenys į pensijų kaupimą yra įtraukiami vieną kartą, o jei atsisako dalyvauti, įtraukimas pakartojamas dar vieną kartą po trejų metų. Kaip žinoma, šiuo metu yra kas trejus metus vis automatiškai įtraukiama.
Dar vienas siūlymas šiuo įstatymo pakeitimu – numatyti galimybę vėliau atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime. Siūloma nustatyti, kad asmuo gali pateikti atsisakymą dalyvauti pensijų kaupime iki nutraukimo metų spalio 31 dienos, o ne tik iki birželio 30 dienos. Ne visada žmogus reaguoja į informaciją apie galimybę atsisakyti, bet po praleisto termino pradėjus mokėti įmokas ir taip sužinojus apie įtraukimą būtų sudaryta galimybė atsisakyti ir numatomas mechanizmas, kaip tie pinigai būtų grąžinami, jeigu žmogus, na, nenori ir jo valia yra nenoras dalyvauti pensijų kaupime.
Dar vienas siūlymas yra ilginti ir dažninti įmokų atostogas. Siūlome nustatyti galimybę stabdyti pensijų kaupimo įmokų pervedimus 24 mėnesiams. Šiuo metu galioja galimybė sustabdyti 12 mėnesių vieną kartą per visą kaupimo laiką. Siūlytume neapsiriboti vienu kartu per visą kaupimą, bet sudaryti galimybę kas dešimt metų tokius stabdymus atlikti, jeigu susidarytų tokios aplinkybės.
Dar vienas siūlymas, tikrai daug dėl jo buvo ir anksčiau diskutuojama, ir atliepiant, ir girdint konsultacijose dalyvavusių žmonių lūkesčius, tai yra dvigubai padidinti vienkartinės išmokos ribą ir atsisakyti privalomų periodinių išmokų. Siūloma didinti ribą nuo 5 tūkst. iki 10 tūkst., kai pats žmogus galėtų rinktis visą sumą ar periodinę išmoką. Sulaukus pensinio amžiaus jam visa suma būtų išmokama.
Šiuo metu tai yra indeksuojamas dydis ir, na, ta lėšų suma šiuometinėmis vertėmis skaičiuojama nuo 5 tūkst. 403 eurų iki 10 tūkst. 807 eurų. Kaip žinoma, nuo 2020 metų liepos mėnesio iki 2023 metų pabaigos sutartis dėl periodinės išmokos su pensijų kaupimo bendrovėmis yra sudarę beveik 8 tūkst. 200 asmenų. Taigi, teoriškai tiek asmenų galėtų paliesti siūlomi pakeitimai ir jie galėtų kreiptis dėl likusios sumos išmokėjimo vienkartine išmoka.
Lydimasis įstatymo projektas yra Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektas, kuriuo yra siūloma nustatyti, kad taip pat, kaip ir savanoriško pensijų kaupimo sutarties nutraukimo atveju, kai asmeniui dar nėra sukakęs senatvės pensijos amžius, nutraukus dalyvavimą pensijų kaupime, išmokama sukaupto turto dalis, lygi asmens sumokėtoms bei į pensijų fondą pervestoms socialinio draudimo įmokoms, nėra apmokestinama.
Taigi, kviesčiau visiems šiandien svarstomiems projektams, tiek teikiamiems mano su kolegomis, tiek teikiamiems opozicijos atstovų, pritarti kad ir bendru sutarimu po pateikimo. Esame numatę, kad būtų prasminga dėl visų projektų, įskaitant ir teikiamus valdančiosios daugumos, kreiptis ekspertinio vertinimo ir į tolimesnes procedūras grįžti turint visus vertinimus (tiek Vyriausybės išvadas) ir visą pasiūlymų paketą svarstyti komitetuose jau bendra tvarka su visais pasivijusiais projektais, kurie dar yra pakeliui į Seimą. Kviesčiau palaikyti teikiamą projektą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti dešimt Seimo narių. Pirmoji klausia L. Nagienė. Ruošiasi G. Paluckas.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, jūs kaip tik paminėjote, kad po Konstitucinio Teismo ministerija inicijavo viešąją konsultaciją ir dauguma pasisakė už tai, kad būtų dėl svarbių priežasčių. Labai norėtųsi pamatyti šitą anketą. Jeigu anketoje yra nurodyta, kad labai svarbu, kad būtų priežastys, tai, žinote, žmonės neturėjo pasirinkimo.
Kitas momentas. Dar atkreipiu dėmesį. Jūs įrašote, kad 55 % apklausos dalyvių manė turintys galimybę nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime nenurodydami jokių priežasčių. Šiuo atveju man taip ir kyla klausimas. Lyg ir viena, ir kita priešingybė. Vienas klausimas.
Antras klausimas. Dėl užsieniečių. Jūs paėmėte užsienio piliečius, kurie buvo atvykę, laikinai dirbo ir dalyvavo pensijų kaupime, tačiau dalis mūsų lietuvių yra išvykusių, jau seniai nedalyvaujančių pensijų kaupime. Žinote, kad daugiau kaip pusė yra neaktyvių dalyvių – aktyvių dalyvių iš daugiau kaip 1 mln. 400 tūkst. yra virš 700 tūkst. Kaip jūs galvojate, ar šiuo atveju nėra tikslinga įtraukti ir tuos išvykusius lietuvius? Jie galėtų lygiai taip pat susigrąžinti tas įmokas, kurias yra sumokėję, ir nutraukti sutartį. Ačiū.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Dėl 55 % asmenų, kurie norėtų bet kada nutraukti sutartį. Mes turėtume kitą koliziją dėl to paties Konstitucinio Teismo išaiškinimo, kuris numato, kad pensijų sistema yra viešasis interesas ir turi veikti darniai. Jeigu mes nenumatytume kriterijų, tai suprantame, kad mes tą viešąjį interesą pažeistume ir nepateisintume lūkesčių tų asmenų, kurie tikrai į šitą mechanizmą žiūri kaip į kaupimo būdą apsirūpinti senatvėje diversifikuotu būdu. Turime, matyt, ginti ir kitą konstitucinę vertybę, tai yra bendrą pensijų sistemų visumą.
Dėl užsieniečių. Taip, matyt, čia yra iš praktikos ateinantis klausimas dėl laikiną statusą turinčių asmenų. Jau praktika diktavo, kad reikia spręsti tą klausimą dėl mūsų piliečių. Mes vis tiek siejame, kad tai yra mūsų žmonės, kurie, tikime, su Lietuva sieja savo ateitį. Tikrai nėra atmestina galimybė, kad jų pasirinkimas ir bus Lietuva. Tos formos lengvintų jų dalyvavimą, tai yra kitu siūlymu, pavyzdžiui, ilginant sustabdymo laikotarpį dvejiems metams ir kartojant kas dešimt metų, jeigu susidaro tokios aplinkybės. Bet mes nenorime griauti sistemos, norime ją tobulinti evoliucijos būdu, kad išlaikytume esminius jos principus ir pagrindus ir kad žmonės įvairiais būdais kauptų pensiją.
PIRMININKĖ. Klausia G. Paluckas, tačiau jo salėje nėra. Taigi klausia M. Ošmianskienė. Ruošiasi V. Targamadzė.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Dėkoju. Mano klausimas būtų iš dviejų dalių. Pirmasis apie pačią II pakopą. Sakyčiau, kad populizmas, tam tikrų asmenų manipuliatyvūs pasisakymai ir klaidos konstruojant pačią II pakopą privedė prie to, kad šiandien žmonės ją mato kaip savo santaupas. Ne kaip pensijos dalį, bet kaip savo santaupas. Tai reabilituoti, mano giliu įsitikinimu, jau faktiškai neįmanoma. Jie dabar mato, kad turi savo pinigus, o prakeikti politikai jiems jų neatiduoda. Kokį sąrašą mes bepadarytume, vis tiek liks nemaža dalis žmonių, kurie nepapuls į dalį, kuri gali atsiimti, ir bus nepatenkinti.
Ar nemanote, kad reikėtų problemą spręsti iš esmės konstruojant kiek kitaip? Perkelti mokestinę dalį iš paties asmens darbdaviui, labai aiškiai apgalvoti, pamąstyti ir apie Konstitucinį Teismą ir sukonstruoti tokį instrumentą, kuris neduotų prielaidų Konstituciniam Teismui pripažinti asmens nuosavybe, o pripažinti, kad tai yra pensijos dalis?
Kitas mano klausimas yra apie žmones su negalia. Jūs sakote, kad sunkią negalią turintieji galėtų atsiimti. Aš ne iki galo suprantu logiką. Tarkime, aš dabar dirbu, vadinasi, aš galiu galvoti apie II pakopą, kaupti ją, išeina toks tam tikras mano kaip ir kaupiamasis mechanizmas, per jį galėsiu atsiimti, nes valstybė prisideda, kaip ir apsimoka. Tarkime, logikos truputį pasigendu, bet sunkią negalią turintiems žmonėms papildomi pinigai visą laiką padės.
