paGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMO „DĖL KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS STIPRINIMO IR PLĖTROS PROGRAMOS PATVIRTINIMO“ PROJEKTO NR. XIVP-3203

2024-02-07

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, komiteto nariai: Dainius Gaižauskas, Virgilijus Alekna, Arvydas Pocius, Andrius Mazuronis, Raimondas Lopata, Valdas Rakutis, Saulius Skvernelis, Dovilė Šakalienė. Komiteto biuras: vedėjas Evaldas Sinkevičius, patarėjai: Vilma Greckaitė, Vilma Kaminskienė, Mantas Lapinskas. Kviestiniai: Krašto apsaugos ministerijos atstovai: viceministras Žilvinas Tomkus, Gynybos planavimo departamento direktorė Giedrė Statkevičiūtė, Lietuvos kariuomenės atstovai: LK vado padėjėjas plk. Andrius Jagminas, Šaulių sąjungos vadas Linas Idzelis, Prezidento patarėjas Tomas Godliauskas, Vyriausybės kanclerio pavaduotojas, vadovaujantis Nacionaliniam krizių valdymo centrui Vilmantas Vitkauskas.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas,

2023-10-24

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisėkūros principams, pastabų neturime. Atsižvelgiant į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijas, patvirtintas teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. IR-298, projekto 2 straipsnyje nurodytina, kad Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. liepos 4 d. nutarimas Nr. X-743 „Dėl Krašto apsaugos sistemos plėtros programos patvirtinimo“ pripažįstamas netekusiu galios su visais pakeitimais ir papildymais; projektu tvirtinamoje programoje tikslintinas programos 26.3.2. punkto papunkčių numeravimas: vietoje 26.3.1.1-26.3.1.5. papunkčių nurodytini 26.3.2.1-26.3.2.5. papunkčiai.

Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Papildomų komitetų išvados: negauta.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir Komiteto išvadai.

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Str.	Str. d.	P.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2024-01-24	2			Argumentai: Vadovaujantis Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi nutarimo projekte būtina reglamentuoti pavedimą Lietuvos Respublikos Vyriausybei per 3 mėnesius nuo šio nutarimo priėmimo parengti ir nutarimu patvirtinti krašto apsaugos sistemos 10 metų įsigijimų, susietų su pajėgumais, planą ir personalo plėtros planą, prieš tai juos suderinus su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu. Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Pavesti Lietuvos Respublikos Vyriausybei per 3 mėnesius nuo šio nutarimo priėmimo parengti ir patvirtinti krašto apsaugos sistemos 7 metų įsigijimų, susietų su pajėgumais, planą ir personalo plėtros planą, prieš tai juos suderinus su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu.“	Pritarti
2.	Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2024-01-24		1		Argumentai: Lietuvos Respublikos Seime atstovaujamų politinių partijų susitarimas (toliau – gynybos susitarimas) dėl Lietuvos nacionalinio saugumo ir gynybos artimiausio laikotarpio sustiprinimo yra esminis dokumentas kuris įtvirtina Lietuvos Respublikos gynybos ramsčius – Lietuvos ginkluotosios pajėgos, kolektyvinė gynyba kartu su NATO sąjungininkais ir civilinės valstybės bei savivaldybių institucijos kartu su privačiais ūkio subjektais, nevyriausybinių organizacijų sektoriumi ir piliečiais. Valstybės gynybai užtikrinti reikalingi visi šie komponentai, kad visuotinės gynybos principas būtų realiai įgyvendintas. Atsižvelgiant į visa tai programa turi vadovautis gynybos susitarimu. Pasiūlymas: Pakeisti 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir plėtros programa (toliau – Programa) yra ilgalaikė valstybinė saugumo stiprinimo programa, kuria siekiama įgyvendinti Nacionalinio saugumo strategiją ir Lietuvos Respublikos Seime atstovaujamų politinių partijų susitarimą (toliau – susitarimas) dėl Lietuvos nacionalinio saugumo ir gynybos artimiausio laikotarpio sustiprinimo, kuriame konstatuota, kad Lietuvos Respublikos gynybos ramsčiai yra trys – Lietuvos ginkluotosios pajėgos, kolektyvinė gynyba kartu su NATO sąjungininkais ir civilinės valstybės bei savivaldybių institucijos kartu su privačiais ūkio subjektais, nevyriausybinių organizacijų sektoriumi ir piliečiais. Valstybės gynybai užtikrinti reikalingi visi šie komponentai, kad visuotinės gynybos principas būtų realiai įgyvendintas. 