PIRMININKĖ. Laikas!
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Tačiau yra kita žmonių su negalia dalis, kuri niekada nedirbo ir nedirbs, ir prie jų gerovės valstybė neprisidės, atskirtis ir toliau didės, nors ji ir dabar yra labai didelė. Šiuo atveju aš nesuprantu, man atrodo, tai yra neteisinga.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Dėl santaupų, be abejo, suprantu tikrai ir pritariu, kad ilgainiui pats mechanizmas ir buvo, pradėta žiūrėti, kad čia yra dar viena investicinė banko sąskaita, iš kurios bet kada sugalvojus galima atsiimti. Jau konstruojant pačią sistemą, matyt, lūkesčiai buvo didesni nei tos galimybės, kurios buvo projektuojamos, kai daugelyje šalių, kuriose tie lūkesčiai yra pateisinami, įmokos gyventojų buvo mokamos bent jau 9 %, suprantant, kad mokant 3 %, kartais mažesnius, ir tos išmokos nepateisina tų lūkesčių. Kad diskusija gali būti dėl profesinio… perkėlimo į profesinius fondus arba darbdaviui, tai išties, matyt, tikrai atviras klausimas, bet pirmiausia norima įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimą. Matome, tai yra svarbu išsaugant ir pačią kaupimo sistemą, dalyvių skaičius, aktyviai kaupiančiųjų, nors ir nėra absoliutus, bet 760 tūkst. dirbančiųjų yra reikšmingas skaičius. Ir jeigu vėl iš esmės perdėliotume šitame etape taisykles, reguliavimą, tai vėl turbūt būtų sukeliamas, intervenuojamas jų pačių lūkesčių nepateisinimas.
Dabar dėl sunkios negalios yra, matyt, diskusijų ratas. Jis nėra lengvas apskritai, kokioje vietoje dėti brūkšnį, bet suprantame, kad, žiūrint į skaičius, tai būtų apie 22 tūkst. darbingo amžiaus asmenų, kurie galėtų pretenduoti į šią kategoriją. Bet tai būtų tiesiog tokia teisė, tai nebūtų pareiga ar prievolė, pagal kurią galėtų tokius sprendimus priimti. Jeigu tas kaupimas yra tinkamas tokia forma, tai toliau jį būtų galima tęsti. Bet, matyt, dėl sąrašo tikslinimo, kriterijų tikslinimo, tai tikrai būtų atvira galimybė, jau įsiklausius ir į tuos pačius ekspertus, kuriuos mes matytume, tą patį projektą teikti jiems vertinti ir į jų nuomones įsiklausyti.
PIRMININKĖ. Klausia V. Targamadzė. Ruošiasi E. Pupinis.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Visų pirma dėl atsiėmimo galimybių sąrašo. Jau čia kalbėjo, bet žiūrėkite, yra tokių rimtų pavyzdžių: sudegė būstas, neįgalaus vaiko operacija ir panašiai, tai čia reikėtų tą sąrašą plėsti. Bet jūs manęs niekaip neįtikinote, žiūrėkite, infliacija, anuitetas, kokia man prasmė gauti tokį, dėl infliacijos sumažėja, anuitetą pasiimant, tai argumentuokite, kad aš galėčiau kaupti, nes aš neturiu motyvo dabar. Ačiū.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Dėl infliacijos ir anuitetų. Tai, matyt, yra svarbu ir paminėti, kokie apskritai yra rodikliai. Jeigu žiūrėtume šiuo metu jau į vidutines anuitetų vertes, tai 2023 metais vidutinė išmoka siekė 64 eurus, didžiausias anuitetas siekė 348, o mažiausias – 9, bet tas 9 iškrenta iš konteksto, nes žmogus tebuvo sukaupęs 2 tūkst. ir jisai tikrai galėjo pasirinkti vienkartinę išmoką, bet pasirinko įsigijimą būtent tokiu būdu. Suprantant, kad kuo didesnės įmokos mokamos, kad čia yra tik papildoma pensijos, senatvės pensijos, dalis, tai yra kaip galimybė. Priminkite pirmą klausimą.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi R. Baškienė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Nenugirdau pirmo klausimo. Atsiprašau, Pirmininke.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Dėl galimybių sąrašo buvo, dėl anuiteto. Aš jums pasakysiu, indeksavimas turi būti.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Dėl galimybių…
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Jūs indeksavimo nedarote.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Dėl galimybių sąrašo. Jūs minėjote ir vaikų situacijas, tai kaip tik yra įtrauktos tos situacijos, kad, jeigu vaikai serga sunkia liga, suserga sunkia liga ir susidaro tos aplinkybės, tai abu tėvai galėtų, jeigu jie dalyvauja, turėti teisę pasiimti išmokas vienu metu, numatoma ta aplinkybė.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi R. Baškienė.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, iš tikrųjų nemažai žmonių klausia dėl tos sumos atsiėmimo iki anuiteto apskaičiavimo. Ir iš tikrųjų klausimas logiškas, nes dėl infliacijos, dėl kitko kai kada turbūt skaičiuoti tikrai neapsimoka. Ar įstatyme neįmanoma numatyti galbūt kokio nors ryšio su infliacija, nes jūs ir pats minėjote, kad gali būti imamos pertraukos. Iš tikrųjų gali būti taip, kad žmogus specialiai simuliuos, darys viską, kad ne kauptų, o pasiimtų kažkuriuo metu tam tikrą išmoką, kai skaičiuojamas anuitetas. Ar nemanote, kad vis dėlto turėtų būti susiję su kokiais nors rodikliais, kad vis dėlto galbūt tikrai nevargintume nei pačios sistemos, nei žmogaus su menkais priedais? Ačiū.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Esminis siūlymas yra, kad mes siūlome dvigubinti vienkartinės išmokos galimybę. Tai čia jau, matyt, yra svarbi žinia, o indeksavimas jau ankstesniais pakeitimais yra įvestas. Anksčiau mes buvome prisirišę prie 5 tūkst. ir 10 tūkst. dydžių, o jau nuo tos dienos, kai yra indeksuojama, turime tas vertes pasikeitusias. Šiuo metu, pakartosiu, yra 5 tūkst. 403 eurai ir 10 tūkst. 807 eurai. Tai kiekvienais metais tas dydis, priklausomai nuo tų kriterijų, su kuo yra susieta, keistųsi į didėjimo pusę.
PIRMININKĖ. Klausia R. Baškienė. Toliau posėdžiui pirmininkauja pavaduotojas V. Mitalas.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dėkoju. Gerbiamas pranešėjau, aš ganėtinai tokio techninio klausimo paklausiu. Vertindami jūsų pateiktą įstatymo projektą išties matome, kad kyla labai daug klausimų. Kolegų būsimi įstatymų projektai, kuriuos jie teiks, kiek žiūrėjome, dabar jau matyti, kad jie yra lankstesni ir galbūt žmonėms būtų patrauklesni. Tikėtina, kad reikalingos didesnės diskusijos, kad reikia klausymų, kad galutinė redakcija būtų ir geresnė, ir patogesnė žmonėms. Ar nemanote, kad tų klausymų iš tikrųjų reikės ir kad reikės naujos redakcijos jau sujungtų visų įstatymų projektų? Ar jūs vis dėlto reikalausite, kad būtų teikiamas jūsų Vyriausybės kaip pagrindinis?
Ir ar nemanote (antro klausimo klausiu), kad sausio 1 diena… Tikrai reikia arba nukelti terminą, arba tikrai dirbti papildomai, kad galutinai priimtume išdiskutuotą įstatymą.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Labai ačiū už klausimus. Išties, matyt, tikrai demonstruojant atvirumą platesnių projektų galimybėms juos įvertinti ir svarstyti visus, kaip ir deklaravau, kviečiu kolegas palaikyti šiandien ir opozicijos atstovų teikiamus projektus ir dėl jų, kaip ir dėl šio, kreiptis dar dėl ekspertinio vertinimo, turėti papildomą vaizdą iš kompetentingų institucijų, kurios, matyt, įvertintų ir poveikio priemones, ir atsakytų į kitus iškeltus klausimus, kurie pirmiausia padėtų pagrindiniam komitetui matyti tą vaizdą ir priimti sprendimą, bet jau vienu metu svarstyti visus projektus kartu.
O sausio 1 dienos terminas, taip, tikrai gali būti, priklausomai, kaip sektųsi konstruktyviai diskutuoti, bet tęsime, bus pereinamasis laikotarpis, tai gali būti, kad jisai, be abejo, ir koreguotinas.