2021–2030 m. Nacionalinio pažangos plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998 „Dėl 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano patvirtinimo“ (toliau – NPP), 10 strateginį tikslą „Nacionalinio saugumo stiprinimas“ bei jį detalizuojančius Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – KAM) atsakomybei priskirtus pažangos uždavinius (toliau – uždaviniai), įgyvendinančius Nacionalinio saugumo strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo“, išskirtus visuotinio saugumo principą įtvirtinančius ramsčius – valstybės gynybos, valstybės ir visuomenės atsparumo bei Lietuvos Respublikos interesus atitinkančios tarptautinės saugumo sistemos. „	Pritarti
3.	Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2024-01-24		2		Argumentai: Programą siūloma papildyti, kad ji parengta vadovaujantis Valstybės gynimo tarybos 2023 m. lapkričio 6 d. patvirtintu Valstybės gynybos planu. Pasiūlymas: Pakeisti 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Programa taip pat parengta vadovaujantis Valstybės ginkluotos gynybos koncepcijos, patvirtintos Valstybės gynimo tarybos 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu Nr. V-46S „Dėl Valstybės ginkluotos gynybos koncepcijos“ (toliau – VGGK), nuostatomis bei Valstybės gynimo tarybos 2023 m. lapkričio 6 d. patvirtintu Valstybės gynybos planu.“	Pritarti
4.	Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2024-01-24		3		Argumentai: Būtina tikslinti programos įgyvendinimo terminą – vietoj 2023 metų įrašant 2024 metus. Pasiūlymas: Pakeisti 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Programa nustato ~~NPP~~ uždavinių – ~~10.1~~ „Stiprinti LK kovinę galią ir atgrasymo potencialą“, ~~10.3~~ „Stiprinti visuomenės kritinį mąstymą ir atsparumą informacinėms atakoms, informuotumą apie pasirengimą krizėms, mobilizacijai, gynybai ir pilietiniam pasipriešinimui“, ~~10.5~~ „Stiprinti kibernetinį saugumą ir gynybą“ – įgyvendinimo prioritetus ir įgyvendinimo kryptis, daugiausia dėmesio skiriant svarbiausiai krašto apsaugos sistemos (toliau – KAS) institucijai – Lietuvos kariuomenei (toliau – LK), taip pat pagrindinius veiksmus, reikalingus KAS institucijų bendradarbiavimui su institucijomis, kurios karo atveju būtų priskirtos prie ginkluotųjų pajėgų (toliau – GP), užtikrinti. Programa įgyvendinama 20234–2030 metais.“	Pritarti
5.	Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2024-01-24		4		Argumentai: Krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir plėtros programoje nėra reglamentuotos KAS finansavimo gairės: ne daugiau kaip 50 proc. skirti personalui, ne mažiau, kaip 20 proc. įsigijimams). Pasiūlymas: Pakeisti 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.Rusijos Federacijos plataus masto agresija prieš Ukrainą, Baltarusijos Respublikos karinė integracija su Rusijos Federacija, kitų autoritarinių valstybių agresyvi laikysena, toliau blogėjanti saugumo situacija regione ir pasaulyje reikalauja greitesnio, jau po 2014 m. įvykių pradėto, LK gynybos potencialo augimo, efektyvesnio atgrasymo ir pasirengimo kartu su sąjungininkais užtikrinti šalies gynybą. Didelis dėmesys skiriamas spartesnei gynybos pajėgumų plėtrai ir su ja susijusiai LK modernizacijai, parengties didinimui, karinių vienetų personalo komplektavimui, infrastruktūros plėtrai, priimančiosios šalies paramos (toliau – PŠP) sąlygoms gerinti. 2022 m. liepos 15 d. pasirašytas Lietuvos Respublikos Seime atstovaujamų politinių partijų susitarimas dėl Lietuvos nacionalinio saugumo ir gynybos artimiausio laikotarpio sustiprinimo LK stiprinimą nurodo kaip vieną iš aukščiausių prioritetų. Gynybos finansavimas pasiekė Seime atstovaujamų politinių partijų 2018 m. rugsėjo 10 d. pasirašytame susitarime užsibrėžtą ambicingą tikslą – 2,52 proc. bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP), tačiau pasikeitusių geopolitinių aplinkybių kontekste toks finansavimas laikytinas tik minimaliu. Siekiant ambicingesnių tikslų greičiau išvystyti svarbiausius karinius pajėgumus, būtinas didesnis gynybos finansavimas. Turi būti išlaikomos KAS finansavimo gairės: ne daugiau kaip 50 proc. skirti personalui, ne mažiau, kaip 20 proc. įsigijimams);“	Pritarti
6.	Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2024-01-24		6		Argumentai: Programą siūloma papildyti nauja dalimi: visuotinės gynybos modelio įgyvendinimas bei karo komendantūros. Pasiūlymas: Programą papildyti nauja dalimi ir ją išdėstyti taip: „6. Būtina išplėtoti ir praktiškai įgyvendinti visuotinės gynybos modelį, kuris leistų veiksmingai sutelkti civilinius ir karinius valstybės išteklius atgrasymui ir gynybai bei sujungtų valstybės institucijų, privataus sektoriaus ir piliečių pastangas. Siekiant įgyvendinti visuotinės gynybos modelį, dar taikos metu būtina savivaldybėse sukurti karo komendantūrų sistemą. Karo padėties metu komendantūros atlieka ginkluotąsias pajėgas remiančias užduotis, numatytas ginkluotos gynybos planuose ir užtikrina ginkluotųjų pajėgų vado skirtų užduočių vykdymą ir sąveiką tarp ginkluotųjų pajėgų ir savivaldybės institucijų ir įstaigų.“	Pritarti
7.	Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2024-01-24		7		Argumentai: Siekiant įgyvendinti visuotinės gynybos modelį svarbu reglamentuoti komendantinių vienetų sudėtį, sudarymą, funkcijas bei mokymą, todėl programą siūloma papildyti nauja dalimi. Pasiūlymas: Programą papildyti nauja dalimi ir ją išdėstyti taip: „7. Paskyrus karo komendantus ir jų pavaduotojus, turi būti dar taikos metu sudaryti komendantams pavaldūs komendantiniai vienetai. Karo komendantams, pavaduotojams, komendantūrų ir komendantinių vienetų personalui reguliariai dalyvauti mokymuose, susijusiuose su komendantūroms nustatyta veikla. Komendantams ir pavaduotojams reguliariai lankytis priskirtose savivaldybėse, žinoti savivaldybės mobilizacijos ir gyventojų evakuacijos planus, saugotinų objektų sąrašus. Kiekvienas kovinis asmuo (taip pat parengtojo rezervo karys bei komendantinis šaulys), norintis prisidėti prie valstybės gynybos, turi žinoti algoritmą kur ir į ką kreiptis dėl savo vaidmens gynybos planuose.“	Pritarti
8.	Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2024-01-24		8		Argumentai: Atsižvelgiant, kad programoje dalies Lietuvos kariuomenės ginkluotės, įrangos ir technikos įsigijimų įgyvendinimo terminas yra vėlesnis nei 2030 metai, todėl būtina paankstinti įsigijimų terminus. Pasiūlymas: Pakeisti 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Nepaisant proveržio modernizacijos srityje, LK poreikiai, kurie leistų tinkamai atsakyti į kylančias grėsmes, dar nėra pakankamai užtikrinti. Dalies LK vienetų personalas nėra visiškai sukomplektuotas, aprūpintas reikiama ginkluote ir įranga, turimos ginkluotės ir kritinių atsargų galimybės yra ribotos, LK infrastruktūra vis dar atsilieka nuo didėjančių LK ir Lietuvos Respublikoje dislokuotų NATO pajėgų poreikių. Kokybinį lūžį lėmę pėstininkų kovos mašinų, savaeigių haubicų bei vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų įsigijimai atitinkamai reikalauja efektyvaus šių ginkluotės sistemų gyvavimo ciklo valdymo ir tolygaus likusių LK poreikių užtikrinimo. Todėl ir toliau bus siekiama kuo sparčiau įgyvendinti Lietuvos kariuomenės planuotus ginkluotės, įrangos ir technikos įsigijimus, didinančius karinių pajėgų kovinę galią bei užtikrinti karinės infrastruktūros išvystymą, atitinkančius nacionalinius bei sąjungininkų poreikius.“	Pritarti