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF). Klausia V. Ąžuolas, bet jo savo vietoje nematau. Tada G. Burokienė. Prašom.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Labai ačiū. Norėjau paklausti, lygiai tokį patį įstatymo projektą teikiau prieš metus, kas pasikeitė? Ir kodėl jūs tada nepritarėte, o dabar pats atnešėte lygiai tokį patį įstatymo projektą?
M. LINGĖ (TS-LKDF). Aš abejoju, ar jūs galėjote prieš metus teikti tokį projektą, kai mes neturėjome Konstitucinio Teismo išaiškinimo. Yra labai aiškiai pasakytos sąlygos, kokias vertybes turime saugoti ir kokiomis aplinkybėmis gali būti leidžiamas pateisinimas. Tai nesulaukus, neužbėgant Konstituciniam Teismui už akių, turbūt buvo prasminga laukti to Konstitucinio Teismo išaiškinimo. Kai kurios idėjos, be abejo, gali būti panašios, arba suprantame, kad tie atvejai, jeigu juos reikia apibrėžti, padaryti išimtinius, natūralu, turi turėti tam tikrus kriterijus, kurie materializuojasi galbūt į panašius tuos gyvenimiškus atvejus, kai tas sąrašas turi būti baigtas. Vyriausybė nuosekliai laikėsi tos pozicijos, kad sulaukus Konstitucinio Teismo nutarimo būtų teikiami ir jos projektai, ir manau, kad visai netrukus tas projektas pasieks ir Seimo salę.
PIRMININKAS. Klausia T. Tomilinas. Prašom.
T. TOMILINAS (DFVL). Pranešėjau, aš turiu klausimą dėl gyventojų pajamų mokesčio. Man norisi suprasti, kaip jūs tą apmokestinimą ketinate daryti, jei neapmokestinama tik socialinio draudimo įmokų suma, kurią žmogus yra sumokėjęs. Ar tai reiškia, kad 20 % bus apmokestinamas visas skirtumas tarp tų įmokų ir visos sumos, tai yra valstybės papildomos mokėtos įmokos ir viso to turto prieaugio? Supratote mano klausimą?
M. LINGĖ (TS-LKDF). Principas išliktų kaip ir su III pakopa. Neapmokestinama dalis, be abejonės, yra ir žmonių mokėtos įmokos, „Sodros“ dalis, o tik tas prieaugis jau būtų traktuojamas kaip pajamos ir tik ta dalis būtų apmokestinama. (Balsai salėje) Ne, tik (…).
PIRMININKAS. Klausia V. Giraitytė-Juškevičienė. (Balsai salėje)
V. GIRAITYTĖ-JUŠKEVIČIENĖ (LRPF). Laba diena, gerbiamas… Ar jau galima užduoti klausimą?
PIRMININKAS. Galima. Prašau, Vaida, užduokite klausimą. Nešūkaukite iš vietos.
V. GIRAITYTĖ-JUŠKEVIČIENĖ (LRPF). Dėkoju. Aš norėjau paklausti. Jūs gal šiek tiek minėjote, kažkaip praklausiau. Jeigu tėvai, kurių vaikas serga sunkia liga, norėtų pasiimti pensijų visą sumą, tai man pasakykite, pagal kurį punktą jie galės tą padaryti? Ar tiesiog nebus tokios galimybės?
M. LINGĖ (TS-LKDF). Tokią galimybę siūlome sudaryti traktuodami, kad tai yra sunkių ligų sąrašas. Bet pačiame įstatyme, taip, atkreiptas… ir yra Teisės departamento pastaba, būtent ketinimas yra toks, kad tokia galimybė būtų. Manau, tikrai ją įrašytume jau tiesiog techniškai į patį įstatymą, kad tiesiog skaitytume tai, ką…
PIRMININKAS. Dėkoju.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Teisės departamentui dėkojame už atkreipimą…
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausiančių nėra. Ačiū pranešėjui. Dabar dėl motyvų už kalbės A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš suprantu, kad tikėjomės ne to, ne tokio įstatymo, kokio laukė žmonės. Bet suprantu dabartinės valdančiosios daugumos šito įstatymo pateikimo vilkinimą, nes kas nori prieš rinkimus parodyti, kad daro kosmetinius pakeitimus, užuot tikrai parengę įstatymą, kuris būtų naudingas pirmiausia dalyviams arba būsimiems dalyviams, o ne pensijų fondų valdytojams. Šios pataisos pirmiausia naudingos fondų valdytojams, nes toliau išlieka. Ko tikisi žmonės, dalyviai iš šitų pataisų? Tai yra kad žmonės galėtų bet kada pasitraukti, nes tai yra savanoriška pensijų sistema. Savanoriška! Kad negalėtų būti privalomai įtraukiami į šitą sistemą, o po to ieškoti, kaip iš jos pabėgti, nes tik norintys turi patys parašyti pareiškimą ir tapti savanoriškais pensijos… dalyviais.
Trečias svarbus dalykas, kad mes pasirūpintume dabartinių pensininkų skurdu, nes didžioji dalis pateko į skurdo spąstus, ir tie pinigai (mokesčių mokėtojų pinigais šelpiami II pensijų pakopos dalyviai) turėtų būti naudojami visų pensininkų pensijoms didinti. Tai būtų žymiai didesnis efektas. Taip, galima pasakyti, kad 760 tūkst. yra labai svarbu, bet o ką darysime su tais kitais 750 tūkst., kurie rinkoje dalyvauja, kurie gauna mažas pajamas ir ateityje gaus dar mažesnes pensijas? Niekur mes nuo to nepabėgsime. Tai šito mes tikimės ir aš tikiuosi, kad svarstant ir kitų bičiulių ir draugų, ir kolegų pasiūlymus bus atsižvelgta ir įstatymas bus naudingas pirmiausia dalyviams, o ne pensijų fondų…
PIRMININKAS. Dėkui.
A. SYSAS (LSDPF). …šeimininkams. Pritarkime.
PIRMININKAS. Dėkui. Pažiūrėsime, ar paklausysime A. Syso. Kviečiu balsuoti, kadangi yra balsavimo langas, dėl šių įstatymų projektų pateikimo, pritarimo jiems po pateikimo.
Balsavo 103: už – 96, prieš nebuvo, susilaikė 7.
Taip, pagrindiniai komitetai. Kaip pagrindinis dėl Pensijų kaupimo įstatymo projekto siūlomas SRDK, kaip papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Kaip pagrindinis dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projekto siūlomas BFK, kaip papildomas – SRDK. Siūloma svarstyti lapkričio 7 dieną.
Prašau. K. Mažeika kažką norėtų pasakyti.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Dėl balsavimo. Prašau įskaityti mano balsą už, nes nesuveikė…
PIRMININKAS. Gerai, įskaitome už. M. Lingė. Prašau.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Siūlytume, kad dėl visų įstatymų pagrindinis būtų SRDK, o mes pabūtume papildomas, bet kad vienose rankose būtų.
PIRMININKAS. Gerai. Ar galėtume pritarti tokiam siūlymui, kad pagrindinis būtų SRDK ir dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo? Gerai? Tvarka. Pritarta bendru sutarimu visiems dalykams, dėl ko ką tik sutarėme.
Tai, gerbiamieji kolegos, kviečiu apsispręsti dėl kitų darbotvarkės klausimų, kuriuos ryte svarstėme.
11.35 val.
Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo Nr. VIII-1443 2, 6, 7, 12, 16, 17, 18, 20, 21, 22, 35, 36, 43 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 211 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3991(2) (svarstymo tęsinys)
Dėl pritarimo Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymui po svarstymo. Ar pritariame, ar nepritariame? Kviečiu balsuoti.
Balsavo 114, visi 114 balsavo už.
11.36 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. XI-938 „Dėl Klaipėdos universiteto statuto patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-4027(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Seimo nutarimo dėl Klaipėdos universiteto statuto patvirtinimo projektas. Ar pritariame po svarstymo? Kviečiu apsispręsti.
Balsavo 115: už – 108, prieš nebuvo, susilaikė 7. Po svarstymo pritarta.
11.36 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4021(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Apsispręskime dėl pritarimo po svarstymo.
Balsavo 114: už – 113, prieš nebuvo, susilaikė 1. Po svarstymo pritarta.
Švietimo ir mokslo komitetas siūlo skubos tvarką. Galime tam irgi pritarti? Galime. Pritarta.
11.37 val.
Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo Nr. X-1478 29, 31 straipsnių ir 6 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4050(2)ES (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo kelių straipsnių pakeitimo projektas. Balsuokime dėl pritarimo po svarstymo.
Balsavo 113: už – 107, prieš nebuvo, susilaikė 6. Pritarta.
11.37 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 72 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2916 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4105(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso dviejų straipsnių pakeitimo projektas. Kviečiu apsispręsti dėl pritarimo po svarstymo.
Balsavo 116: už – 114, prieš nebuvo, susilaikė 2. Po svarstymo pritarta.
11.38 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 113 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3672(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimas. Kviečiu apsispręsti taip pat dėl pritarimo po svarstymo.
Balsavo 114: už – 110, prieš nebuvo, susilaikė 4. Po svarstymo pritarta.
11.38 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Baltarusijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl investicijų skatinimo ir apsaugos denonsavimo“ projektas Nr. XIVP-4136(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – įstatymas dėl Lietuvos ir Baltarusijos sutarties dėl investicijų skatinimo ir apsaugos denonsavimo. Kviečiu apsispręsti dėl pritarimo po svarstymo.
Balsavo 111: už – 107, prieš nebuvo, susilaikė 4. Po svarstymo pritarta.
11.39 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės sutarties dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos denonsavimo“ projektas Nr. XIVP-4137(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – įstatymas dėl sutarties su Rusijos Federacija taip pat denonsavimo. Kviečiu apsispręsti dėl pritarimo po svarstymo.
Balsavo 112: už – 111, prieš nebuvo, susilaikė 1. Po svarstymo pritarta.
11.39 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės sutarties dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo denonsavimo“ projektas Nr. XIVP-4138(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – įstatymas dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės sutarties dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo denonsavimo. Kviečiu apsispręsti dėl pritarimo po svarstymo.
Balsavo 109: už – 108, prieš nebuvo, susilaikė 1. Pritarta.
11.40 val.
Įstatymo „Dėl Susitarimo dėl Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko įsteigimo 1 straipsnio pakeitimo dėl ribotos ir laipsniškos Banko operacijų geografinės aprėpties plėtros į Užsachario Afriką ir Iraką ir Susitarimo dėl Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko įsteigimo 12 straipsnio 1 dalies pakeitimo dėl įstatuose nustatyto kapitalo apribojimo įprastinėms operacijoms panaikinimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-3912(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-11 klausimas – įstatymo dėl susitarimo dėl Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko įsteigimo ir taip toliau projektas. Kviečiu apsispręsti dėl pritarimo po svarstymo.
Balsavo 116: už – 100, prieš nebuvo, susilaikė 16. Po svarstymo pritarta.
11.40 val.
Įstatymo „Dėl Tarptautinio rekonstrukcijos ir plėtros banko steigimo sutarties pakeitimo dėl skolinimo apribojimo panaikinimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-4024(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-12 klausimas – įstatymo „Dėl Tarptautinio rekonstrukcijos ir plėtros banko steigimo sutarties pakeitimo dėl skolinimo apribojimo panaikinimo ratifikavimo“ projektas. Kviečiu balsuoti.
Balsavo 113: už – 110, prieš nebuvo, susilaikė 3. Po svarstymo pritarta.
11.41 val.
Įstatymo „Dėl Protokolo dėl neteisėtos prekybos tabako gaminiais panaikinimo ratifikavimo“ Nr. XII-2732 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3980(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-13 klausimas – įstatymo „Dėl Protokolo dėl neteisėtos prekybos tabako gaminiais panaikinimo ratifikavimo“ projektas. Kviečiu apsispręsti balsuojant.
Balsavo 115, visi 115 balsavo už. Pritarta.
11.41 val.
Įstatymo „Dėl Susitarimo dėl Tarptautinio žemės ūkio plėtros fondo steigimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-3957(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-14 klausimas – įstatymo „Dėl Susitarimo dėl Tarptautinio žemės ūkio plėtros fondo steigimo ratifikavimo“ projektas. Apsispręskime po svarstymo.
Balsavo 117, visi 117 balsavo už. Po svarstymo pritarta.
11.42 val.
Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo Nr. VIII-947 1, 2, 9 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 61, 111 ir 20 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-3915(2)ES, Įmonių atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 231 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3916ES, Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo Nr. XIV-2811 3, 24 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4002(2)ES (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-16.1 klausimas – Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo projektas. Kviečiu apsispręsti, ar pritariame šiam įstatymui po svarstymo.
Balsavo 108: už – 85, prieš nebuvo, susilaikė 23. Pritarta.
Darbotvarkės 1-16.2 klausimą – Įmonių atskaitomybės projektą pagrindinis komitetas siūlo atmesti. Ar galime bendru sutarimu fiksuoti Audito komiteto sprendimą ir atmesti? Galime, tvarka.
Tada 1-16.3 klausimas – Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymas, kviečiu apsispręsti balsavimu, kas pritaria šio įstatymo projektui po svarstymo.
Balsavo 117: už – 107, prieš – 1, susilaikė 9. Po svarstymo yra pritarta.
11.43 val.
Turizmo įstatymo Nr. VIII-667 2 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3930(2) (svarstymo tęsinys)
Dabar 1-17 klausimas – įstatymo projektas, tai yra Turizmo įstatymo projektas. Kviečiu apsispręsti dėl pritarimo po svarstymo.
Balsavo 116: už – 114, prieš – 1, susilaikė 1. Pritarta.
11.43 val.
Odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo Nr. I-1246 2, 11 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3096(4), Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 2 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3097(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-18.1 klausimas – Odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo pakeitimas. Apsispręskime, ar pritariame jam po svarstymo.
Balsavo 110: už – 104, prieš nebuvo, susilaikė 6. Pritarta.
Darbotvarkės 1-18.2 klausimą – Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą pagrindinis komitetas siūlo atmesti. Ar galime pritarti bendru sutarimu pagrindinio komiteto verdiktui? Galime? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
11.44 val.
Seimo kontrolierių įstatymo Nr. VIII-950 1, 3, 4, 24 straipsnių ir III skirsnio pavadinimo pakeitimo bei Įstatymo papildymo 193 straipsniu ir priedu įstatymo projektas Nr. XIVP-4130 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-19 klausimas – Seimo kontrolierių įstatymo kelių straipsnių ir skirsnio pavadinimo pakeitimo projektas. Kviečiu apsispręsti, ar pritariame po pateikimo.
Balsavo 116: už – 79, prieš nebuvo, susilaikė 37. Po pateikimo pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Žmogaus teisių komitetas. Siūloma svarstyti spalio 15 dieną. Ar galime tam pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
11.45 val.
Nacionalinio plėtros banko įstatymo projektas Nr. XIVP-4145, Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4146, Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo Nr. XIV-2647 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4147 (pateikimo tęsinys)
Taip pat darbotvarkės 1-12 klausimas, atsiprašau, buvo pateiktas 1-21 klausimų paketas – Nacionalinio plėtros banko įstatymo projekto ir lydimųjų pateikimas. Kviečiu apsispręsti, ar pritariame po pateikimo.
Balsavo 114: už – 69, prieš – 1, susilaikė 44. Po pateikimo yra pritarta.
Pagrindiniu komitetu dėl visų projektų siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti spalio 15 dieną. Ar galima tam pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime? Galime.
J. Razma. Replika.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš esu nustebęs dėl opozicinių frakcijų balsavimo dėl nacionalinio plėtros banko kūrimo, kai beveik visos partijos lenktyniauja rinkimų kampanijoje dėl to, kad steigs valstybinį banką, ir staiga čia balsuoja susilaikydami. (Šurmulys salėje) Aš suprantu, apmaudu, kai tas bankų kūrimas prasideda be jų pastangų. Na, ką darysi!
PIRMININKAS. Čia ne visai apie tai, Jurgi, bet ką darysi. V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Jurgis yra geriausias pavyzdys, kaip yra geriausias sukčius. Pakeiti pavadinimą ir sakai, kad čia nacionalinis bankas atsirado, o realiai ta pati INVEGA kaip arklys surištomis kojomis su limitais uždėtais. G. Skaistė pakėlė limitus tik 160 mln., o reikia 5 mlrd. Nustokite sukčiauti ir apgaudinėti tautą, bet, aišku, galėsite girtis, kad jūs pakeitėte pavadinimą, per ketverius metus netgi kokį darbą padarėte.
PIRMININKAS. E. Gentvilas per centrinį mikrofoną.
E. GENTVILAS (LSF). Seimo Teisės departamentas siūlo, kad reikėtų gauti Vyriausybės išvadą ir Lietuvos banko išvadą. Suprantu, kad tai yra formalumas, gal pavadinimo dalykas – bankas, bet tokiu atveju Lietuvos banko taip pat neturėtume ignoruoti. Jeigu nėra bendro sutarimo, siūlau balsuoti, kad būtų Vyriausybės išvada ir Lietuvos banko išvada.