9.	Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2024-01-24		9		Argumentai: Atsižvelgiant į bepiločių panaudojimo svarbą šiuolaikiniame kare būtina papildyti programą nauja dalimi. Pasiūlymas: Programą papildyti nauja dalimi ir ją išdėstyti taip: „9. Trūksta bepiločių, kovos prieš bepiločius ir elektromagnetinės kovos pajėgumų. Todėl, vystant bepiločių pajėgumus skirtus tiek žvalgybai, tiek koviniams veiksmams, tikslinga adaptuoti karinių pajėgų struktūrą, į kurią būtų sistemingai integruotas šis pajėgumas. Ne mažiau svarbu maksimaliai išnaudoti Lietuvos gynybos pramonės potencialą plėtojant bepoličių orlaivių technologijas ir sistemas.“	Pritarti
10.	Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2024-01-24		10		Argumentai: Būtina patikslinti divizijos sudėtį. Pasiūlymas: Pakeisti 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Įvertinus galimus Rusijos Federacijos planus vidutinėje ir ilgalaikėje perspektyvoje kuo greičiau atkurti ir net padidinti savo karinius pajėgumus (Vakarų karinėje apygardoje personalo, ginkluotės ir kovos technikos skaičius galimai padidėtų 30–50 proc.), būtina pereiti į kitą pajėgumų lygmenį, sukuriant naują karinį vienetą struktūrinį elementą – diviziją, kuri 2030 metais pasiektų pilną operacinį kariuomenės divizijos pajėgumą. Tai būtų nacionalinis elementas bendroje NATO karinių pajėgumų hierarchijoje ir visiškai integruotųsi ~~įįsilietų~~ į regioninius gynybos planus, užtikrintų efektyvų vadovavimą ir valdymą NATO lygmeniu ir būtų ideali platforma veikti Lietuvos Respublikoje dislokuotų sąjungininkų pajėgoms. Tam, kad divizija būtų pajėgi vykdyti tiek šalies gynybos operacijas, tiek kolektyvinės gynybos įsipareigojimus sąjungininkų atžvilgiu, ją turi sudaryti atitinkamai parengtas karinis personalas, šiam tikslui pritaikyta infrastruktūra ir įsigyta ginkluotė, įskaitant tankus, reaktyvines salvinės ugnies sistemas ir vidutinio nuotolio oro gynybos sistemas. Todėl būtina jau dabar pradėti investuoti į kariuomenės sunkiųjų manevrinių vienetų ginkluotę ir įsigyti iki šiol neturėtų sistemų – tankų. Taip pat būtina investuoti į divizijos lygmens įgalinančių vienetų ginkluotę ir įrangą, skirtą oro gynybai, netiesioginei ugnies paramai, karo inžinerijai, žvalgybai (ISTAR) ir logistikai. Nacionalinė divizija bus kuriama etapais jau egzistuojančių LK Sausumos pajėgų (toliau – SP) ir juos remiančių vienetų pagrindu, dalis įgalinimui skirtos ginkluotės ir technikos būtų pasitelkiama iš NATO ir jos sąjungininkų, iki bus įsigyta nuosava.“	Pritarti
11.	Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2024-01-24		11		Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos geografinę padėtį ir dabartinę geopolitinę saugumo situaciją būtina kompleksiškai vertinti valstybės sienos apsaugą ir tinkamai pasirengti jos priešakinei gynybai. Tuo tikslu būtina jau dabar formuoti gynybines linijas pasienyje su Baltarusijos Respublika ir Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi pagrindinį dėmesį skiriant kontrmobilumui, todėl programą siūloma papildyti nauja dalimi. Pasiūlymas: Programą papildyti 11 dalimi ir ją išdėstyti taip: „11. Lietuvos geografinė padėtis ir dabartinė geopolitinė saugumo situacija, ypatingai po neišprovokuotos Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d., įpareigoja maksimaliai efektyviai išnaudoti turimus resursus valstybės gynybos stiprinimui. Būtina kompleksiškai vertinti valstybės sienos apsaugą ir tinkamai pasirengti jos priešakinei gynybai. Pasienio ruožai, kuriuos galima įveikti sunkiąja karine technika turi būti papildomai apsaugoti. Kontrmobilumo priemonės turi tapti integralia šalies gynybos koncepcijos dalimi.“	Pritarti