PIRMININKAS. Dėkui. Ir A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Nors tai galima vertinti kaip kokią amortizacinę rinkiminę spranžiną, bet vis tiek sveikinu, kad atliepėte mūsų 2020 metų Seimo nutarimą, kurio vienas iš iniciatorių taip pat buvau. Aš manau, pirmas žingsnis žengtas. Kuo čia dėtas bankas, kuo čia dėta Vyriausybė? Tai yra Seimo užduotis pripažinti nacionalinės svarbos objektu, ją reikia vykdyti ir tinkamai vykdyti. Todėl sveikinu ministrę ir visus valdančiuosius.
PIRMININKAS. Ačiū, malonu. Gerbiami kolegos, buvo E. Gentvilo siūlymas dėl Vyriausybės išvados ir Lietuvos banko. Gal galime bendru sutarimu pritarti tam prašymui? Labai jums ačiū. (Balsai salėje) Ir Lietuvos banko išvados, taip, taip.
Gerbiamieji kolegos, norėčiau pasiūlyti, kad… (Balsai salėje) Taip, taip, dar mes turime pristatyti vieną rytinio posėdžio klausimą, tai yra Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą. Aš kviesčiau tuoj pat A. Vyšniauską jį pristatyti. Po jo, jeigu jūs sutiktumėte, mes iš karto apsispręstume dėl pritarimo arba nepritarimo. Tada mes dar galėtume į rytinę darbotvarkę atkelti galbūt ir K. Starkevičiaus pusvalandį. (Balsai salėje) Negalime? Jam reikia po pietų. Supratau. Mes tada turėtume tam tikrą langą. Nesu pasitikrinęs, kiek yra norinčių perskaityti pareiškimus, tai pasitikrinsiu, kol A. Vyšniauskas pristatys, ir pasitarsime dėl tolesnės posėdžio eigos.
11.48 val.
Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4132 (pateikimas)
Prašau pristatyti darbotvarkės 1-20 klausimą – Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pakeitimus.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, čia yra labai techninis ir smulkus įstatymas, bet, man atrodo, gana svarbus. Šiuo įstatymo projektu siekiama užtikrinti, kad pareigūnams, šiuo metu tarnaujantiems vidaus tarnybos statutiniais pareigūnais, visi periodai, kai jie dirbo priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo darbus, būtų įskaitomi į tarnybos stažą pareigūno pensijai gauti.
Kaip žinote, šiuo metu, ne šiuo metu, bet per nepriklausomos Lietuvos 30 metų ugniagesiai dirbo tokiais trimis tarsi statusais: pirmiausia pagal Darbo sutarties įstatymą, tada pagal paprastas darbo sutartis ir po to buvo įstatutinti. Dalis dabartinių priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo pareigūnų, prieš priimant Vidaus tarnybos statutą 2003 metais, dirbo, kaip ir minėjau, pagal Darbo sutarties įstatymą. Tačiau, keičiant Statutą, pereinant iš vieno įstatymo į kitą, dalis laikotarpio, kuriuo jie realiai dirbo, realiai dirbo tą patį darbą, yra neįskaitoma į jų stažą, kurio reikia tai valstybinei pensijai gauti. Atitinkamai susidaro tokia situacija, kad pareigūnas, kuris dirbo, tarnavo valstybei, po to perėjo į statutinę tarnybą, turi tiesiog mažesnį stažą. Atkreipčiau dėmesį, kad panašią problemą jau esame išsprendę Vidaus tarnybos statutu. Kadangi tie pareigūnai gaudavo šiek tiek mažesnį atlyginimą, nes tas stažas buvo neįskaičiuojamas, tai mes tai išsprendėme Vidaus tarnybos statutu, jau tas yra įskaitoma, tačiau neįskaitoma į pensiją. Todėl ta situacija truputį tokia keista.
Taip pat yra ir kitų kategorijų darbuotojų, pareigūnų, kuriems ta pati problema buvo išspręsta žymiai anksčiau, prieš daugelį metų. Pavyzdžiui, Antrojo departamento pareigūnai turėjo tą pačią problemą, bet dėl jų buvo išspręsta jau gana seniai. Yra likę ugniagesiai. Šitas klausimas liečia labai nedidelę dalį – kelias dešimtis ugniagesių per visą Lietuvą. Manau, kad tą problemą tiesiog reikia pamažu išspręsti. Tai trumpai tiek.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar, kolegos, ar visiems tiktų, kad po šio klausimo mes balsuotume, pratęstume langą ir daugiau nebalsuotume rytiniame posėdyje? Po to būtų Seimo narių pareiškimai ir tada opozicinė darbotvarkė, kaip ir numatyta vakariniame posėdyje. Visiems taip komfortabilu gyventi? Gerai, tai taip ir sutariame.
Dabar klausimai ir po to – pasisakymai. Pirmoji klausia L. Nagienė. Prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, iš tikrųjų tai trupučiuką man ir keistoka. Aš pritarsiu, taip, jeigu jie yra statutiniai pareigūnai, po to buvo pripažinti kaip statutiniai pareigūnai, kad stažas būtų skaičiuojamas. Bet dabar, prašom pasakyti, o kaip bus su tais, kurie jau išėję? Jie irgi bandys įrodyti, pasakys: kodėl man neįskaičiuojate? Ar tiktai dabar, nuo įstatymo įsigaliojimo, bus peržiūrimas stažas tų, kurie išeis, ar ir tų, kurie jau gauna šitą išmoką ir gauna pensiją? Kaip tokiais atvejais ir kiek pinigų reikės?
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Kaip ir minėjau, tai liečia labai nedidelę pareigūnų dalį. Kiek aš žinau, daugelis jų vis dar eina statutines pareigas, nes jie stengiasi tą stažą kaip nors sukaupti, kad ta pensija būtų didesnė. Mes kalbame apie žmones, kuriems šiuo metu yra maždaug apie 55 metai. Ten tiesiog buvo vienerių ar dvejų metų toksai tarpas, kai, keičiantis įstatymams, įvyko šiokia tokia nesąmonė. Labai priklausė nuo tuo metu buvusio regioninio padalinio vadovo ir kai kuriais atvejais tiesiog ta problema nebuvo išspręsta.
Tai aš nemanau, kad galbūt tiems, kurie išėjo anksčiau, turėtų būti įskaičiuojama. Kalbame apie tuos žmones, kurie dar dirba. Noriu pasakyti, kad jie nebuvo, tai yra ne buvo pripažinti statutiniais pareigūnais, o jie įstojo į statutinę tarnybą. Dėl to atitiko visus nepriekaištingos reputacijos ir visus kitus kvalifikacinius reikalavimus.
PIRMININKAS. Klausia V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Labai ačiū, pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, aš manau, kad jūs galite daugiau. Iš tikrųjų mano klausimas būtų jums, kaip valdančiosios koalicijos įtakingam politikui, dėl rimtesnių pensijų, pareigūnų reformų. 16 tūkst. pareigūnų negauna 350 eurų pensijos. Yra pareigūnų, kurie negauna 100 eurų pensijos, yra pareigūnų, kurie gauna apie 130 eurų pensiją. Tai šitas problemas, kai atitarnavęs pareigūnas gauna pajamas, kurios net neprilygsta skurdo ribai, žemesnės už skurdo ribą, matyt, būtų galima šioje kadencijoje išspręsti. Aš žinau, kad projektai yra įstrigę ministerijose. Mano klausimas būtų toks: ar mes galime tikėtis šioje kadencijoje pataisų, kurios spręstų šiek tiek plačiau, ne kelių žmonių problemas, bet iš esmės pareigūnų, atitarnavusių Lietuvai, problemas?
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Vytautai. Mano įtaką tikrai pervertinate, ypač šiuo metu. Aš sutinku, kad yra tam tikra problema ir reikia koreguoti tą Pensijų įstatymą. Žinau, kad vyksta diskusijos su profsąjungomis, VRM ir panašiai. Neturiu abejonės, kad surėmę pečius kitą kadenciją kartu tą klausimą išspręsime, turėdami vienokį ar kitokį statusą.
PIRMININKAS. Klausia A. Dumbrava. Prašau.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mielas kolega, valstybinės pensijos yra be galo svarbu. Tas jūsų siūlymas, aišku, yra geras, bet mes turime prisiminti dar 2008 metus, kad ir kaip būtų keista šiandieną, po 16 metų, kai mes iš pareigūnų ir karių nugvelbėme dalį valstybinių pensijų. Praeitą kadenciją buvo grąžinta tik 10 %, o šią kadenciją mes nieko pareigūnams ir kariams nekompensavome, tai yra keliasdešimt milijonų eurų.
Ar jūs nesirengiate teikti tokio klausimo? Opozicija teikė, opozicijai nebuvo pritarta, tai gal valdantieji pateiktų ir mes tuomet tikrai, kaip sakant, sugrąžintume tą seną skolą. Kaip sakant, skola ne rona, negyja. Dėkui.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Kiek aš prisimenu, visi 2008–2012 metų sumažinimai po Konstitucinio Teismo sprendimo buvo grąžinti. Per šią kadenciją algos tikrai stipriai augo. Dėl valstybinių pensijų, sutinku, yra tam tikrų niuansų.