12.	Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2024-01-24		14		Argumentai: Būtina reglamentuoti, kad LK Specialiųjų operacijų pajėgos turi gebėti veikti ne tik konvencinio, bet ir hibridinio karo atveju. Pasiūlymas: Pakeisti 14 dalį ir ją išdėstyti taip: „14. Pagrindinis dėmesys specialiųjų operacijų pajėgų (toliau – SOP) vystyme yra orientuotas į specialiosios žvalgybos gebėjimus, aukštos vertės taikinių naikinimą integruojant ilgo nuotolio ugnies sistemas ir efektyvų operacijų vadovavimą bei valdymą, tam kad sudaryti oponentui operacinio ir strateginio lygio dilemas konvencinio karo aplinkoje sausumoje, vandenyje ir ore. Specialiosios operacijos vykdomos sąveikaujant kartu su kitomis LK pajėgomis ir sąjungininkais. SOP planuoja ir ruošiasi vykdyti ginkluotą pasipriešinimą laikinai okupuotose teritorijose. Hibridinių grėsmių akivaizdoje SOP turi išlaikyti aukštą parengties lygį, su tikslu pašalinti arba neutralizuoti galimas hibridines grėsmes savarankiškai arba sąveikaujant su kitomis atsakingomis LR institucijomis.“	Pritarti
13.	Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2024-01-24		16		Argumentai: Programoje siūloma reglamentuoti parengtojo rezervo karo prievolininkų, kurie yra priskirti komendantiniams vienetams periodišką šaukimą į komendantinius mokymus ir pratybas. Pasiūlymas: Programą papildyti nauja dalimi ir ją išdėstyti taip: „16. Atsižvelgiant į stiprėjantį parengtojo kariuomenės personalo rezervo karo prievolininkų vaidmenį visuotinėje gynyboje, nes jie būtų priskiriami komendantiniams vienetams, būtina tuos parengtojo rezervo karo prievolininkus, kurie yra priskirti komendantiniams vienetams, periodiškai šaukti į komendantinius mokymus ir pratybas.“	Pritarti
14.	Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2024-01-24		18		Argumentai: Atsižvelgiant, kad planuojama suformuoti diviziją Lietuvoje ir dislokuoti Vokietijos brigadą būtina jau dabar galvoti apie naujų poligonų įrengimą. Pasiūlymas: Pakeisti 18 dalį ir ją išdėstyti taip: „18. Augant ir stiprėjant LK, intensyvėjant koviniam rengimui bei išaugus nacionalinėms ir PŠP reikmėms, identifikuojamas didelis apgyvendinimo ir treniravimosi infrastruktūros bei reikiamų paslaugų trūkumas. Šiems iššūkiams spręsti Pabradės poligone pastatyta sąjungininkų kariams skirta nauja konteinerinė lauko stovykla, statomi trys kariniai miesteliai viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu, nauja infrastruktūra NATO priešakinėms pajėgoms bei dviejų LK batalionų poreikiams Rukloje ir NATO pajėgų priėmimo poreikiams Pabradėje, įrengiamos naujos PŠP stovyklos, plečiamos sandėliavimo galimybės, plėtojami koviniam pasirengimui palaikyti reikalingos infrastruktūros projektai Pabradėje, Rukloje ir KOP Aviacijos bazėje, atkuriamas Rūdninkų karinis poligonas. Bus toliau plečiama jau esama infrastruktūra, siekiant pagerinti LK karių tarnybos sąlygas bei užtikrinti apgyvendinimo ir treniravimosi infrastruktūrą bei visas reikiamas paslaugas sparčiai augančioms Lietuvos Respublikoje dislokuotų sąjungininkų pajėgoms, steigiamos brigados dydžio manevravimo teritorijos bei įrengiami nauji poligonai.“	Pritarti
15.	Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2024-01-24		23		Argumentai: Okupacijos atveju pilietinis pasipriešinimas – rezistencija – tampa viena iš esminių valstybingumo tęstinumo užtikrinimo priemonių, todėl programą būtina papildyti dalimi apie rezistenciją. Pasiūlymas: Pakeisti 23 dalį ir ją išdėstyti taip: „23. Seimo 2022 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. XIV-1102 „Dėl Nacionalinės darbotvarkės „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija“ patvirtinimo“ patvirtinta Nacionalinė darbotvarkė „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija“ suteikia pagrindą nuosekliam pasirengimo pilietiniam pasipriešinimui sistemos kūrimui. Koordinuotas ir sistemingas piliečių rengimas stiprinant atsparumą, pilietinę valią ir žinias bei įgūdžius, į šį procesą įtraukiant skirtingas valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, nevyriausybines organizacijas (toliau – NVO), sudaro prielaidas pilietiniam pasipriešinimui tapti veiksmingu Lietuvos Respublikos gynybinės galios elementu. KAS institucijos turi visapusiškai prisidėti įgyvendinant šį tikslą ir norint užtikrinti platų ir rezultatyvų kitų institucijų bei organizacijų įsitraukimą ir veiklos koordinavimą. Okupacijos atveju pilietinis pasipriešinimas – rezistencija – tampa viena iš esminių valstybingumo tęstinumo užtikrinimo priemonių. Rezistencijos tikslas – neleisti okupantui legitimizuoti savo valdžios, silpninti jo politinius, administracinius ir karinius pajėgumus, taip pat okupantui ir tarptautinei bendruomenei rodyti nesvyruojantį pasiryžimą priešintis. Tai gali apimti tiek nekonvencinius kovos būdus, įskaitant viešų renginių boikotavimą, streikus, tiek smurtinius veiksmus. Tokias užduotis gali vykdyti tik apmokyti vietos gyventojai.“	Pritarti
16.	Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2024-01-24		28		Argumentai: Programoje būtina išskirti pagrindinius prioritetus. Pasiūlymas: Programą papildyti nauja dalimi ir ją išdėstyti taip: „28. Išskiriami pagrindiniai prioritetai: iki 2027 m. turėti įrengtą priimančios šalies paramos infrastruktūrą gebančią priimti Vokietijos brigadą, nacionalinės divizijos suformavimas ir visuotinės gynybos principo įgyvendinimas. Siekiant reikšmingai padidinti gynybai parengtų piliečių skaičių ir paspartinti aktyviojo rezervo formavimą, priimti sprendimą dėl nuoseklaus privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičiaus didinimo pagal krašto gynybos poreikius.“	Pritarti
17.	Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2024-01-24		29.1		Argumentai: Atsižvelgiant į bepiločių, kovos prieš bepiločius ir elektromagnetinės kovos pajėgumų svarbą šiuolaikiniame kare būtina patikslinti programos 29.1 dalį. Pasiūlymas: Programą papildyti nauja dalimi ir ją išdėstyti taip: „29.1. LK prioritetinių manevro sausumoje, antžeminės oro erdvės gynybos, netiesioginės paramos ugnimi, ir žvalgybos, inžinerinių, bepiločių, kovos prieš bepiločius ir elektromagnetinės kovos pajėgumų vystymas;“	Pritarti
18.	Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2024-01-24		29.7		Argumentai: Atsižvelgiant į teritorinės gynybos pajėgumų svarbą šiuolaikiniame kare būtina patikslinti 29.7 dalį. Pasiūlymas: Programą papildyti nauja dalimi ir ją išdėstyti taip: „29.7. Lietuvos teritorinės gynybos pajėgumų stiprinimas, didinant Krašto apsaugos savanorių pajėgų karių skaičių, užtikrinant tinkamą jų aprūpinimą ginkluote, įranga, atsargomis ir rengimą, gerinant tarnybos sąlygas bei motyvacinį paketą.“	Pritarti
19.	Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2024-01-24		31.1.3		Argumentai: Atsižvelgiant į gynybinės linijos formavimo pasienyje su Baltarusijos Respublika ir Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi svarbą tikslinga papildyti programą. Pasiūlymas: Pekeisti 31.1.3. dalį ir ją išdėstyti taip: „31.1.3. karo inžinerijos pajėgumas – LK kovinės inžinerinės paramos stiprinimas (2024–2030 m. (įgyvendinimo pabaiga 2034 m.)), ir gynybinės linijos formavimui pasienyje su Baltarusijos Respublika ir Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi pagrindinį dėmesį skiriant kontrmobilumui (2024–2030 m.);“	Pritarti
20.	Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2024-01-24		31.7.2		Argumentai: Siūloma patikslinti, kad 2022 m. įrengtos trys laikinos karinės stovyklos kariniuose vienetuose Pabradėje, Kazlų Rūdoje ir Marijampolėje 2023 m. pakeistos nuolatinėmis. Pasiūlymas: Pakeisti 31.7.2 dalį ir ją išdėstyti taip: „31.7.2. bus toliau vystoma lauko apgyvendinimo infrastruktūra – kariniuose vienetuose Pabradėje, Kazlų Rūdoje ir Marijampolėje 2022 m. įrengtos trys laikinos karinės stovyklos iki 2025 m. bus pakeistos nuolatinėmis ~~(2023 m.);“~~	Pritarti