Ko aš nesiūlau? Aš nesiūlau iš esmės keisti valstybinių pensijų sistemos, kaip nors plėsti. Aš tiesiog siūlau sutvarkyti vieną smulkų dalyką, kuris liečia kelias dešimtis ugniagesių visoje Lietuvoje. Tiesiog čia yra šiokio tokio teisingumo klausimas.
PIRMININKAS. Klausia T. Tomilinas. Prašau.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiamas pranešėjau, man keistai skamba tas šiokio tokio teisingumo noras. Aš tik priminsiu, mes su gerbiamu E. Pupiniu, jūsų frakcijos nariu, turbūt prieš metus ar daugiau teikėme projektą dėl muitininkų. Čia analogiška klaida yra padaryta. Tada mūsų projekto jūsų frakcija nepalaikė ir muitininko likimas, kai pareigūnas neteko pensijos, jums nerūpėjo. Dabar parūpo gaisrininkų likimas. Man tai labai priimtina. Labai gerai, išspręskime gaisrininkų problemas. Aš net nežinojau tokios problemos. Bet mes neturime jokios moralinės teisės užmiršti muitininkų. Todėl aš siūlau sujungti tas pastangas, dėl jūsų projekto pateikti Edmundo, mano ar mūsų visų kartu pasiūlymą, kad muitininkų bėda būtų išspręsta.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Aš manau, kad dėl šio projekto būtinai reikės Vyriausybės išvados. Tikiu, kad jūs registruosite pasiūlymus, Vyriausybė peržiūrės, atsižvelgs ir atneš patį geriausią įstatymą, sprendžiantį visų problemas.
PIRMININKAS. Klausia A. Stončaitis. Prašom.
A. STONČAITIS (DFVL). Gerbiamas Andriau, matyt, pritarsime šiam jūsų teikiamam projektui. Tačiau lygiai taip pat aš norėčiau priminti, kad čia keliama problema, taip, galbūt paliečia nedaug pareigūnų, bet ją reikia išspręsti, nes teisingumo šitų žmonių atžvilgiu čia nerasta. Tačiau, kaip minėjo ir mano kolegos, nerasta teisingumo dėl muitinės pareigūnų, bet lygiai taip pat keista, kad visą šią kadenciją apskritai buvo atmetami siūlymai dėl pareigūnų valstybinių pensijų. Jos yra neadekvačios, bet dėl jų nėra sprendžiama. Prieš metus teiktas mano projektas paprasčiausiai negauna Vyriausybės išvados, be abejo, jau dabar ir atgulės ignoruojamas. Manau, gerai, čia pritarsime, bet tai nesprendžia visos problemos, jinai didesnė.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Algirdai. Neturiu abejonės, kad kitą kadenciją surėmę pečius išspręsime. Bus tam būdų.
PIRMININKAS. Klausia K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Andriau, aš tik noriu paklausti jūsų. Ar neturėjote informacijos dėl muitinės pareigūnų, kad vienu metu nebuvo sprendžiama? Dabar lyg ir šiuo atveju taisoma ta klaida, o muitinės pareigūnai lieka vieninteliai, kuriems ta, kaip sakant, įvykusi istorinė klaida taip ir lieka. Gal būtų galima vienu metu tai ištaisyti? Ačiū.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, Kęstuti. Manau, kad jūs registruosite pasiūlymą ir siūlysite šitą klausimą išspręsti. Man šitas klausimas aktualus dar ir tuo atžvilgiu, kad, kaip tikriausiai puikiai žinote, tokių pareigūnų dėl tam tikrų buvusių spragų bene daugiausia Lietuvoje yra būtent Marijampolėje, tai yra mano apygardoje, iš esmės ir jūsų apygardoje, toje pačioje savivaldybėje. Man atrodo, svarbu tai išspręsti. Jeigu jūs matote problemų dėl muitininkų sistemos, tikiu, kad jūs tą problemą spręsite.
PIRMININKAS. Dėkui. Dėl vedimo tvarkos – R. Šalaševičiūtė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Aš noriu tik pastebėti, kad šiandien yra įregistruotas projektas dėl muitininkų valstybinių pensijų. Dėl jo taip pat neteisingai buvo tam tikri darbai padaryti po beveik daugiau kaip metų diskusijų įvairiais aspektais ir su įvairiomis institucijomis. Taigi projektas jau yra, jis įregistruotas.
PIRMININKAS. Dėkui.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Jeigu leisite reaguoti, tai kolegos sakė, kad jau ir praeitais metais buvo įregistruotas ir teiktas.
PIRMININKAS. Dėkui. Daugiau klausiančių nematau. Ačiū pranešėjui. Už kalbės A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Teisingai, manau, kad pateiktas įstatymo projektas yra geras, daliai pareigūnų jisai, aišku, bus naudingas, tačiau, mieli kolegos, prisiminkime ir tuos dalykus, kurie jau daugelį metų niekaip nesprendžiami, kai tikrai pareigūnai ateina, ypač pas vienmandatininkus, ir prašo, kad teiktume įstatymų projektus, kad būtų grąžintos visos skolos, tos, kurios buvo, vadinasi, nuo 2008 metų atimtos pensijos. Tai būtų labai labai labai svarbu. Tas pats labai svarbu yra dėl muitinės pareigūnų. Taigi aš manau, kad čia mes, grupė Seimo narių, teiksime siūlymą dėl šio įstatymo projekto ir bandysime išspręsti tą neteisybę, kuri galioja iki šios dienos. O šiaip įstatymo projektui siūlau pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Prieš kalbės A. Stončaitis.
A. STONČAITIS (DFVL). Kolegos, nepykite, tikrai čia va tokia klasikinė kalba prieš neišeis. Mano buvo siūlymas būtent panagrinėti, kodėl taip siaurai paimama. Vienareikšmiškai, kad turi būti pasiektas teisingumas, jau siekiant mažesnio tikslo, tai yra labai nedaug pareigūnų ir priešgaisrinėje, ir muitinės sistemose, bet kai išgirdau, kad šiandieną dar kartą opozicija bandys jau vieną kartą atmestą projektą dėl muitinės pareigūnų tos pačios problemos teikti, tai tikiuosi, kad mes dabar palaikysime šitą projektą dėl priešgaisrinės gelbėjimo… pareigūnų, bet valdantieji lygiai taip pat palaikys jau antrąkart teikiamą opozicijos projektą dėl muitinės, taip? Mieli kolegos, visgi aš kviečiu, aš suprantu, kad šitam Seimui liko nedaug laiko, priimti didelius reformų įstatymus tikrai nebus kada, bet bent jau prieš Angelų sargų dieną (Policijos dieną) mes galėtume taip apibendrintai tai pasvarstyti, jau tuos pateiktus, teiktus, atmestus ir kai kuriuos pateiktus, tačiau dėl blokavimo nepasiekiančius Seimo salės projektus apskritai dėl valstybinių pensijų. Na, mes tiesiog juokus krečiame, patys lyg to ir nematydami. Mumis, lietuviais, lietuvių pareigūnų valstybinėmis pensijomis, gąsdina visi aplinkiniai vadovai savo pareigūnus, sako, kad padarys taip, kaip pas lietuvius. Tai nežinau, na, netapkime mes pajuokos objektu ir gerbkime pareigūnus. Tuo labiau kad visi gi bėdojame ir matome, kad nėra norinčių, eilių stovėti, ateiti. Taigi aš tikrai galvoju, kad tą geranoriškumą parodys visi ir mes galėsime padiskutuoti šia tema. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Kaip ir sutarėme, apsispręskime balsavimu, ar pritariame šiam įstatymo projektui po pateikimo.
Balsavo 91, visi 91 balsavo už. Po pateikimo pritarta.
Pagrindiniu komitetu siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 7 dieną. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? Ačiū, ačiū, galime pritarti. Dėl Vyriausybės išvados.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Taip, prašytume.
Gerai, galime pritarti Vyriausybės išvados paprašymui? Pritarta ir Vyriausybės išvados paprašymui.
12.04 val.
Seimo narių pareiškimai
Gerbiamieji kolegos, kaip ir tarėmės, dabar Seimo narių pareiškimai, po Seimo narių pareiškimų baigsime rytinį Seimo posėdį. Pirmasis, kurį kviečiu, yra L. Jonaitis. Prašau.