21.	Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2024-01-24		31.8.2.1		Argumentai: Būtina reglamentuoti aktyviojo personalo rezervo didinimą, kad jis būtų pakankamas karo meto Lietuvos kariuomenės struktūrai užpildyti. Pasiūlymas: Programą papildyti nauja dalimi ir ją išdėstyti taip: „31.8.2.1. didinti aktyvųjį kariuomenės personalo rezervą, kad jis būtų pakankamas karo meto Lietuvos kariuomenės struktūrai užpildyti, tinkamai parengtas, organizuotas ir aprūpintas valstybės ginkluotos gynybos poreikiams užtikrinti. Taip būtų užtikrinta, kad 2030 metais aktyvų rezervą sudarytų iki 50 tūkst. karių;“	Pritarti
22.	Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2024-01-24		31.10.06		Argumentai: Būtina reglamentuoti, kad bus stiprinama ne tik Lietuvos kariuomenė, bet ir kitos institucijos, sudarančios Lietuvos ginkluotąsias pajėgas, užtikrinant jų sąveiką su Lietuvos kariuomene, aprūpinant NATO standartus atitinkančia ginkluote, amunicija ir ekipuote. Pasiūlymas: Programą papildyti nauja dalimi ir ją išdėstyti taip: „31.10.6. Bus stiprinama ne tik Lietuvos kariuomenė, bet ir kitos institucijos, sudarančios Lietuvos ginkluotąsias pajėgas, užtikrinant jų sąveiką su Lietuvos kariuomene, aprūpinant NATO standartus atitinkančia ginkluote, amunicija ir ekipuote. Ypač didelis vaidmuo bus skiriamas VRM institucijų pasirengimui reaguoti į vietinio pobūdžio ginkluotus incidentus ir sienos pažeidimus.“	Pritarti
23.	Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2024-01-24		32.2.4		Argumentai: Būtina išsamiau reglamentuoti piliečių rengimą ginkluotam ir neginkluotam pasipriešinimui. Pasiūlymas: Pakeisti 32.2.4 dalį ir ją išdėstyti taip: „32.2.4. piliečiams bus suteikiama žinių ir ugdomi jų įgūdžiai, reikalingi organizuotam dalyvavimui ginkluotame pasipriešinime, skatinamas savanoriškas piliečių dalyvavimas karinio pasirengimo veikloje (2023–2030 m.);stiprinti piliečių rengimą ginkluotam ir neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui (rezistencijai), kad būtų pasirengta atsakyti į įvairaus pobūdžio grėsmes ir veikti pagal visus galimus gynybos scenarijus. Per reguliariai organizuojamas pratybas užtikrinti ir didinti praktinius pilietinio pasipriešinimo įgūdžius ir sąveiką su kitais visuotinės gynybos elementais. Taip pat tikslinga suplanuoti rezistencijos tinklus, kurie būtų paremti valstybės ir savivaldybių institucijų bei NVO sąveika ir apimtų tokias sritis kaip logistika, medicina, komunikacija, finansai, švietimas, kontrpropaganda, žvalgyba ir kontržvalgyba, sabotažas ir diversijos, nustatyti tokius tinklus koordinuosiančią organizaciją.“	Pritarti
24.	Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2024-01-24		32.2.5		Argumentai: Būtina plačiau reglamentuoti dalį apie LŠS, numatant joje pasirengimą užtikrinti reikalingus finansinius bei organizacinius resursus bei orientacinis tikslą – 50 000 šaulių civilinės pajėgos iki 2030. Pasiūlymas: Pakeisti 32.2.5 dalį ir ją išdėstyti taip: „32.2.5. bus stiprinama parama LŠS, kaip pagrindinės savanoriškos sukarintos pilietinės savigynos asociacijos, telkiančios piliečius ginkluotai gynybai ir neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui, veiklos plėtrai ir tęstinėms bei naujoms priemonėms, stiprinančioms pilietinį ir patriotinį vaikų ir jaunimo ugdymą. Koviniai ir komendantiniai LŠS šauliai turi būti integruoti į gynybos planus. Užtikrinti reikalingus finansinius bei organizacinius resursus, kad būtų pasiektas orientacinis tikslas – 50 000 šaulių civilinės pajėgos iki 2030 m (2024–2030 m.);“	Pritarti
25.	Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2024-01-24		35		Argumentai: Siūloma atsisakyti reglamentavimo šioje dalyje, kad minėti veiksmų planai prieš tvirtinant suderinami su NSGK, nes tai jau numatyta projekto 2 straipsnyje. Pasiūlymas: Pakeisti 35 dalį ir ją išdėstyti taip: „35. Programa įgyvendinama vykdant Vyriausybės tvirtinamus veiksmų planus – krašto apsaugos sistemos 2023–2030 metų projektų, susietų su LK pajėgumais, planą bei 2023–2030 metų personalo komplektavimo planą. ~~Minėti veiksmų planai prieš tvirtinant suderinami su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu.~~“	Pritarti
26.	Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2024-01-24		36		Argumentai: Akivaizdu, kad dabartinis gynybos finansavimas neatitinka saugumo situacijos, todėl siūlome numatyti didesnį gynybos finansavimą nuo 2025 metų. Pasiūlymas: Pakeisti 36 dalį ir ją išdėstyti taip: „36. Programa parengta darant prielaidą, kad nuo 2025 metų ~~visu jos įgyvendinimo laikotarpiu~~ KAS finansavimas sudarys ne mažiau kaip ~~2,52~~ 3 proc. BVP. Papildomi asignavimai nacionalinės divizijos karinio vieneto pajėgumo steigimui bei infrastruktūros, reikalingos NATO sąjungininkų pajėgų didinimui Lietuvoje iki brigados lygmens užtikrinti, vystymui bei didesnis nei ~~2,52~~ 3 proc. BVP finansavimas kitų esminių pajėgumų plėtrai leis pasiekti ambicingesnius tikslus ir paspartins pagrindinių projektų įgyvendinimą.“	Pritarti
27.	Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2024-01-24				Argumentai: Akivaizdu, kad dabartinis gynybos finansavimas neatitinka saugumo situacijos, todėl siūlome numatyti didesnį gynybos finansavimą nuo 2025 metų. Pasiūlymas: Pakeisti krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir plėtros programos įgyvendinimo stebėsenos rodiklių ir siektinų reikšmių 1 priedą: „Bendros gynybai skirtos išlaidos, dalis nuo BVP 2025-2030 metai – ne mažiau kaip ~~2,52~~ 3 proc. nuo BVP.“	Pritarti
28.	Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2024-01-24				Argumentai: Siūloma patikslinti faktinį profesinės karo tarnybos karių skaičių krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir plėtros programos įgyvendinimo stebėsenos rodiklių ir siektinų reikšmių 1 priede. 2023 metais jis buvo 11 859. Pasiūlymas: Pakeisti krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir plėtros programos įgyvendinimo stebėsenos rodiklių ir siektinų reikšmių 1 priedą įrašant profesinės karo tarnybos karių skaičių „2023 metais -11 859“.	Pritarti
29.	Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2024-01-24				Argumentai: Pagal Karo padėties įstatymą koviniai asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetai karo metu sudaro ginkluotąsias pajėgas, todėl siūlome papildyti krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir plėtros programos įgyvendinimo stebėsenos rodiklių ir siektinų reikšmių 1 priedą. Pasiūlymas: Papildyti krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir plėtros programos įgyvendinimo stebėsenos rodiklių ir siektinų reikšmių 1 priedą: „Kovinių asmenų ginkluoto pasipriešinimo vienetuose skaičius“	Pritarti
30.	Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2024-01-24				Argumentai: Atsižvelgiant, kad Vokietijos brigados dislokavimas yra vienas iš svarbiausių programos prioritetų būtina papildyti krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir plėtros programos įgyvendinimo stebėsenos rodiklių ir siektinų reikšmių 1 priedą. Pasiūlymas: Papildyti krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir plėtros programos įgyvendinimo stebėsenos rodiklių ir siektinų reikšmių 1 priedą: „Karinės infrastruktūros, parengtos Vokietijos brigadai priimti Lietuvoje, išvystymas (procentais)“.	Pritarti

8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Laurynas Kasčiūnas.

Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėjas Mantas Lapinskas