L. JONAITIS (LSDPF). Gerbiami kolegos, rugsėjo 22 dieną, sekmadienį, Šiaulių rajone, Ginkūnuose, vyko taiki protesto akcija „Mums rūpi Ginkūnai“, kurioje dalyvavo daugiau kaip 500 Ginkūnų gyventojų. Mes, visi Šiaulių krašto bičiulių grupės Seimo nariai, dalyvavome, ir visiems kitiems buvo įteiktos maikutės „Mums rūpi Ginkūnai“. Iš tikrųjų mums rūpi Ginkūnai. (Balsas salėje: „Marškinėliai.“) Taip, maikutės. Gyventojai mus įpareigojo dar kartą viešai priminti, kad dar 2023 m. liepos 18 d., kai lankėsi susisiekimo ministras M. Skuodis su komanda ir „Via Lietuva“ vadovai, visi įsitikino, matė intensyvų judėjimą ir pritarė, kad projektą reikia pradėti įgyvendinti, tik ministerija ir „Via Lietuva“ neranda finansavimo. 2 kilometrų 300 metrų techniniam projektui parengti reikia surasti 500 tūkst. eurų. Aplinkkelio projektas pradėtas rengti, tad reikia tęstinumo. 2025 metais būtų parengtas techninis projektas, o įgyvendintas galėtų būti 2026 metais. 2022 m. birželio 30 d. susisiekimo ministras išleido įsakymą, kuriame minimas tęstinumas. Jei tam būtų politinės valios ir noro girdėti pagrįstus žmonių prašymus, dalį projekto – tiktai 2 kilometrus 300 metrų kelio būtų galima įgyvendinti greičiau, nelaukiant 2035 metų, kaip yra numatyta.
Liudydami apie įvykusią aktyvios Ginkūnų bendruomenės akciją, perduodame jų reikalavimus 2025 metų valstybės biudžete skirti lėšų aplinkkelio atkarpos projektui, vėliau – aplinkkeliui įgyvendinti. Prieš dešimtmetį pradėtą šiaurinio Šiaulių (Ginkūnų) aplinkkelio projektą numatyta įgyvendinti, kaip minėjau, 2035 metais. Ginkūnų gyvenvietėje susikerta magistraliniai keliai, vedantys iš Panevėžio, Pasvalio, į Rygos pusę, Žemaitiją, Telšius, Plungę, Mažeikius. Per 1 valandą (skaičiuota tuo momentu buvo nuo 11 valandos ryto iki 12 valandos) per gyvenvietę, kurioje yra mokykla, darželis, parduotuvės, seniūnija, daugiabučiai namai, pravažiuoja 500 sunkiasvorių ir kitų automobilių.
Kadangi esu išrinktas Žiemgalos vakarinėje vienmandatėje apygardoje, tai jau penkerius metus puikiai žinau šią egzistuojančią problemą. 2020 m. rugpjūčio 27 d., dar Susisiekimo ministerijai vadovaujant J. Narkiewicziui ir jo komandai, Kelių direkcijos darbuotojų susitikime su Šiaulių rajono vadovais, susitikime su visais gyventojais šitą klausimą aptarinėjome ir buvo pritarta įrengti tą atkarpą. Susirinkimo metu buvo priimtas sprendimas suprojektuoti dalį aplinkkelio atkarpos, kuri sumažintų automobilių srautą Ginkūnų gyvenvietėje. Šiaulių rajono savivaldybė atliko visus namų darbus, žemė keliui išpirkta, beliko tik parengti techninį projektą. Kita projekto dalis galėtų būti įgyvendinta iki 2035 metų. Sunkiasvorės mašinos neturi važiuoti per Ginkūnų gyvenvietę, teršti orą. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Ačiū už pareiškimą.
M. Puidokas. Kviečiu į tribūną.
M. PUIDOKAS (MSNG). Drausti ir bausti. Drausti ir bausti opoziciją, drausti ir bausti neteisingai mąstančius piliečius, drausti ir bausti visus, kas nepalaiko dabartinės valdžios. Viso to tragedija yra ta, kad šios valdžios sukurtame „gyvulių ūkyje“ su lygiais ir lygesniais jie patys yra neklystantys ir nebaudžiami.
Naujas baisus to pavyzdys – tai ilgametis konservatorius A. Ramanauskas-Greitai: jis ramiu veidu pasako, kad rusišką filmą žiūrinčius ar rusišką dainą klausančius mamą su tėčiu reikia sušaudyti, ir dar siūlo atimti iš jų prieš sušaudant vaikus. Konservatorių partijos pirmininkas G. Landsbergis nereaguoja, konservatorių premjerė I. Šimonytė nereaguoja, kiti jų lyderiai irgi iškalbingai tyli. Seimo Pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen šiandien ryte turėjo puikią progą sureaguoti ir parodyti politinę lyderystę pasmerkdama neapykantą kurstantį pasisakymą, bet ji pasakė, kad daug piliečių kalba.
Daug piliečių tikrai kalba kasdien, bet ne kasdien piliečiai siūlo kitus žmones žudyti. Ir tai yra tiesa, kurią Lietuva žino. Negali taip būti, kad A. Ramanauskas-Greitai, kuris yra LRT ekranuose nuolat matomas asmuo, kuris yra įtakingas ir žinomas visai Lietuvai, būtų nebaudžiamas. Jisai, matyt, toks jaučiasi. Istorija rodo, kad jis gali niekinti mokytojus ir kitus žmones. Konservatorių partija tada taip pat atsisakė jo pasisakymus vertinti. Štai konservatorius V. Semeška plauna mundurą ir sako, kad A. Ramanauskas jau ne konservatorius. Gal jis suskubo išstoti iš partijos, kaip kad paskubomis pašalino iš jutube platformos savo nusikalstamą įrašą, bet policijai ir dabar prokuratūrai atiduotuose dokumentuose yra ir jo įrašo kopijos.
Valdantieji konservatoriai, liberalai ir Laisvės partija turėjo puikią progą parodyti, kad jie gina žmonių teises ir smerkia smurto kurstymą, paraginti LRT atleisti A. Ramanauską ir tirti teisėsaugai jo pasisakymus. To neįvyko, nes vėl, matyt, savi klysti negali. Bet Lietuva mato, Lietuva kraupsta ir nepalaiko. Vis dar laukiame viešo atsakymo žmonėms ir jūsų reakcijos, nes aš manau, kad mūsų valstybė nenusipelno tapti tokia, kokia yra verčiama dabar, kai žmonėms jau greitai bus baisu gyventi tokioje šalyje.
PIRMININKAS. Kviečiu A. Dumbravą.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Mieli kolegos, šiandien norėčiau pasveikinti Visagino rajono savivaldybę, noriu taip pat padėkoti ir Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai – šiandien pagaliau Visagine yra pasirašoma sutartis, memorandumas dėl Visagino laisvosios ekonominės zonos įsteigimo. Lyg ir džiaugsmingas veiksmas mūsų regione, tačiau truputį liūdina tai, kad tai viso labo tik memorandumas, toksai formalus įsipareigojimas dėl šios zonos steigimo, o pati zona turėtų būti įsteigta tik iki 2026 metų pabaigos. Vadinasi, įstatymo projektas atsirastų tik kitų metų pavasario sesijoje. Taigi viskas jau tektų ir kitai Vyriausybei, ir kitai kadencijai.
Taigi dėl to yra truputį liūdna, nors, kaip sakau, nuo birželio mėnesio buvo pateikti visi dokumentai Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, buvo pateiktas Visagino miesto savivaldybės tarybos sprendimas dėl laisvosios ekonominės zonos steigimo, tačiau Ekonomikos ir inovacijų ministerija kažkodėl nutarė pasitenkinti vien tik memorandumu, o ne pačiu įstatymo projektu. Su kolega G. Kinduriu teikėme įstatymo projektą, tačiau gavome antausį iš Teisės departamento, kad Seimo nariai negali teikti šio įstatymo projekto dėl LEZʼo, o turi teikti Visagino savivaldybės taryba ir ūkio ministerija. Taigi labai abejotina, kaip taryba gali pateikti Seime šį įstatymo projektą. Klausimas lieka atviras. Ūkio ministerija, nors ministrė ir pritarė zonos steigimui, kažkodėl tempia gumą.
Aš labai tikiuosi, labai viliuosi, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su ministre priešakyje nelauks 2025 metų, 2026 metų, tačiau jau šią kadenciją, ko gero, spalio mėnesį, pateiks įstatymo projektą ir mes galėsime apsvarstyti Seime nors pateikimą, kad jau kita kadencija galėtų toliau vykdyti šiuos darbus, vykdyti svarstymą ir galutinį priėmimą. Taigi labai viliuosi, kad taip ir bus, nes Visagino miesto savivaldybės taryba padarė savo darbą, o Ekonomikos ir inovacijų ministerija kažko delsia. Tai labai tikiuosi, kad, kaip ir sakiau, spalio mėnesį bus pateiktas įstatymo projektas, būtent pateikimas, dėl Visagino laisvosios ekonominės zonos. Ačiū.
PIRMININKAS. Į tribūną kviečiu V. Ąžuolą.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų pasižiūrėjęs į šiandienos posėdį prisimenu vieną posakį: „Ta pati panelė, tik kita skarelė.“ Ar pasikeitė konservatoriai nuo to laiko, kai A. Kubilius buvo premjeru? Niekuo jie nepasikeitė. Jie taip pat rūpinosi, kad bankai turėtų kuo didesnius pelnus. Dabar, aišku, premjeras kitas, bet veiksmai tie patys.
Visai neseniai atėjusi G. Skaistė pasakė, kad ji rūpinasi žmonėmis, kurie paėmė paskolas, kad galėtų lengviau refinansuoti paskolą. Aš jos paklausiau, o kur ji buvo 2021 metais, kai drastiškai pradėjo kilti palūkanos. Tai ji ramiai miegojo, nieko nedarė, kad bankai tuos trejus metus galėtų apiplėšinėti žmones, ir dabar atnešė projektą, kad jie jau galėtų išeiti. Bet kas įdomiausia, kad šio įstatymo įsigaliojimo terminas tik 2025 metų vidurys. Taip sakant, dar metus leisime paplėšikauti, tada ką nors padarysime. Darbai už save kalba, o ne žodžiai.
Dabar atėjo su nacionalinio banko idėja ir bando apsimesti, kad ji taip vykdo 2020 metų Seimo priimtą nutarimą, tuo metu priimtą valstiečių, buvusių valdančiojoje daugumoje, kad turi būti steigiamas valstybinis bankas. Tai ten nėra parašyta, kad reikia pakeisti INVEGA’os pavadinimą ir atsiras valstybinis bankas. Nutarime tokių žodžių nėra, ten yra konkrečiai, aiškiai parašyta: nacionalinis valstybinis bankas. Tai ji, norėdama išsisukti, kad nevykdo to nutarimo jau ketverius metus, nusprendė INVEGA’os pavadinimą pakeisti. Prirašius prie jo žodį „nacionalinis“, prirašius žodį „bankas“, vietoj INVEGA’os pavadinus ILTE, neva atsirado valstybinis bankas. Tai totali apgaulė ir melas.
Bet ką toliau visą tą laikotarpį darė konservatoriui? Prieš pusantrų metų Ekonomikos ir inovacijų ministerija atėjo į Biudžeto ir finansų komitetą ir pasakė: Lietuvos ekonomikai trūksta virš 5 mlrd. paskolų įvairioms funkcijoms vykdyti, verslui trūksta prieigos prie kapitalo, reikia staigiai ką nors daryti. Tada išgirdome pažadą, kad taip, taip, jau greitai INVEGA’ai bus didinami, taip sakant, limitai, ji galės daug daugiau skolinti, daug daugiau daryti verslui, kad būtų gerai.
Tada ateina pernai metų biudžetas. Atneša G. Skaistė. Aš jos klausiu: tai kiek padidinai limitus INVEGA’ai? Amnezija, nežino. Greitai užmiršo, nežino, skaičių neatsimena. Tada pasitikslinau. Limitus padidino 160 mln. eurų, o reikia 4–5 mlrd. mažiausiai didinti. Nepadarė. Dabar sako, žiūrėkite, mes jau čia milijardą įdiegėme. Taip, milijardą įdėjo. Tai toks pinigų badas verslui, kad tą milijardą europinių lėšų, kurios nuėjo per skolinimo lygmenį, per savaitę išgraibsto, o trūksta 5–6 mlrd.
Ką ji darys toliau? INVEGA liko toliau kaip supančiotas arklys. Tie limitai yra nedidinami. Tada iš tribūnos didžiuojasi: mes padidinome INVEGA’os įstatinį kapitalą, buvo 50 mln., vadinasi, anksčiau galėjo skolinti apie 500 mln., nes taip yra pagal taisykles, dabar įstatinis kapitalas padidintas iki 200 mln. Vadinasi, jų lubos vėl atsidurs prie 2 mlrd., o reikia 5–7 mlrd. Ir kas juokingiausia – dabar tas 150 mln. yra iš ES lėšų, RRF’o. Tų, kurių nesugebėjo panaudoti ši Vyriausybė, perkėlė į INVEGA’os kapitalą. Bet ji gali perkelti ir 300, ir 400, ir 500. Kas draudžia? Niekas nedraudžia, bet tai yra politinis sprendimas.
Aš uždaviau tą patį klausimą premjerei: kodėl jūs nepadedate Lietuvos ekonomikai finansais? Ji atsakė: eikite į bankus. Ir vakar debatų metu paaiškėjo labai gera viena detalė. Vienas iš kolegų pasakė, kad verslas atėjo ir jam pasakė, kaip INVEGA’ai supančiotos kojos. Verslas, norėdamas gauti paskolą iš INVEGA’os, turi atnešti tris banko atsisakymus jam skolinti. Bankai, žinodami, kad G. Skaistė INVEGA’ai davė tokias taisykles, kad negalėtų tas verslas ten pasiskolinti, kaip bankai sukčiauja? Sako, žinote, mes tau suteiksime paskolą arba lizingą, bet pradinis įnašas – 70 % arba 80 %. Ir teoriškai jie suteikia, o praktiškai tų sąlygų verslas įgyvendinti negali. Tai ir turime suprasti vieną dalyką: konservatoriai, valdantieji politikai ir toliau dirba bankų ir jų pelno didinimui. O INVEGA su tuo pavadinimu „Nacionalinis bankas“ yra tik optinė apgaulė. O realiai niekas nesikeičia, limitai yra tie patys, jie nėra padidinti. Gal bus, Skaistė susimils ir dabartiniame biudžete atneš INVEGA’os limito padidinimui kokius 7 mlrd., tai ir pamatysime jos darbais, ar ji iš tikrųjų tai žada daryti.
PIRMININKAS. Kviečiu R. Šarknicką.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Laba diena, kolegos, mieli Lietuvos žmonės. Prieš gerą pusmetį klausiau buvusios švietimo ir sporto ministrės J. Šiugždinienės dėl trūkstamų vadovėlių mokykloms, tai ji tuo metu atsakė, kad aš to klausimo nelabai suprantu, ką jūs klausiate, viskas gerai, pinigai yra, viskas parengta ir panašiai. Tačiau mes dabar, ko gero, visi pasitikome rugsėjo 1-ąją su nerimu, kai skalambijo direktoriai, mokytojai, kaip mes mokysime mokinius, jeigu neturime tų vadovėlių. Naiviai mano kolega Stasys, mokslų daktaras, galvojo, kad iki Kalėdų jau bus tie vadovėliai ir panašiai.
Mano pranešimas yra dėl trūkstamų mokymosi vadovėlių mokykloms. Dėl nepakankamo finansavimo, remiantis ekspertų skaičiavimais, galutinis ugdymo turinio atnaujinimas gali užsitęsti net iki 2029 metų. Jau tampa akivaizdu, kad 2025–2026 metams būtina skirti bent po papildomą 10 mln. eurų dotacijos ugdymo turiniui atnaujinti, kad mokyklos būtų visiškai aprūpintos nors iki 2026 metų. Kitu atveju galutinis ugdymo turinio atnaujinimas užtruks iki 2029 metų.
Yra informacija. Leidyklos „Briedis“ direktorius K. Mickevičius teigė, kad ugdymo turiniui skirtas finansavimas iš esmės nekito jau daugiau nei dešimt metų, kai šis dydis siekė 20,27 euro. Žinia ta, kad Švietimo ir mokslo ministerija juos informavo, kad papildomo finansavimo vadovėliams nebus, mokykloms nepakaks lėšų įsigyti trūkstamiems vadovėliams, mokiniai neturės iš ko mokytis. Šiuo metu mokykloms trūksta net apie pusę vadovėlių. Mokyklinės leidyklos yra nežinomybėje. Jos bus priverstos atleisti specialistus ir stabdyti nuostolingus leidybos projektus. Jei valstybė neturi galimybių finansuoti vadovėlių leidybos, būtina apie tai viešai paskelbti. Taigi buvusi valstybinė ugdymo programų vadovėlių leidykla „Šviesa“ buvo rimtas garantas stabiliai vykdyti ugdymo programas.
Klausimas atviras – jei valstybei per brangu finansuoti privačias leidyklas, esant tokiam chaosui, nestabiliam finansavimui privačioms leidykloms, kurios sako, kad vadovėliai pasieks tik 2029 metais, ar ne laikas grįžti į „Šviesos“ valstybinę leidyklą? Toks retorinis klausimas, tokia būtų gal galimybė išgelbėti visą šitą esamą chaosą. Čia tik pasiūlymas. Bet pasvarstykite, ar tikrai neverta. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taip mes ir baigėme Seimo rytinį posėdį. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRPF – Lietuvos regionų partijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.